---------------------vi&ų salių hioletarai,
vibnyk.itėsi
U, r\RMBI I )lf'> scuoencas
Siame NUMERYJE:
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
LIAUDIES KONTROLĖS DARBO BARAI
Ką dirba CLK grupė Vienas iš universite to partinio komiteto sek torių — Centrinė liau dies kontrolės grupė (CLK). Apie šios grupės dar bus, jai iškylančius sun kumus paprašėme papa sakoti bendrosios chemi jos katedros docentę, centrinės liaudies kontro lės grupės pirmininko pa vaduotoją Niną Raguotienę. Kiek žmonių dirba gru pėje? Kokie jos padali niai? — Centrinėje liaudies kontrolės grupėje — 27 žmonės. Visi jie pasiskirs tę į sektorius — moky mo, mokslo, ūkio, organi zacinį. Universiteto liaudies kontrolės grupėse ir pos tuose dirba 139 kontrolie riai. Tarp jų — 65 TSKP natriai ir 11 komjaunuo lių. Iš CLK grupės narių — 15 komunistų. CLK grupė jungia 14 fakulte tų liaudies kontrolės gru pių ir 4 postus. Kokiu principu sudaro ma liaudies kontrolės grupė? — Universiteto liaudies kontrolieriai renkami bendruose darbuotojų su sirinkimuose. Pirmiausiai rinkimai vyksta grupėse ir postuose, o po to bend rame universiteto liau dies kontrolierių arba de
legatų susirinkime iš renkama CLK grupė. Kokia darbo sistema? Ar sudarinėjami darbo planai? — Darbo planus vi siems mokslo metams .su daro fakultetų liaudies kontrolės grupės ir pos tai, taip pat CLK grupė. Jie yra įtraukiami i bendrą VU komunistinio darbo planą. Svarbiausi Jūsų darbo uždaviniai? —■ Štai keletas patikri nimų, įvykdytų praėju siais mokslo metais. Kontrolinių ir kursinių darbų receneavimo nusta tytų taisyklių Prekybos ir Fizikos fakultetuose kont rolė. Darbo drausmės lai kymosi tikrinimas VU. Inventoriaus saugojimas bendrabučiuose, studentų bendrabučių materialinis aprūpinimas ir jo įtaka auklėjamajam darbui. Universiteto liaudies kontrolės grupės atlieka nemažą darbą, tikrinant Aukštojo ir specialiojo viduriniojo mokslo minis terijos, Rektorato įsaky mų, VU partinio komite to nutarimų vykdymą, kovojant su trūkumais ir pažeidimais mokymo pro cese, mokslo tiriamajame darbe bei universiteto ūkinėje veikloje. Visų patikrinimų rezul tatai apsvarstomi CLK
grupės bendruose susirin kimuose, išplėstiniuose posėdžiuose arba aptaria mi atitinkamo sektoriaus posėdyje. Kartais į posėdžius kviečiami atsakingi už vienį ar kitą darbo barą asmenys. Labai dažnai tikrinimo medžiaga per duodama Rektoratui, par tiniam komitetui, vietos komitetui. Ar pasitaiko drausmės pažeidimų ir kitokių trū kumų? — CLK grupės moky mo sektorius patikrino Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto 1977 m. žiemos sesijos egzami nų eigą. Buvo rasti keli egzaminų taisyklių pažei dimai. Patikrintos #medžiagos pagrindu buvo iš leistas Rektoriaus įsaky mas, kurio vykdymas po metų buvo tikrinamas jau visuose fakultetuose. Tikrinimo rezultatai ap svarstyti išplėstiniame CLK grupės posėdyje, da lyvaujant rektorato atsto vams, fakultetų prodekanams, kai kurių grupių pirmininkams. 1980 m. sausio mėnesį bus svarstomas .nutarimas dėl darbo drausmės lai kymosi fakultetuose. CLK grupės nariai pa grindinį dėmesį kreipia į tai, -kaip vykdomi nutari mai.
Gal kyla kokių sunku mų darbe? — Daug rūpesčių kelia ūkio klausimai. CLK gru pės ūkio sektoriaus vado vas V. Grigoras ir nariai dirbo įvairiose komisijo se, tikrinant universiteto ir atskirų fakultetų pasi ruošimo jubiliejui, remon to eigą, kaip saugojamas inventorius universitete, taip -pat priešgaisrinę ap saugą bibliotekoje ir ki tur. Yra ir organizacinių sunkumų. Nepakankamas dėmesys Skiriamas liau dies kontrolės viešumui, ne visuose fakultetuose yra liaudies kontrolės stendai, o kai kur iška binti. tik darbo planai, neatsispindi konkreti veikla. Daug darbų teko atidėti į šalį, nes ruošėmės VU 400 metų jubiliejui. Da bar visi sektoriai toliau tęsia pradėtus darbus. Už aktyvų dalyvavimą CLK darbe 5 liaudies kontrolės grupės darbuo tojams pareikštos LTSR Liaudies kontrolės komi teto padėkos, 3 apdovano ti Vilniaus Liaudies kont rolės komiteto Garbės raštais.. Nuolatinę pagalbą gru pei teikia VU partinis ko mitetas ir Lenino rajono liaudies kontrolės komite tas. 1980 metų I pusmetyje — CLK grupės rinkimai. Manau, kad nauja grupė su nauja iniciatyva ir en tuziazmu dirbs šį darbą. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Asta KUNCAITYTĖ
V. LENINO HO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
SĖKMIĖS, ANSAMBLIEČIAI!
Kaina 2 kap.
Nr. 38 (1103)
1979 m. gruodžio 21 d.
VAISINGAS
bendradarbia vimas
Sveikiname
GARBES RASTU:
FILOLOGIJOS FAKULTETAS Kat. ved. doc. ARESKA Vitas Visuomeninių profesijų fak. dekanas, doc. UŽKALNIS Petras Prof. PALIONIS Jonas Vyr. dėst. VENGRIENĖ Eugenija
PREKYBOS FAKULTETAS Kat. ved. doc. STANKEVIČIUS Juozas
EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAK. Doc. KILIUS Boleslovas
TEISES FAKULTETAS Kat. ved. doc. APANAVIČIUS Martynas Doc. STASKONIS Vladas KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS
Kat. ved. doc. JASAITIS Juozas
BENDRAUNIVERSITETItjĖS KATEDROS
Filosofijos ist. ir ateizmo kat. prnf. GENZELIS Brantas Poilsinės ekonomijos kat. doc. VENGRYS Aleksandras ADMINISTRACIJA IR MOKSLINĖ BIBLIOTEKA
Garažo viršininkas BELIAKOVAS Nikolajus Meistras BUDRECKAS Marijonas Vyr. insp. ANTANAITIENĖ Gidonė Kanceliarijos vedėja KELIOTIENĖ Regina Rektorato vyr. insp. LAUNIKONYTĖ Danutė Rūmų komendantė LEONAVIČIENE Salomėja MB skyriaus vedėja KISINIE>7Ė Valerija PAGYRIMO RASTU:
MATEMATIKOS FAKULTETAS
KAD SKAMBĖTŲ DAINOS Neseniai kraštotyrinin kų klube svečiavosi Elektrografiįois mokslinio tyrimo instituto folklori nio ansamblio „Sadauja" meno vadovė Laima Burkšaitienė bei universiteto folklorinio ansamblio merginų grupė. Viešnia papasakojo apie lietuvių liaudies dai nų muzikinius dialektus bei atlikimo būdus. L.' Burkšaitienės žodžius pa lydėjo D. Čepaity,tės, J. Bukantaitės ir kitų mergi nų dainuojamos vestuvi nės sutartinės, Kernavės apylinkės vestuvinių ap-
eigų dainos bei liaudies šokiai. Nepaprastai ving riai nuskambėjo darbo dainos: „Paruginės", ,.Eis mą, sesės, dauno lylia" (apie linarovę) ir kitos. Kai dzūkišką melodiją už vedė D. Cepaitytė, širdin maloniai plūstelėjo liau dies dainos paprastumas, santūrumas ir didžiulis nuoširdumas... -- Labai gaila, -kad liaudies dainų evoliucijos procesas vyksta niveliavi mosi linkme, — kalbėjo folkloriste L. Burkšaitienė. — Mes galime ir turi me pristabdyti šį procesą, propaguodami liaudies dainas, rinkdami ir atlik dami jas. Viešnios žodžiai dar kartą pabrėžė, jog čia di
delis darbas tenka ir kraš totyrininkui, besidomin čiam ne tik savo krašto istorija, bet ir besirūpi nančiam ir liaudies kūrybos likimu, .. .Ilgai netilo tąvakar dainos. Prie ansambliečių prisijungė
klubo nariai. O jų, kaip ir kiekvieną ketvirtadieni, buvo daug. Buvo ir klubo veteranų, kurie jau kelin tą kartą atskuba į užsi ėmimus, mat po įdomių susitikimų, pokalbių žiūri „Didžiojo skaidrių ciklo“, skirto savo kolektyvo de•šimtmečiui, programą. Janina BULKEVlClŪTĖ Kraštotyros klubo narė
VU Rektoriui akad. J. Kubiliui Gerbiamieji draugai! Gruodžio 1 d. Kraštotyros klubas, vadovaujamas vyr. dėst. V. Mačiekaus, lankėsi Šiaulių K. Preikšo pedagogi niame institute. Su lietuvių liaudies dainomis ir šokiais, pasakojimais ir skaidrių demonstravimu abiejų aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai (kai kurie dargi su šei momis) ilgai vakarojo, praturtindami vieni kitus gebėji mu gražiai atkurti liaudies meną, jj puoselėti ir populia rinti. Nuoširdžiai
dėkojame už šią dovaną. SPI Rektorius doc. V. BENDIKAS
Vyr. dėst. NAVICKAITĖ Laima Sk. virš. DIENYS Rimantas Gr. vedėja GRUODIENĖ Nijolė Laborat. vedėja YClENĖ Birutė Sk. virš. MALICKAS Algimantas Inž.-operat. MARGAITIENĖ Valerija FIZIKOS FAKULTETAS Doc. KRISCICNIENĖ Baniutė Vyr. dėst. JUODVIRŠIS Alfonsas
CHEMIJOS FAKULTETAS Doc. Vyr. Vyr. Vyr.
BARTKUS Petras dėst. BUNIKIS Antanas m. bendr. MARTINKUS Robertas dėst. VAINILAVICIUS Povilas
GAMTOS FAKULTETAS Kat. ved. doc. JUODKA Benediktas Inž. MARDOSAITĖ Bronė Vyr. prep. SADECKIENĖ Birutė
MEDICINOS FAKULTETAS Kat. ved. ČIBIRAS Povilas Doc. STEPONĖNAS Povilas Doc. SUTKIENĖ Stasė Vyr. dėst. AMBRAZIEJŪTĖ Kazė Nukelta j 2 psl.
Viešnia iš Leningrado
Atkelta iš 1 psl. Vyr. dėst. GEDMINIEP(£ Liudmila Vyr. lab. BARTASlUNIENE Adelė Lab. VALEIKIENĖ Anastazija
Medicinos fakulteto hi gienos katedroje svečia vosi Leningrado sanhigienos medicinos instituto Darbo higienos katedros vedėja prof. med. dr. N. I. Karpovą. Viešnia skaitė paskai tas, iliustruotas skaidrė mis, V ir VI kurso stu dentams medikams, taip pat sanitarinės epidemio loginės tarnybos gydyto jams. Buvo demonstruo jamas mokomasis filmas „Triukšmas — sveikatai kenksmingas faktorius". Slo filmo konsultantė — prof. N. I. Karpovą. Toks pasikeitimas dar bo patirtimi vertingas studentams ir dėstytojams, dirbantiems mokslini ti riamąjį darbą. N. I. Kar povą yra žymi darbo hi gienos ir profpatologijos, ypač fiziniu faktorių jtakos žmogaus organizmui problemų specialistė. Pro fesorė N. I. Karpovą, do-
ISTORIJOS FAKULTETAS
Doc. ZAVECKIE.NĖ Ziedūnė Metod. VALENTUKEV1CIUTĖ Danutė Marija FILOLOGIJOS FAKULTETAS
Doc. JASINSKIENE Elena PREKYBOS FAKULTETAS
Doc. Doc. Doc. Vyr. Vyr. Lab.
BALTIENIENĖ Jadvyga MACKEVIČIUS Vytautas PAJUODIS Arvydas dėst. LASKOVIENjE Regina dėst. ČAPLIKAS Vygandas vedėjas DUDĖNAS Marijonas
EKONOMINES
Susitikime Higienos katedroje dalyvavo: iš kairės i dešinę — med. k. J. Ašmenskas, doc. S. Kučingis, prof. V. Kviklys, prof. N. Karpovą, doc. A. Bitė, doc. B. Simkūnienė. Kęstučio Taločkos nuotrauka.
cento A. Bitės lydima, lankėsi Kauno medicinos institute, kur skaitė stu dentams paskaitą. Anksčiau Higienos ka tedroje yra svečiavęsl: 1977 m. TSRS MMA Mi
tybos higienos instituto prof. A .1. Stenbergas ir 1978 m. — prof. V. A. Rudeiko Leningrado sanhigienos medicinos insti tuto komunalinės higie nos katedros vedėjas.
Keitimasis lektoriais tarp aukštųjų mokyklų — skatina siekti geresnių mokymo ir mokslinio ti riamojo darbo rezultatų. Prof.
Vladas
Kviklys
KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAK.
Kat. ved. doc. SIMANAUSKAS Leonas Vyr. metod. KUNCAITjĖ Bronė Vyr. inž. JASUDYTfi Janina TEISĖS FAKULTETAS Doc. CIRTAUTAS Albinas Doc. VfiLYVIS Stasys
KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Kat. ved. doc. MARKEVIČIUS Pranas Kat. ved. doc. BARTUŠKA Vytautas Doc. GRONSKAS Vladas Doc. URBANSKIENE Rūta
BENDRAUNIVERSITETINĖS KATEDROS
PATARIA GYDYTOJAI
'
I
REZULTATAS. DU ĮGAUBTI LĘŠIAI IR APSODAS
Artėja 110-osios Vladimi ro Lenino gimimo metinės, Mokslinės minties milžinas ir tikras liaudies vadas, karštas revoliucionierius, Komunis tų partijos ir pirmosios pa saulyje socialistinės valstybės Įkūrėjas Leninas visą savo ryškų, didvyrišką gyvenimą paskyrė didžiam ir kilniam reikalui — kovai už socialinj proletariato ir visų engia mų masių išvadavimą, už darbo žmonių laimę. Stojęs j pasaulinę klasių kovos areną kaip ištikimas ir ištvermingas Markso ir Engelso pasekėjas, Leninas visapusiškai išvystė jų revo liucinį mokymą. Turėdamas neprilygstamą mokslinio nu matymo talentą, mokėdamas labai giliai atskleis'i pačią (vykių ir reiškinių esmę, kū rybiškai taikydamas dialekti nio materializmo metodą naujų istorinių sąlygų anali zei, jis praturtino visas marksizmo sudedamąsias da lis principiškai svarbiais tei giniais, atvėrė naują jo vys tymo etapą. Neįkainojamu idėjiniu teo riniu ir metodologiniu visų šalių revoliucionierių ginklu tapo Lenino mokymas apie imperializmą, apie socialisti nę revoliuciją ir proletariato diktatūrą, apie partiją, apie klasinius proletariato sąiunglninkus -kovoje už demokra tiją ir socializmą, apie neiš ardoma socialinio ir naciona linio išsivadavimo ryšį, taip pat apie skirtingos visuome ninės santvarkos valstybių taikaus sambūvio principus Svarbią reikšmę turi Lenino idėjos apie socialistinės Tė vynės gynimą. Teorinę Leni no kūrybą apvainikavo jo sukurtas mokslas apie socia lizmo ir komunizmo kūrimo kelius. Genialus teoretikas, di džiausias pasaulio proletaria to strategas ir taktikas, Leni nas tobulai Įvaldė vadovavi mo revoliucinei kovai ir ko munizmo kūrimui meną.
reiškia ne vien regulia riai lankytis poliklinikoje Sako, sveikata — bran- gresuoja. Busimasis smi pas okulistą. Ar išsaugo giausias turtas. Ir sako, dentas turi pagalvoti ar sime akis, priklauso nuo akys — brangiausias tur nekenks jo sveikatai spe mūsų pačių. Mes turime tas. Bet, deja, branginti cialybė, kurią jis nori pa stengtis mokytis taip, kad pradedame tada, kai ne sirinkti. 1978 metais uni mažiau nukentėtų mūsų tenkame. Paskaičiuokime, versiteto studentų tarpe sveikata, o ypač — akys. kiek per dieną gatvėje, akių susirgimai sudarė — Trumparegystė nėra auditorijoje sutiksime 40,3% visų susirgimų (šis toks susirgimas, kuri pa bendraamžių, kuriems akių susirgimų skaičius stebime staiga ir kuris akys — tai turtas. didesnis negu kitose Vil priverčia mus, norim mes .. .Skaitykloje labiau niaus aukštosiose mokyk to ar ne, bėgti pas gydy siai palinkę prie knygų lose). Tarp visų šių ligų toją. Dažnai ši liga yra — studentai su akiniais; trumparegystei tenka 91 % paveldima ir progresuoja fizinio lavinimo spec. (toliaregy stei — 8,3%, nepriklausomai nuo aklų grupėse daugumą sudaro žvairumui — 0,79%, amb- priežiūros. Tačiau tokiu — studentai su akiniais; liopljai — 0,26%, kitiems atveju mes turime dar la bevelk kas antras univer susirgimams — 0,78%). biau jomis rūpintis. Tirsiteto studentas, užsukan Mes lyginome vaikinų dama aš padariau išvadą, tis j polikliniką, kreipiasi ir merginų regėjimą vi kad studentai reguliariai pas okulistą. suose Filologijos ir Medi nesitikrina akių, o kai Ištirta, kad mūsų uni cinos fakultetų kursuose. kurie visai neužsuka pas versitete „populiariausia" Pasirinkome 287 Filologi gydytoją. akių liga — trumpare jos ir 156 Medicinos fa Tiems, kurie jau „pavė gystė (miopija). Galbūt kultetų studentus. Iš jų lavo" Ir yra priversti „pa dėl to jai ir skiriamas — atitinkamai 36% ir balnoti" akis, norėčiau didžiausias dėmesys. 26% trumparegių. duoti keletą patarimų. 1974—75 mokslo metais Tiksliai išaiškinti mio Galbūt jie girdėti, tačiau Medicinos fakulteto Akių pijos dinamikos mums specialistai juos kartoja ligų katedros docentė G. nepavyko, nes tik trečda neveltui. Sesijos metu jo Jodkaitė ir asistentė R. lis trumparegių kiekvie kiu būdu nepersimokyti, Bagdonienė tyrė studentų nais metais tikrlnosi po daryti pertraukėles, skai trumparegystę. Panašius liklinikoje. Likusieji rūpi tyti ar rašyti 30 centimet tyrimus 1978—79 metais nasi akimis tik pirmuose rų atstumu nuo knygos. atliko ir gydomosios me trijuose kursuose. Daug Pabandykite atlikti akių dicinos specialybės V pasakys toks faktas, kad pratimus: žiūrėti pakaito kurso studentė Daiva Vo pirmame Medicinos fakul mis tolyn ir artyn. Ypač syliūtė. Su Daiva kalbuo teto kurse aukšto laipsnio svarbu, kad būtų regulia si apie jos darbo rezulta trumparegystė sudarė 8% ri mityba, geras apšvieti tus. visų šios ligos atvejų, o mas. Ir, aišku, svarbiau — Trumparegystės pro trečiajame kurse — jau sia — vykdyti gydytojo blema yra viena aktua 20%. Tai rodo, kad stu nurodymus, o jeigu išra liausių šiuolaikinėje of dentai dar nepakankamai šyti akiniai — juos ne talmologijoje (mokslas tausoja akis, o trumpare šioti. apie akj). Dažniausiai ji gystė nelaukia — ji pro Dėkoju už pokalbj. Iš TSKP CK nutarimo „Dėl atsiranda jauname amžiu gresuoja. Kalbėjosi Vladimiro Lenino 110-ųjų gi je ir laikui bėgant pro— Turhūt tausoti — Rita SADUIKYTĖ mimo metinių".
UNIVERSITETO KAPELA je dalyvavo kolektyvai — VARŽYTUVIŲ iš Kauno, Vilniaus, Ute NUGALĖTOJA nos, Rokiškio ir kitų res publikos miestų bei rajo Praėjusią savaitę Kaune nų. Ketvirtą kartą „Grok, keturias dienas vyko tra- Jurgeli" renginyje daly dicinė-dešimtojl respubli vauja ir mūsų universite kinė kaimo kapelų šven to kaimo kapela, vado tė „Grok, Jurgell-79". Jo vaujama A. Valiulio.
TSKP ist. kat. doc. JUKNIENE Genovaitė ADMINISTRACIJA Gamyb. prakt. vadovas GUREVIČIUS Sigitas Vyr. insp. RASTENIENĖ Birutė Skyr. vedėjos pavaduot. LAKACIAUSKAITE Gražina Vyriaus, energetikas VALATKA Boleslovas Ekonom. SINKIENĖ Danutė Rūmų komendantė ZlZMARIENĖ Teresė Valyt. LUŽIENfi Ona Kiemsargis CAPSKAS Julius Valyt. RUSENClK Jadvyga Budėtojas KAZOKAITIS Juozas
JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRAIS:
Prorekt. BIKELIS Algimantas Prorekt. GRIGONIS Jonas Prorekt. SUDAVICIUS Bronius Prorekt. EIGMINAS Pranciškus Prorekt. MILAKNIS Antanas Prorekt. VYGONTIENĖ Anastazija Parį, komiteto sekretorius POŠKUS Kazys Vietos k-to pirmininkas ZEBERSKIS Ignas Stud. profkomiteto pirmininkas VOSYLIUS R. Dekanas BALKEVIČIUS Jonas Zemvaldas Dekanas CESNAVlClUS Vytautas Dekanas KIUBERIS Paulius Dekanas KYBARTAS Viktoras Dekanas LEVINSKAS Algimantas Dekanas LESClUS Vytautas
Šiais metais mūsų muzi kantus ir šokėjus lydėjo sėkmė — jie tapo šven tės varžytuvių, vykusių Sporto halėje, nugalėto jais. Audronė KAVALIAUSKAITĖ
Smagi ir jdomi buvo universiteto interklubo imatrikuliacijos šventė. Plačiau apie ją skaitykite 4 psl.
UTK — kviečia visus! Atrodo, kad taip nese- vietą žiuri paskyrė gru- ristų klubo valdybą išniai universiteto turistai pei turistų už stendą rinkti D. Samkus, M. Gresusibūrė j krūvą, o štai „Šventąja". gorauskas, A. Striuka, V. dabar klubui jau 21-eri. Prasideda susirinkimas. Cepinskas, L. Mažeika Regis tik ką atšvęstas Prezidiumo pirmininkau- (GF), A. Kekytė, D. Berdvidešimtmetis, o šiemet jaučiu išrenkamas M. Gre- notaitytė (Fil F), R. Mejau atsiskaitom už 21-uo- gorauskas. J prezidiumą činskaitė, V. Kairelis sius. Per šj ataskaitinį kviečiami: D. Samkus (FF), V. Valutkevičiūtė rinkiminį susirinkimą tu- (UTK pirmininkas), A. (MF darbuotoja), G. Puzoristai susumavo savo pa- Jucevičius (VTK pirmi- nas, St. Deveikis (VU darsiekimus, nuveiktus dar- ninkas), V. Kašponis buotojai), V. Kašponis bus. (sporto katedros dėstyto- („Mokslas"). Klubo senoji valdyba ir jas atsakingas už turizSkaidrių konkurse pirbusimieji jos nariai jau mą), T. Šidiškis, P. Jaku- mąją vietą užėmė C. Kukelias dienas prieš susi- čiunaitė, svečiai iš VPI ir levičius (respublikinėje rinkimą rinkosi, nes klauLŽŪA. skaidrių programoje taip simų buvo daug: kaip Po pirmininko apžval- pat pelnęs laurus), turlssutikti svečius, organi- gos, apie nuveiktą darbą, tinių filmų — V. Jankezuoti rinkimus, skaidrių Respublikinė turizmo ta- vičius (turistinių filmų ir filmų konkursus... ryba apdovanojo T. Sidiš- respublikiniame konkurse Pagaliau sulaukėme šeš- kio vadovaujamą grupę, užėmęs pirmąją vietą), tadienio. Organizatoriai LTSR „B" klasės slidinė j iŠokių ratą padėjo baigė ruošti stendus, kali- mo pirmenybėse 1979 m. „sukti" turistai iš VISI, nėjo rodykles svečiams, vasario mėnesį užėmusią KPI, LŽŪA, VPI; akomNetrukus auditorinis kor- pirmąją vietą. Grupės na- ponavo konservatorijos pusas prisipildė linksmo riai apdovanojami mažai- kapela... šurmulio. Atėjusieji pir- siais aukso medaliais. Namo visi skirstėsi iniausiai puolė prie sten- Rektoratas klubo aktyvis- linksmi, kupini vilčių šū dų, nes kiekvienas nuo- tus apdovanojo garbės burti dar didesnį būrį traukose tikėjosi rasti sa- raštais. Apdovanojimų ne- mėgstančių keliauti ir ve. Prisimenami žygiai ne pagailėjo „Mokslo" spor- šiais metais dar daugiau tik Lietuvoje, bet ir Kau- to ir Vilniaus turistų klu- nuveikti. kaze, Jakutijoje... Kaip bal. vėliau paaiškėjo, I-ąją Prasidėjo rinkimai. Į tuLauda KEBKYTĖ
UTK pirmininkas
D. Samkus
įteikia
Žiema kalnuose.
C. Blaževičiaus nuotr.
Žiema -79 Karpatuose Pasibaigė lakstymai po parduotuves, kelnių, batų ir kitokio būtino inventoriaus lopymas, egzaminų laikymas ir t. t. Mes jau traukinyje, vežančiame mus į Karpatus. Pristatau: mūsų 12 žmonių: 11 matematikų ir 1 fizikas (specialistas turistiniu košių, fizikos ir prisvilimo klausi mais). Mes važiuojam į Karpatus, kur ruošiamės atlikti 1 sud. kat. slidžių žygį. Susitikime su traukinio kontrolieriais, pirmo vakaro programą pra dėjo V. Baronas, ' atsakingas už kultūrinį - auklėjamąjį poveikį grupei. Aidint aplo dismentams jis sumokėjo baudą už važiavimą be stu dento pažymėjimo (pametė). Štai mes ir Jasynėje. Oras nuostabus! Pliaupia lietus. 6 laipsniai šilumos, o mes su apranga, galinčia „išlaikyti“ —40 laipsnių šaltį, labai derinamės prie pavasariškai ap sirengusių lietuvių (per vie ną vakarą jų Jasynėje su
skaičiavome 116). Pradedame pirmą kopimą į kalnus. Kuo aukščiau, tuo šalčiau. Sekančią dieną Dragobrato „prijute“ pasidarė visiškai šalta, prasidėjo pū ga. Kas gali atsisakyti malo numo pasivažinėti pūgoje per nuostabius kalnus. Tik ne MaF turistai! Trečią dieną pergalingai nusileidę žemyn ir vėl pra dėjome kopti į Perelesko. Nusileidimas nuo Perelesko buvo ypatingai žavus ir įdo mus. Savo sportinį įkarštį pa rodė E. Skrebe, sulaužęs abi slides. Nuo jo neatsiliko ir (kiti. Toliau patraukėme į Kar patų landšaftinį draustinį. Įsikūrėme Breckule, pačioje Goverlos, aukščiausios Kar patų viršukalnės, papėdėje. Taip patiko slidinėti virš de besų, kad toliau savo meist riškumą tobulinom pusę nak ties, šviečiant mėnuliui. Sekančią dieną patraukėme toliau. Oras vaiskus, skaid
rus, net skamba apačioje miestai, kalnų viršūnės, plau kioja debesėliai. Sniego iki pusiaujo, medžiai apšerkšni ję. Visa tai nuteikia opti mistiškai. Paskutinę dieną, maisto at sargoms išsekus, savo meist riškumą teko parodyti fizi kui. Juk ne taip paprasta iš manų kruopų, vandens, mė sos konservų dėžutės ir 2 gabaliukų cukraus išvirti sriubą, košę ir kompotą. Ta čiau eksperimentinis patie kalas, sujungęs savyje visus 3 komponentus, grupės narių nuomone, pavyko. Na, bet laikas grįžti namo. Vilnių pasiekėm laimingai, iš viso sulaužę 8 slides, bet kupini entuziazmo išvažiuoti dar toliau, kur dar šalčiau ir dar aukščiau. Aš nerašau apie Karpatų gamtos grožį, įvairius nuo tykius. Kas nori visa tai pa tirti, kviečiame į MaF turis tų sekciją. Vytas STATULEVICIUS
apdovanojimą V. Valutkevičiūtel.
Universiteto turistų klubas primena, kad žiemos atosto
gų metu organizuojamos (vairių sudėtingumo kategorijų kelionės po Lietuvą, Uralą, Kolos pusiasalį, Karpatus,
Valdajaus aukštumas. Visus studentus, mėgstančius turiz mą, mylinčius gamtą ir norinčius geriau susipažinti su mūsų šalimi, kiekvieną
ketvirtadienį 20 vai. kviečiame
apsilankyti auditorinio korpuso 1 auditorijoje. registruojami iki gruodžio 28 dienos.
Dalyviai
SLIDĖS LAUKIA..
.-.S
Protėvių takais.
Pasaliau ūžtelėjo snai gių lietus, suvirpo nuo šalčio drebulės, ir turistai pradėjo traukti iš palėpių slides. Prasidėjo universi teto turistų klubo žiemos sezonas. Tačiau... Jeigu dosnūs saulės spinduliai ir žibuoklių akys šlaituo se išviliodavo į žygius net pačias neturistiškiausias sielas, tai, spustelė jus šaltukui, maloniau su sapnuoti snieguotus saulė lydžius „ant krosnies". Kiekybinė keliaujančių sudėtis mažėja. Bet kas Užkibo. galėtu išmatuoti naudą,
kurią atneš ant slidžių praleistas sekmadienis, kas, pamatęs įraudusius ir laimingus veidus, per trauks dainą ir paklaus, už kokia bausmę mus iš vijo? .. Keliaudami poilsio die nomis, o žiemos atostogų metu beveik visur gali sutikti slidininką su uni versiteto turistų klubo emblema. Šiaurės ir pie tų Uralas, Chibinai, Kola, Valdaius, Karpatai. Sunku net išvardinti visas vie tas, kur nusities mūsų slidžių vėžės. Na, o
tiems, kurie dar nespėjo susipažinti su gimtine, klubas pasiūlys nuotai kingų ir turiningų marš rutų po Lietuvą. Visi gali praleisti savo atostogas įdomiai, o tuo pačiu ir gerai pailsėti, reikia tik mažutės lieps nelės širdyje. Tada nebe matysi savo paraudusios nosies, o džiaugsies balto mis kalnų kepurėmis, pa kely stovinčiomis eglių žvakėmis ir visais tais vaizdais, kuriuos gali su kurti tik šerkšnas ir žie ma. Birutė JUKNAITE FilF IV kurso studentė
u tik gamink cepelinus (mūsų merginų nuomonė). O skanumėlis — neišpa sakytas. Visi žemės ūke liai — privati gyventojų Jau trys su puse de 2880 valandų, praleistų nuosavybė. Yra eksperi šimtmečio skamba savotiš repeticijose ir koncertui mentiniai ūkiai, vadinami ku ansamblio himnu ta se, o tai sudaro 411 dar Pradžia Nr. 37. tyti, kad Kipro respublika žiantys vaizdai ir mintyse institutais, kuriose išve pusi ši jaunatviška dai bo dienų (kai ji — 7 va damos naujos veislės ir na. Sunku patikėti — tris landos) ir kad kiekvien,. savyje turi dvi skirtingas pritarėme gidei. Nikozija — šalies sos respublikas. Tai yra toPo valandos kelio prieš rūšys. Auginama daug dešimt penkeri. Pati bran ansamblietis per penkeris tinė, vienintelis vidausi dėl, kad šito nori reak- akis atsiveria gražiausias avių, ožkų, kiaulių ir da. Mūsų vienmetis. De metus koncertuoja 350 miestas, kurio neskalaujai tingieji Kipro sluoksniai, vaizdas. Mėlyna jūra, stambiųjų raguočių. Po ja, taip. Deja todėl, kad valandų, scenoje praleis jūros bangos. Sostine ta• remiami NATO vadeivų. aukšti uolėti statūs kran puliariausia mėsa — avie labai greitai bėgo metai, damas 50 darbo dienų. po X amžiuje, kada visi Antras pagal gyventojų tai. Sustojome. ,,Cia gimė na ir paukštiena. Kipras sklidini neužbaigiamų dar Sunku patikėti, kad miestai buvo grobikų su■ skaičių ir dydį miestas — Afroditė — meilės ir gro- eksportuoja bulves, vai bų, šviesių akimirkų ir, toks laiko gabalas nubė griauti. Senasis miesto> Limasolas. Čia daug pra-■ žo deivė, — girdime švel- sius, riešutus. Žemės ūkio kas be ko, rūpesčių, gy go negrjžtamal. Bet čia, pavadinimas — Lydra.. monės įmonių, garsiosios1 nų Popį balsą. — Kas čia vystymuisi didelį dėmesį venimo druskos. Rodos, matyt, ne visai tiksliai Dabar šį vardą turi viena: KEO ir LOEL vyno ir nusimaudys — pajaunės skiria šalies vyriausybė. tik vakar nuskambėjo pa pasakyta — „negrįžta iš centrinių miesto gatvių., alaus gamyklos. Dabarti- 10 metų, nors esame virš Vidurinėse mokyklose skutinis trisdešimtmečio mai". Ant kokių pamatų Architektai sugebėjo su• niu metu tai svarbiausias1 jūros lygio 100 metrų mokslas trunka 12 metų, akordas, o užvakar — kilo tas šaunus ansamb uostas. Aplink; aukštyje". Yra legenda: Pradedama mokyti nuo skambių dainų ir trankių lio rūmas, jo tradicijos? derinti sena su nauju,, jūros pritaikydami statiniusi miestą tęsėsi apelsinų ir „Nuostabus buvo Afrodi- 6 metų. Mokslo metai šokių pynė puošė dvide- Metų metais vis naujos landšaftiniam reljefui. Vi• citrinų giraitės, kuriose! tės gimimas. Vieną gražų nuo rugsėjo 15 d. Šiuo šimtpenkmečio jubiliejų. ansambliečių kartos lt b! siems namams būdingai auginami vaisiai savo ša-' rytą? ji išniro .iš jūros pu metu privalomas mokslas Skambėjo iškilmingos kal tutės po kruopelę, lipdė balta spalva. Namai tarsii liai ir eksportui. Limaso- tų netoli Kipro salos. Oro — 9 klasės. Vėliau gali bos ir linkėjimai, jauni po šapelį ansamblietiškų laivai paskendę žalių pal• las — kurortinis miestas. vežimu, traukiamu baltų- ma tęsti mokslą vidurinė mas, kaip paprastai, tran rūmą, savo širdimi šildė daug ištaikingų,’ jų balandžių, jinai nuva- je mokykloje, stoti ji kiai šoko, smagiai daina dainą ir šoki, o Išeidami mių, kiparisų, apelsinųį Ga medžių giraitėse. Patsi grakščių savo architektū- žiavo j Kipro salą, po to įvairias technikos mo vo. Tik veteranai, kaskart iš jo palikdavo dali sa miestas išsidėstęs slėniuo■ riniu sprendimu viešbu-' plaukė j Olimpą. Sma- kyklas arba įsilieti i dar vis labiau pasidabruotais vęs, savo širdies. Jei stu se ir ant aukštumėlių.. čių, žalumos, vaisių, pui- giausia deivei būdavo bininkišką šeimą. Moky smilkiniais priekabiai dai dljos — gražiausi metai Sostinė turtinga istoriniais: kūs auksinio smėlio plia- Kipre, savo gimtojoj sa mo procesas vyksta grai rosi į jaunylių pusę: ar jaunuolio gyvenime, tai ir meno paminklais. Įspū■ žai. Miestas turtingas mu loj, kur ją labiausiai gar kų kalba. Privaloma mo nedaro gėdos senoms ir drįstu tvirtinti, ansamblio dingai atrodo Kipro ar- ziejais, senais architek bino". Suprantama, netru kytis anglų kalbos. Gali gražioms ansamblietiš- tlškos dienos — šviesia? išmokti prancūzų, lo koms tradicijoms — visa stos ir spalvinglausios, chivyskupo rūmai, esan tūros paminklais. kus ir nusimaudėme sūria ma tys miesto centre netoli Susitikome su LOEL me jūros vandenyje. Juk tynų ir rusų kalbų pri da būti pirmais. Ir sceno brangiausios širdžiai, il šv. Jono soboro. Sobore gamyklos darbininkais ir kas aš mūsų nenorėjo pa klausomai nuo mokyklos je, ir studijose. gam įsuksiančios atmln gerai išsilaikė XV—XVI vadovaujančiu „Mūsų laikai" ansamb tyje. persona jaunėti! Po to tarškėjo fo profilio. Pedagogus ruo a. a. freskos, mozaika, ta lu. Gamyklos specialistai, toaparatai, kino kameros. šia vienintelė aukštoji lyje man prasidėjo 1962 Kaip dabar pamenu an Kipro mokykla — peda pyti paveikslai. Nemažiau daugiausia aukštąjį moksAfroditės garbei Pafose goginis institutas. Nema metų laikotarpyje. Daug samblio dvidešimtmečio buvau girdėjęs apie uni koncertą 1964 metais — įspūdingos ir sostinės tur lę įsigiję Tarybų Sąjun buvo pastatyta visame gaus gatvės. Čia rasi vis goje. Šiuo metu apie 400 ipasaulyje išgarsinta Af žai jaunimo mokosi Grai versiteto ansamblį ir puo 712-as kolektyvo istorljo ką: vario dirbinių, suve vaikinų ir merginų studi roditės šventykla. Dabar kijos aukštosiose mokyk selėjau slaptą viltį tapti je. Tąkart prie spalvingų lose. jo nariu. Gerai prisimenu rūbų prisisegėme pirmą i ų nyrų, namų apyvokos juoja įvairiuose mūsų ša likę tik griuvėsiai. Netruko prabėgti savai darganotą lapkričio vaka ansamblio relikviją — daiktų bei garsių siuvinė lies institutuose, Tautų Pafosas — tai istorinių jimo pavyzdžių. Ilgiau draugystės universitete. paminklų ir gražių gam tė Kipre. Kaip visada at rą. Didžiosios aulos lan 1963 metų šalies meno pažiopsojus, pardavėjas Priėmė nuoširdžiai, tos peizažų derinys. Seno eina išsiskyrimo valanda. gai ryškiai švietė pro saviveiklos apžiūros lau įsiūlys nusipirkti prekę. draugiškai, supažindino vės graikai ir romėnai ar Ją prisiminsime ilgai, il Čiurlionio gatvės me reatų medalius. O kas Turtingas eksponatais ar su vyno gamybos techno chitektūroje bei kultūroje gai. Tą įsimintiną pasku džius. Girdėjosi muzika, suskaičiuos tuos laurus, cheologijos muziejus, logija, apžiūrėjome gata paliko savo žymes. Mies tinį vakarą ilgai netilo ritmingi kojų patrepseni- kuriuos vėliau ansamblie Viešbučiai, kino teatrai, vos produkcijos sandėlius tas garsus XIV a. mozai dainos, žodžiai apie taiką, mai. Ilgai nedrįsau pasi čiai „skynė" respublikoje apie belsti į dabartinės Esteti ir šalyje, toli nuo tėvynės restoranai ir naktiniai ir saugyklas. Ragavome ka, kurią neseniai atrado tautų draugystę, klubai sutraukia daug tu nuostabiojo Kipro muska smėlio užpustytame lau bendradarbiavimą ir savi kos katedros duris, už garsindami lietuvišką dai ristų. Miestą aplinkui juo to, įvairių rūšių vynų bei ke, statant gyvenamąjį tarpio supratimą ir pagal kurių respublikos nusipel ną, šoki, muziką. namą. Manoma, kad tai bą, apie gražų ir šviesų nęs artistas, choristų „va sia kalnų virtinė, kurioje stipresnių gėrimų. Eina metai, keičiasi an įsikūrė kurortiniai kaiMūsų kelionės maršru buvo turtingo valdininko rytojų. Blizgantys ašarų dovėlis" V. Četkauskas sambliečių kartos. Tik mai. Apie 40 milių nuo tas tęsėsi per kalnus link buveinė. Dabar čia ren karoliukai pasirodė Popi, smagų jaunimėlį iki de keista: visi jie lieka jau Dimitrijaus, vinto prakaito varinėjo ni ir žvalūs: tas, kas myli sostinės yra kalnas, ku- legendinių Kipro vietų į giamas mozaikos muzie Andrejaso, riame, vykdant paskutinę Pafosą. Pakeliui pravažia jus, užimantis apie 6 ha Zitos, Danutės, Birutės ir po oktavas. Vis tik už dainą, šoki — nesensta, akyse. Bet tai ėjau. Ir nesigailiu. Visko valią, vienuolyno teritori vome Anglijos karinės ploto. Romos imperijos kitų Vėl ateis vakaras. J Dijoje palaidotas Kipro pre bazės teritoriją. Tai išti laikais, miestas buvo pa džiaugsmo ašarėlės, pa būta: atkaklaus darbo ir aulą rinksis šokėjų džiąją šventinių akimirkų, kai tvirtinančios, kad ir trum zidentas archivyskupas sas Episkopi miestelis. grindinis jūrų uostas, da auditorijoje naują poros, Makairijas, kovotojas už „Čia gražiausios Kipro bar tik graži turistų lan pai būnant kartu galima mūsų ansambliui eilinį pradės repetuoti dainą kartą suteikiamas respub tapti gerais artimais koma vieta. Kipro liaudies gerovę ir vietos, — prabilo Popi ir choristai, šalia pasigirs iš likinio ar net visasąjun Kipras — agrarinė ša draugais. Svarbiausia ka nepriklausomybę. tuoj pat apgailestavo — pradžių nedarni kanklių Dalis Nikozijos miesto deja, jomis naudotis ne lis. 34% žmonių dirba že da supranti ir žinai bend ginio meno saviveiklos melodija. Ansamblis gy okupuota turkų. Įdomu, o galime. Čia šeimininkau mės ūkyje. Daugiausia rus tikslus. O tikslas šio laureato vardas. Buvo pa kartais ir graudu stebėti ja Anglijos kareiviai". Iš auginami vaisiai, riešutai, vakaro dalyvių buvo vie skaitos, seminarai ir pra vuoja. 400 metų sulaukusio — apsaugos užkardą. Plevė tikau ų kalnų papėdėse grūdinės kultūros. Svar nas — laisvas ir nepri tybos auditorijoje, darbo suoja iškeltas Kipro, pasirodė anglams būdin bią vieta užima bulvės. klausomas Kipras. Tuo ti metu; repeticijos, koncer mūsų universiteto jauny SNO ir Turkijos vėliavos, gi raudonų čerpių stogais Prieš mums atvykstant ki mūsų naujieji draugai tai, gastrolės, išvykos, liui — ansambliui — tik televizijos 35-rl. Tad svaigaus skrygreta žingsniuoja Kipro namukai, paskendę žalu buvo pirmasis metų bul — tuo tikime ir mes — fllmavimaisi, graikų, SNO ir turkų ka- moje, žali slėniai, atsive viakasis (antrasis — rug Tarybų šalies pasiunti rašai — „laisvalaikiu". džio, kūrybinės sėkmės, Kabutės čia ne šiaip sau naujų pergalių! reiviai. Ši siena tęsiasi riantys iš 800 metrų sėjo—spalio mėn.). Di niai. — tūlas entuziastas pa Jonas Bagdonas per visą? šalį. Tik čia ma- aukščio. Kvapą gniau- džiulės, gražios bulvės — Anzelmas KATKUS skaičiavo, kad ansamblie Teisės fakulteto čio „laisvalaikis" per 5 dėstytojas studijų metus susideda iš sos reformos susijusios su ką tik nusiritusią per pa saulį Vilniaus universite to 400 metų jubiliejaus bą. Dar nevėlu užsisakyti Kaip sakoma — sve žiančiais ne tik busimojo b. padovanoti Interklu- banga ir su tuo, kad pa vietą kitiems metams!). galiau prezidentė JI, o Merginų pageidavimu pa čias į namus — laimė į interklubiečio orumą, bet bui 1—3 dvarus, namus, Ir kuo daugiau ir šlubčiojančią studentiš c. garbingai ištverti ver ne JIS. Naujoji preziden gal visus tarptautinius svečių, tuo daugiau tos ką sveikatą, Šiandieni- dančio lajaus su liepžie tė buvusio pirmtako Z. reikalavimus buvo išrink Pečiuliio patarimu pasiža ta Interklubo „Mis-79". Dilgus) studento pažymėji laimės ir džiaugsmo. Ši niams studentams tokius džiais „lietų", saugantį dėjo „vyriškai". Šį Kas ja tapo, nesakysim, mą Nr. 751700, Išduotą •gera patarlė tinka beveik reiškinius galima paaiš- nuo blogos akies ir t. t." pažadįdirbti naujieji interkluRimai SULSvisur ir visada. Bet ypač kinti objektyviai susiJeigu tikėtume užsienio biečiai išgirdo, aišku, tik nes ji ir taip pavargo EKFF studentei gerai ji tiko VU Interklu- klosčiusiomis istorinėmis spauda (tada Interklubas pabaigoje. Prieš tai rei nuo šlovės aureolės. Tik KAITEI, laikyti negaliojanįstoję į Interklubą, suži- člu. bui lapkričio 30 dieni. Tą visuomeninėmis sąlygo metraščio nerašė), įstoda kėjo atiduoti duoklę tie nosite jos vardą ir pasivo vienetai. Dėl to ryšiai šaltą penktadienio vakarą siog i kraują įaugusioms visi susirinkę senbuviai mis. Ypač sunku būdavo su užsienio jaunimu bu protėvių tradicijoms. Nau konsultuosite, kaip tapti interklubiečiai ir „sve įstoti i Interklubą 1589— vo pašliję. Tik su Žemai jokai buvo šlakstomi... Interklubo „Mis-80". Dingusi s'.udenlo pažymė O dabar mūsų laukia jimą čiai" — busimieji jų ko 1603 metais, kada šventas tijos atstovais buvo už (karšto lajaus nebuvo, Nr. 780050, išduotą legos — t .y. naujieji In Interklubo kodeksas rei- megztais normalus ekono- bet šalto vandens užte daug darbų — susitiki MaF studentei Aurelijai PLE mai su turistais, užsienie DYTEI, laikyti negaliojančiuminis-kultūrinis bendra ko). terklubo nariai'— gyveno Be kelionių po čiais, norinčiais kuo dau viena mintim) — greitai kalavo: vimas. pasaulio kraštus visiems — „.. .norint tapti InŠiais metais išrinktas (ypač žiūrovams) patiko giau sužinoti apie senąjį imatrikuprasidedančia Vilnių ir, aišku, apie mū liacijos švente, Kaip ži- terklubo jubiliejiniu jlO naujasis Interklubo biu „kupranugarių karava noma, prieš kelis šimtme metų, kai įkurtas univer ras (prezidentė IF III kur nas". Tai buvo bene ge sų Alma Mater. Laukia Dingus) studento pažymė čius universiteto Interklu sitetas — aut.) fuksu, b ū- so studentė H. Pautieny- riausia Vitaliaus idėja. seni ir nauji draugai, se jimą Nr. 750113, išduotą ni ir nauji rūpesčiai. MaF studentui Nailut SAMItė) atsisakė tęsti šias tra bo imatrikuliacijos visiš TOVUI, laikyti negaliojau dicijas ir prisiekė, —» rū (Kas toks Vitalius, suži kai pelnytai garsėjo žiau t i n a: VU Interklubo biuras člu. a. jau būti kilmingu, pintis interklubiečiais. Vi- nosite, įstoję į Interklu riais kankinimais, palauIŠ ĮDOMIŲ KELIONIŲ
SUGRĮŽUS
n
BŪRIN, BŪRIN, DRAUGAI!
Vario, grožio ir meilės saloje
Kaip tapti interklubo „Mis-80“?
Redakcija* adraus: 232008 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir likllluoja bfidu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. (TapstbDDic CTy^enTac* ĮkCobctcebR cry^esTa). Opraa napncoMa, pentopaTa, KOMtrrera AAKCM, MecmoMa n npotjntoMa opacbob TpyAOBOro Kpaaioro aammim ■ Apymflu Hbroabb BatAtinocatoro yDBeparrera HM. Bnsųaca Kancynaca Amr. CCP. Ha ahtobcmom «3«Ke-________ ____
Tlraiaa 4757
LV 15325 Užs. Nr. 3206
REDAKTORE A. NUGARAITE