Tarybinis Studentas, 1984 m. gruodžio 14 d. Nr. 38 (1297)

ViSŲ HAUU PROLET AftAJ VIENY KJT&S1

c. r\[’ vb i r )i s scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS________________________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1984 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Nr. 38 (1297)

@ SESIJAI ARTĖJANT » SESIJAI ARTĖJANT 6 SESIJAI ARTĖJANT

Mokytis visą semestrą Paprastai mokslais susirū­ pinama prieš pat sesiją, o kaip priversti studentą dirb­ ti per visą semestrą? Apie tai, kaip ši problema spren­ džiama Matematikos fakultete, kalbėsiuosi su MaF prodekanu doc. A. Nagele.

Signalinė sesija — vienas iŠ būdų „apsnūduslems" per semestrą studentams išjudin­ ti. Taip mano daugelio fa­ kultetų vadovai, visuomeni­ ninkai. O kokia jūsų nuomo­ nė, gerbiamas docente?

Aš manau, kad tai vienin­ telis ir pats geriausias būdas priversti studentą sistemin­ gai dirbti. Pirmiausia todėl, kad pati problema ne visuo­ se kursuose aktuali. Daugiau­ sia Tūpesčių kelia pirmakur­ siai ir antrakursiai, nes pir­ mieji studijų metai —• adap­ tacijos laikotarpis, bandymas surasti save, be to, sunkiai persiorientuojama iš mokyk­ linių darbo metodų į aukš­ tojoje mokykloje keliamus reikalavimus. Aukštesniuose kursuose dauguma šių ydų išgyvendinamos, tad ir kitų „globa" studentui nebe taip reikalinga.

Atsižvelgdami j tai, ieškome ir atitinkamų kontrolės formų. Du kartus per semestrą MAK-as ir komjaunimo komitetas ren­ gia reidus - patikrinimus į seminarus, pratybas. Pratybų dėstytojai pateikia pratybų ir lankomumo, pažangumo su­ vestines, iš kurių matyti, kaip kiekvienas studentas įsisavina dėstomą dalyką ir koks žinių ryšys su lanko-

mumu. Suvestinėse taip pat surašyti pažymiai už kont­ rolinius darbus bei individua­ lias namų užduotis. Tokie vertinimo kriterijai padeda išaiškinti tuos, kurie semest­ re nesimoko. Paprastai blo­ gą lankomumą lydi blogas pažangumas. Kai studentas pats neprisiverčia dirbti, tenka imtis prievartos, nors ir kaip nemalonu tai būtų.

Pirmakursius ir antrakursius svarsto dekanatas ir kom­ jaunimo komitetas, o aukš­ tesnių kursų studentus per­ duoda katedrų žinion.

Tokią kontrolės formą pra­ dėjome taikyti prieš dvejus metus, ir manau, kad ir atei­ tyje jos neatsisakysime.

— Prievarta studento atžvilgiu — noras jam padėti, Bet ar visuomet studentas ją priima, Ir nuo ko tai priklauso?

Taip, ne veltui žmonės sako, kad, jei pats nenorėsi, kitas neprivers. Kontrolė rei­ kalinga, ypač pirmakursiams, mokykloje nepripratusiems prie jos. Tik ne prievarta.

Visi žino, kad Matematikos fakultete yra kelios specia­ lybės, į kurias kiekvienais metais trūksta stojančiųjų, o planai vis dėlto įvykdo­ mi. Kokiu būdu? Paprasčiau­ siai „pakviečiami" tie, ku­ riems nepasisekė įstoti į ki­ tą su matematika susijusią specialybę — pritrūko balo ar neišlaikė paskutinio egza­ mino. Tokie, ne savo noru atėję į matematikos fakultetą, žiūrėk, nesulaukę nė pirmos

UNIVERSITETO

Studentų darbų „Šiuolaikinė ideologinė kova ir ateizmas" konkursas, skirtas Tary­ bų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui

KOMJAUNIMO

KOMITETE

Konkursą skelbia VU komjaunimo komitetas ir Mokslinio ateizmo katedra, Kviečiame dalyvauti visus Universiteto studentus, Rašydami darbus konkur­ sui, studentai gali analizuoti Įvairius mokslinio ateizmo klausimus, liečiančius šiuo­ laikinę ideologinę kovą ir ateizmą. Ši tema ypač aktua­ li šiandien, kai buržuaziniai ideologai plačiai naudoja re­ ligiją, visomis priemonėmis skatina ir palaiko klerikaliz­ mo ir religinio ekstremizmo apraiškas mūsų šalyje. Kiek­ vienas išsilavinęs žmogus turi mokėti atremti klerika­ lines idėjas, suprasti šiuolai­ kinio klerikalizmo antikomu­ Musų inf. nistinę esmę, religinių ekst­ remistų klasinius tikslus, de­ maskuoti jų veiklos iormas ir metodus, suvokti moksli-

Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje buvo ap­ svarstyta socialistinio lenkty­ niavimo eiga Filologijos ir Istorijos fakultetuose. Pažy­ mėta, kad socialistinis lenk­ tyniavimas šiuose fakultetuo­ se vyksta formaliai, mažai jame dalyvauja akademinės grupės. Posėdyje buvo kalbama, kad ši problema yra ne viename fakultete.

Svarstytais klausimais priimtas nutarimas.

Posėdyje taip pat buvo svarstomi komjaunuolių pa­ reiškimai rekomenduoti kan­ didatais į TSKP narius, pri­ imtas naujas VLKJS narys.

sesijos, jau ir palieka Uni­ versitetą. Nepatiko. Šiemet jau irgi turime keletą, išėju­ sių dėl tos priežasties. Būna ir kitaip: ateina koks pirma­ kursis ar pirmakursė su pa­ reiškimu. kuriame prašoma leisti išeiti iš universiteto dėl to, kad matematiką stu­ dijuoti pasirodė per sunku.

Jeigu matom, kad žmogus dirba, tik jam paprasčiausiai nesiseka, nuraminant ir pata­ riant dar palaukti: o kam jau čia taip lengva, tik iš vidurinės atėjus!

Trūksta elementariausių teorinių ži­ nių, praktinio jų pritaikymo įgūdžių.’ Kiek kitokia kalba su tais, kurie į dekanatą ateina ne savo noru, t y. tie, kurie ir mokytis nenori, ir Universiteto palikti nenorėtų.

Tiesa, ir jiems iš karto ne­ taikome griežčiausio nuo­ sprendžio — suteikiame ga­ limybę išlaikyti skolas, to­ liau mokytis (palankiau kal­ bamės su tais, kurių geresni rezultatai minėtose lankotnumo-pažangumo suvestinėse).

Bet, deja, ne visi pateisina mūsų pasitikėjimą: iš 112 pavasario sesijos skolininkų 10 jau išbraukti iš studentų sąrašų kaip nepažangūs.

Artėja žiemos sesija, kuri parodys, kas klydo, kas buvo teisūs, o vis dėlto tikėti no­ rėtųsi geriausio: gerų pažy­ mių, mažiau skolininkų, ir, tuo pačiu, nemalonių susiti­ kimų dekanate.

Dėkoju Jums už pokalbį.

Birutė SENECKAITĖ, Žurn. spec. II k.

nlo ateizmo humanizmą, pri­ sidėti prie naujų socialisti­ nių tradicijų ir papročių Įsi­ tvirtinimo mūsų sistemoje.

Konkursas vyks 2 turais: fakultetuose Ir Universitete.

Pirmojo turo rezultatai bus suvedami fakultetuose iki 1985 metų gegužės 1 dienos.

Darbus fakultetų komjauni­ mo komitetams būtina pa­ telkti iki balandžio 15 die­ nos. Geriausi iš jų bus skai­ tomi fakultete mokslinėse ateistinėse konferencijose bei kituose renginiuose. Ant­ rasis turas vyks gegužės mėnesį. Jo rezultatai bus suvedami Universiteto studen­ tų mokslinėįe-ateistinėje kon­ ferencijoje. Geriausių darbų autoriai bus premijuojami, įdomiausi darbai spausdina­ mi „Tarybiniame studente".

ANTRASIS IR TRE­

CIASIS MŪSŲ LAIK­ RAŠČIO

PUSLAPIAI

SKIRTI ŽYMAUS RES­ PUBLIKOS

MATEMA­

TIKO, PROFESORIAUS

ZIGMO

ŽEMAIČIO

ĮOO-OSIOMS

MĖTI­

NĖMS

Kaina 2 kap.

® SESIJAI ARTĖJANT ® SESIJAI ARTĖJANT ®

Istorijos fakulteto prodekanas doc. S. Jegelevičius, pa­ prašytas papasakoti apie tai, kaip fakulteto studentai ruo­ šiasi artėjančiai sesijai, pa­ kvietė apsilankyti pijmame šį semestrą M AK-o posėdy­ je. promisų keliu. Būtent tada Posėdyje buvo svarstomi grupių seniūnai ir įrašo dau­ studentai, kurie rugsėjo- ir gybę dvejetų į lankomumo lapkričio mėnesiais praleido žurnalus. aštuonias ir daugiau valan­ O kuo gi pasiteisina vildų. Reikia paminėti, kad ben­ niečiai? Jie apeliuoja j dras praleistų valandų skai­ „bendras žmogiškas priežasčius peržengia tris šimtus! tis", teigdami, kad „vien Tiek praleido apsvarstytieji mokslu sotus nebūsi". Vadi­ studentai, o juk kai kurie nasi, vėl ieškome kompro­ iš kviestųjų net neatvyko j misų. posėdį. Kodėl gi toks neatsa­ Tačiau kaip suprasti stu­ kingas požiūris į paskaitų dentą, kuris pareiškia, kad lankomumą? nėra suinteresuotas lankyti Studentai pasiaiškiną įvai- paskaitas, kadangi jam „ne­ riai. Bene sunkiausiai iš- moka stipendijos"? Naivu ti­ sprendžiama problema yra kėtis, kad kitą semestrą bus grįžimas iš gimtojo miesto paskirta stipendija daugiau­ ar kaimo į Vilnių. Ką gi, siai paskaitų praleidusiam suprantama: nesinori taip studentui. Nejaugi stipendija greit išvykti iš namų, nepa­ yra vienintelis stimulas, vyksta nusipirkti bilieto, skatinantis žmogų mokytis? pramiegama ir nespėjama i Nemaža dalis besimokan­ autobusą, traukinį ir t. t. čiųjų teisinasi tuo, kad pa­ Žinoma, visko pasitaiko. Ta­ skaitų metu ruošiasi semina­ da atrodo, kad visi teisūs, rams, nes kitu laiku neuž­ bet juk taip nebūna. Kur ta- tenka knygų. Blogai, kad da ieškoti išeities? Juk rei- skaitykloje trūksta kai kurių kia ir tėvus retsykiais ap- vadovėlių, bet ką gi darysi lankyti. Tenka žengti kom---- ■ visi juk mokomės.

POSĖDYJE SVARSTYTA...

Vargu ar teisinga būtų tei­ gti, kad paskaitų lankomu­ mas nėra vienas iš studento pažangumo vertinimo kriteri­ jų. Kaip mano kai kurie — „viską parodys sesija", Bet antra vertus, nelankius paskaitų, neįmanoma tinkamai susisteminti žinių, įgytų per kelias dienas, ruošiantis egzaminui. Čia daugelis tuojau pat paprieštarauja, kad egzaminas yra loterija, Ta­ čiau loterijoje išlošia mažu­ ma, dauguma paprastai pra­ lošia. O tada sausio, vasa­ rio mėnesiais gali tekti rim­ tai pasvarstyti, kas yra lo­ terija, o kas yra sesija.

Posėdžio metu buvo nusta­ tyta, kad daugiausia pralei­ džiamos TSRS, TSKP, LTSR istorijų, visuomenės mokslų paskaitos, o juk mes moko­ mės Istorijos fakultete!

Už kelių savaičių sesija.

Ar neverta laiku susimąsty­ ti?

Nerilė VOLCESCA1TĖ

„Oi ant kalno, ant aukštojo

Tarptautinės studentų die­ nos proga Istorijos fakulte­ to etnografinis ansamblis (vad. V. Musteikis) koncertatavo Varėnos vidurinėje mo­ kykloje. Istorikus sutiko mo­ kyklom kraštotyrininkai ir neseniai Alma Mater baigu­ si lietuvių kalbos mokytoja R. Karvelytė. „Oi ant kalno, ant aukš-

tojo"... — suskambo dzūkiš­ kos, suvalkietiškos, žemaitiš­ kos dainos, o „trepsiuką" jau šoko ir žiūrovai. Vaikai klau­ sėsi lumzdelio, armonikos, kanklių, bet didžiausią įspū­ dį paliko paprastutės šiaudų birbynės.

Visus šmaikščiu sąmoju linksmino d. K. Eigminas, kraštotyrininkų ir turistų draugas. Po koncer-

to buvo surengta vakaronė.

Maloniausiai nuteikė tas, kad tarp atlikėjų ir žiūrovų nebuvo jokio atstumo. Susi­ būrė aplink ansamblį visi gražaus etnografinio vakaro dalyviai. Na, o gėlės, padė­ kos žodžiai ir... šilta vaka­ rienė patvirtino nuoširdų dzūkišką vaišingumą.

L. SUOŽYTfi

Tarybini* studentu 2

Zigmą Žemaitį prisimenant Sukako 100 metų nuo dėstytojas. O kiek ener­ Kiekviena diena jam — bais gyvas profesorius, Zigmo Žemaičio gimimo. gijos, ryžto kainavo .rū­ tarsi vis naujai atsiverian- Kaip neprisiminti jo tauVisi, prisimenantys profe­ pinimasis Aukštųjų kur­ tys žmogiškojo pažinimo r.umo, noro padėti ki­ sorių, pirmiausia mini jo sų, Kauno universiteto bei veiklos horizontai, ir tiems. Visiems atviras, Suvokdamas, koks troškimas visur da- užkrečiantis savo entukūrybiųgumą ir energiją, steigimu! aprėpti, ziazmu, mylimas studeninteresų platumą ir entu­ kaip reikalingi Lietuvai Jyvauti, viską ziazmą. Toks jis išliko aukštos kvalifikacij os spe­ „išplėsti visas savo pajė- tų ir gerbiamas kolegų mūsų atmintyje — nie­ cialistai, kartu su kitais gas"! Į kurią mūsų kultu- Lietuvos matematikų patkados nepavargstantis, entuziastais įteikia vy­ ros ir visuomenės gyveni- riarchas. triūsiantis ten, kur reikia riausybei memorandumą, mo sritį beužmestume akį, Gal ir ne visai tiktų daugiausia valios ir užsi­ kuriame raginama įkurti visur pastebėsime ryškius toks apibūdinimas asmespyrimo, norintis viską, universitetą, rašo šia te­ Z. Žemaičio veiklos ,pėd- nybei, kuri, be viso kito, kas nauja, paliesti savo ma straipsnius. Vėliau, sakus. Jam rūpėjo gimto- pasižymėjo dar ir kuklurankomis. „Visuomeninių tapęs Matematikos—gam­ jo krašto istorija ir etno- mu, bet taip norėtųsi priedermių jausmas", — tos fakulteto dekanu, rū­ grafija, kalbotyra ir teat- Z. Žemaičio gyvenimą pa­ tariant paties profeso­ pinasi kabinetų, bibliote­ ras, muzika ir dailė. An- vadinti pamoka. Juk ar riaus žodžiais, — ar tik kų, laboratorijų komple­ tai, Odesoje dirigavo lie- negalėtume ir mes pasinebus tas gyvastingumo ktavimu, botanikos sodo, tuvių chorui ir režisavo mokyti iš jo dvasios puspektaklius, siausvyros ir ryžto, gyveobservato­ mėgėjiškus šaltinis, neleidęs nurimti astronomijos iki pačios paskutinės gy­ rijos steigimu, matemati­ Vilniuje rūpinosi pirmą- nimo džiauksmo ir tvir­ kos dėstymu vidurinėje ta lietuvių dailės paroda, lybės, kurių taip dažnai venimo dienos?

Per tris laikmečius nu­ mokykloje. Iš kūrybiniam, Kaune vadovavo paties .prisireikta priešinantis ne sitęsia šios intelektualios moksliniam darbui skirto suorganizuotam Lietuvos visados palankioms mūsų ir, sakyčiau, daugiašakės laiko ne vieną valandą aeroklubui. Sielojosi dėl norams aplinkybėms a< asmenybės veikla. Cariz­ turbūt atimdavo administ­ Vilniaus krašto reikalų, savo pačių suglebimui ir Tai viso labo menka da- nuovargiui? mo priespauda, buržuazi­ raciniai rūpesčiai.

Iš tiesų, tik stebėtis ir lis iš to, kas nuveikta . nė Lietuva, tarybiniai me­ Jonas KUBILIUS tai. .. Istorijos permainų žavėtis gali tokiu įvairia­ per tokį ilgą ir vaisingą Vilniaus Universiteto LAPKRIČIO 8 DIENĄ SUKAKO 100 METŲ, ir likimo mėtytas, jis štai pusiu ir entuziastingu gyvenimą.

Rektorius KAI GIMĖ ŽYMUS RESPUBLIKOS MATE­ pagaliau Vilniuje — uni­ Zigmo Žemaičio darbu. Tačiau ne tik savo darversiteto rektorius ir ma­ MATIKAS, UNIVERSITETO PROFESORIUS tematinės analizės kated­ ZIGMAS ŽEMAITIS. ros vedėjas,, tiksliųjų mokslų raidos Lietuvoje WWV\/>/\Z\/WX/W\/\/\/W>/WX/\/WW\/V\/W\Z\Z\AZW\/V tyrinėtojas.

Universiteto „Mokslo darbuose" ir „Lietuvos matematikos rinkinyje" spausdinami jo veikalai, vienas po kito pasirodo mokslo populia­ rinimo straipsniai. O prieš tai — Odesa, kur univer­ sitete studijavo matemati­ ką ir kur jau tada buvo .pastebėti jo gabumai.

Vilniuje — gimnazijos mokytojas, dalyvauja Lie­ tuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų veikloje.

Pirmojo pasaulinio karo metais — Voronežo lietu­ vių pabėgėlių gimnazijos

MATEMATIKŲ PATRIARCHAS

Buvome neperdrąsiausi fesorius paklausė, ar šis pirmojo kurso studentai, mokąs kinų kalbą ir išgir­ ikai vieną gražią 1968 me­ dęs, kad ne, pastebėjo, tų pavasario dieną pama­ kad jam ir jos neprireiks. varžymąsi, tėme Matematikos fakul­ Nugalėję tete senyvą žmogų, kal­ rnes kai kada eidavome bantį su simpatingąja klausyti matematikos isto­ šviesiaplauke Lena Pet- rijos paskaitų, kurias pro­ ,rovna. Po tos kalbos įvy­ fesorius skaitė diploman­ ko rimtos lenktynės laip­ tams. Jos vykdavo dabar­ tais iš pirmojo aukšto į tinėje Zigmo Žemaičio antrąjį. Prieš tai profeso­ auditorijoje. Teko girdėti rius Zigmas Žemaitis pa­ .profesorių kalbant ir susi­ prašė jos nenusiminti, jei­ rinkimuose. Žinojome didelę ir gra­ gu tektų kiek ir atsilikti.

Nedaug tada teišmanė­ žią profesoriaus svajonę me apie nuopelnus, var­ sulaukti Vilniaus universi­ dus ir pareigas, bet pro­ teto keturių amžių sukak­ fesoriaus vardas studen­ ties. Deja, įvyko ne taip. tams buvo labai artimas. 1969 metu birželyje paly­ Žinojome, kad jis labai dėjome iį į amžino poilgražiai skaito paskaitas sid vietą. .(aukštesniųjų kursų stu­ Atmintyje atgyja Niu­ dentai sakydavo: jeigu tono žodžiai, kuriais pro­ pas prof. Žemaitį neaišku, fesorius Žemaitis baigia tai blogi reikalai, nieko knygą apie jį: ..Nežinau, matematikoj nesugaudysi), kaip bus kitų įvertinti kad jam artimi buvusiųjų mano darbai. Aš save lai­ studentų darbai ir rūpes­ kau vaiku, kuris žaisda­ čiai. Profesorius Bolotinas mas su kitais . pajūry ra­ per paskutiniąją paskaitą do keletą lygesnių nei ki­ yra mums pasakojęs, kad ti vaikai akmenėlių ir vienas profesoriaus po­ margesnių geldelių; neap­ kalbiu su buvusiuoju matuojamas okeanas ma­ studentu yra baigęs taip, no akyse vis dėl to liko kad studentas pasakęs, neištirtas".

R. KASUBA jog analizės geometrijos MaF dėstytojas jam neprireikė. Tada pro­

Zigmas Žemaitis buvo dviejų universitetų — Kau­ no ir Vilniaus — matemati­ kos profesorius, mokslo ir kultūros veikėjas, talentin­ gas pedagogas. liaudies švietėjas. Pažvelgę į bet ku­ lią mūsų kultūros, mokslo ar visuomenės gyvenimo sri­ tį, visur aptinkame gilių Z. Žemaičio veiklos pėdsa­ kų, tačiau itin ženklų pėdsa­ ką Z. Žemaitis paliko Lietu­ vos mokyklos — vidurinės ir aukštosios — istorijoje.

Z. žemaitis gimė 1884 m. lapkričio 8 d. Daktorių kai­ me (Ignalinos raj.) daugia­ vaikėje valstiečio šeimoje.

Neapsakomai sunkus buvo jo kelias į mokslą, bet ga­ bus ir darbštus jaunuolis at­ kakliai veržėsi j šviesą: eks­ ternu išlaikė brandos egzami­ nus ir įstojo j Odesos uni­ versitetą studijuoti matemati­ kos. Jau studijuojant ėmė reikštis jo, kaip kultūros veikėjo, talentas: Odesos lie­ tuvių darbininkų „Rūtos" klube skaitė paskaitas, diri­ gavo chorui, režisavo spek­ taklius.

Labai gerai baigęs univer­ sitetą, jaunasis matematikas 1909 m. grįžo į Lietuvą ir po didelio vargo gavo mo­ kytojo vietą Vilniuje priva­ čioje mergaičių gimnazijoje.

Dirbdamas pedagogo darbą, Z. Žemaitis aktyviai dalyva­ vo Lietuvių mokslo ir Lietu­ vių dailės draugijų veikloje, nuolat spaudoje kėlė reika­ lą atkurti 1832 m. uždarytą Vilniaus universitetą, ragino steigti lietuviškas mokyklas, bet carizmo sąlygomis net ir pradinių lietuviškų mo­ kyklų kūrimas praktiškai bu­ vo neįmanomas.

Per pirmąjį pasaulinį ka­ rą Z. Žemaitis atsidūrė Vo­ roneže, kur dėstė matemati-

Nuopelnai Lietuvos ką lietuvių karo pabėgėlių (berniukų) gimnazijoje. Čia berniukų ir mergaičių gimnazijoje dirbo dar du garsūs mūsų pedagogai matematikai — Pranas Mašiotas ir Marcelinas Šikšnys. Laiškuose žmortai Z. Žemaitis aprašė, kaip mokinės mylėjo savo direktorių P. Mašiotą, bet reikia manyti, kad mokiniai irgi mylėjo savo mokytoją Z. Žemaitį, drąsiai ginusį parangiuosius mokinius nuo reakcingos vadovybės perseklojimų.

Voronežo mokytojai labai susirūpino lietuviškais vadovėliais, o tam pirmiaušia reikėjo nustatyti vieningą matematikos terminiją, kurios būklė tuo metu buvo nepavydėtina: pirmųjų lietuviškų matematikos knygų išleistų XIX a. ir XX a. pradžioje autoriai kiekvienas savaip buvo pavadinę matematikos sąvokas. Todėl, viena, reikėjo kurti platesnę lietuvių matematikos terminiją, o kita, ją vienodinti, norminti. Terminų norminimo iniciatorius Z. Žemaitis kreipėsi pagalbos į kalbininką Joną Jablonskį, kuris tuo metu Voroneže lietuvių gimnaziįose dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. Prasidėjo sunkus ir sudėtingas darbas kurį gali suvokti tik tie, kurie dirba arba yra kada nors dirbę panašų darbą.

1918 m. vasarą matematikos mokytojai, grįždami į Lietuvą, vežėsi apsvarstytų terminų rinkinius ir naujų vadovėlių rankraščius. Naujuosius terminus, kuriuos beveik vi-

sus vartojame iki šiol, įtvirtino M. Šikšnio „ATitmetikos ir algebros terminų žodynelis", Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis“ ir 1919 m. išėję P. Mašioto bei M. Sikšnio matematikos vadovėliai, Nors pagrindiniai mokyklinės matematikos terminai jau buvo sudaryti, bet Z. Žemaitis iki gilios senatvės rūpinosi matematikos terminais, sukūrė didžiąją dalį aukštosios matematikos terminų.

Grįžęs iš Voronežo, Z. Žemaitis apsigyveno gimtajame Švenčionių krašte ir pasinėrė į liaudies švietimo reikalus. Nors karo ir kaizerinės okupacijas nualintos Lietuvos mokyklų padėtis buvo pasibaisėtina, bet Z. Žemaitis su jam būdinga energija vykdo savo sumanymą įsteigti Švenčionyse lietuvišką gimnaziją.

Z. Žemaitis be paliovos rūpinosi ir pradinėmis mokyklomis bei jų mokytojais, Vos tik Vilniuje buvo sudaryta Lietuvos Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valatiečių vyriausybė, jis kreipėsi į vyriausybės pirmininką V. Mickevičių-Kapsuką. Pasikalbėjus apie švietimo padėtį ir naujuosius mokyklų uždavinius, Z. Žemaitis įpareigojamas pateikti išsamių žinių apie Švenčionių apskrityje veikiančias mokyklas ir reikiamą pagalbą. ‘ Ne visiems mokytojams buvo aiškūs naujosios darbo mokyklos tikslai ir priemonės jiems pasiekti. Todėl

1919 m. kovo mėn. buvo sušauktas Švenčionių apskrities liaudies švietimo darbuotojų suvažiavimas, kurio aktyviausias organizatorius buvo tuometinis Švenčionių gimnazijos direktorius Z. Že­ maitis. Svarbus dokumentas — to suvažiavimo rezoliucija, nurodanti darbo mokyklos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Deja, rezoliucijoje išreikštas idėjas ne­ buvo kada Įgyvendinti, nes po mėnesio lenkų legionai okupavo Vilniaus kraštą ir Z. Žemaičiui teko pasitraukti į Kauną.

Keletą metų Z. Žemaitis buvo visiškai užsiėmęs sude­ tingais Aukštųjų kursų ir Kauno universiteto steigimo reikalais, o paskui—vadovavimu Matematikos-gamtos fakulletui. Ir vis dėl to jis rasdavo laiko domėtis ir vidūrine mokykla, pavyzdžiui, aktyviai dalyvavo, svarstant 1920 m. mokyklų reformos projektą, kovojo su dvasininkijos siekimu sumenkinti tiksliųjų mokslų reikšmę jaunimo mokymui ir auklėjimui, su tendencija panaudoti mokyklą religijos tikslams.

1924 m. Švietimo ministerija dar kartą pertvarkė mo­ kyklą, įvesdama dvylikos metų mokymą: pradinį (4 skyriai), vidurinį (I—IV klasės) ir aukštesnįjį (V—VIII klasės). Buvo sudaryti naujų programų projektai, bet matematikos programa dar tebebuvo carinės gimnazijos programos kopija.

Z. Žemaitis, būdamas karš-

3

Tarybinis

stiMlantv

„TARYBINIS STUDENTAS" RAŠt

FOTONUOTRAUKOS PASAKOJA

Matematikos tradicijos fakultete PROFESORIAUS ZIGMO ŽEMAIČIO PASAKOJIMAS

Z. ŽEMAITIS — ODESOS UNIVERSITETO STUDENTAS.

XXX UNIVERSITETO

KAUNO

KORIMO METAIS. XXX

PIRMASIS

Z. ŽEMAITIS,

IS

DEŠINĖS

CENTRE

—

POETAS J. BALTRUŠAITIS. XXX

vidurinei mokyklai tas Felikso Kleino — žymaus vokiečių matematikos dėstymo reformatoriaus — idėjų šalininkas, negalėjo nesisieloti dėl tokios padėties ir pradėjo rūpintis esmine matematikos programų reforma, kuri daugelyje šalių jau buvo įvykdyta. Tuo tikslu 1926 m. „Švietimo darbe" paškelbė didelį straipsnį „Aukštosios matematikos pagrindai aukštesniųjų mokyklų programoje".

Pabrėžęs, kad matematika turi ne tik lavinti loginį mąstymą, bet ir teikti gyverūmui reikalingų žinių, autorius atkreipia dėmesį į mokyklinės matematikos turinį. Jo nuomone, funkcijos sąvoka, kuri „raudonu siūlu eina per visus tiksliuosius mokslus ir net per kai kuriuos humanitarinius", turinti tapti matematikos pagrindų, o su ja reikia derinti kitus dalykus.

Kadangi buvo labai svarbu išgirsti visų matematikos mokytojų nuomonę, tai Matematikos — gamtos fakultetas, kuriam tuo metu vadovavo Z. Žemaitis, sumanė organizuoti matematikos ir fizikos mokytojų konferenciją. Organizacinę komisiją, be Švietimo ministerijos atstovo, sudarė šio fakulteto dėstytojai, o jos pirmininku buvo išrinktas pats dėkanas.

Konferencija įvyko 1928 m. sausio mėn. universiteto rūmuose, po konferencijos atidarymo Z. Žemaitis skaitė pranešimą. kuriame aptarė pedagoginio darbo esmę, nu-

rodė kai kuriuos tiksliųjų mokslų dėstymo mokykloje trūkumus, nušvietė programų istoriją ir išaiškino konferencijos tikslus bei uždavinius. Pranešėjai ir kalbėję diskusijose vieningai pasmerkė scholastinį mokyklines matematikos turinį ir pasenusius dėstymo metodus, griežtai pasisakė prieš negyvenimiškus ir šabloniškus uždavinius, duodamus spręsti mokiniams, sukritikavo tuometinę matematikos programą.

Konferencijos rezoliucijai vykdyti buvo išrinkta komisija, į kurią įėjo ne tik matematikai, bet ir fizikai, vienu metu su matematikais svarstę fizikos dėstymą. Ši komisija, vadovaujama Z. Žemaičio, per metus parengė matematikos, fizikos ir kosmografijos programų projektus ir išsiuntinėjo jas mokykloms susipažinti.

1929 m. buvo sukviesta antroji mokytojų konferencija, kuri kruopščiai išnagrinėjo naująją programą, pasiūlė nežymių pataisų ir patikėjo tai pačiai vykdomajai komisijai ją įgyvendinti.

Vienas iš svarbiausiųjų Z. Žemaičio veiklos barų, kuriuo jis rūpinosi nuo Kauno universiteto atidarymo, — tai matematikos mokytojų rengirnas. Todėl jau 1922 m buvo pradėta skaityti matematikos dėstymo metodika ir numatyta pedagoginė praktika. Tačiau pedagoginė praktika buvo palikta metodikos dėstymo iniciatyvai ir mokyklų malonei. Todėl Z.

Žemaičiui tekdavo gerokai pavargti, kol surasdavo mokyklą, kuri sutikdavo priimti studentus praktikantus ir pravesti bent po porą pamokų.

Nepaisydamas senyvo amžiaus, profesorius lankyda­ vo mokyklas, stebėdavo praktikantų vedamas pamokas, vadovaudavo jų aptarimams, teikdavo konsultacijas.

Beveik penkiasdešimt metų Z. Žemaitis skaitė matematikes dėstymo metodikos paskaitas, kurias su didžiu dėkingumu prisimena daugelis vyresnės kartos respublikos mokytojų — Universiteto auklėtinių. Jose atsiskleisdavo profesoriaus turtinga pedagoginė patirtis, geras pedagoginės ir metodinės literatūros pažinimas, didelė pedagoginio darbo meilė, kurią jis stengdavosi įžiebti studentų širdyse.

Nors, ir labai apkrautas darbu, Z. Žemaitis rasdavo laiko susitikti su. matematikos mokytojais. Pokario me­ tais jis aktyviai įsijungė į mokytojų kvalifikacijos kėlimo darbą, skaitydavo paskaitąs mokytojų konferenci­ jose ir kursuose. Šį darbą jis nuolatos dirbo įsikūrus Mokytojų tobulinimosi institutui (1950 m.). Išlikę smulkūs paskaitų planai ir konspektai liudija, kaip kruopščiai jis ruošdavosi šioms paskaitoms.

Dar atkreipsime dėmesį, kad Z. Žemaitis aktyviai dalyvavo, tobulinant vidurinės mokyklos programas septin-

tajame dešimtmetyje, svarstant projektus įvairiose komisijose. Daug profesorius prisidėjo, steigiant mūsų respublikoje mokyklas su sustiprintu matematikos bei fizikos dėstymu, sudarant šiorns mokykloms mokymo planus bei programas.

Profesorius labai mylėjo mokinius, mėgo su jais pasišnekučiuoti, pasidalyti savo turtinga gyvenimo patirtimi. Todėl jis būdavo laukiamas Svečias kiekvienoje mokykloje, o ypač jaunųjų matematikų būreliuose. Buvodavo profesorius ne tik Vilniaus mokyklose, bet ir atokiuose Lietuvos kampeliuose. Kai reikėdavo pasikalbėti su abiturientais apie jų ateities planus, apie specialybės pasirinkimą, profesorius dažnai vykdavo pats.

Kalbant apie Z. Žemaičio ryšius su mokykliniu jaunimu, negalima pamiršti, kad jis buvo vienas aktyviausiųjų jaunųjų matematikų olimpiadų organizatorių.

Dar 1951 m. jis daug pasidarbavo organizuojant Vilniaus miesto jaunųjų matematikų olimpiadą — pirmąją mūsų respublikoje. Nuo 1952 m. kasmet vyksta respublikinės jaunųjų matematikų blimpiados. Jų organizacinėse komisijose arba žiūri visada matydavome prof. Z. Žemaitį, Ir mirė šis nuostabus žmogus besirūpindamas jaunosios kartos mokymu ir auklėjimu 1969 m. birželio 24 d. besiruošdamas eiti į matematikų konferenciją, kurioje turėjo būti tęsiamos išvakarėse pradėtos diskusijos matematikos mokymo vidurinėje mokykloję klausimais, bet nebenuėjo...

Doc. P. RUMŠAS

Vilniaus senasis Universi­ tetas, įsteigtas Stepono Ba­ toro 1578.VII.8 d. įsakymu ir atidarytas 1579.IV.1 d., beveik du šimtus metų bu­ vo įėzuitų valdomas. Jie mažai rūpinosi matematikos ir fizikos mokslais. Vis dėl­ to jau pirmame Universiteto veikimo šimtmetyje ir tose srityse pasireiškė savo dar­ bais žymūs Universiteto profesoriai ir auklėtiniai: Andr. Milevskis, Isv. Krygeris, Kaz. Semenavičius (Simonavičius).

Po jų beveik šimtą metų truko mokslų ir paties Uni­ versiteto sustingimas, dėl kurio buvo kalti ne tiktai jėzuitai, bet ir užgriuvusios Lietuvą didelės nelaimės: ka­ rai, epidemijos, dideli Vil­ niaus miesto gaisrai. Tiktai XVIII šimtmečio vidury Uni­ versitete ėmė atgyti matema­ tika ir artimi jai mokslai.

Vienas pirmųjų juos sužadi­ no Tomas Žebrauskis (1725 —1759), pradžioje ėmęs ge­ rinti matematikos dėstymą.

Netrukus jis visa siela atsi­ dėjo astronomijai, 1755 m. įkūręs Vilniaus astronominę observatoriją ir pradėjęs jo­ je sistemingai dirbti beveik 30 metų anksčiau, negu tai buvo padaryta žymiai vyres­ niame Krokuvos Jogailos universitete.

Matematika pražydo Uni­ versitete, kai buvo paskirtas profesorium 24 metų jaunuo­ lis Pranciškus Norvaiša (1742—1819), gimęs Šven­ čionių krašte. Jis 1766 m. pradėjo dėstyti grynąją au­ kštąją matematiką pagal Niu­ tono darbus ir naujausius ano meto matematinius vei­ kalus, kuomet daugely Bu­ ropos universitetų dar buvo tebedėstama studentams elementarinė matematika. Išbuvęs 1775—1780 m. užsienyje komandiruotėje, jis dėstė . matematiką iki ‘811 m. ir paruošė tris kartas matematikų ir fizikų paclam Universitetui ir kvalifikuotų žmonių kitoms artim°ms specialybėms. Norvaia°s. mokiniai sėkmingai tęsė Universitete jo darbą, jau PaSa‘ moderniškai suskįrstytas disciplinas.

Prieš pat Universiteto uždarymą (1832 m. caro Nikolajaus įsakymu) jame iškilo nepaprastai gabus jo auklėtinis, vilnietis matematikas Zigmantas Revkovskis (1807 —1893). Turėdamas tiktai 15 metų amžiaus, jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Universitetą, 18 metų baigė mokslus, įgijo magistro laiPsnį, ir buvo įtrauktas į Lietuvoje vykdomus geodezinius darbus. Dirbdamas jis gilibosi i matematinius tų darbų pagrindus. Netrukus jis fąkultete iškėlė sumanymą — įtraukti į planus naują tuomet mokslą — tikimybių teoriją. Įžymiausias anų laiKų Rusijos matematikas M- V- Ostrogradskis labai prielankiai atestavo Revkovskio patiektą memorandumą bei programą, ir Fizikos-matematikos fakultetas įkūrė specialią katedrą, pavesdamas j4 22 metų jaunuoliui Revkovskiui. Jis su didebu pasisekimu pradėjo darbą, bet jį greitai nutraukė 1831 m. sukilimas ir po to sekęs Universiteto uždarymas, Revkovskis sukilime nedalyvavo- bet draugų buvo įveltas i suokalbininkų bylą, Karo lauko teismo sprendimu iam buvo atimtos visos pilietinės ir mokslu įgytos teisės ir jis išsiųstas 25 me-

tams į Užkaukazės, kariuo­ menę paprastu kareiviu (re­ krutu). Karo vadovybė įver­ tino jo matematinius gabu­ mus bei pasiruošimą, įtraukė j geodezinius ir inžinierinius darbus ir ilgainiui pakėlė jį karininku. Baigęs privalomą .25 metų karinę tarnybą, jis buvo vyriausybės paskirtas kelių inžinierium ir daugely vietų organizavo ir vykdė didelius atsakingus darbus.

Juos analizuodamas, jis pri­ ėjo išvadas, kad kiekvieną darbą, kiekvienos įmonės arba įstaigos veikimą galima išreikšti viena lygtimi, iš kurios kiekvienu momentu galima susekti, ar darbas ar­ ba procesas vyksta normaliai, ir kurie laukiami rezultatai (pav. savikaina). Jis paskelbė savo teoriją žurnale „Inžiniernyj Žurnal", vėliau iš­ spausdino 7 atskirus darbus, gerindamas ir propaguoda­ mas savo išradimą. Jis tei­ gė, kad netolimas tas laikas, kai ne tiktai paskirų įmo­ nių, bet ištisų valstybių eko­ nominis gyvenimas bus to­ kiomis matematinėmis prie­ monėmis planuojamas ir kontroliuojamas.

Niekas -tuomet jo nesupra­ to. Dabar matome, kad tas mūsų Universiteto auklėtinis buvo teisus. Jam trūko da­ bartinių elektroninių skaičia­ vimo mašinų, kad būtų pa­ laikytas moderniškosios ki­ bernetikos pradininku, bet jis liko aiškiaregiu jos pranašu.

Didžiosios Spalio revoliuci­ jos laimėjimas leido Lietu­ vai atkurti savo aukštąją mokyklą. Darbininkų ir vals­ tiečių sudarytoji 1918 m. K. Mickevičiaus-Kapsuko vado­ vaujamoji vyriausybė vienu pirmųjų savo rūpesčių laikė Vilniaus Universiteto atkūri,mą ir energingai vykdė paruošiamuosius darbus, bet nepalankus karo įvykiai juos nutraukė.

1919 m. rudenį Kaune Lietuvos buržuazinei vyriausybe į buvo pateiktas sumanymas ir planas atkurti aukštąją mokyklą. Tuometinei valdžiai radus, kad sumanymas per ankstyvas, penkių žmonių būrelis suorganizavo vi" suomeniniais pagrindais pir­ mąją aukštąją mokyklą — Aukštuosius kursus. Dvejus metus labai vargingai padirbėję, jis vis dėlto gerokai paruošė dirvą ir pirmųjų dviejų kursų studentų kontingentus Universitetui, atidarytam Kaune 1922 m. va­ sario 16 d.

Universiteto darbo sąlygos taip pat buvo sunkios. daugiausia dėl kvalifikuotų žmonių ir reikiamų etatų tru­ kūmo. Matematikos reikalams buvo skirti tiktai 6 žmonės (4 vyr. personalo nariai ir2 asistentai). Jie buvo labai apkrauti pedagoginiu ir administraciniu darbu, tad • jų mokslinė veikla ir produkcija reiškėsi labai silpnai: Matematikos-gamtos fakulteto darbuose 1922—1940 m: buvo išspausdinta iš viso < 10 mokslinių straipsnių. Nebuvo perspektyvų ir naujiems kadrams paruošti, nebuvo aspirantūrų institucijos. Vis dėlto Matematikos-gamtos fakultetui, kuris, mūsų dienomis išaugo net į keturis fakultetus, pavyko keliolika savo jaunesniųjų bendradarbių išsiųsti net į užsienį pa­ sitobulinti moksluose.

Tuo būdu buvo paruošti rimti kadrai ir pačiam Universitetui ir kitoms aukštosioms mokykloms.

1967 m. birželio 7 d., Nr. 18

Tarybini!

® KRAŠTOTYRININKŲ DARBAI @

Ar pavyks aplenkti laiką Aukšti WU Mokslo mu­ vai, švenčių organizatoriai ir sulaukti ziejaus skliautai šįkart nesu­ dalyviai. Tikimės plakatų, darė šaltos didybės ir erd­ įdomių aprašų, arba vės įspūdžio. O gal tiesiog skelbimų, nuotraukųi nesinorėjo pakelti akių į bent kvietimo į šventę, kad viršų, nes žvilgsnis vis su­ galėtume patys įsitikinti ne­ stodavo ties jaunais, žva­ pakartojamais renginiais, stu­ liais, energingais studentais, dentų sumanumu ir kūrybiš­ kurie taip gausiai susirinko kumu.

Kalbos medžiaga jau ren­ į WU Kraštotyrininkų klu­ bo ataskaitinį-rinkiminį su­ kama ne tik ekspedicijose, sirinkimą. Kokiais džiaugs­ bet per visus mokslo metus. mais ir rūpesčiais gyveno Išgirsti įdomų posakį, gražų klubas praėjusius dvejus me­ žodį ir jį sukirčiuoti gali ne tik filologai. Pvz., praėju­ tus? i Ramuviškiai nestovėjo vie­ siais metais daugiausiai pra­ toje, o toliau tęsė pradėtus vardžių užrašė gamtininke ankstesniais metais darbus. G. Driskiūtė ir matematikė Dalia Babiliūtė vadovavo la­ R. Globytė. Visus metus ga­ bai įdomiam ir reikalingam lėtų būti renkama ir tauto­ medžiagos apie studentiškas sakos medžiaga — juk kiek šventes rinkimui. Deja, kol šalia mūsų gyvena dainingų kas klubas nepajėgia aprėp­ močiučių, šmaikščių pasako­ ti visos studentiškų švenčių rių ir linksmų muzikantų! įvairovės ir dalis studentiš­ Istorikai taip pat negali nu­ kų renginių lieka neaprašy­ leisti rankų — Universitete ti. Padėti Ramuvai galėtų ir dirba nemažai Didžiojo Tė­ kitų VPF specialybių atsto- vynės karo, partizaninio ju-

dėjimo veteranų Klubo nariai toliau rinko Universiteto absolventų atsi­ minimus apie studijų die­ nas. Pastebėjom, kad leng­ viau išprašyti atsiminimus iš absolventų, nedirbančių Uni­ versitete, sunkiau — iš dės­ tytojų. „Atrodo, perspekty­ vus yra toks metodas rinkti atsiminimus iš vyresnio am­ žiaus profesūros, — siūlo klubo pirmininkas V. Mačie­ kus, — dėstytojas ar docen­ tas šnekučiuojasi su savo katedros, fakulteto profeso­ riumi, pateikdamas jam klau­ simų, nukreiptų norima va­ ga. Pašnekesys įrašomas j magnetofono juostą. Kraštoty­ rininkų klubo nariai iš mag­ netofono juostos iššifruoja".

Tokiu metodu prof. C. Ku­ daba yra įrašęs vertingų P. Slavėno, prof. S. Jankau­ sko ir kitų Gamtos fakulteto profesorių atsiminimus.

Susirinkimo metu trumpai apžvelgtas istorikų, etnogra­ fų, sociologų, kalbininkų, tautosakininkų, paminklų ty­ rinėtojų, gamtininkų gru­ pių darbas Lauksargių ir Seirijų ekspedicijose.

Su­ rinkta medžiaga maždaug per

metus yra sutvarkoma, ati­ duodama mokslo įstaigoms.

Apibendrinę surinktą me­ džiagą klubo nariai paruošia pranešimus SMD konferenci­ joms.

Tai tik dalis klausimų ir problemų, kurias svarstė ramuviškiai susirinkimo diskusijoje. Į ją įsijungė ir sve­ čiai: VPF dekanas doc. Anuškevičius ir VU Profsąjungos pavaduotojas S. komiteto Povilaitis. Susirinkime įteikti Garbės raštai aktyviausiems klubo nariams: V. Cemaitei, A. Judženčui, L. Paužaitei, V. Starkauskaitei ir kt., išrinkta nauja klubo taryba, Garbės nariai, delegatai j XIII Paminklų apsaugos ir Kraštotyros draugijos mies­ to skyriaus ataskaitinę-rinki­ minę konferenciją. Ramuvos laukia įau įprasti ir nauji darbai, klubo 15-os metų ju­ biliejus, ekspedicijos. Laikas vis daugiau žmonių atmin­ ties lobių neša į užmarštį.

Reikia skubėti klausinėti, už­ rašyti, įrašinėti, piešti, foto­ grafuoti.

KONKURSO „UŽ PAVYZDINGĄ TVARKĄ BENDRABUČIUOSE"

NUOSTATAI

Konkurso tikslas — ge­ rinti bendrabučių tarybų dar­ bą, sprendžiant vidaus bend­ rabučio tvarkos problemas, siekiant aukštesnės buities kultūros, organizuojant auklėjamąjį ir kultūrinį darbą bendrabučiuose.

Konkurso eiga: Konkursą organizuoja stu­ dentų Profsąjungos komiteto komisija. Konkursas praside­ da rugsėjo 1 dieną. Yra 2 etapai: I etapas baigiasi gruo­ džio 20 d., II — balandžio 1 d.

Vertinimas: 1. Organizacinis bendra­ bučio tarybos darbas: a) bendrabučio tarybos dokumentacija — iki 80 taš­ kų; b) kambario pasų kontrolė Rimutė KRUŠAITE FilF IV k. stud. — iki 15 taškų; c) studentų budėjimas bendrabutyje — lki 60 taškų.

Apie siūlų vijimą, malūnininko sriubą, draugystės virvę Dar kartą atsidusau, kad Barbe Devyndarbe sugebu būti tik pedagogikos paskai­ tose (skaityti romaną, rašyti laišką, kalbėtis su drauge, megzti ir net girdėti dėsty­ toją ar net konspektuoti), kad dar niekas neišrado sep­ tynmylių batų, o gal jau užmiršo, kaip juos gaminti, kad žmogus labai primityviai elgiasi erdvėje ir laike — vienu metu gali būti tik vienoje vietoje, ir nukūriau pas Starkauskų Vaivą. Lyg tarp kitko pranešti, kad Ig­ nalinos miškuose daug šal­ čiau, nei Vilniaus Kutuzovo aikštėje, o po to sužinoti, kas garsiausiai iš fuxų mo­ ka spiegti, kieno lakiausia vaizduotė ir kas vietoj krū­ mo arba Arūno (ne Vilko!) staiga išvysta vilką. .. Tai­ gi, lemtingiausias valandas sąžiningai būdama malūne ir sąžiningai valgydama fiziko sugalvotą ir išvirtą sriubą, žinau, - kas tuo metu vyko stoty, miške ir prie ežero.

O buvo taip. .. Beveik keturiasdešimt jaunučių ir pasipuošusių fuxių ir lygiai du fuxai išlipo Pakretuonės stotelėje. Juos tuojau pat pasitiko keli senbuviai: du, užsitempę kalnų turistų kau­ kes, o vienas su sijonu, ku­

• SPORTAS

rį labai greitai pametė. Vė­ liau Arūnas prisipažins, kad su sijonais ne taip jau pa­ prasta susitvarkyti. O jei dar reikia energingai lakstyti ir, dar baisiau, kam nors vadovauti!

Vienas Arūnas griežtai visus naujokus išrikiavo, įsa­ kė išsiskaičiuoti, o vėliau net pritūpti. Tuo metu kitas Arūnas vikriai perminėjo dar neatsigavusius nuo neti­ kėtumų fuxus Šančių vienos gatvikės gyventojų skalbinių virve — kad iš pirmų die­ nų jie būtų vieningi ir drau­ giški. Kelios aktyvios senbu­ vės irgi nutarė pamatyti šiemetinių naujokų kančių kelius ir patraukė drauge.

Tik Arūnas jų neberišo. Nes jos jau draugiškos ir vienin­ gos. Senbuviai palydėjo vora naujokų drąsinančiais žvilgsniais ir nuskubėjo į malūną. Šokti, dainuoti ir laukti visų sveikų ir grįž­ tančių sugrįžtančių.

Po kelių valandų naujo­ kai, nugairintais vėjo skruos­ tais ir palydovai sugužėjo į malūną. „Įspūdinga!" — Dar lia iškėlė nykštį. Neveltui vaikinai prieš krikštynas va­ žiavo išžvalgyti miško ir vi­ są naktį darė kliūtis. Nebu­ vo sentimentalių vaidilučių

• SPORTAS • SPORTAS

SPARTAKIADA FINIŠAVO ii šių metų spartakiada prasidėjo didelių švenčių išvaka­ rėse, skirta TSRS Pergalės 40-mečiui ir respublikos at­ kūrimo 45-mečiui pažymėti.

Sporto klubo pirmininko pavaduotojas E. Čerškus mums papasakojo, kad komi­ tete kaupiami duomenys apie Spartakiados varžybas, jų rezultatus. Šiais metais klu­ bas pradėjo glaudžiau bend­ radarbiauti 6U Universiteto komjaunimo komitetu. „Sten­ giamės, kad spartakiadoje dalyvautų kuo daugiau stu­ dentų, vienas iš pagrindinių mūsų devizų: „ne meistriškiau, o masiškiau" — pasa­ kė E. Čerškus.

Auksiniu rudeniu alsuojan­ čios Saulėtekio pušyno tra­ sos pasitiko kroso dalyvius, kurie pirmieji pradėjo di­ džiosios spartakiados startus.

Žiose varžybose dalyvavo aipie 200 entuziastingų kroso mėgėjų. Trasoje sėkmė lydė­ jo I vietą užėmusias EKFF merginas ir Medicinos fakul­ teto vaikinus. Antrąja vieta džiaugėsi Medicinos fakulte­ to merginos ir matematikai vyrai. Trečioje liko chemi­ kės ir EKFF vaikinai. Krose nežinia dėl kokių priežasčių nutarė nedalyvauti fizikai.

Po to, lapkričio 20—21 d. d. rungtyniavo mažosios raketės atstovai. Tarp jų ir sporto meistrai Z. Rusakevičius, Valaitė. Šioje spartakia­ doje pajėgiausios buvo EKFF merginos, antrą vietą užėmė istorikės, trečiąją — filologės. O kodėl pirmą die­ ną iš varžybų savavališkai pasitraukė Gamtos ir Preky­ bos f-tų merginos, iki šiol neaišku.

Dabartinės mūsų oro sąly­ gos nelepina atkaklių mūsų futbolininkų, bet vaikinai nebijo jokių kliūčių. Tik

ir įkyrių kišenvagių, bet už­ tat kiek įveikta įvairių kliū­ čių, netikėtų balų ir kreivų medžių! Buvo daug juoko ir dainų (kraštotyrininkų klu­ bo šiemetiniai naujokai dai­ ningi ir žinantys daug liau­ dies šokių, žaidimų). Buvo ir rimties. Kai prie ežero visi išklausė priesaiką ir kartu paskui kartojo jos žpdžius.

Malūne laukė įspūdinga ragana — vėliau fuxai paste­ bės, kad tai mėgstamiausias Klaudijaus pasakų persona­ žas, kaip, beje, atskirs ir Vaivos piešinius, papuošusius jų krikštymo lapus. Laukė jų ir tradicinis baslys, stiprūs vyrai, iškeliantys iki pačios palubės — taip, beveik nesvaromo būklėje, rei­ kia atsakyti į įvairiausius klausimus įvairiomis kalbo­ mis, pasistengti neužmiršti aukštybėse nei savo vardo, nei pavardės. Turbūt neiš­ kęsiu juokaudama nenumesti akmens — ko gero, vienin­ telio ir paskutinio — į kai kurių mūsų naujokų daržą. Į tokių, kurie nieko negalėjo pasakyti apie savo gimtąjį miestą, nes „jame nieko įdomaus ir jie literatai, kad žinotų, kokie rašytojai jame gyveno..." k graudoka, ir gaila, kad šitaip visai ne-

Chemijos ir Prekybos fakul­ tetų vaikinai liko abejingi šiai sporto šakai ir į pirmą­ sias varžybas visiškai neatvyko. Na, bet apie futbolo rezultatus kitą sykį.

Mūsų laukia naujos, viliojančios rungtynės, gruodžio 2 d. prasidėjančios taikliųjų šaulių varžybos; žinoma, gruodžio 10 dienos krepši­ nis, kuriam mūsuose abejin­ gu nėra. Nugalėtojų laukia apdovanojimai, o mūsų — įdomios sportinės kovos.

Gitana LAPINSKAITE IF, žurnalistikos I k. stud.

PAŠALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI

studentas 4

PASTABA: už kiekvieną planuotą, bet neįvykdytą renginį nubraukiama po 30 rausdama pasako alytiškė ar taškų. paneviežėtė. O paprastumo 2. Auklėjamasis ■ kulturlir santūrumo visiems reikė­ tų pasimokyti iš dailininkės nis darbas: Žydrės ar vokiečių kalbos a) susitikimai su mokslo. dėstytojos Birutės. Kad „eg­ darbo pirmūnais.

Didžiojo zekucijos" neprailgtų, klubo Tėvynės karo dalyviais vadovas pasiūlydavo sušokti 50 taškų; arba pavyti siūlus. Šokėjė­ b) teminis vakaras — 80 liams, atkakliems ir nepavar- taškų; gusiems, visą naktį grojo net 3. Sieninė spauda ir vaiz­ 5 muzikantai. Arūnas su Da­ dinė agitacija: lia buvo sučiupti, beveik a) šūkis — iki 20 taškų; ketverius metus slėpę, kad b) literatūrinis sienlaikraš­ yra klubo nekrikštai. Turėjo tis — iki 20 taškų; už bausmę mokyti „Olimpi­ c) satyrinis laikraštis — jos" šokio. Pagaliau ir juos iki 30 taškų; pakrikštijom. d) fotostendas iki 30 Galima buvo ir nešokti, taškų; e) sanitarinio švietimo Šildyti rankas prie židinio ar išėjus užversti galvą stendas — iki 20 taškų; f) sporto stendas iki nuo žvaigždžių mirgantį dangų. Įdomu, ar ir šiemet 20 taškų; g) ekspozicija — iki 40 Arūnas pasakojo, kur yra Šiaurės žvaigždė? Vaiva to taškų.

4. Tvarka: irgi nežinojo. a) virtuvėse ir dušuose Ramuvos krikštynos pana­ iki 50 taškų; šios, ir kiekvienos ypatin­ b) fojė ir skaitykloje gos. Tik reikia nepamiršti, iki 20 taškų.

5. Sportinis darbas: kad Ramuva — tai ne tik a) sportinis renginys benkrikštynos, tai ir paskaitos, drabutyje — iki 20 taškų; pirmadieniai, ekspedicija, žy­ b) sportinis renginys tarp giai, talkos. bendrabučių — iki 40 taškų; Tai ir mes — ramuviškiai.

6. Kova su bendrabučio vi­ daus taisyklių pažeidėjais: Saulė RAMUVYTE a) girtavimo atvejai bend­ rabutyje, išaiškinti tarybos, kai pažeidėjai bus perduoti į studentų profsąjungos ko­ mitetą, pateikus išrašą ir protokolą — po 100 taškų, išaiškinti kitų komisijų — Dingusį studento pažymė­ minus 50 taškų; jimą Nr. 800042, išduotą b) girtavimo atvejai bend­ Auksuolei rabutyje, išaiškinti tarybos MaP studentei JANKAUSKAITEI, laikyti kai pažeidėjai bus perduoti negaliojančiu. fakulteto profbiurui, patei­ kus išrašą iš protokolo — Dingusį studento pažymė- po 50 taškų, išaiškinti kitų jimą Nr. 810263. išduotą komisijų — minus 50 taškų; PEF studentei Laimai PATAc) girtavimo atvejai bend­ LAVlClŪTEI, laikyti negalio- rabutyje, išaiškinti bendrabujančiu.

člo tarybos, kai pažeidėjai buvo apsvarstyti bendrabučio taryboje — po 20 taškų, iš­ aiškinti kitų komisijų — minus 20 taškų; d) nebudėjlmo bendrabu­ tyje atvejai, išaiškinti bend­ rabučio tarybos, kai pažeidė­ jai buvo apsvarstyti bend­ rabučio taryboje — po 20 taškų, išaiškinti kitų komisi­ jų — minus 20 taškų; e) kiti pažeidimai (virtu­ vių netvarkymas, rūkymas ne­ nustatytose vietose ir kt.), išaiškinti bendrabučio tarybos — 10 taškų, Išaiškinti kitų komisijų — minus 20 taškų.

PASTABA: Bendrabučio taryba, nusta­ čiusi bendrabučio vidaus tai­ syklių pažeidimą, turi pažei­ dėją svarstyti tarybos posė­ dyje. Pažeidėjus, nebudėjusius virtuvėje arba prie įėji­ mo du kartus, taryba, ap­ svarsčiusi posėdyje, privalo perduoti svarstyti fakulteto profbiurui.

7. Švaros ir tvarkos kambariuose ir bendro naudoj imo vietose pažymtų vldurkis: už vidurkį 4,5—5 80 taškų; už vidurkį 4,0—4,5 — 60 taškų; už vidurkį 3,5—4,0 — 30 taškų; už vidurkį 3,0—3.5 — 10 taškų.

PASTABA:

Komisija pasirinktinai tik­ rina švarą kambariuose ir sa­ vo nuožiūra pakeičia bendrą vidurkį.

8. Socialistinis lenktynia­ vimas: a) konkursas geriausiam kambariui išaiškinti — 10 taškų; b) konkursas geriausiam aukštui išaiškinti — 10 taš­ kų; c) bendradarbiavimas su kitais bendrabučiais — 30 taškų.

PASTABA:

Komisijai, išimtinais atve­ jais paliekama teisė nubrau­ kti ar skirti papildomai savo nuožiūra iki 100 taškų, Konkurso nugalėtojų apdovanojimas: I vietą užėmusi bendrabu­ čio taryba apdovanojama VU studentų profsąjungos komite­ to pagyrimo raštu ir 500 rub. pinigine premija.

II vietą — VU studentų profsąjungos komiteto pagy­ rimo raštu ir 4 tarybos > nariai premijuojami po 15 rub.

III vietą — VU studentų profsąjungos komiteto pagy­ rimo raštu ir 3 tarybos na­ riai premijuojami po 15 rub.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831453, išduotą EKFF studentei Audronei KARPINSKAITEI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusi studento pažymė­ jimą Nr. 840230, išduotą FF I kurso s-tudentė J. FilF studentei Aidai RIAULemceva.

KAITEI, laikyti negaliojan­ FilF n kurso studentės V. čiu.

Dailidaitė ir M. Selezniova, I kurso studentas R. Šlimas, Dingusį studento pažymė­ III kurso studentė R. Seme- jimą Nr. 810604, išduotą lytė.

MF studentei Daivai DAUKEKFF IV kurso studentas ŠYTEI, laikyti negaliojan­ R. Kvedaras. čiu.

Redakdjos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453.

LV 15884. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užb. Nr. 3263 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1.

•CoBercKMū cryfleHT* — opraH naprKOMa, peKTopara, KOMMTera KOMCOMona, npocpKOMa opAeHOB TpynoBoro apacHoro suaMeHH m Apy>«6i>i uapoflOB BunsmoccKoro yHMBepcMTeTa mm. B. Kancyicaca. Ha bmtobckom 93Mxe. PeflaKTop fl. npauKaure.

Redaktorė J. PRANKAITE