Nuo penktadienio
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. lapkričio mėn. 27 d.
Q
Nr. 38 (736)
•
Kaina 2 kp
VVU MOKSLO PIRMŪNŲ I SĄSKRYDŽIO DALYVIŲ
KREIPIMASIS Į VISUS UNIVERSITETO STUDENTUS Mes, Universiteto mokslo pirmūnai, susirinkome į pir mąjį savo sąskrydį tuo mo mentu, kai mūsų Tėvynė ruo šiasi garbingai sutikti TSKP XXIV suvažiavimą. Praėjusiais metais Universi tetas, kaip ir visa šalis, dera mai pažymėjo V. Lenino 100ųjų gimimo metinių sukaktį. Lenininė įskaita, kurioje da lyvavo visi mūsų komjaunuo liai, tam tikru mastu padidino akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą, sužadino jų domėjimąsi V. Lenino teorinio palikimo studijavi mu. V. Leninas ypač didelį dė mesį skyrė jaunimo moky muisi. Jis ne kartą pabrėžė, kad tik išsilavinę žmonės gali sėkmingai spręsti komunisti nės visuomenės kūrimo už davinius. Geras mokymasis, gilus studijuojamų disciplinų įsisa vinimas yra pagrindinis mūsų studentų, uždavinys. Šiuo me tu Universitete yra 247 moks lo pirmūnai. Bet Universitetas, kurio dieniniame skyriuje da bar mokosi 6981 studentas, turi dar dideles galimybes žy miai padidinti labai gerai be simokančių studentų skaičių. Šito siekiant, pirmiausia būti na akademinėse grupėse suda ryti nepakantumo atmosferą tinginiams, skolininkams. Komjaunimo grupės savo veiklą privalo nukreipti kaip tik šia linkme. Blogai besimo kančius komjaunuolius būtina laikyti savo pagrindinės už duoties neįvykdžiusiais kom jaunimo organizacijos na riais, jiems reikia taikyti vi
sas VLKJS įstatuose numaty tas bausmes. Mes, Universiteto mokslo pirmūnai, įsipareigojame ir ateityje mokytis tik labai ge rai, aktyviai dalyvauti vi suomeniniame gyvenime, de ramai ir kultūringai elgtis tiek mūsų aukštojoje mokykloje, tiek ir už jos ribų. Žiemos atostogų metu mes įsiparei gojame savo gimtuosiuose rajonuose propaguoti tuos laimėjimus, kuriuos pasiekė mūsų respublika bei Univer sitetas per laikotarpį, praėju sį nuo TSKP XXIII suvažia vimo. Mes laikome tikru Universiteto mokslo pirmūnu tik tą, kuris ne tik labai ge rai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, nepriekaištingai el giasi kasdieniniame gyvenime. Mes, mokslo pirmūnų va karo dalyviai, kviečiame visus Universiteto studentus akty viai įsijungti Į kovą už gerą mokymąsi. Kviečiame aktyviai propa guoti akademinių grupių lenk tyniavimą, siekiant geresnio pažangumo, bei dalyvauti bendrauniversitetiniame kon kurse geriausiai akademinei grupei išaiškinti. Visi kaip vienas siekime, kad mūsų aka deminėse grupėse neliktų nė vieno skolininko. Geras mo kymasis ir nepriekaištingas elgesys tegul būna mūsų, stu dentų, dovana TSKP XXIV suvažiavimui. Kreipimasis priimtas Universiteto mokslo pirmūnų I sąskrydžio dalyvių 1970 m. lapkričio 18 d.
9 Praeitą šeštadienį Pasva’yje įvyko jaunojo specialisto diena. Jos metu rajono jau nieji mokytojai ir abiturientai susitiko su Universiteto atsto vais. SMD tarybos pirminin kas A. Adomaitis susirinku siems papasakojo apie specia lybes, įstojimo sąlygas, visuo menines organizacijas. Apie savo fakultetus kalbėjo stulentai — „Fakto" nariai, jų vadovė I. Stravinskienė. Mo kytojai ir busimieji studentai karštai plojo „Fakto" spektak liams. Vi. BRAZIŪNAS i
© Prieš savaitę įvyko eili nis žurnalistų klubo vaka ras. Svečiavosi respublikinio radijo „Jaunimo bangos" re dakcijos darbuotojai — laidų vyr. redaktoriai L. Zaleckaitė, D. Vipartienė, A. Norvaišas ir V. Visockas. Šio vakaro metu užsimezgė tvirtas ryšys tarp žurnalistų klubo narių ir „Jaunimo ban gos" redakcijos. Laidoje nuoat bendradarbiaus keturi žur nalistų klubo nariai, norintys išbandyti savo jėgas radiju je, o vasario mėnesį „Jauni mo bangos" kolektyvinis ko respondentas — žurnalistų klubas — paruoš laidą apie Universitetą, jo studentus. V. BALTINAS
• Kiekvieno mėnesio pa skutinį antradienį renkasi komjaunimo aktyvo mokyklos klausytojai. Prorektorius doc. B. Sudavičius (iš kairės), VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus Pirmas užsiėmimas įvyko pavaduotojas R. Valentukevičius, rektorius prof. dr. J. Kubilius, VVU komjaunimo ko spalio mėnesį. Jame buvo kal miteto sekretorius J. Karosas pirmūnų vakaro metu. bėta apie organizacinį darbą Apatinėje nuotraukoje: kalba Prekybos fakulteto prodekanas L. Butkevičius. grupėse. Praeitą antradienį vėl susi rinko I—III kursų gruporgai. Apie mokymo ir auklėjimo darbo rūpesčius kalbėjo pro rektorius B. Sudavičius, VVU komjaunimo komiteto narys M. Bložė. Neseniai komjaunimo komi ja padėtis ekonomikos fakul Susirinkusieji išklausė drg. teto iniciatyva buvo suruoš tetuose. Vienas po kito pra J. Radzevičiaus paskaitą apie tas Universiteto mokslo pir bilo pirmūnai, fakultetų vado ideologines diversijas ir jų po mūnų vakaras. Jame dalyva vai, dėstytojai. Ekonomistai veikį jaunimui. vo rektorius prof. dr. J. Ku gynė savo fakultetų garbę, Mūsų inf. bilius, prorektorius doc. B. aiškindamiesi, kad pas juos Sudavičius. Susirinkusius pir daugiausia ateina neapsispren I S Praeitą šeštadienį MMF mūnus pasveikino komjauni dę, neturintys tai specialybei Studentų mokslinė draugija mo komiteto sekretorius J. polinkio žmonės. surengė vakarą-susitikimą su Karosas. Jis pakvietė vakaro Tačiau negalima pateisinti pasaulinio matematikų kong dalyvius pasidalinti mintimis studentą, savo noru įstojusį į reso Nicoje dalyviu Universi apie pirmūno vietą ir vaidme vieną ar kitą fakultetą, ir me teto rektoriumi prof. dr. J. nį mokymesi, visuomeninėje tai iš metų velkantį skolų Kubiliumi. Rektorius įdomiai veikloje. Prorektorius doc. B. uodegas. Tokie argumentai papasakojo apie Prancūzijos Sudavičius supažindino susi neduoda teisės užmiršti savo studentiją ir jos papročius. rinkusius su pavasario sesijos pareigą. j rezultatais. Pasirodo, iš septy Kalbant apie atsiliekančius, • Matematikos ir mechani nių tūkstančių studentų, besi iškilo mokslo pirmūno reikš kos fakulteto saviveiklininkai mokančių Universitete, — tik mės ir vaidmens akademinia su programa buvo išvykę 247 mokslo pirmūnai. Be to, me darbe klausimas. Savo koncertuoti į Kapsuko rajono ir pažangumas atskiruose fa nuomonę vienas po kito pa „Gegužės pirmosios" kolūkį. kultetuose taip pat nevieno reiškia patys pirmūnai ir buVakaro metu grojo pirmus das. Štai metai iš metų šlubuo (Nukeita Į 2 psl.) žingsnius žengiantys fakulte to muzikantai. Kolūkiečiai la bai šiltai sutiko saviveikli ninkus, pavaišino suvalkietiš LAPKRIČIO 28 D. SUKANKA 150 METŲ. KAI GIMĖ kais cepelinais. A. JASIŪNAS
Pirmas, bet ne paskutinis
Fridrichas Engelsas
Žinomo tarptautinio darbi ninkų judėjimo veikėjo F. MERINGO straipsnis „Fridri chas Engelsas buvo išspaus dintas žurnale „Dle neue Zeit", t. 2, 1904—1905 m. Šis vertimas kiek sutrumpintas.
Engelsui buvo lemta išlikti jaunam iki biblijinio amžiaus, ir istorinės įtakos zenitą jis pasiekė senatvėje. Būtų, žinoma, neteisinga padaryti iš to išvadą, kad Engelso protas vystėsi lėtai. Priešingai, jis, kaip ir Mark so protas, anksti subrendo. Engelsas, būdamas dar jau nesnis už Marksą, parašė savo pirmąjį kūrinį, turėjusį epo chinę reikšmę, parašė nema žėjančios reikšmės knygą, pir mąjį didį mokslinio socializ mo dokumentą. Jis tebuvo dvidešimt ketverių metų, kai
sukūrė veikalą apie darbi ninkų klasės padėtį Anglijoje. Toks nuostabus debiutas moksle tokiame jauname am žiuje — labai retas dalykas; ir šis debiutas juo labiau yra visiškai neginčijamas genijaus ir galios požymis todėl, kad po jo sekė pusė amžiaus ne nutrūkstamo vystymosi. Se natvėje Engelsas tik užbaigė tai, ką jis žadėjo, būdamas jaunas. Kai Engelsas rašė savo pir mąjį veikalą, kuris tiesė nau jus kelius, jis jau buvo pa žįstamas su Karlu Marksu. Jie ne tik susirašinėjo, bet jau buvo praleidę keletą dienų drauge ir paruošę metmenis bendram veikalui, kuris vė liau buvo paskelbtas antraš te „Šventoji šeima"... Po kelerių metų, kai Mark sas ir Engelsas kartu rašė „Ko
munistų partijos manifestą", Engelsas stovėjo antroje eilė je, kaip jis pats visada ir su visa jėga pabrėždavo. Revo liucijos (1848—1849 m. Red.) metais Engelsas kovoja kaip talentingiausias ir ištikimiau sias savo draugo pagalbinin kas — bet vis dėlto tik pagal bininkas. .. Engelsui buvo beveik še šiasdešimt metų, kai jis iš leido savo antrą didelį vei kalą, vėl turėjusį epochinę reikšmę mokslinio socializmo istorijoje (Kalbama apie „Anti-Diuringą". Red.). Perėmęs ginklą, išslydus} iš nusilpusių mirštančio draugo rankų, En gelsas dar daug metų buvo tarptautinio darbininkų judė jimo vadovas. Tai, ko jis negavo iš savo gyvenimo ryto ir vidurdienio, (Nukelta j 2 psl.)
• Sėkmingai baigiama vyk dyti šių metų bendradarbia vimo programa tarp Vilniaus ir Krokuvos universitetų. Į Krokuvos universitetą skaityti paskaitų, susipažinti su mokymo ir mokslo proble momis išvykos prof. dr. V. Daukšas, doc. J. Gruodienė, doc. M. Damidavičius ir doc. P. Golokvoščius.
• Į Vilniaus universitetą atvyko Poznanės aukštosios Ekonominės mokyklos prorek torius dr. P. Janušas. Svečio tikslas — susipažinti su mūsų ekonomistų moksliniais dar bais, užinegzti bendradarbia vimo ryšius tarp Vilniaus ir Poznanės ekonomistų. B. LITVINAITĖ
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
KAIP VYKDOME NUTARIMUS?
Pirmas, bet ne paskutinis
Galimybės išnaudojamos racionaliau
.Universitetas didžiuojasi ne tik žymiais savo auklėtiniais, senomis tradicijomis, bet ir plačiais internacionaliniais ry vę Universiteto studentai-piršiais. Įvairi ir studentų inter mūnai — prorektorius B. Sunacionalinė sudėtis. Vien davičius, Prekybos fakulteto Gamtos fakultete mokosi apie prodekanas L. Butkevičius, dešimties tautybių studentų. gydytojas V. Jakelevičius. Universiteto katedros, partinė Diskusijose buvo kalbėta ir ir komjaunimo organizacijos, apie stipendiją. Būna, kad ge Susidomėję kolegų diskusijų klausosi Filologijos fakul dekanatai daro viską, kad in rai besimokąs, aktyvus stu studentų aukdentas, kurio geros materiali teto germanistės diplomantė R. Norvaišaitė (kairėje) ir tre ternacionalinio ėjimo elementai būtų kuo nės sąlygos, negauna stipen čiakursė G. Marcinkevičiūtė. prasmingesni. dijos. Dažnai jis bet kokiom Šių metų balandžio 28 d. priemonėm stengiasi ištempti įvykusiame Universiteto Ta penketais, t. y. mokosi pažy rybos, partinio ir komjaunimo miui, kad gautų stipendiją. O komitetų bendrame posėdyje studentas, kurio materialinės buvo apsvarstytas internacio sąlygos blogesnės, kad ir šiaip nalinis studentų auklėjimas taip surinkęs visus trejetukus, Gamtos fakultete ir priimtas vaikšto ramus — jam stipen atitinkamas nutarimas. Fakul dija užtikrinta. Ar šitoks sti teto taryba, katedros nuodug pendijų paskirstymas tikslus, niai peržiūrėjo nutarimo me ar. nepratina studentų blo džiagą ir ėmėsi priemonių giems įpročiams? trūkumams ištaisyti. Be kitų mėgintų spręsti Racionaliau išnaudojamos klausimų, vakaro metu kalbė galimybės mokymo procese ta ir apie paskaitų lankomu auklėti studentus tarybinio mą. Kaip taisyklė, blogai be Datriotizmo ir proletarinio in simokantis studentas — audi ternacionalizmo dvasia. Fa torijoje svečias. Kur jis tuo kulteto akademinių grupių metu, kai kiti dirba? Savaran vadovams pravestas instruk kiškai studijuoja? Deja. Ką tažas, kaip organizuoti inter daryti, kad sumažėtų „uode nacionalinį ir politinį auklėji goje besivelkančių" skaičius? mą grupėse. Rugsėjo—spalio Čia, kaip tik, atrodo, galėtų mėnesiais visose grupėse įvy padėti mokslo pirmūnai. Ne, ko susirinkimai tautų drau nebūtina ir beveik neįmanoma gystės, ateistinėmis temomis. Į pirmūpų vakarą susirinko ištisai tampyti atsiliekantį jį Apsvarstyta TSKP CK liepos darbščių studentų, už rankutės, bet priminti jam nemažai kurie nuoširdžiai ir atkakliai studento pareigas reikėtų. siekia mokslo aukštumų. Jų Gerų minčių, pasiūlymų bu tarpe buvo ir šios trys mer vo pasakyta vakaro metu, bet gaitės. Chemikės antrakursės diskusijos tuo ar kitu Univer A. Patinskaitės (kairėje) stu siteto akademinio gyvenimo dijų knygelėje po praėjusios klausimu būtų buvę tikriau pavasario sesijos buvo tik Už ilgametį vaisingą mokssiai dar karštesnės, jei pirmū vienas ketvertas. Visi kiti pa linį-pedagoginį darbą ir akty nai būtų susirinkę visi. žymiai — penketai. Matemati vią visuomeninę veiklą, ry Universiteto istorijoje pir kos ir mechanikos fakulteto šium su septyniasdešimtosio mą kartą suruoštas panašus ketvirtakursės L. Paukštytės mis gimimo metinėmis Vil vakaras. Jis praėjo gana įdo (dešinėje) ir to paties fakulte niaus Valstybinio V. Kapsuko miai ir nuotaikingai. Visi pri to antrakursės N. Griciūtės universiteto Pramonės ekono tarė J. Karoso pasiūlymui — (apačioje) pavasario sesijos mikos katedros profesorius, mokslo pirmūnų susitikimo rezultatai dar geresni — vie Lietuvos TSR nusipelnęs eko vakarus padaryti tradiciniais. ni penketukai. A. DARGUNO nuotr. nomistas, ekonomikos mokslų (Atkelta iš 1 psl.)
plenumo medžiaga, visos gru pės užsiplanavę išanalizuoti XVI komjaunimo suvažiavimo medžiagą. Numatyta dažniau rengti viešus internacionali nius vakarus, skirtus vienai iš tarybinių respublikų. Arti miausiu metu įvyks tokio po būdžio vakaras apie Baltaru sijos TSR. Baikalas — Užkaukazė — Maskva — Leningradas — Lenkija — VDR, žalio Sibi ro plotai ir kalnų takeliai iš vaikščioti Universiteto stu dentų. Kiek įspūdžių, naujų draugų, pasakojimų sugrįžusi Fakulteto dekanatas, katedros prieš išvykstant studentus su pažindina su tų respublikų pramonės ir ekonomikos vys tymusi, kultūra, papročiais, menu. Studijuodami tų šalių geriausi mokslo ir meno vei kalai, sudaromi albumai, atla sai, propaguojami nacionali niai šokiai ir pan. Aišku, dėl išradingumo stokos tai ne vi sada puikiai pavyksta. Išaugo komjaunimo komite to autoritetas. Neblogai dir bama grupėse. II k. geo grafai suruošė susirinkimą „Internacionalizmas — svar biausias kiekvienos nacijos ir atskiro žmogaus egzistenci jos laidas". Pirmakursiai bio logai susitiko su WU profe soriais, su revoliucinio judė jimo Lietuvoje dalyve M. Bor-
(Atkelta iš 1 psl.) jam gausiai atlygino vakaras. Pats Engelsas buvo tos nuo monės, kad pernelyg gausiai, nors, jo manymu, kai kuriais aspektais likimas jam liko skolingas. Iš tiesų, draugystė su Karlu Marksu buvo didelė jo gyvenimo laimė, bet kartu ji buvo susijusi ir su slapto mis kančiomis. Engelsas turė jo paaukoti šiai draugystei daug ką, o tam sunkiai ryžta si net labai narsūs žmonės. Bet labiau už bet kurį dvasinį žygdarbį Engelsas nusipelno pagarbos už tai, kad jis laisvai nusilenkė aukštesniam geni jui — laisvai ir pasiaukoja mai, be mažiausio kartėlio ir apmaudo. Žinodamas, ką reiš kia darbininkų klasei Markso galybė, Engelsas sugebėjo su varžyti save; ir jeigu daug
mažesnių talentų žuvo iš pa vydo genijui, tai Engelsas bū tent todėl tapo lygiu mokyto jui, kad be mažiausio pavydo šešėlio sekė juo. Būtų bergždžias darbas kvaršinti sau galvą klausimu, kuo būtų tapę Marksas arba Engelsas, jeigu jiedu nebūtų susitikę. Jie turėjo surasti ir surado vienas kitą, ir dėkingi ainiai turi įvertinti nemarų mokslą, kurį sukūrė šie du mirtingi žmonės. Paskutiniais savo gyvenimo metais Engelsas ne kartą sakė, kad pernelyg didelė, jo many mu, šlovė, kuria jis apgaubia mas, nusistovės tik tada, kai jo nebebus gyvųjų tarpe. Taip ir atsitiko. .. Vis ga lingesnė ir įspūdingesnė daro si Karlo Markso figūra, ne paisant to, — arba iš dalies
UIKIS lieka zuikiu. Jo visada ir visiems gaila. Perdaug jo ne bara, priglaudžia atėjus rudeniui ar žiemai. Ir tyli suglaudęs ausytes zuikis. Matot, koks tas zuikis. Idealybė, ar ne? Bet zui kių, pasirodo, irgi viso kių yra. Štai Algirdas Vai-
Z
Zuikis — neoficialiai bendrabučiuose gyvenantis žmogėnas.
dėka to, — kad spiečius tuš čiagarbių pigmėjų bejėgiškai ropščiasi ant jo pjedestalo pa pėdės, mėgindami nuplėšti nuo jo galvos laurų vainiką. Kartais atrodo, kad Marksas iškilo aukštai ir virš Engel so. Bet iš tikrųjų, jeigu Mark sas iškyla vis aukščiau, tai kartu su juo iškyla ir Engel sas. Nes Engelsas niekada ne buvo vien Markso komenta torius ir pagalbininkas, kokių buvo daug ir Marksui gyvam esant, ir jam mirus: Engelsas buvo savarankiškas jo darbo draugas, nors ir netolygus jam, bet nepaprastai artimas savo dvasia. . . Negalima kal bėti apie Engelsą, nekalbant apie Marksą. Negalima kalbė ti apie juos abu, bent keliais žodžiais neužsimenant apie jų draugystę. Engelsas nebu
vo linkęs skųstis, kad likimas jį kažkuo nuskriaudęs. „Isto rija, — sakydavo jis, — galų gale viską sutvarkys, jeigu net mes tada jau būsime mi rę ir nieko apie tai nežinosi me". Engelsas nesirūpino pomir tine šlove; užtat jis nepapras tai džiaugdavosi, matydamas, kokius puikius vaisius davė veikla, kuriai jis paskyrė savo gyvenimą. Tik vienas lašas kartėlio pateko į šią džiaugs mo taurę — tai, kad Mark sas jau nebestovi šalia jo ir negali džiaugtis šiuo reginiu. Dabar mes liūdime dėl to, kad Engelso nebėra greta mūsų, kad jis negali džiaugtis nuostabiu reginiu — revoliu cija, kurios liepsna vis smar kiau kyla aukštyn. Bet labiausiai Engelsą džiu gintų pasaulinis istorinis regi nys, lyginant su kuriuo daug kas atrodo menka ir niekinga, — revoliucinės Rusijos regi
SAUGOKITĖS... ZUIKIO! tilas (GF geografijos spe cialybės II k.) atėjo kartą į trečią bendrabutį, šeimy niškai atsidarė 19 kamba rio duris ir tiesiai išdro žė: — Vyrai, aš čia gyven siu! O vyrai tie — viso labo fukseliai. Nutylėjo. Negi pasiginčysi su antrakursiu.
Ir būtų gyvenęs zuikis Vaitilas ramiai: nei jam kambarį tvarkyt reikia, nei dar kokie nors bereikalin gi rūpesčiai. Bet sykį užėjo operatyvinė grupė į 19 kambarį ir nustėro — pas likas šis vyras skersai lo vos guli. Priėjo arčiau, o nuo jo alkoholio kvapas — nosį net suka! Ant stalo
nesenų orgijų likučiai. Pa rėjo namo fukseliai ir tie išsižiojo. Teko pačiam kambario seniūnui tvarką padaryti. O A. Vaitilui nuo gruodžio pirmos su stipen dija teks atsisveikinti. Sun koka bus vyrui, bet, ži not, visai negaila šito zui kio. O apie FAF II kurso stu
daktaras, Lietuvos TSR Moks lų Akademijos narys kores pondentas Jonas BUCAS ap dovanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštu. Antradienį Auloje buvo iš kilmingai paminėtas prof. J. Bučo gimtadienis.
nys, gigantiškas pliūpsnis tos liepsnos, kurią stengėsi įpūsti Marksas ir Engelsas, — tai vienas iš jų didžių nuopelnų tarptautiniam darbininkų ju dėjimui. Jų dvasia ryškiausiai švietė, mintis buvo įžvalgiausia ir žodis buvo drąsiausias tais momentais, kai iškaršusią Eu ropą sudrebindavo galingi revoliucijos žingsniai. Tokius juos visuomet atsimins tie, ku rių labui jie gyveno, kurių labui jie kovojo, kuriems jie parašė savo nemarius veika lus. Kiekvienos Markso ir En gelso gimimo ir mirties me tinės daro juos vis artimes nius mums. Jie tarsi gyvena tarp mūsų, mes girdime meta linį jų balsų skambesį kas kartą, kai virš paskutines savo dienas gyvenančio skurdo pasaulio, pasaulio, težinančio išnaudotojus ir išnaudoja muosius, nušvinta naujos re voliucinės epochos aušra.
dentą A. Tarasovą dar gra žesni gandai sklinda. Kai ketvirto bendrabučio 12 kambario gyventojų namie nebuvo, jis su mergina, pasistatę buteliuką vyno, vaišinosi. Operatyvininkai sutrukdė. Sėkmingai zuikiavo ir Istorijos fakulteto penkto kurso istorikas G. Mickonis. Bet ėmė kartą kipšas ir apvertė jam liežuvį ne taip: operatyvininkams pasisakė esąs Vilniaus sta
G. GRABALIAUSKAITt
TRUMPAI
Garbingas apdovanojimas
Fridrichas Engelsas
donaite. II k. biologai numatę susirinkimą „Internacionali nis klausimas socialistinėje vi suomenėje". Leidžiamas inter nacionalinis sienlaikraštis „Istočnik", nemažai medžiagos politinio auklėjimo klausimais talpina sienlaikraštis „Jauna sis gamtininkas". Kritikuota Biochemijos, bio fizikos ir genetikos katedra pagerino darbą. Internaciona linio ir politinio studentų auk lėjimo klausimai atsispindi darbo planuose. Ypač daug šioje srityje dirba prof. V. Chomskis, prof. S. Jankaus kas, prof. A. Minkevičius,doc. R. Tarvydas, prof. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė, prof. P. Bluzmanas ir kt. Pasitaiko ir nesklandumų. Lapkričio mėnesį buvo numa tyta organizuoti dėstytojų me todinę konferenciją. Deja, ji įvyks tik sausio mėnesį. Fa kultetas nesulaukė iš sociolo ginių tyrimų laboratorijos pa galbos vertinant internaciona linio studentų auklėjimo turi nį, jo veiksmingumą. Dėl pa čių studentų pasyvumo šlu buoja darbo planų vykdymas Tiesa, grupėse sudaryti pers pektyviniai planai II semest rui. Gal ateity tai padės iš taisyti trūkumus.
• „Malla herbą eito srescitl". „Nekrikštas — ne fuksas!" — tokiu šūkiu pasitiko pirmakursius Didžioji audito rija, kur į „krikštynas" susi rinko gausus medikų būrys. Pirmiausia fuksams iškilmin gą kalbą pasakė „Centrinio ’ektoriumo vyr. lektorius draugas Pliurpa". Ir štai svarbiausias vakaro momentas — „krikštynų" ce remonija. Dėl „viso pikto" fuksams teko paragauti doc P. Steponėno dietinės arba tos, prof. P. Visocko tonizuo jančiu tepalu buvo išbandyta, ar jų pasiryžimas tapti medi kais tikrai tvirtas. .. V. LABŽENTYTi
• Gausiai susirinko į savo vakarą Universiteto kavinėje Prekybos fakulteto materiali nio-techninio aprūpinimo spec. studentai. Vakaro metu skambėjo S. Nėries, E. Mieželaičio eilė raščiai, buvo skaitoma sava kūryba. Mintimis apie meną, litera tūrą pasidalijo Materialinio techninio aprūpinimo katedros vedėjas J. Stankevičius. Apie užsienio šalių jauni mo gyvenimą papasakojo Prekybos fakulteto prodekanas L. Butkevičius. Mūsų inf.
tybos valdybos Nr. 2 dar bininkas. Šie nepatikėjo, dokumentų paprašė. Toliau paaiškėjo, kad diplomantas „Tauro" 124 kambaryje gyveno. Kai ten jo, matyt, nepanoro laikyti, kituose kambariuose pradėjo lan kytis. Visos klajonės bai gėsi. .. griežtu rektoriaus papeikimu, kuris buvo pa reikštas G. Mickoniui už netaktišką elgesį su ope ratyvinės grupės nariais. V. DARGUŽIS
TARYBINIS studentas MINSKAS UNIVERSITETO INTERKLUBO SlOKUADIENIAI. UKRAINOJE, IVANO-FRANKOVSKE, TURIME NUOŠIR Filologijos fakulteto krepši DŽIŲ DRAUGŲ, KURIE VISADA LAUKIA MŪSŲ. ninkės buvo išvykusios į „STUDENTŲ DIENOS" ESTIJOJE, TARTU. Minską. Pirmąją dieną aplankėme SENŲ PAŽINČIŲ KELIAS Į MINSKĄ. universiteto fakultetus, susi pažinome su miestu. Mūsų pagrindiniais globėjais buvo vavome susitikimuose. Mūsų tuos pinigus, kuriuos pedago Mokslus universitete baigė filologai, kurie iš karto pri pasakojimų apie respubliką, ginio instituto studentai už tokie žymūs pasaulio moksli ėmė šiltai, draugiškai. Daug jos sostinę, apie Vilniaus uni dirbo talkininkaudami. Apie ninkai, kaip Lencas, Jakobas, naujovių, pakitimų įvyko per pastaruosius metus jų fakul versitetą visi klausėsi susido tai, gal būt, vertėtų ir mums Pirogovas. mėję. Kiek galėjom, patenki- pagalvoti. Juk panašių jauni Daug tradicijų turi šis uni tete ir mūsų, todėl pokalbiams nom savo kolegų iš Ivano- mo švenčių nauda didelė: taip versitetas. Jame mokosi 31 netrūko temų. Jų fakultete Frankovsko smalsumą. ugdomas ir stiprinamas drau tautybės studentai, kurių vien dvi specialybės: rusų k. ir lit., — Mes įsitikinome, — tęsia gystės jausmas. dieniniame skyriuje daugiau baltarusių k. ir lit.; užsienio toliau V. Lakis, — kad drau kaip 4200. Universitete , 29 kalbos susijungę į atskirą fa gystė — tai vienas švenčiau TARTU specialybės. Iš 8 fakultetų kultetą. Papasakojome apie savo fa sių, vienas būdingiausių visų pats didžiausias medicinos — mūsų šalies studentų bruožų.. Į tradicinę studentų šventę 1000 studentų. Šiemet univer kulteto komjaunimo organiza Mus priėmė net instituto rek Tartu, galima sakyti, susirin sitetas pradėjo ruošti defekto- cijos darbą, apie naują fakul torius O. Ustimenka ir papra ko studentų iš visos šalies. logijos specialistus. O sporti teto mokymo sistemą (0, 1,2). šė perduoti, kad vilniečiai Mūsų universitetui atstovavo nės medicinos specialybė — Minskiečių filologų dekanui ir studentai turi puikių draugų diskusijų klubo „Gordijaus vienintelė Sąjungoje. Joje daugumai dėstytojų patiko ši Ivano-Frankovske: „Nuošir mazgas" senatas. mokosi ir 4 lietuviai. Univer idėja. Ir jie žada pritaikyti šią džių, kurie visada laukia jū Internacionalinių dienų da sitetas turi 75 katedras bei sistemą. sų". lyviai susitiko su Tartu uni 560 dėstytojų, iš jų 70 profe Antrąją savo kelionės die — Festivalis, įvairus savo versiteto rektoriumi prof. V. sorių bei mokslo daktarų. ną mes pabuvojome A. Achinternacionaline tematika, dis Koopu, EKP CK nariu L. Moi- Mokslinius laipsnius turi apie matovos, M. Svetlovo, O. Berputai, pokalbiai, be abejo, ku. 65 proc. darbuotojų, kurių vi gholc poezijos vakare, aplan praturtino mus, — pasakė Štą ką papasakojo prof. V. dutinis amžius 30—35 metai. kėme Meno muziejų, sužaidėbaigdamas V. Lakis. —- Mes Koopas. Dvylikai probleminių labora me draugiškas krepšinio var grįžom palikę Ivano-Frankovs1771 m. buvo įkurtas Tartu torijų kasmet skiriama 0,5 žybas. Jas laimėjome rezulta ke daug gerų draugų, su ku universitetas. Per savo gyva mln. rublių. Sekančiais metais tu 77:44. riais, be abejo, dar susitik vimo laiką jis davė pasauliui bus atidaryta nauja, „Komu Mums nusišypsojo laimė sim ir Vilniuje, ir Pakarpatė- apie 250 akademikų bei pro nistinio studentų auklėjimo", pabuvoti Universiteto SK ataje. Įdomu pažymėti ir tai, kad fesorių, kurie dirbo bei dirba laboratorija. Pradžioje labo skaitinėje-rinkiminėje konfe festivalis buvo suruoštas už 34 Europos universitetuose. ratorija dirbs visuomeniniais rencijoje. Mus labiausiai su pagrindais. žavėjo universiteto vadovy Jau šešti metai Tartu uni bės, dėstytojų suinteresuotu versitete vyksta „Studentiškos mas sportiniais universiteto dienos". Jų formos kinta ir pasiekimais, jų tarpininkavi gerėja, turi politinį pobūdį. mas, parama reikalingu spor Tai internacionalinis rengi tininkams metu. Susijaudinimą nys, — baigdamas pasakoji kėlė geriausiųjų sportininkų mą, pabrėžė rektorius. apdovanojimas vertingomis Vakare studentai su fake dovanomis. Juk mūsų Univer lais rinkosi aikštėje prie V. sitetui šiemet buvo didelis lai Lenino paminklo, iš kur pra mėjimas, kad „išsikovojome" sidėjo eisena per visą miestą vimpelus, o ką jau bekalbėti į rotušės aikštę. Šviesos upė apie dovanėles. nuplaukė miesto gatvėmis.. . Į Vilnių parvežėme nuošir Po mitingo studentai išsiskirs tė po klubus, kuriuose vyko džiausius minskiečių linkėji karnavalai bei šventiniai kon mus Universiteto komjaunimo komitetui, Filologijos fak. dės certai. Tartu universiteto studen tytojams. Žiemos atostogų me tai aprodė atvykusiems visas tu lauksime jų vizito į mūsų miesto įžymias vietas. Labai Alma Mater. Už puikią kelionę tariame nuoširdžiai pasveikino Estijos studentai mūsų delegaciją ir „didelį ačiū" Universiteto stu įteikė dovaną. VVU studentų dentų profkomitetui. vardu Vytautas Savickas įtei B. KUIZINAITE kė dovaną Tartu universiteto Fil. F. sporto tarybos interklubo pirmininkui T. Kolpirmininkė ditsui. R. SAVICKAS naujais pažįstamais Tartu gatvėse.
DRAUGYSTĖS MERIDIANAI IVANO-FRANKOVSKAS Neseniai Ivano-Frankovsko pedagoginiam institute vyko jaunimo festivalis „Mes — internacionalistai". Jame da lyvavo daug studentų iš ša lies aukštųjų mokyklų. Jų tar pe buvo mūsų Universiteto studentai Nadia Sokolova ir Vaclovas Lakis. Pasidalinti savo įspūdžiais apie šią ukrainiečių studentų šventę mes paprašėme V. Lakj. — Tai buvo nuostabiai pa ruoštas ir įdomus festivalis. Nuoširdumas lydėjo mus kiek viename žingsnyje. Nepamirš tamos ir nepakartojamos bu vo studentų eisenos miesto gatvėmis, įspūdingas mitingas „Avangardo" stadione, susiti kimai su vietnamiečiais ir daug gražių vakarų, įdomių susitikimų. Internacionaline tema vyko studentų mokslinė konferenci ja, daugybė disputų. Mes taip pat, kaip ir visi svečiai, daly-
Autorlaus nuotraukoje: su
Dažnai interklubo nariai ruošia vakarus, kurių kiek vienas atneša ką nors naujo, įdomaus. Vakarai rengiami įvairiomis progomis, puoselė
jant senąsias tradicijas ir gimstant naujoms. Šis vakaras — buvusių interklubiečių susitikimas su dabartiniais jo nariais, „senų jų vilkų“ t. y. diplomantų, pa lydos. Vakaro metu klubo eiles papildė būrys naujų na rių. ■ L. BIRUTYTĖ I Universiteto interklubo
veikla neapsiriboja vien ry šiais su užsienio bei šalies ir respublikos aukštųjų ir vidu rinių mokyklų interklubais. Klubo nariai domisi istorijos, politikos, filosofijos klausi mais, todėl lektorius mūsų susirinkimuose — dažnas sve čias. Spalio mėn. pabaigoje bu vome pasikvietę doc. E. Beržinskaitę, kuri skaitė paskai
tą apie keturiasdešimtų metų revoliuciją Lietuvoje. Praėjusį ketvirtadienį mūsų klube svečiavosi Filosofijos katedros dėstytojas J. Karo sas. Savo paskaitoje jis na grinėjo socialinių vertybių reikšmę visuomenės gyveni me. Paskaita pagilino mūsų žinias.
Praėjusį šeštadienį interklu bo viceprezidentas V. Kvietkauskas svečiavosi Šiaulių Pedagoginio instituto interklube. Susitikimo metu buvo kal bėta apie klubų veiklą ir rū pesčius, bandyta spręsti kai kurias internacionalinio darbo problemas.
D. KUTRAITE
Mūsų inf.
ĮPAREIGOJIMAS Lietuvos Respublikinės Pro fesinių Sąjungų Tarybos Pre zidiumas paskelbė nuo š. m. spalio mėn. iki 1970 m. gegu žės mėnesio respublikinę aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių apžiūrą. Ji turi išaiškinti geriausiai sutvarky tus bendrabučius ir veikliau sias tarybas. Bendrabučiai ver tinami pagal visų patalpų stovį, atsižvelgiant į laikotar pį po remonto, gyvenamųjų kambarių sutvarkymą, val gyklų bei bufetų darbą, ben drabučio vidaus tvarkos tai syklių laikymąsi, sieninės spaudos idėjinį-meninį lygį, bendrabučio aplinkos sutvar kymą, bendrabučio tarybos organizacinę veiklą ir pan. Respublikinės apžiūros I, II, III vietų laimėtojams — bendrabučiams paskirstomos tokios daiktinės premijos: I vieta — televizorius „Rekord-102". II vieta — televizorius „Tauras" III vieta — magnetola „Mi nija" Piniginės premijos skiria mos studentų profkomitetų bei bendrabučių tarybų na riams ir aktyvui: 5 premijos po 30 rb. kiek viena ir 10 premijų po 20 rb. kiekviena. Ši apžiūra skatina ir mus: juk čia ne tik puikų daiktą galima laimėti, tai ir prestižo reikalas. Šiemet, matyt, Universiteto ūkio skyrius turėtų labiau pasirūpinti bendrabučiais. Rei kėtų bent kartą būti ir pir mais. Pagaliau, įpareigoja ir šios apžiūros tikslas — gerin ti auklėjamąjį darbą ir buiti nes sąlygas bendrabučiuose.
9\7Jluini (7 ATSAKO „Tarybinio studento" lap kričio 13 d. numeryje buvo išspausdinta replika „Kam dabar eilė?" apie Chemijos fakulteto V kurso studentės Ch. Idovič chuliganišką elge sį Palangoje. Studentės Ch. Idovič elge sys buvo apsvarstytas Chemi jos fakulteto komjaunimo ko mitete. Paskirta komjaunuoliš ka bausmė — griežtas papei kimas. Šią bausmę patvirtino Ir VVU komjaunimo komiteto biuras. A. JURGUUS ChF komjaunimo komiteto sekretorius
M. K. Čiurlionio pamėgtomis vietomis
Artėja rinkimai į LTSR liau dies teismus. Šiuo metu visur dirba agitpunktai, siūlomi kandidatai į liaudies teisėjus ir tarėjus, surašomi rinkėjai. Į rinkimų kampaniją įsijun gė ir Matematikos ir mecha nikos fakulteto penktos grupės
pirmakursiai. Jie neseniai su rašinėjo rinkėjus Vilniaus mieste. A. GALVYDO nuotraukoje: grupės vadovas dėst. E. Stan kus su studentėmis tikrina Literatų gatvės rinkėjų są rašus.
Krito pirmasis šio rudens sniegas, gal jis ir atbaidė mėgstančius keliauti — sutar toje vietoje susirinkome tik devyniese. Iš pradžių pasijutau nesma giai — buvau naujokė „už kietėjusių" žygeivių tarpe. Prisimena jie žygių nuotykius, dainuoja savas dainas, kažko kias visai dar negirdėtas, ta riasi dėl maršruto, o aš nie ko. . . Tačiau jau po valandos kelio pritariau dainuojantiems ir jaučiausi kuo puikiausiai. Kai atsidūrėme Druskinin
kuose, buvo jau sutemę. Smė lėtu miško keliuku patrau kėm Šventdubrės link. Netrukus priėjom kaimą. Čia ir apsistojom nakvynei. Iš ryto apžiūrėjom 400 metų senumo sodžių, taip svetingai priėmusį mus. Po beržų auk sinėm šakom, apjuosti dau gybe tvorų, stūkso žali, apsa manoję šiaudiniai stogai. Di džiulį, beveik pusantro šimto trobų kaimą riboja iš vienos pusės pieva, iš kitos — smė lėtas pušynas. Tvorų labirin tuose gali išskirti tiesias, pla
tokas gatves, daugybę skers gatvių ir perėjų. Dar kartą perkirtę kaimą išilgai, nužygiavome į Rai gardą. Raigardas — nuostabus gamtos kūrinys. Stovėdami ant aukšto, beveik 40 metrų kalno, apačioje matome eglių kilimą, papuoštą geltonom beržų gėlėm. Visai žemai — nūnai apaugusi pelkė. Šį slėnį labai mėgo Čiur lionis. Prisimenam jo triptiką „Raigardas", kur viduriniam paveiksle bendras slėnio vaiz-
das, o iš abiejų pusių — susi vijusios fantastiškos senos pu šys. Iš Raigardo atvažiavome į Druskininkus. Dabar buvo proga ir po kurortą pasidairy ti. Pirmiausia, žinoma, apžiū rėjom Čiurlionio namelį-muziejų. Buvome prie Ratnyčios, ragavom sūraus vandens... Temstant nuėjome prie Meilės salos. Vėl padavimai, pasakos ir... diskusijos apie meilę. V. VALASKEVICiDtE II k. matematikė
Sportinis pulsas
tadienį prasidėjo kovos prie žaliųjų stalų. Rytoj, lapkričio 28 d„ įvyks sunkiaatlečių varžybos, o gruodžio 3 d. LSD „Žalgirio" uždaras baseinas laukia plau kikų. Taigi, fakultetų sporto tarybų pirmininkai, nesnaus kite! SK „Mokslas" atsisveikino
su buvusia sporto instruktore S. Vojevodina. Ji mūsų ko lektyve dirbo neilgai, bet jos dėka SK veikloje papūtė nau ji, gaivesni vėjai. „Mokslo" pirmininkas A. Kupčinskas šiemet taip pat baigė Univer sitetą. Nauja SK valdyba atrodo taip: instruktorius — Fizinio
lavinimo katedros mokymo dalies vedėjas P. Virbickas, klubo pirmininkas — A. Ta rasevičius. Pastarasis pernai vadovavo buvusio Ekonomi kos fak. sporto tarybai. Tada ekonomistai iškovojo pirmąją vietą Universiteto tarpfakultetinėje spartakiadoje. S. BUCHAVECKAS
VVU sportinis gyvenimas vis labiau įsisiūbuoja. Šiemet jau įvyko tarpfakultetinės šaudymo varžybos, baigiasi rankininkų susitikimai. (Beje, rankinio pirmenybės dėl or ganizatorių kaltės užsitęsė tikrai per ilgai.) Praėjusį šeš
Mūsų kalbotyrą ištiko skau di nelaimė: pačioje kūrybinių jėgų jaunystėje netikėtai mirė mūsų kolega, talentingas mokslininkas ir pedagogas — Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Lietuvių kalbos kated ros profesorius, filologijos mokslų daktaras Jonas Kaz lauskas. Per pastaruosius keturiolika savo trumpo gyvenimo metų Jonas Kazlauskas padarė la bai daug — respublikos, są
junginiuose ir užsienio leidi niuose paskelbė daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių straipsnių, kuriuose origina liai tyrinėjama lietuvių kalba, visų baltų kalbų istorinė fone tika, morfologija, leksika. Ta čiau labiausiai baltistikos mokslui Jonas Kazlauskas nu sipelnė savo dideliu darbu — „Lietuvių kalbos istorine gra matika", kuri yra pirmasis pa čių lietuvių parašytas tokios rūšies veikalas. Tai pirmoji
baltų kalbotyroje istorinė gra matika, kur ankstesnių lietu vių ir apskritai baltų kalbų is torijos etapas atkuriamas, re miantis pirmiausia vidiniais lietuvių, latvių ir prūsų kalbų duomenimis, taikant vidinės rekonstrukcijos metodus. Ši knyga turi didelės reikšmės tiek baltistikai, tiek indoeuropeistikai, tiek ir bendrajai kal botyrai. Nelemtoji mirtis ne leido Jonui Kazlauskui galuti nai baigti kito stambaus vei kalo — „Baltų filologijos įva do". Daugiausia velionio rū pesčiu buvo įsteigta „Baltistica" — tarptautinį garsą jau spėjęs įgyti mokslinis žurna las, skirtas baltų kalbų tyrinė jimui. Nebėra žmogaus, išvariusio per palyginti trumpą laiką to kią gilią vagą mūsų kalboty
reiškėsi Komjaunimo organi zacijos veikloje, o nuo 1963 m. savo gyvenimą susiejo su Komunistų partija. Jo organi zaciniai gabumai išryškėjo tiek einant (1962—64 m.) Isto rijos ir filologijos fakulteto prodekano, (1968—70 m.) Fi lologijos fakulteto dekano, tiek ypač leidžiant bei reda guojant „Baltisticos" žurnalą, susilaukusį plataus atgarsio ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Netikėta mirtis nutraukė profesoriaus filologijos mokslų daktaro Jono Kazlausko gyve nimą pačiame jo kūrybinių jė gų brandume. Tie, kuriems teko su velio niu bendrauti, visuomet prisi mins Joną Kazlauską kaip gi lų ir talentingą mokslininką bei pedagogą, nuoširdų drau gą ir patarėją. Šešiolika melų velionis dir bo Universiteto Lietuvių kal bos katedroje, čia jis tapo di deliu mokslininku. Širdgėlos žodžius taria šios katedros ve dėjas dr. V. MAŽIULIS. Prie kapo duobės prieina rašytojas Alf. MALDONIS. Jis sako: — Kiekvienas mes anksčiau ar vėliau atsistojame prie to smėlio kauburio, kuris amži nai atskiria nuo mūsų arti muosius, žygio draugus, pir mųjų prasmingai suvoktų gy venimo žingsnių, darbo ir kū rybos bičiulius. Šita tragiška akistata nubraukia iš mūsų gyvenimo dar gyvos praeities dalį. Ji atima iš mūsų ir dalį ateities, kuri brėžėsi bendra me kelyje, dalį mūsų meilės ir musų vilčių. Prie supilamo kapo visada pasakome tą meilės, pagar bos ir tikėjimo žmogumi pa diktuotą tiesą, kad kiekvie na mirtis yra ankstyva. O kokia ankstyva ir žiauri yra mirtis, kai gyvenimo pusiau kelėje prarandame reto talen to, nuostabaus pasišventimo ir pasiaukojimo savo pašauki mui, begalinio atsidavimo dar bui dėka atrastą didelio ir prasmingo kelio tąsą? Ką mes matome tolumoje, stovėdami prieš kapo duobę šiame kely
je? Kas pasvers tų minčių, idėjų, atradimų, to atlikto dar bo svorį, kuris būtų likęs mūsų mokslinės minties, mūsų kultūros neatskiriama dalimi? Ir ar pakankama paguoda mums, kiekvienam pagal savo jėgas žengiančiam tolyn savo keliu, bus tas ateisiantis suvo kimas, kad Tavo, Jonai, palik tais darbais, tavo atradimais ir mintimis galime grįsti savo ateitį, kad galime didžiuotis Tavo vardu ir remtis Tavo pa vyzdžiu, kad net ir trumpas, bet kūrybingai ir prasmingai pragyventas gyvenimas tampa mums šviesiu atminimu, ne mirštančiu ir neblėstančiu? Šiandien sunku į tai atsakyti. Per daug viskas arti, per daug viskas gyva, pernelyg daug Tavo mintys ir užmojai dar žadėjo ateityje, kad jau galė tume Tavo gyvenimą suprasti kaip kažką užbaigto ir jau nekintamo. Mūsų kartai teko didelių ga limybių ir išbandymų laikai. Savo vaikišką pasaulį ir bręs tantį protą pernešę per karus ir pokarius, grūdinti aukš čiausioje mūsų istorijos žaizd ro temperatūroje, pasirodėme beturį pernelyg stiprią ir tuo pačiu pernelyg trapią širdį. Tikėkime, kad atiduota gyve nimui viskas, kas galėta ir ko negalėta. Tikėkime, kad ne tik šiandien, sukrėsti tragiško pra radimo, bet ir kasdienybėje, galime ir privalome vienas kitam nuolat sakyti: „Aš my liu tave, tikiu tavim, mano brangus bičiuli, mano geras žmogau. ." Kalba LTSR nusipelniusi mokytoja iš Prienų vidurinės mokyklos G. ANDRAŠIUNIENE: — Jonai, Tu buvai mums, mokytojams, džiaugsmas, mū sų mokyklos pasididžiavimas. Natūralu, kada mokiniai lai doja savo mokytojus, bet lai doti savo mokinį ir dar tokį, tai be galo sunku ir skaudu. Brangus Jonai, Tu amžinai gyvensi mūsų širdyse. Tavo mokslo tiesa liks visiems lai kams. Latvių kalbininkų užuojau tos žodžius perduoda Latvijos
Valstybinio P. Stučkos univer siteto Latvių kalbos katedros vedėja doc. A. LAUA. Žodis suteikiamas LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto vyr. moksliniam bendradarbiui filolog. m. kand. A. SABALIAUSKUI: — Lietuvių kalbos ir lite ratūros instituto darbuotojai kupini širdgėlos paskutinį kar tą atėjo atsisveikinti su savo kolega — profesorium Jonu Kazlausku, atėjo atsisveikinti su žmogum, kuris pastarąjį de šimtmetį stovėjo pačiose pir mosiose lietuvių kalbos tyri nėtojų gretose. Mūsų instituto darbuotojai puikiai pažinojo velionį. Jį siejo su mumis bendra profesija, meilė gimta jai kalbai, o kai kuriuos ir nuoširdi draugystė, jaunystės ir mokslo dienų prisiminimai. Profesorius buvo dažnas mūsų svečias. Net ir vieną paskuti niųjų savo gyvenimo valandų jis, tartum atsisveikindamas, praleido pas mus, mūsų insti tute. Ir šiandien sunku susi taikyti su mintimi, kad jis pas mus daugiau neateis... Per daug banalu šiandien prie šviežios kapo duobės bū tų išvardinti jo darbus, iš skaičiuoti jo nuopelnus lietu vių kalbotyrai. Mes tai pakan kamai gerai žinome, o laiko perspektyvoje jie tikriausiai dar labiau išryškės. Viena aiš ku, jog ši mirtis lietuvių kal bos mokslo istorijoje kažkuo tai primins didžiojo mūsų kal bininko Kazimiero Būgos mir tį. Tiesa, šiandien jau ne tie laikai, kai lietuvių kalbos mokslas rėmėsi ant vieno žmo gaus pečių, — tarybinę lietu vių kalbotyrą kuria didžiulis būrys specialistų, tačiau joje yra sričių, kur prof. J. Kaz lauskas nepakeičiamas. Mes tiesiog galime pakartoti Bū gos mirties proga Jono Jab lonskio pasakytus žodžius: „jog be jo gilesnis ir tvirtes nis tas mokslas lyg ir nebega limas". Brangus drauge, mus stebi no tavo talentas, mes dažnai pavydėjome tau sugebėjimo dirbti, mokėjimo susikaupti,
ATSISVEIKINANT
SU MOKSLININKU
SKAUSMAS Lėtai laikrodis skaičiuoja lapkričio 20-osios priešpiečio valandas. Tylioje gedulo ra mybėje skendi Aktų salė. Paskutinės atsisveikinimo aki mirkos: Universitetas skiriasi su savo profesoriumi Jon*’ Kazlausku. Paskutinę pagarbą jam atiduoti ateina Universi teto vadovai, profesoriai, stu dentai. 15 valanda. Karstas su pro fesoriaus palaikais išnešamas iš Aktų salės. Ilga mašinų vilkstinė Vilniaus gatvėmis suka Antakalnio link, kopia į senųjų kapinių pusę. Pilka ru denio diena... Pro debesis trumpam blyks teli saulė. Mažytė jos akimir ka. Nušvinta šviežiai iškasta Antakalnio šilainės smiltelė. Atsisveikinimo žodžiai. Kalba Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. J. PALIO NIS: — Šie metai tarybinių litua nistų šeimai ypač nelaimingi: vasarą netekome žymiausio senosios lietuvių literatūros specialisto prof. J. Lebedžio, neseniai laidojome ilgametį kalbos darbininką filol. m. kand. J. Senkų, o štai dabar stovime prie Vilniaus univer siteto profesoriaus daktaro Jono Kazlausko kapo. Jonas Kazlauskas gimė 1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionių kaime, Prienų rajone, ne turtingų valstiečių šeimoje. 1949 m. baigęs aukso medaliu Prienų vidurinę mokyklą, jis įstojo j Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakulte tą, kurį baigė 1954 m. ir įgi jo filologo lituanisto specia lybę. Jau būdamas • studentu, jis išsiskyrė iš kitų savo ling vistiniais sugebėjimais, sava rankiška mąstysena, dideliu darbštumu bei kruopštumu. Todėl jis buvo paliktas VVU Lietuvių kalbos katedros aspi rantu rengtis moksliniam bei pedagoginiam darbui aukšto joje mokykloje. Aspirantūros
APIE LIAUDIES MEDICINĄ Kraštotyrininkams ramuviečiams biologijos m. kand. E. Šimkūnaitė pasakojo apie svarbią mūsų tautos kultūros sritį, apimančią liaudies me ninę kūrybą ir praktinius da lykus — lietuvių liaudies me diciną. Mokslininkė patarė krašto tyrininkams, kaip rinkti šykš čias žinias apie šią labai rei
metais pradėjo rodytis ling vistinėje spaudoje ir pirmieji jo moksliniai straipsniai. 1958 m. už vertingą mono grafiją „Lietuvių kalbos daik tavardžių linksniavimo siste mos paprastėjimas" jam buvo suteiktas filol. m. kandidato laipsnis, o 1968 m. už atskira knyga išėjusią „Lietuvių kal bos istorinę gramatiką" — fi lologijos mokslų daktaro laipsnis. Jonas Kazlauskas buvo di delės erudicijos ir plataus diapazono mokslininkas. Nors daugiausia jis tyrinėjo baltų kalbų (ypač lietuvių kalbos) istorinės gramatikos proble mas, bet nemaža nuveikė taip pat lietuvių kalbos dialektolo gijos, lietuvių akcentologijos, dabartinės lietuvių kalbos ir kitose srityse. Visuose velio nio darbuose randame dau gybę novatoriškų išvadų bei apibendrinimų, reikšmingų ne tik lietuvių ir visų baltų, bet taip pat ir slavų bei kitų in doeuropiečių kalbų istorijos tyrinėjimams. Jis pirmasis bal tų kalbotyroje pradėjo pla čiau taikyti fonologijos ir vi dinės rekonstrukcijos meto dus, tuo būdu suteikdamas lietuvių bei kitų baltų kalbų istorijos tyrinėjimams naują kryptį. Be įvairiapusės ir labai pro duktyvios mokslinės veiklos, Jonas Kazlauskas daug nu veikė jaunųjų tarybinių litua nistų mokymo bei auklėjimo baruose. 1954—58 m. jis dėstė lingvistines disciplinas Vil niaus pedagoginiame institute, o nuo 1957 m. iki pat mirties — Vilniaus V. Kapsuko uni versitete. Už vaisingą moksli nį bei pedagoginį darbą 1962 m. jam buvo suteiktas docen to, o 1969 m. — profesoriaus vardas. Jonas Kazlauskas buvo taip pat geras visuomenininkas ir gabus organizatorius. Dar bū damas studentu, jis aktyviai
kalingą dabartiniam medici nos mokslui šaką. Liaudies medicina, klestėju si Lietuvoje prieš septynis— penkis šimtmečius, kurios ne suvulgarino šundaktariai, sa vo etika ir veikla visiškai priešingi liaudies tikriesiems medikams, teikia reikalingų žinių apie gydomuosius auga lus. Jų mūsuose yra 1200 su viršum, o dabar vartojama mažiau negu pusė. Įdomūs gy dytojui buvę privalomi mora liniai reikalavimai, šokiruoja mus ir paveldimumo klausimo anuometinis sprendimas. Ne mažiau keri mazgiaraščio paslaptys, užkalbėjimų folklorinė pusė, savotiškai de talizuotos mįslės ir sinonimai. A. STANEVIČIUS
ros baruose, spėjusį nuveikti jau tiek daug, o dar daugiau žadėj usį. Sunku susitaikyti su minti mi, jog daugiau nebesutiksi me jo po senosios Almae Matris skliautais, nebesusirinksime į jo vadovaujamos redko legijos posėdžius aptarti spau dai ruošiamo eilinio „Baltisticos" sąsiuvinio, svarstyti to lesnių šio darbo perspektyvų. Gedi jo jaunesnieji kolegos, kurių daugelį velionis savo pavyzdžiu ir draugišku žodžiu yra paskatinęs pasirinkti šią mokslo sritį, padėjęs žengti jiems pirmuosius žingsnius, drąsinęs ir teikęs nuolatinę pa ramą.
organizuoti. Dar studentai mes tave pravardžiavom Fortūnatovu. Tu buvai tikras savo specialybės fanatikas. Nesulaikoma laiko tėkme skubės apsiniaukę rudenys, saulėti pavasariai. Įvairiuose mūsų žemės kampeliuose net ir šiais technikos stebuklų laikais žmonės nesiliaus do mėjęsi kalbos mokslo paslap timis. Jie dažnai prisimins ir Tave, su Tavimi ginčysis. Tau pritars. Apie velionies mokslo dar bus, apie jo didelės reikšmės veikalą „Lietuvių kalbos isto rinė gramatika" kalba Mask vos Valstybinio M. Lomonoso vo universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbo tyros katedros vedėjas prof. dr. J. STEPANOVAS. Kaip nuoširdų vyresnįjį draugą, profesorių pažino dau gelis lituanistų, kuriems teko laimė klausytis jo gilių, turi ningų paskaitų. Studentų var du atsisveikinimo žodžius ta ria IV k. lituanistas S. KAVA LIAUSKAS: — Stovim rimti ir susikau pę. Atėję palydėti į paskutinę kelionę savo profesoriaus Jo no Kazlausko. Ir nenorim ti kėti, kad jau niekad nebema tysim profesoriaus, skubančio Sarbievijaus kiemu į paskai tas, nebegirdėsim tylaus ir ra maus balso, kalbančio apie baltų kalbų paslaptis... Paliko nebaigti darbai, pa liko plati vaga, išvaryta lie tuvių kalbos moksle, paliko giminės, artimieji, kolegos, draugai, mokiniai. Ir jie ilgai prisimins savo profesorių. Skatinusį darbui ir rėmusį nelengvame mokslo kelyje. Šiandien mes, profesoriaus mokiniai, tariam jam paskutinį ačiū. Visada prisiminsime sa vo profesorių, kaip puikų pe dagogą, didelį mokslininką ir Žmogų. Karstą su profesoriaus pa laikais priglaudžia gimtoji žemė. Tegu Tau, Profesoriau, būna ramus poilsis, kurio Tu, gyvas būdamas, neturėjai ir niekada neieškojai.
JONAS BALKEVIČIUS, VYTAUTAS MAŽIULIS, JUOZAS PIKClLINGIS
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA
Filologijos fakulteto Lie tuvių kalbos katedrai. Priimkite mūsų gilią užuojautą dėl prof. J. KAZLAUSKO mirties. Tai didelis nuostolis baltų ir slavų kalbotyrai. Jo šios srities darbai liks mums dideliu pavyzdžiu. Dalina mės Jūsų skausmą, visada saugosime šio nepamiršta mo žmogaus šviesų atmi nimą.
TSRS MA Slavų kalbotyros Instituto slavų kalbų struktūrinės tipologijos • sektorius o
Didžiai liūdime dėl žy maus lietuvių kalbininko profesoriaus daktaro JONO KAZLAUSKO mirties ir sunkią valandą nuošir džiai užjaučiame velionio šeimą bei artimuosius.
Lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros katedros
I Dėl Lietuvių kalbos ka tedros profesoriaus dr. JO NO KAZLAUSKO mirties šeimai ir artimiesiems nuoširdžią užuojautą reiš kia
Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos
Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto rektoratas, parti nė ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai už jaučia prof. JONO KAZ LAUSKO šeimą dėl jo mir ties.
Giliai užjaučiame FAF ekonominės informacijos I k. II grupės studentę Nijolę ŽVIRBLYTĘ; mirus tėveliui. Grupės draugai
Nuoširdžiai užjaučiame MF VI k. 2 gr. studentą Mykolą KAZLAUSKĄ nete kus mylimo brolio. Grupės draugai ir vadovas
Filosofijos būrelis, kraš totyrininkų ramuva ir Fi lologijos fakulteto II kur so lituanistai nuoširdžiai užjaučia Vidą VILTRAKYTĘ tėveliui mirus.
B CcYIlVBIOIS SCCID€RCa*J REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3800 egz. Užs. Nr. 4626 LV 14391