LEIDŽIAMAS NUO 19.50 METŲ BALANDŽIO 15 D.
scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
*
Nr. 38 (1377) GRUODŽIO 8 D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
iiihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiii
PASKUI JAU VISKAS KARTOSIS — Aš ir pats dar gerai neži nau, kaip naudotis visomis bib liotekos teikiamomis paslaugo mis, šypteli, kalbėdamas apie pirmakursių adaptaciją, teisės fa kulteto komjaunimo komiteto sekretorius trečiakursis Gintautas Bartkus. — Kai mokiausi pirma me kurse niekas mumis taip ne sirūpino, kaip kad globojami nuo praėjusių metų pirmakursiai. — Pernai visų fakultetų MAKa! Išplėtė ir sukonkretino vieną savo veiklos sferą — darbą su pirmakursiais. Aš pati buvau at sakinga už šj sektorių ir centri nėje mokymo-auklėjimo komisi joje, ir fakultete, — kalba penk takursė Rita Eudrlkytė — Dub liavosi pareigos, bet tat tik į naudą: tiek pati daugiau suži nodavau kaip, kas daroma kituo se fakultetuose, liek galėdavau kiliems pasakyti, kokie pas mus reikalai. 0 darbai ėjosi neblogai. Tei sės fakulteto mokyme-auklėjimo komisija praėjusiais metais pri pažinta pavyzdine. Ir tai, kas pa daryta, atspindi ne tik tie popie rių kalnai, kuriuos krovė ant sta lo Gintautas, bet ir rezultatai. Teko matyti komitetų spin tose popierių su niekam nereika linga, formalia dokumentacija, teito stebėtis, kam tiek laiko gaištama — popierių popierėlių perrašinėjimai... O Gintas at remdavo segtuvą — ir mačiau ne susirinkimų protokolus, atas kaitas ir nutarimus, o spalvotas kreives, diagramas. .. — Trečioji melo rūšis — sta tistika, — samprotauja Gintau tas. — Bet tik taip gali žinoti tikruosius grupės, kurso, net vie no žmogaus mokymosi, lankomu mo rezultatus, pamatai klaidas, randi dėsningumus, nustatai sllpriąsias ir stipriąsias darbo vietas. Pagaliau matai, ar tavo darbas tenueina perniek, ar turi kokj nors povelk)... Sekretoriauja Gintautas dar tik Pirm! metai, pernai jis pats bū ro MAK-o pirmininku, šiemet jo Metą užėmė ne mažiau energin gas Arūnas Šalkauskas. O toji toečloji melo rūšis stulpeliais Ir deivėmis parodė, kad plrmakurMal, kurie kiekvienais metais Prasčiausiai Išlaikydavo sesijos praminus, pernai buvo antri, o lankomumas pagerėjo net 41 Proc.... Aišku, lankomumas ne Msada lemia gerą mokymąsi, bet, kaip matom, ryšys tarp jų vis dėlto yra. .. — Kad pirmakursis lengviau -rpiuotųsi, reikia jam suteikti Maksimumą informacijos apie J'toką: kas yra paskaita, kas — dinaras, koliokviumas, kura torius, egzaminas, kaip parašyti Pareiškimą prašant atleisti nuo įkaltų, ko reikia bibliotekoje, k”r bendrabučio skaityklos raklas b 1.1., plius — lygiais pag rindais su vyresniųjų kursų stu mtais Įtraukti i visuomeninę ’elklą. "Ir — palaikyti nuoIatlnĮ su kuratoriais, — priduria
Rita. — Paprastai dėstytojai pa tys supranta, kad pirmakursiui paskaitą reikia skaityti kiek lė čiau, labiau akcentuojant daly kus, kuriuos reikia pasižymėti. Prieš sesiją rengiam pirmakur siams specialų susirinkimą, ku riame dar kartą paaiškinama, kas tai yra egzaminas ir kaip jį laikyti. Daug dėmesio skiriam visuo menintų disciplinų mokymuisi. Kalbam, tariamės su seniūnais, seminarus vedančiais dėstytojais, kaip studentai ruošiasi, atsakinė ja, kas aktyvus, kas — mažiau. Jei pirmakursis nuolat tyli se minarų metu, tada jau kalbamės su juo... — Tenka kartais kreiptis ir j pirmakursių tėvus, — Gintautas rodo laiško tėvams nuorašą. — Mergaitė negalėjo Išlaikyti už sienio kalbos Įskaitos. O dėsty toja sakė, kad ji ne tinginė, dir ba, bet paprasčiausiai — per mažas mokyklinių žinių bagažas. Reikia repetitoriaus. Ir čia padė ti tegalėjo tėvai. . . Kiekvieno studento garbės rei kalas — žinoti savo Alma Mater istoriją. Todėl pavasarĮ viso Universiteto mastu I kurso stu dentams rengiama viktorina šia tema. Pernai mūsų pirmakursiai užėmė I-ąją vietą. Nežinau, kaip atrodys šių me tų pirmas kursas pavasarį, bet dabar džiaugiamės tiek mes, tiek dėstytojai: darbštūs, gabūs ir la bai muzikalūs — pusė baigę mu zikos mokyklas. Na, o ką mano patys pirma kursiai apie save? Kalbuosi su Aldu Mačerniu, Arūnu Suminu ir Laimonu Šileriu. Aidas — gru pės komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojas akade miniam darbui, Arūnas — orga nizaciniam. — Dabar liūdniau, nei rugsė jy, — nutaiso liūdną miną Aldas. Tada neslmokėm, o dabar — sesija artėja, dėstytojai gąsdina... — Kol neapšyli kaip reikiant kojų, kitą kartą — kol vos ne apsvyli, tol neperprantl studija vimo ir studentavimo, — Arū nas. — Kiek bebūtų duodama Informacijos, klek bebūtų ten pa sakojama ir aiškinama, bet jei savo kailiu nepatyrei — tai reiškia — ir nežinai. Kad ir dėstytojai: kol įpranti prie kiek vieno dėstymo manieros ir tai praeina pora paskaitų. — Saunų turim kuratorių, jis daug padeda, — Laimonas. — Puikiai valstybinės teisės teoriją dėsto doc. A. Griautas. Ir sudėtinga, ir nepaprastai įdo mu. — Gaila, kad kolūkyje nebu vom, — Aidas. — Geriau vienas kitą, grupę pažintume. Gru pės draugais džiaugiamės. Kol kas sutariam gerai, kol kas daug bendrų interesų. Tik vienas da lykas baugus: grupės didelės, studentų skaičius viršija priėmi mo skaičių, kai kam po sesijos teks atsisveikinti... — Žinot, kas geriausiai pade da apsiprasti Universitete? — Laimonas. — Ogi — vyresnieji bendrabučio kaimynai. Eini ir eini pas juos. Tai to klausi, tai ano. Jie viską žino, pasakys Ir apie dėstytojo įpročius, ir apie tai, į kokią paskaitą būtina eiti, Į kokią — ne.. — Daug reikalingo sužinojo me ir iš fakulteto komjaunimo komiteto sekretoriaus Gintauto Bartkaus, — Aldas. — Jis buvo atėjęs j pirmąjį akademinės grupės komjaunimo susirinkimą, (nukelta į 2 psl.)
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ
NE VIENADIENĖ AKCIJA Lapkričio 28 dieną Universite te įvyko konferencija — „Blai vybės socialinės tr biologinės prerogatyvos — kaip socialisti nio gyvenimo būdo norma: prob lemos, patyrimas, perspektyvos".
— Netiesa, kad alkoholinių gėrimų gaminimas neša valsty bei pelną, — kalbėjo doc. V. Kindurys, Universiteto tarpfakultetinės politinės ekonomijos ka-
Ar yra tekę būti sąjunginėje fizikų olimpiadoje! Ogi, žinot, — tai įdomu. Lenktynėsl Aštuoniems uždavinukams — tik 200 minu čių. „Vunderkindai" J. Aleksejevas ir M. Jeršovas per tiek laiko išsprendžia keturis. Tai daugiau sia. Žiuri ir neslepia — kuo ma žiau išspręsti, tuo geriau! T. y., štai taip lengviau rasti stipriau sią. Tokia pradžia universitetų fizi kos specialybės studentų sąjungi nės olimpiados „Studentas ir mokslinė-techninė pažanga", vy kusios šį rudenį Kišiniovo valsty biniame universitete. Antrasis etapas — sėdamės prie kompiuterių. 120 minučių ir 16 uždavinių. Kišlnlovą — smar kiai palietė neseniai buvęs žemės drebėjimas, tad veikia tik vįęna displėjų klasė, naudojama sena dialoginė sistema „Primuš". Nie ko, svarbiausia veikiai ESM iš sprendė du tavo uždavinius! Šaunu! Neišsprendė nė vieno! Niekis — lankyk mašininkių kur sus ir po metų galėsi progra muoti visus sprendimus. Trečiasis etapas — mokslinė konferencija — ne visai pavyko (į varžybų programą ji nebuvo Įtrauktai. Tai, kaip ir etapas prie
PROBLEMINIO MOKYMO KELIU Spartus mokslo, technikos, kul tūros vystymasis keičia visų pro fesijų specialistų darbo struktū rą, sistemingai atnaujina technonologinę bazę ir todėl nuolat sendina specialisto žinias, jo profesinį pasirengimą. Visa tai ve da prie to, kad iš bet kurios pro fesijos specialisto reikalaujama: 1) nuolat ugdyti protines galias, mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kryptingumą Ir kitus asmenybės bruožus bei savybes, 2) suge bėti greitai įvaldyti visa tai, kas naujo atsirado attinkamoje mok slo šakoje, t. y. sugebėti greitai ir lengvai adaptuotis prie nau jų mokslo pasiekimų, technikos ir technologijos reikalavimų, 3| būti pasiruošus visais atžvilgiais spręsti savo darbe naujus už davinius.
Be to, visete veiklos srityse šiandien reikalaujama žengti vis į aukštesnę pakopą. Mokslo Ir technikos spartus vystymasis rei(nukelta į 2 psl.)
tedros vedėjas. — Vienas rub lis, įdėtas į alkoholinių gėrimų gamybą, atneša 2—3 rublius nuostolių.. . Valstybinis degtinės monopolis buvo įvestas 1924 m., kai iškilo uždavinys: arba ver gauti kapitalizmui, arba įvesti šį monopolį. Leninas ir tais sun kiais šaliai metais tam prieštara vo, bet... biudžetas gavo pusę milijardo rublių, suaktyvėjo dar bo jėgos įtraukimas į gamybos
sferą — viena medalio pųgė. An troji — liūdnesnė: iš karto su mažėjo darbo našumas, didelė dalis užmokesčio buvo skiriama degtinei. Susidarė užburtas ratas: gamyba — realizacija. . . Ir štai, 8-to dešimtmečio pradžioje al koholį aktyviai vartojo 37 proc. darbingų vyrų (1925 m. — tik 11 proc...). Pats alkoholinių gė rimų gaminimo tikslas priešta rauja marksizmo-leninizmo teori jai: kur jau visapusiškai beišvystysi neblaivią asmenybę. . — Nuo 1985 m. birželio 1 d. įsigaliojo TSRS Aukščiausiosios (nukelta į 2 psl.)
KAIP RASTI STIPRIAUSIĄ kompiuterių, — naujovė, „pirma sis blynas". Iš visos šalies tik aštuonl pranešimai, iš jų trys — lietuvių. Jūratė Simutytė (III k.) susilaukė klausimų ir po konfe rencijos. O vienas Iš dalyvių — Donatas Žurauskas (III k.) — at važiavo būdamas jau poros ra cionalizacinių pasiūlymų autoriu mi. Visi trys etapai — tik per vie ną parą. Pertraukoje — koncer tas, knygos, miegas. Įdomu buvo patikrinti save, o svarbiausia —
įsigyti draugų: Gunarą Bogdaną, Adytą Jusupovą, Igorį Artmaną ir daug kitų. Juk Kišiniove svečiuo tasi bemaž savaitę. Rezultatai! R. Žemaitis (IV k.j — septintas, D. Žurauskas (III k.) — 24-tas. Kiek buvo dalyvių! Ogi nedaug — po tris iš kiek vienos respublikos, Maskvos ir Leningrado. Mūsų komandai va dovavo doc. J. Kaladė, štai ir viskas. Fizikų įspūdžius užrašė L. SANAUSKAS
Olimpiados dalyviai. Antras iš dešinės — R. Žemaitis, I. Simutytė, antras iš kairės — D. Žurauskas.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Lapkričio 27 d. įvykusiame Universiteto komjaunimo komite to posėdyje buvo nagrinėjamas matematikos ir prekybos fakulte tų komjaunimo komitetų darbas, vadovaujant akademinių grupių komjaunimo organizacijoms. Jį apžvelgė V. Kažukauskas. G. Maniušis pateikė informaciją dėl nu tarimų vykdymo kontrolės, orga nizuojamos medicinos fakulteto komjaunimo komitete bei IV kur so 9 grupės komjaunimo organi zacijoje. į posėdį atvykęs VU gamtos apsaugos draugijos pirminin kas prof. R. Lekevičius, siūlė įkurti gamtos apsaugos draugi jas visuose fakultetuose. Buvo apsvarstytos personalinės bylos. Dauguma svarstytų studen tų buvo rasti vartojant alkoho linius gėrimus. Už elgesį, žemi nantį tarybinio studento vardą, nubausti: griežtu papeikimu su įrašymu į asmens įskaitos korte lę — EKFF IV k. stud. V. Milaševičiūtė, PF II k. stud. A. Kuni gėlis, III k. stud. Ž. Mažvilaitė, V. Macijauskaitė, N. Pečiulytė; papeikimus su įrašvmu Į asmens kortelę gavo — PF stud. R. Kar velis, FF V k. stud. I. Dirsė bu vo pašalintas iš VLKJS eilių.
Lolita ANDZIULEVIČIOTĖ
penkta —
š. m. lapkričio 10 d. 18.30 vai. istorijos fakultete, 31 auditorijo je įvyks isluiiko, archeologo, vi suomenės veikėjo Adomo Kirkovo 100-ųjų mirties metinių minė jimas. SMD Lietuvos TSR ir TSRS istorijos bei archeologijos būreliai
TEMINIS VAKARAS Karinėje katedroje jvyko temi nis vakaras: „Karas — imperia lizmo palydovas". Buvo perskai tytas pranešimas „Naikinimas, grobimas, agresija — imperializ mo politikos esmė". Vakaro da lyviai peržiūrėjo ištraukas iš do kumentinio filmo „Link taikos žvaigždyno". Vakaro metu kal bėjo Didžiojo Tėvynės karo da lyvis, atsargos papulkininkis P. Betik, studentas V. Pugačiauskas. Studentės J. Juknevičiūtė ir V. Rimkevičiūtė padainavo pat riotinių dainų. Prieš šj renginį buvo išleistas sieninis laikraštis „XXVII parti jos suvažiavimo svečiai apie imperializmą", bei fofostendas, skirtas geriausiems katedros stu dentams. Geriausiai besimokantiems V. Albrechtui, D. Šaltenytei, Ž. Ka čiukaitei, A. Sturkai buvo įteikti suvenyrai. „T. s." infor.
2
Tarybinis studentas
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ (atkelta iš 1 psl.)
Tarybos Prezidiumo įsakas dėl ko vos su girtavimu sustiprinimo, ir tai — ne vienadienė kampa nija — taip pradėjo šią konfe renciją LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas. — Svarbiausias jos darbo baras — auklėjamoji veikla. Todėl šian dien šitoje salėje — aukštųjų mokyklų prorektoriai mokymo reikalams, fakultetų dekanai, technikumų ir profesinių techni kos mokyklų direktorių pava duotojai, komjaunimo organiza cijų sekretoriai, aktyviausi ko vos už blaivybę draugijos na riai. — Kaip bebūtų keista, — kal bėjo Respublikinės kovos už blai vybę draugijos-sekretorius Al fonsas Cekauskaš, — Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerija prieštaravo, kad jos kolektyvuo se butų steigiamos pirminės blaivybės draugijos, teigta, kad pedagogai ir taip negeria. Deja, buvo ir yra visko. Per šių me tų 6 mėnesius respublikoje už registruota 100 neblaivių, prik lausančių šiai ministerijai, asme nų: 70 studentų, 1 dėstytojas, likusieji — aptarnaujantis perso nalas. Pirmas įsisteigė tokią draugi ją Vilniaus Pedagoginis institu tas antrasis — Vilniaus universi tetas, kuris dabar jau lenkia VVP1 tiek procentiniu, tiek ab soliučiu narių skaičiumi. O štai Konservatorija ir po šiai dienai neturi pirminės kovos už blaivy bę draugijos organizacijos, Kau no Politechnikos instituto draugi jas gretose nėra nė vieno stu dento. . . Nebūkim naivuoliais ir nemanykim, kad 50—60 metų žmogus, gėręs pusę amželio, ims ir užmirš staiga degtinėlę. .. Blai vybės idėjos turi sklisti pirmiau sia tarp jaunimo, reikia mokyti blaiviai gyventi pirmausią tą, kuris dar tik pradeda savaran kišką gyvenimą, o ne bausti tą, kuris užaugo, veikiamas užsta lės tradicijų. Yra ir lektorių, pro pagandistų, sakančių, kad reikia griežtai bausti girtuoklius ir vis kas, kad auklėjamasis darbas čia nieko nepadės. . . Mano many mu, tokie lektoriai patys verti bausmės. Noriu paprašyti aukštųjų mo kyklų rektoratų atstovų, kad su stiprintų visuomeninių profesijų fakultetų grandį, ruošiančią pro pagandistus, kurie, baigę aukš tąją mokyklą atneš į darbo ko lektyvus blaivybės dairus. Labiausiai pavojingi — ge riantys autoritetai. Banketų su mažėjo, bet dar neišnyko iš jų tradicinė mūsų taurelė. Ddr pakilnoja ją ir komunistai. Nors TSKP įstatuose parašyta, kad jie „turi kovoti už blaivaus gyve nimo būdo įgyvendinimą", vadi nasi pirmiausiai turi priklausyti blaivybės draugijai.
Profesorius J. Vaitkevičius pri minė, kad Leninas, kalbėdamas apie revoliucijos priešus, pa minėjo ir girtuoklį. Girtavimas — socialinė nelaimė, ten, kur geriama, negali būti drausmės, normalaus gyvenimo. Nors šian dien gatvėse jau nepamatysi šli tinėjančio mėlynanosio, nors, ly ginant su praėjusiais metais, svaigalų pardavimas sumažėjo trečdaliu, iškilo ne mažiau skau džios problemos — padažnėjo šeimyninių konfliktų, pradėta gerti šeimoje, namų aplinkoje. Ir jei prieš pusantrų metų vai kas matė tik kaip girtas tėvas pareina į namus, tai šiandien jis mato, ir kaip tėtis nusigeria... Keisčiausia, kad geria inteli gentija, apsišvietę žmonės, ku rie puikiai žino alkoholio po veikį organizmui Tam padeda nerašyti mūsų vaišingumo, dė kingumo įstatymai, pseudokultūra — prestižo reikalas gerti „k ii-
Ne vienadienė akcija nų" gėrimą, kokį „Napoleoną"... Alkoholis pakelia nuotaiką, pagi rios grąžina darbingumą. . . Šie motyvai sunkiai suderinami su sveiku protu ir žiniomis, o tai rodo ne intelektualines, o dvasi nes alkoholizmo priežastis. Dva sinis mūsų visuomenės išprusi mas tolokai atsiliko nuo intelek tualinio. Mokytojai, dėstytojai suka galvas, kaip spėti perteikti visa tai, ko reikalauja mokymo programa, apie kažkokį auklėji mą tegalima tik kalbėti, nes praktiškai tam skiriamos tik trumpos valandėlės. Užmiršta mos dvasinės vertybės, užmiršta mos tokios sąvokos, kaip orumas, išdidumas. Maskvos psichologų tyrimai parodė, kad kas trečiam vidu rinės mokyklos moksleiviui pro gramos reikalavimai yra per sun kūs, o mokytojai į padanges ke lia, šlovina tik pavyzdingus, pir mūnus, tie patys vaiko vertini mo kriterijai įsibrovė jau ir į šeimą, ir aukštojoje mokykloje vertinama pirmiausia už pažan gumą. . . Ar taip nėra formuoja mi nepilnavertiškumo komplek sai, netikėjimas ir nepasitikėjimas savimi? Ar taip nėra unifikuoja mos vertybės, teigiamu herojumi
tepaliekant pirmūną, dažnai, — „kaliką", praradusį savąjį „aš"... V. Sviderskis ir medicinos mokslų daktarė, Universiteto nervų ir psichinių ligų katedros docentė J. Andriuškevičienė kal bėjo apie tai, kad kovos už blai vybę draugija turi kovoti ne tik prieš alkoholio, bet ir kitų tok sinių bei rarkotinių medžiagų vartojimą svaiginimosi tikslais. V. Sviderskis pažymėjo, kad bū tina tirti realią padėtį mokyklo se, tiek vidurinėse, tiek aukšto siose — kad reikia taikyti testa vimo sistemą. O štai ką paro dė duomenys, gauti apklausus KMf trečio kurso studentus: 2 proc. būsimų gydytojų — jau alkoholikai, 6 proc. — netrukus gali jais tapti. .. Gerti pradedama vidurinėje mokykloje, statistika rodo, kad alkoholio skonį praktiškai visi pažįsta iki 15 metų... Penktų— šeštų klasių mokinių tėvai kvie čiami į poilsio vakarus, kad jų vaikai nenusigertų.. . Auklėja mąjį darbą reikia pradėti šei moje, mokykloje, nes iš dešim ties alkoholikų tepavyksta iš gelbėti tik tris, ir tai jeigu jie patys stengiasi išsiropšti iš girta vimo liūno. . . Reiktų steigti aukštosiose mokyklose psichote rapijos kabinetus, kad jaunas žmogus, puolęs į depresiją, ne bežinodamas, kaip gyventi, ką daryti, netiestų rankos į taure lę, narkotikus, o ieškotų žmo giškos pagalbos... Akademikas E. Eidukas, KPI savanoriškos kovos už blaivybę draugijos pirmininkas kalbėjo apie tai, kad kovojant su girtavi mu, būtina spręsti studentų lais valaikio klausimą, prašyti LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo bei LTSR Sveikatos apsau gos ministerijų kreiptis į atitin kamas vyriausybines įstaigas dėl patalpų klubams, sporto -bazių, sveikatingumo stovyklų statybos, saviveiklos ir sporto organizaci jų aprūpinimo reikalingu inven toriumi. O kad esama ir tokių tradici jų. pagal kurias „bernelis-girtudklėlis" negiriamas, o siunčia mas „šunims šėko pjauti", paro dė Vilniaus teritorinės vanden tiekio ir kanalizacijos valdybos moterų liaudies dainos ansamb lis, kokį pusvalandį padainavęs ir pašokęs konferencijos daly viams. Pertraukos metu paklausiau Universiteto kovos už blaivybę draugijos sekretoriaus pavaduo tojo G. Maniušio, kokie mūsų draugijos reikalai: — Spalio-lapkričio mėnesiais buvo rengiami reidai bendrabu čiuose, sulaikyti 34 rūkantys, girtaujantys studentai. Norėtųsi sulaukti pagalbos iš medicinos fakulteto, galėtų dėstytojai, stu dentai „Tarybinio studento" pus lapiuose pakalbėti apie alkoholiz mą, narkomaniją. Trūksta pro pagandinės medžiagos. ..
Probleminio mokymo keliu (atkelta iš 1 psl.) kalauja iš darbininkiškų profesi jų specialisto vis daugiau pro tinės veiklos, o Iš intelektuali nių profesijų specialistų (gydy tojų, pedagogų, inžinierių, eko nomistų ir kt.) — daugiau kū rybiškumo, racionalizacijos, iš radingumo, kreatyvinio požiūrio j naujus uždavinius naujomis są lygomis. Ši situacija savo ruožtu ir rei kalauja atitinkamai pertvarkyti specialistų rengimo procesą, jo kelius, reikalauja probleminio mokymo būdo. Kaip rodo pats probleminio mokymo pavadinimas, besimo kantysis įtraukiamas į iškeltos problemos sprendimą. Bet čia iš karto susiduriama su dauge liu klausimų: 1) kokia sąvoka yra „problema", kuo ji skiriasi nuo sąvokų „klausimas", „užda vinys"; 2) kiek savarankiška tu ri būti auditorija, spręsdama pro blemą, ir kiek jai turi padėti pe dagogas, dėstytojas; 3) kas turi iškelti problemą — dėstytojas ar auditorija; 4) kaip turi būti organizuojamas problemos spren dimas; 5) kokią dėstymo dalį tu ri užimti problemiškumas, o ko kią — reprodukcinis-informacinis kelias.
Kai perteikiamos auditorijai gatavos žinios, daroma taip: iš aiškinama nauja medžiaga, kas reikia — įrodoma, kad būtų tvirčiau, — iliustruojama atitin kamomis priemonėmis ir t. t. Au ditorijai belieka Įsisąmoninti vi sa tai, ką pedagogas perteikė, belieka įsiminti, prisimint) ir mokėti taikyti praktikoje. O kai mokymo medžiaga per teikiama probleminiu keliu, tuo met auditorijai iškeliama prob lema, ji Intelektualiai sudomina ma problemos sprendimu Ir su žadinamas besimokančiojo inte resas savarankiškai arba iš da lies savarankiškai ieškoti kelių bei priemonių problemai išsprę sti. „Ieškoti kelių bei priemo nių..." — reiškia ieškoti ir įval dyti naujas žinias, mokėjimą bei įgūdžius, be kurių išspręsti pro blemos neįmanoma.
MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE
Tas ieškojimas naujų kelių bei priemonių problemai išspręsti ir priverčia auditoriją įgyti naujų mokslo žinių, išmokti ko nors praktiškai naujo ir viso to pa galba įveikti kliūtis, kurios truk do išspręsti problemą. Žinių sto ka pirmiausia ir yra pagrindinė kliūtis. Įgyjant šias žinias vyks ta pats mokymasis.
LIAUDIES DAINŲ MOTYVAIS
Ir dar reikėtų pridurti, kad probleminiu keliu įgyjant nau jų žinių, pagrindinis mokymo proceso variklis yra INTELEK TUALINIAI MOTYVAI, t. y. įsi sąmoninti poreikiai, noras ir sie kimas žūt būt įgyti trūkstamą išsilavinimą ir jo pagalba išsprę-
Universiteto mokslinėje biblio tekoje eksponuojami Jono Kuzminskio [1906—1986) — TSRS dailės akademijos akademiko, LTSR liaudies dailininko, ųrafikos darbų paroda — medžio raiži niai lietuvių liaudies dainų mo tyvais. Šie estampai sudaro tik nedidelę dalį dailininko darbų kolekcijos, sukauptos Universite to mokslinės bibliotekos Grafikos kabineto fonduose. Savita lietuvių liaudies dailės interpretacija, dekoratyvumas — tai būdingi J. Kuzminskio kūrybos
bruožai.
Estampuose „Ariau, ariau, ariau lygiuosius laukelius", „Žveng žirgelis lankoj", „Vai ži-
Nina SEMIONOVA
sti problemą. Jeigu nebūtų tokio motyvo t. y. tokio poreikio, noro, šie kimo, pasiryžimo įgyti trūkstant žinių, informacijos (studentai , so to kartais kaip tik ir neturi) tuomet nebūtų ir problemini, mokymo.
Sąvoką „problema" vartoja jame keliomis prasmėmis: t buitine prasme ji reiškia taa tikrą gyvenimo sunkumu ; moksline prasme — tam tikr mokslinio tyrimo objektą; 3 mokykline prasme — moksli įrodytą, bet subjektyviai studen tui nežinomą tiesą.
Klausimai ir uždaviniai mo kymo procese gali būti proble miniai ir neproblemlniai. Proble minis uždavinys neturi standar tinio sprendimo, nesprendžiama: pagal schemą, pagal pavyzdį pagal algoritmą. Sprendžiu probleminį uždavinį, reikia ne til naujų žinių, bet ir subjektyvia naujo sprendimo būdo. Ir dar: sprendžiant problemin uždavinį, visada iškyla tam tik ras prieštaravimas. Prieštaravi mas tarp, pavyzdžiui, poreikis išspręsti uždavinį ir turimų teo rinių žinių bei žinojimo, kaio j spręsti, kokiais būdais, kokiai metodais jį spręsti. Sis prieita ravimas kaip tik ir yta PROB LEMINES SITUACIJOS išeitie: taškas. Kai studentą.,, spręsdamas pro bleminį uždavinį įsisąmonina kai jis 'uvokia, kad jam trūks ta ir žinių, ir mokėjimo, ir įgū džių, tuomet ir atsiranda prob lemlnė situacija: išspręst uždą' vinį reikia, o žinių, darbo me. todų, mokėjimo, įgūdžių nėra! Probleminės situacijos gal būti dvejopos: išsprendžiamo: Ir neišsprendžiamos. Tos prob leminės situacijos, kurių studen: tai negali išspręsti, kurioms Iš: spręsti mokslas dar neturi pal kankamai duomenų, dažniausiai iš karto atmetamos. O tos, ku ries išsprendžiamos, mokyme procese būna vertingos tik ta da, kai studentui sužadinama pakankamas pažintinės velkio: stimulas, interesas, motyvai, pa žintinis aktyvumas problema spręsti. Problemines situacijas galim, klasifikuoti ne tik pagal gal1 mumą išspręsti. Jos gali būl grupuojamos ir pagal dėstomo jo dalyko pobūdį, ir pagal ta kiek naujo yra dėstymo ir mo k y mosi turinyje, metoduose be mokymo sąlygose, ir pagal pro blemiškumo laipsnį, pagal ta. kokio lygio prieštaravimai yn situacijose, ir pagal problemlm situacijų prieštaravimų turinį (pa gal tai, kas kam pieštarauja si tuacijoje: turinys, sąlygos, me todai, žinios, įgūdžiai ir *• ■■ Probleminių situacijų bendra kryptingumas yra tas, kad viso jos reikalauja įgyti kažką naujr Daugiausia — naujų žinių. O ‘ dėstytojui ir yra labai verting. Tačiau kartais, norint probl' mą išspręsti, pakanka vien nat jų ryšių tarp senų žinių. paksI ka vien panaudoti apskritai nat ją veiklos būdą, naują metod su senomis žiniomis. Doc. K. POŠKŲ (bus daugiau)
PASKUI JAU VISKAS KARTOSIS
Parodoje
ba žiburėlis" — dekoratyvumą suteikia juodų ir baltų dėmių bei štrichų kaita. Raižiniuose „Ant kalno karklai siūbavo", „Oi le kia, lekia gulbių pulkelis" — vaizdo išraiškingumą sustiprina spalva.
2irgo, mergelės ir bernelio įvaizdžiai kartojasi visuose J. Kuz minskio grallkos darbuose, per teikdami savitą liaudies dainų nuotaiką. Daina LEVICKAITE Valdo Vilūno nuotr.
(atkelta Iš 1 psl.) Kalbėjo dalykiškai, aiškiai, pats suprasdamas, ką mes jau žinom, ir ko — ne. — O mums — akademiniam ir organizaciniam sektoriui — kas antrą savaitę fakultete rengiami savotiški susirlnkimai-mokymai. Dabar Jau po truput) imam su prasti, ką ir kaip turim daryti, — kalba Arūnas. — Laisvalaikis? Mes su Aidu dainuojam akade miniame vyrų chore, Aidas dar užsiiminėja savigynos Imtynėmis, o Laimonas taip pat žada prie jo prisidėti. . . O ištrūkęs nuo pas-
kaltų, nuo mokslų, kyli ’*n miesčlo gatve, veriasi prieš ‘a' Vilniaus grožybės, atrandi nae tą sau, su žmonių minia kni dančiomis centrinėmis gatvėm ir su siauromis, amžių rimty '|L guriuojančiomls gatvikėmis, ' tylą ardo tik restauratorių Pa tukų bildesys... Sesija — bus pirmu ri®®. bandymu Ir bevelk pasku akademinės patirties, siaurą prasme, šaltiniu: paskui — < viskas bus buvę, jau kart°si
Niką AUKŠTAI! 1!
3 Tarybini* studentas
„GABIJAI“
20 METŲ
Į Sakoma, kad gamtininkai links miausi ir nuoširdžiausi visame Universitete. Jie ir geri keliau ninkai, ir smagūs dainininkai. Kilę iš įvairių Lietuvos kampe ly. daugiausia iš kaimo vieto vių — tai sveiki ir užsigrūdin^, sunkumų nebijantys žmonės. Bene labiausiai garsėja gam tininkai savo turistinėmis tradi cijomis. Ir iš tikrųjų, vos ne tas antras fakulteto studentas _ turistas. GF turistų kelionių pradžia siekia penkiasdešimtuolius metus, pirmąsias VU stu dentų išvykas j gamtą. Keliau davo tuomet daugiausia po Vil niaus, Trakų apylinkes, kelionės būdavo nesudėtingos, pažintinio pobūdžio. Žygių sudėtingumas ir įvairumas augo laikui bėgant, i kilo ir vadovų meistriškumas. Į 1959 m. žiemą VU studentai, va dovaujami geografo, dabartinio „Mokslo" leidyklos vyr. redakr toriaus V. Januškio (pirmasis Į UTK pirmininkas ir turizmo sporĮ to meistras Lietuvoje) atliko pirm i ją sudėtingą kelionę už i Lietuvos ribų — Siaurės Urale, į 1961 m. didelio kelionių entu-
ziasto geografo R. Krupicko ini ciatyva (dabar WPI docentas) pradedamas rašyti gamtininkų kelionių metraštis, o po penkerių metų, 1966-aisiais, gamtos fakultete įkuriama turistų sekci ja „Gabija", kurios įsteigėju ir , pirmininku tampa T. Šidiškis. Jo pastangų dėka „Gabija" nuo*1 to laiko yra vedančioji ir ma siškiausia sekcija Universiteto turistų klube, įnešusi svarų in dėlį į viso klubo veiklą. Dažnas „fuksas" klausinėja — kas ta Gabija ir ką reiškia šis vardas. Gabija — tai senovės lietuvių ugnies deivė, namų ši lumos, židinio globėja, o turiz me — tai laužo, jo liepsnos sim bolis. „Gabija" daugumai GF absol ventų ir dabartinių studentų rei škia labai daug — tai ir pui kių, nuoširdžių draugų ratas, tai ir geriausi studentiškų metų prisiminimai. Tas laikotarpis vi siems paliko ir paliks neišdil domus kelionių, žvaigždėtų nak tų, ilgų ir smagių vakaronių prie laužo, neišsenkančių pokštų, turistinių dainų nepakartojamus įspūdžius.
-
n—
n
Dvidešimties metų laikotarpis ne toks jau mažas, turint galvoje, kad per tuos metus pasikeitė jau keliolika studentų kartų. Dauguma iš jų paliko savo pėdsaką „Gabijos" ir viso Uni
versiteto turistų klubo istorijo je. Su UTK, „Gabija" susiję septintojo dešimtmečio pabaigos studentų R. Krupicko, T. Sidiškio, V. Baltrūno, J. Grabavičiaus, aštuntojo dešimtmečio vidurio — J. Šimėno, R. Vaitiekūno, B.
važinėtos netgi Ciukčija ir Pra no Juozapo Žemė. „Gabijos" organizuojami žy giai turi savo specifiką. Svar biausias žygių tikslas yra pa žinti savo gimtąjį kraštą, ap lankyti vietas, susijusias su jo istorija. Rengiami žygiai vieto mis, susijusiomis su gamtos fa kulteto praeitimi. Vienas iš to kių žygių buvo atliktas 1983 m. ir skirtas prof. T. Ivanausko 100-sioms gimimo metinėms pa žymėti. Per visą Lietuvą nuo gimtųjų profesoriaus vietų (Lebiodkos km., BTSR) iki jo ka po Obelynės kaime (Kauno raj ), keliais etapais buvo nešamas simbolinis žemių maišelis. ...Nepastebimai bėga metai, grimzta užmarštin ir studentiš kos nepriteklių bei džiaugsmų dienos, tačiau visų mūsų šir dyse visuomet rusens pirmojo turistinio laužo kibirkštėlės, kaip Juozo ir Valento dainos, Jono aukštaitiškas atsargumas, neiš senkantys Vyto pokštai, Kęsto gitaros akordai, Beno entuziaz mas, Vidos idėjos.
DRAUGYSTĖS VAKARAS
žauskaitė. Atokvėpis šiek tiek už sitęsia, nes gitarą Į rankas ima vienas svečių, ir tyloje suskamba bulgariška daina... Paskui vėl visi pakyla šokti. Diskoteka! Dabar mūsų svečiams jau geriau sekasi. Šokame ir pa gal lietuviškas „Rondo", „Foje" melodijas. O kai skamba „Vaivo rykštės" daina „Žalgiris", žodį „Žalgiris" sutartinai skanduoja vi sa salė... Vakarui artėjant j pa baigą, šiek tiek liūdna darosi, kad reikia skirtis! Keičiamės ad resais, ir abipusiai linkėjimai pa lydi atsisveikinimo žodžius... Aušra ŽUKAUSKAITĖ
Fredis RADVILAS GF absolventas
----------- -----------
TU TEGU IŠLIEKA TAS ENTUZIAZMAS! ;
Paukščio, V. Jankevičiaus V. Navicko, J. Cėsnos vardai. Šau ni devintojo dešimtmečio UTK turistų karta su savo lyderiais V. Bezaru, A. Kontautu, F. Striu ka, V. Ramonu, V. Greičiūnu, O. Grigaite. Gamtos fakulteto turistai tę sia savo pirmtakų tradici jas. „Gabijos" idėka VU tu ristų klube gimė tradicija reng ti bendrus žygius su kitų Lie tuvos aukštųjų mokyklų turis tais. Glaudžiausi ryšiai palaiko mi su LŽŪA, VISI, VVPI stu dentais. 1966 metais pirmą kar tą buvo surengtas žygis drauge su Latvijos ir Estijos studentais. Kita gera tradicija — Naujųjų Metų sutikimas gamtoje. Retai kam „Gabija" nusilei džia turistinėse varžybose. 16 kartų ji yra iškovojusi UTK są skrydžių taurę. Keliauja gamti ninkai daugiausia žiemą slidė mis. Vasara — praktikų metas, todėl kelionėms laiko beveik ne lieka. Stengiamasi atsigriebti ki tais metų laikais. Po visą Tarybų Sąjungą nu sidriekė „Gabijos" narių marš rutai. Pabuvota Karpatuose ir Urale, Koloje ir Kaukaze, Kare lijoje ir Kryme, Pamyre ir TianSanyje, išmaišytos skersai ir iš ilgai Sibiro platybės, slidėmis iš-
Rodos, dar taip neseniai vy to „kova už būvį" prie rekto rato posėdžių salės durų, už kurių sėdėjo dideliai orūs Unirersiteto interklubo „Juventus" senbuviai ir sprendė kiekvieno len įėjusio likimą. Dar taip neseniai interklubas buvo toks to limas ir visai visai nepažįstamas. Dar taip neseniai keturiasdešimt devyni „fui'ai" įsiliejo Interklubiečių būrin. Girdėjo jie, jog lia smagu ir linksma, kai yra noro dirbti. Tad po ilgų šnabž desių, po ilgo ruošimos!, ir gin ty „fui’ai" suruošė pirmąjį ren ginį — savo vakarėlį. Norisi juk pasirodyti, ką gali, ką moka... Kadangi senieji „Juventus" na riai taip pat ne Iš kelmo spirti, lai žalias jaunimėlis buvo gana originaliai pasveikintas. Transpa rantai skelbė: „Mėsos nereikia, duokit veiklos", „Rūsio remon•l - pirma iaikol", „Tegyvuo ja senių ir fux’ų vienybė!". Ligi Itol nematyti instrumentai (stik lainiai su Įvairių rūšių kamščiais) Tojo maršą... Buvo pasikeista treikinimo kalbomis, kuriose iiekviena pusė gyrė savuosius, žodžiu „žaltvykslė" skambėjo, •įdėjo nuo juoko, kalbų, muzi- juk jaunieji tokią puikią diskoteką surengė. Ir kur ten •bltvykslė" skambėjo... Visa Gorkio gatvė...
O kur dar „fuz'ų" traukinukas, kurį padarė po vieną Įleisdarni senius! O kur dar klausimai, j kuriuos netgi visada sąmojingi ir origlnalūs, visada viską žinantys seniai negalėjo atsakyfi... O kur dar hipnozės seansas. kuris, tiesą sakant, nelabai pa vyko, kadangi tarp senbuvių at sirado neblogų psichologų... O kur dar parodomosios krep šinio varžybos, kurias žinoma laimėjo „fuz'al", ir prizas — šiukšlių dėžė... O kur dar jų akrobatikos tru pė, kuri pirmą sykį parodė, ką gali ir pakvietė visus aktyviai dalyvauti tolesnėje jos veikloje. O kur dar baltas lietuviškas sūris, gira ir gitaros skambesys prietemoje... Taip, naujieji Interklubiečial ti krai surengė puikią šventę, šventę ne tik sau, bet Ir visiems tiems, kas Joje dalyvavo. Tiesa, kartais dar pritrūkdavo išradin gumo, kai kas nuskambėjo ba nalokai, vakarui trūko išbaigtu mo. Bet jie juk naujokai. Bėgant laikui atsiras patyrimo, rimtes nis požiūris į visą Interklubo veiklą. O kol kas — tik tegul Išlieka tas entuziazmas, kuris da bar liejasi per kraštus, tik te gul neateina nusivylimas, nepa sitenkinimas. Viskas priklauso
MRM4KURSIO AKIMIS
KELKIM AKMENĮ DRAUGE ■■Istorikas, neišlaikęs ore pud’Msyros, kaip ilgas žnekteli 81 cementinės krepšinio aikšteK Skausmo aimana perveria ^nlėtoklo pušų tylą: iš prakirp1’ našles teka kraujas, bejėatmestos tįso kojos. De* lt komandos draugai, ir var■ pagelbėti gali tik užuo stos žvilgsniu — čia būtina I '’Uflkuota medicininė pagalba.
/ asmens, turinčio ją suteikti, ,fMyti. Kodėl? Ką daryti su kusiems, kovos (tampa alsuo tiems krepšininkams? daug panašių klausimų Wko be atsakymo I-ųjų kur; torpfakultetinė spartakiada. J* los rezultatus mūsų laik yk jau rašyta (Nr. 30, spa, 'd d.), tačiau protokolų še'll* likę Įvykiai verčia dar ■ Rrįžti prie jn, varžybų ba-
talijų. Juolab, kad jose iškilu sios problemos būdingos ir vi sam Universiteto sportiniam są jūdžiui, kad čia, visų pirma, ir glūdi to visuotinio fizinių pra tybų „nenoro" šaknys. O kad nebūčiau apkaltintas vien tik „akmens metimu į svetimą dar žą", pastebėtoms bėdoms pamė ginsiu surasti ir išeitis. Suglumino jau ir pati netikė tai ankstyva spartakiados pra džia; nespėjo „fuksat" Univer sitete ir kojų apšilti, vienas su kitu artimiau susipažinti, įvvko tik kelios fizinio lavinimo pra tybos, o teisėjo švilpukas nieko nelaukęs kviečia į krepšinio aikšteles! Tad vargu, ar fakulte tams atstovavo tikrai pajėgiausi sportininkai (o dar ir „surasti savo žaidimą" reikia laiko!). Be je, dėl paties krepšinio: jį daug
nuo jų pačių, o darbo Interklube tikrai atsiras. Artėja tiek di delių šaunių renginių, kur „fux'ų" pagalba bus be galo reikalinga. „Žaltvykslėje" tilo muzika, ti lo kalbos. Senbuviai įteikė nau jokams šluotas — tegul viskas
lieka taip, kaip buvo. Ir skirstėsi namo, dar besišyp sodami, dar įraudę nuo seno gero rokenrolo, dar linksmi, kad viskas buvo taip šaunu... O svar biausia — pilni malonios nuo jautos — naujieji ne apklautę, vadinasi galima tikėtis pagal bos...
„Sveiki atvykę!" — iš tolo švietė užrašas prancūzų, vokiečių, suomių, bulgarų kalbomis. Pas „juventiečius" viešėjo tarptauti nio dziudo turnyro dėl „Sovietsklje profsojuzv" žurnalo prizų, vykusio Vilniuje, dalyviai. .. .Plo jimais sutikome sportininkus. Pa pasakojome svečiams apie Uni versitetą, Vilnių. Po to folklori nis ansamblis visus pakvietė j ra telį. Ir sukosi šokio sūkuryje vengrai, vokiečiai, suomiai, pran cūzai, rusai, lietuviai... Dauguma pirmą kartą žaidė lietuvių liau dies žaidimus, todėl buvo sma gaus juoko, žiūrint, kaip atletiš kas jaunuolis, gana solidžiai at rodantis ant tatamio, visai nesolldžial (ir virpančiom kojom!) šo ka polką ar „Apynėlį". Tačiau lietuvaitės nepaliko svečių „nelai mėje". štai Dalia kažką energin gai aiškina, mojuodama rankomis ir rodydama žingsnį, juodaplau kiu) bulgarui, Lina visai laisvai vokiškai susikalba su sportininku iš Dortmundo (VFR), tiesiog lei psta juoku Jūratė ir Richardas iš Vengrijos. „Ak, kaip gera!", — sako kiekvieno akys. O armonika nenutyla nė minutei, jai pritaria smuikas, liaudiška daina virpina senosios mūsų Alma Mater sie nas, šokis keičia šokį, ir kai jau visiems pritrūksta kvapo, į salės vidurį padainuoti, pritariant gita
GRYBAITĖ
ra, išeina interklubietė Birutė Gai-
maloniau žaisti salėje, o ne ce mentinėse aikštelėse — čia prie štaraujančių, manau, nebus. Tai kodėl gi rudenį vietoj krepšinio nesurengus futbolo varžybų? Gerų vejų netrūksta, tas pats grynas oras, o pasitenkinimas tnrbūt ne mažesnis...
Turbūt neretą „fuksą” prakai tas Išpylė, sužinojus, jog reikės dalyvauti lengvaatlečių turny re. Mat, kai kurie fizinio lavi nimo dėstytojai, atsirinkę ko mandų narius, juos į rungtis sustatė iš eilės: ir išėjo, jog bė gikas turės mesti granatą, o vos tursuojantis šuolininkas taps stajeriu. Paprieštaravus tokiai „se lekcijai”, viena dėstytoja- at rėžė:
L.
Niekaip negalėjau suprasti, kokių sumetimų vedami sparta kiados organizatoriai krepšininkų turus (kaip, beje, Ir stalo tenlso, lengvaat Iečių varžybas) rengė šeštadieniais, sekmadienlals. Su visomis Vilniaus vlllonėmis nespė j uslam susipažinti „f uksui'I" maloniausi dar vis tik yra mamos blynai ir laisvą dieną jis traukia namo... Ar ne todėl stalo teniso turnyre ne dalyvavo net 5 vyrų Ir 6 mo terų rinktinės (ŠF, FiĮF moterų, EKFF vyrų, abejos TJF, MaF, GF)? O juk po paskaitų vyk stančios varžybos — geriausia priemonė per dieną susikaupu siai nervinei, psichologinei įtam pai pašalinti.
— Mums svarbu ti"...
„sudalyvau
Žurnalistikos spec. studentė
DĖMESIO!!! DĖMESIO!!!
ĮVYKS! Pirmasis Lietuvos mokyklų interklubų
aukštųjų festivalis
KADA???
Gruodžio 12—14 dienomis. KUR???
Vilniaus mieste ir mūsų Uni versitete. KIENO ORGANIZUOJAMAS???
WU interklubo „Juventus", kuriam padės Vilniaus miesto internacionalinis taikos klubas „Lituanika". KOKIU TIKSLU???
Tam, kad festivalis taptų tra diciniu, kad interklubų darbas būtų įdomesnis. TAD — JOTECIAME DALY VAUTU! Organizacinis komitetas
nėtų
fakultetų atstovai nežino
jo, jog dar teks rungtyniauti —
apie
informacijos
tai
nebuvo...
Be abejo, dėl iškilusių nesu sipratimų Iš dalies kalti Ir patys
iniciaty
pirmakursiai, nerodę
vos, ne itin rūpinęsi savo fakul tetų
garbe,
sektoriai,
fakultetų
sporto
pagloboti
privalėję
naujuosius savo narius. Bet vis tik daug priekaištų
tenka
Ir
sporto klubui — spartakiados or
.„Bejausmiai nuliai viešpata vo šešiose (PF, FF, GiF, ChF, EKFft IF) turnyrinės lentelės skiltyse, žyminčiose vyrų krep šinio varžybose iškovotų taškų skaičių. O nulis taškų, kajg ži nome, rašomas už neatvykimą
svarbiausią savo uždavinį — nuo
į spartakiados turnyrus. Tačiau
pirmųjų studijų dienų (tikinant
ganizatoriams. Juk kaip šauksi,
taip atsilieps — sako sena liau dies išmintis. Ir kažin ar sparta
kiada tapo sporto klubo veiklos
„pliusu", sprendžiant pagrindinį,
savo akimis mačiau, kaip aikš
„fuksą" fizinių pratybų
telėse rungėsi ir istorikai, ir pre
Dėl pirmakursio — fizkultūrlnln-
kybininkai, ir chemikai. Tad kur
ko dar teks pakovoti...
nauda.
čia šuo pakastas? Pasirodo, bai
gę susitikimus pogrupiuose, mi
Giedrius JANONIS
4 Tarybinis studentas
Lapkričio 19—21 dienomis Sau lėtekio alėjoje esančioje disko tekų salėje vyko VVU „Geriau sios akademinės grupės" konkur so baigiamasis turas. Kiekviena dalyvavusi grupė turėjo paro dyti programą ir įteikti žiuri daiktinį raportą, pasakojantį apie grupę. Žiuri komisijai pirmininkavo VVU MAK-o pirmininkė Nida Dilytė. Įvertinti pasirodymus ir išrinkti geriausiuosius jai padė jo teisės fakulteto penktakursė Rita Budrikytė, EKFF MAK-o pirmininkas Rimas Truncė, VVU MAK-o narė Vida Pušmucan, teisės fakulteto studentas Gintas Bartkus ir kiti. Lapkričio 19 diena. Antrakur sių vakaras. Dalyvauja devynių fakultetų geriausios akademinės grupės. Busimieji medikai pageidauja pradėti vakarą. Savo daiktiniu raportu komisijai ir žiūrovams įrodo, kad ir jų grupėje yra daug žadančių išradėjų bei ra cionalizatorių. Ko gero, tarpinin kaujant medicinos fakulteto va dovams, jie galėtų užpatentuoti naujus gastroskopo, termopistoleto ir termometro modelius. Sėkmės jiems! Tretieji pasirodo prekybinin kai. Jų sukurtas šešėlių teat ras — mažas, nuoširdus vaka ro stebuklas. Sunku, o turbūt ir negalima aprašyti to, ką jie norėjo pasakyti judesio „žo džiais". Susimąstė konkurso svečiai, dalyviai, žiuri. Iš tie sų, niekas nesitikėjo, kad to kiame vakare gali būti įdomu ir tai, kas nejuokinga. Ačiū pre kybininkams, kurie ir iškovojo pirmąjį prizą. Penkta improvizuotą sceną okupavo antro kurso pirmoji teisininkų grupė. Nuotaikingai ir linksmai jie suvaidino ištrau kas iš „Vaikų dienų". Pamatė me, kaip voras muses gaudo, kaip amžinas meilės šauksmas neleidžia trims šunims „susiloti”, kaip pasipūtęs papūgiukas įsigudrino iš varnų obuolį at imti. Trečią vietą užėmė chemijos fakulteto antro kurso antros grupės komanda, į kurią galėtų lygiuotis Konservatorijos režisū ros specialybės studentai. Kodėl? Ogi todėl, kad jų parodytą, t. y. sukurtą trumpametražį filmą, gvildenantį „fukso" adaptaci jos Universitete problemą, tru putį padailinus, patrumpinus, pataisius ir paaiškinus, drąsiai būtų galima vežti į besiartinantį Kanų festivalį. Nepaisant to, kad įvairios techninės kliūtys nelei do žiūrovams pažiūrėti šį vai dybinį filmą be pauzių, jaunieji kinematografininkai susilaukė šiltų sveikinimo žodžių. O koks puikus aktorinis darbas, aukštas profesinis meistriškumas!.. Įdomus buvo filologijos fakul teto antro kurso vokiečių kal bos ir literatūros specialybės studenčių sumanymas. Merginos savitai interpretavo Justino Mar
GRUODŽIO 9 D. (antradienį) 19 vai. VVU diskotekų salėje pir makursių LIK-o baigiamasis va-
cinkevičiaus eiles. Tačiau nebu vo pagalvota apie kai kurias technines puses. Toliau sėdėju siems ar stovėjusiems žiūrovams nebuvo girdėti žodžių, galbūt reikėjo vaidinti ant scenos, nau dotis mikrofonu. Negalima nepaminėti dar vie no dalyko — PEF-o daiktinio raporto. Žiuri komisija ilgai ne galėjo atgauti kvapo, kai ant jos stalo buvo pastatyta taria-
ėmė antrąją vietą). Savo prog ramą matematikai pradėjo laida „Labanakt, vaikučiai". Visų, ma čiusių šį pasirodymą, atmintyje ilgam išliks šaunus barzdotas Labanaktukas ir simpatiškas dė dė Betas (manau, man bus at leista už šį pavadinimą). Gau siais aplodismentais buvo pa gerbtas kabareto „Pliaukšt per bambą" pasirodymas, plačiai „nušvietęs mūsų lietuviškos es trados kelią nuo S. Povilaičio dainų iki šiuolaikinio rokenro lo". Buvo atliktas popuri žino mų melodijų temomis. Kaip iš aiškėjo pasirodymo eigoje, ka baretas „Pliaukšt per bambą"
Nugalėtojai. Kas jie? Prekybin inkai
ma skardinė su besišypsančia, bejuokaujančia, bejudančia ir besimaivančia silke ivasi oberfukso vaikino pavidalu. Šio fa kulteto antrakursių grupei ir te ko prizas už geriausią daiktinį raportą. Lapkričio 20 diena. Trečiakur sių vakaras. Dalyvauja aštuonių fakultetų geriausios akademinės grupės.
Vakarą pradeda matematikos fakulteto trečio kurso antra aka deminė grupė. (Užbėgdama į priekį, pasakysiu, kad jie už
Skaičiuojam! balai
yra tikrai vertas kabareto „Tarp girnų" konkurentas. Na, o „dvomiko" Valerijono malo naus tembro balsas dar ilgai skambėjo ir skambės susirinku siųjų širdyse. Trečiąjį vakaro prizą gavo fi zikos fakulteto trečiakursių pir mos akademinės grupės vaiki nai, matyt, neseniai sugrįžę į ci vilinį gyvenimą. Kariuomenės tema ir buvo pagrindinis jų pa sirodymo akordas. Na, o dabar apie auksą ir lau rų vainiką. Žinoma, jis teko tei sininkų „Dviračiui". Tik, deja, jų atlikto „ligoninės liaudies šo kio”, prima balerinos pasirody mo, be galo skambios ir muzi
kalios dainos atlikimo, jų ekstra vėrių studijų Universitete mei vagantiškų rūbų, apavo, išvaiz įspūdžius. Ir šitai jiems tikrai n. dos, kalbos, elgesio ir vedančio blogai pavyko. Garsiais pj0| jo nei nupasakoti, nei aprašyti, mais ir trečiąja prizine vieta b. nei nupiešti, nei apdainuoti ne vo apvainikuotos jų pastango įmanoma. Sitai reikėjo ir pa Štai ir baigėsi Universitei matyti, ir išklausyti. „Geriausios akademinės grupe, Be to. tą vakarą susirinkusie konkurso baigiamasis turas Ga ji j diskotekų salę buvo ir hip (a, kad ne visos parodytos pro< nozės seanso liudininkais. Se ramos buvo pakankamai aukšt ansą vedė istorijos fakulteto meninio, estetinio, idėjinio h trečio kurso psichologijos spe cialybės atstovas. Visi Įsitikino dabar skelbiame konkuri įgalėto] us. magiška hipnozės ir saviįtaigos galia. Gaila, ne visiems šis sean II KURSU GERIAUSIOS aka DEMINES GRUPES: sas baigėsi be pasekmių. Lapkričio 21 diena. KetvirtaTF 1 grupė (komjaunimo sek kursių vakaras. Dalyvauja de retorlus Kęstutis Jungevlčius) vynių fakultetų geriausios aka MF 1 grupė (komjaunimo sek retorlus Danielius Starobinas) deminės grupės. PF prekių mokslas (komjau Pirmąją vietą užėmė fizikos fakulteto ketvirto kurso pirma nlmo sekretorius Fatlma Butą j e akademinė grupė. Ir, iš tikrųjų, va) fizikai pateisino savo vardą. Jų UI KURSŲ GERIAUSIOS AKA sukonstruota ateities mašina iš DEMINES GRUPES: sprendė patį opiausią mūsų ir TF 3 grupė (komjaunimo sek ateinančių dar tobulesnės techni retorlus Arūnas Minelga) PF prekybos ekonomika (kotu kos epochų klausimą. O jau fi zikų išėjimas į sceną, palydė jaunimo serketorė Laima Rut tas karo pavojaus signalais ke kauskaltė) MaF TM 2 grupė (komjaunf liomis kalbomis! Jei tuo gan vė lyvu metu Saulėtekio alėjoje mo sekretorius Vaidotas Kam buvo praeivių arba autobuso šauskas) sustojimo vietoje kas nors lau kė visuomeninio transporto, ko gero krito kniūbsti ant asfalto, šaligatvio ar plikos žemelės ir stengėsi prisiminti ir dideles, ir mažas savo nuodėmes. Ir nors vakaro žiuri komisija atrodė ne paperkama, fizikų daiktinis_ ra portas ištirpdė ir sušildė jos le dines širdis. O koks jis buvo, spėkite patys... Gamtos fakulteto studentai kri tiškai pažvelgė j savo studijas, o tiksliau į laboratorinių darbų „žiauriąją" pusę. Su žiūrovais bendravo išpreparuotos žuvys, varlės, paukščių iškamšos, gėlių herbarai. Dvi simaptiškos, nuo širdžiai ir kerinčiai besišypsan PEF-o daiktinis raportas čios askarides pašoko savo šokį. Antroji vieta teko medicinos IV KURSŲ GERIAUSIOS AK fakulteto ketvirto kurso akade DEMINES GRUPES: minei grupei. Pasiklausėme tik PEF darbo ekonomikos 2 g ros medikofonijos (ne blogąja pė (komjaunimo sekretorius G prasme). Buvo atlikti geriausi drė Daunytė) kūrinėliai, papuolę į naują „Me TF 2 grupė (komjaunimo st lodijos" firmos išleistą šio jau retorlus Vida Penkauskallė) no, bet daug žadančio kolekty FlF 1 grupė (komjaunime se vo pirmąjį diską. retorlus Eduardas Kazakevičių PEF-o ketvirto kurso darbo V KURSŲ GERIAUSIOS AKekonomikos antros akademinės DEMINES GRUPES: grupės trys vyrukai, iškilmingai PEE PP 2 grupė (komjaunl: palaiminti grupės merginų, ban sekretorius Dalia Šepetyte) dė pavaizduoti ir apdainuoti ketMF 13 grupė (komjauni: sekretorius Saulius Jonaitis) GF biologų 1 grupė (koir.J' nlmo sekretorius Birutė RupšL kytė) Nerilė VOlCESKAITF VVU MAK narė Valdo VILŪNO nuotr.
„T.S." Nr. 37 viduriniclc baigiamojo turo nuotr. užliks’ tas trečiakursių teisininkų pa rodymas. Korektorės R.
Ekonomistai
karas. GRUODŽIO 10 D. (trečiadienį) 19 vai. VVU diskotekų salėje PF LIK-o vakaras. GRUODŽIO 11 D. (ketvirtadienį) 19 vai. VVU diskotekų salėje tarpfakultetinis poilsio vakarų konkursas, PEF-o programa. GRUODŽIO 12 D. (penktadienį) 19 vai. Saulėtekio ai. 9, JK 1 aud. FF filmoteka Vilniaus kinomėgėjų draugijos (ilmų ir multifilmų pagrindu. GRUODŽIO 13 ir 14 D. (šeš tadienį ir sekmadienį) 20 vai. VVU diskotekų salėje poilsio vakarai.
Simkaitytė k
Medikai
LTSR MA MOKSLININKŲ RŪMUOSE (trečiadienį)
A. KAZLAUSKAS, R. 5IEK5TELĖ.
18.30 vai. LTSR MA turistų klubo salėje (Lenino pr. 49). įspūdžiai iš pažintinės ir turisti nės kelionės vandeniu nuo Indigirkos iki Ochotsko jūros. Juos pasakos, skaidres ir kino filmą rodys mokslo darbuotojai: V. MELVYDAS, V. NAKTINIS,
Mokslininkų rūmų gobelenų sa lėje (Turistų 49) LTSR nusipel niusios artistės Teofilijos VAI ČIŪNIENĖS kūrybos vakaras. Da lyvaus menotyros m. kand. A. VENGRIS, filologė V. MOCKIE NE ir kiti.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841705, išduotą EKFF studen tei Stanislavai KONDRACKAJAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851324, išduotą MaF studen tei Gitanai JANUSKAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Gruodžio 10
d.
13
d.
(šeštadienį)
18.00
vai.
Gamtos fakulteto kolekt reiškia nuoširdžią užu botanikos ir genetik katedros vyr. dėst. K. dėl tragiškos tėvo nūrtifcs_ Filologijos fakulteto, a" lų k. ir llt. spcc. V k. si’ dentai užjaučia Žibutę GR< 1 DYTĘ dėl tėvelio mirties-_ Universiteto komjauni” komiteto nariai, fakulte komjaunimo komitetų sek' toriai nuoširdžiai užjau' Liną PADEGIMĄ dėl tėvo mirties.
L V 12638 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2779. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHft cTyAeHT» — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeTa KOMCOMOAa, nporpKOMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro THaMemi H Apyacūsi HapoAOB BnabHK>ccKoro ymreepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bhabhioc. PeAOKTop A. Arcnruiac. Ha ahtobckom hobikc.
Redaktorius A. LIPSTAS