v/sų Salių proletarai, vienykvfesi
Artėja žiemos
egzaminų
I
sesija — mūsų darbo
ataskaita. Juo darbštesni
į dabar būsim, tuo lengviau bus
j
sausio mėnes|.
S r, c\pvbi r )i r> scuDencas EINA NUO 1050 METŲ % KAINA
V TAISYKLĖS, KURIOS GIRDĖTOS, BET DAŽNAI PRIMIRŠTAMOS V SESIJA PRASIDEDA RUGSĖJO MĖNESĮ V NESĖKMINGŲ STUDIJŲ PRIEŽASTYS
NAUJIENOS Sllllllfflillllllllllllllllillil Pirmakursiams
1977 m. gruodžio 9 d. Nr. 38 (1022)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
siteto 400-mečiui reikalus. Mokslinės bibliotekos direktorius J. Tornau re feravo apie parodų ir eks pozicijų rengimo sekcijos darbą, aptarė, kaip vyk domi jos užsibrėžti pla nai. Spaudos ir informacijos sekcijos darbą aptarė doc. V. Žeimantas. Apie ūkio reikalų sek cijos darbą informavo prorektorius administraci jos ir ūkio reikalams P. Eigminas ir doc. P. Kiuberis. Posėdyje aptartas įrašy mo į Universiteto garbės knygą nuostatų projektas (referavo doc. J. Balkevi čius).
Gruodžio 1 dieną įvyko Istorijos fakulteto Moky mo auklėjimo komisijos vakaras suorganizuotas pirmakursiams „PasiruoŠimas pirmajai sesįjai". Fakulteto prodekanas S. Jegelevičius supažindino su įskaitų, egzaminų lai kymo tvarka, papasakojo apie dažniausiai pasitai kančius sunkumus. Apie protinio darbo higieną kalbėjo Higienos katedros vyr. mokslinis bendradar Svečiai bis J. Ašmenskas. D. SABALIAUSKAITĖ Lapkričio 26—27 d. Ta rybų Lietuvoje viešėjo tarptautinio jaunimo susi Jubiliejinės tikimo „Didysis Spalis ir komisijos jaunimas", vykusio Lenin posėdis grade, dalyviai — Afrikos Gruodžio 8 d. komisijos kontinento jaunimo _ at nariai posėdyje aptarė kai stovai. Svečiai susipažino kuriuos ruošimosi Univer su respublika, buvo pri
ŽINOM, KĄ LOPYTI REIKIA Nespėjai apsidairyti, ir nėr dienos. Ką nuveikei — pa skaitose sėdėjai, skaityklon buvai užsukęs, grįžęs namo konspektavai seminare užduo tą veikalą... Atrodo, nieko didelio nepadarei, bet ateis egzaminai, ir pasirodys, kad daugel žinių sutilpo tavo gal voje, kad vos ne kaip lygus gali kalbėti su dėstytoju. „Matai, koks aš" — didžiuo damasis tyliai pamanysi. Iki to moralinio pasitenkinimo — ilgokas kelio gabalas, dar reikia sąžiningai versti va dovėlio lapus ar iki išnaktų dirbti laboratorijoje. — Nelankai paskaitų — pats save baudi. Per vargus ieškok vadovėlio, kapstykis jame. — Tai antrakursio tei sininko V. Gunčio žodžiai. — Sunku prisiversti ir po pa skaitų namie pasklaidyti konspektus, pakartoti. Ban dai gudrauti, bet tik save ap gaudinėji. Valerijaus grupe dėstytojai nesiskundžia, šimtai tokių — ir panašių, ir kartu labai skir tingų. — Pernai buvau proforgas, kažkur tebeturiu studentų są rašą. — Jis atsiverčia užra šų knygutę. — Kai skaitai pavardes, lyg prieš akis ma tai žmones. R. Janulis. Gru pės komjaunimo sekretorius, geras vaikinas, gali pasitikė ti, sekti juo. Trys iš „j": V. Juršėnas, V. Jurkevičius, D. Jašinskaitė. Irgi gerai studi
imti LLKJS Centro komi tete. Pirmąją viešnagės dieną grupė jaunimo iš Siera Leonės, Madagaskaro, Rejunionio, Tuniso, Alžy ro, Kongo susitiko su Uni versiteto Teisės fakulteto studentais, apžiūrėjo jų rūmus Antakalnyje, da lyvavo draugystės vakare. Svečius lydėjo atsakingi TSRS ir LTSR Jaunimo or ganizacijų komitetų dar buotojai, Teisės fakulteto prodekanas doc. Z. Namavičius, partinio biuro sek retoriaus pavaduotojas doc. S. Vėlyvis, fakulteto komjaunimo biuro sekre torius S. Židonis, komjau nimo biuro nariai, taip pat LLKJS VU komiteto sek retoriaus pavaduotojai A. Bajarūnas ir K. Galvičius.
juoja. Šiaip mokytis nepersunkiausia, sesijos nebijom, gal kiek teorija kamuoja. Viena pastebėjau — kas nuo pirmo kurso pradeda atsilik ti, „šlubčioti“, tam ir vėliau prastai klojasi. Toks jų grupėje S. Jasevi čius. Vis skolos neatsikrato. Ir baramas, ir vejamas — komjaunimo susirinkimuose draugai bene daugiausia žo džių pasako jam. Bet nespė ja vaikinas... Taigi, dabar, kai sesija ne be už kalnų, galima vieną taisyklę (žinomą, bet vis primirštamą) pakartoti: ,,Neatsilik, jei ką praleidai, stenkis kuo greičiau pasivyti". — Mums matematikos mokslai sunkiau sekasi, — sako PF materialinio techni nio aprūpinimo spec. II k. studentas E. Pautienis. — Praėjusią sesiją iš matema tikos skolų turėjom, dabar — tikimybių teorija vargina. Šiaip neblogai sekasi, saky sim, visuomenės mokslus be skolų studijuojam. Artėjanti sesija bus bene lengviausia, stengsimės gerai išlaikyti: klaidas žinom, beveik kas antram komjaunimo susirin kime aptariam studijų reika lus. Gerų patarimų išgirstam ir iš kuratoriaus G. Smalensko, ir iš savo penketukininkų R. Baranausko, D. Kvietkauskaitės (ji seniūnė). — Na, ir kokia, jūsų nuta rimu, būna pagrindinė atsili
Prizas kaimo kapelai
Dvi dienas Kaune vyko tradicinis kaimo kapelų, etnografinių ansamblių ir atlikėjų konkursas „Grok, Jurgeli!" Didysis Kauno miesto Kultūros skyriaus prizas įteiktas Vilniaus universiteto kaimo kape lai. „TS" inf.
■IBM LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUME
Gruodžio 7 d. Vilniuje įvyko studentų statybos būrių sąskrydis. Ta proga LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas už ak tyvią darbinę ir visuome ninę veiklą trečiajame se mestre apdovanojo Garbės raštais SSB dalyvius. Tarp jų — Marijoną Dudėną, Universiteto Prekybos fa kulteto dėstytoją.
kimo priežastis? — Nesistemingas darbas per semestrą. Štai išgirdom lyg antrą tai syklę: „Dirbk kasdien". Vyresniųjų kursų studentai savo kailiu gauna patirti, ką reiškia nesąžiningos studijos. Anot žmonių, gyvenam ir mo komės. O iš ko mokytis pir makursiui? Fakultetuose prieš sesijas rengiami susirinkimai, kaip pasiruošti pirmiesiems egzaminams. Nurodoma lai kymo tvarka, pakalbama apie dienos režimą ir pan. Tai ge rai, bet ar panašūs pokalbiai nepraverstų ir semestro pra džioje — kaip tik tada pra dedam ruoštis (bent taip tu rėti] būti) sesijai: ką pasėsi, tą ir pjausi. Daugiau akty vumo galėtų rodyti ir kom jaunimo organizacijos. Pir makursiams ir įdomu, ir pra vartu išgirsti vyresniųjų pa mokantį žodį, pirmūnų paty rimą įsidėmėti. — Gąsdina pirmoji sesija, — sako Fil. F prancūzų k. ir lit. spec. pirmakursė V. Vai čiūtė. — Ne tiek patys eg zaminai, kiek juos gaubianti „nežinomybė". Atrodo, sten
2 KAP.
giamės, ir kuratorė G. But kevičienė visada šalia, ir dės tytojai rūpinasi... Mūsų kur se 16 merginų, penkios bai gę vidurinę su sustiprintu prancūzų kalbos dėstymu — Alytuje, kitos irgi neblogai pasiruošę, sakysim, R. Krisnickaitė, J. Šumilaitė, R. Ži linskaitė. Gal nuogąstauti ir nederėtų. Ir specialybe do mimės, jos paskaitas įdė miausiai sekame. Tik ne vi sada turime reikiamų įgū džių — va, konspektuoti se minarus sunkiau sekasi... Iš čia jau ir trečias prie sakas būtų — šįkart vyres niesiems kolegoms, kurato riams, dėstytojams: „Rūpin kimės pirmakursiais!" Gal už rankutės ir nereikia vedžio ti, bet adaptacija — reikalas rimtas, ir apie ją reikia rim tai galvoti visus metus. Juk būna, kad vakarykščiai me dalininkai ima ir suklumpa, vidutiniokais tampa, ir dar visokių pavyzdžių galima pa teikti, kurie rodo, kad kaž ko trūksta.
Kiekvienam savi rūpesčiai, o visi vienon pusėn linkę — artėja sesija! Sėkmingai jai pasiruošti linkime tiek mūsų šios dienos pašnekovams, tiek visiems studentamsA. KUSTA
A
H
RUOŠIAMĖS XI PASAULINIAM JAUNIMO IR STUDENTŲ FESTIVALIUI UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO STUDENTŲ
KREIPIMASIS Mes, Vilniaus Darbo raudonosios Vėliavos or dino V. Kapsuko universiteto Teisės fakulteto studentai, savo mitinge aptarėme, kaip ruošia masi XI Pasauliniam jaunimo ir studentų festiva liui, ir kreipiamės j visus Universiteto studentus: mūsų, kaip ir visos planetos pažangiosios jau nystės, uždavinys — Įnešti savo indėlį Į pasau lio demokratinio jaunimo kovą už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir socialinį progresą. Šiam pasaulio jaunystės forumui skirkime pui kų mokymąsi, dar geriau studijuokime visuo menės mokslus, aktyviai Įsijunkime į visuomeni nį savo kolektyvo gyvenimą. Būkime ištikimi vienuoliktojo festivalio devi zui „Už antlimperialistinį solidarumą, taiką tr draugystę!" Mitingo, įvykusio 1977 m. lapkričio 25 d. Vilniaus universiteto Teisės fakul tete, dalyviai
)
Mokytojo vardu pavadinti paskaitose per mažai gavai istorijos dėstymo metodikos žinių. Atskira klasė — atski ras, savitas kolektyvas. O čia pagelbėti gali tik kuzli kelių pamokų praktika. Sunku per trumpą laižą atskleisti visus savo pedago ginius sugebėjimus, pamatyti trūkumus. Malonu, kad visi sėkmingai įve kėme sunkumus, ir praktikos pabaigoje, mo kytojų bei vadovės nuomo ne, buvome tikri „apšaudyti" mozytojai. Teko išbandyti savo suge bėjimus ir užklasiniame dar be. Lengva pasakyti — šešto kai, dešimtokai... Sako, kad jaunas žmogus supranta jau nesnį geriau, negu pagyvenu sieji. Gal ir taip, '-engva sie loj, kada mokiniai lieka pa tenkinti išvyka į gamtą arba ekskursija po gimtąjį mies tą. Daug ko išmokė pedagogi nė praktiza. Turėjome ir ge ras kalbos kultūros pamokas. Tai buvo tikra praktika. Daug kas iš mūsų bus pe tyrę mokytojai sugeba at AR ATEISITE PEDAGOGINIS dagogai. Manau, kad pateisin verti vaiko, paauglio, jau sime į mus dedamas viltis, nuolio širdį. Gal ne, nieko nors mokytojo darbas ne TRIKAMPIS čia neslepiama: reiklumas KITĄ PAMOKĄ? lengvas. sau, o tada ir mokiniams, su V. PUODŽIUKYNAS Netruko prabėgti ketveri Taikomoji matematika prieš gebėjimas matyti suole ne tik IF V k. studentas penzetą mestų, aitirodo, buvo išdykėlį, bet ir žmogų, sa studijų metai, o, rodos, visai populiaresnė. Norėdamas įsto vaip suprantantį aplinkos neseniai atsisveikinom su mo kyklos suolu. Istorikams dip ti, per egzaminus turėjai reiškinius. gauti du ketvertus, du pen Auklėjamojoj IX m klasėj lomantams šį rudenį vėl tako ŠIRŠĖS, ketus. Justinas Jartauskas, Justinas laužėsi ne tik per sugrįžti į mokyklą — atlikti nesurinkęs reikiamų balų, bu matematikos pamokas. Norė dviejų mėnesių oedagogmę MINISTRAI. vo perkeltas į matematikos damas geriau pažinti savo praktizą, pajusti pedagoginio specialybės pedagoginį pro mokinius, jis ate’davo ir i ki darbo skonį. PADAUŽOS... Septynis TSRS istorijos filį. O dabar jis prieš klasę tas. Labai pravertė organiza — veda pamokų Vilniaus ciniai gabumai (jis — buvęs specializantus šiltai sutiko Rugsėjo 6 d. 39-tos vid. mokyklos penkto MMF profbiuro pirmininkas): Vilniaus S. Nėr.es vid. mo Pirmoji diena mokykloje. kyklos mokytojų kolektyvas. ir rengiant ekskursiją po Vil kams. Nejauku. Neseniai pati laks Ne vienas iš mūsų, minti niaus revoliucines vietas, ir Trumpa pažintis su mokyklos čiau su portfeliuku ir nusira istorija, mokymo kabinetais. mis nuklydęs į vaikystę, pur- vedant susirinkimą. šinėjau namų darbus. Per per tomės prisiminimų apie lygtis Penkios Justino Sartausko Po to stebėjome mokytojų traukas skubu užsidaryti mo bandomosios pamokos įver vedamas pamokas. Viena — kytojų kambaryje, kad zoks ir tapatybes. Jie, šitie penktokai, iš nau tintos penketais. Daug kartų stebėti, kita — pačiam atsi įsibėgėjęs aštuntokas nepar jo mokytojo ir tikisi kažko eita į savarankiškas pamokas, stoti prieš klasę. Kaip tave griautų. Kiti keturi grupės naujo. Ką daryti, kad mate už kurias niežas pažymio sutiks mėžiniai, ar sugebėj draugai jaučiasi panašiai. juos sudominti? Šie klausi matika jiems netaptų, pasak nerašė. Per pertrauką su Justinu mai nedavė ramybės. vienos poetės, avies uodega? Rugsėjo 17 d. Justinas pavaduoja sergan bandau išsiaiškinti, kodėl vis ' Nelengva, tačiau įsimintina Pirmoji bandomoji pamoka čią mokytoją ir jau spėjo dėlto matematika tarp besi pirmoji savarankiška pamo —algebra VI „b" klasėje VI priprasti prie mokinukų siau renkančių profesiją ne itin ka. Nesvarbu, kad rasojo „b" — tai mano auklėtiniai, tulio. Ar visi tokie buvom, populiari. 'Jis, dar nespėjęs kakta, nedrąsiai jauteisi prieš 14 mergaič ų ir 25 nutrūktgal ar šitie penktokėliai nori pa apšilti mokykloj, nedrąsiai klasę. Ne v.enas mūsiškis sa viai berniukai. Vakar II sirodyti prieš draugus, prieš reiškia savo mintis — suklys kė, kad geriau per visą die grandis (13 vyrų) tvanke ap ką tik „iškeptą" (tiksliau ti nesunku. Jis kalba, ką gir ną akmenis skaldyti, nei vesti linką. Šiandien antroji pažin pamoką. Bet ledai pajudėjo. „bekepamą“) mokytoją, bet dėjo iš kitų mokytojų. Bendri pamokų aptarimai, ties diena. Abejonių nėra: su reikia tvirto balso ir dar daug Vasarą fizikų oavyzdžiu disputai, kuriems vadovavo kastuvu lengviau, negu su kaž,zo, kad jie savo mąstyklėj buvusi suorganizuota jaunų praztikos vadovė, TSRS isto uždavinynu. Ir man, ir jiems. užfiksuotų, kas yra sveikas jų matematikų stovyzla. At rijos katedros doc. R. Krutu skaičius, kongruentiškas tri siradę tėvelių, kurie su va kampis. Ką ten vaikui, man dovais atsisveikinę ir taip: lyje, padėjo išanalizuoti trū liežuvis pinas. Kongruentiš „Ačiū už rūpestį, bet mano kumus, klaidas. Kartais net kas. Šito penktoj tikrai neži vaikas į matematiką nešto-". susipykdavome, tačiau greitai nojau. Kodėl? Anketos vasaros mo suprasdavom, kad draugui iš Justinas, kaip ir kiti, žino kyklos klausytojams parodę, šono geriau matyti. Praktiką atlikome istorinė jo, kad mokykla — ne skai kad jie patenkinti renginiu — čiavimo centras, su milžiniš jis organizuotas neblogai. Gal mis dienomis, kada buvo pri Auditorijoj matematikos kas .smegenines turinčiom mokytojas palaikė ne per imta naujoji TSRS Konstitu specialybės pedagoginio pro mašinom. Ir vis dėlto neatro glaudžiausius ryš us su mo cija, kada visa šalis stengėsi filio penktakursiai. Jie su va iškilmingai paminėti Didžiojo dovais — Matematinės ana dė, kad mokiniui aiškinti ne kiniais ir jų tėveliais? palyginamai sunkiau, negu Prie Matematikos ir mecha Spalio 60-metį. Mums, istoi’i- lizės katedros vedėju doc. A. suprogramuoti sudėtingiausią nikos fakulteto veizia neaki kams>xteko didžiulė garbė ir Nagele, Vilniaus Pedagoginio uždavinį. Gali pasilaikyt ir vaizdinė mokykla vyresniųjų atsakomybė pasakoti moki instituto vyr. dėst. J. Teiblogai suprogramuoti, ir blo klasių moksleiviams. Sklin niams apie šiuos svarbius šerskiu ir doc. V. Drėgūau, gai išaiškinti. Ir mašina, ir da kalbos, kad ji atliktų savo istorinius įvykius. VU Psichologijos Katedros Prabėgo įszaitinės pamo dėst. A. Poškiene — aptari mokinukas atsakys tą patį: paskirtį, jei būtų skirta mo kos, prasidėjo savarankiškas „Nesuprantu". Bet bežadei kytojų kvalifikacijai tikrinti, nėjo pedagoginės praktikos mašinai tai niekis, o moki o ne mokinių matematiniams darbas. „Atsipūsti" vis nebu rezultatus. Šalia manęs pavė vo kada: ruoštis reikėjo niui — kritęs mokytojo au įgūdžiams ugdyti. Iš kitos pu lavusios klesteli dvi — la toritetas. Kitą kartą maši sės — koks mokytojas, tokie kruopščiai ir apgalvotai. Me kuotais nagučiais. Mano par todiniai istorijos mokytojų keris, iki kaulo įsirėžęs į di na, gavusi teisingą programą, reikalavimai ir mokiniui. „pataisys apetitą", mokinys Daug neaiškumų jauniems patarimai, praktikos vadovės dįjį pirštą, rašė viską, kas kaip palaikyti buvo kalbama apie mokyto — tavo žodį priims nepat k- pedagogams iškyla vertinant „receptai", liai. O reikia, kad to neit- žinias. Tiksliau, kai nežinoji klasėje drausmę, — visa tai jėlius. Žiūrėti j kaimynes ne sitiktų. Mokytis pačiam? Da mas toks, kad verkiant reikia užtikrino sėkmę. Ir nors po buvo kada, ir tik mesdamas pamokų jauteis pavargęs, bet plaukų sruogą, dėbtelėdavau lykinių žinių lyg ir pakaktų, rašyti dvejetą. bet pedagoginių tikrai maža. Ir praeitą kartą penktokai buvo malonu išgirsti iš moki į jas. Nekalta jų pastaba Pamokantį ir raminantį žodj rašė zontrolinj. „D" klasėj nių: „Mokytojau, ar jūs ir Zi man: „Stropuolis. Net ir ši tar a vyresni mokytojai. Ir dešimt dvejetų. J. Sadauskas tą pamoką ateisite?" tai į galvą grūda". Kai vado Sunki pedagogo profesija. vas baigdavo kalbėti, jos at Justinas tokią paramą jau trauko pečiais, kai paklausiu, Kartais, žiūrėk, ir prityręs čia: Vilniaus 39-toje vidurinė ar visus pažymius surašys i sidusdavo. Bet kai pakildavo je kiekvienas mokytojas turi žurnalą. Ne, reikės perrašyti. mokytojas išmušamas iš vė kitas, jos vėl suaimanuoda po praktikantą. Pamokos ne Grįžusi mokytoja, ko gero, žių. būkim atviri — nesuge vo: „Viešpatie..." užplūsta visa grupė, kur tik vėl susirgtų, jei pamatytų šitą ba susitvarkyti su klase. Ei Tikiu, kad jos iš tų, tryli trukdo vienas kitan. dvejetų eilę. Penktoj „b" ne ni į tokią klasę nedrąsiai, kos, kurie kategoriškai pa viskam pasiruošęs. Ką bekal Justinas sugebėjo greitai patenkinamų pažymių vos reiškė mokyklose nedirbsią ir, pažinti mokinius ir netrukus keli, ir penketų yra. Triukš bėti apie mokytoją — ir pats mažiausiai progai pasitaikius, nustembi, kai randi rimtą įsigijo autoritetą, jis mokėjo madariai, bet pamoką seka. nešdinsis į gamyklą. O jų bendrauti su klase, priversti Kita klasė vėl nepanaši į darbo nuotaiką. draugės G. Ilnickaja (praktiką mokinius sekti jo reiškiamą šias, ir mokytojas privalo Nesuklysim pasakydami, atliko 13-oje vid. m-loje. va mintį. Tokios nuomonės apie taikytis prie mokinių daugu zad mokytojas — tai savo dovė L. Vachramejeva), I. praktikantą šios mokyklos mos. prie vadinamojo viduti tiškas diplomatas, osicholo- Sokolova (37-ojoje vid. matematikos mokytojas D. nio mokinio. Šitokią svarbą gas. Turi nubausti tą, kūlis m-loje, vadovė M. Popovą) Mitkus ir grupės vadovė mo — suprasti ir padėki vaškams padėjo vazonėlį su gėlėmis labai džiaugiasi mokytojo kyklos direktoriaus pavaduo — matematikas Justinas ‘**r- ant mokytojo stalo, sudraus darbu. Tokių keturiasdešimt, toja D. Urbonienė. tauskas jau pajuto. minti triukšmadarį ir tuo pa kurte savo gyvenimą pašvęs Gal Justinas žino kokių čiu išvengti konflikto su mo mokyklai. Dar keturiolika A. LEKAVIČIUS kiniu. Nejučiom pajunti, kad neap nors paslapčių? Ne visi pa >dę: „Pagyvensim
Rugsėjo 30 d. Studentas Kazys — ketvir tokų numylėtinis. Malonu stebėti jo pamokas. Vaidai sumaniai žaidžia kaičiais ir matematiniais ženklais, stropiai braižo figūras, skaičiuo ja. Teisingai suskaičiavo ar visai negalvojo — ranka pa kelta. Vytukas visai nenulei džia rankos: pavargsta kairė — pakelia dešinę. Klasė aiš kinasi sąvoką „daugiau". Mo kytojas Kazys klausia: „Ko dėl pusė torto geriau už ket virtadalį?" Pakyla ranzos. Aukščiausiai savąją iškelia Gintaras, o paklaustas išdro žia: „Aš pusės torto nesuvalgysiu, man geriau Ketvirtada lis". Spalio 4 d. Aiškinu geometriją IX „a" klasėje. Visai kas kita, tai ne pas ketvirtokus ar šeštokus. Su jais nepažaisi. Barimas irgi neduoda naudos. Daugiau abejingų. Žinau, kad moka, o rankos nekelia. Pradedu aiškinti naują temą. Tyli ir stropiai užsirašinėja, nes zlasė dar negavo vadovėlių. Ar išmoks rytojui?
Spalio 8 d. Šeštadienis, penkta valan da, o aš dar mokykloje. Ant stalo — trisdešimt devynios pažymių knygelės. Į kiekvie ną reikia užrašyti, kiek jos savininkas padirbėjo per sa vaitę. Paskui pasitarti su vyr. pionierių vadove dėl sueigos. Rytoj iš ryto nueiti su vai kais į kiną, antradienį — į planetariumą, ketvirtadienį su III grandies berniukais — pas darbo veteraną. Trečiadieni — įskaitinė pamoza VIII,,b" kla sėje. Spalio 10 d. Kaip man suvaldyti sivo padaužas? Per savarankišką pamoką į klasę įskrido dvi širšės. Kas puolė gaudyti, Kas slėptis ,kas šiaip sau spiegė. Mano balso niekas nebegir dėjo. Kai širšės buvo išvy tos, bespėjome išspręsti vie ną uždavinį. Spalio 12 d. Apslpratom su mokytojo profesija. Pamokose nebebai su, per pertraukas budime koridoriuose. Kaip trūksta įgūdžių! Ne kontroliuojame savo kalbos, užduodame netikslius Klausi mus. Apie matematikos dės tymo metodiką ne ką girdė ję, psichologiją pradės skai-
tyti po praktikos. Dalykinių klaidų pamokose įepasitaiko, o štai metodinių — daugokai. Spalio 18 d. Ketvirtoko nuomonė apie įskaitinę pamoką: „Mama, šiandien į pamoką atėjo 5 ministrai. Keturi ministrai ir mokytoja atsisėdo Klasės ga le, o vienas pasiėmė pop criaus lapus ir ėmė mūsų klau sinėti. Tuose lapuose pa rašyta, ir ką ‘klausti, ir ką at sakyti. O to ministro rankos, kai jis laikė lapus, buvo bal tos su raudonais taškiukals ir drebėjo". Spalio 31 d. Praktika baigiasi. Rytoj — aptarimas. Su šeštokais uaigėm paskutinį bendrą darbą — papuošėm aktų salę. Ko išmokau? Sužinojau, aišzu, matematikos dėstymo gudrybių, kabinetų tvarkymo taisyklių, gavau pamokos ve dimo įgūdžių. Bet pirmiausiai — išmokau mylėti vaikus. Tie 25 nenuoramos ir 14 klusnių mergaičių — visi skirtingi. Tikrajai jų auklė tojai susirgus, nenuobodžia vau — nėra kuo skųstis. Kasdien nauja Išdaiga. Bet štai Liną, kuriam signaliniame trimestre išvesti 6 dvejetai, šiandien mačiau žaidžiantį su mažiukais. Visas tuzinas pir mokėlių stengėsi jį pargriau ti, o pargriovę, džiugiai cyp dami, „slėgė sūrį". Pamokose viszam abejingas R.mas, pa sirodo. puikiai piešia. Visi mokytojai VI,,b" vadina „sunkia", o aš jų pasigestu. Ne specialiai ir bloga norė dami, jie krečia išdaigas. Toks amžius. Aplink daug da lykų, žymiai įdomesnių už pamoką, o čia dar surinktas didelis būrys. Ar nepakeisiu profesijos, atidirbusi privalomus trejus metus? Manau, kad ne. Ne daug reikia mokytojo džiaugs mui. Gerai visos klasės iš mokta pamoka, stroDiai „sun kaus" mozinio atliktas įpareigojimas arba šypsena, gė lės žiedas su kaupu atlygina rūpesčius. Vėl norisi kibti į darbą ,dar lab.au susidrau gauti su klase, kuo įdomes nes padaryti matematikos pa mokas. Eini gatve ir galvoji: kokią vaizdinę priemonę pa naudoti, nuo ko pradėti pa sakoti. Tikiesi, kad ir už šią pamoką tau bus atlyginta. B. SANKALAlTlĖ MMF V k. studente
Matematikai aptaria praktiką — pamatysim. Gal reikėtų padirbėti gamykloj, kad ga lėčiau lyginti inžinieriaus ir pedagogo darbą". Kas iš jų išeis — geri inžinieriai ar šiaip sau mokytojai? Geriau, kad tokie neitų į klasę. Vis dėlto patenkinamų pa žymių už pedagoginę prakti ką niekas negavo. Tiesa, re zultatai, lyginant su praėju sių metų, nežymiai prastesni. Bet ketvertas — irgi gerai. Puikiai užduotis atliko J. Jagminas (Vienuolio vid. m-la, vad. LTSR nusipelnęs mokytojas R. Balaišis), S. Baublys (40-oji vid. m-la, vad. V. Vitkus), I. Gudžiūnaitė (21-oji vid. m-la, vad. J. Gerbutavičius), S. Girininkaitė (Kauno Aleksonio vid. m-la, vad. B. Vosylienė) ir daugelis daugelis kitų. Praktikantai mielai prisime na mokytojų kolektyvus, ku rie padėjo jiems, „besikalan tiems" pedagogams, žengti pirmuosius žingsnius per kla sės slenkstį. Patarimų negai lėjo Vilniaus 39-osios ir 43osios vid. mokyklų pedago gai. O matematikes D. Ur bonienę ir L. Suslavičienę praktikantai tiesiog pamilo. Kai kuriose mokyklose bu vo ir mažų nesklandumų. Dasitaikydavo, mokytojai neži nojo, jog paskirti grupių va dovais, nors su direktoriais ir jų pavaduotojais prieš tai buvo tartasi. Tai iš dalies ir
fakulteto kaltė. Tokių nesusi pratimų vienas kitas, ir ma nome, kad kitais metais jų visai nebus. Doc. A. Nagelė, apibend rindamas praktikos rezulta tus, pastebėjo, kad studentai neblogai žino dalyką, bet ne pakankamo lygio jų kalbos kultūra: aiškindami pamoką, vartoja daug netikslių, nerei kalingų žodžių. Reikėtų kal bėti kiek galima glausčiau, aiškiau. Labai svarbu žinoti .lietuvių kalbos kultūros bent pagrindus. Yra manančių, kad ataskai toje už praktiką per daug popierizmo, bet jis, be abe jonės, kolkas niekuo nepa keičiamas. Mokytojui reika lingas pamokos planas, o pradedančiam — visas jos dėstymas. Ir katedrai grupių vadovų, specialybės mokyto jų, klasės auklėtojų charak teristikos apie praktikantą labai padeda vertinti jo at liktą darbą. Paties studento ataskaita prisideda prie mo kymo proceso Universitete tobulinimo, praktikos organi zavimo. Sklaidžiau studentų ataskai tas. Dėmesį patraukė nešabloniškos, nors kartais su la bai diskutuotinais teiginiais Vienas vaikinas dėsto: „Pa stebėjau, kad to, ką mokė mės Universitete, mažai te(NukeMa į 3 psl.)
VALGYKLŲ IR BUFETŲ
SELMI\7\^AV/M0 TVARKOM SAVO BENDRABUTĮ
Stengiamės skoningai api pavidalinti savo bendrabutį. Mums nemažai padeda Pra monės ekonomikos fakulteto dekanatas ir dailininkė. Neapsieinam ir be studentu iš radingumo. Kiekvienas nori, kad jo namai būtų gražesni, jaukesni, todėl mielai talki na redkolegijai ruošti sten dus, sienlaikraščius, padeda tvarkyti bendrabučio aplinką. Mūsų bendrabutis palaiko glaudžius draugiškus ryšius su Dailės instituto studentais, ELTOS darbuotojais. Vesti biuliuose dažnai galima pa matyti jaunųjų dailininkų darbų parodas, fotostendus apie mūsų šalies politinį ir ekonominį gyvenimą. Vakarais ingi netenka liū dėti: vyksta įvairūs renginiai. Didžiojo Spalio 60-mečio pro ga įvyko susitikimas su
Plastmasinių dirbinių gamyk los darbo pirmūnais. Gamyk los ekstruzijos cecho inžinie rė — technologė V. Ivančenko ir mašinistas J. Mackevi čius supažindino su gamyklos istorija, pasiektais rezulta tais. Neseniai įvyko nacionali nių ir etnografinių valgių vakaras. J skaityklą sugūžė jo visi, net ankšta pasidarė. Dekanas ir nemažas būrelis fakulteto dėstytojų sudarė griežtą ir skaniais valgiais nepaperkamą vertinimo ko misiją. Tokie vakarai mūsų bendrabutyje jau tapo tradi ciniai. Visi mielai dalyvau ja konkurse. Daug linksmų minučių, praleistų bendrabutyje, lydės mus daugelį metų.
APŽIŪRA
Universiteto darbuotojų ir studentų profsąjungos komitetai, siekdami gerin ti maitinimą bei aptarna vimo kultūrą, buvo pa skelbę valgyklų ir bufetų konkursą-apžiūrą, skirtą Didžiojo Spalio 60-mečiui. Neseniai susumuoti šio konkurso rezultatai. Ta proga „Žaltvykslėje" įvy ko vakaras. Jame daly vavo studentų profkomiteto pirmininkas A. Trumpulis, darbuotojų profsą jungos komiteto narė M. Bulotienė, „Kregždutės“ susivienijimo direktorė A. Gerasimova, studentų val gyklos direktoriaus pava duotoja L Stanevičienė, valgyklų ir bufetų darbuo
I. LAURAITYTE X — 2 bendrabučio tarybos pirmininko pavaduotoja
„UŽMIRŠTIEJI" Gerb. „Tarybinis studente",
Šeštojo bendrabučio gyventojai patenkinti tarybos su rengtu vakaru. Į svečius atvykę studentų teatro aktoriai parodė Šveiko nuotykius — „Po kario aikštę". A. MIKUTAVIČIUS
MATEMATIKAI APTARIA
PRAKTIKĄ (Atkelta iš 2 psl.) reikia mokykloje. Mano nuo mone, Universiteto absolven tai galėtų dėstyti truputį aukštesnės pakopos mokymo įstaigose, pvz., technikumuo se, kur pritaikytų daugiau įgytų žinių... Nustebino kai kurių pedagogų požiūris į naujas programas: jie konservatyvoki ir net netiki, kad mokiniai supras dėstomus da lykus. Man atrodo, čia daug pasitarnaus jaunieji specia listai. Čia aš matau savo pe dagoginio darbo tikslą ir stengiuos kiek galima dau giau prie to prisidėti". Ateityje fakultetas įsirengs mokyklinį matematikos kabi
netą. Tai, aišku, palengvins Jaunimo adaptaciją vidurinė se. Dabar reikia tenkintis esa momis galimybėmis. Ir dar reikia — nepamiršti, kad mo kytojo darbas — menas, ir jis perprantamas pamažu. Pa galiau — kas tas pašauki mas? Darbas. — Nereikalingi tokie, ku rie aukotųsi, — kalbėjo vyr. dėst. J. Teišerskis. — Nie kas neverčia jūsų dirbti ne mėgstamo darbo. Atsakingas už grupes dės tomąja rusų kalba VPI doc. V. Drėgūnas atkreipė praktikantų dėmesį, kad retai or ganizuojami matematikos va karai. Juos surengti neleng va bet naudos iš jų nema ža. Mokytojas privalo žinoti, ko penktokas mokysis vie nuoliktoj. Todėl jauniesiems mokytojams svarbu žinoti ir visą mokyklos, o ne tik vie nos klasės, kursą. Nemaža patarimų išgirdo studentai. Jeigu jų nepamirš, gerus palydovus turės toli mesniame pedagogikos kely je. Baigę Universitetą jaunie ji specialistai bus stažuotojai respublikos vidurinėse mo kyklose. Po metų jie bus įra šomi „tikrais" mokytojais. Jie gali būti ir neperatestuojami. Viskas priklausys nuo pačių praktikantų. A. LEKAVIČIUS
rašau Jums pirmą kartą, gal nelabai sklandžiai išdės tysiu savo mintis. Vis dėlto labai norėčiau, kad tai, ką pa rašysiu .išspausdintumėte — tos bėdos jaudina ne mane vieną .visus studentų mies telio bendrabutiečius. Štai Universiteto naujagi mis — 12 bendrabutis. Stovi jis nuošaliausiai. Greta staty bininkai jau stato kitus kor pusus. Su didžiausiu nekant rumu laukiam, kada juos baigs. Ne tik dėl to, kad stu dentai turės kur gyventi. Sa kom, gal tada sutvarkys pri ėjimą prie mūsų bendrabučio. Iš rudens vaikščiojome j 12 bendrabutį didžiausiais vin
tojai. Vakaro dalyviai ap tarė konkurso, surengto pirmąkart, vyksmą ir nau dą, darbo trūkumus. Pa reikšta ir pasiūlymų: pa našų konkursą rengti vi siems metams, valgyklose tiekti kompleksinius pie tus, o centriniuose rū muose — fiksuotus (tam tikru laiku atskirai dar buotojams, studentams), prašyta ir paramos iš Uni versiteto ūkininkų, ir kt. Vakare paskelbti apžiū ros nugalėtojai. Pirmos vietos paskirtos centrinių rūmų valgyklai ir Chemi jos fakulteto bufetui, ant ros vietos — „Juventus“ valgyklai ir „Žaltvykslei". Geriausi valgyklų ir bu fetų darbuotojai apdova noti studentų profkomiteto Pagyrimo raštais, prizais, kelialapiais į poilsio na mus.
giais, nes kitaip neišeina: purvo iki kelių. Dabar pa snigo, pašalo. Einame pačiu tiesiausiu keliu, bet ir čia negeriau. Grioviai, (vairios statybinės atliekos pastoja mums kelią. Nieko gero lai nežada, tik nelaimę. O ji ir atsitiko. Mūsų bendrabučio gyventojas paslydo, jkrlto Į griovį, susižeidė. Dieną tai dieną, o naktį? Studentų miestelis neapšvies tas. Išneši vakare šiukšles išpilti, o čia jau koks chuli ganas šlaistosi. Merginos bi jo vakarais į kiną eiti — ne visos juk geros bėgikės. Ką čia kalbėti apie vakarus, jei vidury dienos panašių atvejų būna. Tikriausiai reikėtų kažką daryti. Gal kol aplinka nesu tvarkyta, liaudies draugovės galėtų — kaip ir Antakalny je — budėti? Žodžiu, šių „pamirštų" bendrabučių gy ventojai laukia pagalbos.
R. STANKŪNAITE 12-ojo bendrabučio tarybos pirmininkė
STUDENTŲ DAINOS
KONKURSAS Vyksta Aktų salėje gruo džio 9 d., pradžia 19 vai. Žiūrovai išrenka vieną ge riausią dainą ir vieną geriau sią atlikėją Kultūros
klubas
praneša programą:
I. A. Budelis (EKFF II k.) — „Severiūtės rauda“ (m. V. Kernagid, ž M Martinaičio). ..Karalių pasaka“ (m A. Bu delio. ž. J. Degutytės)'. 2 V. Mikuličlus (EKFF I k.) „Žalias žiogas“ (m. ir ž. V. Mikullčiaus), „Gera tiems, kurie gyvena sau laimingai po medžiu“ (m. ir ž. V. Mikullčiaus), ,.O sniegas vis sninga ir sninga" (m. ir ž. V. Mikullčiaus). 3 S. Pramanova (EKFF II k.) „Pirmas pabučiavimas“ (m. Tuchmanovo, ■>. Dribniovo), „Viktoro Charos daina“ (m. ir ž. MVU ansamblio). 4. I. Puzinaitė (EKFF III k.) — „Pavasario svaigulys" (m. I. Puzinaitės, ž. S. Nėries), „Neverk" (m. ir ž. 1. Puzinaitės). 5 A. Antanavičius <Fil. F II k.) — „Apie Vilnių“, „Aš nenoriu, kad tu matytum karą“, „Takai“ (m. ir ž. A. An tanavičiaus). 6. Filologijos fak. merginų duetas V. Grigonytė ir D. Stonkutė — „Vaikai žaidžia karą" (m. V.Grigonytės, ž. M. Martinaičio). „Prieš audrą“ (m. V. Grigonytės, ž. R. Graibaus). „Motinos rauda“ (m. V. Grigonytės. ž. M. Mar tinaifiio). „Mažosios sesers dainelė (m. ir y. V. Grigonytės), „Baladė” (m. V. Grigonytės, ž. Dž. Komfordo). 7. A. Kukaitis - „Ginkite, žvėrys, guolį“ (m. A. Ku kaičio, ž. E. Mezginaitės). „Jeigu aš medis“ (m. A. Kukai čio. ž. M. Martinaičig), „Mudu du“ (m. A. Kukaičio, ž. A. Ambraso). „Viltis“ (m. A. Kukaičio , ž. O. Baliu konytės. 8. Ch. F Vokalinis-instrumentinis ansamblis — S. Salučka, J. Beinortaitė, V. Seinys — „Dvyniai“ (m. ir ž. „Golden Earring" ansamblio). „Tik šiandien supratau (m. ir ž. J. Beinortaitės). 9. E. Braziūnas (MF II k.) — „Pasaka apie neregį“, „Ru gagėlė“ (m. ir ž. E. įBražiUno). 10. A. Stoneiilis (MF V k.) — „Tu ir vėl mane užbūrei“ (m. A. Stonellio, ž. J. Degutytės), „Liūdesio išvarymas“ (m. A. Stoneilo. ž. A. Driksigos). II. A. Dovydėnas (MlMF V k.) — „Mes tvirtai surišti abu" (m. A. Dovydėno, ž. K. Giedros), „Traukinys Nr. 12“ (m. ir ž. D. SUvermano). 12. A. Medonis (MiMF IV k.) — „Kaip jau radom nuo senų laikų“ (m. A. Medonio, ž. K. Kulyjevo), „Giesmė apie duonkepę krosnį" (m. A. Medon.j. ž. A. Maldonio) 13. Matematikos ir Chemijos fakultetų trio: J. Paškevi čiūtė, A. Dovydėnas, A. Medonis — „Dvi melžėjos" (m. ir ž. D. Silvermano; ananž. trio), „Oranžinė laimė“ (m. A Me donio', ž. A. Ambraso), „Meile, o meile- (m. ir ž. D. Sil vermano). 14. A. Stankutė (PEF III k.) — „Žemuogės", „Neužmirš tuolių pieva- (m. ir ž. A. Stonkutės). 15. V. Kaukėnas (PEF III k.) — „Pelenų lopšinė“ (m. V. Kaukėno, ž. Just. Marcinkevičiaus). 16. A. Valys (PEF III k.) — „Aš laukiu tavęs“ (m. ir ž. A. Valio). 17. Prekybos fakulteto duetas: S. Remėnaitė, N. Tilniolis — „Princesė“. „Spalvos“ (m. ir ž. S. Remėnaitės) 18. Teisės fakulteto kaimo kapela — atlikėjai: J. Avižaitė, V. Gaudiešiūtė, V. Žilinskaitė, S. Rimkevičūtė — „Studen tiškas valsas“ (m. A. Pociaus, ž. V. Savi(iaitės). 19. Teisės fakuteto estradinis ansamblis — atlikėjai R. Pelakauskaitė, A. Marcinkevičiūtė, V. Baumila — Daina jaunystei" (m. A. Pociaus, ž. V. Savickaitės). 20. Teisės fakulteto ansamblis — R. Girdziušas. A. Li sauskas, J. Grudzinskas — „Nerimk, širdie“ (m. R. Girdziušo ir A. Lisausko, ž. J. Grudzinsko). 21. G. Stukalinas (GF II k.) — „Smuklė mieste“, (anglų liaudies dainos motyvais). 22. V. Burneikaitė (IF į k.) — „Mes nauja karta“ (m. ir ž. V. Burneikaitės).
Kur dingo tas mokinys?.. Pedagoginė praktika kiekvienam studentui yra rimtas egzaminas, patikrinantis ne tik dalykines žinias, bet ir sugebėjimą bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, veikti juos. Ruošimasis pamokoms, jjj vedimas, klasės vadovo darbas reikalauja daug laiko, įtampos — studentas paskęsta kasdieniniuose mokyklos rūpėsčiuose. Aišku, kitaip ir nepažinsi mokyklos gyvenimo, bet ar tas mokyklinių rūpesčių srautas neužgožia svarbiausia — vaiko? Kaip tik jis, mokinys, yra darbo objektas; visa, kas daroma mokykloje, skirta veikti vaiką — ugdyti jo asmenybę, lavinti proto galiąs. Tai, atrodo, elementari tiesa, deja, dažnai mokytojo veikloje konkretus vaikas dingsta, tokio pedagogo nedomina mokinio vidinis gyvenimas, o tik — išmoko jis pamoką ar ne. Kad taip neatsitiktų busimųjų mokytojų darbe, jau per pedagogmę praktiką stengiamasi nukreipti studentą pažinti, suprasti moki-
nio psichologiją ir remtis tų šie pirmieji psichologija. niai darbai yra paviršutiVisi studentai praktiko- niški. Matyt, permažai steje gauna užduotį stebėti bėjo mokinį, nesurinko vieną mokinį toje klasėje, pakankamai medžiagos, kurioje pavaduoja klasės kad atsakytų į visus Psivadovą, ir parašyti jo chologijos katedros duopsichologinę charakteristi- tus plano klausimus. Noką. Tai nelengva užduotis, rėtųsi priminti, kad mokiStudentai dažnai skundžia- nį stebėti reikia nuo pirsi: „Stebėjau, stebėjau, mųjų praktikos dienų. Ir bet nežinau, ką rašyti, stebėti ne „aplamai", o Mokinys nei labai išdy- tikslingai — kaupti me kęs, nei labai geras, nei džiagą, atsakančią į duolabai gabus". Vadina- tus klausimus. si, studentas nemokėjo Nedaug teko matyti įžvelgti mokinio vidinio gerai fiksuojamų stebėjigyvenimo, jo įgimtų bei mo duomenų, t. y. gerai jau susiformavusių savy- rašomų mokinio psicholobių, būsenų, idealų ir kt. ginio stebėjimo dienorašO jei nesuprato mokinio čių. Jau praktikos pra psichikos, tai visas jo dar- džioje studentas turi prabas pakibo ore — gal ati- dėti rašyti tokį dienoraštiko ją ir veikė mokinį, tj, jame pažymėti kieko gal ir ne. Daug studen- vieną elgesio faktą, pastetų mokinio charakteristi- betą pamokoje^ per perkoje pažymi, kad tik di- trauką, gatvėje, užklasinėdėlių pastangų dėka pa- je veikloje ir pan. Nereivyko suprasti stebėjimui ketų labai pasitikėti savo pasirinktą mokinį. Įžvelgė, atmintimi, geriau tiksliai suprato ir nustebo, koks užrašyti dienoraštyje. Tojis sudėtingas ir įdomus, kiu būdu pamažu, bet Skaitydami charakteris- nuosekliai susikaups žitikas, daugelyje jų tiesiog nių apie stebimą mokinį, akivaizdžiai matome mo- jomis remdamiesi, jas iškinį. Deja, dalies studen- analizavę, apibendrinę, ne-
NORIME AUKLĖTI — TURIME PAŽINTI sunkiai parašysime išsa mią, teisingą mokinio psi chologinę charakteristiką. Pedagoginės praktikos aptarimuose studentai skundėsi psichologinių ži nių stoka. Manau, jog la bai gerai, kad matemati kas, istorikas ar fizikas jau per praktiką pajuto, kad šių žinių mokykloje reikia ir teks jas gilinti, skaityti psichologinę lite ratūrą. Todėl norėtume matyti daugiau studentų psichologijos katedroje, besikonsultuojančių su dėstytojais, pageidaujan čių psichologinės literatū ros ar „paslapčių", kaip suprasti žmogų, už kurio auklėjimą esi atsakingas. Labai norėtųsi, kad Vil niaus universiteto auklėti niai, kurie dirbs mokyklo se, butų humanistai, norė tų mokinyje matyti žmo gų, o ne tik tingų neišma nėlį, piktą išdykėlį, kad daugiau dėmesio skirtų žmogaus pažinimo, ugdy mo klausimams.
A. POŠKIENE Psichologijos katedros dėstytoja
Universiteto dai nų ir šokių ansamb lio grupių vadovai jau dvidešimt metų dirba šiame kolek tyve. Šios gražios su kakties proga gruo džio 16 d. Aktų sa lėje įvyks ansamb lio koncertas. Pra džia 19 vai.
mas su Poliu Robsonu, tarp tautiniai festivaliai... Ap skritai, kiekviena kelionė, kiekvieni darbo metai — sa vas atspalvis. O tikslas nesi keičia: instrumentinės lietu vių liaudies muzikos populia rinimas.
I į c
l(»(> t
Dauoumai Universiteto ansambliečių šiandien — dvide šimt Jų gimimo metais ansamblio grupių vadovai Elena Morkūnienė, Daiva Clčinskienė ir Vytautas Cetkauskas pradėjo savo pedagoginį ir kūrybini darbą studentų ko lektyve. | ansamblį vadovai atėjo skirtingais keliais ir su skirtinga darbo patirtimi, bet visi užsikrėtė studentų jau nyste nuotaika. Prasidėjo bendras vadovų ir ansamblio gyvenimas, bendri šimtai kilometrų ir koncertų nerimas. Gal ir netikėjo vadovai, kad čia pradės realizuoti savo kūrybinius sumanymus. .. Bėga kasdieninio darbo savaites, metai, šventes ar festi valiai keičia vieni kitus, ateina ir išeina studentų kartos, keičiasi programa. Nuoširdus darbas atnešė sėkmę ir pri pažinimą — iš keturiolikos respublikinių konkursų, ku riuose įtemptai varžėsi pajėgiausi Lietuvos kolektyvai, Uni versiteto ansamblis trylika (kas sakė, kad nelaimingas skai čius7) kartų laureatas. Kiekvienas, bent trumpą laiką pa buvęs ansamblyje studentas patiria džiaugsmo, vadovų dėmesio, gauna jinių. Šių metų konkurse buvo vertinama ne tik visa progra ma, bet ir atskirų ansamblio grupių meistriškumas. Vėl laimėjimas: choro, šokėjų bei orkestro grupės pripažintos geriausiomis respublikoje. Po gražiausių pasirodymų — „juodas“ darbas repeticijose, nuovargis ir paskutiniai troleibusai.. . Jūsų dėmesiui — keletas gerbiamų vadovų minčių apie studentų ansamblio specifiką, brangiausias darbo akimirkąs.
LTSR n. a. Elena Morkū nienė Beveik visi ansamblio šo kiai — baletmeisterės kūry ba. Daugelis kompozicijų bei choreografinių pastatymų premijuoti Vadovė — daugelio švenčių vyr. choreografė (prisimin kime kad ir paskutiniąją są junginę liaudies dainų ir šo kių ansamblių šventę Vilniu je). Choreografės kūryboje išradingumas ir fantazija ne atskiriami nuo rimtų moksli nių studijų — 1972 m. apgin ta kandidatinė disertacija apie XIX a. pab. — XX a. lie tuvių liaudies choreografiją.
— Labai džiaugiuosi, kad dirbu su studentais. Choreo grafija — jaunas menas, an sambliečiai irgi jauni, nori šokti, taigi bendrą kalbą vi sada randame. Džiaugiuosi, kad studentų entuziazmas ne blėsta. Gal todėl, kad ansamb lis daug duoda, gal net ant rą specialybę tiems, kurie mėgsta šokį. Išlieka šokėjų grupėje tik ištvermingiausi; kas nesuderina paskaitų su repeticijom, nespėja, nenori, nesugeba — išeina. Patys at kakliausi, atšokę penkerius metus ir atsisveikinę su ko lektyvu, kartais prasitaria: „Savo grupę nelabai pame nu, o ansamblį..." Mano darbas kolektyve prasidėjo tada, kai ansamb liečiai už savo meną iš Mask vos festivąlio parsivežė auk so medalį. Šokėjai labai pa sitikėjo savimi, ir mano pra džia buvo nedrąsi ir neleng va. Palaipsniui susiformavo nauja karta, su kuria jau tvirtai ėmiau dirbti ir siekti savo tikslo — aukšto meni nio lygio. Tikslas sunkus, nes mes netenkame atlikėjo, kai
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 VTbifns — MTP-3
jis pačiose jėgose, kai jau įvaldyta šokio technika ir iš raiška, kai su juo nebesunku dirbti. Kartais neviltis apima, kai po grupės sustip rėjimo ateina kritimas, vėl reikia pradėti nuo abėcėlės. Per dvidešimt metų buvo daug nuostabių akimirkų. Gražiausios — vyriausybės ir žiūrovų pripažinimas, per galės, koncertai. Tai juk lai mė. .. LTSR n. a. Vytautas Cet kauskas
Kai repeticijoje ateina nuo vargio ar silpnumo minutė, gelbsti vadovo žodis. Kartais piktokas, kandus, kartais švelnus ir skatinantis, bet visada gyvas ir liaudiškai paprastas, net kai apie sudė tingus dalykus kalbama. Daugeliui kolektyvų vadovas buvo konsultantu, Konserva torijoje ruošia būsimus chor vedžius. O kiek dainų ir an samblių švenčių, kuriose maestro buvo vyr. dirigentu! Bet daugiausia darbo įdėta ir laiko praleista su Univer siteto choru. Kodėl?
— Mėgstu jaunimą. Jis pa slankesnis, greičiau reaguoja ir suvokia, ko nori, stengia si geriau dainuoti. Kartais mažiau balso, bet daugiau entuziazmo, kas atperka. Pa tinka dirbti su ansamblie čiais, nes jie moka pasitemp ti, dažniausiai neapvilia (mu zikiniu požiūriu), ištvermin giŽinoma, visko būna. Sun kiausia pirmam — antram kurse, paskui — geriau. Kai mūsų choristai baigia Uni versitetą, juos griebia visi chorai, nes žmogus gali dai nuoti ir gerai dainuoti. Metai ansamblyje daug
duoda, ir ne tik balso požiū riu. Plečiasi akiratis, ansamblietiškas gyvenimas skatina domėtis ne vien savo buiti mi, apskritai — tai kelias į teatro, simfoninės muzikos supratimą. Studentas tampa bendro kultūrinio gyvenimo dalyviu. Kai pirmąkart atėjau j šį kolektyvą, buvau konsultan tu. Tuo pat laiku dirbau su profesionaliu choru ir į sa viveiklininkus žiūrėjau trupu tį iš aukšto. Ėmiau dirbti, no rėjau pritempti chorą iki profesionalaus kolektyvo ly gio, siekti vokalo kultūros, išraiškos, emocionalumo. Sie kiau tikslo, bet tik siekiau, nes mene viršūnių nėra, to bulumo — irgi. Niekada ne galima pasakyti „Štai jau la bai gerai". Daiva Cičlnskienė Iš trijų vadovų orkestro vadovės bene trumpiausia kūrybinė biografija, nes atėjo ji į ansamblį, būdama studentė. Padaryta daug. Ne tik derinti kankles vadovė sugeba, ji — puiki atlikėja, dirbą su kitais kolektyvais. Matome ją ir ant dirigento pakylos respublikos šventė se. O ką paliko dvidešimt darbo metų Universiteto an samblyje?
Studentų ansamblis — la bai darnus kolektyvas. O čia dar tokie kolegos, meno va dovo kūrybingumas! Ir patys ansambliečiai — kaip magne tas. Tikiu, kad su tokiu pat džiaugsmu dar 20 metų dirb čiau. Iš mokyklų dabar ateina labiau muzikoje išprusę žmo nės. Nebereikia pradėti nuo pačių pradžių. Pasikeitė stu dentai ir kaip asmenybės — labiau apsišvietę, laikas, ma» tyt, daro savo. Tik anksčiau studentai buvo gal kiek linksmesni, liaudiškesni, jei taip galima pasakyti, daugiau dainų mokėjo ir dažniau jas dainavo. Aptskritai, sunku šnekėt apie anų laikų studentą, nes aš tada pati jaučiausi vien minčių ir vienmečių būry. Atėjau į ansamblį, būdama konservatorijos pirmakursė, nejauku: daugelis atlikėjų už mane vyresnės, ruošėsi pa sauliniam jaunimo festivaliui. Bet greit susigyvenome, daug ko buvo mokytis, jaučiausi tikra ansamblietė. Įvykių buvo daug, ir įspū džių galybė. Patys ryškiausi? Labai seniai, 1959 m. mūsų sėkmingas sekstetas, susitiki
Unhreariteto 3, „TarytMa stniaalll* Telefonai — 15834, ksMrtafee** spa—foiiįe 25343
Matyt, derėtų dar vieną — tegu ir kuklesnę — sukaktį pagarsinti: jau penkeri me tai ansambliui vadovauja LTSR n. a. V. Aleksandravi čius. Nemaži ir šiojo penk mečio darbai; atsidavimas kolektyvui, energija tarsi ro do, ar tik nebus sekama vy resniųjų kolegų pavyzdžiu, jų ištikimybe ansambliui. Jeigu buvo užšnekinti trys vadovai, neaplenkime ir ket virtojo. Taigi — kas reikšminges nio kolektyvo gyvenime Įvy ko po visų sėkmingų konkur sų ir festivalių, kurių netrū ko šiais, Didžiojo Spalio še šiasdešimtmečio, metais? Ansamblio meno vadovas V. Aleksandravičius: — Siekiame plėsti savo veiklą, vis didesnėje žiūrovų auditorijoje ugdyti gražios dainos, muzikos supratimą, prisidėti prie visuomenės me ninio išprusimo. Vienas iš šio mūsų kelio etapų — pasira šyta bendradarbiavimo sutar tis su Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo ko lektyvu. O viskam pradžią davė pa žintis su susivienijimo direk toriumi A. Rubavičiumi per mūsų viešnagę Paryžiaus mu gėje, kai pavasarį koncerta vome LTSR paviljone. Vė liau buvau pakviestas daly vauti uteniškių tradiciniame renginyje — veteranų dieno je. Lyg ir atsitiktinė pažintis — o davė akstiną dviejų ko lektyvų bendradarbiavimui. Pasižadėjome rengti darbinin. kams koncertus, šefuoti jų meno saviveiklininkus, keis tis fotoparodomis apie kolek tyvų gyvenimą ir kt. Mano me, kad ši sutartis bus nau dinga abiems pusėms. Pirmasis Universiteto dai nų ir šokių liaudies ansamb lio koncertas Utenos trikota žininkams įvyko lapkričio 2 d. Kolektyvas ir meno vado vas labai patenkinti šia iš vyka. Ir nuoširdaus susitiki mo gėlės, ir puikios akusti kos salė talkino ansamblie čių nuotaikai: koncertas pa sisekė. Tuoj po jo studentai pasklido po cechus, ekskursi joje juos lydėjo susivienijimo direktorius A. Rubavičius, profsąjungos komiteto pirmi ninkas E. Kutka. Seimininkų nuoširdumas paskatino dar tvirtesnei darbininkų ir stu dentų draugystei. V. TIRVAITE, A. JUODUPIS
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4C00 egi. Užs. Nr. 3501
PRIVALAI —
VADINASI GALI Meno saviveiklos apžiūro je, skirtoje Universiteto 400 metų jubiliejui, aktyviai da lyvaujame ir mes, Saulėtekio miestelio studentai. Kiekvieną šeštadienį fakul tetų jungiamajame korpuse vyksta vakarai — apžiūros: Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete — specia lybėse, Teisės — kursuose. Artimiausiu laiku turėtų pra sidėti PEF bei PF meno savi veiklos vakarai. Taigi, darbo daug, kultūros klubų narius užvirsta begalė organizacinių problemų. De ja, jas ne visada bendrai sprendžiame. Paprastai, kiekviename va kare, koks fakultetas jį beorganizuotų, po saviveiklos programos prasideda šokiai. Į juos prisirenka tiek daug, kad reikia rūpintis tvarka vieta, laiku. Miestelyje rengiami vaka rai tapo populiarūs, be stu dentų, čia besimokančių, mes priimame svečius iš Matema tikos ir mechanikos, Chemi jos fakultetų, net iš kaimy ninio Inžinerinio statybos instituto. Deja, svečiai ne vi sada nori pripažinti pas mus galiojančių elgesio taisyklių ir tvarkos. Pavėlavusių ir ne tvarkingų mes į vakarus ne priimame ir nepriimsime. Norėtume, kad kitų fakul-' tetų meno saviveiklos vaka rų rengėjai, jų dalyviai ir žiūrovai parašytų j mūsų laikraštį, kokie rūpesčiai juos vargina, patartų, pa reikštų savo nuomonę ir konkrečius pasiūlymus. Universiteto jubiliejus ne už kalnų. Šiai didžiajai Alma Mater šventei mes, jos vai kai, privalome ruoštis negai lėdami nei jėgų, nei jaunat viškos energijos! Privalai — vadinasi, galiV. GUNTIS TF kultūros klubo pirmininkas
III k. lituanistai nuošir džiai užjaučia kuratorę doc. E. JAKAITIENĘ dėl mamytės mirties.
Chemijos fakulteto III k. 2 gr. studentai užJauUa Olegą MELNIKOVĄ dėl tėvelio mirties.
LV J3782
RSDuuntNm* ALGB KBF'A