\
-
r..................
VISŲ SALIŲ PROLETARĖ •^JENYKITĖSI
°ą/7 TUKENTAt
1966 m.
:
O
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
I
gruodžio mėn. 21 d.
| TREČIADIENIS Nr. 38 (585) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
Mokykimės studijuoti
O O X X Y X
$ X v Y x X X O X v X X
X O O X X X X O X y X X X O X X X X X X X X X
Dabartiniam aukštosios mokyklos komjaunuoliui negana gerai ar labai gerai mokytis. Penkiatūkstantinis Universiteto komjaunuolių būrys jj įpareigoja ir visuomeniniam darbui. Bet ne kiekvienas gali suderinti mokslą su visuomeniniu darbu, ne kiekvienas ir stengiasi, kad laisvalaikis praeitų įdomiai, turiningai, o ir ne visi moka savarankiškai studijuoti. Filologai nepriekaištingai vertina ketvirtakursių anglisCių Vidos Jefimovaitės ir Nijolės Selvestravičiūtės komjaunuoliškus darbus. Grįžta iš paskaitų į bendrabutį, Taure valgykla nedirba, skuba Į miestą pietų, o ryt — nelengvos specialybės paskaitos. Ruošiasi namuose, jei trūksta literaturos — skaitykloje. Keletą valandų skiria komjaunimo darbui, reikia šios savaitės filmus ir spektaklį pažiurėti. Ir sugebėk visur, žmogau, suspėti. Bet ir Vida, ir Nijolė studijų metais patenkintos. Sugebėti visur suspėti, planingas dienos darbas yra menas, kurį nugali komjaunuoliškas ryžtas. Tokių studentų mūsų Universiteto fakultetuose dešimtys, šimtai. Ketvirtakursiai anglistai teisėtai didžiuojasi Rolandu Idzeliu. Jautrus draugų poreikiams, mandagus, draugiškas. geras studentas -- taip atsiliepia apie jį fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. Apsilankęs Tauro bendrabučio 326 kambaryje, Rolandą radau besiruošiantį anglų kalbos teorinės fonetikos įskaitai. Spragtelėjo foto aparato užraktas, bet Rolandas bandė įtikinti, kad apsieičiau be foto. Mes įsikalbėjome... Gerai prisimenu 1965 metų vasarą, kai Tauragės rajono ..Lenino keliu“ kolūkyje taikininkavo IFF studentai. Rolandas Idzelis buvo pamainos viršininku. Už gerą ir nepriekaištingą darbą kolūkio pirmininkas P Rudys Rolando pamainą apdovanojo atminimo dovanomis. Šią vasarą Rolandas atliko pedagoginę praktiką ir buvo vadovu pionierių stovykloje Juodkrantėje. Būti fakulteto profsąjungos vadovu — nelengvas visuomeninis darbas. Visiems geras nebusi, nors ir vietų bendrabutyje studentams pakaktų. Darbas aktyve ir susirinkimuose atima nemaža studijų laiko. Tik spėk suktis. Liko suskaitytos dienos iki žiemos sesijos. Gerai išlaikyti egzaminus — mūsų visų pirmaeilis uždavinys. J. GIRDVAINIS
Sužaliuos vasarojus Įprasta laikyti studentiškus metus šviesiausiais gyveni mo metais. Man norisi dar pridėti: ir reikšmingiausiais. Universitete mes subręsta me. Universitete nėra kada eiti, reikia bėgti, nes kiekvieną dieną laukia aibė paskaitų, koliokviumų, seminarų. Dažnai skaitomi dalykai mumyse neranda savo vietos, atrodo nereikšmingi ir kalame juos tik todėl, kad įeikia. Tačiau jau ketvirtais studijų metais ima ryškėti džiuginančių žinių kontūrai, kurie buvo renkami mažiau siom dalelytėm iš viso mus
supančio gyvenimo. Atsiranda tavo pasaulėžiūra, tavo nuo monė ir laisvas mąstymas. Man atrodo, toks ir yra Uni versiteto tikslas: paruošti žmo gų, parodyti prieš jį esančius kelius, padėti jam susigaudyti sudėtingam gyvenimo procese, o kuo bus žmogus, kokiu jis taps, priklauso nuo jo pa ties. Mus visus, filologus, paruošė būti mokytojais, Universi tetas pasodino į vienodą dirvą, tačiau praeis eilė metų, ir kaip nevienodai žaliuos vasa rojus. I. ADOMAVlClUTE
Studijos aukštojoje mokyk loje pareikalauja iš kiekvie no studento nemaža jėgų, ryžto. Jos iš pagrindų skiria si nuo mokymosi vidurinėje mokykloje. Todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kai vidurines mokyklas baigusieji su pagy rimu (aukso ar sidabro me daliu), nesugeba nors paten kinamais pažymiais studijuoti Universitete, neišlaiko įskai tų, egzaminų, paliekami ant riems metams tame pat kur se ar už nepažangumą paša linami jš aukštosios mokyk los. Tyrinėjant to priežastis, pastebimas nemokėjimas stu dijuoti, nesilaikymas studen tams nustatyto higieninio darbo ir poilsio režimo. Apie protinio darbo fizio logiją ir higieną, apie stu dento darbo ir poilsio režimą yra prirašyta daug darbų, straipsnių, metodinių patari mų. Deja, jei paklausi kurį nors studentą, ką jis proti nio darbo higienos klausi mais yra skaitęs, kurio auto riaus pasiūlytą studentams darbo ir poilsio režimą jis laiko tikslingiausių, — atsa ko, kad apie tai nėra skaitęs ir nežinąs. Antras sako, kad darbo režimo reikšmę žinąs, bet jo negalįs prisilaikyti, nes dabartinis gyvenimas esąs toks judrus, jog iš anksto visi susidaryti planai sugriū vą. Tačiau tai netiesa. Tik tam trūksta laiko studijoms
ir aktyviam poilsiui, kas ne moka laiko branginti ir jį tvarkyti. Artėja žiemos egzaminų sesija. Tiems, kurie nesugebė jo per semestrą sistemingai, nuosekliai studijuoti, teks „virš normos" padirbėti, ne retai ir naktį. Jiems ypač svarbu prisiminti protinio darbo higieną. Tyrimais įrodyta, kad dau guma studentų gali su per traukomis per dieną dirbti 10 valandų. Ir jeigu nakties metu .išmiegos 8 valandas, toks krūvis ijiems visai ne kenks. Tačiau, jeigu sesijos metu prasėdima prie kny gų iš eilės keletą dienų ir naktų be reikiamo poilsio, rezultatai gali būti liūdni. Prisiminkite daugeliui gerai žinomą sportinį persitreniravimą. Kažkas panašaus gali įvyk ti ir ruošiantis egzaminams, jeigu nesilaikoma protiniam darbui nustatytų normų ir higieninių reikalavimų. Dėl protinio pervargimo pradeda ma blogiau atsiminti naujai studijuojamą medžiagą, pa miršti, kas jau, buvo anks čiau išmokta, kaip sakoma, „pradeda viskas maišytis". Taip pat gali atsirasti nemi ga, nenoras valgyti, padidin tas nervingumas. Viso to kiekvienas gali iš vengti, jeigu darbo bei poil sio režimą susidarys, atsi
žvelgdamas j savo fiziologi nes ir psichologines ypatybes, tai yra, pažins pats save ir higieninius reikalavimus. Čia pirmiausia tenka prisiminti, kuriuo būdu, kada ir kokioje aplinkoje studijuojant, grei čiau ir geriau atsimeni stu dijuojamą medžiagą: ar kai pats vienas tyliai skaitai (ma tymo atmintis), ar garsiai skaitant (klausos atmintis), ar dirbant grupe (3—4). Svar bu ir tai, kuriuo paros metu jūs esate protiniai darbin giausias, kokioje aplinkoje jums geriausia studijuoti: skaitykloje, auditorijoje, ka binete, namuose, bendrabuty je; prie kokio apšvietimo, kokios kambario temperatū ros ir pan. Tik pažinus save, įskaitant ir savo sveikatą, bei protinio darbo aplinkos hi gieną, galima susidaryti tokią protinio darbo sistemą ir re žimą, kuris leis per trum piausią laiką pasiekti geriau sių rezultatų. Niekam nerekomenduoja ma mokytis naktimis. Kai kas mano, kad naktį lengviau susikaupti. Taip nėra. Studi javimas nakties metu — tai neekonomiškas, neprotingas laiko ir jėgų eikvojimas. Ką rytais galima išmokti per 1 valandą, naktį tenka mokytis 2—3 valandas, o po tokios nakties diena būna jau ma žai darbinga. Miegas dieną nesuteikia organizmui pilna
verčio ir tikro poilsio. Taip pat niekam nereko menduojama vartoti kokius nors dieninius stimuliatorius (skatintojus) protiniam dar bingumui pagerinti. Jie gali greitai organizmą pervargin ti, išsekinti, sukelti nemigą ir, tuo pačiu, sumažinti dar bingumą bei pabloginti at mintį. Studento darbo dienos re žime turi būti numatytos kuo pastovesnės valandos: savarankiškam studijavimui, valgiui, aktyviam poilsiui (sportui, saviveiklai, kultūri nėms pramogoms, grožinės ir politinės literatūros skaitys mui) ir miegui. Kuo geriau šio režimo elementai bus kasdien išdėstyti, tuo leng viau bus derinti protinį dar bą (studijas) su visuomenine veikla, tuo geriau seksis stu dijuoti ir sėkmingai dirbti. Nuodugniau apie priemo nes protiniam darbingumui išlaikyti ir jam gerinti siū lome perskaityti sekančiuose straipsniuose ir brošiūrose: V. Kryžanovskis, Studentų darbo higiena („Mokslas ir gyvenimas", 1983, Nr. 3); J. Kupčinskas, Atmintis ir prie monės jai pagerinti („Moks las ir gyvenimas", 1963, Nr8); J. Sopauskas, Protinio darbo higiena, V., 1962; V. Kviklys, Protinio darbo hi giena, V., 1955, Doc. V. KVIKLYS
••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••S*
KOVINĖS ŠLOVĖS MUZIEJUJE — Jūs- į kovinės šlovės muziejų? — paklausia budin tis karininkas ir tuoj pat iš skiria pasiuntinį, kuris paly di mūsų 30-ties studentų grupę. Junginio kovinės šlovės muziejus buvo atidarytas šiais metais, jo atidaryme dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo ir šio junginio vetera nai, LKP CK sekretoriai, vy riausybės nariai, visuomeni nių organizacijų atstovai. Ekspozicijos atskirų šalių eksponatai pasakoja kain Lietuvoje kūrėsi pirmosios
Raudonosios Armijos dalys. Iš stendo žvelgia 1-jo lietu viško Žemaičių pulko kariai ir vadai, matom atskiros ko votojų grupės kovų epizodus. Toliau — 5-ojo lietuviškojo Vilniaus pulko kovų ke lias, ėjęs per Zarasus, Dūkš tą, Švenčionis ir Vilnių to liau į vakarus. Štai pirmieji LKP ir Tary bų valdžios organizatoriai V. Mickevičius—Kapsukas, P. Eidukevičius, Z. Aleksa-Angarietis. Visą sieną užima karve džių ir generolų, kuriuos iš
augino Nemuno kraštas, portretai, nuotraukos eilinių seržantų ir karininkų,* pasi žymėjusių kautynėse už savo krašto laisvę. Didelis stendas skirtas pa vaizduoti 16-osios Lietuviško sios Raudonosios Vėliavos ordino Klaipėdos vardo šau lių divizijos kovų keliui nuo Balachnos, snieguotų Oriolo žemės laukų iki gintarinės Baltijos. Pasikeliame į antrąjį aukš tą. Patenkame į junginio šlovės kelio salę, kur per visą sieną stambiomis meta-
STUDIJŲ DRAUGE, ateik išlydėti senųjų metų Į Universiteto Aktų salę. Cla gruodžio 31 d. 21 valandą prasidės naujametinis vakaras — šoksime ir llnksminsimės iki sekančių metų sausio 1 dienos „trečiųjų gaidžių". Vakaro metu maty sime šventinę programą; veiks bufetas ir baras. Jeigu nori, gali jau dabar užsisaky ti staliuką. Laikrodžiai netrukus pradės skaičiuoti naują, laimin gą laiką. Tikriausiai ir Tu, brangus drauge, ateisi kartu su savo draugais sutikti Naujųjų metų — naujų busi mų džiaugsmų, naujos laimės. Tad paskubėk Įsigyti pa kvietimus studentų profkomitete (kasdien nuo 15 iki 18 vai.). STUDENTŲ PROFKOMITETAS
Papulkininkis V. Ragauskas rodo 16-oslos Lietuviškosiosdivizijos nueitą kovų kelią.
linėmis raidėmis ir strėlėmis pavaizduotas garbingas junginio kelias nuo Kostro mos kovos krikšto vietų. Pirmasis kaimas, kurį junginys išvadavo LTSR te ritorijoje — Dainava. Toliau, į pietus nuo Vilniaus, Valki ninkai ir Dainavos krašto sostinė — Alytus; persikėli mas per priešo ginamą Ne muną. ' Net vienuolikai ge riausių šio junginio karių suteikiami Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai: tai t. Petrakovas, S. Vasčenka, A. Sapožnikovas ir kiti. Garbė didvyriams, žuvusiems už mūsų krašto laisvę. Pagaliau Kenigsbergo štur mas ir Baltija, kur ir baigia si junginio, nuėjusio tūks tančius kilometrų, išvadavu sio šimtus kaimų ir dešimtis miestų, kovos kelias. Čia pat patrankos, pabūklai, kulko svaidžiai ir kiti ginklai, su kuriais mūsų šaunieji kariai skynė kelią į pergalę. Reikia tik padėkoti visiems kovų veteranams ir jungi nio vadovybei, kuri tiek pa sidarbavo ir sukūrė unika lų, puikų ir turiningą muzie jų, auklėjantį jaunąją kar tą, įkvepiantį naujiems žy giams vardan šviesios žmo nijos ateities-kpmunizmo. Papulk. V. RAGAUSKAS A. SESTAKOVO nuotr.
TARYBINIS STUDENTAS i'*'*'^'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*''*'**'*''
2 p*L
Skaitykloje JUMORESKA Neperseniai vis tik bu vau skaitykloje. Bendrojo je. Šventė. Neaišku? At ėjau pirmą kartą, kad mo kytesnis atrodyčiau. Ta proga. .. ir rašau. O kiek minčių kyla joje besėdint. Netikite? Tai tikra esteti nio lavinimo įstaiga. Kas dar nebuvote — patarčiau. Priešingoje stalo pusėje, atsivertusi žurnalą „Turist“, sėdi kuoduota mėly nakė. (AŠ nerankioju akių kolekcijų, tačiau šitos bu vo, būtent, tokios.) Trupu tėlį pravėrusi burną, smi liumi ji intensyviai krapš tinėja smaiiiukę, kiek raus telėjusią nosytę. Kruopš čiai, pasukdama pagal pirštą galvą reikiama kryptimi, Ji tarsi neramus ieškotojas tęsia savo su manymą. O laikrodis, kaip sako vienas rašytojas, bė ga sesijos kryptimi toliau. — Kaip sekasi? — pa klausiu. — Sunku. Nesuprantu. Niekas nelenda į galvą. . . Šį kartą mes abu vienas antro nesupratome. Nuti lau, o minutėlę palaukęs, teiraujuosi vėl: — Tai, vadinasi, krapš tote? — Beviltiška. Nieko ge ro tu čia nesukrapštysi. — Neabejotina. Seniai užsiiminėjate? — Aš čia nuo ryto sė džiu. Pagaliau nusprendžiau paklausti paskutinį kartą: — Mieloji! Kokią reikš mę turi šitas ilgalaikis ir chroniškas nosies krapštymas? — Hi. Jūs čia apie no sį, — maloniai suglumo pašnekovė, tačiau tai tru ko akimirką, o paskui tėš kė tarsi iš Šaudyklės: — Noriu — krapštau, noriu — nekrapštau! Ap lamai, nepadoru kabinėtis prie nepažįstamų merginų. Einu toliau lyg Palangos Juzė, tik be žirklių. Kaž kur skaityklos gale, ant paskutinio stalo, — šūsnis knygų. Trūksta tik skaity tojo. Kada jis pasirodys — šiandien ar po savaitės? Rizikuoju. Susikraunu vi sus popierius ir popierga lius. — O tu matai, kokios jos kojos? — girdžiu de šinėje. — Kreivos, kreivos.. . Chiii... — Žiemą kalnais su to kiomis gera laipioti. — Aha! Kaip su vikš rais. Chiii. . . — duoda miš rus ansambliukas. Pasižiūrėjau į savo ko jas. Rodos, ne apie mane kalba. Pagaliau, gal tai ir įdomiau, negu krapštinėti nosį, dantis. . ? Pasitrau kiu į šalį, bet, kaip sako, nuo vilko bėgau, ant meš kos užbėgau. Greta sėdėjo gyva, judri skaitytoja.. . Tartum gyvsidabris. Ji vis audė ir audė iš vietos tai prie knygų, tai atgal, kaukšėdama smailiais kul niukais. Bandau skaityti, susikaupti — viskas vel tui. Padarau budelišką iš vaizdą, giliai iškvepiu pro nosį ir dėbteliu į ją balto mis. Ji sušnairuoja į savo kaimyną ir sukužda: — Mes? Nieko bendro. Fui! — Man ir nereikia ,,bendro“, — supykstu. — Rūstuolis. . . — Šiandien skaitykloje nieko gero, — prabyla mano pažįstamo, staigiai iš kažkur atsiradusio, bo sas. — Sakyk, turiu teisę ar ne užsiiminėti savo reika lais skaitykloje, — su pykstu nejuokais. — Taip, brangusis, — ramina, — čia kiekvienas ir užsiiminėja savo reika lais. Skaitykla ūžė perpildyta išsekusiom, perdžiūvusiom ir sutrūkinėjusiomis _ nuo „mokslo“ galvomis. Užiau ir aš, kol atėjo tikrasis šeimininkas, nuvarė mane nuo stalo ir ramiai išėjo su draugais į kiną. O sekančią dieną, semi nare aš tylėjau, kaip žu vis. Skaitykloje buvau už miršęs ir tą, ką žinojau. Tyliu. Pats kaltas. Nerei kėjo eiti į tą mokslo, madų ir plepalų avilį, iš kurio kiekvieną vakarą išsiver čia masė išliesėjusių nuo stovėjimo ir atvirkščiai proporcingų nuo sėdėjimo. Taip. Vaizduoti ištroškusį mokslų — menas. Dauge lis juk barzdomis preten duoja į dailininkus, ugiu — į krepšininkus. . . Tik tai ilgaausiai kažkodėl nesibroliuoja su zuikiais ar asilais. O kodėl? V. JASKUTELIS
1966 m. gruodžio mėn. 21 d.
Ar mokame studijuoti marksizmą-leninizmą 967 metais sukanka pen pradėjo kurti komunistinę vi J. PETRUŠKEVIČIUS kiasdešimt metų Didžia suomenę. Po antrojo pasauli TSKP istorijos katedros jai Spalio socialistinei nio karo socializmo keliu pa aspiiantas revoliucijai, kurią, Komunistų suko eilė Europos ir Azijos -------♦♦♦--------partijos vadovaujamas, įvykdė šalių. Šeštojo dešimtmečio pa Rusijos proletariatas sąjungo baigoje į demokratijos ir so už socializmo ir komunizmo je su plačiosiomis darbo vals cializmo vystymosi kelią pa idėjų galutinę pergalę, reikia tiečių masėmis. suko didvyriškoji Kubos liau giliai ir kūrybiškai šias idėjas Spalio socialistinės revoliu dis. įsisavinti, reikia, V. Lenino cijos pergalė — tai marksiz Taigi, žmonijos vystymosi žodžiais tariant, „mokytis ko mo-leninizmo idėjų įsikūniji istorija pilnai patvirtina tų munizmo". Tai — objektyvus mas praktikoje. Ji buvo ne teiginį, kad marksistinis-leni- būtinumas kiekvienam. Todėl paprastai sunki. „Marksizmą, ninis mokymas yra visagalis. visiškai nesuprantami kai ku — rašė Leninas, — kaip vie Jis visagalis, nes jis teisingas. rių studentų „samprotavimai", nintelę teisingą revoliucinę Jis teisingas, nes jis objekty kad, girdi, „kam matemati teoriją. Rusija iš liesų išsiken- viai atspindi patį gyvenimą su kams, fizikams reikalingi vi tėjo per pusamžio istoriją ne visais jo prieštaravimais, tei suomenės mokslai?". Kokios girdėtų kančių ir aukų, nere singai nurodo jo vystymosi srities specialistas bebūtum, gėto revoliucinio didvyrišku kryptį. gilus marksizmo-leninizmo įsi mo, nepaprastos energijos ir Buržuazinės santvarkos gy savinimas, marksistinė-leninipasiaukojamų ieškojimų, mo nėjai daugiau kaip šimtą metų nė pasaulėžiūra, marksistiniskymosi, išmėginimo praktiko- bando paneigti marksizmo tei dialektinis metodas padės tau je. .." (V. Leninas, Raštai, singumą, bet vis nesėkmingai. teisingai įprasminti specialius 31 t., V., 1955, 9). Marksizmo pergalė — akty dalykus, apibendrinti savo Sunkus, sudėtingas buvo vios kovos naujo su senu, pa darbo rezultatus. kelias ir į socializmą. Tarybų žangaus su atgyvenusiu rezul Tačiau tenka konstatuoti tą Sąjunga daugiau kaip ketvirtį tatas. Nuošalyje nuo šios ko faktą, kad nemaža studentų amžiaus buvo tartum apsiaus vos negali likti nė vienas su dalis nepakankamai gerai mo ta tvirtovė. Imperialistai ne brendęs socialistinės visuome- ka studijuoti TSKP istorijos, kartą kėlė prieš ją ranką, nės pilietis, nes nėra ir negali dialektinio ir istorinio mate Socializmo statybą žlugdė ir būti nieko kilnesnio, nieko rializmo, politinės ekonomijos vidaus klasinis priešas. Ta teisingesnio, kaip kova už ir mokslinio komunizmo daly čiau tarybinė liaudis įveikė pažangą, už socialistinės vi kus. visus sunkumus, sėkmingai suomenės sukūrimą. Bet, norint Šios disciplinos įsisavini pastatė socializmą ir dabar aktyviai ir sąmoningai kovoti mas vyksta dviem pagrindi-
1
Konkretus darbas - komjaunuolio pareiga („Tarybinio studento" spec. korespondento J. Giraičio po kalbis su Istorijos ir filologi jos fak. komjaunimo komite to sekretoriumi J. LAKIU)
pusės semestro darbą silpnai jose susirinkimai praėjo pui besimokantieji studentai. kiai. Tai buvo ne tik "kom Gal kas ir nusišypsos: ataskaita prieš svarstom, svarstom, o skoli jaunuolių draugus. Tai buvo pokalbiai ninkai buvo, yra, ir tikriau siai bus. Iš tikrųjų, ar mūsų apie žmones, apie pirmines 1. Kaip Istorijos ir filologijos priemonės duoda efektą? Ne komjaunimo organizacijas, fakulteto komjaunimas rūpi žinau, kiek jos padeda. Prisi apie komjaunimą, Jie atnasi studentų pažangumu ir menu, po žiemos sesijos ruo lankomumu? šėmės išplėstiniam posėdžiui skleidė komjaunuolių vidinį dėl skolininkų. Užgirdo stu pasaulį, jų pažiūras, jų sieĮ šį klausimą galėtų geriau dentai, komjaunimo kimus bei poreikius. Susirinatsakyti mūsų komiteto narė komitetaskad svarstys visus fa kimai subūrė komjaunuoN. Selvestravičiūtė, turinti kulteto skolininkus. Prieš po ilgametį darbo patyrimą šioje sėdį skolininkų sąrašai liūs, privertė juos pasitemptirpo, srityje. Aišku, visi komiteto ti. Reikia tikėtis, kad pirmi pavasario sniegas. nariai skiria daug dėmesio kaip 2. Kuo reikšmingi filologams nių organizacijų biurai tuo šiems klausimams. Bet mes 1966 metai? pasinaudos ir įtrauks visus esame ne idealistai ir žinome, Daug kuo. Reikėtų parašyti kad vien komjaunimo komi knygą, kad visa apsakytum, komjaunuolius j visuomeninį teto pastangos pagerinti pa kas buvo reikšminga mūsų fa gyvenimą. žangumą fakultete neatneš 4. Kuo IFF komjaunuoliai daug naudos. Mes siekiame, kultetui. Bet man norėtųsi pažymėti prisidėjo prie Vietnamo liaukad pažangumu ir lankomu mu rūpintųsi kolektyvai-pir- kai ką iš komjaunimo gyveni dies kovos? minės organizacijos, kad mo. Šiais metais tapo madinga Daugiau kaip pustrečio šimskolininkas būtų svarstomas „atgaivinti senas ir kurti nau taip pat principingai ir griež jas tradicijas". Apie šios „ma to komjaunuolių dirbo taltai, kaip ir chuliganas ar dos" svarbą ir reikšmę, atro koše ir uždirbtas lėšas skyrė girtuoklis (laimei, tokių be do, nėra reikalo kalbėti. Mes Vietnamo liaudžiai, Statybų veik nėra). Aišku, atskiras dėkingi kai kuriems partinio vadovų atsiliepimu mūsų skolininkas — atskiras atve- biuro nariams ir dėstytojams, komjaunuoliai tikrai šauniai kurie padeda ir pataria mums. jis ir atskiras pokalbis su juo. Vienas — tinginys, ki- Mes daug pasiekėm: tikriau padirbėjo. Ypatingai pasižytas — negabus, o dar kitas sia. nė vienam fakultete nėra mėjo, organizuojant talkas, gal nemokėjo teisingai supla tokių įdomių ir linksmų krikš II k. istorikas Algis Indranuoti savo darbo. Draugų, tynų, kaip pas mus, savotiškai kolektyvo pasmerkimas — buvo atžymėta V. Lenino gi šiūnas. I k. istorikai išėjo didžiausia bausmė, o patari mimo diena, originaliai at į talką visi kaip vienas. Deja, mas, pagalba — rimtas šventėme mediumą ir diplo atsirado ir tokių, kurie ne mantų išleistuves. Mes turime stimulas mokytis. atsiliepė į patriotišką šūkį. Man atrodo, kad skolinin daug gražių svajonių, kurias, 5. Ar mėgsta „Tarybinį stu be abejo, ateityje įgyvendin kų tarpe yra daug tokių, ku sime. Šiais metais fakulteto dentą" IFF komjaunuoliai ir rie neįsisąmonina viso savo komitetas be sa kaip turėtų Universiteto laik padėties rimtumo, su jais rei komjaunimo vo tiesioginio darbo — va kia apie tai pakalbėti, juos dovavimo pirminėms organi raštis atrodyti 1967 metais? reikia pastūmėti iš šalies. Šį zacijoms — dėjo daug pas Taip. Turime neblogą ro darbą gali atlikti tik pirmi tangų, organizuojant stambias diklį: jeigu kartais spaudos nės organizacijos. priemones fakulteto mastu. Pas mus praktikuojami pir Pavyzdžiui: „Žinijos" ketvir platintojas vėluoja atnešti minių organizacijų išplėstiniai tadieniai (kiekvieno mėnesio „Tarybinį studentą", tai j koposėdžiai. Į juos kviečiami pirmą ketvirtadienį įvairiose mitetą vis eina ir eina studėstytojai — kursų vado auditorijose skaitomas politi deniai, klausdami, kada jis vai, komiteto nariai. Posė kos, kultūros, meno klausi pasirodys. džiuose svarstomi skolinin mais paskaitos), fakulteto Man asmeniškai norėtųsi kai ir studentai, kurie pralei istorijos muziejaus įsteigimas, džia paskaitas. komjaunimo istorijos vakarai. matyti laikraščio puslapiuose Ateityje ketiname dar dau daugiau gerų straipsnių apie Komjaunimo komitetas pa stoviai rūpinasi ir pažangu giau organizuoti panašių prie komjaunimo gyvenimą ir mu, praveda eilę priemonių, monių. komjaunimo problemas, Bet 3. Ar ruošiatės dokumentų kad paveiktų skolininkus. tik — gerų! Užtenka Mes palaikome ryšius su keitimui? skolininkų tėvais, kalbame su Ruošiamės, atrodo, kruopš silpnų ir paviršutiniškų. Geri parašyti jais pačiais posėdžiuose, rei čiai. Šiuo metu pirminėse — tai nereiškia kalaujame iš jų ataskaitos. organizacijose jau įvyko kom- „specialistų", Geri — reišNeseniai komjaunimo komi jaunuolių atestacija. Beveik kia apgalvoti, iš širdies patete turėjo atsiskaityti už visose pirminėse organizaci- rašyti straipsniai.
niais būdais: 1. klausant pas pastarasis konspektavimo bū kaitos ir 2. savarankiškai dir das. Be to, konspektas gali bant. būti smulkaus veikalo, straips PASKAITA — vienas iš pa nio planas, jų turinys gali grindinių studento informaci būti išreikštas savais žodžiais jos šaltinių Todėl paskaitoms ar tiksliais išrašais. Konspek būtina skirti rimtą dėmesį. tui reikalavimas, — jis turi Neteisingai elgiasi tie studen išreikšti to, kas konspektuoja tai, kurie be rimtos priežas ma, turinį. ties praleidinėja paskaitas. Ta Savarankiškai dirbant, rei čiau nepakanka tik pasyviai kia vadovautis metodiniais dalyvauti paskaitoje. Reikia nurodymais, kuriuos teikia da įdėmiai klausyti skaitančiojo, lyko dėstytojas, ar atitinkama konspektuoti paskaitą. Paskai metodine literatūra, skirta tos konspektas — tai ne tik studentams. Pavyzdžiui, ruopaskiri užrašyti profesoriaus šiantis TSKP istorijos semiar dėstytojo pasakyti žodžiai, narams, patartina vadovautis sakiniai, o savais žodžiais iš šia metodine priemone: „Sereikštas paskaitos turinys. Jei minarskije zaniatija po istorii gu tik užrašinėjame pavieniais KPSS. Učebn. — metod. pososakiniais, tai dažnai nėra tarp bije dlia studentov 1-go kur jų. loginio ryšio. Be to, toks są". Vyp. 1. — (M.), izd-vo paskaitos konspektavimo bū „Vysš. škola", 1964. das — tai grynai mechaniškas Savarankiškai ruošiantis, veiksmas, kuris mažai ugdo taip pat reikia naudotis ir mąstymą. O svarbiausias mokymo vaizdinėmis priemo kiekvieno bestudijuojančio už nėmis, kurių yra kiekvienai davinys — vystyti savo są disciplinai. Jų nemažai turi ir monę, ugdyti abstraktųjį mąs Universiteto visuomeninių tymą. mokslų kabinetas. Tinkamiau SAVARANKIŠKAS DAR sia studentams TSKP istorijos BAS — studijavimo pagrindas. vaizdinė priemonė yra ši: Jo formos yra įvairios — tai „TSKP. Vaizdinė priemonė ke leninizmo klasikų veikalų ir turiuose leidiniuose" (rusų straipsnių, dokumentų studija kalba). vimas, visuomeninių-politinių Svarbus studentų informaci žurnalų, laikraščių skaitymas, jos šaltinis-konsultacija. Jos pranešimų seminarams, konfe metu studentas gali išsiaiškin rencijoms paruošimas. ti visus nesuprantamus klausi Konspektavimas taip pat mus, likviduoti spragas žinio priklauso savarankiškai dar se. Studento žinių vertinimas bo formai. Konspektuojant ge priklauso ne tik nuo informa riau įsisavinama medžiaga, cijos įsisavinimo laipsnio, bet nes įjungiamas ne .tik regėji ir nuo sugebėjimo informaci mas, bet ir rankos judesys, ją išreikšti. Tiek informaciją vyksta medžiagos pakartojimo įsisavinant, tiek ir ją išreiš procesas. Būtina konspektuoti kiant (žodžiu ar raštu), reikia marksizmo-leninizmo klasikų laikytis istoriškumo principo, veikalus, partinius dokumen t. y., parodyti reiškinio atsi tus. Konspektavimo būdai, radimo priežastis, jos vysty forma ir apimtis irgi yra įvai mąsi ir nykimą (jeigu jis rūs. Veikalai gali būti kons nyksta), jo įtaką kitų reiški pektuojami nuosekliai pagal nių atsiradimui. Gryni pavie skirsnius, paragrafus, t. y. niai faktai be priežastingumo, taip, kaip jie parašyti. Bet jie be apibendrinimo, be analizės, gali būti konspektuojami ir — nėra mokslinis aiškinimas. pagal idėjas, mintis, kiekvie Tačiau, kai operuojama vien nai minčiai išreikšti medžiagą tik abstrakčiais teiginiais, neimant iš įvairių skirsnių, pa pagrindžiant jų faktine me ragrafų. Jeigu ruošiamasi se džiaga, — tai irgi nepakan minarams, tai tinkamesnis yra kamai logiškas aiškinimas.
KNYGA IR SĄŽINE Atėję į Universiteto Bendrąją skaityklą pasiruošti eg zaminui ar seminarui ir neradę reikiamo V. Lenino Raštų tomo — nenustebkite. Kažkada jų būta net po penkiolika egzempliorių. Bet, žinoma, tai buvo seniai. Prieš du-tris metus. Bevartydami rusų-vokiečių kalbų žodyną, galite pasiges ti apie pusšimčio lapų. Nesupykile. Kažkas, norėdamas ge rinti Įsikalti i galvą svetimus žodžius, panoro nešiotis su savimi šiokius tokius šaltinius.. . Paprašius paskaityti ..Psichologiją”, bibliotekos darbuo tojai jums parodys tik gražius žalius viršelius. Taip pat nesupykite ir nežiūrėkite darbuotojams į akis su priekaiš tu. Jie nekalti. Dešimtis tokių viršelių bibliotekos administracija suranda moterų tualet . Vyrai vagia solidžiau. Ne plėšo. Jž švarko užkišta knyga tik paryškina Jaunatvišką jėgą ir sportini žvalumą. Tačiau mums svarbu ne kas ko kiu metodu „dirba', o kodėl ir kokiam tikslui. Gal norima Įsigyti retų egzempliorių asmeninei bibliotekai? Tačiau din gusių knygų sąrašai kalba, kad visas knygas buvo galima be didelio vargo — Ir tuo labiau baimės — Įsigyti kny gynuose. Gal norima apsirūpinti reikiama literatūra laiko taupymo vardan. Nereikės bėgioti po skaityklas, ieškoti, jaudintis. . . Reiškia. savojo „aš" aprūpinimas, „avarine li teratūra". savų interesų patenkinimas ir atsakomybės jaus mo. sąžinės stoka. Tai ne studentai — tai knygų žiurkės tiesiogine šio žodžio prasme. Gaila, kad tokiems žmonėms, net juos nusikaltimo vietoje sugavus, skiriama per daug švelni bausmė — atimamas skaitytojo pažymėjimas. Paprastai tokie naudojasi savo draugo ar pažistamo pažymėjimu ir jokių „nepatogumų“ nejaučia. .. Be to. sulaikyti knygų vagis ir plėšytojus nėra taip paprasta. Per diena, vien tik Universiteto Bendrąją skaityklą aplanko 1.300 žmonių. Darbuotojai — keturi. Tiksliau — nuolatos būna tik du. Vienu metu salėje telpa apie 200 skaitytojų. Ar įmanoma pamatyti kur kas ką da ro? Be to. truputį energijos reikia pasilikti vakarui, reikės surinkti ant stalų išmėtytus laikraščius, žurnalus, knygas, sukrauti į lentynas. Anksčiau visur kabodavo plakatai, bylojantys, kad reikia palaikyti tvarką. Visi „suprato“, kad jie nereikalingi. Mes juk kultūringi žmonės, galime be galo plepėti apie naujųjų restoranų interjerus Ir atskirti tradicini džiazą nuo modern. Tai kam berašyti apie kny gų vagis ir plėšytojus? „Tarybiniame studente" buvo iš spausdinta daug prašymų nekarpyti iš žurnalų artistų nuotraukų, neplėšvtl lapų, nepasisavinti knygų. Pasirodo, faktai kartojasi nė kiek nemažėjančiu tempu ir tai daro gėdą, ypač mums. Universiteto studentams — mes turėtu me didžiuotis savo turtinga, sena Ir unikalia biblioteka Knygoje ieškome mokslo, informacijos, statistinių duome nų. poilsio. Knyga suartina žmones, padeda pažinti pasau lį, lydi, užjaučia ir pataria visais gyvenimo atvejais. Gali ma knygai ir žurnalui daug pagyros pasakyti žodžių, bet vis vien neišreikši visų santykių tarp jos ir žmogaus. O santykių būna į\airių. Visuomenė daugelio žmogaus poel gių šiandien nekontroliuoja, ir jis už kai kuriuos veiksmus prieš nieką neatsako. Išskyrus savo sąžinę. E. PETRAITIS
1966 m. gruodžio mėn. 21 d.TARYBINIS STUDENTAS
DIDŽIOJO SPALIO 50-MEČIUI
I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Visa mūsų respublika ruošia dovanas Didžiojo Spalio 50-mečio garbei. Mūsų, studentų, didžiausia dovana ga li būti geras mokymasis, pavyzdingas tvarkymasis bendrabučiuose. Todėl studentų profkomitetas, siekda mas paskatinti studentų iniciatyvą, skelbia konkursą geriausiam bendrabučiui ir geriausiai besitvarkantiems bendrabučių kambariams išaiškinti. Tegul mūsų geras tvarkymasis bus dovana Didžiojo Spalio 50-mečiui. II. KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA 1) Konkursui pravesti sudaroma komisija. Komisija pasiskirsto į 2 dalis ir kiekviena atskirai tikrina visus bendrabučius ne rečiau, kaip vieną kartą per dvi sa vaites. Po kiekvieno patikrinimo komisija pristato profkomitetui raštu ataskaitą su patikrintų kambarių pažymiais (kuriuos įvertino kiekvienas narys atskirai) ir komisijos pasiūlymais. Patikrinimo rezultatai apsvarstomi Drofkomiteto buitinės komisijos posėdyje ir, pagal galimybes, paskelbiami „Tarybiniame studente“. Ataskaitoje nuro doma, kokie trukumai buvo pastebėti bendro naudoji mosi vietose, budėjime ir t. t. ) Konkurse dalyvauja visi Universiteto bendrabučiai. ) Kambariai konkursui skirstomi į 2 grupes: a) kambariai su 3 — 4 gyventojais, b) kambariai su 5 ir daugiau gyventojų. 4) Kiekvieno bendrabučio taryba kartu su fakultetų visuomeninėmis organizacijomis, jų atstovais atrenka po 3 geriausius kiekvienos grupės kambarius. Iš bendrabučių tarybų atrinktų kambarių Universiteto konkurse komisija atrenka 3 geriausius pirmos grupes ir 2 geriausius antros grupės kambarius. 5) Bendrabučių vietas ir geriausius Universiteto ben drabučių kambarius nustato konkursui organizuoti su daryta komisija. 6) Konkursą pravesti nuo 1966 m. gruodžio mėn. 15 d. iki 1967 m. gegužės mėn. 1 d. Komisijoms vadovauja komisijų pirmininkai ir jų pa vaduotojai. III. VERTINIMAS 1) Kambarių vertinimas. Komisija, vertindama kambarius, atsižvelgia į: a) kambario švarumą, tvarkingumą, skoningą pa puošimą, b) kambario gyventojų __ x____ dalyvavimą bendrabučių savitvarkos darbuose, visuomeniniame gyvenime, bendrabučio organizuojamose priemonėse, c) kambario gyventojų mokymosi rodiklius, d) bendrabučio turto saugojimą. 2) Bendrabučių vertinimas. Komisija, vertindama bendrabučius, atsižvelgia į: a) tarybų darbą, vykdant bendrabučio taisyklės, b) bendrabučio tarybos organizuojamas priemones kultūros, buities, politinio auklėjimo srityse. IV. APDOVANOJIMAS 1) Bendrabučiui, laimėjusiam 1 vietą, — pereinamoji Raudonoji vėliava ir Garbės raštas. Tarybos pirmininkas ir administratorius apdovanojami Pagyrimo raštais ir asmeninėmis dovanomis, tarybos nariai, blokų seniū nai — asmeninėmis dovanomis. 2) Bendrabučiui, laimėjusia n II vietą, — Garbės raš tas. Tarybos pirmininkas ir administratorius apdovano jami asmeninėmis dovanomis. 3) Kambariams, laimėjusiems savo grupėje I vietą, skiriami pereinamieji vimpelai. Kambarių seniūnai ap dovanojami Pagyrimo raštais ir asmeninėmis dovano mis, kambario gyventojai — asmeninėmis dovanomis. 4) Kambarių, laimėjusių II ir III vietas, seniūnams — Garbės raštai ir asmeninės dovanos. 5) Visų kambarių, laimėjusių I-III vietas, gyventojai gauna be eilės bendrabutį 1967-68 m. m. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS
Šiandien, kada visa šalis ruošiasi kuo gražesniais lai mėjimais sutikti Didžiojo Spa lio 50-metJ. visai saviveikli ninkų daugiatūkstantinei ar mijai iškyla nauji uždavi niai, nauji reikalavimai. Ypač jie dideli yra mūsų Universi teto dainų ir šokių ansamb liui, turinčiam garbingą res publikos nusipelniusio kolek tyvo vardą. Neseniai įvyko ansamblio ataskaitinis susi rinkimas. Ta proga skaityto jams pateikiame mūsų kores pondento Vyg. PREKEVICIAUS interviu su ansamblio valdy bos pirmininku VI kurso me diku HENRIKU RAMANAUS KU. KĄ JŪS GALĖTUMĖTE PA SAKYTI APIE VALDYBOS DARBA PER VISĄ Šį ATAS KAITINĮ LAIKOTARPĮ? KAIP DIRBO ATSKIRI SEKTORIAI?
3
„Dar kartą 104 puslapiai apie tą patį"
DANA ŽANA: Žvirbliuk, ko toks rūškanas, kaip drau govininkas po budėjimo? JIS: Ach, su kuo tu vakar vėl po VlngĮ vingiavai?
..Faktas“ kviečia į premje rą? Puiku. Einam. Mes salėje. Virš scenos kabo didžiulis plakatas ..Dar kartą 104 pus lapiai apie tą patį*. Kol prasidės premjera, aš noriu papasakoti šį tą iš ..Fakto“ istorijos. Pasirodo, jis labai mėgiamas, visada studentai juo domėjosi. Sce noje jie matydavo savo ir sa vo draugų ydas, kurios šai pydavosi jiems atvirai į akis. Studentai kvatodavosi. bet paskui truputį ir susimąstyda vo. O tai. aš manau, didžiau sias atpildas ,,Faktui“, tai įro dymas. kad jis savo tikslą pasiekia. ..Faktas“ įsikūrė prieš 4 metus. Vadovė ir režisierė I. Stravinskienė suorganiza vo entuziastų būrį, kuris ir dabar sudaro pagrindą. Bet ,.Faktas“ pasipildo naujom jė gom, vos tik vadovė pamato Universitete studentą, tinkan tį į ..Fakto“ narius. Pirmoji programa vadino si „Štai ir aš“. Tai kuklutis, trumpas pasakojimas apie agitbrigados gimimą, apie vardo ieškojimą naujagimiui. Po to sekė dar keli pasirody mai: „Beveik dieviškoji kome dija“, -- pagal Dantę parašy tas scenarijus, kuriame visas Universiteto gyvenimas sūdė
tas į pragaro ratus. „Vasaros aidai“, — nuotrupos iš stu dentų vasaros darbo ir poil sio stovyklų, „Dinozaurai“ ir kt. Pagaliau praėjusiais me tais „Infantiliada“. Ji susilau kė didžiulio pasisekimo. „Infantiliadoje“ pavaizduotas vi sas studento gyvenimas nuo jo užgimimo — atėjimo į Universitetą — iki pat išėji mo ir netgi parodyta, koks jis būna išėjęs. Su „Infantiliada“ faktiečiai daug važinėjo, turėjo daugiau kaip dešimt koncertų, visur jie buvo laukiami, nes prog rama visiems respublikos žmonėms buvo artima ir sava. Dabar ji išversta į rusų kal bą. Meninę agitbrigadą kvie čia atvažiuoti į Minską ir Le ningradą. šį rudenį „Infanti liada“ buvo specialiai parody ta pirmakursiams. Ir štai scenoje vėl nauja programa-preinjera „Dar kar tą 104 puslapiai apie tą patį“. Be abejo, kiekvienas prisime na Valst. Dramos teatre ėjusį spektaklį „104 puslapiai apie meilę“. Manau, kiekvienam, vos perskaičiusiam „Fakto“ premjeros pavadinimą, jis ga lėjo asocijuotis su tuo spek takliu. Visiems buvo aišku, apie ką šį sykį prabils „Fak tas“. . . . Viskas prasidėjo nuo to,
kad komjaunimo komitete lai ku susigriebė už galvų: pla nas žlunga, komjaunuoliai nedirba komjaunimo darbo. Ką daryli, kas kaltas? Komite tas leidosi į kelionę ieškoti kaltininkų. Ir — surado. Kal tas buvo Amūras. Jį labai pui kiai vaidino mūsų žiūrovo mėgstamas Rimas Šavelis. Amūras buvo nuginkluotas, strėlės atimtos ir išbandytos, — tik ne iš lanko, o naujau siu kariniu šautuvu. Keitėsi epizodai, visame savo puiku me pasirodė naujų laikų Ro meo ir Džiuljeta, Tristanai ir Izoldos, Don Kichotai ir Dulsinėjos. . . Komitetas buvo pritrenktas to reginio, kurį išvydo. Vadi nasi. nėra gražios ir taurios meilės? Ji tik su išskaičiavi mais, suvulgarinta, subanalin ta šiandieninio jaunimo. Ko griebtis, kaip gelbėti savo komjaunuolius? Kol jie svars tė ir ginčijosi, Amūras ne snaudė. Abu aktyvūs komite to nariai pajuto, kad įsimylė jo vienas kitą. Jie ir buvo taurios ir gražios meilės pa vyzdžiu. Toks trumpas premjeros turinys. „Fakto“ sumanymas labai įdomus: pę literatūrinių herojų vardais išjuokti šian dieninius studentus — veltė džius, tinginius, moralinius iš krypėlius. Iš jų pokalbių atsiskl^dė Ir patys aktualiausi
Universiteto studentų rūpes čiai, vargai. Kliuvo administ racijai dėl visiems žinomos istorijos su „Tauro“ valgykla, kliuvo studentams, nežinia dėl ko „budintiems“ kiaurą naktį bendrabučiuose, kliuvo ir kai kuriems komjaunimo komite tams, kurie studentą gali tik aprėkti ar pamoralizuoti ke liom bendrom ir visiems nusi bodusiom frazėm. Kaip buvo suliktas nauja sis pasirodymas? Tą patys žiūrovai, manau, gali geriau pasakyti. Patikol Tai liudija gausi publika ir dar gauses ni plojimai. Nuo ankstesnių programų ši skiriasi tuo, kad labiau muzikinė, jame daugiau šokių ir* dainų. Ją „faktiečiai“ pra dėjo ruošti spalio mėnesį. Vadovė parašė scenarijų, pa skirstė vaidmenis. Ir tada pra sidėjo repeticijos. Per savai tę repetuodavo 2—3 kartus. Ką gi, tenka palinkėti pa sisekimo. Kolektyvas vienin gas, draugiškas, turi puikią vadovę, kuri nuoširdžiai dir ba su juo. A. ŽEMAITYTĖ J. GIRAIČIO nuotr.
PROFSĄJUNGA IR KOMJAUNIMAS: Amūrai, jeigu tu pažadi laidyti tik teigiamas strėles, mes ne tik bendrą kal bą rasime, bet ir patys tau talkininkausime..,
ir respubliką bei sąjungą už sienyje. Deja, kol kas būna taip: jei ansamblietis fakulte te nieko nedirba, jis — „bal tarankis", „miesčionis" ar „ki no žvaigždė", kaip išsireiškė doc. Serapinas iš Medicinos tymą, Markauskas net nežino vis tik norėtųsi, kad bendros kolektyvas buvo aplamai fak. Bendrabutį skirti taip jo ar pamiršo, kad vyksta re repeticijos būtų ne tik prieš drausmingas ir raudonuoti ne pat nebūtina. Girdi, ansamb lietis gaus jį iš rektorato. Taip peticija. .. koncertus, ir kad jos būtų teko. Geram, kūrybingam darbui tikrai kūrybingos ir aktyvios KADANGI ANSAMBLYJE ir lieka žmonės net be pasto repeticijų metu trukdo an iš visų ansambliečių ir vado DALYVAUJA ENTUZIASTAI IŠ gės. VISŲ FAKULTETŲ, NORĖTŲSI KĄ JŪS NORĖTUMĖTE PA sambliečių nedrausmingumas, vų pusės. SUŽINOTI JŲ SKAIČIŲ. TARTI, PALINKĖTI NAUJAI atsakomybės stoka. Jeigu šo KIEK BUVO SURUOŠTA Mūsų ansamblyje yra 173 IŠRINKTAI ANSAMBLIO VAL kėjai ir jaučia pareigą ateiti į KONCERTŲ, IR KAIP JŪS VER žmonės. Daugiausia ansamb DYBAI? TINATE JUOS? KOKIAIS LIE repeticijas, bet jų pastangos TUVOS Esant tokiam dideliam ko IFF-46. KELIAIS PRAĖJUSIĄ liečių yra iš MF-47, atlikti šokį sudaro minimumą. VASARA VEŽĖTE SAVO DAI Mažiausia — iš GF — 5. Iš lektyvui, nelengva kiekvieną Jiems, atrodo, svarbu „tik NĄ, ŠOKĮ? EF — 30, MMF — 15, ChF — suprasti. Todėl mes siūlome pravaryti" šokį, atlikti tik iš Per ataskaitinį laikotarpį 14, TF — 8 ir FF _ 8 an naujajai valdybai paskirti darkyto brėžinio detales. Sa ansamblis surengė 65 koncer sambliečiai. iš savo tarpo žmones, atsakin kyčiau, šokėjai pervertina tus. Iš jų 17 išvykose, 4 — už DAUG STUDENTŲ DALY gus už atskirus fakultetus. Jie savo jėgas galvodami, kad respublikos ribų, t. y. Balta VAUJA IŠ TŲ SPECIALYBIŲ, turėtų arčiau pažinti kiekvie koncerto metu šokis išeis. Bet rusijoje ir Estijoje. Dauguma KURIOS REIKALAUJA NUO ną to fakulteto studentą-anLATINIO RUOŠIMOSE AR NE ko nepadarai repeticijoje, koncertų vyko Aktų salėje, o UŽKRAUNAMI ANSAMBLIE samblietį. Žinoti, kaip jis mo koncerto metu tuo labiau ne taip pat Vilniaus miesto salė ČIAI FAKULTETUOSE PAPIL kosi, kaip gyvena ir kokios padarysi. Chore atsakomybė se. Koncertai praeidavo vi DOMAIS DARBAIS? DĖSTYTO jį bėdos spaudžia. Jie turi pa JŲ BEI VISUOMENINIŲ OR dar mažesnė, nes čia į vieną sumoje neblogai, bet vis tik GANIZACIJŲ ir PARAMA, JŲ laikyti ryšį su dekanatais balsą rėkia po 7—12 žmonių. jaučiasi, kad ansamblio po PAŽIŪRA Į ANSAMBLIETĮ? informuoti juos apie vykstan Atsiranda „simuliantų", kurie tencija yra dar labai didelė. Kaip jau anksčiau minėjau, čias ansamblyje repeticijas galvoja: kam čia stengtis Dar daug kas yra neišnaudo kiekvienas ansamblietis 81 bei koncertus, kurių metu man, jei gali kitas. O kai nėra ta. Tam turėtų būti atgaivinti darbo dieną iš savo laisvalai vyksta paskaitos. Taip pat jie atidumo, tai ir važinėjam po koncertų aptarimai. Ansamb kio atiduoda ansambliui, jo turėtų dalyvauti ir svarstant svetimas partijas, ieškom in lis kartu su kitais Universite reikalams, iš to gaudamas stipendijas bei bendrabučius. tonacijų. Atsakomybė padidė to kolektyvais dalyvavo 1966 dvasinį atpildą. Tokį laisva Jeigu kalba eina apie gerą ir ja, kada yra „perkratoma" po m. Vilniaus miesto meno sa laikio kiekį vargu ar kas nors sąžiningą ansamblietį, tokį vieną, kas paskutiniu laiku viveiklos apžiūroje ir iškovojo Universitete paaukoja. Nežiū reikia daugiau užtarti, pasiti gana populiaru mūsų choro pereinamąjį prizą. Nuo liepos rint to, ansambliečiai yra tie kėti juo. vadovo darbe. Tai yra svei 1 d. iki liepos 15 d. ansamb siog verčiami kai kuriuose fa Perduodami estafetę naujai kintina. lis koncertavo Žemaitijos kultetuose dirbti visuomeninį valdybai, norime palinkėti: Bendrų repeticijų būna ga kolūkiuose ir nuošalesniuose darbą tai profsąjungoje, tai 1. Stengtis, kad repeticijose na mažai. Jos būna paprastai kampeliuose. Taip pat kon komjaunime, tai bendrabuty būtų šimtaprocentinis lanko tik prieš koncertus. Todėl dėl certavo Žemaičių festivalyje je, tai sporte. Man atrodo, mumas ir drausmė. laiko stokos kūriniai „tik per ^Plateliuose bei Žvejo dienos kad ansambliečiams pilnai 2. (Individualiai kiekvie varomi" ir viskas. Čia dar no proga Klaipėdoje, kur buvo užtenka to darbo krūvio, ku nam). Scenoje neužmiršti, kad risi pažymėti, kad mūsų meno šiltai sutiktas. Kelionės su rį jie atlieka čia, ansamblyje. tu esi Universiteto ansamb vadovas yra per geras ir tur koncertais paprastai suartina Fakultetų saviveikloje, aišku, lietis. būt kuklinasi sutramdyti per žmones, parodo, koks iš tik reikia padėti. Tačiau pirmoje 3. Palaikyti ryšius su kitais daug įsilinksminusius šokėjus rųjų yra kolektyvas. Ir labai vietoje turėtų būti ansamblis. kolektyvais bei ansamblio ve ar choristus. Mes žinome, kad malonu, kada kolektyvas susi Juk tai kolektyvas, ginantis teranais. vadovas daug dirba, į repeti gyvena, kada jame yra Universiteto garbę. O atski 4. Neužleisti KPI „Nemu cijas ateina jau išvargęs, bet drausmė. Šios kelionės metu rais atvejais reprezentuojantis nui" savo pozicijų.
i^u. dainfe^taiiba ir stombėS!
yra surišta su ansambliu. Šia me bare dirbo B. Gučaitė ir J. Kadziauskas. Tačiau didelės meilės šiam darbui neparodė. Ryšių su kitais kolektyvais ir sveikinimų sektoriuje dirbo D. Linčiūtė, jai padėdavo ir kiti valdybos nariai. Nutrūko susirašinėjimas su kitų respub likų kolektyvais. Tenkinomės beveik vien tik sveikinimų iš siuntinėjimu, bei kai kurių Valdyba visą laiką dirbo kolektyvų sveikinimu jubilie pastoviai, išskyrus kai kurias jinių koncertų proga. pertraukas. Buvo numatyta KAIP YRA ŽINOMA, ŠOKĖ valdybos posėdžius daryti kas JŲ IR CHORISTŲ REPETICIJOS antrą savaitę, tačiau tai nepil VYKSTA ATSKIRAI. AR VI JOS KOKYBIŠKOS, O nai buvo vykdoma. Paprastai SADA JEI NE — KAS TRUKDO? JŪ valdyba rinkdavosi, susikau SŲ POŽIŪRIS Į BENDRAS RE pus didesniam klausimų skai PETICIJAS. čiui, arba prieš koncertines Kasdieninis darbas, repetici išvykas ir po jų. Įvyko 14 jos, anot mūsų vadovo, — valdybos posėdžių ir septyni „juodasis darbas". Tai mūsų bendri ansamblio susirinki „achilo kulnas". Per ataskaiti nį laikotarpį buvo pravesta mai. Iš pradžių mūsų valdyboje apie 150 grupinių ir bendrų nebuvo ideologinio sektoriaus. repeticijų. Kadangi viena re Vėliau išrinkome komjaunimo peticija trunka 2,5 vai., kiek grupę, kuri turėjo rūpintis vienas ansamblietis repeticijo ideologiniais klausimais, se praleido po 375 vai. Imant drausme, lankomumu, palaiky kartu su koncertais, tai sudaro ti ryšius su komjaunimo ko 81 septynių valandų darbo mitetu. Tačiau ši grupė mažai dieną. Atrodo, tiek dirbant, ką padarė, ir, pagaliau, visi galima kalnus nuversti. Tačiau šios grupės žmonės išsilakstė kažkodėl kalnai nevirsta, šiek iš ansamblio (Gutauskaitė, tiek sudreba ir vėl stovi vie Ketleris, Zapustas). toje. Kodėl? Z. Levicko ini Ansamblio istorija — tai ciatyva repeticijų metu buvo labai svarbus mūsų darbo atlikti reidai po bendrabu baras. Kasmet iš mūsų an čius. Taip buvo išaiškinta, samblio išeina „seniai“, atei kodėl ansambliečiai nesilanko na jaunimas. Viskas keičiasi, į repeticijas. Štai, pvz; Pociū daug kas užsimiršta. Todėl tė šventė gimimo dieną, reikalinga fiksuoti viską, kas Pranckevičius turėjo pasima
psL
MĖLYNUOSE TAKELIUOSE Trečius metus vyksta „Komjaunimo taurės“ plauky mo varžybos. Šiemet VVU Čempionais tapo: vyrų grupė je — Gamtos fak. plaukikai, merginų — Ekonomikos fak. komanda. Antroje vietoje — Chemijos fakulteto merginos ir Fizikos fakulteto vyrai, trečioje — Gamtos fakulteto moterys ir Ekonomikos fakul teto vyrai. Individualiai plaukymo čempionais tapo: 100 m I. st. — L. Lutso (ChF), V. Dutovas (EF). 100 m krutinę — T. Šustova (EF), V. Dutovas (EF). 100 m delfinu — L. Kaunietytė (EF), V. Voitiuk (MMF). 100 m nugara — E. Ulozaitė (EF), G. Motuzą (GF). Estafetėje 4x100 l/st. vyrų tarpe nugalėjo Fizikos fak. komanda (5:05,8). Antri liko gamtininkai (5:06,8), treti — Medicinos fak. atstovai. Mote rų grupėje estafetės rungties nebuvo, nes fakultetai nesu gebėjo sukomplektuoti ko* mandų. Bendrakomandinė pirmoji vieta atiteko Ekonomikos fak. plaukikams, surinkusiems 3561 tšk., antroji — Gamtos fak. (2955), trečioli Fizi kos fak. (1950) fakulteto sportininkams. Keturių fakultetu (ChF, MMF, EF ir EF) atstovai ne pristatė paraiškų. Nė viena mergina — plau kikė neatstovavo Fizikos ir Matematikos-mechanikos fa kultetų. Vos po vieną dalyvį į varžybas atsiuntė MMF ir TF. Nerodo reikiamo dėmesio varžyboms VVU komjaunimo komitetas ir fakultetų kom jaunimo biurai. Netgi į kom jaunimo iniciatyva suorgani zuotas „Komjaunimo taurės“ varžybas nesiteikė atvykti nė vienas iš komjaunimo akty vistų. Kaip tada reikalauti ir gausaus dalyvių būrio? Jau ne kartą kalbėjome, kad „kažkas“ turi susirūpinti sporto padėtimi fakultetuose. Kur jis, tas „kažkas“? P. AUKŠTAITIS
| |
Kl. SINKEVIČIAUS kelionės {spūdžiai
|
Ant dviračių visi, nežiūrint amžiaus, lyties ar profesijos. Keliolikos mėnesių mažyli motina veža savo dviračiu specialioje pintinėlėje — vai ko tik galva iš jos pūpso. Kiek didesnį pyplį sodina į specialią prie dviračio pri tvirtintą kėdutę. O keleto me tų pipiras jau pats mina vai kiško dviračio pedalus. Paau gęs vaikinas ar mergina daž nai prikabina prie dviračio motoriuką — birbia, bet ne reikia minti. O rimto amžiaus žmogus ir vėl neretai mėgau jasi pedalų mynimu. Su dviračiais — visur. Dar bininkai bei tarnautojai — į darbą. Mokiniai-studentai — į mokyklas. Pavyko vieną rytą stebėti skubančiųjų srau tą. Pas mus tai pamatytum nebent daugiadienėse dvira čių lenktynėse. Šeimininkės penktadieniais — j turgų. Dvi ratis apkraunamas krepšiais ir linguoja kaip kupranugaris. Vakarais jaunimas, po vieną ar po du, apžergę savo dvira čius, klegėdami traukia į pa silinksminimo vietas — šokių sales, kavines, klubus. Šaligatviuose ar aikštelėse pristatoma dviračių eilės. Ki tas šeimininko paliktas dvira tis stovi mėnesiais ir pradeda rūdyti. Tada įsikiša valdžios pareigūnai ir niekieno surūdijėlį išmeta. Su dviračiu nesiskiriama ir sekmadienį. Atlikus religines pareigas (Olandijos gyvenime katalikų bei protestantų baž nyčia turi stiprias pozicijas), PRADŽIA 37 nr.
DAR VISTU P IŠGALĖ Neseniai Ekci&siikos fakul teto krepšininkai 21-os vidu rinės mokyklos sporto salėje žaidė draugiškas rungtynes su Televizijos mazgų gamyk los krepšininkais. Nors gamyklos komanda yra „vy, resnė" ir pagal amžių, ir pagal kolektyviškumą, o studentų rinktinėje buvo visi pirmakursiai, dar nespėję■ susižaisti. Minimaliu santykiu 69:67 laimėjo ekonomistai. Ateityje numatomos drau giškos varžybos su kitais miesto kolektyvais. A. TAMAŠAUSKAS
RAŠYKIME vai „Tarybinį studen•rto filologas, jo tr' ‘'isids dažnai nušvinta šypsena ar atsiranda rū pesčio raukšlelė. Gal to dėl, kad čia jis randa daug medžiagos apie sa vo fakulteto gyvenimą arba straipsnio, žinutės autoriuje atpažįsta savo kolegą. Gi kitų fakultetų stu dentų, skaitančių mūsų laikraštį, veidai (neapsiriksiu pasakiusi) lieka daugiau ar mažiau abe jingi. Kodėl? Ogi, kad „Tarybiniam studente“ ne daug medžiagos, atspin dinčios įvairių fakultetų gyvenimą. Man kaip tik ir norė tųsi pažiūrėti, kodėl me dikas, chemikas, fizikas ar gamtininkas abejingai praverčia laikraštį. Kodėl jo puslapiuose randa mažai medžiagos apie sa vo fakultetu gyvenimą. „Tarybinis studentas"— laikraštis leidžiamas vi suomeniniais pagrindais.
ŽAIDŽIA STALO TENISININKAI Praeitą šeštadienį VVU Ekonomikos fakulteto stalo tenisininkai lankėsi Vilniaus Statybos technikume. Drau giškas susitikimas baigėsi re zultatu 9:7 ekonomistų nau dai. Sekmadienį Ekonomikos fa kultete įvyko kitas draugiškas susitikimas su Vilniaus Pramprekybos stalo tenisininkais. Ir vėl pergalę pasiekė Ekono mikos fakulteto sportininkai — 10:4. V. LUBAUSKAS
„Mokslo" sporto klubo valdybos narys A. Pupelis įteikia diplomus 100 m. 1. st. rungties nugalėtojoms (iš kairės) L. Kaunletytei (EF), L. Lutso (ChF), A. Viitpoon (GF). A. LEVICKO nuotr.
Olandija iš arti nereta šeima sodina ant dvi račių vaikus ir vyksta, na, kad ir į mišką. Tiesa, miškų Olandijoje nedaug ir tik pietryčių dalyje, o ir tie pa tys perpildyti užsienio turis tų. Kiti vyksta prie vandens. Betgi ežerų irgi maža, o upės ne poilsiui skirtos — jomis gabenami kroviniai iš žemy no. Sekmadieniais olandai mėgsta nuvykti į užmiesčio parkus. Dauguma miestų turi didesnius ar mažesnius par kus. Dviračiais važiuojama ir prie jūros. Tiesa, pajūris, ypač sezono metu, perpildytas turčių iš užsienio. Apsistoti olandui čia perdaug brangu. Beje, mes buvome keliose vietose pajūryje. Sesija po sėdžiavo komfortiškame vieš butyje, pastatytame ant kopų, — už langų putojo Šiaurės jūros bangos. Vanduo nešva rus, smėlis kažkuo persisun kęs, limpantis ir tepantis ba tus bei drabužį. Smėlio juosta tarp kopų ir vandens nuomo jama, pristatyta kilnojamų gyvenamųjų namelių bei pa viljonų. Prisiminus mūsų gin tarinę Baltiją, bet koks noras išsimaudyti Šiaurės jūroje dingo. Olandai dviračiais vyksta ir į svečius. Naujai susikūrusi šeima pagal savo finansines išgales samdo arba perka bu tą (arba valtį), ir nebegyvena su tėvais. Gi tėvus, brolius ar seseris verta laikas nuo laiko aplankyti. Todėl čia ir gali ma sekmadienio vakarą pa matyti senutę, kuriai, rodos, jau tik su lazdele ramsčiuotis,
grįžtančią dviračiu gal kelioliką kilometrų namo, saky sime, aplankiusią seserį, pa sidalijusią senatvės negando mis, pasiguodusią. Žinoma, Olandijoje važiuo jama ne tik dviračiais. Atvy kusiam čion turistui palieka įspūdį ir geri auto keliai, ypač tie, kurie jungia pagrin dinius šalies centrus, bei dide lis įvairių markių ir įvairios paskirties automobilių kie kis. Vis tik automobiliai mums nepadarė tokio įspūdžio, kaip kad dviiačiai. Beje, reikia pridurti tai, kad kas antras Olandijos kelių automobilis yra pažymėtas nebe Olandi jos, o kitų šalių, daugiausiai Vakarų Vokietijos, numeriu. Turistą stebina ir, sakytu mėm, ypatiga pėsčiojo pa garba ratuotajam. Olandas neis per gatvę kur pakliuvo, o, ir pasiekęs _perėjimo vietą, stovės ir lauks tol, kol užsi degs žalia šviesa, nors gat vėje tuo momentu ir būtų nu trūkęs transporto eismas. Žingsniuoti per gatvę esant raudonai šviesai Olandijoje gali nebent užsižiopsojęs už sienietis. Olandijoje didžiausias ilga amžiškumas Vakarų Europoje. Vidutinis žmogaus amžius — 72 metai. Ne kartą, stovint pustuščiame pėsčiųjų šaligat vyje ir stebint perpildytą ra tuotųjų gatvę, mums ne juo kais kildavo mintis, ar tik ne judesyje, ar tik ne skubėjime gyventi yra ilgaamžiškumo paslaptis. B. D.
SVEČIUOSE Z. JUKNA Šeštadienį Medicinos fa kultete svečiavosi Romos ir Tokio olimpinių žaidynių, daugelio Europos ir pasau irklavimo lio akademinio pirmenybių bei regatų dalyvis, TSRS nusipelnęs sporto meistras Zigmas Jukna, susirinkusiems Gausiai Medicinos ir kitų fakultetų studentams olimpietis , ,papa, šakojo savo įspūdžius iš Romos ir Tokio olimpinių žaidynių, iš regatų Ameriko je ir Šveicarijoje, iš pasau lio pirmenybių Jugoslavijoje. Medicinos fakulteto spor to taryba Z. Juknai įteikė atminimo dovanėlę ir gyvų gėlių puokštę. Po to Medi cinos fakulteto saviveiklinin kai surengė koncertą. VL. CEKUOLIS iiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiuiiiiiiiiiij
GROŽINĖ LITERATŪRA Šaltenis, Saulius. Atostogos. (Apsakymai). V., „Vaga", 1966. 75 p. su portr. 7.000 egz. Išleista futliare „Pirmoji kny ga. 1966" drauge su kitomis 5-iomis knygomis. Jacinevlčius, Leonidas. Miestas didelis — mažas. (Ap sakymai). V., „Vaga“, 1966. 71 p. su portr. 7.000 egz. Iš leista futliare „Pirmoji kny ga. 1966" drauge su kitomis 5-iomis knygomis. Geda, Sigitas. Pėdos (Eilė raščiai). V., „Vaga“, 1966. 56 p. su portr. 7.000 egz. Išleista futliare „Pirmoji knyga. 1966" drauge su kitomis 5-iomis knygomis. Ignatavičius, Eugenijus. Sek madienio pieva. (Apsakymai). V., „Vaga", 1966. 60 p. su port, 7.000 egz. Išleista futlia re „Pirmoji knyga. 1966" drau ge su kitomis 5-iomis knygo mis. Vilimaitė, Bitė. Grūdų miestelis. (Apsakymai). V., „Vaga", 1966. 55 p. su portr. 7.000 egz. Išleista futliare „Pirmoji knyga. 1966" drauge su kitomis 5-iomis knygomis. Strielkūnas, Jonas. Raudoni šermukšniai. (Eilėraščiai). V., „Vaga", 1966. 41 p. su portr. 7.000 egz. Išleista futliare „Pir, moji knyga. 1966" drauge su kitomis 5-iomis knygomis. Teisės fak. I k. studentui Jonui DABAŠINSKUI Jeigu nuoširdūs užuo jautos žodžiai gali pa lengvinti Tavo skausmą, netekus mylimo tėvelio, priimk juos iš mūsų. KURSO VADOVAS IR DRAUGAI
OLANDIJOS MALŪNAI.
^bb b b bb obbb bbbb a b bb bb bb bbb b b bbb bb bb b b bb bb j sbbb b bbbb b b^
AUTORIAUS nuotr.
n " !Į "i J B
Savaime redak cijoje nėra e. .. »ų korespopd. kurie galėtų dirbti įvairiuose fakulte tuose, rinkti medžiagą iš jų gyvenimo. Tačiau tiek medikų, tiek chemikų, tiek fizikų, tiek gamtinin kų tarpe yra žmonių, ku rie gali ir sugeba paruoš ti straipsnį, informaciią ar žinutę. Juk visuose fa kultetuose yra „Tarybinio studento' korespondentų, galinčių plačiai ir įdomiai papasakoti apie savo rū pesčius, džiaugsmus, įdė mesnius įvykius. Bet de ja, redakcija paskutiniu metu pernelyg retai gau na medžiagą iš savo ko respondentų. Rašykite, draugai, ir tada gamti ninkas, teisininkas, fizi kas ar medikas galės su įdomumu skaityti „Tary binį studentą“. Juk tai mūsų laikrašits, mūsų stu dentiškas laikraštis ir, norėdami matyti jį įdo miu, turime padėti jam. G. SALCIOTE
Tai
Keliones prisiminus Daugelis mėgsta keliauti. Nemaža buvo Ir norinčių sek madienio vakarą Universiteto kavinėje pasiklausyti kelionės įspūdžių. Teisės fak. III k. studentas V. Svlderskls neseniai lankė si Vengrijos Liaudies respub likoje. — Studentus, tur būt, la biausiai domina jų kolegų gyvenimas. Debreceno mieste — daug studentų. Sakoma, kad jų miestelis — vienas gražiausių Vidurio Europoje. Daug norinčių mokytis Uni versitete. gauti stipendiją, tačiau jei sesijos metu dveje tas — 150 forintų studentas moka valstybei. — Nesutiksi pas mus stu dento. dviračiu važiuojančio į paskaitas O Vengrijoj net ir dėstytojai mielai sėda ant. . . dviračio bagažinės. Kad nenusibostų klausytis, taryba pasirūpino kavinės viktoįdomiais atrakcionais, rinomis. muzika. Vakaro daatsakyti ir į lyviams teko ___ ______ klausimą, kokie vyrai labiau siai patinka lenkų merginoms, rungtyniauti, kas greičiau iš gers bonką kefyro ir suval gys riestainį. Polka su ragu čiais, prizinis valsas, dainos. Ir vėl kelionės įspūdžiai. Apie Lenkiją ir Čekoslovakiją pa pasakojo VVU Filosofijos ka tedros aspirantas J. Karosas. Senasis Krokuvos Universi tetas ir XVIII a. druskos ka syklos. kur 3 km gylyje po žeme stovi iš druskos padary tos koplytėlės, statulos. . . Moderni Varšuvos architektū ra. kalnų kurortas Zakopanė. O Čekoslovakijoje — nuošir dūs, jumorą mėgstantys žmo nės. Plzeno alus, auksinės Prahos stogai ir kruopštūs studentai. Mat. baigus insti tutą. studentus renkasi ga-
STUDENTŲ DĖMESIUI! VVU studentų profkomitete gauti kelialapiai l-ajam res publikos studentų ir mokslei vių turistiniam traukiniui maršrutu: Vilnius—Kijevas — Odesa — Chersonas — Sevasto polis — Maskva-Vilnius. Kelionė truks 10 dienų ,(1967 m. sausio 25 d. — va sario 3 d.). Kelionės metu ap rūpinama maistu, nakvyne, autotransportu, Pareiškimai priimami iki š. m. gruodžio 24 d. Smulkesnę informaciją teikia studentų profkomitetas. STUDENTŲ PROFKOMITETAS
PRIMENAME, KAD „Tarybinio studento“ prenu merata priimama iki gruodžio 29 d. imtinai. Trims mėnesiams — TIK 18 KAP. (1 mėnesiui — 6 kap).
myklos — užsakovai. Liūdna tiems. kurie nerūpestingai žiūrėjo į studijas: sostinės ga myklos kviečia tik geriausius. Besikalbant. bedainuojant, sniegas užvertė duris. Per gilias pusnis laukė kelionė į. . namus. D. VAIČIULIONYTĖ
SKAITYTOJAU, AR ŽINAI, KAD... 41 Universiteto ansamb lis 9 kartus nugalėjo res publikinėse meno saviveik los apžiūrose, 4> 1957 metais ansamblis iškovojo aukso medalį Pirmajame Visasąj unginiame jaunimo festivalyje Maskvoje, Ar 1959 m. ansambliečiai — instrumentų seksteto dalyviai — iškovojo auk- ' so medalį VII Pasauliniame \ jaunimo ir studentų lesti- ( valyje Vienoje, ( 4" Universiteto ansamb- ( liui pirmajam iš respubli- r kos meno saviveiklos ko- į lektyvų Lietuvos TSR , Prezidiumas suteikė Nusi- ’ pelniusio kolektyvo garbės vardą, ❖ ANSAMBLIS NETURI ( SAVO VARDO. ( Taigi skelbiamas ( KONKURSAS į ansamblio vardui. į „Tarybinio studento" r skaitytojas, pasiūlęs ge- į riausią pavadinimą, laimės ; 20 rub. premiją. Taip pat J skiriama 5 rub. paskatina- \ moji premija. \ Pirmos premijos laimėto- ( jas taps VVU nusipelniu- \ šio dainų ir šokių liaudies ( ansamblio Garbės nariu. ' Gali pasitaikyti, kad atskirų autorių pavadinimai J sutaps. Šiuo atveju piepre- \; mija bus skiriama anks- '; čiau išsiųsto laiško auto- \ riui. Konkurso terminas iki 1967 m. kovo 1 die-( nos. Laukiame Jūsų laiškų.) Laiškus siųskite adresu:; Universitetas, „Tarybinio J studento" redakcija. Kultūros klubas Studentų profkomitetas
( i
REDAKCINE kolegija Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3., tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
L V 15428
Užs. Nr. 7174