Tarybinis Studentas, 1983 m. gruodžio 15 d. Nr. 38 (1257)

Page 1

visų

Salių proletarai, vienykjtėsi

r. arviii i jis

SlAlIE

NUMERYJE: artėja sesija

xxx BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI

xxx VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1983 m. gruodžio 15 d.,

penktadienis

Nr. 38 (1257)

Chemijos fakultetas. Visur tylu, švaru. Koridoriuose stovi spintos su keistais prie­ taisais, {rengimais. Jaučiuosi tarsi naujame, dar neatrasta­ me pasaulyje, kurĮ valdo chemikai. Dirsteliu Į vieną laborato­ riją. Čia pluša antro kurso SĄVOKOS REIKŠME antroji grupė, vadovaujama docentės E. Jasinskienės. Tądien, kai užsukau Į Sar­ Kai paprašiau Giedriaus, Vyksta analizinės chemijos bievijaus kiemą, nosį spaudė P. Cvirkos stipendininko, at­ laboratoriniai darbai. Aplin­ šaltukas. „Filologijos ruduo" skleisti gero pažangumo pa­ kui reagentų dėžės, mėgintu­ baigėsi. Fakulteto komjauni­ slaptį, jis nusišypsojo. Pa­ mo komiteto sekretorius Jo­ slapties nėra ir negali būti. nas Paslauskas numanė, kad Sėkmės laidas — sistemingas aš domėsiuos filologų „žie­ ir savarankiškas darbas. Ge­ mos" rūpesčiais: rai, jei tok| Išmintingą po­ — Kam labiau tai rūpi, jei žiūri j mokymąsi paveldi iš ne Giedriui Villūnul. Jis at­ mokyklos. O jei ne? Tada Ir sakingas už fakulteto akade- Universitete lieki vidutinio­ mtnj darbą. ku? Pasisavini maksimum Jam ir pirmasis klausimas. laisvalaikio? Darbui skiri tik Kada studentas pradeda ruo­ tiek energijos, kad nepaša­ štis sesijai? lintų iš Universiteto, kad ne­ Giedrius. Kruopštus stu­ susidomėtų dekanatas? dentas — nuo pirmųjų mo­ Giedrius įsitikinęs, kad kslo metų dienų. Fakultete dauguma Įstojusių j aukštąją jau įpusėjo kontrolinė arba mokyklą turėtų būti savo da­ signalinė „0—1—2" sistemos lyko fanatikai. Vidutinybėms sesija, kurios tikslas — (ver­ čia ne vieta. Jeigu pats netinti studento pasiruošimą nanorės niekas jo neištemps. praktiniams darbams, esant Bendruose komjaunimo ko­ reikalui, sudrausminti ir mo­ miteto ir mokymo-auklėjlmo Sitaip plėtojame cheminę mintį. bilizuoti jėgas sesijai. MAK-o komisijos posėdžiuose aiški­ nariai, atsakingi už akademi­ namos jų blogo mokymosi ir ni darbą specialybėse, bend­ paskaitų nelankymo priežas­ vėliai, kolbos su {vairiomis tirpaluose mums reikalingų spalvotomis cheminėmis me­ jonų, — kalba Daiva Slapradarbiaudami su metodlnės- tys. Viskas atrodo šinskaitė. — Pirmiausia at­ mokymo komisijos nariais, Dabar visų akys nukreip­ džiagomis. liekame pavienes reakcijas rūpinasi, kad laiku būtų už­ tos | pirmakursius. Kaip jie painu ir paslaptinga. Mergaitės baltais chalatais su jonais. Mokomės juos pildomi įvertinimų lapai, su­ , aklimatizavosi", parodys žie­ sumuojamos praleistos pa­ mos sesija. Reikėtų, kad vy- šypteli. Ramiais, tiksliais ju­ atpažinti pagal tirpalo spal­ skaitos. Šios signalinės sesi­ resn'ejl draugai pasidalintų desiais jos ima {vairius tir­ vą ar iškritusias nuosėdas. užduotys sunkėja. jos rezultatai bus aptarti su |a's savo patirtimi. Juk palus ir lengvai atlieka reak­ Vėliau grupių komjaunimo susirin­ tokie Jau trečios ir ketvirtos gru­ fakulteto studentai, cijas. Ką gi jos daro? — Nieko ypatingo. Tie­ pės joninės reakcijos sudė­ kimuose. kaip Lenino vardo stipendi­ O kokie praėjusios žiemos ninkė Lilijana Barzdaitė, L. siog, atlikdamos kiekybines tingesnės. Turime Įvairių jo­ sesijos rezultatai? Tolstojaus vardo stipendinin­ ir kokybines reakcijas, ieško nų mišin|, o surasti reikia Giedrius. 96,45% pažangu­ kė Tatjana Kondrašova — mas leido mums iškovoti IV pavyzdys pirmakursiams. Įro­ vietą tarp kitų fakultetų. dymas, kad žodis „studentas" Gerlauiai fakultete mokosi iš tikrųjų reiškia „atkakliai akademine GRUPElIIIIIIIIMIIMIIIIIIIHIMilllllllllllIllllllim^ vokiečių kalbos ir literatūros dirbantis, siekiantis". specialybės studentai, jau keletą sesijų Iš eilės pirmau­ Eduardas PLATOVAS, jantys. Dar reiktų pasitempti Žurnalistikos spec. I kurso H lituanistams ir ruslstams. studentas

Artėja sesija @ Artėja sesija ©

STUDENTAS

„Fuksai“ • •• seniai“

Jau diplominius darbus ra­ šo Universiteto jubiliejiniai yra SDAALR nariai. Kaupia­ „fuksai", tie laimingieji, ant ma vaizdinė-agitacinė me­ kurių studentiškų kepuraičių džiaga fakulteto Kovinės ir puikuojasi auksinis triženklis darbo šlovės kambariui, re­ ,.400". „Fuksai", pradėję pen­ guliariai buvo leidžiami te­ ktąjį Alma Mater amžių, jau miniai agitaciniai stendai seniai". Senamiesčio gatve­ „Jaunasis patriotas". Kiek­ lės ir žilojo Universiteto vieną semestrą buvo sėkmin­ kiemeliai, ko gero, dar mena FAKULTETO SDAALR „Jubiliejiniams gai „užpildomos” visos fa­ jų skardų kultetui skiriamos vietos „fuksams" — „Valio". KONFERENCIJA Po krikštynų viskas ėjo Universiteto SDAALR komi­ teto organizuojamuose vai- sena vaga. Nors gal ir ne Kiekvieną rudenį vyksta ruotojų-mėgėjų parengimo visai įprasta, nes jubilieji­ niais metais buvo tiek ren­ Universiteto SDAALR kon­ kursuose. ferencijos. Sį kartą yra pa­ Visi šie klausimai (o taip ginių. jog visi taip įsisuko j keitimų: WU SDAALR kon­ pat ir sekretoriaus metinė jų verpetą, kad nė vienas ferencija nebus pravedama, ataskaita diskusijų pasisaky­ neliko nuošaly. Ir susibičiuliavo tada. Užsi­ o fakultetuose konferencijos mai) buvo apsvarstyti Istori­ šiemet ne rinkiminės, o ata­ jos fakulteto Gynybinės degė visur pirmauti. Sau skaitinės. Ta proga norėtu­ draugijos konferencijoje. Ma­ duotą pažadą grupė tęsėjo. me pasidalinti mintimis apie lonu pasidairyti atgal, kai Tapo viena iš geriausiųjų. tokį renginį Istorijos fakulte­ šis tas naudingo nuveikta, Stop! Čia Irena (kurse ji bu­ te. Laiku ir 100% buvo pla­ malonu planuoti veiklą atei­ vo grupės komjaunimo sek-, tinami kasmetinės SDAALR čiai, kai nestokojama naujų retorė) man būtinai prikiš­ tų, kad aš teminiu vien jų loterijos dviejų tiražų bilietai sumanymų. grupę. Iš tikrųjų, antroji ki­ — tiek studentams, tiek dės­ tytojams. Malonu, kad šiame Rimantas PLEIKYS, bernetikų grupė visada lipo fakultete absoliučiai visi ko­ IF SDAALR komiteto pirmajai ant kulnų. Ką gi pa­ munistai ir komjaunuoliai pirmininkas darysi, kad pirmoji vieta tik viena. . . Ir tąsyk, po iškil­ zvwwwwwwwwwwwwwvwwwwww mingo minėjimo, pusę savo zwwwwwwww\zwv\zwv\zwvw>zw'»zww\z\z

laurų jie padovanojo antra­ jai grupei, nes lyg kokį sąži­ nės graužulį jautė. Kaip ki­ taip — juk tai jų draugai, be kurių pirmoji grupė ne­ būtų geriausia. O kaip, paklausit, su tingi­ niais? Buvo. Beveik visi ne­ tikėliai, kaip ir dera, „nubyrė­ jo" po I kurso. Tų. jau nepa­ gydomų. būta. Bet kalba apie tuos, kurie kartu nuo pirmo kurso. Yra ir dabar keletas. Patys žino, patys prisipa­ žįsta. kad tinginiai — ne dir­ ba. bet. . . galvoja. Bet toks tinginys, sutikit, nėra chro­ niškas. Apskritai grupėje visi labai ambicingi. Rašys jam egzaminatorius trejetą, o studentas: — Rašykit dvejetą — per­ laikysiu. Si grupė visada sau kėlė didelius uždavinius, net ir va­ saros semestrui. Su šypse­ na dabar prisimename, kaip viename tarybiniame ūkyje jiems buvo pareikšta: „nukasit: išvažiuosit“! Nukasė, žinoma — kibernetikų būry nebuvo tinginių. „Net kai ne­ būdavo darbo, visiškai atsi-

AKIRATIS

Kaina 2 kap.

Kur reakcijos ir lygtys tik vieną. Taip gausėja re­ akcijų lygčių, kol pagaliau surandi tą vienintelę, pagal kurią nusodini reikalingą jo­ ną. Jei jums įdomu, galiu parodyti, kaip iš varinės mo­ netos padaroma „sidabrinė". Daiva suranda monetą, įmeta ją į lėkštelę, užpila gyvsidabrio tirpalu ir užrašo lygti. Kaip viskas paprasta! Po poros minučių ji man (teikia sidabrinę monetą. — Žinoma, po kurio laiko gyvsidabris Išgaruos, ir mo­ neta liks kokia Ir buvo, — paaiškina studentė. Prie kito stalo matau pa­ linkusią ties mikroskopu Snieguolę Butkutę. O ką ji tiria? 1

— Reakcijų metu susidaro įvairūs kristalai su būdingo­ mis jiems formomis. Apžiūri­ nėdami jas per mikroskopą, nustatome jonus. — Ar (domu mokytis? — klausiu, — ir kokie keliai jus atvedė čia? — Mokytis Įdomu, netgi labai. O keliai Įvairūs. Vie­ nus sudomino mokytojai mokykloje, kiti .pabandę lai­ mę medicinoje ar biologijo­ je, ryžosi pasukti Į chemiją ir dabar nesiskundžia, — pa­ sakoja chemikės. Padėkojau už pasakojimą ir mažyčius chemijos stebuklus.

Daiva SAKALAUSKAITE, JI kurso žurnalistikos spec. studentė

Snieguolė ieško jono. Autorės nuotr.

skleisdavo visos mūsų veik­ los kryptys" — oi, jumoristai tie kibernetikai. „Kas teisybė, tai teisybė". — pasakys visi fakultete — jumoro jausmo jiems tikrai nestinga. Iki ašarų kvatojo visa salė, kai jie per kibernetikų vakarą šmaikščiu žodžiu pliekė vieną biurokratą. Tik gaila, kad siaubo pagauta žiuri, tada jų į „finalą" neišleido. Rezul­ tatai buvo netradiciniai: „Ne viskas gerai, kas gerai baigia­ si". Kaip ten bebūtų, gerai ir tai, kad net dabar jų „Hierarchiją" ir „Juodąją dė­ žę" (prisistatymų pavadinimai kibernetikų vakaruose) tebekomentuoja. Kai rašai apie penktakur­ sius, rašinys nori nenori tampa panašus į prisiminimus. Gal tai nėra taip blogai, nes jaučiau, tie prisiminimai gru­ pei labai brangūs. Tačiau metas ir prie paties reikalo prieiti: reikia nors trumpai papasakoti apie tuos, tiks­ liau, apie tą grupės branduolĮ, kuris ir yra jos veid­ rodis.

Dalia Čereškaltė Savo komjaunimo sekreto­ rę nuo II kurso visi grupė­ je Dalyte šaukia. Tai jos. sek­ retorės, dėka atsirado grupėje tas atomo branduolys — grupės varomoji jėga. O

trauka, kuri niekam nedavė nutolti nuo branduolio, buvo Dalytės nuoširdumas, draugiš­ kumas. Kažkaip net sunkiai deri­ nasi maloninis vardas prie didelių darbų. Tik ar ne san­ tykis tarp žmogaus vardo bei jo paties ir parodo tikrąją žmogaus vertę? Jai vadovau­ jant jau III kurse grupė pripažinta geriausia fakultete. Ketvirtame kurse sekretorės jau nebereikėjo. Ne todėl, kad Dalytė išrinkta Vil­ niaus miesto deputate. To­ dėl, kad branduolys taip leng­ vai nesiskaido.

Eglė Baukutė Bendrakursiai Eglę grupės sąžine vadina. Taip jau nuo pirmo kurso. Žiūrėk, pasielg­ si truputį ne taip ar leptels! ką garsiai, ir, kažkaip sa­ vaime atsisuki Į Eglę. Žinai, kad nepakelsi jos žvilgsnio, nors taip jau išėjo, bet vis tiek. Tik nurausti ir, kaip išmanai, stengiesi pasitaisyti. Nors jos akyse. Gerai liau­ dy sakome, kad žmogų iš akių pažinsi. Grupėje Eglė pavadavo Dalytę ideologiniam darbe. O kam teko tvarkyti kom­ jaunimo įskaitą, žino, koks tai nedėkingas darbas. „Sau nenusileisk, nesumeluok" — Nukelta J 2 psl.


Tarybinis studantas 1

UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI 'iilUlllIillIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlB Daukantą: visi jo raštai kvė­

Kai ąžuolas buvo ąžuolėlis...

puoja meile; apie tėvynę mąstant, jam niekada ir spėkos netrūko". Tą {skaitysime jau pirma­ jame S. Daukanto veikale — „Darbuose senųjų lietuvių ir žemaičių", rašytame dar stu­ dijų metais. Publikaciją parengė Audronė ZENTELYTĖ

Lietuvos girių ąžuolas DAUKANTAI? Lietuvai skam­ ba irgi kaip varpas, ošia kaip istorijos vėtrų talžomas ąžuolas. Tą ąžuolo šneką išgirsi visoje žemaičių ir kalnėnų, visoje Lietuvos že­ mėje, kur S. Daukanto ke­ lias — ilgas ir vingiuotas. „Sumišimuose svieto", per

Jau penkti metai S. Da?u- siekti mokslų, legendos sparkanto kiemą puošia ąžuolėlis, nais ligi šių dienų tebesklan­ Universiteto jubiliejaus proga do. Bet daug ko mes nebe­ atgabentas čia iš Kalvių gi­ prisimename, daug faktų taip rios. Dienos triukšme — ty­ ir guli knygose, laukdami, ka­ lus ir liūdnas, nakties tyloj da smalsesnė akis juos at­ — pilnas gyvybės: tada jo ras, guvesnis protas atgai­ atkaklaus augimo prisipildo vi­ vins. Ir gal tik humanitarai sas kiemas. O kai nuo Že­ prieš lietuvių literatūros eg­ maitijos pusės vakaris plukdo zaminą prisimena, kad S. debesų laivus, gali Išgirsti, Daukantas 1816—1818 metais kaip ūžčioja, kaip nerimau­ drauge su A. Mickevičiumi ja jaunas medžio kraujas. studijavo literatūros ir lais­ Nelinksma augti vienam vųjų menų fakultete, kad tarp mūrų. Ne veltui liau­ po to buvo moralinių ir dies dainoje skamba ąžuolė­ politinių mokslų fakulteto lio skundas: „Be girelės studentais, kad 1821 m. Uni­ augau, lygioj lygumėlėj, be versitetas jam išdavė teisių žalių medelių, be drabnų kandidato, o 1825 m., po il­ lapelių. Bet mes vis žiūrime gų vilkinimų ir trukdymų, — su viltimi, kaip pamažėl magistro diplomą. pamažėl artėja prie dangaus Jau daugiau, nei pusantras liaunos šakos: išaugs išaugs | šimtmetis, skiria mus nuo ąžuolą galiūną. S. Daukanto studijų dienų, O žvelgdami j plačiašaki gi­ tad vargu bejžiūrime, kokios rių karalių retai pagalvojame, jos buvo, kokie vargai ir kad ir jis kadaise jaunas rūpesčiai jo jaunus pečius slėgė (Universiteto studentų ąžuolėlis buvo — regis, nuo registracijos knygose pažy­ amžių toks stiprus, vėjų ne- mėta. kad Daukantas išsilai­ papučiamas. Lygiai taip ir kydavo pats), kokios svajo­ dabar: minėdami S. Daukan­ nės ir jaunatviški planai ne­ to 190-ąsias gimimo metines davė jam ramybės dieną ir žvilgsniu vos tepajėgdami naktį, kokie jausmai gildė aprėpti jo — istoriko, rašy­ širdj, klausantis kaip skaito­ tojo, vertėjo, tautosakininko, mas nuosprendis jo Tėvynei, kalbininko, švietėjo — dau­ gimtajai kalbai. To registra­ giašakių veiklą, kažkaip su­ cijos knygose, suprantama, nkiai įsivaizduojame, kad Ir neatrasime. Bet tą {skaitysi­ jis kadaise buvo studentas, me visame Daukanto gyveni­ tos pačios Almae Matris sū­ me. Ne veltui pirmajame nus. Tiesa, žinia, kad Dau­ „Aušros" numeryje J. Šliu­ R. Tarabilda. Iš ciklo „Vilniaus universitetui 400 metų". kantas pėsčias su 10 rublių pas rašė: „Niekas nemylėjo kišenėje atkeliavo | Vilnių daugiaus tėvynę Lietuvą už Simonas Daukantas (1793—1864). 1979.

SSB kartu „plytą kelia“. Tik dabar jų kartu nesutiksi. Ro­ mas visą savaitę komandi­ ruotėje — jis zonos SSB va­ M das, jam dar nesibaigia vasa­ Atkelta Iš 1 psl. lenktynių nugalėtoja neatsi­ ros rūpesčiai. Vygintas — toks jos gyvenimo {staty­ tiktinai tapo — darbšti kaip gamybinėje praktikoje. Taigi mas. Ir tai ne išpūsta frazė. bitelė. Nuo II kurso ji — susipažinkite, jei dar nepažįs­ grupės komjaunimo sekretorės tami: Romas fakulteto profsą­ Irena LIachovičiūtė-Rašinienė pavaduotoja, „didysis užnuga­ jungos pirmininkas ir Vygin­ Pakalbėjus su Irena, susida­ ris." Jadvygai, rodos, tokį tas — fakulteto profsąjungos ro įspūdis, jog ji kiekvieną darbą dirbti: sekretorę iš pirmininko pavaduotojas. grupės studijų dieną žino pusės žvilgsnio supranta, vis­ Romas — penketukininkas, mintinai, o kiekvieną grupės ką puikiausiai padaro. Jad­ Vygintas turi dar vieną po­ draugą pažįsta asmeniškai. vyga tiki žmogumi — ją sun­ mėgį — radijo sportą; sporto Juk pradėjo dirbti lyg plė­ ku kuo nors įžeisti, — atleis, meistras, priklauso Radijo šiniuose — gal, sakysit, ne nes supras. Aktyvi ji ir komponentų gamyklos radijo tokia „fuksų" sekretoriaus da­ bendrabutyje. Nupiešti ar klubui (komanda yra 2 kar­ lia? Jau pirmame kurse fa­ padailinti ką prireikė — tus iškovojusi I vietą Europos kultetas pajuto, kad „fuksai" tuoj Jadvyga ieškoma. Ir pirmenybėse). Romas kitur ne rankas sudėję sėdi. Kai kambarėlis, kuriame Jadvyga jam nepasiduoda — „Vaka­ grupę I kurse pripažino vie­ su Dalyte gyveno, pernai bu­ rinių naujienų" viktorinos na geriausių, II kurse Ireną vo išrinktas jaukiausiu, tvar­ apie Vokietiją ir Čekoslova­ „pasiglemžė" j fakulteto kom­ kingiausių. kiją nugalėtojas, geriausią is­ jaunimo biurą. Čia jai ati­ torijos referatą yra parašęs. teko neįdirbtos valdos — pra­ Be to, Romas vienintelis TSKP Romas Cesnavičlus Ir dėjo darbą interklube. Dabar narys. Penkiamečio Aido tė­ Vygintas Rakauskas Irena — geriausio Universi­ Apie juos, visi man tvirti­ velis. Tai tiek apie abu drau­ teto interklubo „Planeta" pre­ no — tik kartu rašyti, atseit gus. zidentė. Belieka Jums „seniai", per­ vandeniu neperliejami. Ką Jadvyga Dalinkevičlūtė gi, neskirsiu jų, kaip kad daž­ duoti šiųmetinių „fuksų" lin­ Jadvyga nuo pat pirmo kur­ nai katedros vedėjui tenka juos kėjimus. Sėkmės finiše, geros so ne studentavo. Todėl tur­ norom nenorom perskirti per­ kloties būsimam starte. būt suvestinių lape jos pa­ sodinant. Kaip kokius mokinu­ Solveiga ČEPONYTĘ vardė visuomet būdavo tarp kus. . . Kartu sėdi, kartu ei­ IF I kurso žurnalistikos pirmųjų. Ir grupės soc. na, sesijoms kartu ruošiasi, specialybės studentė

„Fuksai“ • •• seniai“

VIRD BARUOSE|HI11B||1^^

II

■»

i

■¥<■■■■

*

Umversiteto išradėjai konkursuose, Išradybos veikla turi svarbų vaidmenį moksliniam techniniam progresui. Masinis išradėjų ir racionalizatorių judėjimas yra socialistinei visuomenei būdingas bruožas, nes čia kūrybingas požiūris j darbą vis labiau tampa pirmutiniu gyvybiniu žmogaus poreikiu. Jau šiandien išradyba ir racionalizacija yra būtinas bet kokio gamybinio proceso elementas. Be atradiminio išradybinio darbo neapsieina ir mokslo vystymas, nes tik išradybinė teisė gali efektingai apsaugoti valstybės ir jos narių interesus. Todėl padarytų atradimų ir išradimų tiks-

lūs registravimas yra svarbi kiekvieno piliečio pareiga. Šioje srityje nemažai dirba ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto išradėjai. Kasmet TSRS išradimų ir atradimų rejestre yra užregistruojama apie 36 mūsų darbuotojų išradimus (1981 — 35, 1982—37, 1983—36). Dalis jų panaudojami liaudies ūkyje ir duoda nemažą naudą. Apie sėkmingą Universiteto išradėjų veiklą byloja ir tokie pasiekimai: Eureka-82 konkurse pirmąją vietą ir pagrindinę premiją laimėjo v. m. b. M. Baranauskas ir doc. A. Žebrauskas, sukūrę naujo elektrai laidaus šiuo-

ksnio gamybos būdą, kuris jau dabar yra naudojamas Panevėžio eksperimentinėje gamykloje „Elektrotechnika" ir duoda 34,6 t. rub. faktinės metinės ekonomijos. 1982 m. organizuotame Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų katedrų ir laboratorijų išradybinio, iacionalizacinio ir patentiniolicencinio darbo apžiūroje pirmąją vietą užėmė ir buvo apdovanotas 500 rub. premija Universiteto polimerų chemijos katedros kolektyvas (ChF), šeštąją — Kietojo kūno elektronikos katedra (FF), penkioliktąją — Organinės chemijos katedra (ChF), aštuonioliktąją — Fi-

pat| Žečpospolitos draskymą, plėšymą tarp senųjų Lietu­ vos girių, medininko — da­ bar sakytume miškininko šeimoje gimė Lietuvos kul­ tūros istorijos ąžuolas. Čia, Žemaitijoje — naujame, bet iškart užmirštame Rusijos imperijos gubernijos kampe jis išaugo, išsimušė j švie­ są ir pats vėliau švietė vi­ sais savo darbais. S. Dau­ kantą mena Žemaičių Kal­ varija (Varduva), Varniai, Papilė. Skuodo rajono Kalvių kai­ mo Prušinskų sodybos kie­ me stovi paminklinis akmuo ir klėtelė — neišvaizdi, šiuo­ laikiškai, stačiokiškai, gal net nepagarbiai įrengta. Bet pra­ eivi, parymok prie aruodo! Kokia gili metafora ir tauri tiesa. S. Daukantas Lietuvai — sėjėjas, rinkęs po grūdą j mūsų tautos kultūros ir istorijos aruodą ir sėjęs tik­ ruosius šviesos grūdus — stambius, pirmąkart lietuviš­ kai parašytus Lietuvos istori­ jos veikalus ir knygeles ūki­ ninkams apie sodus, girias, bites, javus, apynius. Rašytojas ir istorikas iš­ aukštino senąsias girias, juk miškas, medžiai S. Daukantui kaip ir gimtieji namai — nuo mažens pažįstami, įaugę į sąmonę, širdį, sapnus. Miško aukštinimas siejasi su S. Dau­ kanto istoriografinėmis idė­ jomis. Galingų girių laikai — tai politinio savarankišku­ mo ir galybės laikai, tai pa­ goniškosios lietuvių kultūros

HEDIKį DIENOS Plrmąjj vakarą VI kur­ so studentai parodė spek­ takli. Rodė pačių studen­ tų sukurtus filmukus „Studentiško kelio žings­ niai".

Antrąjį vakarą koncer­ tavo Vygando Kazlausko vadovaujama grupė. Stu­ dentiškas medikų teatras „Gyvenimo žingsniai" pa­ ruošė naują scenarijų.

zinės chemijos katedra (ChF). R. Bernotas, P. Adomėnas, Tarp probleminių laboratori- L. Poloudina, V. Petrošiūjų trečiąją vietą užėmė Vai- nas, P. Kazlauskas, V. Zubo­ vas. Vieną iš dviejų antrųjų premijų gavo eksponatas „Feromagnetinių dalelių įter­ pimo į gyvas ląsteles meto­ dai", kurio autoriai Gamtos fakulteto darbuotojai J. Sa­ baliauskas, R. Kuzma, V. RaSėkmingas buvo Universiteto išradėjų dalyvavimas antrojoje respublikinėje parodoje „Aukštųjų mokyklų išradimai — liaudies ūkiui", Devyniuose parodos skyriuo- siukevičiūtė, Z. Meškauskaise buvo pateiktas 151 eks- tė, V. Bendikienė, A. Jasai­ ponatas, tarp jų — 16 pra- tis ir J. Skibinas. Vieną iš moninių pavyzdžių. VVU trijų trečiųjų premijų gavo darbuotojai paruošė 20 eks- Fizikos fakulteto darbuotojai ponatų. Pirmoji premija bu- A. Samuilis, B. Ruželė, R. vo paskirta eksponatui „Chi- Kalytis, Z. Sčerbakovskis už „Spektrofotometraliniai priedai skystiems eksponatą kristalams ir termojautrūs ras". Be to, komisija pažy­ mišiniai", kurių autoriai Che- mėjo kaip vienus iš geresnių mijos fakulteto darbuotojai eksponatų keturis Fizikos ir

tiStei^ritoSSmo pro

apžiūrose

laikai. Anot prof. V. Zaborskaitės, S. Daukanto su­ kurta senovės girių vizija — tai anos laimingos epo­ chos metafora. Ir vis dėlto, S. Daukantas Lietuvai — ąžuolas. Sitai dar kartą išgyveni Papilėje, kur miestelio aikštėje stovi kilnus S. Daukanto pamink­ las (1930 m., autorius V. Grybas), o prie bažnyčios tvo­ ros glaudžiasi kuklus buvęs klebono J. Vaišvilos namelis, kur S. Daukantas praleido paskutiniuosius savo gyveni­ mo metus ir atgulė amžiam:, žemaičių žemėje ant stataus Ventos skardžio. Papilės kal­ nelyje ant S. Daukanto kapo rymo akmeninis paminklas — lyg vėtros nulaužtas ąžuolo kamienas su užrašu. Šventą senųjų girių ąžuolo ošimą saugo ir mūsų Alma Matei skliautai. Ačiū už tai filologams. Mūsų Alma Mater auklėtinį S. Daukantą ir jo mėgtas girias primena Vil­ niaus universiteto priešjubiliejinėje sumaištyje pasodin­ tas ir vėliau ištikus negandai tvirtesniu, augesniu atsodin tas Kalvių miško ąžuoliu­ kas S. Daukanto kiemelyje. Beje, yra dar ketvertas jo brolių naujame VU Botanike sode Kairėnuose. .. .Ateikime prie to ąžuoliu ko dar šį vėlyvą rudenį, tuojau pat, ateikime kasmet kasdien pasiklausyti senųjų girių aido, prisiminti S. Daukantą, „,ne kuo buvome bet kuo nū esame žiūrėki­ me". .. Stepas DEVEIKIS

Vakaro dalyviams daina­ vo svečias iš KMI — dainuojamosios poezijos atstovas Aleksandras Kirijazovas. Veikė „Avangardisti­ nio meno" paroda. Vyko plakato „Vaisto reklamos" konkursai. Susirinkusius linksmino diskoteka „Amicus". Pri­ jaučiančius liaudies me­ nui kvietė „Ratilio". At­ sipūsti buvo galima lr veidrodžiu salėje, kur veikė klausomoji diskote­ ka. A. SlLALYTE

Chemijos fakultetų darbuo­ tojų pateiktus eksponatus. Vienas, iš trijų VIRD Lie­ tuvos respublikinės tarybos prizų už efektyvių išradimų sukūrimą ir dalyvavimą pa­ rodoje paskirtas VVU Che­ mijos fakulteto kolektyvui. Nežiūrint šių visų pasieki­ mų, Universiteto išradėjų veikloje yra ir trūkumų. Vi­ sų pirma, nors Universitete dirbami svarbūs ir funda­ mentalūs mokslinio tyrimo darbai, neturime užregistra­ vę nė vieno atradimo. Yra nepanaudotų išradimų, ne­ parduota nė viena licencija ar patentas užsieniui, neku­ ria išradimų studentai. Taigi, veikti yra kas ir toliau, tik reikia energijos ir entuziazmo. P.-J. ŽILINSKAS Universiteto VIRD Tarybos pirmininkas


3 Tarybini* studentą* BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI

- KAS TAI? Paskutinėm lapkričio dienom mūsų senoji Alma Mater pasi­ puošė dailiais plakatais su dviem didelėmis raidėmis A2B6. Žodžiai aplink šias raides skelbė Vilniuje įvyk­ sianti V Sąjunginį pasitarimą. Redakcija kreipėsi j šio pasi­ tarimo Organizacinio komite­ to pirmininko pavaduotoją Universiteto profesorių Pus­ laidininkių fizikos katedros vedėją Juozą Vaitkų. Gerbiamasis Profesoriau, prašytumėm visų pirma iššif­ ruoti A2B8. Tai puslaidininkiai, chemi­ niai junginiai, sudaryti iš dvie­ jų atomų: vienas Mendelejevo lentelės II grupės atstovas, kitas — VI. Jei peržvelgtumėm visą lentelę ir prlslmlntumėm kai ką apie valentin­ gumą, tai suvoktumėm, kad dviatomial cheminiai jungi­ niai gali būti: A'B7 chloridai, floridai, bromidai, A’B6 — ok­ sidai, sulfidai, teluridal, selenidal, A3B5 — arsenidal, stibidal. Kuo ypatinga junginių kla­ sė A2B8, kad jai net skiriamas sąjunginis pasitarimas? Matė­ me, kad šis pasitarimas jaupenktas, ir iš jo' mokslinio sekretoriaus dr. Remigijaus Baltramiejūno sužinojome, kad į Vilnių susirinkę 280 moks­ lininkų iš 73 organizacijų. Kiekviena junginių klasė kažkuo ypatinga ir turi tokias „veiklos" sritis, kur jos negali pakeisti jokios kitos klasės

atstovai. Junginiai A2B8 bu­ vo intensyviai tyrinėjami dar iki puslaidininkių eros pra­ džios. Jie atkreipė į save dėmesį daugiausiai dėl lluminescendgos ir iki šiol išli­ ko plačiausiai taikomi kristalofosforai. Mes juos sutin­ kame kasdien švytinčius (vai­ riuose tablo, televizoriaus ek­ rane, osdlografe. Vėliau pa­ aiškėjo, kad A’B8 pasižymi didžiausiu fotojautrumu — ir ne tik regimajai šviesai, bet taip pat infraraudoniesiems, ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams. Dėl šios savy­ bės jie dažniausiai vartojami fotovaržoms gaminti, elektrofotografijoje, tomografijoje (or­ ganizmo pjūvių rentgeno nuo­ traukoms). Infraraudoniesiems spinduliams ypač Jautrūs siaura]uosčiai Cd Hg Te, todėl jie nepamainomi daugelyje „nematomo regėjimo sričių" kaip pagrindiniai termovizorių elementai. Na, o termovizorlai pirmiausia naudingi medldnai. Kadangi junginiai A2B8 gali stiprinti šviesą, jie sutinkami ir lazeriuose. Kaip pavyzd), kur panaudota A2B8 lazerinės generadjos savybė, gailu paminėti tok) prietaisą kvantoskopą. Tai kineskopas, ku­ riame vietoj ekrano (statyta A2B8 monokristalo plokštelė. Elektronų pluošteliui pasiekus bet kurj plokštelės tašką, ja­ me sukuriamas mikrolazeris, kurio spinduliavimo galia pri­

klauso nuo elektronų pluoš­ telio Intensyvumo. Tai jau projekcinė televizija: ekranas kaip kine (15—20 m2) ir ryš­ kumas kaip kine (žinoma, vaizdai spalvoti). Kaip netiesiniai optiniai kristalai, A2B8 unikalūs plačia skaidrumo sritimi (iki 18|xm). Tai leidžia juos vartoti kaip netiesinės optikos elementus transformuoti lazerių spindu­ liavimo bangos ilgiui. Pa­ naudoti parametriniuose švie­ sos generatoriuose, jie pra­ plečia tolygiai derinamo ban­ gos ilgio spektrą iki tokio diapazono, kuris svarbus su­ dėtingų cheminių ir biologi­ nių junginių tyrimams. Svar­ bu tai, kad A2B8 ne tik jaut­ rūs šviesai, bet ir jai atsparūs, todėl tinka didelės galios op­ tikai. Kokios pagrindinės šio pasi­ tarimo mokslinės kryptys? Daugiausia dėmesio skirta defektų fizikai ir lazerinio spinduliavimo sąveikai su puslaidininkiais A2B8. Mūsų skaitytojas daug ži­ no apie puslaidininkių fizikos darbus Jūsų vadovaujamoje katedroje, tačiau norėtumėm išgirsti, kurie iš jų tiesiogiai susieti su A2B8. Puslaidininkių fizikos kated­ roje neperseniausiai puslaidi­ ninkiai A2B8 buvo pagrindinis tyrimų objektas. Jau vien peržvelgus mokslinių bendra­ darbių ir dėstytojų kandidati­ nes bei daktarines disertacijas, galima pastebėti, jog daugiau­ sia buvo gilinamasi ( jun­ ginių A2B8 fiziką, o čia sukur­ tos naujos metodikos buvo diegiamos kitų puslaidininkių tyrimams. Pollkristallnių Cd ir ZnO sluoksnių drauge su kitų didelės varžos puslaidininkių tyrimai buvo apibendrinti aka­ demiko profesoriaus J. Vlš-

čako kandidatinėje (1959 m.) ir daktarinėje (1968 m.) diser­ tacijose. Taškiniai defektai ir (vairūs nepuslausvyrl reiš­ kiniai Cd Se kristaluose buvo tiriami Z. Januškevičiaus ir prof. A. Sakalo. Gilių centrų ir mlkrodefektų savybes nag­ rinėjo F. Senulis, J. Storasta. Pollkristallnių sluoksnių fizi­ ka, jų technologijos fizikiniai pagrindai, taikymas fotodetektoriuose, elektrografijoje, optoelektronlkoje — tai A. Smil­ gos, V. Gaidelio, A. Medeišio, V. Žindulio, A. Meškausko, A. Petravičiaus darbai. Plataus šviesos intensyvumų diapazo­ no fotoelektrlnlal reiškiniai keliuose puslaidininkių klasė­

Žavus ruduo, tu sergi, Tu mirsi, kai pūstels Kraupiai šiaurys Ir snaigės Ant rožių nuvytusių kris. Benami Ruduo, Pabalęs nuo pirmo sniego, Palinkęs nuo vaisių naštos, Tau lemta, Gyvent neilgai... (G. APOLINERAS)

Šiųmetinio „Filologijos rudens" (lyginant jį su buvusiais) forma beveik nepakito: vedantieji vie­ naip ar kitaip pristatinė­ jo poetus ir dainininkus, šie savo ruožtu skaitė ei­ les arba dainavo, tačiau galima įžvelgti mėginimą diferencijuoti festivalio vakarus. Prisiminkim: pir­ majame dalyvavo „se­ niai", antrajame — „nau­ jokai", o trečiasis buvo skirtas humorui. Tokia tendencija sveikintina, ta­ čiau griežtos diferenciaci­ jos reiktų vengti. Ar ne­ pabostų, pavyzdžiui, dvi valandas klausytis vien poezijos? Kitoks, matyt, turėtų būti ir festivaliui pateik­ tos kūrybos likimas. Ne­ pakanka ją perskaityti ar

.. .Kai paskutinis „Filo­ logijos rudens-83" laurea­ tas nulipo nuo scenos, kai’ salėje įsižiebė šviesos, nejučiom pagalvojau: kaip įvardinti tuos tris vaka­ rus, kupinus poezijos ir muzikos, kupinus įvairiausių nuotaikų, skubėji­ mo, studentiško šurmu­ lio? . . Žodis „festivalis" čia labiausiai tiko, tačiau vi­ saip jo k račiausi, nes at­ rodė, kad patį rudenį — bene rimčiausią metų lai­ ką — įsprausiiu į rėmus... O ruduo — tai branda, savotiška ataskaita Lai­ kui, tai metas, kai suvokiam, kas padaryta... Tad galbūt festivalis (tegul bus taip) „Filologi­ jos ruduo-83" ir buvo ata­ skaita Laikui, ataskaita iš­ Festivalyje žiūrovų netruko. einančiam Rudeniui?

„FILOLOGIJOS RUDUO-83" PASIBAIGUS

išdainuoti, nepakanka pa­ tikti ar nepatikti publi­ kai. Kiekvienas vakaras, manau, turėtų būti deta­ liai aptariamas, kūryba analizuojama (ir eilėraš­ čiai, ir dainos), vertinama objektyviau. Derėtų pasi­ kviesti šiam renginiui ne­ abejingų dėstytojų, «aliausią — kompozitorių. 1 ____ ’__ Žinoma, tuomet kūrybos atranka būtų griežtesnė, tačiau ir festivalio lygis aukštesnis. O dabar — ne visi va­ karai buvo vienodai įdo­ mūs, vientisi, ir todėl pa­ liko gan prieštaringą įs­ pūdį. Nesinori minėti smulkmenų, tačiau kartais atrodydavo, kad dalyvis atsitiktinai užlipo į sceną, padainavo keletą V. Ker­ nagio stiliaus dainelių ar­

matote, toks disertacijų kie­ kis (gal dar kai ką Ir pralei­ dau) rodo, kad A2B8 mūsų katedroje tikrai intensyviai ti­ riami. Ateityje laukiame nau­ jų (domių rezultatų, nes prie šių darbų jungiasi vis nau­ jos darbuotojų ir studentų gretos. Norėčiau dar pasakyti, kad A2B8 nėra mūsų katedros „monopolis". Juos tiria Kie­ tojo kūno elektronikos ka­ tedroje — ieško perspektyvų elektrografijal. Molekulinės akustikos probleminėje labo­ ratorijoje — akustoelektroniniu aspektu, o taip pat ir kitų Fizikos fakulteto padali­ nių mokslininkai ir studentai.

Nuotraukoje: A. Georgobianls (Maskvos 'Lebedevo vardo fizikos Institutas), M. Selnkmanas (Kijevo Puslaidininkių Institutas), LTSR MA viceprezidentas Juras Požėla, VU profesorius Juozas Vaitkus. V. Naujiko nuotr.

TRYS ESKIZAI RUDENIUI FESTIVALIUI

se buvo apibendrinti mano daktarinėje disertacijoje. La­ zerinio spinduliavimo są­ veikai su medžiaga buvo skir­ ta R. Baltramiejūno kandidati­ nė, o giliam šios temos plė­ tojimui ir puslaidininkių fizi­ kos, ir kvantinės elektroni­ kos aspektais — jo daktarinė disertacija. Atskirus puslaidi­ ninkių optikos klausimus pasiskirstė visas būrys moks­ linių bendradarbių: iiuminesenciją — E. Kuokštis, A. Žu­ kauskas, netiesinę spektro­ skopiją — V .Gavriušinas, šviesos lndukuotus efektus, dinaminę holografiją — K. Jarašiūnas, D. Veleckas, E. Gaubas, M. Petrauskas. Kaip

ba suvaidino tokia pjesę, kurią suprato tik keletas sėdinčiųjų salėje (Dailės instituto studentų progra­ ma). Atsitiktinumas ar... organizatorių neakylu­ mas? .. Nepataikydavo i taktą vedantieji, parinkta vakarui tema neišrutuliojama iki galo. O juk rinktasi ne šiaip pajuokinti publiką žodžių žaismu (tą da­ bar daugelis gerai suge­ ba), bet parodyti tikrą kūrybą, kuri jau išsikovo­ jo vietą „po saule", kuri galbūt „meta pirštinę" tradicijoms. Tačiau ar tradicija pakels tą piršti­ nę — priklauso nuo mū­ sų. Manau, vakaro vedan­ tysis turėtų būti geras improvizatorius. nepasi­

metantis net keisčiausioje situacijoje (tai puikiai su­ geba V. V. Landsbergis). Kai kalbama, kad tik kal­ bėti, vakaras netenka da­ lies žavesio, paslaptingu­ mo, lankstumo. XXX Ar reikalingas toks renginys? Taip, reikalin­ gas. Pirma, jų Universite­ te reta, tad reikia tik džiaugtis, kad „Filologi­ jos ruduo" tampa vis po­ puliaresnis (tai liudija da­ lyviu ir klausytojų skai­ čius). Filologijos fakulte­ to kultūros klubui reiktų siekti, kad laureatų vaka­ ras būtų surengtas dides­ nėje patalpoje ir didesniai auditorijai. Jei tai pavyktų išsikovoti — gal VU Kultūros klubas parū­ pintų kokybiškesnę apara­ tūrą, ir dalyviams nereik­ tų staipytis, grūstis prie poros mikrofonų. Antra, festivalio scena kuriam nors dalyvių — pirmasis žingsnis į rimtą kūrvba. naskata ®nsimąs-

r.

Poderio nuotr.

tyli apie tai, ką jis nori pasakyti kitiems. Ne visi eilėraščiai išspausdinami, ne visos dainos suranda klausytoją... Tad nereik­ tu stebėtis, jeigu vienas kitas vaikinas ar mergi­ na, debiutavę „Filologijos rudenyje", vėliau išleis pirmąją knygą, gal net plokštelę... Svarbiausia — pastebėti tai, kas nau­ ja. Argi ne rimtas užda­ vinys fetstivalio organiza­ toriams? XXX Eskizas — tai dar ne paveikslas. Ir ne kiekvie­ nas eskizas tampa pavei­ kslu. Kad būtų taip, kaip norime, reikia susikaupti, nusiteikti rimtam darbui, parinkti tinkamiausias spalvas ir jautriau, kritiš­ kiau žiūrėti į kiekvieną teptuko liniją. Neabejoju — tuomet paveikslą bus galima h kitiems parody­ ti. .. Marius RINGAUDAS

FESTIVALIO „FILOLO­ GIJOS RUDUO-83" LAU­ REATAI

R. Danys, V. Daškevičius, D. Razauskas, V. Gasiliūnas, V. Landsbergis, L. Jakimovičius, I. Baliukaitė, R. Lileikis, J. Ciginskas, E. Savickaitė, R. Poderys ir D. Bla­ žienė, V. Tamošiūnas, džiazo trupė iš LTSR Valstybinės konservatori­ jos.


Tarybini* studentas 4

NAUJOS TENDENCIJOS KATALIKYBĖS IDEOLOGIJOJE IR VEIKLOJE Kitas bandymas, liudijantis riu siejamas su tariama ne­ temos, kultūros, ideologijos, apie katalikiškos filosofijos kintama (skaityk, dieviška) nepriklausomų nuo visuome­ modernizavimą pasitelkus | žmogaus prigimtimi, yra mis­ nės ekonominės struktūros, pagalbą egzistencializmą — tifikuojamas. Katalikybės ide­ socialinės bei politinės siste­ tai vokiečių filosofo M. Hai- ologai yra pasiryžę pasiekti mos, klasinių interesų (kol Žmonių sąmonę vis labiau degerio ir vokiečių teologo pasaulinį krikščioniškos kul­ egzistuoja klasės). Tokia yra veikia pasaulyje vykstantys K. Ranerio darbų panaudoji­ tūros viešpatavimą, kurio pa­ visuomeninio gyvenimo tik­ istoriniai socialiniai pakiti­ mas. Raneris savo „konkre­ grindą sudarytų religinė žmo­ rovė. mai, didžiuliai mokslo pasie­ čios tikrovės teologijoje" gaus ir Jo vertybių siste­ Katalikybė irgi yra sociali­ kimai, kultūros vystymasis. bando sujungti neotomizmą mos samprata. Aišku, Jog tai nis kultūrinis reiškinys. Bet Tokiomis sąlygomis keičiasi ir haidegerlšką egzistencializ­ utopinė reakcija prieš vis tai savo esme labai konser­ šiuolaikinio žmogaus vertybi­ mą ir gautą hibridą apibend­ labiau besiplečiantį vertybių vatyvi ideologinė sistema. Ji nė orientacija, o bažnyčios rinti katalikiškos teologijos sistemos ir visos kultūros priversta skaitytis su istoriš­ skelbiamos tradicinės verty­ kontekste. Šiuo fllosoflnlu- sekuliarizacijos ir atelzacijos kai kintančia socialine kul­ bės palaipsniui praranda savo teologtniu hibridu K. Raneris procesą, kuris vyksta pasau­ tūrine realybe. Vietoje tradi­ prasmę. Todėl šiandien svar­ tikisi nugalėsiąs atitrūkimą liniu mastu. cinių teocentrinių akcentų biausias katalikybės ideologų tarp religinių Ir pasaulietinių Marksizmas vertybes tiria katalikybė dabar labiau orien­ uždavinys — naujoviškai in­ šiuolaikinio žmogaus vertybi­ kaip specifinius socialinius tuojasi Į žmogų ir jo realias terpretuoti vertybes savo fl- nių orientacijų. reiškinius, kaip visuomeninių vertybes. Bet ta orientacija, losoflnlame-teologlnlame ar­ Ypatinga krikščioniškų ver­ santykių ir visuomeninės są­ būdama priešinga konkrečiam senale. bei socialiniam tybių atnaujinimo forma — monės vertinamąslas-norma- istoriniam Jų bandymuose atnaujinti kai kurių marksistinės filoso­ tyvines apraiškas. Vertybėmis žmogaus esmės ir jo vietos tradicines vertybes galima Iš­ fijos idėjų apie vertybes pasi­ laikomi ir tokie visuomeni­ pasaulyje aiškinimui bei verti­ skirti kreipimąsi Į egzisten­ savinimas. Tai atsispindi ir nės sąmonės reiškiniai, kurie nimui, iš religinių pozicijų cialistini filosofavimą, kuris pop'ežtaus Jono Pauliaus n pasireiškia idealia forma — dar labiau mistifikuoja žmo­ yra labiau prisitaikęs prie da­ enciklikoje „Laborem exer- gėris ir blogis, teisingumas ir gaus ir jo pasaulio sampratą, bartinio žmogaus psichologi­ cens" (1982), kuri skirta dar­ neteisingumas, idealai ir są­ o bažnyčia dar labiau aima­ jos. Tarp katalikų intelektua­ bo vertybės teologiniam pa­ žinė, moralės normos ir prin­ nuoja dėl žmogaus padėties lų gan populiari prancūzo G. grindimui. Darbas čia api­ cipai. Tačiau už skirtingų ir „šiame pasaulyje". Marselio egzistencialistinė fi­ brėžiamas kaip kūrybinis pra­ priešingų dvasinių vertybių Šių katalikiškų ideologinių losofija. Labiausiai aukština­ das, kuris kuria ir formuoja susidūrimo ideologinėje are­ problemų ir jų sprendimų ma jo veikla kaip fllosofo- žmogų, Jo asmenybę. Darbas noje reikia įžvelgti kovą kontekste svarbūs ir nauji ka­ moraUsto. G. Marselio veika­ charakterizuojamas kaip mo- tarp klasių socialinių politi­ talikybės poveikio jaunimui luose pavaizduojama dvasinė ra’inis faktorius, padedantis nių pozicijų, Interesų, kurie akcentai. Sekuliarizacijos są­ bei dorovinė šiuolaikinio žmo­ žmogui tobulėti, ir siejamas reiškiasi skirtingomis pažiū­ lygomis katalikybės dėmesio šiuolaikinis gaus drama. Jo žmogus blaš­ su visuomenine asmenybės romis j visuomenę ir Jos is­ centru tampa žmogus, paprastai jaunas kosi tarp „tikrosios būties" charakteristika. Kai kurios at­ torinį vystymąsi. Visuomenės vertybinė orien­ žmogus. Siekdama užkovoti šį Ir netikro egzistavimo, nutolu­ skiros šios enciklikos tezės sio nuo religinių vertybių, jis primena marksistinius teigi­ tacija yra istoriškai kintantis žmogų, katalikų bažnyčia ypa­ apimtas vartotojiškumo, pasi- nius. Tačiau galiausiai en­ pocesas. Su Juo yra susieta tingą dėmesį skiria jaunimo Ji pelnljlmo troškimo, Jo dva­ ciklika savo vertybinių orien­ kultūros raida, nes kultūra religiniam auklėjimui. sinis pasaulis nužmoginamas tacijų centre stato „šventą egzistuoja kaip vertybių sis­ orientuojasi Į aktualias dva­ mokslo ir technikos ekspan­ darbo matavimą", glaudžiai tema. Tik dialektiniu materia­ sines žmogaus vertybes, Į sijos. Šioms visoms blogy­ sujungta Jj su religijos atsi­ listiniu požiūriu galima moks­ patį žmogų ir jo asmenines bėms Marselis priešpastato radimu ir esme. Žmogaus ir liškai suprasti žmogų kaip vertybes, kurios ypač turi krikščioniškas vertybes — ti­ Jo darbo išaukštinimas šioje socialinį subjektą, jo kūry­ prasmę jaunam žmogui. Bū­ kėjimą, vilt|, meilę. Jis sie­ enciklikoje — tai tik išorinė binę veiklą, vertybinę sis­ tent žmogiškos vertybės ka­ kia užpildyti kasdieninį gy­ regimybė. O iš tikrųjų dar­ temą ir kultūrą. Nėra žmogiš­ talikiškam auklėjime pradeda venimą religiniu turiniu. bas, kuris katalikišku požiū­ kosios veiklos, vertybių sis­ užimti pirmaujantį vaidmenį.

DŽIUGINO RAMUS MIŠKŲ JAUKUMAS Yra labai daug studentų, kurie nesižavi kelionėmis, kurių nejaudina žygių džiau­ gsmai ir rūpesčiai. Net ir kaitriausiomis vasaros die­ nomis jie pasirenka kinoteatrą ar diskoteką, ką jau kalbėti apie vėsų lapkritį. Tuo tarpu yra nepasėdų ke­ liautojų, kurie bet kokiu oru nenustoja klajoti po Lietu­ vą. Lapkričio šventės nebuvo išimtis. Mūsų vadas, fizikas Alvy­ das, nepabūgęs oro progno­ zių, irgi išvedė savo grupę j dviračių žygį po Dzūkiją. Nuvažiuota virš poros šimtų kilometrų. Aplankyti Druski­ ninkai, Leipalingis, Veisie­ jai, Lazdijai, Liškiava, Merki­ nė, Perloja, Varėna. Nepaten­ kintų ar nusivylusių nebuvo. Štai keletas fragmentiškų pri­

siminimų. Pirmoji diena. Devyni skir­ tingi įvairių specialybių, įvairių charakterių ir pomė­ gių žmonės patraukė į žygį. Pagrindinę grupės dalį, kaip ir priklauso, sudaro fizikai, ta­ čiau yra ir filologų, ir KMI bei VPI atstovų. Pora „inte­ lektualinių" žaidimų, anek­ dotų, linksmų atsitikimų iš ankstesnių žygių, ir pažintis užmegzta dar traukinyje, ku­ ris veža mus J pradinį marš­ ruto punktą. Antroji diena. Linksmai šaukdami- „valio" (juk šven­ tės), pajudame iš Druskinin­ kų. Porą kilometrų, ir as­ faltuotoji žygio dalis baigiasi. (Miškais, miškais, miškais. Džiugina ramus Dzūkijos miš­ kų jaukumas. Čia gamta dar labai mažai nukentėjo nuo

poilsiautojų. Ne kartą suti­ kome briedžius. Po poros valandiĮ mynimo išnyra sim­ patiškas kaimas, o sutikta se­ nutė paaiškina, kad už miš­ kelio privažiuosime vandeny­ ną ir teks pasiieškoti val­ čių. „Vandenynas" — tai už­ tvenktas Baltosios Ančios upe­ lis. Efektingai atrodo valtis prikrauta dviračių. Ir vėl pirmyn. Jau net ne keliu, o takeliu. Kuo toliau, tuo įdomiau. Vakare pasie­ kiame Universiteto Turiados dalyvių susitikimo vietą. Graudžiai sklinda giesmės prie laužo, prisimename jotvingius. Valandėlei užmiršti savo as­ meniškus rūpesčius ir susimąs­ tai apie Lietuvos krašto pra­ eitį. Trečioji diena. Grupėje yra pirmą kartą keliaujančiu, to-

Taigi katalikybė siekia paten­ kinti žmogaus dvasinius po­ reikius, ugdyti asmenybės ver­ tybes ir tokiu atveju taria­ mas dievo argumentas (gau­ na žmogišką prasmę. Pagrindinę viltį pakelti religinio auklėjimo prestižą katalikų bažnyčia sieja su katekizadja. Katekizadja yra viena iš priemonių, kurioje pasireiškia katalikybės fllosofiniai-teologlnlai teiginiai, randa savo išraišką naujos katalikybės ideologijos ten­ dencijos. Todėl katekizmas nuolat tobulinamas ir šiandie­ ninę jo perteikimo metodiką galima būtų suskirstyti į tris kryptis, kurios tarpusavyje glaudžiausiai sąveikauja. Pir­ ma — dėstant religijos turinį reikalaujama atsižvelgti Į nau­ jausius mokslo pasiekimus, kurie turi būti interpretuo­ jami religine dvasia. Antra — akcentavimas tų proble­ mų, kurios siejasi su šiuo­ laikinio žmogaus pergyveni­ mais, šiame kontekste ban­ doma formuluoti „tikėjimo tie­ sas". Trečioji katekizavimo kryptis reikalauja glaudaus bažnyčios ryšio su pasauliu,

Leonidas MINKEVIČIUS IF žurnalistikos specialybės IV kurso studentas

ZWV\Z\ZWVW\ZWWWVZWWWWWWWWWWW

Ansamblio pergalė Tradiciniu tapo Armėnijos TSR sostinėje Jerevane vy­ kstantis kamerinės muzikos festivalis — konkursas, kurį kasmet organizuoja K. Mark­ so vardo Politechnikos ins­ tituto Studentai. Jau devin­ tąjį rudenį susirinko šalies aukštųjų mokyklų (nemuziki­ nių) kameriniai kolektyvai. Šiemet jų buvo per dešimt, tai — studentai ir dėstytojai iš Leningrado, Tomsko, Užgorodo, Kišiniovo, Jerevano ir kt. miestų. Antrą kartą šiame rengi­ nyje dalyvavo Vilniaus uni­ versiteto Kamerinės muzikos ansamblis, vadovaujamas P. Koncės (pirmąjį kartą 1981 m. ansambliui buvo suteik­ ta II vieta). Už A. Kaldaros, J. Albrecht-

dėl šį rytą jiems tenka ropštis iš nugriautos palapinės, po visą mišką ieškoti savo dvi­ REKTORATE račio ratų, pumpuoti netikė­ tai subliuškusias padangas. Už sistematingą paskai­ Fuksai nepatenkinti niurzgia. Draugiškai pasijuokiame iš tų praleidinėjimą iš Uni­ pašalinti šie Rimos, į žygį pasiėmusios ke­ versiteto letą porų ilgų aulinių ba­ studentai: Dalia VILKEtų. kurie užima penkis šeš­ lyte (IF psichologijos tadalius jos kuprinės. spec. II k.), Egidijus LA­ Kurį laiką važiuojame BASAUSKAS (IF istorijos su kita turiados dviratinin­ spec. III k.j, Valerijus kų grupe. Linksmai atrodo 20-ties dviračių virtinė, vin­ CERNOVAS (TE IV k.). guriuojanti miške. O sustoję XXX poilsio, lyg vaikai krykš­ EKFF ekonominės intaudami žaidžiame „dramblį“. Ketvirtoji diena. Šlavantuo­ formacijos III kurso stuse, prisiminę Timūrą, padėjo­ dentei Erikai RAČKAUS­ me supjauti ir sukapoti mal­ KAITEI už studento liudi­ kas senutei. Ten pat pate­ kome j religingų klebono šeimininkių agitacines pink­ les, tačiau, garbingai atsi­ spyrę dangaus teikiamoms palaimoms, miname toliau. Vėl miškai, vėl kaimai, vėl Dingusį studento pažymė­ geri nuoširdūs dzūkų žmo­ jimą Nr. 790814, išduotą nės. Penktoji ir paskutinė žygio EKFF studentei Rasai KEDEdiena. Sėdėdami Perlojos bib­ RYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ liotekoje jau snūduriuo­ Nr. 820668, išduotą dami klausomės įdomaus pa­ jimą sakojimo apie Perlojos vals­ MF studentui Ričardui STAtybę. Vytauto paminklą. Ta­ NILEVlClUI, laikyti negalio­ čiau temsta, ir reikia skubė­ jančiu. Dingusią studijų knygelę ti. Paskutiniai romantiško rie­ dėjimo visiškoje tamsoje ki­ Nr. 820668, išduotą MF stulometrai, ir mes traukinyje. dentui Ričardui STANILEVITarp mūsų jau nėra nepa­ ClUI, laikyti negaliojančia. žįstamų; tariamės dėl naujų t Dingusį studento pažymėji­ TF žygių, prisimename šį, o mą Nr. 79002, išduotą traukinys negailestingai neša studentui Voldemarui MOmus atgal į kasdienybę.

SKELBIMAI

Susltlklmas. P. Narbuto nuotrauka.

kad klausimai, liečiantys šiuo­ laikinį žmogų, būtų visuomet bažnyčios dėmesio centre. Tai yra ne kas kita, kaip mėginimas pilstyti seną vyną į naujus indus, arba (pakuot, seną prekę naujai. Tokias išvadas padarė mokslininkai susirinkę j mokslinę-praktinę konferenciją, kurios tema bu­ vo „Naujos katalikybės ide­ ologijos ir veiklos tendenci­ jos TSRS ir ateistinio auklė jlmo problemos". Si konferen­ cija vyko Vilniuje. Ją organlzavo Lietuvos KP Centr Komiteto propagandos Ir agitadjos skyrius, Visuomenės Mokslų Akademijos prie TSKP CK Mokslinio ateizme instituto Tarprespublikinis Vilniaus filialas, Lietuvos TSR „Žinijos" draugija. Mokslinės-praktinės konferencijos medžiagos pagrindu išleista knyga, kuri patrauks ne vie­ ną skaitytoją, besidominti šiuolaikinės katalikybės nau­ jomis ideologinėmis orien tacijomis.

sbergerio, A. Vivaldžio ir B. Marčelo kūrinių atlikimą VU Kamerinis ansamblis pel­ nė I vietą, o ansamblio smuikininkas E. Gefenas buvo apdovanotas prizu už aukš­ tą meistriškumą. Be konkurso VU Kameri­ nis ' ansamblis dar grojo laureatų koncerte Žurnalis­ tų namuose, etnografiniame armėnų muziejuje Sartarapate. i Festivalio dalyvius nuošir­ džiai šefavo Jerevano K. Markso vardo Politechnikos instituto studentai, kurie or­ ganizavo ekskursijas į senuo­ sius Armėnijos kultūros cent­ rus — Gekardą, Ečmiadziną, Zvartnocą, Sartarapatą.

B. GRIKINYTf

jimo nesaugojimą parei­ kštas Rektoriaus papeiki­ mas. .. .Šių metų birželio mėnesi E. RAČKAUSKAI­ TEI buvo išduotas studen­ to liudijimo dublikatas, kurj šių metų gruodžio mėnesj ji .. .paskolino pusseserei, kad ši galėtų nueiti j diskoteką. Beje, E. RAČKAUSKAI­ TEI bus suteikta teisė naudotis studento pažy­ mėjimo teikiamomis leng­ vatomis tik po metų.

CIŠKIUI, laikyti negaliojan­ čiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 801083, išduotą IF studentei Vidai CERNIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjlmą Nr. 811520, išduotą EKFF studentei Janinai PĖCIKONIS,- laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 801765, išduotą EKFF studentei Anai RIMŠA, lai­ kyti negaliojančiu.

FF studentas Laikraščio korektorės Gintautas ŠLEKYS G. Skerstonaltė. A. Šlmaltytė

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 09033. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 3369. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 •CoeeTCKK* cTyAearr» — opran naprKOMa, peicropaTa, KOMnreTa AKCM Aktbm, npo<J>KOMa opAeaoB TpyAoaoro apacnoro 3HaMeHu n Apydrūti HapoAOB BnAURccKoro yisMpcsreri km. B. KancyKaca. Ha ahtosckom asuKe. PeAaKTop R. BapanHaųKaŪTe.

Moksllnės bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Te­ resę PURIUŠKIENf dėl motinos mirties.

Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.