ccjtvbos
Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccioencas
1974 m. gruodžio 3 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 38 (897)
Gruodžio 5-oji — TSRS Konstitucijos
diena pagrindinis Šalies įstatymas suteikia
KIEKVIENAM TSRS PILIEČIUI TEISĘ Į MOKSLĄ. TAI PATI GRAŽIAUSIA PRIVILEGIJA TAU, JAUNASIS DRAUGE. TU AUKŠTOSIOS MOKYKLOS STUDENTASBRANGINK TĄ TEISĘ — NEPAMIRŠK SAVO PAREIGOS GERAI MOKYTIS!
Studentų profsąjungos konferencija
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Penktadienį įvyko Univer siteto komjaunimo aktyvo mokymas. Fakultetų komjau nimo biurų sekretoriai, jų pavaduotojai ideologiniam ir organizaciniam darbui nagri nėjo visuomeninės - politinės praktikos vykdymo, ideologi
Lapkričio 27 d. įvyko studentų profsąjungos ata skaitinė-rinkiminė konferencija. Į aktų salę susirin ko fakultetų organizacijų delegatai, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų: Maskvos energetikos, Sevasto polio prietaisų gamybos, Talino politechnikos insti tutų, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Vilniaus pe dagoginio instituto Konservatorijos atstovai. Kon >nuo |9nla?dienio> ferencijoje dalyvavo Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respubliki ^nhtadlanto iki nio komiteto pirmininkė A. Paurienė, Universiteto prorektorius administracijos ir ūkio reikalams PEigminas, partijos komiteto sekretoriaus pavaduoto Praėjusį penktadienį jas M. Suminąs, Vietos komiteto pirmininko pava duotojas doc- I. Žeberskis, mokymo skyriaus vedė Žurnalistikos katedra, jos ja I. Ragelienė, komjaunimo komiteto sekretorius studentai ir absolventai paminėjo specialybės 25S. Imbrasas, butų skyriaus viršininkė I. Ragaišienė. Ataskaitinį pranešimą skaitė profsąjungos komite metį. Aktų salėje įvyko prak to pirmininkas Antanas Graliauskas. Apie revizijos komisijos darbą kalbėjo jos pirmininkas S. Kond- tinė teorinė konferencija. raška, apie kultūros klubo darbą — jo vedėjas Z. Le vickas. Sešioliktoji Lietuviškoji di Diskusijoje dalyvavo drg. A. Paurienė, I- Žebers vizija. . . Kiek apie ją skaity kis, S. Imbrasas, Turistų klubo pirmininkas J. Šimė ta, girdėta! Ir vis dėlto... nas, PEF studentė E- Voitechovskaja, MF studentas, Svečiuose — šios divizijos kultūros klubo pirmininkas V. Eimaitis, Fil. F stu kovotojas! Susikaupimas, rim studentų veiduose, nesino dentė, profsąjungos komiteto pirmininko pavaduoto tis ri praleisti nė vieno žodžio: ja A. Kalasauskaitė, Kraštotyrininkų klubo pirmi įdomiai pasakojo Universite ninkas V. Mačiekus ir kiti. to Karinės katedros viršinin Konferencija išrinko naują studentų profsąjungos kas pulkininkas V. Repšys. Pirmas aštuoniolikmečių ka komitetą, revizijos komisiją ir kultūros klubą. Po konferencijos koncertavo Kauno Panemunės riūnų susidūrimas su karu, rajono kultūros namų vokalinis-instrumentinis an fašistų bombonešiai virš seno jo Vilniaus, kankinantis samblis.
Plačiau apie konferenciją skaitykite kitame nume ryje. „TS“ inf.
nio ir organizacinio darbo klausimus, VLKJS ir LLKJS paskutinių suvažiavimų iškel tus uždavinius aukštosios mo kyklos komjaunimo organiza cijai. Aktyvo mokyme kalbė jo Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imb rasas, pavaduotojai J. Bagdo nas, N. Petkevičiūtė, J. Pečkaitis. Lapkričio 28 d. (vyko kom jaunimo komiteto posėdis. Jame nutarta sušaukti gruo-
džio 13 d. komjaunimo kon ferenciją „Dėl Universiteto komjaunimo organizacijos už davinių, ruošiantis 1975—76 m. vyksiančiam komjaunimo dokumentų keitimui". Posėdyje priimti j VLKJS eiles TF V k. stud. R. Rai nys, MF I k. stud. L. Judic ką, FU. F V k. stud. J. Stan kevičius, IV k. stud. D. Krikštaponytė, MMF II k. stud. J. Kaminskas. Į TSKP narius rekomenduo-
tas ChF komjaunimo biuro narys V. Daujotls, kandidatu | TSKP narius — TF V k. stud. S. Katuoka. Nagrinėtos personalinės by los dėl komjaunimo doku mentų pametimo. P. Pakonalčiui (GF I k.j, P. Siaučluliui (GF III k.j, D. Vaičekauskai tei (FAF II k.J, A. Klimavi čiui (TF IV k.j, A. Trumpuliui (TF II k.j, G. Diržauskaitei ir I. Jonuškaltel (TF I k.) pareikšti griežti papeikimai.
Ją pradėjo Universiteto rektorius prof. dr. J. Ku bilius- Pranešimą apie žur nalistų ruošimą skaitė I laidos absolventas, dabar tinis katedros vedėjas doc. S. Makauskas. LTSR Žurnalistų sąjungos val dybos pirmininkas, pirma sis katedros vedėjas J. Karosas papasakojo anie pirmuosius specialybės žingsnius. Apie jaunojo specialisto žurnalisto dar-
bo problemas kalbėjo 1972 m. laidos absolventė, Varėnos rajono laikraščio darbuotoja D. Šepetytė. Mintimis apie žurnalisto asmenybės ugdymą pasi dalijo „Tiesos" redakto rius A- Laurinčiukas (I ne akivaizdinės laidos absol ventas). Jis taip pat įteikė redakcijos sveikinimo ad resą Žurnalistikos kated rai. Konferencijos daly vius pasveikino ir Mask-
vos universiteto Žurnalis tikos fakulteto sveikinimo adresą įteikė istorijos daktaras R. Ovsepianas. Žurnalistikos kated ros dėstytojus sukakties proga sveikino studentai, absolventaiPo konferencijos susi rinkusieji matė nuotaikin gas pirmakursių žurnalis tų krikštynas, kurias su rengė antrakursiai jų ko legos.
prieš mūsų akis. Pagaliau iš vaduota gimtinė, štai ir Klai pėda. .. Pasipylė daugybė klausimų: kieno iniciatyva sukurta Še šioliktoji Lietuviškoji divizi ja? kodėl 16-toji? kur-ji bai gė kovas? kur buvo Jūsų pa skutinė karo diena? O paskui, kaip ir kiekvie noje kraštotyrininkų vakaro nėje, — dainos, dainos! .. „Ant kalno karklai", „Anoj pusėj Dunojėlio" ir kitos — traukimasis jaunatviškos drą lydėjusios mūsų tėvus sun sos ir veržlumo kupiniems kiais karo keliais. vaikinams. .. Paskui Kursko G. KADŽYTE lankas, kitų kovų epizodai, mūšių draugai — viskas V. BRAZIŪNO nuotr.
UNIVERSITETO TARYBOJE
Lapkričio 26 d. Universite to taryba svarstė Fizikos bei Finansų ir apskaitos fakultetuose atliktą darbą su pirmo kurso studentais. Rektorato sudarytosios komisijos šiam darbui tirti pirmininkė doc. M. Karčiauskienė patei kė smulkią ataskaitą. Komisi ja dirbo pagal tokius keturis stambesnius punktus: 1. Mokymo proceso organi zavimas. 2. Įvado į studijas ir infor matikos pagrindų skaitymas. 3. Kuratorių‘‘darbas. 4. Komjaunimo bei katedrų auklėjimasis darbas su studen tais.
*.
I
& %
i' ’
<•
'C įįįį
r,..... .■■■■.
■X
Pirmakursiui reikia padėti MOKTMO PROCESO Vykusiai derinami teoriniai ir prof. dr. V. Kviklys. Vieno pažindinami su studijų užduo ORGANIZAVIMAS praktiniai fizikos užsiėmimai. džiau įvadas į studijas dėsto timis, ypatumais, su komjau Į pirmą kursą ateina stu mas Fizikos fakultete. Visus nimo organizacijos veikla. Ru Komisijos narius domino studentų darbo krūvis bei re dentai, labai skirtingai mokė- bendro pobūdžio klausimus dens semestro pabaigoje fa žimas, ryšys tarp paskaitų ir darni užsienio kalbą, Todėl skaito vienas dėstytojas. Tik kulteto komjaunimo biuras atskirų specializacijų kartu su kuratoriais bei de pratybų, studentų sugebėjimas svarbu individualizuoti ir di- su supažindina tos kanatu svarsto nedrausmin mokytis aukštojoje mokyklo ferencijueti paskaitas, FAF specifika je, jų darbo sąlygos. Pagrindi sudarytos geros sąlygos indi srities specialistai. Kursas gus ir nepažangius studentus nis dėmesys kreiptas tiems vidualiam darbui per užsienio skaitomas pilnai laikantis fakulteto akademinėje komi dalykams, kurių yra didžiau kalbos užsiėmimus. Gi Fizikos programos. FAF įvadas į stu sijoje. Nedrausmingų studen sias nepažangumas, ir specia fakultete tvarkaraščiai suda dijas ne toks vienalytis. Kiek tų tėvams išsiuntinėjami laiš lybei, Komisijos nariai domė- romi neatsakingai, ir užsienio viena katedra turi savus su kai. Dažnai svarstomi lanko josi tvarkaraščiais, savaran- kalbos paskaitos vyksta vaka tam tikrais variantais planus. mumo bei pažangumo, draus Komisijos nuomone, būtų ge mės klausimai. Komjaunimo kiško darbo dozavimu ir kon- re arba pavakary. Studentų pažangumas daug riau, kad visur bendresnio po biuras organizuoja pirmųjų trole. Abiejuose fakultetuose stu priklauso nuo to, kaip jie būdžio temas skaitytų vienas kursų akademinių grupių ak paskaitas. Komisijos dėstytojas. Taip dirbant, gal tyvo mokymą, padeda rengti dentų savarankiško darbo lanko komjaunimo krūvis reguliuojamas. Todėl narius domino, kaip šis dar ir pats įvado kursas taptų pirmakursiams tvarkaraštyje bandoma atitin bas reguliuojamas ir tikrina vienodesnis, gilesnis. Būtų susirinkimus, konsultuoja, kaip politinformaciją ir kamai išdėstyti pratybas ir mas fakultetuose, kaip stu geriau ir organizaciniu požiū pravesti seminarinius užsiėmimus. Yra dentai sugeba dirbti ir kokios riu. Norėtųsi, kad abiejuose kt. Kartu su studentų profsą paruoštas studentų ir jų dar jų darbo sąlygos. Prieita nuo fakultetuose būtų derinamas junga lankosi bendrabučiuo bo kontrolės planas. Tokius monė, kad pirmuose kursuose įvado kursas su informatikos se, domisi jų tvarka, studen tų (ypač pirmakursių) buiti planus turi kiekviena grupė. dėstytojai turėtų patys labiau pagrindais. mi. Tačiau iš apklaustų stu Tvarkaraščius stengiamasi kontroliuoti, kaip lankomi už KURATORIŲ DARBAS dentų matyti, kad šis darbas sudaryti laikantis krūvio nor siėmimai. Studentų apklausa parodė, Pagal galimybę kuratoriais dar nepakankamas. mų ir higieninių pedagoginių Pirmokų auklėjimui įvai reikalavimų. Bet iškyla sunku kad dauguma pajėgia išstudi skiriami prityrę dėstytojai. mų: abu fakultetai neturi juoti jiems skiriamą literatū Jų darbas koreguojamas vyr. riais būdais panaudojama sie sporto salės. Dėl to tarp fizi rą, bet maždaug pusė studen kuratorių. Kiekvieną semestrą ninė spauda, kolūkinės talkos nio lavinimo paskaitų ir kitą tų skundžiasi literatūros sto kuratorių darbas svarstomas ir kita. Taigi, komjaunimo or užsiėmimų yra „langų", for ka, dalis — darbo sąlygomis. fakultetų tarybose bei parti ganizacija palaiko ryšius su maliam darbui trukdo ir patal Yra priekaištų: skaityklose nėse organizacijose. Katedros dekanatu, katedromis, profsą nerūpestingai aptarnaujama tvirtina kuratorių darbo pla junga ir ypač kuratoriais, rū- . pų trūkumas. Todėl studento darbo diena arba nepakankamai gerai su nus. Stengiamasi, kad kurato pinasi pirmakursių reikalais. Kad netektų kartotis, pa kai kada labai ištęsiama. tvarkytas apšvietimas, pagei rius turėtų tą pačią grupę Abiejų fakultetų studentai daujama, kad skaityklos dirb nuo pirmo iki paskutinio kur teiksime tik trumpas ištrau skundžiasi, kad tvarkaraštis tų ilgiau, kad sanitarinė diena so. Bet dėl to iškyla kitokių kas iš FAF ir FF prodekanų kliudo susidaryti racionalesnį vyktų ne darbo dienomis. No sunkumų: pasitaiko atvejų, ataskaitų apie darbą su pirma dienos režimą (skundžiasi rėtųsi, kad kuratoriai ir visuo kad kuratorius neturi užsiėmi kursiais. Prcdekanas doc. B. Aleksieapie 50% apklaustųjų). Ant meninės organizacijos labiau mų su savo auklėtiniais. Tai ra vertus, nepakankamai at rūpintųsi studentų darbo sąly apsunkina jo darbą. Kuratoriai jūnas pabrėžė, kad jau nuo stengiasi su grupe individua pirmojo stojamųjų egzamino sakingai kartais dėstome. Štai gomis. liai susipažinti pirmomis die iškyla problemų. Fizikos fa dėstytoja Gudytė skaito aukš nomis. Turi žurnalus, kuriuose kultetui itin aktualu: ĮVADAS Į STUDIJAS tąją matematiką ekonomis 1. Sukomplektuoti pirmą Šiam dalykui komisijos na surašyti pagrindiniai duome tams. Pasirodo, ten dar spalio mėnesį buvo daug skolininkų riai kreipė daugiausia dėmesio nys apie grupės studentus, kursą, 2. Dirbti taip, kad „nubyrė iš praeitų metų pirmo kurso kaip specialiai pirmakursiams yra auklėjamasis darbo pla matematikos. Kas daroma šiam skirtam, naujam ir gana ne nas ir komjaunimo grupės tų" kuo mažiau. planas. Kartu su studentais „Mes vengiame tuščios nepažangumui išvengti arba aiškiam. Atsižvelgta į tai, kas bent sumažinti? Pasirodo, į šį kursą skaito, kaip skaito, vyksta į kolūkius, kur yra agitacijos, nesiekiame didelių pirmąsias matematikos praty ar laikomasi Universitete nu gera proga studentus pažinti. konkursų, kuriuos lydi tam bas be dekanato žinios vietoj matytos programos, kaip sie Kuratoriams rūpi pirmakursių tikri neigiami reiškiniai. Mūsų dėstytojos atėjo penkto kurso jami informatikos pagrindai buitis — ir fizikams, ir finan- tikslas — sukomplektuoti pir studentė, kurios pati dėstytoja su šiuo kursu. Pasirodo, jie sistams. Komisijos nuomone, mą kursą tokį, kad visi įstoję net pavardės nežino ir su ja nėra pakankamai derinami. pirmų kursų kuratorių darbą taptų fizikais," — pasakė do bendravusi tik telefonu. Išva FAF jie skaitomi pradžioje, o abiejuose fakultetuose reikia centas. Praktiškai visi, kurie pa da — studentė davė užduotis, pas fizikus po įvado. Įvadui į vertinti teigiamai. nesuderintas su paskaitomis. specialybę visos katedros ski KATEDRŲ IR KOMJAUNIMO tenkinamai išlaiko stojamuo sius egzaminus, priimami j Komisijos nariai domėjosi, ria reikiamą dėmesį. Kursą AUKLĖJAMASIS DARBAS Fizikos fakultetą. Bet, deja, kaip dėstoma fizika Fizikos skaito įvairūs dėstytojai, įjun SU STUDENTAIS tik kas antras (51%) įstoju fakulteto pirmam kursui* Čia giami labiausiai' patyrę spe Rugsėjo mėnesį visose siųjų baigia mokslus. Fizikos atsižvelgiama į pirmakursių cialistai. Malonu, kad protinio sugebėjimus ir pasiruošimą, darbo higienos pagrindus pirmo kurso studentų grupėse fakultetas bando savo jėgomis nemažą dėmesį skiria pirmo abiejuose fakultetuose skaito vyksta steigiamieji susirinki populiarinti šį taip reikalingą kams katedros ir dekanatas. toks prityręs specialistas, kaip mai, kuriuose studentai su dalyką. Prisideda organizuo-
KO LITUANISTAI VAŽIAVO Į PANEVĖŽĮ Panevėžio antroji vidurine mokykla turi kuo didžiuotis. 1934—36 metais joje mokyto javo Salomėja Nėris. Todėl šįmet Poezijos pavasario paukštė savo skrydį ir pra dėjo nuo Nevėžio krantų. Lietuvos rašytojų ir poetų bū-
rys čia pasodino septyniasde šimt tožių ir diemedį — tai. matyt, buvo pirmoji dovana Lietuvos lakštingalos, septy niasdešimtmečiui. Gimtadienio išvakarėse mokyklą papuošė poetės memorialinė lenta su skulptoriaus A. Boso horelje fu. O užpraeitą šeštadienį joje vėl — didelė šventė. Litera tų būrelio „Lyra" svečiai — Universiteto Filologijos fakul teto ketvirtakursiai, vadovau jami filologijos kandidatės vyr. dėst. E. Bukelienės. Mokytojai ir mokiniai susi-
domėję klausė M. Daukšienės pranešimo apie S. Nėrį ir A. Achmatovą, J. Vyšniauskai tės, D. Duobaitės eilėraščių. Visų simpatijas greit pelnė lituanistų kurso draugas gru zinas Piras Mačiurišvilis, pa skaitęs „Diemedžiu žydėsiu" — gruziniškai! Mokyklos literatai skolingi neliko: aprodė pernai įsteig tą S. Nėries muziejų, paskai tė savo eilių. Suprantama, kokia šventė be siurprizo! Salė sukluso: eilėraštis — be pavadinimo, be autoriaus. Ir tik paskui su-
jant ir pravedant fizikos olim — nėra ir stojamųjų egza piadas respublikos vidurinėse minų iš užsienio kalbo6. mokyklose, kasmet fakulteto Be to, respublikoje ekono dėstytojai pabuvoja 20—25 iš minės literatūros užsienio kal vykose į respublikos rajonų ba beveik nėra, tai mažinu centrus, kuriuose vyksta abi norą mokytis, nes negali pa turientų sąskrydžiai prof- naudoti įgytų žinių specialy orientavimo klausimais. Aiški bei gilinti. namajam agitaciniam darbui Pasiteisino fakultete įvesta aktyviai panaudojami radi kompleksinė kontrolė. Kura jas, televizija, respublikinė torių, komjaunimo, dekanatų spauda. Neapsieinama be Uni bendromis pastangomis siekia versiteto fizikų ir fizikos ma pirmakursį „pakoreguo mokslo dienose įvairiuose res ti", kuo anksčiau parodyti publikos rajonuose. Jau trejus studentui, jog jis eina klai metus iš eilės fakultetas or dingu keliu. ganizuoja nemokamus kursus Įvesta mechanizuota lanko stojantiems. Galima būtų pa mumo apskaita. minėti atvirų durų dienas, Taryba išklausė visus pasi kurių metu moksleiviai su sakymus. Prorektorius doc. pažindinami su fakultete B. Šudavičius apibendrino kol esančiomis specializacijomis kas nemažų „nubyrėjimų", ir fiziko darbo specifika. Įdo žemo pirmakursių pažangumo mus ir... nemalonus faktas, priežastis: kad pastaraisiais metais pri 1. Nėra darbingos nuotai imtų į FF studentų atestatai kos, gerėja, o stojamųjų egzaminų 2. Trūksta nuolatinės kon vidurkiai turi ryškią tenden trolės ir reiklumo, ciją kristi. 3. Neatsakingai dirba kitų Šiais metais pirmam kurse fakultetų dėstytojai.' mokoma pagal naujus moky Būtina sustiprinti apklėjamo planus, kurie, be abejo, mąjį darbą. Komjaunimo or tobulesni. Paskaitų sąskaita ganizacija privalo svarstyti padidintas pratybų valandų skolininkus, bet ne taip, kaip skaičius. Pratybos yra daug darbo ekonomikos III kurso tobulesnė mokymo forma, čia grupė: svarsčiusi tris skolinin stipriau galima kontroliuoti. kus, ji pasielgė nęprincipinTenka pridurti, kad stoko gai. Neatsakingas požiūris į jama literatūros, trūksta api fizinį lavinimą ir kalbas. Pro bendrinančių paskaitų. Fizikos rektorius dar pabrėžė, kad vi savarankiškai išmokti negali siškai tas pats, ar skola iš ma, todėl sutrumpinti mokslo specialybės dalykų, ar iš fi metai labai atsiliepia progra zinio lavinimo, ar iš kalbų, mai. — ji vis tiek skola. FAF prodekanas R. BarSemestras trumpas. Kad ne taška savo ataskaitoje pateikė būtų didelė staigmena, iš daugiau apibendrintas išva anksto pranešame, kad paskai das. Tai nėra specifinės FAF tos baigiasi gruodžio 25 die problemos. ną. Liko mėnuo, per kurį rei Šiuo metu labai bloga pa kia padaryti tai, kas nepada dėtis fakultete su užsienio ryta, nenorint arba nemo kalbomis. Jau vien tai, kad kant, per prabėgusį laiką. iš visų negautų įskaitų 75% Paruošė L. KIZELYTĖ sudaro užsienio kalbos, ver čia ieškoti priežasčių. Taryba, apsvarsčiusi FF ir O jų daug: FAF darbą su pirmaisiais kur — abiturientai nelaiko bai sais, priėmė nutarimą. Jame giamojo egzamino; numatyta: 1. įpareigoti fakultetų dekanus ir katedrų vedėjus: to bulinti užsiėmimų tvarkaraščių sudarymą, laikantis peda gogikos ir protinio darbo higienos reikalavimų. Pasiekti, kad rugsėjo pirmąją kiekvienas pirmo kurso studentas gautų rudens semestro tvarkaraštį, trumpą informaciją apie žiemos egzaminų sesiją bej savarankiško darbo kont rolės grafiką; „įvado į studijas“ kursą dėstyti griežtai laikantis pro gramos; daugiau domėtis dėstytojų, dirbančių kituose fakultetuo se, darbu, dažniau jį svarstyti katedrų bei tarybų posė džiuose; palaikyti glaudesnius ryšius su kalbų dėstytojais; dau giau domėtis, kaip studentai mokosi kalbų; įvesti užsienio kalbų užsiėmimų lankomumo žurnalus; nustatyti Šią rusų ir lietuvių kalbų mokymosi tikrinimo tvarką: pirmame, antrame ir trečiame semestruose — įskaita: ketvirtame semestre — egzaminas. Egzaminą lai kyti anksčiau leisti tik studentams studijuojantiems pagal individualų planą; tobulinti pirmo kurso studentų savarankiško darbo kontrolę; iki 1975 m. rugsėjo 1 d. sunorminti pirmo kurso studen tų savarankiško darbo krūvius; didinti kuratorių vaidmenį ir atsakomybę, stiprinant akademinę drausmę, keliant pažangumą bei gerinant auk lėjamąjį darbą; aktyvinti studentų visuomeninių organizacijų veiklą. Siekti, kad gruporgais, proforgais, seniūnais bei fakulte tų vadovaujančių organų nariais butų renkami tik gerai ir labai gerai besimokantys studentai. 2. Įpareigoti dėstytojus pirmose paskaitose pilniau in-' formuoti studentus apie atskirų dalykų programinius rei kalavimus, darbo specifiką ir atsakomybę. 3. įpareigoti Bibliotekininkystės ir Mokslinės informaci jos katedras gerinti Informatikos pagrindų dėstymą. 4. įpareigoti Mokslinės bibliotekos direktorių tobulinti fakultetų bibliotekų darbą, geriau aprūpinti šias bibliotekas reikalinga literatūra. 5. įpareigoti Istorijos ir Medicinos fakultetų dekanus .kartu . . ---------- skyriumi ------- ------- organizuoti ------------------- 1975 m rugsėjo su Mokymo —spalio mėn. dėstytojų, dirbančių su I kurso studentais. metodinę konferenciją. 6. Įpareigoti „Tarybinio studento“ redkolegiją įvesti skyrelį, skirtą I kurso studentams. 7. Šį nutarimą iki 1975 m. vasario 1 d. apsvarstyti vi- ' sose katedrose.
žinojom, kad tai K. Pečkaus. Filologijos fakulteto komjau nimo sekretoriaus, eilės, išli kusios dar nuo mokyklos lai kų. Čia jis mokėsi, iš čia išėjo į tikrąjį gyveivmą. Daugelis atvykusių studen tų — Universiteto Kraštoty rininkų klubo nariai. Tad nuobodžiauti neteko. — Ar linksma buvo? — Labai. Šaunus jaunimas, — šypsosi mokytoja lituanis tė D. Melaikienė. — Na, o jums, ketvirtakur siai? A. kalvėnaite
»
£
DRAUGAS NEPALIKS BĖDOJE
todėl ir visuomeninė — politinė praktika tapo mūSunkus mums buvo pa- Jau ketvirti metai mes grindinis rūpestis — pa- sų gyvenimo būtinybe, vasaris — kieti kliuvo eg- stengiamės būti ištikimi žangumas. Mes labai dėkingi esazaminai. Bet tie sunkumai, šiam principui. Mūsų grupės komjauni- me savo kuratoriui doc. matyti, mus dar labiau suManome, kad studijų mo biuras — Latuškinas, A. Liakui, kuris mums vienijo, privertė sukaup- sėkmė priklauso didele Cerniavskaja, Kononen- daug padeda. Nežinom ti visas jėgas. Išlaikėme dalimi ir nuo grupės kom- ka — kruopščiai sudarė tokios sunkios minutės, sesiją vidurkiu 4, 8 balo, jaunimo organizacijos tokį darbo planą, kuris kada kuratorius nebūtų Tapome viena iš geriau- veiklos, nuo studentų da- būtų įdomus kiekvienam, atėjęs į pagalbą. Ir už tai, šių akademinių grupių lyvavimo fakulteto ir Uni- Įpareigojimai irgi duoda- kad mes buvome treti Universitete (treti trečių- versiteto gyvenime. mi pagal sugebėjimus ir akademinių grupių konjų kursų tarpe). Grupėje nėra pasyvių, polinkius, todėl vaikinai kurse, pirmiausia jo nuoTaip, mūsų kolektyvas Kiekvienas komjaunuolis ar merginos juos noriai pelnas— labai vieningas. atsako prieš kolektyvą, vykdo. Artėja nauja sesija. Mes Jeigu kas tau neaišku, • jam patikėjusį tą ar Tie kas gerai studijuoja, jaį įtemptai ruošiamės — neabejok — visada su- kitą darbą. Sekretorius aktyvūs ir visuomeniniame labai trokštame sėkmingai lauksi paaiškinimų, patari- V. Kononenka reguliariai gyvenime. Pirmiausia čia išlaikyti, pateisinti pasitimų, paramos. rengia susirinkimus, kur būtų galima paminėti kėjimą Prisimenu, dar pirmam mes visi sprendžiame pa- A. Černiavskają, N. Alekkurse nusprendėme mo- čius aktualiausius grupės sejonok, T. Nonevič, y. SEMICAJEVSKAJA kytis taip, kad šalia nebū- reikalus; bet kiekviename V. Aiduką, G. Malevskį, Teisės fak. IV k. 4 gr. tų nė vieno atsiliekančio, tokiame susirinkime pa- A. Bokovą, K. Guriną. studentė
Naujame kolektyve Gražų būrį busimųjų bu nės praktikos programoje. halterių po savaitės kitos iš Dar pridūrė, kad jį domins lydėjime į gamybinę prakti r.e visos, o atskiros temos. ką. Nuo šios praktikos pri Anos nerūpi, nes gerai žino. Pravartu paklausti, ar galė klausys, kaip greitai vaka (vy rykštis studentas taps pilna jo praktikos vadovas verčiu specialistu. Be to, ji riausiasis buhalteris) paten parodys, kiek ilgai tęsis jau kinti tokį studento prašymą. nojo specialisto „aklimatiza To padaryti, aišku, jis nega cijos" laikotarpis naujoje vie lėjo ir nebuvo tikslo. Neabe joju, |og jau pirmąją dieną toje. Suprantama, jog šie klausi nusivylė tiek studentas, tiek mai jaudina ne vien prakti vadovas. Kodėl taip įvyko? Svarbiausia priežastis — kantę, bet ir dėstytoją — ga mybinės praktikos vadovą. nuoseklumo stoka. Juk stu Kiekvienas dėstytojas labai dentui pirmiausiai reikėjo su vertina gamybinės praktikas sipažinti su apskaitos organi įmonėje, pedagoginę bei auklėjamąją zavimo principais reikšmę. Tai studijų etapas, pabandyti savarankiškai atsa sudarantis sąlygas ne tik ži kyti į klausimus. Jeigu ko nias patikrinti ir įtvirtinti, išsiaiškinti nepasisekė, reikė bet ir įgalinantis išmokyti jo užsirašyti, o paklausti — studentą daugelį dalykų, ku pasitaikius patogiam momen riu negali duoti aukštoji mo tui. Nebūtina tokiais atvejais klausti vadovo — galima pa kykla. Ką ir kaip daryti, atvykus sikonsultuoti su darbuotoju, j praktiką, perskaitysite ga kuris atsakingas už tą apskai mybinės praktikos programo tos barą. Aš specialiai pabraukiau je, pamokys, padrąsins ir pa tars gamybinės praktikos va žodžius „patogus momentas". dovas. Čia norėčiau paminėti Kada ir kaip rasti tą momen keletą dalykų, kurių nesura- tą? Patariu atsižvelgti į dar site nei programoje, nei va buotojo užimtumą, nes apskai toje yra dienų, kai negalima dovėliuose. gaišti nė vienos minutės. Tar Atvykusiam į praktiką kime, buhalteris apskaičiuoja svarbu pritapti prie kolekty darbo užmokestį. Aišku, jog vo, įsilieti į naujo gyvenimo šis periodas yra labai įtemp ritmą. Kaip tai padaryti, re tas ir nepalankus atsakinėti cepto niekas neduos ir nega į rūpimus klausimus. Palauki li duoti. Ieškokime individua me, kol atslūgs įtempimas. laus kelio. Kolektyvas, kuriame dirbsi Negalima pamiršti, kad ko te, turės ne vien gamybines, lektyvas ypač pastabus ir bet ir visuomenines pareigas. reiklus naujam darbuotojui. Studento pareiga įmonėje įsi Tad jūsų praktinės veiklos jungti į visuomeninį gyveni vertinimo kriterijais taps mą. Reikia padėti leisti sie nuoširdumas darbui, stropu ninius laikraščius, platinti mas ir įdėtos pastangos. Pa spaudą, dalyvauti saviveiklo tirs, kad nuoširdžiai stengia je, sporte. Ypač glaudžiai tu tės, nors daug ko ir nežino rime bendradarbiauti su ga te — padės, draugiškai pa myklos komjaunimo organi tars. Pamatys, kad „dienas zacija. varote" — liksit oficialiu Po gamybinės praktikos rei praktikantu su nukreipimu. kės įteikti katedrai praktikos Kiek žinau iš patyrimo, ga ataskaitą. Ruoškimės šiai ata myklų buhalteriai mėgsta ir skaitai iš anksto ir nuosek gerbia akademinį jaunimą. liai. Susidarykime ataskaitos Neteko matyti vengiančių rašymo planą. Ataskaitą pa paaiškinti, patarti. Dargi su rašyti turėtų padėti jūsų ga gadintą darbą ištaisys, net mybinės praktikos dienynas. nepadarę priekaišto. Tačiau Todėl jį reikia ypač kruopš žmonių tarpusavio santykiai čiai rašyti: pažymėti, kokius labai subtilus dalykas. Pikt darbus dirbote, kokią infor naudžiauti palankumu, dė maciją surinkote ir pan. mesiu neturime teisės. Vi Kaip matome, gamybinės sad analizuokime situaciją, praktikos šiokiadieniai žymiai konkrečias sąlygas. Praktikan- skirsis nuo šiokiadienių, pra tas gamykloje — tai pagal leistų Universiteto auditorijo bininkas. Gamybininkai iš jo se. Atsiranda pirmieji kontak laukia praktinės veiklos. Bū tai su gamybiniu darbu, su ta atsitikimų, kai šitai igno dirbančiųjų kolektyvu. Stu ruojama. Štai pavyzdys iš dentas turi gerą progą prakti pernykštės gamybinės prakti kos metu surinkti vertingą medžiagą savo būsimam dip kos. Atėjo į gamyklą studentas lominiam darbui, išsiugdyti vi jau pirmąją praktikos dieną suomeninės veiklos patirtį. •gerokai pasivėlinęs, prisistatė Pasistenkime, kad tie šiokia gamyklos vyriausiajam buhal dieniai virstų kūrybingomis teriui. Prisistatė ir paprašė, ir prasmingomis dienomis. kad šis jam išdėstytų klausi Vyr. dėst. L. KRIVKA mus, kurie nurodyti gamybi-
„TARYBINIO STUDENTO" IR KOMJAUNIMO KOMITETO KONTROLES POSTAI FAKULTETUOSE
Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanate pasitei ravome, kaip pirmakursiai lanko paskaitas. Džiugu, kad taikomosios matematikos specialybės I kurso 2 grupės stu dentai Z. Alytaltė, G. Cepkutė, L. Mellutytė, R. Rabačius, D. Žemaitytė bei kiti nepraleido nė vienos paskaitos. Vi soje grupėje spalio mėnesį praleista tik 8 valandos. Stro pūs ir 1 grupės matematikai. Spalio mėnesį jie nepraleido nė vienos paskaitos, tik... lapkričio 1—15 d. nuėjo be nau dos 26 vai. Jiems neprilygsta 3 grupės kolektyvas, kuris spalio mėn. praleido 27 vai., o ir lapkričio mėn. jau — 36 vai. Nenudžiugino II kurso grupių kolektyvai savo lankomu mu. Štai 1 grupėje daugiau negu pusė studentų praleidę paskaitų. Iš jų E.Macevičius — 10 vai., A. Mikėnas — 16 vai.. 2 grupėje L. Ivanauskaitė praleido 14 vai. 3 grupė vien spalio mėn. praleido 60 vai., o lapkričio mėn. 1—16 d. — 54 vai. Sesija ne už kalnų... Kokie bus jos rezultatai? Ar dėl praleistų paskaitų nenukentės grupių pažangumas? J. LITVINĄ VlClUS
KLAIDA? NE, APLAIDUMAS! 1973-74 m. m. mūsų uni versitete visiškai įdiegta visuomeninė-politinė praktika. Pradinis jos organizavimo etapas, atrodo, nebuvo pa kankamai apgalvotas bei pa ruoštas, daugiau buvo ope ruojama pačia VPP idėja ir žymiai mažiau — konkrečiais struktūriniais organizaciniais jos įgyvendinimo klausimais. Antras dalykas, turėjęs nei giamos įtakos visai VPP or ganizacijai, buvo tas, kad ji imta įgyvendinti lyg ir nesutartinai. Nei kuratoriams, nei katedrų vedėjams, nei partinių organizacijų akty vui bei visuomeninių katedrų dėstytojams VPP esmė ir ypač jos organizaciniai-struktūriniai ypatumai nebuvo nuosekliai išaiškinti. Todėl ir VPP imta įvairiai traktuo ti, dažniausiai suprantant ją kaip kažką naujo, nesusijusio su tuo, kas buvo daroma iki šiol studentų visuomeninėspolitinės veiklos įgūdžių ug dyme. Tuo tarpu VPP tėra tik naujas tos veiklos įfor minimas, jos griežtesnis susis teminimas bei kryptingesnis jos orientavimas. Tačiau nereikia pamiršti, kad komjaunimo aktyvui iš anksto buvo išaiškinta VPP prasmė bei uždaviniai, eiga ir kontrolė, atestacijos tvar ka ir reikšmė. Todėl ir pa grindinis darbas teko mūsų organizacijai. LLKJS Universiteto komi tetas nuolat tikrina ir svars to, kaip vyksta visuomeninėpolitinė praktika fakultetuo se. Neseniai aptarėme, kaip tai daroma Fil. F II k. ru sų kalbos ir literatūros spe cialybės I akademinės gru pės komjaunimo organizaci joje. Reikia iš karto pasakyti, kad komjaunimo darbas šioje grupėje neatitinka VLKJS XVII suvažiavimo reikalavi mų aukštųjų mokyklų kom jaunimo organizacijoms. Pla nuojant darbą, beveik nesiva dovaujama Universitete pri imtu studentijos komunistinio auklėjimo planu visam studi jų laikotarpiui. Idėjinis-poli tinis auklėjimas suprantamas tik kaip politinformacijų or
Ruošiamės sesijai
— nuosekliai ir sistemin gai tikrinti, kaip grupėse pri imami VPP įsipareigojimai ir kaip jie vykdomi, kontroliuo ti specialybių komjaunimo biurų veiklą, — VPP eigos, jos kontro lės, atestacijos klausimus nuolatos svarstyti fakulteto komjaunimo biuro posėdžiuo se, imant pagrindu grupių komjaunimo organizacijas, — padėti specialybių ir grupių komjaunimo biurams, sudarant ir plečiant studen tų VPP vykdymo bazę tiek fakultete, tiek už jo ribų, — palaikyti ryšį su visuo meninių mokslų dėstytojais, nuolatos kontroliuoti, kaip studentai studijuoja visuome ninius mokslus, — sukonkretinti, padaryti daugiau kryptingesnių fakul teto komjaunimo aktyvo mo kymą, pagrindinį dėmesį ski riant studentų VPP sistemai. Daug vietos nutarime skir ta ir grupių komjaunimo or ganizacijų biurams: — pasiekti, kad kiekvienas komjaunuolis aktyviai daly vautų komjaunimo susirinki muose, paruoštų bent po vie ną pranešimą, kuris būtų grupės draugų aptartas, — pravedant tvarkaraštines VPP valandėlės, griežtai lai kytis jų pavyzdinės progra mos; -- VPP atestacijoje nesi tenkinti vien atitinkamais atžymėjimais atestacinėje knygelėje, o pagrindinį dė mesį kreipti į studento ak tyvumą, studijuojant visuo menės mokslus bei jo pastan gas atlikti vieną ar kitą įpa reigojimą, į jo asmenines sa vybes ir t. t. Reikia tikėtis, kad naujai išrinktas grupės komjaunimo organizacijos aktyvas, vado vaujamas rusų kalbos ir li teratūros specialybės komjau nimo biuro, padarys rimtas išvadas iš praėjusių mokslo metų grupės komjaunimo darbo, dės pastangas žymiai padidinti studentų visuomeninį-politinį aktyvumą, pavers visuomeninę — politinę prak tiką iš formalaus dalyko tik ra studentijos komunistinio auklėjimo priemone.
ganizavimas. Komjaunimo su sirinkimų studentų politinio budrumo stiprinimui, klasinio sąmoningumo formavimui, tarybinio patriotizmo ir pro letarinio internacionalizmo jausmų skiepijimui — dar bo planuose nenumatyta. Akademinės grupės komjau nimo organizacijos darbo pla nas pagal VPP nuostatus tu rėtų būti studentų asmeninių įsipareigojimų ir įpareigoji mų visuma. Universiteto komjaunimo aktyvas, komjaunuoliai jau gerai supranta, kad VPP įga lina kiekvieną studentą įgy ti visuomeninės-politinės veik los įgūdžių ir žinių: — sugebėjimų teisingai vertinti ir aiškinti TSKP ir Tarybų valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus; — paruošti ir perskaityti paskaitų visuomeninėmis te momis; — vadovauti politinio, eko nominio švietimo rateliui; — paruošti ir organizuoti susirinkimą, masinį renginį gamybiniame kolektyve. Tokia yra VPP esmė. Gai la, kad minėtos grupės stu dentai labai siaurai supranta VPP esmę, jos uždavinius, nežino VPP nuostatų, nesuvo kia teorinės ir praktinės da lių vienybės. VPP dokumentacija čia nesutvarkyta — nėra visuo meninių įsipareigojimų aps kaitos lapų, nors atestacinės knygelės fakulteto komjauni mo biuro „iniciatyva" rašo mos, tačiau komjaunuoliai nėra jų matę, knygelėse ne atžymėti atestacijos rezulta tai, nėra atestacijos komisi jos parašų, nėra susirinkimo, kurio metu vyko studentų VPP atestacija, protokolo. Pasak buvusios (1973-74 m. m.) grupės komjaunimo sekreto rės Petrovos, pirmosios ates tacijos metu VPP įskaitos ne gavo 14 studentų, pakartoti nės atestacijos metu šie stu dentai buvo atestuoti- Už ko kius nuopelnus šios grupės studentai gavo VPP įskaitą? Pagaliau — kodėl šioje gru pėje VPP tapo grynai for maliu dalyku? Visų pirma
čia kaltinti reikia grupės ak tyvą, kuris nesugebėjo vado vauti grupės komjaunuo liams, neskatino jų visuomeninio-politinio aktyvumo, ne sidomėjo VPP eiga, per mažai dėmesio skyrė jos turiniui, neanalizavo pažangumo re zultatų ir visuomeninių moks lų studijų, kurios sudaro VPP teorinę dalį. Grupės komjau nimo biuras neieškojo bazės komjaunuolių visuomenineipolitinei veiklai išplėsti, tik 6 studentai turėjo pastovius visuomeninius įsipareigoji mus, nė vienas studentas ne lanko VPF. Ne paslaptis, jog ir pats grupės komjaunimo aktyvas silpnai susipažinęs su VPP nuostatais, jos meto dika. Nepakankama grupės kom jaunimo biuro veikla rodo taip pat didelę spragą Filo logijos fakulteto komjaunimo aktyvo mokyme. Fakulteto komjaunimo biuras turėtų kryptingiau vadovauti spe cialybių komjaunimo biurams. Aplaidžiai dirbo rusų kalbos ir literatūros specialybės komjaunimo biuras. Minėtos grupės pavyzdys rodo, kad specialybės komjaunimo biu ras nepakankamai gilinasi į pagrindinės mūsų universite to komjaunimo organizacijos ląstelės — grupės komjauni mo orgnizacijos darbą, per mažą paramą teikia grupių aktyvui, — tai matyti ir iš to, kad grupėje neįvyko nė vienas sąjunginis komjauni mo susirinkimas, grupės kom jaunuoliai nežino pagrindi nių uždavinių, kuriuos aukš tųjų mokyklų komjaunimo or ganizacijoms iškėlė VLKJS XVII suvažiavimas. Fil. F II kurso rusų kalbos ir literatūros specialybės I akademinės grupės komjauni mo biuro darbas, pritraukiant studentus į VPP, LLKJS WU komiteto posėdyje bu vo įvertintas neigiamai, kal ti už netinkamą komjaunuo liškų pareigų vykdymą griežtai nubausti- WU kom jaunimo komitetas įpareigojo Just. PECKAITIS fakulteto komjaunimo biurą (tai liečia ir kitų fakultetų LLKJS Universiteto komiteto komjaunimo biurų darbą): sekretoriaus pavaduotojas
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
fakulteto II k. stud. V. Ja nulytė, Filologijos fakulteto II k. stud. V. Kopysovas, IV k. stud. D. Ambrasaitė
Matematikos ir mecha nikos fakulteto I k. stud. Fizikos fakulteto IV k. Medicinos fakulteto II V. Mikėnas, IV k. stud. stud. R. Kucka, III k. stud. k. stud. V. Buržminskas, V. Nevardauskas, S. Sutkus, III k. stud. A. Stungytė, Pramonės ekonomikos
Kad
nenutiltų
paukščių daina Žemėje amžina tik gam ta, jeigu mes jos bepras miškai nesunaikinsime. Taip rašė įžymus zoolo gas prof. B. Gžymekas. Gamtos išsaugojimo prob lema rūpi visam pasauliui. Daug šiam reikalui pasi tarnauja nacionaliniai par kai — draustiniai. Vienas tokių parkų steigiamas ir Lietuvoje, Ignalinos ir Utenos miškingosiose vie tovėse. Ne kartą su foto aparatu aplankė jo rytinį pakraštį Universiteto Mokslinio tyrimo sekto riaus mokslinis sekretorius biologijos mokslų kandi datas Romualdas Šimkū nas. Šių gamtos kelionių įspūdžiai apibendrinti jo knygelėje „Kur netilsta paukščių daina" (Lietuvos gamtos apsaugos draugija, „Mintis", 1974). Per gražų, miškais ir
ežerais padabintą kraštą veda skaitytoją autorius. Pradeda tą kelionę Kirdei kiuose, senoje gyvenvietė je, kuri stovi Utenos rajo ne, prie pat Pakaso ežero. Stabtelim ant Utenos ir Ignalinos rajonų ri bos, kur Rakščegirių, Ku lio, Ažukryžės paraisčiuose, didžiulėse purvo vo niose, maudosi šernai, kur Lancasalių, Padranyčios, Mikuliškių salose kasmet gražiai „veselioja" teter vinai, kur prie antrųjų Varniškių trykšta skaidrūs „Aptiekos" šaltiniai — „atsigėrę tyro ir šalto vandens, tikriausiai, ilgai gyvensime, kaip ir dauge lis šio krašto žmonių". Briedžių ištuntuoti takai po medžiais... Olų kalno skarotos eglės, iš kurių vietiniai daro uoksinius avilius. .. Griozdiški juo
dųjų gandrų lizdai Krakežeriuose. .. Tai vis Min čios miškai, apimą 9 tūkst. hektarų. Minčios miško gražuolis — Uteno eže ras. „Vieną rudenį, stebė damas sėkmingas žvejų valkšnas Uteno ežere, prisiminiau vietinių gy ventojų pasakojimus. Esą, seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krep šius, o jeigu jau užtrauk davo tinklu, tai braškėda vo virvės ir klupdavo arkliai. — Šimts makaukų! Kaip seniau... — lyg atspėda mas manąsias mintis, nusi keikė senas žvejys A. Musteikis, nutrūkus virvei, išvelkant neeilinį karšių laimikį". Taip, daug nepamirštamų įspūdžių, keliaujant vandens take liu iš Žiežulnio į Baluošo ežerą. Gražiai juos aprašo
R. ŠimkūnasNuveda autorius mus ir į vieną Lietuvos mišką, kur retai įžengia žmogaus kojaGervėčių miškas ir jo pievos — tikra paukš čių ir žvėrių karali ja. Jeigu yra karalija, va dinasi, turi būti ir jos gy nėjai. „Šiuo metu pasau lyje yra du svarbūs daly kai — taika ir gamtos ap sauga". Taip autoriui kal ba žvėrių karalius iš Želmeniškio kaimo eigulys J. Šinkūnas. Autorius jautriai stabte li ties medžiu, gėrisi paukščių daina... O la biausiai — žmogumi, kuris čia gyvena, dir ba, audžia gražiausias juostas. Kuris Stapiekojų paraisčiuose globoja pem pes, Tauragno ežere veisia žuvis, kuris negalvoja apie
medžioklę, susirasdamas poilsiui tūkstančius kitų malonių ir protingų užsi ėmimų. „Iš gamtos reikia imti tik tiek, kiek jai gali grąžinti", — sako auto rius. Jis sielojasi, kad kažkas miške „valkiojasi su degančiu degtuku ir pa giežos pritvinkusia širdi mi", kad dar yra žmonių, nemokšiškai žalojančių sa vo protėvių palikimą, kad paukščiams mažėja gerų perėjimo sąlygų... Šią knygutę autorius skiria gamtos mylėtojams. Jis rašo: „Su jais ir noriu apžvelgti didingus Min čios. Ažvinčių miškus, se novinius Stripeikių, Var niškių, Skroblų, Vair šnoriškių, kaimus, pabraidyti Pakaso, Uteno, Baluošo, Sugardų atobradais, kriš toliniais Pliaušės, Bukos, Ziežulnios, Knytelės upelių
vandenimis, rasotais Dobulos, Balų papieviais, pa sigrožėti galingais Varniš kių, Trainiškių, Balčių ąžuolais, paviešėti pas darbščius, sąmojingus, nuoširdžius aukštaičius, aplankyti tarybinių žmo nių neblėstančios šlovės ir nemirtingumo vietas. Te gul kiekvienam, susipaži nusiam su šiuo kraštu, pa lieka natūralios, nenunio kotos gamtos malonus pri siminimas ir didelis noras ją mylėti bei tausoti". R. Šimkūno knygutė moko bendrauti su gamta, gerbti ją. Tegu Aukštaiti jos nacionaliniame parke netilsta skardžios paukš čių giesmės. Tegu žydi kaštonai Vilniuje, Kutuzovo aikštėje, tegu nenusen ka Druskonio ežeras Drus kininkuose. .. A. JUODUPIS
iniiiiiiiiJiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM
Nauji įvykiai Interklube
Septyni Šimtai, berods, vie nuoliktoji auditorija. Anta kalnyje, Pramonės ekonomi kos fakulteto rūmuose. Ant lentos — užrašas, paaiški nantis tą džiugią ir graudžią laukimo nuotaiką, lengvai žaidžiančią darbo ekonomi kos penktakursių veiduose: tuoj prasidės paskutinė pa skaita. Paskutinė. Todėl — jau ir nebe paskaita. Drauge susė dę abi — pirmoji ir antroji — grupės, katedros dėstyto jai. Kalba kuratoriai — ant rosios doc. R. Razauskas, pirmosios vyr. dėst. A. Nocienė, doc. Z. Gaigalienė (nuotr. apačioje), prodekanas J. Kunčiną, doc. M. Krejeris. (nuotr. viršuje). Tiesa, foto aparato užraktas spragtelėjo
vėliau ir sugavo visus — jau bekeliančius tostus ir begiedančius „Ilgiausių metui“. .. .Dabar, kai rašau, prieš mane guli docento R. Razausko „Magiškų kuratoriaus pa linkėjimų“ (taip juos pava dinčiau) konspektas. Cituoju: „1. Paskutinė paskaita. 2. Į gyvenimą, — o jis kitoks, ne gu studijos. 3. Mano uždavi nys — palinkėti sėkmės. Lin kiu: 7 — magiškas skaičius.“ Ir tada — septyni palinkėji mai. Pirmas. Mokytis visą gy venimą: ką davė Universite tas, to neužteks. Antras. Išsaugoti proto im lumą, nesibaigiantį žinių troškimą. Būti tokiam, kaip tas ketverių metų vaikas: jis per dieną mamai užduoda
keturis šimtus klausimų. Vi sada stengtis pačiam sau at sakyti: kodėl daroma, kodėl čia daroma, kodėl dabar, ko dėl tai, kodėl su tuo. Trečias. Ugdyti kritinį po žiūrį, sintetinį ir analitinį mąstymą: mokėti detalėse matyti visumą ir iš proceso visumos išskirti tendencijas. Ketvirtas. Gebėti dirbti su žmonėmis. Tai labiausiai ver tintina kiekvieno savybė, o mums, darbo ekonomikos specialistams, ji — būtinybė. Penktas. Visada būti ob jektyviam, bešališkam savo paties, savo pavaldinių ir ypač savo viršininkų atžvil giais. šeštas. Sugebėti įkvėpti žmonėms pasitikėjimą savi mi, savo profesija, savo idė
jomis. Septintas. Niekad nepames ti jumoro. .. .Pagaliau gėlės dėstyto jams, pagaliau šampanas, šypsenos akyse ir lūpose, vi sa ta geroji jausmų ir nuo taikų maišalynė, kokia būna tik per tikras šventes, žy minčias kiekvienam savą ir visiems bendrą datą — vie no kelio tarpo pabaigą ir kito pradžią. Juk po pusme čio — į gyvenimą, kuris iš tikrųjų „kitoks, negu studi jos", kuriame pravers dešim tis ir šimtus valandų prari jusios paskaitos tų pačių dės tytojų, dabar besinaudojan čių keletu minučių paskuti niam nuoširdžiam palinkėji mui. B. RAZIONAS
Turinčiam senas tradicijas — jau atšvęstas įkūrimo de šimtmetis — ir gana gausiam narių skaičiumi Universite to Interklubui keliamas vienas iš svarbiausių uždavinių — jaunimo auklėjimas internacionalizmo dvasia. Kaip pažymėjo Interklubo pirmininkas A. Rimantas, kal bėdamas ataskaitiniame — rinkiminiame susirinkime lap kričio 22 dieną, per praėjusius mokslo metus klubo nariai nuveikė nemažai. Interklubo iniciatyva buvo surengtas Įdomus susitikimas su rašytoju ir publicistu A. Cekuoliu. Į Interklubo savaitę, vykusią gegužės mėnesio pradžioje, atvyko studentų iš kitų sąjungos, respublikos aukštųjų mo kyklų. Draugiškus ryšius taip pat padeda plėsti susirašinėjimas. Laiškų gaunam labai daug: iš Bangladeše, Norvegijoje, Vengrijoje besimokančio jaunimo. . . Beveik kasmet keletas Interklubo narių pabuvoja pas mūsų draugus studentus užsienyje. Tik. .. parvežta gausy bė įvairių įspūdžių paprastai pasidalijama siaurame klubo narių ratelyje. O jeigu surengus tokį vakarą? Tada apie klubo veiklą ar jo egzistavimą išgirstų ir Fizikos, Chemi jos, Prekybos bei kitų fakultetų, neturinčių savo atstovų Interklube, studentai. . . Klubas taip pat rengia internacionalinio auklėjimo klau simais teorines konferencijas, studentai patys ruešia ir skaito paskaitas apie broliškąsias respublikas vidurinių mokyklų moksleiviams, didelis dėmesys skiriamas naujų narių paruošimui. , Tačiau ar viskas jau padaryta? Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas, gerai prisimenąs pirmus Interklubo veiklos žingsius, sako, kad deja, taip nėra. Pa lyginus su 1965 — 67 metais, kada klubas tikrai klestėjo, dabar veikla kiek priblėso. Pritrūkome jėgų, išradingumo, nors entuziastų, tokių, kaip V. Elinskas, S. Alperavičiūtė, S. Bairaševskaitė, klube netrūksta. Būtina kiek galima naujesnėmis darbo formomis ir me todais išvystyti veiklą atskiruose Universiteto fakultetuo se. Nepakankamai skiriame dėmesio ir iš užsienio į mūsų universitetą mokytis ar tobulintis atvykusiems studen tams. , Naujiems interklubo tarybos nariams: A. Būnytei, S. Alperavičiūtei, E. Meilui, R. Ciūtui, J. Kaminskui, A. Guraus kui ir pirmininkui V. Elinskui belieka palinkėti neblėstan čios energijos ir išradingumo, kad, Interklubo kolektyvas vėl sugebėtų dirbti darniai ir kūrybiškai. , J. GRABYTE I k. žurnalistė
KITAS „TARYBINIO STUDENTO" NUMERIS įSEIS GRUODŽIO 13 D.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 07896
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės orqanizacijos nuoširdžiai užjaučia Fakultetinės te rapijos katedros vedėją doc. E. NEKRAŠĄ dėl tėI velio mirties.
Uis. Nr. 3964
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA