VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. gruodžio 13 d.
ARTĖJA EGZAMINAI: brandi kickvictid vdldHdd 1
•
1
•
1
•
AU nebe pirmi metai Istorijos fakultete taikoma signalinė studentų mokslo žinių patikra semestro viduryje — kontrolinė sesija. — Tai vienas iš studentų žinių patikrinimo etapų, — pasakoja Istorijos fakulteto prodekanas doc. V. Leščius. — Jos metu galima preliminariai įvertinti studentų savaran kišką semestro darbą. Jie yra pakoreguojami, patikslinamas jų darbo kryptingumas. Be to, studentai artimiau „susipa žįsta" ir su sesija, pratinasi prie jos. Šiemet kontrolinė sesija fakultete vyko lapkričio 18— 28 dienomis. Yra ir keli papildymai: ankstesnėse se sijose mažiau buvo kontroliuojama, kaip mokomasi užsie nio kalbų, todėl dabar tam skyrėme didesnį dėmesį. Kartu reikėjo atsiskaityti už praktinius užsiėmimus, visuomeninius ir specialybės dalykus. Kontrolinėje sesijoje dalyvavo I—IV kursai. Labiau ak centuojama ji buvo pirmakursiams, kad geriau pajustų aukštosios mokyklos studijų atsakingumą. Sesijoje pirma kursių žinios įvertintos bene geriausiai. O štai viso fakul teto rezultatais reikia truputį nusivilti. Mat, praeitų metų pavasario kontrolinėje sesijoje buvome pasiekę 96,5% pa žangumą, o šiemet padėtis prastesnė. Palyginus rezultatus tarp specialybių, bene geriausios yra žurnalistų žinios. Nėra jų tarpe pasižymėjusių, bet nė ra ir smarkiai atsiliekančių. Aišku, girti jų nedrįsčiau, rezultatai čia gana vidutiniški. Prasčiausi kol kas biblio tekininkų reikalai. Kontrolinė sesija parodė ir atskirų studentų žinias, jų pasiruošimą tikrajai sesijai. Norėtųsi paminėti biblioteki ninkystės specialybės II k. studentes E. Bogeckaitę, V. Ežerskytę, G. Navickaitę, III k. — E. Macevičiūtę, istori jos specialybės I k. studentus A. Usočiovaitę, J. Jagelavičiūtę, P. Juknevičių, I k. psichologes M. Aleknavičiūtę, V. Daunoravičiūtę, A. Subartavičiūtę. Deja, yra tokių studentų, kurių studijos nedaro garbės nei jiems patiems, nei fakultetui. Tai I k. bibliotekininkai N. Violetok (4 dvejetai ir 2 neatestuoti dalykai), R. Kantminas (3 dvejetai), II k. — L. Latožaitė (4 dvejetai iš 5 dalykų), II k. psichologas L. Glazauskas. Reikėtų susirūpin ti ir kitiems bibliotekininkams — pirmakursiams A. Ceinorytei, K. Stankevičiui, antrakursiui E. Miniui, II k. isto rikui A. Griškoniui, III k. istorikui A. Grigaravičiui. Kontrolinė sesija pasibaigė. Tikimasi, kad ji nenuėjo vel tui ir padės studentams pasiruošti naujam žinių patikrini mui — žiemos egzaminų sesijai.
)
I
" KOMITETO KONTROLĖS POSTAI FAKULTETUOSE
SESuA~
J
V. RAKŠTELIS
Universiteto partijos komitete .Lapkričio 28 d. įvykusia me komiteto posėdyje bu vo apsvarstyta Internacio nalinio klubo ir Visuome ninių profesijų fakulteto veikla. Apie Interklubo darbus ir planus kalbėio jo pirmininkas Gamtos fakulteto II k. stud. V. Elinskas. Apie VPF veik lą informavo jo dekanas doc. V. Germanas. Komi teto posėdyje kalbėję rek
torius J. Kubilius, komite to sekretoriaus pavaduo tojas P. Setkauskis, doc. J. Balkevičius ir kiti pa reiškė minčių, kaip toliau gerinti studentų interna cionalinį, estetinį auklėji mą. Komitetas patvirtino Kovos su nusikalstamumu ir viešosios tvarkos pažei dinėjimais tarybą. Jos pirmininku paskirtas Tei
AMTOS fakulteto par tinis biuras, dekanatas, katedros didelį dėmesį skiria pirmųjų kursų adapta cijai Universitete. Tik peržengusius Universi teto slenkstį pirmakursius pradeda globoti kurso vado vai — kuratoriai. Jais ski riami prityrę, didelį stažą tu rintys pedagogai. Nuo pat pirmų dienų kuratorius sten giasi kuo arčiau susipažinti su grupės nariais, jų sugebė jimais, jų norais. Bendrom jėgom ugdomas kolektyvas.
sės fakulteto vyr. dėst. R. Greičius, taryboje yra kiekvieno fakulteto ir ki tų Universiteto padalinių atstovai. Tarybos tikslas — su stiprinti profilaktinį dar bą, užkirsti kelią teisės normų pažeidimams, pa dėti skiepyti žmonėms so cialistinio bendrabūvio normas. Tarybos pagrindinis už davinys — svarstyti teisė tvarkos, darbo disciplinos klausimus, numatyti prie mones gerinti teisinį auk lėjimą, kultūrinį masinį darbą kolektyve.
Per grupės susirinkimus, per paskaitas pirmakursiai supažindinami su Universiteto struktūra, mokymo planais, studentų teisėmis ir pareigo mis. Labai kūrybingai vyks ta komjaunimo grupių susi rinkimai „Kaip studijuoti", „Ar moki naudotis literatū ra", „Protinio darbo higie na", „Dienos darbotvarkė", „Naujas kolektyvas — o aš jo narys". Tokiuose susirinki muose, be kuratorių, dažni svečiai katedrų vedėjai, do centai, profesoriai.
Sveikina Žurnalistikos katedra spe cialybės 25-mečio proga gavo daug sveikinimo' telegramų. Vieną jų atsiuntė respublikos aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministras H. Za bulis. Joje rašoma:
Sveikinu dėstytojų kolekty vą žurnalistikos specialybės 25-erių metų jubiliejaus pro ga. Linkiu tolesnių gražių pa siekimų, ugdant žurnalistų kadrus. Didelės sėkmės gyve nime ir kūrybiniame darbe.
Ministras H. ZABULIS
Nr, 39 (898)
TUDENTŲ profsąjungos komiteto buhalteris Arvy das Paškevičius į darbo vietą ateina po paskaitų. Be abejonės, mokytis tik labai gerai ir dar dirbti vi suomeninį darbą — labai sudėtingas dalykas, bet Arvydas sugeba visa tai suderinti. Ir laisvalaikiui dar laiko lieka! Neseniai baigėsi „karštoji" koliokviumų savaitė. — Na, kaip, Arvydai, — paklausiau, — tikriausia sun koka buvo? — Be abejonės. Kiekvienai paskaitai reikia pasirengti, o per koliokviumus — ypač sunku: jauti padidėjusią atsa komybę prieš dėstytojus ir net prieš kurso draugus... Ir visgi keturių koliokviumų rezultatais nesu patenkintas. Atvirai šnekant, ne visiems dalykams ir pasirengiu vienodai. Pavyzdžiui, labai mėgstu elektronines skaičiavi mo mašinas ir daugiausia dėmesio skiriu joms. Šioje srity je jaučiuosi (te neužpyksta mano dėstytojai) stiprus. — Kurso draugai koliokviumus „peršoko" gana šauniai, nesinorėjo ir man atsilikti. O dabar daugiausia dėmesio skiriu visuomeniniam darbui. Žinojau, kad nuo pat pirmojo kurso nemažai laiko Ar vydas skiria Studentų mokslinei draugijai. Čia labai dide lės įtakos turėjo prof. J. Tamošiūno, politinės ekonomijos dėstytojo, paraginimas. Pernai Arvydui Paškevičiui už dar bą iš politinės ekonomijos buvo pripažinta trečioji vieta fakultete. Beliko tik stebėtis: kaip Arvydas sugeba tiek daug nu veikti, visur spėti? — O paslapties čia visiškai nėra, — tarsi įspėdamas mano mintį, pertraukė Arvydas, — paprasčiausia — reikia turėti griežtą dienos planą ir, žinoma, jo laikytis. Moky masis „labai gerai"? Ir čia, mano supratimu, per daug su dėtingo nieko nėra. Kiek galėdamas stengiuos per paskai tas sukonspektuoti medžiagą, o vėliau belieka truputį pa sikartoti ir.. . nors egzaminą laikyk! Jaučiu, kad kai kam Arvydas gali pasirodyti kažkokiu „zubryla", amžiais padžiovusiu smegenis ant knygų lenty nos. Anaiptol! Jis labai mėgsta muziką, žavisi moksline fantastika — joje randa originalius netolimos ateities sprendimus. Vėl pasiteiravau apie mokslus. Arvydas Paškevičius, PEF III k. studentas, Lenino stipendininkas, ramiai atsakė: — Šiek tiek daugiau jaudinuosi dėl pavasario sesijos rezultatų, o šiaip manau, kad draugų neapvilsiu. J. KERNAGIS
S
Šių priemonių komplekse iki firmos sesijos intensy viai dirba pirmakursiai. Mū sų fakulteto akademinė ko misija studentų pažangumui tikrinti per semestrą taiko kontrolės sistemą 0, 1, 2, kurrišaiškina atsiliekančius stu dentus ir padeda laiku ištai syti trūkumus. Kad dirbame teisinga link me, rodo pernykščių pirma kursių studijų rezultatai: abi sesijas jie išlaikė gerai. To dėl neatsitiktinai biologai (da bartinis II k., komjaunimo
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už nuopelnus, vys tant ir propaguojant tarybinį liaudies meną, ir aktyvią koncertinę veiklą Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Lietuvos TSR nusipel nęs liaudies dainų ir šoklų ansamblis apdo vanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tary
sekretorė G. Astrauskaitė) Universiteto geriausios aka deminės grupės konkurse 1974 m. tarp pirmųjų kursų užėmė II vietą. Šioje grupė je nemaža gerų visuomeni ninkų, kaip G. Žuklys, A. Vai čiulytė. Išvis, praėjusių metų I kur suose dauguma studentų ge rą mokymąsi puikiai suderino su visuomenine veikla. Ma nom, kad visuomeninė veikla nė kiek netrukdo studijoms, bet padeda. R. ŽILIUKAS Vyr. kuratorius
bos Prezidiumo Garbės raštu. Už aktyvų darbą ir vi suomeninę veiklą studentų vasaros statybos būriuose Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštais apdova noti studentų statybos bū rių dalyviai: Sijavičius Jonas — Vil niaus V. Kapsuko univer siteto Ekonomikos infor macijos katedros dėstyto jas. Zdanavičius Tomas — Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto IV kurso studen tas.
Praeitame laikraščio numeryje informavome savo skai tytojus apie tai, kad Įvyko studentų profsąjungos atas kaitinė-rinkiminė konferencija. Šiandien plačiau rašome apie joje nagrinėtus klausimus, spausdiname diskusijoje kalbėjusių pagrindines mintis.
aktyviai prisidėjo prie šių konkursų organizavimo. Pa gal tradiciją geriausiai pasi rodė MF, IF, blogiausiai — TF, ChF studentai, šiais me tais praaugo Universiteto rė mus Medicinos fakulteto profbiuro organizuojamas vokalistų-instrumentalistų konkur sas. Meno saviveikla fakultetuo se plečiasi, auga studentų-saviveiklininkų būrys, tvirtėja saviveiklos materialinė bazė. Tačiau saviveiklos meninis lygis auga (ir tai tik kai ku riuose fakultetuose) per lėtai. Kituose fakultetuose (pvz. TF,
Jau sparnuotu tapo V. Le kantumo atmosferą blogai nino posakis: ,,Profsąjungos besimokantiems studentams. yra komunizmo, šeimininka Šiuo metu mes aktyviai ko vimo mokykla". Nuo to, kaip vojame su skolininkais. Ta mes išmoksime šeimininkau čiau mes pamirštame trejetu ti, būdami studentais, pri kininkų armiją, kuri sudaro klausys mūsų indėlis, kuriant didžiąją studentų dalį. Tai šviesų komunizmo rytojų. potencialūs skolininkai. Būti Svarbiausi profesinių sąjun na informuoti ir tokių studengų uždaviniai — ugdyti ko munistinės visuomenės žmo gų, ginti teisėtus dirbančiųjų interesus, rūpintis jų darbo apsauga, gerinti kultūrinesbuitines sąlygas, organizuoti turiningą poilsį. Studentai aukštojoje mo kykloje privalo ne tik Įgyti žinių, bet ir tapti tvirtos ko munistinės moralės žmonė mis, idėjiškai užgrūdintais, aktyviais visuomenininkais, fiziškai ir dvasiškai sveikais, sugebančiais vaisingai dirbti. Tam tikra dalimi prie šių Iš A. GRALIAUSKO svarbių uždavinių vykdymo ataskaitinio pranešimo prisideda ir mūsų universite to studentų profsąjungos or ganizacija, šiandien savo gre tų tėvus. Tai būtų kaip pro GF, ChF) profbiurai per ma tose jungianti 7000 narių. priemonė. Mūsų žai tam skiria dėmesio. Panagrinėkime kiekvieno filaktinė nuomone, reikėtų įvesti Uni sektoriaus darbą atskirai. Praeitais metais buvo orga Akademinis sektorius — versitete tradiciją: po kiek nizuojami fakultetų vakarai rūpinasi studentų mokslo, pa vienos sesijos pasiųsti tė Universiteto Aktų salėje tarp žangumo, lankomumo klausi vams žinią apie sūnaus ar PEF ir PF, tarp MMF ir Peda mais. Neseniai akademiniai dukters mokymąsi ir elgesį. goginio instituto atstovų. Tai klausimai buvo laikomi ne Nereikia gailėti vietos skoli labai sveikintinas dalykas, profsąjungos veiklos baru. ninkams pagerbti ir „TS", fa profkomitetas šiuos renginius Yra tokių nuomonių kai ku kultetų, bendrabučių sieninė rėmė ir rems. Ankstesniais riuose fakultetuose ir dabar. je spaudoje. metais buvo organizuojamos Kultūrinio-masinlo darbo tarpfakultetinės meno savi Mūsų nuomone, sprendžiant akademinio darbo klausimus, sektoriaus pagrindinė veiklos veiklos apžiūros. Jų tikslas kaip tik reiktų suvienyti vi kryptis — kultūrinis auklėja yra skatinti ir vystyti meno sas jėgas, kad Universiteto masis darbas, kultūringo stu saviveiklą, puoselėti naujo studentų pažangumas dar pa dentų laisvalaikio organizavi žmogaus dvasinį grožį. Mūsų kiltų. Dalis profbiurų šiam mas. Tai vakarai susitikimai, nuomone, naujam profkomitedarbui skyrė reikiamą dėme paskaitos, pašnekesiai, poilsio tui reiktų atgaivinti šį gražų sį. Geriausiai dirbo PEF prof- vakarai, meno saviveikla, eks renginį. Naujas profkomite biuras, gal dėl to pažangumas kursijos, turistiniai žygiai, tas turėtų gerinti koncertinį šiame fakultete yra aukščiau sportas, kolektyviniai teatrų, šefavimo darbą, kad fakulte parodų, koncertų, muziejų tų saviveiklininkams atsiver sias. Siame bare reiktų ieškoti lankymai. Kasmet buvo tų galimybės koncertuoti ne naujų darbo formų, atgaivin organizuojamos įvairios me tik savo fakultete, bet ir ki ti senas, dėl subjektyvių prie no saviveiklos apžiūros: in tuose fakultetuose, Aktų sa žasčių dabar nevartojamas. termedijų vakarai - konkur lėje, įvairiuose bendrabučių Viena iš jų: grupės nario at- j sai, dailiojo skaitymo kon tarybų, Studentų profkomitesakomybė prieš grupę. Rei-! kursai ir t. t. Bėda tik ta, kad to renginiuose. Daugelis fakultetų kursų, kia sudaryti grupėje nepa ne visi fakultetų profbiurai
BŪKIME GERI
SAVO NAMŲ ŠEIMININKAI
Kalba konferencijos svečiai ir dalegatai A. PAURIENE, Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjun gos respublikinio komiteto pirmininkė: — Universiteto profkomi tetas dirbo gana daug. Kad ateity jūsų pastangos atneš tų dar daugiau naudos, reikia labiau domėtis profgrupių veikla. Profkomitetas turi pa dėti joms, išjudinti jas, do mėtis jų veikla. Svarbi ir kiekvieno jauno
aktyvisto veikla. Universite tas yra jo pirmoji mokykla, čia jis gauna įgūdžių tolimes nei veiklai. S. IMBRASAS, komjauni mo komiteto sekretorius: — Reikėtų daugiau domėtis bendrabučių gyvenimu. Atro do, nepakankamai su jų tary bomis bendradarbiauja fakul tetų profbiurai. Netvarka kambariuose, blogas budėji mas, girtavimas — mūsų gė-
B. RAZIUNO NUOTRAUKOSE: viršuje — konferencijos pertraukos metu kalbasi A. Kairys, Z. Streikus, J. Šimė nas; apačioje — yra bendrų reikalų filologei A. Kalasauskaitei ir medikui K. Liepiui.
da. Reikia su tais reiškiniais kovoti, bet kartu pagalvoti ir apie tai, kad per maža kultū rinių renginių bendrabučiuo se. Universiteto studentų es tetinis lavinimas irgi nepa kankamas. Trūksta pokalbių apie meną, literatūrą.. . A. KALASAUSKAITE, Filolo gijos fakulteto studentė: — Pagrindinis studentų darbas aukštojoje mokykloje — studijos. O ką gi studen tas veikia laisvalaikiu? Profkomitetas stengiasi įvai rinti kultūrinį gyvenimą, ren ginių irgi nestokojam. Deja, ne visada mūsų pastangos at neša laukiamų vaisių. Išblėso Linksmųjų ir išradingųjų klu bo varžybos, pro pirštus žiū rima ir į kitus saviveiklos renginius. Taip ir lieka orga nizatoriai sau, dalyviai sau.
E. VOITECHOVSKAJA, Pra monės ekonomikos fakulteto studentė: — Mūsų fakultetas iškopė į pirmaujančių gretas. Kad galime džiaugtis pažangumu, nuopelnų dalis tenka ir profbiurui. Mūsų akademinis sek torius rūpinasi, kad būtų ge rai laikomi koliokviumai, kad egzaminų tvarkaraščiai atitik tų studentų interesus. Griež tai tikriname, kaip lankomi užsiėmimai, rengiame bendra bučiuose rytinius patikrini mus. Rezultatai skelbiami sienlaikraštvje „Žingsniai".
grupių profsąjunginių organi zacijų, bendrabučių tarybų, klubų silpnai idėjiniam-politi niam ir kultūriniam auklėji mui panaudojo muziejus. Re tai naudojamasi muziejų kon sultantų pagalba. Buities-bendrabučių sekto riaus darbo baras — 6 Uni versiteto bendrabučiai, ku riuose gyvena apie 1500 stu dentų. Studentų bendrabutis — neatskiriama aukštosios mokyklos dalis. Su juo glau džiai susijęs daugelio studen,tų kasdieninis gyvenimas, buitis, savarankiškos studijos, laisvalaikis. Bendrabučio ta rybose yra nusistovėjusi nuo monė, kad tarybos veiklos sfera yra buitis. Mūsų nuomo ne, taryba turi atlikti bend rabuty gyvenančių studentų ir politinio - idėjinio, kultū rinio, estetinio, buitinio auk lėjimo funkcijas. Kad mes nepilnai išnaudo jame auklėjimo priemones, akivaizdžiai rodo įvairūs bendrabučių gyventojų vi daus taisyklių pažeidimai, el gesio, nesuderinamo su tary binio studento vardu, atvejai. Pastaraisiais metais ūkio skyrius skyrė nemažą dėmesį, aprūpinant inventoriumi bend rabučius. Tačiau jo dar trūks ta. Reikia pastebėti, kad mažiau trūktų, jeigu mes tau sotume jį. Atsiranda tokių studentų, kurie negerbia vi suomeninio turto, sąmoningai jį gadina. Reikia užkirsti ke lią tokiems reiškiniams. Tai turi būti bendrabučio tarybos kasdieninis rūpestis. Buitiniai sektoriai privalo didesnį dė mesį skirti tvarkai ir švarai
Stengiamės ne tik kalbėtis su tinginiais, trejetukininkais, bet ir skatinti pirmūnus.
Z. LEVICKAS, Kultūros klubo vedėjas: — Universiteto centriniai meno saviveiklos kolektyvai žinomi ne tik mūsų respubli koje, bet koncertavo ir dau gelyje šalies vietų, užsienyje. Sėkmingai šią vasarą mūsiš kiai pasirodė studentų šven tėja Tartu ,,Gaudeamus-74". Universitete meno saviveik la galėtų būti ir geresnė, bet bėda — trūksta vadovų. Labai malonu, kad mūsų Kultūros klubas pripažintas geriausiu respublikoje. Tai kartu ir įpareigoja — teks dar daugiau dirbti. Mūsų studen tai jau pamėgo klubo rengi nius, tik gaila, kad patys ne labai nori prisidėti prie jų or ganizavimo.
V. BEREZINAS, Maskvos energetikos instituto studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojas: — Manome, tam, tur būt, pritars ir draugai vilniškiai, kad mūsų abiejų aukštųjų mo kyklų studentų organizacijų bendradarbiavimas duoda daug naudos. Ateity šie ryšiai turėtų plėstis, įvairėti. Susidomėję sekėme jūsų konferenciją. Susidarė įspū dis, jog jūsų organizacija tu ri didelį autoritetą. Linkime sutvarkyti visus studentų bui ties, turiningo laisvalaikio rū pesčius.
palaikyti fakulteto auditorijo se ir koridoriuose. Prieš porą metų buvo įvestas studentų budėjimas fakultetuose. Šiuo metu šis budėjimas yra mažai efektyvus. Vieni fakultetų profbiurai, be dekanatų, dar buotojų profsąjungos biurų, negali užtikrinti tinkamo bu dėjimo fakultetuose. Dauge lyje fakultetų studentų prof biurai kaip tik šios paramos nejaučia. Studentų profkomi tetas čia irgi ne viską pada rė. Nemažą dėmesį skyrėme studentų sveikatingumo klau simams; juos sprendėme šio mis formomis: sporto - svei katingumo stovyklų organi zavimas, poilsinių, sanatori nių, turistinių ir dietinio mai tinimo kelialapių platinimas ir valgyklų bei bufetų, aptar naujančių mūsų universiteto studentus, tikrinimas. Sportosveikatingumo stovyklas prof komitetas organizuodavo per žiemos ir vasaros atostogas. 1973/74 m. m. buvo suorga nizuotos stovyklos Žydiškėse, Juodkrantėje, Joniškėlyje, Klaipėdoje, Ventės Rage. Šio se stovyklose ilsėjosi apie 1,5 tūkst. studentų. Profkomitetas eilę metų praktikuoja keistis kelialapiais į sporto-sveikatingumo stovyklas su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Šiais metais 100 Universiteto studentų ilsėjosi Cachkadzore Armėnijos kalnuose, Užkar patėje, kalnų turistinėje ba zėje „Elbrus", Maskvoje. Va sarą 108 studentai ilsėjosi Je revano, Kišiniovo universite tų, Krasnodaro politechnikos instituto, Talino politechnikos
instituto, Energetikos institu to, Sevastopolio prietaisų ga mybos instituto stovyklose prie Juodosios ir Baltijos Tenka pastebėti, kad sporto-sveikatingumo stovyklų yra silpna materialinė bazė. Reikia plėsti Žydiškių sportosveikatingumo stovyklą, su daryti konkretų jos vystymo si planą. Reikia pasiekti, kad jose galėtų ilsėtis iki 200 studentų per pamainą. Uni versiteto viloje Palangoje studentų skaičius jau kelinti metai irgi nedidėja. Per ataskaitinį laikotarpį sanatoriniais kelialapiais, ku rių pilna vertė 11724 rub., pasinaudojo 110 studentų (42 — nemokamai). Poilsiniais ir turistiniais kelialapiais, ku rių pilna vertė 12029 rub., buvo aprūpinti 264 studentai. Norėtųsi nuoširdžiai padė koti Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos respub likiniam komitetui ir Pirmi ninkei už tą didelį rūpestį studentų sveikata ir poilsiu. Studentai, sergantieji skran džio, žarnyno ir kitomis ligo mis, buvo aprūpinami dietinio maitinimo kelialapiais. Per ataskaitinį laikotarpį jais pa sinaudojo 147 studentai (18 —- nemokamai). Ateity profsąjungos akty vas, visi profsąjungos na riai turėtų daugiau prisidėti prie švaros ir tvarkos gerini mo Universitete. Norėtųsi, kad Studentų profsąjungos nariai būtų ir aktyvūs visuo menininkai, ir stropūs, tik ge rai ir labai gerai besimokan tys studentai.
Naujas studentų profsąjungos komitetas 1. Antanas KAIRYS (GF IV k.) — pirmininkas 2. Algirdas ČIURLYS (TF IV k.) — pavaduotojas 3. Arvydas PAŠKEVIČIUS (PEF III k.J- buhalteris 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
PREZIDIUMAS Antanas KAIRYS (GF IV k.), Algirdas ČIURLYS (TF IV k.), Kęstutis LIEPIS (MF V k.), Justinas SARTAUSKAS (MMF II k.), Dijana CESNAUSKYTĖ (IF III k.), Vilija TAMAŠAUSKAITĖ (Fil. F III k.), Vytautas JASAITIS (PEF I k.).
1. 2. 3. 4. 5.
BUITIES — BENDRABUČIU SEKTORIUS Sigitas DOBILIAUSKAS (FAF I k.), Zita JAKUBAUSKAITĖ (PEF IV k.), Kęstutis LIEPIS (MF V k.), Jonas POCIUS (GF I k.), Vaclovas VALCIUKAS (TF II k.).
AKADEMINIS SEKTORIUS 1. Justinas SARTAUSKAS (MMF II k.).
1. 2. 3. 4.
ORGANIZACINIS SEKTORIUS Algirdas ČIURLYS (TF IV k.), Elvyra DARAŠKEVICIŪTĖ (PF IV k.), Dijana CESNAUSKYTĖ (IF III k.), Lilijana VAICEKAUSKAITĖ (Fil. F IV k.),
1. 2. 3. 4. 5.
KULTŪRINIS — MASINIS SEKTORIUS Vilija TAMAŠAUSKAITĖ (Fil. F III k.), Rūta ZALECKYTĖ (IF II k.), Irena KALKYTĖ (IF III k.), Zigmas LEVICKAS (Kultūros klubo vedėjas), Aloyzas NAMAJONAS (PF II k.).
1. 2. 3. 4.
SPORTO — SVEIKATINGUMO SEKTORIUS Vytautas JASAITIS (PEF I k.), Vytas MOTIEJŪNAS (MF V k.), Jonas ŠIMĖNAS (GF II k.), Algimantas GALVINAS (FAF II k.),
REVIZINĖ KOMISIJA 1. Adolfas KUPČINSKAS (PEF II k.) — pirminin kas, 2. Zenonas STREIKUS (IF II k.) — sekretorius, 3. Algimantas BARANAUSKAS (FAF III k.), 4. Viktoras VALENTUKEVICIUS (PEF III k.), 5. Vytautas SAKAS (MF II k.).
rietiškai lėti tie senieji liau ..Filologų slaunas fakas — dies šokiai.. . Vakaro šeimi Jan numintas grįstas takas. ..“ ninkai (dvi iš jų — P. Noru(Iš skelbimo Centriniuose šaitytę ir V. Leonavičiūtę — besišypsančias nuo rūmuose) reqim traukoje) nuobodžiauti nelei Devyniolikta valanda. Kol džia: čia konkursą paskelbs, ramuvietį kas Stuokos - Gucevičiaus čia ,,dantinqesnį" kieme tylu. Tačiau praeis vos auditorijos vidurin iškvies — pusvalandis, ir „grįstu taku" „riesk“ sveikas, meluok ar tik kad vi į Filoloųijos fakulteto 118-ąją teisybę sakyk, auditoriją pasipils studentų siems — linksma būt! Kraštotyrininkai rodo skaid srautas. Praskubės renųėjai — fakulteto profbiuras, pra- res, pasakoja apie savo eks šlamės tautiniais drabužiais pedicijas. Profesorius D. Sau pasirėdę ramuviečiai, šio va ka prisimena pirmąsias filo (studentų, dėstytojų, karo svečiai. Dar keliolika logų minučių, ir Zalkaus (suprask, darbuotojų — ir ne tik litua išvykas užrašinėti Valiaus Zaikausko, Fizikos nistų!) fakulteto vyr. laboranto) pol tautosakos. Linksmai ir turiningai pra ka išjudins visus vakarotoėjo šis vakaras — ne šiaip jus. pasilinksminimas, o . . .Muzikantai „dirba“ išsi eilinis juosę. Polką keičia krakovia pažintis su ilgaamže, turtin kas, šį — klumpakojis, že ga liaudies kultūra — viena maitiškas gyvataras. šluosto iš didžiausių vertybių žemėsi prakaitą šokėjai — pasiro R. KASPARAS do, ne visada tokie jau šiau
Aktyvumo pasireiškimas Statistika rodo, kad Istori jos fakulteto Studentų moks linė draugija yra viena iš gausiausių universitete, Ji vienuolikoje būrelių jungia 194 narius. Pernai respublikinei aukštųjų mokyklų SMD darbų apžiūrai fakultetas patei kė 26 darbus. Dar stambesnio masto ' SMD darbų apžiūra pyko pavasarį — sąjunginis konkursas. Jam buvo prista tyta 10 darbų. Bibliografijos specialybės-V k. studento Do mo Kauno darbas sąjunginia me konkurse apdovanotas medaliu. Svarbiausiu darbu vis dėlto taryba laikė tinkamą pasiruosii.-ą XXIV SMD Universite to konferencijai. , — Su kokiomis kliūtimis susidūrėte? — klausiu ta rybos pirmininką D. Kauną. Iškilo daug problemų lėl konferencijos programos iaraosimo. Būreliai vėlavo btorktį medžiagą, o kai kurie šakikė nesutvarkytą. Progra ma tuvo paruošta naujoviš ki, skirta vienam fakultetui, ini kainą, šalia programos •ridėtos pranešimų tezės. To liu būdu, tos tezės tapo ^ausdintais darbais. Daug kritikos žodžių atas kaitinėje fakulteto konferenijoje teko išgirsti būrelių urmininkų adresu. Jie, nors r būdami pavaldūs tarybai, ie visada vykdo jos potvar kius. Kaip pavyzdį gerai dirbuio galima nurodyti Taiptauinių santykių būrelį su jo
„TARYBINIO STUDENTO" IR KOMJAUNIMO KOMITETO KONTROLES POSTAI FAKULTETUOSE
pirmininke istorijos spec. IV kurso studente I. Ananjevaite priešakyje. Aktyviai ir pa stoviai dirbo archeologijos būrelis. Tik bėda, kad būda mas fakultete pats gausiau sias (27 nariai), VU SMD kon ferencijai sugebėjo paruošti vos 4 pranešimus. Daug SMD darbo sunkumų ir trūkumų atsiranda dėl mū sų abejingumo. Kaip taikliai savo pasisakyme pastebėjo psichologijos būrelio pirmi ninkė, psichologijos spec. IV kurso studentė R. Paulauskai tė, mums dažnai trūksta nuo latinio domėjimosi, žinių sie kimo, užsidegimo dirbti. Dėl to, išvykę į konferencijas sve tur, dažnai savo žiniomis jau čiamės gana kukliai. Ką mes galime ryškesnio nuveikti, jei dirbame pripuolamai, ragina mi vadovų, dažnai net netu rėdami aiškaus tikslo. Kur gi kitur mokysimės, pradėsime
•
KAIP KALBAME
Ruošiamės sesijai
Prekybos fakulteto komjaunimo biuras didelį dėoesį skiria paskaitų lankymo kontrolei. Skelbimų entoje jau antri metai kabo grafikas, j kurį pažib ėjus, aišku, kaip atskiros akademinės grupės lanko įskaitas, koks studentas daugiausia yra praleidęs H- Štai spalio mėnesį geriausiai lankė paskaitas 'rekybos ekonomikos spec. III k. studentai. Net 102 kademines valandas praleido materialinio-techniiio aprūpinimo spec. ketvirtakursiai. Studentai, prasidę be pateisinamos priežasties daugiau kaip 8 kademines valandas, buvo svarstomi komjaunimo 'iuro posėdžiuose. Komjaunuoliškas nuobaudas gao III k. stud. G. Barkauskaitė, A. Malinauskas, k. stud. I. Krivickaitė, A. Muliarčikas. Patyrėme, jog studentai, svarstyti komjaunimo ’iure, daugiau „nebenori" tokios „pirties". Elytė KUJALYTE Gruodžio 9 d. Pramonės nomikos fakultete f ’ „T ' ;įvyko ., ’ sabeminės komisijos posėls; Bandyta pasiaiškinti, kaip sėjančiai sesijai ruošiasi ‘udentai. Perverstos lanko’urno spalio - lapkričio me trais suvestinės, užsienio albų dėstytojų pateikti sąra11 studentų, kurie praleido
žengti pirmuosius savo moks- Į linio darbo žingsnius, jei ne studijij metais. SMD veiklai skiriamas vis didesnis dėmesys. Aktyviau siems nariams skiriamos sti pendijos, vietos bendrabuty VII bendrabučio taryba su je. Kad SMD darbas butų vai rengė susitikimą su poetu My singas ir įdomus, reikia dau kolu Karčiausku. Svečias pa giau organizacinės iniciaty skaitė keletą naujausių savo vos. Juk, kaip savo pasisa eilėraščių, taip pat ištraukų iš kyme pažymėjo fakulteto de poemos apie gimtąjį kaimą. Užsimezgė gyva ir įdomi kanas doc. K. Sinkevičius, šiuolaikinę SMD — studentiško aktyvumo diskusija apie poeziją, jos paskirtį ir vietą pasireiškimas! kad ,Sie iškelti trūkumai ir spra gyvenime. Įdomu tai, gos visai nesumenkina Istori poetas — mūsų kolega, teisi V. SESKUS jos fakulteto aukštų SMD dar ninkas. bo pasiekimų. Gerai dirban tiems ir reikalavimai griež Prekybos fakulteto deka tesni. nas doc. L. Butkevičius viešė S. PATKAUSKAS jo JAV. Savo įspūdžius iš archeologijos mokslinio įdomios kelionės jis pasakojo būrelio narys, V k. fakulteto darbuotojams ir stu istorikas dentams. Išgirdome apie Spokano mieste veikusią tarp Naujosios fakulteto SMD tautinę parodą „Ekspo-74", Tarybos narės R. Paulauskai skirtą gamtos apsaugai. Pre tė ir I. Ananjevaitė turi daug kybininkams įdomu buvo su rūpesčių...
daug užsiėmimų ir negalės dėl to laiku atsiskaityti už iš eitą kursą. Į posėdį buvo pakviesti 36 studentai, kurie, akademinės komisijos nuomone, netinka mai dirbo per visą semestrą. Dėl nepakankamo dėmesio užsienio kalbų studijoms de kano įspėjimą gaus Survila,
Gelažiūtė, dėl praleistų pa skaitų pateisinimo tvarkos nesilaikymo — Sinkevičiūtė, Girčytė, Domaševičiūtė, Avyžytė, Venckutė, Daučiūnas. Trečiakursis A. Valeckas jau anksčiau buvo dekano įspė tas, bet nepasitaisė — nelai kė 2 koliokviumų, praleidinėja paskaitas, užsienio kalbos užsiėmimus. Akademinė ko misija nutarė prašyti rekto riaus įspėti minėtą studentą už akademinės drausmės lau žymą. Studentai Kobzeva, Markevičius, Viliūnas, Nied varas, Abakas, Kazakevičius, Balnys, Gineikaitė, Lukoševičiūtė, Genytė ir kiti, paaiški nę, kodėl praleido daug pa skaitų arba neišlaikė koliok viumų, buvo įspėti akademi nės komisijos. Fakulteto prodekanas J. Kunčiną pabrėžė, kad šis įspėjimas yra griež tas ir svarbus. Minėti studen tai, nusižengę dar kartą, bus baudžiami griežčiau. Išklausius pakviestus stu dentus, paaiškėjo, kad dauge lis negali tinkamai studijuoti, nes gyvena ne Vilniuje ir į paskaitas turi važinėti iš Kauno, Žiežmarių. Dekanatas ir visuomeninės organizacijos stengsis padėti tokiems stu dentams — paskirti bendra butį. D. TYLAITE
Jau tikrai daug pasiekta, jei kalbame bei rašome tai syklingai: be žodžių darybos, kaitybos, jų kirčiavimo klai dų; jei paisome jų reikšmės, jungimo į sakinius taisyklių. Jei nesakome: „Mokslo metų pradžia ant dienų, o kur nei ni į auditorijas, visur betvar kė" arba „Kaip tai mūsų ren giniai nėra ant tiek masiški, kad apimti fakulteto gyveni mą visumoje". Jei nesakome: „Daleiskim, kad taškas randa si sekančioje plokštumoje". Jei mūsų sakinyje nėra lo gikos „duobių", tautologijų ar ko panašu, pvz.: „Kovojant su akademinės drausmės pa žeidėjais, savo vaisingą indė lį turi įnešti sieninė spauda bei komjaunimo prožekto rius". Į ką „įnešti"? Ar indė lis gali būti „vaisingas"? Ar prožektorius" „komjaunimo ne sieninė spauda? Ar ba: „Ūkio tarnybos nuvei kė kai kurį darbą, gerinda mos savo darbą". Nuveikė darbą, gerindamos darbą! Be to, dar „kai kurį“! Bet štai visų minėtųjų negerovių mū sų sakinyje nebėra. Viskas taisyklinga, logiška. Ar to jau ir gana? Dar ne! Būsime pastebėję: kitas kalba nelygi nant įsikūnijusi gramatika, bet jo nei klausytis, nei skai tyti negali. Mat, gramatiškai taisyklinga kalba — tai dar nebūtinai gera kalba. Atitik dama visas morfologijos, sin taksės, kirčiavimo ir kt. nor mas, ji gali būti paini, neaiš ki, neapkuopta nuo to, kas pelai bei dirsės, kas informa cijos perteklius, kas perdaug „išsikvėpę", paliegę, subanalėję ir kt., ji gali neatitikti turinio, situacijos, tos sferos, kurioje vartojama, tos paskir ties, kurią atlieka. Dažnai ką skaitydamas arba ko klausy
žinoti apie prekybos organi zavimą JAV. R. JAGMINAS
•
Į Filologijos fakulteto „Žalt vykslės" svetainę prigužėjo nemaža medikų studentų. Jie susirinko čia paminėti didžio sios lietuvių poetės Salomė jos Nėries 70-ąsias gimimo metines. Buvo suruoštas skai tovų konkursas. Griežta žiuri nugalėtojo laurus paskyrė MF III k. studentei Gražinai Jac kevičiūtei. R. VALENTELIS
•
Universiteto Centriniuose rū muose gruodžio 10—12 d. vy ko respublikinė 1974/1975 m. m. studentų geriausių mokslinių darbų apžiūra. Dar bai iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų buvo pateikti 21 sekcijai. Vertinimo komisi joms kiekvienoje sekcijoje vadovavo žymiausi tos srities respublikos mokslininkai. Kitame „TS" numeryje bus paskelbti apžiūros rezultatai.
BENDRAS POSĖDIS Neperseniausiai į savo kom jaunimo biuro posėdį pakvie tėme ir fakulteto profsąjun gos biuro narius. -Pirmame bendrame posėdyje aptarėme vadovavimo , studentiškai veiklai klausimus, susipažino me vieni su kitų darbu. Daugiausia diskusijų kilo kultmasinio darbo tema. Visi vieningai piipažino, kad fa kultete būtina pagyvinti stu dentų saviveiklą. Be kursinių vakarų konkurso, nutarta rengti tarpkursines LIK-o var žybas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad grupių proforgai pri valo organizuoti kultmasinius renginius grupėje, idant pra eitų rimtesnę visuomeninėspolitinės praktikos mokyklą. Profbiuro akademinio sek toriaus nariai ir ateityje įeis į komjaunimo biuro mokymoauklėjimo komisiją ir bendrai sieks aukštesnio fakulteto stu dentų pažangumo. Posėdyje dalyvavęs MF partinio biuro narys dėst. A. Bubnys nurodė, kad bendras dviejų svarbiausių studentiš kų organizacijų biurų posė dis yra sveikintinas ir reika lingas dalykas. Savo posėdyje MF komjau nimo biuras taip pat apsvars tė kai kuriuos personalinius klausimus. Buvo nepatenkintas IV kurso komjaunuolio S. Cicėno pareiškimas dėl griež to papeikimo atšaukimo. Gru pės komjaunimo organizacijos susirinkimas vieningai balsa vo prieš bausmės panaikini mą, ir biurui teliko patvir tinti šį grupės nutarimą. S. Cicėnui pats laikas susirūpin ti savo elgesiu. Algimantas BLAŽYS komjaunimo biuro sekretorius
Neužmirškime ir stiliaus damasis, pagalvoji: „Argi mūsų kalba tokia skurdi? To kia vargana? Argi mes netu rime vienam ar kitam min ties vingiui reikšti gyvesniu, spalvingesnio žodžio, posakio, lankstesnės, grakštesnės kon strukcijos? Bent jau nebe to kios šleivos kreivos? Ar ne galėtų būti mūsų sakinys ne tik taisyklingesnis, bet ir gra žesnis, nebe toks nudryžęs, nebe toks apšepęs? Toks nu kryžiuotas ant šablonų ir štampų kryžiaus? Rūpinamės grožiu darbe, buityje. .. Ko dėl turėtume užmiršti kalbos grožį? Kodėl čia turėtume tenkintis tik tuo, kas pilka, monotoniška, tuo, kas pirma po ranka papuola? Kodėl tu rėtume tematyti tą, kas yra elementari kalbos klaida, o nematyti, kas stiliaus beskonybė. Sakysim, to, kas dirbti nai išpūsta, stilistiškai nedar nu ar netgi nevėkšliška, ne reikalinga. Antai tūlas nepa sakys: „Vilką kojos peni", o kalbės: „Vilkui kojos atlieka penėtojo vaidmenį". Jis ne toks naivus, kad tenkintųsi veiksmažodžiais „kraujuoja" (kitur: „sukelia kraujavimą"), „gyja", jis tepripažins: „duo da kraujavimus", „vyksta, stebimas gijimo procesas". Galėtume sakyti: „Jeigu lan gas kiauras, išdaužtas. .." ar pan., „Pakalbėkime ir apie tai...". Ne, jis sakys: „Esant lango įstiklinimo defek tams. ..", „Iškilo būtinumas praanalizuoti padėtį ir sekan čiu klausimu..." Labai jau kelsis j kitoniškas stiliaus aukštybes, o čia pat ar greta esančiame sakinyje darys elementarias žodžių darybos, formų vartojimo klaidas (plg.: praanalizuoti, sekančiu ), neišvengs išraiškos primytivizmo, besireiškiančio nevaly
va žodžių tvarka sakinyje ar kuo kitu (plg.: „Temperatūros išmatavimas ir užrašymas pa žastyje", „Kuktiškėse statoma fizikų karvidė tokia aukšta, kad. .."). Todėl polinkis į mi nėtąjį stilių yra labai patiki mas autoriaus stilistinio ne brandumo ženklas. Jį, tą ne pakankamą stilistinį mūsų iš prusimą, rodys ir sakinio per krovimas savo „cecho", savo „parapijos" terminais bei fra zeologija. Sakysim, įvairiais „chirurginių piūvių pravedimais intraveniniuose nuskaus minimuose", „daugybiniais sumušimais", „emancipacijos aksesuarais" ir kt., plg.: „Ar cigaretė yra būtinas šiuolai kinės moters emancipacijos aksesuaras?". Čia jau nekal bėsi, kad tūlas tokių pasaky mų esti ir netaisyklingas ar net labai netaisyklingas. Arba vėl, pagalvoji: ar daugiur reikia kalbėti taip standarti zuotai, taip „valdininkiškai", taip knygiškai? Kartais netgi kanceliariniuose „žanruose"? Pvz., pareiškime „Prašau. . . išskirti (iš ko?) vietą bendra butyje, ryšium (kablelis!) su pablogėjusia materialine pa dėtimi". O juoba taip knygiš kai, taip „biurokratiškai" kal bėti ten, kur klausytojas no ri matyti gyvą kalbančią bumą? Ar daugiur negalėtu me laikytis arčiau šnekamo sios kalbos? Ar?.. Tokių „ar“, t. y. klausimų, ką rink tis, kas stilistiškai geriau, — labai daug. Vilsimės, kad at gijusioje „Tarybinio studen to“ kalbos kraitelėje ir jie nebus užmiršti. Atseit, nebus užmiršta tai, kas mums turi rūpėti dar be kalbos taisyk lingumo, be to, ko mus mo ko norminamieji žodynai, gramatikos. Doc. J. PIKClLINGIS
Antanas Jonynas Čia turėtų būti ne A. A. Jonyno kūrybos kritika, o tik kelios mintys, kilusios skai tant draugo, IV k. lituanisto poeziją. A. A. Jonynas daugeliu at vejų improvizatorius, tai jis ir pats pripažįsta. Meninėje kūryboje improvizacinis mo mentas yra būtinas, tačiau savyje slepia, sakytume, ne maža „povandeninių uolų“. Neretai jaunojo poeto eilėraš tis prasideda nauju, netikėtu ir, tuo pačiu, įtaigiu vaizdu. Sis pradinis nelauktas ir stip rus vaizdas sukuria reikiamą nuotaiką, kelia vienokias ar kitokias mintis. Toliau yra kuriamas naujas vaizdas, asociatyviai kylantis iš pir mojo. Atrodytų, viskas taip ir turi būti, tačiau kai ku riuose eilėraščiuose savotiš ką grandinę sudarantys vaizdai yra beveik tolygiai pakrauti (emocionaliai ir in-
"rK -
telektualiai). Sunku pajusti eilėraščio centrą; dažnai juo tampa atsitiktinis efektinges nis vaizdas ar žodžių są skambis (eil. „Lentpiūvės su griovimas“.) Lyg ir kaltinu A. A. Jonyną tuo, ką reikė tų tiktai girti — nauji vaiz dai, sąskambiai, išlaikytas vienodumas, rečiau pasitaiko seklių vietų, tačiau meno kū rinyje būtinas architektūrinis centras, o jį, grubiai tariant, suformuoja kūrinio idėja. Vi sai nenorime teigti, jog rei kia pirmiau sugalvoti idėją, o po to tik ją atkurti, užfik suoti vaizdais ar pan., bet ir menkinti jos vienijančios, disciplinuojančios galios ne derėtų. Sitai kiek varžytų poetą. Bet A. A. Jonyno im provizaciniam talentui, ma nyčiau, kartais būtinos „tai syklės“. Dar vienas improvizacijos pavojus — mėgavimasis savi mi, todėl atsiranda ištęstumas. A. A. Jonyno talentas Jaučia ribas, bet kartais įsipi na ir nieko nesakančių, ne reikalingų ar, vėlgi kartoju, atsitiktinių žodžių bei eilu-
čių. Aišku, jeigu norėtume apginti poetą nuo šių kaltini mų — surastume visų vaiz dų tikslus bei prasmes. Bet gi vėl, meno kūrinyje nerei kėtų absoliučiai visko išsa kyti ir paaiškinti. Išvardijus šitiek trūkumų, derėtų imt girti A. A. Jonyno poeziją, bet šitos pastabėlės ir rašomos tik tam, kad ji dar gražesnė būtų. Norisi taip pat kelis žo džius tarti apie visų keikia mą „sentimentalizmą“. Susi; žavėję tragizmu, ieškodami visur dramatizmo ir pan., vi si slepiam savo jausmus, šią švelnią ir grakščią kiekvieno sielos pusę. A. A. Jonyno sentimentalumas yra atviras jausmingumas su didesne ar mažesne melancholijos doze. Pavadindamas eilėraštį „sen timentaliu“, poetas tarytum nuo priekaištų, apsisaugo truputis ironijos Kartu tai žvelgiant į save. Sentimenta lių posmų nemaža A. A. Jo nyno poezijoje, bet to nelai kyčiau kokiu nors blogumu. Saulius ŽUKAS V k. lituanistas
GEHARDO VIENUOLYNAS
SENTIMENTALUS
Kiek to sielvarto kiek neišlieto apkabinki mane ir raudoki plaukia debesys plaukia iš lėto ir pilki ir kažkokie graudoki
Atrodo greta o iš tikro toli kalnuos apgaulingi atstumai akmens vienuolynas pasaulio širdis didybė ir paprastumas
gal kas nors pasikeis dar o gal gi po lietaus ilgesingo kritimo paraudoki įkniaubusi galvą į pavargusią mano krūtinę
čionai pirmąkart pasipriešint bandai upokšnių nušniokščiančiai putai iškyla aukšti pažinimo krantai kurių neįveiktų mamutai
gal pakilsi pažvelgsi nustebusi prisiminus tik mūsų metus ak kaip plaukia kaip plaukia tie debesys ak koks ilgas ir lėtas lietus
aptemusioj celėje gaudžia tyla jauti laiko drėgmę ir vėsą----vis didini greitį artėja uola suduši bet nenugalėsi
Kelionių troškulys Gruodžio 4 d. turistai susi rinko į Aulą susumuoti vienerių metų darbo ir išrinkti naująją valdybą, svečiai ir draugai — įvertinti UTK val dybos veiklą. Ir visi visi — pasidalinti įspūdžiais. Savo ataskaitoje buvęs UTK pirmininkas B. Paukštys pažy mėjo, kad pernai keliaujančių skaičius siekė be pusšimčio tūkstantį. Atlikta 112 išeiginės dienos žygių ir 29 daugiadie niai ir kategoriniai žygiai. Grupės keliavo po Uralą Čia pajevo kovų keliais, po Ka reliją ir Kolą, aplankė Le ningrado blokados vietas, pa buvojo Sibire, Vidurinėje Azi joje, Kaukaze, Karpatuose. „Iš šių žygių, — sako B. Paukštys, — mūsų turistai parsiveža malonius prisimini mus, pajunta tautų draugystės jėgą ir reikšmę". Daug žygių atlikta Lietuvoje, aštuoniolika skirta Tarybų Lietuvos išvada vimo iš hitlerinių okupantų trisdešimtmečiui. Jau tradicija tapo kai ku rie masiniai renginiai: sąskry džiai, Naujųjų metų sutikimas
SIMETRIJA 74
LENTPIUVES SUGRIOVIMAS
skirta t. d. Mirties krūmokšniai atgimimo medžiai geismų viršūnė ir atsižadėjimų slėnys į šį banalų nesikeičiantį peizažą įrašomas ir tavo veido piešinys kad eitum vienišas per mirgantį bulvarą dryžuotu margaspalviu megztiniu kažinko persekiojamas kažkur išvaromas paliekamas net priemiestinių traukinių
Ryšys nutrūko ir pristigom oro tarp mūsų kilo juodas smėlio sūkurys greta pukšėjo lentpiūvės motorai ir piuvenos vis lėkė pro duris ir sunkūs mūsų kūnai ėmė kristi aš pabandžiau ištart kelis žodžius bet pasigirdo tik švokštimas skystas lyg slėgtų akmenys krūtinėje plaučius
rūkai stovėdamas prie dansingo aikštelės tabakas drėgnas o tavy sausra kažkur virš mūsų nesibaigia kvailas karas ir jau neaišku kas už ką ir kas prieš ką regėti Ją liepsnojančią šokėją paplūdimiuos sunarpliotuos vielom ir skausmas vienišas tamsus žokėjas suspėja į paradą pavėluot
todėl mums lieka du keliai: kerštaut arba atleisti pasirenkame trečią apsvaigimą ir ten supratę savo laisvę ir nelaisvę pajuntame kad maištui nesam gimę ir tuo beveik pabunda mūsų maištas bet net pasiekę apsvaigimo ribą mes neišdrįsdami tikrų jausmų atskleisti bevelijam subtilią nešvankybę
ROŽES IS AŠARŲ Ką beapkaltinsi kur besurasi kaltuosius kaltieji minioj pasiklydo neprisišauksi be abejo neprisišauksi o kas atsilieptų rožės iš ašarų rožės iš purvo iš atlapo rožės tuščio kambario aidas tik jo neįveikiamas grožis mielos mergaitės jus neša ir neša šis karas neša kažkur širdies dėžutes atidaromas neša per apkasus jūsų nukirptus plaukus atsitiktiniai vagonai juodi ir nelaukiantys atsitiktiniai susitikimai peronuose lyg nepastovūs labai nepastovūs likimo barometrai radijas groja pro atvirą langą toks baisiai vokiškas radijas siunčia iš miesto jums telegramas estradines neša jums vėjas knygų sudegintų pelenus kartais atrodo kad nieko pasaulyje nėr jau negalimo šūviai per prietemas vejasi Jus mes medžiojame raganas koks nesibaigiantis koks nesibaigiantis vokiškas radijas kartais visaip atsitinka visaip pasitaiko mintys apsunko nuo karšto vidurnakčių tvaiko rožės iš ašarų rožės iš purvo iš atlapo rožės ilsis sekundė parimus ant šautuvo buožės byra nuo kambario sienų apdegintas tinkas tokio sunkaus neramumo ramybė pritvinkus šaltas vanduo juodas vanduo sunkiasi sunkias lėtai sunkias lėtai į mane
kažkur prie tvenkinio nuleidęs kojas sėdėjo vyras su malda gerklėj apie jo galvą suko juodas kovas j> kūną laižė mirštantys arkliai
keliu riedėjo juodas mersedesas sunkus nuo nesibaigiančios kaitros ir tie, kurie turėjo vieną tiesą paskubomis ieškojo sau antros
čežėjo vėjas medžiuos lyg kartonas prisiminimais neatėjusiam kartom ir danguje maldaujančiai kartojos tas įkyrus beprasmiškas pardon ir lyg istorija parkrito medis pasauliai rangės lyg gyvatė sugauta pro dūmus piuvenas ir ugnį matės visa užtroškus nealsuojanti gamta
kibau dantim į kruviną erškėtį dygliai jo aštrūs smigo gomurin ir lentpiūvė paliovusi barškėti tik suplasnojo ir nuskrido praeitin
kiti alsuoja ir tavęs negirdi nes tavo atskira tyli dalia
Tokia naktis atrodo eisi vienas ir negirdėsi balso skambančio greta o dangumi lėtai nuplaukia vėjas kurį sukėlė pasiklydus kometa kažkokios ūkanos apgaubia mūsų širdis kurias sušildys tik vienatvė kai šalia
tokia naktis atrodo medžiai laukia sulaikę šitą valandą nejaukią vienatvę liesdami tamsia žieve jie savo tyrą balsą atiduoda kad bent akimirkai pasiųstų tau paguodą kuri vis tiek numirs kaip aidas širdyje
R. TUMASONIO
(VDI)
miške. „Dabar iš anksto noriu perspėti, — akcentuoja u Paukštys, — kad šiemet su mumis važiuos tik tie, ku riuos matome žygiuose, o ne šventėse”. , Daug prizų ir medalių iško vota Vilniaus miesto kalnu turizmo technikos pirmeny bėse, Pabaltijo kalnų techni kos pirmenybėse ir kt. Cha rakteringa, kad varžybų da lyviai dažniausiai visur tie pa tys. Tai R. Garlauskaite, E. Rudnickaitė, V. Jankevičius, B. Paukštys, R. Vaitiekūnas, D. Mockus, 1. Kupstaitis, — beveik vien gamtininkai. Ne veltui tarpfakultetinėse varžybose jų fakultetas iškovojo prmąją vietą kaip turistiškiausias ir gavo pereinamąjį pri zą. .. .Armonika kviečia į di delį ratą. Kaip visada guvi ir judri praskrieja polkos sūku ry Genutė Rudnickaitė. Ji iš tų, kurie nežino nuovargio. Nėra varžybų, kuriose ji ne iškovojo prizinės vietos. Val so ritmu sukasi gamtininkės Briedytė, R. Garlauskaite, A Sakavičiūtė. Joms tekdavo patys „juodžiausi" darbai. Vi są vakarą groja nenuilsantys muzikantai Vytas Jankevičius! ir Kęstutis Surdokas. Vytas dar UTK dailininkas, fotogra fas, sportininkas... Linkime visiems jiems, jų naujajam pirmininkui Jonui Šimėnui nerimo, kelionių troškulio, ištvermės. O., ALIŠAUSKAITE
Labai dažnai mūsų klausia: „Ar visus, norinčius keliauti, priimate į Universiteto Turis tų klubą? Ar galima su ju mis nuvažiuoti į šiaurę?" Universiteto Turistų klubas neribojo ir dabar neriboja na rių skaičiaus ir visus, norin čius keliauti, mielai priima ir kviečia. UTK turistų pagrindinis ke liavimo tikslas susipažinti su įvairių kraštų gamta, įveikti jos pateiktus kaprizus, aplan kyti istorinius, etnografinius, revoliucinius, architektūrinius, geologinius paminklus. Per beveik šešiolika klubo egzistavimo metų universitetiečiai apkeliavo visus res publikos rajonus. Studentų entuziazmas, noras kuo dau giau sužinoti, kuo daugiau pamatyti, nebetelpa respubli kos ribose. Mūsų takai veda Kolos, Karpatų, Krymo, Ura lo, Kaukazo, Pamyro, Alta jaus kalnų šlaitais, Kamčatkos vulkanų labirintais. Mūsų baidarės ir plaustai raižo kai myninių respublikų, Kareli jos, Uralo upes ir ežerus. Surandame laiko ne tik ke liauti, bet ir parungtyniauti, pasilinksminti. Du kartus per metus klubas rengia Univer-
siteto varžybas, kuriose išaiš kinami turistiškiausi fakulte tai, įdomiausiais maršrutais1 keliavusios grupės ir t. t. Mes palaikome glaudžius ry šius su Vilniaus miesto, Inži nerinio statybos instituto, Vil niaus Pedagoginio instituto.Į Lietuvos Žemės ūkio akade mijos turistų klubais ir sekci-l jomis. Ypač gerai sugyvena me su Kauno jaunimo turistų klubu „Sakalas", Latvijos universitetu. Mums dar reikia nemažai! stengtis, kad klubo darbas būtų efektyvesnis. O tai na tik nuo mūsų vienų priklau so. Mums ir toliau reikalingu Universiteto „Mokslo" sporto klubo, profsąjungos komiteto, ūkio skyriaus parama įsigyti klubui patalpas, inventorių, organizuoti platesnio maste varžybas. Tiesa, mes turiu šiokias tokias patalpas st sporto klubu „Mokslas", tru putėlį inventoriaus, bet klu bui, kuris jungia beveik tūks tantį narių, reikalinga kui kas daugiau. Greit prasidės slidinėjime metas. Jau esame užplanavi keletą žygių, yra ir į Siaurų
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
stud. A. Norušaltė, III k stud. D. Burokaltė, Teisės fakulteto II k. stud E. Lukošiūnaitė, Pramonės ekonomikom f» kulteto I k. stud. A. Karve lis. Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. R. Bužinskaltė Medicinos fakulteto IV k stud. V. Sabaliauskaitė.
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. R. Vai norą. Fizikos fakulteto II k. si ud. A. Diržys, Filologijos fakulteto II k.
J. ŠIMEM
iiiiiiiiiiiiiiiiinniHHiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiim Kaina 3 mėn. — 24 kap., iki mokslo metų pabaigos — Gruodžio 20 d. Auloje vyks Studentų mokslinės draugijos 48 kap. ataskaitinė - rinkiminė kon Priimama „Tarybinio stu Laikraštį užsisakyti galima ferencija. dento" prenumerata 1975 me studentų profsąjungos komi Pradžia 16 vai. SMD centrinė taryba tams. tete.
dėmesio!
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Reiškiame gilią užuo jautą Teisės fakulteto " k. studentui Kęstučiu1 VIRKECIUI dėl tėvelio mirties. Kurso draugo'
LV 09269
Užs. Nr. 4071
REDAKTORĖ ALGIS KUST.'