VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
Sveikiname! Šventiniame būryje šypso si mums visiems gerai pažįs tami IFF ketvirtakursė V. DAUJOTYTĖ ir trečiakursė S. BAKANAVlClŪTĖ, III k. fizikas P. BAGDONAVIČIUS ir MF diplomantas P. ŠILEI KIS, ChF trečiakursė J. PIKClLINGAITĖ ir IV k. mate matikė A. KATKAUSKAITĖ, GF III k. biofizikas J. KETLERIS. Sveikiname juos, mūsų pasididžiavimą, — V. Lenino v. stipendiatus. Spau džiame dešinę EF IV k. stud. A. SKRUPSKELIUI, Z. Angariečio v. stipendiatui, MF V k. stud. S. TARBŪNUI, V. Mickevičiaus-Kapsuko v. sti pendiatui, IFF V k. stud. R. VENCKUTEI, P. Cvirkos v. stipendiatei, IFF V k. stud. J. LAKIUI, L. Tolstojaus v. stipendiatui, TF II k. stud. J. MACIULIONIUI, F. Dzer žinskio v. stipendiatui. Linki me jums visiems žiemos se sijoje tik „auksinių" pažy mių!
„Vilniaus“ būriui Didelį darbą praėjusią va sarą atlikote jūs, „VIL NIAUS" būrio entuziastai. Universitetas, didžiuodamasis Jūsų darbais Tiumenės srities Komsomolsko gyvenvietės statyboje, karštai sveikina su Naujaisiais, 1967 metais, ir tiki, kad jūsų pavyzdžiu paseks ne vienas šimtas kom jaunuolių.
ER amžių kryžkeles, per abejones ir užmarštį Tu atėjai į mūsų gyvenimą. Nesivaikydamas šlovės, nors žmonės Tave ir išpuošė laurų vainikais, įamžino pamink luose. Mąsliu išminčiaus ir artojo žvilgsniu Tu žiūri į ošiantį visomis žemės spalvo mis ir garsais jaunystės atža lyną, lyg norėdamas įspėti jaunųjų skubėjimo priežas tį, jų svajones. Ne tik Donelaitis nori nu stverti mus už skvernų, nors minutei pristabdyti ir pa klausti: „Apie ką jūs mąs•ote?" Šiandien daug kam įlipi mūsų mintys, atviras po kalbis su mumis. Toks jau įprotis — prieš šventes gy venti prisiminimais ir pla nais. G. Jurkūnaitė, Istorijos ir filologijos fak. diplomantė, kandidatė į TSKP narius: — 1967-ųjų vasarą mes paliksime Alma Mater. Da bar, žiūrėdamas iš perspek tyvos, geriau matai, kuo ji
P
1966 m.
O
gruodžio mėn.
d
28 d. TREČIADIENIS
TUBENTAt
Nr. 39 (586) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap. į
Į
„-r'sV* “*
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
, ,
i ,
,
SU JUBILIEJINIAIS DIDŽIOJO SPALIO PERGALES IR PIRMOSIOS PA SAULYJE SOCIALISTINES valstybes įsikūrimo penkiasdešimtaisiais METAIS SVEIKINAME UNIVERSITETO DĖSTYTOJUS, STUDENTUS, ADMI NISTRACIJOS IR MOKSLINĖS BIBLIOTEKOS DARBUOTOJUS. LINKIME JUMS, BRANGUS DRAUGAI, SĖKMĖS JŪSŲ ASMENINIAME GYVENIME IR NAUJŲ DIDELIŲ LAIMĖJIMŲ MOKSLE BEI KŪRYBINIAME DARBE. REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS STUDENTŲ PROFKOMITETAS
APIE KĄ MĄSTAI, BENDRAAMŽI? tau buvo. Galvoji, kad permažai paėmei iš jos — ji tau buvo be galo dosni. Geriau jauti dėstytojų žmogiškąją šilumą. Jie tokie mieli, ir J. Palionis, ir Z. Zinkevičius, ir M. Bieliauskiene, ir R. Pleč kaitis — visi, visi, kuriems tu vargu ar kada nors atsi lyginsi. B. Laškovas, Medicinos fak. pirmakursis, komjaunuolis: — Pasirodo, klydau, galvo damas, kad studijos — šven tė. Studijų kasdienybė — tai ir juodas darbas. Ir kartu jis atneša atlyginimą, pasotina ieškojimų alkį. Kitaip ir bū ti negali — juk studijuoju nuostabiausią specialybę. V. Sviderskis, Teisės fak. III k. studentas, profkomiteto pirmininkas, komunistas: — Ech, neišmokau tvar kyti laisvalaikio. Nors ne
kažin kiek jo ir teturiu, gal tik per atostogas. Įstrigo man į galvą kažkada! ’ skaityti N. M. Prževalskio žodžiai: ...gyvenimas puikus dar ir tuo, kad galima keliauti". Todėl stengiuos kuo daugiau pamatyti. Koks tu nuostabus žmogus, studente. Ieškotojas, moksli ninkas, poetas. Vieni tave laiko keistuoliu — tu gali iš tisas valandas žiopsoti į pirmąjį sniegą, mokytis kele tą mėnesių ir nieko neiš mokti. Dar kitiems tu ne — išsprendžiama > mįslė valgai už du, o stipendiją gauni vieną, ir neprašai ant ros. Tu mano bendraamžis. Su Tavim aš vaikštau į kino filmus, keikiu šlapdribą, mus kvaršina panašios min tys. V. Sviderskis:
— Studentai, tur būt, vi sur vienodi — linksmi, sku bą, mėgstą ginčytis, dis kutuoti. Šiemet teko būti Vengrijoje, Budapešto ir Debreceno universitetuose. Regis, jie gerau už mus moka linksmintis be svai galų, labiau gerbia audito rijas. Tik skolininkams ries ta — blogai besimokantie ji moka už mokslą nustatytą mokestį. P. Vaitkevičius, Filosofi jos katedros dėstytojas, VVU komjaunimo komiteto sek retorius, komunistas: — Šiemet tarybinio jauni mo delegacijos sudėtyje teko pabuvoti Tarptautinėje jau nimo stovykloje Graal-Miurize (VDR). Buvo ten delega cijos iš TSRS, Lenkijos, VDR, VFR, Skandinavijos šalių. Stovykloje aš, tur būt, pir
mą kartą padariau išvadą: koks puikus mūsų tarybinis jaunimas. Mes mokomės seniausioje šalies aukštojoje mokykloje. Tai mus, komjaunuolius, įpa reigoja. Ir mes visur sten giamės rodyti pavyzdį, dar be, moksle, kasdieninėj bui ty. Šiandien mes galime pri siminti Sibire praleistas dienas. Pakako ten mums šykščios saulės__ mes buvom sklidini jaunystės karščio ir aistros. Dirbome visą vasarą respublikos kol ūkiuose, Taškente, Molda vijoje. O kiek dar premi juotų mokslinių darbų, nau jų pergalių stadionų takuose ir aikštelėse. Mes galime didžiuotis mokslo pirmūnais, puikiais visuomenininkais, kurių mūsuose daug, kurie didina Alma Mater šlovę.
BIS! Neseniai pasibaigusioje respublikinėje studentų moks lo darbų apžiūroje net septy niose iš trylikos sekcijų Uni versiteto studentų darbai už ėmė pirmąsias vietas. Sveiki name geriausių darbų auto rius: MMF V k. sturf. V. PAULAUSKĄ, FF II k. stud. M. IGNATAVIČIŲ, GF V k. stud. P. KAVALIAUSKĄ, GF III k. stud. Z. MALI NAUSKĄ ir G. JUOZAPA VIČIŲ, IFF IV k. stud. A. MATEKUNAITĘ, IFF IV k. stud. V. DAUJOTYTĘ, TF V k. stud. A. KOCUINĄ, tę siančius puikias senosios mo kyklos tradicijas. Dėkojame jų moksliniams vadovams: doc. V. STATULEVlClUI, asp. V. URBAI, geogr. m. k. C. KUDABAI, dėst. A. ŠPO KAUSKUI, doc. J. PIKCILINGIUI, doc. D. SAUKAI, doc. A. LIAKUI, kruopščiai ir. su meile auginantiems jaunąjį: atžalyną.
Prisiminkime kartu pra leistus metus. Prisiminki me tas išgyventas dienas — jų buvo po 3S5 kiekvienam.! Prisiminkime, ką padarėme ir ko nepėjome. V. Sviderskis: — Norėtųsi, kad mūsų bendrabučiai taptų nors kiek; jaukesni. Neseniai išplatino-; me keturiuose bendrabu čiuose anketas studentų buities klausimais. Daugelis siūlo vasaros atostogų metu studentų jėgomis remontuoti bendrabučius. Pačios rankos siūlosi! O kaip Universiteto sienos išrodo?! Kadangi vien entuziazmo neužtenka, reikia dar ir lėšų, tai reikalai, ir stovi vietoje. Galvoju, kad ir studentų rankomis daug galima padaryti. P. Vaitkevičius: — Dar ne visuomet kiek vienas žmogus mato reikia-' mą dėmesį, dar ne visiems NUKELTA į 2 psl.
TASS’as praneša 1966 metų gruodžio 24 d. 21 vai. 01 min. Mask vos laiku automatinė stotis „Luna-13" minkštai nusileido Mėnulio paviršiuje, Audrų vandenyno rajone, punkte, ku rio seienografinės koordinatos yra tokios: 18 laipsnių 52 minutės šiaurės pločio, 62 laipsniai 03 minutės vakarų il gio. Stotis skrido maždaug 80 valandų. Gruodžio 22 d. 21 valandą 41 minutę buvo sėkmingai sukoreguota stoties „Lu na-13" skridimo trajektorija, taip apskaičlavius, kad ji nu sileistų numatytame Mėnulio rajone. Artėjant prie Mėnu lio paviršiaus, belikus 70 kilometrų nuo jo, buvo įjungtas varikliais stabdymo (renginys, ir stotis „Luna-13", sumaži nusi greit), minkštai nusileido. Su stotimi „Luna-13" užmegztas palikimas radijo ryšys. Telemetrijos duomenimis, automatinės stoties bortinė ir mokslinė aparatūra veikia normaliai. Stotis atlieka mokslinius tyrimus pagal Mėnulio tyrimo programą. Vykdydama Mėnulio tyrimo programą, 1966 metų gruo džio 25 d. 15 valandą 15 minučių Maskvos laiku automa tinė stotis „Luna-13" pagal komandą iš Žemės pradėjo perdavinėti pirmuosius Mėnulio panoramos atvaizdus. Te levizinių atvaizdų kokybė gera. Panoramos atvaizdai bus perdavinėjami per keletą ryšių su stotimi seansų. Kartu, perdavinėjant televizinius Mėnulio paviršiaus at vaizdus, iš stoties gaunami mokslinių matavimų Ir davik lių parodymų duomenys, apibūdiną stoties sistemų ir apa ratūros darbą. Telemetrinių matavimų duomenimis, stotyie sumontuota aparatūra veikia normaliai. Mėnulio tyrimo programa vykdoma toliau. Koordinaci nis skaičiavimo centras nagrinėja ir analizuoja gaunama Informaciją.
Mėnulio paviršiaus panora mos fragmentas, perduotas tarybinės automatinės stoties „ Luna-13". TASS—ELTA
1966 m. gruodžio mėn. 28 d.
Brangus skaitytojau, Štai mes su tavim pra ėjom dar vienų metų ke liais. Daug naujo pama tėm, išgirdom, patys daug gero padarėm. Ir kažin, ar laikas galės juos vienu mostu atplėšti nuo mūsų, vargu ar atsirastų toks žmogus, kuris kartu su paskutiniu kalendoriaus lapeliu nebesugrąžinamai nužertų į užmarštį da lelytę savojo gyvenimo. Nes tie metai — tai ne J tik 365 skaitmenys, o kažkas labiau juntamesnio. Tie metai — tal šimtai perskaitytų knygų. naujų mokslinių darbų puslapiai. Tie metai — ! — raukšlelė veide, šiurkš tesnis balsas. Tie metai — mūsų pačių gyveni mas. Tas gyvenimas mus jaudina — ir tai džiugu, nes mes visa tai, kuo gyvas gyvenimas, rūpėsčius, džiaugsmus, draugų pasiekimus — stengiamės išlieti popieriuje. Taip mes kolektyviai rašome Universiteto metraštį — „Tarybinį studentą". Ir kuo mes iškalbingesni, tuo įdomes nis mūsų laikraštis. Redakcija tikisi, kad ir sekančiais metais tas gra žus, glaudus bendradar biavimas neapleis mūsų. Mes nekantriai lauksime Tavo laiškų, žilagalvi profesoriau ir pirmakursi, neramusis aspirante ir diplomante, susikaupęs Lauksime ir labai būsime dėkingi už kiekvieną Ta vo eilutę. Su Naujaisiais Metais, brangūs skaitytojai!
„TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA
TĘSINYS iš 1 psl. pakanka mūsų šilumos. Ir čia kaltas ne musų laikmetisgreičio ir racijos, o mes patys. Žinoma, vien tik kom jaunimo komitetai to nie kada nepadarys. Dėmesys žmogui — tai turi būti kiek vienos pirminės organizaci jos rūpesčiu. Dar vis pasi taiko neteisybės, abejingu mo, biurokratizmo. Reikia bendromis jėgomis kovoti prieš šiuos reiškinius, vi siems komjaunuoliams. Skep tiku būti žymiai lengviau, negu kovoti. tūkstančiai Universitete studentų, Lyg perpetum mobile aidi jų žingsniai juokas ir daiauditorijose, nos. Šiemet į Universitetą priimta 2150 jpirmakursių, netrukus jį paliks apie 1500 didžiausia diplomantų — laida Universiteto istorijoje. Perpetum mobile — jaunys te, šiandien tu prisimeni ir svajoji. G. Jurkūnaitė: — Prisimenu partinį susi rinkimą. Tada, gegužės 20 dieną, buvau priimta kandi date į TSKP narius. Aidu ausyse atsikartoja daugybė fakulteto komiteto posėdžių, kai svarstydavome personali nes bylas. Būdavo, pareini namo ir nežinai, teisus buvai, ar ne. Sunku suderinti vi suomeninę ir asmeninę pozi cijas. . . B. Laškovas: — Dalyvauju fakulteto šokių ratelyje, Esu bendrabučio tarybos narys. Žaidžiu „Mokslo" futbolo koman doje. Ir vis galvoju, kaip geriau viską padaryti. V. Sviderskis: — Nei darbas gamykloje, nei kareiviškos dienos ne-
Š noriu iš anksto atsiprašyti gerbiamųjų skaitytojų, kad šių mano eilučių apie žodžio bei elgesio kultūrą nepalaikytumėt pamokymais, kuriuos taip mėgsta vyresnioji karta ir — būkim atviri —- nelabai paiso jaunieji. Ką gi — tai natūralu, nes jaunystė niekada ne mėgo nuobodybės, įkyriai peršamų pamokymų, pirštu parodomų klaidų, bet mėgsta savarankiškumą, principin gumą ir... nuoširdumą. Varu brukamos tiesos niekam nemalonios, o nuoširdžiai pasakyta, kad ir karčiausia teisybė verčia susimąstyti, pagalvoti. O tai, kad jaunystė kartais stokoja laiko ilgiau pagalvoti, — taip pat tie sa. Juk jausmai ir emocijos dažniausiai veržiasi nesulai komu srautu, protas sprendžia aibes problemų, o apie tai, kas supa mus kasdien; buitis, draugai, smulkūs ir antra eiliai kasdieninio gyvenimo atributai, nėra kada pagalvoti, o ir ar verta? TAI ir norėtųsi man pakalbėti su jumis mieli skai tytojai, apie tai, kas verta ir kas neverta. O verta žinoti. Viskas mūsų visuomenės narių tarpusavio san tykiuose turi būti pagrįsta elementariausia pagarba. Tai norėtųsi matyti ir jausti visur, visada ir žinoti, kad tai yra nerašytas mūsų visuomenės įstatymas, kurio laiky tis privalo kiekvienas. Ne visi sutaria dėl to, kas žmoguje labiausiai žavi: vienus traukia proto aštrumas, kitiems pa tinka ryžtingumas, dar kitiems — vienoks ar kitoks fizinis tipas, ir dėl to ginčytis neverta, tačiau viena yra negin čytina tiesa — labiausiai žavi žmoguje kultūra. Pagal šį kriterijų negailestingai atsisijoja visos kitos žmogaus ypa tybės — gabumai, fizinis grožis ir kita. Riek daug gyve nime tenka sutikti žmonių, vienokiu ar kitokiu būdu iš siskiriančių — ar vardais, ar laipsniais, — bet neturinčių būtino mūsų visuomenės nariui charakterio bruožo — kul tūringumo. Kas tai yra — būti kultūringu? Atrodo, kad tokio klausimo neverta nė kelti — jis seniai gvildenamas ir atsibodęs, o vis tik jis visuomet aktualus. Galima kal bėti apie elgesio kultūrą namie, darbe, auditorijoj, šokių aikštelėj ir parduotuvėj, bet nejausti, kad būtent taip, o ne kitaip reikia elgtis visada. A. de Sent-Egziuperi sakė, kad „Yra tik viena tikra vertybė — tai žmogaus ryšys su žmogumi". Nuo to, kaip mes palaikome tą ryšį, didele da lim priklauso, ar mes kultūringi, ar ne. Paprasta, kasdie ninė kalba, replika draugui, atsakymas atsitiktiniam praei viui sudaro svarbų buities kultūros elementą, kurio taip retai bepaiso XX amžiaus problemose paskendęs individas. O vienok reikėtų prisiminti, kad dar 4—2 tūkst. m. pr. m. e. senovės šumerų tautos molinėse lentelėse jau buvo at spausdinti nurodymai: „Nepraverk burnos, saugok žodį, jeigu esi supykęs, nes teks bematant gailėtis už neapgalvo tą žodį". Kartais tai atrodo taip nereikšminga, kad mums nė į galvą neateina savęs paklausti — ar tu moki išklau syti kitą, ar tu moki atsakyti, ar sugebi būti atidus kiek vienam tave užklaususiam, neatsižvelgdamas į jo padėtį — ar tai būtų valytoja, ar akademikas?
A
Š
MŽINININKAI pasakoja, kad dėmesingiausias žmo gus kitų atžvilgiu buvo V. Leninas: „Jis buvo labai atidus kiekvienam, kas su juo kalbėjosi, o taip pat labai gerai mokėjo klausytis". Visa tai atrodo taip paprasta ir nesudėtinga, bet kodėl gi mes to nesugebam arba tiesiog nepagalvojame apie tai? O jei jau mokame išklausyti ir atsakyti, dar nepamirškime, kokius žodžius vartojame, ar sugebame raiškiai ir aiškiai pasakyti savo mintį, ar se kame savo žodžius? K. Paustovskis rašė, kad kalboje yra žodžių — chuliganų. Tur būt, nereikia toli ieškoti pavyz džių, kiek daug jautrių žmonių sužeidžia tokie žodžiai — chuliganai. Juk neatidumas kitam, nejautrumas ir egoiz mas* neatskiriamai susiję su grubumu. O argi taip sunku paieškoti gero žodžio, atidžiai pažiūrėti į kitą? Ne veltui liaudies patarlė sako: „Geras žodis nieko nekainuoja, o pirkti daug perka". Kiek daug žmonių, nežinodami šitos paprastos tiesos, užgauna kitą žmogų nelemtu žodžiu, pa darydami moralinę skriaudą.
A
YGIAI taip pat nemalonu klausyti žmogaus, kuris kalba tik apie save, kiekvieną reiškinį komentuoda mas savo neklystančia nuomone, viską perleisdamas per prizmę „aš“. Tenka skaityti spaudoje ir, deja, per ra diją girdėti atskirų žmonių pasisakymus, kurie pradeda ir baigia savo kalbą žodžiu „aš“. Tikrai kultūringas žmogus (kaip gerai, kad tokių rašytojų dauguma) visuomet mokės išvengti šio įvardžio, nors ir savo vardu pasakotų. Kultūringo žmogaus kalboje nepastebėsime frazių išpūstumo, nenatūralumo, pretenzijų į aukštą stilių, „mokytu mo". Kuo didesnis žmogus, tuo jis kuklesnis, tuo santū resnė kalba. Nuostabiai kuklus žmogus buvo V. Leninas, o ir kiti dideli žmonės buvo nepaprastai kuklūs — Einš teinas, Verdis, Flemingas ir daug kitų. Niujorko telefono kompanija atliko įdomų eksperimentą: jie ilgai klausė telefono pokalbių ir nustatė, kokį žodį daž niausiai vartojo žmonės, kalbėdami tarpusavy. Pasirodė, kad per 500 pasikalbėjimų žodis „aš" buvo pasakytas 3990 kartų. AUTRUS ir kultūringas žmogus pirmiausia paklaus apie pašrekovo asmeninius reikalus, darbą ir mokės taip vesti kalbą, kad ji bus įdomi abiem partneriams, o nevers kitų klausyti apie save. Pajusti kitą, reikiamai mokėti vesti kalbą teisinga kryptimi, būti „ansamblišku' kito atžvilgiu — yra menas, ir jis pasiekiamas tik jautrios sielos ir didelio takto žmonėmis. Visas šias ypatybes labai lengva savy išugdyti, tik reikia mokėti nugalėti tą nelem tą „aš", kuris nuolatos nori pasireikšti. Bendraujant su ki tais, nepaprastai svarbu neliesti nemalonių klausimų, vengti tuščiažodžiavimo, visuomet reikia būti santūriu, paprastu, aiškiai pasveriančiu savo mintį ir žodį. Toks žmogus nie kuomet nebus našta partneriui ir paliks aplinkiniams ma lonų įspūdį N. PALEJYTE
L
J
APIE KĄ MĄSTAI, BENDRAAMŽI? davė man tiek daug, kiek Universiteto metai. Čia ne tik studijuoju pamėgtą tei sininko specialybę. _Cia aš daug ką pradėjau vertinti ki tokiomis spalvomis. G. Jurkūnaitė: __ Labai pasiilgsim filologijos berželio. Jau dabar žinom. Draugų... Ar besusitiksim?.. „Praeitis — istorija, jos nepakeisi... nei pabaltinsi, nei pajuodinsi... ji tokia, kokia buvo, ir niekados kita ne bus... O ateitis... ateitis gali būti kita, gražesnė... Žino ma, jeigu mes į ją nesinešime tos senosios baimės, kuri dažnai lydi žmogų, kaip saulę šešėlis.." — kalba Si gitas Sėlis iš Alf. Bieliausko „Kaimo romano". Šiandien mes atiduodame laikui savo džiaugsmus, rū pesčius, skriaudas. Kas ge ra ir kas bloga. Kažkur popieriuje liks šykščios eilu tės apie mūsų gyvenimą. Kai kas gal juoksis iš mūsų. Tegu. Bet mes nenorėjom būti šešėliais, mes viską no rėjom išbandyti savimi — ir todėl mums labai sunku issiskirti su senaisiais metais. Bet likimas stiprus. Jis mus veda pirmyn. O tai ir yra viso gyvenimo prasmė eiti pirmyn. Jaunystė, lyg tie senovės graikai, kasdien gali sušukti: „Eureka! ". Toks jau žavus ir pavydėtinas jos likimas. Ir man be galo džiu gu, kad aš tavo bendraam žis, septyniasdešimtųjų metų jaunyste. Man nepaprastai gera krūtinėje, ten, kur pla ka širdis, ir tokia panaši, ir
tokia skirtinga kiekviename žmoguje, gera, kad aš tavo bendraamžis ir turiu teisę į jaunystės atradimą — tiesą, meilę ir draugystę. Tu iš Dzūkijos, is zemaičių žemės ar iš Aukštaitijos. Siandien Tu atėjai prie šventinio stalo, Aš klausausi Tavęs, Aš žiūriu į Tavo rankas — jos irgi moka pasakoti, Dabar, kai baigia Tu prabėgti senieji metai,
LAUKIMAS.
galvoji apie Naujuosius. P. Vaitkevičius: — Ko aš trokštu? Noriu, kad 1967-aisiais Universiteto komjaunimo organizacja dar labiau sustiprėtų, kad komjaunuolis kiekvienas dalyvautų, sprenaktyviai mūsų studentijos džiant Tegu Naujieji problemas, visiems studentams metai bus laimingesni už visus ligi šiol pragyventus.
V. Sviderskis: — Naujieji Metai — iškil mingiausia šventė. Su ja už simiršta patirti negandai, to dėl visada viliuosi, kad Nau jaisiais Metais bus tik tai, kas gera. Šiandien Tu galvoji apie Naujuosius, Tegu Tau, bendraamži, jie būna šviesūs ir prasmingi. A. JUODUPIS
Foto J. GIRDVAINIO
T eisininkų šiokiadieniai Teisininkas. . . Tai garbin ga, reikalaujanti stiprių ner vų, ištvermės ir ryžto, profe sija. Dažnai teisininko ran kose glūdi daugelio žmonių likimai, jis sprendžia sudėtin giausias problemas. Teisinin kas, kaip ir gydytojas, turi išspręsti daugybę įvairiausių uždavinių, pakol nustatys „diagnozę". Kaip praktiškai šio meno mokosi Universiteto studentai-teisininkai, ir ban dysime trumpai papasakoti. Didelį darbą atlieka opera tyvinė grupė, kuriai vadovauja II k. studentas G. Boguška. Naktis. Dzeržinskio gatvės rajone budi keletas draugovininkų. Aplink, atro do, ramu... Staiga nakties tylą perskrodžia šauksmas: — Gelbėkit! .. Iz. Gaudutis ir D. Rudokas pasileido bėgti balso link. Mato — prie troleibusų su stojimo aikštelės du augalo ti vaikinai jėga iš senuko reikalauja pinigų. Delsti ne buvo galima nė minutės.. . — Nė iš vietos! — šūkte lėjo Iz. Gaudutis. — Prašom eiti su mumis. — Ir parodė tarnybinį pažymėjimą. Užpuolikai bandė pabėgti, bet vieną iš jų pavyko sulai kyti. Jo, pasirodė, esama užkietėjusio chuligano, dažno milicijos „svečio". Abu studentai už parodytą drąsą pristatyti apdovanoji mui. — Būna ir sunkiau, — ■ šyp sosi Gediminas. — Dažnai tenka susidurti su užkietėju siais chuliganais, kurių būna daugiau, negu mūsų. Operatyvinės grupės na riai vaikšto po gamyklas, nu eina į kino teatrų ir koncer tų sales. Ir visur saugo viešą ją tvarką, niekada nesitaiksto su jos pažeidėjais. Trečio kurso studento P Grėbliausko pasiūlymu buvo sudaryta grupė, kuri šefuoja milicijos vaikų kambarį. Stu dentai tariasi su mokytojais, kalbasi su neklaužadų tėvais. Pravedamos paskaitos — už siėmimai su pačiais vaikais. Nemaža rūpesčių tenka A Urmonui, kuris yra atsakin gas už vaikų kambario šefavimą. Daug studentų dirba miesto prokuratūroje visuomeni niais prokurorais, tardytojais. Kartą per savaitę studentaiteisininkai atsako į „Vilniaus" kino teatro žiūrovų teisinius klausimus. — Mes stengiamės, kad kuo daugiau mūsų studentu dirbtų praktiškai. Tai padės jiems geriau įsisąmoninti perteikiamas žinias, padės ateityje, baigus Universitetą. — kalba fakulteto prodekanas Alb. Cirtautas. Teisininkai ne tik aktyvūs visuomenininkai, bet ir pui kūs studentai — jų fakulte tas vienas iš pirmaujančių moksle. Naujųjų metų išvakarė se norisi palinkėti šiam pui kiam kolektyvui ir toliau taip dirbti, mokytis, gyventi G. BANAITIS
TARYBINIS STUDENTAS '•z*'***'*'*/**'*'*'*'*'*'*'**'*'*'*'*'**'*'**'*'*'*'*'**
1966 m. gruodžio mėn. 28 d.'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'
| '
Ki. SINKEVIČIAUS kelionės įspūdžiai
|
QUO VADIS? Vaikas baigia privalomą septynmetę pradžios mokyk lą. Sakykim, jo tėvas ne iš tų, kurie luti dideles fermas, plantacijas ar storus akcijų pluoštus. Kur vaikui eiti? Jis, žinoma, gali ieškoti darbo įmonėse, kontorose, būti lifti ninku viešbutyje ar prekių išvežiotoju krautuvėje. Tai varganas gyvenimo kelias, ir kažin ar bus galima išlaikyti šeimą, pirkti ar samdyti valtį bei butą. Vaikas gali toliau mokytis vidurinėje mokykloje ir studijuoti aukštojoje. Ta čiau aukštas mokestis už mokslą, brangūs bendrabučiai bei knygos ne vienam olandukui diktuoja savą sprendimą. Ir kuris jį ignoruoja, tam tenka vertis, kaip beišmano. Lankydamiesi Delfte, atkreipėm dėmesį į neįprastą eise ną. Kelios dešimtys jaunų žmonių, dalis jų apsivilkę frakais, sugriuvę į didelį dvi kinkį vežimą, o kas netilpo — pėsčiomis už vežimo, vi siems stebint, bandė priva žiuoti prie merijos. Vėliau su-
Paminklas „Išplėšta Roterdame.
širdis"
žinojome, kad tai studentai. Jie norėjo įteikti miesto gal vai prašymą, artėjant žiemai, pasirūpinti bendrabučiais. Deja, jie atvyko ne laiku, meras buvo pasirengęs priimti Tarptautinės bibliotekinių aso ciacijų federacijos sesijos da lyvius, kaip tik tuo metu jų autobusai įvažiavo į aikštę. Studentams nieko kito neliko, kaip, tvarkos saugotojams ra ginant, dardėti šalin. Ne vienas studentas bando pinigų užsidirbti pats. Su jais mums teko susidurti. Vienas atsitikimas mus ypač sujaudi no. O buvo taip. Olandijos kultūros ministerija mums su rengė priėmimą labai įspūdin game ir turtingame valstybi niame muziejuje Amsterda me. Čia daug Rembranto, Hal so ir kitų įžymių tapytojų originalų. Ilgai stovėjome prie Rembranto drobės „Nakties sargyba", kuriai eksponuoti
Olandija iš arti CHEMIKAI išskirtas atskiras kambarys. Po priėmimo mūs laukė siurprizas. Mes buvome susodinti į garlaivius ir praplaukėm ap šviestais naktinio miesto ka nalais. Iš kužkur atsiradusi mergaitė anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis nenutilda ma pasakojo, kas įdomaus yra kanalo kairėje ir dešinėje. Ir kai garlaivis sustojo, ji tom pačiom kalbom pasakė, kad ji viliasi, jog mes atsidėkosim jai už jos paslaugas, ir tai padės jai tęsti studijas. į skar dinę dėžutę pabiro monetos. O kas laukia, baigus studi jas? Ar pavyks surasti tin kamą darbą savo šaly? Ai nereikės kažkur dangintis? Kas besuskaitys olandų spe cialistus, dirbančius Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje, JAV, Anglijos ar Vakarų Vo kietijos monopolijų labui. — Marcela, kodėl šie vaiki nai pliki? — Tai pirmo kurso studen tai. Pasirodo, Olandijoje aukš tesniųjų kursų kolegos labai jau savotiškai „krikštija" fuksus, — nuskuta jiems plikai galvas ir ištepa dažais. Dažai nusiplauja, o plikumas lieka Plikagalvių matėme ne vie noje vietoje. Dažniausiai jų kuklus aprėdas, nebenaujas dviratis, susirūpinęs veidasNe dėl plaukiu žinoma, jie — ataugs. — Marcela, o kodėl nema tom plikų merginų?
Klausimas ne vietoje. Kas gi drįs tai daryti? Moteris — mylima ir gerbiama. Ji — žmona, motina. Ji — mote ris! Taip tai taip, o vis tik jei gu rimtai. Merginų studijuoja nedaug. Delfto Politechnikos universitete iš 9000 studentų — merginų tik 100. Ne visos merginos ir privalomą pra džios mokyklą baigia. Jei mergaitė ne ypatingų gabu mų, paskutiniuosius metus ji mokoma šeimininkauti, siūti ir lopyti, gaminti valgį ir pa sakoti vaikams pasakas. Jai reikia ištekėti. O turtingų jaunikių, galinčių išlaikyti šeimą, pertekliaus, matyt, nė ra. Mergina pati bando įsidar binti kontorose, viešbučiuose, restoranuose ir kt. Vis daž niau eina dirbti ir ištekėjusi moteris. Olandijoje tai nesi derina ne tik su tradicinėmis žmonos, kaip šeimos židinio saugotojos, bet ir su praktinė mis didelės šeimos (normalio je olando šeimoje ne mažiau 3—5 vaikų) šeimininkės pa reigomis. Dirbanti moteris dažnai slepia nuo kaimynų tai, kad ji dirba. O ir vyras už tai, kad leidžia savo žmo nai dirbti, turi mokėti biudže tui nemažą mokestį. Olandijoje esama merginų, kurios savo „darbo", priešin gai, nesuinteresuotos slėpti. — Kodėl kai kuriuose lan guose raudoni žibintai?
Ir vėl nevykęs klausimas. Tai sutartas ženklas, pagal kurį vyras randa sau „žmo ną" vienai valandai ar vienai nakčiai
PRADŽIA 37 nr.
trumpiausią metų dieną
Paminklas žuvuslems jūrei viams Roterdame.
Jaunimas — reiklus ir maiš tingas. Žymi jo dalis aktyviai braunasi į gyvenimą, mokosi, dalyvauja pažangiųjų jėgų judėjime, stengiasi paveikti visuomenės sanklodą ar vyriausybės politiką, Tai svei kas, doras, darbštus jauni mas. Mes jį matėme visur, ir jis — Olandijos ateitis. Ta čiau matėme ir kitokio jauni mo. Jo nedaug, tačiau jis iš tisai išniręs į paviršių ir rė žiančiai krenta į akis. Tai jau nimas, pasirinkęs kėlią anarchinio pseudomaišto prieš vi suomenę, kuri neatverianti jam kelių įžengti į gyvenimą. Tai vadinamieji „ilgaplaukiai" — paaugliai, užsiauginę ant pečių krintančius kiek parai tytus plaukus, slampinėj antys be darbo vakarais gatvėmis, spiaunantys į viską, tame tar pe ir į tai, kas žmogui brangu ir šventa. Atsigulti į gėlių lysvę miesto aikštėje, užsiropšlinti ant paminklo figūros pečių — tai tik nekaltos jų išdaigos. Įsibrauti į demonst rantų tarpą ir išprovokuoti peštynes — čia jau rimtesnis dalykas. Gal būt, dėl to jūos ir valdžios organai toleruoja. Ši nei programos, nei kokių nors siekimų neturinti neva tai organizacija jau ir parla mente būk tai atstovaujama. Tarp „ilgaplaukių" pasitai ko ir viena-kita mergina, įsi spraudusi į minimalaus ilgio sijoną arba ilgas kelnes. Jei gu ne plaukai, kažin ar beat skirtum, kur čia vaikinas, kur kelnėta mergina. Vaikinus iš duoda plaukai — jie vešlesni. Šių be darbo ir be tikslo slampinėjančių bei viską nie kinančių „maištininkų" silue tai aštriu kontrastu rėžiasi į bendrą įtemptu darbu sukur to Olandijos peizažo vaizdą.
1 a W P* B"
. .
J
F B" Su Naujaisiais!
Universitete besimokantys 1463 vyrai sveikina 3881 sa vo kolegę.
3 psL
Madurodamas.
AUTORIAUS nuotr.
Skaityklos prisikimšę išba lusių studentų, dėstytojai vos spėja pasirašinėti įskaitas. Net knygos įkaito, eidamos iš rankų į rankas. Artėja sesija-darbymetis, kai net stu dentas kruta. O kas gi naujo chemikų auditorijose ir laboratorijose dabar, baigiantis metams? Apie tai mūsų korespondentė A. Bendžiūtė kalbėjosi su Chemijos fakulteto dekanu doc. E. RAMANAUSKU. Kuo jaudina prasidėjusi se sija? Studentai kruopščiai ruo šiasi egzaminams. Laiko ko liokviumus, gina darbus. Aiš ku, pasitaiko ir silpnesnių studentų. Tokiu atveju gru pėse šaukiami susirinkimai, kuriuose kalbama apie pagal bą silpniau besimokantiems. Pagrindinis mūsų rūpestis — kad šioje sesijoje būtų kuo mažiau dvejetų. Ką galima būtų sužinoti apie Jūsų vadovaujamo fa kulteto ryšius su gamyba? Fakultete veikia problemi nė vaistų sintezės laboratori ja, kurioje biochemikai atlie ka bandymus su gyvūnais. Vėliau poliklinikoje patikri nami bandymų rezultatai. Neperseniausiai pradėjome šefuoti cheminę gamyklą „Švyturys". Kol kas nieko ypatingo nepadarėme. Ateity je tarpusavio ryšiai žada su tvirtėti. O tai padės geriau paruošti specialistus. Kokia Jūsų nuomonė apie fakulteto sieninę spaudą
„Tarybinį studentą"? Fakultete leidžiami sien laikraščiai „Chemikas" ir „Turistas" yra gana įdomūs ir veiksmingi. Juose rašoma apie studentų pasiekimus, ieš koma priežasčių, trukdančių sėkmingam darbui. Tinginiai ir apsileidėliai šukuojami prieš plauką. Kaip matome, sieninė spauda kalba pati už save — ji reikalinga. „Tarybinis studentas" gana įdomus, tik gaila, kad mažai žinių iš mūsų fakulteto. Pa geidautume laikraščio kores pondentus dažniau pamatyti ir chemikų fakultete. Ką galėtumėte pasakyti apie abiturientų paruošimą chemijos studijoms? Mokiniai, kurie tvirtai pa siryžta studijuoti chemiją, į mūsų fakultetą ateina su tvir tomis žiniomis. Konkursas di delis, stojančiųjų daug, todėl galima išsirinkti pačius ge riausius. Kartais pasitaiko to kių atvejų, kai vidurines mo kyklas baigę medaliais Uni versitete mokosi blogiau, ne gu galėtų. Neaišku, kas kal tas, — ar pasikeitę gyvenimo sąlygos, ar per didelis pasi tikėjimas savo tvirtomis ži niomis? Vilniaus miesto 15-oje vi durinėje mokykloje susikūrė „Jaunojo chemiko mokykla". Mokytojų rekomenduojami, mokiniai ateina užsiiminėti į mūsų fakultetą. Mano nuo mone, chemijos specialybei vidurinėse mokyklose moki niai paruošiami gerai.
GRUODŽIO 31-OJI Gruodyje _ pačios trumpiausios dienos, Kaip gyvenimas — ilgiausios naktys, ir ties metų kryžkele ne vienas Susimąstom, lyg kažko netekę. Gaila būna ir dienų, ir metų, Iššvaistytų kažkada pavėjui. Mes J šviesą stiebiamės lyg metūgiai, — Mes — gyvenimas. Mes — amžinas judėjimas. Ir už būtį pakeliame tostus, — Tarsi džiaugsmas — liejasi šampanas. Buvę metai įsirėžė skruostuose Raukšlėmis, kol žemėje gyvename.
O dabar — visų trumpiausios dienos, Kaip gyvenimas — ilgiausios naktys, Mes ties metų kryžkele kiekvienas Mąstom tol, kol širdys gali plakti. E BALIJONAS
PRADŽIA (Mano pirmam mokytojui) Naujais sąsiuviniais klevai šlamėjo. Geltoni — lyg nuspalvinti manuoju Neseniai nudrožtu pieštuku. Verkt kažko labai norėjos ir buvo gaila nubalnotom nosimis lėlių. Bet, atrodė, visa gatvė į mane žiūrėjo: „Kokia didelė — ir verkia. Negražu!" O būti didele, tur būt, labai sunku: Reikia mokėt skaityti paveiksluotą knygą Ir užrašus šftus — va ant namų, Niekada neverkti... Sunku. Labai sunku. D. GUDONYTE
KELYJE Kažkas jau pavargo. Palaukim, Kažkas pasiklydo. Sugrįžkim. Tai kas, kad šiauriniam kaukiant, grasina žilvičiai rykštėmis. Juoku sušalusius girdyklai. Šypsniais paklydusiems švieskim, kol pirmos nelygios brydės pavirs neišdildomom tiesėm. Kažkas jau pavargo. Palaukim. •». Kažkas pasiklydo. Sugrįžkim sugrubusiais pirštais nubraukti bejėgiškumą ištryškusį. N. BLAŽEVIČIŪTĖ
Gamtos fakultete « ll n n ii u ii n n n ii u ii u u ll ll // ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll
Gamtos fakulteto I-oje geologijos auditorijoje įvyko sporto vakaras, į Gamtos fakultetą at vyko TSRS krepšinio rink tinės narys, 1965 m. Lie tuvos sportininkas Nr. 1 Modestas Paulauskas. Vakaro dalyviai su dide liu susidomėjimu klausėsi dar trumpos, bet labai tu riningos ir viliojančios sportininko biografijos, o taip pat įspūdžių iš įdo miausių sportinių kelionių po P. Amerikos Salią (Čilę. Peru, Ekvadorą), Prancū ziją, Italiją, Suomiją. Bra ziliją, Meksiką. Modestas Paulauskas įdomiai papasakojo apie šių šalių sportininką, žiū rovą, studentą. Susirinkusieji ypač do mėjosi pasaulio krepšinio virtuozais Čemberlenu, Ra sų. Volnovu. Gamtos fakulteto sporto taryba padėkojo M. Pau lauskui už apsilankymą, šiltus įspūdžius Ir palin kėjo sėkmės 1967 m. Urugvajuje, kur Įvyks pa saulio krepšinio pirmeny bės, Tokijuje, pasaulinėse studentų varžybose. Po to buvo įteikti Gar bės raštai geniausiems fa kulteto sportininkams: SVerkulevičiūtėl, G. Motu zai. N. Jasutytėi, A. Jėsul, N. Sešetaltel. Z. MASKELIONAITĖ
O naktys, sutemos, O žvaigždės —— Mes savo meilėj Dideli tokie! Bučiuoja vėjas mūsų veidus. Bučiuoja sutemos, Bučiuoju aš — tave. O žvaigždės taip arti — Kaip tavo akys —— Ir gera, Kad mylėdamas gali išaugti, Kad atrandi Dar niekieno neatrastą pasaulį. Ir žemė, laikas Taip jauni kaip mes. Bučiuodamas mergaitę tamsiaplaukę, Apkabinu jaunystę, laiką Ir žvaigždes. J. DEGUTIS
Eilėraštis — lyg pokalbis su motina, Jei geras tu sūnus — neslėpsi nieko. Kai pokalbis bus nuoširdus, — suprasite ėilėraštį. Skausmu bendrai pasidalinsite. Surasit džiaugsmo Ir padėkosite eilėraščiui, kaip motinai dėkojat Už plaukus žilstančius, už ašarą, už meilę. Eilėraštis — lyg pokalbis su motina. . . VL. VAITKEVIČIUS
POEZIJAI Tenai toli toli, kur ežerai, Kur tu ateidavai ant liepto seno. Ten viską viską pažinai getai — Save ir dainą liūdną mano.
Einu aš vienas rudenio taku, Einu į ateitį, einu kas rytas. Svajonių atgarsius renku Ir sau kasdien atrodau kitas. Pageltę lapai... Aš tavęs imu Be žodžių vėlei klausti tylutėliai, Ko be darželio, be šiltų namų Poetams žydi rudeninės gėlės.
Kodėl? Neatsakai. Tyli. Ir žemė tyli. Gėlės nusiminę. Tai kuo žydėsi mano pakely, Kada suarsiu vagą paskutinę? B. KAŠELIONIS
Kažkada kažkur visi studi javome ekonomiją, O dabar vienos kitam daužom fizionomiją.. . 425 (Šešto bendrabučio kamb. gyventojai: Ekono mikos fak. dėstytojas J. Terminas, vyr. laborantas . Baliuką ir Jų svečias — diplomuotas ekonomistas V. Mackevičius, stipriai išgėrę, pusę trijų nakties sukėlė muštynes, prikelda mi iš miego viso aukšto gyventojus — studentus).
Vyrai gere, vyrai gers, Ko! draugovė juos nutvers... (86 kamb. spintelėje rasti du tušti degtinės, tušti vyno ir konjako buteliai. Kamba ryje gyvena ChF studentai R. Baškys, V. Latakas ir v. Markauskas).
lr eile... iki bufeto! — Tai kas, matai kursioką savo, einam. Paėmė padėklą ir ramia są žine pavalgė. Daugelis studentų, atėję pietauti j kavinę, tiesiog nesilaiko mandagumo. (FAKTAS)
Kortos ir vynas, ir gražūs vaikinai Mergelių širdis ramina ramina... (74 kamb. už stalo korto mis lošė ChF aspirantai J. Garjonytė ir V. Remeikis, MMF III k. stud. E. Monstavičius. Spintelėje gulėjo tuščias vyno butelis). Oi učia učia, duokit vyno, ne midučio — Mums degtinės jau gana, ir draugovė jau greta... (77 kamb. rasti tušti degti nės Ir midaus buteliai. Ant spintelės stovėjo pilnas vyno butelis ir 7 stiklinėlės, par-
MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪROS-KONKURSO NUOSTATAI I. TIKSLAS VVU tarpfakultetinės meno saviveiklos apžiūros-konkurso tikslas yra vystyti ir skatinti meno saviveiklą, siekiant menine kūryba prisidėti prie visaliaudinio žygdarbio už greitesni komunistinio rytojaus sukūri mą, už naujo žmogaus dvasinio grožio puoselėjimą. II. UŽDAVINIAI Tarpfakultetinė meno saviveiklos apžiūra skiriama Spalio 50-mečio garbei. Ji turi: a) meno priemonėmis atspindėti tarybinės liaudies svajas bei darbo entuziazmą, kelti tarybinio jaunimo sąmoningumą, ugdyti patriotinio atsidavimo, aukšto humaniškumo ir internacionalinės draugystės jaus mus, b) padėti rektoratui, dekanatams bei visuomeninėms organizacijoms kovoti už pažangumą moksle, pavyz dingą studentų elgesį visuomenėje ir buityje, c) kelti saviveiklininkų meistriškumą, idėjinį-meninį reiklumą, d) propaguoti geriausius tarybinių autorių, rusų Ir Vakarų klasikų, lietuvių bei kitų tautų nacionalinius kūrinius, e) skatinti originalaus repertuaro sukūrimą, ypač atspindinčio Įvairias Jaunimo gyvenimo, darbo bei po ilsio problemas, studentiškų reikalų aktualijas, pasie kimus ir rūpesčius. Pageidautina, kad meninėje pro gramoje atsispindėtų fakulteto specialybės profilis, f) siekti kuo didesnio saviveiklos masiškumo, g) išaiškinti tarpfakultetinės meno saviveiklos apžiūros-konkurso nugalėtojus. III. LAIKAS IR VIETA Apžiūra-konkursas vyksta kovo mėn. 25 — 26 d. d. ir balandžio mėn. 1 — 2 d. d. Universiteto Aktų salėje, Čiurlionio 21. IV. PASIRUOŠIMO IR VYKDYMO TVARKA Dekanatams ir studentų visuomeninėms organizaci joms rekomenduojama fakultetuose pravesti kandida tų atranką. Viena iš galimų atrankos formų — tarpkursinė meno saviveiklos apžiūra, kurios metu deka no skiriama komisija atrenka geriausius numerius tarpfakultetinei apžiurai-konkursui. V. DALYVIAI IR ŽANRAI 1. Dalyvauti apžiūroje-konkurse gali visų fakultetų visų kursų studentai. 2. Dalyviai atstovauja tam fakultetui, kuriame jie mokosi. 3. Galimi įvairūs meno saviveiklos žanrai. Pavyz džiui: a) meninės agitbrigados, b) solistai-vokalistai, c) solistai-instrumentalistai, d) šokėiai, e) skaitovai, f) kameriniai-instrumentiniai ansambliai, g) vokaliniai ansambliai (duetai, trio ir kt.), h) inscenizavimas. i) konferansai ir kt. 4. Už centrinių meninių kolektyvų narių dalyvavimą apžiūroje fakultetui atimama po 1 tašką. VI. VERTINIMO TVARKA IR APDOVANOJIMAS 1. Apžiūros-konkurso dalyvių pasirodymą vertina rektoriaus patvirtinta žiuri komisija. 2. Įvertindama fakultetų pasirodymą ir nustatydama iškovotą vietą pagal rezultatus, komisija atsižvelgia į meninį-idėjinį programos lygį bei aktualų kryptingu mą, santykinį meno saviveiklos dalyvių ir fakulteto studentų skaičių, dalyvavusių fakulteto atrankoje ma siškumą, koncertinj-šefavimo darbą. Visi duomenys pateikiami komisijos pirmininkui. Vertinama 25 balų sistema. Prie šio balų skaič:aus priskiriama po 1 balą už fakulteto narių dalyvavimą centriniuose kolekty vuose. 3. Pirmą vietą iškovojusiam fakultetui įteikiamas pereinamasis prizas. 4. Vietų paskirstymas tarp fakultetų įforminamas rektoriaus įsakymu. 5. Už ypatingus pasiekimus meno saviveikloje, žiuri komisijos teikimu atlikėjai gali būti apdovanojami Garbės raštais arba kitomis paskatinamosiomis priemo nėmis. 6. Geriausiai pasirodžiusiems atlikėjams ir kolekty vams suteikiama teisė dalyvauti apžiūros-konkurso baigiamajame koncerte. VII SEFAVIMAS Apžiūros konkurso pasiruošimą fakultetuose šefuoja ir saviveiklininkams suteikia konsultacijas Estetinio lavinimo katedros dėstytojai bei centrinių meninių kolektyvų vadovai.
AS esu žmoqus, nieko nebi Prasideda antro veiksmo jau, ma repeticija: Draugovę ašai mušti ketinau. Vaikiną iš buto dėl pikto lydi milicija... (Gamtos fak. III k. studen tas K. Dumčius, būdamas neblaivus, bandė sukelti muštynes, bet neišdegė.)
(Už grubų elgesį bendra buty Nr. 4 64 kamb. gy ventojas. EF vyr. labo rantas St. Venckus aiški nosį milicijoje).
neštos iš ChF laboratorijos. Močiutes širdeles, močiutės sengalvėlės, Kambaryje gyvena IV k. chemikės R Cepaitytė, J. Vai- Ar jūs žinot, ką gurkšnoja tekūnaitė, J. Vitkūnaitė). jūsų dukterėlės? Sėdi sesės už stalelio, kaip lelijos žydi, Su duonele ir druskele stikliuką palydi... (81 kamb. ant stalo stovė jo užkandžiai ir vyno bute lis. po stalu — toks pat bu telis, tik jau tuščias. Kamba ryje gyvena FF aspirantės A. Stankevičiūtė, I. Gulbinaitė ir I. Pipiraite).
Kas gers alų, kas gers vyną, O mes spiritėlį... (90 kamb. rasti trys vyno buteliai ir pusė butelio hldronlzuoto spirito. Spiritą iš laboratorijos parnešė kam bario gyventojas A. Birbilas, ChF I k. studentas).
pir.
(62 kamb. spintelėje aptik ti du pilni vyno buteliai. Kambario šeimininkės — GF I k. studentės D. Jacevičiūtė. V. Seinauskaitė ir L. Vitku Triukšmadariai nedrumstė tė). to filologų vakaro ramybės, bet budintiems draugovinin kams teko gerokai padirbėti. Sį kartą jie persikvalifikavo į. . . rūbininkus. Profesija Esame mes žmonės kito su- nauja, todėl miela. Tik va — kirpimo. nelengva. — Matyt, sociologinius ty Todėl nesiruošiam rodyti leirimus atlieka. . . Rokuoja, dimo... kiek apsilankė vakare, — iš (Istorijos ir filologijos fak. girdome repliką mūsų adre studentas E. Barkauskas ir su.Paskui antrą. Trečią. V k. fizikė M. Buivydaitė Vakaro dalyviai valėsi bal nesiteikia budinčiam rody tas dėmes nuo paltų. o mums naujoji profesija buvo ti leidimus. Girdi, mes esa jau visai nebemiela. Mes kuo me kitokios natūros žmo mikliau stengėmės iš krūvos išrinkti reikalingą paltą ir nės.)
EKSPERIMENTATORIAI PER PRIEVARTĄ atsikratyti nemalonios parei gos. — Eksperimentų rezultatus lietus gal nuplaus. — girdė jome, kaip vylėsi vakaro da iyviai, išeidami j naktį. Po to vakaro mes daugiau nenorėjome būti eksperimen tatoriais. Juk baltomis kal kėmis išsitepė ir mūsų paltai, nes Istorijos ir filologijos fa kultete rūbinių tik viena kita kėpso. Taėlau norai norais ir lie ka. . . Studentams ligi šiol tebetenka paskaitų ir poilsio vakarų metu sukrauti paltų, kepurių pilaitės, o paskui „vykdyti kasinėjimus". DRAUGOVĖS STABAS
Draugystė stiprėja Seni sportinės draugystės ryšiai sieja VVU Gamtos fak. ir VVPI Gamtos — geografijos fakultetus. Praėjusį sekmadienį VVU sporto salėje — šį kartą pas mus — vėl susitiko seni draugai — seni varžovai. Sį kartą mačą laimėjo šei mininkai — 2:1. Pergales iš kovojo GF tinklininkai, įtemptoje kovoje nugalėję
savo varžovus rezultatu 3;2, ir krepšininkai (56:38). Mer ginų susitikime tinklinio aikš telėje pajėgesnės buvo vieš nios. Kovo mėnesį draugystės vakaro metu Pedagoginiame institute įvyks revanšiniai susitikimai. A. PUPELIS GF sporto tarybos pirmininkas
Vilniaus mies to krepšinio pirmenybėse ge rai sužaidė VVU vyrai. Jie pra laimėjo tik „Sta tybos“ meistrų komandai ir už ėmė II vietą. A. Levicko nuotraukoje ma tome momentą iŠ lemiamo susi tikimo tarp „Mokslo“ ir .Statybos“ krep šinio komandų, Varžovų krepšį atakuoja MF II k. studentas Saulius Grigokuriam nis, trukdo aukštaūgis R. Ancevičius.
SVEČIUOSE ŽALGIRIEČIAI {domų vakarą-susitikimą suruošė Ekonomikos fakulteto sportininkai. Jų svečiais bu vo „Žalgirio" meistrų koman dos žaidėjai sporto meist rai S. Rainelis ir R. Leš činskas bei komandos trene ris sporto meistras A. Kuli kauskas. Gausiai kavinėje susirinku siems studentams komandos treneris papasakojo apie pra ėjusio čempionato kovas, viešnagę Lenkijoje. S. Raine lis ir R. Leščinskas prisiminė savo sportines biografijas. Universitete yra daug aist ringų futbolo mėgėjų. To įro dymas — gausybė studentų pateiktų klausimų futbolinin kams. Nepilnos sudėties „Žal girio" komandai teko gerokai paprakaituoti, norint į visus klausimus atsakyti. Studentai futbolininkams palinkėjo sėkmingos sporti nės kovos žaliosiose vejose ir komandos kapitonui S. Rameliui įteikė atminimo dova nėlę — studentišką kepurai tę. V. LUBAUSKAS
Draugiškos tinklinio Praėjusią savaitę Ekonomi kos fakulteto vyrų tinklinio komanda viešėjo Vilniaus statybos technikume. Čia jie sužaidė draugiškas varžybas su vietos sportininkais. Eko nomistai laimėjo varžybas rezultatu 4:0. Ką gi, neveltui jie nešioja garbingą Univer siteto čempionų vardą. A. TAMAŠAUSKAS Sekantis numeris išeis sau sio mėn. 11 d.
^VIMIIBMBIBVIBIBIBBIBBBBBBIBBBBBBBIBIBBIIBflBIBBBIBBIIIIBIBIBBIBIIBBIIIBiaiBBIIIIiailJ
Foto Fotoreportažas labai ■ reikalinga disciplina būsi■ mlesiems žurnalistams. ■ Pernai praktinius užsi■ ėmimus turėjome mažoje ■ foto laboratorijoje, šiaip J taip vertėmės. Trūko dar ■ ir foto medžiagų, įrengiJ mų, kurių, deja, nebuvo i kur ir sutalpinti. į — Įrengsime naują, • erdvesnę. Salia bus radii jo studija, — buvo paža■ dėta I ir II kursų žurna! llstams šių mokslo metų ■ pradžioje. kai senąsias . .........................
laboratoriją! patalpas paskyrė kitiems tikslams. Praėjo, savaitė, antra. Mėnuo, trečias. Pažadė tosios foto laboratorijos nėra. Pirmakursiams žur nalistams net tokia dis ciplina. kaip fotoreporta žas. nedėstoma. Fotografijos paslaptis, tegu teoriškai ir nuodug niai išknebinėtas, būtina išmokti praktiškai pa naudoti. Be abejo, be foto laboratorijos negali būti nė kalbos apie sėkmingą
žinių įsisavinimą. Būtina ir radijo studi-, ja, nes šiandien speciali zacija žurnalistikoje neiš vengiama. Radijui ypaC trūksta kvalifikuotų, tu rinčių praktinių įgūdžių darbuotojų. Reikia paskubėti ati duoti foto laboratorijos ir radijo studijos patalpas naudojimuisi, nes dėl sta tybininkų nerangumo nu kenčia žurnalistų paruo šimas. V. JATULIS
Turistai ruošiasi Įvyko ataskaitinis-rinkimi nis turistų klubo susirinki mas. Mūsų Universiteto ke liautojai išrinko naują val dybą, nubrėžė būsimų žygių ir veiklos punktyrinę liniją. Buvęs turistų klubo valdy bos pirmininkas R. Krupiekas išsamioje ataskaitoje supa žindino su nueitais keliais. O jų buvo daug ir įvairių — tūkstančiai dienų praleista kelionėse, atlikta dešimtys kategorinių žygių. Universi tete yra šimtai turistų-atskyrininkų. Klubo darbas buvo pagrįs tai įvertintas ketvertu. Nau jojoje klubo valdyboje bran duolį ir sekančiais metais su darys vyrai. Po susirinkimo dėst. S. Timor.ovas pademonstravo ke lionės filmą iš V kategorijos žygio po' Sajanus, papasako jo, ką gero matė tolimajame Sibire. Šiemet pasirodys turistų klubo ženkliukas. Studentus su juo atlapuose matysime keliuose, kuriuos dabar nu matė. L. GAJAUSKAS Gamtos fak. biologijos spec. I k. studentei Vandai RASCIOTEI Tegul nuoširdūs mūsų užuojautos žodžiai pa lengvina Tavo skausmą, mylimai mamytei mirus. Kurso draugai
REDAKCINE KOLEGIJA □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□d
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3„ tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 14827
Užs. Nr. 7334