Visų šalių proletarai, vienykitėsl
■ catJVBirlis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. gruodžio 10 d. Nr. 39 (981)
Universitetas ir respublikos aukštasis mokslas -»
Tarybų Sąjungos Ko munistų partija ir Tarybinė vyriausybė aukštojo mokslo sistemoje universitetams skiria pagrindinį vaidmenį. Kadrų rengimo princi pas, pagrįstas mokymo, idėjinio auklėjamojo pro ceso ir mokslinio tyrimo darbo vienybe, įgalina Universitetą išugdyti išti kimus komunizmo idea lams plataus profilio spe cialistus, sugebančius sprę sti ne tik mokslines prob lemas, bet ir praktinius
uždavinius. Tai, kaip didi namas Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordi no valstybinio V. Kapsu ko universiteto vaidmuo respublikos aukštojo mokslo sistemoje, svarstė gruodžio 7 d. visuotinis Universiteto partinės or ganizacijos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo LKP CK mokslo ir moky mo įstaigų skyriaus vedė jas J. Aničas, LTSR Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministras H. Zabulis.
MANO SPECIALYBĖ — MANO GARBĖ
Buhalteris. Kas jis? Popieigraužys. Biurokra tas. .. Kokių tiik „epitetų" mes nesurandame šios specia lybės žmonėms! „Oi, kas ten iš tų buhalterių — (visur jų pilna.,." — ne vieną girdim sakant. Ar nepamirštam, kad kiekvienas darbas yra garbin gas ir turi savo vertę. Ji pri klauso nuo paties žmogaus.. . Buhalteriu galima būti ir poezijoj — skaičiuoti, kiek už parašytas eilutes gausi.. . Pagaliau, kiekvienas iš mūsų yra mažas buhalteris — vis krapštom pakauši, kaip su laukti kitos stipendijos. ,. Bet pabandyk būti geru buhalteriu įmonėj ar organi zacijoj! Pamatysi, kad ne taip bus lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Si specia lybė — viena iš seniausių; ji formavosi XIII—XIV am žiuj, o jos pagrindus pirmą kartą paskelbė žymus įtalų matematikas Lukas Pačiolas traktate .Apie sąskaitas ir įrašus". Nuo tų dienų daug laiko prabėgo. Toli į priekį pažengė ekonomikos mokslas ir jo šaka — buhalterija, pa
sikeitė ir pats darbo pobū dis — į pagalbą ateina elekt roninės skaičiavimo mašinos, naujausi technikos įrengimai. Gyvenimas reikalauja kuo aukštesnės kvalifikacijos bu halterių. .. Mūsų senajame universite te per paskutiniuosius metus aiškiai pastebimas faktas: buhalterijos specialybė — pa ti didžiausia. Visuose sky riuose (vakariniame, neaki vaizdiniame ir dieniniame) mokosi apie 950 studentų, iš jų 167 pirmakursiai staciona re. Kalbuosi su Finansų ir apskaitos fakulteto Buhalteri nės apskaitos katedros vedė ju doc. J. Mackevičium. — Daug kas saiko, kad bu halterija — nuobodi, neįdo mi, nepopuliari specialybė. .. — Nieko panašaus! Taip sako tik tie, kurie nieko apie ją nežino, nesupranta. Tai paneigia ir tas faktas, kad kasmet vis daugėja sto jančiųjų, su vis geresnėm ži niom, dažnai ir medalininkų ateina .. Daugelis stojančių jų tvirtai pasiryžę tapti ge
Susirinkimą pradėjo partijos Universiteto ko miteto sekretorius K. Poš kus. Pranešimą apie Univer siteto mokslinio darbo, kadrų rengimo, mokymo ir auklėjimo uždavinius, padarė rektorius prof. dr. J. Kubilius. Diskusijose kalbėjo Fi losofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas, Pre kybos fakulteto profeso rius M. Gregorauskas, Gamtos fakulteto partinės
organizacijos sekretorius R. Gailius, Medicinos fa kulteto dekanas prof. S. Pavilonis, Filologijos fa kulteto prodekanas doc. A. Jovaišas, Istorijos fa kulteto komjaunimo biu ro sekretoriaus pavaduo tojas A. Bajarūnas, Fizi kos fakulteto dekanas doc. V. Kybartas, komjau nimo komiteto sekretorius H. Ramonas, studentų profsąjungos komiteto pir mininkas A. Kairys. Susirinkime kalbėjo res publikos aukštojo ir spe
rais buhalteriais. Džiugu, kad pagal praėjusios sesijos re zultatus mūsų specialybė iški lo j II vietą fakultete. Tai leidžia tikėti, kad į gamybą išeis tikrai geri specialistai. — Koks turi būti žmogus, kad taptų geru buhalteriu? — Svarbiausia — princi pingumas; reikia jausti di džiulę atsakomybę, nes buhal teris kovoja už valstybės rei kalą, gina jos interesus. Žmo gus, pasirenkąs šią specialy bę, turi būti labai kruopštus, tvarkingas, sugebėti pradėtą darbą atlikti iki galo, būti sąžiningu visuomenės nariu. Taigi, Teikia nebijoti paties darbo. Jis nėra toks papras tas, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Juk geras buhalteris yra įmonės ar organizacijos vadovo dešinioji ranka... — Jūsų nuomonė apie šiandieninius studentus, besi ruošiančius tapti buhalteriais? — Studentai lieka studen tais, — šypsosi katedros ve dėjas, — visi žvalūs, energin gi, triukšmingi, linksmi.. . Daug turim puikių aktyvistų, geių visuomenininkų, gerų sportininkų. — Kiekvienas jų turi būti ne vien savo specialybės ge ru žinovu, bet ir aktyviu vi suomenės nariu. Ką šia link
me daro katedra? — Visų pirma, be siekimo kuo daugiau studentų įtrauk ti į visuomeninę veiklą, stengiamės mokyti savaran kiškumo, kurio kartais dauge liui pritrūksta. ., Ir čia mums sekasi. Štai praėjusiais moks lo metais susirgo dabartinių ketvirtakuirsių vadovas, bet studentai nepasimetė: patys aktyviai dalyvaudavo visuo se renginiuose, savarankiškai jiems ruošdavosi, operatyvią informaciją pateikdavo se niūnas. .. Ūž tai šiandien šios grupės vadovas doc. E. Ku nevičius patenkintas busimai siais buhalteriais. „Savo stu dentais galiu visada pasitikė ti — neapvils", — dažnai, atėjęs į katedrą, džiaugiasi. — Su kokiomis problemo mis tenka susidurti, ruošiant aukštos kvalifikacijos buhal terius? — Bene daugiausia rūpes čio būna per skirstymą. Jis vyksta maždaug trimis pa grindinėmis kryptimis: j pre kybą, į pramonę. į statybą. Ypač sunku su vilniečiais — nenori išvažiuoti, o reikia kažką pasiųsti ir j kitus res publikos miestus.. . — Ką iš buhalterijos spe cialybę (baigusių žmonių ga lėtumėte paminėti?
Musų renginiai rajonuose Universiteto „Žinijos" organizacija rengia rajonuose mokslo dienas, skirtas mūsų aukštosios mokyklos 400 me tų jubiliejui. Pirmoji mūsų mokslininkų grupė neseniai lan kėsi Klaipėdos rajone. Praeitą savaitę universiteto atstovus, vadovaujamus prorektoriaus doc. J. Grigonio, svetingai sutiko kėdainiškiai. Lektoriai docentai J. Balkevičius, V. Gobis, H. Jonaitis, I. Nekrošius, L. Simanauskas, V. Undzėnas, dėst. L. Juknevičius lankėsi A. Sniečkaus, „Naujo gyveni mo", „Varpos" kolūkiuose, Chemijos, Metalo konstrukci jų gamyklose, susitiko su Kėdainių vidurinių mokyklų moks leiviais, kultūros, švietimo darbuotojais. Rajono dirbantie siems koncertavo Universiteto kaimo kapela. Per dvi die nas perskaityta daugiau kaip 40 paskaitų, surengti 5 kon certai. V. NAUJIKO nuotraukose: kairėje — prorektoriaus doc. J. Grigonio pasakojimas labai sudomino Kėdainių mokslei vius, dešinėje — Universiteto „Žinijos" organizacijos ats. sekretorė O. Pulkauninkienė ir doc. J. Balkevičius džiau giasi „Naujo gyvenimo" kolūkiečių suvenyru.
cialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Susirinkimas svarstytu klausimu priėmė nutarimą Susirinkimas išrinko partijos Universiteto ko miteto nariu Joną Bagdo ną, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoją.
— Pavyzdžiui, mūsų kated ros dėstytojai A. Berenis, D. Poškaitė, sporto veteranai olimpiečiai P. Liutkaitis, St. Šapamis. Mūsų katedros dės tytojas R. Valkauskas, neper seniausiai baigęs buhalterijos specialybę, turi raudoną dip lomą! Ką galvoja apie buhalteri ją, jos ateitį, studentai? Ma no pašnekovės — ketvirtakursės Dalia Kazlauskaitė, Re gina Medelinskaitė, Alvyda Linertaitė. — Ką patartumėte pirmakursiams, įstojusiems į buhal teriją? — Būtina fuksams kuo daugiau studijuoti, — šypso si merginos, — nes nemažai „nubyra". Nereikia galvoti, kad buhalterijos mokslai lengvai įkandami. Nuo to, kaip mokysies, priklausys ir paskyrimas, ir tai, koks būsi specialistas. Tai ypač svarbu vaikinams (jų ir taip mažai yra!), nes jie blogai paskai tas lanko ir blogiau mokosi. Kai paklausiu, kaip joms pačioms sekasi, mergaitės truputį šypteli: nuotaika vi soms gera. Jos ką tik rašė mokslinio komunizmo koliok viumą ir jaučia, kad neblogai pasisekė. Prieš akis — kur sinis ir diplominis. Truputį
MOKSLINE TEORINE KONFERENCIJA
Gruodžio 6 d. Studentų miestelio jungiamajame kor puse įvyko dėstytojų teorinė mokslinė konferencija. Joje buvo nagrinėjamos TSKP XXV suvažiavimo iškeltos teorinės problemos. Konferen cijoje dalyvavo Universiteto visuomenės mokslų katedrų dėstytojai, fakultetų partMlų ir komjaunimo biurų nariai, teorinių seminarų vadovai, jauni komunistai. Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo Universiteto vi suomenės mokslų katedrų metodinės tarybos pirminin kas, TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas. Konferencijoje pranešimus skaitė T.SKP istorijas kated ros doc. Z. Rulis („TSKP XXV suvažiavimas apie par tijos vystymąsi brandaus so cializmo sąlygomis"), Tarpfakultetinės politinės ekonomi jos katedros doc. L. Kriuke lis („Komunistų partijos eko nominė strategija ir taktika šiuolaikiniame etape"), Finan sų ir apskaitos fakulteto doc. A. Vengrys („Aktualios poli tinės ekonomijos problemos TSKP XXV suvažiavimo nu tarimų šviesoje"), Mokslinio komunizmo katedros doc. O. KUmkevičlūtė („TSKP XXV suvažiavimas apie bendruo sius socializmo kūrimo dės ningumus ir „socializmo na cionalinių modelių" koncepci jos"), šios katedros vyr. dėst. V. Kmieliauskas („TSKP XXV suvažiavimas apie kovą prieš antikomunizmo ideologiją").
baisu, kai pagalvoja, kiek dar kliūčių. Teikės įveikti, bet kartu ir gera: diplomas tuoj bus jų rankose! .. Paklausiau Dalią, kodėl ji pasirinko šią specialybę. — Baigiau vidurinę ir me tus dirbau buhaltere. Įsitiki nau pati, kas tai per darbas, ir nusprendžiau — tik į bu halteriją! Kaip ji užkaito, kaip at kakliai puolė ginti savo spe cialybę! Grupės seniūnė Da lė Antanaitytė atskleidė pa slaptį": Dalios tėtis buhalte riu išdirbo 25 metus, mama — ekonomistė... Taigi, Dalia tęsia gražias šeimos tradici jas. . . Ir charakteris jos ■— tik buhalterijai! Ir mokosi gerai — pagal pažangumą grupėj trečioji, labai gerai įsisavina pratybų medžiagą. Taip, specialybė priklauso nuo žmogaus. Jis „savąjį ke lią" visada atras, jei jo ieš kos, o jį radęs, privalo kiek vieną darbą atlikti kruopš čiai, dorai, principingai.. . Kaip tas italas Lukas Pačio las sakė, „kas savo reikaluo se nemoka būti geru buhalte riu, tas klaidžios kaip aklas patamsyje, apytikriai ir ne išvengs didelių nuostolių". Leonora UI BUISKAITĖ
Ne Iš karto praėjusį šešta dienį studentai Aktų salėje ieškojo patogesnės vietos at sisėsti. Visi spietėsi aplink fotostendus ir sienlaikraš čius: nors trumpam norėjosi sugrįžti į, rodos, visai nese niai prabėgusių SSB vasarą.
V. Juraičio nuotraukoje: SSB aktyvistai (iš kairės): Istorijos fakulteto SSB „Šypsena" Kaišiadorių rajono „Švyturio" kolūkyje vadas penktakursis C. Laurinavičius, MF kom jaunimo biuro sekretorius P. Alchovka, daug prisidėjęs prie būrių fakultete organizavi mo, Smolensko išvažiuojamojo būrio komisarė R. Stankūnaitė, TF „Temidės" — ge riausio Universiteto būrio — narys K. Černiauskas ir jos vadas A. Mesonis, Jakutijos išvažiuojamojo būrio „Viltis" vadas S. Matuzas turi apie ką pasikalbėti. Vasara buvo įsimintina.
Scenoje pasirodė vakaro prezidiumas. Garbingi sve čiai — LLKJS CK respubli kinio studentų statybinio bū rio vadas J. Sijavičlus, moks leivių darbo ir poilsio sto vyklų štabo viršininkas J. Ivoška, partijos Universiteto komiteto sekretorius K. Poš kus, sekretoriaus pavaduoto jas V. Gobis, būrių aktyvis tai. Į svečius pas savo bu vusius pagalbininkus atvyko Vilniaus vagonų depo vyr. inžinierius V. Svecovas ir kadrų skyriaus viršininkas K. Kuliešius.
DARBU ŠLOVINAM Vakarą pradėjo komjauni mo Universiteto komiteto sekretorius H. Ramonas. Žo dis suteikiamas Universiteto statybinių būrių štabo komi sarui J. Pečkaičiui. Savo ata skaitoje jis peržvelgė šių metų būrių laimėjimus ir ne sėkmes. Vakare kalbėjo ge riausio Universiteto būrio va das A. Mesonis, Smolensko būrio komisarė R. Stankūnai tė, komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas, MF būrio „Eskula pai" narys K. Trainavičiiis. Jie pasakojo apie studentų
NUOTRAUKOJE
Geriausia respublikoje „Kriaušė ,
Nenustebkite, kad tik trys. Informacijai surinkti visada užtenka trijų klausimų: kur! kada! kodėl! Kartais prie jų prisideda dar „kas!" Mums jis nereikalingas. Jau žinome, kad „Kriaušė" — tai MMF studentų statybinis būrys? pri pažintas geriausiu iš šią vasarą Žemės ūkio ministerijos žinioje dirbusių būrių. Taigi, klausimas pirmas: Kodėl „Kriaušė"! Geriau jau „Obuolys" būtų buvęs. Per vasarą obuolius, vyšnias, slyvas skynėme, šiaudus ir šieną vežėme, serbentus ravėjome, o kriaušių ir iš arti nematėme. Kai rinkom var dą, žinojom tik stovyklos vietą — Alytaus rajono Lunksnėnų sodininkystės tarybinis ūkis. Išrinkom „skaniausią", merginos (jų dvidešimt turėjom) pergalėjo mus, vyriškąją pusę. Tarp kitko, mums jokių rūpesčių nebuvo dėl per didelio „moteriškumo". Obuoliams, patys suprantate, jėgos nereikia. Šiaudams ir šienui vežti užteko ir dešimties vyrų. Tokios mūsų jėgos ir iškovojo pirmąją vietą. Klausimas antras: Ar tai buvo labai netikėta! Ko gero taip. Sužinojome tik per respublikinį studentų statybinių būrių sąskrydį Sporto rūmuose. Bijojom net ei ti vėliavos atsiimti — dar susidursim keliese, nesusitarėm juk. Kai visi ją apčiupinėjom, tik tada įtikėjom esą nuga lėtojai. R. Dudonytė, FAF III k. Klausimas trečias: Kas pagrindinis šios pergalės „kalti studentė, su draugėmis vasa ninkas"! rą dirbo traukinio palydove Vilniaus depe. Kaip sekėsi Galiu drąsiai sakyti, kad visi. Darbe kartu, varžybose ir merginoms? koncertuose irgi. Žinoma, būdavo atvejų, kai vieni dirb — Melsvom uniformom pa davo, kiti ilsėdavosi, bet čia jau grynai mūsų vaikinų sidabinusios, viena kitos atdžentelmeniškumas pasireiškė. pažint negalėjome, tokios Pamenu, išleido mus ūkis penktadienį į ekskursiją po gražios tapome. Tik. šalia to Alytaus rajoną. Pasivažinėjome, linksma buvo. Grįžome tik džiaugsmo — virpulys ir ne šeštadienį paryčiui. Visi išvargę, miegoti puolė. 10 valan rimas. Koks tas pirmas rei dą ryto barbena ūkio direktorius, prašo padirbėti. Vaiki sas? Nė viena mūsų per daug nai nė žodžio netarę išėjo ir visą dieną plušo. Vakare dar nepasitikėjo savo jėgomis, futbolą žaidėm. * jaudinosi ir su baime lau Linksmų dienų buvo daugiau. Sėdi sau ant obels ar vyš kė. .. nios šakos ir skainioji. Pradžioj tai ir į burną patekdavo, Tos dienos, kai kiek pavar vėliau atsivalgėm. gusios, Ibet laimingos grįžome Savo išdirbio normą įvykdėm 130 procentų. Tik nepagal iš pirmojo reiso į Vilnių, ne vokit, kad mes dirbome ir dirbome. Bene labiausiai įstri pamiršime niekad. Nuošir go atmintin vietos jaunimo festivalis. Koncertavome, daly džios keleivių padėkos, gė vavome tinklinio, krepšinio varžybose, šokome. Kiekvieną lės, sveikinimai... Tai buvo vakarą, aišku, irgi nesnausdavom. Kolūkiečiai nuliūdo, kai pirmoji diena. Laimingiausia ruošėmės važiuoti. Sako, kaži ar įprasim prie tylos vaka darbo diena pradedančiojo rais. Nei juoko, nei muzikos... Čia, matyt, derėtų paminė 'gyvenime. Diena, lemianti to ti komisarę Ireną Kaskauskaitę. Sumanumo ir organizuotu limesnio daibo sėkmę, pake mo iš jos skolindavausi. Jos dešinioji ranka — A. Žukaus lianti nuotaiką ir ryžtą gerai kaitė. Neapsiriksiu pasakęs, kad ji buvo merginų siela. dirbti. O dirbti gera, kai ša Turėjom, aišku, būryje ir patį linksmiausią — V. Baroną, ir lia tavęs tokios draugės, kaip savo Heraklį — A. Jasilionį, ir... dar daug daug kitų. N. Sedleckaitė, N. MiniataiReikėtų vardinti visus trisdešimt. Taigi, ir spręskit, kas mū tė. Kai šalia tavęs tikras sų pergalės „kaltininkas". nuoširdumo, švelnumo ir tak Ketv... Atsiprašau. Aš, rodos, jau įsibėgėjau... Dėkoju tiškumo pavyzdys. už atsakymus. Šių būdo savybių labai rei kėjo. Juk ne vien avečiuosL. KLISAUSKAS
Apačioje: svečių iš Vil niaus vagonų depo, kur vasa rą dirbo mūsų studentai, nuomonė irgi reikalinga. V. JURAlClO nuotrauka
Žydrieji traukiniai
Asmeniniu pa vyzdžiu Pirmieji lenktyniavimo dėl garbingos teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui Di džiojo Spalio 60-mečio pro ga nugalėtojai išaiškėjo dar kolūkyje, kur daugumas che mikų studentų ne tik aktyviai dalyvavo rudens talkose, bet taip paf rengė įvairias išvy kas, susitikimus su vietos jau nimu, skaitė paskaitas. Sunku iš geriausių ką iš rinkti. Gal keletą žodžių tar kim apie IV k. 2 grupės kom jaunuolius! Pora kartų geriau-
sios akademinės grupės kon kurse jie buvo pripažinti ge riausiais Universitete. Grupės komjaunimo renginiai visada politiškai kryptingi. Čia gera dirbti ir komjaunimo organi zatoriams (beje, jau ne pirmi metai sekretore renkama V. Raudeliūnaitė), kiekvienas grupės draugas rodo asmeni nį pavyzdį. Nemaža įdomių susirinkimų, susitikimų sureng ta šiais metais. Svarbiausia, kad draugai diskutuoja, susi rinkimai nebūna „sausi". Grupėje lygiuotis ir moks
kairėje:
Traukinio brigadininkas P. Kukuškinas: — Aš jų neklausiu, ar pa tinka. Tiesiog — ar važiuo sim į kitą reisą? Ir visos at sako — važiuosim! (nuotrau ka viršuje)
ARBA TRYS KLAUSIMAI JOS VADUI J. SARTAUSKUI
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
statybinių burių problemas, organizavimo trūkumus, siū lė, kaip išvengti nes'llandumų. Vasaros aktyvistus svei kino J. Sijavičlus ir K. Ku liešius. Aktyviausiems būrių nariams buvo įteikti LLKJS CK, ministerijų ir įvairių ži nybų garbės raštai, dovanos. Kai dovanų kalnas ant prezi diumo stalo Ištirpo, sceną už ėmė studentų statybinių būrių agitbrigados: koncertavo ma tematikai ir teisininkai.
le, ir visuomeninėje veikloje yra į ką. Štai kad ir V. Razumas. Jis ne tik mokosi labai gerais pažymiais (nuo pat pir mo kurso!), bet ir „iki ausų" pasinėręs į mokslo-tiriamąjį darbą, yra fakulteto SMD ta rybos pirmininkas. Joks gru pės renginys, kurso vakaras neapsieina be jo pagalbos, svarių minčių. Nenuostabu, kad ir spalio, ir lapkričio mė nesiais jis buvo pripažintas socialistinio lenktyniavimo grupėje nugalėtoju. Grupės komjaunimo susirinkimas vien balsiai nutarė: V. Razumas — pirmojo etapo, skirto Didžio jo Spalio 59-osioms metinėms, nugalėtojas.
na ar atostogų lydėjome žmo nes. .. R. Dudonytei stovyklautojų vakare buvo įteiktas LLKJS Universiteto komiteto Garbės raštas, o ją, kaip vieną ge riausių palydovių pasveikino Vilniaus depo kadrų skyriaus viršininkas K. Kuliešius.
bai lengvas. Merginos turėjo išklausyti trumpą kursą apie vagono įrengimus, bilietų sis temą, išlaikyti egzaminą ir tik tada „sėdo ant ratų“. Du mėnesėlius pradardėjo. .Trau kinį „Vilnius—Leningradas" aptarnavo vien tik studentės. Dar važinėjo į Maskvą, Klai pėdą, Simferopolį, Truskave cą. Kad nors vienas nusiskun
dimas, — tik padėkos ir pa gyrimai. Matyt, juos ir gali ma laikyti jaunųjų palydo vių iš FAF „Orbitos" būrio triūso įvertinimu. Dalbar jau neįsivaizduojame savo traukinių be studenčiųpalydovių. O, jeigu jos dirb tų visą laiką, ne tik vasarą! L. DAILIDONYTĖ
Universiteto SSB sąskry džio svečių tarpe buvo ir tie, kas gali bešališkai įvertinti būrių veiklą, — priimančių organizacijų vadovai. Užkal binome Vilniaus vagonų de po vyr. inžinierių V. Svecovą ir kadrų skyriaus viršininką K. Kuliešių. Štai ką jie pa sakė:
— Jūs net neįsivaizduojate, kokią pagalbą mums suteikia studentai. Vasarą keleivių srautas per Vilniaus geležin kelio stotį padidėja veik dvi gubai. Atsiranda pridėtiniai reisai, turistiniai traukiniai. Nebepajėgiame patys aprū pinti palydovėmis vagonų. Jau treti metai mus gelbsti studentės. Nepagalvokit, kad vagono palydovo darbas la
PEDAGOGINĖ PRAKTIKA
SAVĘS PATIKRINIMAS
Tris praėjusius mėnesius skubėjome ir į Universiteto auditorijas, ir į mokyklų kla ses. Gamtos fakulteto diplo mantams buvo pedagoginė praktika. Mes, zoologai, ją atlikome A. Vienuolio viduri nėje mokykloje. Pradžioje trūko ir drąsos, ir žinių. Todėl pirmąją savaitę tik stebėjom pamokas. Biologijos mokyto jos A. Meškonienės dalykiški patarimai ir padrąsinantis žo dis padėjo pasiruošti ir su V. KULIEŠIUS sikaupti pirmosioms pamo ChF komjaunimo biuro koms. „Kad ne tas nelemtas kada atsistoji sekretoriaus pavaduotojas jaudinimasis,
prieš klasę, viskas eitų daug sklandžiau", — prisipažinom. Kiekvienos mūsų pamokos aptarimas, kuriame dalyvauda vo visi draugai, mokytojai ir praktikos vadovas doc. A. Mačionis, palaipsniui šalino trūkumus ir klaidas. Kiekvie nam patarimą, tikslią pastabą ar pagyrimą visad rasdavo mūsų mylimas docentas. Zoo logams teko 160 pamokų: 72 įskaitinės ir 88 savarankiškos. Sekėsi lyg ir gerai: daugu mas mūsų įskaitinių pamokų įvertintos „labai gerai". Ir mokytojai, ir mokiniai liko pa
tenkinti studentų R. Gulbinaitės, O. Ališauskaitės, V. Liubinavičiaus pamokomis. Susipažinom su klasių va dovų darbu, teko ir jais pabū ti. Studentai rengė klasių va landėles, politinformacijas. Da lis mokinių lankėsi mūsų fa kulteto zoologijos muziejuje, supažindinome juos su paro domis „Gamta — visų na mai", „PTM darbų paroda 76" ir kt. Mokykloje taip pat išleidome keletą stendų, api pavidalinome kabinetus. Mokytojų ir klasių vadovų duotos praktikantų darbo cha rakteristikos rodo, kad peda goginį ir visuomeninį darbą mokykloje studentai stengėsi dirbti sąžiningai ir gerai. Įgi jome žinių, praktinių įgūdžių, patikrinome save darbe. R. ZNATAVlClOTĖ
KOMJAUNUOLIŠKĄ JAUNYSTĘ UNIVERSITETO STUDENTŲ STATYBINIŲ BURIŲ justinas peCkaitis:
Stabo komisaras
Mūsų studentams trečiojo semestro darbų pragrama šią vasarą tapo istoriniai TSKP XXV suvažiavimo nutarimai. Aukštas studentų statybinių būrių veiklos įvertinimas, kurį suvažiavime pateikė dng. L. Brežnevas, sąlygojo akademinio jaunimo polėkį, karštą troškimą visas jėgas, žinias ir sugebėjimus atiduoti Tėvynei, kuo daugiau prisidėti prie tarybinių žmonių darbo, vykdant partijos nutarimus, pirmųjų X penkine■čio metų planus. Respublikoje dirbę Universiteto būriai gamybinę programą įvykdė 122%, vieno būrio nario išdirbis — 1705 rub. (vietoj planuotų 1450), vidutinis užmokestis per dieną —
4,46 rub. Studentai aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje.' Mūsų žemdirbystės būriai buvo geriausi respublikoje, Darbo sėkmę pelnė komonistinė pažiūra į darbą, drausmė, pagrindinis gyvenimo principas „Visi už vieną, vienas už visus", Trečiasis semestras dar kartą parodė, kad studentų dalyvavimas visuomeniniame gyvenime — tai pilnakraujė, praktikai naudinga veikla, kuri ugdo jaunuolio atsakomybės jausmą, organizatoriaus ir kolektyvo auklėtojo įgūdžius. Tai patvirtinti pakanka tokio pavyzdžio: TF, MF, MMF, ChF, PEF, FAF, IF komjaunimo konferencijose išrinkti nauji sekretoriai praėjusią vasa
rą buvo SSB vadai arba komisarai. Tai perspekty vūs, gabūs organizatoriai. Studentų būrių veikla skiriama į du laikotarpius — paruošiamąjį ir gamy binį. Būrių komplektavimą visada lydi tam tikri sun kumai. Daug studentų Tanda įvairiausių priežasčių, kad tik nesutepus baltų rankyčių: respublikoje iš 1501 numatyto studento dirbo tik 970 (65%). Išvažiuoj amąj į Smolensko būrį vėl suformavome de kanų įsakymų dėka. For muojant išvažiuojamąjį būrį į Jakutiją, grubiai buvo pažeisti SSB įstatai. Būrio vadas TF IV k. stu dentas A. Sakalauskas į būrį priėmė savo tėvą, tė vo bendradarbį ir Fizinio auklėjimo katedros dėsty toją J. Baroną. A. Saka lauskas suklastojo SSB dokumentus: visus šiuos
pagyvenusius žmones „pa vertė" studentais komjau nuoliais. Komjaunimo ko mitetas griežtai nubaudė A. Sakalauską. FAF bū riams vadovauti buvo pa skirti absolventai. Jie ne beturėjo jokių reikalų su Universitetu, todėl mažai rūpėjo ir būrių veikla. Studentų būrių — kaip komunistinio auklėjimo mokyklos — paskirtį pa miršo ir kai kurios pri imančios organizacijos: Alytaus TSO, Jurbarko raj. „Eržvilko", Šakių raj. „Tiesos" ir „Komunaro" kolūkiai. Praėjusio trečiojo se mestro pamokas reikia ge rai išnagrinėti. Daugiau dėmesio kreipti į paruo šiamąjį laikotarpį — jau jame būrys pradeda savo visuomeninį politinį dar bą. šimtai dabartinių pir makursių, vyresniųjų jų kolegų išvažiuos vėl į kol ūkių laukus, statybų aikš teles. Tejaus jie tikrą mo ralinį pasitenkinimą savo darbu. Gero vėjo, būsimos vasaros darbininkai!
Ką veikė
s
'sIH& i /'* į ’> į
Teisininkų svečiai — par tijos Universiteto komiteto sekretorius K. Poškus (viršu tinėje nuotraukoje dešinėje) ir statybinių būrių štabo ko misaras J .Pečkaitis (vidury je).
■J/ x 888^^ /
„Kai pavyzdį rodo pats ko misaras (nuotraukose apačioje .•airėje), visiems geriau seka si dirbti", — tvirtina K. Galvičius su A. Ručinsku. V. IVONYUĖS nuotr.
„Temidės" būryje labiau siai buvo gerbiama ši trijulė: A. Poškus, V. Barkauskas ir.. . sija. Paprasčiausia .gele žinė sija. Kodėl? Ogi vaiki nai nesiskyrė su ja visą vasaTą. Bet gal apie viską nuo pat pradžių. .. Jau ne pirmus metus į “Gelgaudiškio MSV važiuoja Teisės fakulteto būriai. Dar bai beveik visą laiką .pana šūs — betonavimas. Tik šį met „Temidė" pranoko visus lūkesčius. Vietoj planuotų 50 arų ploto išbetonavo 62, atliko dambų už 81 tūkstantį ■rublių ir savo gamybinį pla ną įvykdė 194,7 procento. Už šių Skaičių slepiasi aštuonio likos vaikinų ir dvylikos mer ginų visos vasaros triūsas. Jiems vadovavo jau patyrę •statybų „vilkai" ketvirtakur.siai A. Mėsomis ir V. Valčiukas. Tiesa, vadovavo pirmą kart, bet niekam net nekilo
tokia mintis — taip šauniai jie tvarkėsi. Viskas vyko labai sklan džiai. O 'betono mazgas? Ret karčiais „užsiožiuodavo". Gal todėl dienos rekordas „tik" 19 fav. metrų (pernai buvo 12). Stovyklavietę rengė visi. Kas drožinėjo, kas gluosnių vyteles pynė, kas rodykles kabinėjo. Seni vagonėliai ta po neatpažįstami. Studentų reikalais daug .rū pinosi MSV viršininkas J. La penas, darbų vykdytojas A. Strogaitis. Taip, vieni ki tiems padėdami, ir susigyve no. Per stovyklos uždarymą viršininkas net susigraudino: — Pernai geri studentai buvo, o šiemet — kaip tikri sūnūs. Prisipažinsiu — norė jom jiems parodyti, kaip ge riausiai organizuoti darbą, o, pasirodo, patys turėjom mo kytis. Vadas, tiesa, lyg ir nepa
tenkintas. „Galėjom daugiau padaryti". Tikriausiai galėjo. Nes tą .rekordinę" dieną dar žaidė futbolo rungtynėse su rajono čempionais. Ir laimė jo — 6:2. Keturis įvarčius pasiėkė vadas, vieną —• ko misaras. Vadinasi, jėgų, ener gijos buvo. Tik laiko neužte ko. Visos septynios savaitės at rodo dabar kaip viena die na. Rūpesčiai, darbai, džiaugs mai susiliejo. Kasdien — ta pati sija, kuria lyginamas be tono paviršius. Pačioj pra džioj jos „šefai" žadėjo, kai •baigs darbus, sulenkti ją į gražų mazgą. Baigti darbai, o jie atsargiai padėjo siją į šalį ir, pasižiūrėję vienas į kitą, pasakė: — Kažin, ar gerbs ją kas daugiau už mus?
Vis daugiau skaitytojų ver žiasi į Respublikinės bibliote kos skaityklas. Per sesi ją, kai „neprivalgę" stu dentai bando „prilaižyti" ži nių per egzaminui skirtas die nas, eilė prie durų net pa dvigubėja. Iš 35213 skaitytojų čia lankosi 13199 studentai; iš V. Kapsuko universiteto — net 6848 studentai. Kas gi verčia studentus taip atkakliai šturmuoti Res publikinės bibliotekos duris! Juk Universitete yra savos skaityklos, jose specializuota literatūra, vadovėliai, ir vis kas vietoje, nereikia belstis
* šių metų vasarų respublikos statybose, kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose dirbo 29 Universiteto studentų bū riai. Į Jakutiją buvo išvykę 135 studentai, į Stavropolio kraštą — 90 ir Smolensko sritį — 80. Tarptautiniuose bū riuose užsienyje dirbo 95 studentai, respublikoje — 40. * Perskaityta 441 paskaita, surengta 216 koncertų. 25 renginiuose (mitingai, paskaitos, viktorinos) buvo propa guojama ir aiškinama TSKP XXV suvažiavimo medžiaga. * Su vietiniu jaunimu surengtos 264 sporto varžybos, (rengtos 58 sporto aikštelės. Suremontuotos 25 kaimo mo kyklos. Veikė 20 konsultacinių punktų stojantiems į aukš tąsias mokyklas. * Mūsų studentai sutvarkė ir prižiūrėjo 34 istorinius re voliucinius paminklus, šefavo 49 karo ir revoliucijos vete ranus. * Būriuose studentai globojo 35 sunkiai auklėjamus pa auglius.
Visas Smolensko būrys Norinčių praleisti darbo vasarą „už respublikos ribų" — Stavropolyje ar Jakutijoje — netenka ilgai ieškoti ir raginti. Todėl kiek nustebino pernykštis faktas, kai išvažiuojamąjį būrį j Smolenską,, sukomplektavo" dekanų įsakymai. Ir tai likus dviem savaitėm iki išvykimo! Kodėl taip atsitiko? Gal iš dalies į šį klausimą atsako „Temidės" vadas A. Mesonis: „Studentai turi iš anksto žinoti, ką jie veiks, o ne važiuoti į nežinomybę". įdomu buvo sužinoti, kaip gi sekėsi tam „sunkiai su komplektuotam" būriui, kaip jis jautėsi ten, už Lietuvos ribų. įspūdžiais sutiko pasidalinti būrio komisarė IF III k. studentė R. Stankūnaitė: — Pirmiausia iškilo problema, ar į statybinį būrį imti merginas. Nuomonių buvo įvairių, nugalėjo viena: jos iš važiavo. Išvažiavo ir... puikiai dirbo su vaikinais, nė kiek nuo jų neatsilikdamos. Vėliau, kai reikėdavo rengti kokią vakaronę ar susitikimą su vietiniu jaunimu, vargu ar kas būtų apsiėjęs be jų. Tai pripažino ir būrio dauguma — vaikinai. Būrys buvo labai draugiškas, susitelkęs. Prisime nu: vienai šeštadienio talkai reikėjo 20 studentų. Važiavom visi! Kur dar viršvalandžiai! Tie, kurie pirmą kartą laikė rankose kastuvus, tik čia atvažiavę išmoko mūryt, dirbo be jokių atsikalbinėjimų, petys į petį su draugais. Su vietine komjaunimo organizacija ir su Smolensko Energetikos instituto studentais buvo sudarytas bendras darbo planas. Tai įpareigojo dirbti dar geriau ir sąžinin giau. Iš atminties neišdyla vakaras pionierių stovykloje. Patys nesitikėjome, kad mokėsim taip bendrauti su vaikais, kad galime juos uždegti ir sudominti. Labiausiai jaudinantis buvo atsisveikinimas, kai vaikučiai vienas per kitą klausi nėjo: „Kada vėl atvažiuosite?" Truputį skaudu prisiminti, kad čia, toli nuo namų, mus pamiršo. Jums ir dabar turbūt nesunku įsivaizduoti, ką reiškė tuo metu bent šykšti žinutė iš Universiteto. Nega vom nė vieno lietuviško laikraščio, žurnalo. Matyt, taip jau surėdyta: kas buvo bloga — išdilo iš atminties. Liko tik geri prisiminimai. Ateinančiais metais norėčiau vėl važiuo ti. Su tuo pačiu būriu, kuriame tiek daug nuostabių drau gų, tokių, kaip A. Kinderytė, J. Kybartas, T. Gudovič ir daugybė kitų, užjaučiančių, nuoširdžių, puikių aktyvistų ir organizatorių. L. DAILIDONYTĖ
L. KLIMAS
Apmąstymai prie bibliotekos durų per visų miestą. Pagaliau — Respublikinėje bibliotekoje nekomplektuojami vadovėliai dideliais kiekiais. Tarybų Sąjungos ir užsienio bibliotekose-skaityklose yra atviri knygų fondai. Jų orga nizavimas laikomas progresy viausia skaityklų darbo forma. Universiteto bibliotekoje atvi rų fondų beveik nėra (anks čiau, prieš 8—10 m., buvo). Jie panaikinti dėl to, kad, esą, studentai gadina knygas. Bet gal reikėtų atvirus kny gų fondus ne panaikinti, o rasti būdą sudrausminti stu dentus. Jeigu vienas kitas ne sąmoningas skaitytojas ir pa sitaiko, tai už jo blogus dar
„TRECIASIS SEMESTRAS —76“
bus nereikia bausti visų skai tytojų. Kita bėda, kad skaitytojas, užsakęs knygą, gauna ją ne greičiau, kaip už valandos (kartais prabėga ir dvi). Ma ža to, šeštadieniais ir sekma dieniais knygų iš saugyklos gauti negalima — ji nedirba. Studentai patraukia į Respub likinę biblioteką. Ką gi, tai visai normalu, nes, norint lik viduoti studijose esančias spragas, sekmadienį tam dau giausia laiko — nėra paskai tų. Taip ištįsta eilės kitam miesto gale. Kai kurios skaityklos (pvz., SNO depozitarinio fondo ir Metodinio skyriaus) iš viso
vargu ar reikalingos. SNO de pozitarinio fondo skaitykla dažnai uždaryta, be to, var gu ar ją galima vadinti skai tykla, nes ten nėra elementa riausių darbo sąlygų. Metodi nio skyriaus skaitykla, atkė lus jos fondus į Saulėtekio alėją, reikalinga tik metodi niams darbuotojams, bet ši skaitykla šeštadieniais ir sek madieniais nedirba, o darbo dienomis — tik iki 18 vai. Tad kyla klausimas — koks šios skaityklos tikslas! Studen tai nespėja į ją atvažiuoti ir naudotis joje esančiomis kny gomis. Istorijos fakulteto skaityklo je bibliotekininkystės specia
lybės studentams trūksta pe riodikos ir mokslo leidinių. Dabar ši specialybė persikė lė į Studentų miestelį, o čia esanti ekonomistų skaitykla neaptarnauja „atvykėlių". Metodinės literatūros apie bibliotekos katalogus ir bib liografijos skyrius nėra. Stu dentai jais naudotis nelabai moka, o katalogų darbuotojai atsisako juos konsultuoti. Su prantama, daug ką studentai turėtų sužinoti specialiame „Informatikos pagrindų" kur se, kuris skaitomas pirmakur siams, bet, matyt, ne vis ką. .. Vadinasi, budintis bib liotekininkas turėtų atsakyti į visus studentams iškilusius klausimus, kaip tai yra Res publikinėje. Ir dar — teminės kartotekos neatitinka porei kių. Jos tiktų masinei biblio
tekai, bet ne Universiteto ka talogams. čia turėtų būti spe cialios kartotekos pagal Uni versiteto profilį. Yra kitas nemalonus faktas — skaityklose blogos darbo sąlygos. Nėra ventiliacijos (tiesa, Antakalnyje esančioje ekonomistų skaitykloje venti liacija yra, tačiau nepakanka mo galingumo), todėl skaity mo salėse gali kuo geriau siai snausti, o ne produkty viai dirbti. Tokių negandų spiriami, studentai ir patraukia kas kur: vieni į viešąją A. Mickevi čiaus biblioteką, kiti varsto Respublikinės duris... Sigitas GUDŽIŪNAS, Antanas JUSČIUS, Aura MAČIULYTĖ ir kiti Istorijos fakulteto studentai, iš viso 9 parašai.
SIENINĖ SPAUDA IR VIENOS DIENOS ĮSPŪDŽIAI
Daug mažų laikraštėlių... Dūzgė liftas ,aidėjo betoni niai laiptai. Prasidėjo pertrau ka, ir pašėlusiai gera buvo dairytis po tą margą linksmą žmonių būrj, kur tūkstančiai įdomių minčių, sumanymų, abejonių. Kur jos nutūps? Gal bus išsakytos susirinkime, įra šytos sienlaikraštyje? Kad tik neužgęstų.. . Mes ėjom, kei tėsi stendai, laikraštėlių pava dinimai, stabteldavom, nors daugumas skubėjo pro šalį. Buvo pertrauka, bet su mumis sustodavo retas. Žinoma, čia jie kasdien, išskaitė, ko gero viską iki paskutinės raidelės. Tikėkime, kad taip.
Ar ne vidurdienis dabar, o ryte pradėjom kelionę po bendrabučius ir fakultetus. Prieš mėnesį komjaunimo ko mitetas, „Tarybinis studentas" ir studentų profsąjungos ko mitetas paskelbė universiteto sieninės spaudos apžiūrą. Taigi, nutarėm žvilgterėti, kaip išrodo mūsų maži laik raštėliai, kurie kabinami ant sienų, vieni pačiose mato miausiose vietose, kiti — ne itin tinkamiausiose. Pusdienis pravaikščiotas, galim atsisėsti čia, naujame studentų mieste lio pastate, kur pro didelius stiklo lakštus, įrėmintus aliu minio konstrukcijom, krinta pilka žiemos šviesa. Gerai matyti Pramonės ekonomikos fakulteto koridorius, ta vieta, kur turėtų kaboti „Žingsnių" laikraštėlis, bet jo nėra, sako keičia, kabins naują numerį. Skaityk, nepasisekė mums.
Sėstelėkim ir pamąstykim, o ką tartų eilinis skaitytojas? Ar žino jis redkolegijos pa stangas, ar vertins tik rezul tatą? Bene viena teisininkų „Justitia" nurodo redkolegiją. Ki tų gali tik spėlioti, kas lei džia laikraštėlį, kas per žmo nės paruošė numerį. Tik XI-2 bendrabučio finansininkų „So liaris" nurodo periodiškumą, o kiti kada išleisti — gali apgraibom spręsti. Matyt, mū sų mažiems laikraštėliams rei kėtų nustatyti privalomą pe riodiškumą: naujas numeris kas 2—3 savaites. Tai draus mintų leidėjus, išloštų ir skai tytojas. Siūlytina dar viena iš eitis: didelį sienlaikraštį at naujinti dalimis. Dažniau ga lima keisti įvykių apžvalgas,
informacijas. Spauda turi būti veiksminga, tokia netaps, jei kabos po mėnesį ir daugiau pasenę dalykai (kaip X-3 bendrabučio prekybininkų „Merkurijus", VIII bendrabu čio istorikų „Olandukas", iš dalies Medicinos fakulteto „Tarybinis medikas" ir kt.).
Visiškai neaišku, kokius tiks lus turi trečiajame ir šeštaja me bendrabučiuose iškabinti įstiklinti stendai be pavadini mo (I), kur ranka perrašyti keli žinomų poetų eilėraščiai? III bendrabutyje leidžiamas stendas „Pasaulio panorama": čia supažindinama su svarbes niais planetos įvykiais. Gali ma ginčytis, ar reikia pana šių stendų, be to, verčia abe joti ir faktų ar kūrinių atranka, operatyvumas. Gerai, tegu jį žmonės leidžia, bet fu, bran gus skaitytojau, sustojęs bend rabučio ar fakulteto fojė, tu ri iš laikraštėlių sužinoti ir tai, kas dedasi čia pat, tavo na muose. Tave labai gražiai in formavo apie prezidento rin kimus JAV, bet ar tau papa sakojo, ar parašė apie kurso saviveiklos vakarą, pasiruoši mą sesijai, susitikimą su žy miu mokslininku ar „karštą" susirinkimą grupėje, ar tu ži nai, kas geniausiai mokosi ar daugiausiai tingi tavo fakul tete? Tu, brangus skaitytojau, būsi visai teisus, jei būtent šito nerasdamas peiksi laikraš tėlius. Keista, bet studentų laikraštėliai mažiausiai rašo apie daugybę čia pat vykstan čių įdomiausių dalykų, beveik neužsimena apie studijas. Kai studentai nežino viso to ar dar daugiau (kas yra ar vyksta universitete), štai tada ir suabejoji, kam dar mums tai — koks žmogus buvo aukščiausias pasauly (palygink IV bendrabučio sienlaikraštį). Laikraštėlio redkolegija gali daug — du trys žmonės kas mėnesį prirašyti primarginti didžiausius vatmano lapus. Redkolegija nieko negali — jeigu nerašo skaitytojai, jei gu komjaunimo biuras ar bendrabučio taryba tik „pa tvirtino" atsakingus už vaiz dinę agitaciją ir tuo viskas baigėsi: nesudarinėjami pla nai, nekontroliuojamas jų vykdymas, nesirūpinama idė jiniu laikraštėlių lygiu, jeigu patys aktyvistai nepriprašomi
pasisakyti. Šimtą kartų teisi „Prekybininko" redkolegijos pirmininkė M. Pakeltytė, sa kydama taip: „Nelengva iš leisti naują „Prekybininko" numerį. Svarbiausia tai, kad studentai labai nenoriai rašo straipsnius, atranda tūkstan čius kliūčių. Apie savanorišką rašymą nėra ko kalbėti. Labai dažnai sienlaikraščio paruoši mas užsitęsia, nes negaunam laiku straipsnių. Maža ir dės tytojų pagalba. Iki šiolei pa dėjo tik Dekanas ir SMD moksliniai vadovai. Norėtųsi daugiau matyti sienlaikrašty je straipsnių, kuriuose dėsty tojai vertintų studentų rengir ius".
Taip, honoraras čia nemo kamas, bet įgyjamas už pini gus vertingesnis daiktas: dė kok dėkodamas, brangus skaitytojau, kad redkolegija tave judina, prašo, maldauja, verčia rašyti j laikraštėlį. Ji tave moko ir reikšti savo nuomonę, savo požiūrį, ginti jį, vertinti įvykius. Didelis da lykas to išmokti. Tikėk, kada nors gyvenime tu ačiū sakysi to mažo laikraštėlio redakto riams, kad budino tavyje pi lietį. To pilietiškumo, reagavi mo į įvykius ne tik užsieny je, bet pirmiausia čia, kai pramiegami ištisi studijų (ir gyvenimo, jauno, gražaus!) mėnesiai, kai rūkoma ir šiukšlinama kur papuolė, kai nemokama gražiai šokti, kai vaidinam biurokratus ir t .t. — juk visas blogybes labai gerai mato jauni žmonės, tai gi tos pilietinės drąsos pasa kyti „ne" dažnai trūksta mums patiems, o ką jau bekalbėti apie laikraštėlius. Šioje vieto je ant garbės pakylos galė tume užkelti X bendrabučio II korpuso PEF „Spyglį" — jis nesivaržo viešai pasakyti, kad 13 kambarys (merginų!) šiukšlinas, kad baisu užeiti ir j 17, 42, 43 kambarius, ir ap sileidėlių pavardės išrašytos — raudonuokit prieš visą bendrabutį. Konkretų adresa tą turi ir IV bendrabučio „Plunksnos" kritika. Bet dar daug satyrinių laikraštėlių — ir „kaktusiukų", ir „lazerių" — rodo tik bendrabučio tary bos ir redkolegijos negalią. Reikia rašyti apie pirmūnus, propaguoti jų — darbščiųjų — kultą, bet negalima nuty
DALYVAUKIME INFORMATIKOS VIKTORINOJE Jau ketvirti metai Informatikos kursas, kurį vyr. dėst. A. Kancleris skaito per televiziją, baigiamas viktorina. Šiais metais ji bus dviejų turų. Pirmajame ture reikia atsakyti raštu j šiuos klausimus: 1. Kodėl žmogus negali gyventi be informacijos? 2. Kur buvo publikuotas aforizmas: „Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją". Kas šio aforizmo autorius? 3. Per kiek laiko Jūs galite perskaityti 25.000 puslapių (apie 1.000 autorinių lankų) tekstą? 4. Iš kokių pagrindinių komponentų susideda Jūsų in formavimo sistema? Nubraižykite jos modelį. 5. Tikas yra I kurso studentas. Kaip atrodys jo asmeni nė informavimo sistema 1983 metais? Atsakymus (nurodyti pavardę, vardą, fakultetą, kursą ir savo adresą) siųskite iki gruodžio 15 dienos šiuo adresu: 232054, Vilnius, Saulėtekio alėja 9, Vilniaus universitetas, II korpusas, Mokslinės informacijos katedra, informatikos televizijos viktorinai. Pirmojo turo nugalėtojai bus pakviesti j antrąjį, kuris vyks Respublikinėje bibliotekoje gruodžio 22 d. Šio var žybų rato uždavinys — nustatyti, kaip dalyviai moka su sirasti informaciją, t. y., kaip sugeba pasinaudoti bibliote kos informaciniu aparatu. Antrasis varžybų turas bus trans liuojamas per televiziją, jo dalyviai — studentai pagal žiu ri rekomendaciją gaus Informatikos pagrindų įskaitą. Nu galėtojų laukia ekskursija j broliškas respublikas, vertingos atminimo dovanos. Kad teisingiau ir kvalifikuočiau galėtumėte atsakyti į vi sus viktorinos klausimus, pasinaudokite literatūros sąrašais, kurie iškabinti fakultetų skaityklose. Linkime sėkmės vikto rinoje! St. ZINKEVIČIUS
KAINA 2 KAP.
I
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
lėti ir apie tinginius, chuliga nus, trūkumus. Kritika bus veiksminga, turės auklėjamąją reikšmę, kai mes stengsimės informuoti skaitytojus, kaip reaguota į mūsų straipsnelį ar karikatūrą. Taigi, sėdim ir galvojam — ir taip, ir anaip. Daug gerų laikraštėlių yra: sakykim, „Prekybininkas", „Justitia". Rašo apie reikalingus daly kus: geriausią grupę, ateisti nį darbą, saviveiklos rūpes čius. . . Gražus ir operatyvus teisininkų stendas „60 spar taus darbo savaičių Didžiojo Spalio 60-mečiui". Medikai, va, tokį pat stendą užgrūdo už pianino, gal ir gerai pa darė: vis viena labai jau se nas. . . Apskritai, daugeliui komjaunimo biurų reikėtų su sirūpinti šiais stendais: pavė luotai ir neišvaizdžiai pasa kojama apie lenktyniavimą — taip menkinamas jo viešumo efektyvumas. Istorijos fakulte to „Metraštis" labai jau sąži ningai stengiasi visus fakulte to džiaugsmus ir bėdas apra šyti, ir ne bet kaip, sąmojin gai, išradingai tai daro. Finan sininkų „Jaunatis" — tai ir aktualūs straipsniai, ir skelbi mai kartu.. . Medikai pasirin ko labai gerą formą papasa koti apie fakulteto X kom jaunimo konferenciją: išleistas fotostendas, parašai po nuo traukomis — svarbiausios pa sisakymų mintys. Apie aktua lius dalykus rašo" IV bendra bučio „Curriculum vitae" (ry tinę mankštą, buitinio sekto riaus veiklą), penktojo — „Avė vita" (jame, be kita ko, K. Trainavičius pasakoja apie „60 spartaus darbo savaičių" — ko pasigedome likusiuose laikraštėliuose).
liam šalies darbe. Kiek veda mųjų prirašom (tiksliau, nurašom iš kitų leidinių, nes taip lengviau) įvairiom progom. Pagalvokim, šventė ne vien dėl to, kad sukako 60 ar 30 metų. Šventė tai — ką mes padarėme per tuos metus, kaip subrendome. Kiekvienam iš mūsų šventė — tai mano atliktas darbas, jausmas, kad aš esu šalies šeimininkas ir darbininkas kartu. Štai apie tai rašykim švenčių proga. Laikraštėliams reikia kreipti akį ne tik į tai, ką rašyti, bet ir kaip. Ieškoti to, kas efek tyviau veiktų žmogaus sąmo nę. Emocijų galia, sako, poveikesnė už formules ir skai čius. Mūsų nuomone, apie tai pagalvota Gamtos fakultete. Koridoriuose, laiptų aikštelėse — daugybė vaizdinių priemo nių, atspindinčių įvairiapusiš ką fakulteto gyvenimą: plaka tai, šūkiai, stendai, nuotrau kos paruošti apgalvotai, jie kryptingi, patrauklūs vizualiai. Visam tam kontekste neblogai išrodo ir „Tarybinio gamtinin ko" laikraštėlis.
. . .Sugrįžom mintimis ten, iš kur pradėjom tos dienos pa žintį su mūsų laikraštėliais,— į Gamtos fakultetą. Ir nuta rėm, sėdėdami čia, studentų miestelyje, kur dailūs pastatai, gražūs studentai, ir dar dau gybė gražių daiktų, kad labai jauku ir senam pastate (tiesa, jis dabar suremontuotas) Čiur lionio gatvėj. Ateikim čia ir pasimokykim, kaip vaizdinė mis priemonėmis įtikinėti (tai jų paskirtis). Visi pasimoky kim, kaip rūpintis jų turiniu, idėjiniu lygiu, veiksmingumu, įtaigumu, tematine įvairove, Filologai septintajame pa kaip visa tai derinti su fakul ruošė neblogų fotostendų teto specifika. apie bendrabučio vakarą . . .Dūzgia liftas, kyla aukš „Žaltvykslėje", apie žygį po Žemaitiją. Deja, daug kur tyn laiptai. Ką pasirinkti? Gal bendrabučiuose kabo ir tušti senovinį kelią — jis, tiesa, stendai, vienur kitur ir sienos sunkesnis, bet daugiau matai. nuogos. Ir taip daugelį gyvenimo die Finansininkai leidžia foto- nų pralekiam tarsi lifte. Tagu stendą „TSKP XXV suvažiavi mo nutarimus įgyvendinsime". ši diena būna maloni išimtis: Gauna ELTOS nuotraukas apie šiandien pasirodė naujas sien svarbiausius respublikos gy laikraščio numeris ir mes su venimo momentus ir jas iškli ramia sąžine (laikas ne vel juoja. Gamtos fakultete irgi panašūs stendai — „Fakulte tui!) sustojam prie jo.
to uždaviniai, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus", „Fakulteto pasiekimai IX penkmety". Nuotraukos, diag ramos, skaičiai supažindina su fakulteto darbais ir uždavi niais, būtent tuo, kas svar biausia čia besimokančiam ar dirbančiam. Labai gerai — žinoti savo vietą visam dide
Skelbimai Šiandien, gruodžio 10 d., 19 vai., j centrinius rūmus
REDAKCIJOS ADRESAS:
Kas galvoja, kad donorystė kenksminga sveikatai, labai klysta. Pavyzdys — gydytojas A. Bartkevičius. Jis jau yra davęs 20 litrų kraujo — tai 4 kartus daugiau, negu jo
(prie „Tarybinio studento" redakcijos) kviečiami rinktis visų Universiteto sienlaikraš čių redkolegijų nariai. Vyks seminaras apie sieninės spau dos tikslus ir uždavinius.
L. ŽILINSKAITĖ PEF IV k. studentė
kulteto germanistais. Neseniai
Albertas TRUMPULIS į svečius pas studentus buvo studentų profkomiteto atvykę artistai, kurie suren pirmininko pavaduotojas, gė įdomų koncertą.
Algis KUSTA
turi pats žmogus. Vargu, ar kas iš buvusių susitikime ga lėtų pasakyti, jog tai yra pa kenkę gydytojo sveikatai. Manau, kad gyvas,. agituo jantis gydytojo A. Bartkevi čiaus žodis surado kelią į stu dentų širdis.
atsarga, iš 1000 gyventojų 50 turi duoti kraujo
Baigėsi seminaras, o mes likome auditorijoje. Jau „pa kvipo" studentiškų dienų pa baiga, kaip paskutinį kartą nedalyvausi vis didesnį po puliarumą įgyjančiame fakul teto kursų vakare? . . .Siūlė visi. Į .pertraukos pabaigą iš labiausiai vertų dėmesio buvo ir Ali-Babos istorija, likusi mums tolimoje vaikystėje. Beribė studentų fantazija padarė savo, ir gimė nauji senos pasakos hero jai. .. Čia dar „iškilo aikš tėn" faktas, kad pasakoje nė ra muzikos. Mūsų grupė — ir be dainos? — taip nebū na. .. . . .Šuoliais žirgu lekiantis Ali (kol kas jis dar didelis vargšas studentas ir kiauros kišenės dar jo...), grakščioji (ir ne tokia jau neigiama) Sezamo vedėja, svajingumo kauke prisidengę, bet iš es mės (klastingi (gerai, kad tik 3) plėšikai. .. Ir visi dainuo ja. Penketai reiklios komisijos kortelėse reiškė konkurso nu galėtojų. .. tortą. Man atrodo, jis atstatė netgi dalį nervi nių ląstelių, netektų besiruo šiant vakarui. Dabar, kaip ir po tikros premjeros aprašymo, turėtų sekti vaidmenų atlikėjai. Juos visi besidomintys galėjo rasti vakare išplatintose progra mėlėse. Ten — mūsų visų dvidešimt keturių vardai. Norime nuoširdžiai padėko ti visiems už plojimus. Ačiū ir jums, musų „pirmokai", už įteiktą originalų vainiką. Jūs išreiškėte viltį tapti tokiais, kaip mes. Ką gi, tegu taip ir bus. Teatsiras daugiau tokių linksmų ir liūdnų, skirtingų ir panašių studentų, kaip mū sų pramonės planavimo spe cialybės IV kurso pirmojoje! Praėjusiais mokslo metais buvome geriausios Universite to akademinės grupės kon kurso prizininkai. Matote, ne pėsti visur.
Antri metai bendradar Gediminas KALČINSKAS LLKJS Universiteto komiteto biauja Operos ir baleto teat sekretoriaus pavaduotojas, ro jaunimas su Filologijos fa
Donorystė — kilni pareiga Praėjusią savaitę Istorijos fakulteto studentai susitiko su gydytoju garbės donoru A. Bartkevičiumi. Tai buvo vienas iš jdomiausių ir naudingiau sių susitikimų, surengtų šie met. Įdomiame gydytojo A. Bart kevičiaus pasakojime apie kraujo svarbą žmogaus orga nizmui išryškėjo mintis, kad kiekvieno sveiko žmogaus kil niausia pareiga — bent kar tą per metus duoti savo kraujo, kurio neišpasakytai reikia ligoniams, sužeistiems. Yra paskaičiuota: tam, kad ša lis būtų apsirūpinusi kraujo
PO PASKAITŲ
Šią savaitę Istorijos fakul tete nemaža studentų pareiš kė norą būti donorais. Tiki me, kad visi studentai, galin tys duoti kraujo, atvyks į Res publikinę kraujo perpylimo stotį. A. SVINKŪNAS IF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
Šiandien (XII. 10), 20 vai., Filologijos fakulteto 92-ojoje auditorijoje kultūros veikėjo, kraštotyrininko Jono Basana vičiaus 125-ųjų gimimo meti nių minėjimas. Kviečiame!
Komjaunimo komitetas
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Kraštotyrininkų klubo valdyba
Už aktyvų darbą, šefuojant Filologijos fakultetą, komjau nimo biuro Pagyrimo raštais buvo apdovanoti Operos ir baleto teatro vyr. baletmeis teris E .Bukaitis, baleto artis tai J. Katakinas, A. BeliuKevičius, A, Semionovas ir kt. Nepamiršome ir mūsų fakul teto entuziastų — Vokiečių filologijos katedros dėsrt. A. Zamadko bei vokiečių k. ir lit. spec. komjaunimo organi zacijos sekretorės D. Siurkutės. Atrodo, kad bendradarbia vimas įgauna naujas ir rea lias formas. Vokiečių k. ir lit. specialybės komjaunimo biuTO atstovai neseniai daly vavo Operos ir baleto teatro komjaunimo organizacijos ataskaitiniame - rinkiminia me susirinkime. Bus sudaryta ir pasirašyta šių dviejų ko lektyvų bendradarbiavimo su tartis. R. NIPRIKAITĖ III k. germanistė
Rusų kalbos katedra ql-
liai
užjaučia
GALNAITYTĘ
dėl
tėvo
mirties.
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz.
(
LV 15275
docentę E.
Užs. Nr. 3606
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA