&
r<\ X
%
o
•3
DAUG LAIMĖS NAUJUOSIUOSE. DAUG DŽIAUGSMO IR SĖKMES. daug
5
Šviesių
dienų.
DAUG SAULĖS IR GIEDROS. DAUG DAUG VISO GERIAUSIO GYVENIME JUMS
LINKI „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA
vuų &AUU MOLETAMl, VUNYUTtBl
CARA/BIOIS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSI TETO PROFESORIAMS IR DĖSTYTO JAMS, VISIEMS DARRUOTOJAMS IR STUDENTAMS GERBIAMIEJI KOLEGOS, eina paskutinės 1979-ųjų metų dienos, — metų, pa žymėtų naujais darbo lai mėjimais .politiniu ir vi suomeniniu pakilimu. Pa siekta reikšmingų rezul tatų kovoje už taiką ir tautų saugumą, socialinę pažangą. Ypač reikšmingi šie metai buvo mums, Uni versiteto darbuotojams. Jie ilgam pasiliks atmin tyje kaip didelio susitel kimo, Įtempto darbo ir entuziazmo metai. Jubilie jiniai metai. Vilniaus uni versitetas minėjo savo keturių amžių sukakti. Ju biliejumi siekėme pagerb ti mūsų pirmtakų darbus ir nuopelnus, prisiminti Lietuvos mokslo ištakas bei istorinį kelią, parody ti, ko pasiekė kartu su visa Lietuva Vilniaus universitetas Tarybų val džios metais. Ilgą laiką gyvenome vienu lūkesčiu — būsimu jubiliejumi. Jo artėjimą pažymėjome pačiais įvai riausiais renginiais, prasi dėjusiais jau prieš keletą metų ir išėjusiais toli už Universiteto sienų. 1979aisiais jam skyrėme visus savo darbus ir laimėji mus. Rugsėjo mėnesį įvy ko iškilmingas Universite
Nr. 39 (1104|
1979 m. gruodžio 28 d.
to sukakties minėjimas. Kaip rodo atsiliepimai, tai buvo įspūdinga šventė, kurios atgarsius gausūs svečiai išnešiojo po pla tųjį pasaulį. Tos kelios dienos tapo viso miesto švente, o Vilniaus univer siteto jubiliejus — visos respublikos mokslo ir kul tūros triumfu. Tačiau svarbesnis už šventės blizgesį tas paki limas ir susiklausymas, lydėjęs mus visus jubilie jinius metus. Reikia pri pažinti — nelengvi buvo metai. Remontas ir res tauravimas .taikos trikdė įprastą darbo ritmą. Ant Universiteto kolekyvo pe čių gulė visa ruošimos! jubiliejui kasdienybė. Mū sų darbuotojai parodė didelę kantrybę ir ištver mę, atsidavimą bendram reikalui. Kaip reta kada aiškiai buvo justi, kad Universitetas yra vienin gas kolektyvas, jungia mas bendrų tikslų ir sie kimų. Sis vienos šeimos jausmas — labai brangus ir vertintinas, ir Naujųjų metų proga linkiu visada jį prisiminti ir saugoti. Jubiliejiniai metai buvo rimta mūsų darbo ataskai ta. Sukaktis davė nepa kartojamą progą apžvelg ti, kokia Universiteto is
torinė reikšmė, ir ypač kokia vieta ir svoris |am tenka šiandieninėje vi suomenėje. Didelius mūsų Universi teto nuopelnus rodo ofi cialus pripažinimas. 1978aisials metais tapome sąjunginio socialistinio lenktyniavimo nugalėto jais. Už reikšmingus mokslo ir mokymo laimė jimus, taip pat 400-ųjų {kūrimo metinių proga Universitetas apdovano tas Tautų draugystės or dinu. Jubiliejaus proga grupė darbuotojų apdova nota Tarybų Sąjungos or dinais ir medaliais, res publikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo gar bės raštais, grupei suteik ti nusipelniusiųjų vardai. Išvakarėse Vilniaus uni versitetas priskirtas prie pirmaujančių šalies aukš tųjų mokyklų, vykdančių svarbius mokslinius tyri mus. Tai aiškiai parodo dabartinio Vilniaus uni versiteto svorį, įame vyk domų darbų mastą ir ver tę. Šie metai — dvigubos sukakties metai. Kovo 13 d. suėjo 60 metų, kai bu vo paskelbtas istorinis „Dekretas dėl Darbo uni versiteto Vilniuje atida rymo", pradėjęs naują etapą senojo Vilniaus universiteto istorijoje. Nors tada šis dekretas ne buvo įgyvendintas, nuo jo mes skaičiuoĮame Vil niaus universiteto atgimi
mą. Todėl minėdami įsteigimo keturlšimtmetj, kartu minėjome atkūrimo 60-ąsias metines. Tai bu vo tarybinio Vilniaus uni versiteto šuolio, per ke letą dešimtmečių pasiektų aukštumų apžvalga. Komunistų partija ir ta rybinė vyriausybė skiria daug dėmesio aukštojo mokslo vystymui, moksli nių tyrimų intensyvini mui, Nuolatinį rūpinimąsi ir pagalbą patiria ir mū sų Universitetas. Tai ypač išryškėjo ruošiantis |ublliejui. TSKP Centro Komi tetas ir TSRS Ministrų Taryba, taip pat respubli kos vyriausybė ne tik pritarė mūsų planams švęsti sukaktį, bet sutei kė didelę konkrečią pa galbą. Be jos mes nebū tume įstengę organizuoti šitokio masto renginį. Nuoširdžiai talkino dau gelis ministerijų, įstaigų, žinybų. Universitetas kaip niekada atjaunėjo, pratur tėjo, pasipuošė. Už tai mes visiems esame nuo širdžiai dėkingi. Didžiausios padėkos verti paties Universiteto žmonės. Jiems teko sun kiausias ir mažiausiai ma tomas darbas — ta dkroji kasdienybė, nuo kurios prasideda kiekviena šven tė. Didelis papildomas krūvis teko prorekto riams. Negailėdami savęs dirbo jubilie|inio štabo nariai, kiti darbuotojai. Ruošiantis sukakčiai, pa
OI* OO 4
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už aktyvų darbą ir visuo meninę veiklą studentų bū riuose Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mas garbės raštais apdovano jo studentų būrių dalyvius ir organizatorius: CERNOVĄ Jevdokiją — Vilniaus valstybinio V. Kap suko universiteto penkto kurso studentę.
Kaina 2 kap.
sireiškė ne viena graži iniciatyva. Labai nuoširdžiai ir įtemptai dirbo dekanai. Dažnai ant jų pečių gulė netgi dvigubas krūvis: prisidėti prie bendrų ju biliejaus darbų ir šalia to organizuoti lyg ir savą, fakultetinį jubiliejų. Rei kia pasakyti, kad fakulte tai tikrai įvairiai ir išra dingai paminėjo sukaktį. Iš pačios geriausios pu sės pasirodė studentija. Kaip reta entuziastingai dalyvavo renginiuose, pa rodė daug išradingumo, atkaklumo, siekdama ver tai prisidėti prie šventės skambesio. Gausiai daly vaudama, studentija buvo drausminga, tvarkinga ir tikrai puošė mūsų visų šventę. Jubiliejiniai metai bai giasi. Atsigręždami atgal matome, kad jie buvo ne eiliniai ilgame Vilniaus universiteto kelyje. Įver tinant nuveiktus darbus, taip pat žymų dvasinį pa kilimą, galima drąsiai teigti, kad jubiliejaus tikslas pasiektas. Univer sitetas pasirodė kaip senų tradicijų ir gražios šian dienos mokslo židinys. Tegul ir ateityje nenublanksta iškovotas pripa žinimas. Su Naujaisiais metais, kolegos! Daug laimės ir džiaugsmo, norų išsipildys mo 1980-alsiais! Rektorius prof. dr. J. KUBILIUS
TRUMPAI Gruodžio 14 dieną įvy ko prancūzų poeto A. Rembo 125-ųjų gimimo metinių minėjimas, ku riame dalyvavo poetai S. Geda ir V. Rudokas, lie tuvių literatūros katedros dėstytojai I. Baužytė ir J. Meokauskas. Dėstyto jas J. Mečkauskas skaitė paskutinio A. Rembo ly rikos rinkinio „Regėji mai" eilėraščius, dėstyto ja I. Baužytė apžvelgė poeto kūrybos raidą. Ana ZABEIGO
12 bendrabučio, pirmo jo korpuso, ketvirto aukš to fojė atidaryta II-ojo žurnalistikos specialybės kurso studentų paroda, skirta tarptautiniams vai kų metams. Iškalbingos Jauniaus Pociaus fotonuo traukos iš ciklo „Kaimo vaikai“, „Kur čempio nai?“, „Tai aš — aukš čiau už visus“, „Peizažas viename Vilniaus sena miesčio kampelyje", „Ie va", Vygando Brajos — „Portretas", „Ruduo", Ri manto Jankausko — „Dviese", „Trise", „Mano meškis" ir kitos. Paroda veiks iki vasa rio mėnesio. Ateityje nu matoma surengti Kęstučio Taločkos autorinę foto darbų parodą „Keturi me tų laikai". Virginija RAUDECKAITE
KIEMO TEATRAS ŠVENČIA ĮKURTUVES Gruodžio 21 d., 20‘ vai. Skamba pirmieji senosios muzikos garsai. Plačiai atsi veria durys — pasirodo Kiemo teatro aktoriai ir, iš kilmingai eidami tarp žiūro vų eilių, užlipa ant ryškiai prožektorių apšviestos sce nos. Taip pradėjo savo nau ją teatrini gyvenimą restau ruota kiemo teatro salė. Jei reikėtų vienu žodžiu nusakyti tą Įspūdį, patirtą at sisėdus j minkštą kėdę aukš ta atkalte, raižiniais išpuoš tą, pagalvotum apie jauku mą, tvyranti malonioj, kaž kuo „teatriškoj" prieblando je. Salės interjeras puoštas medžiu — medinės, daugiabriaunės kolonos, grakščiai remiančios balkonus, medi niai turėklai, ornamentais išraižyti, mediniai ir sietynai. Aktoriai sulipa ant scenos, ir prasideda šventinis „prolo gas“ — ištraukos iš „Herojų pašnekesiai“, „Siena" ir kt.
Sveikiname
JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU:
Dekanas MACKEVIČIUS Jonas Dekanas MERKYS Vytautas Dekanas NEKROŠIUS Ipolitas Dekanas TARVYDAS Rimvydas Dekanas VISOCKAS Petras Prof. JANKAUSKAS Steponas Vyriaus. buhalL AKROMAS Jurgis Doc. BARTASKA Romualdas Vyriaus, bibliogr. BOGUŠIS Vytautas Part. k-to sekr. pavaduot. BAGDONAS Jonas Doc. GOBIS Vladas Doc. CERESKA Bronislovas ČAPLIKAS Algirdas — MTS sk. ved. Kat. vedėjas JASlUNAS Henrikas Kat. ved. KINDURYS Vytautas Doc. LAUCKA Alfonsas Doc. MARCIJONAS Antanas Skyr. virš. NAUDŽIŪNAS Vytautas Doc. PIROČKINAS Arnoldas Doc. RAUDELIŪNAS Alfonsas Doc. Šidlauskas Algirdas MTS viršininkas TRAPULIONIS Artūras Vyr. dėsi. ALEKSANDRAVIČIUS Vidutis
Doc. JOVAIŠAS Albinas' Doc. MISEVIČIUS Gintautas Prof. BARTUSEVICIENIE Aldona Kat. ved. GERMANAS Vaclovas Kat. ved. KUNČINĄ Jonas Doc. KADZIAUSKAS Petras MTS sk. virš. KRAKAUSKIENE Birutė Eugenija Doc. KAROSAS Justinas Kult, klubo vedėjas LEVICKAS Zigmas I sk. viršininkas MICKUS Jonas Vyr. dėsi. MAZELIAUSKAS Eugenijus Doc. NAGEIfĖ Algirdas Vyr. ekonom. TOTORIENE Antanina Direkt. pavad. STRAVINSKAS Antanas, Dlrekt. pavad. BUTKEVIČIENE Birutė Ped. prakt. vad. ŠAKALYS Bronius, Skyr. virš. VYŠNIAUSKAS Anicetas Kat. ved. BIMBA Vytautas Kat. ved. REPŠYS Vytautas, Prof. LAZUTKA Stanislovas, Doc. TAMOŠIŪNAS Viktoras Doc. LAŠKOVAS Jonas Doc. GRIGORAS Vytautas Doc. RAGUOTIENE Genovaitė Doc. ŠARKINIENE Irena Doc. ALEKSIUJ ŪNAS Bronius Doc. VIZBARAS Jonas Doc. GAIGALIENE Zeną Doc. LAUGALYS Feliksas — vyr. dėst. Asist. STAŠAITIS Jurgis Kat. ved. BERNATAVIČIUS Povilas Kat. ved. ŽIUGŽDA Robertas Lab. ved. MEŠKAUSKAS Andrius Doc. URBONAS Viktoras Lab. ved. VALIULIS Algirdas Skyr. ved. RAGELIENE Irena MB skyr. ved. BALTUŠIENE Sofija REKTORIUS
1979-IEJI — TARPTAUTINIAI VAIKŲ METAI V. BRAJOS nuotrauka
Darbuotojams skatinti (Pokalbis su Planavimo ir 25,5 rub. Kaip žinia, kai kufinansų skyriaus viršininku rių laborantų atlyginimas bus J. Kisiellausku). didesnis už dėstytojų atlyginimą. Ar padidėjo dėstytojų at Lapkričio, gruodžio mėne siais aukštųjų mokyklų admi lyginimai? — Dėstytojams ir kitiems nistraciniams, ūkiniams ir kitų kategorijų darbuoto pedagoginiams darbuotojams jams, TSKP XXV suvažiavi atlyginimas nepadidėjo, iš mo nutarimu, padidinti atly skyrus neetatinių dėstytojų, ginimai. Prašau papasakoti kuriems už paskaitą bus mo kiek lėšų išskiriama univer kama vidutiniškai daugiau 40 kap. sitetui papildomai? Ar neiškyla kokių proble ,-r- Mėnesiui VU darbuoto mų, susijusių su atlyginimų jams papildomai Išskiriama padidinimu? — Mokslinių tyrimų sekto 34 tūkstančiai 670 rb., o me tams 416040 rublių. rius ir Probleminės laborato Kiek vidutiniškai pakelti rijos turi išsiversti savo lė šomis. Didėjant atlygini atlyginimai? Atlyginimas padidėjo vidu mams, turime mažinti etatus. tiniškai 18 rb. 99 kap. vie Tai liečia tik mokslo perso nam darbuotojui, išskyrus nalų. pedagoginį personalą. Šiuo metu jau dauguma Atlyginimai vidutiniškai universiteto darbuotojų gavo padidėjo Mokslinės bibliote padidintus atlyginimus. Tai kos darbuotojams — 28 rub., ne tik materialinis paskatini Skaičiavimo centro darbuoto mas? — Nedidelis atlyginimo jams — 27 rb. 90 kap., ad ministracijos darbuotojams pakėlimas labai pakėlė dar binę nuotaiką. Manome, kad — 17 rb. 80 kap. Vyr. laborantų atlyginimas tai paskatins mūsų darbuo padidėjo 30 rublių, laboran tojus dirbti dar geriau. tų — 20 rublių, o meistrų — Kalbėjosi Ilona IKAMAITfi
SESIJA SESIJA Pirmakursių biologų pedagoginės grupės kura torius, vyr. mokslinis bendradarbis K. Žukas pa sakoja: — Surengėme susirinki mą „Pasiruošimas žiemos
sesijai". Kol kas viskas juda lyg sviestu patepta. Šaunūs grupės vaikinai ir mergino-. Tie, kurie pripratę sis temingai mokytis, nepasi tenkinti paviršutiniškomis žiniomis, universitete ne pasikeitė. Liko smalsūs — neužtenka vien paskaitų,
Tai vis buvusio repertuaro, kai teatras dar neturėjo sa vos nuolatinės pastogės, spektakliai. Skamba rimuotos padėkos žodžiai visiems, padėjusiems „restauruoti, išda žyti, nulakuoti, papuošti" šią jaukią salę, visiems, taip be sirūpinusiems, kad studentų teatras iš kiemo persikeltų po stogu. „Prologas" artėja į pabai gą. R. Venckus, kiemo teat ro senbuvis, Iškėlęs visiems parodo paprastų paprasčiau sią buitinį plaktuką, pajuo dusiu kotu, tik iškilmingai raudonu kasplnuku perrištą. Juo rektorius proiesorius J. Kubilius (kala j sceną pa skutiniąją vinį. Raudona gal vutė išskirsianti įą Iš kitų. Prasideda naujas teatro gyvenimo etapas. Dar žiūro vai šį vakarą pamalė Juo zo Marcinkevičiaus dramos „Keistuolių akademija" prem jerą. A. NEVIERA
J. Pociaus ir V. Brajos . nuotraukose šventės akimi tkos.
žinijieCių ataskaitinė „Išugdyti naują žmogų — aktyvų komunistinės visuome nės kūrėją, kūrybingą, dva siškai turtingą ir harmoningai išsivysčiusią asmenybę — tai mūsų partijos programinis siekimas, šio uždavinio įgy vendinimas labai priklauso nuo „Žinijos" draugijos veiklos ,nuo jos kiekvieno nario individualaus indėlio,” — tokiais žodžiais LTSR „Ži nijos" draugijos universiteto organizacijos pirmininko pa vaduotojas J. Markulis pra dėjo ataskaitinę organizacijos konferenciją, kuri įvyko gruo džio 12 d. Rektorato posė džių salėje. Darydamas pranešimą, prof. J, Markulis susumavo univer siteto žinijiečių trejų metų veiklos rezultatus. Yra kuo pasidžiaugti. Per ataskaitinį iaikotarpj perskaitytos 13268 paskaitos, organizuotos 699 išvykos į mūsų respublikos miestus bei rajonus. Universi teto jubiliejaus proga per skaitytos 884 paskaitos. Ren giniuose 61 kartą dalyvavo profesoriai bei daktarai, 266 kartus mokslų kandidatai ir docentai. Paskaitų įvairumą nulėmė svarbiausi mūsų gy venimo įvykiai: TSRS naujos Konstitucijos priėmimas, Di džiojo Spalio 60-metis, Tarp tautiniai vaikų metai. Atsi žvelgiant j nūdienos aktuali jas, buvo skaitytos paskaitos įvairiais kalbos ir literatūros, ekonomikos, gamtos apsau gos klausimais. Liaudies universitetų orga nizatoriai, pranešėjai taip pat daugiausia VU lektoriai. Sėkmingai dirba gamtos ap saugos fakulteto filialas, iš leidęs per trejus metus 183 absolventus. Matematikai ir fizikai parengė programą tiksliųjų mokslų liaudies uni versiteto fakultetui, kur kels kvalifikaciją inžinerijos dar buotojai. Gerai dirba Jaunų jų lektorių mokykla, antrus melus vadovaujama ekonomi kos kandidatės L. Jurgienės. Veikia jaunųjų chemikų mo kykla sostinės moksleiviams, neakivaizdinė jaunųjų mate matikų mokykla. „Žinijos" draugijos nariai be paskaitų, aktyviai daly vauja moksliniame metodi niame darbe. Išleista nemaža tekstų „J pagalbą lekto
riui", dar daugiau jų recen zuota. Baigta visuomeninė lektorių atestacija. Draugijos pirminės organizacijos lau kia atsakingas darbas — na rio bilietų keitimas. Universitete yra 17 pirmi nių organizacijų, kurios šiuo metu vienija 714 narių. Val dyba (pirmininkas doc. J. Grigonis) sprendžia uždavi nius, numatytus bendrame universiteto komunistinio auk lėjimo kompleksiniame darbo plane. Valdyba palaiko tamprius ryšius su partine ir komjaunimo organizacijomis, taip pat su Rektoratu ir fa kultetų dekanatais. Pasisakiusieji lietė pagrin dines šios organizacijos dar bo problemas. — Nejaugi filologų nedo mina fizikų pasiekimai, o jų — kalbos ir literatūros klau simai? Kodėl nėra glaudaus ir pastovaus bendradarbiavi mo tarp fakultetų? — klausė susirinkusiųjų filologė doc. G. Baužytė. Juk mūsų klausy tojai — studentai — žmonės, kuriuos domina visa, kas nauja, negirdėta. šiai gamtininkai (apie juos pasakojo GF doc. R. Kaz lauskas) — labai aktyvūs. Jie gamtos apsaugos skyriuje at lieka pagrindinį vaidmenį: rašo daug populiarių straips nių, dalyvauja, leidžiant įvai rius leidinius, padeda tirti draustinius. Paskutiniu metu dalyvauja rengiant TSRS paukščių atlasą. Žinijiečiai turi atkyviai bendradarbiauti su studentais. „Žinijos" draugijos univer siteto organizacijos nariams padėkojo už nuoširdų darbą ir įteikė apdovanojimus kon ferencijos svečiai — Vilniaus miesto „Žinijos" draugijos pirmininko pavaduotoja J. Matiukienė, LTSR respublikos valdybos mokslinis sekreto rius R. Zamulaitis. Draugijos nariai furj kuo pasidžiaugti — darbas atlik tas didelis ir naudingas. Ir ateityje, kaip pasakė prof. J. Markulis, skleisdami žinias po visą respubliką, jie vado vausis H. Heinės žodžiais: „Viduj žvaigždės — išorėj šviesa, viduj tuštuma — iš orėje tamsa".
dalyvauja įvairiuose moksliniuose būreliuose. Para teturi 24 valandas, ir jos, deja, neištempsi. O suspėti reikia ir norisi visur. Grupės komjauni mo sekretorius B. Galva nauskas, seniūnas A. Gri cius ir kiti aktyviai da lyvauja visuomeninėje
velkio i e. Prieš sesiją pirmo kur so biologai — pedagogai nusiteikę optimistiškai. O kaip bus po jos? Tikėki mės kad taip pat ir palinkėkim sėkmės.
Limina KEPALAITĖ Birutė JONU5KAITĖ
Jolanta MASANDAViClOTĖ
Visi skaitome „Komjau nimo tiesą", bet ne vi siems teko susipažinti su laikraščio redaktoriumi V. Chadzevičiumi. Po il gų „atakų" redakcijoje ir gausių telefoninių skam bučių redaktorius visgi sutiko ateiti j• svečius ir pasidalinti įspūdžiais po įvairias užsienio šalis. Susitikime redaktorius papasakojo apie „Kom jaunimo liesos" istoriją, žmones, dirbusius ten, laiškus, ateinančius į re dakciją. Sužinojome, kad tai vienas seniausių kom jaunimo laikraščių Sąjun goje. Šiais metais „Kom jaunimo tiesa“ šventė 60 mėtį. „Komjaunimo tiesą“ skaito jaunuoliai maž daug iki 25 ir vyresni kaip 45 melų žmonės. Redaktorius pasidalijo įspūdžiais iš trijų šalių. Viską kur ten išpasakosi. Japonija. Redaktorius turėjo nuvežti lietuvio
profesoriaus laišk:, lietuviškai kalbančiam japonui profesoriui. Turėjo to japono adresą. Tik kam jis reikalingas, jei Japonijoj namai be numerių? Miestai suskirstyti i aiški-
jam atsakyti. „Bet nemanykite, kad japoniukai išdykę! — pastebėjęs mūsų šypsenas, paneigė mūsų abejones redaktorius. Ir pridūrė: — Jie patys mieliausi vaikai pa,šauly!"
Geriau vieną kartą rus rajonus (pvz. Elektro nikos), o juose gyvenan tys laiškanešiai puikiai pažįsta savo x gyventojus. Jūs manote, kad čia žmo nės keliasi į naujus bu tus? Anaiptol. Japonijoje pakeisti butą arba darbo vietą — didžiausia nuo dėmė. Taigi, jei tavo se neliai, tėvai dirbo toje įstaigoje, ir tavo likimas aiškus. Bet tai nereiškia, kad ir tavo pareigos turi būti tokios pačios. Įdomus Japonijoje po žiūris į vaikus. Vaikas šeimoje —- dievukas. Tė vai neturi teisės ką nors
NAUJA VALGYKLA
Įdomiai Japonijos mo kyklose vyksta pamokos. Joms laikas nenustatytas, ir todėl pamoka baigiasi, mokiniams pavargus. Teo rinių pamokų beveik nė ra, daugiausia praktinės. Mokyklos turi daug auto busų, ir mokiniai važiuo ja į gamtą studijuoti au galų, uolienų, istoriją. Vertinimo sistema -dešimties balų. Bet pažy mius visi gauna vienodus — juk negalima įžeisti
VISUOMENINIŲ MOKSLŲ KONKURSAS
kitų. Todėl ir baigia mo kyklą visi vienodais pa žymiais, tik kai kurių charakteristikose pridu riama, kad jie mokėsi truputi geriau, negu kiti. Taip vyksta ir varžy bos: kiek dalyvių, tiek lahhėto.jų. Visi užima pir mas vietas. Tik vienas at bėga truputi greičiau, ne gu kiti ir pan. Šioje šalyje, kaip ir ki tose kapitalistinėse, jau nimas kovoja prieš gink lavimosi varžybas, steng damasis užkirsti kelią III pasauliniam karui. De monstracijos dėl taikos paplitusios — šalis dar ir dabar jaučia skaudžias atominio ginklo panaudo jimo pasekmes. Tą vakarą lankėmės dar Filipinuose, Konge. O kitų semestrą mes ke liausime ir kitur. D. DEMSKYTĖ G. GELAŽONAITĖ FilF II kurso studentės
— Kurios universiteto ka tedros pristatė darbus? — Universiteto studentai aktyviai įsijungė į šį įdomų ir naudingą renginį. 60 darbų pristatė konkurse dalyvau jančios TSKP istorijos, Tarpfakultetinė politinės ekono mijos ir Mokslinio komuniz mo katedros, keletas fakulte tų. Aktyviausi pasirodė TSKP istorijos katedros studentai, pristatę 15 darbų. — Kokios konkursinių dar bų temos? — Temose kalbama apie tarptautinį komunistinį judė jimą, jo reikšmę pavergtųjų tautų išsivadavimo kovai, jaunimo kova už taiką ir t. t. Jose atsispindi tai, kas do mina mūsų studentus, kuo jie gyvena. Nugalėtojus Išaiškinti bus nelengva. Geriausius išrinks autoritetinga žiuri — Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Lauksime rezultatų. — Ačiū už pokalbį.
Iki gruodžio 10 dienos, vi si kas norėjo išbandyti suge bėjimus, pagilinti žinias vie noje ar kitoje visuomeninių mokslų srityje, kreipėsi Į Mokslinio komunizmo kated rą. Cla buvo priimami norin čių dalyvauti Visuomeninių mokslų konkurse darbai. Plačiau apie šj renginį pa prašėme papasakoti universi teto SMD Tarybos narį, Mokslinio komunizmo kated ros asistentą Edvardą Kriš čiūną. — Kas organizuoja šj ren ginį ir kokios aukštosios mo kyklos jame dalyvauja? — Sį renginį organizuoja respublikos Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mlnisterjia. Dabar vyksta Vil niaus miesto turas, kuriame dalyvauja visos aukštosios mokyklos. Kalbėjosi Danutė MISUTYTE
Neseniai istorikus ir psichologus, žurnalistus ir filologus svetingai sutiko valgykla, ką tik duris at vėrusi M. Daukšos kiemelyje. Vygando Brajos nuotraukoje: pirmieji naujosios valgyklos lankytojai. APIE BALTĄ CHALATĄ merginos Vilniaus miesto trečiojoje klinikinėje ligoninėje buvo įprasta diena. Ėjo koridoriu mi trys merginos, kaip su pratau iš jų kalbos, studentės filologės iš universiteto, at liekančios ligoninėje prakti ką medicinos seserų kvalifi kacijai įgyti. — Padėk man nusimest tą igrisusį chalatą, — kreipėsi viena i draugę. Nuščiuvo ligoniai, nutilo su jais kalbėjęs gydytojas. O
lyg niekur nieko nužingsniavo prie rūbinės. Nejaukią tylą nutraukė seny va moteriškė: — Nepykit, gydytojau, mergaitė nepagalvojo, ką sa ko. . . Žodis žeidžia stipriau už akmenį. Todėl, prieš ii pasa kant. būtina gerai pasverti, apgalvoti.
Redakcijos prierašas. Kvie čiame skaitytojus Išsakyti sa vo mintis apie ši trumpą rašinuką, išspausdintą gruodžio 19 d. „Tiesoje".
ChF studentei Zitai PET RAUSKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 770080, išduotą MaF Dingus) studento pažymėji studentei Birutei KAVECKYmą Nr. 761766, išduotą TF TEI, laikyti negaliojančiu. studentei Larisai GALICINAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 741203, išduotą MF studentui Olegui PAULIUKE VIČIUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790438, išduotą
LAUKIA NAUJI DARBAI
„EI, JAUNYSTE, UŽGROKI MUMS MARŠĄ“ Tą dieną Didžioji aula bu vo pilnutėlė. Likus kelioms valandoms iki jubiliejinio VU nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio koncerto, j repeti cijų auditorijas, esančias anapus Didžiosios aulos, rin kosi ansamblio jaunimas ir veteranai, kurie nuoširdžiai spaudė vieni kitiems rankas, daug ką prisiminė. Rodos, taip seniai, metus paskaičiavus, ir taip nese niai, širdim pamatavus, vyko pirmosios ansamblio repetici jos. — Iš pradžių susirinko tik keturios poros, — prisimena J. Didvalis, buvęs šokėjas ir pirmasis vadovas. — Sunkios buvo gyvenimo sąlygos — trūko maisto, šviesos, šilu mos, rūbų, instrumentų, pa talpų repeticijoms. Šokdami viską užmiršdavome, (gauda vome naujų fizinių ir mora linių jėgų. Pradėjome nuo „Kalvelio", o 1944 m. lapkri čio 6 dieną, minint 27-ąsias Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos metines, Švieti mo ministerijos salėje įvyko pirmasis koncertas. Labai jau dinomės, todėl šokdami klydom ir nelabai darniai pritarė mums du smuiką: su armoni ka, bet, to nepaisant, visų veiduose švietė šypsena. Po kelių melų prie šokių grupės prisijungė choras, su siformavo liaudies instrumen tų grupė, kolektyvas išaugo j liaudies dainų ir šokių an samblį. Repeticijos vyko „Tauro" bendrabutyje, prieš svarbesnius koncertus padir bėti tekdavo ir iki vidurnak čio. Drabužių ansambliečiai neturėjo — lininiai baltiniai, sujuosti tautine juosta, teniso bateliai, bet viską atpirkdavo didžiulis entuziazmas, išsilie jęs skambia daina ir trankiu šokiu. — Būdavo linksmų dalykų per koncertus, — prisimena D. Ziugždienė, buvusi an samblio šokėja. — Žiūrėk, šokant „Lenciūgėlį" kuri ir sijoną pamesdavo, tai kita besisukdama atsidurdavo žiū rovų salėje. O kartą, šokant
„Džiugūną" vienas ansam blietis pametė klumpę. Dar 1946 metais Maskvos Sąjunginėje meno saviveiklos apžiūroje ansamblis buvo ap dovanotas VPSCT ir Meno reikalų valdybos prie Minist rų Tarybos Varbės raštu. Da bar, kai kolektyvas švenčia 35-erių gyvavimo metų jubi liejų, prizus, Garbės, raštus galima būtų skaičiuoti dešim timis. Trylika kartų ansamblis tapo respublikoje surengtų konkursų laureatu, ne kartą koncertavo Maskvoje, Mins ke, .Rygoje, po užsienius pa sižvalgė. .. .Bet ne vien prisimini mais pasidalinti ar kilų ko lektyvų nuoširdžių sveikinimų išklausyti susirinko ansamb liečiai. Veteranai (vadinkime juos taip tik sąlyginai, nes ansambliečiai nesenstal) kartu su jaunimu dalyvavo jubilie jiniame koncerte. „Negaliu, kaip jaudinuosi", — prisipa žino A. Gabrėnienė, turėjusi dainuoti solo „Lydu laidu saulelė". Virpulys, kaip ir prieš daugelį melų, perbėgo ir kitų veteranų širdis. Nenu sileisdami energija, linksmu mu trenkė „Pasiutpolkę“, „Leliumų kadrilį" vyresnieji, j jaunųjų pasveikinimą „Tai valia valužė" atsakė anks čiau ansamblyje skambėju siam dainom „Kur giria ža liuoja", „Oi> lygūs tėvo lau keliai". Pilna ansamblio ger bėjų salė nepagailėjo katu čių, susižavėjimo ir pritarimo šūksnių. Universiteto rektorius J. Ku bilius, sveikindamas ansamblį su jubiliejumi, pastebėjo, kad kolektyvas turi gerą nerašytą taisyklę — eiti j priekį, vis ką stengtis atlikti kuo geriau. ■To reikliai siekia ansamblio vadovas r. n. a. V. Aleksand ravičius, choro „vadovėlis" r. n. a. Vyt. Cetkauskas, baletmeisterės r. n. a. E. Mor kūnienė, r. n. a. T. Kalibataitė, orkestro vadovė respubli kos nusipelniusi kultūrosšvietimo darbuotoja D. Cioinskienė. Laima BUTKEVICIOTĖ
AA7-V/ Vm U7A/O
Dįdžįojoje Auloje gruo-, organizuodamas VIJ 400 džio 14 dieną įvyko Uni- metų jubiliejų. Nemažai versiteto darbuotojų prof- nuveikta, tobulinant sąjungos ataskaitinė rin- mokslinį pedagoginį darkiminė konferencija. bą, gerinant dirbančiųjų Profsąjungos komiteto darbo ir buities sąlygas, pirmininkas doc. I. Že- organizuojant kultūringą berskis perskaitė ataskai- laisvalaikį ir poilsį. Vie tą apie nuveiktą darbą, nas svarbiausių profsąPranešėjas pažymėjo, kad junginės organizacijos užataskaitinis laikotarpis darvinių — sutelkti diruniversiteto darbuotojų bančiuosius, vykdyti ir kolektyvo gyvenime buvo viršyti prisiimtus planus gausus istoriniais įvy- bei įsipareigojimus, kiais. Sąjunginiame soVilniaus universitetas cialistiniame lenktyniavi- nuo 1977 m. dalyvauja me už 1977 m. profsąjun- sąjunginiame lenktyniagos darbas buvo atžymė- vime. Tais pačiais metais tas sąjunginės Aukštojo pasirašyta socialistinio ir specialiojo viduriniojo lenktyniavimo sutartis su mokslo ministerijos ir Baltarusijos universitetu, profsąjungos CK garbės Soc. lenktynės vyksta raštu, o už 1979 m. buvo taip pat universitete tarp, įteikta TSKP CK, TSRS fakultetų ir katedrų bei MT, VPSCT ir VLKJS laboratorijų. PasisakyPereinamoji raudonoji vė- muose buvo paliesti darliava ir piniginė premija, bo drausmės, užmokesčio Daug .pastangų profs-,- tvarkymo, darbo apsaujunginis aktyvas atidavė, gos, saugumo technikos,
poilsio sąlygų gerinimo klausimai. Pranešėjas įvertino so cialinio draudimo (vado vas Šatkauskas), kultūri nio masinio darbo (vado vas V. Taivoras) komisijų veiklą. Trūksta darbuotoju ma siškumo, rengiant sporti nes varžybas. Norint iš spręsti šį klausimą, reikia suaktyvinti sportinio dar bo sektoriaus veiklą. Profsąjungos organiza cija jungia 2776 žmones, yra 22 profbiurai. Tačiau profsąjungos nariai suda ro 98,4% visų darbuoto jų. Tai organizacinės-masinės komisijos darbo trūkumas. Reikia siekti, kad visi VU darbuotojai būtų profsąjungos nariai. Ataskaitinį pranešimą padarė Revizinės komisi
jos pirmininkas doc. B. Gurklys. Jis supažindino su komisijos veikla per ataskaitinį laikotarpį. Konferencijoje kalbėjo A. Nagelė (Gamybinės komisijos narys), I. Stepo navičiūtė (Kultmasinės komisijos narė), R. Tarvy das (vietos komiteto na rys), doc. G. Milvydienė (Mandatinės komisijos narė) ir kiti. Buvo išrinktas naujas vietos komitetas, Revizi nė komisija. Priimamas nutarimas, kuriuo vadovaudamasis naujasis komitetas sieks dar geresnių rezultatų ir prisidės prie tolesnio mū sų aukštosios mokyklos klestėjimo.
Gruodžio 7—9 dienomis universiteto SMD Taryba svečiavosi Minsko V. I. Lenino universitete. Mūsų kelionės tikslas buvo pa sidalinti su šios mokyklos SMD taryba darbo patir timi.
dams, sieninei spaudai, Sienlaikraščiai dažnai keičiam!, nors savo turiniu ir forma nėra labai Jdomūs ir originalūs. Kiek pavydu, kad |iems nesusidaro sunkumų spausdinant studentų geriausių
mokslinių darbų tomus. Mes, savo ruožtu, pa pasakojome apie mūsų tary bos nuveiktus darbus: apie metraščio rašymą, universitetinių Draugijos renginių organizavimą, SMD Tarybos inf.
Studentų mokslinės draugijos struktūra gero kai skiriasi nuo mūsiškės. Taigi, buvo įdomu susipa žinti su kolegų darbo formomis. Baltarusijos universiteto studentai daug dėmesio skiria sten-
Irma KAZLAUSKAITĖ Laima GRYBAUSKAITĖ
V. NEVERDAUSKAS
Ieškokite ir rasite. Kovokite ir nugalėsite, džiaukitės pavasario žiedais, krintančiais lapais, žiemos speigais, laikykite gerai egzaminus.
Šią naktį vėl pirmas sniegas krito aš sapnavau tave — lengva lengva lakstei lyg pačio ryto tu mano ištuštėjusią gatve ir tyliai dainavai kažką
tokia keista melodij: pirmųjų snaigių vos pažinau save
V. STANEVIČIŪTĖ Verčiame paskutinius šių metų kalendoriaus la pelius. Vienuose jų (rašėm džiaugsmą, yra ir nela ba! linksmų. Imame j rankas vėl naują kalendorių: Ir visada |o pirmieji lapeliai mums visiems atneša nerimą: dėstytojams — kaip objektyviai jvertinti studentus, studentams — kaip ir kiek skaityti, kad dėstytojams būtų ką vertinti. Tad tegu tas pirmasis mėnuo — sausis — būna toks sėkmingas kaip ir visi 1980-tieji!
SNAIGĖS
Po kojų krenta lengvos snaigės, Ir dūžta j mažas šukes, Sudužo... Kelią baigė, Bet snaigėm — negaila savęs...
Nešu Snieguolę pirmąją ant delno: Upelių ižą, pasakų namus; Šerkšnotą mišką, žiburį ant kalno, kurj pamatęs — pūgoje ramus.
Alma KURPAITYTĖ
PIRMASIS SNIEGAS
Žinau, pavasariui atėjus, Vėl baltą pasaką pakeis žalia. Ir žemė niekada nevys, žydėjus Ir rožėmis, ir krentančia snaige.
Šiandien gatvės žiemos nėriniais išsipusčiusios, Šypsos, šviečia langai ir seni, ir nauji. Snaigės ve i d:, bučiuoja. Ech, užtenka tų rūpesčių! Bėgu aš pas tave. Tu kažkur netoli. Kaip po kojom slidu! Sulaikyki, paslysiu! ■ Tau i glėbį krentu aš nuo snaigių balta... Sniegu pirmu išprausiu ir akim pasakysiu: ,,Nepaleisk! manęs niekada, niekada.. ,'f
senelis Šaltis ir snieguole SVEIKINA VISUS SU NAUJAISIAIS
METAIS IR LINKI:
DAINORELIAI,
Šokėjėliai, DODORĖLIAI,
Linkim jums gaišiau dūduoti, Šokti, klumpių negailėti, Dar skambiau dainas dainuoti, Vadovus savus mylėti.
Girdit, kaip šnarėdamas bėga laikas? .. Nenumal domas ir nepavejamas. VĖL NAUJIEJI! O ratas vis sukasi. Sukasi... Studentus — turistus, dėstytojus, „Tarybinio stu dento" redakciją su Naujaisiais 1980-aisiais Metais sveikina ir linki daug laimės ir prasmingų akimir kų, šypsenos ir skambaus juoko, linksmos dainos ir džiaugsmingų valandų... Universiteto turistų klubas
Visuomeninių organizacijų nariai, Puikias mintis, gražias idėjas Ne tik sukurkit, subrandinki!, Bet pasiekimais ir darbais Mūs Alma Mater padabinkit.
Šventini puslapį paruošė: A. BUNIKIS, A. LEKA VIČIUS, A. NUGARAITĖ, K. TALOCKA, J. VARAPNICKAITĖ.
Redakcija* adresas: 2320M — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas”. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444. Riaka ir iškiliuoju Mdu spandė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. iTapatdaomc ciyAMmo ( ‘r’nasii*al cryA*arr>). Opraa napraoma. paaropaTa, KOMrrera AAKCM, MecmoMa a npotjmoMa opAesoa Tpyaoboto Kpacaoro SasaMas ■ JĮjyRu HapoŲyos BatAMDOccanro panepanvra am. Baoaųaca Kancyaaca Amt. CCP. Ha amtobckom M3Mse.
Tiražas 4757 LV 15339 Užs. Nr. 3278
REDAKTORĖ
A. NUGARAITE