Gruodžio 5-oji —
TSRS Konstitucijos diena
Nuo penktadienio 0 Lapkričio 26 d. įvyko bendras III ir IV kursų bib liotekininkystės ir moksli nės informacijos spec. komjaunimo grupių susi rinkimas „Jaunimo sąjun gos uždaviniai". Į« svečius pasikvietėme A. Makarovą — vienintelį žmogų mūsų respub’ikoje, dalyvavusį Visos Rusijos Komunisti nės Jaunimo Sąjungos III suvažiavime. J. JONIKAITĖ IJI k. bibliotekininkė 0 Šeštadienį II kurso anglistai klausėsi įdomių doc. V. Laučkos įspūdžių apie JAV. Amerikos jaunimas la biausiai domino mūsų do centą. Rėkiantys dangorai žiai. Salia pigūs restoranai išvargę žmonės, kurių namuose toli gražu nelau kia blizgesys. Ir pagaliau vaikai, nuo 6—7 m. dir bantys, nežinantys vaikiš ko nerūpestingumo ir džiaugsmo. Prieštaringą vaizdą pa lieka Amerika žmogui, buvusiam joje. B. GIRSKYTE 0 Tęsti studijų į Graifsvaldo universitetą metams išvyko Filologijos fak. vo kiečių kalbos ir literatūros specialybės IV k. studen tės J. Bižytė, V. Pivoraitė, A. Vengrytė, S. Zacharenkova ir A. Sarmavičiūtė. B. LITVINAITĖ f 0 Į naują premjerą žiū rovus pakvietė studentų satyros teatras „Faktas". Po ilgų repeticijų sceną išvydo nauja dviejų dalių programą — „Romantikos institutas" ir „Beveik de tektyvas". Programą pa įvairino nuotaikinga muzi ka. Spektaklis geras faktiečių ir jų vadovės I. Stra vinskienės darbo rezulta tas, tai liudijo ir gausūs žiūrovai. A. KAZLAUSKAS I O Praėjusį sekmadienį Aktų salėje įvyko koncertas-pašnekesys, kurį vedė muzikologė D. AleknaitėBieliauskienė. Sis renginys buvo skirtas Vienos klasi kų — J. Haidno, V. A. Mo carto ir L. Bethoveno kū rybai. Koncertavo Mask vos Valstybinės P. Čai kovskio konservatorijos aspirantų kvartetas, res publikinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laurea tas A. Maceina ir Valstybi nės konservatorijos diplo mantas V Bakas. Z. SIMONAVICIUS
iki penktadienio
SVEIKINAME PROFESORIUS, DĖSTYTOJUS, STUDENTUS — LENINO ORDINU APDOVANOTO VILNIAUS Džiugi žinia akimirksniu pa siekė Universitetą. Antradie MIESTO GYVENTOJUSI nį, tą pačią dieną, kai išgirdo me apie apdovanojimą, Uni Už didelius laimėjimus, ku versiteto studentai, dėstytojai, susirinko Auloje į riuos per penkmetį pasiekė tarnautojai džiaugsmo mitingą, kaip taik miesto darbo žmonės ūkinėje liai pastebėjo doc. R. Miro ir kultūrinėje statyboje, TSRS nas. Kalbėjęs Universiteto Aukščiausiosios Tarybos pre rektorius prof. dr. J. Kubi zidiumas 1970 m. lapkričio 30 lius pasakė: — Mūsų kolektyvas, kartu d. įsaku apdovanojo Vilniaus su visais vilniečiais džiaugda miestą Lenino ordinu. masis apdovanojimu, gali pa
Džiaugsmo > mitingas sididžiuoti, kad taip pat prisi dėjo prie miesto laimėjimų. Mūsų Universitetas ruošia įvairiausių sričių specialistus. Nerasi nevienos įmonės, kur nedirbtų buvę mūsų auklėti niai. Rektorius pateikė keletą skaičių, kurie akivaizdžiai kalba, kaip per šį penkmetį Universitetas išaugo. Mitinge kalbėjo mokslinio tyrimo sektoriaus viršininkas
Universiteto internacionali nis klubas susilaukė svečių iš visų LTSR aukštųjų mokyklų. Šiandien vyksta konferenci ja, kurioje svarstoma interna cionalinio darbo aukštosiose mokyklose problemos. Kartu su studentais svečiai daly vaus Konstitucijos dienos mi nėjime Aktų salėje. Minėjimas prasidės 19 vai.
zL Rotomskis, Prekybos fak. prodekanas L. Butkevičius, Fi nansų ir apskaitos fak. IV k. stud. J. Sijavičius, Pramonės ekonomikos fak. III k. stud. A. Bedalis ir Filologijos fak. komjaunimo komiteto sekre torius S. Kavaliauskas. Jie pabrėžė didelę atsakomybę: apdovanojimas įpareigoja ge rai mokytis, būti darbščiais specialistais.
Istorijos fakultetas pažymė jo TSRS konstitucijos dieną. Pašnekesyje su studentais da lyvavo fakulteto dėstytojas doc. R. Žiugžda. Studentai mielai klausėsi docento pasa kojimo. Vakare pasirodė bib liotekininkų ir istorikų I k. saviveiklininkai.
Mūsų inf.
V. MAKSIMAVlClOTE
V. KVIETKAUSKAS
VALSTYBINIAI EGZAMINAI KELIA REIKALAVIMUS B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
Rodos, vakar palydėjom į darbovietes naują kvalifikuo tų specialistų laidą, o jau vi sai arti vėl valstybiniai egzaminai.Būsimieji gydytojai jau juos pradėjo laikyti. Tpdėl pravartu prisiminti (tiek ka tedroms ir dėstytojams, tiek diplomantams ir visiems stu dentams) praėjusią valstybinių egzaminų sesiją, kad įtvirtin tume tai, kas buvo gero, ir nekartotume klaidų bei ištai sytume tuos trūkumus, kurie buvo pastebėti praėjusioje se sijoje. 1970 m. laida buvo didžiau sia per visą mūsų universite to istoriją. Diplomai buvo įteikti 1807 jauniems specia listams. Didžioji dalis dieninio skyriaus diplomantų apgynė diplominius darbus bei išlaikė valstybinius egzaminus labai gerais ir gerais pažymiais. Trisdešimt vienas absolventas gavo diplomus su pagyrimu; iš jų — dvylika jaunųjų ma tematikų. Geriausiai valstybi nius egzaminus laikė Medici nos, Gamtos, Chemijos, Teisės fakultetų diplomantai. Žymiai silpniau valstybinius egzaminus laikė ekonomikos fakultetų absolventai. Jų dide lės dalies žinios iš specialybės dalykų įvertintos patenkina mai. O Finansų ir apskaitos fakultetą baigė tik 76,5 proc. baigiamojo kurso studentų; 6 proc. nebuvo prileisti laikyti valstybinių egzaminų, o iš lai kiusiųjų — 17,5 proc. gavo nepatenkinamus pažymius. Universiteto mastu dvejetus gavo 4,7 proc. dieninio sky riaus diplomantų. Dauguma absolventų pradė jo savarankišką veiklą gerai paruošti. Dėl jų mes ramūs. Jie nepadarys gėdos Univer sitetui. Tačiau dalis Univer siteto auklėtinių išsinešė tik konspektines žinias. Šių ab solventų atsakymai per egza minus buvo paviršutiniški,
dažniausiai iš paskaitų kons pektų, geriausiu atveju — iš vadovėlių. Egzaminai parodė, kad dalis studentų neblogai žino atskirus faktus, reiškinius bei teiginius, tačiau silpnai įsisavino mokslo pagrindus ir nesugeba savarankiškai mąs tyti, daryti savarankiškas iš vadas. Egzaminai taip pat pa rodė, kad žymi dalis studen tų silpnai studijuoja naujau sią mokslinę literatūrą. Tą patį tenka konstatuoti ir apie visuomeninių disciplinų studijavimą. Tiesa, neblogai laikė valstybinius egzaminus iš visuomeninių disciplinų Fi lologijos, Teisės ir kitų fakul tetų diplomantai. Dieninio skyriaus 55,2 proc. diplomantų žinios įvertintos gerais ir la bai gerais pažymiais. Tačiau Matematikos ir mechanikos fakulteto apie 50 proc., o Me dicinos fakulteto net 60,5 proc. laikiusiųjų gavo paten kinamus pažymius. Dalis stu dentų nežino pagrindinių ka tegorijų (klasė, gamybos bū das, revoliucija, revizionizmas, oportunizmas ir t. t. ir t. t.) turinio, atsilieka nuo gyvenimo, paviršutiniškai ži no partijos ir vyriausybės direktyvas, blogai seka poli tinę literatūrą ir periodinę spaudą, silpnai orientuojasi tarptautinėje padėtyje. Valstybinių egzaminų ana lizė rodo, kad reikia kelti rei kalavimus per kursinius eg zaminus. Būtina didinti mark sistinės-lenininės teorijos ir metodologijos vaidmenį visa me mokymo procese. Tai visų (ir visuomeninių, ir specia liųjų disciplinų) dėstytoju pareiga. Tai turi atsispindė ti ir valstybinių egzaminų tvarkaraščiuose ir bilietuo se. Reikia, kad studentai, ne rašantys diplominio darbo, pirmąjį egzaminą laikytų iš visuomeninių disciplinų (kaip (Nukelta j 2 psl.)
IENI sesijos laukia su didžiausiu ne rimu širdy, kiti — jau „pripratę" prie tokio žinių patikrinimo. Vieniems ji — pirmoji, pirmasis rimtas jų darbštumo, valios išbandymas, o kitiems — paskuti nė. .. — Tais metais, kai aš buvau Joniškėlio vidurinės mokyklos abiturientas, mano se suo baigė Universitetą, — pasakoja Chemi jos fakulteto diplomantas, mokslo pirmū nas Bronislavas Giedraitis. Labai pavydė jau seseriai, kad ji jau turi diplomą, o aš dar fuksas... O štai dabar — aš pats netru
V
kus atsisveikinsiu su Universitetu. Ir vėl kažko neramu širdy. Liūdnoka... Gaila pa likti pamėgtas auditorijas, skirtis su studi jų draugais... Norėčiau palinkėti pirmakursiams nuo pat pirmų dienų stropiai mokytis, kad vė liau netektų gailėtis dėl ne taip žengtų žingsnių. Nuotraukoje (iš kairės): Ch F diploman tai mokslo pirmūnai T. Kalneris, L. Kagamaitė, E. Linkaitytė, B. Giedraitis. J. MAŽEIKIO nuotr.
• TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
VALSTYBINIAI EGZAMINAI KELIA REIKALAVIMUS
Idėjinio-teorinlo, mokslinio bei praktinio studento pasirengi mo. Todėl ir Universiteto ta rybos 1964 m. nutarime reika laujama gynimo protokole ra šyti vietoj „Studento diplo minis darbas įvertinamas" — „Diplominis darbas ir jo gy nimas įvertinamas". Taip buvo organizuotas gy (Atkelta iš 1 psl.) savo pastabas apie plano vyk nimas Fizikos bei Matemati tai šiemet padarė Medicinos dymą. kos ir mechanikos fakultetuo fakulteto dekanatas), specia Pirmojo semestro gale ka se. Čia valstybinių egzaminų liųjų disciplinų egzaminų bi tedrų posėdžiuose turi būti komisijos neapsiribojo klausi lietuose turi būti klausimų, išklausyta vadovo, o jeigu mais iš diplominių darbų, bet leidžiančių patikrinti, kaip stu reikia, tai ir paties diploman taip pat tikrino studentų ži dentas įsisavino marksistinės- to, ataskaita apie darbo eigą, nias iš specialybės dalykų. lenininės metodologijos pa ir, jeigu ji patenkinama, įra Tačiau kituose fakultetuose grindus. šoma studijų knygelėje „Dip diplominių darbų gynimas ne Ką galima pasakyti apie lominio darbo rašymas — at retai vyko formaliai: pora diplominius darbus ir jų gy likta". Diplomantas, negavęs klausimų iš diplominio darnimą? šio įrašo, laikomas turinčiu bo; studentas atsakė — gerai, Diplominius darbus rašė akademinį įsiskolinimą. neatsakė — jo reikalas. „Kai apie 53 proc. dieninio sky Prieš mėnesį iki diplominių kurių darbų gynimas mažai riaus studentų. Iš jų 85 proc. darbų gynimo pradžios kated panašus į gynimą, — pažymi apgynė gerais ir labai gerais rų posėdžiuose apsvarstomas rusų kalbos^ir literatūros spe pažymiais. Iš tikrųjų gynimui diplominių darbų baigiamasis cialybės komisijos pirmininkas buvo pateikta nemažai vertin etapas ir numatomi oponen savo ataskaitoje, — kadangi gų, parašytų aktualia tematika tai. studentai neatsakė į klausi darbų, turinčių mokslinės ir Diplominis darbas turi būti mus, o ir klausimų komisija įteiktas oponentui ne vėliau mažai pateikė". praktinės reikšmės. Tačiau daugelis katedrų dar kaip dvi savaitės prieš grafi Neigiama yra ir tai, kad kai nepatenkinamai vykdo Uni ko numatytą gynimo laiką, o kurios katedros nepakankamą versiteto tarybos 1964 m. nu oponentas diplominį darbą su dėmesį skiria diploiųįnių dar tarimą „Apie diplominių dar recenzija perduoda valstybi bų tematikai. Kai kurios temos bų rašymą ir gynimą Univer nių egzaminų komisijai ne vė neaktualios, turi menką teori sitete ir priemones šiam dar liau kaip savaitė prieš gyni nę bei praktinę reikšmę. Pasibui pagerinti". mą. Pavėluotai įteiktus darbus taiko, kad metai iš metų kar Sis nutarimas rekomendavo nebeleidžiama ginti tais pa tojamos tos pačios temos. katedroms leisti rašyti diplo čiais metais. Gamtos, Fizikos bei Matema minius darbus tiems studen Reikia pasakyti, kad kai tikos ir mechanikos fakulte tams (tų specialybių, kurių kurios Filologijos, Istorijos tuose pasigendame darbų da mokymo planai leidžia baigti ir ekonomikos fakultetų ka lyko dėstymo metodikos te Universitetą, laikant specialy tedros nesilaiko minėtame nu momis. bės dalyko valstybinius egza tarime nustatytos tvarkos: lei Ekonomikos fakultetų deka minus arba rašant diplominį džia rašyti diplominius darbus natai ir katedros turi pareika darbą), kurie specialybės da silpniems studentams, labai lauti iš diplomantų, kad jie sa lykų kursinius egzaminus ir pavėluotai paskiria temas ir vo diplominiuose darbuose diferencijuotas įskaitas yra iš vadovus, silpnai kontroliuoja daugiau panaudotų matemati laikę pažymiais, ne mažesniu rašymo eigą. Ar ne dėl to da nės analizės metodų. Tai pa lis diplominių darbų, kaip skatins studentus rimčiau stu vidurkiu kaip „keturi". Katedros buvo įpareigotos konstatavo valstybinių egza dijuoti matematinių metodų rašantiems diplominius darbus minų komisijų pirmininkai, taikymą ekonominiuose tyri patvirtinti temas ir vadovus buvo parašyti nerūpestingai, muose ir padės sparčiau įdieg paskutiniame semestre prieš paskubomis, neapgalvotai, ti šiuos progresyvius meto metus, skirtus diplominiam įteikti valstybinių egzaminų dus liaudies ūkyje. darbui; užtikrinti, kad diplo komisijoms pavėluotai. Reikia didinti reikalavimus miniai darbai-būtų pradėti ra Kai kurios katedros (net diplominiams darbams. Gerą šyti ne paskutiniojo, o prieš- Žurnalistikos, Bibliotekinin diplominį darbą gali parašyti paskutiniojo semestro pradžio kystės, Lietuvių kalbos ir Lie tik gerai besimokantis studen tuvių literatūros) leido ginti tas. Ir tai, tur būt, ne kiek je ir laiku užbaigti. Diplominių darbų vadovai darbus, blogai apiformintus, vienas. O tik tas, kuris dirba buvo įpareigoti pasirūpinti, žemos kalbinės ir literatūri mokslinį darbą. Katedros turi kad darbo pradžioje būtų su nės kultūros, su korektūros atsakingai svarstyti, kam leisti darytas darbo medžiagos su klaidomis. rašyti diplominį darbą. rinkimo, rašymo ir konsulta Diplominių darbų gynimas Nauja valstybinių egzaminų cijų kalendorinis dviejų se kai kuriose komisijose vyko sesija — ne už kalnų. Diplomestrų grafikas, kuris įrašo nepakankamai prisilaikant paantai jai rimtai ruošiasi. Ka mas specialioje diplomantų Valstybinių egzaminų nuosta tedrų, diplominių darbų vado knygoje, laikomoje katedroje; tų. vų, visų dėstytojų pareiga — darbo vadovas sistemingai Valstybinių egzaminų nuo padėti jiems pasiruošti; padė kontroliuoja diplominio darbo statuose pasakyta, kad, verti ti paskaitomis, konsultacijo eigą ir toje knygoje pažymi nant diplominį darbą, žiūrima mis ir rūpestinga kontrole.
Skaitytojų paštas Vėl rūkoriai! Prieš kelerius metus Univer siteto Matematikos ir mecha nikos bei Fizikos fakultetų studentai šventė įkurtuves naujuose rūmuose. Erdvios, šviesios auditorijos, jauki val gykla, puikiai įrengtos labora torijos — viskas studentams. Viskas džiugina akį. Ar iš tiesų viskas džiugina? Įėjimą į naujus rūmus kaž kada puošė vitražas. Paklau site, kodėl puošė, o ne puošia? Nagi todėl, kad studentai nu tarė „pagyvinti" vitražo kom poziciją cigarečių nuorūkomis ir tuščiais „Primos" pūkeliais. Įdomūs „kūrybiniai" bandy mai. .. V. SVECEVlClUTE
Universitetą, vienas pirmųjų klausimų, kurie iškilo visų skriaudžiamam fuksui, buvo toks — kaip surasti interklu bą? Laimei, greit jis pats save apskardino. Po to — origina lios „krikštynos". .. Dabar mes jau nebe „viščiukai", nes, anot klubo prezidento, esame pra ėję pradinį parengimą. Gavo me tikrai daug naujų žinių iš Lietuvos istorijos. Dabar jau galime girtis žiną, kodėl Onos bažnyčios plytos raudonos ir
kiek Gorkio gatvėje yra archi tektūrinių paminklų. Pasaky siu atvirai, man patiko gana griežta drausmė ir tvarka, kuri yra prezidento J. Ciumačenkos rankose. Jeigu reikėtų agituoti stu dentus stoti į šį klubą, tai ga lima būtų pripasakoti dar daug įdomybių. Manau, užteks pasakyti, kad retas įstojęs nu sivilia. Juk tikrai įdomu yra pasižvalgyti po užsienį, savo kraštą (interklubiečiai stovyk
Įdomių susitikimų klubas Pirmą kartą apie interklubą išgirdau pernai iš buvusio mū sų mokyklos mokinio, dabar vieno aktyviausių klubo vei kėjų. Intrigavo kelionės, susi tikimai, todėl, kai įstojau į
V. NAUJIKO nuotraukoje: „krikštynos" interklube.
RAĖJUSĮ penktadienį Auloje įvyko mokslinė konferencija, skirta Fridricho Engelso 150-osioms gimimo metinėms. Pranešimus ,F. Engelsas ir istorija", „F. Engelsas apie darbininkų klasės partiją", „F. Engelsas ir filosofinio paliki mo vertinimas", „K. Markso ir F. Engelso idėjų plitimas JAV lietuvių darbininkų tar pe XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje", „Gamtos mokslų pasiekimų apibendrinimas F. Engelso kūryboje" ir kitus skaitė Universiteto istorikai ir
P
Paskaitos busimiems studentams Pirmoji žiemos diena — pirmoji darbo diena ir paren giamojo skyriaus klausyto jams. Toks skyrius Universi tete pradėjo veikti pirmą kar tą. Jo klausytojai po septy nių mokymosi mėnesių laikys baigiamuosius egzaminus. Iš laikiusieji be konkurso bus priimami į Universitetą. Vals tybė visiems skyriaus klausy tojams moka stipendijas (35 rb.), jie gavo bendrabučius. Gruodžio- 1 d. 100 busimų jų studentų susirinko Auloje. Juos pasveikino ir įteikė klau sytojų pažymėjimus parengia mojo skyriaus vedėjas doc. A. Merčaitis. Jis supažindino su sirinkusius su garbinga Uni versiteto istorija, studentų teisėmis ir pareigomis, kurios lygiai privalomos ir skyriaus klausytojams. Busimieji studentai suskirs tyti į tris grupes: humanitari nių, ekonomikos ir tiksliųjų mokslų. Praėjusį trečiadienį jiems prasidėjo pirmosios pa skaitos. A. JUODUPIS
lauja tarptautinėse darbo ir poilsio stovyklose, dažnai lan kosi respublikos rajonų šefuo jamose mokyklose). Nesiruošiu pasakoti nuoty kių (kurių jau turėjome), nes mano tikslas užrašyti pirmą įspūdį, kurį sukėlė klubas. Vienu žodžiu — įspūdis kuo geriausias, tikiuosi dar daug įdomaus pamatyti bei išgirsti.
S. ŽUKAS I k. lituanistas
filosofai docentai J. Barzdaitis, E. Meškauskas, J. Grigo nis, J. Galvydis, prof. K. Na vickas, docentai B. Genzelis, A. Gučas, L. Kapočius. Savo pranešimuose jie na grinėjo įžymiojo revoliucio nieriaus, K. Markso bendra žygio gyvenimą, pažiūras, veiklų. A. GALVYDO nuotraukose: (viršuje kairėje) pranešimą skaito prorektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis. Apačioje: salėje konferencijos metu.
Gerai mokytis — komjaunuolio pareiga Vienas iš pagrindinių aukš kęs Lietuvos LKJS Centro ko tosios mokyklos komjaunimo miteto biuro posėdis svarstė organizacijos uždavinių — respublikos aukštųjų mokyk rūpintis kuo geresniu specia lų* komjaunimo organizacijų listų paruošimu. Nes tik išsi darbą, keliant studentų pažan lavinęs, giliai mąstantis žmo gumą, ugdant juose meilės pa gus gali sėkmingai spręsti sirinktai specialybei bei ži tuos uždavinius, kurie iškilę nioms jausmą. Biuras priėmė nutarimą „Dėl mūsų visuomenei. Universitete nemažai daro aukštųjų mokyklų komjaunima skatinant akademinį stu 'mo organizacijų uždavinių, dentų aktyvumą. Jau tradici keliant studentų pažangumą". niu dalyku tapę ' konkursas Nutarime sakoma, kad rūpini geriausiai akademinei grupei mąsi studentų pažangumu bū išaiškinti, nuolatinė akademi tina laikyti svarbiausiu aukš nių komisijų veikla, įvairaus tųjų mokyklų komjaunimo ko pobūdžio paskatinimai bei mitetų veiklos baru. Fakulte nuobaudos, — visa tai mobi- tų, kursų, grupių komjaunimo izuoja studentiją geresniam komitetai, biurai, jų akademi mokymuisi. Tačiau, spren nės komisijos kiekvieną mė džiant akademinio studentų nesį turi sudaryti konkrečius pažangumo reikalus, mūsų darbo su nepažangiais studen laukia didelis darbas. Jei tais planus ir juos vykdyti. 1969/70 m. m. žiemos sesijos Labai svarbu, kad akademinė bendras studentų pažangumas se grupėse, fakultetų biuruo Kauno medicinos institute se būtų dirbamas nuolatinis buvo 91,8 proc., tai mūsų Uni pastovus darbas, kuris visada versitete — tik 77,4 proc. pranašesnis už neritmingą ir Siekdamas kuo geresnio neplaningą darbą. Toliau nu studentų pažangumo, komjau tarime pažymėta: „Užtikrinti, nimo Universiteto komitetas kad nepažangūs studentai, kasmet organizuoja tradicines kaip neatliekantys pagrindinio tėvų dienas, kuriose stengia savo darbo, nebūtų rekomen masi informuoti tėvelius apie duojami išvykoms į sąjungi jų vaikų mokymąsi, akademi nes respublikas ir užsienį tu nę drausmę. Fakultetų kom ristinių grupių, studentų va jaunimo biurai siunčia žemes saros darbo ir poilsio stovyk niųjų kursų nepažangių stu lų būrių, meno saviveiklos ir dentų tėvams laiškus. Daugė sportinių kolektyvų sudėtyje". jo fakultetų komjaunimo biu Biuro nutarime didelis dė rai gana griežti akademinės mesys kreipiamas į tai, kad drausmės pažeidėjams. Bet ši fakultetų komjaunimo komite kova ne visada yra efektin tai, bendradarbiaudami su de ga, ypač kai kuriuose didžiuo kanatais, katedromis, dėstyto siuose fakultetuose. Matyt, jais, grupių vadovais, siek nepakankamą dėmesį fakulte- tų užtikrinti gerą paskaitų ‘ų komjaunimo organizacijų lankomumą, reikalautų iš gruakademinės veiklos kontrolei porgų ir grupės aktyvo, kad skyrė komjaunimo VVU ko studentai, praleidžiantys pa skaitas be pateisinamų prie mitetas. Komjaunimo, profsąjungos žasčių, neliktų be komjauni aktyvistai ne visada reikalau mo organizacijos įvertinimo. ja iš grupių seniūnų princi Užkirsti kelią kiekvienam aka pingo sąžiningumo. Akademi deminių užsiėmimų be prie nių grupių žurnaluose dar žasties praleidinėjimui, princi dažnokai nepažymimi nedaly pinga seniūnų kontrolė, kiek vaujantys paskaitoje studen vieno prasižengimo tinkamas tai. Fakultetų komjaunimo or komjaunuoliškas įvertinimas ganizacijų biurai, jų akademi — tai svarbiausi akademinio nės komisijos turi žymiai ak darbo momentai, tarnaujantys tyviau ir efektyviau kovoti sėkmingam keliamų uždavinių orieš šiuos neigiamus atve įvykdymui. Minėtame nutari jus. Jau seniai įsitikinome, me toliau rašoma: „...Užtikrinti, kad kiekvie kad tie, kurie blogai lanko paskaitas, dažniausiai ir silp nas nepažangūs studentas bū nai mokosi. Ir ne tik tai. Pra- tų svarstomas komjaunimo su eidinėdamas paskaitas, stu sirinkimuose, fakultetų biurų, dentas neretai tampa nedraus komitetų akademinių komisijų mingu, ima tinginiauti. (Nukelta Į 3 psl.) 1970 m. balandžio 29 d. įvy
i 3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Gerai mokytis —
komjaunuolio pareiga (Atkelta iš 2 psl.) posėdžiuose. Už nesąžiningą pažiūrą į mokymąsi komjau nuolius bausti iki šalinimo iš VLKJS eilių, kartu rekomen duojant dekanatams, rektora tams jų atžvilgiu taikyti ad ministracines poveikio prie mones. Kiekvieną studentą, prieš braukiant iš studentų sąrašo už nepažangumą, būti na svarstyti komjaunimo gru pėse, fakultetų komitetuose". Sakykim, tinginys, apsileidęs studentas braukiamas iš stu dentų sąrašų. Komjaunimo organizacija jo nesvarsto, nors šis studentas mokėsi nepaten kinamai ne todėl, kad jis bu vo negabus, ar liga neleido jam patenkinamai mokytis, bet jis į mokymąsi aukštojoje mokykloje žiūrėjo kaip į pra mogą, kaip smagų jaunystės dienų leidimą. Grupėje geriau negu kur kitur žino žmogaus gabumus ir darbą, charakte rio ypatumus. Nereikėtų pa
miršti, kad į aukštąją mokyk lą patenkame konkurso keliu, kad už borto liko tavo vien mečiai, kurie gal labiau už šį tinginį norėjo siekti žinių. Su darykime nepakantumo atmo sferą tinginiams, apsileidėjliams, lengvos duonos ieško tojams. Tokiems ne vieta komjaunimo eilėse. Tai turi suprasti komjaunimo organi zacijos, kiekvienas VLKJS na rys. Su šiuo aplaidumu būti ni kovoti, kovoti principingai, ryžtingai, be perlenkimų. Rei kia studentui komjaunuoliui visada atsiminti jo pagrindi nę pareigą — gerai mokytis. Aukštosios mokyklos komjau nimo organizacija turi nepa miršti šio VLKJS nario užda vinio ir visada reikalauti, kad ši šventa komjaunuolio pa reiga būtų nepriekaištingai vykdoma. Ant. ABLINGIS VVU komjaunimo komiteto narys
įvertinta teigiamai Lapkričio 27 dieną Lietuvos LKJS CK biuras svarstė Uni versiteto Teisės fakulteto komjaunimo organizacijos veiklą, ugdant studentų klasi nį sąmoningumą. Svarstyme kalbėjo LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis, Teisės fak. kom jaunimo komiteto sekretorius J. Pečkaitis,' fakulteto deka nas doc. P. Kūris, VVU kom jaunimo komiteto sekretorius J. Karosas, KPI ir KMI kom
RIEŠ akis praslenka daugybė veidų: vieni jų — besišypsą, kiti — susimąstę, užsisvajoję, treti — trykšte trykštą gyvenimo energija. Džiugios ir skaudžios gyvenimo akimirkos. Nelengva jaunam fotografui užfiksuoti tai, kas svarbiausia, ir pateikti vertintojui menine forma, juo labiau, kad mūsų fotografijos menas pasiekė gana aukštą meniškumą. Šioje nedidelėje žurnalisti kos specialybės studentų pa rodoje dalyvavo penki auto riai, pateikę po keletą darbų. Džiugu, kad atskiri kūriniai verčia susimąstyti, o tai reiš kia, kad šis tas pasiekta. Į mus žvelgia senukas. Di delės suskirdę rankos, gyve nimo rūpesčių išvagotas vei das. Pragyventas ilgas gyve nimas, kaip ir tų medžių, krei vų, gruoblėtų... Man atrodo, taf vienas iš labiausiai vyku sių studentų fotoparodos dar bų (J. Pocius). Jaunystės grožis — trapi aguona. Pūstelės vėjas, ir nu byrės gležni lapeliai. Atramos neužtenka. Reikia pačiam būti tvirtam kaip granitas, kad nepradingtum pilkoje kasdieny bėje (J. Pocius. „Etiudas“).'J. Pociaus darbuose jaučiamas filosofiškas gyvenimo suprati mas. Įdomus sprendimas. Kiekvienam sunku ieškoti sa vo kelio, kaip ir tiems vai kams, kurie stengiasi atverti dideles savo vaikiško pasau'io duris. O kas už jų? („Prie <iurų"). Visai kitoks J. Mažeikio sti lius. Jo darbuose — akimir ka. Tai reportažinio pobūdžio meniškai išspręstos nuotrau kos (triptikas iš studentų gy venimo). Kompoziciniu požiū
P
jaunimo komitetų sekretoriai E. Kibirkštis ir D. Vasiliaus kas. Kalbėjusių mintis api bendrino LLKJS CK pirmasis sekretorius V. Morkūnas. Svarstyme dalyvavo Teisės fak. komjaunimo komiteto nariai, kursų sekretoriai, fa kulteto partinės organizacijos sekretorius K. Lapinskas. Teisės fakulteto komjauni mo organizacijos veikla įver riu pavykęs darbas „Treneris tinta teigiamai. susirūpinęs". Mūsų inf. Didžiausio pastabumo ir sie los jautrumo reikalauja gam tos grožio suvokimas. Šypse ną kelia ilgakaklės gulbės kiimėliuose, lygiai taip, kaip negyvi nusaldinti peizažai fo tografijoje. Jeigu miškas — tegu jis ošia, jeigu kelias — ai veda ten, kur trokšta šir pareikalavo „Parduotos vasa dis, jeigu gėlė — tesiskleidžia ros". Juk I dalis rašyta 22 me taip, kad pajustum jos kva tus, o II — 12. Kaip bus sv pą. Gana vykusiai A. Marke trečiąja? vičius pastebi gamtoje besi J. Baltušio „paslaptis": „Ra grumiančias jėgas: šviesą ir šyti paprasčiau, bet ne pras tamsą, gėrį ir blogį („Preliu čiau". dija"). Negalima pasakyti, Šiuo metu rašytojas rašo kad nors krislelis meniškumo knygą apie šiuolaikinį jauni slypi „Etiude" ir „Geroje mą. Be to, galvoja parašyti anytoje". Štai to paties auto apie savo amžininkus-rašyto- riaus „Menininko portretas". jus, menininkus. Susimąstęs žmogus, smūtkeNepastebimai prabėgo susi iai sustingę medyje, laikro tikimo valandos. džio rodyklės, trumpam su Susitikimą suruošė II k. isto nertos rankos. Kelios charak rikai su savo vadovu A. Kaz: teringos detalės, ir prieš akis lausku. atsiskleidžia sudėtingas vi Sf BUCHAVECKAS daus pasaulis.
SUSTOK, AKIMIRKA!
Svečiuose — J. Baltušis Mes daugiau ar mažiau ži nome visų lietuvių literatūros klasikų kelius, tačiau visa tai išgirsti iš paties rašytojo lū pų- • • — Rašytoju būti negalvo jau, nesitikėjau, juo tapau K. Borutos „prievarta”, — kal bėjo J. Baltušis praėjusį penk tadienį susitikime Auloje. Bėgo metai. Dienos šviesą išvysdavo vis nauji ir nauji kūriniai. Neliko aplenkta ir visų lai kų jaunimą dominanti meilės tema. Anot J. Baltušio, „Meilė — likimo dovana". Daugiausia triūso, aišku,
Tęsiame pokalbį apie spor didžiausia, mano manymu, tą mūsų universitete: „Kas kliūtis. Iš dalies mes kalti ir trukdo „iššokti" aukščiau?" patys (nemažai praleidžiame treniruočių). Kodėl? Išeini į paskaitas ryte, o grįžti 22 va landą (treniruotė nuo 20.30). Be to, nereikia užmiršti, kad pirmoje eilėje mokslas, taip MEISTRIŠKUMĄ LEMIA IR pat studentai turi ir kitų vi VARŽYBOS suomeninių įsipareigojimų. Ataskaitiniame SK „Moks gi kiti studentai lieka už „bor Norint tobulintis ir siekti ge las" pranešime buvo užsimin to"? Atsakymas aiškus: salė resnių rezultatų, reikia ne tik ta, kad savo darbą turi page je tėra vos du stalai, gali tre daug treniruotis, bet ir daly vauti varžybose, kurių stalo rinti stalo tenisininkai. Taip, niruotis 4—6 žmonės. Tai ne pagrindinė priežastis. tenisininkams nestinga. Rei mes dar neįstengiame to pada ryti. Kodėl? Gal būt, stalo te Iš dalies mūsų atsilikimą gali kėtų daugiau entuziazmo, gal nisas nemėgstamas mūsų stu ma ir tuo pateisinti, kad į kiek daugiau dekanatų jaut Universitetą neįstoja gabių, rumo, ir manau, stalo tenisi dentų? Ne. Kiekvienais metais rugsėjo jaunų stalo tenisininkų, ko ne ninkų meistriškumas tikrai iš pirmąją j stalo teniso sekciją galime pasakyti apie kitas augtų. yra priimami vis nauji ir nau aukštąsias mokyklas (VISI, S. VARNAS i ji studentai, bet... ne visi ga KKI, KPI). Aišku, sunku nugalėti ko li joje pasilikti, nes yra atren PF studentas, VVU stalo kama dvylikos žmonių grupė, mandą, kuri savo sudėtyje tu teniso rinktinės narys, kandidatas į TSRS sp. kuri ir sudaro Universiteto ri net 3 ar daugiau LTSR rink rinktinės pagrindą. O kodėl tinės žaidėjų. Ir čia ne pati meistrus
Kazys Valius ir Mindaugas Kuraitis ieško kitokių efektų. Šviesos ir tamsos kontrastai puikiai išryškina nuotaiką (K Valius. „Skanu"). M. Kuraitis „Kompozicijoje" bando iš reikšti savo sumanymą tik forma, deja, turinys liko aiš kus tik pačiam autoriui. Kai kurioms fotografijoms stinga technikos: pilki, neryš kūs tonai, juodos dėmės ten, kur jų visai nereikia. Tik J. Pociaus ir J. Mažeikio darbai geriau vykę kompoziciniu po žiūriu. Pabaigai norėčiau priminti seną pasakaitę, apie du drau gus, kurie sutiko lokį. Lokys puolė vieną iš jų ir ėmė dras kyti, o kitas — šoko į medį ir ėmė fotografuoti. Ar teisin gai jis padarė? — Teisingai! '— choru atsakys tikri foto grafai. Pradžia nebloga. Dirbkime toliau. Fotografuokime. R. JAKUClONAITĖ
IMTYNININKAI — ANTRI Praėjusį šeštadienį Univer siteto sporto salėje užvirė karštos savigynos imtynės. Jė gas išbandė respublikos aukš tųjų mokyklų — VVU, VISI, KKI, KPI ir ŽUA studentai — 57 sportininkai. Paprašiau varžybų teisėją Albiną EIGMINĄ pasidalinti mintimis apie pirmenybes: — Metai iš metų auga stu dentų sportinis meistrišku mas, tad ir pastarosios asme ninės varžybos nudžiugino gausiu dalyvių skaičiumi; ko vingumu, išaugusia kvalifika cija: varžybose dalyvavo vie nas sporto meistras, vienas kand. j meistrus, 35 antro ir 14 trečio atskyrio sportininkų. Universiteto komandoje šį kartą nebuvo kandidatų į
J. POCIUS. Prie durų. A. MARKEVIČIUS. Susimąstę.
sporto meistrus A. Marcinke vičiaus, E. Žukausko, G. Pūko ir kitų, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti pirmenybėse. Manau, kad var žybos prisidės prie didesnio šios sporto šakos populiarini mo akademinio jaunimo tarpe. Šiemet geriausia buvo ŽUA komanda. Tai didelis aistrin go šios sporto šakos mėgėjo ir populiarintojo akademijos studentų tarpe, daugkartinio respublikos čempiono, dabar trenerio sp. m. A. Būbnelio nuopelnas. VVU komanda šį kartą pa sirodė kiek silpniau. Tačiau mūsų sirgaliai nebuvo apvilti. Karštų žiūrovų plojimų susi laukė pirmaatskyrininkis tei sininkas A. Virbickas. Labai įtemptoje finalinėje kovoje jis nugalėjo ŽUA atstovą pirmaatskyrininkį J. Jankauską. Brandžią techniką pademonst
ravo pirmo atskyrio imtyni ninkas A. Matonis, varžybose užėmęs antrą vietą. Labai ryžtingai kovojo antraatskyrininkis A. Burinskas, visas ko vas baigęs anksčiau nustatyto laiko ir beveik visas skaus mingu veiksmu. Jis iškovojo stipriausiojo vardą. Neblogai pasirodė trečiaatskyrininkis, naujokas šiose varžybose, Universiteto pir makursis J. Auželis, užėmęs pirmą vietą sunkiausiame svo ryje. Nugalėtojais svorių tvarka tapo: R. Zizas (III a., VISI), P. Kuzminovas (sp. m., KKI), Virbickas (I a., VVU), S. Bondarevas (I a., KPI), V. Ivano vas (I a., KPI), A. Burinskas (II a„ VVU), J. Volkus (I a., ŽUA), J. Jankauskas (III a., ŽUA), J. Auželis (III a„ VVU). E. STANKEVIČIUS
fakultetas USŲ fakulteto kom jaunimo komitete vėl judru. Neseniai įvy kusi ataskaitinė-rinkiminė komjaunimo konferencija patikėjo dvidešimt dviems geriausiems organizacijos nariams fakulteto studen tiško gyvenimo vairą. Be veik trim ketvirtadaliais atjaunėjęs mūsų branduo lys vėl pasinėrė į jaunat višką klausimų ir proble mų versmę. Darbinio auklėjimo ir šefavimo sektoriaus vado vui IV k. studentui V. Andriuškai pavesta už baigti nagrinėti praėjusios stovyklautojų vasaros re zultatus, supažindinti busi muosius stovyklautojus su naujais planais. Akademinio sektoriaus veiklos sfera labai plati. Čia darbuojasi trys komi teto nariai, vadovaujami II k. stud. A. Blažio. Nors Algimantas tik pirmi metai tokiame atsakingame pos
M
Chirurgo Chirurgija sparčiai žengia pirmyn. Sėkmingai atliekamos sudėtingos operacijos. Chirur gai jau ištaiso daugelį įgimtų ir įgytų širdies ydų, protezuo jami širdies vožtuvai, krauja gyslės. Tačiau dar yra labai daug neišspręstų problemų, susijusių su širdies persodini mu, su dirbtinio širdies skil velio, o gal net visos dirbtinės širdies sukūrimu, ieškoma naujų metodų ir modelių šir dies vožtuvų protezavimui, naujų būdų kraujagyslių su sirgimams gydyti. Visos šios problemos sprendžiamos mūsų Universiteto eksperimentinėje širdies ir kraujagyslių chirur gijos laboratorijoje, vadovau jamoje prof. A. Marcinkevi čiaus. , Bendrosios chirurgijos stu dentų mokslinio būrelio nariai kaip tik ir dalyvauja šių įdo mių, aktualių problemų spren dime. Vadovaujami prityrusių mokslinių vadovų, jie atliki nėja sudėtingus eksperimen
DARBAS DARBA VEJA te, bet patirties netrūksta. Svarbiausia problema — lankomumas. Greitai apie tai bus kalbama komjauni mo komiteto posėdyje. Ideologinio sektoriaus darbas jau svarstytas. Vi sų nuomonė vieninga — reikia betarpiškai bend rauti su grupėmis, jų sek retoriais. Visai neseniai įvyko pokalbis su pirmo kurso gruporgais apie politinį-idėjinį darbą grupė se. Pasirodo, kad šie jau nieji vadovai labai gerai supranta, kaip organizuoti pasilinksminimus, bet su nepasitikėjimu žvelgia į politvalandėles. Taigi, ide ologiniam sektoriui, kuris yra didžiausias komitete, pirmaeilis uždavinys- — bendrauti su gruporgais,
skalpelis tus, kaip antai: inkstų ir šir dies skilvelių eksperimentiniai tyrimai ir kt. Eksperimentų metu būrelio nariai įsigyja praktinius chirurginės techni kos įgūdžius, ruošia moksli nius pranešimus ir skaito juos ne tik mūsų universiteto, Pa baltijo aukštųjų mokyklų, bet ir kasmet rengiamose Maskvo je tematinėse širdies-krauja gyslių chirurgijos studentų mokslinėse konferencijose. Mūsų būrelis palaiko glau džius ryšius su Tartu univer siteto Medicinos fakulteto chirurgijos būreliu. Jau du kartus viešėjome senajame Tartu, mūsuose svečiavosi ir estai. Taigi, mūsų mokslinio bū relio veikla yra įdomi ir tu rininga. Tur būt, ne veltui praėjusiais mokslo metais jis buvo pripažintas geriausiu bū reliu fakultete.
P. PAULIUKAS V k. studentas
ĮGŪDŽIAI, KURIE PRAVERS Savarankiškumas, atsako mybė, greita orientacija, ži nios. .. Šito reikalaus iš mūsų mediko darbas. Todėl mes la bai apsidžiaugėme, kad kaip tik šeštaisiais metais buvome suskirstyti į tris stambias grupes pagal specialybės pro filį: chirurgų, akušerių-gine kologų ir terapeutų. Turime visas sąlygas gilin tis j pasirinkto darbo sritį. Mūsų paslaugoms net Vil niaus miesto klinikinė ligoni nė. Čia naujausia aparatūra, pažangiausi gydymo metodai. Mano manymu, labai svar bu ir tai, kad šiemet palatose mes dirbame visai savaran kiškai: turime savo ligonius,
SUNKU BUVO PALANGOJE
MOŠŲ LAIKRAŠTYJE —VĖL FAKULTETŲ KOM JAUNUOLIŲ SĄŠAUKA. APIE SAVO ORGANI ZACIJOS VEIKLĄ, STUDIJAS, APIE RUOŠIMĄ SI BŪSIMAJAI PROFESIJAI ŠIANDIEN PASA KOJA MEDIKAI.
rašome jų ligų istorijas, nustatinėjame diagnozes, skiria me reikiamus tyrimus, atitin kamą gydymą. O tikrasis pa latos gydytojas ir dėstytojai yra mūsų pagalbininkai. Jie seka ir tikrina mūsų darbą, niekada neatsisako padėti ge ru patarimu. Mūsų laukia dar septintieji metai. Mes pagilinsime žinias siauresnėse specialybėse. O nuvykę į paskyrimo vietą, stengsimės pritaikyti visas ži nias, įgytas studijų metais, dirbsime kuklų, bet visiems labai reikalingą darbą.
konsultuoti juos politinio lavinimo klausimais. Ne mažiau svarbūs ir ki ti sektoriai. Jų nariai, įsi sąmoninę pagrindinius komjaunimo uždavinius, išnagrinėję būdus juos spręsti, kartu su daugiau kaip 80 gruporgų, 12 kursų sekretorių, 38 kurso biuro nariais, pažangiausiais stu dentais nuosekliai įgyven dina savo organizacijos tikslus. Labai daug gražaus tem peramento turi mūsų stu dentai. Reikia teisingai jį suprasti, pajusti, kur ver žiasi ir nukreipti reikiama linkme. Tam ir pasiryžęs mūsų naujasis komitetas.
Pediatrijos spec. VII k. stud. E. Banelytė su savo pacientu.
PIRMIEJI ŽINGSNIAI
Rodos, taip neseniai buvo tas rugsėjo rytas, kada mes, pirmakursiai, nedrąsiai per žengėme auditorijos slenkstį. Pirmos paskaitos, pirmieji už siėmimai. .. Viskas buvo nau ja neįprasta. Jau nuo pat pirmųjų rug sėjo dienų mūsų laukė dar bas. Bet mes tam ir susirin H. RAMONAS kome, kad mokytumėmės. fakulteto komjaunimo O štai neseniai laikėme ana komiteto narys tomijos koliokviumą, kuris
IX AIP ilgalaikis bendrą ja būčio gyventojas, o kartu ir bendrabučio tarybos narys norėčiau pasi dalinti mintimis apie svarbu bendrabučio tarybos vaidme nį. Taryba leidžia sienlaikraštį „Fortūna" ir satyros lapą. „Skalpelis", kuriame aštriai ir konkrečiai kritikuojami gy ventojų prasižengimai. Leisti sieninį laikraštį noriai padeda daugelis bendrabučio gyven tojų. Taryba rūpinasi nepriekaiš tingu periodinės spaudos pri statymu į kambarius. Jos mū sų gyventojams tenka nema žai — beveik po du spaudos vienetus. Už tai mes visuo met geru žodžiu minime J. Vaišnytę, III k. studentę. Bendrabučio sienas visuomet puošia stendai. Pvz., buvo pa
D. SKIRMANTAITĖ I k. studentė
Čia mes gyvename ruoštas puikus stendas V. Lenino 100-ųjų gimimo meti nių proga, Spalio 53-iosioms metinėms, diagramos, vaiz džiai demonstruojančios mūsų šalies ekonomikos ir kultūros augimą. Bendrabutis turi savo tele vizorių. Šiais metais mes nu tarėme organizuoti bendrabu čio radijo mazgą. Bendrabuty je veikia medicininis punktas, kuriame pabuvojo ne vienas studentas ir iš kitų fakultetų. Jau antri metai iš eilės jam vadovauja tarybos narė, V k. studentė J. Grinevičiūtė. Bendrabutyje vyksta ge riausio kambario ir aukšto konkursas. Kiekvienas antra dienis — švaros diena, kurios metu plaunami koridoriai,
skaitykloj Bendrabučio tary ba, savo ruožtu, kas savaitę ruošia švaros komisijas. Viskas, atrodo, būtų neblo gai — turime šiltą ir šaltą vandenį, dušus, skalbyklas, net skalbimo mašiną, tik vie na bėda — labai nusibodo antrus metus besitęsiąs ir to li gražu nesibaigiantis bend rabučio remontas. Gyvendamas tiek metų bendrabutyje, labai pripratau prie jo. Džiugu, kad mūsų bendrabutis jau kelinti metai PROFORGŲ DĖMESIUI yra geriausias Universitete. Norisi tikėti, jog toks jis bus Pradedama „Tarybinio stu visada. dento" prenumerata 1971 m. sausio—kovo mėnesiams. Kai R. KRIŪKA na 3 mėnesiams — 24 kapBendrabučio Nr. 5 Prenumerata priimama stu tarybos pirmininkas dentų profsąjungos komitete pirmadieniais ir penktadie niais nuo 11 iki 13 valandos, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 15 iki 17 vai.
Pasiekimai ir užmojai Nemažai dienų prabėgo, ta čiau dar daug kur girdi šne kant apie pasiektus rezulta tus, pernai iškovotas perga les kompleksinėje tarpfakultetinėje spartakiadoje, kurio je medikai užėmė II vietą. Daug padirbėjo buvęs sporto tarybos pirmininkas VI k. studentas Bronius Morkūnas ir tarybos nariai. Jų iniciatyva buvo surengta daug išvykų.
Žiemos metu grupė mūsų fa kulteto studentų vaikščiojo po Karpatus, kita grupė da lyvavo medikų žiemos sporto šventėje Šiauliuose. Vasaros metu turistinė grupė aplankė V. Lenino ištremties vietą — Sušenską. Tačiau vien prisiminimais il gai negyvensi. Išrinkta nauja taryba, kuri nusiteikusi gana energingai. Šių metų komp
L. RADZEVIČIŪTE VI k. studentė
< v*. ir tw • J Puslapj-pasakojimą apie Medicinos fak. studentus paruo šė visuomeninė redkolegija, vadovaujama H. Ramono ir !i. Paslauskaitės. 1 Nuotraukos A. Montvilos.
buvo pirmakursių darbo pir masis rezultatas. Dauguma mūsų grįžo švytinčiais vei dais: jų darbas įvertintas ket vertais, penketais. Sakoma, kad gera pradžia ;— pusė darbo. Tikiu, kad mes neatsiliksime nuo savo vyresniųjų draugų nei moks le, nei dainoje.
B. Morkūnas ir H. Sakalins kas — vieni iš geriausių, kulteto sportininkų.
Šią vasarą kartu su grupės drauge atlikau praktiką Pa langoje. Mus maloniai sutiko Sanitarinės - epidemiologinės stoties darbuotojai, netgi at skirą kambarį davė. Pradžioje išklausėme daug paskaitų apie darbo, maisto, komunali nę, pramonės, vaikų-paauglių higieną. Susipažinome su sa nitarinio gydytojo darbu. Ne vien teoriškai, bet ir praktiš kai. Taigi, pradėjome dirbti sa vistoviai. Iš pradžių buvo sun koka, nes daug kas nekreipė dėmesio į gydytojų pažymė jimus, nepatikliai žiūrėjo į mus, „mergaitėmis" vadino. Mes neįsižeisdavome, bet bū davo trupučiuką apmaudu, kad neturėjome solidžios iš vaizdos, charakteringos gydy tojui. Tačiau žingsnis po žingsnio mes pasijusdavome tvirčiau ir lengviau, surasdavome bendrą kalbą su val gyklų, parduotuvių, kirpyklų, pirčių dirbančiaisiais. Reikalų buvo daug, nes mes dirbome sanitariniais gydytojais ir bu vome atsakingos už tokių stambių objektų, kaip kavi nės „Vaidilutė", „Klumpė", „Šašlykinė", „Iešmas", pio nierių stovyklos valgykla, darbą. Mūsų žinioje buvo 24 objektai. Taigi svajonė — pagulėti pajūryje prieš sau lutę — po truputį blėso.. . O dar dizenterijos protrū kis. Tada ir prasidėjo tikrasis darbas! Bakteriologinėje la boratorijoje dažnai užsibūda vome iki vėlyvo vakaro. Kai protrūkis baigėsi, visi leng viau atsikvėpė. Ir kokios mes buvome laimingos, kad daly vavome šiame darbe, kad mumis pasitikėjo, nepaliko nuošalyje. Darbas Palangoje mums tik į naudą. Žinias, gautas prak tikoje, mes netrukus panau dosime savarankiškame dar be. E. MŪRAVJOVAITE VI k. studentė
Nuoširdžiai
užjaučiame
leksinė spartakiada pradėta Filologijos fakulteto deka ną prof. dr. Joną PALIO gerai. Šaudymo varžybose NĮ dėl Jo motinos mirties. mes pirmieji. Stalo teniso var Rusų kalbos ir žybos dar tebevyksta, tačiau Rusų literatūros katedros ir čia tikimės nenusileisti. Fakulteto sportinis gyvenimas Dėl mylimo brolio mir irgi juda į priekį. Štai jau ties nuoširdžiai užjaučia baigėsi tarpkursinės futbolo me Medicinos fak. II k. studentę Almą JAGMINAI varžybos. Nugalėjo pirma TĘ. kursiai. Dabar bendrabutyje Kurso draugai organizuojamos šaškių, šach matų, stalo teniso varžybos. Nuoširdžiai užjaučiame Kai kalbame apie pergales, Pramonės ekonomikos fak. prisiminkime geriausius fa pramonės planavimo spec. IV k. studentą Aloyzą kulteto sportininkus. Norėčiau AKUNĮ dėl Jo tėvelio mir paminėti J. Maskeliūną (V k.), ties. K. Brusoką (III k.), A. Susterį Vadovas ir grupės (I k.), L. Varną (IV k.), kurie draugai aktyviai dalyvauja ne tik sportiniame, bet ir visuomeni Nuoširdžiai užjaučiame niame fakulteto gyvenime. kurso draugą Kazimierą RIŠKŲ, netekus mylimo Mes, medikai, mėgstame brolio. sportuoti, bet sąlygomis FAF ekon. kibernetikos džiaugtis negalime. Vis tik spec. V k. studentai ir vadovas mūsų sportininkai pasiryžę kovoti dėl Universiteto čem piono titulo. REDAKCIJOS ADRESAS: V. MISIŪNAS Vilnius, MTP-3, Universite Sporto tarybos pirmininkas to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3800 egz. REDAKTORIUS Užs. Nr. 4735 LV 1437 ALGIS KUSTA