J VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame
UrM’VBIIBS
scciDencfts
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gruodžio 24 d.,
SESIJA • SESIJA • SESIJA
Ruošiasi istorikai Paskaitų lankymas prieš sesiją — kiekvienam stu dentui aktualus dalykas. Ar verta šiuo metu rengti sus tiprinto lankomumo savaites? Jei per semestrą, kuris buvo retas svečias, tai jau prieš sesiją to pasakyti negalima. Taigi, sustiprinto lankymo savaitės semestro gale rodo MAK-o atsilikimą nuo studentų gyvenimo. Kitaip dirb ti ruošiasi IF MAK-as. Jo pirmininką IV kurso istoriką Kęstutį Vitkauską ir paprašėme atsakyti į keletą klausi mų. Visų pirma, supažindinkite su savo MAK-o nariais. — MAK-ą sudaro ketvirto kurso istorikai: už lankymą atsakingas S. Senulis, už socialistinį lenktyniavimą —V. Smetanaitė, už darbą su pirmakursiais — G. Cerniūtė, už sienlaikraštį — A. Palionis. Gali daug kas paprieštarauti vienos specialybės ir vieno kurso dominavimui. Tačiau tokiu būdu mes galime operatyviau dirbti. Nereikia vie niems kitų ieškoti. Kai visi viename kurse, ir susitarti daug lengviau. Daug padeda mums ir atskirų specialybių MAK-ų pirmininkai. Būtų galima paminėti III kurso psichologijos
Universiteto
Jaunųjų
SS“ maoS®'““ kultete taryba nuo 1980 metų organizuoja paskai. tų ciklus, skirtus jauniesiems dėstytojams, stažuotojams, aspirantams. Paskaitų skaityti kviečiami žymūs fakulteto, Lietučių kalbos ir literatūros institutn mokslininkai. Paskaitose nagrinėjamos aktualios kalbotyros problemos, supažindinama su šiuolaikinėmis lingvistikos
penktadienis
specialybės MAK-o pirmininkę R. Pranckevičiūtę. Ji daž nai dalyvauja fakulteto MAK-o reiduose. Prieš sesiją Jūs nesiruošiate rengti sustiprinto lan kymo savaitės. Jūs turite savitą paskaitų lankymo tikrini mo būdą? — Devyniems studentams pareikšti Rektoriaus papeiki mai, keturiems — nuimtos stipendijos. Nekaip lanko žur nalistai. Paskutinio MAK-o posėdžio metu buvo užsiminta, kad grupių žurnalus reikėtų laikyti ant dėstytojų stalo. Ar tai pasiteisina? — Seniūnai tokiu būdu negali sudėti netikrų pliusų, ir atėję MAK-o nariai gali greičiau patikrinti. Kol kas dar negalime girtis šios iniciatyvos rezultatais. Kiek lankėmės grupėse, dar to nepastebėjome. Tam trukdo pavėlavimai, o iš dalies ir seniūnai nori nepažymėti draugų. Reikia pasakyti, kad per šį semestrą ir keletas seniūnų gavo de kano papeikimus. Jeigu jau pats seniūnas retas svečias paskaitose ir žurnalas keliauja per visus grupės studentus, tai jau apie naujas iniciatyvas, gerinant paskaitų lankymą, apie tikrus ir netikrus pliusus kalbos nė būt’, negal’. Lankymas buvo ir dar ilgai bus viena opiausių proble mų. Kiekvienas nori turėti savo teises, savo požiūrį į pas kaitas. Tai nedraudžiama. Reikia, kad tai neviršytų vi suotinių teisių ir pažiūrų. Alma MOSTEIKAITŽ
FILOLOGIJOS FAKULTETO mokslininkų taryboje kryptimis bei metodais, aiškinama, kaip formųluoti ir verifikuoti mokslines hipotezes. Paskaitų ciklus lanko nuo 15 iki 25 žmonių. Fakulteto jaunieji mokslininkai (daugiausia litua. nistai) aktyviai dalyvauja ir respublikos aukštųių mokyklų bei MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto jaunųjų kalbininkų
Nr. 39(1218)
JAUNŲJŲ
teoriniame seminare, vykstančiame kiekvieną mė nesį. Čia jaunieji skaito patys pranešimus, diskutuoja, kviečiasi žymius lingvistus, filosofus, mokslo istorijos specialistus. Seminarui vadovauja en‘uziastingas jaunųjų mokslininku globėjas doc. A. Girdenis. Paskaitos ir seminarai stimuliuoja mokslinę mintį, formuoja akty
vią mokslininko asmeny bę, plečia akiratį, aspiran tams padeda pasirengei specialybės kandidatinio minimumo egzaminui. Su aktyvėjo fakulteto jaunųjų mokslininku dalyvavimas vietinėse. respublikinėse bei sąjunginėse konferen cijose. Visas jaunųjų moksli ninkų tarybos iniciatyvas remia ir skatina fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos. B. STUNDŽIA
Ar įmanoma išmokti užsienio kalbą? Tikriausiai neatsirastų studento, kuris nenorėtų gerai mokėti užsienio kal bos, kuris nenorėtų ang liškai skaityti E. Heming vėjų ar vokiškai Gėtę. O kur dar populiarūs tarp merginų madų žurnalai prancūzų, vokiečių ar len kų kalbomis?. . Tačiau daugeliui pasa kymas „studentas-poliglotas", manau, kol kas suke lia šypseną. Kodėl iki šiol kai kurie studentai kreivai žiūri į užsienio kalbų pratybas, dėstytojus, kodėl kai Ku rie šalinami iš Universi teto vien todėl, kad nega vo užsienio kalbos įskaitos? Gal labai sunku mokytis, dideli krūviai ir „kieti“ dėstytojai? Ką patarti tiems, kurie paskaitos ar įskaitos laukia kaip... pa saulio pabaigos? Štai pa-
čių studentų mintys apie užsienio kalbos studijavi mą: „Dėstytojas reikalauja iš kiekvieno pagal sugebė jimus. Paskaitai ruošiuosi maždaug 2 — 2,5 vai. Pa skaitos patinka, dažnai pakalbam su dėstytoju apie įdomius dalykus, o tai ska tina mokytis kiek galima geriau". (III k. lituanistė) „Jaučiu, kad padariau didelę pažangą. Netingiu padirbėti savarankiškai. Dėkoju dėstytojui už reik lumą." (IV* k. istorikas) O štai anglų kalbos dėstytojos Z. Bareikytės min tys: „Studentai gali įsisavin ti jiems pateikiamą medžiagą nesunkiai, juolab kad visuomet dėstytojas orientuojasi į vidutinį stu dentą. I,II kursų studen tams užsienio kalba netu rėtų sudaryti didelių sun kumų, nes pirmame ir ant rame kurse kartojama tai, apie ką buvo kalbėta mo kykloje. O užsienio kalbų dėstytojai niekuomet ne sistengia „sukirsti" to stu dento, kuris tikrai dirba,
sąžiningai lanko paskai tas". Iš pokalbio su dėstytoja paaiškėjo dar keletas svar besnių klausimų, i ku riuos reiktų atkreipti dė mesį. Pirma, tai užsienio kalbos dėstytojų kaita kui sė (tai dar pasitaiko). Pra sideda įvairiausi nesusipra timai, studentų pretenzijos naujam dėstytojui, girdi, buvęs dėstytojas to ir a.io nereikalavo, o apie tai net nekalbėdavom.. . Dės tytojas, kuris dėsto nuo pat pirmo kurso, puikiai žino kiekvieno studento galimybes, todėl neaiškumų nebūna neį per užsiėmi mus, nei per įskaitas. Antra, tai eksperimento taikymas stojantiesiems į filologijos specialybes. Abi turientas pirmąjį egzamri ną išlaiko labai gerai, įsto ja, o vėliau paaiškėja, kad jo gabumai užsienio kal bai lygūs nuliui... Apskri tai, dauguma studentų iš vidurinės mokyklos, atsi neša skurdų užsienio kli bos žinių bagažą. Svarbu ir tai, kaip stu dentas lanko pratybas.
Užsienio kalbos pralybcs — tai ne istorija, ne ma tematika, kur datas ir for mules galima mintinai iš mokti. Kalbos per vakarą neišmoksi, o skolas likvi duoti ne taip jau lengva. Kaip suprasti, pavyzdžiui, neseniai pašalinto iš Uni versiteto FilF studento V. MAZŪROS elgesį, kai lis per mokslo metus užsienio kalbos užsiėmimuose pa sirodė tik 15 kartų (iš 70)? O paskaitų įdomumas ir įvairumas priklausys nuo grupės. Jei grupė gerai pasiruošia, kodėl dėstytojui neatsinešus įdo mesnės literatūros, žurna lų, kodėl nepakalbėjus to mis temomis, kurių nėra vadovėlyje? Bet jei gru pėje tik du, trys žmonės supranta tai, ką dėstyto jas aiškina per pratybas . ką tuomet daryt pačiair dėstytojui?.. Tad nepieškim užsie.ric kalbos dėstytojo portrete vien juodomis spalvomis Tik darbštumu pasiekia mas tobulumas ir geri įe zultatai. Romas PODERYS
Kaina 2 kap.
numeryje:
i f
„SMD ŽINIOS" — TAIP PAVADINTAS MŪSŲ LAIKRAŠČIO PRIEDAS, KURI PRADĖJO LEISTI UNIVERSITETO STUDENTŲ MOKSLINIO. DARBO TARYBA. SKAITYKITE 3—4 PSL.
1
i
PENKIASDEŠIMT DEVINTOJI
SAVAITĖ:
MASKVAI
MASKVOS UNIVERSITETAS: Istorija, skaičiai, faktai 1755.1.21 — išleistas įsa kymas dėl Maskvos univer siteto įsteigimo pagal pro jektą, parengtą M. Lomo nosovo. Universitete trys fa kultetai: filosofijos, teisės, medicinosUniversitete mokėsi -64 delkabristąi. Tarp jų.— Bestuževas, Riuminas1, Trubeckojus, Muravjovas, Turge nevas ir kiti. 1835 m. — patvirtintas nau jas universiteto statutas. 1851 m. — Filosofijos fakųltetas reorganizuojamas į du fakultetus: istorijos-filo logijos ir fizikos-matemati kos. 1905 m. — Nemažai uni versiteto studentų dalyvauja revoliucijoje. Leninas pa vadina Maskvos universi tetą revoliucingu. 1917 m. lapkričio 7 — Didžioji Spalio revoliucija. Didelis vaidmuo čia teko Maskvos auklėtiniams: V. Nevškiui, M. Saveljevui. 1928 m. — M. Kalininas universiteto Komunistinio vardo auditorijoje skaito pranešimą „Apie kultūrinę revoliuciją". 1929 m. — Su chemijos fakulteto įkūrimu prasideda nauja, Maskvos universi teto plėtimosi epocha. Stei giami biologijos, mechanikoš-matematikos, ekonomikos, geografijos, geologijos fa kultetai. 1940 m. Universitetas apdovanotas Lenino ordinu ir suteiktas M. Lomonosovo vardas. Rūsčiais Didžiojo Tėvynės karo metais Tarybinės Ar mijos gretose kovėsi virš 5000 Universiteto profeso rių, dėstytojų, studentų, dar buotojų. Devyniems Maskvos uni versiteto auklėtiniams su teiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. 1952 m.— įsteigtas žurna listikos fakultetas. 1954 m. — Universitetas ajldovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. . ( 1956 m. — Universiteto profesoriui akademikui N. Semianovui, pirmajam tary-, biniam mokslininkui, paskirta Nobelio premija.
1966 m. — pradeda veikti psichologijos fakultetas. 1972 m. — rytų kalbų ins titutas reorganizuotas j Azi jos ir Afrikos institutą. - 1980 m. — Universitetas apdovanotas Spalio revoliu cijos ardinu. -,u'• X
X
X
<
. ■
28 tūkstančiai' Universite to studentų ir 4,5 tūkstančio aspirantų yra daugiau nei 70 Tarybų šalies tautų ats tovai. Jie mokosi 17-oje fakultetų. Universitete dirba apie. 3,5 tūkstančio profesorių ir dėstytojų. Per savo gyvavimo metus Universitetas parengė per 180 tūkstančių specialistų; iš jų 140 tūkstančių tarybų valdžios metais. XXX
Tvirta draugystė ir mokslo ryšiai sieja Maskvoą uni versitetą su mūsų Alma Ma ter.. i Pagalbos ranką maskvie čiai mums ištiesė sunkiais pokario metais, kai stigo mo. kymo priemonių, vadovėlių. Kej 19,48-aisiais mūsų Univer sitete buvo įkurtas aspirantū ros skyrius, tais pačiais me tais į Maskvos universitetą išvyko keli Vilniaus univer siteto 'absolventai. O 1955aisiais Maskvos universitetas padovanojo naujausius labo ratorijų įrengimus beveik už pusę milijono rublių. Šiandien mūsų Alma Mater tikriausiai nerasim nė vienos katedros ar laboratorijos, kurioje nesidarbuotų buvęs Maskvos universiteto auklėtinis. Keli Alma Mater Vilnemsis dėstytojai šiuo metu sėkmingai dirba mokslinį ir pedago ginį darbą Maskvos univer sitete — politinės ekonomi jos drr. prof. J. Malininas, fi. lologas dr. prof. V. Kulešovas. Kiekvienais metais būreli gabių ir atkaklių studentų tęsti studijų palydime į Maskvą, į M. Lomonosovo universitetą. Kone kasmet į Vilnių sugrįžta gausus bū rys baigusiųjų studijas ar as pirantūrą.
ŠALIES JUBILIEJUI Kraštotyrininkų klubas TSRS 60-metį pažymi, rink damas Universiteto absol ventų ir Vilniaus pramo nės įmonių darbo vetera nų atsiminimus, organizuo vakaronių damas ciklą tema „Vilnius — lietuvių, lenkų, baltarusių ir kitų tautų kultūrų židiny®". Apie rusų rašytojų, kul tūros veikėjų buvojimą Vilniuje įdomiai papasako jo doc. B. Masionienė. Doc. P. Užkalnis savo pasisaky mą paskyrė istoriniams lietuvių ir baltarusių tau tų ryšiams, pabrėžė Vil niaus svarbą baltarusių kultūrai, menui, literatūrai, papasakojo apie J. Kupalos, J. Kolaso, A. Paškevič.Ciotkos ir kitų balta rusių rašytojų Vilmute praleistus gyvenimo ir kū rybos metus. Filologijos kandidatė S. Kabelytė per skaitė teorinę paskaitą apie nacionalinių literatū rų tarpusavio ryšius, atski ru teiginiu įdomiai pailiust ruodama lenkų rašytojų L. Kondratavičiaus, J. Slo vackio, A. Mickevičiaus kontaktų su Vilniumi, Lie tuva faktais. „T. S." inf.
XXX Matematikos fakulteto prof. Z. Žemaičio audito rijoje vyko iškilmingas posėdis, skirtas TSRS Įkū rimo 60-osioms metinėms pažymėti. Susirinkusiems Įžanginę kalbą pasakė fakulteto de kanas doc. V. Merkys. Pra nešime buvo trumpai ap žvelgtas ekonominis ir kul tūrinis gyvenimas Tary bų valdžios laiku. Doc. V. Merkys pabrėžė vienos iš pagrindinių TSRS aukštųjų mokyklų — mūsų Alma Mater reikšmę, išleidžiant aukštos kvalifikacijos spe cialistus, produktyviai be sidarbuojančius visuose liaudies ūkio baruose. Minėdamas Vladimiro Lenino nuopelnus, kuriant TSRS, taikomosios mate matikos specialybės I
kurso studentas Jaunius Atkočiūnas papasakojo apie jos istorinį vystymą si, darbininkų klasės did vyriškos kovos, sunkių išmėginimų ir pasaulinių pergalių kelią. Pirmakursis Vaidotas Kanišauskas perskaitė pra nešimą apie Lietuvos žvmių revoliucinio judėji mo dalyvių veiklą, Įgy vendinant lenininę pro gramą, nacionalinius klau simus. Iškilmingą posėdį baigė doc. A. Janušauskas. Trum. pai nušviesdamas dabarti nio Matematikos fakulte to istoriją, docentas A. Janušauskas pabrėžė, kad Vilniaus universiteto MaF — pagrindinė respublikos matematikos kadrų rengi mo įstaiga, matematikos mokslo ir tyrimų centras. Inona KOŠAITĖ XXX
Universiteto Teatro sa lėje vyko konferencija, skirta TSRS 60-mečiui. Lietuvos KP CK Partijos istorijos instituto direkto rius R. Šarmaitis kalbėjo, apie Pabaltijo respublikų laimėjimus ekonomikos, mokslo, kultūros srityse. Konferencijos dalyviams koncertavo Filologijos fa kulteto merginų choras, kaimo kapela. Gerą Įspūdį paliko tik ką susikūrusio Istorijos fa kulteto etnografinio an samblio pasirodymas. Aldona ŠILALYl'Ė XXX
Kartu su visa Taryoų šalimi mūsų Alma Mater pažymi garbingą TSRS 60-mečio Įkūrimo jubi liejų. Šiai datai kiekvie nas fakultetas paruošė renginius. Medikams bur tų keliu teko garbė sureng ti vakarą apie Maskvą. Būsimieji medikai ir jų dėstytojai domisi ne tik Maskvos istorija, bet ir dabartimi; sostinės kultū riniu gyvenimu, mokslo
MOŠŲ KALBA
KAIP KALBI, DĖSTYTOJAU? .. .Pasitarimas buvo įdo mus. Buvo gerų minčių, pasiūlymų. O, jei ne tas šaukštas deguto! O, jei ne tos kalbos negerovės, ne tie jos darkymai! Ne t:e visumoje gaunasi, ant die nų, kad daryti, kad nepa tekti į tokią padėtį, savai tės bėgyje, tikslu pagerin ti, išeinant iš sekančių, prisilaikant grafiko, komi sija sąstate, ko rezultate ... Ir kokių tų klaidų tik ne darome! Ir žodyno, ir sin taksės, morfologijos, žodžių darybos, kirčio, tarties. O kas, jeigu per tokių ne taisyklingumų sąvartynus brendame ir per paskai tas, seminarus?.. Ir ši taip kalbame mes, dės tytojai, tie, kurie turime rodyti geros kalbos pavyz dį: štai kaip dera kal bėti. Ir šitaip kalbame Universitete, svarbiausio je respublikos mokslų įs taigoje! Ten. iš kur turi eiti tik geros kalbos pa vyzdys! O kiek dėl to ža
los! Iš ko, jei ne iš mūsų studentai turi mokytis kal bėti — sklandžiai, gražiai reikšti mintį, vieną ar ki tą jos vingį? Ir, žinoma, mokosi. Iš tų, kurių, kaip sakoma, tik klausykis, gėrėkis, sek jų pavyzdžiu. Ir jų nemaža. Bet tūlas kal bame taip, tarsi sakytume: et, kaip pavadinsiu, taip nepagadinsiu. Užtat taip dažnai: kas sakinys — tai kelios klaidos. O koks jis kartais būna varganas, skurdus, prižėlęs piktžo lių, šleivas, kreivas, su krypęs, reikalingas params čių! — Et, tuos kablelius, 'as nosines, kai reikės sudė lios redaktorius... — numojame ranka. Argi žodžio kultūra — tai kableliai ir nosinės? .. Ji — pirmiau sia minties kultūra. Kal bėti bet kaip — tai mąsty ti bet kaip. Nelogiškai, ne taisyklingai, netiksliai... Antra vertus, taisyklingu mas dar ne viskas. Kur
pasiekimais ir 1.1. Renginys buvo pavadin tas „Sveika gyva, Mask va". Jo metu buvo rodo mos skaidrės, papasakota Įdomiausių sostinės gyve nimo Įvykių, skambėjo dainos apie Maskvą. Į va karą atvyko nemaža sve čių. Apie Maskvos gyny bą papasakojo jos dalyvis Medicinos fakulteto hi gienos katedros vyr. dės tytojas G. F. Beklševas. Apie sostinėje studijavu sius mūsų respublikos me nininkus, apie Lietuvos 1SR valstybinės filharmo nijos ryšius su Maskva papasakojo LTSR valsty binės konservatorijos doc. J. Dvarionas. Įspūdžiais apie Maskvos olimpiadą pasidalino „Tie sos" laikraščio redakto riaus pavaduotojas M. Barysas. Klausytojus su domino Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos nario, Lietuvos TV režisieriaus Br. Bušmos pasakojimas apie Olimpiadą-80. Sve čiui teko matyti bei filmuo ti olimpines tinklininkų ir rankininkų kovas. Medicinos fakulteto komjaunimo komiteto na riai dėkingi savo dėstyto jams, prodekanui doc. M. Sakalauskui, doc. A. Bitei už pagalbą, organi zuojant vakarą.
Audronė ZAMULSKYTĖ, MF m kurso studentė
XXX Neseniai Rygos P. Stučkos vardo universiteto ekonomikos fakulteto komjaunimo komitetas or ganizavo Pabaltijo respub likų aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetų komjaunimo aktyvų semi narą tema — „Intemac.cnalinis studentų auklėji mas, pasitinkant TSRS tr ąšias įkūrimo metine-". Seminare dalyvavo Rygos universiteto ekonomikos
dera, gebėkime pasakyti ir gyviau, nebe taip pilkai, ir Savičiau, nebe taip šab loniškai, ir gyviau, įtai giau. Visų šių ypaty bių pamatų pamatas — kalbos žodingumas, turtin gumas. O žinome, kokia turtinga ir lanksti mūsų kalba. Kiek joje raiškos išgalių! Leksikoje, grama tikoje, žodžių vartojimo būduose! Jie mus šaukiasi, mums moja. Rinkis, kurk savo stilių kaip tik nori. O ar į tą šaukimą atsilie piame? Juk tūlas kalbame taip, kad klausytojas gali pagalvoti: arei mūsų kalba tokia skurdi? Tokia pilka ir beveidė? Atsiminkime: „Kalbos turtingumas — tai minties turtingumas". (N. Karamzinas). Šį teiginį ga lima ir apversti: kalbos sk urdumas—tai minties skur dumas. Ir minėtasai teigi nys plačiau: „Galima tvir tai pasakyti, kad žmogus, kalbantis gera kalba, šva ria, gražia, turtinga kalba, ir mąsto turtingiau negu žmogus, kalbantis prasta ir skurdžia kalba". (A. Tolstojus). O kas jeigu ji, būdama skurdi, dar neati
fakulteto, Vilniaus univer siteto pramonės ekonomi kos fakulteto, Rygos poli technikos instituto ekono mikos fakulteto komjau nimo aktyvistai. Pirmą dieną buvom pakviesti į P. Stučkos uni Perskaičius paskuti versiteto atvirą konųau- niuosius aukštųjų mo nimo susirinkimą. Sužino kyklų laikraščių numerius jome, kokiais rūpesčiais ir taip neakivaizdžiai „pa gyvena kaimynai, kaip sisvečiavus" pas savo ko sprendžia iškilusias prob legas, paaiškėja, jog dau lemas. guma respublikos studen Antra diena — pąts ‘•e- tų šiuo metu susiduria su minaro įkarštis. Veikė panašiais aukštosios mo dvi sekcijos: ideologinio kyklos gyvenimo reiški darbo ir organizacinio d’ir- niais. bo. Sekcijose buvo išsa Štai gruodžio 3-osios kyta daug įdomių minčių: „Tarybinis medikas" in buvo dėl ko pasiginčyti, formuoja apie „Komjau buvo ko pasimokyti, pa nimo prožektoriaus" rei dą, per kurį buvo tikrina tiems ką pasiūlyti. Kad geri pasiūlymai ir ma, kaip studentai lanko idėjos būtų matomos mū paskaitas. „Eina į pabai sų darbuose, trečią dieną gą trečiasis rudens semes sėdom prie apvalaus stalo. tro mėnuo, tačiau kai ku Pasirašėm bendradarbiavi rie studentai dar neįpra mo sutartį su Rygos P. to reguliariai lankyti pas Stučkos universiteto eko kaitų", — rašo Algė Ivaš nomikos fakultetu ir Esti- kevičiūtė. Įdomi prof. K Bėčiaus jis politechnikos instituto publikacija „Po paskaitų ekonomikos fakultetu. pasižval Padaryta gera pradžia. tvarkaraščius Seminaro rezultatai ap gius..." („Žemės ūkio spe tarti, pasirašytos sutartys, cialistas", Nr. 34 (1248), belieka tik įgyvendinti kurioje autorius' sprendžia paskaitų organizavimo sumanymus. problemas. Sužinojome, Romas BAJORINAS jog pagal TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos reko XXX mendacijas „paskaitoms 12 bendrabutyje vyko turi būti skiriamas dar laikas, t. y. gitaristų-vokalistų kon bingiausias rytinės valandos. Per die certas. Nors atlikėjų buvo ma ną turėtų būti vienos dis žai. tačiau šį gitaristų-vo ciplinos ne daugiau kaip kalistų pasirodymą gali 2 akademinės valandos, o ma būtų pavadinti tikrai bendras paskaitų skaičius — ne didesnis kaip 4 va studentų švente. Antro kurso žurnalistų landos Taip turėtų būti, deja, Romo Poderio ir Algio Lipšto dainos klausytojams pasižvalgius mūsų Aka dovanojo ne tik šventišką nuotaiką, bet ir daug ne pakartojamų akimirkų. Gerą įspūdį paliko Dai vos Urbonavičiūtės ir Ži LIŪDNOS ISTORIJOS vilės Skeirytės pasirody mas. Alė SALNAITĖ Neseniai anglistus dip lomantus apskriejo neko kia žinia, šiaip tariant, dar viena liūdna istorija. Ogi ir sužinojo penktojo kurso anglų kalbos ir literatūros specialybės studentai, kad pražuvo jų vienas mokslo draugas, Benjaminas PET RAITIS.
SVEIKAS, KOLEGA!
tinka ir elementarių tai syklingumo reikalavimų? Klibina bei griauna vi suotinai priimtas vartose nos normas? Ir dabar ne pasenę XIX a. vokiečių ra šytojo, visuomenės veikė jo E. M. Arnto (Andt) žodžiai: „Kas trikdo bei klibina kalbą ir vienaip ar kitaip drumsčia aiškią, švarią jos tėkmę, visa tai prisideda prie tautos sutri kdymo, mąstysenos išklibinimo ir sudrumstimo. Nes nieko dvasingesnio bei šir dingesnio, kaip kalba, tau ta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti ko dėka tauta esanti, turi nieko kito taip netausoti, kaip kad nebūtų darkoma ir griau nama jos kalba." Tad eidami į auditoriją, kiekvienas pagalvokime: prie ko savo paskaitos, se minaro kalba aš prisidėsiu —prie jos ugdymo, normų įtvirtinimo, ar... ją trikdy siu, griausiu jos taisykles, normas, „aiškią, švarią jos tėkmę". dr. Juozas PIKClLINGIS Einantis profesoriaus pareigas
demijos šių metų rudens semestro tvarkaraščiuose, matyti, jog ne visuose fa kultetuose laikomasi nu rodytų reikalavimų". Įdo mu, o kaip yra kitose auk štosiose mokyklose? Lapkričio 26-osios „Ta rybinis pedagogas" infor muoja apie VVPI studen tų profsąjungos ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Tame pačiame šio laik raščio numeryje—„Hori zonto" puslapyje — skai tytojai supažindinami su literatūrinio rudens kon kurso laureatų ir dalyvių kūryba. Čia rasime A. Oržekauskaitės apsakymą , Siurprizas“, I. Savickaitės V. Vilčinskaitės, A. Zutkutės ir S. Laurenčikaitės eiles. Kitų aukštųjų mokyklų studentai savo laikraščiuo se pasakoja apie SMD bū relių veiklą („Pedagogas", Nr. 36 (414) ir „Tarybinis medikas", Nr. 37 (734), sprendžia ateistines prob lemas ir pasakoja apie ateistinius renginius („Pe dagogas", Nr. 36 (414) ir „Žemės ūkio specialistas“, Nr. 34 (1248), dalijasi įspūdžiais iš renginių, skir tų TSRS įkūrimo 60-me čiui („Pedagogas", Nr. 36 (414). Žodžiu, visur vie naip ar kitaip sprendžia mos studentų problemos, visur verda aukštosios mokyklos gyvenimas.
Parengė Agnė GUOGAITE
— Buvo buvo, kaip pra žuvo? — neslėpė savo nuo stabos filologai. Taigi, broleli, per kary bos mokslą ir nesąžiningu mą Benjaminas Petraitis, neišlaikęs egzamino, bet patsai „padirbęs" parašą, buvo pašalintas iš Univer siteto.
Dėmesio! Sanatoriniai kelialapiai 1983 metu I pusmečiui
Palanga san. „Jūratė" 1.27 130 rb. centr. nervu sistema Birštonas san. „Spalis" 1.27 160 ib. virsk. oTganų ligos Palanga san. „Jūratė" I. 29 130 rb. centr. nervų sistema Druskininkai san. „Dainava" 1.30 120 rb. kraujo apvt. 2kel.) Soči pansion. „Svetlana" 1.31 140 rb. kraujo apyt. ir nervu ligų (2 kel.) Jalta san. „Orlinoie gnezdo" II.4 115 rb. nervų sist. ligos Jasentuki san. „Avangard" II.3 120 rb. virsk, organu ligos Druskininkai san. „Vilnius" II.4 160 rb. virsk, organų ligos Druskininkai amb. kursuotė II.6 130 rb. virsk., kraujo apyt. ligos (3 kel.) Druskininkai san. „Vilnius" II.5 120 rb. virsk, org 1, (2 kel.) Likėnai san. „Likėnai" II.9 110 rb. kaulų-raumenų ligos Piatigorskas amb. kursuotė 11.12 120 rb. virsk., nervu ligos Palanga san. .Jūratė" 11.25 130 rb. centr. nervų sist Druskininkai san. „Draugystė" III.9 120 rb. kraujo apyt. sist. Palanga pans. „Neringa" III. 12 140 rb. centr. nervų sist. Palanga san. „Jūratė" III.19 140 rb. centr. nervų sist. Druskininkai san. .Nemunas“ III.15 125 rb. virsk, org. ligos Likėnai san. „Likėnai“ IV.5 110 rb. kaulų-raumenų sist. Birštonas san. „Spalis" IV.18 120 rb. virsk org. ligos Soči pension. „Svetlana" V. 28 140 rb. kraujotakos sist. 1. Palanga san. „Jūratė" VI.20 130 rb. ausų nosies, gerklės 1. Odesa Gorkio vardo san. VI.24 120 rb. virsk, org. ligcs Druskininkai san. „Vilnius" VI.25 120 rb. virsk, org. ligcs Palanga san. „Jūratė" VI.25 130 rb. centr. nervų sist. Birštonas san. „Spalis" VI.28 120 rb. viršk. organų ligos Druskininkai san. „Vilnius“ VI.30 120 rb. viršk. organų 1.
Pradedame leisti „Tarybinio studento" priedą „SMD ži nios", skirtą Studentų mokslinei draugijai, jos dabartinei veiklai ir praeities istorijai. „SMD žiniose" skelbsime geriausius mokslinius darbus, rašinius apie SMD būrelių, sekcijų veiklą, pasiekimus, pla nus ateičiai, apie žmones, kurie {domūs savo darbais. Spausdinsime nuotraukas ir publikacijas iš (vairių sek cijų, būrelių, konkursų, konferencijų. Studentų mokslinis darbas neatskiriamas nuo paties mo kymo proceso. Todėl tikimės, kad mūsų puslapis padės pirmakursiui susipažinti (o gal ir paskatins įsijungti...) su moksline veikla. Vyresniųjų kursų studentai, jau turintys šiokį tokį mokslinio darbo patyrimą, galės pasidalinti to darbo įgūdžiais, savo moksline kūryba.
Redkolegija
SMD taryba
LEIDŽIA VU STUDENTŲ MOKSL INIO DARBO TARYBA
REZULTATAI DŽIUGINA Turėjo kuo pasidžiaugti Universiteto SMD nariai bei svečiai, susirinkę į šios draugijos ataskaitinį - rin kiminį susirinkimą. Daug įdomaus ir naudingo nu veikta per ataskaitinį lai kotarpį. Pranešimą apie SMD veiklą, atliktus darbus perskaitė VU SMD tary bos pirmininkas A. Aidietis. Jis išanalizavo atski rų fakultetų mokslinių būrelių veiklą, pateikė duomenų apie Universite to studentų dalyvavimą bei rezultatus sąjunginiuo se bei respublikiniuose studentų mokslinių darbų konkursuose.
MOKSLO DARBAI
O rezultatai džiugina. Štai Universiteto studen tai sėkmingai pasirodė konkurse MA premijai gauti. Iš keturių darbų, kurie buvo pripažinti ge riausiais ir premijuoti po 200 rub. du darbai buvo iš mūsų Universiteto. Tai PEF III k. studentų A. Kavoliausko ir V. Korsa ko darbas „Šiuolaikinė valiutų krizė" ir Fil.F IV k. studento S. Narbuto darbas „Mažųjų M. Huioviano eilėraščių poetika". Gerai pasirodyta ir są junginiame visuomeninių gamtos ir humanitarinių mokslų konkurse. PEF studentai N. Purmalytė ir
Š. Kliokys (darbo vadovė doc. K. Prunskienė) bei ChF studentė A. Bara nauskaitė (darbo vadovė vyr. m. b. E. Udrenaitė) tapo nugalėtojais ir buvo apdovanoti medaliais, o darbų vadovės — diplo mais. Pranešėjas A. Aiaietis pabrėžė, kad būtina to liau gerinti konkursams pateikiamų darbų kokybę. Derėtų daugiau darbų iš leisti atskiru leidinuku. Susirinkime apie moks linio vadovo vietą fakul tete, dėmesį, skiriamą jam, kalbėjo IF SMD mokslinis vadovas D. Kaunas. Deja, moksliniai
vadovai dar lieka šešėly je, nors jų vadovaujami būreliai laimi prizines vietas, o studentai gauna diplomus. Apie visuomeninių mo kslų konkursų organizavi mą kalbėjo TSKP istorijos katedros asistentas G. Surgailis. SMD atliktas darbas buvo įvertintas gerai. Iš rinkta nauja SMD tary ba. Po ataskaitinio - rinki minio susirinkimo įvairių konkursų bei konferenci jų nugalėtojai bei prizi ninkai, darbų vadovai buvo apdovanoti diplo mais, medaliais. M. RINGAUDAS
'BIIIIIIIIIIIBIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIMIIIIIIIIIlllimiflfflBIMIIfflBIlIlIlIlIli^^
PREKYBOS VIETA IR VAIDMUO IŠPLĖSTINĖJE SOCIALISTINĖJE REPRODUKCIJOJE V. Ivanauskas ir G. Vilytė praeitais mokslo metais parengė mokslinį darbą apie gamybos ir vartojimo sąvei ką socialistinėje visuomenėje ir prekybos vietą Išplėstinės reprodukcijos procese. Sis darbas buvo perskaitytas Pre kybos fakulteto studentų mokslinėje konferencijoje ir įvertintas pirmąja premija. Marksizmo-leninizmo kla sikai nustatė savitarpio dia lektini ryši tarp gamybos ir vartojimo. Visuomeninės re produkcijos procese pagrindi nis vaidmuo tenka gamybai. Ji formuoja vartojima, jo apimtį, struktūrą, kuria me džiagą, be kurios vartormas neturėtų objekto. Plečiantis gamybai, plečiasi ir tobulėja vartojimas. Jis yra galutinis bet kurios visuomeninės ga mybos tikslas, žmonių gyvy bingumo palaikymas. Tačiau vartojimas, būdamas galuti niu visuomeninės gamybos tikslu, neišreiškia formacijos specifiškumo. Kiekvienoje formacijoje snecifinį gamy bos tikslą lemia gamybos Priemonių nuosavybės pobū dis bei visa gamybinių san tykių sistema. Kapitalizmo gamyba organizuojama iš naudotojų klasės interesais. Pridedamosios vertės pasi savinimas ir kapitalistų tur tėjimas — toks yra specifi nis kapitalistinės gamybos tikslas. Visuomeninė gamybos Priemonių nuosavybė sąlygo ja kitokią gamybos paskirtį ir plėtojimosi krypti. Speci finį socialistinės gamybos tikslą sudaro tai, kad socia listinė gamyba yra pajungta ne kurios nors vienos socia linės grupės poreikių tenki nimui, o visų socialistinės visuomenės narių gerovės kėlimui, jų visapusiškam
vystymuisi. Šį tikslą iškėlė K. Marksas, F. Engelsas, vė liau jį pagrindė ir papildė V. Leninas. F. Engelsas pa brėžė, kad komunistinės vi suomenės tikslas turi „.. .už tikrinti visiems visuomenės nariams pragyvenimo ir lais vo savo gabumų išvystymo priemones, ir tai vis augan čiu mastu". 1 Gamyba yra pradine ir le miama reprodukcijos fazė, o vartojimas — užbaigiamoji. Tarpines gamybos ir vartoiimo grandis sudaro paskirs tymas ir mainai. Tam tikroje visuomeninės gamybos išvystymo stadijoje mainai tapo savarankiška veiklos sritimi — prekyba. K Marksas tikrąją kapitalis tinės prekybos funkcija, tie siog jai būdinga ir išplau kiančia iš jos ekonominės esmės, vadino pirkimo - par davimo, vertės formų, keiti mo funkciją. Vertės formų kaitą lydi vartojamosios ver tės judėjimas iš gamybos i vartojimo sferą. Prekių mai nai, tai ne tik vertės reali zavimo procesas, bet taip pat ir užtikrinimas ryšių tarp gamybos bei vartojimo.2 K. Marksas parodė, kad prekių mainai reiškia „prekių formų
1 Engelsas F. Antį Diuringas. —V.: 1958, p. 128. 2 Marksas K. Kaoitalas. V, 1957, t. 3, p. 225.
kaitą arba metamorfoze, kuri tarpininkauja visuomeninei medžiagų apykaitai".3 Šiuos K. Markso teiginius galima panaudoti kaip metodologinį pagrindą, analizuojant so cialistinės prekybos vietą ir vaidmenį išplėstinėje repro dukcijoje. Socializmo sąlygomis pre kyba yra prekinių-pinigimų mainu išraiška. Jos funkcijos yra susijusios su pagamintos prekės, kurios judėjimą ji aptarnauja, prigimtimi. Per prekybą vyksta darbo pro duktų pristatymas vartoto jams, kas lemia gyventojų poreikiu tenkinimą. Tuo pat metu prekyba yra visuome ninės gamybos reprodukcijos sąlyga. Prekyba, kaip atskira ūkinės veiklos sferos dalis, skatina visuomeninio darbo pasidalijimą. Ji yra ypatin ga tarpininkaujanti grandis, sujungianti gamybą su var tojimu. Siekiant tą ryši dar labiau sustiprinti, labai svar bu yra racionaliai organizuo ti tarpusavio sąveika tarp prekybos, iš vienos pusės, ir vartojimo bei gamybos, iš kitos. Atskirų socialistinės repro dukcijos fazių tarpusavio są veikos rėmuose tarp gamy bos ir prekybos, o taip pat
3 Marksas K. Kapitalas. V., 1957, t. 1, p. 98.
tarp vartojimo ir prekybos atsiranda tiesioginiai ir atga liniai ryšiai. Prekyba veikia gamybą, užtikrindama paga minto produkto realizavimą, sudarant realias gamybos proceso atnaujinimo, jo plė timo bei vystymo sąlygas. Be to, prekyba padeda nustatyti gamybai jos vystymosi kryp tį, struktūrą, veikia gamina mos produkcijos kokybę, asortimentą pagal gyventojų poreikius. Prekyba daro po veiki ir asmeniniam vartoji mui. Pirmiausia, per preky bą yra realizuojami gyven tojų poreikiai pagrindinei vartojimo reikmenų masei. Prekyba sudaro realias darbo jėgos sąnaudų padengimo, jų atstatymo bei išplėtimo sąlygas. Ji padeda formuoti naujus gyventojų poreikius, madą, skoni, diegti racionalų vartojimą, kovoja prieš var totojų miesčioniškumą, piieš vartojimą dėl vartojimo, pa deda realizuoti socialistinės gamybos tikslą — parantJOti visišką visų visuomenės nariu gerovę ir jų visapusiš ką tobulėjimą, prisidėti prie socialistinio gyvenimo būdo formavimo ir jo tobulinimo. Prekyba taip pat yra svarbi ekonominio paskirstymo pa gal darbą principo įgyvendi nimo prielaida. Prekyba, kaip ir kitos vi suomeninės gamybos repro dukcijos fazės, plėtojama planingai. Taip pat planingai
Petras Šileikis — GTF doc. — mokslinis vadovas Audrius Aidietis — MF j. m. b. — pirmininkas Edmundas Kuokštis — FF v. m. b. — pavaduotojas Valentinas Mikelėnas — TF asist. — pavaduotojas Juozas Paleckis — TSKP ist. v. d. — visuomenės mokslų katedrų pirmininkas Vitalijus Kontarovičius — MF III k. — atsakingas už organizacini darbą
Fakultetų SMD pirmininkai Ramūnas Stakvilevičius — FF IV kursas Vytautas Berenis — IF II kursas Irena Ručinskaitė — FilF IV kursas Vigintas Vilimas — MaF III kursas Birutė Blellnskytė — ChF III kursas Julius Taminskas — GF III kursas Gintas Stankevičius — MF IV kursas Arvydas Jalinskas — EKFF V kursas Vytautas Maskevičius — TF III kursas Alikas Sačllka — PF III kursas Dana Ladukaltė — PEF III kursas
ji palaiko tarpusavio ryšius su gamintojais ir vartotojais. Nuo ūkinės prekybos, kaip atskiros liaudies ūkio šakos, ryšių su kitomis liaudies ūkio šakomis priklauso su kurto produkto judėjimo iš gamybos į vartojimo sferą greitis, o dėl to ir reprodiikcijos tempai. Minėtu ryšių formos yra labai įvairios. Jie gali reikštis per sutartis, užsakymus, ekonomines san kcijas už sutarčių nevykdy mą, prekių kokybės kontrolę ir baudas už nekokybišką produkciją. Ši ryšių sistema mūsų šalvie plečiasi ir stip rėja, tačiau ne visur ir vi suomet yra visiškai įgyvendi nama. Dar pasitaiko. kad pramonė nevykdo prekybos organizacijų užsakymų, ga mina produkciją, kuri neturi tarp gyventoju paklausos, dažnai prekės į prekybos tinklą pristatomos pavėluo tai. Dėl šių ir panašiu trūku mu atsiranda ekonominiai sutrikimai. Dalis prekių ne realizuojama. Pvz., pastaruo ju metu respublikos bazėse ir mažmeniniame tinkle už didelę sumą užsigulėjo vy rišku kostiumu, siuvamų „Lelijos" fabrike. Tačiau kostiumai siuvami ir toliau. Tokiais atvejais gamintojo darbas neduoda reikiamų re zultatų, nesukuria realios vartojamosios vertės. Iš ki tos pusės, lieka nerealizuo tos gyventojų pajamos, ne įvyko iu kaita, mainai, liko nepatenkinta įų moki pa klausa, jų poreikiai. Planin gas liaudies ūkio vystymasis, tampresniu ryšiu tarp minėtų grandžių nustatymas, preky bos ūkio mechanizmo tobuli nimas įgalintų tuos neatitiki mus sumažinti ir galiausiai likviduoti. Todėl svarbiausios socia listinės prekybos, kaip atski ros liaudies ūkio šakos, fun kcijos yra: realizuoti prekes, t. y. paversti jas pinigais ir
tuo pačiu sudaryti gamybos atnaujinimo, jos išlpėtimo są lygas ir taip pat — pristatyti prekes, materialines verty bes vartotojui. Šių funkcijų vykdymas reikalauja tokių operacijų, kaip transportavi mas, sandėliavimas, fasavi mas, įpakavimas ir pagaliau, tiesioginis iu pardavimo ak tas. Sėkmingas šių funkcijų atlikimas garantuoja visuo meninės gamybos efektyvu mo didinimą bei liaudies ge rovės kilimą, ju paklausos tenkinimą. Gyventojų moki paklausa priklauso nuo iu piniginiu pajamų dydžio bei prekių ir apmokamų patarnavimu kai nų lygio. Socializme gyven tojų pajamos auga nuolat, ta čiau esant, palyginus, stabi liam kainų indeksui pagrin dinėms liaudies vartojimo prekėms, moki paklausa au ga sparčiai. Prekių apyvarta mūsų šalvie kasmet didėja, o jos struktūra tobulėja, tačiau pastaruoju metu moki pa klausa atskiroms, tarp jų ir maisto produktams, nėra visai patenkinama. Maišto produktu programos realiza vimas igalins laipsniškai tą neatitikima likviduoti ir už tikrinti subalansuotą mitybą visoms gyventoju grupėms. Vykdant maisto produktų programą, labai svarbus už davinys tenka ir prekybai. TSKP CK plenumas įparei gojo sustiprinti dėmesį vi soms grandims toje grandi nėje, kuria žemės ūkio pro dukcija pasiekia vartotoją. Tai vienodai liečia tiek per dirbimo šakas, tiek ir pre kybą. Kai kuriuose savo veiklos baruose prekyba šiuo požiū riu pasiekė nemažu teigiamų rezultatu. Taip, pvz. Vil niaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos organizacijų valdy bos bulvių, daržovių nuėmi mo metu siunčia į laukus mašinas su konteineriais. Nukelta į 4 psl.
PREKYBOS VIETA IR VAIDMUO IŠPLĖSTINĖJE SOCIALISTINĖJE REPRODUKCIJOJE Atkella Iš 3 psl.
Nuimamas derlius tiesiai kraunamas i konteinerius ir vežamas i bazes. Ten dalis jų apdorojus parengiama sandėliavimui žiemos laiko tarpiui. Kita dalis — auto matiškai plaunama, fasuoja ma ir konteineriuose prista toma tiesiai i mažmeninės prekybos tinklų — i preky bos sales. Esant tokiai ryšių sistemai, praktiškai nepati riami produkcijos nuostoliai. Visi procesai čia mechani zuoti bei automatizuoti. Gali ma sakyti, produktai tiesiai iš daržo patenka vartotojui. Tačiau toli gražu ne visur tas darbas yra tokiais meto dais organizuotas. Tam tikrų nesklandumų išsaugojant maisto produktus egzistuoja visuomeninio mai tinimo tinkle. Čia nemažas jau pagamintų maisto pro duktų (atlieku) kiekis tiesiog išvežamas i sąvartynus. ,,Literaturnaja gazeta" rašė apie netinkama praktika, įvedant privalomus maisto užsaky mus, kai restoranų, barų, kavinių lankytojai priverčia mi iš anksto sumokėti už maistą, kuris bus jiems pa teiktas. Tačiau ne visi gali arba nori tiek suvalgyr1 ir atsiranda pilnos dėžės vertin gų maisto atliekų. Iš kitos pusės, visuomeninio maitini mo Įmonėms yra nustato mas planinis maisto atliekų surinkimas. Siekiant įvykdyti planą, įmonės verčiamos kartais nepakankamai racio naliai naudoti maistą. Dar dažnai pasitaiko viršnormatyvinių produktu n.io- ’ stolių, transportuojant, san dėliuojant ir fasuojant juos. Tai atsitinka tais atvejais, kai fasuojama pačiose pre kybos įmonėse, o ne pramo nėje. Šiuo metu pramonė fasuoja tik apie 40% pro duktų, parduodamu mažmeni nėje prekyboje. Be to, par duotuvių fasuotom darbo naušmas 20% mažesnis, ne gu pramonėje. Maisto produktų progra mos realizavimui labai svar bu yra taip pat tobulinti Prekybos tinklo išdėstymą, stiprinti prekybos materiali nę-techninę bazę. Ypač svar bu — statyti daugiau naujų universalinių parduotuvių ir stambių prekybos centrų, visokeriopai plėsti visuome ninio maitinimo tinklą, to bulinti darbo organizavimą. Šių priemonių įgyvendinimas laiduos tiek gamybos, tiek vartojimo efektyvumo didi
nimą Prekybos poveikis gamy bai bei vartojimui labai pri klauso taip pat nuo prekybi nės salės darbuotojo požiū rio į savo darbą, nuo jo kvalifikacijos, profesinio pa siruošimo, darbo sąlygų, nuo jo profesinio tinkamumo, su gebėjimo dirbti su pirkėjais, vartotojais, bendrauti su jais, padėti jiems isiovti rei kiamą prekę, aptarnauti juos valgykloje, restorane, kavinėje. Profesionalus ap tarnavimas įgalina greičiau parduoti prekę, t. v. trum pesniu laiku pereiti mainu sfera ir jau pinigu forma grįžti i gamybą. Tai padės taip pat sutaupyti vartotojo laiką ir tuo pačiu patenkinti ne tik jo materialinius po reikius įsigytai gėrybei, bet taip pat išplėsti jo laisvo laiko ribas.
Tačiau ne visuomet preky boje vartotojui skiriamas tokio pobūdžio dėmesys, to kio lygio aptarnavimas. Tarp kitko nepakankamas dėme sys pirkėjui gali reikštis tik tais atvejais, kai parduoda mos prekės, turinčios dides nę paklausa, tiek ir tada, kai prekių pasiūla viršija jų paklausa. Taip, pavyzdžiui, pastaruoju metu kai kurie prekybos darbuotojai tie siog nėra psichologiškai pa
sirengę pardavinėti tokias prekes, kaip kilimus, juvely rinius dirbinius, gaminius iš porceliano ir kt. Spaudoje pasirodo nemažai kritinių straipsnių dėl pre kybos darbuotojų nerangu mo, organizuojant aukščiau minėtų prekių grupių pariavima. TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimas (1982 m.) ,,Dėl priemonių toliau vys tyti prekybą ir gerinti gy ventojų aptarnavimą XI penkmetyje", iškėlė tolesnio prekybos tobulinimo uždavi nius. Buvo pažymėta, kad geresnis gyventojų poreikių tenkinimas maisto produktais ir liaudies vartojimo reik menimis, tai ne tik ekono minis, bet ir socialinis bei politinis uždavinys. Prekybos specifiškumą sudaro tai, kad gyventojai iš to kaip dirba valgyklos, parduotuvės, res toranai, kavinės, sprendžia ne tik apie prekybos darbą, bet taip pat apie vietmių partinių organizacijų, Tarybų darbą.
Realizuojant tuos uždavi nius .labai svarbu kuo ge resnis prekybinių organizaci jų aprūpinimas nauja tech nika, glaudesnių ryšių tarp prekybos ir pramonės, tarp prekybos ir žemės ūkio nu statymas, prekių pardavimo
ir visuomeninio maitinimo įstaigų lankytoju aptarnavi mo metodu bei stilių tobuli nimas. Tam tikra vaidmenį čia gali atlikti ir vietinė inicia tyva. Nei vienoje liaudies ūkio šakos sferoje vietinės galimybės ir rezervai nevai dina tokio vaidmens, kaip prekyboje. Tai liečia ir pre kybos tinklo plėtimą ir ra cionalesni jo išdėstymą, pre kybos meitodų tobulinimą, darbuotojų darbo efektyvu mo didinimą. Išvystyto socializmo laiko tarpiu vyksta vis spartesnis prekybos industrializavimas, įdiegiami nauji technologi niai darbo ir valdymo meto dai, vyksta prekybos koncen tracija, universalizacija, kooperavimas, kuriamos naujos taros — įrengimų rūšvs, vyksta jos struktūros gerini mas ir aukštesnis profesinis kadru parengimas. Ateinančiu laikotarpiu šie prekybos bruožai turės iš ryškėti dar stipriau, priside dant prie tolesnio liaudies gerovės kilimo ir socialisti nio gyvenimo būdo tobulini mo, prie gamybos efektyvu mo didinimo. Atsiras nauji prekybos bruožai, kurie ati tiks materiailinių gėrybių paskirstymo aparato komunis tinėje visuomenėje reikalavi mus. Viktoras IVANAUSKAS, Giedrė VILYTE Prekybos fakulteto UI kurso studentai
DAILININKAS ŠYPSOSI
Šias dvi nuotaikas mums pateikė Medicinos fakulteto studentas Antanas Bunikis. Nors abu piešiniai be pavadinimų, potekstė viena: medicina — teorija ir praktika.
Pas rašytojų fotometraštininkę Vos nuskambėjus rugsėjo 1-osios skambučiui, įvyko SMD Istorijos fakulteto Kny gotyros būrelio ataskaitinis susirinkimas. Jame buvo su sumuoti veiklos rezultatai 1981—1982 mokslo metais. Dalykiškai kalbėjo susirinki mo dalyviai, būrelio moksli nis vadovas vvr. dėst. D. Kaunas, prof. V. Žukas, doc. S. Matulaitytė, buvo išrinkta nauja būrelio taryba. Naujoji būrelio taryba ėmėsi darbo iš pirmųjų die nų. Vienas iš įdomesniu ren giniu — susitikimas su foto grafe Ona Pajedaite. O. Pajedaite fotografija susidomėjo dar mokyklos suole. Šis pomėgis neišblėso ir studijų metais, ir vėliau, jau mokytojaujant Vilniaus mokyklose. Domėjimasis li teratūra, pažintys ir susitiki mai su poetais bei rašytojais paskatino O. Pajedaitę imtis fotoaparato. Jos kolekcijom — dešimtys tūkstančių nuo traukų ir skaidrių, kuriose užfiksuotos įdomiausios ir intymiausios mūsų meninio žodžio kūrėjų gyvenimo aki mirkos. Pažiūrėti visas jos fotogra fijas, neužtektu dienos. Foto grafijų fondą sudaro apie 20 tonu nuotraukų ir 3 tonos skaidrių! O. Pajedaite stengiasi pir miausia įamžinti vyresniojo amžiaus poetus ir rašytojus. Ko
Trumpai Žurnalistikos katedros studentai išleido aštun tąjį mokomojo laikraščio ..Universiteto žurnalistas“ numerį, skirtą katedros studentų mokslo veiklai. Laikraštyje publikuoti žurnalistų moksliniai pra nešimai iš spaudos istori jos, žurnalistikos bei foto grafijos teorijos ir prakti kos. Laikraštyje taip pat spa usdinami ir kitų šalies auk štųjų mokyklų žurnalisti kos specialybės studentų darbai, su kuriais katedioje buvo susipažinta pava sarį vykusioje SMD žur nalistikos sekcijos kon!e: rencijoje. XXX „Kelias į mokslą" —
mokamos valstybinės vien kartinės pašalpos šių dy džių: gimus pirmajam kū dikiui— 50 rub., o gimus antrajam ir trečiajam — 100 rb. Tais atvejais, kai vaiko motina nedirba ir nesimoko, valstybinė vien kartinė pašalpa 30 rub., gimus pirmajam, antrajam ir trečiajam vaikui moka ma dirbančiam arba atsi traukusiam iš darbo ir besimokančiam vyrui, ne priklausomai nuo uždar bio ar stipendijos dydžio ir darbo stažo. Norint gauti vienkarti nę pašalpą į Studentų prof sąjungos komitetą reikia pristatyti studentei-moti-
taip pavadintas interviu su Prekybos fakulteto ma terialinio techninio aprū pinimo specialybės III kurso studentu Alfredu Kaminskiu. Interviu, kurio autorė Universiteto stu dentė Jadvyga Pščelovska, išspausdintas š. m. gruodžio 21 dienos „Czeiwony Sztandar“ laikrašty je. A. Kaminskis pasakoja apie savo studijas, veiklą SMD ir laisvalaikį. Taip pat dalijasi mintimis apie rašomą mokslinį darbą, kuriam vadovauja ”vr. dėst. ekon. kand. G. 3malenskas.
Redkolegija: Audrius Aidietis (atsakingasis redaktorius), Vitalijus Kontarovičlus, Edmundas Kuokštis, Valentinas Mikelėnas, Valė Skunčikaitė.
iš dalies), kol vaikui su kaks metai. Iš dalies ap mokamų atostogų kūdikiui prižiūrėti metu mokama 35 rb. dydžio pašalpa nai vaiko gimimo liudiji per mėnesį. Studentų Dingusį studento pažymė mo nuorašą. profsąjungos komitetui rei jimą Nr. 800593, išduotą MF Nuo 1982 m. lapkričio kia pateikti šiuos doku studentei Irenai Brogaitei, laikyti negaliojančiu. 1 d. įsigalioja ir kita leng mentus: Dingusį studento pažymė vata studentėms-moti1. Universiteto rekto jimą Nr. 780699, išduotą MF noms — iš dalies apmo kamos atostogos kūdikiui riaus įsakymą dėl išėjimo studentui Alvydui Dzemionui, laikyti negaliojančiu. prižiūrėti, kol jam sukaks į akademines atostogas. Dingusį studento pažymė2. Vaiko gimimo liudiji vieneri metai; tuo atve jmą Nr. 791926, išduotą GF ju. jei studentė yra aka mo nuorašą. studentui Artūrui Daubaru:, deminėse atostogose. J ei 3. Pareiškimą studentų laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji gų vaikas gimęs prieš profsąjungos komiteto pir išduotą lapkričio 1 d. tėvai vai mininkui, jeigu vaikas gi mą Nr. 761655, EKFF studentei Eglei Kako priežiūrai pašalpos ne męs po lapkričio 1 d. marauskaitei, laikyti negalio galės gauti. Studentės-moPašalpas prašome paimti jančiu. tinos, šiuo metu esančios Dingusi studento pažymė nemokamose atostogose kiekvieno mėnesio pradžio jimą Nr. 790485, išduotą dėl vaiko gimimo nuo lap je Universiteto kasoje. kričio 1 d. galės naudotis Korektoriai: VU studentų V. Sabaliauskaitė, L. Skridlaiiš dalies apmokamomis atostogomis (visomis ar profsąjungos komitetas ’ tė.
Lengvatos studentėms ~ motinoms Pagal TSRS Ministrų Tarybos ir Visasąjunginės Profesinių Sąjungų Cent ro Tarybos 1981 m. rug sėjo 2 d. nutarimą „Dėl iš dalies apmokamų atostogų kūdikiui prižiūrėti, kol jam sukaks vieneri melai, įve dimo tvarkos ir kitų prie monių valstybinei para mai šeimoms, turinčioms vaikų" nuo 1982 m. lap kričio 1 d. įsigalioja mi nimi nutarimai. Nustatyta, kad dirban čioms motinoms, turin čioms bendrą, ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą, taip pat moterims, kurios mokosi atsitrau kusios nuo darbo, bus
lekcijoje daug vietos skirta fotomedžiagai apie J. Baltušį, I. Simonaitytę, A. Jonyną ir kitus. Tačiau fotoarchyve ne mažai ir jaunosios kartos at stovų. O. Pajedaitės nuotraukos mielai spausdinamos vos ne visuose respublikos žurna luose ir laikraščiuose. Jas galime pamatyti ir parodose. I. Simonaitytės portretų pa roda surengta LTSR rašyto jų sąjungoje, Respublikinėje bibliotekoje, kultūros na muose Druskininkuose. Pa staruoju metu vyksta foto grafės parengta paroda Kau ne. Joje eksponuojamos J. Baltušio, J. Marcinkevičiaus ir kitų rašytojų nuotraukos. Autorė yra numačiusi arti miausiu metu surengti K. Korsako, A. Miškinio foiografiiu parodas. Susitikimo metu O. Pajedaitė noriai pasakojo apie savo archyvą ir rodė mūsų literatūros veikėju nuotrau kas. Pažiūrėjome J. Graičiūno, P. Širvio, A. Jonyno ir daugybę kitu nuotraukų bei skaidriu. Dabar Knygotyros būrelis planuoja ekskursiją į Res publikos literatūros muzieiu Kaune, kur susipažins su fonduose saugomomis reto mis knygomis bei autogra fais. Sigita TOTORYTE Knygotyros būrelio
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 IV 16497. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 3350. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 •CoBeTeKHŪ cryAeHT* — opraH napntoMa, pekropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbu, npocpKOMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMemr n Apyw6tr uapoAOB BHAbHioccKoro yuHBepcnTeTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom a3MKe. PeAaKTop R. BapanHirųKanTe.
ChF studentei Almai Rutytei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790449, išduotą ChF studentui Viliui Jagminui, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800184, , išduotą MaF studentei Svetlanai Rimševič, laikyti negalioiančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801365, išduotą PF studentei Rimai JASItJNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780795, išduotą FiIF studentei . Daliai BERŽJNSKAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 810042, išduotą MaF studentui Viktorui MICKUI, laikyti negaliojančiu. Vokiečių kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia savo ’larbuotoją Gražiną Vasiliauskienę dėl jos mylimo tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE