%
z
V&Ų iALfU
ARAI, VIENYKJT6S!
SllME NUMERYJE
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAST1S
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gruodžio
23 d., penktadienis
Konkursas tebevyksta! Baigėsi VU Studentų prof sąjungos komiteto organi zuoto konkurso „Už pavyz dingą buitį bendrabučiuose" I etapas. Dabar prasideda II etapas, kuris baigsis 1984 m. balandžio 1 dieną. Spausdi name konkurso nuostatus, primindami, kad kiekvienas bendrabučio gyventojas Jame dalyvauja, Linkime sėkįnės!
KONKURSO „UŽ PAVYZDINGĄ BUITĮ BENDRABUČIUOSE" NUOSTATAI VERTINIMAS: 1. Organizacinis bendra bučio tarybos darbas: a) bendrabučio tarybos do kumentacija — iki 50 taškų, b) kambario pasų kontrolė — iki 30 taškų, c) studentų budėjimas bendrabutyje — 40 taškų, d) pagalbinių patalpų bendrabutyje įrengimas - 30 laškų. Pastaba: už kiekvieną pla nuotą, bet neįvykusį renginį nubraukiama po 30 taškų. 2. Auklėjamasis — kultū rinis darbas: a) susitikimai su darbo, mokslo pirmūnais, Didžiojo Tėvynės karo dalyviais 50 taškų, b) teminis vakaras — 50 taškų, c) ekskursija, turistinis žygis, išvyka — 30 taškų. 3. Sieninė spauda ir vaiz dinė agitacija: a) visuomeninės - politinės atributikos panaudojimas vaizdinėse agitacijose: šūkis — už kiekvieną 20 taškų, — stendas — už kiekvieną 20 taškų, b) literatūrinis sienlaikraštis — 20 taškų, sienlaikraštis c) satyrinis
—■ 20 taškų, 20 tašd) fotostendas kų, e) sanitarinio švietimo sten das — 20 taškų, 20 f) sporto stendas taškų, g) ekspozicija — 40 taškų, h) interjeras ir tvarka: — kambariuose ir prieškambariuose — iki 50 taškų, — virtuvėse — iki 20 taškų, — koridoriuose ir laiptų aikštelėse — iki 15 taškų, — fojė ir skaityklose — iki 20 taškų; 4. Sportinis darbas verti namas iki 50 taškų. 5. Kova su bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidėjais: a) girtavimo atvejai bendrabutyje, išaiškinti ir apsvarstyti bendrabučio tarybos, kai pažeidėjai buvo perduo ti fakulteto profsąjungos ko mitetui arba studentų profsą jungos komitetui, pateikus iš rašą iš protokolo — po 50 taškų, išaiškinti kitų komisi jų — minus 50 taškų, b) girtavimo atvejai bend rabutyje, išaiškinti tarybos, kai pažeidėjai buvo apsvarstyti tik bendrabučio taryboje — po 30 taškų, c) nebudėjimo bendrabu tyje atvejai, išaiškinti tary bos, kai pažeidėjai buvo ap svarstyti bendrabučio tary boje — po 15 taškų; išaiš kinti kitų komisijų — minus 15 taškų, d) kiti pažeidimai (rūky mas nenustatytose vietose ir kt.), išaiškinti tarybos — po 10 taškų, išaiškinti kitų ko misijų — minus 10 taškų. Pastaba: Bendrabučio taryba, au
stačiusi vidaus tvarkos tai syklių pažeidimą, turi svars tyti pažeidėją tarybos posė dyje. Pažeidėjus, nebudėjusius virtuvėje arba prie įėji mo į bendrabutį du kartus, taryba, apsvarsčiusi posėdy je, privalo perduoti svarsty ti fakulteto profbiurui. 6. Švara ir tvarka: a) švaros ir tvarkos kam bariuose ir bendro naudoji mosi vietose pažymių vidurkis: už vidurkį 4,5—5,0 — 80 taškų, už vidurkį 4,0—4,5 taškų, už vidurkį taškų, už vidurkį taškų. Pastaba: Komisija pasirinktinai tik rina švarą kambariuose ir savo nuožiūra pakeičia bend rą vidurkį. 7. Socialistinis lenktynia vimas — iki 40 taškų. Pastaba: Komisijai, išimtinais atve jais, paliekama teisė nu braukti ar skirti papildomai savo nuožiūra iki 100 taškų. Konkurso nugalėtojų ap dovanojimas: I vietą užėmusi bendrabu čio taryba apdovanojama VU studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 200 rub. pinigine premija (eks kursijai ar kultūriniam inven toriui įsigyti). II vietą — VU Studentų profsąjungos komiteto pagy rimo raštu ir 150 rub. pini gine premija. III vietą — VU Studentų profsąjungos komiteto pagyri mo raštu ir 100 rub. pinigi ne premija. VU Studentų profsąjungos komitetas
Gruodžio 20 dieną TSKP istorijos ir Mokslinio komu nizmo būrelio nariai susitiko su Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyve, Mokslinio komunizmo katedros docente M. Bordonaite. Susitikime buvo aptarta M. Bordonaitės knyga „Draugas Matas", vieš nia pasidalijo prisiminimais apie ilgametį LKP vadovą A. Sniečkų ir atsakė į studentų klausimus. „T. S." inf. XXX Teisės fakultete vyko kom jaunimo komiteto aktyvo mokymas tema „Pasaulio tautos nori taikos". Apie tarptautinę padėtį pasaulyje, JAV vykdomą imperialistinę politiką kalbė jo politinis apžvalgininkas C. Juršėnas.
XXX Universitete svečiavosi LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų studentai. Teatrinio fakulteto režisū ros katedros Mokomojo te atro kolektyvas, vadovauja mas režisieriaus vyr. dėst. Petro Bielskio, parodė Just. Marcinkevičiaus „Ikarą". XXX Teatro salėje gruodžio 16 dieną vyko baroko muzikos vakaras. Koncertavo VU akademinio mišraus Choro kamerinė gru pė, vadovaujama Br. Jan kausko. Kiemo teatro aktoriai — V. Adomonytė, V. Bernotas, V. Mickevičiūtė skaitė Apolinero, Kytso, Bairono, Petrar kos, Mikelandželo eiles. Vakare grojo kamerinės muzikos ansamblis. XXX Praėjusį trečiadienį Lietu vos TSR Vidaus reikalų mi nisterijos ir sporto rūmuose vyko Teisės fakulteto studen-
tų ir Minsko aukštosios mili cijos mokyklos Vilniaus fi lialo kursantų vakaras-susitikimas. Buvo organizuota viktorina. Komandų atstovai turėjo atlikti užduotis, susijusias su busimuoju darbu. Mokyklų auklėtiniai turėjo progos pa naudoti savo žinias praktikoje (pavyzdžiui, kaip greičiau nu statyti nusikaltėlio pėdsakus, papasakoti jo išvaizdą ges tais ir kt.). Daugiausia aplo dismentų pelnė mūsų Univer siteto studentų meninė programa. Toks vakaras Teisės fakulteto studentams — pirmasis. Nors viktorinos nugalėtojais jie netapo, tačiau norėtų, kad ateity tokie va karai taptų jų fakulteto tra dicija. Aldona SlLALYTE XXX Bibliofilų klubas pakvietė į susitikimą su Lietuvos TSR nusipelniusiu meno veikėju Laimonu Noreika. Sis ren ginys buvo skirtas lietuvių
Nr. 39 (1258)
LENINO
Bronius Aismontas
kultūros veikėjo Simono Dau kanto 190-tosioms gimimo metinėms. Aktorius trumpai apžvel gė Simono Daukanto gyvenimo faktus ir skaitė ištraukas iš įvairių jo kūrinių. Skambėjo ištraukos iš „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių", „Darbų senųjų lie tuvių ir žemaičių". Laimonas Noreika perskaitė dvi dainas iš „Dainų žemaičių", užrašy tas 1698 m. Pilypo Vilkio. Taip pat skaitė Simono Dau kanto laišką Motiejui Va lančiui. Virginija ALEKSEJUNAITĖ IF I kurso studentė
XXX
„JAUNIMĖLIO" PRIZAS
xxx SMD ŽINIOS
Kaina 2 kap.
STIPENDININKAI l||||llllllUlllli!IUHIIIII!IIIIIIIIIIIIIIH^
VT Lenino stipendinin ką, matematikos fakul teto komjaunimo organi zacijos sekretorių penkta kursį Bronių Aismontą nelengva surasti: paskai tos, konferencijos, kom jaunuoliški darbai. Bro niaus diena taip supla nuota, kad sunku rasti va landėlę pokalbiui. O paskui, kai jau susi tikom ir ėmėm kalbėtis, Bronius atskleidė savo paslaptį: „Kai neturi daug laiko, įpranti, o gal tiesiog išsiugdai poreikį iš visko, kas tave supa, at rinkti tai, kas reikalin giausia, kas svarbiausia. Tai leidžia išvengti smul kmeniškumo". Klausydamasi Broniaus,
PAMINĖJO TAIKOS DIENĄ
prisiminiau jo kurso draugės Editos Motuzaitės žodžius, kad daugeli ste bina jo punktualumas, gebėjimas viską padaryti laiku, visur suspėti. Bro nius dažnai kartoja, kad norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs. Reikalaudamas iš kitų nevėluoti, laiku atlikti skirtas užduotis, turi pats būti pavyzdžiu. Kurso draugai labai vertina Bronių kaip taurų ir draugišką žmogų, Per penkerius metus nebuvo tokio atvejo, kad jis nepaaiškintų, nepadėtų tiems, kuriems sunku. Tai Bronius atlieka su di džiuliu malonumu. Bendrauti su Broniumi
yra labai lengva — jis nujaučia, ko nori pašne kovas. .. Vasarą Greifsvaldo universitete mate matikai atliko pažintinęgamybinę praktiką. Drau gai su pavydu stebėjo, kad bene labiausiai iš vi sos grupės vokiečių stu dentai mėgo Bronių... Šį rudenį penktakursiai atliko pedagoginę prakti ką. Bronius — sostinės A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Ir šios prak tikos metu reikėjo laiky ti tikriausiai patį sunkiau sią egzaminą — gerumo, žmogiškumo, meilės, su pratimo — dalykų, kurių neįmanoma išmokti iš va dovėlių. .. Ir dar ilgai po praktikos Bronius saugos kuklų atviruką nuo pir mųjų auklėtinių: „Ačiū už tikras žmogiškumo ir gerumo pamokas. Už pa stangas suprasti ir padė ti". Prabėgs nedaug laiko, penktakursiai gaus dip lomus, išeis iš Universi teto ir pasklis po visą respubliką. Nesinori tikė ti, kad jie pamirš Univer sitetą, kur praėjo geriau sios jų dienos. Kai Bronius kalba apie Universitetą, pajunti di džiulę pagarbą Alma Mater: „Besimokydamas Uni versitete supratau, ką reiškia tikra daugystė, gerumas. Pajutau, ikad tikrasis vyriškumas prasi deda nuo smulkmenų. Tik Universitetui turiu būti dėkingas, kad pamačiau tiek, kiek tikriausiai per kitus penkerius nepama tysiu. Su SSB ir studentų grupėmis pabuvojau dau gelyje TSRS miestų, su siradau daug draugų. ..“ Rudenį į auditorijas ir vėl rinksis studentai, jau ni ir gražūs. Tikėkim, kad jie mokės taip nuo širdžiai dirbti ir prasmin gai gyventi, kaip ir Bro nius Aismontas. Jolita RENEVYTfi
NAUJI LEIDINIAI Balaišls V., Bogomoliukova N. Vokiečių kalbos metodi niai nurodymai: IV k. — V.: VVU, 1983. — 156 p. Belklndas M., Svetikas Ž. Statistinių ir tarpšakinių ekonominių matematinių modelių taikymo prekyboje rekomendacijos. metodinės —. V.: VVU, 1983. — 115 p. Gaigalaitė A. Lietuvos valstiečiai ir buržuazinė valdžia. — V.: VVU, 1983. — 134 p. Griškūnaltė J. Metodiniai nurodymai tiekimo ir reali-
žavimo organizacijų ūkinės veiklos analizei studijuoti. — V.: VVU, 1983. — 101 p. Jonaitis H. Fizikos moky mo aukštojoje mokykloje metodika. — V.: VVU, 1983. — 111 p. Klauleiklenė M. ir kt. Vaikų plaučių ligų diferencinė diagnostika. — V.: Mokslas, 1983. — 174 PKudaba C. Lietuvos aukš tumos. — V.: Mokslas, 1983. — 186 p. iliustr., žemei., 8 iliustr. lap. Parengė Ingrida PIPIRAITE
Tarybinis studentas 2
’ I
NAUJOS KNYGOSlflM
Repeticija po repeticijos
ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖS VADOVĖLIS „Minties" leidykla išleido jog jame be pramonės Įmo- goję nušviesta žemės ūkio ekonomistų seniai lauktų lei- nlų ūkinės veiklos analizės, pagrindinės produkcijos gadlnj. Tai stambios aplm- nagrinėjami net trijų labai mybos analizės metodika, ties (daugiau kaip 25 spau- svarbių liaudies ūkio šakų darbo išteklių ir darbo nados lankų) ūkinės veiklos analizės pagrindai: kapitalinės šumo, augalininkystės ir gyanalizės vadovėlis, skirtas statybos, žemės ūkio bei vulinlnkystės produkcijos aukštųjų mokyklų studen- prekybos įmonių analizė, savikainos rodiklių analizė, tams. JĮ parašė UnlverslteSuminėtos liaudies ūkio ša- Be to, čia pateikta pelno to Ekonominės kibernetikos kos, kaip žinoma, turi daug ir rentabilumo bei finansinės ir finansų fakulteto buhal- specifinių savybių. būklės nustatymo metodika, terinės apskaitos ir ūkinės Leidinyje kapitalinės statyTarybinė prekyba yra stamvelklos analizės katedros au- bos analizė suskirstyta į tris bi liaudies ūkio šaka, torių kolektyvas. Autorių ko- dalis: projektavimo ir lnžine- todėl prekybos Įmonių ūkinės lektyvo vadovas ir atsakin- rinio tyrinėjimo organiza- veiklos analizė yra ne ma gas redaktorius — šio fakul- vlmo ūkinės veiklos analizė, žiau svarbi už kitas šakas, teto dekanas, profesorius, užsakovo, galiausiai ir ran- Leidinyje pateikti skirtingų ekonomikos mokslų dakta- gos organizacijų veiklos prekybos organizavimo forras Jonas Mackevičius. analizė. Užsakovo veikloje mų analizės principai, clrkuSkaitytojas knygoje dėme- pirmaeilis dėmesys skiriamas liacijos kaštų, pelno Ir rensį atkreips Į kelis būdingus objektų atidavimo naudoti labilumo bei prekybos jmošiam leidiniui dalykus. Pir- ir kapitalinių įdėjimų plano nių finansinės būklės anali niame skyriuje jis atras nau- Įvykdymo bei finansinės būk- zė. Šių rodiklių analizės joviškal išdėstytą ūkinės lės analizei. Analizuojant metodika iliustruojama lenteveiklos analizės teoriją. Čia rangos organizacijų ūkinę lėmis, formulėmis, apskaičianagrinėjami analizės turinys, veiklą, aiškinama, kaip reikia vimais. objektas, metodai, šaltiniai nagrinėti statybos ir montaNežiūrint į atskirų liaudies ir jų naudojimas. Su dl- vlmo darbų programos Įvyk- ūkio šakų analizės savitudellu įdomumu, ne tik stu- dymo rodiklius, statybos mus, vis dėlto vadovėlio padentas, bet ir kiekvienas be- organizacinio techninio lygio, grindą sudaro pramonės įmosidomintis šia tema, ketvlr- materialinių ir darbo Išteklių nių ūkinės veiklos analizė, tame skirsnyje susipažins su duomenis, statybos ir monta- Jai skirta net 10 knygos ūkinės veiklos analizės ral- vimo darbų savikainos ly- skirsnių. Čia gana nuosekdos Istorija. Tai nauja, nie- g), o taip pat finansinę būk- liai Išdėstyta pramonės prokur neskelbta medžiaga, lę. dukcijos gamybos ir reallzaJoje aptartas ūkinės veiklos — Pagrindinis žemės ūkio vimo, plano, pagrindinių analizės atsiradimas, anall- įmonės analizės tikslas, — fondų, materialinio techninio zės būklė nuo pirmųjų Ta- rašoma vadovėlyje, — yra aprūpinimo, produkcijos savirytft| valdžios metų Iki da- išaiškinti gamybos efektyvu- kainos finansinės būklės robartinlų dienų. mo didinimo galimybes ir dikiių analizė. Ypač verta Sis leidinys patogus tuo, jas panaudoti praktiškai. Kny- dėmesio, mano manymu, me
TRADICIJOS IMMflIBIIIIMilIlIlIllI Ir mes tikime, kad mūsų jau nimas, jei reiks, pakels sun kiausius išbandymus, kurie MUMS REIKALINGA TAIKA surašyti mūsų valstybės Kon stitucijoje", — kalbėjo doc. Vakaras. Žmonės po die- tai, skelbiantystaiką visam J. Kunčiną. Kadangi mūsų nos rūpesčių skuba į namus, pasauliui. svečias kalbėjo ispaniškai Įsjiungų televizorių, jie Mūsų svečias iš tolimos ir vertėju buvo doc. T. Choišgirs, kad pasaulyje padėtis saulėtos Kubos — Chose Ra- mentauskas. Chose R. O. Erįtempta, kad į VFR, Angliją, miro Ortego Ernandes įeina nandes kalbėjo: „Aš gyvenu Italiją gabenami „taikos ba- lydimas fakulteto dekano nedidelėje salelėje, kuri yra landžiai" su užrašu „Paga- doc. V. Grigoro, prodekano netoli nuo JAV — Kuboje, minta Jungtinėse Amerikos doc. J. Kunčinos, Pramonės §. m. sausio 1 d. sukako 25 Valstijose". Laikraštyje žmo- ekonomikos katedros vedėjo metai, kai Kuba tapo socialisnės skaitys, kad Ženevos doc. T. Chomentausko. Audi- tinę valstybe. JAV mums derybos sužlugdytos, kad torijoje taip pat gausus bū- „suruošia" įvairias provokaNATO „branduolinio papildo- rys vakaro organizatorių — cijas, pažeidinėja valstybės mo ginklavimosi" planų reali- fakulteto profbiuro pirminin- sienas. Iš lėktuvų buvo nuzavimas kelia didžiulį pa- kė A, Danusevičiūtė, komjau- mestos nuodingos medžiagos, vojų visai žmonijai, kad pa- nimo komiteto sekretorius kurios sukėlė ligas, užsaulyje vyksta antikarinis D. Pupkevičius ir daug kitų krėtė žemės ūkio augmenijudėjimas, kurio veiksnumas aktyvistų, padariusių viską, ją. 1976 m. — incidentas su turi sustabdyti branduolinio kad vakaras vyktų sklandžiai, bomba, kuri buvo įdėta į karo kurstytojus. Įdomi ir turininga prode- lėktuvą. Gruodžio 16 dieną Jk 3 au- kano kalba vertė visus suKuba žino, kas yra taiditorijoje sujudimas. Šian- simąstyti. Buvo aptarti klau- ka. Jei nebus taikos, gyvenidien Pramonės ekonomikos simai, susiję su staigiai Euro- mis neįmanomas. Kubos fakultetas pažymi taikos ša- poje pasikeitusia padėtimi. Laudis visada pasiruošusi lininko dieną. Studentų čia „Šiandien pasaulis stovi prie kovai už taiką ir jei reiks, jau daug, nors iki mitingo slenksčio — būti ar nebūti? kad ir šiandien gali stot į kopradžios dar yra laiko. TSRS darys viską, kad pa- vą. Jei mes nebūsime paAuditoriją puošia plaka- šaulio tautos gyventų taikiai, siruošę, gali atsitikti taip,
MOŠŲ ŠIANDIENA
IR
KIBERNETIKŲ VAKARO ATSKAMBIAI EKF fakultete įvyko kuk lus kibernetikų vakaras. Ku klus, nes, aišku, savo mas tu ir užmojais jis negalėjo prilygti gražias tradicijas tu rinčioms Universitete rengia moms fizikų ar matematikų, istorikų ar teisininkų die noms, nes nedidelis kiberne tikų būrys didžiausiame fa kultete negali organizuoti renginių, panašių į anksčiau minėtus. Kaip sakoma, pagal jėgas ir galimybes. Tad ir šios šventės svečiais ir daly viais buvo beveik vieni ki bernetikai. Nežiūrint to, vakaro pro grama (o ji sintezavo įvai rias kūrybinės veiklos sri tis) bei dalyvių pasirodymai buvo ir originalūs, ir bran dūs, ir įdomūs. Teisėjų ko legija, vadovaujama doc. S. Žemaitaitytės turėjo išties nemažai išlieti prakaito, kad atrinktų pačius geriausius. O jais, galime sakyti, buvo visi. Ypač visus nustebino IV kurso studento E. Kabašinsko vadovaujama mini teatro trupė. Jos pasirodymai ne
kartą buvo apdovanoti ilgo mis, audringomis žiūrovų ovacijomis. Suvaidintos at skiros miniatiūros iš tiesų kartais blykstelėdavo profe sionaliu pasiruošimo lygiu, o pats ištraukų turinys pasi žymėjo problemų gausumu, savotišku jų sprendimu arba bandymais priartėti prie trokštamų atsakymų, o kar tais ir visiškai palikti klausi mus be atsakymų. Jų pasi rodymą drąsiai galima api būdinti kaip intelektualinę vaidybą. Visa tai patvirtina tai, kad per trejetą metų žengtas milžiniškas žingsnis pirmyn. Taip pat norėtųsi pažymėti ir kai kuriuos vis aiškiau ryškėjančius neigia mus jų kūrybos niuansus. Pateikdamas žiūrovui ak tualias tikrovės problemas (objektyvi realybė kaip su svetimėjęs daiktų pasaulis, savotiškas protestas prieš inertiškumą žmonių santy kiuose, prieš „būtį savyje") ir bandydamas jas spręsti arba visiškai nespręsti, o kartais net mėginti iš susi klosčiusios padėties išsipirkti
pigiais išoriniais efektais, jaunasis režisierius pasitel kia sarkazmo elementus ii jų pagalba užtušuoja visą problematiką, tuo turbūt pa brėždamas savo kūrybos au tentiškumą. Tai, aišku, origi nalu, tačiau vargu ar toks skausmingas tikrovės suvoki mas ir sarkastiškas jos iš reiškimas pakelia kūrybą į aukštesnę fazę, o patį reži sierių — į žėrinčias viršū nes. Nežiūrint to, jiems įtei ktas konkurso Didysis Nu galėtojų tortas, turėtų trupei suteikti noro ir pasitikėjimo savo jėgomis, skatinti to liau bandyti versti kalnus pamėgtoje srityje. Vakare buvo pateikta ir mokslinio pobūdžio, ir egzis tencialistinės krypties klausi mų, o taip pat originalių at sakymų į juos, bet į klausi mą (paradoksas), kas yra ki bernetika ir kaip su ja ko voti, nė vienas vakaro daly vis neatsakė. Tiesa, pirmąja klausimo dalimi kibernetikai bandė išreikšti savo dvasią, o štai antroji pusė taip ir liko nepaliesta minties ga liūnų. Tikėsimės, kad tai pa vyks padaryti jaunesniems
džiaga, kurioje nušviečiami MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVUOSE MMH&i' gamybinių susivienijimų ana lizės metodai. Pramonėje galimi trijų tipų gamybiniai susivienijimai: 1) susivienijimas, turintis pa Aštunti metai, kaip „Jau- rių, kaip Jurgis Gaiža ,1 grindinę vadovaujančią įmo nę, 2) panašiai specializuotų nimėlis" dalyvauja Respub- Algimantas Bražinskas, vi gamybinių vienetų susivieni likiniame kaimo kapelų kon- tautas Juozapaitis. Jie J naujai jimas, 3) teritorinis vienodo kurse „Grok, Jurgeli", ir jau pildo repertuarą tipo gamybinių vienetų kom septintą kartą laimi šio kon- įdomiais darbais, prizą. Svarbiausioji Iškyla kolektyvui ir sul pleksas. Kiekvieno tokio ga kurso priežastis — kūmų. Pagrindinis — \yrl mybinio susivienijimo ūkinės šių pergalių veiklos analizės programoje darbas, kasdieninis, juodas Iš pradžių dar susirenka grl reikia detaliai apskalčuoti ir darbas: repeticijos, repetici- žaus jaunimo, na, o po nil įvertinti jo Įmonių rodiklių jos. .. Iki tol, kol nenu- tų išvyksta nemažai vyiukl įtaką suvestiniams rodikliams. skamba tikras garsas, neat- į Tarybinę Armiją, ir nebl Atsižvelgiant Į tai, knygoje gyja judesys. Repeticijos at- lieka kam nė instrumentų nl nagrinėjami tam susivieniji ima iš „Jaunimėlio" daly- šioti. Tad vaikinai „Jaunimą mui būdingi klausimai: pro vių laisvalaikį, trumputes lio" kolektyve ypač laukiJ dukcijos gamybos plano Įvyk c poilsio minutes, bet atpildas mi. Repetuoti reikia daug, I dymas, produkcijos savikai už įtemptas darbo valandas na, pelnas ir rentabilumas, — aplodismentai, šypsenos, patalpų nėra. Tad ir tenkl gėlės, prizai. Be „Jaunime- ieškoti erdvesnio kampo, kJ finansinė būklė. neapsieina nei vienas draugėn galėtų susiburti vii Aišku, viename leidinyje lio" plačiai aprėpti visų analiti respublikinis renginys: visur „Jaunimėlio" dalyviai, o ji nių ūkinės veiklos aspektų jis laukiamas, visur kvie- — 27. Šeši — pirmakursiai neįmanoma. Autoriai sau šio čiamas. Po žiemos sesijos, Ne taip lengva buvo jaunu] studentiškų atosto- siems įprasti prie griežto ra uždavinio ir nekėlė. Leidi trumpų nyje pateikti tik patys es gų metu, ruošiamasi vykti peticijų grafiko, išmokti d.] miniai ūkinės veiklos anali į Tiumenės sritį. Ten irgi rinti studijas su kasvakar] zės orientyrai. Gilesnei at liesis lietuviška melodija. O nėmis repeticijomis. Bet pe| skirų veiksnių analizei rei bene rimčiausias sekančių porą mėnesių pirmakursiai kalingi papildomi metodiniai metų renginys — studentų jau pasijuto tikraisiais kol šventė „Gaudeamus-83", vyk- lektyvo nariais, suprato, kari nurodymai. sianti Taline. vadovo Algirdo Valiulio / ] Pažymėtina tai, kad leidinys — Mes kaip gaisrininkai, džiais tariant: „Silpnas str] lengvai skaitomas, jame nag — kalba „Jaunimėlio" vado- dentas, silpnas ir muzikantas rinėjama medžiaga Išdėstyta vas Algirdas Valiulis. — Nespės moksle, nespės 1 nuosekliai, aiškiai, iliustruoja Pirmyn ir pirmyn. Mums ga- čia." Sena studentiško gyl ma konkrečiais pavyzdžiais. lioja dėsnis: riedantis akmuo venimo tiesa: „Jei nedirbsi Tai labai vertinga mokymo neapsamanoja. Kiekvienais tai negrosi". Taip ir gyveną priemonė mūsų studentams. metais ruošiame naują pro- „Jaunimėlis": repeticija i Nekyla abejonių, jog šiuo gramą. Čia daug • padeda repeticijos, koncertas leidiniu naudosis ir praktikai. LTSR mokslinis metodinis koncerto, prizas po prizo, kultūros centras, be to, mū Doc. L. KRIVKA sų kolektyvas — jau senas Nina SEMIONOVA draugas tokių kompozitoIF I kurso studentė
kaip atsitiko su Grenada. Mes ne tik norime taikos, mes apginsime taiką. Tegy vuoja taika!" Fakulteto komjaunimo ko miteto sekretorius D. Pup kevičius savo kalboje pažy mėjo: „Taika reikalinga arto jui, laikančiam plūgą, taika reikalinga darbininkui, stovin čiam prie staklių, taika reikalinga ir mums, studen tams. Tik taikos metu galima suprast atomo sandarą, pa rašyti gražiausią posmą”. Buvo padovanotas suveny ras su Aukštaitijos vaizdeliu svečiui iš tolimos Kubos. Tai jam primins Universiteto studentų pasiryžimą išsau goti taiką planetoje. Vakarą tęsė pasirodymai. Konservatorijos „Dikslendas" patiko visiems. Politines dai nas dainavo fakulteto studen tai, įvairių konkursų nuga lėtojai. Po vakaro dar ilgai audi torijos tyloje aidėjo žodžiai apite* taiką. V. NAUSĖDAITĖ mūsų draugams, kurie tą vakarą buvo iškilmingai pri imti į kibernetikų gretas. Matyt, iš tiesų paslaptingas tas mokslas — kibernetika. . . Šiemetinis kibernetikų va karas baigėsi. Tikiu, kad vi si jo dalyviai išsiskirstė lin ksmi, geros nuotaikos, įga vę naujų jėgų.
Arturas VAFTAS, IV kurso kibernetikas
GIMTINES SPALVOSlCIIlJlilIlIlIlIlIlIlIlIlilIlBIlIl^
Po senąją jotvingių žemę
Garsios jotvingių praeities liudininkais Užnemunėje pa liko tik nebylūs šimtamečiai miškai ir ramiai tyvuliuojan tys ežerai, linksmai vingu riuojančios upės ir paslap tingų pasakojimų apgaubti piliakalniai. Universiteto turistų klubo septynių žmonių grupė, va dovaujama Stepo Deveikio, pasirinko savo kelionės marš rutą senąja jotvingių žeme, nuo Gardino iki Zapyškio. Gardinas — vienas seniau sių Baltarusijos TSR miestų. Apžiūrėję jį, traukėme žemyn palei Nemuną. Tik vakaro
vadovė vyr. dėst. braziejūtė. XXX
VU šachmatininkai šeštą kartą iš eilės tapo LTSR komandinių šachmatų varžy bų nugalėtojais. LTSR čem pionų vardus iškovojo: V. Majorovas (EKFF V k.), E. Rozentalis (EKFF IV k.), V. Mališauskas (ChF III k.), R. Valiūnas (MaF V k.), G. Miš kinis (EKFF V k.), R. Žebrauskis (PEF I k.), D. Liniauskas (MaF III k.), R. Kaunaitė (PF III k.), M. Kurkul (MaF I k.). Komandos
K. Am-
Prasidėjo 1983 mokslo metų LTSR aukštųjų mokyklų spor to klubų varžybos. Lapkri čio 15—21 dienomis vyko šachmatų varžybos. „Moks lo" sporto klubas iškovojo I vietą. Lapkričio 27—30 dienomis stalo tenisininkai varžėsi komandinėse varžy bose. I vietą iškovojo „Moks lo" sporto klubas, antri — VISI sportininkai, III vietoje — KKI stalo tenisininkai. Edmundas TARVYDAS, IF I kurso studentas
prieblandoje skęstančios aukš tumos, į nakties skraistę besisupantys ir miškai, primi nė mums, kad jau laikas apsl stoti nakvynei. Netruko žais mingai spragsėdamas įsidegti laužas, katiliuke sukunkiiliuoti turistinė košė. Apžiūrėjome Sovietsko rūmų ansamblį, se nąjį Augustavo Kanalą. Lietuvos TSR ribos pasiekė me trečiąją žygio dieną. Traukėme pro Kapčiamiestį Veisiejus, Seirijus, Aštriąją Kirsną, Bartninkus, Gražiškius. Pajevonį, Alvitą. Keliauti krai buvo malonu, nes visa da gerai nuteikdavo kaini žmonių geraširdiškumas, vis nauji įspūdžiai, na, žino ma, ir mums palankus oras Gausu Užnemunėje istori jos ir archeologijos paminklų visų jų net neįmanoma ap lankyti vienu kartu. Aplan kerne 1863 metų sukilėlių kapą prie Prapunto ežero Ypač didelį įspūdį padare Užnemunės piliakalniai. Pana šius didingai stūksančius Paveisininkų, Rudaminos, Paserninkų, Piliakalnio kaimo (Vilkaviškio raj.). Pajevonio. Kunigiškių piliakalnius pa junti pagarbą seniesiems šios žemės gyventojams, jo tvingiams, kurie kadaise nuo žiaurių svetimtaučių gynė savo laisvę ir žemę. Užnemunė — daugelio žy mių Lietuvos žmonių gim tinė. Žygio metu ir mes aplankėme A. Žmuidzinavi čiaus, J. Basanavičiaus, V. Mickevičiaus-Kapsuko, S. Nė ries gimtines. Gražus ir Užnemunės gam tovaizdžiai. Ilgai atmintyje iš liks apie Kapčiamiestį savo kilpas raizganti Baltoji Ančia, rūko apglėbtas Dusios, sau lės gaisuose skendintis Višty čio ežeras. O kokios žavios Sūduvos aukštumos, pasle piančios vakaro saulę. Irena SOVAITE IF II kurso studentė
~3 Tarybinis studentas
Iš SMD Higienistų būrelio istorijos
d ;iį 111 rą rj n<
K 13 j a
ri e d cJ
ii i
d ė
chirurgas) ir I. Stakėnas. Jie 1950 m. konferencijoje per skaitė pirmuosius praneši mus „Apie Utenos raj. sani tarinę būklę" ir „Šiaulių ap skridęs Panemunės valsčiaus gyventojų butų ir sodybų sanitarija". Vėliau būrelio pirmininkais yra buvę A. Savulionis, M. Antukevičienė, B. Judevič, D. Ščiupakas, V. Jatkauskas, R. Tarbūnienė, G. Lukšytė-Šurkienė, J. Maskeliūnas, A. Račinskaitė, J. Paukštytė, M. Kasperiūnienė, S. Kliukas, A. Barz da. Per 34 metus SMD būrelio nariai parengė ir perskaitė per 270 darbų. Studentų mokslinių darbų kryptis at spindi Higienos katedros mokslinių tyrinėjimų temati ką.
SMD Higienistų būrelis įsikūrė 1949 m. spalio 22 d. Jos organizatorius ir vado vas buvo doc. Ignas Bujakas. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 39 studentai. Būre LEIDŽIA STUDENTŲ MOKSLINIO DARBO TARYBA lio seniūnu (pirmininku) bu vo išrinktas stud. D. Miliū nas. Pirmieji, aktyviausiai dirbę mokslinį darbą, buvo baltymų, 30% riebalų, 50% studentai A. Sviklius (šiuo angliavandenių. Likučiuose metu profesorius, žinomas pasilikdavo 45% energetinės raciono vertės. Tiriant maiti MOKSLO DARBAŲ|||B||lll||||l||||l||||||im nimą darželyje išaiškinta, Studentų medikų nervų sistemos Higienistai nagrinėja pa da aiški, jog sanitarijos-epi- sąlygų dienos miegui, nema kad su maisto likučiais lik čias įvairiausias aktualias demiologijos stoties darbuoto žai klasių baldai neatitinka davo 33% baltymų, 30% funkcinės būklės atskirų rodiklių nūdienos problemas: aplinkos jai sugriežtintų pieno kom vaikų ūgiui, 6-mečiai, lankan riebalų, 43% angliavandenių. dinamika per mokslo metus apsaugos bei užterštumo binato sanitarinę kontrolę tys nulines klases tiek lop Šių grupių vaikai per ma klausimus, darbo higienos ir atskiruose technologinio pro šeliuose - darželiuose, tiek žai gaudavo Ca, Mg ir P. Pastaraisiais metais vis pla todiką, pasiūlytą E. Monceprofesinės patologijos aktua ceso grandyse. mokyklose būna gryname čiau taikomi įvairūs fiziolo vičiūtės-Eringienės (1962). lijas, vaikų ir paauglių higie ore trumpiau, negu jų bend TYRIMŲ REZULTATAI giniai tyrimai, siekiant nusta XXX XXX nos bei mitybos higienos raamžiai, nelankantys šių tyti darbo proceso įtaką 1. Studentų sensomotorinių grupių. klausimus. žmogaus darbingumui ir svei reakcijų greičio dinamika „Lietuviai studentai medi Didelis dėmesys skiriamas „Gydymo įstaigų sanitarikai kovoje už Tarybų val katai. Kadangi visus organiz per mokslo metus. XXX studentų sveikatos klausi nė-higieninė charakteristi me vykstančius procesus re Iš lentelės, kurioje atsi džią Lietuvoje 1918—1919 guliuoja centrinė nervų sis spindi studentų sensomotori mams. Šiai temai skirta atski ka". Parengė VI k. stud. I. Darbai, skaityti Medicinos m." Parengė V k. stud. E. ra konferencija „Studentų Bocko, vadovas S. Kučingis. tema, todėl bet kokio darbo nių reakcijų greičio dinami konferencijose. Leketaitė ir A. Mirimavičius, metu dažniausiai sveikata". atsiranda ka, matyti, kad reakcijos į Darbe nagrinėjami lovų fakulteto Pateikiame kai kurių svar skaičiaus gydymo staciona „Darbo sąlygų gyvulininkys vadovas — prof. V. Kvik jos funkcinės būklės pakiti šviesą latentinis periodas biausių atliktų darbų ' trum ruose didėjimo perspektyvos, tės įmonės higieninis įverti lys. mai. Dabartiniu metu dide mokslo metų eigoje buvo nimas ir dirbančiųjų serga pas anotacijas. VI k. studen ligoninių išplanavimo trūku 1913—1914 m. Krokuvoje lis dėmesys skiriamas akade nuo 0,236 iki 0,270 sek., analizė". Parengė tų konferencijose buvo skai mai. Įrodyta, kad padidintas mumo susirinko grupė Lietuvos re minio jaunimo darbo ir po reakcija į garsą kito lėčiau. V k. studentai R. Jankaus tomi išsamūs pranešimai, lie triukšmas gydymo staciona ilsio organizavimui, sveika 2. Studentų dėmesio kon čiantys visas higienos sri ruose esti dėl arti esančių kas, A. Rulevičius, vadovas voliucinio judėjimo dalyvių. tos, darbingumo ir kitiems centravimo kitimas per — med. m. dr. A. Baubi Šiai grupei priklausė ir Kro tis. klausimams. intensyvaus judėjimo magist mokslo metus. nas. kuvos universiteto studentai „Vilniaus Pieno kombina ralių. Neatitinkantys sanita DARBO TIKSLAS Antroje lentelėje išdėstė Pagal tyrimus nustatyta, medikai: P. Mažylis, A. Di to išleidžiamos produkcijos riniams reikalavimams mikro Išanalizuoti studentų medi me studentų dėmesio kon kad daugelyje gyvulininkys sanitarinis-higieninis įverti klimato duomenys rodo pa kų nervų sistemos atskirų centravimo dinamikos duo džiulis, P. Bliudžius. nimas 1979—1981 m.“ Pa latų perpildymų ir nepakan tės įmonių mikroklimatas rodiklių dinamiką per moks menis, iš kurių matyti, jog P. Mažylis 1918 — 1919 m. rengė VI k. studentė D. Raš- kamą jų vėdinimą. Dar ne neatitinka higieninių reikala lo metus. daugiau laiko studentai už išrinktas Panevėžio kauskaitė. Vadovai: gyd. B. pakankamai gydymo įstaigos vimų. Dažnai esti padidinta buvo truko atrinkdami skaičius darbininkų atstovų tarybos santykinė oro drėgmė, oro Alosevičienė ir vyr. dėst. aprūpinamos minkštu inven DARBO APIMTIS IR TY mažėjančia tvarka. Per mo J. Maskeliūnas. toriumi, daugumoje jų nera judėjimo greitis, aukšta dul nariu, buvo pirmasis Panevė RIMO METODAI kslo metus laikas, reikalin Nustatyta ,kad pieno pro cionaliai naudojamas van kių ir mikroorganizmų kon žio sveikatos komisaro kon gas skaičių atrinkimui, padi centracija ore, patalpų oras sultantas ir padėjėjas, orga duktų, neatitinkančių GOST- duo. Darbas pradėtas 1982 metų dėjo nuo 30,7 iki 33,8 sek., dažnai užterštas amoniaku, o reikalavimų kasmet didė nizuojant Panevėžyje tarybi vasario mėnesį. Viso ištirta didėjančia tvarka ir nuo temperatūra smarkiai svy ja, matyt todėl, kad pie XXX 17 studentų medikų: 10 34,8 iki 37,7 sek. mažėjan nę sveikatos apsaugą. ruoja. Tai parodo, jog šiose no kombinato įrengimai su merginų ir 7 vaikinai, ku čia tvarka. P. Bliudžius mokėsi Kro sidėvėję, dažnai genda. Šil „Šešiamečių vaikų mo- įmonėse darbo sąlygos nepa riems buvo nustatyta — Sensomotorinių reakcijų tuoju metų laiku bakteriolo kymo-auklėjimo sąlygų Vil lankios, dėl to gali būti ne kuvoje, Maskvos universite a) sensomotorinių reakcijų greičio ir dėmesio koncent mažai susirgimų atsiradimo te, dirbo gydytoju kariuome giniai pieno produktų rodik niaus lopšeliuose-darželiuose į šviesą ir garsą latentinio ravimo dinamikos duomenys nėje. 1919 m. grįžęs į Lietu periodo trukmė chronoreflek- liudija, jog studentams į liai pieno kombinate bloges bei mokyklose higienos įver priežastis. ni nei šaltuoju. Todėl išva tinimas". Parengė VI k. stu vą, aktyviai dalyvavo revo sometrijos metodu, mokslo metų pabaigą minė XXX liuciniame judėjime. dentas R. Bielskis, vadovai: b) dėmesio koncentravi tų funkcinių rodiklių kiti med. kand. G. Šurkienė ir K. Požėla — vienas įžy mas, panaudojant supapras mas rodo didelius nuovargio „Kai kurie vaikų mitybos gyd. S. Skardžiuvienė. požymius. Tačiau jų skirtu ypatumai kaimo vietovėje". miausių Lietuvos Komunistų tintą Platonovo lentelę, c) regimoji atmintis, pa mus gavome statistiškai ne Išanalizavus ir palyginus Parengė III k. stud. V. Be- partijos vadovų. P. Lukoševičius įsteigė pir naudojant specialiai paruoš patikimus, matyt, dėl gana Vilniaus m. mokymo-auklėji- linkevičiūtė ir A. Griškevi mo sąlygas lopšeliuose-dar čius. Vadovas — doc. J. Aš- mąją slaptą komunistų kuo tą lentelių (6 sanitarinėje mažo tirtų studentų skai praktikoje dažniausiai naudo čiaus ir duomenų dydžių pelę Pasvalyje. želiuose ir mokyklose tenka menskas. konstatuoti, kad pastarosiose Išanalizavus tyrimų duo Nė vieno jų nėra tarp jamų prietaisų paveikslėliai) svyravimo didelėse ribose. 3. Studentų sugebėjimo jos labiau neatitinka higie menis išryškėjo, kad nesu gyvųjų, tačiau jų Vardai ir du variantus (su skirtingais ninių reikalavimų. Dauge valgytoje maisto dalyje lop darbai niekada nebus už tų pačių prietaisų parody koncentruoti dėmesį kitimas mais). per mokslo metus. lyje mokyklų vaikams nėra šelyje vaikai palikdavo 38% miršti Tyrimai buvo atlikti tris Šio tyrimo lentelė atspin kartus; 1981/82 m. m. vidu di studentų sugebėjimą kon ryje bei pabaigoje ir centruoti dėmesį. Daugiausiai 1982/83 m. m. pradžioje. studentų sugebėjo gerai Gauti tyrimų duomenys koncentruoti dėmesį mokslo SMD HIGIENISTŲ BŪRELIO GLOBĖJAI gienos katedros vedėjas, nos katedroje. Šiai katedrai medicinos mokslų daktaras, vadovauja nuo 1962 m. buvo apdoroti matematiniu- metų pabaigoje (40%) ir statistiniu metodu pagal me Nukelta J 4 psl. Būrelio įkūrėjas ir pirma- — Medicinos fakulteto de- ProJesorius< _ LTSR nusipelnęs 1968 m. apgynė mokslų sis vadovas buvo doc. Ignas kanas. 1949—1964 m. doc. gydytojas, žymus mokslinin- daktaro disertaciją tema Bujakas. Jis buvo LTSR I. Bujakas — LTSR higienistų ^as higienistas, pedagogas, gi- „LTSR mokinių fizinio ir nusipelnęs gydytojas, med. ir sanitarijos gydytojų moksm’ protinio krūvio higieninis m. kandidatas. Gimė 1892 m. linės draugijos pirmininkas, 1 . ’ m-' baigęs Kauno uni- įvertinimas". Paskelbė apie Ukmergės apskrities Balelių Sąjunginės higienistų draugi- vers>teto Medicinos fakulte- 425 mokslinius darbus. Jam kaime. Mirė 1983 m. jos valdybos narys. Už aktyKviklys gilino žinias vadovaujant paruošta daugiau 1910 m. baigė Poltavos vią mokslinę ir visuomeninę sPorto ir mokyklinės medi- kaip 10 mokslo kandidatų. felčerių mokyklą, kovojo veiklą I. Bujakui 1950 m. su- cinos srityje Gracos univer- Daug prisidėjo prie dakta Prieš cholerą Charkove ir teiktas respublikos nusipel- sitete (Austrijoje). rinių disertacijų ruošimo. Bulgarijoje, dalyvavo pir- niusio gydytojo vardas. Nuo 1938—1940 m. dirbo LietuNuo 1972 m. prof. V. Kvik majame pasauliniame kare; 1965 m. doc I. Bujakas — vos sveikatos apsaugos deparapdovanotas 2 medaliais. personalinis pensininkas, iki tamente. 1940 m. prof. V. lys yra LTSR higienistų ir 1933 m. baigęs Rostove 1972 m. dar dirbęs WPI Mo- Kviklys paskiriamas LTSR sanitarijos gydytojų respub prie Dono sanitarijos fakul- kyklinės higienos katedroje, gydymo ir profilaktikos įstai- likinės mokslinės draugijos letą, dirbo Permėje, SverdDaugiau kaip 60 savo gy- 81! viršininku, o nuo 1944 pirmininkas, Sąjunginės hi lovske. 1944 m. grįžo į Lie- venimo metų doc. I. Bujakas m. — LTSR Liaudies Sveika- gienistų draugijos valdybos „Sveikatos •uvą ir buvo paskirtas Svei- paskyrė profilaktiniam — t°s apsaugos komisariato sa- narys, žurnalų katos apsaugos komisaro pa- priešepideminiam darbui. Yra nitarijos-epidemiologijos val- apsauga" ir „Gigiena i sani tarija" redkolegijos narys. vaduotoju, vyriausiuoju sa- paskelbęs per 40 mokslinių dybos viršininku, nitarijos inspektoriumi. Nuo darbų. 1945—1959 m prof y Prof. V. Kviklys už aukš 1945 m. VU Medicinos fakulXXX Kviklys —• respublikinio Sa tus nuopelnus apdovanotas lėto Higienos katedros venitarijos ir Higienos instituto TSRS ir LTSR Ministrų Ta dejas — katedrai vadovavo Profesorius Vladas Kviklys, direktorius, kartu dirbęs VU rybos garbės raštais ir me Nuotraukoje: būrelio nariai su kolegomis iš KMI se iki 1962 m. 1951—1952 m. VU Medicinos fakulteto Hi- Medicinos fakulteto Higie daliais. najame Universitete.
MOKSLINIU DARBU TEMATIKA
-Tarybinis studentas 4
MES SU JUMIS IR UŽ JUS Graži tradicija Medicinos fakultete — kasmetinės konferencijos „Studentų sveika ta". Šiųmetinėje kaip ir ankstesnėse gausiai dalyvavo konferencijos iniciatorius ir organizatorius Higienos būrelis. Todėl ir pokalbiui prie apskrito stalo apie Medici nos fakulteto SMD darbą, higienos būrelio veiklą pakvietėme MF Higienos ka tedros vedėją prof. V. Kviklį, SMD Higienos būrelio vadovą medicinos mokslų daktarą A. Baubiną, buvusią SMD Higienos būrelio pirmininkę, vėliau vadovę medicinos mokslų daktarę Genę Lukšy tę-Surklenę, buvusią SMD Higienos būrelio vadovę docentę B. Simkūnienę, būrelio pirmininką VI k. studentą A. Rulevičių.
„STUDENTŲ SVEIKATA“ Gruodžio 15 d. įvyko mo kslinė konferencija „Stu dentų sveikata“. Buvo per skaityta 12 pranešimų, ku riuos paruošė VU MF ir KMI (2 darbai) studentai. Medicinos fakulteto deka nas prof. S. Pavilonis, pra dėdamas konferenciją, pa brėžė šio profilio SMD kon ferencijų reikšmę. Komisija,
VVU MF studentus, dalyva vusius KMI XXXV studentų mokslinėje konferencijoje. Respublikinės studentų svei katingumo komisijos pirmi ninkas VVU MF Higienos katedros vedėjas prof. V. Kviklys pabrėžė, kad svar besni pranešimų pasiūlymai bus panaudoti ruošiant res publikines ir visasąjungines rekomendacijas. VVU MF SMD mokslinis vadovas prof. J. Serapinas paminėjo šios konferencijos žymiai aukštesnį lygį, palyginus su ankstesnėmis, bet nurodė ir trūkumus, dar taisytinus dalykus. Mūsų inf.
NUOTRAUKOSE: 1. Bendras
įvertinusi visus pranešimusko biudžetas“ (VVU M F VI 10-ties balų sistema, pirmą- k. stud. R. Jankauskas, R. sias vietas paskyrė šiems Sadūnaitė, vadovas — vyr. darbams: „Studentų-medikų dėst. R. Čepulis.). nervų sistemos funkcinės Apibendrinant konferen būklės atskirų rodiklių dina cijos rezultatus, kalbėjo KMI mika mokslo metų eigoje“ Higienos katedros vyr. dėst. (VVU MF VI k. stud. V. Dė- A. Lukauskas, kuris teigia mėnytė, D. Račkauskaitė, _ va mai įvertino visus praneši dovė — doc. B. Simkūnie- mus, tačiau pabrėžė, kad nė), „Kauno m, aukštųjų mo konferencija dar gana užda kyklų studentų sergamumas“ ro pobūdžio, o reikėtų kvie (KMI VI k. stud. G. Skuodys, stis atstovų ir iš kitų aukš vadovas — doc. E. Kindziu- tųjų mokyklų. Taip pat ap lis) ir „Studentų-medikų lai- dovanojo KMI diplomais
V
salės
vaizdas.
2. D. Račkauskaitė, VU k. stu*.
MF
3. KMI V| k. stud. S. Skuo dys.
4. VU MF Jankauskas.
VI
k.
stud.
R.
5. Atidžiai klausomasi pra nešimų.
Atkelta iš 3 psl. šiek tiek mažiau mokslo me tų pradžioje (39,5%), tačiau mokslo metų viduryje jų skaičius sumažėjo iki 28,6%. Tai reikėtų paaiškinti tuo, jog mokslo metų viduryje studentai buvo tirti pavasa rio semestro pradžioje ir dėl žiemos sesijos metu pergy ventos nervinės įtampos su mažėjo jų sugebėjimas kon centruoti dėmesį. Be to, per mokslo metus didėjo blogai sugebančių koncentruoti dė mesį studentų skaičius, ku ris metų gale pasiekė 10%, (kai mokslo metų pradžio je tokių visai nebuvo). Tai irgi liudija apie studentų nuovargio atsiradimą moks lo metų pabaigoje. Šį teiginį iš dalies patvir
tina ir ketvirtoje lentelėje pateikti studentų regimosios atminties tyrimų rezultatai, iš kurių matyti, kad skai čius studentų, turinčių gerą regimąją atmintį, per mokslo metus kito panašiai kaip ir sugebančių gerai koncent ruoti dėmesį — mažėjo su dideliu poslinkiu mokslo metų viduryje. 4. Studentų regimosios at minties dinamika mokslo metų eigoje. Mūsų tirti studentai ge riau išlaikė žiemos sesijos egzaminus (vidurkis 4,6; pa vasario sesijos — 4,1), tai irgi patvirtina didesnį nuo vargį mokslo metų pabaigo je. IŠVADOS Pagal gautus rezultatus ga
lima padaryti tokias išva das: 1. Sensomotorinių reakci jų, dėmesio koncentravimo ir regimosios atminties duo menų dinamika rodo, kad mokslo metų pabaigoje iš ryškėja studentų nuovargio tendencija. 2. Studentų regimoji at mintis ir dėmesio koncentra vimas silpnesni esti mokslo metų viduryje, matyt, dėl nervinės įtampos, buvusios žiemos sesijos metu ir dides nio atsipalaidavimo po jos (atostogų metu). 3. Siekiant išvengti dides nio nuovargio, būtina stu dentams medikams nuolat prisiminti protinio darbo hi gieną, prisilaikyti sveiko gyvenimo būdo. Parengė MF V k. studentės D. RAČKAUSKAITE, V. DEMENYTE Vadovė doc. B. ŠIMKŪNIENĖ
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 821019, išduotą 1F studentei Sonatai VANA GAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820792, išduotą FilF studentei Ingai ZELENSKAITEI, laikyti negaliojan čiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820416, išduotą ChF studentei Dianai MO TIEJŪNAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810439, išduotą ChF studentei Violetai LAVRIVIANEC, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento paėymėjimą Nr. 820033, išduotą MaF studentei Daivai ČERNIAUS
KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810807, išduotą FilF studentei Ditei BALČIŪ TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801889, išduotą TF studentei Žanai MICHALIONOK, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810673, išduotą MF studentei Virginijai SKA-
Studentų medikų nervų sistemos funkcinės būklės atskirų rodiklių dinamika per mokslo metus
Kuo gi ypatingas ir savi tik penktais studijų metais, tas studentų mokslinis dar o reikėtų tai dėstyti jau bas, palyginus su įprastu antrame kurse. mokymusi? Per mažai dar skiriame dė A. BAUBINAS: Pirmiausia mesio ir laiko artimesniam tai nestandartiška būklė. Tai kontaktui su studentu. Vien negalima palyginti su įskai vadovo pastangų neužtenka, ta, egzaminu. SMD studentui mes visi privalome paruošti duoda labai daug: ugdo lo ne tik specialistą, bet ir ginį mąstymą, savarankišku žmogų. Todėl neapseiname ir mą, verčia ieškoti daugelio be kultūrinių priemonių. atsakymų į iškilusius klausi Lankome parodas, susipažįs mus, moko analizuoti gautų tame su įdomiais žmonėmis, tyrimų rezultatus ir padaryti vertiname dalykiškus pokal teisingas išvadas, atskirti, bius su baigusiais fakultetą Prisipažinsime, kas svarbiausia, nesiblaškyti, studentais. jog laiko pramogoms tikrai o eiti tiesiausiu keliu. G. ŠURK1ENE. SMD tikslas maža, bet ir tuo, ką turime, — įskiepyti studentams mo esame patenkinti. Manau, kslinio darbo įgūdžių, ugdyti svarbiausia yra vadovo ir lektorius. Juk kaip svarbu studentų glaudus bendradar sugebėti aiškiai, įtikinamai, biavimas, tarpusavio suprati taisyklinga kalba išdėstyti rū mas, o ne formalus pareigos pimus dalykus, įtikinti audi atlikimas. Esu įsitikinęs, jog toriją. Tai ypač aktualu hi darbo sėkmė priklauso ne studentų, dirbančių gienistams, kurie savo vei nuo klą privalo propaguoti, skel mokslinį darbą skaičiaus, bet bti. .. SMD konferencijų tri nuo darbų kokybės. G. ŠURKIENE. Mūsų devi būna dažnai studentui ir bū zas taip pat buvo „Ne kie na toji mokykla. A. BAUBINAS. Labai ma kybė, o kokybė". Nors dar lonu klausyti, kai studentai pradžioje stengėmės į būrelį skaito pranešimus, nesinau įtraukti kuo daugiau studen dodami jokia rašytine me tų, bet vėliau įsitikinome, džiaga, moka glaustai ir aiš kad verčiau „eiti į gylį, ne kiai ją išdėstyti. Mes priva gu į plotį”. A. RULEVICIUS. Jeigu lome išmokyti studentus kal bėti prieš auditoriją, kadan dabar būrelyje yra 32 stu gi praktiniame darbe jiems dentai, tai aktyviai dirba iš tikrai to prireiks. Neįsivaiz jų gal kokie dešimt. A. BAUBINAS. Taip yra duoju žmogaus, linkusio į mokslą, kuris nebūtų žingei todėl, kad kartais studentas nesugeba baigti pradėto dus ir darbštus. G. ŠURKIENĖ. Higienos darbo. Būna ir taip, kad stu būreliui vadovavau 1971— dentai pasirenka temą, atro 72 m. m. Tuo metu, norėda do noriai dalyvaus tyrimuo mi pramokti mokslinio darbo se, tačiau reikiamo rezultato pagrindų, organizuodavome nesulaukiame. Man atrodo, ciklą susirinkimų temomis kad tokiu atveju apmaudu ..Kaip ruoštis moksliniam ne tik studentui, bet ir va darbui", „Literatūros rinki dovui. Kyla klausimas, ko mas”, „matematinis darbo dėl taip atsitiko? Manau, apdorojimas" ir kt. Šiuos te kad ne visada kaltas vien minius susirinkimus vesdavo studentas, mes, dėstytojai, didžiausias mūsų mokytojas irgi kartais padarome klaidų. Tačiau studentams vadovai prof. V. Kviklys. A. BAUBINAS. Tačiau daž turi būti reiklūs, gal kartais nai gana sunku sukviesti griežčiau žiūrėti į jų moks studentus į susirinkimus. linius darbus. Čia turbūt SMD būrelyje esti įvairių vertėtų pašnekėti ir apie stu kursų studentų, tad parinkti dentų savybes. Mano nuomo visiems tinkamą laiką tikrai ne, studentas moksliniamedarbe pirmiausia turi būti būna sunku. Na, o jeigu jau pradėjom sąžiningas, užsispyręs ir sa šnekėti apie sunkumus, tai varankiškas. Aš mokau stu norėčiau paminėti vieną di dentus, kad jie, turėdami džiausių problemų — medici gausią medžiagą, išdėstytų ninės statistikos dėstymą. glaustai, konkrečiai, matytų Būrelyje studentus mokome savo tyrimų perspektyvą. Esu tyrimo rezultatus apdoroti įsitikinęs, jog savarankiškas statistiškai, tačiau jiems tai darbas studentui duoda diįsisavinti būna labai sunku, dėiausią naudą. B. ŠIMKUNIENE. Norė kadangi šį kursą jie pradeda
čiau pasakyti, kad studen tams kartais tikrai trūksta savarankiškumo. Pasitaiko ir taip, jog studentas laukia, kol už jį viską padarys va ldovas, o jam belieka per skaityti pranešimą konferen cijoje. Ir pasitaiko tokių va dovų, kurie padaro, nes juos irgi „planas spaudžia". Jūsų katedroje per metus vykdoma ūkiskaitinių darbų daugiau kaip už 100 tūkst. rublių. Ar studentai daly vauja šių darbų vykdyme? V. KVIKLYS. Didesnė pu sė būrelio narių labai akty viai dirba mokslinius dar bus pagal ūkiskaitines su tartis. Šiemet pasirašyta 14 ūkiskaitinių sutarčių. A. RULEVICIUS. Dirbti ūkiskaitinius darbus pirme nybė visada suteikiama SMD būrelių nariams. A. BAUBINAS. Iš esmės ūkiskaitinis darbas — tai taip pat mokslinis darbas tik su savita specifika. Kokias temas ir užduotis studentai labiausiai mėgsta? A. RULEVICIUS. Norėtu me, kad mokslinių darbų te mos būtų labiau artinamos prie studentų gyvenimo ir buities. V. KVIKLYS. Šiemet mūsų Universiteto Medicinos fakul tetui kartu su Petrazavodsko ir Jerevano medicinos fakul tetais Visasąjunginė proble minė komisija „Studentų sveikata" pavedė vystyti studentų darbo ir buities są Lygų įtakos jų sveikatai mokslinius tyrimus. Manau kad kaip tik čia studentai susiras sau artimų ir įdomių temų. A. BAUBINAS. Studentai visų pirma mėgsta konkre čias užduotis. Daug kas pri klauso nuo įgūdžių ir patir ties. Jei studentas dirba pir mus metus, jį tikslingiausia išmokyti dirbti su aparatūra ir literatūra. Jei studentas daugiau patyręs, jam skiria ma didesnė darbo apimtis, siekiama, kad jis savarankis kai atliktų tyrimus. Penkto ir šešto kursų studentai daž niausiai dirba visiškai sava rankiškai, temų vadovai juos tik koreguoja. Baigdamas norėčiau palin kėti ne tik būrelio nariams, bet ir visiems studentams visur ir visada garsinti savo katedrą, fakultetą, Alma Mater ir savo respubliką.
„SMD" žinių redkolegija: A. Aldietls (atsakingas sekretorius), V. Kantorovlčius, A. Kazimieraltytė, E. Kuokštls, V. Mikelėnas. > V
RINKAITE1, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 001896, išduotą TF studentei Irinai ULJANOVIČ, laikyti negaliojančiu.
Teisės fakulteto I kur so studentę Jolantą žEBERSKYTĘ Jos mamai mirus nuoširdžiai užjau čia kurso draugai Ir ku ratorius.
F.ilologijos fakulteto dekanatas Ir visuomeni nės organizacijos nuošir džiai užjaučia GTMF ang lų k. katedros vyr. dės tytoją Palmirą LABEIKAITĘ dėl tėvo mirties.
Chemijos fakulteto dės tytojai ir studentai nuo širdžiai užjaučia vyr. dėstytoją Palmirą LABEIKAITf dėl tėvo mirties.
GTMF ' Anglų kalbos katedros kolektyvas nuo širdžiai užjaučia vyr. dėstytoją Palmirą LABEIKAITĘ dėl tėvo mirties.
Mokslinės bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Tadą ČERNIAUS KĄ dėl brolio mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14842. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užs. Nr. 3439. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 <CoeercnR cryĄem — oprae napntoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Amtbm, npo$xoi<a opAeaos TpyAosoro spacnoro s*axeHa ■ Ąpyx6u napoAos BUMnoccsoro yenepcneTa bm.B. Kancyicaca. Ha aktobckom asuKe. PeAanop R Bapanmpčatre.
Redaktorė J. yARAPNICKATrt