CčMLVBIUIS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
175 m. gruodžio 4 d.,
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Įimgaudas Jagminas, I deputatas
■-.r : aidas didžiavosi savo pasirinkimu, savo didele ir ■šia teise mokytis, galimybe sužinoti kaskart vis dauL Jam ir jo vienmečiams ta teisė yra savaime su■otamas dalykas, kaip, sakykim, kvėpuoti oru ar žitirėlį mirguliuojančią visatos verdenę. tekinas tapti geru prekybos ekonomistu Rimgaudui Irtsie amas nuo siekimo ugdyti tarybiniam specialistui ■ingus bruožus: politinį aktyvumą, visuomeniškumą, Ireigmgumą ir atsakomybę už draugus. I- Fakultetas mūsų nedidelis, visi kaip ant delno, net Į: . . sąrašą iškabinant ir žymim, kaip lanko paskaiI Praleidai be pateisinamos priežasties daugiau kaip 8 landas, pasigailėjimo nelauk. — R. Jagminas fakulteto Iniaunimo biure nuo pat pirmo kurso, šiemet jis — Iretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. I- Svarbiausiu savo darbu laikome kovą už geras ži li. Ir grupių darbą orientuojame ta kryptimi. Kad ta ra taptų visų kartu ir kiekvieno atskirai kova: rytoj L geresniu, protingesniu, negu šiandien. Ringaudas turi studentiškų rūpesčių ir savo naujose — Iputato — pareigose. Jis priklauso Lenino rajono tary■ prekybos ir visuomeninio maitinimo komisijai. RugsėI menesį tikrino kaip aukštųjų mokyklų ir technikumų tykios pasiruošė naujiems mokslo metams. I- Skundžiasi studentai, apsigyvenę naujuose bendraLuose Saulėtekio alėjoje: nėra kur pavalgyti. Reikės Įam komisijos posėdy pakalbėti... I . l ’.udas jau dalyvavo trijose tarybos sesijose, kiekpą mėnesį eina j komisijos posėdžius, rinkiminėje apypioje ingi reikalų yra. I- Rudenį buvo surengta miesto deputatų diena. SusitiP su respublikos Ministrų Tarybos pirmininku J. Ma išiu, partijos Vilniaus miesto komiteto pirmuoju sekirehimi V. Sakalausku. Kalbėjom apie respublikos dark jos rytdieną, apie deputato pareigas. Neužmirštamas, [dingas renginys buvo. Sukasi dienų karuselė. Po vienų darbų seka kiti. L Lenino rajono Vykdomojo komiteto Rimgaudas vėl ri į fakultetą. p Ketvirtadienį susitiksim su 33-ios profesinės technis mokyklos, prekybos technikumo ir prekybos mokyklos tavais. Fakulteto komjaunuoliai — jų šefai. Tarsimės, ■d dirbti, kad ir vieniems, ir kitiems būtų naudos. tai išsiskyrėme su Rimgaudu, liko tylus ir geras augamas, kurį visada, susitikęs gerą žmogų, gauni lyg faną. Teisybę pasakius, kiek pavydėjau jam, dvideitmečiui jaunuoliui, kartu su 230 deputatų atstovaujanm 174 tūkstančiams rajono gyventojų, sprendžiančiam reikalus aukščiausiame valdymo organe. ^Didžiuotis taip ■ buvo galima: STUDENTAS gyveno universiteto, miesšalies rūpesčiais, jis buvo ŠEIMININKAS, savo gyveri ir laimingu likimu patvirtinęs Lenino žodžius, kad stybė — tai mes. A. JUODUPIS
veiklą visuomeninę LTSR Aukščiausiosios . Prezidiumas Tarybosi AUKŠČIAUSIOSIOS Vilniaus V. suteikė Kapsuko universiteto tarybos fakulteto Medicinos Akušerijos ir ginekolo PREZIDIUME gijos katedros vedėjui Povilui Steponėnui Už nuopelnus gydy- Lietuvos TSR nusipel ®o, mokslo, pedagogi- niusio gydytojo garbės hiame darbe ir aktyvią vardą.
Nr. 39 (939)
Šalies konstitucija —
tai
kartą Rimgaudo Jagmino pavardę įsiminiau birže■ aeaesį, kai vyko 'rinkimai į vietines darbo žmonių litą*, i tarybas: tąkart vilniečiai balsavo ir už jį, PreKs fakulteto trečiakursį. enu antrą, jau kiek artimesnę, bet vis dar ne■raizdinę pažintį: Rimgaudas dalykiškai ir nusimanan■ kalbėjo universiteto komjaunimo XXI konferencijoje. ■ menesio, TSRS Konstitucijos dienos išvakarėse, su Rim■ susitikome „Tarybinio studento" redakcijoje. H- Prekybininko specialybė man — šeimos tradicija. Li irgi turi aukštąjį išsilavinimą. Galvoti daug nerei-
LTSR
YVU
mūsų didelė teisė !
mokslų
Fizikos fakulteto komjau nimo biuras renkasi pirmadie niais. Prieš akis dar visa sa vaitė. Laukia daug darbų, turim daug neišsakytų min čių. Studentai — tai būsimi mokytojai, inžinieriai, moks lininkai, o pirmiausia — ta rybiniai specialistai. Todėl ne veltui Partija ir tarybinė vyriausybė skiria didelį dė mesį akademinio jaunimo auklėjimui. Atsižvelgdamas į iškeltus uždavinius, komjau nimo aktyvas nesigaili savo jėgų, stengiasi, kad vis dau giau studentų dalyvautų vi suomeninėje veikloje. Vis di desnes pilietines teises mūsų fakultete įgauna visuomeninė politinė praktika. VPP susis temina, padeda moksliškiau organizuoti bei nukreipti reikiama linkme komjaunimo darbą, pasiekti didesnį jo efektyvumą. Fakulteto kom jaunimo biuras didelį dėmesį
Effl
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui
Materialistinė dialektika tvirtina, kad kiekvienas kie kybinis procesas perauga į kokybinį .pakitimą. Atsiranda naujas darinys, iš esmės .be siskiriantis nuo pradinio ele mento. Kažkas panašaus vyksta šiuo metu ir mūsų Medicinos fakultete. Visas mokslinis-tiriamasis studentų darbas išsidiferencijavo į du srautus. Pirmajam priklauso studen tų darbas pačiame mokymo procese. Į tokio darbo formas orientuojasi visos mūsų fa kulteto katedros. Studentai gauna pirminius mokslinio darbo elementus besimokyda mi. Sakykim, studentas rašo ligos istoriją. Iš jo reikalau jama gilesnės diferencinės diagnozės, savo paties nuo monės dėl ligonio gydymo, pateikti ir pagrįsti metodus,
skiria aktyvo mokymui: sur pažindina grupių komjaunimo sekretorius su priemonių tu riniu ir esme, kad vėliau su gebėtų numatyti racionalius atlikimo kelius. Neseniai perskaitėme uni versiteto komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduotojo L. Cibutavičiaus straipsnį „Dėl teisės raportuoti suva žiavimui". („TS" Nr. 37). Rū pestingai pasvėrėme kiekvie ną žodį. Studentai niekuo nesiskiria nuo savo vienmečių gamyk lose ar kolūkio laukuose: vi sus vienija troškimas tvirtai žengti per gyvenimą, pasiek ti ir atlikti tai, ko tėvai ir broliai nepadarė. Socialistinis lenktyniavimas dėl teisės pa sirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP XXV suvažia vimui įgalins ne tik patik rinti savo jėgas, bet kartu parodys, jog komjaunimas yra visada pasirengęs vykdyti Partijos nurodymus, būti pir mose komunizmo kūrėjų gretose. Tačiau jei gamyboje galima vykdyti apskaitą kiekvieną dieną, tai studento triūsas vertinamas semestro pabaigoje. Visuomeninėje veikloje irgi ne visi studen
tai savo organizacinius suge bėjimus parodys per kelias dienas. Vadinasi, kas dvi sa vaitės objektyviai spręsti, kam paskirti socialistinio lenktyniavimo nugalėtojo var dą, nelengva. — Nuo ko pradėsim? — paklausiau fakulteto komjau nimo sekretorių J. Ašmeną. — Reikalas, aišku, labai svarbus. Manoma, kad geriau sią sprendimą rasi, apsvars tęs klausimą su grupių sek retoriais. Būtina išaiškinti esamą padėtį ir numatyti dar bo perspektyvas, kad pagal veiklos apimtį ir kokybę ga lėtume garbingai kovoti su kitų fakultetų studentais dėl teisės pasirašyti Lenino kom jaunimo .raportą TSKP XXV suvažiavimui. Kokios gi mūsų visuomeni nės veiklos sritys, kuriose numatome išvystyti lenkty niavimą? Dirva tam yra ne bloga. Fakulteto komjaunimo biure yra saugoma akademi nių grupių dokumentacija. Kiekvienai yra atskiras sky relis. Galima bet kuriuo mo mentu susipažinti su grupių darbo planais, susirinkimų protokolais ir t. t. Yra gali
Iš kiekybės į kokybę išanalizuoti mokslinę literatū rą šiuo klausimu. Panašiai ir rašant .referatus. Čia taip pat yra įdiegiami mokslinio dar bo pirminiai elementai. Visu tuo siekiama, kad busimasis gydytojas, baigęs aukštąją mokyklą, turėtų bent pradi nius mokslinio darbo įgū džius. Tai jam ateityje padės dirbti gydymo profilaktorinį darbą. Koks iš jo bus spe cialistas, jei nemokės gauti ir apdoroti mokslinės informa cijos, neseks naujausios lite ratūros apie konkrečius su sirgimus bei patologijas. Mes siekiam, kad visi Medicinos fakulteto studentai dirbtų mokslo tiriamąjį darbą moky
mo procese. (Tai anaiptol ne reiškia, kad visi baigusieji bus mokslininkai, tokiu keliu pasuks gal 5—10 procentų.) Mes siekiam išvengti stu dentų mokslinio darbo „inflia cijos" ir nemanom stalyti ly gybės ženklo tarp, pvz. ge rai parašytos ligos istorijos ir mokslinio pranešimo. Tai ne tas pats. Šiais metais iš anksto ruo šiamės sąjunginei SMD dar bų apžiūrai. Jau žinomos konkrečios temos, studentai įsipareigojo iki 1976 metų kovo mėnesio paruošti gerą, originalų darbą. Anskčiau, kai likdavo pora mėnesių iki konkurso, fakultete kildavo
mybė nuvykti bei patikrinti darbą tikrovėje. Malonu pasidžiaugti, kad po užsiėmimų mūsų fakulte to studentai randa laiko ap žvelgti tarptautinę padėtį. Reguliariai fizikai renkasi dis kusijų „klube". Nors jis dar neturi oficialių teisių, bet gerbėjų ratas nuolat didėja. Didžiuojamės savo sporto ta rybos darbu, kurio dėka fa kultetas užima pirmaujančias pozicijas universitete. Kas aš tuntas—dešimtas fizikas yra universiteto centrinių meno saviveiklos kolektyvų dalyvis. Gerai organizuoja darbą II k. 1 gr., III k. 2, 3 ir 5 gru pės. Šiandien, kai visa tarybinė liaudis naujais kūrybiniais laimėjimais pasitinka TSKP XXV suvažiavimą, Fizikos fa kulteto studentai pasiryžę ko voti už gerą pažangumą, pui kius rezultatus visuomeninė je veikloje. Bendromis jėgo mis galima įveikti visas kliū tis. Tikimės, kad kitų fakulte tų studentai taip pat pasida lins savo džiaugsmais ir rū pesčiais, papasakos, kaip jie įsijungė į socialistinį, lenkty niavimą dėl teisės pasirašyti komjaunimo raportą TSKP XXV suvažiavimui. St. STASIŪNAS FF komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas
„vajus", į apyvartą eidavo ir gana vidutiniai darbai, nes buvo svarbu pristatytiį darbų skaičius. Vėliau... .grįždavo nemaža darbų, neužėmusių prizinių vietų, su atitinkama recenzija: „Nepasižymi origi nalumu, trūksta naujesnės metodikos, prastai apiformin tas (I)." Taip mes diskredituojam universiteto garbę, užuot gynę ją. Ypač tai aktualu respubli kinėse, sąjunginėse SMD darbų apžiūrose, tarprespub likinėse konferencijose. Da bar verčiau pasiųsim į ap žiūras perpus mažiau darbų, bet tikrai gerų. Tuo mes iš vengsime darbų štampavimo, siekimo tik perskaityti darbą, o toliau žinokitės. Jau susitarėme su konkre čiais dėstytojais, kad tie pa(Nukelta J 2 psl.)
Laboratorijoj nebuvęs, fiziku netapsi „Sucypia" ultragarsas, „subirzgia" elekt rinis sekundometras, pasigirsta svarelio trenksmas j atramą ir vėl tylu. Paskui iš naujo girdėti griežtokas dėstytojo aiškini mas — ne tokią įtampą naudojam, — ir vėl visų galvos palinkę prie prietaisų. Paskui vėl ir vėl. . . Tokia laboratorijos, kurioje šeimininkauja Fizikos fakulteto pirmakursiai, kasdienybė. — Mechanikos laboratorijos tikslas yra išmokyti studentus laboratorinių darbų abėcėlės, — pasakoja doc. E. Garška. — Neseniai patikusiems mokyklos suolą, da bar jau studentams, pradžioje šie darbai atrodė sunkiai „įkandami", bet pamažu viskas juda į priekį. Siame semestre pa tys lengviausi darbai — iš mechanikos kurso. Čia studentai pratinami elementa riausių laboratorinių darbų taisyklių, iš moksta įvertinti gautus rezultatus. — Darbas būtų pusė bėdos, 'bet kol paklaidas apskaičiuoji, tai vėl kita tiek laiko reikia, — aiškina Rimantas Miški nis. — O kur dar teorija?! Tačiau nieko neįveikiamo nėra. Dėsty tojas patenkintas P. Talunčio, V. Ulevi čiaus, A. Žiko, R. Miškinio, S. Mickevi čiaus pasiruošimu laboratoriniams dar bams. — Tarp kitko, mergaitėms truputį sun kiau sekasi, — įsiterpia dėstytojas. — Gal todėl jų tiek mažai ir yira Fizikos fakultete. Pamažu, matavimas po .matavimo, dės nis po dėsnio, studentai įgyja vis naujų žinių. Dažnai tenka atsakyti ir į gan pai nius klausimus. • — Iš kungi žinoti, kodėl .tas pats maišas obuolių Gruzijoje svers mažiau, negu Lie tuvoje, — ieško atsakymo į dėstytojo klausimą R. Žostautaitė (nuotrauka apa čioje kairėje). — Čia dar ne tokių sugebėjimų rei kia, — tarsteli A. Žikas, ieškodamas pro žiūroną liniuotės skalės (nuotrauka deši nėje apačioje).
Ir vėl įtempta tyla. „Gal dar .bent dalelę išminties ten ra siu", — pakrapšto viršugalvį V. Masiu lis (nuotrauka viršuje kairėje). Kai darbai artėja į pabaigą, reikia juos apginti. Ne taip jau lengva .tai padaryti,
nes doc. E. Garška pastebi kiekvieną menką netikslumą ir nukrypimą. G. Talunčiui taip .pat reikia .pasitelkti visą ži nių bagažą, kad dėstytojas įskaitytų dar bą (nuotrauka viršuje dešinėje). Ir taip kiekvieną savaitę. Laboratori
joj nebuvęs, fiziku netapsi. Sakoma, nuo čia ir prasideda fizikai. .. Eugenijus Si' Mb FF I k. studei „TS" visuomeninis korespondel
Kovojam už drausmę: kaip lankote paskaitas?
TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
Dabar. pats atsakingiau sias laikotarpis. Nuo to, kaip lankysi paskaitas, da lyvausi seminaruose, pa rašysi kursinį darbą, pri klausys Tavo, studente, žinios ir rezultatai artė jančioje žiemos egzaminų sesijoje. Nerašyta taisyk lė, kad svarbiausia sėk mingų studijų sąlyga yra paskaitų lankymas ir pro duktyvus darbas jose. Universitete lapkričio 24 — gruodžio 8 dieno mis vyksta sustiprintos
Bloga pirmakursių SESIJAI ARTĖJANT pradžia Sakydavo, kad biblioteki ninkystės ir bibliografijos specialybė Istorijos fakultete — šiaudas skęstančiajam. Bent jau stojantieji taip kalbėda vo. Jei spėjai laiku doku mentus susitvarkyti, laikyk, kad įstojai. Taip būdaiVo anksčiau. Dabar bibliotekinin ku norint tapti, reikia per stojamuosius gerokai galvą palaužyti, netgi konkursas nemažas susidaro. Pažiūra, kad į bibliotekininkystę įsto ti lengva, jau išnyko. Tačiau išliko kita — kad šią spe cialybę pasirinkus, lengva studijuoti. Ne todėl, kad mokslai „lengvi", o kad ga lima ramia galva studentauti. Nežinau, ar vyresniųjų drau gų kalbos .padėjo", ar ta ne lemtoji tradicija, bet pinmo kurso bibliotekininkai dar nesirengia rimtai studijuoti. Tai rodo ir kontrolinės sesi jos rezultatai — gera pusė studentų gavo nepatenkina mus pažymius, kai kurie —
net ,po du—tris. Pirmakur siams nederėtų rinkti dveje tas jau pirmaisiais studijų mėnesiais. Kurso kuratorė dėst. D. Kastanauskaitė ma no, kad kontrolinė sesija — geras ir reikalingas dalykas, ypač pirmakursiams. Ji gali duoti pirmuosius signalus apie tai, kaip sekasi pirma kursiui adaptuotis aukštojoje mokykloje, savarankiškai stu dijuoti. Todėl ir pirmoji se sija, nors ir kontrolinė, jų gyvenime buvo gana nuodugni — pirmakursiai buvo vertinami iš dešimties dalykų. Ne iš visų galima vie nodai objektyviai įvertinti. Dėstytojams, turintiems prak tinius užsiėmimus, žinoma, lengviau: matai, kaip studen tas ruošiasi kiekvienam užsi ėmimui. Dėstydamas teorinį kursą, visko gi nesukonitroliuosi. Bet vis dėlto 33 nepažangūs kurse — tai jau rimtas signalas. Dauguma studentų (ir dalis dėstytojų)
lankymo kontrolės deka da. Fakultetų mokymo ir auklėj imo k o m i s i j o s (MAK) ir komjaunimo biurai nuolatos tikrina, kaip studentai lanko pa skaitas. Organizuojami rei dai į paskaitas, tikrina mas seniūnų darbas. Kai kuriuose fakulte tuose dar nesusiformavusi griežta pažiūra į privalo mą paskaitų lankymą. Dažnas sako, kad ne visos paskaitos būna įdomios, ne visos naudingos, dėl to
nebūtina versti lankyti vi sas paskaitas tuos studen tus, kurie mokosi be sko lų. Tokia pažiūra turėtų būti visiškai nepriimtina principingam komjaunimo biurui. Seniai yra nutarta, kad tie studentai, kurie gabūs pasiruošti egzaminams ir įskaitoms savarankiškai, gali mokytis pagal in dividualų planą. Tai vi sapusiškai skatintina sa varankiško darbo forma aukštojoje mokykloje. Vi-
gal neteikia didelės reikšmės kontrolinės sesijos pažy miams. Pirmieji žiūri, kad tik tikrąją išlaikius, juk vis tiek už kontrolinės sesijos dveje tus stipendijos neatims (o gal ir derėtų!), antrieji laikosi aukso vidurio. Neretai ta kontrolinė sesija esti tik for malus dalykas: dėstytojas skuba pristatyti žiniaraščius, o studentas net nesužino, ko kį pažymį gavo. Argi galima tada kalbėti apie jos — kontrolinės sesijos — povei kį. Būna, tūlas studentas iš viso nežino, kad vyksta to kia sesija, o pažymiai jau su rašyti, Abejoti kontrolinės sesijos reikalingumu ir nauda neten ka. Bet, matyt, kol kas ji duoda naudą tik dekanatui ir dėstytojams, t. y. suskirsto studentus į stropiuosius ir „studentaujančius". Patiems studentams ji dažniausiai nė motais. Praėjo — kaip vėjas dvelktelėjo. Retas dėstytojas egzaminuodamas prieš save turės koliokviumo pažymį. Grįžkime prie pirmo kurso bibliotekininkų. Fakulteto ta rybos ir kuratorių posėdyje, kuriame buvo svarstomi kont
rolinės sesijos rezultatai, ir mintis iš kurios aukščiau iš dėstėme, pirmakursiai nebu vo peikiami. Matyt, neblogai atrodo jų vidurkis palyginti su kitų specialybių pirmais kursais. Juk yra ir čia gerai besimokančių, tokių, kaip J. Bulbovaitė, A. Mališauskaitė. Bet greta jų yra ir tokių, kaip R. Balnys — 2 nepaten kinami pažymiai ir 2 dalykų neatestuotas, R. Liutikas atitinkamai 2 ir 3; visų 33 neišvardinsi. Pamatęs tokius rezultatus, nejučiom susimąs tai: ar suprato pirmakursiai studijų esmę? Iki universite to jų kontrolinėmis sesijomis nieks negąsdino — tik tikro siomis. Matyt, todėl ir atsi rado nuomonė, kad jai galima nesiruošti, sistemingai nesimokyti per visą semestrą, Aš, tuir būt, gražiais žodžiais tos nuomonės nepakeisiu. Ją galėtų pakeisti tik bendros dekanato ir dėstytojų pastan gos. Žinios reikalingos ne eg zaminui, o gyvenimui. Reika lingos kokybiškos žinios, įsi sąmonintos, o ne iškaltas per vieną naktį prieš egzaminą.
si kiti privalo lankyti pa skaitas, nes dažniausiai tai vienintelis kelias, ku riuo gaunama reikiama, gera informacija. Paga liau, net jeigu prieš egza miną ir paskaitysi sveti mus paskaitų konspektus, žinios iš jų bus prastos, paviršutiniškos. Fakultetų MAK turėtų daugiau rašyti sieninėje spaudoje apie paskaitų lankymą, biuro posėdžiuo se reikia svarstyti paskai tų praleidinėtojus. Svars-
tymo rezultatai turi bl ženklūs — sumažėti pi leistų paskaitų. Pokalt su nelankančiais metu rj kia įrodyti ir įtikinti, k toks studentas apgaudii ja pats save, po to dra gus, dėstytoją. Bet sv. biausią vaidmenį čia ti suvaidinti 'pareigos jai mas. Už abejingumą r kia griežtai bausti. Universiteto mokymo: auklėjimo komisija, pa baigus dekadai, savo ( sėdyje apsvarstys šio K ginio rezultatus. Z. BESASPARV III universiteto komiti sekretoriaus pavaduoti
Iš kiekybės į kokyb
(Atkelta iš 1 psl.) sidalintų su savo globotiniais .kūrybinės virtuvės" paslap timis. Tai, aišku, nereiškia, kad „imk, jaunesnysis kole ga, mano daktarinės diserta cijos gabalą, sutvarkyk jį ir siųsk į apžiūrą." Dėstytojas turėtų duoti studentui mintį — idėją, kurią šis pats rutu liotų, o vadovas tik padėtų patarimais, aparatūra. Yra ir kitas aspektas. Dėstytojas, rašydamas kandidatinę ■ ar daktarinę disertaciją, surenka tam tikrą skaičių faktų, su sirgimų, preparatų ir t. t. Ir išnagrinėja juOs vienu kryp tingu aspektu. Pvz., surinko 100 preparatų ir išnagrinėjo navikinį procesą. Dabar gi šiuos preparatus labai sėk mingai gali panaudoti studen tas, nagrinėdamas visai kitą problemą, pvz., kuo iki to sirgo tie žmonės, išnagrinėti jų ligos istorijas, suskirstyti į grupes pagal amžių, socia linę padėtį ir t. t. Juk dės tytojas, Tašydamas disertaciją, L. KLIŠAUSKAS negali spręsti visų problemų
iš karto, vis tiek jo dar turi būti kryptingas, nagri ti vieną problemą. Kitos lėtų likti SMD nariams. 1 dėstytojas galėtų pasiūlyti vo kolegai studentui: ,$ syk, jaunasis drauge, P9” dyk paanalizuoti šitą renį tokiu požiūriu... P93-1 rėsim, kas iš to išeis’ duoti studentui įkandai problemas, o ne griebtis t balinių. Taigi, šiuo metu mūsų kultete mokslo tiriamasis d bas suskirstytas lyg į dVi s ves: 1) apima visus stuo tus ir turi uždavinį iš®“ ti mokslinio darbo abėca 2) apima nedidelę dali s dentų, kurie savo darbštk sąžiningumo, gabumų siekia pasukti tikru keliu. Tokie turėtų būt’. 1 bartiniai Studentų motedrauigijos uždaviniai, ir ! sieksime juos įgyvendinti' A. SERAPF Medicinos fakuR' SMD Tarybos pirmini® V k. stude»
VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETO TARYBOJE
Sunku būti oratoriumi? Į Lapkričio 21 d. .taryba, kū moje taip pat dalyvavo paTtljos universiteto komiteto pretoriaus pavaduotojas V. Gobis, „Žinijos" organizacios atsakinga sekretorė A. Pulkauninkienė, Pramonės ekonomikos, Finansų ir ap skaitos, Fizikos bei Filologi jos fakultetų komjaunimo I biurų sekretoriai arba pava duotojai, apsvarstė Jaunųjų lektorių mokyklos darbą. I Jau dveji metai mokykla veikia kaip VPF skyrius ir jau antrą kartą svarstoma jos veikla taryboje. Galima būtų pamanyti, kad fakultete trūksta svarstytinų klausimų! Anaiptol. Prie oratorinio me no mokyklos verčia mus kartas nuo karto grįžti tai, kad jos darbas vyksta ne tarp, kaip norėtųsi iš univer siteto reprezentacinės mo kyklos. Rektoratas ir dekanatas pa darė viską, kad būtų parink ti aukštai kvalifikuoti lekto rių kadrai. Šiais mokslo me tais paskaitas jau skaitė uni versiteto profesoriai H. Za bulis, J. Markulis, J. Žėruo lis, V. Kviklys, doc. M. Saka linskas, Lietuvos KP CK lek torių grupės vadovas P. Vaitkūnas, Konservatorijos doc. V. Kazlauskas (tarptautinin kas) ir kt. Kituose užsiėmi
muose dalyvaus prorektorius doc. J. Grigonis, prof. A. Gu čas, doc. J. Balkevičius ir ki ti patyrę savo dalyko specia listai. Klausytojai patenkinti lektoriais: dar iki šiol nebu vo jokių pretenzijų. Mokyk lai skirta geriausia patalpa — Kolonų salė. Diena ir laikas nustatyti pagal klausytojų pa geidavimą. Rektorato, visuo meninių organizacijų pagalba buvo parinktas mokyklos kontingentas: SMD nariai, komjaunimo ir profsąjungos aktyvas, jauni dėstytojai ir aspirantai. Atrodytų, padarky ta viskas, kad klausytojai ga lėtų pasisemti žinių, įgūdžių tiek būsimai paskaitinei, tiek pedagoginei veiklai. Pasklaidžius klausytojų lan kymo kontrolės žurnalą, iš ryškėja gana nepavydėtinas vaizdas. Štai kaip lankomi už siėmimai: pirmajame (X.9) dalyvavo 50 %, antrame (X. 16) — apie 40%, trečiame (X.3O) — 80% ir ketvirtame (XI. 13) — apie 40% visų klausyto jų. Spalio 9 d. užsiėmime ne buvo nė vieno studento iš Fizikos ir Medicinos fakulte tų,, iš Filologijos fakulteto 13 studentų tik 1, iš Teisės fakulteto 16 — tik 3 ir pan.; X.16 d. užsiėmime nebuvo nė vieno studento iš Chemijos, Fizikos, Matematikos ir me
IŠ ATEISTŲ VEIKLOS
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
Kodėl gamtininkai neišsigando Kavinėje ištirpsta šviesa. Su žvake rankoje pasirodo neaiški žmogysta, panaši į šmėklą. Pavieniai žodžiai at simuša į skliautus. Po kiek laiko, plaikstydamasis skver nais, pasirodo antrasis vai duoklis. Vėl įsiplieskia šviesa. E. Snieškus ir P. Navickas su vaidino puikiai, nors. . . .bai mės niekam nesukėlė. Taip lapkričio 27 d. prasidėjo Gamtos fakulteto kultūros klubo ir komjaunimo biuro organizuotas vakaras, kuria me dalyvavo ir kitų fakulte tų studentų. Filosofas A. Pivorius, psichologai R. Amb razevičius ir Z. Streikus į re ligiją pažvelgė iš filosofinio taško. Baimę, tą pačią baimę, kurią bandė sukelti ir „vai duokliai", traktuojame kaip priežastį, dėl kurios žmonės susikūrė religiją. Visas sąly gas jai atsirasti sudaro neži nojimas. žinių trūkumas. Pasibaigus diskusijoms, R. Paškauskas paskelbia malonią staigmeną — vakare dalyvau ja Respublikinio liaudies kontrolės komiteto darbuoto jas Z. Matukas ir P. Janso nas, kuriems .teko pabuvoti Italijoje ir pamatyti visas Vatikano keistenybes. Jie demonstravo ir komentavo mėgėjiškas kino juostas. Vakaru patenkinti visi. Ne daugelis jų žino, kiek darbo teko organizatoriams, GF kul tūros klubo vadovams II k. studentui R. Paškauskui ir IV k. studentei P. Vansevičiūtei, IV k. biologei V. Vaitkaitei ir tos pat specialybės pirma kursei R. Potiejūnaitei. Di džiausias šio vakaro organi zatorius — pirmakursis bio logas Evaldas Snieškus. *
chanikos, Medicinos, Teisės ir Istorijos fakultetų, iš Fi lologijos fakulteto 13 studen tų — tik 5. Palyginti ge riau lanko Finansų ir apskai tos, Prekybos ir Pramonės ekonomikos fakultetų studen tai, nors ir jų drausmė nėra ideali. Tokia nenormali padėtis ir vertė apsvarstyti fakulteto taryboje mokyklos darbą. Tam tikslui buvo pakviesti keturių fakultetų atstovai, kad išaiškinus nelan'kymo priežastis, išklausius jų pasiū lymų bei pageidavimų, api bendrinus sukauptą teigiamą patyrimą. Svarstyme paaiškėjo, kad į mokyklą kandidatai kai ku riuose fakultetuose buvo pa rinkti skubotai, kandidatūros nebuvo reikiamai apsvarsty tos partiniuose bei komjaunibo biuruose, su nemaža stu dentų bei dėstytojų dalimi net nebuvo kalbėtasi, todėl nenuostabu, kad sąrašuose atsirado asmenų, kurie turi analoginius .pavedimus, atsi rado ir tokių, kurie mano, jog jiems nebūtina lankyti tokio pobūdžio užsiėmimus ir pan. Matyt, -reikėtų grįžti prie praktikos, kai klausyto jai, norintys mokytis oratori nio meno mokykloje, paduo da pareiškimą. Tai įgalins
Lapkričio 27 d. įvyko komiteto posėdis. Jame buvo svarstytas Chemijos fakulteto komjaunimo biuro darbas, skatinant studentus dalyvauti visuo
geriau tvarkyti apskaitą, drausmins klausytojus. Fakultetų komjaunimo biu rai beveik nekontroliuoja, kaip jų pasiuntiniai vykdo savo svarbiausią įpareigoji mą. Tiesa, paskutiniu metu iš lankančių mokyklą studen tų išrinkti seniūnai, kurie po kiekvieno užsiėmimo infor muoja biuro sekretorių. Bet šia informacija dažniausiai ir baigiasi visa kontrolė. Daly kiško pokalbio šiuo klausimu .pasigendama visuose fakulte tuose. Mūsų manymu, rimtą prie kaištą galima padaryti ir dau geliui partinių biurų. Juk dažnas atvejis, kai fakulteto partinė onganizaclja sužino apie nenormalią padėtį tik po to, kai ji informuojama iš ša lies. Ar fakultetų partiniai biurai negalėjo gauti infor macijos iš komjaunimo sek retorių apie mokyklos klau sytojų nedrausmingumą? Ma tyt, galėjo ir, mūsų many mu, turėjo. Reiklumas, paro dytas pradžioje, dažniausiai garantuoja tolesnę sėkmę. Štai po dviejų užsiėmimų spalio 26 d. teko rašyti visų fakultetų partinių biurų sek retoriams raštą, kuriame bu vo nurodyti asmenys, visai nelankantys užsiėmimų, ir prašyta sustiprinti kontrolę. Spalio 30 d. mokyklos III už siėmime -jau dalyvavo 80% visų klausytojų. Poveikis aki vaizdus, nors ir ne optima lus. Bet XI. 13 d. užsiėmime buvo kiek daugiau kaip treč dalis. Kuo visa tai paaiškin ti? Tiesa, XI.27 d. užsiėmime
dalyvavo jau apie 70%. Ta proga norisi priminti, kad iki šiol nerodo reikiamo pavyz džio ir kai kurių fakultetų jaunieji dėstytojai bei aspi rantai. Partiniai biurai turėtų būti jiems žymiai reiklesni. Paaiškėjo ir kai kurie or ganizacinio pobūdžio trūku mai: buvo pažeidžiamas užsi ėmimų .periodiškumas, pasitai kė atvejų, kai skelbimai apie užsiėmimus pavėluodavo .pa siekti fakultetus ir pan. Šie trūkumai bus skubiausiai pa šalinti. Yra sektinų pavyzdžių. Daugelis klausytojų rūpestin gai konspektuoja paskaitas, kurių medžiagą vėliau pa naudoja įvairiems pokalbiams, pranešimams, paskaitoms fa kultete, visuomeninės-,politi nės praktikos metu. Tik rei kėtų pasiekti, kad visi klau sytojai būtų panaudoti šiam darbui. VPF irgi stengsis nu kreipti mokyklos darbą klau sytojų įtvirtesniems įgūdžiams ugdyti. Matyt, teisingas pasiūlymas vėl turėti abonementus, ku riuose būtų pažymėtos užsi ėmimų dienos, tematika ir lektoriai. Šiems mokslo me tams esamą spragą užpildysi me, paskelbę tuos duomenis „Tarybiniame studente". Mes esame tvirtai įsitikinę, kad sugebėsime bendromis pastangomis padaryti tvarką mokykloje, kad ji taps pa vyzdine.
menės mokslų darbų kon kurse. Komjaunimo komitetas priėmė į VLKJS narius PEF studentes ketvirtakursę Z. Venslovaitę ir ant rakursę A. Dailidėnaitę. Už elgesį, nesuderinamą su komjaunuolio ir tary binio studento vardu, iš
organizacijos pašalintas MF V k. stud. E. Ma-leckas. ChF II k. stud. R. Sau lytei ir K. Radzevičiui, IF II k. stud. G. Žiugždai, DĖMESIO! Internacio GF I k. stud. N. Balvočiūnalinio klubo susirinkimas teį už komjaunimo bilietų nesaugojimą pareikštos įvyks gruodžio 12 d. 19.30 vai. nuobaudos.
SKATINAMI
GERIAUSI KLUBO NARIAI
Autobusas .pajudėjo Kauno link. Ankstyvą sekmadienio rytą kėlę interkluibiečiai kiek žvaira vo į savo prezidentą, ku ris bandė pradėti dainą. Atkuto tik išlipę prie Kauno pilies ir suvalgę didžiulį pyragą. Toliau maršrutas vedė prie Rau dondvario pilies. Klubo aktyvistė istorikė A. Bunytė įdomiai pasakojo šių vietų istoriją ir didino kolegų smalsumą. Tą dieną interklubiečiai apžiūrėjo dar Veliuonos piliakalnį, Raudonės ir Panemunės pilis. Kelionę, iš kurios visi grįžo patenkinti, Inteiklubo taryba ir komjaunimo komitetas surengė kaip premiją geniausiems interklubiečiams — tiek se niems nariams, tiek kan didatams, šią savaitę lai kiusiems „stojamuosius" egzaminus. Taryba tiki, kad naujieji draugai šau niai darbuosis ir panašias E. prof. p. V. GERMANAS VPF dekanas keliones teks dar ne kar tą organizuoti.
daugiau asmeninėmis simpati PROFSĄJUNGA IR PIRMAKURSIAIS^ kolektyvą. Dar jomis, negu .grupės draugų dažnai tenka nusivilti studen- objektyvia nuomone. Kai
Susirinko senojo universi teto Aktų salėn visų respub likos aukštųjų mokyklų at stovai. Suvažiavo ne šiaip sau pasižmonėti, o pasitarti, pasimokyti, daug naujo su žinoti. Šią gausią studentų auditoriją vienijo bendTa veiklos sritis — nelengvas, atsakingas, bet kartu ir įdo mus proforgo 'darbas. Proforgų diena, kaip vie na iš aktyvo mokymo formų, yra bene pati veiksmingiau sia priemonė supažindinti
L&7A//A7AOV/ĄJO
jaunuosius profongus su įvai riapusiška jų veikla. Nema žą daibo patirtį sukaupę profsąjungos aktyvistai kal bėjo ir apie organizacinį, ir apie auklėjamąjį, kultūrinį, akademinį darbą, ir apie profsąjungos teikiamas buiti nes lengvatas. Kalbėjo ir pa tys pToforgai, pasakojo apie savo grupės darbą, apie sun kumus, su kuriais jau teko susidurti. KPI studentų profkomiteto pirmininkas B. Ascila: Kar tais tenka nusivilti proforgais, kurie aktyviai dalyvavo vidurinės mokyklos visuome ninėje veikloje. Aukštojoje mokykloje jie — pasyvūs. Reikia sugebėti juos išjudin
TEISININKŲ DIENOS NAUJAME BENDRABUTYJE
Prieš pora mėnesių persi kėlėm į naują teisininkų bendrabutį. Gražų, švarų, bet. .. Laukiam mes jau ant rą mėnesį, kada įves duias, atveš j vestibiulius baldus, A. OBELTENIŪTĖ atidarys bufetą ir pan. Į vi III k. geografė sus pateiktus klausimus mums
atsako: „tik po Naujų Me tų". Už tai bendrabučio taryba jau nemažai nuveikė. Nese niai bendrabutiečiai surengė „švaros dieną", tvarkė, valė bendrabučio aukštus. Nupir kome gėlių vazonėlius ir pa
ti, greičiau įveikti vadinamą jį adaptacijos laikotarpį. KMI studentų profkomite to pirmininkas L. Bulota: Ker tinis akmuo organizaciniame profsąjungos darbe — įskai tos sutvarkymas. Darbo pla nai ir susirinkimai dažniau siai eina lygia greta su kom jaunimo veikla, todėl prak tiškai čia keblumų mažiau. LLKJS universiteto komite to sekretorius H. Ramonas: .Proforgui būtinas autoritetas, kuris neperkamas ir nepar duodamas, o įgyjamas dar bu. Partijos universiteto komi teto narys I. Žeberskis: Vie na aktualiausių problemų — I kurso studentų įaugimas į
tų vidine kultūra, noris aukš tosios mokyklos uždavinys ■— ne tik paruošti gerus specia listus, .bet ir kasmet papildy ti inteligentijos būrį. Švietimo, aukštųjų mokyk lų ir mokslo įstaigų darbuo tojų profsąjungos respubliki nio komiteto instruktorė A. Karosaitė: Labai reikalinga metodinė medžiaga. KPI ir WU turi išleidę proforgo at mintines, kurios yra pirmos pagalbininkės pradedančiajam profsąjungos aktyvistui. KMI proforgė M. Usorytė: Kad proforgas įgytų autori tetą, jis turi būti principin gas. Neretai, sudarant eilę bendrabučiams ar butpinigiams gauti, vadovaujamės
proforgas neturi autoriteto, ir grupės darbą vargu ar darbu bepavadinsi. Penkias valandas klausėsi jaunieji proforgai įvairiausių pamokymų, dėjosi galvon jiems patikusius -pasiūlymus, užsirašinėjo pasisakiusiųjų mintis. Gal ir ne viską pri simins ir papasakos grįžę grupės draugams, tačiau ne vienam darbo gairės pasidarė žymiai ryškesnės.
puošėme jais vestibiulius. Neužmirštame ir studentų, bendrabučio gyventojų lais valaikio. Skaitykloje buvo organizuota diskoteka apie roko muzikos atstovus, ją paruošė IV kurso studentas A. Jusys. Spalio pabaigoje buvo sušauktas tarybos po sėdis, kuriame dalyvavo visi pirmakursiai — bendrabučio gyventojai. Posėdyje buvo
kalbama apie bendrabučio vi daus taisykles, apie bendra bučio gyventojų teises ir pa reigas, svarstomi nedraus mingi gyventojai. Mūsų tarybai didelę para mą teikia fakulteto partinė organizacija, komjaunimo ir profsąjungos .biurai, universi teto profkomiteto buitinės komisijos nariai. Neseniai fa kultete įvyko atviras partinis
susirinkimas, kuriame daly vavo bendrabučio tarybos nariai. Buvo svarstomas ta rybos darbas, kalbama apie komunistų ; indėlį gerinant tvarką ir studentų buitines sąlygas .bendrabutyje.
Jolita PAZIKAITĖ A. ULOZEVlClAUS nuo traukose: universitete vyku sios aukštųjų mokyklų pirma kursių proforgų dienos keli momentai.
N. GELUSEVlClUS TF TV k. studentas 10-jo bendrabučio tarybos narys
Dialektologų vakaronė
NE TIK FORMULES RUPI. .
Neseniai Fizikos fakultete vyko tarpgrupinė saviveiklos apžiūra-konkursas. Autoritetingą vertinimo komisiją sudarė fakulteto prodekanas doc. B. Aleksiejūnas, partijos universiteto ko miteto narė doc. A. Bartusevičienė, studentų atstovai (nuobrauka apačioje). Gan aktualią ir įdomią programėlę parodė III kurso 3 grupės studentai Trečiakursio E. Tomau parašytoje pjesė je „Fizikai" žiūrovai juokėsi iš dėstytojo „diodo“, tepraleidžiančio studentus tik į viepą pusę — atsiimti iš de kanato dokumentų, plojo studentui, kuris visuomet ne šiojasi kirvį (laboratorijose daug tikslių prietaisų, todėl kirvis — pagrindinis įrankis), šypsojosi iš „kapitalisto" elgsenas. Šiai grupei buvo pripažinta pirmoji vieta (nuo trauka viršuje). Beje, nugalėtojais jie tapo jau antrą kar tą. Tai nemažas ir grupės sekretorės J. Lengvinaitės bei atsakingo už kultūrinį darbą B. Paulausko nuopelnas. Neblagaii pasirodė antrakursių pirmoji grupė (antroji vieta). .Netfuksiškai“ pasirodė ir (dar nekrikštyti!) pirma kursiai: trečioji grupė gavo paskatinamąjį prizą, o pir moji pasiūlė naują idėją — sukūrė studentišką filmą. De ja, visiškai blankus buvo ketvirtakursių pasirodymas... Tarpgrupinė saviveiklos apžiūra parodė, jog fizikai ne vien formules į galvą kemša. .. E. STUMBRYS
Daug svetelių susirinko į universiteto ulialektologinį va karą, kuris įvyko Filologijos fakultete. Šešiomis tarmėmis parašytas skelbimas didino tiek fukso, tiek diplomanto smalsumą, todėl tą vakarą „Žaltvykslė" gaudė tarytum bičių avilys. Neblogai pasirengė vakaro organizatoriai — trečiasis li tuanistų kursas ir Mokslinis baltų filologijos būrelis. Skambėjo muzika, ant stalų garavo pačių studenčių virta kava. Atvyko daug gerbiamų svečių, žymių Lietuvos dia lektologų: mūsų lituanistinių katedrų vedėjai profesoriai Z. Zinkevičius ir V. Mažiu lis, LTSR MA Lietuvių kal bos ir literatūros instituto dialektologų vadovas filologi jos kandidatas K. Morkūnas, jo kolega iš instituto K. Eigminas, mūsų universiteto do centai ir dėstytojai A. Girde nis, A. Paulauskienė, R. Venc kutė. Karštais plojimais stu dentai sutiko svečią iš Itali jos Gvidą Mikelinį, šiuo me-
tu Baltų filologijos katedroje gilinantį baltistikas ir litua nistikos žinias. Šios vasaros dialėktologinė studentų praktika buvo jubi liejinė — dvidešimt penkto ji. Pirmoji ekspedicija įvyko 1951 metais. Jos dalyvis ir grupės seniūnas prof. Z. Zin kevičius nuotaikingai papasa kojo apie tos ekspedicijos džiaugsmus ir vargus. Links mų nutikimų iš savo vasaros kelionių paporino ir A. Gir denis bei K. Morkūnas. Šią vasarą didelė grupė studentų vyko į Žemaičius. Tarsi savotiška ataskaita už šios grupės darbą buvo stu dentės J. Bagočiūtės praneši mas, kuriame nagrinėjamas ekspedicijoje pastebėtos Lieplaukės, Žarėnų ir Vieš vėnų (Telšių raj.) šnektų ypa tybės. Įdomu buvo paklausy ti, kaip skamba pačios tar mės. Tekstų ištraukas tarmiš kai paskaitė L. Gadeikis, R. Jogminaitė ir J. Bagoėiūtė. Didelė studentų grupė dar bavosi ir Žagarėje. Apie šios
vietos tarmės savitumus pašakojo Baltų filologijos būrelio pirmininkas studentas J. Pabrėža. Švendubrės ekspedi cijos Įspūdžius gražiai dzukiškai išklostė doc. A. Paulauskienė. Po tokių irimtų kalbų prasidėjo linksmybės, Kvatojo studentai, juokėsi svečiai, klausydamiesi „radijoi"1 laidos „Kalba žemaičių balsas iš Lieplaukės". Po erdviais ka vinės Skliautais sunkiai sutil po originali „čigoniška" stu dentų daina „Dunkail", kurios solo partiją nepakartojamo stiprumo baritonu atliko že maičių ekspedicijos vadovas A. Girdenis. Ypač didelį su sidomėjimą sukėlė tarminio pasakojimo konkursas. Visi — ir studentai ir svečiai kal bėjo tiktai tarmiškai. Gražiu žiedu į Lietuvos tarmių vai niką įsipynė melodinga italų kalbos Parmos šnekta, kuria ilgą monologą padeklamavo svečias G. Mikelinis. O kiek pagyvėjimo ir juo ko sukėlė antroji konkurso
Mūsų studentams karštos — koliokviu mų laikymo — dienos, tačiau tą vakarą universiteto kavinė buvo pilna. Čia Fi nansų ir apskaitos fakulteto kultūros klu bas surengė susitikimą su žinomu choreo grafu, pramoginių šokių kūrėju ir moky toju Adomu Gineičiu. Svečias įdomiai pa pasakojo apie pramoginių šokių istoriją, jų vystymąsi. Labai įdomu buvo pasiklau syti apie lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka" kūrimą. Mes pereitais mokslo metais buvome susitikę su šio filmo kom pozitoriumi V. Ganelinu, o dabar išgir dome, kaip buvo statomi šokiai šiam fil mui. Svečias savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis, muzikos įrašais.
dalis, kai aukštaičiai prabilo) žemaitiškai, o žemaičiai — aukštaitiškai. Teko dalyviams ir gerokai galvas pasukti: nu statyti pateiktų tekstų tarmę jos skiriamuosius' požymIas Komisijos, kurią sudaro jy. miausi dialėktologai ir ketvirtakursė N. Gedgaudaite pirmininkas K. Eigminas skel bia rezultatus. Konkurse ne pralenkiama buvo šiaurės pa. nevėžiškių (pasvaliečių) tar mės atstovė D. Kazilionyte. sugebėjusi meistriškai pa. švepliuoti labai savotiška Ža garės tarme. Antrą ir trečią vietą iškovojo žeinii-'iai r Jagminaitė ir L. Gadeikis (pastarasis — po sunkios ko vos su vienu uteniškiu). Prį. zą gavo ir pats komisijos pir mininkas. Studentų nuomone, jis geriausiai iš visų svečių mokėjo savo tarmę. Skatina masis prizas atiteko K. Mor kūnui. .. Skelbiamas dar vienas kon kursas — „Dialektologijos mergelės" ir ,,,Dialektologijos, bernelio". Jais tapo Žarėnų grupės seniūnė R. Šakytė ir Žagarės ekspedicijos dalyvis J. Pabrėža. R. BAURA III k. lituanistas
Teisės fakulteto kultū ros klubas nutarė ruošti vakarų ciklą apie džiazą. Pirmieji žingsniai žengti. Įvyko vakaras-susitikimas su kompozitoriumi M. Ta mošiūnu. Kompozitorius papasakojo Teisės fakul teto studentams ir jų sve čiams — VISI Statybos fakulteto studentams apie džiazo muziką, po puliariausius ansamblius. Neseniai Teisės, Finan sų ir apskaitos bei Pramo nės ekonomikos fakulte tų studentai turėjo progos paklausyti V. Ganelinotrio. Ateityje studentų laukia nauji susitikimai su džiazo atstovais.
Kavinės lankytojai išmoko keletą svečio parodytų moderniųjų šokių žingsnelių (žiūrėkite nuotrauką). Dėkojame šio vakaro organizatorėms FAF kultūros klubo pirmininkei A. Misiukaitei ir jos pavaduotojai V. Ivanauskai tei už įdomiai praleistą laisvalaikį. V. JANKEVIČIUS FAF II k. studentas, visuomeninis korespondentas
A. PUSKUNIGYTĖ
SKYRELĮ TVARKO
I KURSO ŽURNALISTAS J. STEPONAVIČIUS
VILNIUJE — ANTRI „Mokslo" šaškininkų ko manda dalyvavo Vilniaus miesto „Žalgirio" draugijos komandinėse pirmenybėse. Čia buvo kovojama dėl dvie jų kelialapių Į respublikas pirmenybes. (Prisiminkim — pernai „Mokslas" iš respubli kos čempionato parsivežė si dabro medalius). Į sostinės čempionatą susirinko penkios komandos, kurių kiekviena realiai pretendavo į pirmą sias dvi vietas. .Mokslo" ko mandos garbę gynė TSRS čempionė sp. m. L. Travina (MMF), žaidusi vyrų lentoje, sp. m. R. Vitkauskaitė (PEF), šių metų LTSR čempionato „sidabro" savininkas A. Sniatkovas (TF) bei „bronzos" — P. Grincevičius (MMF), LTSR studentų čempionas V. Bobi-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
nas (FF) bei pajėgūs šaški ninkai A. Kačiuška (IF), A. Šugajevas (MMF) ir L. Jonušys (Fil. F). „Mokslo" komanda įveikė J. Vito susivienijimą ir „In žineriją" rezultatu 4:2; Vals tybinių darbuotojų komandą — 4,5: 1,5, bet pralaimėjo Mokslų akademijos „Akade mikui" — 1,5 : 4,5. Pastarieji atsirevanšavo VU šaškinin kams, kurie pernai per analo giškas varžybas sutrukdė jiems tapti sostinės čempio nais. Taigi, antrą vietą ir ke lialapį į respublikos pirme nybes iškovojo „Mokslo" šaškininkai. Tikėsimės, jog praeitų metų respublikos čempionato „sidabrą" mūsų šaškininkai bandys pakeisti į „auksą".
KAINA 2 KAP.
KALEIDOSKOPAS
Baigėsi LTSR moterų tinklinio pinmenybės. Mū sų universiteto „Mokslo" komandai atiteko bronzos medaliai. * Džiugi žinia pasiekė iš LTSR gimnastikos taurės varžybų. Jaunių daugia kovėje mūsiškė FAF I k. studentė V. Iljinych iško vojo pirmąją vietą. Ji „auksą" susižėrė ir kovo dama ant lygiagrečių bei skersinio asmeninėse var žybose.
•K
Toliau vyksta respubli kos aukštųjų mokyklų A. AMBRAZAS sporto klubų pirmenybės.
Neseniai kovas baigė savigynos bei dziudo imtynininkai. Dziudo varžybose „Mokslo" komanda iškovojo ketvirtą vietą. Asmeninė se varžybose svorio kate gorijoje ilki 70 kg antra kursis medikas A. Audic kas buvo antras. Sėkmingiau kovojo mūsų savigynos meistrai. Komandai atiteko antra vieta, Nugalėtoju savo svorio kategorijoje (iki 57 kg) tapo GF II k. studentas B. Misiūnas. Antras vietas iškovojo atski rose svorių kategorijose PF II k. stud. K. Alek sandravičius, GF IV k. stud. E. Tolusis. Ant tre čiojo nugalėtojų pakylos laiptelio atsistojo FAF IV k. stud. E. Kriščiūnas ir FAF V k. stud. E. Jastremskas. Sporto klubų pirmeny bėse kovoja ir rankinin kai (moterys bei vyrai). Dėl nugalėtojų vardų jie
rungtyniauja Kaune. Jau paaiškėjo čempionai moterų grupėje. Tai KPI .rankininkės, finalinėje kovoje nugalėjusios musų sportininkes 14 : 13.
*
Gruodžio 2 d. rusistai pa minėjo žymaus rusų tarybi nio poeto Eduardo Bagrickio aštuoniasdešimtmetį. Trum pą, bet įdomų pranešimą skaitė dėstytojas A. Lysovas. Po to savo paruoštą progra mą parodė vyresnių kursų studentai. Skambėjo nuosta bios didžiojo romantiko e lės, matėme kompoziciją pa gal jo pjese „Smuklė“. E. AMBRAZEVICIOTĖ
Praėjusį penktadienį litera tų būrelio nariai rinkosi stu dentų kavinėje į eilinę lite ratūrinę diskusiją. Jų sve čiais šį kartą buvo G. Cieškaitė ir S. Geda. Abu poetai perskaitė po pluoštelį save kūrybos, atsakė į studentų klausimus. Šį rudenį literatų būrelio veikla pasižymi nepaprastu aktyvumu. Paskelbtas univer siteto literatų konkursas. Bū relis renkasi kas antrą savai tę į savo narių arba respub likos poetų ir rašytojų kūry mokslų bos vakarus. R. LuV. ARMALIS
Draugiškas krepšinio rungtynes mūsų sporti ninkai žaidė su Leningra do aviaprietai'sų instituto komandomis. Ir moterų, ir vyrų rungtynėse pajėges ni buvo „Mokslo" atsto vai. Vyrai nugalėjo rezul tatu 85:61, moterys — 59: 50. SVEIKINAME!
Pedagogikos kandidatui doc. kauskui suteikta sąjunginė lengvosios atletikos teisėjo kategorija. E. doc. p. J. Jankauskui už gerą darybą suteiktas LTSR nusipelniusio trene rio vardas.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Kolegai Augustinui MAČIONIUI dėl jo sesers mirties gilią užuojautą reiškia Zoologijos kated ros bendradarbiai.
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15171 Užs. Nr. 3646
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA