V4&Ų SAUU PROIS7AKAI. VtENVKiT&Si
Siame NUMERYJE:
scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_______________________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. gruodžio 21 d., penktadienis
Nr. 39 (1298)
„AKADEMINĖ GRUPĖ. KOKIA JI!"
„Apie grupę pakalbėti galime Jaukus, nedidelis kambarys. Ant rašomojo stalo guli at versti konspektai, o šalia jų — degtukų dėžutė, Iš kampo, išplėtusi didelę geltoną akį, įžūliai į vis didėjantį jaunų žmonių būrį žiūri sta linė lempa. Žmonių, susibūru sių dar kartą pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais, pergalėmis ir nesėkmėmis. Ir ne tik tuo, bet ir konspektais bei stikline arbatos. Vėl pa sigirs stuksenimas į duris, vėl jos prasivers ir vėl įlįs pasišiaušusi galva. — Chebra, kas filosofijos konspektus turit? It taip po vieną, po vie ną. O žmonių ratas darosi vis didesnis, vis linksmesnis, gyvesnis. Pagaliau jis ap rimsta. Rita nuo stalo paima dėžutę, uždega degtuką ir paleidžia jį ratu. Bet staiga prasidaro du rys ir sukeltas vėjo gūsis 'už gesina degtuką, Tarpduryje stovi uždususi ir įkaitusi Lina. Jūs jau pradėjot? Už vėlavimą ir už degbuko užgesinimą tau klausimas: ką gali pasakyti apie mūsų grupę? Kokia ji? Žaidimo taisyklių aiškinti, tur būt, nereikia, Jos takios kaip visada — svarbiausia at virumas ir nuoširdumas. — Mūsų grupė. .. Nuosta bi! — net nesuabejodama, vienu išpūtimu atšovė Lina, — galvą į sieną dėk, kokia ji nuostabi! — Na, galvos į sieną šj vakarą nedėsim, o va, apie mūsų grupę pakalbėti šį va karą galim. Juk seniai apie ją bekalbėjom, — pasigirdo
Š. m. gruodžio 7—8 d. WU Visasąjunginės Išradėjų Racionalizatorių Draugijos taryba, padedant WU ir Fi zikos fakulteto komjaunimo komitetams, suorganizavo šio fakulteto studentų, V1RD na rių ekskursiją į Leningrado Valstybinį Universitetą. Ke lionės tikslas buvo susipa žinti su šios aukštosios mo kyklos išradėjų racionaliza torių darbu. Universitete Leningrado VIRD įsikūrė neseniai — 1979 m. Tais metais buvo pateikta tik apie 20 raciona lizatorių pasiūlymų. Dabar šiai draugijai priklauso 15 fakultetų, 14 Mokslinio Tyri mo institutų, Konstruktorių biuras, Eksperimentinė ga mykla. Per metus pateikiama iki 150 racionalizatorių pa siūlymų ir išradimų. Iš jų apie pusę pateikia studentai. Išradimus ir racionalizatorių pasiūlymus pagal jų pritai kymą galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų pritai komi mokslo tiriamajame darbe, kiti — mokymo pro cese. Antrai grupei priski-
solidus balsas iš rato vidu rio. Si grupė — tokia pat kaip ir tavo, kaip mano, bet kar tu ji — visai kitokia, nes ten — kitokie žmonės. Ji — viena iš EKFF 69 grupių, išsiskirianti iš kitų ir tuo, kad yra didžiausia visame fakultete. Ekonominės infor macijos mechanizuoto apdo rojimo IV kurso 2 grupėje — 30 žmonių, iš jų tik 10 vai kinų. Bet nežiūrint to, grupė je nesijaučia vaikinų stygiaus (jau vien kovo 8-osios ką reiškia). Prieš keturis metus būrys informatorių, kurių mokymo si vidurkis siekė 4,85, ne drąsiai pravėrė EKFF audito rijos duris. Susėdo, pasižiū rėjo vieni į kitus ir visi kartu pagalvojo: „Kaip gy vensim? Ar bus taip gera, kaip mokykloje?" O kiti, išsinešę nelabai kokį įspūdi ir gerus prisiminimus iš mokyklos, labai daug tikė josi iš grupės. Pirmakursių baimė kaip mat dingo kolūkyje. Prasidė jo bendri rūpesčiai, bendras darbas, bendras poilsis. O tie vakarai. . . Vakarai prie vieno stalo, vakarai skam bant gitarai ir žaidžiant žai dimus. Dar iki šiol išliko tos dainos, išliko ir žaidimas „degtukais" buvęs visų pradžių pradžia, be kurios ir dabar neapsieina nė vienas susibūrimas. O susibūrimų būna labai daug: gimtadieniai, Naujieji metai, Kovo 8-osios ir Vasario 23-osios. o kur draugų įspūdžių su fo tonuotraukomis ir skaidrėmis iš tolimų kelionių vakarai, kur turistiniai žygiai prie
U
ežerų, i gamtą. O ir susiDauburti jiems nesunku, giau kaip pusė grupės gyvena bendrabutyje. O kokie nuostabūs prisiminimai apie „mediumą". Apsiėjo jie be pašalinių, atšventė vieni pa tys ir dar dabar sako: — Mūsų „mediumas" buvo „grand." šventė. Bet tik nepagalvokit, kad šitie žmonės tik linksmai lei džia laiką, gurkšnoja arbatą ir degina degtukus. Ne. Jie aktyvūs visuomenininkai, ge ri studentai. Darnus trisde šimties būrys jau ketvirti metai koja į koją kopia mokslo aukštumon. Per sesi ją visi gTupės keliai veda į bendrabutį. Čia ruoštis eg zaminams atvažiuoja net gy venantys Vilniuje. Šeši gru pės nariai gauna padidintą stipendiją. Daugiau kaip pusė grupės — studentų profsą jungos, komjaunimo lyderiai — Jauniškis G. Studentų profsąjungos komiteto pirmi ninkas, Kalvaitis R. — fakul teto bendrabučio tarybos pirmininkas, aktyvistai — L. Žukauskaitė, G. Stanulionis, A. Arcimavičiūtė. . . Jei tęst ūme aktyvistų sąrašą, gautume visos grupės sąra šą Jau nuo pirmo kurso vy rai dainuoja chore, daug kas lanko etnografinį ansamblį, dalyvauja pilietinės dainos konkursuose, dažnai tampa jų laureatais. Fakulteto agitmeninės brigados bTanduolį sudaro taip pat IV kurso 2 informatorių grupė. Yra aist ringų turistų, yra fotografų, yra lankančių estų kalbos klubą. . . Sąrašas be galo. Jau 3 metai, kai beveik
riamus racionalizatorių pa siūlymus dažniausiai pateikia studentai, atlikdami kursinius ir diplominius darbus. Akty viausiai VIRD darbe daly vauja Fizikos ir Chemijos fa kultetų studentai. Lyginant su mūsų Universiteto studen tų VIRD narių darbu, gali ma pastebėti, kad Leningra do universiteto studentai yra daug aktyvesni. Daugiau kaip 10 studentų būna išra dimų bendraautoriais. Vidu tiniškai už pasiūlymą studen tai gauna 50 rub. autorini atlyginimą. Studentų patei kiamų pasiūlymų skaičius priklauso nuo VIRD darbo aktyvumo. Siekiant kuo la biau skatinti studentus, orga nizuojami konkursai geriau siam racionalizatorių pasiūly mui ir išradimui išaiškinti. Nugalėtojai apdovanojami garbės raštais, gauna pinigi nes premijas. Aplankę LVU Fizikos fa
Kaina 2 kap.
pusė grupės studentų va žiuoja SSB palydovais, va dais, komisarais į VDR, Ja kutiją, Stavropolio kraštą. Studentai didžiuojasi savo grupės draugais, LTSR rink tinės nariu Arnoldu Masals kiu, žinomu šachmatininku Michailu Dvorniku. — Labai gera seniūnė (B. Kondratavičiūtė), aktyvi, pa reiginga komjaunimo organi zacijos sekretorė (R. Martkevičiūtė). Taip, kad vargo neturime, — sako grupės draugai. „Negi viskas jau taip ge rai?" — pagalvosite jūs, Aišku, vien gerai niekur ne būna. Taip ir jų grupėje. — Kas pas mus negerai? Pirmiausia tai, kad jau vi sai pradėjome nebelankyti paskaitų, per daug visi esame paskendę visuomeniniame darbe. O nuo to kenčia ir grupės organizuotumas nuoširdumas. Susibūriam visi į. krūvą ir pajuntam, kad esame susvetimėję, nutolę vienas nuo kito. Labai neigiamą įtaką daro kolūkinės talkos, nes jų me tu (pasisekė tik pirmam kur se) mus išskaido į kelias grupes. Negi kitaip negali ma. .. Be to, nuo grupės rū pesčių pradeda atitraukti šeimyniniai rūpesčiai. Net 9 iš grupės sukūre šeimas. XXX Jaukus, nedidukas kamba rys. Ant rašomojo stalo gu li atversti konspektai, iš kampo, išplėtusi didelę geltoną akj, j susimąstančių žmonių būrį žiūri stalinė lempa. Jie sėdi ratu ir visai dar negalvoja, kad iki paskutinės paskaitos liko ne vis: metai. Rato viduryje pamesta tuščia dėžutė, o ša lia jos pūpso sudegusių deg tukų krūvelė. Jolanta KLINGERYTE I kurso žurnalistė
„Parsivežėme naujų įspūdžių
SKELBIAME AKADEMINĖS GRUPĖS KONKURSO NUOSTATUS XXX „RATILIO" DALYVIŲ PRISIMINIMAI IŠ EKSPEDICIJOS XXX „KP" REIDAS XXX „AKIRATIS" XXX VERTINAME STUDENTŲ DARBUS
U> • ••
kultetą ir Fizikos Mokslini je daug naujų įspūdžių, grįTyrimo Institutą, WU stu- žo į Vilnių. dentai dar pabuvojo ErmitaR. SIMANAVIČIUS že, Isakijaus sobore, kituose VVU Fizikos fakulteto muziejuose. Pavargę, bet įgi- studentų VIRD pirmininkas
MAK-as informuoja Susumavus geriausios akademinės grupės konkurso 1983/84 m. m. rezultatus, skelbiamos šios grupės nugalė tojos:
Tarp I kursų I vieta — MaF taikomosios matematikos 1 grTarp II kursų n vieta — EKFF ekonominės kibernetikos 2 gr.
Tarp III kursų II vieta — PEF pramonės planavimo 1 gr. Tarp IV kursų II vieta — EKFF finansų Ir kredito 3 grBaigiamasis konkurso vakaras — grupių nugalėtojų ap dovanojimas dar vyks. Praėjusiais mokslo me tais konkursas nebuvo gerai organizuotas, kai kuriuo se fakultetuose organizaciniai komitetai per mažai lankėsi grupių renginiuose, domėjosi akademinių grupių gyveni mu. Mažai apie jų problemas, džiaugsmus rašė „Tarybi nis studentas". Šiais mokslo metais akademinės grupės kviečiamos aktyviai įsijungti j konkursą. Organizaciniai komitetai ne gali apsiriboti rezultatų suvedimu, o turi semestrų metu tikrinti grupių mokymo ir visuomeninės veiklos planus, didinti grupių atsakomybę už mokymosi rezultatus, teikti pagalbą atsiliekančioms grupėms. Akademinių grupių kon kurso pagrindinis etapas vyksta fakultetuose, o fakultetų grupės nugalėtojos pristatomos Universiteto komjaunimo komitetui.
Kad pavalgytume geriau Atsitiktinai užsukus į Sau lėtekio alėjoje esančius Uni versiteto rūmus, susidaro įspūdis, kad čia valgyklų ir bufetų gausybė. .. „Jau jums pietų metu problemų nėra", — girdėjau sakant pašaliečius. Deja.. . Atrodytų, kad greit gali ma pavalgyti kompleksinius pietus I korpuso valgykloje. Nors valgykla turėtų atsi daryti 12 valandą, bet iš tie sų pirmieji pietautojai pa tenka į ją 12.10—12.15... Lėtai juda eilutė prie kasos. Trūksta indų, ne visada jie būna švariai išplauti. Apie šias kasdienes problemas bu vo daug šnekėta studentų ir dėstytojų — Universiteto viešojo maitinimo įstaigų — lankytojų konferencijoje. Pažymėta, kad šiais me tais reikalai pagerėjo: dides nis patiekalų asortimentas. Be kompleksinių pietų, patie kiama šaltų patiekalų, sul čių. Vilniaus miesto valgyklų
tresto technologės Rūtos Griškonienės iniciatyva prieš konferenciją vyko kontrolinių patiekalų dienos. Lankytojai buvo paklausti, ar pastebėjo skirtumus tarp porcijų dy džių ir kiekybės. Dėstytojai pastebėjo, kad dažnai patys studentai pamiršta nusinešti indus, reiškia pretenzijas valgyklų darbuotojams. Gerai dirba Teisės fakulte to darbuotojų bufetas. Čia per trumpiausią pertrauką galima suspėti išgerti kavos. O 16 valandą nedirba jokia Saulėtekio valgykla. Vieni bufetai baigia darbo dieną, kituose —• pietų pertrauka iki 17 valandos. Buvo pa siūlyta surengti valgyklų sa lėje etnografinių valgių va karonę. Priimti nutarimai pagreitinti lankytojų aptar navimą, pradėti laiku darbą. Už tai atsakingos valgyklos gamybos vedėja Gale Jasinskaja ir technologė Vita Kleinaitienė. A. šilalyte
įdomus susitikimas Neprailgo antradienio vakaras antrakursiams žurnalistams. Į susitikimą jie pakvietė Pramonės fakulteto dėstytoją Algirdą Baltakį. Praėjusiais metais jis važinėjo po JAV, Kanadą. Klausėme jo pasakojimo apie lietuvių Amerikos gyvenimą, jų šventes. A. Baltakį visą kelionę lydėjo kamera.
Jis susuko keletą dokumentinių filmų juostų. Jų ištraukas parodė ir mums, Už langų jau nutilo praeivių žingsniai, o svečias vis pasakojo, mes klausėme, žiūrėjome. Daug naujo, įdomaus sužinojome, Loreta EŽERSKYTE Žurnalistikos spec. n k. studentė
Tarybini! studentas 2
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS“ REIDAS
Kur mokysies, kolega? Pašnekovę pakvietėme Gruodžio 14 dieną, VU „Komjaunimo prožekto eiti kartu i bendrabutį ir riaus" štabo nariai, kartu pažiūrėti, ar įrengta skai su profsąjungos akademi tykla. ne komisija surengė rei — Štai naujos kėdės, dą į visus Universiteto stalai. Šią savaitę pasi bendrabučius. Tikrinome, kviesime studentus į pa kaip įrengtos skaityklos galbą ir sutvarkysime vis ką: pakabinsime užuolai bendrabučiuose. das, apklijuosime langus, XXX Netruks prabėgti ir pa — kalbėjo 12 bendrabučio skutinės gruodžio dienos. komendantas. Užsukę į 13 bendrabu Prasidės įskaitų savaitė, čio skaityklą, pasigedome egzaminai. — Kur mokysitės? — tik studentų. Skaitykla gražiai sutvarkyta, galėtų paklausėme studentų. — Aš į namus važiuo mokytis. 14 bendrabučio skaityk' siu, nes bendrabutyje neįmanoma mokytis, — at- loję pamatėme išstumdytus suolus, stalus. Taip sakė pirmakursis. — Turbūt pas tetą ei- palikta po susirinkimo siu, nes bendrabučio skai kuris buvo prieš tris satykloje laibai šalta, — vaites. — Sutvarkysim, Nespė kalbėjo studentė. Man į namus labai jam, vieną dieną tas, kitoli važiuoti, tad teks tą kitas ir t. t. Mūsų mokytis bendrabutyje, — bendrabučio studentai neskaityklos. pageidauja pasakė kita. — Ar i ūsų bendrabuty Komendante duoda po du je yra skaitykla? — pa stalus, tad jiems geriau mokytis 'kambaryje, — klausėme pastarąją. — Gyvenu 12 bendra kalbėjo bendrabučio ta bučio antrame korpuse. rybos pirmininkas S. Rum Nežinau ar dabar yra šas. Eidami į 10 bendrabutį, skaitykla. Pbt pirmakursių krikštynas nebuvo sitalų manėme visuose korpu suose rasti sutvarkytas kėdžių...
korpuso skaitykla 'gražiai sutvarkyta. Tik šaltoka joje mokytis. — Vakar mokėsi stu dentės, nebuvo šalta. VILNIAUS V. KAPSUKO Turbūt oras atšalo, — UNIVERSITETO AKADEMINIŲ GRUPIŲ pasakė komendante. — APŽIŪROS — KONKURSO NUOSTATAI Reikės langus apklijuoti. Konkursas vyksta visus peikiant pasyvias grupes. Apsilankėme ir šešiolimokslo metus — nuo rugsė Kaip vyksta akademinių bendrabučių kaaukščių jo pirmos iki rugsėjo pir grupių lenktyniavimas, skel skaityklose, Įėję j 15 mos. biama „Tarybinio studento" pirmiausia bendrabutį, skyrelyje „Akademinė gru Siekiant padidinti studentų užėjome pas komendan- grupių komjaunimo ir prof pė". tą. Šis pasiūlė pasikalbėti sąjungos organizacinį vaid Kokybinė grupės charakte papildoma tokiais su bendrabučio tarybos menį, gerinant busimųjų ristika pirmininku C. Stasiulioniu. specialistų paruošimo ir ko kiekybiniais rodikliais: I. Mokymo - gamybinis ir Pirmininkas papasakojo munistinio auklėjmo kokybę darbas, kad prieš mėnesi devinta nuo 1978/79 m. m. aukšto mokslo-tlriamasls 1. Akademinės grupės nasiose mokyklose kasmet pra me aukšte studentai iš rių skaičius. mušė stiklą. Komendan vedama akademinių grupių 2. Akademinės grupės paapžiūra-konkursas. tas supykęs, surinko rak žangumas (%) žiemos ir paPagrindinis apžiūros-kon- vasario sesijose. tus nuo skaityklų durų. kurso uždavinys — mobili 3. Pirmūnų skaičius (žmo Needuos, kol nebus įdė zuoti grupių kolektyvą tam nių sk. ir %). tas stiklas. kad kiekvienas studentas lai besimokančių 18 bendrabučio komen ku ir kokybiškai Įvykdytų mo tik4.,.l.Studentų gerai" ir „gerai" skai dante dėl neįrengtų skai kymo planą, ugdyti vaikinų čius (%). tyklų paaiškino taip: ir merginų kūrybišką požlūrj 5. Studentų, besimokan .Skaityklas įrengsime į žinių Įsisavinimą, (traukti čių tik „patenkinamai", skai visus studentus ( aktyvią tuomet, kai atvyks sta moksllnę-tiriamąją ir vlsuo- čius (%). 6. Studentų, dalyvavusių lius". menei naudingą veiklą. visuomeninių mokslų VLKJS Besimokančius studen istorijos ir tarptautinio jau tus radome ir 17 bendra nimo judėjimo temomis darbų APŽIŪROS-KONKURSO bučio skaityklose. konkurse, skaičius (%). ORGANIZAVIMAS IR a), b), c) — iš jų — Uni Nuvažiavę į Čiurlionio REZULTATŲ SUMAVIMAS versiteto (respublikinio, są gatvėje esančius bendra junginio) turo nugalėtojai bučius 3, 4 ir 5 skaityklo Akademinių grupių apžiū (%)• se pamatėme daug besi rą-konkursą aukštoje mo 7. Studentų, dalyvavusių mokančių studentų. Vi kykloje organizuoja kom olimpiadoje „Studentas ir jaunimo komitetas, studentų sos skaityklos švarios mokslo bei technikos pažan profsąjungos komitetas ir ga", skaičius (%). gerai apšviestos.
DĖMESIO: KONKURSAS!
skaityklas. Deja, pirma me korpuse prie skaityk los durų radome tokį už rašą „Agitpunktas". Už ėjome. — Čia ikj vasario mėnėšio bus agitpunktas, — ' paaiškino mums budinti. komendanto Kadangi (atostogose). neradome kreipėmės į bendrabučio tarybos pirmininkę V. Leo navičiūtę. — Rengiant agitpunktą kitos patalpos, kur stu dentai galėtų mokytis, nepasiūlė. O studentams skaitykla labai reikalin ga dabar ir ypač sesijos metu, — pasakė įi. Trečiame 10 bendrabučio korpuse skaitykla neįrengta. — Buvo užlieta skai tykla ir „iškeltas" parke tas. Vis nesulaukiame, kada ateis meistras ir perdės parketą. O kol nebus sudėtas parketas tol skaityklos įrengti ne galėsime, — kalbėjo ben drabučio tarybos pirminin kas V. Mirošničenko. — Ar ūkio skyrius apie tai žino? — paklausėme. rektoratas, fakultetuose ir a) , b), c) — iš jų — Uni — Neabejoju, bet... kursuose — fakultetų kom 11 bendrabučio pirmo Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ jaunimo komitetas, profsą versiteto (respublikinio, są junginio) turo nugalėtojai
Daina į Sakius pasaukė Tau patinka dainuoti? Mėgsti keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis? VU folklorinio ansamblio „Rati lio" nariai taip pat myli dainą, o ji ir į keliones pa šaukia: kiekvieną vasarą an sambliečiai pasklinda po ko kį nors Lietuvos kampelį ir užrašinėja senovines liaudies dainas, kad jos visiems lai kams išliktų. Patys išmoksta, savo koncertuose, vakaronė se dainuoja. Štai ir šią vasa rą ansambliečiai po tris, po keturis, su magnetofonais ant pečių vaikščiojo po Ša kių rajoną, o įspūdžius iš ekspedicijos nori Tau papa sakoti. RŪTA LUKOŠEVICIŪTE, ketvirtakursė biologė; „Rati lio" seniūnė, ketvirtus metus dainuoja ansamblyje: „Daly vavau šešiose etnografinėse ekspedicijose: trys vyko Že maitijoje, viena — Dzūkijo je, o Suvalkijoje buvau ant rą kartą. Mūsų maršrutas ėjo Jotijės pakrantėmis. Už rašinėjom dainas Šakių rajo no Riešgalių, Gririaičių, Rociškių, Banaičių kaimuose. Labai įdomi vieta: šalia Ka liningrado sritis, jaučiama vokiškos kultūros įtaka žmonės šneka zanavykų tar me, kurios kai kurie žodžiai panašūs į Mažosios Lietuvos kalbėseną, tik įsiklausykit: mergina merginaitė ant sie-
nos pakabyta (langas). Žmones prisimena senąsias giesmes — Augustė Šilerytė iš Riešgalių kaimo pagiedojo giesmę net iš giesmyno, iš leisto „per Kuršaitį Karaliau čiuje 1865 metais". Skaudėjo širdį, kad nera dom daug ko, ką būtume ga lėję rasti, nes tomis vieto mis praėjęs frontas, daug sodybų sudegė. Žmonės iki šiol jaučia karo pėdsakus. Prašydami dainų kai ku riuos žmones kalbindavome ilgai. Būdavo, primenam dai nos pradžią, o močiutė ne nori toliau dainuoti: „Kad patys žinot, tai toliau pasidainuokit". Turėdavom dai nuoti ir patys, kad (rodytu me, jog mes rimtai dirbam, o ne vėjus gaudom. Viena smagi moteriškė liepė įspėt mįslę (Keturkampė poduškaitė, šimtu arklių nepatraukia), sako, tada dainuosianti. Aiš ku, neįspėjom, pati pasakė — rentinys, bet vis tiek sutiko padainuoti. RAMUNE KEPLERYTE, ketvirtakursė filologė, ansamblyje dainuoja ketvirti metai: „Kraštas, kuriame rin kome dainas, labai gražus, tvarkingos sodybos. Žmonės saugoja daug gražių juostų, prijuosčių. Kiekviename kai me dainuoja. Mums padai navo senų, sako, mamų ir net močiūčių dainų.
Dalyvavau ketvirtoje eks pedicijoje. Iki šiol dainas užrašinėdavau tik Žemaitijo je. Šį kartą — Suvalkija — skirtingi žmonės, labiau iš laikę suvalkiečių charakterio bruožus, suprantantys, kam reikalingas mūsų darbas. Jautėme, kad šiuolaikinio Suvalkijos kaimo gyventojai mumis domisi, rūpinasi, jie noriai dalyvavo mūsų reng tose vakaronėse, o mums dovanojo ekskursiją į Tol minkiemį, K. Donelaičio gim tinę. HENRIKAS BALANDIS, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto mokslinis bendra darbis: „Nors ansamblyje iainuoju šešti metai, bet ikspedicijoje dalyvavau tik antrą kartą (prieš tai buvau Dzūkijoje). Užrašinėjom dai nas Žiūriu, Šilininkų, Slavi kų kaimuose. Išeidavome įš ryto, kartais labai anksti, grįždavome vėlai vakare, Sartais net pasilikdavome nakvynei pas žmones. Visokių žmonių sutikom, t labai nuoširdžių, ir tokių, kurie net į kalbas nesileis davo — moka dainų, ir še tų, bet nedainuoja. Gal kit! atkalba? Kai kurie dainų ne deatsimena, bet žino, kas dainuoja kaime, nurodo, kur eiti. Vis dėlto radom daug gerų dainininkų, muzikantų. Patiko tai, kad sutartą va-
landą žmonės visada laukda vo. Ir patys užrašydavo, at nešdavo, mūsų ieškodavo. AUDRIUS BRAUKYLA, an glų kalbos vertėjas Fizikos institute, penktus metus dai nuoja ansamblyje: „Penktą kartą dalyvavau ekspedicijo je: po du kartus rinkau dai nas Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Suvalkijoje buvau pirmą kar tą ir kaip ekspedicijos daly vis, ir kaip ansamblietis. Apie suvalkiečius buvau su sidaręs griežtesnę nuomonę Šiandien galiu pasakyti, kad nepasitvirtino kalbos, jog su valkiečiai neišspaus nei duo nos kąsnio, nei dainos — kiek esu važiavęs, šį kartą ir daugiausiai vaišino, ir gra žiai dainavo. Dainas užrašinėjom trise Riciškių, Gėčių, Kriaušaičių, Žilių kaimuose, suradom ke letą neblogų dainininkų, ėjom pas juos po kelis kar tus. Ekspedicija, be naudingo darbo, kurį atlieki, — dva sinis pakilimas, Aš myliu ansamblį, be jo negaliu gyventi, ir toliau važiuosiu į ekspedicijas". Sigita AUGUTYTE,
1) ansambNuotraukose: liečlai svečiuose pas smuikininką Klimaltį (Žlūrių kaimas); 2) Groja Gustavas §ebeleckas (Slavikai).
jungos biuras, dekanatas ir katedros. Apžiūroje-konkurse dalyvauja visos aukštosios mokyklos akademinės grupės (grupių studentų skaičius ne mažesnis kaip 25). Geriausia akademinė gru pė išaiškinama kiekviename aukštosios mokyklos kurse. Sumuojant apžiūros-konkurso rezultatus ( kiekybi nius rodiklius pagal nurody tas darbo kryptis reikia žiū rėti tik kaip į pagalbinius Pagrindiniu rodikliu, išaiški nant nugalėtojus, turi tapti kiekvieno studento požiūris į pasirinktos specialybės įsi savinimą, kūrybiškumo, drau giško reiklumo ir tarpusavio pagalbos atmosferą akademi nės grupės kolektyve. Fakultetuose rezultatai su muojami iki rugsėjo 15 die nos, Universitete — iki Spa lio 1 d. APŽIŪROS-KONKURSO NUGALĖTOJŲ SKATINIMAS I vieta — 200 rublių.
II vieta rublių.
—
premija 100
REZULTATŲ SUMAVIMAS NUGALĖTOJŲ iSaiSkinimas
(%)• 8. a) paskaitų, praleistų be priežasties, pateisinamos skaičius skaičius (valandų vienam studentui), b) visuomenės mokslų pa skaitų, praleistų be pateisi namos priežasties, skaičius (valandų skaičius vienam stu dentui). 9. Studentų, aktyviai daly veikloje, vaujančių SMD skaičius (%). 10. Pranešimų, skaitytų mokslinėse konferencijose, skaičius (%) nuo grupės stu dentų skaičiaus. II. Visuomeninė veikla. 1. Studentų, dalyvaujan čių visuomeninių organiza cijų renkamų organų veiklo je, skaičius. Nurodyti parei gas. 2. Studentų, dirbančių lek torių - propagandistų darbą, skaičius (%). 3. Perskaityta paskaitų (% nuo grupės studentų skai čiaus). 4. Studentų, lankančių Vi suomeninių profesijų fakul tetą, skaičius (%). 5. Studentų, dalyvaujan čių centriniuose aukštosios mokyklos meno saviveiklos kolektyvuose, skaičius (%). 6. Studentų, užsiiminėjan čių meno saviveikla kituose kolektyvuose, skaičius (%). 7. Dalyvavo SSB veikloje įskaitant darbą SSB štabuose (%)• 8. a), b) studentų, dalyva vusių fakulteto, aukštosios mokyklos sportinėse varžy bose, skaičius (%). III. Skaičius studentų, pa žeidusių tarybinės teisėtvar kos reikalavimus. Kiek studentų turi rekto rato, dekanato, VU komjaunimi, VU profsąjungos ko miteto, profsąjungos biuro nuobaudas. Pastaba: sumuojant rezultatus, 100% atitinka 1 balą.
Organizacinių komitetų, komisijų atstovai per kiek vieną semestrą tikrina, kaip grupės vykdo mokymo, dar bo planus, kolektyvinius įsi pareigojimus. Pageidautina kad organizacinių komitetų nariai lankytųsi grupėse, renginiuose, domėtųsi jų pravedimo kokybe, efektyvu mu. Komisijos taip pat turi išsiaiškinti, ar darnus, drau giškas grupės kolektyvas, ar efektyviai dirba komjaunimo ir profsąjungos organizaci jos, turi leisti stendą fakul tete, siekiant lyginti lanko mumo ir mokymosi rezulta tus, straipsnius apie savo ren VU Komjaunimo komitetas ginius, propaguojant geriau VU studentų sių akademinių grupių patirtį, profsąjungos komitetas
*
AKIRATIS Aktyvinti sektoriaus veiklą ...Kiekvieno komjaunimo komlteto veikloje ateistinio auklėjimo sektoriaus uždavinys — padėti formuoti tvirtą materialistinę pasaulėžlūrą, gilius ateistinius (sitikiniams. Apie tai, kas buvo nuveikta šioje srityje praėjustais mokslo metais, apie sektoriaus darbo perspektyvas pasakoja IF komjaunimo komiteto ateistinio sektoriaus vadovas Aleksandras JUOZĄPAITIS:
jungti į ateistinę veiklą. Keii sienlaikraščio numeriai buvo skirti krikščionybės plitimui Lietuvoje, priminė, kaip buvo skleidžiamas naujas tikėjimas. Stengėmės pa rodyti ir ateizmo pradmenų atsiradimą Lietuvoje, išleidome „Argumentų" numerį, pasakojantį apie P. Liščinskio gyvenimą ir veiklą,
— Praėjusiais metais didžiausią dėmesį Skyrėme sienlaikraščio „ATgumentai" leidimui. Pasirodė septyni jo numeriai. „Argumento" puslapiuose supažindiname studentus su buvusių kunigų Ragausko, Jasučio pirmojo Ateizmo muziejaus direktoriaus S. Markonio biografijomis. Stengėmės atskleisti priežastis, kurios paskatino šiuos žmones atsisakyti dvasininkų luomo, aktyviai įsi-
— Vienas iš žymesnių renginių — paskaita „XX a. Vatikanas". Ją kovo ir balandžio mėnesiais skaičiau fakulteto šefuojamoje 40-oje vidurinėje mokykloje-internate. Moksleiviai neakivaizdžiai susipažino su Vatikanu, popiežių istorija, dabartinės katalikų bažnyčios „viršūnės" politika. Skaitydamas pranešimą, ramiausi iš Ateizmo muziejaus gauta medžiaga: knygomis, atviru
— Kokius svarbesnius rengintus galėtumėte paminėti?
kais, kitomis vaizdinėmis priemonėmis. Apskritai, bendradarbiavimas su Ateizmo muziejaus darbuotojais, Universiteto Mokslinio ateizmo katedros docentu J. Mačiuliu, vyr. dėstytoju P. Pečiūra, labai praverčia. Šie žmonės padeda parinkti medžiagą sienlaikraščiui, paruošti pranešimus. Gruodžio mėnesį pirmakursiai kolektyviai lankėsi Ateizmo muziejuje. Ir bene žymiausias praėjusių mokslo metų renginys — dalyvavo mas ateistinėje konferencijoje, kuri gegužės 13 dieną vyko Universitete.
tai, kad iš pat pradžių nepavyko suburti veiklaus, energingo aktyvo, kuriuo galėčiau remtis, todėl daugiausia darbų teko atlikti pačiam. Šiais metais darbas bus paskirstytas visiems sektoriaus nariams, atsakingiems už ateistinį auklėj imą specialybėse. Pavyzdžiui, vieną mėnesį „Argumentus" leis istorikai, kitą — psichologai, trečią — žurnalistai ir t. t. Reikėtų į sektoriaus darbą įtraukti kuo daugiau Jaunojo lektoriaus mokyklos ateizmo skyriaus klausytojų — suteikti jiems galimybę praktiškai paskaitose pritai kyti įgytas žinias. Mainau, — Ką, jūsų nuomone, rel- jog šio6 priemonės padėtų kėtų taisyti sektoriaus velk- aktyvinti sektoriaus veiklą, loję? sėkmingiau organizuoti ateis tinius renginius. — Vadovauti ateistinio auklėjimo sektoriui man ne— Ačiū už pokalbį. Sėkbuvo tekę, todėl praėję mės darbe. mokslo metai buvo sunkūs. Didele savo klaida laikau Kalbėjosi A. LIPSTAS
RENGIAMI LEKTORIAI prieš auditoriją, jiems vyks ta oratorinio meno paskaitos. Be to. čia ruošiami švenčių organizatoriai. Paskaitas skai to ne tik Universiteto dėstyojai, kviečiami svečiai iš VVPI, Mokslų Akademijos Štai praėjusią savaitę studen tai rinkosi į VVPI dėstytojo J. Stankaičio paskaitą apie tai, kaip pasirengti ir skai tyti mokslinio ateizmo pa skaitą. Šio mėnesio pabaigo je profesorius Antanas Bal sys skaitys paskutinę šiais mokslo metais paskaitą kri
kščionybės klausimais, o pc Naujųjų metų bus paskelbtas visų likusių paskaitų sąra šas. Dažniausiai paskaitos vyksta Istorijos fakultete, ta čiau kartais jos perkeliamos į planetariumą, Ateizmo mu ziejų. Jaunojo lektoriaus ateizmo skyrių šefuoja Uni versiteto „Žinijos" draugija su fakultetų komjaunimo ko mitetais ir Mokslinio ateizmo katedra. Išklausę dviejų me tų kursą, studentai parengia pranešimą pasirinkta tema. Jeigu pranešimas įvertinamas
Europoje archeologai Ugnies garbinimą galima rės suprasti ne tik kaip prieta randa akmenines ir kaulines rus, savotišką kultą, bet ir moterų skulptūrėles (paleoli kaip supoetintą žmogaus to stovyklose). Jos aptiktos mąstymą, simboliką, kuri ki prie buvusių židinių, ir tai leidžia manyti, kad čia „uglo iš praktinio stebėjimo. „ugniesKartu su savo svarba ug nies-šeimininkės", figūrėlės. Šiame nis žmogui įaugo ir į jo motinos" tradicijas, papročius, tapo reiškinyje glūdėjo ir reali kai kurių religinių apeigų tikrovė — ugnies išgavime ir palydovu. Matyt, ugnis tik saugojime moteriai buvo tei rai daug ką reiškė pirmykš kiamas didelis vaidmuo, ka čiam žmogui, daug reiškia ir dangi ji daugiausiai laiko dabar. Kaip teigia istorijos praleisdavo gyvenamoje vie mokslų daktaras S. Tokario- toje, kai vyras išeidavo me vas, ugnies išgavimo proce džioti. Moteris stebėjo, ko sas padėjo ribą tarp žmo gaus ir likusio gamtos pa saulio. Archeologiniai duomenys liudija, kad žmogus pažino ugnį seniai: poleolito stovy klose (Azijoje, Europoje) rasti stori pelenų sluoksniai Žmogui reikėjo iš žvėrių iš kovoti gyvenamąją vietą, ir čia jam padėjo ugnis. Patys primityviausi mitai apie ugnies atsiradimą išliko Australijos aborigenų pasa dėl ugnis pikta, kodėl ji kojimuose. Jei žmogus dabar šnypščia. Susikoncentravęs turi ugnį, o žvėrys ne, tai dėmesys j stichiją sukūrė ir anksčiau buvo atvirkščiai. daug prietarų. Net ir krikšAtsiranda mitas apie ugnies čionybės buityje išliko šitų pavogimą. Kai kurių ir aukš bruožų: moteris, šeimininkė tesnio išsivystymo tautų įkurdama ugnį, žinojo ir tam (Šiaurės Amerikos indėnų) tikrus priimtus reikalavimus, mituose pagrindinis veikėjas Žinojo, kad už nepagarbų ei— ugnies pagrobėjas, per- gesj su ugnimi ji keršija duodąs ugnį žmonėms. Šis gaisru. Ugnis buvo laikoma kultūrinis herojus žinomas švaria ir švarinančia stichija, vos ne visoms pasaulio tau Daugelyje klasikinių Rytų toms. Jam priskiriamas ir ir antikinio pasaulio valstyįvairių papročių formavimas bių ideologinės ir simbolinės Pati ugnis mituose vaizduo reikšmės susipina. Pvz. sejama kaip materialus daik. novės indų (vadinamų arijų) tas, atneštas žmonėms. Ug. dievas Agni (įdomu, kad nies sudievinimas atsiranda sanskrito „agni" etimogišvėliau Ugnis jau vadinama kai artima slavų „ogon" ..motina", „šeimininke" (Si baltų „ugnis".. .). biro ir Šiaurės tautose). Šiau Agni — ir materialus daik-
tas, paprasčiausia ugnis. Tai ir aukos ugnis su lieps na ir dūmais nešanti auką dangaus dievams. Tai ir vie nas iš pagrindinių dievų, kuriam Indijoje skirta 200 himnų. Nors vėliau Agni li ko mažiau garbinamas die vas, bet ritualuose ugnies funkcija liko (kiekvienas in das laiko garbe, jei kūnas po mirties bus sudegintas). Svarbią vietą valstybiniuose kultuose užėmė Gestija — švento namų židinio dievai tė. Ji — viena iš 12 Olimpo
Jau daugiau nei 10 metų Universitete veikia Jaunojo lektoriaus mokyklos ateizmo skyrius. Kiekvienais metais susirenka labai nevienodas klausytojų skaičius. Štai per nai jų buvo 100. Šiemet —57. Jaunojo lektoriaus mo kyklos klausytojais gali tap ti kiekvienas I—II kurso stu dentas. Tik medikams moks las šioje mokykloje praside da V kurse. Svarbu pareng ti gerus mokslinio ateizmo lektorius, todėl studentai mokomi, kaip reikia elgtis
Ugnies simbolika kultūros istorijoje dievų — daug lėmė ir matriarchalinių pradmenų formavimuisi. Moteris laikoma šeimos židinio saugotoja ir puoselėtoja. Pagoniškoje Lietuvoje rudeniop buvo švenčiama Gabjaujos (ugnies dievo, padedančio kluone sudoroti derlių,) šventė. Buvo kreipiamasi į Gabjaujį, prašoma, kad jis nekibirkščiuotų jaujos krosnyje, neuždegtų javų. Buvo labai mylima ir ugnies deivė — Gabija — kaip ir saulė, žemei duodanti daug gėrybių. Tikėta, kad ugnis apvalo nuo visokių negerovių, peršokdavo per ugnį, kad nugaros neskaudėtų per rugiapjūtę, merginos tikėjo, kad, kuri aukščiau
teigiamai ir studentas lankė si beveik visose paskaitose, jam įteikiamas Jaunojo lek toriaus mokyklos baigimo diplomas. Ateizmo skyriaus vadovas Mokslinio ateizmo katedros vyr. dėstytojas Petras Pečiū ra: „Mūsų mokyklos klausy tojai — įvairių fakultetų studentai. Labai gaila, bet vis nesulaukiame žurnalistų ir bibliotekininkų. Didelę reikšmę mūsų paskaitos, ma nau, turėtų ir jauniems dės tytojams, kurie, deja, taip pat nesilanko".
Nemira PUMPRICKAITE
iššoks, tos ilgesni linai bus. Ugniai buvo suteikiama ne tik fizinio, bet ir moralinio apvalymo reikšmė. Ir žmo nės su ugnimi elgėsi kiek galima švelniau, vadino ją Gabieta, Gabija, Ramute, Žaibija, Ugnija. Visur ugnis buvo siejama su šviesa, gėriu, grožiu že mėje. Ugnies apvalomąją funkciją vėliau skelbė ir katalikų bažnyčia: pomirti niame gyvenime nuodėmės apvalomos ugnyje. Taip at sirado ir eretikų deginimas. Šios idėjos įkvėpti XVII a. Rusijoje atsirado ir sentikiai (jie net susidegindavo patys norėdami šiuo baisiu keliu apsivalyti ir patekti į „dan gaus karalystę"). O krikščio nių kunigai šventoriuje, už degę lauželį, pašlaksto šven tintu vandeniu, melsdamiesi užkeikia: „Ugnies sutvėrime kur tik tu bebūtum uždegta, tegu pasišalina visokios pik tosios dvasios". Panašią sim bolinę reikšmę galima maty ti ir žvakučių deginime ant mirusiųjų kapų. Simbolinė ugnies reikšmė kultūros istorijoje mažėja bet nedingsta. Fakelai taikos šalininkų rankose, negęstanti amžinoji ugnis kritusiems už laisvę. .. Aukščiausia šios simbolikos forma — nauja tradicija — Olimpinės ug nies pernešimas iš jos tėvy nės į tą šalį, kur bus kitos sportinės varžybos. Tai rodo žmonių veržimąsi į taiką. O ir senoji simbolinė ugnies reikšmė — šviesos, gėrio, grožio skleidimas — išlie ka.
Paruošė Jūratė MARKELICNAITF
Taryfelnla
studantaa
ATEIZMO KLAUSIMŲ STUDIJAVIMAS Žurnalistikos specialybės IV kurso studentai klauso ateizmo propagandos kursą, kurį jiems dėsto doc. F. Mačianskas. Šiuose užsiėmimuo se studentai, vadovaujami dėstytojo, aptaria ateizmo vietą dabartinėje visuomenė je, diskutuoja ginčytinais relipijas klausimais, nagrinėja jau spausdintas panašias publikacijas. Matyt, neatsitiktinai toks kursas skaitomas žurnalistams-ideologijos profilizantams. Ateizmo sąvoka neap siriboja vien siauru dievo neigimu, kaip tai kartais įsi vaizduojama. Tai temų, pro blemų visuma, liečianti daly kus, kartais labai mažai su sijusius su religija tiesiogine šio žodžio prasme. Galimy bės pasirinkti kokią nors te mą čia labai plačios, ta čiau ateizmo propagavime reikia labai išsamių žinių, tikslumo formuluojant min tis, galima sakyti, preciziš kumo renkant faktinę me džiagą apybraižai, paskai toms ar pan. Šis kursas yra tartum įva dinė stadija į tolesnį gilini mąsi, domėjimąsi ateizmo problemomis. Jis duoda pa matus, vėliau padėsiančius rašančiajam teisingai for muluoti mintis, neapsirikti ir neleisti religijos propaguoto jams kompromituoti jau nu veikto darbo rašant ateizmo klausimais. Doc. F. Mačianskas gry nai teorinių paškaitų, semi narų kursą pagyvina, orga nizuodamas studentams susi tikimus su žmonėmis, jau seniai dirbančiais ateistinį
darbą, turinčiais nemažai pa tirties, kuria gali pasidalinti su jaunesniaisiais kolego mis. Tokiuose susitikimuose studentai tampa neišsenkamu klausimų šaltiniu. Viskas įdomu, intriguoja tokie da lykai, į kuriuos anksčiau ir dėmesio, rodos, nebuvo krei pta. Ypač įdomus, visiems palikęs įspūdį, buvo pokalbis su P. Anilioniu, religinių rei kalų prie Ministrų Tarybos respublikos įgaliotiniu. įspū dinga buvo ir išvyka į LTSR Ateizmo muziejų, pašnekesys su jo vadovais. Taip pat įdomu buvo dalyvauti teori nėje konferencijoje „Katali kybė Lietuvoje — socialinės pasekmės", vykusioje LKP CK politinio švietimo na muose. Studentai turėjo pro gą Televizijos ir Radijo ko mitete pasikalbėi su žurna listais, rašančiais ateizmo te momis. Savo užsiėmimuose stu dentai kartu su dėstytoju aptaria naujesnę ir pačią naujausią literatūrą. Seka periodikoje pasirodančias publikacijas ateizmo klausi mais. Šis darbas grupėje pa skirstytas taip, kad skaitomi visi straipsniai ne tik pačiuo se populiariausiuose, bet ir ne tokiuose žymiuose pe riodiniuose leidiniuose, taip pat televizijos ir radijo lai dose. Be abejo, taip organizuo tas ateizmo propagandos kursas tikrai duos laukiamus rezultatus, sudomins studen tus, duos akstiną studijuoti ateizmo problematiką sava rankiškai. V. MAKAUSKAS
Supažindiname su naujausia literatūra „Minties" leidykla 1984 metais išleido nemažai knygų ateistine tematika. Leidžiama ateistinių kny gų serija — „Pokalbiai su tikinčiuoju". Tai straipspių rinkiniai ir studijos, memuarai ir beletristika, aiškinantys įvairius pa saulėžiūros klausimus. Iš šios serijos pasirodė
rintys pasaulėžiūrinę • rei kšmę. Išleistos respublikos mokslininku konferenci jos pranešimų tezės (1984 balandžio 20—21 d. Šiauliuose) pavadinimu
„Socialistinis ateizmo vaidmuo Lietuvoje. (1919 1940)''. P. Pečiūra sudarė ir M. Dausyno prisiminimai paruošė spaudai „Prare „Mano kelias į ateizmą". gėjimą". Leidinyje spaus
dinami mūsų respublikos mokslininkų, visuomenės ir kultūros veikėjų prisi minimai apie savo santy kius su religija ir bažny čia, idėjinio brendimo ke lius ir kryžkeles, moksli nės pasaulėžiūros forma „Biografija be asmens". vimą. A. Cedoričiaus „Socia Knygoje mėginama nustatyti Kristaus ir kitų linė religinio jausmo pri biblinių personažų susi- gimtis". Joje autorius po formavimo ištakas, dau- puliariai dėsto socialinio gelio biblinių legendų religinio jausmo prigim kilmę. ties atsiradimo priežas J. Jurginio „Kankiniai tis. ir šventieji. ..Legendos ir Iš serijos „Žinių pasau tikrovė". Leidinyje pasa lyje" išėjo V. Komarovo kojama, kaip katalikų baž „Ateizmas ir mokslinis nyčia, kovodama prieš Re pasaulio vaizdas", Knyformaciją, kūrė vietinių goję aptariami įva irūs šventųjų ir kankinių kul mokslinio ateizmo klausi tus. mai, jų ryšys su ni okslo Knygelę „Pokalbiai su ir technikos raida, nutikinčiuoju" sudarė A šviečiamos fizikos, astroGatienė. Straipsnių rinki-nomijos, matematikos ir nyje aptariami aktualūs kitų mokslų filosofinės teorinio ateizmo, religijos problemos, ir gamtos klausimai, tuA. MATONYT5Ė Tai nuoširdus paprasto Žmogaus pasakojimas apie tai, kaip jis nutraukė ry šius su religija. Jo pasa kojimas apie save auten tiškas, nepagražintas. Kita tos pačios serijos knygutė F. Butinienės
Šį „Akiračio" numerį rengė žurnalistikos specialybės ketvirtakursiai, ideologijos kurso klausytojai.
Tarybini*
SUGEBĖJIMAS PRATĘSTI MIRKSNĮ
Akimirka, sustingusi II k lituanisto Dano Zaliecko fo tografijoje — lašas, užgemąs iš tamsos, oras, pripildytas drėgmės Ir vėsos — visa tai ryškėja pro juodai baltą fo tografijos rūbą. Žvilgsnis nuslysta moterų veidais — ne filosofinės min ties paieškos, ne noras api bendrinti, o sugebėjimas per teikti nuotaiką. Sugebėji mas pratęsti mirksnį.
Harmonljos atradimas gamtoje — peizažai, pasižymj subtiliu gyvojo pasaulio pajautimu. Sustingusios daik tų formos — ėjimas Į esmę Į apibendrinimą. Amžinas ki timas — dabar ir paskui.
Nors pakiša koją technika vienoje kitoje fotografijoje vaizdas taip ir pakimba ne suskambėjęs erdvėje. Sustoja ma prie formos Išorės, ne randama kelio į vidų, į es mę. . . Lieka tik banalus gllanco blizgesys. Bet... Sustingę lašai ant stiklo, antenų vienatvė šalta me debesų fone, :sniege ištirpstančios figūros — tai Jau kuria nuotaiką.. Leidžia Danui prakalbėti kita — juodai balta fotografijos kalNiką AUKSTAITYTE
XXX
rajono laikraščio
no laikraštis ir jo aktyvas. — V.: (Vilniaus valst. " V. Kapsuko un-tas). 1984. — 95 __ p. — (Universiteto žurnalis tas; 1984 m. Nr. 9—10 (100-%. 101).
Leidinys vertingas ir kaip metų vieno ar kito žanro mūsų rajoninės periodikos vertinimas ..Mūsų žodyje", atsiradimo ir vystymosi fik Jį domina faktai, kūrybinsuotojas, praėjus keliems giausiai dirbusių žurnalistų dešimtmečiams rajoninės pe- pavardės, jų veiklos bruožai, Autorė nesigilina į žanrų riodikos istorija, jei ji nebus amžininkų aprašyta, pa- teorijos problemas, Ne tas simirš. Matomai, panašų ke- jos darbo tikslas. Ir vis dėllią nuėjo ir kitų rajonų to reikėjo tiksliau įvertinti laikraščiai. Gaila, kad autorė žanrų grupes. Štai 33—35 ne visur nurodo pirminius psl. išskiriami informaciniai šaltinius, iš kur semtasi in žanrai, kiek toliau, 37 pus formacijos, o brošiūros pa lapyje, publicistiniai (kores galbinis mokslinis informaci pondencija, straipsnis), o jau nis aparatas kai kur šlubuo 40 psl. pateikiama faktinė ja. Autorei vertėjo išsiaiškin medžiaga apie: „Kitų analiti ti ir užfiksuoti brošiūroje, ką nių žanrų — recenzijos, ap rašė apie Skuodo rajono lai žvalgos, laiško raidą ir po kraštį respublikos spauda. būdį". Gal čia kalta terminų Deja, išnašose nuorodų j maišatis, bet, nesigilinant j „Tiesą", „Sovetskąja Litva" žanrų klasifikavimo proble„Valstiečių laikraštį" (o jie matikos džiungles, autorei visi, įvairiais metais, lietė reikėjo preciziškiau sugruSkuodo rajono laikraščio puoti žanrus. Skaitydami skyrių apie problemas, istoriją) nemato me. Knygelėje turėjo būti ir žanrų raidą, matome bendras pagal taisykles sudarytas pa mūsų vietinės spaudos vysty naudotos literatūros sąrašas. mosi tendencijas. Populiariau si žanrai čia, kaip ir dauge XXX Pagrindinis autorės tikslas lyje rajoninių laikraščių — — faktai, sistemingas jų straipsnis, žinutė. Mažiausiai fiksavimas. Darbe šeši sky vietos ir dėmesio, deja, ski riai. Skyriuose apie „Mūsų riama satyrai-feljetonui, pam žodžio" istoriją, redakcijos fletui. Skyriuje apie visuo kolektyvą D. Mukienė deta meninį aktyvą pateiktos liai, naudodamasi laikraščio daugiausiai vienais ar kitais komplektais, redakcijos ar metais bendradarbiavusių au chyvu, pateikia skaitytojui torių pravardės, jų gvildenta daugelį gyvo redakcijos dar tematika. Nušviestos ir įvai bo faktų. Autorė konkrečiai rios redakcijos darbo su sa aprašo, kokiais metais vyravo vo neetatiniais koresponden vienos ar kitos temos, kas, tais formos — nuo susiraši kada ir nuo kada vadovavo nėjimo iki kasmetinių skaity redakcijos kolektyvui, laik tojų konferencijų. raščio skyriams. Manyčiau, Ne visai pamatuotai iš kad tai teisinga kryptis. skirtas į savarankišką sky Šiandieniniam skaitytojui ne rių literatų būrelis. Juk tai, beaktualus 60-ųjų ar 70-ųjų kaip rašo autorė 18-ame
*
ATMINIMUI
.. .jaučiu, kaip kvepia pa vasariu. Giliai, giliai žiemos įsčiose gimsta lašas: putlus ir apvalus, trumpaamžis ir perregimas. Dar sekundė ki ta ir jis atitrūks nuo medžio pirštų, kris tolyn ir tolyn tamsą...
Po kelerių metų, vartydaas „Universiteto žurnalis“ komplektą, dažnas skai tytojas nustebs, neradęs ja me jubiliejinio 100-ojo ir 101-ojo numerio. Žurnalisti kos katedros nutarimu vieto je dviejų įprastinio formato mokomojo laikraščio numerių buvo išleista Danutės Mukienės brošiūra „Skuodo ra jono laikraštis ir jo akty vas“.* Autorė, WU neakivaizdi nio skyriaus VI kurso žur nalistė, Skuodo rajono radijo redaktorė, 94 rašinio pusla piuose bando apžvelgti rajo no laikraščio „Mūsų žodis" (1951—1962 metais jis vadi nosi „Pergalė") istoriją, žanrų raidą, tematiką, re dakcijos kolektyvą ir jo ak tyvą. Darbą, be abejo, skaitys žurnalistai ir su žurnalistika susiję žmonės. Pravers kny gelė ir busimajam rajono laikraščio darbuotojui — nebūtinai studijuojančiam žurnalistiką, o humanitarui ar ekonomistui, turinčiam norų ir gabumų padirbėti rajoninėje spaudoje, Brošiūroję gausu rubrikų, teminių puslapių pavadinimų, užtiksi me ten ir darbo su aktyvu metodikos, kitų būdingų ra jono spaudai daiyfcų. Tai, galima sakyti, Skuodo rajono laikraščio patirties koncentratas. • Mukienė D. Skuodo rajo-
studentą*
puslapyje, yra „veiksminga darbo su neetatiniu aktyvu forma". Tokia pati, kaip ir dvimetė kaimo koresponden tų mokykla, veikianti redak cijoje nuo 1969 metų, ar skaitytojų konferencijos. To kiu atveju ir jas reikėjo grupuoti į skyrius. Kita vertus, aktyvi būrelio veikla (o tai galima spręsti iš brošiūroję pateiktų faktų). tokių dabar jau žymių žurnalistų, literatų kaip R. Granauskas, L. Inis, S. Jonauskas, S. Bucevičienė ir kt. pirmieji žingsniai jame, daro būrelį reikšmingą ne tik rajono kultūriniame gyvenime. Skyriuje apie redakcijos pateikia kolektyvą autorė kiekvienais metais dirbusių redakcijoje žurnalistų pavardės, jų rašiniuose dominavu sias temas, geresnių rašinių pavadinimus. Nepaliktas be dėmesio ir gamybinis techni nis personalas — korektoriai, spaustuvininkai, aptartos laikraščio iliustracijos, apipavidalinimas. D. Mukienė atliko didelį ir labai reikalingą darbą. Daugybė kruopščiai surinktų laktų, prisiminimų padeda mums susidaryti išsamų vaiz dą apie Skuodo rajono laik raščio raidą. Nedideli trūku mai jokiu būdu nemenkina informacinės ir išliekamosios brošiūros reikšmės. Tai tik antroji knygelė (pirmoji skir ta Jurbarko raj. laikraščiui „Šviesa"). nagrinėjanti vie no rajono laikraštį.
Sunku patikėti, kad versiteto rūmuose, Fizinio auklėjimo katedroje, stadio ne daugiau nebesusitiksime su plačiapečiu, visada besi šypsančiu, visada kuo nors besirūpinančiu kūno kultūros dėstytoju ALGIRDU ŽILINS KU. Kaip bejausmis žaibas ne gailestinga mirtis pasiėmė jį iš gyvųjų. 1984 metų gruo džio 16 dieną sporto salėje kamuolys, šokinėjo futbolo trajektorijas jo skriejimo lydėjo linksmi žaidėjų komentarai ir staiga. .. Žilinskas gimė, Algirdas mokėsi Kaune. Iš augo ir mažens Jis aistringai mėgo futbolą. Dar sportą, ypač ' " besimokydamas vidurinėje mokykloje pagarsėjo kaip gabus žaidėjas. 1Vėliau Lietuvos Tarybinė Armija, valstybinis kūno kultūros institutas, ir visur mokslas treniruotės, futbolo> „universitetai“. _ Talentingas sportininkas 1963 metais pakviemeistrų čiamas į „Žalgirio' komandą. Daugelį metų jis
renkamas komandos kapitonu įvykdo sporto meistro nor matyvą, skelbiamas geriau siu respublikos futbolininku (1974 m.). Universitete Algirdas Ži■ ' 1976 linskas pradėjo dirbti metais. Iš pradžių buvo ‘ vaasistenlandininkas, vėliau metų — tas, o nuo 1981 vyr. dėstytojas. Gabus, puikiai savo dalyką mokantis dėstytojas, greit futbolą atgaivino ir Universi tete. Jo treniruojama koman da 1980 metais respublikos studentų spartakiadoje už ėmė pirmąją vietą, iškovojo teisę žaisti respublikos aukš čiausiosios lygos pirmenybė se. Būdamas darbštus, parei gingas, nuolat keliantis savo pedagoginę kvalifikaciją dės tytojas greitai tapo autorite tingu katedros specialistu. Pastaraisiais metais jam bu vo patikėta vadovauti visų Universiteto sporto rinktinių auklėjamajam mokomajam darbui, padėti Jauniems, pra trenerio veiklą, dedantiems dėstytojams. Kuklumas, atkaklumas, dalykiškumas, nuoširdumas lydėjo jį bet kuriame darbe, Už tai jį mylėjo ir gerbė dėstytojai, studentai. Staigi mirtis sutrukdė įgy vendinti naujas idėjas, kūry binius planus, kurių velionis niekada nestokojo. Šiandien mums visiems labai skaudu dėl netikėtos jo mirties. ' Bendradarbiai
• SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS Baigėsi beveik mėnesį tru kusios futbolo varžybos. Iš aiškintos organizuočiausios komandos prizininkės (Medi cinos, Pramonės ekonomi kos, Matematikos fakultetai,) ir stokojančios organi zuotumo (Chemijos, Preky bos fakultetai). Varžybos vyko lietui lyjant ir sniegui krentant. Be to futbolas ne įsivaizduojamas, nes pavasa rį arba rudenį geresnių oro sąlygų nebūna. Šiais metais varžybos vy ko dviejuose pogrupiuose. I pogrupis — Medicinos, Mate matikos, Gamtos, Chemijos, Filologijos fakultetai. II — Pramonės ekonomikos, Eko nominės kibernetikos ir fi nansų, Teisės, Fizikos, Pre kybos fakultetai. Po to vyko finalinės varžybos. Nugalėtoja tapo Medici nos fakulteto komanda (spor to organizatorius IV kurso studentas A. Staigis). Antro je vietoje — Pramonės eko nomikos fakultetas (sporto or ganizatorius A. Rauluševičius) trečioje — Matematikos fa-
kultetas (sporto organizato rius R. Urbonas). Varžybose nedalyvavo Chemijos ir Pre kybos fakultetai. Taip pat buvo išaiškintas ir rezultatyviausias žaidė jas. Juo tapo Gamtos fakul teto V kurso studentas Gin taras Dobilaitis (9 įvarčiai). Varžybos meistriškumu ne pasižymėjo, Masiškumu — taip pat. Daugelio fakultetų komandos nebuvo pilnos su dėties, o kai kurios nesurinko net 7 studentų (chemikai. prekybininkai). Tik ke lių fakultetų komandos tu rėjo aprangą (medikai, pramonistai, matematikai). Teisėjauti ypač sunku, kai aikštėje 22 žaidėjai ir visi skirtingai apsirengę. Ypač studentai nenori sportuoti šeštadieniais ir sekmadieniais. Kadangi varžybos vyko daugiausia šiomis die nomis, dėl to iš 29 varžybų 12 neįvyko: nesusirinkdavo viena ar kita komanda.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811682, išduotą EKFF studentei Erikai KACKAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. I Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821140, išduotą IF studentei Audronei JONAITYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 822001, išduotą MF studentui Pranui MINIO TUI, laikyti negaliojančiu.
A. ŽILINSKAS
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820138, išduotą FilF studentei Laimai GAIDŽIŪNAITEI, laikyti negalio jančiu.
Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810859, išduotą jimą Nr. 841735, išduotą FilF studentei Daivai VILKE EKFF studentei Natalijai SELYTEI, laikyti negaliojančiu. DOVAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė Dingusią studijų knygelę jimą Nr. 801045, išduotą IT studentei Daliai PUSKU- Nr. 810859, išduotą FilF stu NIGYTEI, laikyti negaliojan dentei Daivai VILKELYTEI M. LUKOSlONAS čiu. laikyti negaliojančia.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 811170, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 15917. Iškilioji spauda, spaudo* lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3339 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. ■CoaeTCKMfi cryfleHT* — oprau napTKOMa, petcropaTa, kommt«tb KOMCOMOna, npotpKOMa oppeHOs Tpynosoro upacHoro iHSMeHM m Apymfiu Hapoflos BunbHtoccKore yHMuepcMTeTa mm. B. Kancyitaca. Ha rmtobckom sihmo. Poflatrrop fl. ripanKafrre.
Redaktorė J. PRANKAITE