visą saliu PROLecauabvienyKires!
caRj/Bims sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950'
METŲ BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 39 (1418)
1987 M. GRUODŽIO 18 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
flIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlHllllllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlHllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIUIIIIIIil
Ą KOKIA JOSŲ NUOMONĖ! * MOKYMAS, AUKLĖJAMAS: PROBLEMOS
i niversiteto komjaunimo ko miteto Iniciatyva nuspręsta „Ta rybinio studento" puslapiuose plačiau nušviesti mokymo proceso klausimus. Universitete šiomis problemomis rūpinasi mokymo ir auklėjimo komisija. Tačiau, mūsų leidžiamo skyrelio tikslas ne tik aprašinėti MAK-o veiklą, bet ir stengtis parodyti įvairiaspalvį studento gyvenimą, padėti spręs ti problemas, ypač betarpiškai susijusias su mokymusi, lanko mumu, visuomenine veikla, lais valaikiu, studento buitimi... Mė ginsime gelbėti pastaruoju metu vis labiau aštrėjančius dėstytojo — studento santykius. Vienu žo džiu, pasistengsime, tapti MAKo, ne kaip studentų „siaubo", ku ris bet kokiomis priemonėmis bando atkratytl „nereikalingą procentą", o studentų draugo ir užtarėjo, veidrodžiu. Nes iš tie sų mūsų mokymo procesas dar toli gražu vyksta ne idealiai. Ir ryžtingų reformų reikalauja daž-
no iš mūsų savarankiško darbo ir ypač mokymosi sąlygos. Tur būt daugelis studentų nepaten kinti nelabai vykusiai sudarytu paskaitų ir seminarų tvarkaraš čiu. Norėtųsi atsikratyti berei kalingų langų vidury dienos ir neturėti paskaitų 19 arba 21 va landą. Žinoma, galbūt kai kurie iš jū sų skeptiškai pažvelgs Į šiuos pažadus, tačiau vis tiek ragina me kiekvieną, kuriam iškils ko kios nors problemos ar klausi mai, kreiptis arba per fakulteto MAK-o atstovą, arba tiesiai | „Tarybinio studento" redakciją. Planuojame rubriką „Klausiate-atsakome", kurioje mes, pasltelkę atsakingus asmenis, Unlversiteto vadovybę, mėginsime atsakyti j klausimus, o jeigu to reikalaus aplinkybės, išvysty Si me probleminę diskusiją. !
GRUPE GERIAUSIAI ĮVERTINA LYDERIUS Su malonumu perskaičiau R. Stankevičiaus straipsnį .0 balų vis mažai ." „T. S" lapkričio 27 d. numeryje Ginčuose gimsta tiesa Mano manymu. Rimantas ne Iki galo įvertino naują VPP sistemą. Dabar keliamas uždavl nys VPP pagalba ne tik skatinti žmones įvertinti jų darbą bet kartu ir Išmokyti savarankiškai, be lokio nurodymo vertinti vle
nas kito darbą. Anksčiau visi ramiai Išsidalindavo balus ir tuo viskas baigdavosi, o dabar, kai balai iš bendro ..kraičio“, mano nuomone nebus abejingų tam. kad nieko neveikęs žmogus iu gaus. R. Stankevičius rašo kad prarado verte pagyrimo raštai Taip Kol jie bodavo Įteikiami už pareigas, o ne už darbą Abeloju kad už kiekvieną mažiau
KAI UŽGĘSTA LANGAI
j
VU MOKYMO IR į AUKLĖJIMO KOMISIJA)
Ką naujo siūlo MAK-as? Gruodžio 11 d. Rektorato posėdžių salėje įvyko VU mokymo ir auklėjimo komisijos posėdis, ku riame buvo aptariamas MAK-o veiklos nuostatų projektas. Universiteto komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduotojas r MAK.-o pirmininkas G. Bart kus išsamiai išdėstė numatomas MAK-o veiklas kryptis. Formuojant pažangų studentų požiūrį j mokymąsi ir mokslinį tiriamąjį darbą, buvo nutarta iš esmės pagerinti įvairių konkursų, olimr Diadų ii t. t. kokybę. Tačiau kam padaryti, kad mūsų pastangos nesibaigtų žodžiu „reikis“? Kaip atsikratyti subjektyvu mo. renkant, pvz. geriausią aka deminę grupę? Kaip sudaryti vi sapusišką sistemą kriterijų, pagal kuriuos bus išrinktos kaip tik tos grupės, kurios to nusipelnė? Rei kia tikėtis, kad tokia sistema bus sukurta, ir joje bus atsižvelgta į visus mokymo, auklėjimo aspek tus.
Daug kas neteisingai supranta individualų darbą 'gu silpnai be simokančiais. Nereikia „pionie1 ško šefavimo" — pakaks, kad ’aiku bus išsiaiškinta, kaip ir kostudento pažangumas sumak“jo, pasikeitė jo pažiūra i stu dijavimą. Iki šiol neaišku, kaip bus su P-rmakursių adaptacijos aukštojole ®okyfcloje spartinimu. Dauguma jų neturi beveik jokio sup ratimo apie mokymo proceso oržavimą, blogai informuoti “Pie bibliotekų uaiu q. «<» darbą. Gar M gale, labai nedaug tenutuo’a ii acie rekomenduojama mo kymesi metodiką. Ar labai sunu būtų aukštesniųjų kursų stur "Ptams pagloboti pirmakursius? lo^AiC-ai oficialiai gyvuoja nuo ■ lįi metų. Tačiau niekam turj “t ne paslaptis, kad lig šiol šios abai svarbios studentų komisijos
veikla apsiribodavo keliais ataskaitos lapeliais semestro pabaigoje. Kodėl? MAKai buvo kritikuojami už iniciatyvos trū kumą, už formalizmą ir t. t. MAKo vadovai keisdavosi — vienas kuris buvo aktyvesnis, ki tas gal ir ne tiek, bet visi buvo vienodi ta prasme, kad MAKo veiklos iš pagrindų nepakeitė, Dabartinis MAKo - --* *' posėdis - vy ko šiaip jau persitvarkymo dva sia. Numatytos kur kas platesnės ir konkretesnės priemonės, krypkuriose veikla jau tys. neap3iribcs vien „popierėlių" rašymu. Posėdyje nutarta padėti organizuoti ir skatinti renginius, skirtus mokymosi reikalingumo ir mokslo žinių propagandai (disTcusijų ir įdomių susitikimų klu bus. klubus pagal pomėgius, pir mūnu ir akademinius vakarus), organizuoti susitikimus su darbuotojais-praktikais, ypač baigu siais Universitetą. Mokymo-auklėjimo komisijos įpareigotos po sesijos paruošti lankomumo ir pažangumo anali zes, teikti rektoratui ir dekana tui išvadas dėl mokymo proceso tobulinimo. Taip pat posėdyje numatyta svarstyti ir taikyti griežtas nuobaudas nepažangiems studentams. MAKo posėdyje buvo nuspręs ta įsteigti „Tarybiniame studen te" skyrelį, kuriame bus spaus dinami atsakymai į jūsų klausi mus. liečiančius mokymo proce są ir ne tik jį. Pirmąjį klausimą uždavė isto-, rijcs fakulteto studentai: — Koks maksimalus mokymosi valandų skaičius per savaitę (su kariniu parengimu ir be, su fi ziniu lavinimu ir be)? Džiugas PARSONIS
minutėlę dėmesio, kolegos!
Primename, kad reikia pratęsmo iUoentU Pažymė)lmų galiojinen a 4 *llem3' kas 1W 8,01 to Padarė) — mažiau turėsite ne
malonumų su kontrolieriais trau kiniuose, autobusuose Ir trolei busuose.
Gruodžio 11-tos dienos vakare ilgai negeso šie trys langai, apšviesdami tylų Didįjį kiemą. . .
slą darbelį duodant pagyrimo raštus iu vertė pakils. 0 kaip gi kitaip paskatinti, paremti ma. žiau nusipelniusius? Kitas klausimas — ar visada studentai supranta, už ka duo dami VPP bajai. Kaip Išmokyti suprasti, kad reikia vertinti už darbą, net už neoficialią veiklą, o ne už tam tikras pareigas Nereikalauti, kad grupė patelktų griežtą ataskaitą apie kiekvie no komjaunuolio darbą — |uk mes žinome, kaip sunku visa tai įsprausti į rėmus. Grupė ge riausiai įvertina savo lyderlus. nedirba Na. o Jeigu kas nieko — turi 0. VPP balas — ne iš malda. Be abe|o. kad visa tai batu reikalingas tvirtas, principingas sekretorius. Jeigu lis netur’ grupėje auiorlteto. tai Ir visavertinimas nueis niekais. Bet gal Po to grupė pagalvos — ar vei tas lis vadovauti? Na, o tikra jam lyderiui VPP tik padės sut virtlntl savo pozicijas. Norėčiau pritarti ir R. Stanke ičiaus mintims apie nuobaudas Ar mes taip švelniai vertindami nusižengimus nediskredltuolame komlaunlmo? Aš norėčiau pa reikšti net ir drąsesne minti — atsisakyti šimtaprocentlškumo. Kol kas šaliname tik už labai dideles pražangas. O tie abejfngiejl tik stabdo mus.
Algimantas VARIAKOJIS PEF komjaunimo komiteto sekretorius
* TREČIASIS SEMESTRAS Kas studentams iškart primena “ -Taigi, J, SSB vasarą? Aišku, SSB. ne tik primena vasarą kaitrią I ir darbų. Kas nuo saulės, bet tamsos ir sniego, nepabūgo kartą prisi“ turėjo progą dar semestrą baigiaminti trečiąjį praeitą majame SSB vakare, Vakare dalyvavo ketvirtadienį. VVU komjaunimo komiteto sek retorius S. Povilaitis, pavaduo tojas G. < Maniušis, respublikinio komisaras R. Žičkis. SSB štabo i Buvo įteikiami VVU komjaunigarbės raštai, mo komiteto I ministerijų įvairiųį respublikos bei žinybų diplomai, prizai (vy kdžiusiems patikėtas užduotis, turiningai praleidusiems nuo vasaros darbų atlikusį laisvą
sėkmė lydėjo todėl, kad buvo itin gerai pasiruošta trečiajam semestrui: būrio nariai dar per mokslo metus vyko j Pasvalio raj. Joniškėlio t. ū„ susipažino poilsio sąlygo su darbo bei mis, tomis ūkio galimybėmis, studentų kurios reikalingos darbo bei poilsio organizavimui. „Temidė" apdovanota LTSR valstybinio agropramoninio ko miteto I laipsnio diplomu, taure. Tarp išvažiuojamųjų būrių l“ą vietą užėmė „ILituanika", llą — „Ekonomika", lll-ą — „Vilnia". šią vasarą pasiteisino pirmą kartą suorganizuoti archeologi niai būriai — jie prisidėjo prie mūsų krašto paminklų išsaugoji mo, tyrinėjimo.
suoti. Todėl ateinančią vasarą bus formuojami specializuoti SSB, taip pat savanoriški būriai. Viskas bus daroma iš anksto, beje, be teisės atsisakyti suma nymo: girdi, „nieko nebeišėjo, būrys vasarą neegzistuos"... Ne maža pertvarkymų bus padaryta ir socialistinio lenktyniavimo nuostatuose; juk kiekvienoje zo noje nugalėtojai pripažįstami sa vaip nežinia, kaip jie išaiškina mastu. mi respublikos Studentai turėtų kelti spręsti nus klausimus jau darbo būriuoDabar probse metu. taisyklė, atsikaip lemos, vasarai patik randa sibaigus... O jos turi būti keliamos jau per trečiąjį semestrą —
a•
„Stiprūs, draugiški, turį tvirtas tradicijas laiką. Šiemet trečiojo semestro metu darbavosi apie 1300 Univer siteto studentų. Atlikta d3rbų už 1 rublių. Sutikite, mln. 30 tūksf. tai reali ir gana svari pagalba liaudies ūkiui. Ge respublikos riausiu tarp statybinių būrių pri pažintas- fizikos fakulteto bū rys „Kernavė". Jam ir įteikia, ma tradicinė pereinamoji taurė, laikui, šįkart — visam laikui. Ki tam fizikos fakulteto būriui — „Fizbafui" — tarp statybos bū. ” 'i ll oji vieta, rių pripažinta atstovas apibūdino „Fizbato" šio būrio „specifišką" padėtį, kuri, anot fizikų, ir nulėmė sėk* visi vaikinai jau mę: beveik atlikę karinę tarnybą, be to — tai vyriškas būrys („Todėl ir lai mėjom, kad nebuvo panų", juokauja fizikai). „Fizbatas" pa teikė labai įdomių pasiūlymų, tobulinant SSB veiklą. Geriau siu nestatybinės krypties būriu fakulteto pripažintas teisės žemdirbystės būrys „Temidė", jos vado, „Temidę", anot
Daug priekaištų pasakyta .Jus ticijos" — teisininkų būrio — adresu. Jis — paskutinis Univer sitete. Rugpjūčio 6 d. išformuo tas studentų būrys „Egilika" nes priimanti organizacija nesu gebėjo aprūpinti darbu. Būta ir tokių būrių, kuriuos rei kėjo ir pagirti, ir papeikti. Štai Palangoje poilsio namuose d rbo 15 istorijos fakulteto merginų. Savo uždarbį jos paskyrė Klai pėdos vaikų namams. Tačiau apie laisvalaikį, gyvenamosios vietos apipavidalinimą nebuvo rimtai pagalvota. Opus studentams ir „SSB pri valomumo" klausimas. Pagal 1974 m. VLKJS CK nutarimą, studentai privalo dalyvauti trečiojo semest. ro darbinėje veikloje. Su pateir sinama priežastimi stu dentas gali būti atleistas nuo dalyvavimo SSB. šis klausimas taps ne toks aštrus, kai studen tai patys organizuos darbą ir laisvalaikį, kai jiems bus įdomu dirbti SSB, jie bus tuo suintere-
ne sugrįžus j auditorijas. Žinoma iš klaidų galima pasimokyti kitą vasarą. Tačiau ar ne geriau tai padaryti kiek galima anksčiau. Juo labiau, kad nuo to priklau so darbo kokybė, o ir vasara praeina, palikusi atitinkamus pri siminimus... Vis tik Universiteto būriais pa tenkinti. Pripažinta jog tai stiprūs, draugiški, turį tvirtas tradicijas būriail Ingrida SKUODAITĖ REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Sis vakaras buvo sumanytas kaip studentų organizuota ir studen tams skirta šventė. Deja. . . Vie na po kitos „nubyrėjo" agitbrigados. buvo netgi pareiškimų: „Mums gėda pasirodyti...“ Stu dentai gėdinasi koncertuoti stu dentams? Ir pačių „šventės“ da lyvių susirinko vos per penkias dešimt, Iš jų tik trys fakultetų komjaunimo sekretoriai. Nejdomu? Nereikia? O ko gi mums reikia?
1 fa ybinis studentas
„T. S." PUBLIKACIJŲ ATGARSIAI Pasirodžius straipsniui „Realiai — j „amžinas" problemas", („T. S." Nr. 36) vos nesusilaukėme nemalonumų. Paaiškėjo, kad kai kurie dalykai, minėti straipsnyje remiantis studentų profsąjungos komiteto pirmininko V. Skinder-,*.io praneš mu, beveik arba v sai neatitiko tikrovės. Kuo rė mėsi pirmininkas ir kuo jis pasi tikėjo, spręsti nešimu. O rank raštį tebesaugoma iki šiol. Jen pabraukta: „Priekaištai Un'versiteto ūkio tarnyboms. Bendrabu fyje Nr. 17 visiškai nedirba sta lius, Nr. 10 — stalius ir santech nikas. (...)" Ne vien tai buvo sti mulas organizuoti .apvalųjį sta lą", kuriame dalyvavo bendra bučių komendantai, studentų profsąjungos komiteto bei ,T. S." atstovai, bet manau, kad to kia diskusija ar, paprasčiau pa sakius, tiesiog dalykiškas pokal bis akis į akį jau seniai buvo reikalingas. Kas kirsk šių konkre čių atvejų, paaiškėjo, jog prie kaištai nepelnyti. Visų kitų bui tinių problemų nagrinėjimą atidės'me vėlesniam laikui, nes skaičiuoti įskilusias kriaukles ir nulaupyfus (I) veidrodžius bend rabučiuose ne mūsų dalykas. Mus labiau domina, KODĖL ši taip yra ir kodėl nesklandumai, kurie turėtų būti sprendžiam' paties bendrabučio ribose, virs ta vos ne globalinėmis proble momis. 1-oji dalis, buitiškoji niausia.
ir liūd
Dabar išvardyti visus pareikš tus priekaištus būtų labai sunku, juo labiau, kad per praėjusį lai ką tikriaus ai vėl kur nors užsi kimšo kriauklė, neveikia dušai ir pan. Tai beveik natūralu, nes ■ -įme (jaukumo dėlei taip užvardijau bendrabutį) kuriame gy vena tokia gausybė gyventojų, panašiai ir turėtų būti. Pabrėžiu
— panašiai, bet tik jau ne ši taip. Teoriškai viskas turėtų išrodyfi taip: pastebėjote trūkumą ar ne sklandumą. Nenorite ar nesuge bate pats pataisyt' (jei, žinoma, pats ir nesugadinote, už ką šiaip jau reikėtų atlyginti nuostolius). Eikite pas aukšto seniūną arba pulk,te žemyn pats, ir j žurnalą
mendante L. Miliauskienė (bend rabutis Nr. 14). Kuo tai paaiš kinti? Nežinoma, kad egzistuoja tokie žurnalai, ar žinoma bet nieko nedaroma? Tokiu atveju — kodėl? Jei visa gerkle šaukdamas tvirtini, kad namus, tegul ir bendrabutyje, nori turėti tvar kingus ir jaukius, kodėl tų namų labu: nedarai visko taip, kaip yra (ar turėtų būti?) priimta? {žvelgiamos tik dvi priežastys: baimė, kad radus tavo ranka ra šytą užsakymą, pačiam ir reikės padengti nuostolius, arba vado vavimasis principu „mano namai — mano tvirtovė". O kadangi koridorius, virtuvė ir kitos pa talpos namai jau „visų", tai... Gal todėl tingi kartais iš virtuvės pabėgėt' iki tualeto išpilti iš ar batinuko arbatžolių, nusuki nuo dušo vandens skirstytuvą moty vuodamas tuo, kad jei ne tu, tai vistiek kas nors jj nusuks... Pa lieki sala „krokodilo" išbirusias bep'lanf šiukšles... Nulupi veid rodį (ir vėl — jei ne tu, tai kas kitas...) Dėl tos baimės galiu pa sakyti tiek: padengti materialin'us nuostolius bus reikalaujama tuo atveju, kai bus aiškiai ma tyti, kad, sakykim, kranas yra nusuktas, o ne surūdijęs nulūžo. Už tai turėtų atsakyti aukšto se niūnas. Tik... kaip to bus reika laujama būtent „iš tų, kurie ne gerbia svetimo darbo, niokoja visuomeninį turtą" (V. Skinderskio pranešimas), nelabai įsivaiz duoju. O antroji priežastis... -Belieka skėstelėti rankomis. Ir nusistebė ti, nes — seniai aiški tiesa — savo namuose retas šitaip elgia si... 2-oji, dalis apie tai, kas stebi na. Atvirai pasakius, stebina jau vien tai, kad (cituoju V. Skinderskio pranešimą) „bendrabutyje Inukelta j 4 psl.l
KURIOS GRANDIES TRŪKSTA GRANDINĖJE? skirtą būtent šiam reikalui, rašyk te, kad ten ir ten atsitiko ši taip. Užrašote datą ir laukiate, kol viskas bus sutvarkyta. O štai eksploatacinio techninio įkyraus viršininkas V. Palionis sako, kad patikrinęs žurnalus, ir tai, kas užrašyta, praktiškai visur buvo įvykdyta, j tai profsąjungos komi teto pirmininko pavaduotojas G. Jasaitis vėl šlamina popierių krūvą ant stalo. Juose surašyti visi bui tinės komisijos aptikti nesklan dumai ir trūkumai. O buvo ar nebuvo jie įtraukti j užsakymų žurnalą — kas dabar pasakys? Beje, praeitą mėnesį bendrabu čio Nr. 17 santechnikai sirgo, o tokiam darbui laikinai rasti žmogų kaip tvirtina visi komen dantai, praktiškai neįmanoma. Kad užsakymai dažnai neužrašom į knygas, o paskui reiškia mos pretenzijos, patvirtina ir ko
i i • į , t į
i ■ , ■ •
Laukia vartai rfipnsfinoii Albinos T nvulinnės ranku su skamban iu raktų pundeliu.
+ REPLIKA Šie metai literatų vadinami Maironio metais. Pasakyme daug tiesos, Lietuvos nacionašinio at gimimo poetas buvo daug kur labai gražiai pagerbtas. Jo šim to dvidešimt penktųjų gimimo metinių minėjimas dar vasarą įvyko Švedijoje. Daug renginių įvyko jvairjausiose Lietuvos vie tovėse, Kijeve, kurio universite te Maironis studijavo. Vilniaus universiteto filologai — lietuvių literatūros katedros darbuotojai taip pat surenqė Maironiui skirtą vakrą. Ir tai suprantama, nes genialusis poe
tas buvo Lietuvos universiteto garbės profesorius. Jo pirmieji kūriniai — pirmoji „Pavasario balsų“ laida, daugelis kitų jau retenybėmis tapusių leidinių, yra saugomi Universiteto biblio tekoje. Turimi ir jo „Pavasario balsų“ rankraštinis sąsiuvinis, jo ir jam rašyti laiškai, nuot raukos ir visa tai plačiajai vi suomenei. studentams yra neži noma. .. Universiteto bibliote koje dažnai matome įvairių ir įdomių parodų, o Maironis sle piamas ar ignoruojamas. Vytautas LIEPA
* ATSAKYMAS Iš tiesų šie metai jubiliejiniai didžiojo lietuvių poeto metai. Straipsnelio autoriui turbūt ne žinoma. jog biblioteka, kaip ir visa Lietu\a paminėjo Maironio lubilieių Šiai progai skirta pa roda buvo surengta lietuviu fi lologijos skaitykloje. Šiuo metu fi ologijos fakultete veikia foto grafijos paroda, skirta Mairo niui Senų ir retu spaudinių skyriu je (Smuglevičiaus salėje) veikia nuolatinė ekspozicija kurioje eksponuojami Maironio ..Pavasa rio balsų" pirmasis leidimas (Tilžė. 1895) ir poemėlės ..Lietu \a rankraštis. Su šia ekspozicija supažindinami
visi Universiteto svečiai ją lan ko bibliotekos skaitytojai. Universiteto mokslinės biblio tekos rankraščių skyriuje nėra netyrinėtų Maironio rankraščių, tačiau prof. V. Zaborskaitės žo džiais tariant: ..Maironio ryšiai su lietuvių literatūros procesu v ra tiek gilūs ir įvairūs, o jo paties kūryba tokia reikšminga, kad tyrinėtojas lituanistas gali čia rasti dar- apsčiai medžiagos ieškojimams ir atradimams“. VU MB rankraščių skyriaus vedėja N. ŠULGIENĖ VU MB idėjinio auklėjamojo rektoriaus vedėja I. ŽIBODAITĖ
1987 m. gruodžio 10 d., eida mas 75-uosius metus, po ilgos ir sunkios ilgos mirė ilgametis Vil niaus universiteto medicinos fa kulteto patologijos ir te’smo me dicinos katedros vedėjas med. m. dr. prof. Juozas Markulis. J. Markulis gimė 1913 m. JAV Pensilvanijos valstijos Pitsburgo mieste. Gimnaziją lankė Ukmer gėje (1924—1928 m. m.) ir Mari jampolėje (1928 — 1930 m. m.). Aukštąjį mokslą įgijo Kauno Vytauto Didžiojo universitete (1930 — 1941 m. m.) 1930 —1935 m. m. studijavo teologijos, filosofi jos ir teisės fakultete. 1935 — 1941 m. m. medicinos fakultete. Medicinos studijų pradžioje 1937 m. baigė Karo mokyklą Kaune; 1945 —1947 m. m. Marksizmo-le ninizmo universiteto istorijos fa kultetą Vilniuje. Baigęs 1941.05.01. d. medici nos mokslus Kaune, 1941,11.01. pradėjo dirbti VVU Medicinos fakultete žmogaus anatomijos katedros jaunesniuoju asistentu, o nuo 1942 m. — vyr. asistentu. Hitleriniams okupantams užda rius universitetą 1943 m., dirbo Ukmergėje ir Utenoje apskrities gydytoju. Išlaisvinus LTSR, nuo 1944 m. liepos mėn. dirbo Uk mergės raj. Sveikatos apsaugos skyriuje, o nuo 1944 rugpjūčio mėn. LTSR Sveikatos apsaugos komisariate Vilniuje. 1944 10.09. išrinktas VVU medicinos fakulte to anatomijos katedros vyr. dės tytoju ir vedėju. Tose pareigo se dirbo iki 1948 m. rudens. Nuo 1948 iki 1954 m. buvo mok slinėje komandiruotėje TSRS MMA Leningrado i. P. Pavlovo fiziologijos institute, kur paruo šė ir apgynė kandidato diserta ciją. Grįžęs 1954 m. j VVU dir bo anatomijos katedroje vyr. dėstytoju, o nuo 1966 m. docen tu. 1968 m. Kauno medicinos instituto Mokslinėje taryboje apgynė daktaro disertaciją. 1971 m. suteiktas profesoriaus var das. 1956 — 1960 m. m. dirbo ant raeilėse pareigose LTSR TMEB daiktinių įrodymų laboratorijos vedėiu. o 1960 —1963 m. m. tanato’oginio skyriaus vedėju. Nuo 1961 m. vadovauja teismo medicinos kursui. Dirbo VVU medicinos fakulteto prodekanu.
1977 m. konkurso keliu išrenkarnas medicinos fakulteto Datologijos ir teismo medicinos ka tedros vedėju. Šiose pareigose dirbo iki mirties. J. Markulis pa. sireiškė kaip puikus lektorius mąstantis pedagogas. aukštos kvalifikacijos specialistas ir mokslo darbuotojas. Prof. J. Markulis tyrinėjo Vil niaus Domininkonų bažnyčioje esančius mumifikuotus palaikus, Kristijono Donelaičio palaikus Tolminkiemyje ir kt. Valstybi nės komisijos sudėtyje tyrinėjo fašizmo aukų masinių žudynių vietas. J. Markulis dalyvavo vi suomeninėje ir politinėje veik loje. Jis buvo Vilniaus m. jr VVU „Žinijos“ draugijos komi tetų narys. VVU medicinos fa kulteto tarybos narys, LTSR TEMTI tarybos narys. RTMEB ta rybos narys. LTSR teismo medi kų ir knjminalistų draugi jos val dybos narys. 1975 — 1986 m. m. J. Markulis perskaitė apie 600 paskaitų ir padarė praneši mų įvairiuose respublikos rajo nuose. •
J. Markulis už sėkm<nqa mokslo-pedagoginę ir visuome ninę veiklą apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ordinu (1976). „Už šaunų darbą“ (1970), ir „Darbo veterano“ (1979) me daliais. 1982 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros vei kėjo vardas. Apdovanotas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ženklu „Už puikius pasiekimus gi a r be“ 11979). Socialistinio lenktyniavi mo nugalėtojo“ ženklu (1973), TSRS .Žinijos“ draugijos ženklu „Už aktyvų darbą“ (1979), ,,Už gerą darbą ir aktyvią vlsuome ninę veiklą“ atminimo ženklu pažymint LTSR 25-metj (1965). LTSR Aukščiausios:os Tarybos Prezidiumo garbės raštais, LTSR Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos garbės raštais. LTSR Kultūros ministeri jos garbės raštais, TSRS ir LTSR „žinijos“ draugijos prezidiumo garbės raštais VVU garbės raš tais. Šviesus prof. J. Markulio at minimas ilgai išliks visų jj paži nojusių Širdyse. BENDRADARBIAI
-A DEPUTATĖS NUOMONĖ
j
i
Juozas MARKULIS
1 susitikimą su rinkėjais sku bėjau su baime - tiesiog neži nojau ką aš galiu jiems pasaky ti. Geidžiau kad jie nesusirink tų (o taip būna retkarčiais) o kartu ir bijojau to. Žinojau kad susitikimas bus TF. bet kur konkrečiai? Ibėgau i fakultetą. skubiai peržvelgiau skelbimų lentą. Skelbimo nebuvo . . Tuompt pagalvojau gal skelbimas bus pakabintas JK Bet ir ten jo neradau. Teko skambinti i Centrinius rūmus. Deputatai prieina prie audito rijos. Čia pat, prie durų, keli vaikinai dar galvoja ar eiti i • idų ar išeiti visai. TF partinio komiteto sekretorius kviečia vi sus i auditoriją. Abejingi veidai sutinka depu tatus šiandien rinkėjų daugiau, negu buvo tą saulėta birželio dieną kai atėjau i susitikimą dar Prieš rinkimus. Sekretorius pristato svečius: Norkus — LTSR komunalinio ūkio minis.m, pavaduotojas K.
nei 1 mln gyventojų Tokių miestų TSRS yra daugiau nei 20. Pasiūlyta Vilniuje turėti greitaii traukini kelią šiam traukiniui įrengti taip, kad vėliau jis galė tu būti panaudojamas metro statvbai. Tai reikalaus didelių kapitaliniu įdėjimų.
LLKJS Vilniaus m komiteto pirmasis sekretorius K. Kamble vičius stengėsi papasakoti apie tas opias problemas, kurios iški lo mūsų jaunimui dabartiniu metu. Pirmiausia buvo kalbėta apie jaunimo gyvenamųjų kompleksų kūrimąsi. Naujakurius greitai priims Sudervėlės gatvėje jauni mo pastatytas namas. Pirmame aukšte naujakuriai ruošiasi įsi rengti vaikų žaidimo kambarius, poilsio buitinio aptarnavimo ir kt patalpas. Be to, ruošiamasi turėti savo videokanalą kuriuo poilsio dienomis trTs valandas bus transliuojama programa vai kams šeimininkėms ir meninis filmai
tus tenka varu varyti I susitiki mus. - Tai gimė ne šiandien. Jau nimui svetimas diktatas ir griež ta tvarka. O ar naudingas tas ar kitas renginys priklauso nuo paties žmogaus. Aš manau kitaip. Pirmiausia susitikime dalyvavę studentai deputatus matė Pirmą karta 0 taip atsitinka todėl kad nevisai tobulai organizuojama rinkiminė kampanija Antra vargu ar atė ’es deputatas turi teise atsiskai tinėdamas prieš rinkėjus kalbėti apie darbus kuriuos nuveikė Taryba ar nuolatinė komisija Tik tuomet kai deputatas atsis kaitys už asmeniškai nuveiktus darbus rinkėjas patikės io bėilmu spręsti vieną ar kita ii dominanti klausimą. Auditorija nuobodžiavo: vieni skaitė kiti rašė treti šiaip kuo nors užsiėmė Užjaučiau č'3 esančius studentus. . . Gražu kai i susitikimą ateina Ikhli žm-Hiės Bet ar nv 1
PAKALBĖKIM APIE SAVO PROBLEMAS Ka:nble\ i< uis LLKJS Vilniaus i miesto komitete pirmasis sekle 1 torius R Venckute FIIF do cente A. Liužinaitė EKFF II j k studentė ir aš. Pirmiausia kalba C. Norkus, j Jis pasakoja apie gavo nuola tinės komisijos veiklą iškilusias problemas Nušviečia kokios I eko’oginės problemos dabar la i blausiai spręstinos mūsų res publikoje. kaip organizuojame Į gamtos apsaugą. Vėliau studentams iškilo klau simų: Ar- neplanuojama nugriauti ; senų namų kurie gadina kranį tinės vaizdą nuo VPI iki naujojo j tilto? — Pastaruoju metu labai oabI logėib aprūpinimas statybinėmis ■ medžiagomis ypač cementu mei diena, be to iki 2000-ųjų metu ' reikia aprūpinti butais visas šei ' mas. Ryšium su tuo išleistas jsa| kymas ne avarinių namų neg' riauti. - Ar važinės troleibusai Sau j lėtekio alėja? — Iškyla didelės problemos. , įsigyjant troleibusus. Šiuo metu j nurašyti reikia apie 400/„ trolei , busu o nauji kainuoja 63 tūkst J rublių kiekvienas. Be to šitos j transporto priemonės perkamos ! užsienyje. Taip jau priimta kad i troleibusų maršrutus stengiama j si pirmiausia nutiesti i tuos gyi venamuosius rajonus. kur gy vena vyresni žmonės. Kokios galimybės mūsų : mieste pastatyti metropoliteną? Metro galima statyti tuo! mei kai mieste gyvena daugiau
JGK atiduotas rek<»risii uoii namas Bokšto gatvėje. kiti na mai. Svarbus ir jaunųjų mokslinės* kūrybinės veiklos klausimas. Praktika parodė jog. organizuo jant jaunųjų specialistų koope ratyvą galima turėti abipusę naudą. Elementarus pavyzdys: jaunieji architektai per keletą sa vaičių laisv u nuo tiesioginio dar bo laiku paruošė stambų projek tą. šiaip šio projekto būtu tekę laukti gal net metus. Labai opi kavinių problema. Nesutampa prekybininkų ir kai vinių lankytojų interesai. įėji mas i kavinę kainuoja apie 4 rub Vargu ar studentas, profe sinės technikos mokyklos moks leivis turi galimybę eiti i tokią kavinę. Teisininkai nutarė pasiteirauti kur galima būtų įsigyti baldus iu kavinei. - Pagal paruoštą projektą greitai ir gerai atlikti užsakymą galėtu Plungės ..Minijos“ baldų kombinatas. Sekretorius prisiminė ir kavi ne „Gaudeamus“. Jis pasakė jog šiuo metu įrengiant kavine la bai trūksta entuziazmo. Anks čiau — buvo entuziazmas bet trūko pinigų. LLKJS Vilniaus miesto komitetas suteikė Univer sitetui 10 tūkst. rub paskolą dvejiems metams TF partinio komiteto sek retortas A. Čepas iškėlė klau simą — kodėl šiuo laikotarpiu, kai klesti studentų savivalda ir demokratija, visuomeninės orga nizacijos susiduria su renginių organizavimo problema. Studen
rian būtų jei tokiuose susitiki muose kalbėtume apie tas m<>b lemas kurios šiandien labiau šiai domina konkretu kolektyvą Ekologija. JGK, architektu klubas — gerai. Bet mes čia pat tu rim savo problemų. Kaip Pa; greitinti kavinės .,Gaudeamus įrengimą kokios gyveninio u buities sąlygos bendrabučiuose kaip sureguliuoti transporto m dėjimą, kad sugaištumėme nr> žiau laiko, kaip įrengti studentu miestelyje daugiau tarpmiestinio pasikalbėjimo telefonų-automatu ir dar daug kitų problemų. Renginys nebuvo plačiai išrėk lamuotas Vėliau pastebėjau iOk-' skelbimas apie susitikimą sb deputatais buvo pakabintas 9nrie dekanato. Ar- ne geriau lo šiame susitikime būtų dalyvavę visu fakultetų studentai o kar tu ir Universiteto tarnautoja' dėstytojai. Šiame susitikime deputatai re aliu priesakų negavo -- gal stu dentai netikėjo. jog deputatai gali nors iš dalies padėti jiems spręsti problemas, o gal pama nė kad kalbėti tokiam dideliam būriui neveria? Nežinau. Tačiau kitą dieną budėdama Universiteto komjaunimo komy tete įsitikinau, kad tikėjimas iotr deputatas gali padėti ne vi sai prarastas. „Tarybinio stu dento“ dėka susižinoję priėmimo valandas atėjo rinkėjai su kon krečiais ir. manyčiau, spręsti nais klausimais
Regina SINICAITĖ MF studentė. Vilniaus mLDT deputate
3 Tarybinis studentas
i
salė. Kažkuriame ; Tuštėja) J kampe virptelėjo ir nutilo jstriakordas. Trinkteli neatsar 9?s užkliudytas mikrofonas, 1 giai . Nuaidi keli ištarti žodžiai. Dis< koteka baigėsi... Tik kažkur vi girdėtos duje vis dar dunksi '! muzikos atgarsiai.
.Amicus". „Studentų avan, gardo kolektyvas, mėgsta naujo ves. Daugelis kolegų nesupran' ta jų programos, o kiti stebisi ir pavydi originalumo, pavydi, ( jog sugeba sukurti tokius ele ' mentus, kurie kitiems net j 'galvą nešauna", — pasakoja (Lietuvos mokslinio-metodinio (kultūros centro vyr. mokslinis bendradarbis Edmundas Žalpys. Šoka, linksminasi jaunimas, tik ( va, bėda, kad studentų čia ne( matyti. „Netiesa, — sako kultu ( ros klubo pirmininkas Rimas Ališauskas, — studentų čia atei. ! r>a nemaža — arti pusės, tik jie ■ iyg ištirpsta toje minioje". Taigi, I ^tirpsta, o gal pamėginus pada ryti, taip, kad neištirptų? Univer sileto tarybos posėdžio, įvykusio 1987 m. lapkričio 24 d., nutarime yra eilutė: „...kelti diskotekos prestižą tarp Universiteto stu dentų..." Tai kas nutiko, kad po šitiekos diskotekos gyvavimo metų reikia kelti jos prestižą?
Pasirodo, jog mūsų kultūros klubas atsidūrė lyg tarp dviejų ugnių: viena — Universitetas, ku; riame reiškiamas nepasitenkini mas, jog diskotekoje daug ne Į studentų, antroji — Vilniaus miesto Lenino rajono kultūros ir ■■
sius galėtume pasikviesti kokį ansamblį, atsibosta juk žmonėms „negyva" muzika" — svajoja. Tačiau, kaip įsibėgėjus, j mū SiauliuoKetvirtus metus ro sieną. . . se vyksta respublikiniai diskoteLaikosi diskoteka entuzi kų programų festivaliai „Nuo šeštadienio iki šeštadienio". Vi- azmu (tik keista iš kur jo ši Kad ir Šiaulių fes suomet juose dalyvauja ir tiek imasi?). „Amicus". 5jmet jie — (esti- fivalis — apgynė gerą Univer valio diplomantai. Na, o Arnui siteto vardą, susilaukė populia vienbalsiai paskirtas Lietuvos rūmo, o... O kas iš to — „ne naujos mokslinio-metodinio kultūros pasikabinom nė vienos Kam to reikėjo — centro prizas, kaip geriausiam lempos". diskotekų vedančiajam. Taip svarsto vyrai. Gal frk „garbė". pat jis pakviestas vesti dvi pro Taip dešimt žmonių ir dar ke ,Diskotekų letas prijaučiančių velka visą gramas jaunimui — „L ritmai" Kauno halėje ir „Lin- naštą. Tiesa, yra dar adminis sporto tracija, kuri priklauso kultūros kime pašokti" Vilniaus; klubui, dirbanti taip, kaip jai rūmuose. patinka: nori bilietus parduoda Taip, nedaugelis tai žino, na, nuo 20 nuo 20.30. vai., nori kad o jeigu dar pridėjus, „Kaip jūs manot, ar tai mūsų programa pavadinta „2mogus — naudai?“ — klausia Algis, savo laimės kalvis", pobūdis O prisiminus vasarą, net silp — jumoristinė pramoginė, tema — žmogaus klaidžiojimas misti na darosi, Vyrai sutiko, jog kos pasaulyje, beieškant savo tris mėnesius jie nedarys Hfengilaimės, na, o tikslas — parodyti nių, o po to, prasidėjus moks žiūrovams kame yra gyvenimo šventei, prireikė esmė, — visai neblogai išeina. O leivių dainų gal pabandžius užsiimti reklama, valgyklos, po to buvo „Baltike", gal ji turėtų sudominti studen o dar po to stojamieji egzami tus — vis tik diplomantai, šlovė, nai — padarė auditoriją. Visos pripažinimas visoje Lietuvoje, svajonės įsirengti stacionarinę tik ne Universitete. sceną, pakeisti apšvietimą nuėjo — Neverta, — susiraukia Algis Mikulėnas — diskotekos vadovas perniek. O salėje telpa apie organizaciniams reikalams („pas 1000 žmonių, ką galima būtų pa mus dvivaldystė" — juokauja daryti, tokia plati dirva kūrybai Arnas.). — Reklama mums vi ir išmonei. suomet blogai baigiasi... Bandėm savo viltis de „Paskutines vieną kartę pamėginai „išmesti“ mažą reklamėlę. Kai sugriuvo dame j Rimą (R. Ališauskas —
tymo. Jie jau žino, išgirs ir vis tik ateina, tai jiems patinka."
( i
O Z Uj (Z)
K'r* 1 I
□ O. < Z <
O <z>
UJ > K/)
Q Gintaro
Kudabos nuotr.
sporto komplekso vadovai, ku virš tūkstančio žmonių, — vos iš rie norėtų, jog studentai ne tik atlaikėm spaudimą, langus O likom, žinoma, kalti patys linksmintųsi, bet ir auklėtų daužė. jaunąją kartą — VPTM ir vidu mes. rinių mokyklų moksleivius. „Prapuolė studentų susižavė „..tiesą sakant, aš irgi ne jimas diskotekomis ir jos dabar labai norėčiau, jog aplink mane jau praeitas etapas. Nors aš sukiotųsi vaikai", — sako VISI taip nemanau. O studentai nori diskotekos „Studija" vadovas jau kažko kito, naujo, dar nema Artūras Vilčinskas. Jo tiesa, pa tyto". O iš kur tos naujovės? Kaip prastai studentai neieško dide. ir visąlaik tokiais atvejais girdisi lės kompanijos, na o „žalias jau „nėra lėš „palaukit nimas" i" tik ’krūvoje pasijunta ga truputį". jeigu prisimirr Na, lia. Ir galbūt1 todėl vyresnieji sim, jog visa salės įranga jau suka į „Visytę". Be to, čia yra penkeri metai tarnauja diskote staliukai, gali išgerti puodelį kininkams, gal ir ne visai linNe ksma bus. „O septyniasdešimt kavos, suvalgyti sumuštinį, paslaptis, kad vyresniesiems procentų aparatūros priklauso nelabai jau norisi sienas rams. šitam žmogui", — ir Arnas paro *y?i. „Neturiu aš tvirtos nuos do į Algį, šis tik liūdnai šypteli. latos muzikai, — sako Artūras, Sakysite, panašios problemos — „leidžiam" tokią, kokia patin iškyla visiems diskotekininkų ko ka lankytojams. O „Arnikai" turi lektyvams. Taip, be abejo, tiesa, savo pakraipą — orientuojasi į tačiau užuot užsiėmę kūryba naujausią, avangardistinę. Pa jie turi sukti galvą, kaip čia prastai tokia muzika tesudomi. kur laiku vinį įkalus, kad ne na vaikus, vyresni mėgsta me būtų liūdnų pasekmių. O dis iodingumą. Tokia muzika gali koteka — pagrindinis kultūros žavėtis tik atskiri žmonės, o ne klubo pajamų šaltinis, sugebam *1®, kurie susirenka į diskote ti per vieną vakarą uždirbti kas". O „Amicus" meno va 300—500 rublių. Už tokius pini dovas Arnas Klivečka sako: „Ma- gus ne tik kokią naują lempą n,u. kad būtina ne tik „leisti" mu- pakabinti galima. Deja... Užsimi 2|ką, bet ir formuoti jaunimo supra ūkiskaifą, vaikinai timą apie ją, o ir repertuaras nus apie *uri būti kuo įvairesnis. Visi tik nostalgiškai atsidūsta, girdi, mėlynas mes žinom, koks mokyklose, ypač „ne tau, Martynai, rajonų, muzikinis auklėjimas, dangus ". ai dar viena .iš priežasčių to, Norime, kad būtų kad studentai neateina pas mus. „įdomumas" no ° juk dauguma jų iš rajonų. tas Muzikę reikia mokėti klausyti. mažai kainuoja. Vaikinai nusi ’r vis tik mes didžiuojamės teikę optimistiškai. Juk nedauge, u°. jog turime savo veidą, ir lis gali pasigirti, jog jų salėje Propaguojame būtent naująją koncertavo bene populiariausi dangę. Be to, kiekvieną vaka Lietuvos ansambliai — „Antis", r4 ®š matau apie du šimtus žmo- „Kardiofonas". „Būtų puiku, jei n'M> kuriuos jau pažįstu iš ma gu bent kartą per du mene
pirmininkas, VU kultūros klubo — Red.) Gal jis mums padės? Ankstesniems kultūros klubo va dovams buvo nusispjauti į mus". prie klausimo, Vėl grįžtam kodėl gi tie studentai neina i šią diskoteką? Diskotekininkai įsitikinę, jog reikia sau „užsiau ginti" publiką: „Tie, kurie pas mus ateina — nėra blogi. Ateis laikas, kada jie bus studentai ir jau tada lankysis čia, kaip pilnateisiai šeimininkai". Taip, toji, anksčiau „užaugintoji" karta, jau baigė Universitetą — išsilakstė kas sau: vedė, išvažia vo, susirado naujas laisvalaikio praleidimo formas. „Kodėl neina? Pati salės jran ga ne diskotekinė, — sako E. Žalpys, šiaipjau kompetentingas šiuose reikaluose, — Grindys cementinės. Kai žmonės šoka, kyla dulkės. cementas dyla, Akivaizdus pavojus sveikatai. Ne patinka studentams ir tai, kad susirenka daug moksleivių. Gal reikėtų pradėti rengti atskirus — specializuotus vakarus. Be to, ir patys diskotekininkai įdomias ir originalias programas retai ren gia. O juk užsienyje tuo ge resnė diskoteka, kuo joje dau giau „gyvos" muzikos". Na, dėl atskirų — specializuotų vakarų — jau galvojama, ir tikriausiai jie bus rengiami, o kai dėl „gyvos" muzikos — čia jau rei kia susimąstyti. Juolab, kad „Amicus" prestižas, tai kartu ir mūsų pačių prestižas.
Aušrinė PEClORAITĖ
Skelbimai T VU KULTŪROS KLUBAS infor muoj'a, kad gruodžio 22 d. (ant radienj) 20 vai. JK 1 aud. Įvyks susitikimas su muzikologu Liu du Salteniu. Kalbėsimės apie šiuolaikinę populiariąją lietuvių muziką.
MEDIKAI kviečia Į studentų mokslinę konferenciją „Studentų -veikata" — gruodžio 21 d. 18 vai. MF Didžiojoje aud. Temos: „Emocinis tonas ir jo jtaka stu dentų protiniam darbingumui", , SSB aprūpinimas kai kuriais vi taminais", „Alkoholio ir vaistų sąveika", Kontracepcinių priemo nių vartojimas tarp studenčių" ir kt.
KULTŪROS ISTORIJA, PAMINKLAI IR MES Jau tapo gražia tradicila kad Universiteto paminklosauginių kams VPF paminklosaugos sky riaus baigimo diplomai įteikia ml iškilmingoje aplinkoje VVU mokslo muziejuje, skamba var gonų muzika (vargonavo Vaši llauskas. anksčiau G Kviklys), muzikologas vienintelės Tarybų Są|ungo|e vargonų restauravi mo dirbtuvės kūrėjas Ir vadovas Rimantas Gučas supažindina klausytolus su šiais sudėtingais muzikos Instrumentais techni kos paminklais praplėsdamas klausytolų akirati. Išryškinamos mūsų visuomenininku galimybės prisidedant prie šios rūšies kul turinio palikimo globos. Sis Iš kilmingas vakaras kartu tampa ir nauiuių dveių mokslo metų užsiėmimu pradžia Paminklų apsaugos skvrlus pradėlo savo veiklą nuo 1979 m pabaigos perorganizavus Istorilos skyrių kurio dėstytoiai ir studentai įnešė reikšminga Indė Ii rengiant Universiteto 400 m ubil'elaus švente.
Paminklosaugos skyriaus užsi ėmimus organizuodavome taip, kad anie Lietuvos archeologllos istorilos architektūros urbanis tikos dailės paminklus papasa kotų, su jų tyrimo, restauravi mo. apsaugos problemomis su pažindintų respublikos mokslo ištaigų specialistai. Kartais užsi ėmimą organizuodavome kaip problemini diskusini pasitarimą dalyvaujant tyrimo-proiektavlmo ištaigu įvairiu specialybių dar buotoiams Ir žinoma. studen tams (pav. piliakalnių apsaugos stiprinimo darbu klausimais). Pa skaitąs papildo Išvykos I atski rus tiriamus restauruolamus objektus Vilniuje bei toliau Su rengėme Išvykas-praktlką po Rytu Lietuvą Nacionalinio parko regioną Panevėžio. Vilkaviškio talonus Ir Kaliningrado sritį K Donelaičio takais, panemunlais žemiau Kauno, po Vilniaus Šiaulių talonus ir kt. Praktikoje - talkole Šiaulių ralone pernai rudeni nradėlome naufą veiklos bara Bendradarbiaudami su Šiaulių rajono vyr. metodininke kultūros apsaugai J. Jakubausk'ene .Aušros" muzlelaus kultū ros paminklų apsaugos ir meto dikos skyriaus vyr bendradar biu H Olišausku patikslinome Ir oažymėlome žymiausiu archeo loginių istorinių oamlnklų-nllla kajnių Išorinės paminklinės te Bubiai Luporitorilos ribas Jurtfaičiai ir nys Normančlal kt.) — tai labai svarbus paminklų apsaugos darbo baras, tespub'ikoie dar mažai dirbama šia linkme. Šią veikla tesime ir kituose regionuose Kai kurie studentai (be mokv mo procese numatytu archeolo glnių kursų, praktikui paminklų tema rašo kursinius diplominius
darbus skaito pranešimus moks linėse konferencijose. Tiriamos Istorikų memorialinės vietos, kaupiama medžiaga apie kai ku riuos žymiausius paminklus. Su telktas dėmesys ir i Lietuvos Metriką — reikšmingą LDK is torijos kultūros šaltini palaips nlul nurašomas didžiulės 7-os užrašymų knygos tekstas (I Vėbraitė Ir kt). išryškintas S. Daukanto indėlis tiriant Lietuvos Metriką (R Songallaitė) šių me tu VVU SMD mokslinėje konfe rencilole mūsų paminklosaugos sekcijos darbe pirma kartą iš girdome ir kitų aukštuių mo kyklų studentu pranešimus (pranešimus apie liaudies archi tektūros tyrimus interjeru oroiektus-rekonstrukcilas skaitė VISI architektūros fakulteto. Dat lės Instituto taikomosios dailės fakulteto studentai) Ėmėmės šefuoti istoriku ka pus Po konferencijos kolektv vlai tylos minute. gėlėmis pa gerbiame lų atminima. skyrių Paminklosaugos baigusiell ne tik pranleč'a savo akirati Dalis tlesiogiai l dirba moksHnj-tirlamall apsau gos darbą Mokslų _________ Akademllos Kultūros ministerijos sistemose o Dastaruoju metu ■ ■ iniciatyviai. kūrybiškai pasireiškia Jaunimo Daminklosaugos vilniečiu Tai kos" klubu ir kitoie veikloie. Matyt tikslinga būtu glaudžiau sulungtl mūsų skyriaus teorinio oarengimo ir Jaunimo pamink losaugos klubo talkų patirti
šiais metais, mums rekomen davus šešiems geriausiai pusi rengusiems VVU paminklosau gos skyriaus absolventams Lie tuvos TSR Kultūros mlnlsteriia suteikė nemažus igaliolimus duodančius visuomeninio kultū ros paminklu apsaugos Inspekto riaus pažvmėllmus. Nuo šių metų reorganizuota me skyriaus darbą — kultūros istorijos linkme. Teorinė se paskaitose apžvelgsime Lietuvos materialinės ir dvasi nės kultūros raidą nuo pačiu se niausiu laiku išryškinsime Pa grindinius kultūros raidos eta pus tuos lėmusias aplinkybes Per atitinkamų epochų pamink lus iu tyrimą, restauravimą. Pilnos Lietuvos kultūros istorllos sintezės dar neturime. Mū sų kviečiami specialistai gal būt ir pačiu studentų pranešimai turėtu bent iš dalies užpildyti šia spragą Šis naujas dvimeti nls ciklas būtų svarbus turti nant mūsų akirati, moksiine-me musų lodinę prasme stiprinantt mokslo, pozlcllas pilietiškumo, nacionalinės kultūros ir paminki losaugos baruose.
Doc. Romas BATORA
<o z < < H uo
O >N □
< Vartai |au buvo lakinami, kai p.įskaitos metu užmigęs ai-ibtnlu Darius. . .
4 Tarybinis studentas
KOKIOS GRANDIES TRŪKSTA GRANDINĖJE? {atkelta ii 2 psl.J Nr. 14 iš trijų aukštų dingo ką tik pakabintos naujos užuolaidos, 18 bendrabutyje pavogti veid rodžiai, 12 bendrabutyje išlaužy tos durų spynos ir t. t." Reikšdami pretenzijas (ir kas keisčiausia, garsiail) dėl tokių dalykų, kasame duobę patys sau. ame pačiame pranešime aiškiai pasakyta, kad tokie laktai stab do bet kokius gerus norus — iš tiesų, kaip paskui jtikinti rekto ratą, kad reikalingos naujos užuolaidos, sportinis inventorius, muzikos aparatūra? Tam, kad vėl kas nors jas nusikabintų sau arba sugad'ntų ar sulaužytų? Garsiai ap'e tai kalbėti būtų pa tartina tada, kai tokie atvejai bū tų išimtinai reti ir todėl skaus mingi ar bent nemalonūs, o ne dabar, kai šitai yra kasdienybė ir vos... ne įprotis. Tur u galvo je ne tai, kad tokius faktus rei kia nutylėti ar užglaistyti. Tie siog man atrodo, kad tai at spindi ir mūsų pačių požiūrj j savo antruosius namus, kurių apa tinius marškinius verčiame j vir šų. Švelniai tariant, patiems rei kėtų būti kur kas nepakantesniems tokiems dalykams kad pietis, leidžiąs sau prabangą nu sikabini' ,,bendras" užuolaidas,
jaustųsi esąs ne toks kaip visi ar bent jau bijotų. Stebina ir tai, kad j talkas ir susirinkimus, kur kaip tik ir tu rėtų būti sprendžiami tokie klau simai, iš viso bendrabučio susi renka vos per penkiolika žmo nių, ir tie patys suvaryti per au kštus einančios komendantės 3-oji dalis apie dirbančius ir dirbsiančius bendrabutyje studen tus. Dirbantis studentas, pasak bendrabučio Nr. 10 komendanto A. Vedricko, visų pirma suinte resuotas atlyginimu. Tai tiesa, nes jei negali ar nenori Ijsti tė vų kišenėn, esi priverstas suktis. Tik štai kas svarbu: ar bendra butis — rinkama vieta studentui dirbti ir ar jo darbu patenkinti komedantai. | antrąjį klausimą, išklausiusi daugumos nuomonę, drįstu atsakyti neigiamai. Pa prastai reikalingas žmogus, galin tis būti darbe visą dieną (turiu omenyje budėtojus, remontinin kus). O studentai atleidžiami nuo darbo sesijų metu. Patys — tik u — budėtojo darbu būtų pa tenkinti, bet ar bus patenkintas komendantas kai dėl mokslo ne sklandumų ar šiaip reikalų būsi priverstas išsiprašyti. Kartą, kitą... Esu linkusi su komendantais sutikti, nors į drbantj studentą
žiūriu su pagarba. Tik, manau, jei bendra komendantų nuomo nė yra tokia, prieš skiriant eta tus studentams, reikėtų dar kar tą aptarti viską su komendan tais. Tuo labiau, kad gali būti ir puikių išimčių. Ir dar: susirgus bendrabučio Nr. 10 budėtojai, komendantas A. Vedrickas kalbino studentus. Ateikit, padirbėkit laikinai. Ne atsirado nė vieno norinčio. Pa našiai pernai atsitiko ir bendra butyje Nr. 14. Ne kartą rašyta ir dar bus ra šoma apie problemas mūsų ben drabučiuose, bet po „apvaliojo stalo", paaiškėjo štai kas: tie siog nėra tokio, koks turėtų bū ti, ryšio pirmiausia pačių bend rabučio gyventojų su komendan tais. ne itin glaudūs komendan tų ryšiai su studentų profsąjun gos komitetu ar net pačia bui tine komisija, jei į pranešimus prasibrauna gruboko^ klaidos. Kažkiek esame kalti ir mes, re dakcija, rašydami daugiausia remdamiesi popieriumi. Reikėjo nueiti j bendrabučius, kalbinti ne tik gyventojus, bet pasidomėti ir komendantų nuomone. Reikėjo ir tebereikia, todėl kad vien tik kalbant ir rašant nė viena prob lema neišsispręs. Renita PETRAITYTE
CauCunės juostos
O R A I
|
| '
|
★ ATSARGIAI: GRĖSMINGA SITUACIJA
Pauliaus LILEIKIO pieš. STUDENTlSKOS NUOTRUPOS Filosofas studentams pasakoja l apie Sokratą: — Gyvenimo pabaigoje jis pa sakė: aš žinau, kad nieko neži nau. .. Studentas: — Įžymybėms viskas galima. Pamėginčiau aš taip per egzami ną. — O aš retkarčiais galvoju. . . — Nieko, Petrai, tai tau pra eis. '— Profesoriaul Kaip laikysim Įskaitą? Raštu ar žodžiu? — Raštu, nes su jumis sunku susikalbėti. Profesorius per literatūros isto rijos egzaminą: — Ką Bellnskis rašė laiške Go goliui? — Svetimų laiškų neskaitau. Talkoje agronomas klausia stu dentą: — Kodėl išrovei kukurūzą? — Todėl, kad jis nepajėgia kovoti su piktžolėmis. — Ką gali pasakyti apie stu dijas? — Viskas gerai! Tad ats>budo Darius ir išėjo i koridorių. — Na, o ko trūksta, kad būtų „T. S." Informacija: labai gerai? Po musų publikacijos nežinoma būtybė suaktyvėjo: — Pinigų. 1S87 metų gruodžio U-tos vakare ji puolė skubantį Darių Rim — Tai nežinodamas išlaikei? vydą, ir, pasak jo, norėjo jam Įkąsti. Dariui pavyko pabėgti, — Suvaidinau žinant}. "ai o toliau tęstis negali! — Ir pasisekė? Kviečiame visus turinčius nors krisleli pareigos ir jumoro jaus — Kur nepasiseks, jei aš lan me rinktis š. m. gruodžio 21 dieną 12.45. Sarbievijaus kieme prie knygyno. kiau teatrinę studiją. „T. S." redakcija laukia jūsų pagalbos! Parinko doc. Anzelmas Gintaro KUDABOS nuotr. KATKUS ,
I
Kai esi beveik baigta kepti me teorologė, visai neatsitiktinai imi domėtis, kaip mūsų senoliai orus spėjo. Jtic ne paslaptis, kad mokslo vyrai suka, suka galvas, bet. . . Šiemet, kraštotyrininkų ramuvos ekspedicijos Sintautuo se metu vaikštinėjant po Ver šių kaimą, ne vienoj sodyboj patarė: „Eik, vaikeli, pas Dau gėlą -tastai viską žino". Vis ką tai viską. Nuėjau. Moder niam mūriuke pasitinka nedidu kas, liesas seneliukas. Šiandien nedaug klausinėtojų turėjęs — tik du /iki pietų!/, dar nepa vargęs. Nereikia didelės ižangos, aiškinimo, iš kur, dėl ko. Vienin telis klausimas — ko? Mat vie ni pasakų prašę, kiti apie parti zanus teiravęsi. „Prisiminkit, dė duk, pagal ką anksčiau orus žmonės spėdavo." „A, orus!" Dar nespėji užrašų išsiimi, o jau pasipila greitakalbe kaip iš prairusio maišo: „Jei saulė pagadlyval lenda j žemę — geras oras bus. Jei pagada ir akmuo koks didesnis pavėny šlampa — an lytaus. Jei anksti rytą lyja, tai paliaus, ne lis visa dieną, mat ankstyvas svečias niekad nenakvoja. Ant vienos kojos antys stovi Ir su snapu plunksnas šiurena — prieš šaltj. Varnos žiemą tupi medžių viršūnėse ir žiemių kampan žiū ri — prieš šaltj. Rupšos /-rupū žės/ prieš lytų kvarkia po pa matu. Katė draskosi prieš šaltj". Griūva visa griežta klausinėjimo metodika, šuniop eina anke ta, paklausti nieko nespėji. Vie nintelė svajonė — spėti viską užsirašyti. O dar šalia stovi se nuko dukra ir primena: „dar apie vištas, tėtuk, sakydavai, dar bitės kažką rodo. . ." Netyčia pastebi, kad aplink stalą vis daugėja žmonių, kurie jau beveik nekantriai žvilgėto i a i mane, i senuką, bet šis tik numoja ranka ir beria toliau: „Jei prieš Sv. Jurgį /IV.23/ varlės kvarkia, tai po Jurgių iš ledo nelškiš galvos /-dar šals / Koks bus kovo mėnuo, tokia ir vasara: jei tas bradas, tai ir vasara — brudas. Tik po geros valandos prireikia žvilgtelti į anketą: gal netyčia ką pamiršai? Ir dar tik po va landos paaiškėja, kad šiandien Juozui Daugėlai sukanka 90 metų, o tas pulkas žmonių kie-
me, aplink stalą — tai jo graži šeimyna, suvažiavusi pasveikin ti tėčio, senelio, prosenelio. Net žiopteliu: gyvumo ir atmin ties senukui galėčiau pavydė ti ne vien aš. . . Ir nė vieno jis /net per savo gimtadienį/ neiš prašė — svetingai priėmė, ma loniai pasakojo sociologams, istorikams, kalbininkams, tautosa kininkams, etnografams. . . Nesugebėjau senukui nieko skambaus, reikšmingo palinkėti. Nes tiek grožio jame; jis pats — skambėjimas ir reikšmė. Paskutinę ekspedicijos dieną jau nesinori belstis toli, tad vaikštinėji po „savo kiemą Sintautus. Nesiseka. Prie vieno namo pamačius ravinčią močiu tę, kyla mintis dar sykį paban dyti laimę. Močiutė atkelia man drai uždarytus vartelius ir iš karto guodžiasi, kad vakar buvo atėję tokios dvi malonios mer gaitės, taip gražiai ją kalbinę, klausinėję. Ji net užsimiršusi, niekuo nepavaišinusi ir todėl visą naktį buvo negera. Kad taip dar ateitų tos mergaitės. Kas gi, sako, jus ten sužiūrės, kas jumis pasirūpins, kai mamų šalia nėr. Ir, spyriojimosi nepai sydama, vedasi trobon, sodina, vaišina, kalbina, nejučia prisi mena savo gražiausias dienas . Tu net užsimiršti, bet močiutė staiga susigriebia ir taria: „tu gi, vaikeli, ne mano pasakų klausytis atėjai." Ir sužinai, kad „Perkūnija jei pirmą kartą užperkūnuoja iš šiaurės — bus šal ta vasara ir blogi metai”, kad „garnys/ -gandras/ murzinas prieš lietų", kad „varnos krankščla, siunta prieš blogą orą", o „jei žolė anksti, prieš Sv. Jur gi /LV.23/ kalasi, tai duok kuolu, kad lįstų atgal, nes dar nebus greit pavasario. .." Eini namo, pamatai skruzde les ir tarsi girdi aštuoniasdešimt metės Apolonijos Kuraitienės žodžius: „skruzdėlės lipa j viršų, ant kupsčiukų — prieš lietų. Parbėgus šūkteliu, kad ir vėl bus lietus. Ir iš tiesų ima pilu Ir dar su perkūnija! Tada išira nančiai informuoju: „kai perkunuoja tr plonai tarškuoja — H’ gal lis, Jei storai tarška — tai stos lietus". Tąsyk tarškėjo sto rai. Ir pirma mano oro progno zė Suvalkijoje pasitvirtino. Teresė SERNAUĖ
ĮSIDARBINTI KVIEČIA: Universiteto ŪKIO SKYRIUS. Reikia trijų kiemsargių. Kreip tis į prorektoriaus administraci jos ir ūkio reikalams padėjėją A. Bačiulį (tel. 61 44 58);
ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS (Švietimo 13.) Nuo sausio 1 d. reikia kiemsargio (0,5 etato). Al lyginimas — 37 rubliai, terito rija maža Kreiptis telefonu 61 04'56 į Baužienę.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 850408, išduotą TF studen tui Dariui ČEPUI, laikyti nega luojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830470, išduotą MF studen tei Evai GINTAUTAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841187, išduotą EKFF studen tei Urnai KASIULYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 831542, išduotą EKFF studentei Jolantai JABLONSKYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 8620788. išduotą MaF studentui Vladimirui DOLGOPOLOVUI, lai kyti negaliojančia. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841316, išduotą EKFF stu dentei Astai KAMINSKAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840159, išduotą FilF studen tei Loretai MAČANSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 830503, išduotą MF studen tei Giedrei BERNADISIOTEI lai kyti negaliojančiu.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2704 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHŪ cryAeirr* — opraH napTKOMa, peKTopa-ra, KOMHTe-ra komcomoab, npoijJKOMa opAėHOB TpyaoBoro Kpacnoro įBaMera h ĄpyjKŪu ■apoĄoB BHAbBioccKOt'O yBHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bhashioc. PeAajcrop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom s<3MKe.
Biologijos specialybės I kurso studentai nuoširdžiai užjaučia Alvydą TIRIU dėl mamytės mirties. Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros kolek tyvas nuoširdžiai užjaučia Ze noną VAŠKELĮ mirus tėvui. Polimerų chemijos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjau čia katedros vedėją Leopoldą RADŽIŪNĄ mirus motinai.
Redaktorius A. LIPSTAS