ees rAi’VBii )ir> visų
Salių proletarai,
vienykitesi
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROPSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. gruodžio 16 d. Nr. 39 (1023)
EINA NUO 1950 METŲ
SESIJA ClA PAT
Nebėjome nusimesti už griuvusių darbų naštos, o jau ir gruodis į antrąją pusę pasisuko. Artėja sausis — egzaminų metas. Labiausiai susijaudinę pirmakursiai — ką atneš pirmoji sesija? Džiaugsimės gerais rezulta tais, ar ašarosime ir minsi me dekanatų slenksčius? Žiemas sesija rūpinasi ne tik studentai. Fakultetų deka natai ruošia susirinkimus, ku riuose pirmakursiai instruk tuojami apie Įskaitų ir egza minų tvarką. Toks susirinki mas buvo ir Gamtos fakulte te. Išklausyti jo susirinko vi si, I k. studentai — 61 bio logas, 25 geografai, 35 geo logai. Stojamųjų egzaminų rezultatai rodo, kad šie žmo nės — tikrai gabūs ir turin tys nemažai žinių. Ar išlai kys savo penketukus po se sijos pirmakursiai? Aišku, gali žmogus kartais „nety čia" kokį vieną patenkinamą pažymi gauti, bet jau tik ne visus — toks principas vy rauja Gamtos fakultete. Dau guma fakulteto studentų la bai stengiasi ir mokosi gerai, na, kad ir biologai antrakur siai V. Morkūnas, N. Viekšaitė. Pasitaiko išimčių — pavyzdžiui, S. Skuodis moko si tik patenkinamai, tačiau jis — puikus sportininkas, biologė antrakursė D. Vaitie kūnaitė stojamuosius išlaikė labai gerai, o ,po sesijos ga vo keletą trejetų. Visi žino: pirmakursiams nelengva. Pasikeičia gyveni mo sąlygos ir prie tų naujųjų prisitaikyti reikia. Mokslo metų pradžioje fakulteto pir makursiai atiduodami kurso vadovo globai. Nuo tada ir prasideda įvairūs pokalbiai, paskaitos, savo patarimais •daug padedančios studen-
tams. Ypač domisi savo stu dentais Gamtos fakulteto de kanas doc. R. Tarvydas. Jis dažnai buvoja paskaitose, kalbasi su studentais, žiūri, ar visuomet supranta jie pa skaitas, ką paltys savarankiš kai skaito. Matematikos ir užsienio kalbų dėstytojai pa pildomai dirba su studentais vakarais, rengia įvairias kon sultacijas. Prodekanė doc. I. Sarkmienė pasakojo, kad visuomenės, užsienio kalbų dėstytojai kiekvieną dieną ateina į dekanatą ir infor muoja fakulteto vadovybę apie paskaitų lankymą, apie susidariusius sunkumus. Fa kulteto dėstytojai daug padė ję užsienio kalbų katedroms sudaryti paskaitų tekstus. Labai įdomios ir daug nau dos duoda studijų įvado pa skaitos. Jas skaito specialiai pasiruošę dėstytojai ir įvai rūs svečiai — gydytojai, lektoriai iš ministerijos. Reikalai klostosi lyg ir ne blogai. Studentai lanko pa skaitas, seka užsiėmimus, stengiasi sistemingai dirbti. Nors pasitaiko fakultete ir tokių, kaip IV k. geologai S. Ciujevas, A. Jurevičius, ku rie mano, kad paskaitos — tai niekis, kad gal .Kaip nors prasmuksią per sesiją. Ir vis nepasimoko iš klaidų — daž nokai turi akademinių skolų. Taigi viena blogybės priežas tis pati išlenda kaip yla iš maišo. Tokių studentų elge sys svarstomas ir aptariamas katedrų posėdžiuose, akade minėse grupėse. Paskaitas lankyti ir užsira šinėti svarbiausias mintis — to dar neužtenka. Reikia daug dirbti savarankiškai. Ir čia studentais rūpinasi dėsty tojai bei dekanatas. Kiekvie nai akademinei grupei yra
sudaryti savarankiško darbo planai. Tokia jau nerašyta taisyklė: kiekvieną darbą reikia kontroliuoti, tuo labiau — savarankišką. Koliokviu mai, kontroliniai, teorinių ži nių gynimas prieš praktinius užsiėmimus — tai vis kontro lės formos, beje, labai efek tyvias. Studentai parodo sa vo žinojimo lygį, būna aišku, kas ko nesuprato, kokias pa pildomas paskaitas rengti. Gamtininkų ruošimas skiriasi nuo kitų tuo, kad jie savo objektą turi pamatyti. Todėl visos paskaitos iliustruojamos iškamšomis, kolekcijomis, uolienų pavyzdžiais, skaidrėmis, Paskaitos labai naudingos, jos supažindina studentus su gamtas mokslo naujovėmis, geriausiais moks lininkų darbais. Išklausę pa skaitų, studentai dar papildo mai mokosi, daugiausia savo švarioje, jaukioje skaitykloje. Ji fakultetų skaityklų apžiū roje laimėjo pirmą vietą. Per sesiją yra skiriamos papildo mos auditorijos, kuriose gali ruoštis studentai. Veikia visi muziejai, išdėliojami pavyz džiai ir kolekcijos. Skaityklo se budi prityrę laborantai, kurie teikia studentams įvai rią informaciją. Studentų bendrabučiuose poilsio kam bariai per sesiją irgi virsta skaityklomis. Tas metas jau artėja... Siame pirmaujančia me fakultete tikima, kad žie mos sesija tikrai, nebus blo gesnė už kitas. .. .Baigiau kalbėtis su fa kulteto prodekane doc. I. Sarkinlene ir dekanu doc. R. Tarvydu. Už durų suklego studentai — tikriausiai bai gėsi paskaita, dar viena pa skaita. D. PYPLY! <3 I k. žurnalistė
*
pasitinkame
UNIVERSITETO JUBILIEJŲ * AR MEDIUMO UGNY DEGS MŪSŲ NUODĖMĖS?
* KREPSININKjEMS — „SPORTO" TAURE
* JAUNŲJŲ FOTOMECl-JŲ DARBAI
sesija — mūsų darbo
ataskaita. Juo darbštesni
dabar būsim, tuo lengviau bus sausio mėnesį.
* KAINA 2 KAP.
Gamtos fakulteto auditorijose, laboratorijose, skaityklose — įtempto darbo dienos. Baigiasi metai, artėja egzaminų sesija... Skaitykloje sutikome ir IV k. geologą Vy tautą Ciučelį. Jis komjaunimo biuro narys, fakulteto interklubo pirmininko pavaduoto jas, grupėje irgi tvarko internacionalinį darbą. .Sako, nelengva. .. Bet spėja. Ir mokosi ketvertais, penketais. L. SKIRPSTO nuotr.
VISĄ SAVAITĘ NĖJO I PASKAITAS
NUMERYJE: orbitoje
egzaminų
Ruošiasi ir studentai, ir dėstytojai
ŠIAME
* Sienlaikraščių
Artėja žiemos
Jau įprasta — pirmakur siams reikia iškęsti „fuksų krikštynų" kančias. Ne Išim tis nei matematikai, nei 12 bendrabučio gyventojai, nei... Esi fuksas — reikia įšventinti. IV kurso bibliote kininkei R. Stankūnaitei irgi teko — pirmąkart išrinkta bendrabučio tarybos pirmi ninke!
Po linksmybių — rimtis. Po simbolinių krikštynų lau kia ir tikras išbandymas — egzaminai. Pirmieji aukštojo je mokykloje...
Dabar Universitete vyksta sustiprintos pa skaitų lankymo kontrolės dekada. Papasakosiu, kaip mes savo, Chemijos, fa kultete tokią dekadą bu vom surengę prieš mėne sį ir ką sužinojome. Mokymo auklėjimo ko misijos nariai vaikščiojo į paskaitas, tikrino, kas jų metu miega namie ar sėdi kine, kas nesilaiko drausmės. Komisija gavo ataskaitas ir iš grupių. Kai susumavo rezultatus, vos ne už galvų susiėmė: antro kurso stambiamolekulinių junginių spec. grupė per savaitę pralei do 60 akademinių valan dų, ir visas be pateisina mos priežasties! „Liūto dalį" čia laiko Mečkovskaja — 22 vėjais paleis tos valandos. Trečio kurso 1 grupėje neatsirado nė vieno stu dento, kuris nebūtų nusi kaltęs Universiteto tvar kai. O iš viso grupės są skaitoje — praleistos 35 akademinės valandos. Gamtinių junginių spec. pirmakursiai, išvydę tokią vyresniųjų kolegų „drą-
są", irgi akiplėšiškai šok telėjo — 20 akademinių valandų per savaitę kaip nebūta! Petkevičius (I k.), Nor kus, Staškevičius, Meči kovskaja, Bačiulytė (Ilk.), Vaičekauskas, Melnikovas (III k.), Brazauskas, Paplauskas, Sečinskaitė, Mažolytė (IV k.) buvo su gėdinti ir įspėti Mokymo auklėjimo komisijos po sėdyje. Sako, pažadėję būti drausmingi. Dabarti nė dekada parodys, kas laikosi duoto žodžio. Pasitaikė grupių, kaip III k. gamtinių junginių spec., II k. antroji, kurios pasirinko slėpynių takti ką: „Nesakysim, kaip mes lankom paskaitas, tai ir nebarsi! mūsų...“ Tik nepagalvokit, kad tomis lapkričio dienomis (23—30) fakultetas buvo apytuštis. Visur yra gerų, stropių studentų, jų dau guma. Tokios III ir IV k. stamibiamolekulinių jungi nių spec.. Ik. 1, 2 grupės. Iš jų reikėtų mokytis pa reigingumo. I. VARNAITĖ
Koks šeimininkas, tokie ir...
MUZIEJUJE
ATGYJA PRAEITIS Ne vienas studentas, ypač smalsus pirmakursis, buvo už ėjęs į šv. Jono bažnyčios rūmus ir stebėjosi kruopščiu restauratorių darbu, kuris tęsiasi kelinti metai. Šie rūmai bus pagrindinė Pažangiosios mokslo minties muziejaus bu veinė. Įkurtuvės numatomos Vilniaus Universiteto 400mečio iškilmėms. Mokslo minties muziejaus direktorių, nusipelniusį kul tūros veikėjų V. Žilėną radau bedirbantį Universiteto bib liotekos rankraščių skyriuje ir paprašiau papasakot; apie šį muziejų. < — Mūsų muziejus buvo įsteigtas 1973 m. liepos pirmą ją. Iš pat piimų dienų dirba dviem kryptim: 1) ieško visokeriopos muziejinės medžiagos apie praei ties ir dabarties mokslininkus, mokslo laimėjimus Lietu voje, 2) taip pat tvarko bei vertina rastąją medžiagą, kad ga lima būtų iš jos įrengti Lietuvos mokslo istorijos ekspozi ciją. Mums ypač rūpi perkainoti kai kurias iš praeities paveldėtas vertybes. Nieko dirbtinai nei nužeminant, nei išaukštinant, stengiamasi iš naujo pažiūrėti į mokslinin kus, jų darbus, iškelti tuos, kurie ligšiol dėl įvairių prie žasčių buvo nutylėti, tinkamai neįvertinti arba iš viso dar nebuvo pastebėti, nore tyrė mūsų krašto istoriją, kalbą, tautosaką, gamtą... Lietuvių mokslo istorijos ekspozicija atspindės Lietuvos mokslo kelią nuo jos ištakų, t. y. nuo XV a. vidurio iki šių dienų. Ji bus pradėta įvairia moksline medžiaga apie pirmuosius lietuvius studentus užsienio universitetuose, apie pirmuosius tų laikų mokslo mecenatus ir valstybės vyrus, baigusius aukštąjį mokslą. Čia bus demonstruojami unikalūs eksponatai, kaip antai: pirmoji lietuvio lotynų kalba parašyta ir 1499 m. atspausdinta Gdanske knyga „Agenda" (faksimilė), M. Mažvydo pirmoji lietuviška kny ga — „Katekizmas“ {1547 m.), Jurgio Petkūno medicinos daktaro diplomas, gautas 1556 m. Italijos Ferrari universi tete, pirmieji Lietuvos istorijos veikalai: M. Strijkovskio 1582 m. „Kronika", A. Kojelavičiaus — Vijūko 1656 m. „Lietuvos istorija"; lietuvių raštijos paminklai: M. Dauk šos „Postilė" ir „Katekizmas" .pirmas lietuviškas žody nas, išleistas K. Sirvydo 1629 m. Pirmiesiems mūsų Universiteto auklėtiniams atstovauja K. Sirvydas, M. Lancicijus, M. Smotriokis... Pastarasis pa rašė ir 1619 m. Vievyje išleido pirmąją bažnytinės slavų kalbos gramatiką. Mokslo minties muziejus turi dideles perspektyvas. Nu matoma po kurio laiko kaip atskirą muzejaus skyrių ati daryt; senąją observatoriją. Joje bus parodyti senieji ast ronominiai prietaisai su unikaliu Romsdeno kvadrantu, pa gerbti observatorijas organizatoriai T. Žebrys — Žebraus kas, M. Počobutas, gal atrasime vietos ir šių rūmų fundatorei E. Oginskaitei-Puzlnienei. Čia visko neišsakysi. Be abejonės, mūsų muziejus ateityje turės plėstis. Jo filialai galės įsikurti įvairiuose Universiteto padaliniuose: Pr. Smuglevičiaus salėje, A. Mickevičiaus bute Pilies skg. Fakultetuose galima įkurti atskirus skyrius, sakykim, Gam tos fakultete — mineralogijos ir gamtos, Medicinos fa kultete — žmogaus anatomijos... Sis muziejus praturtins mūsų žinias, padės studen tams studijuoti gimtojo krašto Istoriją. Kalbėjosi I k. žurnalistas R. KANAPIENIS
— Sakykite, kur kabo snūsta! Jau praėjo visas Jūsų fakulteto sienlaik mėnuo, kai šventėme Di džiojo Spalio 60-metį, o raštis? — Nežinau .neteko ma stende „60 spartuoliškų tyti. .. aš dar tik pirmame savaičių — Spalio 60-mečiui" istorikai pasakoja, kurse mokausi... Toks trumputis dialogas kaip ruošiasi sutikti šį ju vyko Filologijos fakulteto biliejų. Konkurse sieninis „Metraštis" visuomeninių organizacijų laikraštėlis kambaryje. Mūsų pašne buvo giriamas už tai, kad kovas — fakulteto profsą „labai jau sąžiningai sten visus fakulteto jungos biuro narys. Išgir giasi dę tokį keistą prmakuTsio džiaugsmus ir bėdas apra (visuomenininko!) paaiš šyti, ir ne bet kaip, o są kinimą .pačios išėjome mojingai, išradingai tai pasižvalgyti po fakultetą. daro". Sį kartą sienlaik Sustojame prie stendo raštis pustuštis. Viename „Alma Mater", kuriame vatmano lape rašoma apie surašytos mokslo pirmūnų pasiruošimą sesijai, vikto pavardės. Gražu, kad filo riną. Temos aktualios, stu logai gerbia pirmūnus, dentiškos, tik kur dingo betgi šio stendo leidėjai, ankstesnis išradingumas matyt, pamiršo, kad laikas — straipsniai perrašyti nestovi vietoje: čia buvo ranka, atrodo labai neiš surašyti praėjusių mokslo vaizdžiai. Šiame pačiame metų žiemos sesijos pir sienlaikraštyje sukasi ir mūnai. Negi nuo to laiko istorikų „Karuselė": apie Filologijos fakultete nebė eilę Universiteto valgyk ra peniketukininkų? Per tą loje, apie rūkymo žalą. Ir „siurprizą" pamiršome ir čia trūksta konkretumo, sieninį laikraštėlį... aštrumo. „Karuselė" būtų Filologų kaimynai isto daug veiksmingesnė, jei rikai — neseniai pasibai gu pakritikuotų konkre gusio sieninės spaudos ir čius studentus, jų blogus vaizdinės agitacijos kon įpročius. Reikėtų pasi kurso prizininkai. Laurai stengti „Metraščio" red tai gerai, betgi po jais už kolegijai dirbti kruopš
per pertrauką užkalbintas pa sakojo A. Antanavičius. — Dainavau armijoj, dar futbo lą mėgstu, kad tik laiko vis kam užtektų. Surinkus visus atlikėjus j vieną būrj, daug ką nuveikt būtų galima. Geriausiai pasirodė Teisės fakultetas. Jam atstovavo net trys kolektyvai. Pirmąją vietą iškovojo jų kaimo kapela už „Studentų dainą", kurios au toriai A. Pocius ir V. Savic kaitė apdovanoti Jubiliejinė mis gairelėmis. Jų daina atitiko vertinimo reikalavimus — iš visų atli kėjų repertuaro tik ši tikrai studentų. Maža, kad daina būtų sukurta studento, jos ir tema turi būti aktuali šiandien ir visiems studentams. Sa kysim, medikų dainos herojus naktį „skrebena šaukšteliu j radiatoriaus vamzdį". Argi tuo skrebenimu gyvena visi studentai? Girdėjome daug politinių dainų. Reikia tik džiaugtis, kad studentai kovoja už tai
Deputatai studentų miestelyje Gruodžio 13 d. Įvyko dėstytoju ir studentu susitikimas su Vilniaus miesto ir Lenino rajono liaudies deputatais. Lenino raj. LDT Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Vait kevičius padarė pranešimą apie deputatų veiklą, miesto
resnis Pramonės ekonomi kos fakulteto sienlaikraš tis. Ir paskutinis fakultetas į kurį užsukome — EKFF Jų „Jaunatis" rašė tik apie rudens talkas. Buvo pats laikas išleisti nauja numerį, išradingiau ir gražiau apipavidalinti. Temų, tinkančių mūsų studentų laikraštėliams yra labai daug ir įvairių. Visuose fakultetuose vy ko jubiliejinė viktorina, pasibaigė „Geriausios aka deminės grupės" konku: sas ir dar daug kitų įdo mių renginių. Norėtųsi fakultetų sie ninėje spaudoje matyti ir įvairesnių žanrų: inter viu, reportažų, pasisaky mų. .. Teisingai sako mūsų liaudies patarlė: „Iš rūbų galime spręsti ir apie jų šeimininką". Ar negalima šios išminties pritaikyti ir mūsų laikraštėliams? Z. BESĄS?AKYTĖ LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotoja, v. monstaviCiUtė komiteto narė Iii
BUK, DAINA, SU MUMIS! Eilinis penktadienis. Gal ne visiems. Šiandien, gruodžio 9 d., Aktų salėje — studen tų dainos konkursas, skirtas Universiteto 400 metų jubi liejui. Jei prigužėjo pilna salė, vadinasi — kažkas gra žaus buvo. O gal veltui j tą renginį dėtos žiūrovų ir ren gėjų viltys? Pasirodžius pirmiesiems at likėjams, mano kaimynai sa lėje subruzdo, kai kurie net gi replikų nepagailėjo. Bet štai pro tuos debesėlius pra siskverbia pirmasis spindulė lis — savo dainas atlieka FU. F II k. stud. A. Antana vičius. Nežinau, kas pavergė salę. Jo balsas? Gal taip. „Balsas geras, gitarą valdo vidutiniškai", — tokia žiuri narių nuomonė. Sėkmę, ma tyt, lėmė nuoširdumas, už kurį draugai atlygino tuo pa čiu —. nuoširdžiais aplodis mentais, o vertinimo komisi ja — Jubiliejine gairele. — Šiandien antrasis mano pasirodymas Universitete, —
čiau, atsakingiau. Teisininkai — taip pat minėto konkurso prizinin kai — ir dabar nežada užleisti pozicijų. Jų sieni nis laikraštėlis atrodo vi siškai kitaip, neį istorikų. Paskutinis „Justitia“ nu meris pasakoja apie ruo šimąsi XI pasauliniam stu dentų ir jaunimo festiva liui. (Neseniai fakultete vyko mitingas, skirtas šiam renginiui). Sienlaik raštis apipavidalintas la bai skoningai: tekstas spausdintas mašinėle, iliustruotas nuotraukomis. Tai vienintelis iš laikraš tėlių (kuriuos tą kartą ap žiūrėjome), nepamiršęs savo redkolegijos narių sąrašo ir datos, kada bu vo parengtas numeris. Prekybininkų sienlaik raštį tą kartą buvo išlei dę prekių mokslo specia lybės I kurso studentai. Jie rašė apie rudens tal kas, šia tema net eilėraš tį sukūrę. Bet ar nevėluo ja ir „Prekybininko" red kolegija? Vyko viktorina — apie ją nerašoma, sesi ja taip pat ne už kalnų — reikėtų ir jos nepamiršti. Daug įdomesnis ir įvai
ką. „Bet juk čia susirinkome išaiškinti geriausią studentų dainą, — kalba žiuri narys V. Aleksandravičius. — Jei tokia bus, ją turi dainuoti vi sas Universitetas". PEF III k. stud. A. Stanku tei už gerą dainų atlikimą bu vo paskirta antroji vieta. Ir žiūrovų simpatijų daugiausiai pelnė ji, o jos „Žemuogės" — vėlgi užkariavo šešiasde šimt devynias širdis: jai ati teko abu žiūrovų prizai. III laipsnio diplomo ir pi niginės premijos nusipelnė filologių V. Grigonyfės ir D. Stonkutės duetas. — Padainavom silpnam ketvertui, — taip savo pasi rodymą vertina jos pačios. — Dainos mūsų senos, ir repe tuojant pripuolamai. Žiuri — pirmininkė MF prof. A. Bartusevičienė, na riai: Estetinio lavinimo ka tedros vedėjas prof. V. Ger manas, dainų ir šokių an samblio vadovas V. Alek sandravičius, teatro vyr. re
žisierius V. Limentas, Akade minio choro vadovė A. Ggrytė, Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja ZSBesasparytė, Studentų profsą jungos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Trumputis — paskatinamąsias premijas, t. y. Jubiliejines gaireles, be jau minėtųjų paskyrė V. Kaukėnui (PEF III k.), A. Medoniui (MMF IV k.) D. Taločkaitei (IF IV k.). Vertinant be kita ko buvo atsižvelgta ir j laikyseną sce noje, išvaizdą, drąsą ir ap skritai sceninę kultūrą. Pasta rosios neperdaugiausia buvo.
Šiuo konkursu buvo steng tasi pakelti meno saviveiklos lygi fakultetuose, akademinė se grupėse. Juk, džiaugda miesi pagarsėjusiais Universi teto kolektyvais, dažnokai primirštam darbą žemesnėse pakopose. Gal todėl ir mini mas renginys — studentų dainos konkursas — liko tik dainos konkursu. A. LEKAVIČIUS
ir rajono vystymosi perspektyvas. Apie savo, kaip depu tatų. veiklą susirinkusiems papasakojo Lenino ra|. LDT deputatė Miestų statybos projektavimo instituto inžinierė L. Podžeckienė, Vilniaus miesto liaudies deputatė, VU IV k. matematikė L. Leščiauskaitė. Susitikime taip pat dalyvavo Lenino raj. liaudies depu tatė VU III k. teisininkė S. Baziulytė.
GAUSĖJA STUDENTŲ DAINININKŲ GRETOS. GAL JIEMS KŪRYBINIAME KELYJE PRAVERSTŲ KELIOS ŽI NOMO DAINŲ ATLIKĖJO V. STAKĖNO MINTYS. Scenoje Rygos studentų Politinės dainos tarptautiniu festivalių laureatas Virginijus Stakėnas prisistato, gali ma sakyti, ekspromtu: „Per visą dainavimo laikotarpi (maždaug nuo 1971 metų) sukūriau 120 dainų. Vertinu iš jų 60, koncertuose dainuoju 30, pačios geriausios — 7. Iš jų 3 dainuoju labai retai, 1 dainuoju pats sau ir gal būt ateityje — vienam žmogui". Konkursuose V. Stakėnas pelnė publikos ir populiariau sio dainininko prizus. O prasidėjo viskas taip: — Gimiau 1953 m. Šiauliuose. Muzika domėjausi nuo pat paauglystės. Tada buvo daug svajonių, daug pašauki mų, iš kurių neatskyriau tikrojo. Įstojau į Vilniaus Uni versitetą studijuoti mediciną. Cla ir „atradau" gitarą, dėl kurios teko paaukoti universitetą. Vis dėlto specialybę Virgis įsigijo — tik ne mediko. Šiaulių pedagoginiame institute jis baigė defektologijąDabar dirba tenykštėje pagalbinėje logopedinėje mokyk meilė loje mokytoju. Tokiam darbui paskatino žmogui, nesvarbu, kad jis nelaimingas, daugelio pašaipos objektas. (Tarp kitko, meilės žmogui motyvas kartojas: daugelyje jo dainų). Virgis — atviras. Scenoje nedaugelis išdrįsta išpažinti savo nuodėmes. „Kažkada mėgdžiojau V. Kernagį . Bet dabar — ne, o kad tembrai panašūs nė neverta gintis. Daugelis (ir mano draugai)sako: Kernagis — žvaigž dė, Stakėnas — taip pat žvaigždė, bet uždaryta spintoje. O aš pats, kai mudu priešpastato vieną kitam, pateikiu tokį pavyzdėlį: vienas žmogus važuoja su arkliu, kitas — su dviračiu. Arklio savininkas gali aplenkti dviratininką bet kas iš to? Jis važiuoja su arkliu, o anas — su dviračių..." (Nukelta Į 4 psl.)
SVEČIAI
Gruodžio 10—12 dienomis respublikoje viešėjo Didžio sios Britanijos Nacionalinės Studentų Sąjungos delegaci ja, vadovaujama sąjungos iždininkės Peni Kuiper. Anglijos studentų gTupė susipažino su respub lika, buvo priimta LLKJS CK sekretoriaus V. Golubkovo. Gruodžio 10 d. delegacija lankėsi Vilniaus universitete. Įvykusiame susitikime dalyvavo doc. K. Poškus, doc. Z. Namavlčius, studentų visuomeninių organizacijų atstovai — Komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, sekreto riaus pavaduotojas internacionaliniam darbui K. Galvičius, interklubo prezidentas Z. Pečiulis, studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas R. Vosylius ir kiti. Svečiai buvo supažindinti su Universiteto istorija, moks lo ir mokymo procesu, lankėsi bibliotekoje. Delegaciją lydėjo atsakingi TSRS ir LTSR Jaun.mo Or ganizacijų komiteto darbuotojai. Svečiai iš Anglijos taip pat lankėsi Studentų miestelyje, susitiko su Teisės fakulteto studentais, dalyvavo ju va kare. V. ELINSKAS L. SKIRPSTO nuotr.
MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRA GAMTOS FAKULTETE
Universiteto renginiai, skir ti artėjančiam 400 metų ju biliejui, keliauja ir per mū sų fakultetą. Su dideliu en tuziazmu praėjo pirmasis vik torinos „400 atsakymų apie Vilniaus universiteto praeitį ir dabartį" turas. Antrasis toks renginys buvo komjau nimo ir profsąjungos biurų organizuota meno saviveiklos apžiūra. Lapkričio pabaigoje į nedi dukę savo salę susirinko gamtininkai. Daug buvo no
rinčių pasižiūrėti grupių pasi-grupės biologams. Nugalėtorodymo, gausios buvo ir sa )ų laukė prizai: obuoliai, tor viveiklininkų gretos. Apžiūra tai, saldainiai. Studentai S. vyko net du vakarus. Grupių Paltanavičius, R. Paškauskas, programos buvo savitos, ori V. Pavlovas, J. Vosyliūtė ir ginalios, todėl autoritetingai ki. apdovanoti atminimo do žiuri, vadovaujamai prodeka vanėlėmis už artistiškumą. li ės doc. I. Šarkinienės, buvo Gaila, kad pasirodė ne visos nelengva išaiškinti nugalėto geologijos specialybės inter jus. Po ilgų diskusijų pirmoji nacionalinės grupės. Gal kiek vieta pripažinta biologijos ir skubotai buvo ruoštasi ap spec. III k. II grupės savi žiūrai. Vis tiek žiūrovai su veiklininkams. Antri buvo II nekantrumu laukia naujų kurso geografai ir W kurso renginių, skirtų jubiliejui. F. KAVOLIŪTĖ biologai (juos matome nuo „TS" korespondentų posto traukoje). Trečia vieta atite narė ko vienodai balų surinku siems IV kurso geologams A. LEVICKO nuotr. ir geografams bei II kurso I
vienas 'klumpakojis!" „Lai puoselėjamos gražios tradicijos įgauna .naują foTmą bei gilų meninį turinį ir teprigyja mūsų gražiame at žalyne“. Šie tuometinio Isto rijos ir filologijos fakulteto prodekano doc. J. Balkevi čiaus žodžiai buvo išspaus dinti didžiosiomis raidėmis. Deja, laikraščiai seganti į komplektus, juos nusėda dulkės... Keičiasi studentų kartos ir, deja, ne visada jų išmonė pakrypsta (ar nekrei piama) gera linkme. Gražiose šventėse atsiranda nemalonių išimčių. BROMĄ, ATVERTA ING VIECNASTĮ
EDIUMO SKYDO
'ROLOGAS
„Nustebo filologų berželis ~ neregėtai nematytai išsi mušė fakultetas. Didelę ventę švęs. Pirmą kartą todžiaugsmingą. Įvairiaspalvėse vėliavose !?ijo viduramžiai. Lotyniškos slaviškomis, gotiškomis ’idėmis — lyg iš senovėje “šylu knygų — prabilo stufintų šūkiai, būdingi kiekvie ni specialybeil Čia ir žiurkė nt knygų krūvos, ir Pegasas, [ angliškas liūtas, ir... dideR1- visų džiaugsmui — traiis kirvis, pabalnotas aki mis. Vidury didžiulis laužas
žadėjo ne bet kokių įdomy bių". Taip 1966 m. kovo 2 d. „Tarybinis studentas" rašė apie pirmąkart suorganizuotą mediumo šventę. Rašė apie' Plonąjį ir Storąjį, apie nuo dėmes, sudegusias laužo ug ny, apie priesaiką lankyti pa skaitas, mandagiai elgtis, saugoti Universiteto turtą etc., apie studentų himną „Gaudeamus igltur", kuriuo baigėsi pirmoji šventės dalis. O antroji? „Nors nebuvo iš gerta nė lašelio putojančio alaus, bet užtat sudainuotos kelios dešimtys liaudies, stu dentų dainų, sutryptas ne
„Šis kosmosas, vienas ir tas pats visai esamybei, ne sukurtas jokio dievo ir jokio žmogaus, tačiau jis visada buvo, yra ir bus amžinai gy va ugnis, tarpais įsiliepsnojanti .tarpais gęstanti". Anti kos filosofo Heraklito išmin tis buvo įrašyta popiergaly, aprėdytam gražiais, kietais viršeliais. Pernykščių trečia kursių istorikų pusdiplomis. Kas tai per dokumentas? Ko kiu tikslu jis išduodamas? „Šis raudonas dokumen tas įteikiamas tamstai, jog visą margą svietą galėtum įtikinti, kad vien tiktai labai gerai esi įsisavinęs sekančius dalykus: 1. Spalvotų ir ne spalvotų skysčių pilstymą iš tuščio j kiaurą. 2. Varlių chirurgiją, žiurkių galabijimą, dėstytojų jautrių vietų kute nimą. 3. Įvairių smarvių uostinėj imus ir nustatinėjimą..." Štai ką du su puse metų veikė Ch F trečiakur siai! Prekybininkai irgi ne prastesni, studijavo „šnapsologijos ir rūkologijos pagrin dus, nusiplovimo nuo paskai tų planavimą ir mokslinį or ganizavimą, madometriją ir špakliavimosi pagrindus", bio logai — „įvadą į seksologi ją, pagirių mokslinius pagrin dus". .. Tai vis įrašai. Neap sieinama ir be vaizduojamo jo „meno". Vienam kolegai prilipinamas nuogo kūdikėlio (gerai, jei kūdikėlio) kūnas, kitas įkišamas į „rašalo" bu telį, dėstytojas virsta išsigi mėliu, nudistu ir pan. Filo logai germanistai pernai pusdiplomyje rašė: „Pažymima,
šum prysypozynt. Už nepry- studentų šventė būtų graži sypožynimų bus nuraukta ne tik pavadinimu, bet ir tu riniu, iškilmingu pusės Stu pinsijo". Žinom, kad negerai vogti, dijų kelio pažymėjimu — meluoti, girtuokliauti, tingi sąmojingu kultūringu humo niauti. .. Kai kas, ir langą iš ru, kad ją primintų prasmin kūlęs, bijodavo bausmės. gi simboliai — dailūs suve O kad esame neraštingi, nyrai, gal įvairios vinjetes „Bromos, atvertos ing vieč- su bendrakursių, dėstytojų nastį" laikų rašeivos, grubūs autografais ar pan. — tokia Kirvius maustyt mintinai, — visai nesigėdiname, dargi prorektoriaus B. Sudavičiaus Kiurksoti šokiuos amžinai, Kaifuot bandrabučiuos naktim — viešai reklamuojamės ir nuomonė. Taip manoma ir didžiuojamės. Per maža už Komjaunimo komitete: čia Su perspektyva ateitin. jau susirūpinta artėjančios tai „nuraukti pinsijo". Sintetini meilės eleksyrą šventės organizavimu, rega Jei netikit, paklauskit vyrų. lijomis, scenarijais. Tamstos žinios vertinamos EPILOGAS? Niekas nesiruošia studen taip: tų išmonės, džiaugsmo, dar 1. Mokslinio nusišraibinimo Sklinda kalbos — mediumo bo sukakties šventės uždary pagrindai nebeleidžia! Negi j tą stu ti į ką tik atkastus Filologi 2. Šlafinimo seminarai dentų šventės ugnį, anot iš jos fakulteto požemius. At 3. Nusiplovimo teorija minčiaus, „tarpais įsiliepsno- virkščiai — stengiamas:, kad 4. Špaziergangai gęstančią" ta šventė būtų kuo gražesnė, 5. Špakliavimo laboratoriniai jančią, tarpais bando kas pilti vandens? 6. Kariavimo pratybos". prasmingesnė, kad ji — kaio „Ypač reikia akylai pa ir Rugsėjo pirmosios iškilmės žvelgti j mediumo turinį. Tai Praėjusiais mokslo metais — būtų verta rodyt! nors ir mūsų Universiteto komjau ne šiaip studentų šventė, o nėr televiziia: žiūrėkit, nawnimo komitetas buvo pagarsi pusė studijų metų. Būtent dėkit mums! Kad tain iwfknęs Pusdiplomių konkursą. studijų! Susiklosčiusios tra ♦n. matv*. nereikėtu pasi Nugalėtojų taip ir nesužino dicijos turėtų padėti akade krauti keliu tinginiu ar ne jome, nes visi dalyviai tre miniam jaunimui giliau su subrendėliu iniciatyva, o rū čiakursiai tepripažlntini pra prasti padaryto darbo pintis ir fakultetų bei kated laimėjusiais. Juos, prisiden džiaugsmą, įkvėpti jį siekti rų vadovams, partinių ir gusius džiaugsmingojo Me užsibrėžto tikslo. Laikas už komjaunimo biurų sekreto diumo skydu, parbloškė išsi gniaužti kai kuriose mokyk riams. Tam pačiam tikslui lavinimo ir kultūros, santūru lose nepalankiai besiklostan tarnauja dar viena priemonė mo ir takto stygius. Į ką pa čių tradicijų menkinimo reiš — būsimo renginio scenari našūs ir ką rodo tie doku kinius, 'kai vos ne svarbiau jus ir atributika derinami mentai? Ar neprimena užra siu šventės akcentu tampa rektorate. šų, kartais įbtrėžiamų tose Išgertuvės (mūsų pabraukta Siame straipsnelyje gauso vietose, į kur karaliai pėsti — A. K.)" — neseniai „Kom vaikščiodavo? jaunimo tiesos" koresponden ka citatų. Norėta, kad jis bū kalbėjo respublikos tų kuo objektyvesnis, kad Ar nebūsim apšaukti švent tui jame būtų išreikšta daugu vagyste, 1977 metų studentus aukštojo ir specialiojo vidu mos, ir ne tik vieno auto sutapatindami su tais ir rinio mokslo ministro pava riaus nuomonė. Kad mediu anais?.. Ar neįsižeis jie, pa duotojas V. Pranaitis. mo ugnis būtų ne tik sim žinę daugelį gamtos, kultū — Mes prieš tokius pus- bolinė, bet ir deginanti tik ros, meno paslapčų, mokęsi diplomius, kuriuos čia minė rąsias nuodėmes. seniausioje ir garbingoje ša jote, prieš girtavimą. Kad ši A. KUSTA lies aukštojoje mokykloje? Būtinai turėtų įsižeisti. Tai kodėl buvo rašomi, piešiami, fotografuojami ir tokie doku mentai, kurie rodo jų autorių banalumą, tuštybę, infantiliz PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI mą ir panieką savo bei kitų žmogiškajam orumui? Aną dieną gavome naują Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. I. Mačiu VISI laikraščio „Inžinerija" numerį. „Kalbas kampelyje", lytė ir I. Stulgaitytė, žiūrim, doc. A. Rosenas beEkonominės kibernetikos Ir finansų fak. I k. stud. V. minįs žinomą vardą: „Prieš dvidešimt metų VU „Tauro" Sobolevas, R. Tumosas. bendrabučio komendantas mus, studentus, linksmindavo Už akademinės drausmės laužymą — paskaitų pralei savo skelbimų kalba". Pasi dinėjimą — pašalinti MMF II k. stud. S. Mickis, Fil. F I rodo, pastebėjęs išdaužtų lango stiklą, jis rašydavęs: k. stud. E. Juškevičius, V. Selnas, V. Purauskas. „Studentai, kas yšstyklina lungų pynktami aukšti, prokad senjorita per 2,5 kaišymo metų, nepaisant liežuvio išni rimo doc. Tekoriaus paskai tose, Šlapoberekio žodyno naštos, gramatikytės plony bių ir Fogelšpraches baisumų persirito j 3 kursą ir per tą laiką išmoko:
* FOTOKLUBO „MOMENTUM" MIKROSUKAKTIS
* VERTINAME KOLEGŲ DARBUS Tikriausiai retas centri niuose rūmuose, bėgdamas į valgyklą, nestabteli ties ko ridoriuje esančiais stendais. „Eksponuoja fotoklubas „Momentum" — šiuos titrus daž nai galima užtikti čia de monstruojamų parodų plaka tuose. Prieš porą metų Universi teto studentų profsąjungos komiteto ir „Tarybinio stu dento" redakcijos iniciatyva buvo suburtas besidomintis fotomenu jaunimas. Nedidelė laboratorija, šiek tiek apara tūros fotomedžiagų, ir jau galima dirbti. Kaip ir visur, pradžia sunki. Ilgainiui susi daro atkakliųjų grupelė, gimsta mintis plėsti savo veiklos formas. Pirmasis klu bo pirmininkas buvo medi kas J. Kurmanavičius, -tai lė mė ir pavadinimą „Memen tum". . Dabar fotoklubas — visuo meninių profesijų fakulteto ir studentų profsąjungas komi teto padalinys, vienijantis apie 20 narių. Tai įvairių fa kultetų atstovai — yra ir chemikų, ir medikų, ir fizi kų bei gamtininkų. Iš klubo senbuvių paminėtini: dabarti nis jjo pirmininkas fizikas E. Stumbrys, J. Kurmanavičius, E. Butėnas, V. Kaduševičius, iš jaunesnių — A. KrižinauskaC. Kulevičius. Visus juos vienija meilė fotomenui. Jau eksponuota gera dešim tis parodų — paprastai tai draugų portretai, fakulteto
gyvenimas, trečiojo semestro įspūdžiai. Rengiami fotoparodų apta rimai, teorines žinias nariai gilina visuomeninių profesijų fakulteto fotografijos skyriu je. Klubiečių labai vertinami susitikimai su Žurnalistikos katedros vyr. dėst. V. Juo dakiu, kurio pastabos plečia akiratį, skatina patiems ieš koti savų išraiškos priemo nių. Glaudūs ryšiai palaiko mi su studentų profsąjungos komitetu, klubas jaučia jo materialinę paramą. Mes sa vo ruožtu įsipareigoję padė ti fotonuotraukomis puošti bendrabučius, fiksuoti profsą junginio gyvenimo įvykius. Taigi užsimota gražiai. Matyt, ir didžiausi atradimai dar prieš akis, nes ir pats klubas, ir jo nariai jauni. Artėja Universiteto 400 metų jubiliejus. Fotoklubo „Momentam“ iniciatyva ren giama studentų fotografijos paroda, į kurią žadama kviestis svečių iš Sąjungos ir užsienio universitetų.
A. ANDRIUŠIS
ASKUTINJĖJE fotoklubo parodoje dalyvauja septyni autoriai, pateikę penkiolika darbų, skirtingų meni ne verte ir atlikimo lygiu. Fotografija savo meni niais principais glaudžiai susijusi su vaizduojamąja ir jai galioja tie patys kompozicijos bei šviesos kontrastų dėsniai. Kaip tik tokiu subtiliai niuansuotu apšvietimu, ra cionalia kompozicija pasižymi J. Kurmanavičiaus nuotrau kos iš ciklo „Operacija". Visai kita kryptimi eina E. Stumbrys. Jo darbuose vy rauja ryškus emocinis pradas, peizažai .gamtos nuotaikos, kartais net gailiu skambesiu užpildančios visą turinį („Ru dens motyvai"). Portreto žanras griežtesnius reikalavimus kelia, matyt, pačiam autoriui, negu fotoaparatui ir fototechnikal. Ne vi sada pasiseka tuos reikalavimus sėkmingai išspręsti. Štai C. Kulevčiaus „Mergaitė" — truputį dirbtinoka, reikėtų vengti surežisuotų situacijų. Visiškai kitokį įspūdį palieka to paties autoriaus darbas — „Šypsena", žavintis nuošir daus vaikiško džiaugsmo akimirka. V. Kaduševičiaus „Jūratėje" turinį gerokai menkina neapvaldyta forma (portretas pasimeta baltose dėmėse); nuotraukoje „Gedulis" — dinamiškas judesys ir įdomi veido išraiška pra dingsta dideliame formate. Bendras ekspozicijos trūkumas — nebuvimas vieningos temos, kuri sudarytų sąlygas Įvairiau atsiskleisti klubo na rių sugebėjimams, skatintų ieškojimus. Jeigu skulptoriaus žaliava — molis, tai fotografas turi nepalyginamai daugiau — jo rankose visas pasaulis: žmo nės, gamta, daiktai, jų santykiai — visa, ką pastebi mūsų akis ir kas prieinama vien tik įdėmiam žvilgsniui. Todėl ateityje laukiame naujų fotoklubo parodų, reikšmingų sa vo aktualia visuomenine tematika ir labiau meniškų. V. SAVICKAS
P
Apie draugiškumą
TINKLINIS „Žalgirio" Centro Tarybos tinklinio pirmenybių rungty, nes Klaipėdoje žaidė VU merginų ir vaikinų koma Varžovais buvo Klaipėdos ir Šiaulių tinklininkai. Vilnie tės pralaimėjo Šiaulių „Šarūnui" 1:3 ir įveikė salės šeim:ninkes („Mokslas"-— „Draugystė" 3:1). „Mokslo" koman dos vaikinai žaidė žymiai rezultatyviau nei merginos iri laimėjo abu susitikimus vienodu rezultatu 3:0. Kaune „Mokslo" abiem komandoms sekėsi geriau: jauJ nuoliai rezultatu 3:0 laimėjo prieš Alytaus „Šiluminiu^ tinklus", prieš Kauno „Maistą" ir prieš Panevėžio „Stiklą"! merginas įveikė Palangos „Draugystę" ir Panevėžio! „Stiklą". KREPŠINIS Vilkaviškyje gruodžio 9—11 dieniomis vyko „Sporto" taurės finalinės varžybos. Po trylikos metų pertraukos garbingas prizas vėl atiteko „Mokslo" krepšininkėms. Antra — Kauno „Banga", trečia — Šiaulių „Logika". „Mokslo" merginos nepatyrė nė vieno pralaimėjimo: „Logiką" įveikė rezultatu 99:80, „Atletą" — 66:46 ir „Bangą" — 72:53. Pasižymėjo ir atskiros žaidėjos: geriau sios gynėjos prizas įteiktas R. Minkevičiūtei, geriausios) kraštinės puolėjos — B. Savickaitei, rezultatyviausios —| J. Turnauskaitei.
STALO TENISAS Kaune prasidėjo LTSR stalo teniso pirmenybės. „Moks-I lo" komanda (EKFF II k. stud. V. Obuchovas, EKFF V k.l stud. V. Bagdonas, MF III ik. stud. V. Urbanavičius) pir-l mose rungtynėse įveikė Kauno „Staklių" komandą rezul-l tatu 9:4. RANKINIS Estijoje, Piannu mieste, vyko rankinio turnyras. Jo nu-l galėtojamis tapo „Mokslo" merginų komanda. Antra vietai atiteko „Vikero" sporto klubo žaidėjoms, trečią vietą lail mėjo Tartu universiteto žaidėjos, Panevėžio „Ekrano" kol manda pasiliko ketvirtoje vietoje. N. Simunytei (PF III k.l buvo įteiktas geriausios turnyro žaidėjos, o V. Raišelrtel (IF III k.) — rezultatyviausios žaidėjos prizas. LTSR rankinio pirmenybėse pirmauja „Mokslo" mergil nos (10 taškų), Vilniaus „Eglės" komanda antroje vietoj™ (8 taškai).
PLAUKIMAS . Gruodžio 10—11 dienomis VU plaukimo komanda daly! vavo Kijevo universiteto atvirose plaukimo pirmenybėse! Šiaip pranašesni buvo šeimininkai, nors keletą pergalių iš! kovojo ir mūsiškiai. Greičiausiai „delfinu" plaukė L. Moc! kevičiūtė, vilniečiai laimėjo tris estafečių plaukimus. A. MIKELEVIČI
įiiiiiiiHiiniiiiNiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHflniiuiinnninuininiiiuiBUJiiiiiiiiiiiiiinnniiiiiiiuiiiiiuiunniiiiiHiiiiuiHiiniiiiiimnnuii POKALBIAI GRUPĖSE
daile,
(Atkelta iš 2 psl.) — Girdėjome, kad savo dainų nesimokote atmintinai, neužrašote gaidų. — Gal dėl to, kad jos — mano. Aš kiekvienas dainos tekstą žaibiškai „atsimenu" scenoje, todėl kiekvieną savo pasirodymą laikau kūrybos procesu... Daina gimsta iš širdies, joje — širdies balsas, šauksmas, dėl to jos ir brangias. — Koks jūsų požiūris į dainą? Gal ji pakelia žmogų liūdnomis ar brangiomis akimirkomis virš žemės? Gal tai kokia paskata vidiniam brendimui, gal — dovana žmo nėms? — Greičiausiai dovana žmonėms. Mes nė vienas nega lim objektyvųjį pasaulį įvertinti perdaug subjektyviai, ypač šiais laikais. Savo dainose visų pirma noriu žiū rėti į žmogų, į jo vidinį pasaulį ir jį supančią aplinką. Šių pasaulių peripetijose ir atsiskleidžia tikrasis žmogaus vei das, nuomonės, jausmai. Gal dėl to publikai taip patinka jo „Ugninis lietus" ir „Kelkis, Pablo", politinės, dramatinės dainos, gimusios iš širdies skausmo išsiveržimų. Tai savotiška piliečio raiuda kai žalią žolę užklumpa ugninis lietus, arba kai taikią šalį užpuola priešai, žudo jos gyventojus, degina miestus. „Per žmogaus tragediją noriu pasakyti, kas dedasi pasaulyje. Mano daina ir yra mano nuomonė". — Dainuojamoji poezija Lietuvoje skamba visai nese niai. Kokia jūsų nuomonė apie šį žanrą? — Tai iš tiesų sveikintinas dalykas, paįvairinęs mūsų muziką. Šis žanras atėjęs iš lenkų. Apskritai, dainuojamo-
Atsisveikindami su mokyk gu prieš kuratorių, prieš vai la, pagalvojom: koks bus tas ruotoją". „Ne, mes neturime kolek naujas kolektyvas? At sugebėsim surasti vietą jame? tyvo! Kolūkyje kažkas lyg ir Juk nuo kontakto su naujais buvo bendra — darbas, va draugais priklausys ir tavo karonės. O dabar? Dabar mū nuotaika, ir sėkmė moksle, sų inieks nesieja", — atvirai pagaliau priklausys, kokiu dėstė savo mintis Sigutė. Nejaugi mūsų niekas nesie žmogumi būs: pats. Mums ne vienas kalbėjo, ja? Netiesa. Juk klausomės jog teisininkai-studentai, bū paskaitų, ruošiamės semina dami skirtingo amžiaus, ne rams, egzaminams, būsimam sukuria tvirto kolektyvo, darbui — tai mūsų bendri kiekvienas gyvenąs atskirą tikslai. Nejaugi kolektyvišku gyvenimą, kokia čia gali būt; mas tik tai, kad kažkur bend rai einame, važiuojame. kalba apie draugiškumą... Kolektyvas yra — juk pa Mūsų grupėje trisdešimt žmonių. Susirinkom tikrai iš tys juo susirūpinome. Kal įvairių Lietuvos vietų, įvai bėjome atvirai, nebijojome ir rių mokyklų, skirtingas am skaudžios tiesos, kiekvienas žius, temperamentas, polin gynėme savo nuomonę, ginči jomės. Kai gali atvirai pasa kiai. „Pakalbėkim apie draugiš kyti savo mintis, kai nėra kumą", — pradėjo vieną su abejingumo ir užsidarymo sa sirinkimą sekretorė Vida. vyje — formuojasi kolekty Praėjo vos trys mėnesiai nuo vas. „Gerai, kad tuo susirūpi studijų pradžios. Ką čia daug kalbėsi... Ak, tiesa, buvom note", — kalbėjo kuratorius kartu, nors ir neilgai, kol M. Maksimaitis. Gimsta kolektyvais, gimsta ūkyje. O darbe labai gerai pamatai, kas ko vertas. Da ir pirmos jo tradicijas — lyvavome ir sporto varžybo kiekvienam gimtadienio pro se. Pagaliau — kiekvieną ga gėlės. Laikas parodys, ar tvirtos dieną susirenkame į auditori Dainų ir šokių ansamblio jas, klausomės paskaitų. Bet tos mūsų tradicijos, ar augs gal to maža? Ar mes turime ir sustiprės mūsų kolektyvas. koncertas šiandien, gruodžio Tik labai norėtųsi, kad rū 16 d., prasidės 20 vai. (vie kolektyvą, ko gi reikia, kad pėtų tai mums, kad kolekty toj skelbtos 19 vai.) jis būtų draugiškas? „Prisiminkime kelionę į vo .reikalai kiekvienam būtų Gruodžio 19 d. 18 vai. Fi Rumšiškes, — kalbėjo Vikto svarbūs. lologijos fakulteto 118a. rija, — (juk iš 30 žmonių ta D. ŠVOG2LYTE įvyks SMD seminaras „Pada atėjo tik 14. Mes tada TF 1 k. 3 grupė tentotyra, išradyba ir moks jautėmės lyg išduoti. Nepato
,
..............
Joje - širdies balsas ji poezija yra savotiškas amerikiečių folkloro europietis-] kas variantas. Lietuvoje dar tik pati jos pradžia, todėl ne-| galiu atsakyti, kuria kryptimi ji vystysis. Sakau tik viena:] dainuojamojoje poezijoje labai svarbu atlikėjui aišk i tarti žodžius, o klausytojui — suprasti, matyti atlikėjo] veido išraišką, gestus. Nejučia prisimena „Eglės daina" iš ciklo „Eglė žalčiiį karalienė". Eglės nostalgija.. . Eglės prašymas išleisti į tė-1 vų šalį. Jos tragedija, nuskambėjusi graudžiu šauksniu] „Žilvine, mano Žilvine"... Autorius, dainuodamas šią dai-j ną, turėjo visa ne tik įsivaizduoti, bet ir pergyventi, pa-| jausti savimi. Dainuojamosios poezijas atlikėjo pasirody-l mai nė kiek nelengvesni už aktoriaus, nesvarbu, kas bū-| tų vaidinama — Medėja ar Chlestakovas. „Nenorėčiau] pelnytis duonos iš muzikos. Man ji — hobi, gyvenimą | — Atvirai pasakykite, jums imponuoja visų pripažinti] gitaristai — dainininkai, publikas „dievukai"? Ir — M palinkėtume pasekėjams? — Taip. Tai lenkai Marekas Grechuta, Česlovas Ne manas -Vlžickis, išgarsėjęs savo daina „Tas keistas pašau-] lis", Džoana Baez. Na, o pasekėjams — laimingo ieškojimų ir darbo ke-| lio! ... L. PALUBECKAITfi-ŽEMULIENM
teto Didžiojoje auditorijoje prasidės SMD tradicinė kon ferencija „Studentų sveika ta". Kviečiame visų fakulte tų studentus bei dėstytojus. SMD Higienistų būrelis linė informacija". Kviečiame būrelių valdybų pirmininkus, mokslinius vadovus, visus besidominčius.
Universiteto SMD Taryba
Gruodžio 21 d. (trečiadie nį) 16 vai. Medicinos fakul
Nuoširdžiai užjaučiame vyr. laborantę Daną RASLANIENę dėl tėvo mir ties.
M F Higienos katedra
MMF matematikos spec. I k. II qr. studentę Biru tę BENCEVICIOTę dėl my limo tėvelio mirties nuth širdžiai užjaučia qrupės drauqai ir kuratorius
Medicinos fakulteto Hi gienos katedros bendra darbiai nuoširdžiai ųžJaučia laborante Julija MATULIAUSKIENĘ dėl motinos mirties.
Tiražas 4506 egz.
REDAKCIJOS ADRESAS: 233990 Vltatas — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
:
Užs. Nr. 3579
LV 13905
REDAKTORĖ ALGIS KUST;