v/sų
Salių proletarai,
vienykitės!
C0J2VBOS sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO IEKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
STUDENTAS IR MOKSLO
EI TECHNIKOS PAŽANGA"
Sąjunginė studentų limpiada šiais mokslo lėtais skiriama VLKJS 0-mečiui. Pagrindiniai limpiados uždaviniai: įobilizuoti studentus geai įsisavinti žinias, markistinio pažinimo metodą, gdyti meilę pasirinktai □ecialybei, savarankiško ūrybinio darbo įgūdžius, iatinti nuolat plėsti sao akiratį.
LTSR Aukščiausiosios
Tarybos
Prezidiume
Olimpiada vyksta dviem turais. Pirmasis rengiamas aukštojoje mokykloje — Universitete jis vyks iki kovo 31 d. Jame dalyvau ja atskiri studentai ir aka deminių grupių koman dos. Pirmąjį turą rengia aukštosios mokyklos or ganizacinis komitetas. Fa kultetuose atitinkami ko mitetai sudaromi iš deka nų, katedrų vedėjų, pro
to ir rajono LDT Vykdomojo komiteto Garbės raštais apdovanoti A. Apynis (MMF vyr. dėst.j, A. Drazdauskas
I-------------| moksline
metodlnE
KONFERENCIJA
Visapusiškas ir harmoninms žmogaus asmenybės vysimas, t. y. auklėjimas tokio lujo žmogaus, kuriame harĮoningai derintųsi dvasinis Jrtingumas, moralinis tyrulas ir fizinis tobulumas — randaus socializmo aktualija, jūsų partija didžiai rūpinajaunosios kartos ugdymu, St-udento — būsimo speciakto, komunistiškai kryptinus asmenybės — mokyme ir pklėjime iškyla kuratoriaus Bidmuo. Universitete vis lavu akcentuojama svarbi jo askirtis ir atsakomybė. Dar ienas to pavyzdys — sausio d. įvykusi mokslinė-metone konferencija „Kurato-
KOMJAUNUOLIŲ DARBAI IR MINTYS
MES SVETUR, MŪSŲ SVEČIAI
JK
KAINA 2 KAI1.
PATARIA
GYDYTOJAS
S
fesorių .docentų ir visuo meninių organizacijų at stovų. Informaciją apie I turo rezultatus privalu pranešti mokymo skyriui iki balandžio 10 d. Vyks ta dalykinės olimpiados pagal bendramokslines ir bendratechnines discipli nas, dalyvauja jaunesnių kursų studentai. Specialy bių konkursai vyksta vy resniuose kursuose. Ka tedros taip pat rengia kur sinių ir diplominių darbų apžiūras, gamybinės prak tikos rezultatų apžiūrąkonkursą. Specialybių ir dalykinės olimpiados nu galėtojai fakultetuose bus apdovanojami: tam skiria ma apie 2000 rublių. Antrasis olimpiados tu ras — respublikinis. Jis vyks balandžio—gegužės mėnesiais. Sį turą sudarys dalykinės olimpiados ir specialybės konkursai.
Už ilgametį vaisingą mokslinį bei pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su septyniasdešimto siomis gimimo metinėmis Vilniaus Darbo raudonosios vė liavos ordino valstybinio V. Kapsuko universiteto Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas, Lietuvos TSR nusipel nęs mokslo veikėjas , profesorius Pranas NORKŪNAS ap dovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu mo garbės raštu. ELTA
UŽ AKTYVŲ DARBĄ PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE I Už aktyvų darbą partinėje rganizacijoje ir ilgametį vabvavimą Jai LKP Vilniaus liesto Lenino rajono komite-
>' PRISIMINIMAI APIE ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJĄ
1978 m. vasario 10 d. Nr. 3 (1028)
EINA NUO 1950 METŲ
Ragina olimpiada
I ŠIAME I NUMERYJE:
T/ A K A
įt|ttt\t I I I K I
irių darbo problemos", kurio je buvo nagrinėjami auklėjamojo darbo akademinėje grupėje klausimai. Konferenciją surengė partijos Universiteto komitetas kartu su Pe dagogikos katedra. Perskaityti 7 pranešimai. Apie kuratoriaus darbą idėjiškai politiškai auklėjant pirmakursius kalbėjo Filologijos fak. Prancūzų kalbos ka tedros doc. V. Mickienė, Pranešėja pabrėžė, kad šiame darbe kuratorius turi vado vautis pagrindiniais marksistinės-lenininės pasaulėžiūros teiginiais, idėjų visuma, pasaulėžiūra, kurią galima ly ginti su kompasu, žmogaus
(Fil. F. doc.j, V. Kmieliaus kas (Mokslinio komunizmo katedros doc.j, B. Kuzminskienė (Mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja), G. Misiūnas (FF doc.) ir A. Trapulionls (Mokslinių tyrimų sektoriaus viršininkas).
ŽINOTI KURATORIUS gyvenimo kelrodžiu. Pirmaeilis uždavinys darbe yra pareigos ir asmeninės kiekvieno studento atsakomybės jausmų, komunistinės pažiūros į darbą ugdymas: šventa kiekvieno studento pareiga — gerai mokytas, aktyviai dalyvauti visuomeniniame darbe. Darnaus kolektyvo, kuriame kiekvienas jo narys jaustų savo individualybę, formavimas — vienas iš pagrindinių momentų auklėjamajame darbe. Pranešėja pabrėžė, kad kuratoriaus darbo sėkmę lemia jo paties, kaip asmenybes, bruožai ir savybės. Vienas auklėjimo uždavinių yra individuali pagalba stu-
deniams įveikti asmenines problemas. Apie jų pažinimą savo pranešime kalbėjo Pedagogikos katedros prof. L. Jovaiša. Tyrimai rodo, kad studentai turi daugiausia po ilsio ir studijų problemų (ne žino, kaip kultūringai ilsėtis, tvarkyti laiką, nepajėgia savarankiškai mokytis, nepasitiki ar per daug pasitiki savimi, yra abejingi ir Jot.), yra ir psichinių sunkumų, draugystės, meilės, pažiūrų, santykių su šeima, materialinės būklės, profesinio apsisprendimo, sveikatos problemų, Apie jas nemėgstama kalbėti, todėl ir pažinti jas rei,kia specialių pastangų. Ku
ratoriui tenka rūpestingai dirbti su grupe, stebėti elge sį. Nustačius problemą, reikia aiškintis jos kilimo išorines ir vidines priežastis. Indivi dualiu pokalbiu, ’ patarimais, •kolektyvo pagalba siekiama padėti individui rasti savyje jėgų pačiam išspręsti proble mą ir pajusti palengvėjimą, norą aktyviau, geriau elgtis ir dirbti, iki galo save pažinti ir pertvarkyti. Pedagogikos katedros doc. K. Poškus padarė pranešimą apie studentų pažiūrą į .pasi rinktą specialybę ir studijas Universitete. Filologijos ir Is torijos fakultetų pirmuosiuo se ir antruosiuose kursuose atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad daugumai patinka būti Universiteto studentais pirmiausia dėl įdomaus aka deminio gyvenimo, tik po to
eina profesinis interesas. Pe dagoginių specialybių reflektantai nėra nusistatę dirbti pedagoginį darbą. Vėliau, vyresniuose kursuose, šis nu sistatymas keičiasi pedagogi nių specialybių naudai. Pa žintiniam interesui įtakos tu ri pedagoginė-psichologinė nuostata disciplinai, dėstymo emociniai veiksniai, dėstymo įdomumas, problemiškumas, suprantamumas ir reikalavi mai bei kontrolė. Antrame kurse taip pat didelį poveikį pažintiniam interesui daro profesinis siekimas įvaldyti specialybę. Studentai labiau siai nemėgsta monotoniškų, nuobodžių, neproblemiškų paskaitų ir seminarų, greito jų tempo. Visai neefektingos tokios paskaitos, kur dėstyto-
JNukelta į 2 psl.p
v
KĄ TŪRI ŽINOTI KURATORIUS (Atkelta iš 1 psl.)
jo mąstymo lygis ir metodas studentams neprieinamas ir nesuprantamas. Apie kuratoriaus uždavi nius, vadovaujant vyresnių kursų studentų savarankiš kam darbui, kalbėjo Pedago gikos katedros vedėjas doc. K. Simaška. Studentų sava rankiškam darbui vadovauja dekanatai, katedros: planuo jamos užduotys, normuoja-
Per žiemos atostogas Žiemos atostogos — atodarbų, kvėpis po įtemptų smagių kelionių, įdomių ekskursijų dienos, ilgai gyvenančios tnūsų įspūdžiuose. Universiteto Geriausiam studentų statybiniam būriui
mas darbo krūvis, koreguoja mas studentų laiko biudžetas, sudaromos darbo sąlygos (apliteratūra, medžiąbo vieta ir kt.j, kontroliuojama, sudaromi sa varankiško darbo įgūdžiai. Kuratoriaus uždavinys — bendraujant su dekanatu, katedromis, visuomeninėmis organizacijomis — pasiekti, kad sklandžiai veiktų visos pami-. nėtos grandys. Apie grupės nario vertę
grupės tarpasmeninių santy kių sistemoje ir socialinę adaptaciją -kalbėjo Psichologijos .katedros vyr. dėstytojas A. Suslavičius. Bet .kokio organizmo, taip pat žmogaus, istorija yra nuolatinio prisitaikymo prie kintančių aplinkos sąlygų istorija. Prisitaikymas (a-daptaoija) yra viena pagrindinių žmogaus _ organizmo sąlygų. Žmogaus adaptaciją nulemia biologinių ir socialinių fakto-
— medikų „Aiskaudai" ir.ge riausio sienlaikraščio — gam tininkų — redkolegijai buvo suteikta galimybė aplankyti legendinį Leningradą, sve čiuotis šio miesto Elektrotech nika; institute. Dar dvi Universiteto kom jaunuolių grupės viešėjo Maskvos Elektrotechnikos ir Kijevo Politechnikos institu-
tuose. Priėmėme ir senus savo draugus — Maskvos Elektro technikos instituto, Odesos universiteto, Kijevo Politech nikos instituto paruošiamojo fakulteto studentų grupes. Su mūsų Universitetu, miestu supažindinome ir Baltarusijos bei Odesos liaudies ūkio ins titutų pasiuntinius. Tarp at-
rių vienybė. Apie pirmo kur so studentų socialinės adap tacijas ypatumus pranešimą skaitė IF psichologijos spec. II k. stud. A. Poviliūnas. Apie studentų profsąjungos, dekanatų ir kuratorių bendra darbiavimą, gerinant drausmę ir švarą bendrabučiuose bei fakultetų patalpose, kalbėjo studentų profkamiteto pirmi ninkas A. Kairys. Į konferenciją susirinkę kuratoriai išgirdo naudingų patarimų, reikalingų jų dar be. A. JUODUPIS
vykusių buvo ir užsienio jau nimo, studijuojančio šalies aukštosiose mokyklose. Žios susitikimų dienos pa dėjo tvirtėti studentų drau gystei, keistis komjaunimo organizacijų darbo patyrimu, daugiau sužinoti. K. GALVlClUS Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
INTERNACIONALINIS AUKLĖJIMAS
O KAIP JUMS SEKASI? Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas deda daug pastangų gerinti internacionalinį darbą. Turime savo C/ terklubą, vienijantį daugiau kaip 60 studentų, Interklubaš" 'dirba gana gerai. USnegsti ryšiai su Vinicos medicinos ir politechnikos institutais, susirašinėjamą su keletu kitų Sąjungos aukštųjų mokyklų. Kiekvieną savaitę vyksta su sitikimas su įžymesniais žmonėmis, kurie apkeliavo daugelį TSRS ir užsienio vietų. Rengiami politinio plakato konkur sai, politinės dainos festivaliai. Jei fakultetas mažesnis, tai verstis galima. Sukurtas interkl-ubas, išrinkti atsakingi grupėse, turime apie 100 stu dentų būrį, prisiminkime jų artimiausius draugus, ir be veik visas fakultetas aprėptas. Sunkiau internacionalini darbą dirbti tokiame fakultete kaip mūsiškis, kur studi juoja apie 1500 studentų. Fakultetų -komjaunimo organizacijų sekretoriams tenka pasirašyti charakteristikas, vykstantiems į užsienį. Jau tada pamatai darbo spragas. Atsineša žmogus grupės išduotą, susirinkimo patvirtintą charakteristiką. Negalvok, sekreto riau, ir skubėk pasirašyti, nes jis ir apsiskaitęs, ir geras visuomenininkas ir t. t. Tai daug negalvodamas pažiūri, kur važiuoja, ir dėl tam tikro oficialumo klausteli: „Drau gas į Lenkiją, tai gal žinote jos sostinę?" Mirtina tyla, paskui pirmo pasitaikiusio miesto arba to, į kurį važiuoįama, pavadinimas. Jaučiu, kad skaitytojas jau šypsosi... Būna ir blogiau. Vienu iš internacionalinio auklėjimo barų laikome dalyvavimą ekspedicijoje „Mano Tėvynė .— TSRS“. Visi apie ją daug girdėjame, bet visiems dar daug rūpesčių: siekti masiškumo, skatinti ir t. t. Verta pagalvoti — kaip geriau suinteresuoti. Pavyzdžiui, komjaunimo ir profsąjungos ko mitetai galėtų grupę, kur 70 proc. studentų tampa bronzos ženklelio savininkais, premijuoti lėšomis, reikalingomis si dabrinio ženkliuko reikalavimams įvykdyti. Taigi, -turime spręstinų problemų. Būtų gerai iš kitų draugų išgirsti bent vieną internacionalinio auklėjimo „re ceptą", jų darbo formas, metodus, veiksmingumą. S. MATUZAS EKFF komjaunimo biuro sekretorius
Apdovanoti kraštotyrininkai Sausio 5 — 18 d. Vilniuje veikė respublikinė kraštotyri paroda. Joje ninkų darbų dalyvavo visų miestų ir raUniversiteto jonų atstovai, klubas šiai kraštotyrininkų apžiūrai buvo pateikęs 6 dar bus iš Žagarės (1975 m.), Kvėdarnos (1976 -m.), Taurag nų (1977 m.) kompleksinių ekspedicijų. Geriausi parodos darbai apdovanoti atsižvel giant į surinktas medžiagos turinį Kompleksinių ekspedicijų grupėje pirma vieta paskirta Kauno kraštotyrininkams. /"Antra vieta įvertintas Univer siteto kraštotyrininkų klubo Medicinos fakultete pagal darbas „Medžiaga Žagarės naują mokymo planą-progralokalinei monografijai". Mū mą I kursui rudens semest siškiams įteiktas Lietuvos rą kas savaitę buvo skaito TSR Paminklų apsaugos ir mos „Įvado į specialybę" pa kraštotyros draugijas Centro skaitos. Kokia studentų nuo Tarybos Prezidiumo II laips monė apie jas! Pasakoja MF pirmakursė Asta DERVINYRE: nio diplomas. Tautosakos grupėje I laips — Pirmiausia norėčiau pa nio diplomą pelnė klubo sen žymėti „Įvado į specialybę" buvis VI. Braziūnas ir A. pažintinę reikšmę. Nors dar Ilekytė už Kvėdarnos ekspe mokykloj žinojau pagrindinius dicijoje surinktą tautosaką. Universiteto istorijos bruožus, Pagyrimo raštą gavo klubo tačiau su didžiausiu susidomė nariai A. Bailiūnaitė ir V. jimu klausiau paskaitas apie Dagys už surinktą etnografi Universitetą ir jo Medicinos nę medžiagą apie šiuolaikinį fakultetą: išgirdau daug naujų kolūkiečių maistą. ir įdomių istorijos faktų, „TS".inl. Iliustruotų daugybe skaidrių.
KOMJAUNUOLIŲ ŠEIMOS
DARBAI
Turininga viešnagė Vilniaus v. Kapsuko universitete pirmą kartą aš lankiau si 1972 metais ,dar būdamas Greifsvaldo universiteto stu
denfu. Tuomet turėjau galimybę dalyvauti sludenfų moks! nėję konferencijoje ir skaityti pranešimą, vėliau afspausdin tą Jūsų respublikos medicininiame žurnale „Sveikatos ap sauga". Pagal mūsų universitetų bendradarbiavimo sutartį gla. dūs dalykiški ryšiai sieja mūsiškį Higienos institutą su Jūs universiteto Higienos katedra. Baigęs studijas ir dirbdama Greifsvaldo universiteto Higienos institute, aš turėjau prc gą antrą kartą lankytis Vilniuje. Mes vaisingai padirbėjo me, ruošdami tarptautinį antiseptikos žinyną, kurio term nologiją rusų kalba rašo vilniečiai higienistai. Beje, šis 2 nynas išeis šešiomis kalbomis, o jj ruošia per šimtą autor.i iš 16 Europos šalių, Japonijos ir JAV. Higienos katedroje smulkiai aptarėme bendrosios ir ko munalinės higienos dėstymo metodikos klausimus ir moksli nio darbo problemas ligoninių higienos srityje. Kolego vilniečiai papasakojo, kaip vieningai Tarybų Sąjungos dir bantieji pritarė naujosios TSRS Konstitucijos priėmimui. Jos didžiulę tarptautinę reikšmę labai gerai supranta ir VDR darbo žmonės. Man buvo sudarytos sąlygos susipažinti su Epidemiolo gijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo Institute atliekamais darbais, pabuvoti miesto Dezinfekcijos stotyje Man labai patiko Jūsų tradicinė studentų mokslinė konfe rencija „Studentų sveikata", kurioje aptariami tikrai laba svarbūs klausimai. Tarptautiniame kongrese Drezdene su doc. S. Kučing . buvome aptarę ir dabar Vilniuje parašėme straipsnį ap e ligoninių vidaus infekcijos problemas. Noriu padėkoti Vilniaus universiteto Rektoratui ir Higie nos katedros kolektyvui už man sudarytas labai geras są lygas dirbti, o visam Jūsų studentų, dėstytojų ir profesor kolektyvui — visokeriopos sėkmės 1978 metais. Dr. A. KRAMERIS Greifsvaldo universiteto Higienos instituto mokslinis bendradarbis
SESIJOS LYDERIAI Įpareigojimą — kiekvienam
retas drįso pareikšti. Vienas kitas komjaunuolis kurį laiką visai neturėjo ilgalaikių įpa reigojimų ar nežinojo juos turįs. Šiais metais įvairiais darbo barais pasiskirstėme patys. Kiekvienas pasirinkom mėgs tamą sritį. Sunku įsivaizduoti studentą, kuris, būdamas atsakingas už sportą, pats ne vadovaudamas sportuotų ar sektoriui, pats kultmasiniam nedalyvautų meno saviveiklo je. Kiekviename darbe reika lingas talentas. Pareigingai ir sumaniai dirba Zita, Nijolė, Vytautas, Laima, Juozas. .. Šiemet nekelia susirūpinimo ir trumpalaikiai įsipareigoji mai. Nesukalbamų mūsų gru pėje nėra. Neretai patys pasi siūlome padaryti vieną ar ki tą darbą. Žiūrime j komjau nuolio pareigas ne kaip į sunkų, kankinantį darbą, o kaip j neatsiejamą turiningo mūsų gyvenimo dalį.
Kurse kas trečias studentas — penketukininkas. Ta: pirmąją sesiją išlaikė biologai. Gal -tai atsitiktinumas? Ka •žin ar taip .galima manyti, pasiklausius Gamtos fakultet Pusantrų metų drauge. Per prodekanės doc. -I. Sarkini-enės. tą laiką grupė spėjo susi Dar nespėjusiems fakultete apsiprasti pirmakursiam koncentruoti j -kolektyvą, ku aiškinama, kas lemia geras studijas, ką daryti, kad sesij i rį tikrai galima pavadinti ne būtų sėkminga, Atrodo, visiems aišku — nereikia ting tik draugišku, bet ir darniu. niauti, o nuolat bendrauti su knyga. Ar visada taip dar< Vidurinėje mokykloje dau ma? Akademinė komisija, vadovaujama doc. V. Matulev ■ geliui iš mūsų teka nemažai oienės, dekanatas ir visuomeninės organizacijos ir pride padirbėti įvairiuose komjauni da čia savo ranką. Jie sukuria tą nuolatinio žinių siekim mo darbo baruose. Todėl ne atmosferą. Žinoma, kai kada reikia ir griežtesnių priemo galima sakyti, kad dabartiniai nių. Sakysim, keletas pirmakursių rudeninėje talkoje bu įpareigojimai sunkūš: jie daž vo bandę paišdyka-uti. Žinia, per talką nestudijuojamą, be nai neprilygsta buvusiems. Už vis -tiek mokomasi — gyventi. Taigi, kad toks dūkesys ne tai kita bėda — ne visada jie apimtų pirmakursių per semestrą, dekanatas „įpiršo" vie atitinka komjaunuolio polin ną kitą įspėjimą, papeikimą. Jų elgesys dabar nepriekai; kius, jo savybes ar tempera tingas, o ir sesijos rezultatai džiuginantys. Yra penketuk mentą. Tada ir prasideda at ninku ir tarp geologijos, geografijos pirmakursių. Yra ir sikalbinėjimai, darbų atidėliojuodų dėmelių. Viena iš jų — geologo G. Minkevičiau' jimai. dvejetas iš TSKP istorijos. G. Minkevičius pamiršo, kad Mūsų grupėje taip pat busėkmę lemia pasiruošimas. Greičiau nepamiršo, o mane vo panašių dalykų, Pirmame praslysiąs. Ir ketvirtakursis S. Cujavas. Kol buvo bendro, kurse dar gerai nepažinojome disaiplinos, šiaip taip kentė, kai tik prasidėjo specialybėm vienas ikito, o iš pirmo žvilgs dalykai — pasipylė skolos: akivaizdžios paskaitų nelanką • nio sunku spręsti apie -kiek mo pasekmės. O gabus, galėtų mokytis. vieno sugebėjimus. Ilgalai Ne tik pirmakursiai neįvertina užsienio kalbų studijav kiai įpareigojimai buvo pa mo svarbos. Gal vienas kitas mokyklos silpniau paruoštaI. PRANCULYTE skirstyti, neatsižvelgiant net į bet dauguma susidarė klaidingą nuomonę apie jos nerei GF biologijos spec. pačių komjaunuolių pagei kalingumą. II k. 1 gr. studentė davimus, kurių, tiesą sakant, Nors dabar iš 611 studentų-tik 7 turi trejetus, bet pe: laikinėtojų per sesiją nereikėjo su žiburiu ieškoti. Ga nepasisekti. Bet kai nesiseka tiems patiems studentampriežastys aiškios — apsileidimas. Ypač atsipalaiduoja I kursas. KOM JAUNIMO PREMIJA Prodekainė kalbėjo vis apie trūkumus, tinginius, ne V. MACKEVIČIUI sklandumus. Bet juk per šią sesiją Gamtos fakultetas pa LLKJS CK biuras, remdamasis vertinimo .komisijos nu sirodė geriausiai. Tai ir viso kolektyvo, ir dekano doc. P Tarvydo — kuris -randa laiko užsukti pas studentus, pat tarimu, paskyrė Lietuvos komjaunimo premijas grupei domisi jų reikalais, tuo įrodydamas pavyzdį.ir kitiems dės respublikos jaunųjų mokslininkų. Laureatų tapo ir univer tytojams — darbo įvertinimas. Tai ir kuratorių — kuri siteto Matematikos ir -mechanikos fakulteto Taikomosios sumaniai dirba grupėse, yra studentų vadovai, gyvenantys matematikos katedros vyr. dėstytojas Vigirdas Mackevi jų rūpesčiais, o ne formaliai egzistuojantys, kaip dar daž nai pasitaiko — nuopelnas. čius. Respublikine komjaunimo premija įvertintas jo” Fakultetas didžiuojasi mokslo pirmūnais V k. biologais darbas „Ribinis perėjimas Markovo procesų optimaliojo P. Jurkevičium, E. Šaltyte, V k. geografu A. Česnulevi stabdymo uždaviniuose". Tai jau antras mūsų matemati čium, V k. geologais V. Sadecku ir I. Gavėna, kurie nuo studijų pradžias mokosi tik labai gerais pažymiais. Puikiai kas, kuriam suteikta ši premija: ją yra gavęs doc. E. studijuoja ir SMD pirmininkas S. Paltanavičius. Jie žino Manstavičius. Jeigu dar prisiminsime liaudies dainų ir šo ko atėjo į fakultetą, kam ir kodėl mokosi. Norėtųsi, kari kių ansamblį, tai Universitete jau bus trys Lietuvos kom tą suprastų ir visi studentai. A. LEKAVIČIUS jaunimo premijos laureatai.
specialybę Prof. J. Markulis jau pirmąją minutę taip sudomino auditoiriją, jog ji apmirė, ir ta šven tiška rimtis išliko dar ilgai po paskaitos. Gyvą istorijos žodį apie sveikatos apsaugos organiza vimą buržuazijos valdymo metais ir sunkiuoju karo lai kotarpiu išgirdome iš prof. V. Kviklio. Su naujosios TSRS Konstitucijos reikšme sveika tos apsaugai, su medicinos mokslo vystymosi perspekty vomis bei respublikos gyven-
tojų medicininiu aptarnavimu mus supažindino ministro pa vaduotojas J. Songaila. Šios paskaitos praplėtė akiratį, gi mė troškimas kuo daugiau su žinoti, kad galėčiau aktyviau prisidėti prie kilnaus sveika tos apsaugos darbo. Ypač aiškiai tai pajutau paskaitoje — ataskaitiniame susirinki me, kai katedros darbuotojai supažindino mus su nuveik tais ir dar laukiančiais dar bais. Daug naudingo ir įdomaus
sužinojome paskaitose apie darbo higieną, informatikos pagrindų klausimais: kaip efektyviau ir kokybiškiau įsi savinti naujas žinias, naudotis bibliotekų katalogais, teisin gai konspektuoti literatūrą. Svarbu ir tai, kad šiame pa skaitų cikle buvo akcentuota pačių studentų sveikata. Ma loniai nuteikė prof. V. Kvik lio žodžiai: „Sukanka 100 metų, kai pripažinta, kad stu dentas irgi žmogus, rimtai su sirūpinta jo sveikata". Labai naudingas man buvo aiškini mas apie valios pastangomis vystomą pajėgumą dirbti. Tai padėjo geriau suprasti pačią
save ir išvengti tos būsenos kada, kad ir kaip stengies žinios niekaip nelenda į gal vąTaigi, „Įvado į specialybę kurse daug ką sužinojau, įsi savinau; supratau, kaip geriau derinti darbą ir aktyvų poilsį Sužinojau tai, kas įdomu visų pirma man pačiai, ir taip paf tai, ko noriai klausosi ir pašnekovas. Esame dėkingi „Įvado i specialybę" kurso vadovui prof. V. Kvikliui ir rengėjams už įdomias, naudingas ir kiek neįprastas paskaitas, kurios pirmakursiui tikrai labai reika lingos.
Studijos— į i: valstybinis į !' ’ ' reikalas £
ė f
Tai buvo pabrėžta
LKP CK
VII
J
plenume. Kaip vykdome vyresniųjų priesaką, aiškiai parodė žiemos egzaminai. Sąžiningų Universiteto studentų darbas įvertintas labai gerai.
.. ..*» i-
EONARDO skirpsto
ioTOPASAKOJIMAS
Prekybos fakulteto III k. s'udentas R. Saidys — vienas iš šauniojo grupės šešetuko, kuris sesiją išlaikė vien pen ketais. Vyro būta labai rimto ir dalykiško. Kol aš foto grafavau, jis (nuotr. dešinėje) padėjo draugui išsiaiškinti kažkokią keblią problemą.
I Per mesiją nelengva pasiĮalbėti įsu studentais apie Įalykw, neturinčius konkrelaūs ryšio su mokslu. Kai ienos pramonės planavimo pecialybės antrakursės pa klausiau, ar yra jų grupėje herai tesimokančių studentų, [a gan pikta atrėžė: „Ne, ne! bar" : apsišaukėle pavadins. Ne! A s nieko nežinau.. kas teliko daryti. Tyliai pra geriu auditorijos duris. Iš atlakinė.jančios studentės poĮalbio su dėstytoju supratau, log vyksta TSKP istorijos eglamiinas. Z. Alifanova (nuotr. liršuje) atsakinėjo labai gė lai. Po jos ir kolegės V. Krilanauskaitė, J. Sakarytė taip lai gavo penketus.
Teko svečiuotis ir Gamtos fakultete. Tądien egzaminą laikė ketvirtakursiai geogra fai (nuotr. viduryje). Pasiro do, ir čia daug gerų mokslo žmonių besą. Stebėjausi jų nuotaika ir linksmais patari mais kolegoms .einantiems į „mūšį". „Kovota“ neblogai. Penketus rinko L. Jurgelevi čiūtė, O. Juodenytė, E. Naina, J. Pocius , R. Balkevičius ir kt. Mano tos dienos paly dovė’ IV k. geografė Vida Šimkutė (nuotr. kairėje) apie kiekvieną pasakojo. Būčiau apie visus ką nors sužinojęs, bet atėjo jos eilė traukti bi lietą.
— Mokytis penketais ne taip jau sunku. Tokių studen tų galėtų būti ir daugiau, — sako IF III k. psichologė O. Buškevičiūtė. — Tiesa, vien pažymys man nėra vieninte lis žmogaus vertinimo krite rijus. Onutė tuos keturis penke tus per šią sesiją (kaip ir ankstesnę) gavo lyg ir be di delių pastangų. Anot kurso draugų, pagrindinis jos bruo žas, tas, kad ji sugeba logiš kai ir protingai dėstyti min tis, turi savo požiūrį j gyve nimą ir savo nuomonę. Į mano klausimą, ką išmo ko Universitete per dvejus su puse metų, ji atsakė: — Realiau žvelgti į gyve nimą. I.r — stebėti bei ge riau pažinti žmogų. Dar sužinojau, jog mergina mėgsta humorą, labai myli vaikus, — iš viso kaimo, su bėga, kai parvažiuoja į tėviš kę Dzūkijoje...
Pirmakursiai dar gerai ne žinojo , kas ta sesija. Todėl ir jaudinosi daugiausia už vi sus. Girdėjau ir drebančius
teisus, ir mačiau riedančias I k. studentas) atsakinėjo ašarėles per skruostus, kai vyriškai. Doc. A. Žebrauskas gaudavo trejetą)!). L. Ram- jam parašė penketą. bynas (pramonės plan. spec.
Skaitytojo nuomonė
JAUNAVEDŽIŲ MOKYKLA?
dentų šeimų vakarą. Jos da gerbia švarą ir tvarką lyvavo įvairiuose konkursuo Tai natūralu — jau pats se, klausėsi Universiteto Tei žodis „medicina" asoci sės fakulteto doc. A. Vitke juojasi su švara. Čia nie vičiaus pastabų šeimos klau kada nepamatysi numes simais ir kt. Manau, panašų renginį bū tos nuorūkos — mūsų fa ir kultete nerūkoma. Išdrįsi tų galima suorganizuoti mūsuose. Jaunos šeimos ga numesti popierių kur pa lėtų susipažinti, pasimokyti puolė — fakulteto budin viena iš Jctios, sužinotume, tysis tuoj sudraus. Ne kokios problemos joms rūpi. bandyk palikti savo darbo Gal net paskaitų ciklą jauna vietos nešvarios ir netvar vedžiams (ir besiruošiantiems jais tapti) būtų galima skai kingos — gali tekti rausti tyti. Turime juk ir medikų, prieš draugus ir dėstyto ir sociologų, ir teisininkų, ne jus. viena gerbiama profesorė ar Svarbiausias tvarkos docentė patartų įvairiais bui dirigentas fakultete — ties kultūros klausimais ir budintis. Jo pareiga su pan. tvarklaužius ir Gerų patarimų šarvai la drausti tikrinti, bai reikalingi būsimoms gy triukšmadarius, venimo kovoms. ar sutvarkomos po pa
Artėja diplomantų skirsty mas, ir, žiūrėk, dažnai išgirsti šnekas apie... vestuves. Su prantama, penkeri metai pa tikrino draugystę, ir skirtis su išrinktuoju sunku. Tuokiasi ne tik diploman tai. Ir pirmakursiai, ir trečia kursiai. .. Kaip sekasi studentų šei moms, kaip jos studijuoja, Melanija P. kaip gyvena? Vis dažniau pa Filologijos fak. studentė sigirsta kalbos apie tęs jau nas šeimas, bet jos pačios, man atrodo, vis dar jaučia kažkokį kompleksą •— gal TVARKĄ DAROME PATYS varžosi, drovisi ,o gal kreiva akim į jas žiūrima? Užsukę j Medicinos fa Girdėjau, Vilniaus Inžineri nio statybos instituto kultū kultetą, turėtume pastebėros klubas buvo surengęs stu bėti, kad mūsų studentai
pė buvo arti nelaimės: juos vežė neblaivus vairuotojas J. „TS" 1977 m. gruodžio 23 Visockas. Jam už darbo d. numeryje rašėme, kad drausmės pažeidimą pareikš Teisės fakulteto studentų gru- tas griežtas papeikimas.
Apie tai rašėme
skaitų auditorijos. Studen tus, kurie nesilaiko bend rų taisyklių, svarsto fakul teto profbiuras, išjuokia sienlaikraštis. Taigi, sakykite, ar sun ku tvarkytis? V. VAITKEVIČIUS MF profbluro narys
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. studentai Z. Gerdžiūnaitė, D. Žostautaitė, I. Bogdiun, H k. — G. Kulbytė ir E. Samuilova, Fizikos fak. I k. stud. R. Martinkėnas, V. Dobrovenskis, Gamtos fak. IV k. stud. G. Eučelga, Chemijos fak. II k. stud. V. Žemaitis Ir V k. stud. O Liubošeč,
REDAKCIJOS ADRESAS: 232690 Vilnius — MTP-3
Tarybinėje medicinoje vyrauja profilaktinė kryptis — svarbiausia užkirsti ligai kelią. Šiam kilniam tikslui nau dojama daugybė profilaktinių priemonių: masiniai kolekty vų skiepijimai, rentgenologiniai patikrinimai, dispanserizacija — t. y. kai nuolat stebimi ir gydomi sergantys tam tjkromis ligomis. Antra vertus, ne mažiau yra svarbu paties žmogaus ry šys su jį supančia aplinka. Išorinės sąlygos dažnai nulemia tą lemtingą „būti ar nebūti" — t. y. susirgsime ar ne. Gydydama jaunimą, dažnai pastebiu, kad jaunuoliai nesi stengia prisitaikyti prie išorinių gamtos faktorių: atšalus orui, neskuba šilčiau apsirengti, užsidėti žieminę kepurę. Todėl lengvai suserga viršutinių kvėpavimo takų katarais, anginomis, ausų uždegimais. Šaltame ore, darganoj, vėjyje — neretas paauglys ar jaunuolis valgo gatvėje ledus, tuo lyg demonstruodamas savo organizmo užsigrūdinimą, o, žiūrėk, kitą dieną tas „šaunuolis" jau sėdi poliklinikos priimamajame. Be abejo, užsigrūdinęs organizmas lengviau pakelia stai gius temperatūros svyravčmus, greičiau prisitaiko prie kli matinių sąlygų pasikeitimo. Bet užsigrūdinama ne iš kar to, o ilgai ir pastoviai sportuojant, mankštinantis. Šiaip gi turime stengtis prisitaikyti prie mus supančios aplinkos, saugotis, kad perkaitę, suprakaitavę staigiai neatšaltume. Tik taip apsisaugosime nuo ligų ir sutaupysime daug rei kalingų darbui valandų, kurių studentas visada pasigenda. I, TARASEVlClENt Aukštųjų mokyklų poliklinikos gydytoja
PASAULIO Havanos universitetui — seniausiai Kubos aukštajai UNIVERSITETUOSE mokyklai, pagarsėjusiai savo laisvę mylinčiomis ir revo liucinėmis tradicijomis, suka ko 250 metų. Joje mokėsi daugelis garsių visuomeninių ir politinių šalies veikėjų, pa sižymėjusių Kubos liaudies kovoje dėl laisvės, nacionali nės nepriklausomybės ir so cialinės pažangos. Tai — Ku bos liaudies kovos prieš ispa nų kolonizatorius vadovai Karlas Namuelis de Sespedesas ir Ignas!jas Ągramontė, vienas iš Kubos Komunistų partijos įkūrėjų Chulijas Antonijas Melja, Havanos revo liucinių studentų lyderis Cho sė Antonijas Ečeverija, žu brangi kiekvienam kubiečiui. vęs per susišaudymą su Ba Tai — žuvusiųjų didvyrių sa tistas žvalgybos agentais prie lonas. Įėjęs iškart pamatai di savojo universiteto sienų, džiulį paveikslą, kuriame pa Kubos revoliucijos vadas Fi vaizduotas vienas iš studentų žygių. Čia ir studentų, žuvu delis Kastras. Iš kartos į kartą perduoda sių kovoje už laisvę, nuotrau mas revoliucines, kovines kos, fotografijos, įamžinusios tradicijas šventai saugo da besimokančio jaunimo mitin bartiniai Havanos universite gus. Įtikinamu pavyzdžiu, su to studentai. Jame yra vieta, kokia meile visas darnus
„TARRBINIO STUDENTO" SKAITYTOJŲ IR KORESPON DENTŲ DĖMESIUI!
Dėl patalpų remonto re dakcija išsikėlė kitur: dabar dirbame centriniu rūmu 14 kambaryje. Užeikite, skam binkite mums pirmadieniais.
J. MAŽEIKIO nuotr.
Istorijos fak. I k. stud. A. Masevičius, n k. stud. E. glaustas, IV k. stud. A. Kalaušls, Filologijos fak. I k. stud. A. Tamašauskaitė, V. Grušina, III k. stud. G. Partikaltė. Pramonės ekonomikos fak. I k. stud. V. Seršniovas ir III k. stud. R . Kunickaitė. Ekonominės kibernetikos ir finansų fak. I k. stud. R. Verlesnytė, L. Vasiljeva, III k. stud. I. Puzinaitė, Prekybos fak. II k. stud. R. Gutauskas, IV k. stud. B. Lin gytė, Teisės fak. I k. stud. E. Leleckaš.
Užsigrūdinama ne iš karto
ŠVENTĖ HAVANOJE
Dėmesio!
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
JŪSŲ PAŠNEKOVAS — GYDYTOJAS
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėle 25343
naujomis ūkininkavimo sąly gomis. 3. J. Mackevičius. Gamy bos išlaidų apskaita ir pro dukcijos savikainos kalkuliavimas pramonėje. 4. Buhalterinės apskaitos žinynas. Knygų propagandos ir reklamos biuras
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
žiemą
Ką žiemą veikti gamtinin kui, o dar floristui? Botąnik būrelio nariams darbo ne trūksta. Lauaia kolekcijos, o jose — kartais nauji, netikė ti atradimai. Vasarą eksped cijos dirba toli viena nuo ki tos, pastaraisiais metais Lietu vos floras tyrimai — kaip niekad didelio masto. Sugrį žus įspūdžių pakanka ne vie nam būrelio susirinkimui. Tikras gamtininkas neužs: daro siaurame savo specialu bės rate. Botanikos problemos nesvetimos zoologui, zoologi jos — botanikui. „Ar pamir ši, kaip zoologai grįžo iš die nos maršruto nešini nauja Lietuvai rūšimi — didžiuoju asiūkliu, neįtikėtinai reta Pie tų Lietuvos puošmena", — sako biologijos mokslų ’kan didaitė R. Bandžiulienė. Dau geliui buvo netikėtas bota nikų būrelio rengiamas susi tikimas su žinomu zoologu i aukštosios mokyklos kolekty doc. R. Kazlausku ir jo „ke vas žiūri į istorinę praeitį, liaujančiu botanikos sodu" — galėtų būti sausio 5-ąją, uni gyvais, žydinčiais augalais iš versiteto įkūrimo dieną, ati jo kolekcijos. Sajanų ir Kar darytas istorijos muziejus. patų orchidėjos, milžiniškos Universitetas — didžiausia Kaukazo notrelės, varvančios aukštojo mokslo įstaiga res saulės — ir visa tai Vilniuje. publikoje. Jame mokosi dau „Drėgmės mūsų butuose — į giau kaip 18 tūkstančių vai kaip dykumoje", — juokiasi kinų ir merginų, besirengian docentas. Tačiau ir tokiomis čių 29 specialybėms, kurios sąlygomis žiemą vasarą žydi reikalingos įvairioms nacio nuostabios, įnoringos tropikų nalinės ekonomikos šakoms. orchidėjos — slėpiningų miš Dabar Havanos universite kų Pietų Amerikoje karalie tas ruošiasi Pasauliniam jau nės, suteikusios daug vargo nimo ir studentų festivaliui. ne tik atradėjams. Teko, lauk Universiteto Aktų salė, se tl dvidešimt metų, kol orchi- | nieji šimtam etriniai laiptai, dėjos pražydo. Pasirodo, ir I vedantys viršun, prie didin tropikų augalams reikalingas gos Alma Mater statulos, šią trumpas žemos temperatūros vasarą taps pasaulio jaunys laikotarpis. Pasitaiko ir kurio tės šventės liudininkais — zų— orchidėjų kaimynystėje i Havanoje vyks XI Pasaulinis išdygo puikūs oranžiniai ke jaunimo ir studentų festiva purėtieji grybai. Daugelis lis. Universiteto studentai jaiu abejojo, ar valgomi šie gry seniai jam ruošiasi. Į jauni bai, ar ne. Tada docentas, ta mo forumo fondą jie įnešė 57 ręs, kad tik raudona spalva tūkstančius pesų. Daugiau gamtoje — įspėjamoji, ryžosi kaip pusė šios sumos buvo pats pamėginti. Grybai, pasi uždirbta per vasaros atosto rodo, gardūs. gas žemės ūkio plantacijose. Entomologas turi gerai pa Dalis lėšų gauta, pardavus suvenyrus ir kitus liaudies žinti ir savo krašto florą. Ne amatų dirbinius, padarytus kartą pirma buvo surastos naujos drugių rūšys, o po te pačių studentų. —■ reti jų augalai maitintojai Zoologinį atradimą Čepkelių raiste lydėjo botaninis. Stu dento floristo M. Lapelės ap tikta šiaurinė rūšis — tekšė (poliarinė avietė) ■— staigme na ne tik botanikams. Todėl antradieniais, trečiadieniais nenuostabu, kad „Lietuvos 1 penktadieniais nuo 9 iki 17 floroje" puikuojasi keli zoo vai., telef. 27927. Laukiame jūsų laiškų: logų — naujų rūšių atradėjų į įspūdžių, Įdomių pasiūlymų — vardai. >aqeidavimų ir kt. Rašysite V. BRASKYTE nums dažniau — Įdomesnis r marųesnis bus „Tarybinis D. VANUTfiNAITĖ studentas".
EKFF finansų spec. IV k. studentai ir kuratorius nuoširdžiai užfaučia stu dentą Ziqmą POLUBENKĄ dėl mamytės mirties.
Visiems, kas susiduria su finansų struktūros ir buhalte rinės apskaitos darbo speci fika, siūlome įsigyti šių lei dinių: 1. Pramonės įmonės finan sininko žinynas. 2. S. Jasiukaitis. Pramonės įmonių apyvartinės lėšos
Botanikai
Nuoširdžiai užjaučiame dėstytoją Česlovą BAUŽĄ dėl motinos mirties. TSKP istorijos katedros kolektyvas Rusu kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia dės tytoją Eleonorą LASAN dėl tėvo mirties. EKFF studentu profbiu ras nuoširdžiai užjaučia įtari Ziqmą POLUBENKĄ dėl mamytės mirties.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės orqanizacijos nuoširdžiai užjaučia Patoloqinės fizioloqijos ir patoloqinės anatomijos katedros do centą Albertą 2YGĄ dėl motinos mirties.
Nuoširdžia] užjaučiame Rusu literatūros katedros doc. R. SIDERAVICIŲ dėl motinos mirties. Filoloqijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės orqanizaci|os Rusu literatūros ir Ru su kalbos katedros nuo širdžiai užjaučia doc. R. SIDERAVICIŲ dėl mo tinos mirties.
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 470 LV 08066
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA