hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
Birželis
1993 m. KAINA SUTARTINĖ
Vilniaus universiteto laikraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 3(1519)
TOP 10 Petriukas, išlaikęs lotynų kalbos eg zaminą, išeina pro duris. "Na, kaip?", klausia Marytė. "Dura necessitas", sako jis. Lietuviškai būtų - "žiauri būtinybė". O Marytė įsižeidė... Vargu, ar kas iš studentaujančių pri simena fontaną, žilvytį, žalius žolynėlius didžiąjame universiteto kieme, ten, prieš šv. Jonų bažnyčią. Kažkada buvo. Užtat iabar ten galima išrikiuoti visą studenti ją, "lygiuok! - ramiai!", "kai-rėn", ir taip toliau. Geras grindinys, akmeninis, ir dar suliniuotas, kad rikiuotė tiesi būtų. Sako, atkurtas pagal graviūrą iš jėzuitiškų laikų. Nebloga vieta ir poilsiui. Galima prisėsti ant suolelio. Irgi akmeninio... Sesija. įdomu, kaip sekėsi jėzuitams prieš kelis šimtmečius? Papirkinėdavo? Nusirašinėdavo? Dorai mokėsi? Ak, o "Ledainės" Pilies gatvėje juk nebuvo... Na, mūsų moderniame amžiuje nebe lieka laiko žvalgytis į praeitį. Laikraštis "Universitas Vilnensis", nutaręs žengti koja kojon su laikmečiu, siūlo studen tams patį naujausią universiteto mikro klimato kontrolės metodą. "KIRVIŲ PEŠIMTUKAS", - taip galima būtų paidinti šią šventvagystę. Kas yra "kirvis", aiškinti tur būt nereikia. Užrašykite ant lapelio "švelnėjimo" tvarka penkių bai siausiųjų pavardes, laipsnius, fakultetą bei dėstomą discipliną ir neškite arba siųskite mums į redakciją. Rezultatus paskelbsime nedelsdami, kad jūs kuo greičiau galėtumėt pažvelgti teisybei j akis ir žinotumėt, kieno paskaitų negali ma praleisti net dėl I. Bergmano filmų ar "Tauro" alaus. Beje, kalbininkas V. Vitkauskas siūlo "kaldrą" keisti "antklode". O kodėl gi ne, juk jau nebešalta...
Zenonas Namavičius: - Dar nesakau sudie... Romualdas Ozolas:
- Studentija - potencialiausia jaunimo dalis
. ........
-3 psl.
Rasa Rimickaitė:
- ‘UFE* ir mes
Liutauras Leščinskas
- 2 psl.
- 5 psl.
Algina Maleckaitė, Rūta Tarasonytė:
- Lietuva: belieka laukti
- 6 psl.
2
U uiverslias Vilnensis
Universitete
Dar sugrįšiu
Gegužės 17 d. VU Rektora to posėdžių salėje buvo pagerb tas Lietuvos įstojimas į Europos Tarybą. Ta proga Lietuvos Res publikos prezidentas Algirdas Brazauskas universitete sakė kalbą, kurią sąlyginai pavadino "Lietuvos kelias į Europą". Lie tuvos narystę Europos Taryboje prezidentas pavadino dar vienu žingsniu įsijungiant į Europos politinę ir ekonominę erdvę. Taip pat A Brazauskas nusakė pagrindinius mūsų valstybės už sienio politikos tikslus: žmogaus teisių ir demokratijos vystymas, valstybės nepriklausomybės, te ritorinio vientisumo ir nacionali nio saugumo bei nacionalinių interesų patenkinimas. Užsienio reikalų ministras Povilas Gylys padėkojo užsienio šalių ambasadoriams, kurių balsų dėka Lietuva pateko į Europos Tarybą. Rektorius prof. Rolandas Pavilionis visų susirinkusiųjų vardu pasveikino Norvegijos Karalystės atstovą Lietuvoje Perą Stavnumą Nor vegijos nacionalinės šventės proga. Minėjime dalyvavusius užsienio šalių pasiuntinius Seimo narius, universiteto profe sūrą rektorius ir prezidentas pa kvietė į priėmimą.
Pažadėjo prorektorius aka deminiams reikalams Zenonas Namavičius, tačiau Šitas jo in terviu ’Vniversitas Vilnensis’ atsisveikinimo interviu. Zenonas Namavičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Vokie tijoje.
-1991 m., tik tapęs prorek toriumi, interviu mūsų laik raščiui pasakėte, kad universitetas Jums yra šeima. Kaip jaučiatės palikdamas tą šeimą? - Kaip ir per kiekvienas skyrybas, jaučiuosi prastai. Universitete dirbu nuo 1964 m. Pradėjau laborantu, paskui - dėstytojas, dekanas, prorektorius. Per tuos dau giau nei dvidešimt metų uni versitetas iš tiesų man tapo šeima. Išeidamas iš čia, nesi džiaugiu. Jaučiu, tam tikrą baimę. Vokietija - tai didžiu lis gremėzdas, šalis, kuri turi daugybę interesų. Reikės dirbti taip, kad į mažą Lietuvą būtų žiūrima kaip į lygiavertį partnerį. Bandysiu mini šeimą kurti kitur. - Ar ilgai svarstėte priim damas pasiūlymą dirbti Vo kietijoje? - Ilgai. Pirmas pasiūlymas buvo prieš pat Kalėdas. Po to svarstymai. Tikrąjį "taip" pasa kiau tik antroje vasario pusė je- Ką bus gaila palikti uni versitete? - Gaila palikti tą universi teto atmosferą, pilną išminties ir tolerancijos. Gaila ir stu dentų. Man patinka, skaityti paskaitas. Tiesa, semestro pradžioje pradedu su dideliu entuziazmu, bet paskui šiek tiek nusibosta. Žinoma, buvo visko, bet žmogus jau toks sutvėrimas, kad bloga pamiršta, o atsime na tik gera. Universitetas man visada bus šviesus prisimini mas. Aš išliksiu universiteto žmogus. Šiaip ar taip ilgiau kaip čia niekur nebedirbsiu. - Kokių idėjų nespėjote įgyvendinti ir kokius priimtus sprendimus dabar pakeistu mėte?
1993 06
- Neparašiau politinių te orijų istorijos vadovėlio. No rėjau parašyti tą vadovėlį, nes man atrodo, kad dabar galė čiau tą padaryti. Tačiau, matyt, teks šį darbą atidėti vė lesniam laikui. Ką pakeisčiau? Aš galbūt atrodysiu labai savimi pasiti kintis, tačiau kardinalių daly kų turbūt nedaryčiau kitaip. Žinoma, atskirus sprendimus būtų galima pakeisti, bet nevisuomet tie sprendimai pri klausydavo nuo manęs vieno. - Ar bus universitetui kokia nors nauda, kad Lietu vą Vokietijoje atstovaus jo buvęs prorektorius? - Galvoju, kad taip. Aš esu universiteto žmogus. Nors man teks rūpintis LietuvosVokietųos santykių visuma (mokslo ir studijų reikalais taip pat), tačiau jau būdamas prorektoriumi save tiesiog už rankos pačiupdavau, kad visą laik priimdamas kokį nors sprendimą krypstu į Teisės fa kultetą. Aš tai prisipažįstu. Nors tikrai stengiausi būti tei singas, bet psichologiškai no risi šitą daryti. Panašiai, matyt, bus ir Vokietijoje. - Ar žinote, kas bus Jūsų įpėdinis? Ką norėtumėte jam palinkėti?
- Įpėdiniu Rektorius pa skelbė (jei Taryba nebalsuos kitaip) Fizikos fakulteto de kaną Saulių Vengrį. Norėčiau jam palinkėti ne dirbti su žmo nėmis, o bendrauti. Mane er zina jau pats pasakymas "dirbti su žmonėmis". Dirbti galima su kirviu, laužtuvu, kastuvu, o su žmonėmis dirbti negalima, kad ir kokiu virši ninku bebūtumėt. Su jais rei kia ieškoti bendros kalbos, nors tas žmogus ir nusidėjęs, ir skolininkas studentas. - Tarkit atsisveikinimo žodį dėstytojams, bendradar biams, studentams. - Ta diplomatinė tarny ba - savotiška katapulta. Čia universitete, žymiai stabiliau. Be to, diplomatai neturi ka dencijų. Tradiciškai jie būna 5-6 metus vienoje šalyje, o paskui arba perkeliami į kitą, arba visai išeina iš tos tarny bos. Todėl esu beveik tikras, jog į universitetą dar sugrįšiu. Labai norėčiau padėstytojauti, galbūt ir vadovėlį "sukrapš tyti". Taigi dar nesakau sudie. - Dėkoju už pokalbį.
Jūratė Skėrytė L. Mickevičiaus nuotr.
♦** Jau visus metus Vilniaus uni versitete veikia JAV LIETU VIŲ VU DOKTORANTŪ ROS RĖMIMO FONDAS, su darytas komitetas (komiteto pir mininkas VU prorektorius prof. B. Juodka) fondo lėšoms tikslin gai paskirstyti. 1993 metais mūsų tautiečiai šiam tikslui pa aukojo 2900 JAV dolerių, kurie, remiantis Fondo nuostatais, buvo paskirstyti gabiausiems doktorantams remti, iš atitinka mos mokslo srities, pasiūlytos mecenato. Mūsų universiteto busimuosius mokslininkus parė mė: J. Balys - 250 JAV dolerių (tautosaka, tautotyra, mitolog' [ ja), A Mitchell - 40 JAV dolt I
rių (biznis), F.I. Sarknas - 200 JAV dolerių (biznis), J. Balys - 250 JAV dolerių (kal botyra), J. ir A Maldutis 240 JAV dolerių (ekonomika, kibernetika, finansai), A Maldu tis - 200 JAV dolerių (f ansai), M. Maldutis - 200 JAV dolerių (fizika), prof. M. Gimbutienė 200 JAV dolerių (archeologija, mitologija), prof. G. ir J. Rėklai tis - 200 JAV dolerių (filologi ja), A Daunis - 1000 JAV dolerių (biologija, chemija, fizi- , ka, matematika, tarptautiniai mokslai, ekonomika, biznis), B. Regalis - 200 JAV dolerių, J. Užgirienė - 200 JAV dolerių (psichologija).
U ni vers i tas Vilnensis
1993 06 Komiteto nariai išsiuntė padė kos laiškus doktorantų rėmėjams, kurių dėka į universitetą galėjo pa pildomai priimti 12 doktorantų.
•** Vilniuje trūksta ne tik švaraus oro, bet ir mašinų stovėjimo aikš telių. Oro problemas sprendžia Jos Didenybė Gamta, o aikšteliųvairuotojai saviveiklininkai. Ap link studentų bendrabučius Saulėtekio ai. mašinų skaičius pro porcingai didėja, mažinant priima mų į universitetą studentų skaičių, o automobilių modelių įvairovė, pradedant ZIL-130 (studentas (ė) laisvalaikiu dirba), baigiant FORD SIERA (studentas (-ė) laisvalaikiu gerai dirba), jau gali rimtai konkuruoti su universiteto studentų specializacijų skaičiumi. Remiantis neoficialiais statistiniais duomenimis - stabiliausias uni versitete studentiškų šeimų skai čius ir, nors aplink bendrabučius slankioja vis daugiau garbanotų, bukanosių, didžiaakių ir kt. šunų bei lietuviškų katinų, gimstamu mas studentiškose šeimose nema žėja. Studentų vaikai - taip pat vaikai, atrodytų, kas čia keisto, ir jiems reikėtų ir smėlio dėžių, ir sū puoklių ar bent žalios žolės. Bet ant žalios žolės stovi baltosios, juo dosios, vokiškos, rusiškos ir t.t. draugužės. Ir lieka vaikams bend rabučių stogai, laiptinės, asfaltuo ta krepšinio aikštelė ir mamyčių sekamos pasakos apie Lietuvos gi rias. Studentų atstovybė, kuri gina pirmiausia žmonių interesus, pri versta imtis kontraakcijų, žadama pasitelkti žaliųjų luditų judėjimą, nes prieš kardą galima kovoti tik kardu, o automobilių savininkai, beje, gyvenantys tuose pačiuose bendrabučiuose, matyt, kitais stu dijų metais jau gyvens savo auto mobiliuose, kadangi "tuose pačiuose bendrabučiuose" nebe gyvens. Kas mašinos - mašinai, kas žmonių - žmonėms, nes prie šingu atveju galioja liaudies patar lė "žolė po mašina - tauta be ;oėdinių", todėl slėpk greičiau, vai.uotojau, savo mechaninę sugy ventinę nuo jaunosios kartos ir studentų akių.
♦♦♦ Studentams, sėkmingai bebai giantiems Vilniaus universitetą, šiek tiek džiaugsmą užtemdys šie skaičiai: Medicinos f.-8, Teisės f.26, Filologijos f.-27, Matematikos f.-9, Istorijos f.-12, Fizikos f.-18, Chemijos f.-4, Ekonomikos f.-88, Komunikacijos f.-26, Filosofijos f.2 studentai nesumokėjo už bend rabutį. Taigi, moki žvėriškus pinigus - gauni tikrą diplomą, ne moki (neturi) žvėriškųjų - neduo da (neturi) diplomo. Ir niekas netiki, kad kapitalizmo šmėkla jau klaidžioja po VU bendrabučius.
3
Studentija - potencialiausia jaunimo dalis Į "Universitetas Vilnensis" klausinius atsako Lietu lyderiai tvirtina, jog akade vos Centro Judėjimo Tarybos pirmininkas Romualdas
riausius savo mėgiamus su brendusių žmonių darbus.
Kaip apibrėžtumėt Lie tuvos Centro Judėjimo kilmę, veiklą, tikslus? Kokią rolę galėtų jame vai dinti studentai?
Studentija visame pa saulyje laikoma aktyviąja jaunimo dalimi, o pas mus? Kokios šio aktyvumo ar pasyvumo priežastys? Manau, kad studentija visame pasaulyje yra poten cialiausia jaunimo dalis. Siekdama kvalifikacijų, ji negali snūduriuoti, privalo būti aktyvi. Tačiau akty viausia, ypač politiškai akty viausia, aš jos nebūčiau linkęs laikyti: politikai stu dentai turi per maža laiko, o politika yra ir ne pats mie liausias užsiėmimas.Visiškai suprantu tokį studentų nusiteikimą, nors būti apo litiškais neraginu.
Prieš trejetą, ketvertą metų žmonių vadinami "žaliaraiščiai" buvo daugu mos pirmojo Sąjūdžio renginių palydovai. Kur jie ir kas jie dabar? Būtų įdomu, jei per savo laikraštį pakviestumėt atsa kyti: "Žaliaraiščiai, kur jūs šiandien?" Kai kuriuos ma čiau Aukščiausios Tarybos apsaugos tamyboje.D auge lis, kiek žinau, dirba įvai
Lietuvos centro judėji mas kilo iš nuosaikiosios 1988 m. susibūrusio Sąjū džio dalies, jau tada Lietuvą įsivaizdavusios kaip dviejų Lietuvų - iki 1940 metų ir iki 1990 metų - jungtį ir tąsą, su nuosekliai šalina mais ir neutralizuojamais komunistinės gyvensenos elementais. Mūsų centristi nė politinė partija, kurios steigiamojoje konferencijo je, tikiuosi, bus pasirinktas Centro sąjungos pavadini mas*, yra asmens iniciaty vos laisvei, privačiam turtui ir darbui geriausias sąlygas sukurti siekianti organizaci ja. Labai vertindami protą, veiklos racionalumą, su prasdami kvalifikuoto darbo ir naujausių techno logijų svarbą šalies likimo kūryboje, mes puikiai suvo kiame, ką reiškia lavinima sis, studijos, mokslas, kūryba. Būtų gera, kad visa tai pakankamai greitai su voktų bei su visa atsakomy be įsisąmonintų studentai ir per studijoms skirtą laiką įgytų kuo daugiau tų savy bių ir sugebėjimų.
1968 m. Prancūzijos studentai pakilo į kovą už savo teises. Prieš keletą metų tūkstančiai Kinijos studentų Tiananmenio aikštėje demonstravo, rei kalaudami demokratinių laisvių. Ukrainos studentų
minio jaunimo surengtos akcijos privertė atsistaty dinti sovietinę respublikos valdžią... Kokie pastarųjų metų Lietuvos studentų veiksmai, Jūsų nuomone, turėjo įtakos šalies gyveni mui? Studentai dar pernai pradėjo socialinių reikalavi mų akcijas. Dabar jas pratę sė mokytojai, vairuotojai. Anksčiau studentija dalyva vo Sąjūdyje, kol jis buvo dai nuojanti revoliucija. Man regis, kad studentų darbas auditorijose ir bibliotekose, o po egzaminų - geras vasa ros poilsis, praktinis pasi rinktos profesijos įgūdžių gausinimas, ypač užsienyje, yra pati rimčiausia studenti jos Lietuvai daroma ir dary sima įtaka.
Ar tikėtinas išskirtinis studentijos aktyvumas valstybės gyvenime ateity je? Ne. Ir nelinkėčiau: ge riau būčiau nusiteikęs pasi rūpinti tokiu studijų aprūpinimu, kad studen tams nereiktų gaišti laiko demonstracijoms ir revoliu cijoms. Labai linkėčiau da lyvauti studentiškose visuomeninėse organizaci jose. Na, o jeigu ateina val džia, nesuprantanti mokslo ir studijų strategiškumo, priminti jai jos priedermes nereikėtų trukti. O kas gal voja imtis politikos, tą kviesčiau neatidėlioti savo apsisprendimo, ir pasiprak tikuoti to darbo kviečiu pas mus, j Centro sąjungą.
*Redakcijos žiniomis, steigiamoji konferencija jau įvyko, pasirinktas Centro sąjungos pavadini mas.
Universitas Vilnensis
4
1993 06
PROLOGAS Netikiu saldžia medaus spalva Vieniša kaip sniegas ir kaip vėjas, Netikiu gelsvai ruda medaus spalva. Ant pirtelės sienų du šešėliai susilieja, Apyniuose motociklas stovi Lyg kentauras senas, girtas ir bailus. Gaudau rankom oro krislelius Ir beprasmiškai kemšu į bumą Šlapias bučinys toks kvailas ir kartus.
Tu, medaus spalva, medaus spalva, Norisi atpjaut rudu senelio dalgiu Riekę šito vakaro rupaus. Ir tepti medų, Kol aplips skruzdėm - tarsi aguonom Nuogos kojos - nendrės džiūstančiam griovy. Langas šviečia. Įklimpstu jame - gelsvam kory. Draikosi dugne garai lyg tąsūs dumbliai, Mirga alyvuotos dėmės bučinių. Vieniša kaip sniegas ir kaip vėjas. Plakas ošia vaikiški plaukai ♦♦♦
Mano sapnas yra niekas Drobė su žydrom lelijom Supas švagžda virš galvos Mano kūnas yra niekas Gal šventykla be kolonų Keisto purpuro spalvos Kiek senų drabužių dūli Kandys suskrenda prie taurių Kandis vaiko Taures daužo Mažas kūdikis gal aš —
AP.
Ir studentai eiliuoja! Gegužės 6 dieną Vil niaus universiteto jaunie ji poetai bei pora prozininkų alpo nuo bai saus kūrybinių platformų drebėjimo: vyko jau 4-sis pavasarinis VU jaunųjų literatų kūrybos konkur sas. Šįkart nebuvo va žiuojama į Druskininkus (kaip užpernai), nebuvo išeivijos atstovų (kaip pernai), tačiau iškilmin gumo pakako. Lietuvos Rašytojų sąjunga leido surengti konkursą RS klubo salėje, komisiją su darė tokie lietuvių litera tūros banginiai, kaip profesorė Viktorija Dau jotytė, Giedrius Viliūnas, poetai Sigitas Geda ir Marcelijus Martinaitis. Konkursas vyko labai hu maniškai, komisijos na riai pasižymėjo didele tolerancija. Apie visus ir kiekvieną buvo kalbama stengiantis pagirti jei ne kokį nors eilėraštį, tai bent vieną jo eilutę ar šiaip originalesnį jaunojo autoriaus bruožą. Pasak S. Gedos, ačiū dievui, kad jaunoji kūrėjų karta išvis egzistuoja.
Konkurso dalyvių ga bumai buvo įvertinti pini gais (deja, nekonvertuo jamais). Pirmoji premija 2000 talonų - buvo įteik ta Filologijos fakulteto studentui Dainiui Dirgė lai, po 1000 talonų gavo dar šeši dalyviai. Premijų įsteigėjai - "Šviesos-Santaros" draugija bei Lietu vos Rašytojų sąjunga. Po pinigų dalinimo įvyko konkurso dalyvių kūrybos vakaras. Savo eiles skaitė ne tik visi pre mijuoti ir nepremijuor poetai, bet ir legendinės Vilniaus universiteto poetų grupės "Svetimi' nariai. Susirinkęs gausus poezijos mylėtojų būrys uždavė jauniesiems lite ratams klausimų, dova nojo gėlių. I Pasibaigus šiam įspū dingam renginiui poetų grupė "Svetimi" pagerbė lietuvių literatūros klasi kės Žemaitės atminimą aplankė jos paminklą Gedimino prospekto skverelyje.
prašome pranešti redak cijai arba tiesiog atvesti jj DĖMESIO! SKELBIAMA PAIEŠKA (ją) atsiimti apdovanoji ! Jau nuo seniausių lai - "A.P.", vieninteliai Gerbiamam(-ai) A.P. už mo. Atlyginsime (Jūsų laikų lietuvių literatūra žinomi duomenys apie apsakymus bei eilėraš vardas įeis į literatūros ty kupina paslapčių, ste autorių: VU, Filologijos čius paskirta premija rinėjimų istoriją!). į buklų, mistikos, baltų ir fakultetas, lietuvių kal (1000 tl.). kitokios spalvos dėmių. bos ir literatūros specia "Universitas Vilnensisj Spausdiname porą Su džiaugsmu praneša lybė. Ekspertų nuomone, šios paslaptingos asme redakcija me, kad to neišvengė ir šiais inicialais pasirašiu nybės eilėraščių. Jeigu Parengė Liutaurai VU jaunųjų literatų kon sio žmogaus lytis - mote kas pažįstate jų autorių, Leščinską: kursas. Paslapties inicia riška, kursas - pirmas.
1993 06 4-------- ;--------------------------Iš tiesų sakau jums, Viltius nestokoja renginių! Tarptautinis teatrų festivalis 'LIFE", tarptautinis folkloro estivalis "Skamba kankliai", ’oezijos pavasaris - taip pat arptautinis (žr. pakviestų sve čių sąrašą "Literatūroje ir nene"). O kur dar kinematogafas, parodos, rimtos, avan gardinės, džiazo muzikos koncertai. Nors persiplėšk. Ir, tišku, viskas būtinai turi vykti /ienų metu - prieš sesiją. Vargu bau, ar kas suabejos, kad aktyviausia visuomenės dalis, jos avangardas - studen tija. Jie visų šių renginių orga nizatoriai, dalyviai ir žiūrovai (malonu sakyti sau kompliImentus). Dauguma vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo ir "LIFE". Tad apie tai. Tas dvi priešsesijines sa vaites "LIFE" blaškė lietuviš ką nuobodulį ir susikaupimą visur: spaudoj, TV ir radijuje, gatvėse. Viskas jau parašyta, viskas jau pasayta, ojei dar ir ne - tai tikrai bus. Todėl ne sileisiu į kon ceptualias filosofines abstrakcijas apie vieną ar kitą spektaklį bei renginį, o leisiu sau atsar giai išsakyti ke lias pastabas iš šalies, po to pa kalbinsiu kele tą VU studentų. Daug buvo egzotikos! Ir rytų egzotika, ir Harlemo negrės (ach, kokios jos buvo šokančios, dainuo■ančios ir storos), ir gilūs bei finuoti Rusijos aktoriai, ir ispanai (geriau jau būtų atve žę koridą nei fejerverką. Įsi vaizduokit siauromis Vilniaus gatvėmis bėgančius priešais bulius festivalio organizato rius, aktorius, kritikus, etc. čia tai bent būtų buvęs renginys), ir net I. Bergmano teatras. O kadangi pats metras neatvyko, tai "jau nuo pat pir mos savo atvykimo į "LIFE" dienos" "vienu populiariausių festivalio dalyvių tapo K. Zanussi" (citata iš "7 meno dienų"). Taigi. Apie teatrą kal bėta daug ir įvairiai. O kaip mūsų ten neįleido, kaip nieki no "LIFE" apsauga, studijuo janti Vilniaus Technikos
Universitas Vilnensis
’LIFE" ir mes universitete Kanalizacijos ir Vandentiekio fakultete, kaip mumis nesidžiaugė - nebesiskųsim. Prisiminsim, kaip ma lonu buvo kasdien eiti į kiną. Malonu, nes už dyka. Malonu, nes "LIFE" leido dar kartą meną mylinčiai publikai "pasi nerti j stebuklingą I. Bergma no filmų pasaulį” ar moraliai nerimauti K. Zanussio fil muose. O nerimauti tikrai buvo dėl ko. Visi K. Zanussio filmai buvo įgarsinti skirtin gomis kalbomis. Džiugu, kad "LIFE" organizatoriai yra to kios geros nuomonės apie mus, t.y. apie lietuvišką publi ką. Lenkiškai mes supranta
munistiniais postulatais). Ach, kaip kartais gerai visai neturėti pinigų, nesąmoningai būti apdairiam ir, aišku, su šir dies plakimu užjausti turtin gus ir neapdairius kolegas. O dabar bylos į jus studen tiškos masės. Inga BIRAITĖ, VU klasi kinės filologijos V k. studentė. "Dirbau "LIFE" spaudos cent re. Darbas prasidėdavo nuo 9 vai.. Ryte būdavo ruošiamos spaudos konferencijos. Pir masis visada pasirodydavo E. Jansonas. Po pietų - karš čiausias laikas. Tada jau susi renka visi žurnalistai, kiekvienam paduodi kavos,
me, angliškus titrus taip pat skaityti galime, jei pirmame kurse išmokome tris lotyniš kas sentencijas ("gaudeamus igitur"), pajėgsime ir itališkai suprasti. Bet gi tai ne edukaci nė programa! Tai juk festiva lis! Ir labai graudu, pasak vieno kolegos, kad net tada, kai buvo atneštas K. Zanussio filmo lietuviškas vertimas iš italų kalbos, neatsirado žmo gaus , galėjusio perskaityti tekstą. Gerai, dar kad p. R. Vanagaitė Wiman, pati mokiusis vienos iš skandinavų kalbų, suprato, kad šio krašto kalbos bus mums per sunkios. Tad visi švedų filmai buvo ver čiami ( o gal tai iš pagarbos I. Bergmanui). Kitas malonus prisimini mas - tai paskutinė festivalio dieną dalinami bukletai. Už dyka (čia vėl susižavėsiu ko
sulčių, suteiki informaciją. In formaciją gaudavo visi, kas mums paskambindavo. Sun kiausia buvo, kai vėlavo Har lemo trupė ir šveicarai. Klausinėjimams kas, kada ir kaip nebuvo galo. Kartais klausdavo, kur gyvena tas ar kitas aktorius. Mes, dirbantys "LIFE" pamatėme visus spek taklius. Labiausia patiko teat ro de Complicite spektaklis "Krokodilų gatvė". Darbas "LIFE" davė labai daug. Gal būt daugiau nei diplominio ra šymas. Dabar, kai pasižiūriu nuotraukas, man verkti norisi. O kai apsiginsiu diplominį darbą, tada ir galėsiu pasakyti, ar šventės mokslams neken kia". Giedrius ČIUPAILA, VU Filologijos f., I kurso anglis tas. "Dirbau "LIFE" informa cinėje tarnyboje, kuri buvo
įsikūrusi "Lietuvos" viešbuty je. Hole stovėjo staliukas, mums už nugarų kabėjo "LIFE" plakatas, o kad dar ge riau mus matytų, kartais net ir lempą įsijungdavome. Ne tik teikdavome įvairiausią infor maciją, bet ir gydydavome ak torius. N. Normantaitei davėme pleistro, vengrui ir ja ponui - vaistų nuo slogos. Dar pardavinėjome bukletus, bilietus į spektaklius. Dirbo me po 4 valandas per dieną, atlygis - pakvietimai į spek taklius. Aš pats mačiau 6 spek taklius.” Remigijus JUOZAITIS, VU IV k. studentas lituanis tas. "Aš taip pat dirbau "Lietu vos" viešbutyje, informacinėje tarnyboje. Buvo keturios pa mainos po du žmones, dirbo me nuo 8 vai. ryto iki 12 vai. nakties. Turėjome savo telefo ną, galėdavome suteikti abso liučiai visą in formaciją. Spėjau dar nu eiti ir į svarbes nes paskaitas. Liūdna, kad "LIFE" baigėsi. Kai dvi savaites kiekvieną dieną padirbi po keturias va landas, paskui kažko lyg trūksta". Reda MIELDAŽY TĖ, VU II k. li tuanistė. "Dirbau "LIFE" su italų firma "Viardi". Prckiavom, t.y. vaišinom akto rius, režisierius ir visus kitus kava, sultimis, saldainiais, pardavinėjom bukletus. Ma čiau net 5 spektaklius. Labiau siai patiko šveicarų spektaklis "Širdies plakimas". Sužavėjo aktorių plastiniai sugebėji mai; ypač plastiškai, vingriai vyras vaidino moterį. Kartais nueidavau ir į paskaitas, nors studijos, aišku, per tą laiką nu kentėjo. Tačiau juk studentas turi sugebėti išsisukti iš bet kokios situacijos. Per tas dvi savaites patyriau labai daug įspūdžių". Tad vėliavą jums į rankas, studentai!
Rasa RIMICKAITĖ J. Staselio nuotr.
6 Turbūt pastebėjote, kad dabartinės Lietuvos padėties vertinimuose dažniausiai yra akcentuo jamas mūsų tautos istori nės patirties unikalumas ar ypatinga geografinė pa dėtis. Šie dalykai, be jo kios abejonės, išskiria Lietuvą iš kitų valstybių konteksto. Tačiau ar verta juos sureikšminti? Lietu vai bandant ne išsiskirti, o atvirkščiai, įsijungti į pasau lį, reikėtų visgi ne akcen tuoti jos išskirtinumą, bet ieškoti kokio nors bendro kriterijaus, susijusio su glo baliniais pasaulio procesais. Tokiu kriterijum ir yra lai komas vienos ar kitos vals tybės modernizacijos lygis. Šiuo metu praktiškai visas Vakarų valstybes gali me vadinti moderniosiomis. Jos aiškiai skiriasi nuo taip vadinamų tradicinių valsty bių, ar valstybių, dar judan čių modernizacijos linkme (pastarosioms priklauso ir Lietuva). Viduje turbūt kiekvie nas iš mūsų jaučia bet ko kios Vakarų šalies, tarkim Vokietijos, pranašumą prieš Lietuvą. Mūsų pagrįs to susižavėjimo ir pavydo priežastis paprasta: traukia aukštas vakarietiškos vals tybės organizuotumo laips nis, kitaip sakant, tvarka. Ši tvarka, o dar tiksliau politi nė—ekonominė—kultūrinė pusiausvyra, iš vienos pusės remiasi išvystyta technolo gija, valstybės struktūrų specializacija bei aiškiais, apibrėžtais santykiais. Iš kitos pusės, šį specifinį mo dernios valstybės būvį palai ko tam tikros valstybės normos ir taisyklės. Norisi netgi pabrėžti, kad be šių palaikančių moralinių įsiti kinimų ir nuostatų, sėkmin gas valstybės Funkcionavi mas būtų neįmanomas. Svarbu ir tai, kad valstybės balansą palaikančios visos vertybės ir nuostatos negali atsirasti iš specialių vyriau sybės potvarkių ar įstatymų. Jos natūraliai susiformuoja pačioje valstybėje, t.y. atsi
Universitas Vilnensis
1993 06
sios valstybinės normos taisyklės, palaikančios naujas, pažangias valsty bės struktūras. Kaip minė REDAKCIJOS PASTABA. Objektyviai įvertinti da jom, harmoningam šalies bartinę respublikos politinę bei visuomeninę situaciją funkcionavimui yra bū sunku net pripažintiems autoritetams, ką jau bekalbėti dingos tam tikros morali apie studentiją. Visgi mėgina irpastaroji. Spausdiname nės nuostatos, palaikančios tuos ar kitus jaunosios sociologų kartos pasvarstymus, kas gi iš tiesų santykius tarp žmonių ir vyksta Lietuvoje. institucijų. Lietuvoje nau jos nuostatos pinasi su se randa kasdieninėje veikloje tas, ant kurio bandoma for nomis, dažnai pastarąsias kaip tam tikrų santykių muoti naujas organizacines tik atkartodamos. Panagristruktūras, nėra vientisas ir įtvirtinimas. nėkim, pavyzdžiui, politinės palankus reformoms. Nauji, O kas gi vyksta Lietuvo je? Atsakymas turėtų būti iš Vakarų ateinantys mo sąmonės bruožus. Tik pastaruoju metu so aiškus: bandymai pasivyti derniosios valstybės bruo moderniąsias Vakarų šalis. žai pinasi su būdingais ciologinių apklausų dėka Natūralus modernėjimas tradicinei, totalitarinei vals pastebima, kad žmonės prabuvo pristabdytas tarybinės tybei (šios Lietuvos patir deda aiškiai save priskirti valdžios metais, todėl vals ties nenuneigsi). Susikuria kairiosioms ar dešiniosioms tybės grįžimas į normalias tiesiog nenusakomas ir fe politinėms jėgoms. Dar vystymosi vėžes tampa įma nomenalus senų ir naujų prieš porą metų šie žodžiai nomu tik darant radikalias struktūrų mišinys, kuriame daugeliui buvo užšifruoti dera patys prieštaringiausi burtažodžiai. Dabar jie tapo reformas. Problemos kyla todėl, dalykai. Ką jau bekalbėti burtažodžiais politologams. kad akivaizdus modernios apie efektyvias reformas, Ir štai kodėl: pasaulyje tra valstybės pranašumas skati kai bet kokia idėja, pasėta į diciškai kairieji skiriasi nu ,1 na daryti reformas pagal jų šią dirvą, gali išsigimti ir dešiniųjų pagal tai, kam tei analogus Vakaruose. Pali duoti visai nelauktų rezulta kiama pirmenybė-asmeny bės laisvei ar socialinėms kim nuošaly dažnus ir pa tųgarantijoms. Mūsų valsty Pavyzdžiui, Sąjūdis ar kankamai pagrįstus reika bėje tiek kairieji, tiek deši lavimus atsižvelgti į tautos kiti judėjimai bei organiza nieji vienodai aistringai cijos kūrėsi Lietuvoje gra charakterio ypatybes arba į vakariečių klaidas ir pagal žiausiais tikslais vedini. pasisako už socialinių ga vokim, ar iš viso įmanoma Tačiau tiek šių judėjimų, rantijų būtinumą, tokiu pakeisti vieną valstybės narių, tiek visos valstybės būdu pagal pasaulyje priim struktūrą kita, nors ir pa netolerantiškumas ir kolek tą skyrimą patekdami į kai žangesne, neįvertinant vi tyvizmas sukūrė situaciją, riąją pusę. Todėl nenuosta sos valstybės būtinų kurioje neišvengiamai pra bu, kad apie 60% Lietuvos pokyčių, galų gale pačių po dėjo veikti vadinamasis ge piliečių neturi nuoseklių tencijų keistis? Ar ne naivu ležinis oligarchijos dėsnis, politinių pažiūrų. Tai pa tikėtis greitų ir vien tik būdingas valstybėms, kurio kankamai pavojingas bruo efektyvių reformų? Dabar se valstybinė kontrolė ne žas, nes esminių reformų tinė Lietuvos būklė perša pakankamai stipri. Šios metais politiniai lyderiai vi anksčiau minėtos laisvano sada rizikuoja netekti po tiktai neigiamą atsakymą. Įdėmiau apsižvalgę pa riškos organizacijos tapo puliarumo. Todėl išliek F stebėsim, kad realiai keičia pajungtomis lyderių intere didelė tikimybė, kad aiški * politinių pažiūrų neturintys | si tiktai maži ir pakankamai sams, atitolo nuo eilinių žmonės bus linkę remti esa savo narių ar rėmėjų. Todėl savarankiški valstybės dari niai (pvz., privačios fir jeigu jos iš pradžių atliko mos valdžios opoziciją. Nesinori prognozuoti, mos),o sudėtingesnių vals valstybėje pozityvų vaidme tybės struktūrų (pvz., švieti nį, t.y. didino jos funkciona kad kitų rinkimų rezultatai mo sistemos) reformos stovi vimo efektyvumą, tai dabar, bus būtent tokie - juk visko vietoje. Iš vienos pusės labai sumažėjus galiai ir au gali nutikti. Realu, kad vals tokia situacija dar kartą toritetui, šios organizacijos tybės būklė stabilizuosis, įrodo, kad pradinis realus praktiškai rūpinasi tik savo pokyčiai įgaus didesnį pa pokyčio impulsas visada yra išlikimu, tuo nedaug besi- greitį, nauji gyvenimo mo- \ konkretūs žmonės, o įstaty skirdamos nuo kitų, jau ne deliai sutvirtės. Belieka j mai ir nutarimai gali jiems beegzistuojančių valstybės laukti. trukdyti arba padėti. Iš kitos darinių. Algina MALECKAITĖ, | Padėtis komplikuojasi Rūta TARASONYTĖ | pusės, ši situacija aiškiai by loja apie tai, kad Lietuvos dar ir todėl, kad Lietuvoje VU sociologijos specialy- f valstybinis kultūrinis pama nėra visiškai susiformavu bės studentės
LIETUVA: belieka laukti?
1993 06
Universitas Vilnensis
RINKOSI ŽYGEIVIAI ARBA SĄSKRYDIS PRIE MEROS UPELIO
Gegužės 1-2 dienomis prie Meros upelio į trisdešimt tre čiąjį sąskrydį susirinko Vil niaus universiteto žygeiviai. Sąskrydis buvo neeilinis, nes VU Žygeivių klubas (UŽK) šventė ir savo trisdešimtpenk-
Taip, lygiai prieš 35 metus upelė entuziastų, besivadinčių žygeiviais, nusprendė urti savo klubą. Jį pavadino niversiteto Žygeivių klubu, įčiau toks klubo pavadint as nepatiko rektoriui Suda nui, ir klubas nenoromis po Universiteto Turistų ubu. Bet žygeiviška dvasia užgeso. Buvo švenčiamos įlėdos, Naujieji Metai, įsos šventė, Vėlinės, ant pikalnių skambėjo dainos ir renosi ugnis, o 1989 m. klui buvo grąžintas senasis pa-
Kuo gi žygeiviai skiriasi nuo turistų? Žygeiviai ne tik iiauja po Lietuvą, kalnus, , kūmas. Jie domisi krašto >apročiais, tradicijomis ir bengiasi jas išlaikyti. Kiekvie nas žygis turi savo tikslą: apankyti senovinį kaimą, užlipti int piliakalnio ar apžiūrėti tokią nors ne žymią, bet reikšningą vietą. Taigi prie Meros upelio usirinko ne tik studentai, bet r veteranai su savo vaikais, mokiniais. Te nesupyksta tie, curiuos taip pavadinau, nes šis pavadinimas yra sąlyginis risi jie dar ir dabar keliauja su >avo vaikais, mokiniais, drau gais. Be to, tenka pripažinti,
jog jie mums, studen tams, daug kur "šluos tė nosis". Pavyzdžiui, kliūčių ruožą vetera nų komanda įveikė be baudų ir per trum piausią laiką. Mums iš jų mokytis ir mokytis. Pirmąją sąskrydžio dieną buvo ralis. Kiek viena komanda, o jų buvo šešiolika, gavo po žemėlapį, pagal kurį reikėjo rasti devy nis punktus ir ateiti į stovyklavietę. Pakeliui visko buvo: teko brautis per brūzgy nus, braidžioti po pelkes, tik rinti savo istorijos bei geografijos žinias, o kai kas ir upelyje išsimaudė. Bet nuotai ka buvo gera ir niekas nekrei pė dėmesio į šlapius batus ar suplėšytas kelnes. Sąskrydžio atidarymo metu visus sveikino Barmalėjus. Prisipažinsiu, jog išgirdusi šį vardą pagalvojau, kad išeis drūtas, augalotas vyras, o pasirodė nedidukė moteris. Ji keliauja jau dvide šimt metų, o Barmalėjus yra pravardė. Kaip vėliau paaiškė jo, visi jos bendražygiai turėjo pravardes ir kitaip vieni kitų nevadindavo, kaip tik pravar dėmis. Prie laužo daina vom, šokom, žaidėm ir, žinoma, išpūtę akis bei įtempę ausis klausėmės veteranų pasakojimų. Iki ankstyvo ryto šur muliavo stovykla^ir tik brėkštant paskutinieji išsiskirstė šiek tiek pailsėti, nes prieš akis buvo dar įdomi ir įtempta diena. Ryte vos prasikrapščius akis teko eiti į kliūčių ruožą: statyti palapinę, buomais bei virvėm keltis per upelį. Kai kuriems pavyko išmatuoti upelio gylį, bet tai jau patiems pageidaujant. Visiems sėk mingai įveikus kliūtis, vetera nai pasiūlė estafetę, kur vieni buvo garniais, kiti - krokodi lais, treti - drambliais, bet ne patenkintų nebuvo.
7
Finišo tiesiosios poteris Vaikai mieliausi irgi mergiotės plaukuotos, Ir jūs, katrie verdat iš studentų kompotą, Propesoriai ir docentai ir kitokios gentys, Su Dievo malone sesijos metą išgyvenkiet Anei vienas kito jokiais šposais neskauskiet, Nes dulkės esma ant šito pasaulio. Jūs, studenčiokai, in mokslus inkiškiet marmūzes Ir dailiai išmokiet narstytie uždavinius, O jūs, panytėlės, viežlybai išsipuoškiet, Nes kožną propesorių traukia svietiška grožė. O katrie neprivalgė, nesitikėkiet prilaižytie, Maliavokiet špargalkes, bet geriau mažytes, Kad jūsų žinojimas tilptų ing delną, Nes kitaip iš to darbo nebus jums pelno. O jūs, studentų dorų kankintojai, Nepamirškiet, kad turit žmogišką prigimtį, Atjauskiet vaikus ir labai jų neskriauskiet, Į studijų knygą jiems parašus braukiet Ir pažymius broliškai didelius rašykiet, Nes nori gyvent ir vabalas mažytis. Kožnas žmogus turi mylėti savo artimą, Užjaustie, suprastie ir suteiktie pagalbą. Kožnas turi kitam tik gera darytie, Jei nori suslaukt to paties iš kito. Tad būkim malonūs ir Dievo koronės bijokiem, Ir draugiškai ing Lietuvos rytojų žygiuokiem.
Zigmas Rapolionis
Renginį vainikavo tumbi-
mėjo matematikų komanda.
jumbi varžybos - tai žygeivių patobulintas futbolas. Tikrai nuostabus reginys. Visos šventės greitai pra eina, taip ir mūsų šventė artė jo į pabaigą. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad per einamąją klubo taurę vėl lai
Nugalėtojams atiteko prizai, o sąskrydžio organizatoriai buvo išmaudyti upėje, nieko nepadarysi, tokios tradicijos.
Jolita Buzaitytė S. Grigo nuotr.
Universitas Vilnensis
8
Laiškai Didžiai gerbiamam ponui Vilniaus universiteto Rektoriui Mes, bagaslaviškiečiai, gelvo niškiai, čiobiškiečiai, musnikiečiai, širvintiškiai, pabaiskiečiai, vepriečiai ir deltuviškiai, maždaug apie 100 000 tūkstančių žmonių, malo niai prašome Jūsų parėdymo ap saugoti nuo šių laikų vandalų mūsų mylimą Alma Mater univer sitetą. Atėjo pavasaris, ateis ir vasara ir visokio plauko rokininkai, popininkai, džiazininkai ir kitas negeis tinas elementas ruošiasi su visokiais festivaliais, "haltūrininkais balaganais" užvaldyti universi teto kiemelius, sales ir koridorius. Žinoma, kad apgautų, Jus, pone
ką tas, "elementas" prieš kelis metus mūsų universiteto kieme liuose padarė. Todėl prašome, kad Jūsų va dovaujamame universitete visa tai neįvyktų. Pone Rektoriau, dar kartą prašome neleisti niekinti mūsų se nosios garbingos Alma Mater. Iš anksto labai dėkingi, prašome pri imti Jus, Pone Rektoriau, mūsų reiškiamą labai gilią Jums pagar bą.
Rektoriau, ir visuomenę jie steng sis pasivadinti liaudies arba folklo riniais ansambliais. Prašome tuo netikėti, nes mes žinom ir matom,
P.S. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su laiškų auto rių nuomonėmis
Visų prašytojų vardu
Kazimieras Skebėra.
HOROSKOPAS, sustatytas Molėtų observatorijos observatoriaus specialiai VU studentams Brangieji, atėjo vasara - di džiausio žvaigždžių aktyvumo metas. Ką gero ir blogo lemia pa gausėjusios šviesulių kombinaci jos akademiniam jaunimui? OŽL4RAGL4/ jausis gerai, jeigu iki liepos 23 d. sėdės namie. Rugpjūčio mėn. susitiksite su pir mąja meile. Būkite atsargūs su pi nigais -jie greitai plyšta. VANDENIAMS rekomen duotina šią vasarą nebrakonie riauti. Neatidėliokite biznio reikalų rugsėjui - undinės šaltame vandenyje slidesnės. ŽUVYS priemiesčių ežeruose baigia išnykti, įgysite aerodinami nių savybių. AVINAS turi būti ypač atsar gus rugpjūčio 15 dieną: keisis na cionalinė valiuta. Nenešiokite varinių papuošalų. JAUČIUI šią vasarą beprotiš kai seksis. Liepos mėn. jūsų laukia smagi kelionė, o birželio gale ir rugpjūtyje turėsite finansinių ma lonumų.
DVYNIUS iki birželio 17 d. grauš moralinės problemos. Nenusiminkite, likusią vasaros dalį turėsite reikalų politikos srityje. Valgykite kuo daugiau daržovių. VĖŽYS šią vasarą supras savo gyvenimo esmę. Patartina skaityti laikraščius "Tukas", "New York Observer", "Universitas Vilnen sis". LIŪTAMS siūloma pereiti prie dietiško maisto, o rugpjū čio 30 apsilankyti pas stomatolo gą. Jūsų likimas - jūsų rankose! MERGELĖS, jums gresia pa vojai. Vyriškos lyties "mergelės" bus laimingos, jei nešiosis su savi mi žydrą daiktą. SVARSTYKLĖMS seksis mei lėje. Jūsų pasirinkimo teisingumas priklausys nuo partnerio (-ės) masės. SKORPIONUS birželio 28 ir liepos 17 dieną maloniai nustebins artimieji. Būkite atsargūs. ŠAULYS liepos ir rugpjūčio mėnesį neturės karšto vandens na muose.
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 1000 egz. 1 spau dos lankas. SL321. Užs. Nr.4o« Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdi no VU spaustuvė.
Redaktorius Aleksandras VALENTAS