DRAUGE, TAVĘS LAUKIA UNIVERSITETAS!
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiimiiiiiuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiuiiiiiuiiiiinuHiuniiiniiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiniiui^^
T avo protui •
ve
J
v•
Visų šalių proletarai, vienykitės!
•
ir širdžiai
[• \/_ >oi
' /-■ •••
1 jv įy"’'
Jaunasis drauge, dar tau prieš akis sunkus tavo žinių patikrinimas — abitūros eg zaminai. Bet tikime, kad tu jau galvoji, ką veiksi baigęs vidurinę mokyklą. O kelių la bai daug. Gal būt norėsi dar padirbėti, geriau susipažinti su gyvenimu, bet mes, studen tai, taip pat tavęs laukiam. Nesvarbu, kada tu praversi senojo universiteto duris. Gal būt tai bus po kelių metų, pa galiau nesvarbu, bet žinok tik vieną, jeigu tu nori turėti dau giau žinių, nori tapti inžinie riumi arba mediku, gamtinin ku arba teisininku, ekonomis tu arba gimtosios kalbos spe cialistu, ateik pas mus į uni versitetą. Tavęs čia laukia sep tyni fakultetai, erdvios skai tyklos, bendrabučiai, auditori jos, daug daug knygų. Pas mus tu surasi viską, ką tik norėsi. Čia viskas bus skirta tavo protui ir širdžiai. Tu mėgsti dainuoti ir šok ti? Gerai. Tam pas mus yra nusipelnęs Liaudies dainų ir šokių ansamblis, akademinis choras, tave sutiks Estetikos ir meninio lavinimo katedra, kur tu galėsi išmokti groti bet kuriuo muzikiniu instru mentu, vaidinti, mylėti meną. Tu rašai eilėraščius ir ap sakymus. Taip pat gerai. Pas mus yra lietuvių tarybinės li teratūros, kritikos būreliai, kuriuose sužinosi daug dau giau negu mokykloje. Savo kūrinėlius galėsi spausdinti fakulteto sienlaikraščiuose, mūsų laikraštyje. Jei tu domiesi technika, ateik į Fizikos Ir matematikos, bei Chemijos fakultetus. Tavęs čia laukia moderniškos labora torijos, pati naujausioji tech nika, apie kurią tu gal būt nesvajojai. Čia, kur viskas skirta tau, galėsi viską dary ti, kurti pats savo protu. Sun ku išvardinti, sunku paminėti visą tai, ką mes turime. Ateik pats ir pamatysiu Bet žinok, reikia mokėti gerai4 išlaikyti stojamuosius egzaminus. Kaip sako liaudies patarlė virti kar veliai patys į gerklę nelėks — reikia juos mokėti ir išsivirti. Dabar pas mus tik ką bai gėsi sesija. Sunku, labai sun ku buvo tiems, kurie į uni versitetą atėjo su silpnomis žiniomis. Mokantis pas mus, reikia be galo daug skaityti. O ir perskaityti viską dažnai pritrūksta laiko. Bet neišsigąskit — nuosekliai mokantis, jokie sunkumai ne baisūs. Dabar mūsų universitete mokosi 8 tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt šeši studentai. Į mūsų grotas lau kiam Įsijungiant ir tavęs, jau nasis drauge! Tad geros kloties abitūros egzaminuose!
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PROFSĄJUNGOS PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR KOMITETŲ ORGANAS
Nr.
(412) 1964 m. sausio 23 d.
Kiną nuo 1950 metų
Kelną 2 kap.
DIDŽIAJAI CHEMIJAI-KVALIFIKUOTUS KADRUS su KPI, kad specializacijos nesidubliuotų, Spartaus cheminės pramonės kilimo pro KPI bus ruošiami jau tradiciniai jiems sili grama, nubrėžta TSKP CK gruodžio ple katų technologijos, odų, popieriaus ir celiu nume palies ir mūsų respubliką. Per prasi liozės, maisto pramonės inžinieriai bei eilė dedantį dabar septynmetį smarkiai plėsis naujų specialybių —- neorganinių medžiagų cheminių trąšų pramonė, plastmasių ir gu technologija, naftos perdirbimo technologija, mos perdirbimas, lakų ir dažų gamyba. Atsi dirbtinio pluošto technologija. VVU Chemi ras visiškai naujos Lietuvai pramonės šakos jos fakultete matyt koncentruotais specializa — dirbtinio pluošto gamyba, tikslioji orga cijos, reikalaujančios didesnio teorinio che ninė sintezė, naftos perdirbimas ir kt. Kartu minio paruošimo — polimerų cheminę tech turės plėstis ir mokslo tiriamieji darbai ati nologija, tikslioji organinė sintezė, elektro tinkamose chemijos srityse. chemija. Sis specialybių pasiskirstymas, kaip Stojantieji į Vilniaus Valstybinio Univer ir respublkos cheminė pramonė, labai naujas siteto Chemijos fakultetą turi rinktis vieną iš ir ateityje gali keistis bei pasipildyti dar trijų specialybių chemiją, cheminę technolo. naujomis. Be to, skirtingai nuo KPI, kur giją ar biochemiją. studentai — technologai pradeda siaurą Chemijos specailybė universitete — tai specializaciją nuo pat I kurso, universitete vienintelė vieta respublikoje, kur mokymo bus ruošiami platesnio profilio inžinieriai. procesas nukreiptas svarbiausia į chemijos Paskirstymas j specializacijas pas mus bus mokslų darbuotojų paruošimą — mokslo daromas tik po trijų kursų. Daugumas mūsų tyrimo įstaigoms bei įmonių laboratorijoms. Didesnė dalis baigiančių šią specialybę ir . absolventų-inžinierių dirbs pramonės įmonė se, bet dalis galės nueiti ir į tiriamąjį darbą. eina dirbti mokslinį darbą (paskutiaisiais Koks bus santykis tarp šių abiejų krypčių metais apie 60% chemikų buvo paskirti į — dar sunku pasakyti, nes 1963 m. išleista Mokslų Akademiją, Universitetą ir kitas hk pirmoji technologų laida. Jos paskirstymo mokslinio tyrimo įstaigas, apie 30% į įvai į darbą rezultatai — 77% į gamybą, 23% rias pramonės įmones ir apie 10% į pedago —- į mokslinį darbą. ginį darbą. Studentai chemikai gerai paruo šiami matematikoje, fizikoje, pagrindinėse Biochemija — labai neseniai įkurta spe cialybė (pirmieji biochemikai dar tik III chemijos šakose, žymiai giliau negu inžine kurse). Todėl sunku kalbėti apie jų būslmorinėse specialybėse. jo darbo sritis. Be abejonės, didelė bioche Baigę trečiąjį kursą chemikai skirstosi į mikų dalis dirbs mokslinį darbą biochemijos, tris siauresnes sgpecializacijas-analizinės che medicinos bei žemės ūkio tyrimo įstaigose. mijos, organinės sintezės ir elektrochemi Iki šiol šios mokslo sritys daugiausiai ir jos. ėmėsi biologiniais tyrimo metodais. Tačiau, Analizinės chemijos specializacijoje stu kaip rodo paskutiniųjų metų pasiekimai, dentai nuodugniai Išstudijuoja gausius me principiniai nauji atradimai ir tikrai gilus džiagų sudėties nustatymo metodus. Chemigyvybės supratimas laukia pirmiausiai ..mo kai-analitikal būtinai reikalingi visose che lekuliniame lygyje“, studijuojant cheminius minėse ir necheminėse tyrimo įstaigose ir ir fizikinius procesus gyvupse organizmuose. ypač gamyklų laboratorijose. Galima tikėtis, kad mūsų fakulteto bio Organinės sintezės specializacijoje išmoks chemikai, kartu su neseniai pradėtais ruošti tama sintetinti ir tirti įvairių klasių orga .biofizikais, padės ir mūsų respublikoje ninius junginius. Organikų ateities darbas daugiausiai rišis su atsirandančia respubliko 'įnešti tiksliųjų mokslų dvasią ir tyrimo me todus į šias labai svarbias sritis. Todėl bio je organinės sintezės pramone, pirmiausiai chemikai pas mus nelabai plačiai praeina su vaistinių medžiagų sintezė gamyba ir ty biologiją, bet gerai paruošiami tiksliuosiuose rimais. Dalis iš jų dirbs ir polimerų chemijos moksluose. Svarbiausiuose jiems dalykuose srityje. — organinėje ir fizikinėje chemijoje — bio Elektrochemijos specializacijoje plačiau chemikų paruošimas beveik nesiskiria nuo išnagrinėjami atskiri fizinės chemijos klau chemikų. simai, tiriami galvaninių dangų gavimo me Dalis biochemikų matyt dirbs ir gamybinį todai. Didelė dalis baigiančių elektrochemi darbą (fermentiniuose gamybos procesuose) jos specializaciją studentų dirbs LTSR bei analitinį darbą medicinos įstaigose. Mokslų Akademijoje, kur yra vienas iš stam Chemijos mokslui ir chemijos pramonei biausių Tarybų Sąjungoje galvanotechnikos reikalingi energingi, išsilavinę, atkakliai sie tyrimo centrų. Lietuvos elektrotechnikai ko kiantieji savo tikslo žmonės. Todėl mes tiki ordinuoja visų socialistines stovyklos šalių mės, kad respublikos vidurinės mokyklos ir tyrimus, ieškant metodų gauti metalų dangas komjaunimo organizacijos nukreips mokytis su vaistinių medžiagų sintezės gamyba ir tyį chemijos fakultetą geriausialą savo jauni unlversiteto išleistus elektrochemikus sutik mo dalį, nebijančią lokių sunkumų. sime taip pat kiekviename iš dešimčių gal L. SIMANAVIČIUS, vaninių cechų respublikos staklių, elektros Chemijos fakulteto dekanas prietaisų ir kt. fabrikuose. G. DIENYS, Cheminės technologijos specialybėje ruo Fakulteto partinės organizacijos sekretorius šiami chemikal-inžinierial, koordinuojantys
OŽKOS PIENAS Aldona atsargiai dėliojo ETIUDAS Aldona pažvelgė į virtuvę, smulkius žingsniukus išlypuAnt mūrelio, išpūtęs šonus, siais miestelio šaligatviais. valkai pirštais užbadys. .. Jie, murksojo ąsotėlis su skarele. Pro senų kapinių skroblus (ur būt, prisimena, kaip klū- Mergaitė prisiminė mokyklos žvelgė pablyškęs mėnuo, ir il podavau bažnyčioje.. . O ką dienas ir ją nupurtė nejaukus gas bažnyčios šešėlis tysojo senutės pasakys?“ šaltukas. skersai gatvės. Namai užstojo mėnulį. Gat — Kaip begyvenat? Kaip Kažkada eidavo melstis ir vė visa skendėjo tamsoje. einasi? — ji kreipė kalbą į ša Aldona. Ją įpratino senutės, Skaudžiai kryptelėjo batuko lį. Senutės tuoj metėsi pasa pas kurias besimokydama gy kulnis. Aldona vos atšoko į koti apie bažnyčią. veno. šalį nuo balos; Priešais, nedi — Aldut, gal išpažlrąies Aldona, įsižiūrėjusi į gat dukės trobelės lange suspindo seniai bebuvai? Nueitume. — vę, peršoko šešėlį ir pakėlė žiburėlis. Tai buvo pažįstamas Tarsi atspėjusi Aldoną baimi galvą. Mėnuo, rodos, šypsojo namas. Tenai senutės, tur būt, nusią mintį, pakvietė viena si. Geltoname ovale ryškėjo vėl rytais švelniai bilsnoja senutė. dar neištirtų kalnų kontūrai, malkomis, kūrena krosnį ir vi Bažnyčia Joms buvo rūsti, o neišmatuotų Jūrų brūkšniai. . . rina ką tik pamelžtą ožkos kartu slėpininga pasaka, kuri Aldona įsivaizdavo, kaip į pieną. Paskui ilgai verpia li ilgai patikusi ir Aldonai. Ta mėnulį dabar skrieja jos min nus, paaušriui i krūvą sušluo čiau tą rjasaką buvo sukūrutys, tarsi mažyčiai palydovai, ja snalius ir iškūprina į baž sios ne jos dvi. O Aldona pa panašūs į badmintono kamuo nyčią. Rytmetinėms pamal tyrė, kad gražiausios pasakos liukus. doms. išpažinties dienomis būna tos, kurias susikūrė pats Ją visada viliojo kalnai. pieną supila į apdužusį ąso savo gyvenime. Tokių niekad Gal ne vien mėnulyje, gal tėlį uždengia skarute ir pasta nevalia daužyti. . . O Aldona artimesni. . . Ji buvo augusi to ant šilto mūrelio. Grįžusios žinojo, kad senučių puoselėtas miškingų lygumų laukuose ir Jos siurbčioja virintą gėrimėlį iliuzijas teks šituose Valkiū nuose griauti. .. ją žavėjo aukštumos. Aldona ir visada siūlo Aldonai. — Paragauk, dukryt. Ožkos Jai tą rytmetį buvo gaila svajojo nors kartą gyvenime senučių, kurios po pirmų gai įkopti į tokius kalnus kaip pienas sveika.. . Aldona, būdavo, purtosi. džių Jau nebeverpdavo, neheAlpės, kaip Kilimandžaras. . . Arba išsimokyti stiuardese ir Paslražo šiltame guolyje, po rinkdavo beržinėlyje žabgarių nors pro lėktuvo langą pa to ant galvos užsitempia ant ir šieno ir žadėjo parduoti ož kas. . . Bet į bažnyčią tebei žvelgti į milžiniškus kauburius klodę. — Nenoriu! Ožkos pienas davo, o dabar vėl kvietė ir Al ir gilius tarpeklius, J srūvan doną. čius upokšnius ir ledynų lui neskanus. .. Senutės maloniai šypsosi ir Mergaitė sumišo. „Išpažin tus arba pamatyti nors kalnų ožkas. . . Panašias į tas. ku kitą kartą vėl erzina Aldo ties. . . Ką daryti? Ji kitiems ną. . . galėjo atvirai sakyti viską, i rias augino Jos senutės. .. . .. Mergaitė įsuko į kiemą. Bet čia. .. Čia buvo tik dvi Aldona užsidengė akis. Juk Mėnulis tebebarstė sidabri nukaršusios senutės, kurios tal buvo tik graži svajonė. nius pelenus. Tarsi bijodama gal ir ožkų nebesuspės par Pasaka! išslvelti Jais, Aldona pasistie duoti. ..« « ; Ji kažkada pasirinko stu- bė ant batų galiukų ir nustripJi sumiksėjo kažką. Pažvel dijuoti anglų kalbą. Baigė, sėjo prie lango. Pabeldė. gė čia į vieną, čia į kitą se Bet paskyrė ne stiuardese, o Abi senutės buvo tokios pat nutę, paskui į ąsotėlį. .. pasiuntė mokytojauti i seniai mielos ir geros. Čiauškėdamos — Duokit kokio nors karš pažįstamus Valkiūnus. glėbin stvarstė Aldoną, klau timo. Taip suša iau. . . „Viešpatie, kaip reikės gy sinėjo, pasakojo, sodino. Aldona užsimerkusi prarijo venti“. . . — Aldoną tąsyk — Visa kaip ledas. .. Iš gurkšnį ožkos pieno. nusmelkė mintis“. Valkiūnuose gertum nors karšto pienelio... K. NORVAIŠA
Kviečiame į Istorijos ir filologijos fakultetą
Danas Kairys
Iš moksleivių, KŪRYBOS
LEDINE ARKA I Pastarosiomis dienomis, kai Vėjai ūkanos, naktys — šviesai duris atverkit — buvo ruošiamas šis ablturlenMano karščiuojančių akių šviesa pro Jas pareina ; tams skirtas laikraščio nume .. .Antarktida. Po šiaurės pašvaistės nurausvinta ledo arka ris, gavome laišką iš Klaipė dos. Laiško autorė — uosta Aš lyg sagą girdžiu seną norvegišką dainą. miesčio K. Donelaičio vardo vidurinės mokyklos abiturientė Ji mini miglotas uolų viršūnes Nijolė Kisarauskaitė. Ji rašo: Ir Į tekančią saulę susmigusius jų ašmenis, „Ateinantį pavasarį man, kaip Ir ledinių varveklių adatom subadytą skalūną, ir visiems abiturientams, pas Ir pušies kamieną apsivijusį dūmų kaspiną. kutinį kartą nuskambės mo kykloje skambutis. Kur žengti Ji mini laivus ligi vėliavų užpustytus, toliau? Ko siekti? Toks klau Ir rankas neatplėšiamai prie irklų prišalusias, simas Jau seniai rūpėjo ir kar Ir šerknotoj erdvėj žvaigždės sustingusį skrydį, tu jaudino mane. Bet dabar aš Ir speigo miražus, ir ledėjančių jūrininkų alasą. . . tvirtai nusprendžiau — stosiu į jūsų universitetą, būsiu litu Ji mini kaip žmonės meldės ir kovės, anistė. Ir šią specialybę pasi Kol kraujo gyslos sustingo į siūlą ledinį, rinkau gal būt todėl, kad ne Kol lyg aisbergas, patekęs į karštąją jūrų srovę, paprastai mėgstu skaityti gro Ištirpo paskutinis gyvenimo prisiminimas. žinę literatūrą, o ypač poezi ją, kuri mane labiausiai' trau Ir jaučiu: lyg tededamos akys man merkias, kia. Pamėgusi eiles, aš ir pati Ir šerkšnu prie lūpų prilimpa kvapas. . . bandau Jas kurti. Siunčiu Antarktida.. . Poliarinis vėjas sudaužė ledinę arką, — Po kristalų skeveldrom — daina ir niūrus Amundseno kapas. Jums keletą savo eilėraščių...“ Su malonumu žemiau tk£ piname pradedančios poetės TIES UNIVERSITETU atsiųstus eilėraščius. Bus tuščios auditorjjos.. . Bendrabučiai tušti bus, Na, o kol kas linkime Nijolei Ir vėjas plėš pasenusį skelbimą nuo dekanato durų. sėkmingai baigti vidurinę mo Ir bus po rūpesčių visų ir po visų linksmybių kyklą ir laukiame jos atvyks Šita naktis. . . Ir mėnuo šis raudonas kaip studentiška tant į mūsų žiląjį universitetą. kepurė... • * • Negaliu, negailu stovėt vietoj. Ir filologijos kieme berželis oš be vėjo Skrieju aš kaip greita planeta. Mickevičiaus liūdnokus sonetus.. . Negaliu aš keliauti iš lėto Stovėsi tu. Atminsi, kiek pro čia praėjo Bėgti noriu tiktai tekina. Gyvenimo auksinių valandų. Bus aišku, ką radai, ko neradai. . . Seniai miegos profesoriai: tave pamiršę, Lyg žvaigždės Išsibarstę švies draugų veidai. O atminimai širdį gels ir gels lyg širšės, *** Bus aišku, kad toliau šis kelias tęsias, Kad galo jam nebuvo ir nebus. . . Ir susikirs ................ širdy nauji keliai ir trasos, Ir plūs šaltiniais tūkstančiai darbų...
Apibėgti, kraštus apkeliauti Ir apeiti visus takelius. Negaliu negaliu aš sustoti, Nors'tas kelias ir būtų sunkus.
Ir greit tave pagriebs triukšmingos gatvės vilnys Iš šio ramaus, kitiems jau skirto uosto. . . Tartum gyvenimas oš žiburiuos paskendęs Vilnius, Ir šauks pažįstamais signalais savas postas. M Kartais kažkaip pasimeta viskas, Nuskendus į juodą chaosą minčių. Ir nematai, Kaip lankoj* žaibo botagas sutvisko Ir šėrė per plazdančius bėrių karčius. . .
Ir gluosnio seno kibią ranką Paliesiu aš kaip kitąsyk.. . Kodėl gi kartais neužtenka Siauručio rėmo? Pasakyk!
• » *
į ūžiančio vėjo bangą, Kai tolumon nubėgs diena, Palikusi atvertą langą. Išeisiu aš. Vienui viena. . . (
Kodėl taip noriu nebegrįžti Prie šitų durų niekados Kažką surasti, pasitikti * Seniai pamirštą kitados?
Istorijos mokslus giliai iš logijos mokslus. Čia yra lie tų moksliniai ir Kūrybiniai Nusikvatoti drąsiai tiesiai studijuoti, įgyti mokslinio tuvių kalbos ir literatūros būreliai. Gausi komjaunimo Iš praeities pilkos, senos. . . Ir nematai, darbo įgūdžius galima mūsų specialybė, rusų kalbos ir li organizacija Ir ateitį sutikti šviesią turi sukūrusi Kaip juodas vanduo fakulteto istorijos snecialvbė- teratūros specialybė, anglų, puikias savo tradicijas ir at Su eilute naujos dainos. Plūsta pro properšą debesy. .. je, kur yra pastovios TSRS prancūzų, vokiečių kalbų ir lieka didelį vaidmenį studen ♦ * ♦ Tik noris istorijos, Lietuvos TSR istori lltera‘ūrų specialybės. Rei tų darbe ir gyvenime. Strazdo giesmes birbyne pakartot, Žali lapeliai, mėlynos žibutės jos ir visuotinės istorijos spe kalinga pabrėžti, kad nemen Apynėlio rūpesčio pasiklausyt. .. Mūsų fakultetą baigę dir cializacijos. Galima speciali kinant demėsio gimtajai kal Erdvė virpa nuo paukščių balsų zuotis Tarybų Sąjungos Ko bai ir rusų kalbai, kaip svar ba mokytojais, įvairių kitų Ir nejauti, kaip už kaklo lašai srovena, Aš savo gyvenimą toki mažutį munistų partijos istorijos sri biausiai bendravimo tarp tary ideologinio ir kultūros barų darbuotojais; iš čia išėjo ne Ir kaip blėsta laužai miglotoj lankoj. .. Su pavasario vėju nešu. tyje. Iš čia išeina ir archeolo binių tautų priemonei, dabar dabar respublikoje ži Jei nepermerkė lietus cigarečių kišenėj gų bei etnografų. tiniu metu kai didėja mūsų vienas nomas " ’ ’ rašytojas, mokslininReiškia viskas tvarkoj! Aš ji atiduočiau už mėlyną Jau pats žodis filologija šalies ryšiai su kitomis pa dangų, graikų kalboje reiškia — my saulio šalimis, vis labiau ple kas. Dūmok, naktigoni, nepabaigiamą dūmą, Baltijos bangą, platybes liu žodį. Sis mokslas negali čiamas užsienio kalbų studija Istorijos ir filologijos Tik neleisk arkliams i rugius subrist... miškų,— nedominti Jaunimo, turinčio vimas. Pastaraisiais metais ir fakulteto dekanas Išsiskirstys ūkanos tirštos kaip dūmai, tau atiduočiau gyvenimą polinkį gilintį į žmonių kalbos priėmimo kontingentai į šias doc. A. BENDZIUS Ir į bėrių karčius žalios žvaigždės kris. . . brangų atsiradimo Ir vystymosi, . li specialybes padvigubėjo. girios ūžimą, gėleles teratūrinės kalbos susidary Fakultete ruošiami ir aukš laukų. mo, į dabartinės kalbos kul tos kvalifikacijos biblioteki ir bibliografijos tūros klausimus, Į įvairių tau ninkystės tų literatūros atsiradimo ir specialistai. formavimosi problemas. Ne Studentų paslaugoms gausi, gali nevilioti ir toks darbas, su unikalinių knygų egzemp kuris susijęs su visuomenės lioriais universiteto bibliote VVU Gamtos fakultete yra kultūros kėlimu, su dvasinės ka, su daugelio žymių veikėjų kultūros lobių praturtinimu, rankraščiais rankraštynas. Fa- trys gamtos mokslų skirtingos Mūsų fakultete yra plačiau-kultete prityrusių mokslinin- specialybės: biologija, geogra fija, Ir geologija. Jų bendras sios galimybės studijuoti filo-kų vadovaujami dirba studenKur eina dirbti jau- / < bruožas — tas pats studijų specialistas, baigęs ) gv objektas ir panašūs mokymo nas metodai. Fakulteto mokymo ir aukštąjį moKs.ą. Klausimas mokslo tiriamasis darbas vyk yra platus, ir sunku į jį trum domas ne tik auditorijose ir pai atsakyti. Kur eina dirbti laboratorijose, bet ir lauko Jaunas specialistas, baigęs tais A. Bimbos suėmimas, sąlygomis, dėlto fakulteto stu VVU Gamtos fakultetą? Pir (Atkelta iš 3 psl.) kaip jis pasakoja, buvo jo pir gijos santykius, kovingai nag dentai mokosi trečdalį visų miausia tenka pastebėti, kad rinėdamas šiuos reikšmingus masis susipažinimas su per studijų ekspedicijose, didžiulė fakultetas ruošia specialistus, sekiojimu ir pirmasis su- se technikinėse statybose, lau atsižvelgdamas į respublikos klausimus. Už įžymius mokslinius nuo sipažinmas su Amerikos ka ko bandymo stotyse, žuvinin liaudies ūkio, švietimo ir kul pelnus 1962 metais Vilniaus lėjimu. Paskui dar keletą kystės ūkiuose, paieškų ir tūros poreikius. Pvz., dabarti sykių reakcija jį kalino. Ir žvalgybos partijose ir t. t. niu metu reikalinga mikrobio Valstybinis Vinco Kapsuko štai, dabar, kada rašomos šios Studentai gamtininkai bestudi logų, nes vystoma antibiotikų, vardo universitetas Antanui straipsnio eilutės, mums žino juodami, palyginti, daug ke fermentų gamyba, plačiau tai mas naujas JAV reakcijos pa Bimbai suteikė istorijos moks liauja ne tik po Lietuvos komi mikrobiologiniai proce lų daktaro garbės vardą. Ne sikėsinimas prieš A. Bimbą. TSR teritoriją, bet ir po visą sai maisto pramonėje. Labai seniai, pernai lapkričio mėne Visi dorieji JAV žmonės, visi Tarybų Sąjungą. reikalingi respublikai hidro sį, įvykusiame vakare A. Bim dorieji JAV lietuviai stoja geologai, nes plečiantis pra Fakultetą sudaro aštuonlos ba dar kartą prisiminęs šį sa ginti šio mokslininko-publicls- katedros: 4 biologinės, 2 geo monei, augant miestams, vys vo darbų aukštą įvertinimą ir to, nes jie gina žodžio, įsitiki grafinės ir 2 geologinės. Bio tantis gyvulininkystei neuž kreipdamasis į susirinkusius, nimų ir spaudos laisvę, gina loginėse katedrose mokosi blo. tenka esamų požeminių van demokratiją. Ir Tarybų Lietu kalbėjo: „Ta garbe didžiuojuo ogal ir biofizikai, geografinė denų, reikia ieškoti naujų. Ap si. .. nes tuo nutarimu siekta vos darbo žmonės visa širdi se katedrose — geografai ir lamai imant, biologai, biofi per mane pagerbti jus visus, mi, visais jausmais yra kartu geologinėse — inžinierinės zikai, baigę universitetą eina visą mūsų Amerikos lietuvių su Antanu Bimba. „Tiesa ir geologijos ir hidrogeologinės dirbti į gamybines organizaci istorija buvo mūsų pusėje, ir specialybės studentai. III kur jas, mokslo tiriamąsias įstai pažangųjį judėjimą“. Iš tikrųjų JAV lietuvių pa mes laimėjome“ — yra pažy sų studentai skirstomi pagal gas arba pasirenka mokytojo žangusis Judėjimas turi talen mėjęs A. Bimba. Esame įsiti specializacijas ir mažesnes profesiją. Geologai negauna tingą mokslininko Ir publicis kinę, kad ir šį kartą tiesa nu '■.akademines grupes. Studen- mokytojo teisių, jie nukreipia to A. Bimbos asmenybę, kuri galės smurtą. mi dirbti į geologines paieškų Garbingo amžiaus sulauku ai biologai specializuojasi partijas, statybines ir projek dosniai turtina mokslą ir nar 4 mikrobiologijoje biochemijoje, siai kovoja už kilnius demo sio Antano Bimbos gyvenimu Kur toks žydras be galo Kur nuves tave tolimas kellas7 dangus? kratijos ir humanizmo idealus. ir darbais didžiuojasi visa chtiologljoje, genetikoje ir tavimo organizacijas ir Geolo- 1 Atsakyk, mano drauge, gijos institutą. Užtat šis taurus žmogus ir lietuvių tauta. įugalų fllzologijoje, biofizikai brangus. Br. RAGUOTIS mokslininkas jau ne kartą yra L. CHOMSKIS ( Kur [ saulę pastoliai vis Istorijos ir filologijos — kai kurių gyvų organizmų patyręs reakcijos persekioji REDAKCINE KOLEGIJA kelias, Gamtos fakulteto dekanas fakulteto vyr. dėstytojas funkcijų modeliavimo srityje. mus ir siautėjimus. 1918 meLV. 04640 . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaurtuvė. Redakcijos adresas: VUnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. Užs. Nr. 522
Studijuokite Gamtos fakultete
Universiteto garbės daktaras
*