hinciturad astra
«
Kovo v
19 y
o
vilhėnsiš
Ketvirtadienis
1992 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEID2IAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 3 (1519)
PAGERBTAS A. J. GREIMO ATMINIMAS
KOVO 11-AJĄ PAŽYMĖJOME i —i«whwim r v i ii i m i iiarwfltwre'ww^
Kovo 9-ąją žymiam lietuvių mokslininkui ir mąstytojui Algirdui Juliui Greimui būtų sukakę 75-eri. Tačiau savo gimtadienio jis# nesulaukė. Mirtis iš Prancūzijos ir Lietuvos, iš viso pasau lio, atėmė šį žymų žmogų visiems laikams. Bet liko jo darbai, mokiniai, bendražygiai. Kovo 9-ąją su A. J. Greimu atsisveikino Pran cūzija, o kovo 10-ąją Į amžino poilsio vietą jo palaikus palydėjo Lietuva. Kovo 11-ąją šv. Jono bažnyčioje buvo sureng ta akademija mokslininko atminimui. Ją pradėjo
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO ANTRĄSIAS METINES —i1
■■ąn
į j j
| |
1992 m. vasario 21 d. vyku siame Lietuvos studentų Sąjunges Tarybos posėdyje, dalyvauj ant VU, VPI, LK. KTU, VDU, LZUA, VTU, KMA atstovams, buvo aptartos Lietuvos studentijos problemos ir numatytos tolesnės veiklos kryptys.
Lietuvos studentų Sąjungos Taryba, apžvelgusi ir išanaliza vusi dabartinę Lietuvos studen. tų padėtį, kreipiasi į Rektorių I Tarybą, pateikdama pagrindinius Lietuvos studentijos siekius ir i problemas. Studentija yra tarsi ; atskira socialinė grupė, bet apie jos egzistavimą dažnai pamiršta ma LR Aukščiausiojoje Tarybo je priimamuose įstatymuose ir LR Vyriausybės nutarimuose.
Lietuvos studentų Sąjunga kviečia Lietuvos Aukštųjų mo kyklų rektorius atsižvelgti į šiuos siūlymus bei jais remtis, ginant studentų interesus valsty biniuose institutuose.
Kovo 11-osios iškilmių akimirka Nepriklausomybės aikštėje. L. MICKEVIČIAUS nuotr.
LAIMĘ BANDYTI VERTA Praėjo metai, ir štai nuo ko vo 3 dienos vėl priimami sto jančiųjų į Vilniaus Universitetą dokumentai. Priėmimo tvarka beveik tokia pati kaip ir per nai. Tik šiais metais teks mokė ti stojantiesiems už egzaminų laikymą. Taigi, mokestis už kiekvieną stojamąjį egzaminą 35 rubliai, jeigu stojantysis pames lapelį — mokės 15 rub lių už dublikatą atsisakius lai kyti egzaminą arba jo neišlai kius, pinigai negrąžinami. Ta čiau tai neatbaidė nei abiturien tų, nei baigusiųjų anksčiau mo kyklas — jau pirmą dieną su sirinko nemažas būrys norinčių stoti į VU. Ir kas gi tas „laimin gasis". gavęs egzaminų lapelį Nr. 1? Elena Bogdanavičiūtė,
norinti studijuoti žurnalistiką. — Kodėl pasirinkote šią spe cialybę? - Kadangi žurnalistika .ket virtoji valdžia" ir, turbūt, pati įtakingiausia. O aš esu šiek tiek valdingo dharakterio. — Norėjai būti būtent Nr. 1, o kodėl, pavyzdžiui, ne trylikta ar tūkstantis pirma?
Net ir neprietaringi žmo nės, apimti stojamųjų egzaminų karštligės, tampa prietaringais. — O jei nepasiseks? — Stosiu vėl. . . Ką gi, sėkmės jums busimie ji studentai. Kantrybės ir išt vermės siekiant užsibrėžto tiks lo. V. JAKUBAUSKAITĖ
1. Užtikrinti, kad studentams būtų laiku ir nustatyta tvarka mokamos stipendijos ir pašalpos. Dauguma studentų gyvena nuo stipendijos iki stipendijos, netu ri jokių santaupų, todėl negali laukti neribotą laiką sekančios stipendijos. Tai ypač aktualu studentams, auginantiems vai kus. 2. Suteikti tpkias lengvatas, naudojantis transporto pašiaugomis:
Lietuvos Respublikos Vyriau sybės 1991 m. kovo 22 d. pri imtas nutarimas Nr. 103 yra ne veiksmingas, nes šiuo metu visi pažangūs studentai gauna sti pendijas (taip pat ir socialines), todėl nė vienas studentas nebe gali gauti valstybės biudžeto pa skolos. Dabar gaunamų stipendijų ne užtenka padengti visoms studen tiško gyvenimo išlaidoms, to dėl manome, kad tikslinga priimti naują nutarimą dėl papil domų socialinių garantijų stu dentams. Norint sudaryti patenkinamas sąlygas studijuoti, remiantis at likta apklausa, studento mėnesi nės pajamos turėtų būti 1,5 MGL dydžio. Siūlome tokį naujo nutarimo projektą:
VU rektorius R. Pavilionis, kalbėjo ir Prancūzi jos ambasadorius Lietuvoje ponas Filipas de Siurmenas: — A. J. Greimas didis lietuvis ir didis pran cūzas, nušvietęs išmintimi Prancūzijos mokslą, o kartu ir tikras Europos dvasios nešėjas. Ačiū Lietuvai, kad davėte Prancūzijai A. J. Greimą. Šv. Jono bažnyčioje buvo surengta nedidelė mokslininko darbų ekspozicija. Gaila, kad tik maža dalis yra išleista lietuviškai. „U. V." inform.
LSS KREIPIMASIS Į REKTORIŲ TARYBĄ a) traukinių bilietų nuolaida — 50 proc.
kainos
b) tarpmiestinių autobusų mar šrutų bilietų kainos nuolaida — 50 proc., c) miestų visuomeninio trans porto mėnesinių bilietų kainos nuolaida - 80 proc., d) Respublikoje vykdomų tarptautinių reisų bilietų kainos nuolaida — 25 proc.
3. Sudaryti studentams gali mybę gauti valstybinę biudžeti nę paskolą. 4. Sumažinti mokesčius arba visai nuo jų atleisti (nuo akci zo, socialinio draudimo įmokų) studentų grupes, užsiregistravu sias prie Lietuvos studentų Są jungos arba Aukštųjų mokyklų studentų sąjungų (LSS narių) ir užsiimančias ūkine veikla (ypač visuomeninio maitinimo siste moje). Tai suaktyvintų studentų darbinę veiklą, leistų patiems užsidirbti pinigų pragyvenimui, o taip pat sudaryti studentams lengvatines sąlygas aptarnau jant juos tokiose įmonėse val gyklose, kavinėse ir pan.
5. Kylant kainoms padidinti stipendijas dar 25 proc. Mano me, kad dotuoti valgyklas nėra tikslinga, nes ne visi studentai jose valgo. 6. Sudaryti galimybę dalyvau ti Rektorių Tarybos posėdžiuose vienam LSS atstovui stebėtojo teisėmis. 7. Remti besikuriančias ir esančias aukštųjų mokyklų stu dentų sąjungas (savivaldos or ganus) skiriant pašalpas, suda rant galimybes naudotis infor macijos keitimosi priemonėmis (telefonai, telefaksai ir kt.), da linai finansuojant jų veiklą.
8. Padėti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sąjungoms su. mokėti Lietuvos Studentų sąjun gos narystės mokestį - 1 rub. nuo vieno studento semestrui.
D. JUZAKĖNAS Lietuvos studentų Sąjungos Prezidentas Lietuvos studentų Sąjunga pri ėmė kreipimąsi į Lietuvos Res publikos Vyriausybę, kuriame išdėstė tuos pačius reikalavimus.
DĖL PAPILDOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ STUDENTAMS 1. Visi studentai turi teisę gauti valstybės biudžeto pasko lą iki MGL dydžio kiekvieną pusmetį (semestrą). 2. Studentai, gaunantys sti pendiją, turi teisę gauti pasko lą lygią skirtumui tarp 9 MGL ir pusmečio -stipendijų sumos.
3. Studentai, negaunantys sti pendijos, turi teisę gauti 9 MGL dydžio paskolą kiekvieną pus metį. 4. Studentas, 2 semestrus iš eilės būdamas nepažangus, ne grąžinamai praranda teisę gauti valstybės biudžeto paskolą.
5. Paskolą suteikia ir ją iš ieško valstybinė institucija (ne aukštoji mokykla).
6. Paskola grąžinama 15 metų bėgyje po aukštosios mokyklos baigimo. 7. Už naudojimąsi paskola tai koma Lietuvos taupomojo ban ko neterminuotų indėlių palū kanų norma. Laiku nesumokėjus palūkanų ir negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 procento dienpinigiai.
D. JUZAKĖNAS LSS prezidentas
Universitos Vilnensis
1992. 03. 19
4
VIZITAI BUVO SĖKMINGI Britų Karališkosios draugi jos kvietimu vasario mėn. pa baigoje - kovo pradžioj- Di džioje Britanijoje lankėsi VU rektorius prof. R. Pavilionis, MA viceprezidentas A. Žu kauskas ir Lietuvos Moks lo tarybos pirmininkas R. Sližys. Po penkias dienas tra kusios viešnagės Anglijoje R. Pavilionis aplankė Vokietiją. Šių kelionių įspūdžiais paprašė me pasidalinti Rektorių R. PAVILIONĮ. — Pirmiausia, apie kelionę Anglijoje. Buvom pakviesti ap lankyti Didžiosios Britanijos mokslo centrus, susipažinti su mokslo organizavimo struktūra ir, ypač rūpėjo pamatyti, kaip remiamas mokslas Anglijoje. Karališkoji draugija (KD) — aukščiausios kvalifikacijos moks lininkų draugija. Jai yra pati kėtos nemažos lėšos, kurios skiriamos įvairioms Didžiosios Britanijos mokslinėms instituci joms. KD rūpinasi gamtos ir tiksliaisiais mokslais. Prie šios draugijos veikia kelios mokslo tarybos. Daugiausia laiko jos skiria pinigų, gaunamų iš Vy rieusybės, ar surinktų kitu bū du, teisingam paskirstymui tarp mokslininkų ir mokslo institu cijų. Šie pinigai gali atitekti mo kslininkams, laimėjusiems konkursą. Veikia tam tikra grantų sistema ir tokiose varžybose ga li dalyvauti bet kuris mokslinin kas pateikęs atitinkamo lygio darbą. Salia KD veikia Britu.. Aka demija. Ji rūpinasi socialiniais ir humanitariniais mokslais. Ji taip pat turi savo mokslo tary bas, veikia konkursų sistema, skiria grantus atskiriems moks lininkams ar jų grupėms. Finansų šaltiniai įvairūs. Vy riausybės teikiama parama ne didelė — jos užtenka išsaugoti minimalų bazinį lygį. Tad ir Karališkoji draugija ir Britų akademija ieško privačių šaltinių mokslui remti. Tai fir mos, stambūs koncernai, kurie
teikia užsakymus mokslo įstai goms, ir, kaip remiantys mokslą, yra atleidžiami nuo mokesčių. Man labai rūpėjo suvokti kokia yra Britų KD ir Britų akademijos politika Lietuvos mokslo atžvilgiu. Iki šiol mes nelabai jautėm, kad ry šiai, nusistovėję tarp mūsų MA ir atitinkamų mokslinių institucijų Anglijoje, būtų kiek palietę mūsų universitetą. Anj lijos mokslo atstovai patvirtino, kad universitetinės institucijos Lietuvoje nebus aplenktos. Ki taip tariant, buvo kalbama, kiek žmonių iš Lietuvos galės važiuo ti tobulintis ar studijuoti į vie ną ar kitą Anglijos mokslo cen trą. Iš Anglijos vykau į Beną. Ten mane su MA prezidentu J. Požėra pakvietė atvykti Makso Planko institutas — milžiniška akademinė institucija, kuri turi 36 institutus, išmėtytus po vi są Vokietiją ir kuri apima vi' są mokslų pasaulį. Buvo su rengtas koliokviumas, supažindi nantis Vidurio ir Rytų Europos akademinių institucijų vadavus su mokslinių tyrimų organiza vimu ir jų rėmimu Vokietijoje. Tiek Anglijoj, tiek Vokietijoje supratau, kad be privačių šal' tinių, be vyriausybinių institu cijų, tuose kraštuose dar yra daug tarpinių grandžių, kurios rū pinasi mokslo rėmimu ir moks lo tyrimų vykdymu. Jie ster/ giasi padėti kiekvienam moks lininkui realizuoti save kaip mokslininką, kad apie jo tyri mus žinotų kuo plačiau, ir jokiu būdu nepažeisdami universitetų ar kitų mokslo įstaigų autonomi jos. Štai šį principą — įstaigos autonomiškos ir kiekvienas mokslininkas autonomiškas — jie pastoviai stengėsi pabrėžti mums, kaip atvykusiems iš buvu sių totalitarinių režimų valstybių. Susitikome su 6 stambiausių Vokietijos fondų atstovais. Min tis buvo tokia: supažindinti Rytų
Europos kraštų atstovus su galimybėmis, kurias turi šie fondai. Aš nuvežiau mūsų po reikių sąrašus. Tam tikra para ma pažadėta. Artimiausiu metu mus aplankys Vokietijos aukš tųjų mokyklų rektorių konfe rencijos pirmininkas, viena kita ekspertų grupė. Jie įvertins mū sų poreikius, o gal kai ką ir atsiveš. (Red. past. — Iš Vokie tijos jau atvežta kopijavimo įranga Universiteto bibliotekai ir 24 tūkst. tonų mokslinės, me todinės ir kitokios literatūros). Iš Bonos nuvykau į Frankfur tą. Su Frankfurto universiteto vadovais suderinome mūsų nan jąją sutartį, kuri gerokai ski riasi nuo sutarties sudarytos prieš 10 metų. Taip pat pasira šytas dalykinis protokolas 3 metams. Iš Frankfurto vykau; į Graisvaldą. Su šio miesto universite! tu draugaujame seniai — nuo 1967 metų. Atnaujinome ryšius, pasirašėme sutartį, aptarėme naujas galimybes keistis studen tais ir dėstytojais. Ype: ryžtin gai sutarėme bendradarbiauti medicinos srityje. Artimiausiu metu šiame universitete atsida rys Baltistikos centras. Iki šicl lietuvių kalba ten buvo dėsto ma kaip slavistikos fragmentė lis. . . Šis rektoriaus vizitas buvo turiningas pasirašytomis sutar timis, susitarimais ir. . . spau dai pikantiškomis smulkmenų mis. Graisvalde Rektorius savo kailiu išbandė Vokietijos medi cinos lygį — jam buvo at likta žandikaulio operacija. Ang lijoje degė viešbutis, kuriame buvo apsistojęs Rektorius. O skrendant iš Londono į Frankfurtą teko ilgokai pasėdėti lėk tuve. Lėktuvas taip ir nepakilo, mat sugedo vienas variklis. Bet viskas baigėsi gerai. . .
Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ
BŪTŲ LINKSMA, JEI NEBŪTŲ LIŪDNA
STUDENTŲ MEDIKŲ ASOCIACIJA: GRAŽŪS NORAI, MAŽAI PINIGŲ Medicinos fakultete šios o? ganizacijos pristatinėti nerei kia — ji ten susikūrė ir sėk mingai gyvuoja jau ketveri me tai. Tačiau kitų specialybių sti? dentai kažin ar girdėjo apie ją. Todėl ir pasikvietėm į redakci ją du šios asociacijos „tėvus", VU Medicinos fakulteto studen tus Kęstutį NAUSĖDĄ ir Arvy dą RAČKAUSKĄ. Štai ką jie papasakojo. TRUMPA ISTORIJA
Viskas prasidėjo nuo Atgimi mo. Veikiami to laiko nuotaikų ir dvasios, nutarėm įkurti stu dentų medikų sąjūdžio iniciaty vinę grupę. Nors ir dalyvavom politinėje veikloje, tačiau susi rinkę daugiausia svarstydavom savo profesinius reikalus, politi” nšs problemos mus tik suprie šindavo. Todėl 1989 m. gegužės mėnesį Sąjūdžio grupę nutarėm perorganizuoti į studentų medi kų asociaciją. Iš pradžių buvom vieni, tačiau po metų prie mū sų prisijungė ir Kauno studentai medikai. Priėmėm įstatus, kas' met organizuojam bendras kon ferencijas, renkam tarybą ir prezidentą. Dabar organizacija jungia apie 170 narių. Juo gali būti kiekvienas studentas, su mokėjęs 10 rublių stojamąjį ir 5 rublių nario mokestį. Beje, tai kol kas vienintelė Lietuvoje studentų medikų organizacija, vienijanti busimuosius medikus pagal profesiją. VEIKLA
Mūsų tikslas — kad studentai taptų gerais gydytojais. Šito mes siekiame sudarydami sąlygas studentams atlikti klinikinę praktiką užsienyje. Tai padaryti nėra lengva, tačiau. . . Jau su daryti 58 kontraktai su įvairių šalių studentų medikų organiza’ cijomis. Tai Šveicarija, Austrija, Olandija, Italija, Graikija, Vo kietija, Brazilija, Turkija, Egip tas ir kt. Mūsų asociacija yra tarptau tinis studentų medikų ascciaci' jos federacijos narė, ir viena iš TSMA federacijos veiklos sri čių — klinikinis praktikos or ganizavimas užsienyje. Visų fe deracijai priklausančių asocia cijų studentai gali praktiką at likti užsienyje. Vieną mėnesį jie dirba klinikose, prižiūrimi profesorių ir gydytojų. Taip pat yra aprūpinami gyvenamuoju plotu, maistu, kišenpinigiais. To kia programa mums yra labai naudinga. Iš savo kišenės mums reikia apmokėti tik kelionės iš laidas bei įnešti tam tikrą pi1 nigų sumą į asociacijos kasą. Už tuos pinigus galima priimti pas mus atvykstančius užsieniečius. Čia atvykstantiems studentams
iš užsienio surandame gydytoją ar dėstytoją, kuris dirba su jais. Yra ir kitokių bendradarbia vimo programų: studentai 2—3 mėnesius gali išvažiuoti dirbti mokslinį darbą. Turim vietų to kiam darbui ir čia. Tačiau už sieniečiai nėra suinteresuoti at vykti dirbti pas mus. Jie nieko nežino apie mūsų medicinos ly gį, todėl klinikinė praktika turi padėti jiems kuo daugiau suži noti apie mus, mūsų galimybes. Siekdami užpildyti informacijos stygių, šią vasarą organizuoja me tarptautinę medikų stovyklą. Jos metu supažindinsime su ge riausiomis klinikomis, Lietuvos medicina, kultūra, istorija. Pa laikom ryšius su Raudonuoju Kryžiumi, padedam kuo galim. Be šios, „užsieninės" veiklos, norėtume dalyvauti ir keičiant mokymo programą pačiame fa kultete. Todėl artimiausiu metu prašysime, kad mūsų asociacijos atstovui būtų leista pastoviai dalyvauti fakulteto Mokslo ta rybos posėdžiuose. Mes ne tik geriau susipažintume su pakiti mais mokymo procese, bet ir atstovautume studentų intere sams.
PROBLEMOS
Kontraktus atlikti klinikines praktikas pasirašome Tarptau tinės Studentų medikų Asocia cijų Federacijos Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyksta rugp jūčio mėnesį. Taigi, turime pa siųsti savo atstovus, kurie turi susimokėti už dalyvavimą. Tai pogi, kiekvienais metais turime mokėti narystės mokestį, kuris priklauso nuo šalies — narės ekonominio išsivystymo lygio. Tas mokestis — nuo 500 iki 1000 JAV dolerių. O vardiniais pareiškimais praktikos atlikimui, nurodant konkretų asmenį, jo pageidaujamą medicinos sritį ir miestą, pasikeičiame kasmet ko vo mėnesį vykstančiame atsto vų susitikime. Taigi, kiekvie nais metais mums reikia apie 1500 JAV dolerių, kad galėtu me dalyvauti šioje veikloje. O šią vasarą GA vyksta ne Eu ropoje, o Brazilijoje — bus dar brangiau. Su šiom proble mom aplankėme Sveikatos ap saugos ministrą, VU Rektorių. AT deputatus. Rezultatų jokių. „Esate savarankiška organizaci ja, todėl ir verskitės savaran kiškai", — toks atsakymas į mūsų prašymus. Esame dėkin gi dekanatui, kuris mums davė kambarėlį MF patalpose; čia yra ir mūsų biblioteka. Rektorius, beje, yra pažadėjęs skirti ge resnes patalpas persikraustančios MF bibliotekos vietoje.
Kalbėjosi Jūratė SKĖRYTĖ
SVEIKINAME „ VYTĮ“ Teko girdėti, kad praėjusio mėnesio stipendiju buvo laukiama jau nuo paryčių, sudarinėjant r-i’i'S sąrašus ir t. t. Visi, kas tomis dienomis bandė praeiti pro kasas, buvo įtarinėjami kaip potencialūs stipendijų pagrobėjai, mėginantys įsigrūsti be eilės. Iš pykčio praradę jumoro jausmą. jaunieji tautiečiai nevengė ir pasistnmdvti — kas neteko sagos, kas pametė piršti
nę kas. . . Ir niekas nežinojo, ant ko pykti ir ką kaltinti — labiausiai kaltas buvo neapčiuo piamas rublių trūkumas, nusiritęs per visą res publiką. Vėluojančių pinigų vėliau laukė ir Uni versiteto darbuotojai, bet to, ką teko regėti, kai koridorius buvo apgulę studentai, nebuvo. Ką gi — jaunesni — alkanesni. Kas bus sekantį kartą? . .
L. MICKEVIČIAUS nuotraukos
Vasario 15 d. jaunųjų libe ralų sąjunga S. Nėries 'mokyk los sporto salėje surengė mini krepšinio turnyrą, kuriame da lyvavo ir mūsų Universiteto Studentų Atstovybės komanda „Vytis". Mūsų krepšininkai, tą dieną sužaidę trejas rungtynes ir visas laimėję, pateko į fina lą. Vasario 16 d. finalinėse rung tynėse „Vytis" susitiko su Lie tuvos II lyges krepšinio ko manda „Opus". „Vytis" laimė jo rungtynes 15 taškų persvara.
*
Tą pačią dieną „Vytis" sužaidė draugiškas rungtynes su VU ko manda ir jas laimėjo (61:55). Beje, studentų Atstovybės ko manda minėtas rungtynes sužai dė nekeisdami žaidėjų. Koman da gavo 300 rublių, jiems iškū renta pirtis. Geriausiu žaidėju pripažintas E. Kiaulakys. Tritaškių mėtymo konkur se dalyvavęs Rytis Širvaitis gavo tortą — per 2 minutes sumetė 18 tritaškių. „Universitas Vilnensis" svei kina „Vytį"!
a
Unsversitas Vilnensis
1992. 03. 19
ai^
Vasario 24 dieną „Niujorką" apleido paskutinieji intelektua lai — filosofai, sociologai, psi chologai. Visi jie, lydimi grau džių pas'iliekančiųjų žvilgsnių, išvyko į „pažadėtąją žemę" — Baltupius. Dabar filosofų nau jieji namai — Didlaukio 49. XXX Rektorato posėdyje, vyku siame vasario 24 d., nutarta vaistinę Nt. 33, esančią Uni versiteto gatvėje 2, šios vaisti nės valdytojo prašymu pavadin tr Universiteto vardu. X XI X Sekmadienį (vasario 23 d.) parodytoje televizijos laidoje „Tam davė, tam davė o. . da lyvavo Istorijos fakulteto de kanas doc. A. Bumblauskas. Sveikiname šios viktorinos pir mąjį finalistą ir tikriausiai rie vienas pavydime jam laimėtų prizų: kompaktinių diskų grotu vo, striukės, tūkstančio rublių ir butelio „Auksinio" šampano.
XXX Suvedami žiemos sesijos re zultatai. Ne visuose fakultetuose jie džiuginantys. Yra ko neri mauti, „susižvejojusiems" po 3 skolas — tokiems studentams teks atsisveikinti su Almae Matris. Kovo 3 dienos duomenimis, daugiausia studentų, turinčių po 3 skolas, yra Matematikos fa kultete (35), Komunikacijos — 18, Ekonomikos 19 (3 iš jų jau išbraukti). Medicinos - 12.
t
XXX Dar pernai prasidėjęs Lietu vos studentų Sąjungos susiraši nėjimas su Vyriausybe, Aukš čiausiąja Taryba, Socialinio ap rūpinimo, Švietimo, Susisiekimo ministerijomis, Vilniaus miesto valdyba, pagaliau buvo „apvai nikuotas" Lietuvos respublikos Vyriausybės aparato Informati kos, mokslo ir studijų skyriaus vedėjo V. Gončio raštu (1992.03. 12. Nr. 23 -5652) kuriame pra nešama: „Socialinės apsaugos ir susisiekimo ministerijos, vyk dydamos Vyriausybės pavedimą, išnagrinėjo lengvatų suteikimą studentams, naudojantis visuo meniniu transportu ir pasiūlė sumažinti: 1- 50 proc. kainas bilieto, va žiuojant priemiestinio, vietinio ir tolimo susisiekimo traukiniais Lietuvos teritorijoje (nuo rugsė jo 1 d. iki liepos 1 d.). 2. 50 proc. kainas, važiuojant miestų maršrutiniais autobusais su vardiniais mėnesiniais bilie tais. (• . •) Antkainio dydžio studen tų valgyklose nustatymas LR Vyriausybės 1991 m. lapkričio mėn. nutarimu Nr. 464, paves tas atitinkamų miestų valdybų žinion". Tokie priimti sprendimai stu dentų nešildo. Studentų val gyklos merdi. Kad valgyklos bent egzistuotų, studentai turi paaukoti visą stipendiją. Pagal šį raštą studentų valgyklų Mausimas toliau keliaus įvairių instancijų labirintais. O studen tai valgyt turi šiandien. . . Iki šiol studentams savivaldy bė skyrė miesto transportui 80 Proc. Vyriausybė numato skirti 50 proc., bet tik tada, kai bus Patvirtinti' atitinkami biudžeto asignavimai. Bet vėl gi neaišku - ar Vyriausybė skirs 50 proc., o 30 proc. Savivaldybė, ar Sa vivaldybė jau nieko neskirs?
,.. . .Sakoma, kad iš esmės kiekvienas mūsų — vienišas. Vienatvės akimirkos visada at rodo tikresnės ir gyvesnės. Žo dis Dievas man įgauna prasmę tik tuomet, kai esu vienas. Po kalbyje jis -man beprasmis. Aš nemanau, kad tikėjimas būtų intelektui pasiekiama tema. Aš tikiu, kol apie tai nekalbu" — rašė Hugh Prather .„Užrašuose pačiam sau". Per daug neprieštaraudamas rašytojui, vis dėlto manyčiau, kad mūsų chaoso ir sukrėtimų laikais, kaip antai biblinį metą, no'rint išsivaduoti iš tckicš bū senos, reikia, kad būtų ištartas Žodis. Tikriau, kai šį Žodį ta ria kunigas, kuriam, anct teolo ginių dogmų, tenka būti tarpi ninku tarp Dievo ir žmogaus. Mano pašnekovu maloniai suti ko pabūti Universiteto bažny čios prefektas kunigas Jonas BORUTA. (Norėčiau jums pasiū lyti ištraukas iš mūsų daugiau nei valandą trukusio pokalbio). R. B. — Fotografas A. Čer niauskas yra rašęs: „Dieve, ar septynias dienas, kurdamas pa saulį, tu žinojai, (koks jis bus? Kiek daug žmonių tave pra keiks, išsiiadės, pamirš, kiek melsis tau iš baimės ir kiek mažai tavim tikės iš meilės;?. ." Ką Jūs galvojate apie tai? J. B. — Tai, apie ką Jūs šnekate, yra žmogaus laisvės problema. Dievas suteikė kiek vienam iš mūsų teisę mylėti, garbinti, atitrūkti, netgi neap kęsti Jo. Žmogui leidžiama pa sirinkti, nes dieviškoji meilė negali būti brukama per prie vartą. Evangelijoje galime ai rasti pasakojimą apie „Gerąjį latrą“, kuris buvo nukryžiuotas kartu su Jėzumi. Tai buvo dide lis piktadaris, galbūt net žmog žudys, tikrai vertas mirties bausmės. Bet jis per visą savo klaidų ir nusikaltimų gyvenimą ieškojo, -nesitenkino tuo, ką tu rėjo. Galų gale, pačiam savo gyvenimo vakarui, pačiai pas kutinei minutei, jis subrendo, kad pasakytų: „Aš teisingai kenčiu. Mano ankstesnysis gy venimas buvo klaida. Viešpatie, aš juk nevertas kito gyvenimo, kitos amžinybės, bet prisimink mane, kai būsi savo karalystė je". Kristus atsakė: „Dar šian dien tu būsi su manimi roju je". Daugelis žmonių atrodo abejingi Dievui, tikėjimo verty bėms. Bet galbūt pats Dievas veda jucs šituo keliu, leidžia jierųs subręsti, kad paskutinia me atodūsyje jie galėtų pakar toti „Gerojo latro" žodžius. V. Mačernis rašė: „Dieve, neatimk iš manęs teisės klysti, nusidėti." Svarbu, kad mūsų troškimas būti su Dievu būtų autentiškas, tikras, o ne vien tradicijų ar aplinkybių išreika lautas. Tikėjimas — pačio gi liausiojo žmogaus AS šauksmas. R. B. — „Kur Dievo nėra, kur žmogus pasilieka vienas su savo kentėjimais, kančia yra neprasmingą" — rašė filosofas A. Maceiną. Deja, pasak rašyto jos J. Ivanauskaitės, „tokia kančia jau yra tapusi daugelio gyvenimo dalimi, ir gal dėl to taip sunkiai nemeilė virsta mei le, netikėjimas — tikėjimu, o egoizmas, nepakantumas, prie vartinė vienatvė — vienybe..." J. B. — Kiekvienas turi pats surasti Dievą, netgi per dide les kančias. Vienais laikais iš saugoti tikėjimą buvo svarbiau ir sunkiau, tai padaryti pajėg
davo tik tvirtos asmenybės. Dabar gi labai sunku tą išsaugo tą tikėjimą padaryti autentiš ku, savu. Prievarta, moraliza vimu mes nieko nepadarysime nei išganingu, nei laimingu. Kiekvieno kelias yra individua lus, pažymėtas 'ir klaidžiojimais, ir žaltvykslėmis. Bet jei žmo gus nori atrasti Dievą, privalo juo eiti iki galo. R. B. — Kokią matote Katali kų bažnyčios vietą šiame besi keičiančiame pasaulyje? Ar ne
KEHČIANČIAJAM-DAHGUS?
arba
bandymas kalbėti apie sunkiai nusakomus dalykus manote, kad perdėtas bažny čios konservatizmas atstumia žmones, ypač jaunimą, kuris geriau pasirenka kitus sąjū džius ar net religijas? J. B. — Katalikų bažnyčia savaime turėtų būti konserva tyvi, nes besikeičiančiame pa saulyje gina amžinąsias, pasto viąsias vertybes. Tačiau mes irgi taikomės prie naujų sąly gų, kaip Kristus sako, „į nau jus maišus mes turime supilti seną vyną". Yra pastovus se nosios ir naujosios kartos konf liktas. Jaunystė yra užprogra muota kovoti prieš nusistovė jusias normas, iš viršaus nu leistas idėjas. Tai yra natūrali asmenybės branda. Tačiau su brendusi asmenybė pilnai su-
MES JAUNI. PROBLEMOS SENOS... Kas tik žmogaus nevargina. Vieni jaučiasi užmiršti ir vie niši, kitiems nesiseka susitvar kyti savos buities, dar kitus mokslai spaudžia, ir visi šie ne" išvardijami, nesuskaičiuojami rū pesčiai veikia mūsų mintis, mąs tymą, nuotaikas. Koks tas po veikis? Apie tai papasakojo psi
vokia prieštaravimus; šalia sa varankiškumo siekimo ji pri pažįsta meilę ir pagarbą ki tiems, bando suvokti ir derinti įvairias pažiūras ir nuomones. R. B. — Tai, ką jūs minite, yra teisinga, tačiau jaunimas bevelija aplenkti bažnyčią, mie liau lankosi „Tikėjimo žodžio" susirinkimuose. Kokia Jūsų nuomonė apie šį sąjūdį ir jo skelbiamas idėjas? J. B. — „Tikėjimo žodis" nieko naujo neskelbia. Jį galime
chologijos m. k. Kristina Ona POLUKORDIENĖ iš ' Vilniaus klinikinio psichoterapijos centro: — Prašom pasakyti, kaip veikia jauno žmogaus sąmonę nuolat vykstantys pokyčiai po litiniame, visuomeniniame gy venime? — Dabar — padidintos so
traktuoti kaip jausmo religijos atmainą, konkrečiau, jų idėjas formavo Sekmininkų, vadinamų jų Penkiasdešimtininkų, min tys. Klausimai, kuriuos nagri nėja šis sąjūdis, yra išdiskutuo ti jau prieš 200 -300 metų. Šia tema parašyta apologetikos knyga. Daugelį patraukia „įdo mus" Švento raštą traktavimas. Tačiau norint suvokti švent raštį, reikia įsigilinti į to meto kultūrinę aplinką, lingvistinius dalykus; žinia, Evangelijos už rašytos Jėzaus mokinių. Bet pats Jėzus neparašė nė vienos eilutės. Evangelijų užrašymą lėmė kultūrinė aplinka, kurio je buvč rašoma. Vienos jų bu vusios semitų kultūros įtakoje, kitos gi — Mažojoje Azijoje,
cialinės įtampos laikotarpis. Tai veikia ir sąmonę, ir pasąmonę. Kiekvienas žmogus turi savų išgyvenimų, tačiau dabar, kai mūsų visų gyvenimas tapo di namiškesnis, socialinė įtampa dar labiau padidėjo ir apsunki no mūsų būtį. Ypatingai sun ku jaunam žmogui. Sulaukus 17 —20 metų ima keistis vertybių sistema, o čia dar kinta ir vi suomenės pažiūros, santvarka, žmonių orientacija. Ateina iš bandymų metas. Neretai perei’ namuoju laikotarpiu dvasinės
3 graikų kultūros areale. Pavyz džiui, toks pasakymas: „Kas nori būti mano mokiniu, ir ne laiko savo tėvo ar motinos neapykantoje, tas nėra manęs vertas" paraidžiui traktuoja mas verstų jaunuolius dėl tikė jimo išsižadėti tėvų, tačiau problema yra ta, kad semitų kalboje nėra žodžių laipsniavimo: mažiau mylėti bus jau ne apkęsti. Kristus šiuo pasakymu tik atkreipė dėmesį, kad meilė tėvams neužgožtų meilės Die vui. Atrodo, mintis ta pati, o kaip skirtingai galima traktuo ti. Todėl verčiant, aiškinant Evangeliją, reikia labai gilių, specialių žinių. Šiuo metu pos tmodernistinio pasaulio religi jas kamuoja baisi problema — fundamentalizmas. Iš tikrųjų, šiandien intelektualinis lygis krenta ir religijose, ir žmonė se. Radikalios ir paviršutiniš kai paraidžiui aiškinančios re liginius tekstus sektos ar ju dėjimai plečiasi, įgauna labai grėsmingas formas. Pavyzdžiui, islamiškasis fundamentalizmas. Iškyla pavojus visam pasauliui, nes plintant fundamentalizmo idėjoms, gali būti „nurašytos" per šimtmečius, tūkstantmečius kurtos vertybės. R. B. — Galbūt naujų religi jų, sektų, sąjūdžių atsiradimą inspiruoja „apokaliptinės" nūotaikos? Juk ne paslaptis, kad žmonės apie 2000-slus metus šneka kaip apie „pasaulio pa baigą“. i J. B. — Sunku pasakyti. To kius „apokaliptinius" laikus išgyveno ir žydai, keletą šimt mečių prieš Kristų. Būta tokių nuotaikų ir viduramžiais. Bet mes vis dėlto turėtume prisi minti vieną svarbų dalyką. Ko kie bebūtų laikai, pagrindiniai dalykai, tikėjimo vertybės turi išlikti. Turime gyventi taip, kaip Dievas mums įsakė. Juk susidursime su amžinybe žy miai anksčiau, negu patys ma nome. Evangelijoje yra toks po sakis: „Dar ši karta nepraeis, kol visa tai išsipildys." Mes susidursime su amžinybe nepra ėjus nė vienos kartos laiko tarpsniui. Tai yra, mirsime. Vien jau iš šių pozicijų žiū rint, atsakomybė besiartinan čios amžinybės atžvilgiu turi mus lydėti visą gyvenimą. O „pasaulinės katastrofos" bai mė neturėtų mūsų traumuoti. Gražiausias pavyzdys —- šv. Aloyzas. Kartą jam novinciate bežaidžiant rekreacinius žaidi mus jis buvo užklaustas, ką jis darytų, jei dabar ateitų pasau lio pabaiga. Aloyzas atsakė: „Jei mano dvienotvarkėje bū tų numatyti žaidimai aš žais čiau". Kiekvienas turime vyk dyti tai, kas mums natūraliai priklauso daryti. Svarbiausias klausimas visada turi būti „ar aš vykdau Dievo valią, ar ne?" R. B. — Dėkojame Jums už pokalbį. Norėčiau paklausti, ko Jūs linkėtumėte ir ko nelinkė tumėte studentams? J. B. - Linkėčiau gilesnio įsimąstymo į religiją. Jaunuolis turėtų kuo atviriau savęs pa klausti: ko aš iš tikrųjų ieškau: savęs, savo pasitenkinimo, ar Dievo? Šventoji Evangelija mums byloja, kad Jėzus, plau kiant žvejoti, Petrui patarė: „irkis į gilumą. . ." Kalbėjot“! Remigijus BIELINSKAS Algirde RĖKLIO
vertybės lyg nutolsta nuo pag rindinių problemų. Jauni žmo nės imlesni, greičiau pritampa prie pokyčių, bet kartu jie praranda laiką, kurį vyresnie ji skyrė dvasiniam gyvenimui. — Ar Jums neatrodo, kad amžinas tėvų ir valkų konflik tas taps aštresniu, skaudesnių? — Tėvų ir vaikų konfliktas kyla iš gyvenimo kartu realy bės. Mažai kas pasikeitė per dešimtmečius, bet, manau, kei sis. Jauni žmonės pradės anka
Nukelta j 4 psl.
i
,.X
f
įvotr.
4
Universitas Vilnensis
MES JAUNI. PROBLEMOS SENOS...
IS STUDENTŲ GYVENIMO
rėdami rasti atsakymą? — Kas ieško filosofijoje at čiau socialiai bręsti. Keisis r sakymo? Į šį mokslą gilinasi santykiai su tėvais. Vaikai ims žmonės, norintys rasti atsaky anksčiau dirbti, užsidirbti, siek mus į visų kartų keltus klausi ti asmeninės nepriklausomybės, mus: kas yra gyvenimo pras' bus savarankiškesni. Bent jau, mė, kas aš esu, kur mano vieta pagerėjus socialinėms sąlygoms, pasaulyje. Žmogus, neturintis kils mažiau konfliktų. Tačiau, pasaulio matymo modelio, ban ką besakytumei, kartų nesutari do jį rasti kitų sukurtoje sis mas egzistuos, juk susikerta temoje. Neretai tam tikrų filo teiginiai lei vienos kartos vertybės su kitos sofinių mokyklų džia geriau suprasti ar net pa mąstymu, vertinimais. — Yra sakoma, kad jei se teisinti savo egzistenciją. Pvz. egzistencialistų filosofija daug nas patyręs žmogus būtų toks enegringas kaip jaunas, tai dėmesio skiria nevilties, nesta bilumo išgyvenimams, pesimiz daug kas pasauly būtų kitaip. Kokios pagrindinės jaunuome mui. Ir kai tu jautiesi nesau’ giai, kankina prasmės nebuvimo nės klaidos? klausimas, tu išties šioje filo — Jaunesniems žmonėms bū sofijoje gali rasti atsiliepimą dingas skubėjimas, nekantrumas, noras kuo greičiau pasiekti re tam, ką jauti, gal net ir paramą. — Kur kreiptis jaunuoliui, zultatus, neįsijaučiant į veiklos kurį kaip lavina užgriūva rūpes procesą. O juk visa, ką darai čiai, problemos? neskubėdamas, padarai geriau. — Viena iš galimybių — Neretai gyvenama ateities iliuzijomis, ir visiškai užmiršta kreiptis į „Jaunimo liniją", ku ma, kad gyvenimas — dabar ri dirba jau daugiau kaip me' telefonu tei lis, nesvarbu, kokia ji būtų — tai. Konsultaciją maloni ar pilna išbandymų, sun kia jaunuoliai, susidūrę su įvai no kumų. Maža savarankiškų žmo riausiomis problemomis ir rintys padėti kitiems. Tad, jei nių. Bijoma atsakomybės. Im kam sunku, nėra greta artimo damasis darbo jaunuolis dvejc' ja, nerimauja, kad nesugebės, žmogaus, kuris patartų, o gal neįveiks; tuomet labai lengva kas nori pažvelgti į save iš ša kaltinti visuomenę ir jos struk lies — tegul skambina telefonu 7517-17 kasdien nuo 16 iki 21 tūrą. daugybę kitų dalykų. — Ar Jums neatrodo, kad vai. Bandysime padėti. jauni žmonės, nesugebėdami Iš — Ačiū už pokalbį. narplioti savų problemų, pasi neria j tuščią filosofavimą, no Kalbėjosi Gabija STEėONĖNAITĖ Atkelta iš 3 psl.
KVIEČIAME LANKYTI FAKULTATYVĄ „RUSŲ LITERATŪROS PUSLAPIAI“ Rusų literatūros katedra skelbia fakultatyvą „RUSŲ LITERA TŪROS PUSLAPIAI". Tai padės Jums geriau pažinti didžiųjų rusų rašytojų — L. Tolstojaus, F. Dostojevskio, A. Čechovo, A. Bloko, M. Bulgakovo, A. Achmatovos, O. Mandelštamo, B. Pas ternako, A. Solženicyno gyvenimą ir kūrybą, jų ryšius su Va karų Europos bei lietuvių literatūra, supažindins su rel ginėmišfilosofinėmis XIX a. pabaigos — XX a. pradžios rusų literatū ros kryptimis. Paskaitos bus skaitorrtos ketvirtadieniais nuo 17 vai. Filologi jos fakultete Rusų literatūros katedros patalpose, Informacija telkiama tel. 61'11-76. Pavasario semestro tvarkaraštis: Kovo 26 d. — A. Solženicynas.Rašytojo likimas ir Rusijos li kimas. (prof. P. Ivinskij) Balandžio 2 d. — F. Dostojevskis. Idėjų pasaulis ir poetika. (prof. E. Cervinskienė) Balandžio 9 d. — Levas Tolstojus lietuvių kultūroje. (doc. B. Masionienė) Balandžio 16 d. — A. Blokas rusų ir Vakarų Europos simbo1 zmo istorijoje. (doc. N Melnikova) Balandžio 30 d. — M. Bulgakovas ir Gėtė. (Prof. E. Safronova) Gegužės 14 d. — A. Achmatova ir pasaulinė kultūra. (doc. G. Michailova) Gegužės 28 d. — M. Cvetajeva ir Rilkė.
(doc. B.
1992. 03. 19
Meržvinskaiti)
1992 m. kovo 22 d. 15 vai. šv. Jono bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios minint ilgamečio Poiimetrų katedros vedėjo, Chemijos fakulteto dekano pro . Gerardo BAJORO mirties pirmąsias metines. Kvie čiame Profesoriaus kolegas, draugus, studentus. Seimą, Polimerų chemijos katedra
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas; 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 412 Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda". Redaktorė L. BINKAUSKIENE
Badavimas kilęs dėl visiems venti, jeigu pieno litras kainuo žinomų priežasčių, pakeitė ne ja daugiau nei dešimt rublių?.. tik studentų psichologiją, bet Ką darysi, tokia jau mūsų ir buitį. Jau niekas nebeverda studentų, nūdiena. Ir kur mums pietų bendrabučių virtuvėse: lygintis su Didžiosios Britanijos pirma — gali nušvilpti su visu studentais. puodu, antra — labai jau daug Štai Lesterio Universitete ben susirenka „svečių", vos tik pas drabučio pirmame aukšte gyve klinda gaminamo maisto kva na vaikinai, antrame merginos pas. Taigi, daugelis apsirūpino deficitinėmis elektrinėmis ply telėmis ir dabar pietūs gami nami paslapčia, sandariai už darius duris ir langus. Štai neseniai Uralo Universi teto bendrabutyje „pasisvečia vo" kito universiteto studentai. Jie laužėsi į kambarius ir „da lijosi" kuklias maisto atsargas. Daug džiaugsmo buvo, radus net du (!) kilogramus cukraus. Deja, jo išsinešti taip ir nepa vyko: mat fizikai (jų kamba ryje ir rastas šis laimikis) puo lė ginti savo turtą ir. pasikvie tę policininkus, nuramino įsi siautėjusius svečius. Na, o cu krus muštynių metu išsibarstė. Ne ką geriau ir bendrabučių valgyklose. Štai pvz. Jekaterin burge: kiekvienoje valgykloje — savi įstatymai. Perki arbatos stiklinę - palik 5 rublių užsta tą. Dėl to studentai prinešė kad saugiau būtų. Jokių ne daug atliekamų (savų) stiklinių, susipratimų. Nori grįžti po dvy liktos —• prašau. Kiekvienas mat užstatas maždaug dešimt studentas turi įėjimo durų rak kartų didesnis už tikrąją jų kai tą. Niekam nerūpi svetimi rei ną. Bet nėra padėties be išei kalai. Nėra budinčiojo, reika ties. Dabar studentams, per laujančio studento pažymėjimo. kantiems stiklinę arbatos, duo Visur ideali švara ir tvarka, jo dami ir tam tikri lapeliai. Ir kių nemalonių kvapų, jauki vir neduok Dieve jį pamesi - ne tuvė su šaldytuvu, kuris kimš priims stiklinės. Negausi pen te prikimštas dešrelių, alaus ir kių rublių. Tačiau studentams baisiausia ( t. t. Kambarį gali pasirinkti ko kį nori — vienvietį arba dvi tai, kad banke nėra pinigų. Su vietį. Double-room žinoma, bus mažėjo stipendijos Jekaterin burge išmokėta tik po 160 rub. pigesnis. Vasarą studentai dirba (dau vietoje 340 rub. Taigi, kaip gy
KOVA DĖL CUKRAUS IR BANANAI DESERTUI
4-+++++++++
PAMESTI
Tautvydas PETRIKAS
PAŽYMĖJIMAI
MINTIJIMAS
Perneštus studentų asmens liudijimus Nr. 8311151, išduotą FilF studentei Ingai STURYTEI, Nr. 8910146, išduotą FF studen tui Tomui PETRAIČIUI, Nr. 9110886, išduotą TF studentei Daivai KERŠULYTEI, Nr. 9011078, išduotą IF studentei Ritai B AG DZEVlClUTEI, Nr. S010996, iš duotą TF studentui MindauguiRomanui JANCEVlClUI, Nr. 9110885, išduotą TF studentui Tomui KAZLAUSKUI, Nr. 8910135, išduotą FF studentei Ritai BALANDYTEI, Nr. 8810819, išduotą EF studentei Daivai JUNEVlClUTEI, Nr. 9010182, ii? duotą EF studentui Vladui AND RE J AUSKUI, Nr. 8711545, iš duotą FF studentui Sauliui JAN KEVIČIUI, Nr. 9110466 išduotą EF studentui Avltaliui MAIZELIUI, Nr. 851012, išduotą FF studentui Jonui DENAPUI, Nr. 8711288, išduotą Tr fakvltetJ studentei Giedrei KAMINSKAI TEI, Nr. 8710345, išduotą MF studentei Jolantai BIAIGYTEI, Nr. 8921121, išduotą TF stu dentei Saulei VIDRINSKAITEI, Nr. 8810670, išduotą EF studen tei Aušrai 2EMAITAITYTEI, Nr. 8811602, išduotą MF stu dentei Bangai NASTOPKAITEI, laikyti negaliojančiais.
Gavę giriamės, įsigiję parduo dame, pardavę perkame, nusi pirkę slepiamės, pasislėpę gal vojame, supratę griebiamės už galvos, suradę ieškome dar, ne radę pasimetam, pasimetę pasgęriam, pasigėrę puolam į de presiją, įpuolę nesugebam iš pulti, kai sugebam TAI nebepa jėgiam ANO, koil mokomės pa jėgti tai tampa nebereikalinga, tada veržiamės į tribūną, įsiver
Fizikos fakultete fizikos laboratorijos tojai nuoširdžiai Rūtą JASINSKAITĘ tinos mirties. ruir\ .
defektų darbuo užjaučia dėl mo
guma), nes. tuo metu nemokama, stipendija. Tai buvo nutarta dar Margaret Tečer valdymo metu.. Už dalį uždirbtų pinigų studen tai gali keliauti į kokią „pigią“ šalį, pvz. Ispaniją, Graikiją. Prancūziją ir kt. O kitą dalį sumoka už bendrabučio kam barį. Kaina priklauso ir nuo me tų laikų: pavasarį ir rudenį brangiau, negu vasarą. Kartu sumokama ir už maitinimą: du kartus darbo dienomis ir tris poilsio- Štai koks būna vien de sertas: obuolių pudingas arba ledai, vynuogės, bananai, kriaušės. Bendrabutyje visais reikalais užsiima studentų sąjunga, į ku rią gali kreiptis kiekvienas bet kuriuo klausimu, bet kuriuo pa ros laiku. Nė karto neteko pra šyti policininkų pagalbos. Stu dentai prisimena tik vieną ne malonų atvejį, kai iš bendrabu čio reikėjo iškeldinti vieną vaikinuką, vartojusį narkotikus. Labai , įsikaifavo". Studentai patys šeimininkauja. Jokių ins trukcijų, įsakymų. Tik vienas lapelis rodomas naujokams, ku riame rektorius primena — per tris mėnesius kartą pasitikrinti pas seksopatologą, automobi lius palikti tik universiteto te ritorijoje. Ir pasirašo: „Su nuo širdžia pagarba, Rektorius." Jei neri atsipalaiduoti, gali eiti į skaityklą, futbolo aikštę, teni so kortus, klubą ar barą, kur ir pašoksi, ir išgersi, ir su draugais susitiksi. Būna išvykų ir į miestą. Tiesa, rektorius apie tai neužmiršo: , nesibastyti mieste". Tačiau studentai ne būtų studentais, jei paklausytų: juk liepimas ir yra tam, kad galėtum jį pažeisti. . .
Pagal „Komsomolskaja pravda" parengė Viktorija JAKUBAUSKAITE
žę išsiliejam, išsilieję pastebi me, kad išliejome nesąmonę, pastebėję pastebime, kad to dar niekas nepastebėjo, tada supran ti, kad kiti nesupranta, ne supratę tyli, tylėdami muistosi, pasimuistę taria „gerai šneka", tarę paploja, paploję pagerbia, pagerbtas vėl pasijunti protin gu, pasijutęs jau nebejunti, nebejusdamas tampi kažkuo, ta pęs užsimanai, dar užsimanęs susiimi už pilvo, kodėl bijom pabūti kvailiais. . . Iš VDU laikraščio „Penktas aukštas" Nr. 3
Balandžio 7—15 dienomis Vilniaus Universitete vyks Tarptautinis seminaras tema „Ilgas Lietuvos kelias į sa varankiškumą". Norinčius dalyvauti prašome skamhinti tel. 61-79-20 (VU studentų atstovybė.) Labai laukiama fi nansinė parama. Organizatoriai
7
KLAIDŲ IŠTAISYMAS
„Universitas Vilnensis" Nr. 2 (1518) įsivėlė netikslumai. Z.nu' tės „Gaisras Chemijos fakulte te" sakinį „Nedarbo dienomis norintys dirbti Universiteto pa talpose po 22 vai turės gauti raštišką dekano leidimą", papil dome taip: „Pagal Rektoriaus įsakymą R 24 (3 p.) norintys dirbti Universiteto patalpose ne darbo ir darbo dienomis po 22 vai . galės tik gavę raštišką fa kulteto dekano leidimą. Ši tvar ka galios, kol bus patvirtintos
Universiteto vidaus tvarkos tai syklės". įsivėlė korektūros klaida. Zi nutėje „Dėmesio: LUMA“ skai tyti M. A. Pavilionienė. Str. „Diena, priminusi jauny* tę" įsivėlė grubi klaida. Me dicinos fakulteto vėliavą siuvi nėjo ir ją padovanojo fakultetui dailininkė Ma'-garita-Ona Čepu' kienė. Nuoširdžiai atsiprašome dailininkę M. O. Cepukienę. Atsiprašome. Redakcija