Universitas Vilnensis, 2001 m. balandis Nr. 3 (1620)

iLOMrtSJS rX)2, Į

/ —l

hinc itur ad astra

universitas

$

Balandis

vilnensis

Vilniaus

universiteto

Nemokamai http:l/www. vilnensis. vu. Ii

\____ >

laikraštis Nr. 3 (1620)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

LAIKINASIS UNIVERSITETO REKTORIUS AKAD. B. JUODKATVIRTOS RANKOS ŠALININKAS

Gera naujiena studentams!

Nuo balandžio 9 iki 16 dienos studentai atostogaus

Liana B1NKAUSKIENĖ

Taip jau sutapo, kad šiais metais jau ne pirmą kartą supažindiname su laikinuoju Universiteto vadovu. Kovo 6 dieną Uni­ versiteto taryba šias pareigas laikinai pati­ kėjo eiti akademikui prof. babil. dr. Bene­ diktui juodkai. Universitetui profesorius vadovaus iki rektoriaus rinkimų.

Kaip priėmėte šias Jumsjau ne naujas pareigas?

Iš tiesų man rektoriaus pareigos ne naujiena-jas su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis jau te­ ko atlikti - metus pavadavau rektorių R. Pavilionį, kai jis buvo išėjęs kūrybinių atostogų. Priėmiau tai kaip būtinybę. Šiuo metu tarp prorektorių dau­ giau nėra profesorių. O seniausio ir didžiausio Uni­ versiteto rektoriumi, kad ir laikinai, turėtų būti pro­ fesorius.

Kam skirsite prioritetus laikino rektoriavimo laiko­ tarpiu?

Mano prioritetai labai aiškūs ir nesiskirs nuo bu­ vusių rektorių V. Kubiliaus, R. Pavilionio prioritetų.

Jeigu mes norime, kad Vilniaus universitetas garsėtų pasaulyje, mokslas turi būti labai akcentuojamas, de­ damos visos pastangos jj palaikyti. Taigi vienas pagrindinių mano prioritetų yra mokslas, nes kai mok­ slas aukšto lygio, kokybiškos ir studijos. Dar vienas iš pagrindinių prioritetų - biblioteka.

Mes labai didžiuojamės savo senąja biblioteka, bet jei pažiūrėsime XXI a. akimis, tai labai atsiliekame kompiuterizacijos srityje, negauname lėšų užsienio Nukelta į p. 2

BALANDŽIO 7 DIENĄ FiDi DREBINS VILNIŲ DINO ZAURO KREIPIMASIS Pavasario saulutės šiluma ir vėl išvertė mane iš guolio. Nemanykit, kad pavasaris kaitina tik žmonių jausmus. Mano širdis irgi ne ak­ meninė. Ir šiais metais, kaip ir visada, aš ne­ galiu pamiršti mergelės filologės. Jos balsas gaivina mano žvėrišką širdį, o jos žvilgsnis va­ ro mane iš proto. Turiu prisipažinti, kad jei nebūtų jos, nebūtų ir manęs... Taigi, mielo­ sios filologės, labai atsiprašau, kad šį balan­ dį ir vėl - jau 33 kartą - jus gąsdinsiu, bet nebegaliu suturėti savo jausmų.

Balandžio 7 dieną vėl atlėksiu pas jus. Pa­ augęs, išgražėjęs, kitaip per metus patobulė­ jęs. Bandysiu vėl sužavėti ir palenkti jaunos filologės širdį.

Su pagarba

DINAS ZAURAS

ŠIAME NUMERYJE: p. 4 Universiteto bendruomenė svarsto Statuto projektą P-7 „LED ZEPPELIN" dvasia galėtų būti ir Vasario 16-osios dvasia

p. 8 Tarptautinės studijų programos

p 10 Sociologai atskleidė tikrąjį

studentų veidą p 13 Naujiena!

„UV" priedas „Po liepa"

Universitas Vilnensis

2

LAIKINASIS UNIVERSITETO REKTORIUS AKAD. B. JUODKA TVIRTOS RANKOS ŠALININKAS Atkelta iš p. 1 periodikai užsisakyti. Tenka apsi­ riboti daugiausiai rusiškais žurna­ lais, o pernai ir jų užsakymų teko sumažinti perpus. Šioje srityje si­ tuacija kritinė. Šimtmečius sie­ kiančią istoriją gražu turėti, bet šiandien reikia skirti daug jėgų mo­ dernizavimui ir finansavimui ge­ rinti.

Ar savo rektoriavimo laikotarpiu imsitės kokių nors reformų ?

Esu griežtos, tvirtos administ­ racinės rankos šalininkas, ypač fi­ nansų srityje. Lėšos turi būti nau­ dojamos racionaliai ir skaidriai, jų naudojimą reikia kontroliuoti. Su­ prantama, būdamas laikinuoju rektoriumi nesirengiu pertvarkyti administracijos. Tai reikėtų daryti ateityje. Nauja valdžia turės pagal­ voti, kaip racionaliai tvarkytis.

Aš - už administracinę draus­ mę. Kiekvienas turi atsakyti už sa­ vo darbą. Kalbu ne tik apie admi­ nistraciją, bet ir apie fakultetų de­ kanus-jie turi atsakyti už savo fa­ kultetą ir tvarką jame.

Ar kelsite savo kandidatūrą rek­ toriaus rinkimuose?

Universitete dirbu jau 33 me­ tus, pakilau karjeros laipteliais nuo asistento iki prorektoriaus

(akad. B. Juodka jau 10 metų dir­ ba Mokslo reikalų prorektoriumi -red. past.). Manau, neblogai pa­ žįstu Universiteto gyvenimą. Jei­ gu kas nors iškels mano kandida­ tūrą, tikriausiai neatsisakysiu.

Kokia esminė šio rektoriavimo laikotarpio nuostata?

Tokioje didelėje institucijoje vienas negali visko aprėpti, turi pa­ sitikėti savo komanda. Jeigu kole­ gos nepadės realizuoti mano nuo­ statų -vienas nieko nepadarysiu.

Ar nebijote sulaukti pasipriešini­ mo tvirtos rankos politikai?

Manau, žmonės supranta, kad siekiant tvarkos negalima atsipa­ laiduoti. Tvarkos siekėjas neturė­ tų sulaukti pasipriešinimo. Nevai­ dinsiu didelio viršininko, bet tvar­ ka turi būti.

Kokie didžiausi šiandienos skau­ duliai?

Skaudžiausia buvo peržiūrėti prašymus sumažinti mokesčius už mokslą. Kiek juose skausmo, vil­ ties; ir kiek daug skurdžiai gyve­ nančių studentų... Mane labai jau­ dina vargingai gyvenančių studen­ tų padėtis, jų prašymai sumažinti mokestį už studijas. Reikia galvo­ ti, kaip jiems padėti.

Ačiū už pokalbį.

KTU ĮVYKO METINIS LAMIDA SUSIRINKIMAS Kovo 15 d. buvo surengtas Lietuvos aukštųjų mokyklų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacijos (LAMIDA) metinis susirin­ kimas. Asociacija įkurta 1999 m. lapkričio mėnesį. Tikraisiais jos na­ riais yra 12 atstovų iš 7 Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurie moka stoja­ mąjį ir nario mokestį. Buvo surengti jau 5 asociacijos narių susitikimai, kuriuose dalyvavo vienuolikos Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.

Nijolė BULOTAITĖ, LAMIDA pirmininkė Šis susitikimas vyko Kauno tech­ nologijos universitete. Šio universi­

teto Tarptautinių ryšių ir infrastruk­ tūros prorektorius doc. P. Baršaus­ kas maloniai sutiko dalyvauti susi­ rinkime ir papasakoti apie Chalmers (Švedija) universiteto Liaison pada­ linį bei KTU Visuomenės informa­ vimo skyriaus reorganizavimo pla­ nus. Susitikime buvo pasidalinta įspūdžiais iš 2000 m. Europos infor­

macijos ir ryšių su visuomene dar­ buotojų asociacijos konferencijos, vy­ kusios Lečėje (Italija), aptartas Lun­ de vykęs seminaras „Komunikabilus universitetas“. Kitų Europos šalių patirtis visada praverčia, ypač kai daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų Informacijos ar ryšių su visuome­ ne skyriai neseniai įsikūrę ar dar tik kuriasi, jų funkcijos labai skirtingos.

Asociacijos tikslas ir yra dalintis pa­ tirtimi, profesiškai tobulėti. Susirin­ kimo dalyviai patvirtino asociacijos 2000 metų finansinę ataskaitą, apta­ rė tolimesnės veiklos kryptis.

ŠV. PATRIKO DIENOS ATGARSIAI VU Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Jau kelerius metus Vilniuje gy­ venantys airiai švenčia savo nacio­ nalinę šventę - Airijos globėjo šven­ tojo Patriko dieną. Vilniuje veikia ir Lietuvos-Airijos draugija, kurios nariais yra Vilniaus universiteto dėstytojai. Jų iniciatyva šv. Patriko dienos metu rengiamos viešos pa­ skaitos. Šįmet tokia paskaitą Filo­

logijos fakultete skaitė jauna dės­ tytoja Rasa Kamuševičiūtė. Paskai­

tos tema - „Magija Airijoje anksty­ vaisiais viduramžiais“. Lietuva ir Ai­ rija turi nemaža bendro, taip pat ir stiprias pagonybės tradicijas, nors krikščionybė į abi šalis atėjo skirtin­ gu laiku ir skirtingais keliais. Paskai­ tos klausytojus sužavėjo pagoniški tikėjimai ir magiški užkalbėjimai, už­ rašyti keliaujančių vienuolių evan­ gelijų ir maldaknygių paraštėse.

Nors paskaita nebuvo labai pla­ čiai reklamuota, jos klausytojai, ma­ nau, tikrai nenusivylė. Tai puiki pro­ ga VU dėstytojams -ir studentams, visiems Universiteto bendruomenės nariams pasidomėti, ką veikia kiti fa­ kultetai, išplėsti savo interesų sritį.

Sveikiname Marijos Gimbutienės stipendininką Vasario 8 dieną įvykusiame Senato posėdyje buvo pasveikintas Istorijos fakulteto archeologijos studijų programos magistratūros II k. studentas Manvydas Vitkūnas, kuriam paskirta Marijos Gimbutienės stipendija. Jam įteiktas Lietuvos skaučių seserijos priedas prie 2000/01 m. m. pavasario sesijos stipendijos - 300 Lt. „V. V“inform.

2001 m. balandis

VILNIAUS UNIVERSITETE LANKĖSI LATVIJOS PREZIDENTĖ VAIRA VYKĖ-FREIBERGA Vaira Vykė-Freiberga prieš tapdama Latvijos prezidente daugiau kaip 50 metų praleido emig­ racijoje. Į Latviją ji sugrįžo iš Kanados. Latvijos prezidentė yra profesorė, ilgą laiką dėstė univer­ sitetuose. Ji taip pat yra Latvijos mokslų akademijos narė. Skaitydama paskaitą Vilniaus univer­ sitete Latvijos vadovė pabrėžė aukštojo mokslo reikšmę kuriant Europos ateitį.

Agnė VIRBICKAITĖ, jaunųjų politologų klubo narė

Latvijos prezidentė dėkojo už ga­ limybę apsilankyti Vilniaus univer­ sitete, susitikti su diplomatais, dės­ tytojais ir studentais. V. Vykė-Frei­ berga pabrėžė, kad universitetai jau nuo senų laikų vaidino išskirtinį vaidmenį formuojant nacionalinį identitetą.,Jau senų senovėje buvo studijuojamos kalbos, viduramžiais suklestėjo biologija, prisiminta fi­ losofija, medicina. Bėgant amžiams kito dogmos ir tikėjimų sistemos, taigi universitetai tapo šių pokyčių tarpininkais bei liudininkais. Vi­ duramžiais daugiausia buvo per­ rašinėjamas Šv. Raštas ir kiti ran­ kraščiai, tačiau ir tais laikais buvo mokomasi mintinai, buvo ir ban­ dymų sukčiauti, pateikiant kito as­ mens rašytą darbą kaip savo. Pama­ žu civilizuotoje ir krikščioniškoje Europoje suklestėjo mokslas ir ra­ cionalus mąstymas“, - kalbėjo Lat­ vijos prezidentė. Ji taip pat minėjo, kad Vilniaus universitetas yra vie­ nas seniausių Europoje.

V. Vykė-Freiberga pabrėžė, kad šių laikų Europai reikalingi pilie­ čiai bei vadovai, gerbiantys savo veiksmus. Ji kalbėjo, kad šiandien yra reikalingos bendros, o kartu ir specializuotos žinios, tačiau labo­ ratorijoms ir mokslui skirta įran­ ga yra brangi, mokslo tyrimams rei­ kia nemažų pajamų, kuriomis Lie­ tuva negali pasigirti. Taip pat buvo pastebėta, kad Lietuvos ir Latvijos mokslo prioritetai yra labai pana­ šūs. Latviai, siekdami sukurti švie­ timui reikalingą bazę, pasirinko tarptautinį verslą, tarptautinę teisę ir informacines technologijas. Lat-

Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ne pirmą kartą lankosi Vilniaus universitete V Naujiko nuoti

vijoje nuo 1993 m. veikia Ekono­ mikos, yra įkurta ir Teisės mokyk­ la. Lietuviai taip pat studijuoja Lat­ vijoje, ir Latvijos vadovė džiaugėsi, kad vieningos Baltijos valstybių švietimo sistemos idėja pamažu tampa realybe. Per 10 metų po SSRS žlugimo įvykęs progresas, mūsų atvirumas pasauliui - šian­ dieninės transformacijos rezulta­ tas. Pranešime buvo pastebėta, kad mūsų šalims reikia kūrybiškumo

bei pastangų kuriant sąžiningą konkurenciją, teisinę visuomenę, kovojant su korupcija. V. VykėFreiberga teigė, kad viso to mes tu­ rime siekti suprasdami, jog šie sie­ kiai yra mūsų gyvenimo būdas, kad reikia įtvirtinti savo laisvę ir nepri­ klausomybę. Latvijos prezidentė drąsino dabartinius ir būsimus mū­ sų šalies vadovus siekti vertybių ir idealų, kad mūsų pasaulis taptų ge­ resnis nei kada nors anksčiau.

UNIVERSITETO TARYBOJE Vasario 27 d. vykusiame Universi­ teto tarybos posėdyje buvo išklausytos Universiteto vadovų ataskaitos. Anot doc. dr. S. Vengrio, 2000-ieji metai bu­ vo neįprasti. Tai metai, kai po ilgų svars­ tymų pagaliau buvo priimtas ir įsiga­ liojo Aukštojo mokslo įstatymas; tai rinkimų į Seimą metai. 2000-aisiais Universiteto rektoriaus pareigas teko eiti prof. R. Pavilioniui - daugiau kaip 3 mėnesius, prof. B. Juodkai - daugiau kaip 4 mėnesius, doc. S. Vengriui - ma­ žiau kaip keturis mėnesius, A Piktur­ nai - mažiau kaip mėnesį. Todėl už 2000 metus atsiskaitė visi prorektoriai.

Universiteto tarybai buvo pristaty­ tas Statuto projektas. L. e. rektoriaus p. doc. dr. S. Vengris, Statuto darbo grupės vadovas, komentavo Statute esančias naujoves.

Vasario 27 d. Universiteto taryba nepatvirtino pedagoginių mokslo var­ dų. Balsų skaičiavimo komisija, suskai­ čiavusi Tarybos narių balsus, konstata­ vo, kad balsavime dalyvavo tik 58 Tary­ bos nariai (kvorumui reikalingas 61).

Dėl to Tarybą buvo nutarta sukviesti po savaitės.

Dėl tos pačios priežasties buvo ati­ dėtas balsavimas dėl laikinojo rekto­ riaus. Kovo 6 d. Universiteto taryba iki rektoriaus rinkimų laikinai eiti rek­ toriaus pareigas pavedė Mokslo rei­ kalų prorektoriui akad. B. Juodkai.

Akad. B. Juodka padėkojo Tarybai už pasitikėjimą ir pabrėžė, kad nuola­ tinio rektoriaus nebuvimas Universi­ tetui nėra gerai. Gegužės mėnesį bus jau dveji metai, kai Universitete tokia situacija. Todėl prorektorius paragino Tarybą spartinti Statuto priėmimo pro­ cesą ir išsirinkti rektorių.

Kovo 6 d. Universiteto taryba patvirtino pedagoginius mokslo vardus

Profesoriauspedagoginiai mokslo var­ daipatvirtinti: Vaikų ligų klinikos docentui habil. dr. Arūnui VALIULIUI (MF tary­

bos sprendimas); Botanikos ir genetikos katedros profesoriui habil. dr. Juozui Riman­ tui LAZUTKAI (GMF tarybos spren­ dimas); Matematinės analizės katedros do­ centui habil. dr. Mindaugui BLOZNEIJUI (MIF tarybos sprendimas); Šiaulių universiteto Fizikos ir ma­ tematikos fakulteto Fizikos katedros profesoriui habil. dr. Arvydui Juo­ zapui JANAVIČIUI (FF tarybos spren­ dimas).

Docento pedagoginiai mokslo vardai patvirtinti:

Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentei dr. Daliai ČIOČYTEI (FilF tarybos sprendimas);

Žmogaus genetikos cen­ tro vyr. m. dar­ buotojai dr. Loretai CIMBALISTIENEI (MF tarybos sprendimas); Geografijos instituto katedros vyr. m. darbuotojui dr. Vidmantui DAUGIRDUI (GMF tarybos sprendi­ mas); Onkologijos centro vyr. m. darbuo­ tojui dr. Juozui Jurgiui ŽILINSKUI (MF tarybos sprendimas); Anglų filologijos katedros vyr. asis­ tentei dr. Inesai ŠEŠKAUSKIENEI (FilF tarybos sprendimas); Sociologijos katedros vyr. asisten­ tei dr. Irenai Emilijai JUOZELIUNIENEI (FilosF tarybos sprendimas); Lietuvos žemės ūkio universiteto Pedagogikos katedros vyr. asistentui dr. Bronislovui KRIKŠCIUNUI (Fi­ losF tarybos sprendimas); TSPMI docentui dr. Vytautui DUMBLIAUSKUI (TSPMI tarybos sprendimas); Aplinkos studijų centro direktoriui dr. Stanislovui SINKEVIČIUI (GMF

tarybos sprendimas); Komunikacijos ir informacijos te­ orijos katedros docentei dr. Beatai GREBLIAUSK1ENEI (KomF tarybos sprendimas).

„U.V“infonn

2001 m. balandis

Universitas Vilnensis

3

deda dar 100 ar 200. Tam vėlgi kuriame prašoma padėti Univer­ yra sudaryta palanki mokesčių sitetui? Aukočiau vien iš tuštybės sistema, ir tai tampa tarsi bendra - nes pats rektorius žino, kur aš mano ir mano firmos auka. Nesu esu, ką darau, ir kreipiasi pagal­ tikras, kad Lietuvoje tai dabar bos. Galėčiau Universitetui paau­ veiktų (o gal jau veikia?). Galbūt koti apie porą šimtų dolerių. Ki­ trupučiuką vėliau. tais metais, uždirbdamas daugiau, galbūt galėsiu paaukoti daugiau.

Apie mokslininkus, Tiksli suma čia ne tokia svarbi. dedančius aukso Svarbu tai, kad asmeninė auka bus Nėra lengva prognozuoti, kokius politinius ir akademinius poslinkius sukels visuotinis kiaušinius... simbolinė ir nieko neišspręs... mokamas mokslas Lietuvoje. Poslinkių tikrai bus, bet jų kryptis bei reikšmingumas priklau­ Rektoratai ne tik turėtų saugoti tol, kol Universiteto administra­ sys nuo to, kur iš tiesų Lietuva yra šiandien. Šis straipsnis - mėginimas apie tai pamąstyti. studentus nuo Lietuvai per anksty­ cija nepasiklos ant stalo visų Uni­ vų mokesčių už mokslą, bet turėtų versitetą baigusių ir užsienyje dir­ ku bus sumokėta alga. Jei jie svei­ Skirmantas JANUŠONIS stengtis visomis išgalėmis išlais­ bančių žmonių sąrašo. VU tas są­ ki ir sotūs, taip pat atneša didelius vinti profesūrą ir doktorantus, kad rašas turbūt siektų tūkstančius. pinigus neatsitraukdami nuo sa­ jie galėtų netrukdomi dirbti moks­ JAV universitetai turi ne tik savo Alternatyva: mokamas vo tiesioginės veiklos - mokslinio alumni sąrašą, bet puikiausiai ži­ linį darbą. Tos pastangas turėtų būti mokslas Lietuvoje ar darbo. Apie tai - vėliau. Skamba labai altruistiškos ir herakliškos, no, kiek jie šiuo metu uždirba ir nemokamas - Amerikoje? gražiai, bet iš ko Lietuvos univer­ kokia auka jiems būtų priimtina. bet visiškai ne todėl, kad tai savai­ sitetų rektoriai tuos pinigus iš­ Mano manymu, jei beveik visi Bet gal nemandagu kabinėtis me turi kažkokią gilią filosofinę ar melš? Mano manymu, yra du aki­ studentai turės mokėti už moks­ moralinę vertę. Pavalgę, geros nuo­ prie žmonių, iš kurių jau senokai vaizdūs šaltiniai. Lietuvos univer­ lą, Lietuvos universitetai ne tik nieko negirdėti? Anaiptol! Iki, kad taikos ir svajokliškų minčių apim­ sitetai dažnai stulbinančiai atsai­ nepradės lengviau kvėpuoti, bet ir tie žmonės yra JAV, jau yra koziris. ti mokslininkai yra didžiulis paja­ tus, o aukščiausio lygio privačia­ niai žiūri į juos baigusius žmones, pasiridens ilga nuokalne. Mokes­ Amerikos „suža­ mų šaltinis universitetui. Tai, kad me JAV koledže - nieko. Finan­ kurie šiuo metu tęsia čio už mokslą logika yra tokia: lota“ sąmonė jau mokslininkai „ėda“ pinigus, yra sinę pagalbą suteikiančiuose ko­ savo karjerą užsienyje. studentai padės universitetams fi­ yra pasiruošusi iliuzija. Jie juos „ėda“ vienu galu, ledžuose gali tekti mokėti, tarki­ Lietuvos universi­ Esu tikras, kad Vil­ nansiškai atsistoti ant kojų. Deja, priimti tokį prašy­ bet kitu deda aukso kiaušinius. me, tūkstančio dolerių mokestį niaus universitetas (ir tetai dažnai stulbi­ ■ mą kaip labai na­ šioje logikoje yra spraga: jei man Aukso kiaušiniai yra grantai. JAV per metus, bet tą sumą studentai ne tik jis!) neturi jokių nančiai atsainiai žiū­ reikės mokėti už mokslą Lietuvo­ tūralų dalyką. universitetai gali pasiimti apie treč­ užsidirba koledžo valgyklose^ bib­ tikslių žinių, kur šiuo je, aš verčiau stosiu j gerą privatų ri į juos baigusius Nuostabą sukels dalį granto lėšų; Lietuvoje procen­ liotekose ar laboratorijose. Si ga­ metu yra jį baigę jauni koledžą ar universitetą JAV, kuris žmones, kurie šiuo nebent tai, kad tai turbūt yra panašūs. Tai visuo­ limybė ypač patrauks gabius stu­ profesionalai, dirban­ suteiks finansinę paramą.

Lietuva taip ilgai met pykdo laboratorijas, kurios metu tęsia savo karje­ dentus iš neturtingų šeimų, kurie tys JAV. Tuos žmonės Žvilgtelėkime į studentų srau­ to nesugalvojo. tuos grantus gauna, bet, iš kitos pu­ rą užsienyje. galės mokytis JAV koledže be šei­ taip pat būtų sunku ar tus. Maždaug 1994 m. į doktoran­ Joks sveiko proto sės, grantai padeda visam univer­ mos pagalbos. neįmanoma rasti Uni­ tūrą JAV savo jėgomis įstojo pir­ žmogus tikrai ne­ sitetui, po kurio sparnu tos labora­ Aišku, juokinga įsivaizduoti, versiteto tinklalapiuomieji studentai iš pasipiktins - net torijos dirba. Tiek JAV, tiek Lietu­ kad visi Lietuvos se. Kartais „prasimuša“ mintis, Lietuvos. Daugelio jei dėl vienų ar kitų priežasčių nu­ voje gauti grantą yra sunku ir kas­ studentai staiga kad jie apskritai yra nedorėliai, „nu­ Lietuvos universite­ spręs neaukoti. Aukotojų dar pa­ met darosi vis sunkiau. Jo gauti iš pultų į užsienius. tekėję “ su visu savo protu ir palikę Aišku, juokinga įsi ­ tų administracijos daugėtų, jei universitetai turėtų są­ esmės neįmanoma, jei nuo ryto iki Lietuvą vargti. Žinoma, į užsienius Vis dėlto, mano vaizduoti, kad visi Lie­ apie šią galimybę net skaitas JAV ir pasirūpintų, kad tos vakaro lydi bloga nuotaika, turi gal­ manymu, tai padi ­ „nutekėję“ žmonės kartais tikrai tu­ neįtarė; tuo tarpu pa­ tuvos studentai staiga aukos būtų neapmokestinamos voti apie kelis darbus, demonstra­ dins spaudimą Lie­ ri bjaurų įprotį dingti. Bet nepri­ tys studentai pamažu pultų į užsienius. Vis (tax-deductable), kaip įprasta au­ cijas, bet ne apie paslaptį ir elegan­ tuvoje, ir dalis gerų tarčiau tam, kad jie dingsta sąmo­ išsiaiškino apie TOkoms JAV. tišką jos išnarpliojimą, kuriuo turi dėlto, mano manymu, studentų išvažiuos į ningai ir nepagalvoja apie savo Al­ EFL ir GRE egzami­ sužavėti gruntų agentūrą. Taigi uni­ tai padidins spaudimą užsienį ne todėl, Antrasis šaltinis, arba Kiek ma Mater. Aš pats palaikau neblo­ nus (kurie buvo ne­ versitetų rektoratai turėtų atsiraito­ Lietuvoje, ir dalis gerų kad juos tai labai kainuoja nemirtingumas gus ryšius su savo katedra, bet tam seniai pradėti admi­ ti rankoves ir užsiimti pinigų gene­ studentų išvažiuos į trauktų, bet tiesiog reikia dėti pastangų.

Kai kam to Antrasis šaltinis yra pačioje Lie­ nistruoti Lietuvoje), ravimu iš anksčiau aptartų šaltinių, užsienį ne todėl, kad todėl, kad tai bus aktyvumo pritrūksta. Logika tokia: tuvoje. Čia yra labai turtingų žmo­ įstojo ir išvažiavo kartu neužkraudami administraci­ geresnė finansinė juos tai labai trauktų, manęs saviškiai neieško, kam man nių. Lietuvoje nėra aukojimo tradi­ tęsti nemokamų stu­ nių problemų moksliniam persona­ išeitis. Bet ką daly­ šokinėti kaip bet tiesiog todėl, kad cijų, bet jas galima su­ dijų JAV. lui. Surinktos lėšos turėtų būti nau­ ti Lietuvoje? Be jo­ gaidžiui ant tvo­ tai bus geresnėjinankurti - ne filosofiškai, Dabar kyla nauja, dojamos algoms ir mokslinio per­ kios abejonės, Lie­ ros. O saviškiai Užsienyje dirbantys bet įstatymais. Būtent sinė išeitis. jaunesnių studentų sonalo nuotaikai kelti, nes jis šiuo tuvos jaunimo išsi­ Lietuvoje tai pa­ čia valdžia galėtų atlik­ VU ir kitų aukštųjų mo­ banga. Vis daugiau metu turi būti lepinamas kiek tik lavinimas dabar tu ­ laiko pasipūti ­ ti didelį gerą darbą. Ne Lietuvos moksleivių kyklų auklėtiniai yra tik­ įmanoma. Taip, lepinamas! Be jo­ rėtų būti vienas mu ir išvis nusto­ paslaptis, kad Lietuvo­ ir studentų pradeda ras aukso aruodas Lie­ kios abejonės, tai bus beprotiškai aukščiausių valdžios prioritetų. Ta­ ja bendrauti. je mokesčiai mokami ir bakalauro studijas JAV. Ne paslap­ sunku, bet tikslas - pasiekti kritinį tuvos universitetams. čiau netgi valstybiniai JAV univer­ Taip abi pusės sė­ nemokami vienu metu. tis, kad patys prestižiškiausi ir bran­ tašką. TUrintys laiko svajoti ir gal­ sitetai paprastai negali išsilaikyti iš di ir vėpso j sie­ Dažnai jie nemokami giausi privatūs JAV koledžai no­ voti profesoriai bei doktorantai valstijos skiriamų lėšų. Mokestis už ną. Užsienyje ne tiek iš blogos valios, riai suteikia finansinę paramą už­ pradės gauti tiek gruntų, kad jie taps mokslą yra svarbi universiteto biu­ dirbantys VU ir kitų aukštųjų mo­ kiek dėl pačios mokesčių politikos sieniečiams. Turtingos amerikie­ svarbia universiteto biudžeto dali­ džeto dalis, bet jo irgi neužtenka. kyklų auklėtiniai yra tikras aukso absurdiškumo, Vertėtų išbandyti čių šeimos moka 20 tūkst. dolerių mi. Tai bus trečiasis pajamų šaltiKartais trūksta milijonų dolerių. Iš aruodas Lietuvos universitetams. priešingą ėji­ ir daugiau per metus, o gabesniems nis, kuris sruvens iš Eu­ kur tie pinigai paimami?

JAV yra garbės reikalas aukoti mą: sugalvoti lietuviams ir kitiems užsienie­ ropos ir JAV grantų Taigi universitetų rek ­ savo buvusiam universitetui. Aiš­ labai palankią čiams suteikiama finansinė para­ agentūrų. Dabar lengva Pirmasis lėšų šaltinis toratai turėtų atsiraitoti ku, tai nereiškia, kad visi bėga ir mokesčių for­ ma, jie aprūpinami nemokamu apsigauti: jei universite­ asmeninės absolventų rankoves ir užsiimti pini­ grūda pinigus universiteto prezi­ mulę turtin­ bendrabučiu ir maistu. to mokslininkas nuo ry­ aukos dentui į rankas, - pats preziden­ gų generavimu iš anks­ giems žmo­ Šiuo metu studijas užsienyje beto iki vakaro sprendžia Iš privačių aukų. Lietuvoje to­ tas turi tokių žmonių sąrašą ir ma­ čiau aptartų šaltinių, kar­ nėms, kurie au­ sirenkantys studentai nėra nei ge­ administracines univer­ kios tradicijos nėra, ir iš pirmo loniai, bet atkakliai prašo jų prisi­ koja aukšto­ tu neužkraudami admi­ resni, nei blogesni už Lietuvoje pa­ siteto problemas, atro­ žvilgsnio tai atrodo beprotiškai dėti prie Alma Mater klestėjimo. sioms mokyk­ nistracinių problemų siliekančius. Abu keliai turi savo do, kad jis padeda kli­ nerealu. Bet štai kelios mintys.

Bet ar Lietuvos universitetų loms. Vien to moksliniam personalui. privalumų ir trūkumų, tik vieniems bančiam universitetui JAV universitetų prezidentai auklėtiniai, dabar dirbantys užsie ­ neužteks, bet žmonėms labiau priimtinas vienas, Surinktos lėšos turėtų bū ­ atsistoti ant kojų. Iš tie­ (mes juos vadintume rektoriais) nyje, bus sukalbami? Drįstu spėti, čia vėl turėtų kitiems - kitas. Studijas užsienyje sų jis tik gaišta laiką, ti naudojamos algoms ir paprastai mažai dėmesio skiria kad taip. Esu vienas jų, ir jaučiu, prisidėti uni­ renkasi tam tikro tipo žmonės, ku­ užuot „auginęs“ kur kas mokslinio personalo nuo ­ akademiniams reikalams. Viena kad tai pasiteisins. Mano žinio­ versitetų rek­ rių negąsdina tai, kad ieškant uni­ didesnius pinigus gran­ taikai kelti, nes jis šiuo svarbiausių jų funkcijų yra funmis, jokios Lietuvos aukštosios toratai su savo versiteto ar koledžo, kuris paremtų tų dėka. draising, arba lėšų generavimas iš metu turi būti lepinamas mokyklos administracija dar negražiais laišku­ finansiškai, teks,žaliuoti“ prie gau­ HMM privačių asmenų. Geras preziden­ kiek tik įmanoma.

UU Uu UU išbandė šio organizuoto ir gerai čiais, labai iš­ sybės informacijos (JAV yra tūks­ tas yra tas, kuris sugeba įkalbėti koordinuoto plano. kilmingais pie ­ tančiai koledžų ir universitetų); ne Baigdamas norėčiau turtingus žmones paremti jo uni­ Sausį aš apsigyniau daktaro di­ tumis, aukoto­ vieneri metai prabėgs be šeimos ir dar sykį pažymėti, jog tai yra asme­ versitetą. Be abejonės, tai sunkus sertaciją ir, tapęs „postdoku“, pra­ jų vardais pavadintomis auditorijo­ artimų draugų; net virtuvėje teks kal­ ninė mano nuomonė. Galbūt aš darbas. Jam reikia daug diploma­ dėjau gauti pirmą tikrą algą (27 mis, bronzinėmis lentomis ir kt. Ir bėti ne savo kalba; ir, pagaliau, ket­ naiviai klystu, nes jau gerus šeše­ tijos, turtingųjų paglostymo pagal tūkst.

JAV dolerių per metus, ne ­ iš tiesų aukojantys turtingieji to nu­ verius penkerius metus gali net ne­ rius metus aktyviai nedirbu Lietu­ plauką (rengiami specialūs pietūs atskaičiavus mokesčių). Firmose sipelno. Esu tikras, kad tai paska­ svajoti šiek tiek susitaupyti (užsie­ vos akademinėje sistemoje. Turiu ir pan.) ir kartais netgi šiek tiek darbą pradedantys bakalaurai ne­ tintų aukoti ir turtingus Seimo na­ niečiai studentai JAV negali dirbti daug ryšių, bet būnant kitoje šalyje nusižeminimo. Tačiau tai yra uni­ retai gauna apie 40 tūkst. dolerių rius, kurie yra baigę Lietuvos aukš­ už savo universiteto ribų). Pagaliau yra sunku suvokti visus niuansus versiteto prezidento ir jo persona­ per metus. Visi mes, dirbantys tąsias mokyklas ir norėtų įsiamžin­ studijuojant užsienyje šeimos kūri­ ir faktus. Būtų įdomu, jei čia išsa­ lo rūpestis. Jis turi „auginti“ pini­ JAV, uždirbame tiek, kad galėtu­ ti universitetų istorijoje. Rimtų au­ mas dažnai nukeliamas į tolimesnę kytos mintys susilauktų „Univer­ gus, kad ir ant medžio. Jei tie pi­ me paaukoti savo Alma Mater. kotojų vardai yra neretai išrėžiami ateitį. sitas Vilnenis“ skaitytojų atsiliepi­ nigai neauga, univer­ Daugelis mūsų jau universitetų istorijoje tyškiau nei pa­ Kas atsitiks, kai Lietuvoje bus mų. siteto prezidentas ri­ dabar aukojame čių rektorių ar prezidentų. įvestas mokestis už mokslą? Dau­ Skirmantas Janušonis Geras prezidentas zikuoja prarasti dar­ įvairioms labdarin­ Galbūt verta pažymėti ir tai, Ph. D., 2001, University of gelis studentų pradės ieškoti alter­ yra tas, kuris sugeba bą. Profesorių, dok­ goms organizaci­ Massachusetts (USA) kad JAV firmos dažnai dvigubina natyvos Lietuvos aukštosioms įkalbėti turtingus Diplomas, 1993, torantų, studentų joms.

Ar aš auko ­ ar trigubina asmenines jų darbuo ­ mokykloms. Ieškodami jie neiš­ Vilniaus Universitetas tikslas-užsiimti ty­ žmones paremti jo čiau, jei gaučiau tojų aukas. Tai vadinama vengiamai ras netikėtą pasirinki­ Tinklalapis: rimais bei studijo­ man adresuotą VU universitetą. matcliing.

Jei aš iš savo kišenės au­ www.tinklas.net/skirmantas mą: studijos Vilniaus universite­ mis ir nekvaršinti rektoriaus laišką, EI. paštas: skirmantas@langas.net koju 100 dolerių, mano firma pri­ te jiems kainuos 1000 litų per megalvos dėl to, ar lai­

Q

Žvilgsnis

UŽUBALIŠKI PAMĄSTYMAI APIE MOKAMĄ MOKSLĄ LIETUVOJE

4

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

Kviečiame pasisakyti ^

UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ SVARSTO STATUTO PROJEKTĄ VU Statutas, vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatymų, nebeatitinka nei gy­ venimo realijų, nei įstatymo rango teisės aktams keliamų reikalavimų. Be to, 2000 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui, Statutas galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Nau­ jo Statuto projektas pateiktas internete (http://www.studijos.cr.vu.lt/statut/index.htm), jis buvo pri­ statytas ir paskutiniame Universiteto tarybos posėdyje. „Universitas Vilnensis" pateikia skaitytojams keletą nuomonių apie šį projektą ir kviečia Universiteto bendruomenę aktyviai dalyvauti aptariant svarbiausią mūsų gyvenimo įstatymą.

Statuto projekto rengimo dar­ bo grupės vadovas, Akademinių reikalų prorektorius doc. Sau­ lius VENGRIS: „Man, darbo gru­

pės vadovui, pačiam pamatyti savo darbo spragas nelengva, tačiau jau dabar gauname įvairių pasiūlymų. Į visas pastabas ir siūlymus atsižvelg­ sime. Darbo grupė laikėsi nuosta­ tos, kad dabartinė Universiteto struktūra nėra ideali. Viena iš svar­ besnių naujovių - kad Senate patys iškiliausi žmonės atstovautų atski­ roms mokslo sritims. Dar vienas svarbus dalykas: aukščiausia Uni­ versiteto savivaldos institucija - Se­ natas - turėtų spręsti tik bendriau­ sius klausimus. Tai, kas gali būti iš­ spręsta fakultete, ir turi būti ten sprendžiama. Fakultetams suteikia­ ma didesnė atsakomybė. Studentai Statute apibrėžti kaip lygiaverčiai partneriai, kaip Universiteto ben­ druomenės nariai“.

Statuto projekto rengimo dar­ bo grupės narys, Akademinės ko­ misijos pirmininkas prof. Liudvi­ kas KIMTYS: „Pagrindinė nuosta­

ta, kurią norėjome įtvirtinti doku­ mente, labai paprasta: kad Univer­ sitetas būtų aukšto lygio mokslo ir studijų institucija, turinti maksima­ lią autonomiją. Tenka priminti, kad visur Universitetų lygį ir išduotų di­ plomų kokybę lemia tik mokslinio darbo terpė, kurioje subręsta baka­ laurai, magistrai, daktarai. Be moks­ linio darbo Universitetas nelabai kuo skirtųsi nuo kolegijų (buvusių­ jų technikumų), kurios irgi išduoda bakalaurų diplomus. Todėl projek­ te labai aštriai asmeninė rektoriaus asmeninė atsakomybė už mokslo ir studijų lygį bei kokybę. Taip pat nu­ statoma, kad visiems Universiteto dėstytojams ir mokslo darbuoto­ jams yra privalomas rezultatyvus mokslinis darbas. Pagaliau ir Uni­ versiteto senato sudarymo principas orientuotas į mokslų sritis. Beje, dėl šios projekto dalies jau kyla nema­ žai diskusijų ir nereikalingų įtarinė­ jimų (pavyzdžiui, „biologas nieka­ da nepateks į Senatą“ ir pan.). Sena­ jame Statute buvo teiginys (abejoti­ no demokratiškumo!) „... vietas fa-

kukėtų ar savarankiškų Universite­ to padalinių darbuotojams skiria rektorius“. Gal taip ir galėtų likti, jei fakultetų struktūra būtų kardina­ liai pertvarkyta. Senato sudarymas pagal mokslų sritis, manoma, vie­ nys tai pačiai sričiai priklausančius fakultetus (deja, „kinų sienos“ tarp giminingų fakultetų jau aukštai iš­ kilo) ir bus stengiamasi Senate tu­ rėti tik iškilias asmenybes, galinčias atstovauti ne tik savo siauros moks­ lo šakos interesams.

Nemažai priekaištų girdime dėl technologijos mokslų įrašymo.

Daugeliui žodis „technologijos“ asocijuojasi su fabrikais, pamiršta­ mi „švelnūs“ dalykai - informaci­ jos, lazerių, matavimo prietaisų tech­ nologijos, biotechnologija, techno­ logijų vadyba ir 1.1. Statutas rengia­ mas ne tik šios dienos veiklai regu­ liuoti. Įrašę daugiau nepakenksime ateičiai. Pagaliau neverta apriboti mūsų Universiteto veiklos sričių ap­ imties, kad neatsiliktume nuo KTU, VGTU ir kitų universitetų.

Nemažai diskusijų kelia katedrų veiklos ir vedėjų paskyrimo klausi­ mai. Tikimės, kad gausime tikrai konstruktyvių pasiūlymų dėl Sena­ to sudarymo principų.

Statuto rengėjai nutarė įteisinti kanclerio pareigybę. Tai būtų įteisi­ nimas to, kas jau ir yra Universitete.

Užsienio universitetuose yra pana­ šios pareigybės (kanclerio, direkto­ riaus ar pan.), čia mes nieko naujo neišradome“.

Statuto projekto rengimo dar­ bo grupės narys, Teisės fakulteto prodekanas doc. Vytautas NE­ KROŠIUS: „Statutas - Universite­

to konstitucija. Ji taps kiekvieno dar­ buotojo gyvenimo dalimi. Manau, Statutas, kaip tam tikri įstatyminiai rėmai, bazinis dokumentas, yra ga­ na neblogas. Jį būtų galima vertinti aštuntuku. Aišku, problemų yra. Kai kam gali pasirodyti, kad sumažėję demokratijos (pvz., katedros vedėją siūloma skirti ir atleisti Universite­ to rektoriui). Tačiau demokratija tu­ ri būti ten, kur jos iš tiesų reikia. To­ kia praktika yra daugelyje universi­ tetų. Šiandien rektoriaus teisės yra

neaiškios. Dabar rektorius Univer­ sitete yra vykdomoji valdžia. Statu­ te aiškiai atskirtos Senato, Tarybos funkcijos ir pasakyta, kad visa kita yra rektoriaus kompetencija. Nu­ brėžtos aiškios ribos, ką rektorius gali ir ko ne. Rektoriui suteikta daug teisių, bet jis gali ne viską. Statuto projekte pasakyta, kojis negali. Tai yra mokslininkas, profesorius, ku­ ris vadovauja strateginei mokslinei, pedagoginei veiklai. Ūkine veikla

turėtų rūpintis kancleris.

Studentai nelabai jaus tiesioginę naujo Statuto naudą, tačiau jame iš­ plėstos studentų savivaldos teisės. Di­ džiausia problema - kaip studentai tomis teisėmis naudosis. Jei jie tai darys, iš tiesų bus pradėta realiai at­ stovauti studentijos interesams. Ma­ nau, Statutas yra žingsnis į priekį“.

Filologijos fakulteto Visuotinės literatūros katedra siūlo šias Sta­

tuto projekto pataisas: „Statuto preambulėje turėtų bū­ ti aiškinami pagrindiniai nauji ter­ minai (pvz., kamieninis).

7 str. 1. Senate turėtų būti atsto­ vaujama ne vien mokslo sritims, bet ir visai Universiteto bendruomenei, struktūrizuotai fakultetais. Statuto projektas susiaurina fakultetų ben­ druomenės atstovavimą aukščiau­ sioje Universiteto savivaldos insti­ tucijoje.

3.3. teiginys „pirmumo teisė su­ teikiama moteriai, o po to - vyres­ niam kandidatui“ sudarytas iš skir­ tingų kategorijų sąvokų (lytis, am­ žius) ir įtvirtina diskriminaciją dėl amžiaus. Siekiant atkurti lyčių pu­ siausvyrą Universitete derėtų teigi­ nį formuluoti taip: „jei kandidatų dauguma yra vyrai, skirtingos lyties kandidatams surinkus vienodą bal­ sų skaičių, pirmumo teisė suteikia­ ma moteriai“.

7 str. nepasakyta, koks studentų procentas turėtų dalyvauti Senate, ir nenurodyta, ar Universiteto ben­ druomenės nariai esant reikalui gali dalyvauti Senato posėdžiuose; ar Se­ nato posėdžiai yra atviri, ar uždari.

9 straipsnio, kuriame apibrėžia­ ma, už ką atsako rektorius, formu­ luotė „Rektorius atsako už raciona-

lią Universiteto infrastruktūrą“ keistina į formuluotę „racionaliai tvarkomą infrastruktūrą“.

10 str. apribojama Universiteto bendruomenės teisė rinkti rekto­ rių. Kiekvienas Universiteto narys turi turėti teisę iškelti kandidatą, o Universiteto profesorius - siūlyti savo kandidatūrą. Neaišku, kodėl rektoriaus kadencijai skiriami 5 metai, kai dekanui - 4, o vedėjui 3 metai.

12 str. Prorektoriams, skirtingai nei katedrų vedėjams, nekeliami mokslinės kvalifikacijos reikalavi­ mai. VU Mokslo ir studijų prorek­ toriaus postą turėtų užimti asmuo, turįs profesoriaus vardą, arba turi bū­ ti nurodyta išimties tvarka.

13 str. Neapibrėžta kanclerio kvalifikacija. Kancleriui suteikiami per dideli įgaliojimai. Lieka neaiš­ ku, ką veiks rektorius, jei už Uni­ versiteto padalinių administracinę, ūkinę, finansinę veiklą ir jos kon­ trolę atsakys kancleris.

13 str. 1.5. Ar teisiškai pagrįsta nuostata, kad pats kancleris leidžia įsakymus savo paties veiklai regla­ mentuoti?

14 str. 2.1. Ką juridiškai reiškia terminas „skaidrus“?

2.2. Ar gali ta pati taryba prižiū­ rėti ir ginti Universitetą?

2.5. Neapibrėžta prievaizdo kompetencija ir funkcijos. Demok­ ratiškoje Universiteto bendruome­ nėje prievaizdo institucija nereika­ linga. Be to, vienas žmogus negali objektyviai įvertinti pažeidimų.

Derėtų rinkti etikos komisiją pa­ žeidimams šalinti.

20 str. 3. Šie straipsniai rodo de­

mokratijos siaurinimą: dekanas renkamas, o vedėjas skiriamas įvedama centralizuota, nuo rekto­ riaus valios priklausanti valdžia.

Abejotinos įvairaus amžiaus ribos (65 m.,70 m., 71 m.) vadovauja­ muose postuose. Amžių riboja dar­ bo įstatymai. Neaišku, kodėl am­ žius neribojamas kancleriui, fakul­ teto dekanui.

32 str. 1. Turint omenyje institu­ tų ir universiteto integraciją, glaus­ tai nenusakyta viešojo konkurso tvarka.

34 str. Prieštaringi kanclerio įga­ liojimai: rektorius ir prorektoriai yra neakademiniai darbuotojai, ar turi teisę kancleris juos atleisti?

Visuotinės literatūros katedra įžvelgia kai kurių Statuto projekto straipsnių prieštaravimą Aukštojo mokslo įstatymui (14 str. 2.5; 21 str.3)“.

Parenge

Liana BINKAUSKIENF

GERAI AR BLOGAI IŠLAIKEI MOKĖTI VIS TIEK TEKS Daugelis studentų, grįžę po žiemos atostogų ir sužinoję praėjusios sesijos rezultatus, buvo gerokai nustebinti. Nors šios sesijos svertinis vidurkis ir buvo aukštesnis ar bent jau toks pat kaip jų grupiokų, tačiau už mokslą šį semestrą jiems vis tiek teks mokėti. Pagal 2000 m. patvirtintus VU studijų nuostatus, stipendijos studentams skirstomos pagal praėjusios sesijos re­ zultatus, o apie priėmimą į valstybės finansuojamas vietas sprendžiama iš paskutinių dviejų sesijų svertinių vidurkių. Vadinasi, studentui, prasčiau išlaikiusiam praėjusios sesijos egzaminus, tačiau šioje sesijoje gavusiam geresnius įvertinimus, gali vis tiek tekti mokėti už studijas.

Simona GURGŽDYTĖ, KHF studentė Antrakursė Jurgita. VU KHF studi­ juojanti anglų filologiją, sakė, kad po šios sesijos tikėjosi pirmą kartą per visą savo studijų laikotarpį nemokėti už studijas.

Deja, džiaugsmas, palyginus kursiokų ir savo rezultatus, truko neilgai. Nors mer­ ginos šios sesijos svertinis vidurkis buvo 8,33 (aukštesnis nei daugelio kursiokų), tačiau skaičiuojant pagal paskutinių dvie­ jų sesijų rezultatus, mergina atsidūrė tarp mokančiųjų už studijas. Jurgita sakė ne­ suprantanti, kam reikalinga tokia tvar­ ka. Jos nuomone, teisingiau būtų atsi­ žvelgti tik į paskutinę sesiją. „Būčiau ži­ nojusi, kad vis tiek teks mokėti už moks­ lą, būčiau taip nesistengusi“, - su ap­ maudu kalbėjo mergina.

Dar labiau nepasisekė jos kolegai Mantui, taip pat studijuojančiam anglų filologiją. Vaikino šios sesijos vidurkis 8,67. Tokio rezultato būtų užtekę netgi stipendijai gauti. „Kai sužinojau, kad vis

tiek teks mokėti, nuėjau į dekanatą „tei­ sybės ieškoti“, tačiau darbuotojai tik pa­ aiškino, kad privalo daryti taip, kaip pa­ rašyta Senato patvirtintuose nuostatuo­ se, ir nieko pakeisti negali.“ Mantas sa­ kė tikįs, kad bent kitą sesiją už studijas mokėti jam nereikės.

Pasak KHF Studijų skyriaus vedėjos J. Pukienės, tokia tvarka pasirinkta pa­ čių studentų labui, norint kuo objekty­ viau įvertinti sesijos rezultatus.Vis dėl­ to tokia priežastis neatrodo svari. Argi nebūtų teisingiau ir objektyviau atsi­ žvelgti tik į paskutinės sesijos rezulta­ tus? Jei geriau išlaikei - nemoki už mokslą, jei nepasisekė - teks mokėti. 0 be to, jeigu jau tai daroma tik studentų labui, tai kodėl neleidžiama nuspręsti patiems studentams? Deja, kol kas at­ rodo, kad studentai paskutiniai sužino apie tai, kas jiems taip svarbu. Neatro­ do, kad artimiausiu metu kas nors keis tusi. Žodžiu, tie studentai, kurie pra­ stai išlaikė šią sesiją, jau gali įsidėti į kojinę nemenką sumelę - kitą semestrą jos tikrai prireiks.

NAUJIENOS IŠ VOKIETIJOS AKADEMINIŲ MAINŲ TARNYBOS (DAAD) Šiuo metu jau žinomi pirmieji rezultatai apie rudenį DAAD pateiktus prašymus skirti stipendijas studijoms Vokietijoje. Neseniai DAAD iš Bonos (Vokietija) informavo apie prašymus vasaros kursų stipendijoms gauti. Rezultatai tokie: stipendijas vasaros kursams Vokietijoje 2001-ųjų vasarą gavo 4 Vilniaus universiteto studentai(-ės); likusios vienuolika stipendijų išdalintos Vilniaus Gedimino technikos universitetui (1), Vilniaus pedagoginiam universitetui (2), Klaipėdos universitetui (3), Šiaulių univer­ sitetui (1), Lietuvos žemės ūkio universitetui (1), Kauno kūno kultūros akademijai (1), Kauno medicinos universitetui (1) bei Kauno Vytauto Didžiojo universitetui (1).

Dr. Hans-Harry DROlilGER

Remiantis patikima DAAD informacija, žinių apie kitas sti­ pendijų rūšis - metines stipendi­ jas, semestrines stipendijas ar jaunųjų mokslininkų stipendijas - reikėtų laukti ne anksčiau kaip kovo pabaigoje. Tačiau jau dabar galima būtų pagalvoti apie nau­ jas studijų Vokietijoje galimy­ bes. Gal vienas kitas studentas, doktorantas ar jaunas mokslinin­ kas jau dabar svarsto, ar stipendi­ jos prašyti DAAD, ar kokios ki­ tos organizacijos. Tie, kurie norėtų sisipažinti su studijomis

bei gyvenimu Vokietijoje, turėtų atitikti kelias sąlygas: > turėti bent jau vokiečių kal­ bos pradmenis, > turėti aiškius studijų ar moks­ linių tyrimų Vokietijoje tikslus, > studijuoti bent antrame ba­ kalauro studijų kurse bei > būti vienu geriausiųjų tarp savo mokslo srities studentų ar jaunųjų mokslininkų.

Nors kitas stipendijų prašymo etapas prasidės tik rudenį, jau da­ bar jam galima ruoštis, pavyzdžiui, labai gerai ar puikiai pabaigti moks­ lo metus, bakalauro ar magistro studijas.Tie, kurie stipendijos norėtų prašyti ilgesniam laikui, pvz., viene-

riems metams, turėtų ieškoti kon­ taktų su Vokietijos universitetais, nes tokiu atveju DAAD prašo pa­ teikti kurio nors Vokietijos univer­ siteto kvietimų. Gal Jūsų fakultetas ar katedra jau turi kontaktų ar net bendradarbiauja su Vokietijos uni­ versitetais mokslo srityje? Šiuos jau užmegztus kontaktus reikėtų išnau­ doti.

O ir tie, kuriems nesvetima mintis visų studijų programų įvykdyti Vokietijoje - taigi Vokie­ tijoje praleisti 4-6 metus - turėtų išbandyti šią galimybę. Vokietijos universitetai atviri studentams iš viso pasaulio ir yra pasiruošę ab­ solventams suteikti geriausių,

naujausių žinių, praversiančių dir­ bant gimtajame krašte. Vokietijos universitetai dirba Europai.

Tačiau šis darbas prasmingas tik tada, kai žinios ir sugebėjimai pasklinda po visų Europų.

Informacijų apie studijas bei kasdieninį gyvenimą Vokietijoje visi besidomintys gali rasti: • DAAD interneto puslapyje ww w. daad.de Hnfo-f-aide/index.html; • tiesiogiai Vokietijos universi­ teto, kuriame norima studijuoti, in­ terneto puslapyje. Jame reikėtų ieškoti kiekviename universitete esančio akademinio ryšių su užsie­ niu skyriaus (akademisches Auslandsamtj/tarptautinio biuro (in-

ternationales Būro); Vokietijos universitetus internete rasite pagal pavyzdį www.uni-xyz.de, kur „xyz" yra miesto pavadinimas, pvz.. www.uni-muenchen.de: • Vilniaus universiteto Tarp' tautinių ryšių skyriuje, esančiame Centriniuose romuose, bei inter­ neto puslapyje www.info.vu.ltlgrantailindex.htm; • Vilniaus universiteto Centri­ niuose rūmuose esančiame Studija užsienyje informacijos centre; • pas DAAD atstovą dr. HansHarry DroBiger, Vilniaus univer­ sitete, Filologijos fakultete, Vo­ kiečių filologijos katedroje, tel I 687230 arba elektroniniu paštu I hdroessi@takas.lt.

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

C

A

5

nuo 1991 m. atliekamos ir ke­ penų audinio židinių punkcijos plona adata; bendradar­ biaujant su Valstybiniu pato­ logijos centru atliekamas his­ tologinis kepenų tyrimas.

Klinikoje taikomi šiuolaiki­ niai virškinimo ligų gydymo metodai, pvz., konservatyvie­ ji. Klinika pirmoji respubliko­ VU Medicinos fakulteto Gastroenterologijos ir dietologijos klinika buvo įkurta 1991 m. je pradėjo tirpinti tulžies ak­ menis, gydyti pirminę bilijinę sausio 1 dieną. Klinikos vadovu išrinktas prof. habil. dr. Algimantas Irnius, jos personalas cirozę vaistu ursofalku (tai at­ sudarytas iš Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus, VU liekama bendradarbiaujant su Gydytojų tobulinimo fakulteto Terapijos katedros, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų proVokietijos farmacijos kompa­ pedeutikos katedros, Virškinimo organų patologijos probleminės mokslo tyrimo laboratori­ nija „Falk“). Klinikos darbuo­ jos darbuotojų. Dabar Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos struktūra yra tokia: 55 tojai vieni pirmųjų respubliko­ lovų stacionaro klinika, konsultacijų poliklinikos poskyris, klinikos mokslinė laboratorija, je pradėjo gydyti lėtinius viru­ dietinio gydymo poskyris. sinius B ir C hepatitus lietu­ višku vaistu realderonu, o šiuo dytojams kursantams iš visos Lie­ gose. Klinika bendradarbiauja Doc. Įanina SAUKIENĖ metu ir nauju užsieniniu vais­ tuvos dėsto šiuos paskaitų cik­ su užsienio mokslo institucijo­ tu lamivudinu.

Klinikoje buvo lus: „Rinktiniai gastroenterolo­ mis: 1998 m. ji pripažinta Tomo Šiuo metu klinikoje dirba pro­ aprobuoti moderniausi efekty­ gijos klausimai“ (prof. A. IrDžefersono universiteto afilifesoriai A. Imius, D. Tamulevi­ vūs vaistai skrandžio ir užde­ nius), „Funkcinės virškinimo or­ juotu mokymo centru; taip pat čiūtė, docentai H. Čalkauskas, giminėms žarnų ligoms gydyti. ganų ligos“ (doc. R. Garaleviatstovauja Lietuvai Europos R. Garalevičius, J. Saukienė, Gastroenterologijos ir dieto­ D. Speičienė, J. Valanti­ logijos klinikoje taikomi nas, doktorantai G. Deir invazyvūs (chirurgi­ napienė ir J. Stanaitis, niai) gydymo metodai: gastroenterologijos rezi­ kepenų ir kasos cistų dentai A. Dukštaitė ir punkcijos ir jų drenaviE. Kazėnaitė, dietologi­ mas, kepenų navikų sklejos rezidente D. Pipiraitė; rozavimas injekuojant į taip pat gydytojai gastrožidinį etanolį. enterologai P. JuodagalKlinika turi galimybių vytė, D. Astrauskienė, atlikti moderniausius ty­ I. Baliukynienė, S. Brarimus: jie padeda dia­ šiškienė, G. Denapienė, gnozuoti labai ankstyvus J. Jakutienė, B. Martinoparenchiminių organų nienė, L. Kumeliauskas, pokyčius bei tiksliai įver­ A. Petravičienė, G. Sigatinti kraujotaką; reikalui reva, B. Titova; gydytojos esant taikoma kompiute­ dietologės E. Gavelienė ir rinė tomografija, pasau­ med. dr. L. Petkevičienė, linius standartus atitin­ mokslo darbuotojai kančiose laboratorijose dr. V. Liakina, dr. A. Ta­ taikomi biocheminiai mošiūnas, mokslo asisten­ bakteriologiniai, virusotės T. Semuchinienė ir loginiai, imuniniai, radio­ J. Naraškevičienė, vyr. loginiai metodai. technikė K. PajenčkovskyGalima didžiuotis ir kli­ tė, 16 medicinos seserų nikos darbuotojais - 2000 Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos darbuotojai metais prof. D. Tamulevi­ slaugytojų.

P. Katausko nuotr. čiūtei suteikta Valstybinė Gastroenterologijos ir čius), „Tulžies pūslės ir kepenų nacionalinė mokslo premija. Kli­ dietologijos klinikoje gastroen­ panserinės grupės. Daug dėme­ Sąjungos mokslo ir vystymosi ligos “ (doc.

D. Speičienė), „Pil ­ nikos darbuotojai dirba ir visuo­ terologijos rezidentūrą baigė 12 sio skiriama sunkiausiems res­ projekte „Leonardo da Vinci“. vo organų sonoskopija “ meninį darbą; prof. A Imius yra gydytojų, 6 gydytojai baigė die­ Čia kuriamos internetinė mo­ publikos hepatologiniams ligo­ (doc.

J. Valantinas), „Farmako ­ Pasaulio gastroenterologijos or­ tologijos rezidentūrą. Klinikoje niams ir ligoniams, sergantiems kymo ir klinikinių atvejų duo­ terapija gastroenterologijoje“ ganizacijos (OMGE) mokslo ko­ uždegiminėmis žarnų ligomis. t>er 10 metų apgintos 4 medici­ menų bazės. Bendradarbiauja­ (doc. H. Čalkauskas), „Dietolo­ miteto narys, Sveikatos apsaugos Jie nuolat stebimi, gydomi te­ nos daktaro disertacijos: R. Stai­ ma su Vašingtono (JAV) uni­ gija šiuolaikinėje medicinoje. ministerijos neetatinis vyr. gastrobio „Studentų, sergančių funk­ rapiškai (konservatyviai), versiteto molekulinės mikrobio­ Alimentinis nutukimas. Vege­ enterologas, Lietuvos gastroencinėmis virškinamojo trakto li­ sprendžiami chirurginio gydy­ logijos laboratorija; Balstogės tarizmas, badavimas, pasninka­ terologų draugijos prezidentas, gomis, psichologinės būklės įver­ mo (pvz., skrandžio ir žarnų (Lenkija) Medicinos akademi­ vimas. Pseudomokslinės mi­ Europos kepenų studijų asocia­ tinimas“, A. Tamošiūno „Doprezekcijos, portosisteminio jos Farmacinės biochemijos la­ tybos teorijos ir jų kritika“ cijos (EASL) narys, šešių medi­ nler diagnosis of portal hiperšuntavimo, kepenų rezekcijos boratorija; Tartu (Estija) univer­ (doc. J. Saukienė). Medicinos cininių žurnalų redkolegijos na­ ension“ (anglų kalba) (abiejų di­ ar kepenų transplantacijos) siteto Molekulinės patologijos fakulteto studentai dirba moks­ rys. Prof. D. Tamulevičiūtė yra klausimai. Pirmą kartą Lietu­ sertacijų mokslinis vadovas instituto Imunologijos labora­ Disertacijų gynimo mokslinės ta­ linį darbą SMD Gastroentero­ j>rof. A. Irnius), P. Karvelio vos gastroenterologijos prak­ torija. Klinika palaiko ryšius ir rybos narė, Lietuvos katalikų logijos ir dietologijos būrelyje. »Naujo tulžies apykaitą regutikoje pradėti atlikti antimitosu Lietuvos mokslo institucijo­ mokslo akademijos narė, žurna­ Klinikos darbuotojai kėlė sa­ įuojančio vaistažolių mišinio te­ chondrinių autoantikūnų mis: UAB „Biotechna“, Mole­ lo „Medicinos teorija ir prakti­ vo kvalifikaciją užsienyje: rpinė, profilaktinė ir diagnos(AMA) ir antineutrofilinių an­ kulinės biochemijos institutu, ka“ redkolegijos narė. Visuome­ Miuncheno, Magdeburgo (šio inė reikšmė sergantiesiems lėti­ tikūnų (ANCA) tyrimai, kurie Eksperimentinės ir klinikinės ninį darbą dirba ir kiti klinikos universiteto Gastroenterologi­ nu cholecistitu“, V. Ožeraitielabai pagerino pirminės bilijimedicinos institutu, Valstybiniu darbuotojai. jos ir hepatologijos klinikoje nės kepenų cirozės, pirminio patologijos centru, Imunologi ­ fes „Tabako rūkymo poveikis Klinikos darbo ateities per­ mokėsi doktorantė G. Denaplonosios žarnos rezorbcinei sklerozuojančio cholangito ir spektyvas siejame su jaunais pienė (nesteroidiniai medika­ jos institutu.

Mnkcijai“ (šių disertacijų moksKlinikos 1991-2000 metų uždegiminių žarnų ligų diag­ gastroenterologijos, dietologi­ mentai ir gastropatija), Ham­ Įnė vadovė - prof. D. Tamulemokslinę veiklą atspindėtų šie nostiką. Įdiegta modernizuo­ jos rezidentūrą baigusiais, o taip burgo, Hanoverio (Vokietija), pčiūtė). Klinikoje per 10 metų skaičiai: išleista 7 monografijos, ta ascitinio skysčio tyrimo me­ pat su doktorantūroje besimo­ Pamplonos (Italija), Prahos 19 metodinių priemonių, 9 en­ todika, leidžianti tiksliau nu­ Ro gastroenterologijos ir diekančiais gydytojais. Ligoninės (Čekija), Oslo (Norvegija), Plogijos žinias tobulino 1289 ciklopediniai leidiniai ir kata ­ statyti jo atsiradimo priežastį. generalinio direktoriaus Liublianos (Slovėnija), Pary­ petuvos gydytojai. Jos specialislogai. Paskelbta 53 straipsniai Klinikoje plačiai taikomos žiaus, Liono (Prancūzija), Čika­ A. Vinkaus rūpesčiu mūsų kli­ 111 VU Medicinos fakulteto stuLietuvos mokslo žurnaluose, 5 diagnostinės kepenų punkcinikos patalpos neseniai buvo su­ gos, Ilinojaus, Filadelfijos - užsienio mokslo žurnaluose remontuotos, jose gydytis pa­ jos: pradžioje aklai, vėliau entams skaito gastroenterolo(JAV), Izraelio universitetų li­ cientams tapo žymiai jaukiau. ir 30 straipsnių rinkiniuose, 74 'jos ir dietologijos kursus, gy­ kontroliuojant ultragarsu, o goninėse ir mokslo tyrimo įstai­

Sukaktys

J

GASTROENTEROLOGIJOS IR DIETOLOGIJOS KLINIKA MINI 10 METŲ JUBILIEJŲ

mokslo tezės tarptautinėse konferencijose užsienyje, 67 te­ zės tarptautinėse konferencijo­ se Lietuvoje, 76 tezės Lietuvos mokslo konferencijose. Per­ skaityta 36 pranešimai tarptau­ tinėse konferencijose užsieny­ je, 69 pranešimai tarptautinė­ se konferencijose Lietuvoje, 132 pranešimai Lietuvos kon­ ferencijose. Paskelbta daugiau nei 50 straipsnių mokslo popu­ liarioje spaudoje, dalyvauta apie 50 radijo ir TV laidų.

Gastroenterologijos ir die­ tologijos klinikos mokslinio darbo kryptis yra lėtinių kepe­ nų ligų ir ezofagogastroduodeninės srities pažeidimų mor­ fologiniai ryšiai, jų diagnosti­ kos bei gydymo galimybės. Kli­ nikos specialistai konsultuoja sergančius kepenų, skrandžio ir žarnų ligomis ir stebi juos konsultacinėje poliklinikoje.

Suformuotos šių ligonių dis-

Universitas Vilnensis

6

SENA ISTORIJA, KAIP DINAS...

Seniai seniai, kai dinozaurai žeme ropinėjo, dar vyko evoliucija. Mutavo visokie genai, vystėsi fizikai ir filolo­ gės, keitėsi ir patys dinozaurai. Pir­ masis mutantas - erectus - buvo žalias gaidys su skiautere per visą nugarą (šiuolaikine kalba tai būtų „fizikaspankas“). Aišku, visi iš jo tyčiojosi, ypač filologės, kurios, kaip tikros mo­ terys, bijojo visokių sliekų ir kitų dvi­ kojų sutvėrimų. Dinas Zauras labai kentėjo, ilgai kentėjo, oi, kaip kentė­ jo, nes jis mylėjo skaisčią mergelę filo­ logę... Kaip dažnai gyvenime būna, ta meilė buvo be atsako, ir Dinas Zau­ ras verkė. Užverktomis, užputusiomis ir paburkusiomis akimis rupšnodamas žolę, jis netyčia surijo ir savo my­ limąją. Tragedija! Euripidas apie tai rašė, ir Šekspyras, paskaitykit, kai lai­ ko turėsit - tikrai apsiverksit. O toliau įvykiai klostėsi labai keistai (apie tai

ne be reikalo niekas nerašo). Žodžiu, fizikai Diną Zaurą paskelbė kanki­ niu, suteikė jam garbingą Dino Zauro vardą ir... mėgavosi, turėdami nuosavą kankinį!!! Kiekvienais me­ tais jie tik jiems žinomu ritualu (pati­ kimi šaltiniai išdavė, kad viena to ri­ tualo sudedamųjų dalių yra pernykš­ čių kojinių plovimas) vis prikelia Di­ ną Zaurą, ir jis priverstas kartoti ir kartoti tą kruviną auką. Taigi tokia iš pažiūros linksmos tradicijos kasmet suryti filologę priešistorė. Bet šiemet evoliucija pasiekė apogėjų - fizikai ėmė mąstyti ir suprato, kad kruvi­ nos aukos yra betikslės. Jie nutarė vesti filologes ir Diną Zaurą pribu­ dins tam, kad jis būtų laimingų įvykių liudininku. Tokios pabaigos niekas nesitikėjo, bet gyvenime ir atsitinka tai, ko niekas nesitiki...

Kviečiame į vestuves!

Kai užeisit į fizfaką

Pamatysit daug Stabų: Ten ir Niutonas - piratas,

Užvažiuoja „Be tabu Jeipakilsit į ketvirtą aukštą,

Taip kad Saulė Jus matytų:

Pažiūrėkite į dešinę Gal muziejų aplankykit...

Ten turėtų būti krūtas dėdė Toks Baldukas vienas.

Ten skaičiuojame ant rankų, Ir akmuo po stiklą trankos...

Senas krėslas, stovi kėdės...

Klauso muzikos senukas kietas.

Pas dėdulę krūtų šitų Pasakų visokių primanyta.

Paveiksliukų ten visokių pilna: Mokinys išdaužęs stiklą...

Pasakų paklausėte -gerai...

O dabar į lovą marš, vaikai...

TRUMPAS PASAKOJIMAS APIE MONTERĮ MONTVYDĄ Monteris Montvydas buvo gražus, Jį visipažinojo.

Akys raudonos, liemuo - platus.

Ne vieną žvilgsnį viliojo.

Monteris Montvydas buvo viengungis Elektros karalius žavus.

Moterys monterį Montvydą gundė, O monteris buvo drovus.

Bet kartą jisai remontavo vielas Kažkokiam bute šalia turgaus.

Ir mato staiga - ant skaitiklio kažkas Padėjo raugintą agurkų.

Nuplovęs agurką prie čiaupo, Jis mato - žievėj degtuku Išdeginta: „Ja vos liubliu!“ Tuo tarpu kažkas nusičiaudėjo... Į šalįjis dirsteli droviaiDama ant minkštasuolio ilsis.

Ir tartum elektros krūvis Jįpervėrė mėlynas žvilgsnis.

Varža kokio tūkstančio omų Sukaustė tuoj sąnarius monterio.

Bet šypsos dama taip maloniai Ir klausia: .Arbatos nenorit?“

Ji padavė monteriui ranką Srovė nutekėjo arterijom, Ir žaibas, it šuolispanteros, f monterio širdį trenkė.

Atgijo tuoj šaldytuvas, Sušvito namuos visos lempos.

Ir radijas grojo, varžosjau nebuvo Tik įtampa!

Po tojis nebegrįžo...

REIKIA Vos prabudus šeštą ryto Skauda visą kūną.

Nesiskutęs ir nevalgęs Bėgu pas Jasiūną...

2001 m. balandis

FIZIKŲ DIENA „FIDI 33: FIZIKAI - ŠIRDŽIŲ ĖDIKAI":

AKADEMINIO JAUNIMO IR VILNIAUS MIESTO ŠVENTĖ Šiais metais fizikų dienos „FIDI 33: fizikai - širdžių ėdikai" vyks nelaužydama senų tradici­ jų - pirmą balandžio šeštadienį, balandžio 8 d. Šiais metais šventės temą „Fizikai - širdžių ėdikai"pasufleravo ilgametė fizikų ir filologių bendravimo patirtis. Tačiau tai anaiptol ne­

reiškia, jog jau daugelį metų trunkanti legendomis apipinta fizikų ir filologių draugystė būtų žlugusi. Anaiptol! Tai įrodo artėjanti neeilinė „FIDI 33" ir jos siūlomos atrakcijos

miestui. Vienas iš svarbiausių reginių - pirmosios Lietuvoje viešos masinės vedybos.

Martynas PARGALIAUSKAS, „FiDi 33: fizikai - širdžių ėdikai" atstovas spaudai Kaip žinome, pačią fizikų die­ nos šventę sudaro trys pagrindinės dalys: dieninė, eisena ir vakarinė. > DIENINĖ-šia dalimi pra­ sideda visa šventė. 10 vai. Saulėte­ kio ai. 9 FiDi organizacinio komi­ teto pirmininkas tars įžanginę kal­ bą. Tradicinis Fizlendas pavirs rau­ donųjų žibintų kvartalu, kurio sve­ čiai galės dalyvauti meilės teori­ jos seminare, bandyti pasiekti or­ gazmą elektros kėdėje ar kalbėda­ miesi sekso telefonu vonioje. At­ ėjusius pasitiks jaunas gruzinas, palydėsiantis į aimanuojančio ma­ sažo kambarį. Organizatoriai siū­ lys įvairių atrakcionų - „Taikliojo Amūro“ turnyrą, merginų rankų laužimą, bušido - „Meilės ringą“.

Fizlende bus įvesta fizikų valiuta ridai ir degustuojamas naujas alus „FidAlus“. Kaip ir ankstesnėse Fi­ Di, nuotaiką kels studentiškos gru­ pės, įvairūs konkursai bei kitos ma­ lonios smulkmenos. Dieninės da­ lies šurmulys tęsis iki 14 vai., kol pasirodys neatsiejamas šventės at­ ributas - dinozauras. > EISENA - tai antroji, 14 vai. prasidedanti šventės dalis. Šiais metais policijos eskorto ly­ dimos eisenos maršrutas bus toks pat kaip pernai: VU Fizikos fa­ kultetas - Saulėtekio ai. - Nemen­ činės plentas - O. Milašiaus g. Kareivių g. - Kalvarijų g. - A.Goštauto g. - J. Tumo-Vaižganto g. -

Gedimino pr. - T. Vrublevskio g.

- VU Filologijos fakultetas. Žiū­ rovų dėmesį turėtų patraukti 7 sunkvežimiai šventiškai nusitei­ kusių žmonių, šaukiančių: „Fizi­ ka -jėga!“, „Visi į FiDi!“ ir pan., Muzikos akademijos orkestras.

Sunkvežimių kolonos priekyje garbingai judės įspūdingo dydžio ir išvaizdos dinozauras, vardu Di­ nas, motociklų eskorto lydimame limuzine riedės Fizikos fakulteto dekanas, dardės kariniai sunkve­ žimiai, džipai, tanketės (BTR), gaisrinės, greitosios pagalbos au­ tomobiliai ir dar daug kas... Ge­ dimino prospekte prie eisenos prisijungs šokėjos ir muzikantai, iš automobilių išlips ir toliau links­ mai kulniuos šventės dalyviai su vėliavomis, balionais, fiziką gar­ binančiomis skanduotėmis. Prie VU Filologijos fakulteto eiseną pasitiks filologės, kurios surengs tradicinį vaidinimą apie dinozau­ ro pagrobtą ir fiziko išvaduotą fi­ lologę. Po to abiejų fakultetų de­ kanai ir FiDi pirmininkas pasakys kalbas. Veiksmui persikėlus į Ar­ kikatedros aikštę pirmą kartą Lie­ tuvoje bus galima išvysti, kaip ku­ nigas sutuokia dešimt fizikų ir fi­ lologių porų. Apie 1530 vai. pra­ sidės eisenos epilogas - po visų vaidinimų eisenos dalyviai susės atgal į automobilius ir šaukdami „Visi į vakarinę!“ važiuos Fizikos fakulteto link - šį kartą per Ant­ akalnį. > VAKARINĖ - tai renginio kulminacija, kurios pagrindinė idėja - fizikų meilės puota. Ren­

ginio vieta - Vilniaus Rotušė. Ši šventės dalis bus labai iškilminga, puošni ir linksma. Pažymėtina ir tai, jog pirmą kartą ši renginio da­ lis bus visiškai uždara. Į vakarinę dalį pateks tik kviestiniai svečiai: organizatoriai, Fizikos fakulteto dėstytojai bei darbuotojai, „FiDi 33” rėmėjai, garbingi Vilniaus miesto žmonės, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų. Į19 vai. prasi­ dedantį renginį besirenkančius žmones pasitiks diksilendas „Bremendix“, veiks barai. Vakaro pro­ grama vyks iš karto dviejose salė­ se. Pagrindinėje salėje gros Tomo Leiburo orkestras, bus šokami kla­ sikiniai šokiai (talkins profesiona­ lūs choreografai), šoks grupė „Ga­ laktika“, pasirodys iliuzionistai, koncertuos grupė „Lemon Joy“ ir kt. Pirmą kartą FiDi istorijoje bus įteikti apdovanojimai. Bus šios no­ minacijos: Fidi tėvas (tai FiDi pir­ mininkas, labiausiai nusipelnęs FiDi istorijoje), FiDi motina (ge­ riausia FiDi pirmininkė), Garbin­ giausias „FiDi 33“ svečias, Nepakartojamiausias dėstytojas, Ge­ riausia fiziko draugė. Antroje sa­ lėje šokių muziką gros diskžokėjų komanda „Sniego seniai“, bus ro­ domas spektaklis. Salės sienas puoš ankstesnių švenčių nuotrau­ kos. Vakaro kulminacija - šventi­ nis fejerverkas.

Tikimės, jog ši mūsų organizuo­ jama šventė suteiks daug džiaugs­ mingų akimirkų bei paliks neišdil­ domų įspūdžių jos dalyviams ir žiū­ rovams.

FILOLOGIŲ ATSILIEPIMAI APIE FIDI Filologė Nr. 1: FiDi asocijuojasi su Bermudais, nes daug filologių dingsta: 1. uždūsta nuo prakaito, kurį iš­ garina fizikai, ruošdami FiDi; 2. kitom širdis neatlaiko, išgirdus tiek svetimžodžių, barbarizmų ir kito šlamšto, teršiančio lie­ tuvių kalbos grožį;

3. dar kitos neaiškiais būdais nu­ teka pas fizikus į pusrūsius ir paslaptingai dingsta iš hori­ zonto;

4. o persilinksminusios dingsta (atgula) po stalu.

Filologė Nr. 2: Fizikai - gražiausi Europos vy­ rai. Žinoma, pirmieji tai pastebė­ jo patys fizikai. Didžiausia gra­ žiausių vyrų koncentracija. Tie­ siog neįmanoma praleisti puikios progos pabendrauti su tikrais vy­ rais. O jie taip išsiilgę moterų!..

Nors vieną dieną gali pabūti neiš­ tikimi savo kalboms, elektros lemputėms, ritėms ir kitoms, ypačiausiai „bonkoms“, kurios užima daug vietos fiziko širdy ir skrandy.

Taigi tikiuosi, kad ir šį kartą FiDi nenuvils jų ištikimiausių ger­ bėjų, ištikimai einančių į FiDi.

Filologė Nr. 3: Aš tai nežinau, kas tas FiDi. Tu­ rėjau draugą fiziką - amžiną atilsį jam. Jis man vis sakydavo: „Baik tu tuos lotyniškus veiksmažodžius kalt“. Tai taip ir neišmokau. Bū­ davo, sukrentam į lovą, o jis sako, kad mes čia fiziką mokomės...

Filologė Nr. 4: FiDi - tai daug alaus, daug fizi­ kų, daug įtampos, iš pradžių daug varžos (nežinojo kiek omų, nes net neįtarė, kas tie omai), dėl katali­ zatorių daug trinties (bando pa­ sakyti kažką fizikiško) ir galiausiai moralinis „pachmielas“.

Troleibuse

PROTONIUKAS IR MERGAITĖ

prasiblaivęs

Ir kažko užkandęs krūmuos Skuodžiu tekinom į faką Gausiu ten bizūnų...

Iš Jasiūno, ne pro krūmus, Neišgirsdamas varnėno,

Nešdinuosi į ketvirtą Paklausysiu Valiukėno...

Kaifrancais pasišnekėsim Apie pagreitį ir greitį Proto gal daugiau turėsim Bent merei pour vous išeinant.

Toks gerokai nusikalęs Tįsiuosi namo Klumpu už kiekvieno kamščio Negalvodamas kas bus rytoj...

Kartą sutikau berniuką Mažą mažą protoniuką. Žiū, užklausė tas berniukas Mažas mažas protoniukas...

Sako - Tu protingas?

Atsakyki išmintingai...

Kaip vadinasi mergytė, Kursu manim turskraidyti?

Pažiūrėjau aš į kairę, Pažvelgiau ir tiesiai Mirkteliu akim berniukui Pasiunčiu jį biesui...

7

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

j_____ Vertinimai_____ |--------------------------------------------------------------------------------

„LED ZEPPELIN" DVASIA GALĖTŲ BŪTI VASARIO 16-OSIOS DVASIA Lietuva savo praeitimi didžiuojasi minėdama net keletą valstybės švenčių: Vasario 16-ąją minime Valstybės atkūrimą, Kovo 11 -oji - Nepriklausomybės atkūrimo šventė, Liepos 6-oji - Mindaugo karū­ navimo diena. Sąrašą būtų galima papildyti ir Sausio 13-ąja, Birželio 14-ąja. Kyla klausimas - ar ne per daug valstybinių švenčių turime, kuri iš jų svarbiausia ir kaip jas reikėtų švęsti?

Vilmantė ŽVINYTĖ, Žurnalistikos instituto I k. studentė Kalbinti studentai gana pasy­ viai kalbėjo apie valstybines šven­ tes. Daugumai tai nėra išskirtinė diena, sukelianti nostalgiją praei­ čiai ar primenanti istoriją. „Visos valstybinės šventės man asocijuo­ jasi tik su nuobodžiomis kalbomis ir neaišku kam skirtais minėji­ mais“, - teigė studentas Linas.

Kone visi kalbintieji prisipaži­ no, kad linksmas šių dienų šventi­ mas yra daug priimtinesnis. Dau­ geliui įsimintiniausia buvo šiais metais triukšmingu koncertu Vil­ niuje, Vingio parke, paminėta Va­ sario 16-oji. Bet valstybės atkūri­ mo diena šventimu nė iš tolo ne­ prilygsta kad ir Vasario 14-ajai. .„Gal dar tradicijų nesuforma­ vome“, - stebėjosi antrakursis Tomas.

Vis dėlto jaunimas nėra visiš­ kai pamiršęs Lietuvai svarbių da­ tų. Pirmakursė studentė Dovilė sakė, kad ji didžiuojasi mūsų vals­ tybės praeitimi. „Per istoriją mes kuriame dabartį“, - sakė satudentė. Šias dienas ji pamini savitai švęsdama - varto istorijos vado­ vėlius, dalyvauja renginiuose.

Savo nuomonę apie valstybės šventes, jų šventimą ir aktualumą „Universitas Vilnensis“sutiko išdėstyti VU Istorijos fakulteto dekanas doc. Alfredas BUMBLAUSKAS. Lietuva mini keletą valstybės švenčių. Kuo šios datos skiriasi, ku­ ri išjų yra svarbiausia Lietuvai?

Istorija yra tokia, kokia yra.

Kiekvienas valstybės raidos etapas yra svarbus, todėl išskirti kurios

nors vienos šventės nebūtų galima.

1253 m. liepos 6 d. - Mindaugo karūnavimo diena - yra pirmas Lie­ tuvos pripažinimas Europos mas­ tu, patekimas į krikščioniškųjų ša­ lių bendriją. 1918 m. vasario 16-ąją buvo atkurta sunaikinta Lietuvos valstybė, kuri vėl atgimė 1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausiajai Tarybai priėmus Aktą dėl Lietuvos nepri­ klausomos valstybės atstatymo.

Ar būtų galima kurią nors šven­ tę išskirti kaip Lietuvos Nepriklau­ somybės simbolį?

Visos trys šventės yra Nepri­ klausomybės simboliai. Liepos 6-oji - pradžių pradžia. Vasario 16-oji - moderniojo Lietuvos vals­ tybingumo pradžia, kuomet kūrė­ si demokratinė visuomenė, o Ko­ vo 11-oji žymi modernųjį valsty­ bingumą. Tai šia prasme jas gali­ ma supriešinti su Liepos 6-ąja. Bet tai tas pats, kaip vaiko klausti, ką labiau myli - tėtį ar mamą?

Kitas aspektas: kada Lietuva daugiau reiškė pasauliui? Vasario 16-oji - kukli data, mat 1918 m., besibaigiant Pirmajam pasauli­ niam karui, Lietuva tebuvo atitrū­ kusi grandelė valstybių grandinė­ je. Tuo tarpu 1990 m. ji pirmoji pasinaudoja Sovietų Sąjungos griuvimu ir atsiduria pasaulio dė­ mesio centre, nes suvaidina, nors ir nedidelį, bet pasaulinį istorinį vaidmenį. Tuomet Lietuva buvo ant prarajos krašto - buvo neaiš­ ku, kur pasukti.

Nuo 1990 m. prasidėjo nauja epocha. Visa, kas yra po 1990 m. kovo 11-osios, yra dabartis, o kas buvo iki tol - jau istorija.

Reikia džiaugtis, kad gyvena­ me permainų laikais. Įdomu eg­ zistenciniu požiūriu: savo kailiu pajunti, kaip bėga istorija...

Ar valstybės švenčių nėra per daug?

Aišku, būtų žymiai paprasčiau, jei būtų mažiau, tiksliai žinotume, kurią dieną švęsti, kada vėliavas kelti. Neatsargiai prirankiota kitų švenčiamų datų. Religinės šventės „pakeltos“ į valstybinį lygmenį, o tai nėra išmintinga.

Kaip, Jūsų manymu, reikėtų mi­ nėti šias šventes? Koncertais, mitin­ gais, istorijos pamokėlėmis ar...

Viskas priklauso nuo oro. Šven­ tė yra nuo žodžio „švęsti“, o švęsti tragiškai juk negalima. Nuo tarybi­ nių laikų išlikęs suvokimas, jog to­ mis dienomis yra būtinos nuobo­ džios kalbos, mitingai, eisenos, pre­ zidiumai... Juk švęsti galima įvai­ riai - solidesni žmonės gali švęsti rimčiau, o jaunimas turi dūkti. Ypač kai kalbama apie jaunosios, moder­ niosios Lietuvos gimimą. Šiųmeti­ nis koncertas Vingio parke buvo pirmasis toks proveržis.

Nežinant, ką švęsti, reikėtų pa­ klausyti „Led Zcppelin“ muzikos.

Hardrokas juk ir gimė tam, kad pa­ rodytų - senasis pasaulis nebe tas, su kuriuo pakeliui jaunimui. „Led Zeppclin“ dvasia galėtų būti Vasa­ rio 16-osios dvasia. Čekijos prezidentas V. Havelas yra pasakęs, kad komunizmą su­ griovė kompiuteriai, džinsai ir ro­ kas. Tad reikia roko švenčių, o se­ noliai tegul palaukia su savo me­ lodika, buvusia iki revoliucijos, nes ji neišgelbėjo pasaulio. Einame tei­ singa kryptimi. Šiemet net buvęs rektorius R. Pavilionis buvo nu­ stebęs, kad Istorijos fakulteto stu­ dentai niekieno neraginami suma­ nė švęsti Vasario 16-ąją.

Daugelis apklaustų studentų tei­ gia, kad valstybės šventės jiems yra paprastos dienos. Ar nekyla grėsmė,

ATVIROS VISUOMENĖS KOLEGIJA SKELBIA : STUDENTŲ PRIĖMIMĄ 2001/2002 MOKSLO METAMS j | Atviros visuomenės kolegija yra viešoji įstaiga, kurios tikslas - suteikti galimybę | | gabiems šalies humanitarinių ir socialinių mokslų studentams lygiagrečiai su pa-1 | grindinėmis studijomis papildomai gilinti ir plėsti žinias, dirbti mokslinį darbą | ■ pasirinktoje srityje. Kolegija ypač skatins tarpdisciplinines studijas.

Kolegijos veiklą sudaro studijos pagal individualų, su akademiniais vadovais ' (kolegijos tutoriais) sudarytą studijų planą, konsultacijos, tarpdisciplininiai semiI narai, vasaros stovykla.

I Į | | .

' I I |

|

i

Į kolegiją priimti studentai gauna stipendijas.

Kolegijos nariais gali tapti šalies universitetinių aukštųjų mokyklų socialinių ir | humanitarinių mokslų šių metų bakalauro pakopos studentai. Pagrindinės studijų Į kolegijoje kryptys: filologija, filosofija, istorija, menotyra, politologija, psichologi-1 ja, sociologija.

Stojantieji pateikia prašymą Atviros visuomenės kolegijos direktorės vardu ir. savo studijų darbą: analitinį rašinį, kursinį arba seminaro darbą. Galima pateikti ir specialiai stojimui parašytą darbą. Rankraščiai nepriimami. Būtina pridėti Curriculum Vitae, išrašą iš studijų knygelės ir dviejų dėstytojų rekomendacinius laiškus, I nurodyti pageidaujamą studijų kryptį.

Atrinkti studentai bus kviečiami pokalbiui, po kurio bus paskelbti konkurso | rezultatai. | Dokumentai pateikiami Atviros visuomenės kolegijai (Didžioji g. 5) iki 2001 m. Į gegužės 12 d. Pokalbis numatomas birželio 2 d.

Paraiškas galima siųsti paštu: Atviros visuomenės kolegija Didžioji g. 5,2001.

Vilnius.

Išsamesnės informacijos teirautis telefonu (22) 66 12 20 nuo 10.00 iki 14.00, ei. paštas: naialija@collegium.lt.

Istorijosfakulteto dekanas doc. A. Bumblauskas mano, kadjaunimas valstybei svarbias datas turi švęsti linksmai V Naujiko nuotr.

kad jaunimas pamirš šių švenčių esmę?

Sunku pasakyti. Kalta senoji publika, kuri rengia nuobodžius minėjimus. Taip sugadinama pa­ ti idėja, nes minėjimai jaunimo nepatraukia. Neblogai būtų atgai­ vinti besiformavusią tradiciją: Vasario 16-ąją švęsti gatvėse, Ko­ vo 11-ąją - Parlamente, o Liepos 6-ąją - it vasaros šventę, padai­ nuojant daineles ir pažiūrint j be­ sikaunančius riterius.

Kaip Jūs manote, kada šios šventės taps tradicinėmis?

Taps, kai ateis pasitikėjimas sava valstybe, kai nebereikės mo­ kyti, už ką mylėti Tėvynę. Valsty­ bė turi būti gerbiama už tai, kad gina asmens teises, interesus, kad čia jautiesi saugus, čia tavo na­ mai, artimieji. Kai valstybė bus suvokiama kaip vertybė, kuri kažką duoda, ir kad tavo tikslas yra kurti, puoselėti valstybę, at­

likti pilietinę pareigą, tada nebe­ kils klausimų, kaip švęsti.

Problema galbūt ta, kad per vie­ nuolika Nepriklausomybės metų patyrėme daugybę nusivylimų. Gal kaltos ir iliuzijos, kad turime gy­ venti geriau. Dabar per daug pesi­ mizmo. Galbūt kai yra gerai, žmo­ gus tai laiko norma, o ne vertybe...

Vis dėlto per tuos metus įvyko ryškių pokyčių. Ypač didelės gali­ mybės atsivėrė jaunimui. Lietuva yra demokratiška valstybė, jau be­ veik kiekvienas studentas gali ruoš­ tis studijoms Vakaruose. Tai rodo, kad visuomenė tapo labai atvira.

Kaip Jūs švenčiate valstybines šventes?

Neypač mėgstu šventes. Man istorinės žymios datos paprastai reiškia darbą: reikia lakstyti po įvairias vietas ir daug kalbėti. Šventė man tada, kai istorija ne­ prisimenama.

Ačiū už pokalbį.

Gegužės 25-27 dienomis VU poilsio namuose Palangoje vyks LIETUVOS STUDENTŲ LITUANISTŲ V MOKSLINĖ KONFERENCIJA Konferencijoje gali dalyvauti lietuvių literatūros ir kalbos, literatūros teorijos, folklo­

ristikos, tarpdisciplininių pranešimų autoriai, atrinkti universitetinėse studentų lituanis­

tų konferencijose arba pasiūlę savo pranešimus tiesiogiai konferencijos rengėjams ir

perėję paskutinio turo atranką. Konferencija yra atvira, joje gali dalyvauti ir nelituanistinių specialybių studentai, tačiau būtina, kad siūlomi pranešimai turėtų lituanistinį litera­ tūrinį arba kalbinį aspektą. Pranešimų tezes (1-2 spausdinti puslapiai, pageidautina Windows 98 arba Windows 95 formato byla) prašome iki gegužės 14 d. atsiųsti į VU Lietuvių

literatūros katedrą elektroniniu paštu liet.lit@flf.vu.lt, faksu 687217 arba paprastu paštu adresu Lietuvių literatūros katedrai, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 5, LT-2734 Vil­

nius. Kalbinių pranešimų tezės gali būti siunčiamos tiesiai į Lietuvių kalbos katedrą (adresas tas pats, faksas 687213). Tezės bus publikuojamos.

Konferenciją remia Valstybinis mokslo ir studijų fondas ir

Vytauto Kavolio fondas VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ LITUANISTŲ MOKSLINĖ KONFERENCI­ JA ĮVYKS 2001 M. BALANDŽIO PAB. - GEGUŽĖS MĖN. KVIEČIAME GALVOTI APIE

KONFERENCIJĄ IR JAI RUOŠTIS!

Lietuvių literatūros katedra

Universitas Vilnensis

8 _____ Tarptautinių ryšių skyriaus informacija

2001 m. balandis

_______________________________________________________________________

Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams.

Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa, ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį ar datą.

INFOR DE 3 PAVADINIMAS: Tarptautinis vasaros universitetas „Brūcken bauen - ūber Brūken geben“.

TRUKMĖ: Liepos 1-15 dienomis.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI

Kviečiama dalyvauti po 12-13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų, besidominčių Vokietija, jos kultūra, politika ir ekonomika.

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Pagrindinė tema „Baltijos šalių integracija į Europą“. Bus sudarytos galimybės giliau susipažinti su Vokietijos kultūra, ekonomika ir politika, diskutuoti įvairiomis temomis su ekspertais iš Vokietijos ir Baltijos šalių.

KREIPIMOSI TERMINAI: Norintys dalyvauti šiame universitete iki 2001 kovo 31 dienos pateikia Valstybinei tarptautinių studijų komisijai šiuos dokumentus: 1. Paraišką (spec. forma).

4 2. Curriculum vitae.

3. Trumpa motyvacija (1 psl.).

4. Pažymą apie gerą vokiečių kalbos mokėjimą. Šią pažymą gali išduoti DAAD lektoriai, dirbantys Lietuvos universitetuose.

REIKALAVIMAI: Geras vokiečių kalbos mokėjimas.

INFOR DE- 4 TITEL: Jahresstipendien der Stadt Kiel fur das akademische Jahr 2001/2002.

DAUER: Vom 1. Oktober 2001 bis 31. Juli dės folgenden Jahres.

WER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Studenten, die wenigsten vier Semester an der Universitat Vilnius

absolviert haben..

STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE:

Theologie, Rechtswissenschaften, Wirtschafts- und Soziahvissenschaften, Geisteswissenschaften, Erziehungswissenschaften, Mathematik, Naturwissenschaften.

EINGABEFRIST: 5. April 2001.

FORDERUNGEN:

Begriindung dės Studienvorhabens in Kiel, zwei Fachgutachten, Nachweis ūber Studienleistungen, Sprachzeugnis, Zustimmungsschreiben der Fakultat, Studienvertrag, Antragsformular.

ZUSATZLICHE INFORMATION: Bewerbungen sind dem Būro fur Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi. 41 Fr. M. Kairyte einzureichen, Tel. 68 70 49. Sprachzeugnis ist beim Herrn Dr. Drossiger zu erhalten, Tel. 68 72 30.

• • • • • • •

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre Žygimantų g. 9, tel. 62 09 64 arba interneto puslapyje: www.daad.de/magazin/stipendien programme/stipendie Anketų galima gauti taip pat pas DAAD lektorių Dr. Hans Harry DroBiger Vokiečių filologijos katedroje, Universiteto g. 5, E-mail. hdroessi@takas.lt.

INFOR IT-2 PAVADINIMAS: Italijos vyriausybės stipendijos Italijos mokslo ir studijų institucijose.

TRUKMĖ: 2001/2002 m. m.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: 1. Magistratūros, doktorantūros studijos

(5-10 mėn.).

2. Mokslinės ir kūrybinės stažuotės (2-4 mėn.).

3. Italų kalbos kursai Perugia, Siena ar kt. universitetuose (1-6 mėn.) podiplominių studijų studentams, asmenims, dėstantiems italų kalbą vidurinėse arba aukštosiose mokyklose, asmenims, kuriems italų kalba būtina mokslinei, kūrybinei veiklai (iki 40 m.).

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Prioritetinės sritys: italų kalba ir literatūra, muzika, dailė, pastatų ir paminklų restauracija, ekonomika, vadyba, bei mokslo sritys kurių tyrimo objektai, susiję su Italijos istorija, kultūra, menu.

KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2001 balandžio 12 dienos pateikti Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centrui šiuos dokumentus italų kalba 6 egzemplioriais (1 originalas ir 5 kopijos) 1. Stipendijos prašymo anketą su nuotrauka, spec. forma, italų kalba (anketų kopijos - su originaliu parašu, pasirašyta mėlynu rašikliu).

2. Mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštą (studentams - dekano, doktorantams, mokslininkams - prorektoriaus, direktoriaus).

3. Gyvenimo aprašymą.

4. Priimančios aukštosios mokyklos Italijoje sutikimo raštą.

5. Dvi rekomendacijas (iš mokslo ir studijų institucijos ir iš italų kalbos dėstytojo ar mokslinio darbo vadovo).

6. Išsilavinimo dokumento kopiją su priedais - baigusiems studijas, mokslinio laipsnio diplomo kopiją - mokslininkams.

7. Studijų rezultatai (dviejų paskutinių sesijų) - studijuojantiems.

8. Asmens duomenų anketa (spec. forma, lietuvių kalba).

REIKALAVIMAI: Tvarkingai sukomplektuotus dokumentus ir du vokus su užrašytu piliečio namų adresu ir pašto ženklu siųsti adresu: Mokslo ir studijų departamentas larptautinių studijų centras (15 kab.) Žygimantų g. 9, 2600 Vilnius.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Pretendentai bus pakviesti pokalbiui balandžio 24-26 d. su Valstybinės tarptautinių studijų komisijos nariais.

Laimėjusieji konkursą turės pildyti papildomus dokumentus: • Medicininę pažymą.

• Išsilavinimo dokumentų ir jų priedų oficialius vertimus į italų kalbą, patvirtinus juos išdavusios institucijos ar notaro ir legalizuotus URM Konsulinės pagalbos skyriuje (tel. 36 26 13).

• Paso fotokopiją.

• Užpildyti ir pasirašyti kitus ambasados pateiktus oficialius dokumentus.

Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti 62 09 64, 22 23 04, Rūta Jacinavičienė.

INFOR US 1 PAVADINIMAS: Soros papildomo finansavimo programa.

TRUKMĖ: 2001-2002 metai.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: > Bakalaurai, magistrantai, doktorantai,

priimti į pripažintą universitetą vienoje iš Vidurio, Rytų Europos ar NVS šalių arba Mongolijoje ir siekiantys mokslinio laipsnio. ” Speciali stipendija skiriama čigonų tautybės studentams, taip pat studentams, turintiems pabėgėlio statusą, priverstiniams emigrantams ar siekiantiems politinio prieglobsčio.

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Pirma stipendija apima socialinių ar humanitarinių mokslų, vaizduojamųjų ar atlikėjų menų sritis.

Speciali stipendija - bet kurios specialybės studentams.

KREIPIMOSI TERMINAI: Paraiškų pateikimo terminas - 2001 m. balandžio 16 d.

REIKALAVIMAI: Reikia turėti dalį studijoms reikalingo finansavimo.

Vertinama bus pagal akademinius rezultatus ir nuopelnus.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos ir paraiškų formas galima gauti Atviros Lietuvos fonde: Saulė Milerienė, programų koordinatorė, Atviros Lietuvos fondas, Didžioji g. 5, LT-2001 Vilnius.

Tel. (8 22) 66 12 09, faksas (8 22) 68 55 12, ei. paštas: saule@osf.lt http://www.osf.lt Paraiškų formų taip pat galima teirautis Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab. s-'ff-g*12 7 s-'Įf"/" jr-B! rl 1. j 7 6 5 4 3 į; [, Į ■

INFOR PL 5A TITLE: The Graduate School for Sočiai Research, Poland.

DURATION: One year graduate intramural study

or 4-year Ph. D. program.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Graduate students of Sočiai Sciences.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Courses in:

Contemporary philosophy; economics, the market; gender studies, issues in contemporary studies; issues in sočiai communication; methodology; national conflicts and the ųuestions of identity; nature and culture; sočiai change; sočiai problems and sočiai politics; sočiai psychology; sočiai sciences and ideologies; statė, law, politics; Theory of decision making.

DEADLINE: 17 April 2001.

REQUIREMENTS: MA or eųuivalent degree;

Completed application form; Curriculum vitae or resume; Letter of recommendation; Transcript of records of academic work at university; An outline of the applicant’s research project (max. 2 pages); English language course certificate.

ADDITIONAL INFORMATION: The Graduate School for Sočiai Research Institute of Philosophy and Sociology Polish Academy of Science Sns@staszic.sns.waw.pl http://www.sns.edu.pl Tel/fax: (48 22) 826 87 33.

INFOR NO 4A TITLE: Oslo Summer School in Comparative Science Studies.

DURATION: July 30-August 10, 2001.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Doctoral students, researchers and senior students with interest in comparative

studies.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: 9 Ph. D. courses in Human Geography, Political Science, Sociology, Economics, Technology and Innovation studies, Anthropology, Education.

DEADLINE: May 1, 2001.

REQUIREMENTS: Please, consult the web-site given below.

ADDITIONAL INFORMATION: Grants for participants from the Baltic statės are available. This will cover

accommodation (with breakfast), lunch, one third of the reųuired readings, and a certain part of travelling expenses.

For application and more information visit: http://www.sv.uio.no/sv/oss or write to Dr. Tron Harald Tomeby: t.h.tornebv@ sv.uio.no

INFOR MX-1 PAVADINIMAS: Meksikos vyriausybės stipendijos 2002 metams.

TRUKMĖ: Nuo 1 mėn. iki 1 mokslo metų Meksikos aukštosiose mokyklose.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Magistratūros, doktorantūros studijoms arba studijoms po daktaro laipsnio įgijimo.

STODIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Visos sritys, išskyrus stomatologiją, plastinę chirurgiją,

marketingą, verslo administravimą, buhalteriją ir finansus.

KREIPIMOSI TERMINAI Prašymus pateikti iki š.m. gegužės 11 d. Valstybinei tarptautinių studijų komisijai.

REIKALAVIMAI: Pateikti šiuos dokumentus: 1. Motyvuotą prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai.

2. Dvi rekomendacijas.

3. Patvirtintas išsilavinimo dokumentų kopijas.

4. Pažymą apie gerą ispanų kalbos mokėjimą.

5. Priimančios institucijos Meksikoje raštą.

6. Asmens duomenų anketą (spec. forma).

PAPILDOMA INFORMACIJA: Valstybinės tarptautinių studijų komisijos atrinkti kandidatai turės pildyti papildomus dokumentus su vertimu į ispanų kalbą.

Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje www.mokslas.lt. telefonas pasiteirauti 620964, Aurelija Širkaitė.

Detalesnės informacijos apie Meksikos vyriausybės stipendijas ir jų siūlomas programas galima rasti internete adresais: www.anuies.mxwww.edumexico.org. www.studvmexico ir www.conacyt.mx.

INFOR JP-4 PAVADINIMAS: Japonijos vyriausybės (Monbukagukusho) stipendijos 2 metų studijoms/stažuotėms Japonijos

universitetuose: 2 metų studijos (2002 m. balandis-2004 m. kovas) arba 1,5 metų (2002 m. spalis-2004 m.kovas).

185,500 jenų stipendija, padengtos mokesčio už mokslą ir kelionės išlaidos.

TRUKMĖ: 2002/2004 mokslo metai.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Visų sričių absolventai ar asmenys, kurie baigs universitetą ne vėliau kaip iki 2001 m. kovo ar rugsėjo mėn. Pretendentų amžiaus limitas: 35 m.(gimę po 1967. 04. 02.)

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Įvairios sritys.

KREIPIMOSI TERMINAI Prašymus pateikti iki birželio 11 d. Tarptautinių studijų centrui.

REIKALAVIMAI: Pateikti šiuos dokumentus: 1. Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai, su detalia argumentacija lietuvių kalba.

2. Dvi rekomendacijas (lietuvių ir anglų k.), rekomendaciją anglų kalba - spec. forma.

3. Patvirtintą diplomo kopiją (su priedu) - lietuvių ir anglų k.

4. Paraišką ir jos priedą - spec. forma.

5. Gyvenimo/mokslinės veiklos aprašymą - lietuvių ir anglų kalbomis.

6. Kvietimą (spec. forma) studijuoti/stažuoti Japonijos mokslo ir studijų institucijoje (su vertimu į lietuvių kalbą).

7. Medicininę pažymą - spec. forma.

Paraiškas pateikę kandidatai birželio viduryje laikys japonų kalbos testą. Pirminę atranką vykdys Valstybinė tarptautinių studijų komisija, dalyvaujant Japonijos ambasados Lietuvoje atstovams.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos apie Japonijos mokslo ir studijų institucijas bei jų siūlomas studijų programas, spec. paraiškų formų teiraukitės Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre Žygimantų g. 9, 2600 Vijniųs,JgL_62 09 64. ..... ............. ..........................................................................

9

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO PUSLAPIS Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Rašykite ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt Erdvė pamąstymams \________ _ _________ J

NORIU KNYGŲ

APIE MUSŲ LAIKŲ KARALIŲ ARTŪRĄ IR APVALIOJO STALO RITERIUS

Aukštosiose mokyklose įprasta, jog dėstytojas per pirmąsias paskaitas pristatytų savo dėstomą dalyką ir pa­ teiktų to dalyko studijoms reikalingų knygų sąrašą. Tačiau ar visada taip yra? Kartais detalesnės studijos laikomos pa­ ties studento reikalu. Studentas turi pats susirasti reikiamą literatūrą visos Lietuvos bibliotekose. Tačiau VU studijų nuostatuose yra nurodyta, kad bent svarbiausia literatūra turėtų būti pateikta.

Vis labiau populiarėja posakis „lygiausias iš lygių".

Tačiau vargu ar dauguma moksleivių ir studentų jau­

čiasi esą „apvaliojo stalo riteriai"...

Lina PIKČIUTĖ

Šios daugeliui skaudžios temos ėmėmės neatsitiktinai. Vos prieš keletą mėnesių pasibaigusi sesijos karštinė vieniems atnešė džiaugs­ mą, kitiems nusivylimą. Žinoma, nuotaikas lėmė stipendija arba mo­ kestis už mokslą. Atrodytų, kad čia viskas priklauso nuo paties studen­ to, tačiau keleto apklaustųjų nuo­ monė liudija visai ką kitą.

JURGITA, I kursas: „Dar mo­ kykloje buvau mokytojų ne­ mėgiama už tai, kad rausvai nusidažiau plaukus. Iš pradžių su­ silaukdavau įvairių priekaištų, o vėliau gau­ davau daug žemesnius pažymius negu lygiaič taip pat kontrolinius paA rašę mano klasiokai... Čia, Universitete, manęs niekas ne­ išskiria iš kitų, bet ir nežemina. Ta­ čiau vis dėlto pastebiu kai kurių dės­ tytojų polinkį vertinti pernelyg sub­ jektyviai, o dėl to nukenčia kai kurie studentai“.

SANDRA, III kursas: „Mokyk­ loje „nepasižymėjau“ nei teigiamai, nei neigiamai. Tiesiog gyvenau sa­ vo gyvenimą. Universitete daug kas pasikeitė. Supratau, kad jei pirma­ me kurse liksi nepastebėtas, tai „nukrisi į antrą planą“. Perdėtas dėmesys vienam ar keliems studen­ tams ne tik sukelia kitų nepasiten­ kinimą, bet kartais ir lemia toles­ nį gyvenimą. Štai II kurse man vos neteko mokėti už mokslą vien dėl to, kad dėstytojui priminiau jo įžū­ lią akiplėšą kaimynę. Jis man nuo­ latos tai primindavo, o per egza­ miną jaučiau nepalankų jo žvilgs­ nį. Tada gavau neigiamą pažymį už... per daug išsamų atsakymą ir buvau apkaltinta nusirašinėjimu.

Tik atsitiktinumo dėka patekau valstybės finansuojamon vieton.

Mokėti už mokslą tuomet nebū­ čiau galėjusi ir būtų tekę atsisakyti studijų“.

MONIKA, II kursas: „Kol kas nesutikau tokio dėstytojo, kuris ne­ išskirtų bent vieno studento. Kitaip

ir neįmanoma. Tačiau džiaugiuo­ si, jog yra ir tokių, kurie visiems suteikia vienodas galimybes. Žino­ ma, tie dėstytojai studentų labiau mėgiami“. *♦* *♦* *♦* Taigi jau mokykloje neretas „užsidirbdavo“ reputaciją, kuri lydėdavo ligi baigiamųjų egzami­ nų ir gal netgi padėjo (arba ne­ padėjo!) įstoti į Universitetą ar kitą aukštąją mokyklą. Tačiau mums, studentams, visa tai jau praeitis. Dabar situacija kiek su­ dėtingesnė. Nuo to, ar esi mėgia­ mas dėstytojų, priklauso daug dalykų. Aktualiausi - sti­ pendija bei mokestis j už mokslą. Kartais, kad ir kiek besi­ stengtum, prakaituo­ tum, nemiegotum ' naktimis, vis tiek ne_ j gali netgi išlikti vals­ tybės finansuojamo­ je vietoje. Ar kas nors dėl to kal­ tas? Žvelgiant studentų akimis, daug sąlygoja dėstytojo objekty­ vumas. Kai su visais sėdinčiais auditorioje elgiamasi kaip su ly­ giais, konfliktų nekyla, visi pa­ tenkinti. Deja, objektyvių dės­ tytojų mažuma... Tačiau jokiu būdu nevalia kaltinti vien jų.

Juk ir patys studentai privalo geranoriškai stengtis tiek moky­ damiesi, tiek dalyvaudami kito­ kioje akademinėje veikloje.

Tuomet jų sėkmė neturėtų su­ kelti bendrakursių pavydo.

Tikėtis, kad paskaitose visi bus vienodai (gerai!) įvertinti, aišku, neverta. Tačiau norisi bent jau ži­ noti, kad gautas balas atspindi tai, ką iš tikrųjų moki. Vis dėlto daž­ nai studentai jaučiasi apgauti ir kal­ tina dėstytojus. Bet kaltina tik šir­ dyse, neišdrįsdami to pasakyti gar­ siai, nes bijo „nukristi“ gal net į tečią planą... Čia ir sustosime, palikdami erd­

vės pamąstymams. Beje, toji pati mūsų kalbinta Monika iškėlė nau­ ją klausimą: o kaipgi jaučiasi dau­ giau ar mažiau studentų mėgiami dėstytojai? Tad pagalvokim... iki kito karto.

Giedrė KAZLAUSKAITĖ, Raminta ČESNAUSKAITĖ

Deja, dažnai problemų kyla, kai Universitetas ir atskiras jo fakulte­ tas yra skirtinguose miestuose. Šiuo atveju savaime suprantama, kad fa­ kultetas turimos literatūros kiekiu negali prilygti Universiteto biblio­ tekai. Žinant dabartinę daugumos studentų finansinę padėtį ir laiko trūkumą, nesunku suvokti, jog ne kiekvienas gali leisti sau nuvažiuo­ ti iš Kauno į VU biblioteką pasi­ imti reikiamų knygų, nekalbant apie darbą skaitykloje ar literatūros įsi­ gijimą knygyne.

Tačiau daugelio dėstytojų nuo­ mone, studentas neturi apsiriboti tuo, kas siūloma per paskaitas, reikia studijuoti ir savarankiškai.

KHF dažnai galima išgirsti nusi­ skundimų fakulteto biblioteka. Šiuo metu joje esama per 50 tūks­ tančių knygų. Visos nuo 1993 m. gautos knygos yra įtrauktos į kom­

piuterio duomenų bazę. Veikia ir internetinis tarpuniversitetinis katalogas. Jei fakultete nėra pagei­ daujamos knygos, šis katalogas nu­ rodo, kur ją galima rasti. Jei nau­ dojantis tarpbibliotekiniu abonen­ tu knygos nepavyks parsisiųsti, tai bent jau galima sužinoti, kokia bib­ lioteka ar knygynas ją turi.

Tiems, kuriems yra priimtines­ nis lankymasis pačiose biblioteko­ se, vertėtų žinoti, jog neradus reikia­ mos knygos ją galima užsisakyti, ir literatūra paštu atkeliaus į tą biblio­ teką, kuriai pateikėte savo prašymą.

Be kita ko, nereikėtų pamiršti ir kitų aukštųjų mokyklų biblio­ tekų. Jei ir ne visą dieną, tai bent vakarop ar savaitgaliais svečius įsi­ leidžia visos bibliotekos. O jei ne­ sinori vaikščioti j svečius ir esate įsitikinę, jog visą pageidaujamą li­ teratūrą turite rasti savo fakulte­ te, tuomet derėtų žinoti, jog kiek­ viena katedra turi teisę ir netgi privalo sudaryti jai reikiamų knygų sąrašus, kurie vėliau pa-

tenka į dekanatą. O šis, atsižvelg­ damas į savo finansinę padėtį, jas perka ir atiduoda bibliotekai. Ne­ manykite, kad šiais laikais neski­ riama daug pinigų knygoms pirk­ ti. Anaiptol.

Ir dar. Nepatingėkite pasitei­ rauti katedrų raštvedžių, kokių knygų esama pačioje katedroje.

Pastarosios dažnai būna sukaupu­ sios nemažą specialiosios litera­ tūros biblioteką.

Taigi akivaizdu, kad kvaila bū­ tų atėjus į biblioteką ir išgirdus, jog pageidaujamos knygos nėra, pulti į paniką. Tokiais atvejais kur kas racionaliau pasiklausti, ar ga­ lite pasinaudoti bibliotekos kom­ piuteriu (kuris skirtas būtent jums), susirasti reikiamą knygą kompiuterio duomenų bazėje ir pabandyti ją užsisakyti. O jeigu ne­ pavyks, nenusiminkite. Tiesiog tai reiškia, jog eisite į svečius.

Knygos______ j--------------------------

TARPTAUTINĖS KNYGŲ MUGĖS ATGARSIAI VU KHF vyksta renginių ciklas, skirtas Tarptautinei kny­

gų mugei.

Rima JUŠKEVIČIŪTĖ

Pirmasis šio ciklo renginys - va­ sario pabaigoje vykusios dviejų Ra­ mučio Karmalavičiaus knygų - stu­ dijos „Kūrybos ontogenezės pajauta XIX a. pabaigos lietuvių raštijoje“ bei literatūrologinių straipsnių rinkinė­ lio „Naujovėms gimstant“ - sutiktu­ vės. Šie leidiniai papildė KHF Lietu­ vių literatūros katedros leidžiamų knygų seriją „Lituanistika Jums“. Pirmajame tęsiama literatūrologų prof. A Radzevičiaus, doc. G. Laz­ dyno (anti)tradicija - Lietuvoje ne­ įprastas hermencutinis-psichoanalitinis tyrinėjimo aspektas. Pristatant knygą problemiškai aktualizuotas kritinės savirefleksijos lietuvių literatūrologijoje stygius. Autorius užsi­ minė apie lietuvių raštijos/literatūros patogenetinės analizės būtinybę. Straipsnių rinkinyje „Naujovėms gimstant“ tyrinė­ jamos J. Savickio ankstyvosios novelės, I. Šeiniaus, A Kriščiukaičio-Aišbės, K. Puidos bei kitų amžiaus pradžios au­ torių kūryba.

Kovo 2 d. popietė buvo skirta vienam iš svarbiausių Knygų mugės įvykių - Lie­ tuvių literatūros enciklope­

kos enciklopedijos (I tomc>), Ma­ žosios Lietuvos enciklopedijos, Technikos enciklopedijos pasiro­ džiusiai Lietuvių literatūros encik­ lopedijai vakaro metu suteiktas etapinio leidinio statusas. D. Mitai­ tė supažindino su ruošiamomis iš­ leisti Visuotinės literatūros encik­ lopedija bei Visuotinės literatūros enciklopedija mokykloms. Šiame leidinyje pirmą kartą iš­ samiai aptarta tremtinių ir egzo­ do literatūra, kuri turėjo būti pa­ teikta dar devyniasdešimt pirmai­ siais. Be kita ko, tais metais turėjo būti išleista ir Lietuvių literatūros enciklopedija...

Galima pasidžiaugti, jog encik­ lopedijoje intelektualiosios provo­ kacijos leidiniu laikomas ir VU KHF Lietuvių filologijos katedros leidžiamas lituanistinis žurnalas „Respectus philologicus“.

Daug šurmulio tarp Lietuvos ra­ šytojų (ir ne tik) sukėlusi naujoji Lietuvių literatūros enciklopedija savo eklektiškumu atveria lietuvių literatūrologijos spragas ir turtus.

Ji galėtų būti akstinu mokslinėms inovacijoms ir kitiems tokio pobū­ džio darbams. Pasak leidinio ben­ draautorių, žengtas dar vienas žingsnis nuomonių ir tyrinėjimų metodikų polilogo link.

Trečiajame šio ciklo renginyje, vyksiančiame jau šį mėnesį, bus ap­ tariami naujieji I. Šeiniaus raštai, taip pat visiems besidomintiems bus pristatytas naujasis „Respectus philologicus“ numeris, kuris šįsyk skirtas išeivijai.

dijai - aptarti. Tai antrasis ciklo renginys, kuriame dalyvavo du iš 130 leidinio autorių - D. Mitaitė ir R. Karmalavičius. Leidinio skai­ tytojai galės rasti viską apie lietu­ vių literatūrą. Enciklopedija vienatomė, todėl sudarytojai turėjo ne­ mažai pasukti galvas spręsdami, kiek skirti vietos vienam ar kitam autoriui. Juos teko kruopščiai at­ rinkti. Bendraautoriai apgailesta­ vo, jog dėl laiko stokos enciklope­ dijoje atsirado nemažai netikslu­ mų, ir džiaugėsi, jog neužilgo bus iš naujo išleistas enciklopedijos priedas - CD su ištaisytomis klai­ domis.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo prof. A Radzevičius, J. Jasaitis, ki­ ti vakaro svečiai. A. Radzevičius kaip vieną iš trūkumų įvardijo tai, jog nebuvo pakankamai at­ spindėtos literatūrinės sąvokos. Taip pat kal­ bėta apie tai, jog reikė­ tų išleisti atskirą leidi­ nį tokiems autoriams kaip Č. Milošas, F. Dostojevskis ir kt., kuriems pastarojoje enciklopedijoje ne­ buvo skirta pakanka­ mai dėmesio. Greta Puslapį rengia Neringa VELIČKAITĖ šiemet išleistą Muzi-

10

2001 m. balandis

Universitas Vilnensis &VUSA

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt

SOCIOLOGAI ATSKLEIDĖ TIKRĄJĮ STUDENTŲ VEIDĄ Jie dieną nemiega, nors labai to norėtų, ne visada telpa į auditorijas, paskaitų nelanko, jei

pastebi, kad dėstytojai joms nepasirengę, nors su­ geba su jais kolegiškai bendrauti. Tai - statistinio

studento bruožai, nustatyti apibendrinus neseniai at­ liktos sociologinės apklausos duomenis. kad ankstesnių disciplinų medžia­ 2000 metų pabaigoje vienuoli­ ga nėra naudojama. Tai galėtų koje Vilniaus universiteto fakulte­ reikšti, jog Vilniaus universitete tų - Chemijos, Ekonomikos, Filo­ daugumos specialybių studentams logijos, Filosofijos, Fizikos, Gam­ dėstomos naujos, nesidubliuojantos, Istorijos, Komunikacijos, Ma­ čios bei aktualios disciplinos. tematikos ir informatikos bei TeiKalbant apie disciplinos patei­ sės-buvo atlikta studentų nuomo­ kimą įdomumo ir suprantamumo nės apklausa, kurios metu buvo ver­ aspektais, pirmiausia būtų galima tinamos skirtingos disciplinos bei išskirti labiausia paplitusią nuo­ rudens semestrą dėstę dėstytojai. monę, jog disciplinos dėstomos Atliekant apklausą buvo siekiama įdomiai ir suprantamai (36 proc.). sužinoti studentų nuomonę apie pa­ Įdomu tai, kad visiškai vienodas sirinktos disciplinos aktualumą, in­ skaičius tyrimo dalyvių teigė, kad tensyvumą, ryšį su kitomis discipli­ disciplinos dėstomos neįdomiai, nomis. Tai buvo pirmasis tęstinės bet suprantamai, bei įdomiai, ta­ studijų kokybės vertinimo apklau­ čiau nesuprantamai sos etapas. Antrasis (po 23 proc.). De­ etapas numatytas ir šimtadalis visų res­ Pirmojoje apklau­ yra vykdomas 2001 pondentų nurodė, metų vasario-kovo soje dalyvavo 1451 jog disciplina nebu­ mėnesiais. įvairių specialybių vo nei įdomi, nei su­ Pirmiausia tyrime studentas, jie vertino prantama. pasirinktos discipli­ 143 dėstytojų Labai didelė dalis nos buvo analizuo­ dėstomas disciplinas studentų, galima sa­ tos intensyvumo ir bei darbą. kyti, beveik visi (93 aktualumo aspektu. Šiuo aspektu discip­ proc.) mano, kad dės­ tant teoriją reikėtų taikyti praktinius linos, galima sakyti, buvo įvertin­ pavyzdžius. Kad to nereikia, teigia tos teigiamai. Beveik pusė (47 vos 2 procentai respondentų. proc.) apklaustų studentų nurodė, Apklausos duomenis, semina­ jog lyginant su kitomis disciplino­ rai dažniausia yra numatyti pagal mis per semestrą gavo daug infor­ studijų programą bei nuolat vyks­ macijos. Nedaug mažesnis procen­ ta (44 proc.) arba jų visiškai nėra tas gautos informacijos kiekį (40 proc.). Daugiau nei pusė ap­ įvertino vidutiniškai (41 proc.), tik klausoje dalyvavusių studentų tei­ 7 proc. apklaustųjų teigė gavę ma­ gė lankantys seminarus reguliariai, žai informacijos. Lygiai pusei stu­ kadangi šie padeda plačiau susipa­ dentų jų vertinta disciplina buvo žinti su nagrinėjamu dalyku (62 aktuali lyginant su kitomis discip­ proc.). Nepaisydami, jog semina­ linomis, neaktuali - beveik dešim­ rai padeda plačiau susipažinti su tadaliui visų apklaustųjų. Tuo tar­ dėstoma disciplina, įsisavinti inforpu atsakymo variantą „nei aktuali, maciją, ne visus seminarus lanko nei neaktuali“ pasirinko 36 proc.

22 proc. studentų. Tik tuomet, kai studentų, dalyvavusių apklausoje. reikia atsiskaityti, į seminarus eiVertinamų disciplinų ryšys na vos 5 proc. studentų. su kitomis disciplinomis Dėstomo dalyko vadovė­ nėra labai didelis. Beveik lius ir metodinę medžiagą pusė tyrimo dalyvių tei­ studentai gauna keliose bib­ gė, jog ankstesnių dis­ liotekose (39 proc.). Kas ciplinų medžiaga yra ketvirtas iš apklaustųjų tei­ naudojama, tačiau ji gia randantis pakankamai nesidubliuoja (41 medžiagos savo fakulteto proc.). Beveik penk­ bibliotekoje. Kiek daugiau tadalis sakė, kad me­ studentų nurodė, jog lite­ džiaga dubliuojasi, o ratūros beveik nėra (26 šiek tiek mažiau nei proc.). Pakankamai aukš­ trečdalis nurodė,

tas studentų, teigiančių, jog trūksta literatūros, procentas turėtų versti susirūpinti padėtimi fakultetų bib­ liotekose.

Kad dėstytojai pateikdami pa­ pildomos literatūros sąrašus atsi­ žvelgia į auditorijos kalbų žinias, teigė 44 proc. studentų. Tačiau būti­ na pastebėti, kad nedaug mažesnis studentų skaičius nurodė priešin­ gai (39 proc.).

Dėstytojo asmeninį indėlį į dės­ tomą dalyką studentai vertina ga­ na gerai - daugiau nei pusė apklau­ sos dalyvių teigė, kad dėstytojui rū­ pi, ar auditorija supranta dėstomą dalyką (60 proc.). Šiek tiek dau­ giau nei trečdalis (33 proc.) ap­ klaustųjų mano, jog dėstytojas tik išdėsto savo dalyką. O tai, kad dės­ tytojui nerūpi jo dėstomas dalykas, minėjo vos 2,4 proc. studentų. Šiais rodikliais galime tik džiaugtis.

Dažniausiai dėstytojo santykiai su studentais buvo apibūdinti to­ kiomis sąvokomis: sugebantis ko­ legiškai bendrauti (46 proc.), toks pats procentas studentų dėstytoją apibūdino kaip taktišką; taip pat tei­ singas, draugiškas (po 41 proc.) bei griežtas (33 proc.). Kas dešimtas stu­ dentas minėjo, jog dėstytojas yra ša­ liškas bei arogantiškas. Nešališku­ mą paminėjo 23 proc. studentų, o abejingais dėstytojus laiko 15 proc. apklausos dalyvių. Pa­ prašius dėstytoją įvertinti kaip savo srities specialistą, daugiau nei pusė (54 proc.) studen­ tų nurodė, kad dėstytojas yra savo srities specialistas ir tinkamai pateikia medžia­ gą. Beveik perpus mažiau (23 proc.) studentų mano, jog dėstytojas yra sa­ vo srities specialistas, tačiau paskai­ tas dėsto netinkamai. Ir tik 4 proc. respondentų dėstytojus įvertino kaip nepakankamai kompetentingus bei teigė, kad jų vertintą discipliną turė­ tų dėstyti kitas dėstytojas.

Nemažas skaičius studentų (61 proc.) nurodė, jog dėstytojai pavyz­ dingai lankė paskaitas, t. y. nepra­ leido nė vienos ir nevėlavo. Kas ketvirtas atsakęs į anketos klausi­ mus teigė, kad dėstytojas praleido

ne daugiau kaip tris paskaitas. O Paprašius paminėti technines tai, jog dėstytojas praleido nuo ke­ problemas, kilusias per paskaitas, turių iki aštuonių paskaitų, pažy­ dauguma apklausiamųjų (69 proc.) mėjo vos 3 proc. studentų. Būtina teigė, jog paskaitos vyko sklandžiai atkreipti dėmesį j tai, jog kas de­ ir jokių techninių nesklandumų ne­ šimtas studentas paminėjo dėsty­ buvo. 13 proc. studentų nurodė, jog tojo lankomumo įvertinimą,,kita“, auditorijose nepatogios sėdimos kur dažnai buvo minima tai, kad vietos. 9 proc. minėjo nekokybiškas dėstytojai vėlavo. lentas, kuriose nesimato užrašų, taip Paklausus studentų, kaip gi jie pat blogą apšvietimą (6 proc.) ir fak­ patys lankė dėstytų disciplinų pa­ tą, jog studentai netilpdavo į audito­ skaitas, gauti tokie rezultatai: dau­ riją (taip pat 6 proc.). giau nei pusė atsakiusiųjų (56 proc.)

Papildomai pirmojoje tyrimo teigė, jog stengėsi nepraleisti nė vie­ dalyje buvo domimasi studentų nos paskaitos; visiškai paskaitų ne­ miego trukme, jo kokybe bei stu­ lankė vos 2 proc. studentų. Kas dentų nuomone apie pirmosios penktas studentas paskaitas lankė paskaitos laiką, pasiūlymais, ka­ nereguliariai dėl įvairių priežasčių da gi turėtų prasidėti paskaitos (12 proc. visų studentų nusprendė, Vilniaus universitete. Beveik pu­ kad dėstomas dalykas nėra labai sė apklaustų studentų teigia, kad jų svarbus jų profesijai; 8 proc. teigė, miego trukmė priklauso nuo aplin­ jog jiems trukdo darbas, o 5 proc. kybių (50,2 proc.), tačiau nemaža apklaustųjų nereguliariai lankomų dalis teigia ir tai, kad kasnakt miega paskaitų priežastimi nurodė tai, jog tiek pat valandų, išskyrus ypatingus dėstoma nepakankamai gerai pa­ atvejus (43,3 proc.). Labai nedaug rengta medžiaga). respondentų nurodė, jog kiekvieną Paklausti apie būsimą atsiskai­ naktį miegą vienodą valandų skai­ tymą, dauguma (36 proc.) studentų čių (4,9 proc.). Vertinant miego ko­ atsakė pasiruošimui būsimam egza­ kybę labai panašus skaičius studen­ minui ar įskaitai norėsią skirti dau­ tų teigė miegantys pakankamai il­ giau laiko nei kitiems dėstomiems gai, tačiau kartais rytą besijaučian­ dalykams. Reikia paminėti, jog stu­ tys pavargę ir nepailsėję (33,5 proc.) dentai apklausos metu vertino pa­ bei dažniausia besijaučiantys blogai, grindinius savo specialybės atsikeliantys pavar­ kursus, t. y. discipliną, už ku­ gę ir nepailsėję Papildomaipir­ rią skiriama daugiausia kre­ (34,7 proc.). Pa­ mojoje tyrimo da­ ditų. Trečdalis visų respon­ klausus, ar miega dentų galutiniam atsiskaity­ dienos metu, dau­ lyje buvo domi­ mui neplanuoja skirti dau­ guma prisipažino masi studentų giau laiko nei kitiems, o 26 to nedarantys, ta­ miego trukme, jo proc. studentų mano, kad jų čiau mielai tai da­ kokybe bei studen­ pasiruošimui skirtas laikas rytų esant galimybei tų nuomone apie priklausys nuo aplinkybių.

(48,4 proc.).

Iš ap­ pirmosios paskai­ Daugiau laiko pasiruošti eg­ klausos rezultatų tos laiką, pasiūly­ zaminui žada skirti tie stu­ matyti, kad dieno­ mais, kada gi tu­ dentai, kurie visą semestrą mis miega beveik rėtų prasidėti pa­ stengėsi nepraleisti nevienos ketvirtadalis stu­ skaitos Vilniaus paskaitos. Ruošdamiesi šiam dentų-22,7 proc. universitete. atsiskaitymui jie žada moky­ Reikia pastebė­

tis ilgiau nei ruošdamiesi ki­ tiems (39 proc.). Stu­ dentų, nereguliariai lankiusių paskaitas, tačiau manančių, kad daugiau laiko skirs šiam egzami­ nui, o ne kitiems, yra 28 proc. Tuo tarpu tai, jog pasiruošimo laikas pri­ klausys nuo aplinkybių, dažniau tei­ gė studentai, nereguliariai lankę pa­ skaitas, nei tie, kurie stengėsi nepra­ leisti nė vienos paskaitos (atitinka­ mai 32 proc. ir 24 proc.).

ti, kad daugumą Vilniaus universi­ teto studentų tenkina pirmosios pa­ skaitos laikas (čia svarbu prisimin­ ti, kad kiekviename fakultete jis skirtingas). Taip pasisakė 53,2 proc. studentų. Tačiau tikrai nemaža da­ lis teigė, kad pirmosios paskaitos lai­ kas nėra tinkamas (40,9 proc.).

Dažniausia nurodytas tinkamas pir­ mosios paskaitos laikas buvo 9 va­ landa ryto. Taigi galime teigti, jog studentai nėra visiški miegaliai ir yra pasiryžę keltis gana anksti.

Ut/.SVl Apklausos komiteto inform.

STUDENTE!!!!! AR ŽINAI? UAB „TOKS“ (Tolimojo keleivinio transporto kompanija) dieninio skyriaus studentams, vykstantiems UAB „TOKS“ tarpmiestiniais maršru­ tais, nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d. (imtinai) taiko 40 proc. nuolaidą.

VUSA socialinis komitetas, ei. paštas soc@vusa.lt

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

11

_ STUDENTAI SKIRSTOMI Į PASYVIUS IR AKTYVIUS. NEBŪK PASYVUS - BUK AKTYVUS. JUNKIS PRIE MUSŲ!!!

VUSA

GmbH

reikalingi:

Studentai, jau turintys laisvo laiko ir norintys jį gerai praleisti.

Tie VU studentai, kurie yra iniciatyvūs, turi LAIKO bei idėjų ir nori jas įgyvendinti, taip pat patikrinti savo specialybės žinias praktikoje, yra laukiami Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje.

Mes nežadame pinigų. Mes žadame gerą kompaniją, įdomų laisvalaikį bei aštrių pojūčių. Darbdaviui galėsi pasakyti: „Aš jau tą esu daręs!”

Tai geriau nei televizorius!!!

Tik nuo Tavęs priklauso, kokia VUSA bus ateityje - niekam nežinoma uždara organizacija ar VISŲ Universiteto STUDENTŲ draugiška bendrija, kurios nariai PADEDA vieni kitiems.

Tau nebūtina būti išrinktu parlamentaru tam, kad galėtum daryti tai, kas Tau patinka. Tam užtenka idėjų ir noro, kad ir kitiems taip pat būtų gera.

Ypatingai laukiami PIRMAKURSIAI ir ANTRAKURSIAI - juk studentavimometai taip greitai prabėga... Taigi jei nusprendei ateiti, kreipkis.

NORI DIRBTI INFORMACIJOS SKLAIDOS IR ANALIZĖS SRITYJE? (Žurnalistams, archyvistams ir kitiems komunikacininkams, taip pat visiems, kurie domisi informacija) Rašyk: justina@vusa.lt DOMIESI STUDENTŲ PROBLEMOMIS BENDRABUČIUOSE IR KITAIS SOCIALINIO GYVENIMO KLAUSIMAIS? (Sociologai, fizikai, matematikai ir visi, kurie nori padėti studentams gyventi geriau ir patogiau) Rašyk: soc@vusa.lt

NORI KĄ NORS VEIKTI TARPTAUTINIŲ REIKALŲ SRITYJE, O GAL TAU ĮDOMUS UNIVERSITETE STUDIJUOJANČIŲ UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS? (Tarptautininkai, teisininkai, istorikai, filologai ir visi kiti, kurie kalba nors viena užsienio kalba ir orientuojasi pasaulio situacijoje) Rašyk: inter@vusa.lt

TAU ĮDOMUS STUDENTŲ LAISVALAIKIS - KLUBAI, KINAI, KREPŠINIS, PIRTYS? (Visi studentai) Rašyk: freetime@vusa.lt NORI PRISIDĖTI GERINANT STUDIJŲ KOKYBĘ? NERVINA PIKTI DĖSTYTOJAI? O gal nori padėti atlikti sociologinę apklausą Universitete?

(Sociologai ir kitų fakultetų atstovai) Rašyk: kristina@vusa.lt

KŪRYBINIS ĮKVĖPIMAS PRISIVALGIUS BLYNŲ Arturas ŠALTIS Kaip ir visi Lietuvos piliečiai, studentai, gyvenantys Studentų sveikatingumo centre (dar vadina­ mame „profilaktoriumu“”), vasa­ rio 27 d. kartu su centro kolekty­ vu nutarė surengti žiemos palydė­ tuves.

Keli studentėliai iš įvairių uni­ versitetų (VGTU, VDA, VU) su­ kūrė ledo skulptūras (jos tikrai ne­ buvo prastesnės už neseniai stovė­ jusias Katedros aikštėje), vaizduo­ jančias Velnią ir Angelą (vienas iš

jų yra studentų globėjas, kitas - cen­ tro administracijos). Šių skulptū­ rų atidengimas buvo pagrindinis Užgavėnių akcentas. Šventę pradė­ jo Sveikatingumo centro direkto­ rė, po to buvo dalijamasi blynais, kūrenamas laužas, fotografuojama­ si. Vakare „profilako“ žydelių ko­ manda sėkmingai keliavo po seną­ jį Vilniaus senamiestį. Sugužėję at­ gal dalijosi savo įspūdžiais.

O praeiviai ir centro gyvento­ jams dar ilgai galėjo grožėtis tos die­ nos kūriniais - vasaros ir žiemos simboliai ilgai išliks mūsų atmin­ tyje-

GaDi-kasmet vykstanti Gamtininkų diena. Ją organizuoja jaunatviškas kolektyvas.

GaDi - ne tik šventė, bet ir tradicijos. Tai Žemės dienos minėjimas. Tai -.X/ gamtos mokslų propagavimas, gera nuotaika ir kažkas nepaprasto. GaDi yra ir labdaringas renginys. Tai ir tiesioginis, ir netiesioginis įnašas į kultūros vystymą Lietuvoje. Į ne pirmus metus organizuojamą renginį atvyksta daug įvairaus amžiaus žmo­ nių, jis susilaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Galime teigti, kad renginiu susidomės plati ir įvairialypė auditorija.

GaDi - šventė visiems, j kurią Jūs galite ateiti su šeima ar draugais. Kiekvienas čia surasite kažką sau, Jūsų vaikai galės pasidžiaugti vieninteliu ir didžiausiu Lietuvoje Žemės rutuliu, gabenamu Vilniaus miesto gatvėmis, galėsite dalyvauti eisenoje, pasilinksminti atrakcionuose, lošti loterijoje, apsilankyti mugėje, pasiklausyti muzikos, šokti ir kitaip leisti laiką.

Pagrindinė renginio idėja - ŽEMĖS DIENOS minėjimas ir visų Lietuvos žmonių, mylinčių gamtą, vienybė.

lįooi

„GaDi 2001“ programa (07 Balandžio 17 d, „GaDi 2001“ FOTOPARODOSKONKURSO „Žemės diena (Myliu gamtą)“ atidarymas. Paroda vyksta Vilniaus universiteto Gamtos moks­ lų fakultete bei Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakultete. Gam­ tininkai mėgėjai ir profesionalūs fo­ tografai iš visos Lietuvos pateiks sa­ vo meno kūrinius.

Balandžio Ik d.

15.00-19.00 vai. Didžioji „GaDi

2001“ KONFERENCIJA „Gamtos mokslų perspektyva Lietuvoje“. Ji vyks Vilniaus universiteto Didžiojoje au­ loje. Gamtininkai dalinsis savo patir­ timi ir apmąstymais jiems aktualiomis temomis. Konferencijoje dalyvaus VU bei VPU studentai, daktarai, pro­ fesoriai ir akademikai, taip pat politi­ kos veikėjai. Konferencija bus įdomi

/

I

----- y.

JAUNIMO ><V\ SAVANORIŠKOS

\\

VEIKLOS

\ i Ti/ORGANIZACIJA

AUSTĖJA

Kviečia entuziastingus, veiklius, šiek tiek patrakusius geros valios žmo­ nes dalyvauti jaunimo tarptautinėse savanoriškos veiklos ir poilsio stovyk­ lose užsienio šalyse ir Lietuvoje!

Stovyklos rengiamos Vakarų, Rytų ir Centrinėje Europoje, Aust­ ralijoje, Azijoje.

Dalyvauti gali vyresni nei 18 me­ tų, galintys bendrauti užsienio kalba, norintys linksmai ir turiningai pra­ leisti atostogas, užmegzti naujų pa­ žinčių ir pamatyti kitus kraštus. Jums patogiu laiku ir įdomioje vietoje Jūs galite užsiimti Jums įdomia veikla.

Dalyvavimo sąlygos:

Profilaktoriumo „ urodų “ komanda

ACHTUNG! DĖMESIO! UWAGA! POZOR! ATTENTION! Galbūt gilėjant ekonomikos krizei, galbūt subjurus orams, galbūt pasikeitus VU rektoriui, gal dėl nepalankios geografinės padėties, o galbūčiausiai dėl Filosofijos fakulteto socialinio darbo II kurso stu­ dentų Pasyvumo, Aplaidumo, Nekūrybiškumo...

PIRMAKURSIAI IEŠKO KRIKŠTATĖVIŲ!!!

Susidomėjusieji laukiami Didlaukio g. 47.

Nekrikštai-pagonys soc. darbiečiai

• stovykloje suteikiamas maitini­ mas ir nakvynė, • kelionę organizuoja ir apmoka patys dalyviai, • yra dalyvio mokestis, • veikla stovyklose nėra apmokama.

Laukiame Jūsų visų!

Mus rasite: Pylimo g. 35,2001, Vilnius.

Tel.: (22) 611710.

Faks.: (22) 314201.

EI. paštas: austeia@post.5ci.lt www.5ci.lt/austeja

04 17 - 01 04 20):

ir naudinga ne tik akademinei ben­ druomenei, bet ir moksleiviams, besi­ rengiantiems studijuoti gamtos moks­ lus.

Balandžio 1? d„GaDi 2001“ MUGE-AUKCIONAS. Visi VU GMF, VPU GMF stu­ dentai ar šiaip neturintys pinigų ir no­ rintys jų užsidirbti prekiauja VU GMF ir VPU GMF kiemeliuose. Prekiauja­ ma užrašais, špargalkėmis, iškamšo­ mis, gyvūnų ar žolelių kolekcijomis ir 1.1. Vyks daug šaunių atrakcionų.

Balandžio 20 d.

„GaDi 2001“ KULMINACIJA!!!

13.00-15.00 vai. „GaDi 2001“ STA­ TULĖLIŲ teikimo ceremonija go­ riausiems VU bei VPU dėstytojams, rėmėjams, taip pat visiems labiausiai nusipelniusiems gamtai.

15.00-16.00 vai. „GaDi 2001“ EI­

SENA. VU ir VPU akademinė ben­ druomenė renkasi prie LR Seimo rūmų. Ten juos pasitinka Vilniaus visureigių Įdubas, Žygeivių klubas, Vabalų klubas, Lietuvos žalieji bei vi­ si kiti geros valios žmonės. Iš ten EISENA Gedimino prospektu pa­ juda į Sereikiškių parką.

16.00-19.00 vai. „GaDi 2001“ KONCERTAS Sereikiškių parke, skirtas gamtininkams ir visiems no­ rintiems kartu pasilinksminti. Kon­ certo metu - VU GMF ir VPU GMF TUOKTUVĖS. 21.00-... „GaDi 2001“ DIDYSIS ŠOU. Veiksmas vyks naktiniame klu­ be „Karolina“.

Rėmėjai: „Utenosalus“,„Suslavičius-felix“, „Baltijos konsultaci­ nė grupė“, VU GMF, VUSA „Lie­ tuvos hidrobiologų draugija“.

STUDENTŲ SVEIKATINGUMO CENTRAS LAUKIA JŪSŲ!

Primename, kad už simbolinę kainą (100 litų) studentas 18 parų šiame centre turės stogą virš galvos ir galimybę du kartus per dieną pa­ valgyti: pusryčius 7-9 vai. ir pietus 16-19 vai. Studentui siūlomos ir šios nemokamos paslaugos: klasi­ kinis ir taškinis masažas, mikroban­ gų rezonansinė terapija, fizioterapinis gydymas, dantų gydymas ir protezavimas, injekcijos (pvz., skie­ pijimas nuo gripo), gydymas vais­ tažolių arbatžolėmis, vitaminų kok­ teiliais, homeopatiniais vaistais; at­ liekamos balneologinės ir hidroterapinės procedūros: povandeninis masažas, cirkuliacinis ir Sarko du­ šai, perlinės, vaistažolių, jodo-bromo, terpentino, bišofito, jūrų dum­ blių vonios; yra sauna su baseinu; atliekama muzikos terapija, tei­ kiamos psichoterapeuto konsulta­ cijos.

Programų grafikas sudaromas individualiai pagal studento porei­ kius ir galimybes. Maitinimas ir procedūros derinamos su studen­ to paskaitų tvarkaraščiu.

Norint gauti vietą Sveikatingu­ mo centre reikia turėti gydančio gydytojo siuntimą arba asmens li­ gos istoriją, su šiuo dokumentu atvykti į savo fakulteto studentų atstovybę arba (jei fakultete stu­ dentų atstovybės nėra) kreiptis į VUSA (Universiteto g. 3, Obser­ vatorijos kiemelis) ir užpildyti specialią anketą. Studentas elek­ troniniu paštu arba paskambinęs telefonu 68 7144 per kelias die­ nas sužinos, ar gavo vietą Studen­ tų sveikatingumo centre (Olandų g. 51). Tuomet jis turės Atstovy­ bėje pasiimti gydytojo siuntimą arba ligos istoriją bei VUSA re­ komendaciją. Su šiais dokumen­ tais, studento pažymėjimu ir 100 litų reikia nuvykti į Studentų svei­ katingumo centrą ir užsiregistra­ vus tą pačią galima ten persikelti.

Išsamesnės informacijos teirau­ kitės fakultetų studentų atstovybė­ se arba VUSA telefonu 68 7144.

Puslapį rengia Gerda INČIURA1TĖ ir Vaida MORKUNAITĖ

Universitas Vilnensis & Komunikacijos fakultetas

12

2001 m. balandis

Komu ni kaei josfakaitetopuslapis Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

KOMUNIKACIJOS FAKULTETO POPULIARINIMO AKCIJA: PUSMEČIO REZIUMĖ 2000 metų rugsėjį susitikome tiesiog aptarti Komunikacijos fa­ kulteto populiarinimo idėjos... Dabar ši idėja jau sėkmingai „val­ go" visą laisvą laiką ir nė neketina sustoti. Taigi jau daugiau nei pusę metų kažką veikiame, organizuojame ir bandome savo jėgas įvairiausiose srityse. Atėjo laikas reziumuoti šio laikotarpio rezul­ tatus ir pabandyti nustatyti artimiausios veiklos gaires.

Vytautas PAUKŠTYS Idėjų bei planavimo stadijoje vi­ siems atrodė, kad metai - labai il­ gas laiko tarpas, ir per šį laikotarpį galima tikrai daug nuveikti. Skai­ čiavome laiką, bandėme dalintis at­ sakomybę. .. Nustatėme projekto trukmę - vienerius mokslo metus (2000 rugsėjis - 2001 liepa). Pro­ jekto tikslas-suformuoti Komuni­ kacijos fakulteto, kaip moderniau­ sios mokslo įstaigos, įvaizdį tarp moksleivių, studentų bei Lietuvos įmonių, o tuo pačiu susipažinti ir įgyti patirties ryšių su visuomene bei vadybos srityse, rasti naujų pažįsta­ mų profesinėje srityje ir pan.

Pradėjome burti komandą. Šis procesas tęsiasi dar ir dabar. Daug žmonių sutinka padėti, tačiau ga­ na epizodiškai - tikriausiai dėl mo­ tyvacijos stokos arba nenoro auko­ ti savo „brangų“ laiką. Pasirodė, kad Komunikacijos fakulteto pir­ mo kurso studentai - patys akty­ viausi ir labiausiai besidomintys studijomis bei veikla po jų. Vien ruošiantis parodai „Infobalt 2000“ buvo suburta aktyvi, mobili, dides­ nė nei 25 žmonių grupė.

Thimpai apie atliktus darbus...

Trumpai mūsų veiklos rezulta­ tus galima būtų įvardyti taip: mū­ sų paruoštas projektas laimėjo plo­ tą parodoje „Infobalt 2000“; 3 die­ nas 25 žmonių darbo grupė daly­ vavo parodoje ir pristatė savo idė­ jas studentams, moksleiviams bei

įmonėms, užmezgėme kontaktus su daugiau nei 200 įmonių, kalbė­ jome visai Lietuvai per radiją; 2000 m. lapkritį Komunikacijos fakulteto stendas originaliausiai pasirodė Vilniaus universiteto stu­ dijų mugėje - ten taip pat bendra­ vome su moksleiviais, dalijomės įspūdžiais apie Komunikacijos fa­ kultetą, pristatėme savo projektus bei veiklą. Jau nuo lapkričio mė­ nesio po mokyklas važinėja ir mū­ sų nuostabi prezentacijų grupė, pa­ sakojanti moksleiviams apie Ko­ munikacijos fakultetą - iki šiol ap­ lankėme net 6 mokyklas. Taip pat pradėjome organizuoti ir fakulte­ to kino vakarus bei neatsiejamą jų dalį - IRC (pokalbiai realiame lai­ ke) žaidimus. Jų įvyko net 4. Ren­ giame savo puslapį laikraštyje „Universitas Vilnensis“.

Svarbus rezultatas - surinkta beveik 600 moksleivių anketų. Jo­ se jie nurodo, kaip yra informuoja­ mi apie studijas, kas jiems labiau­ siai trukdo, išreiškia savo nuomo­ nę apie Komunikacijos fakultetą bei palieka duomenis apie save, kuriuos naudojame skelbdami nau­ jienas apie stojamųjų tvarką, rengi­ nius bei žaidimus. Stojantiesiems informuoti specialiai buvo sukur­ tas ir interneto puslapis. Jis sukur­ tas kaip Studentų informacinės sis­ temos (SIS - http://studentai.kf.vu.lt) dalis. „Infobalt 2000“ Pirmasis KHF populiarinimo akcijos renginys - „Infobalt 2000“, kur Komunikacijos fakultetas lai­

KAIP KF STUDENTAI PRAKTIKĄ ATLIKO Tie, kuriems akademinis gyvenimas atrodo ypač nuobodus, ne­ seniai turėjo galimybę paįvairinti jį dar viena nuobodybe - prakti­ ka. Vis jau šiokia tokia įvairovė... Kad ir kaip keista, nemažai besipraktikavusių praktiškų praktikantų daliai šis užsiėmimas vi­ sai patiko. To priežastys, deja, dažniausia nutylimos...

Adomas RUTKAUSKAS Iš visų bandytų apklausti studen­ tų po praktikos buvo atsigaivelioję tik du, tad pateiksime tik jų pasako­ jimus. Pirmoji „auka“ - antrakur­ sis informologas (nežinantiems ga­ lime pranešti, kad tokia specialybė yra Komunikacijos fakultete). Net ilgai kankinamas savo praktikos vie­ tos jis didvyriškai neišdavė - taigi jos pavadinimas būtų „ai, viena to­ kia firma“. Pasak studento, prakti­ ka buvo „grybo pjovimas išsijuo­ sus“. Aišku, informologijos ir bota­ nikos ryšys gana sunkiai nustatomas,

nebent šį pasakymą reikėtų suprasti ne paraidžiui... Bet vėliau, matyt, supratęs, kad pasakojimas bus pa­ skelbtas oficialiai, savo parodymus studentas pakeitė - „tris dienas juo­ dai ariau“. Jam reikėjo kurti firmos www puslapį. Bendras vaikino įspū­ dis apie studentų pareigą - neblo­ gas. Tačiau kadangi fakultetas ke­ liems šimtams studentų parūpino tik keliolika praktikos vietų, jaunuo­ lis net dreba pagalvojęs, ką jis būtų daręs be pažįstamų. Paklausus, ar norėtų ten, kur praktikavosi, dirbti, ilgokai mykęs, žagsėjęs ir leidęs ki­ tus garsus pašnekovas pateikė atsa­ kymą lyg nuotaka - „taip“. Pasakjo.

mėjo nemokamą stendą. Mūsų fa­ kulteto stendas buvo vienas origi­ naliausių - prie jo dirbo tikrai ne­ mažai žmonių, naudojome flash prezentaciją, visą stendą apklijavo­ me spalvingais ambicingais šūkiais (pvz., „Mes esame čia, nes esame geriausi!“). Renginys buvo naudin­ gas, nes tai buvo pirmas didelis su­ sibūrimas, kurio metu galėjome su­ sipažinti su visais parodos daly­ viais, vakare ramiai aptardami re­ zultatus išgerti alaus ir pan.

Studijų mugė Dar prieš prasidedant „Info­ balt“ sužinojome, kad lapkričio pa­ baigoje Vilniaus universitetas or­ ganizuoja studijų mugę. Pagalvo­ jome, kad tai dar viena puiki proga pasirodyti, ir ėmėmės darbo. Ka­ dangi renginys buvo ne toks oficia­ lus, tai ir mūsų prisistatymas buvo gana linksmas ir patrauklus. Pir­ mo kurso studentai linksmai šoko pagal Komunikacijos fakulteto himną, visame Saulėtekyje skam­ bėjo kvietimas aplankyti mūsų stendą. Čia linksmybių tikrai ne­ trūko: moksleiviai buvo vaišinami sausainiais su užrašu „KF‘, galėjo išmėginti jėgas strėlyčių mėtymo konkurse, patikrinti savo kantry­ bę lašelinės testu, pasiklausyti mu­ zikos bei pasigrožėti Komunika­ cijos fakulteto studentų šokiais.

Mes visi puikiai supratome, kad buvome geriausi!

Ir naudinga, ir įdomu Įvertinę šių dviejų nuostabių renginių rezultatus nusprendėme, kad labai trūksta tiesioginio kon­ takto su moksleiviais. Taigi kilo idėja organizuoti reguliarius ren­ ginius mokyĮdose. Tam naudoja­ me visas naujausias technologijas -prezentacijų įrangą, projektorius ir kt. Šiuose renginiuose mokslei­ viai taip pat pildo anketas, klausi­ nėja ir patys atsako į mūsų klausi­ mus. Nuo projekto pradžios mes aplankėme jau šešias mokyklas, šiais metais dar planuojame už­ sukti į penkias šešias.

Norėdami atsipalaiduoti pra­ dėjome organizuoti ir kino vaka­ rus, kurių dalyviai yra atrenkami IRC vykstančiuose konkursuose.

dirbdamas „popierinį“ biurokra­ to darbą jis išprotėtų per pusva­ landį, o čia - gana įdomu: kom­ piuteriai, web dizainas, nesudėtin­ gos taikomosios programos ir kt. Žinoma, svarbiausias faktorius algos dydis. Vadovybė irgi buvo „sava“ - bet greičiausiai dėl to, kad pažįstama. Ką padarysi - ki­ taip neišsiversi... Paklausus, ko­ dėl buvo taip lengva, gavome tokį atsakymą: firmoje svarbiausia, kad per daug nesimaišytum ir netruk­ dytum dirbti. Vėl prisiminęs ofi­ cialumą praktikantas pasitaisė: „Jei reikėtų dirbti rimtai, rimtai ir būčiau dirbęs... Bet kad jau taip išėjo...“ Kita „auka“ - antrakursė bib­ liotekininkė (nekaltinkit, kad ne­ apklausėme kitų kursų studentų, jie, pasirodo, nebuvo tam pasiren­ gę...). Ši buvo kiek drąsesnė ir nu­ rodė savo praktikavimosi vietą: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, bet pabūgusi tokio di­ delio savo pasitikėjime savo pavar

Jauni, veiklūs, energingi ir pasiryžę kuo geriau papasakoti Lietuvai apie savo fakultetu

Nuo šiol dalyvaudami konkur­ suose moksleiviai gali laimėti ir „Tam Records“ įsteigtus prizus kompaktines plokšteles bei marš­ kinėlius. Su moksleiviais ben­ draujame artimiau, atsakome į įvairiausius juos dominančius klausimus. Jau įvyko keturi to­ kie renginiai.

Apie artimiausius planus Kalbant apie pasiekimus nesi­ nori užmiršti ir artimiausių planų.

Kažkas teisingai pasakė, kad „pa­ vasaris tikrai bus karštas“. Sude­ rinti darbą, mokslą, projekto dar­ bus bei kelis renginius per mėnesį tikrai nėra lengva. Šiuo metu yra dedami pamatai „Švietimo porta­ lui“ internete, kuris veiks keliomis kryptimis - teiks visą reikalingą in­ formaciją studentams, mokslei­ viams, mokytojams bei valstybi­ nėms švietimo institucijoms apie mokslą, laisvalaikį, įvairias progra­ mas. Rašant šį straipsnį keletas mū­ sų organizuoja atvirų durų dienas moksleivių rūmuose, jau mąstoma apie tokį patį renginį Vilniaus uni­ versitete. Keletas KF studentų ruo­ šia projektus, susijusius su moks­ lais fakultete. Tai - studentų darbų ir baigiamųjų darbų duomenų ba­ zės. Taip pat daug laiko skiriama ir naujai studentų praktikos plėt­ ros programai bei jos intemetinei versijai „CVGO“.

dės ir vardo nenurodė. Pasak jos, viskas buvo geriau, nei ji iš anksto tikėjosi. Vienintelis nusivylimas dekanato nesąžiningumu, nes jo nurodymu informologai gali susi­ rasti praktikos vietą kur tik nori, o bibliotekininkai privalo šniaukšti dulkes bibliotekoje. Išgelbėjo tai, kad praktikos vadovė buvo jauna, žinojo studentų vargus ir ta proga leisdavo kasdien pasėdėti porą va­ landų prie kursinio darbo. Paklau­ sus, ar norėtų dirbti praktikos vie­ toje, pašnekovė vos nenualpo iš bai­ mės ir triskart griežtai pasakė „ne“. „Man ten per maža erdvės, bendra­ vimo ir judėjimo, nuobodu ir mo­ notoniška, be to, labai daug mote­ rų, o man vyrai labiau patinka“. Pa­ prašius apibendrinti studentė visų nuostabai leptelėjo, kad sunku ne­ buvo, netgi visai malonu. Deja, ne­ buvo jokių įdomesnių įvykių - nei teroristinių išpuolių tarnybos me­ tu, nei vaiduoklių tarp knygų len­

Rimtai mąstome apie tradiciniu tapusį renginį „Informacijos die­ nos 2001“. Siame renginyje turėtų susilieti verslo, politikos bei moks­ lo srovės - planuojame pakviesti mokslininkus, verslo sektoriaus at­ stovus, taip pat neužmiršti ir Lie­ tuvos Respublikos Seimo narių.

Visą informaciją apie šį renginį ga- ■ lite rasti internete: http://id.port;ilas.lt. Dar vienas didelis renginys kartu su TV meno akademija bei TV3 organizuojama Studentų šventė, vyksianti gegužės 13 dieną. i Komunikacijos fakultetas ten taip 1 pat planuoja aktyviai dalyvauti.

Projektui pasibaigus žadame iš­ leisti Komunikacijos fakulteto kompaktinę plokštelę, kuri repre- I zentuotų fakultetą bei galėtų būti naudojama kaip pristatomasis pro­ duktas bei suvenyras. Kompakti- ' niame diske pateiksime visą infor­ maciją apie šį ir kitus projektus, gausios vaizdinės bei garso medžia­ gos, bei, žinoma, viso projekto re­ zultatus.

Kas mes tokie?

KF populiarinimo projektą įgy­ vendina „ Veiklos grupe“pasivadinu sijaunų specialistų komanda. Infor­ macijos galite rasti internete adresu http:llwwyy.portalas.lt. o savo nuo­ monę ir norą dalyvauti KF projek­ tuose galite pareikšti elektroniniu paštu infoCakf.vu.lt.

tynų (atsiprašau, bet labai mėgstu „Vaiduoklių medžiotojus“), nei itin dviprasmiškose situacijose už­ tiktų viršininkų su sekretorėmis.

Apstulbino tik vienas dalykas — didingos kaip „Titanikas“ su visu Dikapriju knygų eilės bendrajame bibliotekos fonde - „aš pagaliau iš­ siaiškinau, ką reiškia skaičius 3 mi­ lijonai: tai 6 aukštų salės, prikrau­ tos knygų ir kitų spaudinių. Vaiz­ das nuostabus, bet ir šiurpinantis“.

Beje, dulkių tiek, kad dirbti be res­ piratoriaus neįmanoma.

Taigi kad ir kaip būtų keista, net dviejų žmonių iš keliolikos tūkstančių atsiliepimai apie prak­ tiką buvo teigiami. Kur ritasi pa­ saulis? Žiūrėk, po poros metų to­ kių jau bus nebe du, o keturi, dar vėliau - dar daugiau, ir pagaliau visai išnyks dabartinis natūralu* studentiškas mentalitetas... Ne! gera tai, ne į gera... Ką gi, lieka viltis, kad viskas susitvarkys.

Puslapį rengia Vitalija ŠVENOONY1^

13

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

Pavasarėja.

Edmundas VILKAS, Korp! „ Tilia" junioras Ankstyvą šių metų Vasario 16-osios rytą susirinkę Istorijos fakulteto kiemelyje švęsti Nepri­ klausomybės dienos, mes, korpo­ racijos „Tilia“ nariai, džiaugė­ mės pirmųjų pavasariškų saulės spindulių šiluma. Jų šviesa mir­ gėjo sudžiūvusiuose pernykščiuo­ se liepos lapuose, atsispindėjo nuo apsinešusių per žiemą fakul­ teto langų, prasiskverbdavo ir ap­ šviesdavo tamsias drėgnas audi­ torijas. Visur viešpatavo atsinau­ jinimo dvasia. Kitaip nei manė­ me, žiema dar nebuvo pasibaigu­ si, dar laukė ir šalčiai, ir sniegas,

ir apledėjusios gatvės. Tačiau jau tada pasirodė svarbiausias pava­ sario ženklas - šilti saulės spin­ duliai. Būtent jie išbudino apsnū­ dusią gamtą, pratirpdė sniegą, bū­ tent jie sušildė mūsų visų širdis.

Galų gale pavasaris, atrodo, at­ eina. Ne tik retkarčiais pro storą debesų skraistę prasiskverbiantys skaistūs pavasariniai spinduliai, bet ir pakilusi temperatūra byloja apie prasidedantį naują gyvybės ciklą. Ilgi ir nuobodūs laukimo mėnesiai, amžinos svajonės apie pirmąsias žibutes ir šalpusnius, sprogstančius ievų ir žilvičių pum­ purus, berods, ima pildytis. Pava­ saris iš tiesų yra naujos gyvybės gamtoje pradžia, ir tuo jis mums, žmonėms, yra svarbus. Vis daž­

niau studentas ne tik sėdi bare prie bokalo, bet ir išeina pasidaryti į miestą, pasigėrėti besikeičiančiu priešingos lyties atstovių gardero­ bu bei pasišnekučiuoti su mielo­ mis studentėmis. Atgyjančių jaus­ mų dėsnis yra universalus, jis vei­ kia visus. Net užkietėję vienišiai nusprendžia neatsilikti nuo gyve­ nimo ir ima dairytis aplinkui. Su pajuodusio nuo purvo paskutinio sniego krūvomis ima nykti ir seni prisiminimai, pernykščiai įspū­ džiai ir ilgesys, o užšalusios šir­ dys atsiveria naujiems jausmams, žiemiška išminties simfonija už­ leidžia vietą sieloje pavasariškai meilės serenadai. Žinoma, pavasario nebūna be apsiniaukusio niūraus dangaus, il­ gos ir nesibaigiančios smulkios dulksnos, pažliugusios žemės ir klampaus rudo sniego. Kolegoms

11 METŲ - DAUG AR MAŽAI? Štai dar visai neseniai visa Lietuva šventė Nepriklausomybės 11 metų gimtadienįtortadienį. Nuo Lietuvos ne tik neatsiliko, bet ir anksčiau šią šventę paminėjo VU stu­ dentų istorikų korporacija „Tilia", į pagalbą pasikvietusi VUSA, VPUSA, LTU SA bei Generolo jono Žemaičio karo akademijos auklėtinius.

Antanas MIŠEIKIS, Korp! „ Tilia" arbiter alegantiarum

Kaip ir įprasta, šventę susi­ rinkusieji Vilniaus miesto sa­ vivaldybės Baltojoje salėje pradėjo Lietuvos valstybės himnu, kuris daugeliui dalyvių buvo neįprastas, nes pabaigo­ je virto „miksų“. Kartu su stu­ dentija ir jaunimu Nepriklau­ somybės dieną šventė ir gar­ būs svečiai: Lietuvos socialde­ mokratinės koalicijos vicepre­ zidentas Česlovas Juršėnas, vi­ sus pasveikinęs „nuo savęs ir Vytenio Andriukaičio“ ir iš­ reiškęs viltį, jog čia taip gau­ siai susirinkęs jaunimas grei­ tai pats ims valdyti Lietuvą jo laukia graži ateitis, geri dar­ bai, o Lietuvos vardas ir toliau skambės plačiajame pasaulyje.

Jam pritarė ir VU Istorijos fa­ kulteto prodekanas Zenonas Butkus, pasinaudojęs proga ir pakvietęs susirinkusius istori­ kus analizuoti Kovo 11-osios įvykį bakalauro darbuose ir ieškoti priežasčių, kodėl da­ bartinė padėtis yra ne tokia, kokios visi siekėme ir norėjo­ me. Seimo Liberalų frakcijos narys Algirdas Gricius prane­ šė, jog jo partija tikrai nebal­ suos už registracijos mokestį aukštosiose mokyklose, ir pa­ linkėjo siekti kuo geresnių re­ zultatų Lietuvos gerovei, nes, anot jo, mūsų visų ateitis pri­ klausys nuo to, kokia bus Lie­ tuvos ateitis. O tai, be jokios abejonės, priklauso nuo to, kaip sąžiningai dirbs valdinin­ kai, kiek jaunimo išvažiuos į užsienį, kiek... Kalbėjo ir Vy­ tautų klubo narys, visų jauni­ mo organizacijų, rengusių šį

minėjimą, atstovai.

Tačiau negi tokią dieną vien kalbėsi ir rimtai nepasilinks­ minsi? Žinoma, ne. Tad visi, ku­ rie taip mano, vakare susirinko naktiniame klube „Pepsi-Zet“ ir puikiai pasilinksmino - iki pat ryto. Žinoma, buvo ir pri­ zų, siurprizų, gyvos muzikos, kurią atliko „D.O.F“, „Skyders“, ZOOM... Šis Kovo 11-osios minėjimas

rodo jaunimo aktyvėjimą ir do­ mėjimąsi Lietuvos problemo­ mis. Reikia tikėtis, kad taip bus ir toliau - jog į aktyvią veiklą įsitrauks vis daugiau jaunimo organizacijų, kurioms pavyzdį rodo VU studentų istorikų kor­ poracija „Tilia“, VUSA, VPU­ SA, LTU SA bei Generolo Jo­ no Žemaičio karo akademijos studentai. Palinkėkime to jau­ nimui, nes tik mes patys esame savo šalies ateitis.

Pavasarėjančio Vilniaus stogai.

Autoriaus nuotr.

iš kaimo, ko gero, pavasaris visų pirma asocijuojasi su upeliais, sru­ venančiais į pakalnę, patvinusiais tvenkiniais, gležnais žolės daigais iš po sniego ir purvu bei gausybe šalpusnių. Nors iki pirmųjų vytu­

rio dainų dar toloka, bet geltonų­ jų zylių balselius jau girdime.

Toks jau tas pavasaris, mieli kolegos. Pasiduokite pavasario nuotaikoms, juk iki sesijos dar toli...

KORP! „TILIA" SUSITIKIMAS ĮVYKO...

Vasario pabaigoje įvyko „Tilios" narių susitikimas. Prime­ name, kad „Tilia" - istorikus ir jiems artimus vienijanti orga­ nizacija. Pagrindinis korporacijos tikslas - populiarinti istori­ jos mokslą. „Tilia" to siekia labai įvairiomis priemonėmis:pla­ tina informaciją, palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio istorikų organizacijomis, rengia susitikimus ir konferencijas. Živilė MALDŪNAITĖ, Korp! „ Tilia " juniorė

Į VU kavinę (studentų vadinamą „Morgu“) susirinko di­ džioji dalis filisterių, senjorų, juniorų. Po kelerių metų per­ traukos organizuojamame renginyje dalyvavo penkių kartų at­ stovai. Oficialioji vakaro dalis buvo pradėta studentų himnu „Gaudeamus“. Vėliau pasisakė susitikimo dalyviai - prisimi­ nė praeities veiklą, aptarė dabartinę situaciją. Valdybos pir­ mininkas T. Šileika supažindino su ateities planais bei per­

spektyvomis. Didelio auditorijos dėmesio susilaukė vyriausie­ ji renginio dalyviai - filisteriai, pasiūlę savo draugišką pagal­ bą jauniesiems kolegoms. Oficialiosios dalies kulminacija ta­ po prodekano doc. A. Jakubčionio priėmimas į garbės narius.

Puikią galimybę geriau susipažinti bei pabendrauti turėjo visi susitikimo dalyviai, juolab kad vakaras buvo tęsiamas prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo, o po to dar ir smagaus šokio sūkuryje.

Tikimės, kad iki kito susitikimo, įvyksiančio vasarą, „Tilios“ nariai žengs nemažai svarių žingsnių plėtojant akademinio jaunimo bendradarbiavimą bei populiarinant istorijos mokslą Lietuvoje.

Replika

ŠIS TAS APIE BIBLIOTEKAS Dažnai studentai, mokslo verčiami ar turėdami „langą" tarp paskaitų, užeina į biblio­ teką. Į kurią - nesvarbu, jų galima pasirinkti: Istorijos, Filologijos fakultetuose jų yra bent kelios, galiausiai šalia - Centrinė biblioteka. Taip ir iškyla prieš akis vaizdas - visi susi­ kaupę, palinkę prie knygų. Tačiau tokį vaizdą pamatysi ne visada. Kartais suabejoji, kur pakliuvai: ar į biblioteką, ar į turgų.

Negalima sakyti, kad visur tas Pat. Nereikėtų lyginti Istorijos fa­ kulteto bibliotekos su Centrine biblioteka, tačiau ir čia pasitaiko užsimirštančių, kur atėję. Supran­ tama, nesėdėki visą dieną tylėda­

mas, nuovargis taip pat veikia, iš­ kyla įvairiausių nesusipratimų, ta­ čiau nevertėtųjų spręsti kiek bal­ sas leidžia. Labai nesinori prieiti ir prašyti, kad būtų kalbama tyliau, nes, šiaip ar taip, esame jau suaugę

žmonės, ir rusena viltis, kad patys galime susiprasti. Dalis žmonių jaučia poreikį mokytis tyloje, bet jų norai nueina šuniui ant uodegos kai, tarkim, laukiantis savo eilės prie interneto taip aktyviai disku6 £ . ■ r. ■

f lį j) fi S' c 'I

u t

tuoja su savo draugu, kad net jei tų studentams reikia mažiau naudo­ tau visa tai neįdomu, esi priverstas tis kompiuteriu nei, tarkim, inforgilintis į svetimas problemas. mologams, tačiau irjiems kartais ten­ ka pasiieškoti informacijos. Yra ga­ Beje, keletas žodžių apie limybė užsirašyti iš anksto, betjei vie­ internetą. Ankstų rytą, vos nas asmuo per dieną užsirašo dviem atsidarius bibliotekai, retai valandoms, tai visi norintys tikrai ne­ galima rasti besimokantį suspės. Tad lieka apgailestauti, kad studentą, bet kompiuteriai anksčiau buvusios griežtesnės taisyk­ jau būna užimti. Nuosta­ lės suteikdavo galimybę naudotis in­ bu, kad studentai netingi ternetu didesniam studentų skaičiui. anksti keltis - jie domisi.

Tiesiog STUDENTAS, Kuo? Elektroniniu paštu, norintis pasimokyti... pokalbių svetainėmis. Fi­ lologijos, Istorijos fakulte- Puslapį rengia Antanas MIŠEIKIS *T i t If C H 3 i i C r a 1 i? r i i l £ u į; y i c i

Universitas Vilnensis

14

r

Portretai

k.

®

(jAMTOVijA

2001 m. balandis

J

PROFESORIUS RIČARDAS KAZLAUSKAS: JEI NORITE ILGIAU GYVENTI - STUDIJUOKITE GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETE!" Apie Vilniaus universiteto profesorių Ričardą KAZLAUSKĄ kalbėta ir rašyta tikrai daug. Todėl mes stengėmės atskleisti tuos dalykus, kuriuos nedažnai mini žiniasklaida. Prisiminti profesoriaus darbo kelią paskatino jo paskutinė paskaita - vasarį profesorius atsisveikino su VU Gamtos mokslų fakultetu.

Sigita SPRAINAITYTĖ, Ernesta fARUKAITĖ

Paskutinė paskaita ir dėstytojams Paskutinė paskaita buvo labai įdomi. Taip netradiciškai mūsų fakultete atsisveikinama pirmą kartą. Pirma paskaitos dalis bu­ vo skirta studentams, kuriems per pertrauką profesorius atmi­ nimui padovanojo knygelių „Ža­ lioji Kukulakė“. Po pertraukos į auditoriją susirinko GMF dėsty­ tojai, atvyko dekanas. Jiems prof. R. Kazlauskas papasakojo apie savo mokslinį, pedagoginį ke­ lią VU. Darbui Zoologijos kated­ roje atiduota daugiau nei 50 metų, nueitas kelias nuo laboranto iki profesoriaus. 44 metai paskirti dės­ tytojavimui. Tačiau paskaita nebu­ vo liūdna. Bendradarbiai atsisvei­ kindami padovanojo profesoriui meškerę. Ši dovanąjį labai pradžiu­ gino, nes yra aistringas žvejys.

Kažką apie viską ir viską apie kažką

Per pusšimtį metų profesorius tūkstančiams studentų skaitė or­ nitologijos, hidrobiologijos, van­ dens tyrimų metodikos, entomo­ loguos, karcenologijos, zoogeografijos, bestuburių zoologijos pa­ skaitas, vadovavo 140 studentų kursinių, diplominių, magistrinių darbų ruošimui. Jų tematika labai įvairi - pradedant vabzdžiais, bai­ giant ropliais, paukščiais, žinduo­ liais. Prof. R. Kazlauskas mėgsta kartoti biologų šūkį: „Reikia ži­ noti kažką apie viską ir viską apie kažką“. Štai jis yra pripažintas la­ šalų, apsiuvų (ir ne tik Lietuvoje gyvenančių rūšių) specialistas, vi­ sai nemažai gali pasakyti apie ki­ tas zoologijos sritis, net botaniką.

Tai rodo iš tolimų ekspedicijų par­ gabenti augalai.

Per 50 akademinio darbo me­ tų paruošta ne viena diplomantų karta. „Galiu ramiai išeiti iš Uni­ versiteto, kadangi žinau, kad ma­

no mokiniai tęsia pradėtą darbą“, - džiaugiasi profesorius. Zoolo­ gijos katedros vedėjas doc. R. Ra­ kauskas ir šios katedros dėstyto­ jas doc. S. Podėnas - taip pat bu­ vę prof. R. Kazlausko diploman­ tai. Profesorius didžiuojasi paruo­ šęs entomologijos specialistus, pranokusius jį patį - P. Ivinskį, I. Metlevskį ir kt.

Pasak profesoriaus, studentų požiūris į mokslą per daugelį me­ tų nepasikeitė. Vieni žmonės la­ bai darbštūs, žingeidūs, kiti sten­ giasi tik dėl diplomo.

Prie televizoriaus nesėdės

Nepaisant to, kad studentams paskaitų nebeskaitys, profeso­ riaus dienotvarkė ne mažiau už­ imta. R. Kazlauskas yra nepa­ prastai plačios erudicijos žmo­ gus, todėl nieko nuostabaus, kad jis rašo vadovėlius ne tik aukštų­ jų mokyklų studentams, bet ir knygas vaikams. Neseniai išleis­ ta trečioji knyga vaikams „Lietu­ vos girių glūdumoje“. Šios kny­ gos rekomenduojamos ir mokyk­ loms. Žingsnis po žingsnio pro­ fesorius ruošia monografiją apie Lietuvos drugius, rengia keleto mokslui dar nežinomų vabzdžių rūšių aprašymus. Daug laiko už­ ima darbas televizijoje filmuo­ jant, montuojant laidas. Vis dar kupinas entuziazmo profesorius dažnai keliauja, taigi laisvalaikio praleisti prie televizoriaus turbūt neteks.

Su meškere - Gedimino pilies papėdėje

Prof. R. Kazlauską sveikina VU GMF dekanas prof. J. Naujalis

Vaizdelis iš gamtininko gyvenimo. Armėnija, 1967 m.

Vilnietis iki kaulų smegenų, baigęs vienintelę tais laikais lie­ tuvišką mokyklą, busimasis pro­ fesorius nuo mažų dienų mėgo ke­ liauti po miesto apylinkes. Karoliniškėse tuo metu augo daug se­ nų ąžuolų, kurių dabar nelikę nė pėdsako. Dvylikametis pėsčiomis nukeliaudavo nuo stoties iki da­ bartinės Jeruzalės... gaudyti dru­ gių. Meškeriodavo Neryje ir Vil­ nelėje prie Gedimino kalno; šio­ se upėse tuo metu buvo daug žu­ vų, veisėsi kartuolės, rainės, ku­ rios dabar retai sutinkamos Lie­ tuvos vandenyse. Vilniuje skrai­ dydavo daugybė drugių; dabar gi - nebent koks nors baltukas pa­ vasarį, ir tas pats iš toliau atskri­ dęs.

Vienintelis būdas įrodyti nušauti Busimasis profesorius į Gamtos moks­ lų fakultetą atėjo ne „ža­ lias“. Paskatin­ tas autoritetų J. Priuferio ir A. Palionio, rinko drugių kolekcijas dar Prof. R. Kazlauskas išgelbėjo nuo mirties daug gyvūnų besimokyda­ mas gimnazi­ joje. Pirmojoje kolek­ cijoje buvo surinkta trečdalis Lietuvos drugių.

Galima sakyti, kad profesorius su­ augęs su fakultetu. Čia kurį laiką net gy­ veno (dabartinėje Biofizikos katedro­ je). Tačiau kartą vis tiek pramigo paskai­ tą... Laborantas, versdamas R. Kaz­ lauską iš lovos, pra­ nešė, kad studentai jau seniai jo laukia.

Prof. R. Kazlaus­ kas M. K. Čiurlionio gatvėje pastebėjo nau­ jas, Lietuvoje nematy­ tas paukščių rūšis Paskutinė paskaita pietinį purplelį ir šiaurinę pečialindą. Kad tai įrody­ kuriame prieglobstį rado apie 100 tų, profesorius T Ivanauskas parei­ kalnų augalų rūšių, atvežtų iš Ura­ kalavo... juos nušauti! Nieko ne­ lo, Kaukazo, Karpatų kalnų. padarysi - teko paklusti griežtam Ilgai veikė profesoriaus vado­ to meto požiūriui į mokslą. vaujamas zoologų būrelis. Jo na­ Iš kelionių R. Kazlauskas par­ riai atlikdavo papildomus tyri­ veža vertingų eksponatų VU Zo­ mus, keliaudavo, gerai susipažino ologijos muziejui. Čia galime pa­ su savo kraštu. Pėsčiomis pasiek­ matyti daugiau nei 100 jo padary­ davo Dūkštą, Nemenčinę. Akty­ tų paukščių iškamšų, 100 tūkst. viausi būrelio nariai tapo žymiais drugių, surinktų Lietuvoje ir sve­ zoologais - prof. R. Lekevičius. čiuose kraštuose. Muziejuje A. Levickas, J. Augustauskas. daug profesoriaus augintinių. Štai A. Knystautas ir kt. lankytojus stebina sultonvištė, na­ Barsukas pažino žmogų muose gyvenusi 25 metus (gam­ iš kojinių kvapo toje šių paukščių amžius siekia tik

apie 12 metų). Daugelis ekspona­ tų primena aplankytas šalis, patir­ tus įspūdžius... Gaila, kad statant šiltnamius fakulteto kiemelyje, buvo sunaikintas R. Kazlausko įrengtas vertingas alpinariumas,

Ypač ilgai profesorius galėtų pasakoti apie lauko praktikas, ku­ rias pradėjo vesti dar būdamas studentas. Praktikos jam - „nuo­ stabiausias laikotarpis, smagumu per akis“. Iš pradžių praktikas at­

2001 m. balandis

Universitas Vilnensis

likdavo tik Vilniaus apylinkėse, mas „plačiosios Tėvynės“ terito­ rijas. Štai keliaudamas po Sajanus paskui traukdavo į tolimesnius kraštus. Su studentais išmaišytas su 15 metų dukterimi gyveno be Kaukazas, Karpatai. Kartą, ko­ duonos (artimiausia sodyba - už piančius į Karpatų viršukalnes, šimtų kilometrų). Teko pasikliauti užpuolė ir skausmingai sugylė tik savo jėgomis, šautuvu bei meš­ mašalai, paskui ėmė lyti, visi su­ kere. Taigi vienintelis maistas ke­ šlapo, tačiau gerą nuotaiką pavy­ lionėje buvo „įvairiai“ paruošti ko išlaikyti, nes nusileidę nuo (kepti arba virti) kiršliai, pagar­ kalnų, nors ir kalendami nuo šal­ dinti Sibiro uogomis. Nepaisant čio dantimis, studentai surengė to, kuprinės tik sunkėjo - jose vie­ draugystės vakarą su ukrainie­ nas po kito kaupėsi egzemplioriai čiais, sušilo šokdami ir dainuo­ į botanines ir zoologines kolekci­ jas - burundukas, mėlynoji lakš­ dami.

Studentams labai patikdavo tingala, nykštukinė pečialinda ir naktinės išvykos, kuriose pamaty­ kt. davo tokius paukščius slapukus Teko pabuvoti netgi Afrikoje kaip lėlys. Kartą Kamanų rezer­ per valandą, praleistą Maroko oro vate naktį pavyko iš arti pamatyti uoste, profesorius R. Kazlauskas barsuką, kuris paspruko tik tada, suspėjo pagauti drugelį ir... nu­ kai pažino žmogų iš neplautų ko­ švilpti kaktusą. Profesoriaus sva­ jonė - nuvykti į Pietų Ameriką. jinių kvapo.

Tiesa, būta visai netoli - Centri­ Valanda Afrikoje: nėje Amerikoje (Kuboje, Karibų vienas drugelis ir jūros baseine). nušvilptas kaktusas Profesorius skatina keliauti ir Vis dėlto įdomiausiai profeso­ studentus. Seniau tam reikėdavo riaus laikas prabėgo keliaujant. Ir prašyti dekano leidimo, mat stu­ dažniausiai - savo lėšomis. Kur dijų tvarka buvo itin griežta. tik jo nebūta! Visa buvusi TSRS Moksliniams darbams studentai skersai išilgai išvaikščiota, ypač medžiagą rinkdavo Sibire, Kauka­ įsimintinos kelionės po Uralo, ze, stepėse. Dabar dažniau keliau­ Kaukazo kalnus, menkai gyvena­ jama į Kolos pusiasalį.

Tyrinėjant upių fauną Šiaurės Urale, 1972 m.

15

tįAMTOVtjA

®

Septynis kartus mirties glėbyje Prof. R. Kazlauskas sako, kad kelionės padeda gyventi. Dalyva­ vęs 47 tolimose kelionėse, ekspe­ dicijose, septynis kartus vos nežu­ vo, įsitikino, kad „skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas“.

Tris kartus skendo (Juodojoje, Ja­ ponijos jūroje bei Kaukazo kalnų upėje), kartą Dagestano kalnuose įkrito j plyšį...

Bet tai neatėmė noro keliauti, ieškoti, tyrinėti. Juk prof. T. Iva­ nauskas į tundrą iškeliavo būda­ mas aštuoniasdešimties... Visi aktyvūs gamtininkai - ilgaamžiai, ilgai lieka darbingi. Tai mums ro­ do M. Natkevičaitės-Ivanauskienės, T. Ivanausko, A. Mačionio gy­ venimai. „Gamtininko kalendori­ nis amžius neatitinka jo biologi­ nio amžiaus, - įsitikinęs profeso­ rius. - Tad jei norite ilgiau pagy­ venti -studijuokite mūsų fakulte­ te!“

- Verkių, Vingio parkai, kaunie­ čiui - įspūdingi Jiesios šlaitai“.

Profesoriui artimesni Dzūkijos ši­ lai. „Visur gražu, tik reikia mokė­ ti įvertinti, visur galima atrasti kažką įdomaus.“

Nuostabiausia - Lietuvoje

Norėjo tapti dailininku

Profesorius visuomet tvirtino, kad Lietuvoje nuostabiausia. „Grįžti iš tolimos kelionės, o čia taip miela, gera, ramu - nei gyva­ čių, nei ko...“ Tačiau ir čia galima patirti vi­ sokių nuotykių. Ne kartą, gaudant drugius, teko susidurti su šernais.

Vienas toks „susitikimas“ įvyko Biržų girioje. Didžiulis šernas, pri­ viliotas lempos šviesos, „pasido­ mėjo“, ką svečias veikia jo valdo­ se. Nidoje profesorių aplankė vi­ sa šernų šeimyna ir... taip pat ėmė gaudyti drugelius! Pabandžius nu­ vyti juos šalin, šernai ėmė vaikyti patį profesorių...

Paklaustas, kuris kampelis Lie­ tuvoje jam gražiausias, R. Kaz­ lauskas šypsodamasis atsakė: „Tė­ viškė. Kiekvienam žmogui gra­ žiausia yra tėviškė. Vilniečiui tai

Mokydamasis gimnazijoje, bu­ simasis profesorius norėjo tapti dailininku, bet pasuko gamtinin­ ko keliu. Polinkį į meną liudija pastelės profesoriaus bute, iš mo­ liuskų kiautelių padaryti įvairūs papuošalai bei nuostabus tulžio paveikslas iš paukščių plunksnų ir drugių sparnų. „Piešimas gam­ tininkui yra būtinas, - sako R. Kazlauskas, - juk aprašant naują rūšį būtinąją labai tiksliai pavaizduoti, o fotografija neišryš­ kina detalių.“ Knyga „Lietuvos drugiai“ iliustruota biologų pie­ šiniais. Dabar, ruošdamas iliust­ racijas spaudai, profesorius ben­ dradarbiauja su žmona Diana.

Prof. R. Kazlauskas mano, kad nepaprastai svarbu yra ugdyti pa­ žinimo bei globos jausmą nuo ma­ žens, „nes senam brakonieriui var­

Nuo didžiulio pulko geliančių uodų apsaugo tik specialus tinklelis.

Sajanų Kalnuose, 1970 m.

giai beįkvėpsi kilnius jausmus“. „Todėl aš dirbu su vaikais, - aiški­ na profesorius, - stengiuosi jiems įkvėpti meilę savo krašto gamtai.“ Vaikai skatinami rinkti kolekci­ jas -juk gerais specialistais tampa tie, kurie nuo mažens yra savo da­ lyko fanatikai. Meile gamtai prof. R. Kazlauskas nori užkrėsti ir mūsų mažuosius, kuriems ren­ gia radijo ir televizijos laidas.

Už Tado Ivanausko vardo premiją - televizorius Profesoriaus veikla neapsiribo­ ja moksliniais tyrimais - daug nu­ veikta ir gamtos apsaugos srityje, prisidėta įkuriant bent 10 draus­ tinių. Verta paminėti Papio orni­ tologinį, Pavėjuonės entomologinį ir kitus draustinius. Bendrų pa­ stangų su prof. C. Kudaba dėka at­ gaivintas Čepkelių rezervatas. Už gamtos apsaugą, gamtos žinių pro­ pagavimą profesorius apdovano­ tas T. Ivanausko premija, už kurią įsigijo naują televizorių. Kad atsi­ vertų langas ir į pasaulio gamtą...

Nuotr. išasm. archyvo

Gamtininkai - apie profesorių R. Kazlauską Profesorius Ričardas Kazlauskas yra epocha Universitete ir net Lietuvos zoologijoje, neeilinė asmenybė. Mano studijų metais R. Kazlauskas buvo docentas, zoologų „siaubas“.

Jis dėstė daug zoologinių specializacijos kursų (entomologiją, ornitologiją, hidrobiologiją ir kt.). Paskaitos būdavo labai įdomios, nenuobodžios. Per atsiskaitymus reikalavimai ati­ tinkami - tekdavo žinoti ne tik paskaitų medžiagą, bet ir patiems pastudijuoti vadovėlius.

Todėl egzaminai buvo labai sunkūs. Juo labiau kad atsakinėdavome be bilietų, be pasiruo­ šimo, iš karto - pokalbis.

R. Kazlauskas buvo geras vadovas. Aš jam dėkingas, kad vadovavo, padėjo dirbti su ama­ rais, nors pats jis tuo metu tyrinėjo drugius.

Per praktiką atsiskleidė jo žmogiškosios savybės. Tais laikais visi zoologai važiuodavo į gamtą atlikti praktikos su vadovu. Ilgą laiką joms vadovavo R. Kazlauskas. Vieną vakarą visi studentai sutartinai kažkur dingo, ir tai docentas pastebėjo. O tuo metu už drausmės pažeidi­ mus grėsė labai rimtos nuobaudos. Paskui jis atskirai rėmė prie sienos kiekvieną studentą, o visi sutartinai tvirtino, kad „gaudė drugius“. Per susirinkimą R. Kazlauskas ne tik nebarė studentų, bet dar pagyrė už solidarumą, pasidžiaugė, kad neatsirado nė vieno išdaviko!

Zoologijos katedros vedėjas, habil. dr. R. Rakauskas

Kai aš studijavau pirmame kurse, R. Kazlauskas buvo vyr. dėstytojas. Jis . rūpinosi, kad jauni žmonės, kurie aktyviai domisi gamta, įstotų į Gamtos fa' kultetą. Ir mane užtarė mandatinėje komisijoje.

Pasirinkau ornitologiją, todėl mano pagrindinis vadovas buvo prof. T. Iva| nauskas. Tačiau R. Kazlauskas taip pat konsultuodavo, rengdavo ekspedicijas. | Nors vėliau pasirinkau genetiką, su R. Kazlausku visada palaikiau dalykinius | ryšius. Prieš išvykstant į kelionę man visada įteikdavo tinklelį, kad jam pagaudyčiau drugių. Neseniai parvežiau keletą egzempliorių iš Ekvadoro.

R. Kazlauskas - ne tik zoologijos, bet ir visos biologijos žinių enciklopediI ja. Pažįsta augalus, daug jų augina savo namuose. Jis nebijo pasakyti „nežinau“.

į .

I | |

į ' I

| Tai gera mokslininko savybė. Ne kiekvienas mėgsta tai pripažinti. | Jis yra tarsi Lietuvos daktaras Aiskauda, nes išgydo ir paleidžia į gamtą | i daug gyvūnų. Dėl humanizmo atsisakė medžioklės. Svarbiausia, kad profeso- i rius ugdo studentų meilę gamtai; jo paskaitos turiningos, pasakoja daug įspū' džių iš tolimų kelionių. Išsaugojau jo paskaitų užrašus.

Profesorius R. Lekevičius I l------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 1

Kviečiame

j

kursus

„Aplinkosauginė teisė pasaulyje ir Lietuvoje" Kursai vyks balandžio 24-28 dienomis Vilniuje. Jų tikslas - supažin­ dinti klausytojus su svarbiausiais pasaulinio ir Europos aplinkosaugi­ niais susitarimais ir įstatymais bei teisine aplinkos apsaugos situacija Lie­ tuvoje. Kursus ves lektoriai iš Lundo universiteto (Švedija) bei Lietuvos.

Kviečiame dalyvauti aplinkosaugine teise ir Lietuvos integracija į Europos Sąjungą besidominčius žmones. Kadangi kursai vyks anglų kalba be vertimo, visi dalyviai privalo gerai suprasti ir kalbėti angliškai.

Kursų klausytojams bus išduoti pažymėjimai.

Prašome registruotis iki balandžio 10 dienos. Registracijos formą bei detalesnės informacijos apie kursus galite rasti interneto svetainėje: Www.free-hosting.lt/klubas/riroiektai/teise arba gauti elektroniniu paštu (ygadik@delfi.lt). Anketas grąžinti galite elektroniniu paštu, faksu (822) 224089 arba paštu (Pylimo g. 15/2, Vilnius). Laiku užsiregistravę kursų dalyviai, atvykstantys iš kitų Lietuvos miestų, gali kreiptis dėl ap­ gyvendinimo bei kelionės išlaidų kompensavimo. Papildoma informaci­ jos telefonu (8-22) 224089 (pirmadienį 17-19 vai.), ei. paštu vgadik@delfilLarba mobiliuoju telefonu 8-298 07518 (Jurga).

j t

Profesorius Ričardas Kazlaus­ kas vadovavo man ruošiant baka­ lauro darbą. Džiaugiuosi - darbas buvo įvertintas 10 balų! Žinoma, aš labai stengiausi ir daug dirbau, o ar­ tėjant gynimui beveik ėjau iš proto nuo įtampos. Tačiau vadovas suge­ bėjo priversti mano įtemptą protą dirbti nuosekliai, ramiu ir įtaigiu balsu aiškindamas, ką reikia taisy­ ti. Esu labai dėkinga profesoriui už nuoširdų požiūrį į studentą - įsi­ vaizduoju, kaip mes išūždavom jam galvą savo mokslinėmis ambicijo­ mis (ir ne visada pagrįstomis)! Bet jis visuomet dėmesingai išklauso mus, visuomet nuoširdžiai pataria. Žaviuosi profesoriaus žmogišku­ mu, jo sugebėjimu šiltai bendrauti su visais žmonėmis.

Ernesta, MA Ik. .. >1

Jis išmokė mane mylėti visokius bestuburius, ypač isopodus. Ir dabar dar negaliu praeiti pro upelį, iš jo neištraukęs nė vieno lašalo! Man, pradedančiam pirmakursiui, didelį įspūdį paliko profesoriaus paskaitos, ypač šmaikščiai pa­ pasakotos istorijos iš kelionių. Dabar žinau, kad negalima hidrokoralų užsikiš­ ti už glaudžių... Aš ir mūsų namuose gyvenantis svirbelis esame labai dėkingi profesoriui už miltvabalių lervas, kuriomis mes iki šiol dalinamės. Ačiū!

Andrius, Ilk. Profesoriaus paskaitos labai įdomios, todėl būsimi studentai daug pra­ ras. Per paskaitas išgirsdavome ne tik tai, kas parašyta vadovėlyje, bet ir įspūdžius iš kelionių, į kurias profesorius vyksta gana dažnai. Ypač žavin­ gai iš jo lūpų skambėdavo intymios kelionių smulkmenos, kurių jis nebijo­ davo prisipažinti gausiai studentų auditorijai.

Tiesa, egzamino metu visi labai bijodavome profesoriaus, tačiau atsaki­ nėjant jis su studentais elgdavosi kaip su sau lygiais. Tuo galėtų pasigirti ne kiekvienas dėstytojas.

Kartą draugės man iškrėtė pokštą - žadintuvą prisuko valanda vėliau, aš nieko nepastebėjau ir labai pavėlavau į paskaitą. Niekaip negalėjau su­ prasti, kodėl anksčiau prasidėjo paskaita. Paskui sužinojau, kad profeso­ rius labai nemėgsta vėluojančių. Tačiau tuo metu jis nieko nepasakė, ir vėliau vertinimui tai neatsiliepė.

Sigita III k

Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009.

COR666@takas.lt

Rengėjas Nerijus Zableckis

m

t i: i ii r

r

16

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

9(u[Luros centro pus(apis TARPTAUTINIAME TEATRŲ FORUME IEŠKOSIME AUTORIAUS IR HEROJAUS Gegužės 2-6 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyks antrasis Lietuvos universitetų teatrų aso­ ciacijos rengiamas tarptautinis forumas „Ieškome autoriaus. Ieškome herojaus", jame dalyvaus abu Vilniaus universiteto teatrai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos, Vytau­ to Didžiojo ir Klaipėdos universitetų teatrai, o taip pat Paduvos (Italija), Altenburgo-Geros (Vokieti­ ja), Tamperės (Suomija) ir Islandijos studentų teatrų grupės.

Rimantas VENCKUS, Teatro trupės „Minimum" režisierius, Lietuvos universitetų teatrų asociacijos pirmininkas Forumo programoje - studen­ tiškos pjesės, diskusija apie jaunų­ jų dramaturgų kūrybą „Jaunas ar naujas?“, bendros kūrybos labora­ torija „Ieškome herojaus“, jaunų­ jų scenografų paroda, jaunųjų au­ torių bei jų interpretatorių įverti­ nimas. Forume Lietuvos universi­ tetų teatrų asociacijai mielai suti­ ko talkinti Vilniaus universiteto Visuotinės literatūros, Skandinavistikos bei Baltų filologijos kated­ rų dėstytojai.

Akademiniam jaunimui trūks­ ta kultūrinių, intelektualiomis

pramogomis grįstų laisvalaikio programų, kurios suteiktų gali­ mybę suvokti save kaip kurian­ čią asmenybę, įgyti naujų, su stu­ dijuojama specialybe nesusijusių žinių ir patirčių, pažinti kitas kultūras, bendrauti tarptautiniu lygiu. Lietuvos universitetų teat­ rų asociacija, įgyvendindama jau­

Projekto vadovas Rimantas Venckus su savo pagalbininkais - teatro „Minimum “ aktoriais, repetuojan­ čiais Andriaus Jakučio „ Sokrato gyvenimą arba mirtį“.

Recenzijos

nimo kultūrinių mainų progra­ mą, savo antrąjį forumą skiria bendros kūrybos galimybių ir jau­ nųjų autorių paieškoms. Šeši Lietuvos universitetų teat­ rai, tarsi kokie Luidžio Pirandelo personažai, nusprendė ieškoti sa­ vo autoriaus. Jauno. Nepatyrusio.

Dar negenialaus. Tačiau savo. Su­ prantamo. Kalbančio ta pačia kal­ ba. Gyvenančio tuo pačiu ritmu.

Išgyvenančio tuos pačius jausmus.

Smagu, kad mūsų iniciatyvą mie­ lai palaikė užsienio partneriai iš Italijos, Islandijos, Suomijos, Šve­ dijos, Vokietijos.

Universitetas yra puiki intelek­ tualinė bazė ne tik mokslo, bet ir kultūros novacijoms. Teatro avan­ gardas taip pat dažniausiai pasi­ reiškia universitetuose. Juose sa­ vo kūrybinį kelią pradėjo daugelis šiandien garsių dramaturgų, re­ žisierių bei aktorių. Galbūt šitaip atsiras busimoji dramaturgijos ar teatro žvaigždė, kuri ateityje bus reikalinga ne tik studentiškai sce­ nai?

Kultūrinėje projekto progra­ moje rengiami studentiškos pje­ sės vakarai atskleis ne tik indi-

vidualias jaunųjų autorių inten­ cijas, bet ir kolektyvinio darbo re­ zultatus. Juk daugelis pjesių su­ kurtos kartu fantazuojant, inter­ pretuojant, konsultuojantis. Fo­ rumo dienomis šis bendras kūry­ bos aktas nenutrūks. Kasdien vyks kūrybinė laboratorija „Ieš­ kome herojaus“.

Ar turi šiandien jaunimas sa­ vo herojaus viziją? Ar jam reikia pavyzdžio, kuris vestų iš įvairių pagundų liūno humanistinių ver­ tybių link? Ir kaip pasiekti, kad jaunimas norėtų tokiu pavyzdžiu sekti? Manome, kad tik pačių jau­ nų žmonių sukurtas herojus ga­ lėtų tapti jiems autoritetingu pa­ vyzdžiu. Taigi projekto tikslas ir yra sumodeliuoti tokį patrauk­ laus, perspektyvaus, gyvo ir už­ degančio herojaus tipažą - drau­ ge improvizuojant, diskutuojant, ieškant bendro, visiems priimti­ no varianto. Tam ir skiriama ben­ dros kūrybos laboratorija “Ieško­ me herojaus”.

Kūiybiškai bendradarbiaujant įvairių tautų jaunimui, atsiranda galimybė ne tik keistis individua­ liomis patirtimis, bet ir kurti ben­ dros ateities vizijas suvokiant sa­ ve kaip besivienijančios Europos asmenybę. Tegul plečiasi univer­ sitetų jaunimo kūrybiniai mainai.

Tegul bendros kūrybos projektai, studentiškos pjesės ir jų herojai ke­ liauja iš vienos šalies į kitą. Tegul šie ryšiai padeda draugauti, su­ prasti vieniems kitus.

Robertas GERMAY, Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos pirmininkas Kadangi vadovauju Lježo universiteto teatrui bei Tarptau­ tinei universitetų teatrų asocia ciįai, esu puikiai susipažinęs su aktyvia Lietuvos universitetų te­ atrų veikla. Dar 1990 ir 1993 metais Lježe lankėsi Vilniaus teatrai, šiais metais priėmėmt trupę iš Klaipėdos. Pastaruosius keletą metų ir patys buvome dažnai kviečiami gastrolių į Lie­ tuvą. Dar kartą jums už tai ačiū.

Man, Tarptautinės universitete teatrų asociacijos pirmininkui, la­ bai malonu bendradarbiauti su Lietuvos universitetų teatrų aso ciacija, kuri aktyviai koordinuoja universitetų teatrų veiklą. Labai gaila, kad neturiu galimybės daly­ vauti Tarptautiniame forume „Ieš­ kome autoriaus“, vyksiančiame Vilniuje 2001 m. gegužės 2-6 d.. bet nuoširdžiai linkiu sėkmės šio įdomaus susitikimo dalyviams.

Anksčiau daugelis autorių, pvz., Vaisas, Bondas ar Grasas, rašė spe cialiai universitetų teatrams. Ma­ nau, kad ir dabartiniai dramatur­ gai galėtų daugiau dėmesio skirti tokiai savitai ir įdomiai meno for­ mai kaip universitetų teatrai, už­ imančiai svarbią vietą ne tik aukštojo mokslo įstaigose, bet ir visoje pasaulinėje teatro meno erd­ vėje.

)

k.

WILLIAM SHAKESPEARE

RIČARDAS III Balandžio 21 d. 18 vai.

Valstybiniame jaunimo teatre Dviejų dalių spektaklis, trukmė 2 vai. 40 min.

Režisierius - Rimas Tuminas Didžiausias Shakespeare ’o originalumas „Ričarde III“ - ne tiek pats Ričardas, kiek stulbinamai intymus šio herojaus piktada­ rio santykis su publika. Mes bejėgiškai pasi­ tikime juo; Bakingemas yra mūsų pakaita­ las, ir kai jis dingsta - bėga tremtin, yra pa­ gaunamas ir nužudomas -mus apima bai­ mė, kad kitas Ričardo įsakymas nebūtų nu­ kreiptas į kurį nors iš mūsų. Mes esam užsi­ tarnavę galimą ešafotą, nes nepajėgiame at­ sispirtipasibaisėtinam Ričardo žavesiui, ku­ ris visus mus pavertė makiaveliais. Ričar­ das atkakliai nori išpasakoti mums viską, bet tuo jis labiau siekia mus išprovokuoti nei sugundyti. Jis mus paverčia ledi anomis, grodamas giliu sadomazochistiniu jausmu, kuris visada sukyla žiūrovams, kai jie susi­ renka į krūvą. Mes tam čia ir esame, kad pasismagintume kitų kančiomis.

Harold Bloom Režisieriaus Rimo Tumino darbas - Williamo Shakespeare’o „Ričardas III“ - ryš­ kus ankstesniųjų šio režisieriaus spektaklių - „Maskarado“, „Karaliaus Edipo“ - tęsi­ nys. Statydamas tragediją režisierius iš pat

pradžių atsisako šio žanro, sprendimo išei­ ties taškų ieškodamas bendroje teatro kal­ boje. Pastarųjų metų R. Tumino darbai kaip tik ir byloja apie jo siekį grįžti į pirmapra­ džio teatro būtį. „Ričarde III“ atsisakyta net scenografo, ir šiuo požiūriu tai tarytum ap­ nuogintas spektaklis. Žiūrovai šešių veidro­ džių fone mato keletą kėdžių ir Ričardo bal­ ną, kuris spektaklio metu transformuojasi į meilės guolį.

Spektaklis sukurtas amžinojo judėjimo lau­ ke, kada į sceną, lyg,Maskarade“, nelauktai ,jčiuožia“ daugiareikšmė pakyla su žmonėmis.

Ankstesniuose pastatymuose dominavo neti­ kėti objektai - staiga praskriejantis ugnies me­ teoras, išnyranti žuvis, gyvatė, skrendantis žmo­ gus, judanti siena, o „Ričarde UI“ staigmenos ištinka personažus, daugelyje scenų jie tampa tiesiog fantasmagorinėmis būtybėmis: velniu­ kais, laumėmis, įvairiomisjudančiomis pamėk­ lėmis. Jų yra labai daug, nors vienu metu vei­ kia vos kelios. Tik vienoje scenoje lyg sulėtin­ toje kino juostoje juda kariai...

Vyksta nuolatinės personažų metamorfo­ zės: egzistuodami tragifarso estetikos aplin­ koje, jie tarpusavyje komunikuoja per žiūro­ vą. Netgi Ričardas, pagrindinis personažas, nesusilaukia atviresnės partnerystės. Jis visom prasmėm pasmerktas vienatvei. Aplink jį ir dėl jo pinama įvykių grandinė nepažeidžia Vy­ tauto Grigolio kuriamo Ričardo. Būdamas juokdarys ir pramuštgalvis, kerštautojas ir gar­ bėtroška, jis vis tiek negali būti žiaurus. Ir tai sušildo spektaklį. Ričardo problemos susky­ la, tampa visų problemomis, todėl aplinki­ niai nelauktai tampa lygiaverčiais partneriais.

Anos, Elžbietos, Jorko hercogienės, Marga­ ritos likimai šalia tokio tarsi ir nedominuo­ jančio, bet ryškaus Ričardo atrodo pasibaisė­ tinai tragiški. Matai ne atskirų moterų liki­ mus, bet visos šekspyriškosios Anglijos lemtį.

ROBERTO ZUCCO Dviejų dalių spektaklis, trukmė - 3 vai.

Režisierius - Oskaras Koršunovas Po antros maldos pamatysi didėjant sau­ lės diską ir iš jo kyšantį falą, vėjo šaltinį; jei pasuksi galvą į Rytus - irjis ten pasisuks, jei pasuksi galvą į Vakarus - jis seks paskui tave.

Mitros liturgija

Ištrauka iš Didžiojo magiškojo Paryžiaus papiruso, Čado Jungo cituota paskutiniame interviu B.B.C. „Mane visada domino vienas teatro as­ pektas - galimybė išreikšti tai, kas neišreiš­ kiama žodžiais, sukurti paslaptingą vidinę žiūrovų salės ir scenos komunikaciją. Man labai svarbus yra žodžio ir veiksmo, žodžio ir vaizdo neatitikmuo. Neatitikmuopadeda at­ sirasti naujoms prasmėms. Pavyzdžiui, moti­ nos nužudymo scena. Regime užrašą „Moti­ nos nužudymas“, o scenoje matome gims­ tantį ir amžinai nuo motinos atsiskiriantį vai­ ką; sūnui metas išeiti ir tapti savarankiškam.

Motina nenori sūnaus paleisti, neduoda jam kareiviškų kelnių, kurios yra savotiškas ini­ ciacijos į vyrus, Dievo karius, simbolis. Moti­ nos ir sūnaus pora primena sraigę su „name­ liu“. Zucco šliaužia, tempdamas ant kupros motiną, jos nežudo, o išsineria išjos, palieka ją kaip tuščią ir suragėjusią kriauklę. Taip Zucco išeina iš namų. Tai atsitinka kiekvie­ nam mūsų, paliekančiam tėvus. Tai visada yra drama abiemspusėms. Užrašas „Moti­ nos nužudymas “ šią dramą dar labiau užašt­ rina irprovokuoja naują prasmę: vaikų kaltė tėvams neišperkama. <...> Vizuali išraiška,

judesys, choreografija pasitelkiami tam, kad. interpretuojant judesį ir žodį atsirastų kita, aktyviai su žiūrovais komunikuojantiprasmių erdvė. Tai, mano manymu, iryra grynasis te­ atras. ” Oskaras Koršunovas

Pjesė sukurta kaip labirintas, ėjimas ratu, kai pabaiga grąžina j pradžią. Ant kalėjimo stogo Zucco pasirodo kaip vaiduoklis, ku­ rio sargybiniai nepastebi, nepajunta esant; kad pabaigoje jį iš tiesų pamatytų ir išgirstų, jiems reikia apie tai pagalvoti. (Kai tik Zuc­ co pasirodo scenoje, jis beveik bekūnis, jau tada jis - savo paties legenda.) Paskutinėje scenoje Zucco pasirodo ir vėl pabėga, nes „tarp saulės ir žemės niekada nebus sienos“.

Zucco nepagaunamas ir kartu nejudrus, jis pabėga ir vėl grįžta ten, iš kur paspruko. Jis pakliuvęs į labirintą, nuolatos juda iš vienos vietos j kitą ir kaip nematoma ar „skysta“ būtybė prasiskverbia pro įvairias kliūtis ir grotas.

Yra tik vienas būdas ištrūkti iš labirinto -skristi. Vienas Dievas težino, kas atsitiko Roberto Zucco jam veržiantis link saulės; o Apokalipsė taip pat skirta ir žiūrovams.

Spektaklis „Roberto Zucco“ 1999 m. pa­ vasarį Prancūzijoje, Dižono 10-uosiuose Tarptautiniuose teatro susitikimuose pripa­ žintas geriausiu spektakliu. Rugsėjį šis spek­ taklis dalyvavo Venecijos bienalėje ’99, Ant­ verpeno tarptautiniame teatrų festivalyje.

17

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

Frankofonijos dienos Lietuvoje

FABRIKAS NR6 KLAIPĖDA-VILNIUS-KA UNAS Pats turo įkarštis, spektaklis Klaipėdos dramos teatro mažojoje scenoje veja spektaklį Valsty­ biniame jaunimo teatre, pasirodymas VU Kiemo teatre - pasirodymą Kauno kameriniame teatre... Kartais tai labai vargina, bet viską kompensuoja scenos jaudulys ir žiūrovų plojimai.

Trys jauni choreografai pristato žiūrovui naujausius kūrinius: A. Jankausko „Angelo sonatą", A. Kurieniaus „DonŽu" ir A. Pulkauninko „ 1000 lėktuvų". Pats choreografijos terminas trak­ tuojamas labai laisvai ir tinka daugiau klaipėdiečio A. Jankausko darbui, A. Kurieniaus spek­ taklis labiau režisūrinis, o „1000 lėktuvų" - dar labiau nutolęs nuo tradicinio šokio. Kas užvirė tokią košę ir kam kilo ši eklektiška idėja? Kalbiname VU Kiemo teatro šiuolaikinio šokio trupės režisierių Andrių PULKAUNINKĄ.

Andrius ŽUVIS Kas kaltas, kad žiūrovų ramybė buvo taip neti­ kėtai sudrumsta?

Mums nusibodo, kad daugelis meno veikėjų tik aimanuoja ir nieko nedaro. Jiems trūksta pinigų ir privilegijų, kurias kažkada suteikė so­ cialistinė santvarka, bet laikai juk pasikeitė, ir nebegali seikėti tuo pačiu būdu, kaip ir prieš dvidešimt metų. Ši pozicija labai patogi - kalbėti ir nieko nedaryti, išlaikoma intelektualumo kau­ kė. Todėl mes pamėginome sujungti trijų kūrė­ jų pastangas ir surengėme bendras gastroles.

Kiekvienas atstovavo savo miesto jauniesiems menininkams ir atliko visą organizacinį darbą. Įgyvendinti projektą padėjo Šokio informaci­ jos centras ir Vilniaus universitetas.

Ar profesionalūs šokėjai neįsižeis, kad jūs len­ date įjų vietą teatre?

Daugumos Lietuvos šiuolaikinio šokio tru­ pių nariai yra aukštųjų mokyklų studentai ar jas baigę žmonės, todėl neverta ieškoti ribos, kur prasideda ir baigiasi šokėjų profesionalumas, ypač kai Lietuvoje profesionalius šiuolaikinio šokio šokėjus pradėta rengti vos prieš trejus metus. Yra tik geras ar blogas spektaklis, o kas jį atlieka - nėra svarbu.

Norite pasakyti, kad šiuolaikinį šokį gali šokti kiekvienas?

Šokti gali kiekvienas, bet sceną pasiekia nedaugelis, nes tam reikalingas pasišventimas, daugybė laiko ir entuziazmo. Ne Idekvienas die­ ną praleidęs paskaitose ryžtųsi vakaroti trenažo salėje. Tai labai vargina ir atima beveik visą laisvą laiką. Žinant, kad šokio trupės pačios išagyventi nesugeba, tam reikia didelio pasišven­ timo.

Kodėlpasivadinote „Fabriku “, o ne, pavyzdžiui, lelijomis“?

Dažniausiai rankose laikydamas gražų daik­ tą, žmogus nemąsto apie tepaluotas stakles, ku­ rios jį pagamino. Kita vertus, mūsų pavadini­ mas yra susijęs su mūsų spektaklių problemati­ ka. Tai atsiribojimas nuo utopinių baleto pasa­ kų ar per daug išpūstos dramaturgijos; mums

2007 m. kovo 31 d. 18 vai. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto akademinis choras (vadovė Rasa Gelgotienė), VU merginų choras„Virgo" (vadovė Rasa Gelgotienė) ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur atliks prancūzų kompozitorių kūrinius.

Vieno žymiausių XIX šimtmečio pran­ cūzų lyrinės operos kūrėjų Leo Delibes (1836-1891) „Mcsse brevis“ lygių balsų cho­ rui ir vargonams atliks VU merginų choras „Virgo“. Kūrinys yra 5 dalių, parašytas tra­ diciniu mišių tekstu. Jame atsiskleidžia svar­ biausi kompozitoriaus kūrybos bruožai: melodingumas bei nuoširdus lyrizmas.

Koncerte skambės ir du plačiai žinomi Gabrielio Fauret (1845-1924) kūriniai: „Cantiųue“ pagal Žaną Rasiną ir „Libera me“ iš „Rekviem“.

XIX amžiaus prancūzų muzikos kūrėjo Cesario Franku (1822-1890) giesmę „Panis angelicus“ drąsiai galima vadinti vienu po-

puliariausiu romantinės muzikos šedevru.

Ją atliks tenoras Andrius Apinis. XX am­ žiaus muzikai koncerto programoje atsto­ vauja žymus prancūzų impresionizmo pra­ dininkas Claude'as Debussy (1862-1918).

Jo neprilygstamą šedevrą - pjesę fleitai solo „Syrinx“ - atliks Giedrius Gelgotas.

Koncerto akcentu galima laikyti Fransis Poutencko (1899-1963) „Litavies a la Vierga Noire“ lygių balsų chorui ir vargonams.

Kūrinys kupinas lyrizmo, jame atsisklei­ džia originalus, nepakartojamas kompozi­ toriaus harmoninis braižas.

Vargonininkė R. Marcinkutė-Lesieur atliks Cesario Franko ir O. Messiaeno kūrinius.

MUZIKOS VALANDA ŠV. JONŲ BAŽNYČIOJE įdomus dabarties žmogus, neturintis jokių he­ rojaus bruožų, tiek teigiamas, kiek neigiamas, su savo kompleksais, trūkumais ir nevykėlio li­ kimu.

Ar eidami tokiu keliu nebijote nuslysti į buitiškumą?

Visi žmogaus judesiai yra motyvuoti - štai jei jis pavargsta, atsisėda, ir tai vyksta nesąmonin­ gai, nesakant „aš dabar atsisėsiu“. Judesiai, ku­ riuos mes naudojame spektakliuose, yra bepras­ miai buitiniu atžvilgiu, nes niekas prisipažinda­ mas meilėje nešoka žmogui ant sprando, o no­ rėdamas išsikepti kiaušinienę nedaro to atsi­ stojęs ant viryklės krašto.

Jūsų kūriniaigroteskiški, kartais šokiruojantys...

Taip yra todėl, kad mes „išdidiname“ pasau­ lio reiškinius, ironizuojame. Bet visa tai tik prie­ monės išjudinti žiūrovui iš sočios ramybės ir pa­ brėžti problemos aktualumą. Į šį pasaulį negali­ ma žiūrėti per daug rimtai, nes galima išprotėti, todėl mes juokaujame kalbėdami rimtai.

Praėjusiais metais rodytame spektaklyje „ Oran­ žinis“ šoko daugiau žmonių. Ar tai reiškia, kad tru­ pė yra?

Ne, trupėje žmonės keičiasi ir dėl skirtingų projektų. Neilgai trukus žiūrovams bus prista­ tytas naujas kūrinys, kol kas pavadintas „Baltu“ - jame dalyvauja šokėjai, kurie nešoko „1000 lėktuvų“.

Kokie kiti artimiausi planai?

Ruošiamės festivaliui „Off Baltic dance“, ku­ ris įvyks pirmą savaitę po Velykų VU Kiemo teatro salėje.

Ačiū, linkime kūrybinės sėkmės.

Subalansuota VYRAMS (ir vaikinams): Ką, jautiesi „krootas“ kultūristas?

PRANCUZŲ MUZIKOS VAKARAS

Sakai, moki šokti

Ir esi merginų numylėtinis?!!

_ Tu nesi jau toks kietas, jei nežinai, ką reiškia „cool“ šokėjų ir muzikantų kompanija+alutis!

Visa tai tu gali suprasti tik studentų kapeloje

JAUNIMĖLIS! Laukiami bet kokio vyriško plauko ir kvapo šokėjai, mokantys ar norintys išmokti šokti liaudies šokius.

Kapelai taip pat reikalingi muzikantai: triūbininkai ir akordeonininkai.

Ateiti galite antradienais ir ketvirtadienais 18.00 vai. į Saulėtekio ai. 9,

Jungiamieji rūmai, prie JR2 auditorijos.

Labai Labai laukiame!

Kovo 31 d. 18 vai.

Balandžio 7 d. 18 vai.

Balandžio 13 d. 19 vai.

Balandžio 16 d. 18 vai.

Balandžio 21 d. 18 vai.

Balandžio 28 d. 18 vai.

Prancūziškos muzikos vakaras.

Vilniaus universiteto chorai (vadovė R. Gelgotienė) ir vargoni­ ninkė R. Marcinkutė-Liescur.

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų cho­ ras (vadovė J. Vaitkevičienė).

J. Naujalio ir F. Pouleng Didžiojo penktadienio motetai. Vilniaus mokytojų namų kamerinis choras „Cantemus“ (vadovas Vakaris Lopas).

Velykinis koncertas. Vilniaus universiteto chorai (vadovė R. Gel­ gotienė).

VRM kultūros rūmų berniukų choras „Sakalėlis“ (vadovė M. Viesulicnė) ir vargonininkė R. Gudienė.

Vilniaus mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliu­ kas“ (vadovas V. Miškinis).

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS SKELBIA 30-ĄJĮ KŪRYBOS SEZONĄ Balandžio mėnesio repertuaras 1 d. 12 vai.

S. Gedos „Pelenė“ (Salėje 99). Rež. V. Mazūras, trukmė 50 min. Bi­ lieto kaina 6 Lt. 1 d. 18 vai.

J. Fosė „Motina ir sūnus“. Rež. D. Tamulevičiūtė, trukmė 1 vai. Bi­ lieto kaina 10-14 Lt. 4 d. 19 vai.

Premjera. Vilniaus baletas (Choreografinių projektų teatras) prista­ to šokio projektą „Choreografo laiškai M. K. Č.“ ir „Bcrnardos Albos namai“. Meno vadovas Jurijus Smoriginas, trukmė 2 vai.

6 d. 18 vai.

A. Nokolaji „Būk vyras, Celestino!“ Rež. J. Turas, trukmė 2 vai.

20 min. Bilieto kaina 10-12 Lt. 7 d. 12 vai.

V. Haufo „Nykštukas Nosis“ (Salėje 99). Rež. V. Mazūras, trukmė 50 min. Bilieto kaina 5 Lt. 7 d. 18 vai.

A. Eikburno „Normanų pergalės“. II d. Rež. K. Smoriginas, trukmė 2 vai. 15 min. Bilieto kaina 10-12 Lt. 8 d. 12 vai.

V. Haufo „Nykštukas Nosis“ (Salėje 99). Rež. V. Mazūras, trukmė 50 min. Bilieto kaina 5 Lt. Ž. B. Moljero „Tartiufas“. Rež. I. Bučienė, trukmė 2 vai. 30 min. Bi­ 8 d. 18 vai. lieto kaina 10-12 Lt. 10 d. 19 vai.

Vilniaus baletas (Choreografinių projektų teatras) pristato šokio pro­ jektą „Choreografo laiškai M. K. Č.“ ir „Bcrnardos Albos namai“.

Meno vadovas Jurijus Smoriginas, trukmė 2 vai.

13 d. 18 vai.

A. Fugardo „Kelionė į Meką“. Rež. A. Latėnas, trukmė 2 vai. 20 min.

Bilieto kaina 10-14 Lt. K. Higinso, Ž. K. Kaijero „Haroldas ir Modė“. Rež. D. Tamulevičiū­ 14 d. 18 vai. tė, trukmė 2 vai. 30 min. Bilieto kaina 10-12 Lt. 20 d. 18 vai.

R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“. Rež. P. Gaidys, trukmė 3 vai. Bilieto kaina 10-14 Lt. V. Haufo „Nykštukas Nosis“ (Salėje 99). Rež. V. Mazūras, trukmė 21 d. 12 vai.

50 min. Bilieto kaina 5 Lt. V. Šekspyro „Ričardas III“. Rež. A. Latėnas, trukmė 3 vai. 15 min.

21 d. 18 vai.

Bilieto kaina 8-12 Lt. H.Verburgo „Tėvai ir kiaušiniai“. Rež. R. Kudzmanaitė, trukmė 22 d. 12 vai.

1 vai. Bilieto kaina 4-6 Lt. J. Murelo „Memuarai“. Rež. D. Tamulevičiūtė, trukmė 2 val.15 min.

22 d. 18 vai.

Bilieto kaina 10-14 Lt. A. Čechovo „Pcrpetuum mobile“. Rež. R. Vilkaitis, trukmė 2 vai.

27 d. 18 vai.

15 min. Bilieto kaina 10-14 Lt. Ž. B. Moljero „Tartiufas“. Rež. I. Bučienė, trukmė 2 vai. 30 min. Bi­ 28 d. 18 vai. lieto kaina 10-12 Lt. 29 d. 12 vai.

S. Gedos „Pelenė“ (Salėje 99). Rež. V. Mazūras, trukmė 50 min. Bi­ lieto kaina 6 Lt. T. Viljamso „Piknikas“. Rež. A. Latėnas, trukmė 2 vai. Bilieto kaina 29 d. 18 vai.

10-12 Lt. Teatro adresas: Arklių g. 5, Vilnius. Kasos darbo laikas: 11.00-14.00 ir 15.3018.30 vai. kasdien, išskyrus pirmadienį. Bilietų užsakymas tel. 6161 26. Administra­ toriaus tel. 616012. Teatras pasilieka sau teisę keisti spektaklius.

Teatras suteikia 50 proc. nuolaidą moksleiviams, studentams, pensininkams. Ši nuolaida negalioja perkant bilietus į vaikiškus spektaklius ir valandą prieš spektaklį.

Adresas internete http:/lwww.geocities.comlJaunimoTeatras

Universitas Vilnensis&Sportas

18

2001 m. balandis

mens fervida in corpore lacestoso

S 1> O R T A S

2001 m. balandis Nr.5

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

LENGVAATLEČIAI DŽIUGINA

APDOVANOTI STUDENTAI Neseniai VU Medicinos fakulteto Tarybos posėdyje iškilmingai buvo paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Labai malonu, kad posėdyje nebuvo užmiršti ir sporto reikalai. Medicinos fakulteto krepšinio komanda buvo apdovanota dekanato garbės raštais bei vertingomis „Berlin Chemie“ dovanomis. Belieka pasidžiaugti Medicinos fakulteto dekano doc. D. Pūro iniciatyvumu.

Kovo 4 d. Vilniaus lengvosios atletikos manieže vyko Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos pirmenybės. Labai džiugu, kad po ilgesnės pertraukos VU lengvaatlečių komanda, kurią ruošė doc. J. Armonienė ir doc. G. Aleksoms, iš dvylikos aukštųjų mokyklų komandų iškovojo aukštą IV vietą.

Aukščiausius rezultatus pasiekė Filosofijos fakulteto I kurso studentas Evaldas Kavaliauskas, šuolio rungtyje nušokęs 7 metrus ir užėmęs III vietą, bei Ekonomikos fakulteto III kurso studentas Gintaras Rimas. Matematikos fakulteto pirmakursis Andrejus Levšunovas 4IM) metrų įveikė per 55,7 s, o VII vieta šioje rungtyje atiteko Ekonomikos fakulteto III kurso studentui Martynui Batučiui. 800 metrų rungtyje III vietą užėmė Komunikacijos fakulteto II kurso studentas Andrius Staišiūnas. Sudėtingoje 60 metrų barjerinio bėgimo rungtyje Teisės fakulteto I kurso studentė Jurgita Urbaitė buvo penkta.

POPULIARĖJA ORIENTAVIMOSI

SPORTAS Vilniaus universiteto orientacininkai visais laikais garsėjo savo sportiniais pasieki­

mais. Pastaraisiais metais orientavimosi sportas intensyviai profesionalėja tiek Lietu­ voje, tiek visame pasaulyje, todėl kaskart pademonstruoti aukštus sportinius rezulta­

tus darosi vis sunkiau. Nepaisant to, VU orientacininkai nuolat dalyvauja studentų ir kitose aukšto rango varžybose, iš kurių dažnai grįžta su apdovanojimais.

Kasmetėse Lietuvos studentų pirmenybėse VU stu­ dentai varžosi su kitų aukštų­ jų mokyklų orientacininkais.

Per paskutinį dešimtmetį bu­ vo pasiekta nemažai aukštų rezultatų: 1992-ųjų pirmeny­ bėse Darius Semaška iškovo­ jo III vietą, 1996-aisiais Pau­ lius Markovas tapo nugalėto­ ju, o VU komanda iškovojo I vietą bendroje įskaitoje.

1994-1995 metais VU turėjo labai stiprią vyrų estafečių ko­ mandą. Ji 1994 metų Baltijos šalių aukštųjų mokyklų pirme­ nybėse tapo čempione, o 1995 metais užėmė III vietą. Ko­ mandos lyderiai buvo Lietu­ vos rinktinės nariai Paulius Markovas ir Skirmantas Ra­ moška. Pastarasis yra 1995, 1997 ir 1998 metų Lietuvos orientavimosi čempionatų pri-

zininkas.

Nepalankios oro sąlygos paskutinį dešimtmetį retai lei­ do organizuoti žiemos orien­ tavimosi studentų pirmeny­ bes, todėl Ramunė Laurinėnaitė tik 1996 metais tapo žie­ mos orientavimosi sporto stu­ dentų pirmenybių čempione.

Vis tik Ramunė gali didžiuo­ tis daugybe pergalių kitose svarbiose orientavimosi spor­

to varžybose. Ji yra daugkar­ tinė Lietuvos čempionatų nu­ galėtoja ir prizininkė tiek es­ tafečių, tiek asmeninėse rung­ tyse. Lietuvai ji atstovavo Pa­ saulio taurės etapų varžybose ir Pasaulio čempionatuose.

Itin džiugina paskutinių metų VU orientacininkų

pasiekimai. Darius Sadeckas

Įtemptų varžybų momentai

nugalėjo 1999 metų SELL žai­ dynėse ir tapo čempionu 2000 metų Studentų pirmenybėse asmeninėse rungtyse bei kartu su komanda iškovojo I vietą estafečių varžybose. Laura Manelytė tapo šių metų Studen­ tų pirmenybių čempione asme­ ninėje rungtyje ir kartu su ko­ manda iškovojo II vietą. Šiuo metu pajėgiausi Vil­ niaus universiteto orientacinin­ kai yra Pasaulio kariškių orien­ tavimosi sporto čempionato ab­ soliuti čempionė Ieva Sargautytė ir Lietuvos studentų pir­ menybių nugalėtojas Darius Sadeckas. Jie yra kandidatai į Lietuvos rinktinę. Be minėtų ti­ tulų, šie sporti­ ninkai yra pasie­ kę dar ne vieną aukštą sportinį rezultatą.

Beje, apie so­ cialinį darbą stu­ dijuojančią Ievą Sargautytę bei jos stulbinančią pergalę Norvegi­ joje vykusiame Pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempio­ nate rašė ir „Kauno diena“.

Pasak Ievos, čempionato da-

Pasaulio kariškių orientavimosi sporto čempionato nugalėtoja Ieva Sargautytė

lyvių lygis buvo gerokai aukš­ tesnis nei anksčiau. Vis dėlto Ieva varžovių galimybes galė­

jo įvertinti realiai, nes kai ku­ rias sportininkes jau pažinojo iš ankstesnių čempionatų. Be to, Pasaulio kariškių čempio­ natas smarkiai skiriasi nuo profesionalių orientacininkų čempionatų. Kaip labiausiai

orientacininkui reikalingas sa­ vybes Ieva vardijo įžūlumą, pa­ sitikėjimą ir kantrybę. Studi­ jos ir sportas jai - du atskiri

dalykai. Socialiniame darbe egoistu būti negalima, o orientavimosi sporte, pasak Ie­ vos, atvirkščiai. Mergina atvi­ ravo, kad sportuoti žada bent iki 2005 metų, nes tais metais vyks Pasaulio profesionalu čempionatas, kuriame ji labai

norėtų dalyvauti.

Universitas Vilnensis

2001 m. balandis

Aleksandras kuria dainas besimylintiems

Daina „Tu Ir Aš“ („Tas Ilgas Kelias Namo...“) Lietuvos popmuzikos padangėje debiu­ tuojantis dainininkas Aleksan­ dras Makejevas parodo, jog ku­ ria muziką mylintiems žmo­ nėms. „Stengiuosi, kad mano dai­ nų būtų klausomasi ne tik per triukšmingus vakarėlius, bet ir vienumoje. Netgi norėčiau, kad dainą „Tu Ir Aš“ pamėgtų dviese laiką leidžiančios poros“, - sako Aleksandras. „Grubiuoju ro­ mantiku“ pakrikštytas muzikan­ tas tvirtina, kad šios dainos teks­ tas ir aranžuotė nesuerzintų ir besimylinčių žmonių. Jo many­ mu, vienintelė vieta, kur dainos nelabai dera - žvejyba. „Nors kartais net tūnodamas ant ledo niūniuoju man patikusį motyvą“, -juokauja užkietėjęs žvejys. Ta­ čiau, pasak Aleksandro, grįžus /■

po žvejybos, keli gitaros akordai ir prasminga daina sušildo ir pralinksmina ne menkiau nei ge­ ras gurkšnis degtinės.

Aidui internautai kelia gailestį

rauja visiškas chaosas, mat mer­ ginos nusprendė perkurti visas

Daugelio liaupsinamas interne­ tas vilniečiui dainininkui Aidui nekelia teigiamų emocijų. „Nese­ niai apsilankiau interneto pusla­ piuose, kur žmonės palieka savo komentarus. Manau, kad jie, ko ge­ ro, turi bendravimo problemų“, sako dainininkas. Aidas sako tu­ rįs pažįstamų, kurie valandų va­

savo dainas. „Perklausėme vis­

landas sėdi prie kompiuterio ir

ką, ką esame sukūrusios, ir pri­

keikia visus iš eilės: muzikantus,

ėjome išvadą, kad nenorime bū­

politikus ir kt. „Tačiau nėra nieko

ti panašios į grupę „Mango“, -

baisiau, kaip „gyvai“ bendrauti su

pasakojo grupės narė Gražina.

tokiais žmonėmis, nes aršūs inter-

„Kapucinės“ tvirtinimu, jos gali

dirbti profesionaliau ir kurti in­

netiniai kritikai tampa pačiais nuobodžiausiais pašnekovais“, -

telektualesnes dainas. „Svar­

tikina Aidas. Dainininkas prasita­

biausia, kad dainos turėtų „vidi­

rė, kad ketina sukurti dainą apie

nį užtaisą“, o ne tik tris natas“, -

mažą, niekieno nemėgstamą žmo­

tikino dainininkė. Gražinos ma­

gutį, kuris prie kompiuterio jau­

nymu, „Cappuccino“ jau su­

čiasi didis ir galingas.

„Cappuccino“ perkurta

visas savo dainas Grupėje „Cappuccino“ vy­

brendo ir išaugo iš pigaus popso marškinėlių. „Tobulumui ribų nėra, o mes dar tikrai neatsi-

skleidėme“, - sakė Gražina.

„Flex“ nariams nestinga idėjų Grupė „Flex“ nusprendė įra­ šyti dar porą dainų naujam albu­

19

mui. „Jau praėjo šiek tiek laiko, kai įrašėme naują albumą, ir tie­ siog kilo minčių bei idėjų dar ke­ letui naujų kūrinių. Naudodamie­ si proga, kad mūsų albumas kol kas dar nepasirodė, į jį įtrauksime ir naujų dainų. Pastarieji kūriniai bus įrašinėjami Vilniuje. Gerai, kai su kūriniais dirba daugiau nei vienas prodiuseris, taip jie papil­ do vienas kitą. Tokiu būdu įma­ noma sukurti tikrai gerą albumą, o muzika netampa monotoniška ir vienoda“, - pasakojo grupės „Flex“ lyderis Mindaugas.

Lietuvių popieriai prasti Ričardas Vitkus internete ra­ do visas kitų šalių dainas preten­ dentes į Eurovizijos konkursą. „Prasti mūsų popieriai. Įsitikinau, kad jei važiuotų keli žinomi atli­ kėjai, mums būtų visai „batai“. O jei važiuočiau aš ir laimėčiau pas­ kutinę vietą - būtų labai gėda. Be­ je, latvių „gabalas“ - labai stiprus, ir šiemet jie, manau, neliks „ant ledo“, - paklausęs kaimynų šla-

gėrių nusprendė dainininkas, ku­ rio daina „Dreamers“ skambėjo Eurovizijos nacionalinio turo fi­ nale tarp kitų, daug garsesnių Lie­ tuvos atlikėjų kūrinių. Įrašytas labdaros koncerto himnas

Gintarė, Igoris Kofas, Č. Gabalis, Neda, D. Mickus ir dar

būrys kitų Lietuvos atlikėjų jau įrašė naują labdaros akcijos

„Mes irgi galime mylėti“ him­ ną. Dainos muzikos ir teksto au­ torius - L. Adomaitis. Pernai

akcijos himną įrašė progresyvio­ ji vilniečių prodiuserių kompa­ nija „Happyendless“, šiemet

koncerto organizatoriai nutarė sukurti ne progresyvų, bet labai

tradicinį himno variantą. Pir­

mieji labdaros akcijos himną ga­ lės išgirsti radijo stočių klausy­ tojai, o gyvai jis buvo sudainuotas

labdaros koncerte „Mes irgi gali­ me mylėti“ kovo 24 d. Vilniaus

koncertų ir sporto rūmuose.

Parengė Živilė VITE1KAITĖ

salėse „LIETUVOS" KINO TEATRE ŽIŪRĖKITE FILMĄ

„BOMBOS FILMAI" PRISTATO MAIKLO DEIVISO EROTINĘ KOMEDIJĄ

„ŽINGSNIS IKI ŠLOVĖS"

100 MERGINŲ" (100 girls)

(ALMOST FAMOUS)

Gabus pirmakursis Metju (akt. Džonatanas Tukeris) vieną gražų vakarą užstringa lifte su la­ bai gražia ir seksualia mergina.

Jaunuolis kalbėjosi su ja visą nak­ tį, glamonėjo ją, bučiavo jos lū­ pas ir pajuto neapsakomą jausmą, kai širdį perskrodžia meilės an­ gelo paleista strėlė. Iš ryto mer­ gina kažkur dingo. Vaikinas nu­ sprendžia ją susirasti. Vieninte­ lis dalykas, ką jis žino apie pa­ slaptingąją pakeleivę - kad ta mergina mokosi koledže, kurį vi­ si aplinkiniai populiariai vadina „Nekaltų mergaičių rūsiu“. Šia­ me koledže mokosi 100 mergiių, ir kiekviena iš jų galėjo būti lifte. Kuri iš jų galėtų būti ta vienintelė r nepakartojama ? Vargšeliui Metju teks tapti tikru detektyvu, kad brastų didžiausią savo meilę... Šiame filme režisierius Maiklas Deivisas mėgina išsiaiškinti meriinų ir vaikinų skirtumus bei nagrinėja pačius įvairiausius „kabini­ mo“ būdus.

Filmo premjera balandžio 6 d.

„20™ CENTURY FOX", „COLUMBIA TRISTAR" IR „CINEMARK" LIETUVOS KINO TEATRUOSE RODO FILMĄ

„ŠĖTONIŠKAS SANDĖRIS" Tai ugninga romantinė komedija apie tai, kaip meilė ir velnias gali

Nuobodus tipas programuotojas Eliotas (akt. Brendanas Fraseris) Ta paprasčiausias nevykėlis. Jam nesiseka darbe, jo nemėgsta kole!°s, jis myli gražuolę Alison (akt. Frensis Okonor), kuri jo net nepa­ ėsta. Gyvenimas slenka nuobodžia vaga. Bet vieną dieną bare Eliotą žkalbina stulbinančio grožio moteris (akt. Elizabet Harlėj), kuri sa-

osi esanti... velnias ir galinti mainais už sielą išpildyti septynis Elioto orus. Čia ir prasideda... Pirmiausiai jis užsigeidžia tapti turtingu, lakingu verslininku ir vesti mylimąją Alison. Maloniai prašom! Po to Adomas antras noras... trečias... ketvirtas...

Iki absurdo komiškos situacijos, net pačią lakiausią vaizduotę pra­ tinstantys norų išsipildymai, nuotykiai, žavingos moterys - visa tai asite nepaprastoje komedijoje „Šėtoniškas sandėris“.

Režisieriaus Kamerūno Krouvo filmas nukelia į 1970uosius metus. Tai pasakojimas apie įžymybių užkulisinį gyvenimą, muziką, sceną, jų gerbėjus ir jauną talentingą žurnalistą, keliaujantį su koncertuojančia roko grupe. Pen­ kiolikmetis Viljamas (akt. Patrikas Fugitas), kaip ir dau­ gelis jo bendraamžių, yra garsios roko grupės gerbėjas. Jis susitaria su populiariu muzikiniu laikraščiu, kad rašys visą tiesą apie grupę. Prižadėjęs mamai nevartoti narkotikų Viljamas pradeda gastrolių turą. Čia ir prasideda... Netikėčiausios situacijos, džiaugsmas, meilė, alkoholis, pažeminimas...

Filmas jau apdovanotas 2 „Auksiniais gaubliais“: kaip geriausias muzikinio žanro filmas ir už geriausią moters vaidmenį (akt. Keit Hadson). Filme bus daug gražios muzikos.

„BOMBOS FILMAI" PRISTATO ŽANO ŽAKO ANO FILMĄ

„PRIEŠAS UŽ VARTŲ" (ENEMYAT THE GATE) Prancūzų kilmės režisieriaus Žano Žako Ano („Septyneri me­ tai Tibete“, „Rožės vardas“, „Mei­ lužis“) karinė drama „Priešas už vartų“ šiuo metu yra brangiausias Europoje sukurtas filmas. Milži­ nišką 95 mln. JAV dolerių filmo biudžetą sudarė Vokietijos inves­ titorių pinigai. Todėl visai nenuos­ tabu, kad būtent ši kino juosta bu­ vo pasirinkta tarptautinio Berlyno kino festivalio atidarymui. Filmo scenarijus sukurtas pagal tikrus įvykius, aprašytus Viljamo Krego

to paties pavadinimo knygoje. Ka­ ro scenos niekuo nenusileidžia re­ žisieriaus Stiveno Spilbergo kari­ nei dramai „Gelbstint eilinį Rajaną“.

Uralo kalnuose gimęs Vasili­ jus Zaicevas (akt. Džudas Lovas) nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Prasidėjus karui jis tapo vienu iš pagrindinių Stalino va­ dovaujamos rusų armijos snaipe­ rių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Mūšio lauke Vasilijus sutinka jauną rusų karininką Da-

nilovą (akt. Žosefas Finesas).

Naujasis draugas paskolina savo šautuvą ir, pasinaudojęs pažinti­ mis politiniuose sluoksniuose, suteikia jam didvyrio vardą. Vė­ liau Vasilijus supažįsta su žydų kilmės rusų snaipere Tania Černova (akt. Rachel Vais) ir iš pir­ mo žvilgsnio ją įsimyli. Tačiau Vasilijus net neįsivaizduoja, ką jam dėl savo meilės teks patir­ ti... Snaiperio draugas Danilovas taip pat iki ausų įsimylėjęs Tanią. Maža to - Danilovas, arti­ mai pažįstantis draugą Nikitą Chruščiovą (akt. Bobas Hoskinsas), lengvu rankos mostu gali at­ sikratyti nereikalingo konkuren­ to, ištremdamas jį į Rusijos pla­ tybes...

Filmo premjera: balandžio 13 d.

Universitas Vilnensis

20

r k.

2001 m. balandis

Tarodps ~) ŽYGEIVIAI FOTOGRAFUOJA MEDĮ Vasario 22 d. Vilniaus universiteto Žygeivių klubo pa­

talpose surengta mėgėjiškos fotografijos paroda-konkur­ sas. Prieš porą mėnesių jauniesiems fotografams buvo pa­

siūlyta sukurti 3-4 nuotraukų ciklą arba pateikti vieną fo­

tografiją. Parodos tema, kaip ir dera žygeiviams, labai

gamtiška - „Medžiai...". Parodos organizatoriai siekė, kad ši tema ne supančiotų fotografuojančius, bet paskatintų atidžiau įsižiūrėti į gana įprastą ir kasdienišką objektą.

I

Norėta, kad jaunieji fotografai kurtų sąmoningai, apgal­

votų sumanymą ir į jį įsigilintų, todėl konkursui prašyta pateikti ir nuotraukų aprašymą arba bent nuotraukos pa­

vadinimą.

Lina BIEKŠTAITĖ, Vilma KALADYTĖ

toaparatas arba dalyvavimo konkursuose įgūdžių stoka.

Tačiau visi darbai pasižymėjo

A

Smagu, kad šis renginys su­

pagarba medžiui, dominavo

silaukė ne tik žygeivių, bet ir

gamtai jautri ir romantiška

klubui nepriklausančių žmo­

pasaulėžiūra. Gal tik jaunat­

nių, daugiausiai VU studen­

viškos žaismės, valiūkiškumo,

tų, dėmesio. Organizatoriai

avantiūriškų idėjų ir drąsesnės

mielai priėmė visų norinčių

raiškos jaunųjų autorių dar­

dalyvauti darbus, tačiau per

buose buvo pasigesta.

daug konkurso neviešino, nes

O tą speiguotą ketvirtadienio

jautė, kad šis konkursas - ne

vakarą, kai klubelyje dideliuose

tik jaunųjų kūrėjų, bet ir pačių

stenduose pakibo nuotraukos,

rengėjų debiutas. Fotografijas

visus nustebino parodos lanky­

konkursui pateikė keturiolika

tojų gausa. Per atidarymą ma­

autorių, o vienas fotografas į

žytis žygeivių klubo kambarėlis

konkursą pavėlavo lygiai pa­

buvo sausakimšas; ir fotografai,

rą, todėl jo fotografija buvo

ir žiūrovai stovėjo petys į petį,

eksponuojama su užrašu „ne-

bet niekas tuo per daug nesi­

konkursinis darbas“. Kai ku­

skundė. Ant stalo puikavosi

rias nuotraukas drąsiai galima

tortas, garavo arbata. Susirinku­

pavadinti profesionaliomis,

sieji su arbatos arba vyno puo­

aukštos fotografavimo kultū­

dukais veržėsi arčiau nuotrau­

ros, tinkančiomis ir kur kas di­

kų, mat čia pat galėjo balsuoti

desnei parodai. Dėl jų verti­

už labiausiai patikusį darbą ir

nimo komisijai (jos sudėtis

lemti Publikos prizo laimėtoją.

nebuvo skelbiama; ją sudarė

Entuziastingai nusiteikę foto­

žygeivių klubo nariai arba su

grafijos mėgėjai aktyviai reiškė

klubu draugaujantys keliauto­

savo nuomonę, naudojosi pro­

jai, besidomintys fotografija)

ga susipažinti ir pabendrauti

nekilo jokių abejonių. Gaila,

vienas su kitu bei su žiūrovais,

kad sukurti vieningą ciklą pa­

tad paroda tapo tikra švente vi­

vyko ne visiems, kai kam pa­

siems atėjusiems. Publikos pri­

kišo koją „nesuvaldytas“ fo­

zo laimėtojas buvo išrinktas tą

* Nuoširdžiai užjaučiame CR administratorių Stasį

Arvydas Gudelis. Anatomija, arba Vienos motinos vaikai. I-IV (I vieta ir Publikos prizai

patį vakarą, konkurso nugalėto­

tomija, arba Vienos motinos

kart organizuojamu konkursu i

jai paskelbti ir apdovanoti gė­

vaikai“ jis pelnė ir Publikos pri­

patikino, kad šis renginys gali ti

lėmis, diplomais bei šauniais pri­

zą), II vietą užėmė Monika Skė-

rėti tęsinį, tiktai reikės pagalve

zais: katiliuku, veidrodžiu, žva­

ti apie didesnę erdvę parodai

kide, rėmeliais nuotraukoms,

rytė („Pasivaikščiojimas rūke“), III vieta atiteko Astai Žukaitei,

medaus stiklainiais - juos parū­

Vytautui Michelkevičiui, Rober­

šiasi ne tik keliauti ir sportuo

pino pagrindinis konkurso rė­

tui Kananavičiui. Paskatinamai­

mėjas ir vienas organizatorių Arūnas Starkus. I vietos laimė­

siais prizais buvo apdovanoti Ir­ ma Vėjelytė ir Tadas Šarūnas.

ti, bet ir neužmiršti kultūro bei meno, liudijo ir bevei

toju buvo pripažintas Arvydas

Organizatoriai padėkojo daly­

rių žiūrėjimas po parodos at

Gudelis (už darbų ciklą ,Ana­

viams už pasitikėjimą jų pirmą­

darymo.

Tai, kad VU žygeiviai ruo

tradicija tapęs kelionių skaii

Gaidį broliui mirus.

Ūkio direkcijos darbuotojai

UAB „LTB draudimas“

Nemokamas kontaktinių lęšių

Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 7089.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018

parinkimas Akinių parinkimas ’

Mūsų adresas:

Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Leidybos centras.

Spausdino AB „Spauda“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Indrė Klimkaitė

"

STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS NUOLAIDOS

■

Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai.

■

ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai.

■

Pirmą kartą perkantiems lęšius ALCON priemonės nemokamai.

■

Gydytojo-oftalmologo konsultacija

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

UAB FIGARO

Vilnius, Antakalnio 59, 154 kabįnetas, tel. (8-22) 34 61 37

studentams bei Universiteto darbuotojams, turintiems vieną iš LTB mokėjimo kortelių, taiko šias nuolaidas:

> vykstančių į užsienį sveikatos draudimui 40 proc.; > vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui 20 proc.;

> kitoms draudimo rūšims 10 proc.

Dėl polisų kreipkitės į Administracijos reikalų prorektoriaus padėjėją A. Kemešiu.

VU, Centriniai rūmai, Universiteto g. 3, 55 kab., tel. 68 7092.