Visų šalių proletarai, vienykitės!
» cam/Binis scuoencas
NR. 3(823)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO
UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1973 M. SAUSIO 19 D. LAIKRAŠTIS
Visasąjunginis aukštųjų mokyklų darbuotojų pasitarimas Sausio 16 d. Maskvoje pra sidėjo sąjunginis pasitarimas, kurio dalyviai svarsto aukš tųjų mokyklų uždavinius, vykdant TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulinti aukštąjį moks lą šalyje". Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose susirinko aukštųjų mokyklų rektoriai, pedagogai, pramonės įmonių, kolūkių ir tarybinių ūkių,
TYLOS! AUDITORIJOJE - EGZAMINAS Egzaminai — tai metas, kada suvedami didelio ir siste mingo semestro darbo rezultatai. Šiuo pasakymu mes nori me atkreipti dėmesį ne tik į šį svarbų įvykį studento gyve nime, bet ir priminti, kad egzaminų sesijos sėkmė, visų pirma, priklauso ne nuo „laimingo" bilieto, o nuo Tavo pa siruošimo sesijai. Pasiruošimo, kuris trunka ne kelias die nas ir naktis, o tęsiasi visą semestrą. Matyt, dar niekada universitetuose ir institutuose nebu vo taip atidžiai nagrinėjami tokie klausimai, kaip antai: Ką žinoti? Kiek žinoti? Kaip žinias pritaikyti praktikoje? Kaip mokyti ir kaip mokytis? Aukštųjų mokyklų pedagogų kolektyvai kūrybiškai ieško efektyviausių mokymo proceso formų. Vis labiau įsitvirtina mintis, kad vietoj stengi
TRUMPAI Suvesti Universiteto kom jaunimo komiteto ir interna cionalinio klubo viktorinoskonkurso „Pažinkime gimtą jį kraštą" rezultatai. Vertini mo komisijai nebuvo didelio darbo: dalyvių buvo mažoka. Konkurse ypač mažai dalyva vo interklubiečiai. FJfe -
m.
■im.n’L.—-
BENDRABUČIUOSE
Kaip kasmet, taip ir šiais mokslo metais, studentų prof sąjungos komiteto buitinis sektorius praveda konkursą geriausiai tarybai išaiškinti. Šiais metais jis vyksta truputį kitaip, negu pernai. Konkur sas susideda ne iš trijų turų, 0 iš dviejų. Pirmas turas pra sidėjo spalio 15 d. ir tęsėsi ■ki gruodžio 15 dienos. Antra sis prasidės vasario 15 d. ir ’SSis iki balandžio 15 d. Šio konkurso tikslas — or ganizuoti turiningą ir kultū™gą laisvalaikį, kovoti prieš 'tetinkamą bendrabutiečių el gesį, siekti kuo geriausios ’varkos ir švaros kambariuose lr bendro naudojimosi patal pose. Nemaža vietos konkuryra skiriama sportinei ^eiklai. Deja, sporto reikalai ‘ en<lrabučiuose nekokie. Kaip jau minėjom, į turo •erminas pasibaigė, todėl gali-
Geriausiai j mūsų anketos klausimus atsakė IV kurso fi lologė V. Limanauskaitė. Ji ir užėmė pirmąją vietą. Atkak lioje kovoje su IF studente E. Balakauskaite ir FAF studen tėmis N. Kaplan ir Z. Ivano vą antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai užėmė PEF stu dentai A. Jankauskas ir K. Baltramaitis. Nugalėtojus kviečiame į VVU komjaunimo komitetą
mosi duoti kuo daugiau įvairiausių specialybės žinių rei kia mokyti savarankiškai studijuoti. „Jūs rengiatės tapti savo veiklos specialistais viename ar kitame darbo fronto bare, — kalbėjo Visasąjunginiame studentų sąskrydyje drg. L. Brežnevas. — Ir Jūsų moky mosi orientyras turi būti tie reikalavimai, kuriuos šiandien kelia gyvenimas tarybiniam specialistui, aktyviam komu nizmo kūrėjui". Universitete darbinga nuotaika. Sesija tikrina Tavo ži nias, Tavo sąmoningumą, Tavo pareigos supratimą. Tegu ši darbinga nuotaika lydės mus ir ateinančio semestro metu, kad mes galėtume drąsiai ištarti: „Nė vieno atsiliekančio greta!" M. KURAIČIO nuotr.
š. m. sausio mėn. 23 d. 11 vai. tojo ir specialiojo vidurinio Interklubo dnf. mokslo ministerijos Garbės raštais. * ★ ★ Visasąjunginiam 1971/72 m. Istorijos fakulteto skaityk m. studentų mokslinių darbų loje surengta dėstytojų hobi konkursui Upiversiteto SMD parodėlė. Dėmesį patraukia pateikė apie 100 darbų. Nese žurnalistikos katedros vedėjo niai sužinota, kad fizikas S. doc. S. Makausko retų pašto Trinkūnas ir istorikas P. Te- ženklų kolekcija, doc. J. Bu beliškis, kaip geriausių TSRS lotos atminimo ženkleliai bei studentų mokslinių darbų au- kitų dėstytojų eksponatai. toriai, apdovanoti TSRS Aukš- ______________ „TS" Inf.
Vyksta geriausios tarybos konkursas ma suvesti rezultatus ir pa žiūrėti, kas tapo nugalėtojais. Kelinti metai geriausiai Universitete dirba V medikų bendrabučio taryba. Pirmame ture, surinkusi 705 taškus, ji niekam neužleido pirmavimo. Šitai tarybai sumaniai vado vauja V k. medikė J. Vaišnytė. Bendrabutyje į akis krinta švara, gražiai apipavidalinti stendai, sienlaikraščiai, kurie visada reguliariai išleidžiami. Šiame bendrabutyje, vado vaujant Z. Paulauskui, buvo surengtos krepšinio varžybos tarp bendrabučio aukštų gy ventojų. Antra vieta atiteko II bend rabučio tarybai, kuriai vado vauja III k. istorikas S. Patį kaukas. Nors ir senas šis bendrabutis, bet visur švara, tvarka, matyti, kad taryba ne sėdi be darbo. Gerai savo pa reigas atlieka budintieji.
Trečią vietą užėmė III bendrabučio taryba. Pirmus metus jai vadovauja GF II k. studentas K. Planutis. Pačio mis pirmomis mokslo metų dienomis pirmininkas ir tary ba ėmėsi darbo, kurio geri rezultatai jau matyti. Tik bė da, kad bendrabučio taryba pamiršo sustiprinti budėjimą prie įėjimo. Dabar, kai jau žinomi I tu ro rezultatai, matome, kad tarp pirmaujančių ir atsilie kančių bendrabučių tarybų yra didelis skirtumas. Daug taškų prarado VI bendrabučio taryba, kuri už ėmė V vietą. Ir taškai buvo nubraukti vien tik dėl to, kad bendrabutyje dar pasitai ko triukšmadarių (fizikai L. Manusadžian, G. Pocius ir kt.), kurie nesilaiko bendra bučio vidaus taisyklių. Paskutinę vietą užėmė
„Tauro" bendrabutis, kurio taryba surinko vos 380 taškų. Išrinkti į tarybą studentai blo gai atlieka savo pareigas. Vienai pirmininkei J. Stagniūnaitei sunku dirbti, ir kol ji nesulauks didesnės pagalbos iš kitų tarybos narių, tol, ma tyt, ir nebus tvarkos. Jau tampa bloga tradicija, kad „Tauro" bendrabutis linksniuojamas iš blogosios pusės. Primirštas studentų auklėjamasis darbas bendra butyje — ir čia susirūpinti tu rėtų vadovai tų fakultetų (IF, Fil. F, PEF), kurių studentai gyvena „Taure". Nugalėtojų laukia ekskursi ja j Minską, o atsiliekančiųjų — didelis darbas II ture. J. KUDIRKA Studentų profkomiteto prezidiumo narys
mokslo bei kultūros įstaigų atstovai. Dalyvauja TSRS mi nistrai, atsakingi TSKP CK, VLKJS CK, ideologinių įstaigų darbuotojai. Pasitarime daly vauja ir mūsų Universiteto atstovai: rektorius prof. dr. J7 kubilius, partijos komiteto sekretorius doc. P. Bernatavi čius, VVU darbuotojų profsą jungos komiteto pirmininkas doc. V. Staskonis, TSKP isto rijos katedros vedėjas prof.
dr. K. Navickas, Filologijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorė G. Marcinkevičiūtė. Pasitarime pranešimą skai tė TSRS aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas. Geresnis studentų politinis auklėjimas, tolesnis visuome ninių mokslų dėstymo tobuli nimas — šie klausimai yra pasitarimo dėmesio centre.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS JAUNIMO REIKALŲ KOMISIJOJE Pastaraisiais metais mūsų šalyje daug dėmesio skiria ma aukštųjų mokyklų studen tų materialinėms sąlygoms toliau gerinti, auklėjamajam darbui tobulinti. Sutinkamai su TSKP XXIV suvažiavimo direktyvomis padidintos sti pendijos studentams, plečia ma bendrabučių statyba. Vilniuje įvykusiame Lietu vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos jaunimo reikalų komi sijos posėdyje buvo nagrinė jama, kaip respublikoje įgy vendinamos partijos ir vyriau sybės numatytos priemonės, rūpinantis bendrabučiuose gy venančio akademinio jaunimo auklėjimu ir buitinėmis sąly gomis. Posėdį vedė šios ko misijos pirmininkas, Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininkas A. Bal čiūnas. Pranešimą svarstomu klau simu padarė Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pavaduo tojas V. Pranaitis. Komisija pažymėjo, kad pastaraisiais metais respubli koje nemaža nuveikta, tobu linant studentų, gyvenančių bendrabučiuose, auklėjamąjį, kultūrinį masinį ir sportinį darbą, sudarant jiems geres nes buities sąlygas . Per pra ėjusį penkmetį pastatyti pen ki aukštųjų mokyklų bendra bučiai 2 500 studentų. Vysto ma kompleksiška studentų bendrabučių statyba pagal naujus tipinius projektus. Tačiau, sparčiai augant stu dentų skaičiui, susidaro sun kumų, gerinant jų gyvenimo sąlygas. Šiuo metu bendrabu čiuose neapgyvendinama nė pusės visų studentų, kuriems jie reikalingi. Blogiausiai ap rūpinti bendrabučiais Vil niaus universiteto ir VISI studentai. Nors bendrabučių labai trūksta, jų statyba vyksta lė tai, statybos darbai atliekami nekokybiškai. Statybinės or ganizacijos kasmet nepanau
doja visų šiam tikslui skirtų lėšų. Projektavimo organiza cijos, ruošdamos bendrabu čių projektus, turėtų daugiau atsižvelgti į šių statinių speci fiką. Mažai gaminama bendrabučiams pritaikytų baldų. Posėdyje kalbėję deputatai B. Ascila, V. Morkūnas, A. Balčiūnas, J. Baltušis ir V. Spurga atkreipė dėmesį į auk lėjamojo darbo studentų bendrabučiuose trūkumus. Di desnę paramą bendrabučių ta rybų veiklai turėtų teikti komjaunimo organizacijos, fa kultetų dekanatai. Kalbėtojai nuTodė, kad kai kuriuose bendrabučiuose trūksta tvar kos, daug kur skaityklose šal ta, jos nejaukios, blogai ap šviestos. Reikiamo dėmesio neskiriama vaizdinei agitaci jai, ne visur gerai dirba bend rabučiuose esančios visuome ninio maitinimo įstaigos. Priimtame sprendime komi sija rekomendavo Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijai sustiprinti bendrabučiuose gy venančių studentų auklėjamą jį darbą, tobulinti šio darbo formas ir metodus, įvesti rei kiamą tvarką gyvenamuosiuo se kambariuose ir buitinėse patalpose, reikliau kontro liuoti, kad būtų laikomasi gy venimo bendrabučiuose tai syklių. Pasiūlyta ministerijai kartu su Lietuvos LKJS Cent ro Komitetu, Švietimo, aukš tųjų mokyklų ir mokslo įstai gų ' darbuotojų profsąjungos respublikiniu komitetu toliau tobulinti studentų bendrabu čių tarybų ir jų komisijų veiklą. Vilniuje ir Kaune su daryti tarpmokyklines bend rabučių tarybas, kurios koor dinuotų įvairių aukštųjų mo kyklų bendrabučių tarybų veiklą, skleistų teigiamą bendrabučių tarybų darbo pa tirtį. Rekomenduotos ir kitos priemonės, kurios galėtų pa dėti gerinti akademinio jauni mo, gyvenančio bendrabu čiuose, auklėjimą ir buities sąlygas. ELTA
SESIJA EINA Į PABAIGĄ. LINKIME SĖKMINGAI IŠLAIKYTI PASKUTINIUOSIUS EGZAMINUS! LINKSMŲ, TURININGŲ ATOSTOGŲ TIEMS, KURIE UŽSITARNAVO JŲ SAVO SĄŽININGU DARBU!
( Ketvirto kurso ketvirtos grupės fizi kai C. Simkevičlus ir J. Maliukevičius traukia kvantinės mechanikos egzami no bilietus. Kaip seksis? Jų mokėjimą įvertins fizikos-matematikos mokslų daktaras profesorius Antanas Bandzaitis.
TYLOS! AUDITORIJOJE - EGZAMINAS ILGAI AUGINTAS DERLIUS• PAŽANGUMU NUOLAT RŪPINASI KATEDROS Egzaminai, egzami nai! .. Visur apie juos ir tekalbama. Net autobu suose. Ypač artėjant į An takalnio galą, kai kiekvie noj stotelėj po truputį iš lipa keleiviai, ir lieka tik studentai ekonomistai ir teisininkai, važiuojantys į savo rūmus. Išlipame su jais ir štai mes Teisės fakulteto deka no doc. Vytauto Nekrašo priimamajame. Laukti ne tenka: nė vieno verkšlenti pasiruošusio interesanto. Kaip greitai paaiškėjo iš pokalbio su dekanu ir fa kulteto pažangumo suves tinių, šitokių verkšlentojų čia retai pasitaiko! Sesija artėja į pabaigą. Likę vienas—du egzami nai, o antro kurso vyrai (merginoms dar medicina) laiko po paskutinį egza miną. Nėra sesijos tik penktakursiams, kurie gruodžio viduryje grįžo iš gamybinės praktikos ir da bar klauso paskaitų. Jiems
Nežinia, greit ar ilgai pir makursiams ėjo tas laikas iki pirmos sesijos, kurią kiekvie nas, tur būt, įsivaizdavo vis kitaip. Bet štai ji visiems mi na kulnus. Nori tu to, ar ne nori — rėžk dėstytojui viską, ką žinai ir ką žinojai, nebus per daug. O štai visiems pirmo kurso matematikams anglų kalbos žinių susisteminimas (konfe rencija) vyko neįprasta forma, kuria jie, kaip vėliau galima buvo pastebėti iš jų veidų, — liko patenkinti.
DĖMESIO!
sesija bus vasario mėnesį. Fakultetas „mėgsta" pa gal pažangumą būti pir muoju Universitete. Iš šios sesijos eigos matyti, kad pažangumo vidurkis neturėtų kristi: pažymiai geri, neišlaikytų egzaminų nedaug. Sesijos pažymių suvesti nės parodė, kad, kaip pa prastai, kuo vyresnis kur sas, tuo geresni jo pažy miai. Silpniausiai laiko pirmakursiai, ypač valsty bės ir teisės teorijos egza miną. Čia iš dalies kaltas pats disciplinos pobūdis. Mat, jinai — lyg ir kitų, praktinių, disciplinų teori nis apibendrinimas, o tos praktinės disciplinos dar neišeitos. Kita — pirmam kursui daug didesni reika lavimai, nes jei studentas vos vos išsikapsto per pir mąją savo sesiją, tai vėles nėse jis paprastai įklimps ta... O Česlovas Adomovičius (rusų gr.) nesulau kė nė pirmosios sesijos:
pašalintas už paskaitų pra katedros, kuri nebūtų šį leidinėjimą, girtuokliavi pusmetį svarsčiusi savo studentų pažangumo reimą. kalų. Fakultete „turi paklau Po kiekvienos sesijos są" ir pasiteisina studija vimas pagal individualius rengiami akademiniai va darbo planus. Taip dirba karai, kuriuos ruošia dau Lenino stipendininkas fa giausia fakulteto komjau kulteto komjaunimo sek nimo komitetas. Šio ru retorius Justinas Pečkaitis dens vakaras buvo pirma (IV k.), penketukininkai sis naujuosiuose rūmuose. jo bendrakursis Juozas Į tokius vakarus pakvie Vasiliauskas, trečiakursis čiami visi studentai, atei Saulius Katuoka. Jie ir na ir baigę fakultetą, da šios sesijos egzaminus lai bar jau dirbantys. Jų žo ko penketais. Kitokio pa dis studentams skamba įti Geriausiai žymio nėra gavę ir antra kinamiausiai. kursiai Natalija Borodina išlaikę sesiją dekano įsa apdovanojami, (rusų gr.), Algirdas Čiur kymu jiems įteikiami ir Univer lys. siteto komjaunimo komi Aktyviai veikia fakulte teto garbės, pagyrimo raš to akademinė komisija — fakulteto partinio biuro tai. Blogieji, aišku, paba narys doc. Martynas Apa rami. .. .Sesija — javapiūtė. navičius (pirmininkas), vi si kuratoriai, komjaunimo Derlius pilamas į aruodus. komiteto akademinio sek O augintas jis buvo metus toriaus nariai. Pažangumu ar ilgiau. nuolat rūpinasi katedros: Vladas BRAZIŪNAS nėra nė vienos fakulteto
MATEMATIKAI KALBA ANGLIŠKAI. žmonių auditorija kiek pavar go. Ženklas įjungti magneto foną. Garsiai sklinda angliška daina. Toliau vėl patys studentai (R. Sabaliauskas, A. Bielskutė) angliškai dėstė įdomias mintis apie matematiką. Kiekviena grupė gavo po dešimt uždavinių (visi anglų * ★ * kalba) ir turėjo teisingai ir Žiuri jaučia, kad šių jaunų greitai išspręsti.
Susirinko visos matematikų grupės į vieną auditoriją. Asistentas E. Monstavičius angliškai perskaitė įžanginį pranešimą „TSRS matematinei mokyklai — 50 metų". Po to patys studentai, I kurso mate matikai, skaitė angliškai pra nešimus apie žymiuosius savo kolegas.
Medikų ir
Rektoratas primena, kad pavasario semestras visų fakultetų studentams pra sideda vasario 7 d.
f ♦ Studentai, kurie sesiją bai gė su skolomis arba dėl rimtų priežasčių neiš laikė kai kurių egzaminų, turi susitvarkyti žiemos atostogų metu: prisistatyti į dekanatus ir Išlaikyti skolas pagal nustatytą tvarkaraštį.
prekybininkų susitikimas — Labas vakaras. Ėjau pro šalį, pavargau, sakau, užeisiu pažiūrėti, iš kur čia ta muzi ka, — pasveikino Medicinos ir Prekybos fakultetų proforgus tą trečiadienį Senis Šaltis.
Sumaniausia pasirodė grupė. * * *
Busimiesiems valkų gydytojams — pirmoji egzaminų se sija. Šioje nuotraukoje juos matome, prieš bendrosios fizi kos įskaitą. O klek prieš akis „sirgimo" už atsakinėjančius, draugus, klek užrašų pervertinėjimo! A. STANEVIČIAUS nuotraukos
II
Ir vėl angliška daina. Visų veiduose šypsenos. Vadinasi, semestro medžiagą studentai įsisavino puikiai. Tai filol. m. kand. B. Svecevičiaus, vyr. dėst. T. Babičiaus, dėst. A. Starkaus, asist. A. Urbonaitės dėka buvo su daryta įdomi konferencijos programa.
G. MARKEVIČIŪTE
Mūsų Alma Mater kavinėje liejosi linksma studentiška daina ir juokas. Tačiau mes ne tik pasilinksminti susirin kome, bet ir reikalų aptarti. Į svečius atvyko ir VVU stu dentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Grabauskas. Vakaro dalyvius pasveikino MF profbiuro pirmininkas St. Keršanskas, įteikė atminimo dovanėles geriausiems proforgams. Greta patyrimą turinčių vyresniųjų kursų proforgų, kaip K. Liepis, B. Vaitekonis, buvo pažymėtas ir I kurso II gr. proforgas V. Kryžauskas, kuris iš pat pirmųjų dienų ėmėsi darbo; daug rūpinasi mokymusi, lankomumu, taip pat ir kultūriniais renginiais: kad studentai lankytų paro das, muziejus, aktyviai daly
vautų fakulteto gyvenime. Geriausius savo profsąjun gos narius pasveikino ir PF profbiuro pirmininkas J. Panasenka. Tiek medikai, tiek ir busimieji prekybininkai do mėjosi, kokios problemos sprendžiamos draugų fakulte tuose, kaip dirbama vienoje ar kitoje srityje. Vakaro metu vyko keletas konkursų. Tai ir senoviškiausią šokį šokusiems, ir patiems dainingiausiems, ir netgi pa tiems kantriausiems, sugebė jusiems per visą vakarą ne susivilioti muzikos ritmu. Visi ypač nekantriai laukė vieno konkurso. Kas gi bus ta mis prekybmedicina? Ir štai žiūri paskelbia: MF studentė S. Šimkutė.
R. BANELYTĖ
LAIŠKAS IŠ VVPf Per Jūsų laikraštį noriu vi sų Vilniaus Valstybinio Peda goginio instituto studentų var du padėkoti Jūsų etnografi niam ansambliui už labai pui kią, malonią vakaronę, su rengtą institute gruodžio 21 dNorime padėkoti vadovei A Ragevičienei. Jai ir visiems kitiems dalyviams linkime kū rybingų 73-ųjų metų ir su ne kantrumu laukiame naujų su sitikimų su liaudies daina šokiu. Sėkmės Jums sesijoje, senosios lietuvių liaudies dai nos mylėtojai ir nuoselėtojaii J. SEIMYS Instituto komjaunim0 komiteto nary;
Rašo Klaipėdos studentai
Supažindiname su Šiaulių K. Preikšo pe dagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakulteto studentų — jaunųjų literatų kūryba.
siems draugams perduoda
lA, prie jūros, pra^sidėjo lietuviškaapie 150 dėstytojų vafknyga, čia gimė lie landininkų ir 44 etatiniai tuvių dainius K. Donelai tis. Šitas kraštas — didžiu lių išbandymų ir talentų kraštas. O štai dabar į pamarį atėjo jaunystė. Atėjo pra tęsti tėvų tradicijų, jei ne kurti, tai bent suprasti di džiųjų talentų kūrybą. 1971 metais respublikoje pasklido žinia, kad Klaipė doje pirmą kartą kuriamas aukštosios mokyklos sta cionaras. Praėjo pirmieji metai, kupini ginčų, kūrybinių organizacinių ieškojimų, sunkumų. — Nors šiuo metu čia studijuoja vos 300 stacio naro ir šimtas neakivaizdi nio skyriaus studentų, — pasakoja fakulteto dekaĮnas doc. Vytautas JakaIvičius, — tačiau manoma, kad 1975 metais čia moky kis apie 900 studentų, iš kurių 250 neakivaizdinin
kų.
I Iš
tikrųjų fakultetas pastebimai plečiasi. Pen kių specialybių studentai ruošiami kūrybiniam ir Auklėjamaj am darbui. Choreografijos, lietuvių li teratūros ir režisūros, cho rinio ir orkestrinio dirigaĮ’imo specialybių studen tai rengiami kultūros ir Ivietimo darbuotojais, o muzikos ir dainavimo bei letuvių kalbos, literatu os ir muzikos specialybių Itudentai — pedagogiliam darbui. Į Gausus ir gražus instituI’ darbuotojų bei dėstyto ji kolektyvas. Šiuo metu fcvo patirtį jaunesnie
dėstytojai, tarp kurių du profesoriai, 4 mokslų kan didatai, LTSR Kompozito rių sąjungos narys J. Do markas, LTSR nusipelnę artistai J. Gudavičius, A. Ilčiukas. Dėstytojų valandininkų tarpe puikūs specialistai: teatro vyr. re žisierius LTSR nusipelnęs meno veikėjas P. Gaidys, teatro direktorius B. Juš kevičius, aktorius V. Paukštė. Klaipėdos miesto parti jos ir vykdomasis komite tai bei kitos organizaci jos rūpinasi sudaryti dės tytojams ir studentams kuo geresnes darbo ir kū rybos sąlygas. Savo poil siu rūpinamės patys. Atėjo žiemos sesija. Darbas pačiame įkarštyje. Nuo ankstaus ryto iki vi durnakčio netyla auditori jose instrumentų gaude sys, negęsta šviesa bend rabučio languose. Čia, kaip ir visur, iškyla ge riausieji. Dažniausia — darbštūs, stropūs ir parei gingi studentai, pasiekę puikių rezultatų ne tik moksle, bet ir visuomeni nėje veikloje. Tai lietuvių kalbos, literatūros ir mu zikos specialybės studen tai trečiakursiai fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius, Lenino stipen dininkas A. Žalys, A. Drukteinis, ketvirto kurso studentai D. Dambrauskai tė, V. Šilgalis. Puikiai mo kosi ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje choreografijos IV kurso studentė A. Bingelytė, lie
tuvių literatūros ir režisū ros II kurso studentė S. Galkauskaitė. Nors ir stengiamės visą savo laisvalaikį atiduoti profesinių įgūdžių stiprini mui, tačiau studentiškas gyvenimas nebūtų links mas be įdomių ir nuotai kingų renginių. Neseniai įkurtas kultū ros klubas, vadovaujamas lietuvių literatūros ir muzikos specialybės tre čiakursio V. Kabašinsko, užsimojo platų barą fakul teto kultūriniam gyveni mui paįvairinti: kas savai tę rengiamos radijo laidos, kuriose paliečiami svar besnieji gyvenimo įvykiai, kritikuojamos iškilusios negerovės. Ruošiamasi specialybių vakarams. Veikia kino mėgėjų būre lis. Fakulteto literatai ak tyviai dalyvauja miesto literatūriniame gyvenime: spausdina savo kūrybą „Tarybinės Klaipėdos" li teratūriniame puslapyje „Gintaro lašai", rengia su sitikimus su jaunųjų rašy tojų sąjungos Klaipėdos sekcijos nariais, būrelio susirinkimuose svarsto sa vo kūrybą. Daug dėmesio skiriama studentų fiziniam lavini mui. Vyksta vidaus spar takiados varžybos. Fakul teto sportininkai sėkmin gai dalyvauja miesto pir menybėse ir aukštųjų mo kyklų spartakiadoje savo grupėje. Štai neseniai Vil niuje vyko Pabaltijo kon servatorijų draugiškas tur nyras, kuriame mūsų fa kulteto sportininkai iško vojo pereinamąjį prizą. Fakulteto choro ir šokių studijų kolektyvai bei ats kiri atlikėjai dažnai kon certuoja miesto visuome nei, šefuojamo gamybi nio refrižeratoriaus „Ju lius Janonis" įgulai, gamy bininkams, pasiekusiems geriausių rezultatų socia listiniame lenktyniavime. P. TINGINYS Lietuvių k., lit. ir muzikos spec. IV k. stud.
plėčiau šįvakar 'šlovinti žemę,
rpaprastą laimę viską išpildyti
tau himną sudėti, kur gimdė tave,
galėčiau žadėti
tartum sapne. >1 taptum laiminga ir nieko pasauly mgiau nemylėtum be mano dainų — p būtų tau dienos ir naktys, ir saulėj ketų lyg puokštė gražiausių gėlių. aš lyg ta žemė, Į gėles išaugirus, lėčiau po kojų tylus ir ramus. I eitum pro šalį, žiedų prisiskynus, kęsdama mano L ' džiaugsmus ir skausmus, lėčiau šįvakar l tau himną sudėti J'kti kaip žemė — tylus ir ramus, medžiai man imtų po langu šnarėti Ogiausius, švelniausius žodžius. ..
JEugenijus ŠALTIS
Kad dvokia oras, O ne kanalizacija.
GENTIŠKOS EPITAFIJOS Lituanistui — muzikui: Nardžiau tarp mokslų Kaip naras — Kelią pastojo Spec. seminaras.
koriui; povo doras p<1ė agitaciją,
VI. BRAZIŪNO nuotraukos
JilIlIlIlIHIMHII
Violeta RAMANAUSKAITE
Atrasiu šimtąkart tave Ir pavaišinsiu duona. (Tu net nežinosi, kad tai bus pirma mano duona. Koks bus jos skonis?) Prarasiu šimtąkart tave Už vieną tikrą atradimą, Už džiaugsmą, tyrą tyrą, Už kančias ir tylą. Aš šimtąkart sudeginsiu tave Už vieną skaidrų blyksnį Krūtinėj nešiu aš tave Į paskutinį apgavystės krikštą. Ir, šimtą kartų apgauta, Paniekinta ir apverkta, Pakilsi — Visiškai nauja —
Širdie —
Valdove mano! Verge!
Būtinybe! IR MEDŽIAI KAIP ŽMONES...
LIEPOS MALDA Pareik! Dar pareik! Aš taip laukiu. Tu klysti — Aš vis dar maža. Čia stoviu bejėgė, Vienplaukė, Paleidus pavėjy kasas. Dabar man tavęs Šitaip reikia, Kai medžiai paliko šakas. Akimirksniu vėjas paklaikęs
■Illlllllllllllllllllllllllllllllllini'
Aldona JANKAUSKAITĖ
PIRČIUPIO VAIKAI Pažiūrėk — Granito Motina pravirko. Eilėn išsirikiavo senos liepos, Nebesijuokiančios Ir nesišypsančios Budės Lyg gyvos mirę.
Išvaikė svajones basas. O, vasara! Sese! Pareiki! Taip noriu pabūt Dar žalia.
UOSIO MONOLOGAS Eičiau, eičiau, eičiau, jeigu... Kam? Juk saulė pas mane pati ateis. Ne! Ne tai. Visai ne tai! Aš eičiau, vėlei eičiau Ligi paskutinio medžio žemėj, Ligi paskutinio ilgojo šešėlio. Ar tikrai tos manę šakos Dangų semia?.. Nežinau!.. Diena prie mano kojų Verčiasi į smėlį. Eičiau, eičiau, eičiau, jeigu... Kur nueisiu? Kojų neturiu? Turiu... Tai kas gi? Eičiau, eičiau, Susimąstymą pabėręs, Pasikvietęs šuolį Vėjų keturių. Gal geriau stovėsiu, Gal dar neisiu, Juk gimimą patikėjau SITAI Žemei, Patikėjau ašaras Ir pirmutinį vaisių.. . Eičiau, eičiau, eičiau, Jei širdis medinė leistų.
Kažkas išgėrė vaiko džiaugsmą Iki dugno, Tik vakarai paliko Pėdas kruvinas įmintas. Pirčiupio vaikai sumigo. Nežadinkim... Žemė po kojom vaitoja. Patylėkim_ Pirčiupio vaikai Mamą sapnuoja.
Petras TINGINYS
Illlllillllllllllllliilllllllllli
KLAIPĖDA
Stogai raudom — Herkaus Manto pėdos, Įmintos žemėn, kruvinos — teberusena Kaip atbalsis nelaisvės gėdos, Kaip laisvės simbolis ir keršto seno.
Europos kryžkelė. Aistrų verdenė. Čia trypė kalbą, pilkapius ir šlovę. Tik tą pati po tiltais plakas Dangė — Nepermatoma, drumzlina senovė Jau vakaras. Per kopas pušys braunas, Grąžydamos šakas nuo vėjo, nuo vakario. Kranai sustingo. Uostas, Klaipėda — šlagbaumas Tarp Baltijos ir Kuršių marių. MAMAI
Tu nepyk, kad neinu į bažnyčią, Kad tavęs kai kada neklausau. Vienas žodis, išsprūdęs netyčia, Širdį adatom sugelia tau. Tavo dienos — nerimo dienos. Basakojė vaikystė, botagu išplakta. Nėr paguodos — paguoda dievas, Bet jam neteisi, jei jam atvira.
Metai — ašaros veidą išraižė. Tavo džiaugsmas — užaugom visi dideli. Kaip maži — tau atrodo — ne gyvenam, o žaidžiam, Tad kas naktį nematomą vygę supi.
DIDELIO DARBO IR TRUMPO MIEGO METAS SENUOSIUS metus palydė jęs išlaikytomis įskaitomis, atsikratęs seminarų ir ko liokviumų skolų, mūsų Vidu tinysis Studentas viena akimi žiūrėjo į knygą, o kita į veid rodį, kuriame matė, kaip pirš tai neužriša kaklaraiščio. Po reikšmingų dvylikos dū žių jis atsigaivino dviem tau rėm šampano, kalakuto šlau nimi, kurią užkando tortu. .. Jis negirdėjo, ką sako jam draugai, linkčiojo galva, o žiūrėjo tolyn. Paskui sušoko pusę tango ir, kažką murmė damas, vėl metėsi prie knygų Jeigu šiom dienom jį sutik site su mėlynu guzu kaktoje, tai žinokite, kad jį įdėjo duri mis draugas — gavo penketą, lėkė iš dėstytojo kabineto ir nepamatė prie rakto skylutės palinkusio kolegos...
SUŽADĖTINĖ, kuri po eg zaminų, žiemos atostogų metu, turi tapti Vidutiniojo (taip toliau šį studentą ir vadinsi me, nes čia jo vardas) žmona, sužinojusi apie trejetą, išvadi no Vidutinįjį nemokša, nelei do aiškintis ir vis klanktelda-
ŠYPSENOS ATAVIZMAI IR PARADOKSAI
vo telefono ragelį. Vidutiny sis nusiminė, sukando dantis ir puolė ruoštis kitam egzami nui. Akyse sužibo atkaklu mo kibirkštys. . . .Logikos egzaminas. Vi dutinysis kosčioja, taisosi kaklaraištį, patikrina, ar visur ir visos sagos užsagstytos. Eis pirmas atsakinėti... Išbėga su keturkampėm iš nuostabos akim — Penketas! Puola telefoną ir neištikimajai užduoda išspręsti tokį uždavi nį: — Jei mums nebūtina ne susitikti, vadinasi. .. Gudruolė nebesugebėjo pa reikšti pretenzijų Vidutiniojo galvai. O GUDRUOLĖ ėjo atsaki nėti pirmame ketvertuke. Iš sitraukė bilietą — anei anei kiek... Ketvertukas susėdo ruoštis. Gudruolė taria dėsty tojui: — Aš jau pasiruošusi! — Prašom atsakinėti. Gudruolė priėjo, atsisėdo, ištiesė knygelę ir tyli. Žiūri dėstytojui į akis, nemirkčioja, įtemptai žiūri.
— Gal galima balandėlių? — Nebėra. — Tada sklindžių su varš ke? — Irgi nėra. — O bulvių plokštainis vi sada be padažo? — Su sviestu. Nejaugi ne matot?! — Tai paduokit dar vieną ir užpilkit sviesto. Tačiau, nors padavė dar vieną ir „užpylė" sviesto, to sviesto neįžiūriu, nors kažin-
— Ar jau viskas? — klau sia dėstytojas. — Taip, jau viskas, — at sakė Gudruolė. Egzaminatorius pasirašęs ištiesė knygelę.
KREIPĖMĖS į Aukštųjų mokyklų polikliniką, teiravomės apie Universiteto stu dentų sveikatą. Atsakė, kad sesija kaip ranka nuėmė pacientus. Net naujarūšis gri pas bejėgis prieš įkaitusias universitetiečių galvas, prieš didelį darbą.
NORS sesija atnešė daug vargo, ne tik darbo, daug baisybių, tačiau davė nepakartojamo džiaugsmo minučių — kaip ir kiekvienas tik ras darbymetis. Smagumą di dina besišviečianti egzaminų sesijos palaukė. Būreliai ir klubai ant kiekvieno kampo kabina žiemos atostogų pro gramas. Laukia mūsų ketvirtakursio Vidutiniojo Studen to vestuvės su Gudruole. Perskaitytos knygų stirtos, išgerta bosai juodos kaip se sijos diena kavos; idant sme-
genys gautų fosforo, — suval gyta daug žuvies, o gal ir pats banginis. .. Mano draugas eina greta ir laimingas deklamuoja: Linksma — Lyg pabaidžius nuo švento riaus varnas; Lengva _ Lyg didžiausią kaltę išpažinus. Ir juokiuos Kaip tas klebono bernas, Suvedžiojęs seną gaspadinę! Linksmas mano draugas. Įsibėgėja ir kad pačiuoš lede liu šaukdamas: — Puolu paskutinį egzami-
Antanas STANIONAS
PIETUS? ŠAUKŠTAI PO PIETŲ ką. Be to, valgant paaiškėjo, kad tas plokštainis visai at šalęs, lyg vakar keptas. Keista aritmetika. Pusę pir mos dar nepagaminta, o pusę trijų — jau suvalgyta. Vadi nasi, norėdamas pasirinkti patiekalą už studentiškas ka peikas, turi būtinai pakliūti į šitą intervalą. Jeigu jau parašyta, kad valgykla aptarnauja nuo 12
vai. iki 16 val., tai ir turėtų aptarnauti, Tada nereikėtų, norint greičiau ir skaniau pa valgyti, lakstyti po miestą, kada čia pat, Universitete, yra tokia jauki valgykla. Gal valgyklos darbu pasi domėtų organizacija, kuriai ji pavaldi? M. DAUKŠIENĖ II k. lituanistė
gripo gali kiekvienas Virusai ir virusiniai susirgi mai seni kaip pati žmonija. Per daugelį amžių kai kurios šių mažyčių būtybių rūšys prisitaikė ir iki šių dienų pa razituoja žmogaus organizmo audinių ląstelėse. Virusai, ardydami gyvų au dinių ląsteles, išnaudodami jų energiją, dauginasi, plinta ir tokiu būdu išlaiko savo pa dermę. Susidarius nepalan kioms sąlygoms, jie gali pa keisti net savo sandarą, kad lengviau išsilaikytų aplinko je. Taip žmogus yra visąlaik apsuptas mažų (matomų tik elektroniniu mikroskopu), ne retai labai piktų parazitų, ku rie, patekę į organizmą, gali sukelti vienokį ar kitokį su sirgimą. Gripo virusas dauginasi kvėpavimo takų epitelyje (pa viršutiniame ląstelių sluoksny je), jį ardo, sukelia uždegi mą. Štai kodėl sergantys gri pu sloguoja, kosti, prikimsta. Sergančiajam pakyla tempera tūra, skauda galvą, jis neten ka apetito, kartais vemia. Ne retai stipriai pakenkiama li
gonio nervų sistema. Esant sunkiai ligos formai, gali atsi rasti traukuliai, ypač vaikams. Staiga pakyla temperatūra, li gonis netenka sąmonės, kar tais kliedi. Ypač sunkiais at vejais sutrinka kvėpavimo ritmas, pakinta širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Kartais susirgimas įgauna ei gą panašią į meningito (sme genų plėvių uždegimas): atsi randa labai stiprūs galvos skausmai, vėmimas, kliedėji mas, padidėjęs jautrumas ir t. t. Virusinių susirgimų mūsuo se padažnėja rudens ir žiemos mėnesiais. Drėgnas ir vėjuo tas oras, nors ir esant keliems laipsniams šilumos, neretai apgaulingas: tuo laiku suakty vėja gripo virusai. Greitą gripo paplitimą sąly goja infekcijos perdavimo mechanizmas: gripo virusai perduodami pačiu greičiau siu ir pavojingiausiu — orolašeliniu — būdu. Ligoniui kalbant, kostint, čiaudant, iš jo nosiaryklės su seilių ir gleivių lašeliais išeina daug
virusų, kuriuos įkvepia sveiki žmonės ir užsikrečia. Vienas ligonis gali užkrėsti nemažai sveikų, nes aplink jį (iki 3 m) visada yra daug gripo sukė lėjų. Pavojus dar didesnis, jei sergantysis daug juda, daly vauja pasitarimuose, susirin kimuose ir t. t. Kasmet, artėjant rudens ir žiemos sezonui, mokslinio ty rimo institutuose, įvairiose la boratorijose intensyviai dir bama, ruošiant vakcinas, se rumus bei kitas priemones kovai su virusiniais susirgi mais, ypač gripu. Daug dirba ma ir mūsų respublikos Epi demiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo instituto Virusologijos labora torijoje. Sanitarinės — priešepideminės stotys, ligoninės, poliklini kos sudaro kovos su šiais su sirgimais planus ir stebi jų vykdymą. Tačiau ši kova ga lės būti efektyvi tik tada, kai joje dalyvaus visuomenė, kiekvienas jos narys. Respublikos klimatinės są lygos palankios virusiniams
Studentai, kuriems paskirti poilsiniai kelialapiai į Karpa tus, kviečiami Į studentų prof komitetą sausio 22 d. 15 vai. Reikia atsinešti pinigus už ke lialapį bei kelionei ir studento FAF I k. stud. V. Jankaus pažymėjimą. Neatvykus kelia kas, TV k. stud. M. Špragė, lapiai bus išduoti kitiems. tų profkomitetą sausio 22 d. MMF I k. stud. S. Koska, / 17 vai. Turėti su savimi stuProfsąjungos aktyvo dele dentų pažymėjimus. FF I k. stud. L. Afanasjeva, F11.F. I k. stud. L. Aleksan gacijos nariai, išvykstantieji j Studentų profsąjungos Leningradą žiemas atostogų dravičiūtė, komitetas dienomis, kviečiami Į studenJ. KUNCIAUS pieš. IF III k. stud. A. Mažeiko.
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA Z KP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Skelbimai
PIRMI
1972 m. į Universiteto ko mandą įsiliejo keletas pajėgių krepšininkų, kurie atstovauja ir Vilniaus reprezentaciniam „Statybos" kolektyvui. Spor tininkai, vadovaujami TSRS nusipelniusios sporto meistrės J. Dakta raitės bei V. Paške vičiaus, neblogai pasiruošė 1972—1973 m. m. sezonui. Tai patvirtino ir prieš Naujus me tus pasibaigusios Vilniaus miesto pirmenybės. Iš pirmo pogrupio į finalą pakliuvo „Mokslas" bei „Inži nerija". Trečioje vietoje liko Lietuvos pirmenybių bronzos medalių savininkai „Medžio' komanda. Finale taip pat žai dė Pedagoginio instituto spor tininkai bei krepšinio sporto mokyklos auklėtiniai. Atkak lios kovos baigiamajame var žybų etape nebuvo. Universi teto komanda, kurioje „pir mais smuikais grojo" matema tikai A. Levinsonas, R. Kano pa, J. Kazlauskas, II k. fizikas A. Pavilonis bei komandos -kapitonas IV k. ekonomistas A. Miliūnas, abu kartus ne sunkiai įveikė būsimuosius pedagogus, jaunuosius krepši nio mokyklos auklėtinius bei VISI atstovus. „Mokslas", ne patyręs nė vieno pralaimėji mo, užėmė pirmąją vietą. Antri buvo „Šviesos", treti — „Inžinerijos" krepšininkai. Daugiausia taškų mūsų ko mandai pelnė A. Pavilonis bei J. Kazlauskas. Be jų ir anks čiau minėtų sportininkų, auk so medaliais buvo apdovanoti taip pat Z. Bruže, R. Rama nauskas, V. Žemaitis, V. Jasikevičius, S. Kruopas, A. Dankinas, A. Jankauskas. Sostinės čempionų vardas buvo nebloga dovana Univer siteto krepšinio mėgėjams Naujųjų Metų proga. V. ŽEMIETIS
susirgimams, ir prie šių sąly gų reikia geriau derinti rūbų madas. Apranga turi atitikti metų laiką ir apsaugoti orga nizmą nuo per didelių tempe ratūros svyravimų. Rudens — žiemos sezono metu patartina vengti ir kitos gana populia rios „mados" — ribojant maitinimąsi, reguliuoti ar net mažinti kūno svorį. Tik pilna vertis maitinimasis, teisingas dienos režimas ir geras poilsis gali padėti išvengti įvairių li gų, taip pat ir virusinių. Kadangi pavojus kilti gripo epidemijai jau yra, reikia vengti žmonių susibūrimų ir kontaktų su sergančiais, dė vėti marlinius raiščius, kai šeimoje yra sergnčių, gerai vėdinti patalpas, neiti į užsi ėmimus karščiuojantiems, o iškviesti gydytoją į namus. Išvengti gripo gali kiekvie nas, jeigu skirs reikiamą dėmesi nors būtiniausioms atsargumo priemonėms. S. GURClNAS Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos mokslinio tyrimo instituto direktorius
VVU komjaunimo komite tas kviečia kelionių į Maskvą, Leningradą ir Kijevą dalyvius sausio 24 d. (trečladlenj) 17 vai. : TIK UNIVERSITETO l STUDENTAMS!
Vasario 18 d. Kauno valstybinis dramos teatras rodys VVU studentams J. Grušo
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— .29815.
Užs. Nr. 288
AKYLIAUSI — MEDIKAI Tęsiamos Universiteto „Komjaunimo taurės" varžy bos. Prieš kurį laiką varžėsi geriausi Universiteto šauliai. „Mokslo" klubo valdyba pra nešė žemiau pateikiamus re zultatus. Taikliausiai šaudė Medici nos fakulteto vyrų ir merginų komandos. Bendrakomandinėje įskaito je po medikų liko: 2. MMF: 3. FF, 4. ChF, 5. GF, 6. IF. Varžybose nedalyvavo Tei sės fakulteto komanda, o mer ginų į šaudyklą neatsiuntė Prekybos ir Istorijos fakulte tai. Istorikai vis nesusidoro ja su merginų sportininkių „deficito" problema, busimieji prekybininkai dar kartą pade monstravo savo „valią", Tei sininkų gi „riestainis" visai netikėtas. .. Vyrai vietas pasidalino taip: 1. MF (277 tšk.), 2. MMF (254 tšk.), 3. ChF (241 tšk ), 4. IF (234 tšk.). Merginų komandos: 1. MF (184 tšk.), 2. FF. (165 tšk ), 3. MMF (151 tšk.), 4. GF (128 tšk). Individualiai irgi pirmavo medikai. Vyrų grupėje nuga lėjo: 1. V. Beiša (MF, IV k.) — 95 tšk., 2. K. Pileckas (MMF, III k.) — 95 tšk., 3. V. Leščiauskas (MF, IV k.) — 92 tšk., Merginų prizinės vietos: 1. V. Mažilytė (MF, I k.) — 94 tšk., 2. D. Januškevičiūtė (ChF, IV k.) — 91 tšk., 3. A. Strainytė (MF, IV k.) — 90 tšk. „Komjaunimo taurės" var žybas numatoma baigti vasa rio mėnesį. S. BUCHAVECKAS
SU NAUJAIS KILOMETRAIS, SU SENOM KUPRINĖM! Turistams jau tapo tradici; ja Naujuosius Metus sutik'i gamtoje. Šj kartą geras pusįįimtis UTK entuziastų pa; lydėti senųjų nusidangino i Labanoro girią. Senieji „vilkai“ išvyko kur kas anksčiau. Tai rinktinė garsių kulinarų, plunksnos ir teptuko meistrų, linksmų mu zikantų. Didžioji dalis atvyko Nau jųjų išvakarėse, kai viskas jau paruošta, belieka tik švęs ti. Gūžčiojam pečiais, žiopli-> nėdami po Baranavos pradi nės mokyklos klasę, virtusia naujametine sale: varvinai seilę nuo sklindančių virtu vės kvapų. Griežia armoni ka, skamba gitara, nenutyla] mėgstamos dainos. Sukasi E°’| ros, rateliai ir vėl poros. O laikas vis slenka. Mokyk I liniais skaitytuvais atimamos! valandos, paskui minutės... I Beveik dvylika. Su kaukti mis tekini bėgame prie ūu-l žo sutikti Naujųjų. Palydim žvilgsniais kylami čią raketą, ir akmirką atro-l do, kad jinai atsidūrė tarp'l žvaigždžių. O, kiek daug įt| šią naktjl Visas dangus nusrj tas mirgančiomis žvaiqždt| mis. „Jei kiekviena žvaiqt*| šią naktį pasiųstų mums P*| džiugią laimės valanda, tįjl riausiai laimė visus lydėtu 41 tisus metus. . . Tur būt. nės taptų dar jautresni riui ir grožiui“, — tyliai galvojam.
O. ALIŠAUSKAI'
„Barborą Radvilaitę". SpW taklio pradžia 13 vai. Bilid1 bus parduodami Studetl profsąjungos komitete ir kultetų profbiuruose nuo sarto 8 d. Visuotinės istorijos ką tedros vedėjui doc. 1 GALVYDŽIUI dėl žmonom mirties reiškia gilią užu» jautą Istorijos katedrcs
LV 07634
REDAKTORIŲ’ ALGIS KLN