KĄ SIŪLO NEAKIVAIZDININKAI
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS)
*
+ *
EGZAMINAI — NE LOTERIJA ★ + * J. VAICEKAUSKO APSAKYMAS
„MIELI BERNIUKAI“ » ♦ * SESIJAI PASIBAIGUS Dt^^i LITERATŪRINĖS RESPUBLIKOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ NAUJIENOS k VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 3 (382)
1961 m. vasario 3 d.
Kaina 2 kp.
endromis pastangomis Komunistų partija ir Tary binė vyriausybė labai daug dėmesio skiria neakivaizdi niam mokymui, kaip vienai iš aukštos kvalifikacijos specia listų paruošimo formų. Uni versiteto rektoratas ir parti nė organizacija deda irgi ne mažai pastangų ne tik page rinti, bet iš pagrindų pakeisti neakivaizdinį mokymą. Šiais mokslo metais buvo pertvarkytas pats neakivaizdi nis skyrius, perkeltas jo dar bas betarpiškai j dekanatus ir katedras, t. y. šia prasme neakivaizdinis mokymas vlsiškai sulygintas su stacionari. nlu. Universiteto neakivaizdinia. me skyriuje yra 2952 studen tai. Vien tik Į I kursą priim ta 768 studentai. Trys fakul tetai — Istorijos-filologijos, Ekonomikos ir Teisės mokslų fakultetai — neakivaizdininkų studentų turi daugiau, negu stacionare. Neakivaizdinio skyriaus studentų egzaminų — moky mo sesijos vyksta du kartus per metus (žiema ir pavasa ri arba vasarą). Tik Ekonomi kos mokslų fakulteto studen tams sesija vyksta vieną kar tą metuose — pavasari. Sėslioms iŠ anksto ruošia masi. Buvo apsvarstyti bilietai TMF ir EMF, aptarta paskai tų tematika. Tačiau visiškai nesvarstoma paskaitų tematika IFF, FMF. Dar prieš sesijas katedros paruošia kontrolinių darbų te matiką, kad būtu užkirstas kelias nusirašinėlimui, kontro liniai darbai sudaryti kelių variantų sistema. Daugelis ka tedrų visai panaikino kontro linius darbus, jų vietoje Įve dė kolokvijumus. Pastaraisiais metais žymiai pagerėjo studentų aprūpini mas programomis ir metodi niais nurodymais. Daugelis ka tedrų paruošė naujas arba iš esmės peržiūrėjo turimas at skirų disciplinų programas. Tačiau studentai neakivaizdi ninkai ir toliau programomis lieka ne visai aprūpinti. Užbaigtas mokymo planų pertvarkymas, visi fakultetai dirba pagal naujus mokymo planus. Ypač studentų pažangumui
„Nesijaudinti, gerai įsikurti“, — toki šūki, matyt, Iškėlė Gamtos mokslų fakulteto IV kurso biologai, štai Kelmės rajo no Kubilių sep tynmetės mokyk, los biologijos mokytojas Į kam barį ramiausiai tempia lagaminus, o Krekenavos dar bo jaunimo viduri nės mokyklos mo kytojas Feliksas Granickas — pa talynę. Bendrabu čių kambaryje juos geraširdiškai sutinka IV kurso biologų mokslo pirmūnas, Klaipė dos medcilnos mo kyklos dėstytojas Motiejus Venskus, Vytėnų bandymų stoties darbuoto fas Antanas Ryliškis. Dar ši vakarą bio logai įsigilins l knygas, o rytoj dalyvaus prakti niuose užsiėmi muose.
A. VYGONTIENE Prorektorius neakivaizdi nio mokymo reikalams kenkia vadovėlių trūkumas. Nepaisant kai kurių atsiekimų, neakivaizdinio mokymo darbas Universitete dar nėra gerai sutvarkytas. Apie mūsų vis dar blogą darbą su studentals-neakivaizdinlnkais rodo neleistinai žemas pažangumas. Paprastai, žiemos sesijoj iš laikoma 30—40 proc. visų egzaminų. Vasaros sesijoj jų išlaikoma žymiai daugiau — 60—70 proc. Taip yra todėl, kad vasaros sesija — kelia moji. Daug studentų visai ne atvyksta l ją, o ir atvykę blo gai laiko egzaminus. Taip praėjusiais mokslo metais iš 2272 studentų Į sesiją atvy ko 1604, o visus egzaminus išlaikė tik 1019. Antriems metams palikta 440 studentų. Kokių priemonių imtasi studentų pažangumui pakel ti? Norint sudaryti geresnes sąlygas mokytis studentams neakivaizdininkams, sudaro-
me individualius egzaminų grafikus, organizuojamos kon sultacijos. Greitai Universite tas turės keturis konsultaci. nlus punktus — Raseiniuose, Šilutėje, Rokiškyje ir Uteno je. Norėdami padidinti neaki vaizdininkų pažangumą bei priversti atsiliekančius moky tis, mes stengsimės palaikyti glaudų ryš| su studentų dar bovietėmis. Turi būti sudary tos palankios sąlygos studen tų darbui, nes dabar dauguma atvyksta Į egzaminus nepasi ruošę, tikėdamiesi pasiruošti sesijos metu, o tada, žinoma, laiko maža. Neakivaizdininkai,nedirban tieji pagal specialybę, priva lo atlikti gamybinę arba pe dagoginę praktiką. Pagal nau jus mokymo planus, studentai neakivaizdininkai turi dirb ti pagal specialybę, nes prie šingu atveju negaus diplomo. Imtasi kai kurių priemonių paspartinti vadovėlių bei me todinių priemonių ruošimą. Gal truput} galėtų neakivaiz dininkams padėti ir staciona ro studentai, mūsų komjauni mas. Jie galėtų telkti fakul tetų bibliotekose atliekamus
V k. žurnalistus A. Paulių ir J. Pavalkj
--------------- - --------------------------------
vadovėlius, užrašus ir kitas mokymo priemones, kurias Ui tų galima laikinai skolinti studentams-neakivaizdininkams. Universitetas imsis visų priemonių pagerinti darbą su neakivaizdininkais, o studental-neakivaizdininkal privalo iš pagrindų pakeisti savo dar bo stilių ir atvykti Į sesijas pasiruošę egzaminams ir sėk mingai juos laikyti. Tik taip, dirbdami bendromis pastango mis, pasieksime gerų rezulta tų-
mes
Jūs jau baigėte sesiją, netrukus išvyksito į savo darbovietes. Iki vasaros mes nebesusitiksime. Todėl redakcija prašo Jus parašyti į „Tarybini studentą“, kaip sekasi derinti darbą su mokslu, kokie trūku mai jaučiami neakivaizdinio skyriaus darbe. Lauksime Jūsų laiškų, spausdinsime juos. Laiškai padės gerinti darbą, padės greičiau šalinti trūkumusjjiHiiiiinmiiiimiiHiiiimiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiimiitiiuiiiiiimiiiiiiiiniiiitiiųmiiiHiiiiir:
MUSŲ MINTYS, PASIŪLYMAI neakivaizdininkai Knygos nėra!" Mums dirbant rajone nelengva gauti kokios nors spe cialios literatūros. Naudoja mės pačia populiariausia, pa čia prlelnamiausla. Todėl at vykę stengiamės gvildenti ma. tematines paslaptis, retesnių
R/4Š0 D/PLOM/N/US • ••
★
*
leidinių padedami. Deja, daž nai būna taip, kad jų negau name. Bibliotekoje nėra, nes išduoti skaitytojui, skaitykloje taip pat negausi, nes kažkas paėmęs. Man atrodo, kad skai tyklose toks atsakymas, kaip „Knygos nėral", neturėtų būti girdimas. Skaitykla Ir turi likti skaitykla — skaityk vle. toje. O nešioti sesijos metu knygą į namus negalima. Apie tai galima būtų neuž siminti, jei neslkartotų. Gi dabar, per šešerls metus, apie tokius dalykus dažnai tekdavo girdėti. Mus jaudina ir kitas daly kas. Reikalas toks: gavome dabar bendrabučius, kai stacionarlnlnkal atostogauja. O kai jie grįš, pasakė mums, teks ieškotis buto (mes, absol ventai, ilgiau liksime Univer sitete). Mūsų grupėje nedaug, tik keletas, todėl norėtume, kad dekanatas kaip nors ras tų vietos. N. Butkevičius FMF VI k. studentas
sutikome prie paskaitų tvarkaraščio. ..
Jlllllllllllllllllllliųilllllllllllllllllllllllllllllllllllltlllllllllltlllllllllllllllillillllllllilllllllll^
Smulkmenos, Anksčiau mes smarkiai pajusda vome programų trūkumą. O ruoš tis be jų — labai sunku. Dabar mū sų fakultete, kiek girdėti, tas klau simas Išspręstas. Maža to. Prieš vykdami į sesiją, dabar mes gauna me planą. Mes ži nome ką ruošti, koks krūvis mūsų laukia Ir pan. Gir dėjau, kitų fakul tetų studentų-neaklvaizdlninkų nu siskundimus, kad
pas juos to nesą. Sesijos planus tu ri gauti kiekvie nas, gerokai anks čiau prieš sesiją, nes tai būtų lyg gairės mokymuisi Ir ruošimulsl eg zaminams. O kai vien tik atvykęs pamatai tvarkaraš ti — nustembi, ir nežinai už kurio galo griebtis. Žinoma, būna nesklandumų'ir iš katedrų pusės. Pa vyzdžiui, mes or ganinės chemijos programą gavome
tik tada, kai liko viena diena Iki egzamino. Kam ji mums bereikalin ga? Gal tai atro do smulkmenos, bet.. . geriau, kad jų nebūtų. šiemet mums geresnės Ir buiti nės sąlygos. Visi gyvename bendra bučiuose. O tai irgi svarbu stu dentui - neakivaiz dininkui. V. Adomaitis GMF III kurso studentas
Ačiū Tarybų valdžiai
Šiemet Universitetas išleis antrąją Iituanistų.neakivalzdlnfnkų laidą. Paskutiniuose kursuose bebaigiančių studentų skaičius žymiai sumažėjo. Iš anksčiau buvusių 40—50 žmonių dabar beliko vos 20. Tačiau tie likę vi „Tarybinio studento“ redak- si i kruopščiai ir rūpestingai dirba. Jie — žmonės labai clja kreipėsi 1 mane, prašy susikaupę, pasiryžę. dama pasidalinti mintimis Studentai labai patenkinti esama mokslo tvarka ir apie neakivaizdininkų rūpes dėstytojais. Ypač puikiai ir racionaliai sustatytas šių čius. O jis tik vienas — gerai žiemos sesijos egzaminų tvarkaraštis. Dėstytojai ne tik užbaigti sesiją, įsigyti kuo kad padeda šešto kurso studentams, bet kiekvienu mo daugiau žinių. Mus, neakivaiz mentu, esant pageidavimams, juos konsultuoja, nurodo dininkus, džiugina tai, kad literatūrą. Mus apgyvendino geriausiuose studentų bend turime visas sąlygas pasiekti rabučiuose, kur esame viskuo aprūpinti. Už visa tai mes aukštąjį mokslą. šiandien ir norime padėkoti Tarybų valdžiai. Norisi pareikšti keletą pa Tikriausiai ne visi dar žino, kad mes gavome nuo šių geidavimų. Būtų labai ge-- metų sausio 20 iki vasario 28 d. apmokamas žiemos se ral, jeigu kartu su Iškvietimu sijos atostogas. Mums valdžia Išmoka tuos pačius atly į sesiją, gautume ir egzaminų, ginimus, kuriuos gavome bedirbdami. Po šių žie tvarkarašti. Antra, ar never- mes ■ atostogų tie, kurie sėkmingai baigs VI kursą, bus tėtų kontrolinius darbus pa- prileisti j prie valstybių egzaminų. Juos laikysime, apgynę keisti įskaitomis iš viso daly diplominius darbus. Po to gausime diplomus. Ir per šj ko arba tik Iš duotos temos? keturių mėnesių laiką Tarybų valdžia mums vėl mokės Trečia, pageidautume, kad, at pilną atlyginimą, o, baigus Universitetą, įprasta tvarka vykę į sesiją, be ypatingos leis apie 50 dienų pailsėti. Sakykite, ar tuo gali naši girti „laisvasis nasaulis“? Ži gaišaties galėtume gauti vie noma, ne. O mūsų šalyje teikiama štai kokia moralinė tas bendrabučiuose. ir materialinė pagalba besimokantiems darbo žmonėms! G. ŠLIAŽAS Z. STANKAITIS VI k lituanistas IFF III jcurso žurnalistas-
\
l ’
*j
Šiais mokslo metais blb¥t> tekininkystės katedra skyrė dideli dėmesį darbui su ne akivaizdininkais - diploman. tais. Įvykęs sausio 27 d. VI kurso studentų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir visi moksliniai vadovai, nebuvo pirmasis susitikimas, kokie dar tik numatomi kitose Isto rijos-filologijos fakulteto ka tedrose. Bibliotekininkai diplo mantai atvyko l paskutinę se siją ne tuščiomis rankomis. Jau prie pabaigos artėja drg. Baltušio darbas „Kauno vie šoji biblioteka 1950—60 m.“ (vadovas v. d. Vladimirovas). Rudens semestro bėgyje dau guma diplomantų palaikė tamprius ryšius su savo moks liniais vadovais. Dažnai atei davo Į katedrą studentų laiš kai, adresuoti vyresniesiems dėstytojams drg. Vladimirovui, Žukui. Daug padėjo šie kontaktai, bibliografei iš Klaipėdos drg. Černiauskienei, kurios tema „Bibliotekų darbo mechanizavimo klausimai“, dažnai tardavosi su v. d. Žu ku Kauno Respublikinės bib liotekos bibliografinio sky riaus vyr. bibliografė Zumerienė, sudarinėjant! literatū ros rodyklę apie I. Simonaity tės kūrybą. Ir nėra jokios abejonės, kad šie kontaktai, dėstytojų patarimai, kasdieninis kruopš. tus darbas bus tie faktoriai, kurie nulems sėkmingą diplo minių darbų gynimą. (Mūsų inf.).
PASKAITAS REIKIA LANKYTI Gerai ir giliai Įsisavinti vi suomenines disciplinas yra kiekvieno studento pareiga. Didelę pagalbą šiame darbe, greta paskaitų, suteikia stu dentams - neakivaizdininkams pastaraisiais metais išleisti vadovėliai. Studijuojant TSKP istoriją, be pirmųjų šaltinių iš šios disciplinos vadovėlio, gera pa. galbinė mokymo priemonė yra „Marksizmo-leninizmo pagrindai“, kuria neakivaizdininkai dar labai retai naudojasi. TSKP istorijos vadovėlio pasirodymas nereiškia, kad ga lima vien tik juo apsiriboti, atsisakyti nuo paskaitų lanky mo ir marksizmo-leninizmo klasikų veikalų studijavimo. O taip daryti yra tendencija studentų-neakivaizdininkų tar pe. Praėjusios sesijos metų ne patenkinamai lankė TSKP is torijos paskaitas II kurso žur nalistai, bibliotekininkai. Šio je sesijoje silpnai lanko gam tininkai Ir teisininkai. Ir kaip rodo patyrimas, tokie stu dentai, kurie nelanko pa skaitų. daug silpniau laiko eg zaminus ir Įskaitas, gauna ne patenkinamus pažymius. Kai kurie neakivaizdininkai anks čiau baigę technikumus, nere tai pervertina savo „žinias“. Vadovaudamiesi tuo, kad jie jau anksčiau studijavę TSKP istoriją, nelanko paskaitų. O atskiri asmenys, kaip pvz. II k. žurnalistas Černiauskas, ne tik kad atvyksta laikyti egza mino nepasiruošęs, bet ir el-
giasi Įžūliai, yra nemandagus. Praeitos sėslios metu Cer. niauskas įžeidė ne tik egzami navusi jį dėstytoją, bet ir šios katedros laborantą. Be abejo, toks elgesys yra netinka mas tarybiniam studentui ir reikėtų apie tai signalizuoti Į Černiausko darbovietę. Egzaminų ir Įskaitų metu, kaip rodo praktika, studentai daugiausia nežino teorinių klausimų arba silpnai juos analizuoja, nežino Tarybų Lie
tuvos revoliucinio judėjimo ir LKP istorijos bei kitų klausi mų. Tokie klausimai plačiau nagrinėjami ir nušviečiami paskaitų metu. Todėl būtina lankyti paskaitas, nes tai pa dės geriau ir giliau Įsisavinti bei suprasti mūsų partijos isteriją, pasaulyje vykstančius Įvykius, jų esmę ir reikšmę. Z. RULIS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas
Egzaminai Lietuvių literatūros istori jos egzaminą laikė III k. žur nalistikos ir III k. bibliote kininkystės specialybės studentai-neaklvalzdininkal. Žur nalistai egzaminą laikė iš dviejų programos kursų, ta čiau. nepaisant to, draugai Butkus, Sliažas, Pamakštytė ir kt. egzaminui pasiruošė ge rai. Bet draugai Platušis, Maksimovas, Juodakis ir kt. gilesnio pasiruošimo stoką bandė kompensuoti tik.. .. gražbylyste. Paviršutinišku mas, minties seklumas — trūkumas, būdingas ir kitiems III kurso žurnalistų atsaky mams. Ypač silpnai kai kurie žurnalistai atsakinėjo lkltarybinio laikotarpio literatūros kursą. BlbliotekininRai — litera tūros populiarintojai masėse. Juo labiau jiems turi būti ar tima tarybinė literatūra, nes pirmiausia su jos pagalba bib liotekų (ypač masinių biblio tekų) darbuotojai komunistiš kai auklėja darbo žmones, skleidžia masėse tarybinio hu manizmo, komunistinės mora lės principus. Natūralu, kad
ne loterija
ir III k. biblloteklnlnkal-neakl- jamtl“, o, pvz., V. Montvilos valzdlninkal tarybinę literatū eilėraščiai — tai netikra poerą atsakinėjo, palyginti, ge zija(l). . . riau. Gerai atsakinėjo drg. Šie ir kiti trūkumai iš da Sliavlenė, Motiejūnaitė, Gal- lies paaiškinami ir sunkesnė kuvienė, Petrauskaitė, Pata- mis negu stacionaro, neaki povaitė ir kt. Didelį jautrurną vaizdininkų mokymosi sąlygo literatūrai, mokėjimą analizuo mis ir nepakankamai geru mū ti kūrinius parodė ir drg. sų dėstymu, ir dėstomų kursų Slmkevlčiūtė. Šie draugai, be per dideliu koncentruotumu. abejo, taps geri komunistinio Tačiau patys draugai studen auklėjimo darbininkai. tai ne mažiau kalti. Kai kas Tačiau ir III kurso bibliote į sesiją atvyksta visiškai ne kininkų tarpe yra nemažas pasiruošęs, o paskui teisinasi, procentas tokių, kuriems eg kad sesijos metu neužtenka laiko. O juk neakivaizdininkai zaminas — loterija. Taip drg. gali mokytis ne blaglau už Eidukynas negalėjo „atsimin stacionaro studentus. Tai ro ti“ nė vieno P. Cvirkos apsa do ne tik tokie faktai, kad kymo, taip drg. Urbonaitė įro *pvz„ praėjusių metų neakl. vaizdininkal diplomantai-lidinėjo, kad Just. Marcinkevi tuanistai Valstybinių egzami čiaus poemos „Dvidešimtas nų ir diplominių darbų rezul pavasaris“ pagrindinė idėja tatais aplenkė staclonarlnln— stileivų pasmerkimas (!). kus. Šios sesijos rezultatai Kai kam iš atsakinėjusių drau (geriausi pavyzdžiai) irgi kal gų (neišskiriant nei III k. žur ba prieš tuos draugus, kurie nalistų) trūksta elementaraus piktnaudžiauja neakivaizdinin supratimo apie literatūrą ir kams telkiamomis lengvato jos vietą gyvenime. Atsakinė mis ir dėmesiu. jusi III k. bibliotekininkė drg. J. STEPŠYS Kunskaitė iki šiol manė, kad IFF lietuvių literatūros tikroji poezija turi būti tik katedras asistentas „lengva“, „švelniai liūlluo-
GR/Žf DIRBS GERIAU Ištuštėjo auditorijos. Stu dentai, užbaigę žiemos sesiją, išsiskirstė Į gimtuosius kolūkius, miestus. Jaunuosius studentus keitė neakivaizdininkai, žavo Jie iš Įvairių respublikos kampelių: mokyklų, kolūkių, fabrikų. Vėl atgijo Universiteto rūmai; darbo žmonių atėjo į skaityk las, auditorijas, parimo prie knygų. Štai ketvirto kurso lituanistė, Kauno priglrdinčlų mokyklos mokytoja Teofilė Sopytė. Ji linksma, lūpose žydi šypsnis. Neveltui buvo mokytasi, neveltui buvo pra leistas ne vienas įtemptas darbo vakaras: politinės eko nomijos egzaminas išlaikytas labai gerai! Pasikalba valan dėlę su kurso draugais, vie nam kažką paaiškina, kitą pa drąsina ir vėl į skaityklą (nuo trauka dešinėje). Juk sekan čią dieną naujas egzaminas, reikia pakartoti kursą. — Ji mūsų pirmūnė, kurso pasididžiavimas, — kalba Za rasų rajono Tetervinčių sep-
ramrrMŽ
tynmetės mokyklos mokytoja Julija Bartaškaltė. Ketvirtakurslų lituanistų tarpe beveik tris ketvirtada lius sudaro moterys. Jos mie lai dalinasi žiniomis. Su ne aiškiu klausimu susidūrė me lioracijos statybos tresto ekskavatorininkas Robertas Ke turakis. Štai ir apspito jį draugai. Julija Bartaškaitė, Rusnės pagalbinės mokyklosinternato mokytoja, Agnė Gailiūnienė. Naujosios Akmenės kultūros rūmų darbuotoja, Sta sė Niunivaitė (nuotr. kairėje) Ir Keturakiui, ir joms gerai dar kartą išsiaiškinti, dar la biau pasigilinti politekonomijos klausimuose. Šiandien, kur’ beapsidalrysi, visur sutik si mokytoją, valkų namų dar buotoją, vaikų darželio auk lėtoją. Bet jų ne tik Is torijos-filologijos fakultete pilna. Neakivaizdininkų žie mos sesijos egzaminai vyks ta ir Gamtos, Fizikos-mate matikos mokslų fakultetuose. Šią žiemą pirmą kartą laikys analizinės geometrijos egzami ną Kelmės rajono Kražių vi durinės mokyklos mokytojas Povilas Banevičius, Joniškio rajono Žagarės vidurinės mo Robertas kyklos mokytojas rajono Daunoras, Molėtų Aluntos vidurinės mokyklos mokytojas Juozas Pi voras, Zarasų „Tautų draugystės“ kolūkio partinės organizacijos sekretorius Vilius Malčlus, buvęs Tarybinės Armijos ka rininkas Jonas Papučka, Laz dijų vidurinės mokyklos mo kytojas Antanas Rinkevičius (nuotr. apačioje). Vieni jaudi nasi, kiti pergyvena, šypsosi. Be to juk negalima apsieiti. Miestą užgula sutemos, bet skaityklose, bendrabučių kam bariuose dar ilgai negęsta šviesos — neakivaizdininkai, rimtai ruošiasi naujai moks lo dienai, gilina savo žinias, kad grįžę galėtų dar' našiau dirbti. V. VERBUS
ŠIANDIEN mes spaus diname kelis Broniaus Kli mašausko, Istorijos-filologi jos fakulteto pirmo kurso studento - neakivaizdinin ko, eilėraščius. Bronius dar jaunas, ma žai turf gyvenimo patyri mo. Tačiau jo eilėraščiai jau dabar gana brandūs, gyvenimiški. Poezijos mė
gėjas, atidžiau pasekęs šio jaunojo poeto kūrybą, pa junta mylinčio savo kraštą žmogaus pulsą. Jo eilėraš čiai patraukia skaitytoją, nes liejasi lyg daina, leng vai ir plačiai. Bronius Klimašauskas šiuo meti', dirba Kelmės rajoninio laikraščio redak cijoje.
Mums širdžių nebevirpino gausmas patrankų Revoliucijos mūšių nematėm pašvaisčių. Lyg balandžiai nuo sopančių motinų rankų Į gyvenimo versmę pakilome skaisčią.
Mūšiuos kritusių kraujas ir spalvos raudonos. Mano kartai į saulę vartus atidarė. Prasidėjo kova ne už buitį ar duoną, O už žmogų, jo žingsnį, už sąžinę švarią.
Remia skliautą šviesios brydės raketų. Dumia priekin žeme komjaunuoliškos trasos Ir dainuoja želmuo, lauko padermės kietos, — Naują plieno epochos revoliuciją tęstam.
TĖVUI Nepyk, jei vos sugrįžęs į namus Naujai kelionei vėl ruošiu kuprinę. Kaip niekada, aš šiandien neramus. Kaip niekada, pavasariais patvinęs Ėjai, kai vėtra degino akis, Kaip sesę šviesą priėmei į širdį. Bet daug jaunystės ruožų priešaky Dar tavo žingsnių žemėj neišgirdo
Ir neramu (nebark dėl to manęs), Ir trokštu pirmas prasiveržt tom trasom. Nes smilkiniuos tau ir rudens šalnas Kiekvieną kart aš pastebiu pirmasis.
Kai vakare visus į kiną šaukia Erdvaus kolūkio klubo žiburiai. Motulė skarą timpteli nejaukai: „Nebeik, sūneli! Kokie rudenio orai!" Tiktai sugrįžus, smilkstant lempai blausiai, Mane ji visad permeta žvilgsniu Ir patylėjus vieno tepaklausia: „Ar daug šįvakar buvo senesnių?”
MOKYTOJUI Kai per tamsus atrodė aukštas mėlis. Akis išplovei saule neramia. Kai suklupau — už pažastų pakėlei Ir vėl vedei dainuojančia žeme.
Kad rankoj knygą neštųsi vaikystė. Kantrus budėjai per dienas visas. Atūžę metai pašaukė išskristi Mus į kitas gyvenimo trasas.
Atstūmei sunkų durų skląstį. Nuplikė skruostą ašarą gaji. . . Ir tik tada mums nepaaėjai spręsti: Gėdos ar džiaugsmo turtingesnė ji?
Kalbi, nemačius saulės rytą. Kalbi, per painūs jos aukšti takai. Kad amžiais dulkės tau į širdį krito, Kad tu ugnies nekursčiusi sakai. ..
Tegul krūtinėje ir ruduo dejuoja. Tegul ir būsim žemėj nedraugai, Bet jei parkrisi pelenais po kojom, Tikėsiu aš, jog ir liepsna degei.
DARBŠTI, IEŠKANTI, KŪRYBINGA Į Istorijos-filologijos fa. įltetą vis ėjo ir ėjo nauir nauji neakivaizdininkų iriai. Nespėdavo užsidaryti kanato durys. — Pageidaujate sužinoti iriausius studentus, — šypsi prodekanas drg. Zenkečius. — Ką gi, galima. . . analistas Kazragls, V kurblbliotekininkė Zabielaitė... — Jums manęs reikia, — piliepė balsas iš netoliese avėjusios neakivaizdininkų upelės. Į mus sužiuro didelės geros ys. — Kalbėkitės, — tepasaprodekanas ir, apsuptas Įdentų, pradėjo kažką aišLti. — Mūsų kurse daug sąži. Igų žmonių, — kuklinasi rgina. — Dirbame, moko. ls, vėl dirbame. Kinoma, negalima nesiEugti Trakų vaikų blbliote-
kos vedėjos Jadvygos Lesma. navičlūtės. Šiaulių miesto kultūros skyriaus inspektorės Birutės Jankauskaitės ir kitų penktakursių pastangomis są žiningai dirbti bei mokytis, bet komjaunuolė Elena Zabielaitė visuomet pirmoji. Prisimena paskutinieji eg zaminai Vilniaus kultūros švietimo technikume, skirsty mo komisija. Atsirado drau gų, kurie nenorėjo dirbti ra jone, ieškojo šiltų vietelių. — Sutinku, noriu vykti į Ramygalą, — pareiškė tada Zabielaitė. — Ten mūsų ži nios labai reikalingos. Ramygalos rajoninėje vai kų bibliotekoje Elena Zabie laitė įsiliejo į audringą darbo sukurį. Darbui su mažyliais, su moksleiviais, atidavė šir dį, atidavė viską, Žaidimai, knygų aptarimai, literatūrinial vakarai, foto vitrinos, plakatėliai, šilti pokalbiai vai.
J. VAICEKAUSKAS Apsakymas buvo Vilnius, bet atrodė tynegu sename kaime. Pavasariais žydėdavo alyvos, ir Jų žiedai svirdavo per tvorą į akmenimis grįstą siaurą, be šali gatvių, gatvelę. Rudenį tuos pačius akme nis užklodavo pageltę klevų lapai. Ir tada net retų praeivių žingsniai nesigirdėdavo. Lapai minkštai šiugždėdavo po kojomis, tar si šnibždesiu norėdami kažką paslaptingo pasakyti. Tylu būdavo gatvelėje, dar tyliau — kie me, aptvertame statinių tvora. Čia net kris dami lapai nečežėdavo. Kiemas priklausė se nutei pensininkei. Atrodė, kad ir Jos gyveni mas totas pat tylus, negirdimas, kaip negirdi mai krenta rudens paskrudinti lapai. Ir vis tik čia gyveno žmogus. Rytais atsi verdavo langinės ir, jei rudenines ūkanas praskleisdavo saulė, ji užklysdavo ir į senu tės kambarį. Ji turėjo savų rūpesčių, savų bėdų ir tokių valandėlių, kurias ji laikydavo džiaugsmo atotrūkiais. Kas antrą dieną pasibelsdavo senukas, ne šiojąs pieną. Jis buvo nešnekus. įpildavo lit. rą ir išeidavo. Pensininkės kambario kampe gulėjo didžiu lis šuo. Tai vienintelis senutės draugas. Jis irgi buvo persenęs.^bet nelodavo tiktai ant savo šeimininkės. Senutė neturėdavo ką veikti per dieną. Čia kiekvenas mažas įvykis kambarėlyje su keldavo daug svarstymų, mąstymų. Švente būdavo ir ėjimas į turgų ar į parduotuvę. Pensininkė užsivllkdavo dryžuotą megztuką, paskui pilką paltą, apsigobdavo skarute ir dar kartą perskaičiuodavo, ką reikia pirkti, kiek pinigų galima išleisti. Paskui pirkinių apžiūrinėjimas ir vėl va karas, toks pat, kaip dieną atgal, kaip prieš savaitę: vienodas, nuobodus ir ilgas. Net va sarą vakarai jai atrodydavo amžinai besitęsią. Ji turėjo nedidelį kambariuką, kuriame laikydavo senus daiktus, produktų atsargas. Dar vasarą senutė Išnešė dulkinas dėžes, il gai plovė, gramdė, išklijavo sienas popieri niais apmušalais ir prie vienintelio, lango
kų biblioteką padarė jaukiu kultūros židiniu. „Negalima tūnoti vietoje, reikia plėsti žinių lobyną, reikja mokytis“, O !'' — dažnai sakydavo ji savo draugėms. Nuspręsta — pada ryta. Elena atrado laiko pa slruošti siruošti stojamiesiems egzaminams, atrado laiko tik “la bai gerais pažymiais iškopti iki penkto kurso. Zabielaltės darbo pastangos buvo įvertintos: vos prieš Naujus metus Ji perkelta dirb ti į Respublikinės bibliotekos vaikų skyrių. Šiandieną ji pe dagogas ■ metodistas. Nenueis veltui bevelk per šešis metus Ramygaloje sukauptas brandus darbo patyrimas. Jis bus pla čiai paskleistas respublikos vaikų bibliotekų darbuoto jams. Jiems labai trūksta me todinės literatūros, ypač gam tos mokslo Ir ateistiniais klau RIEŠ 15 metų Dachau diplomą, 1918 metais docen psichologijos, psichopatologi simais. Pirmiausia tuo ir buvo koncentracijos stovykloje to teisėmis ėmė dėstyti Kije jos ir auklėjimo klausimais. susirūpinta. Kartu su pedago. hitlerininkų nukankintas vo moterų aukštuosiuose kur Kai kurie tų straipsnių yra gu-metodlstu P. Pankausku, mirė Vilniaus universiteto suose ir universitete bendrąją išėję atskirais leidiniais. Liko Elena Zabielaitė pradėjo ruoš psichologijos katedros vedėjas ir valko psichologiją, o kaip profesorius V. Lazersonas. nebaigtas, nors ir pradėtas ti metodinį rinkinį gamtos V. Lazersono seneliai ir tė gydytojas dirbo įvairiose li spausdinti, didelis darbas goninėse. mokslui ir ateistinei propa vai buvo seni Palangos gy „Genialių žmonių psicholo Grįžęs 1920 metais į Lie Voldemaras-Vladi gandai skleisti visų amžiaus ventojai. gija“. tuvą, trumpą laiką buvo ka miras gimė 1889 metais ba grupių valkų tarpe. Čia įeina landžio mėn. 8 d. Maskvoje, riuomenės gydytoju, bet Jau 1940 metais humanitarinių literatūriniai žaidimai, tarpla- bet vaikystę praleido ir pra- nuo 1921 metų pradėjo dirbti netinės kelionės, žodinis žur džlos mokyklą baigė Palan- Aukštuosiuose kursuose, o mokslų fakultetui persikėlus vėliau universitete pedagogi iš Kauno į Vilnių, buvo Ja nalas „Kas yra aplink tave“, goję. 1907 metais baigė Kauno kos katedroje vyr. asistentu, me atskirai įkurtos dvi ka metodinė medžiaga skaityto padėdamas prof. J. Vabaluijų konferencijai Roleček kny komercinę mokyklą, Išlaikęs Gudaičlui tvarkyti psichologi tedros: pedagogikos, kurios papildomus lotynų kalbos eg gai „Medinis rožančius“ ap zaminus ir gavęs brandos jos laboratorijos darbą ir da vedėju buvo prof: J. Vabalastarti ir daugelis kitų priemo atestatą, išvyko į užsienį stu lyvaudamas toje laboratorijo Gudaitis ir psichologijos, ku nių. dijuoti filosofijos. Mokėsi Je je atliekamuose moksliniuose rios vedėju ir profesoriumi tyrimuose. Nuo 1928 metų buvo paskirtas V. Lazersonas. Gražių planų ir sumanymų noje, Frankfurte prie Maino pradėjo universitete skaityti Darbas truko neilgai. įsi (Vokietija) ir Ciuricho unituri Zabielaitė, tačiau dabar versltete (Šveicarija). Cla privatdocento teisėmis pa brovę hitlerininkai nutraukė sesija ir reikia dar labiau su 1911 metais Jis apgynė diser skaitas. Skaitė mokyklinės sikaupti, įsigilinti į knygas, taciją „Betarpiškas Judėjimo higienos, vaikų psichopatolo pradėtą mokymo darbą, o taip eksperimentinės psicho pat ir visus planus mokslinio užrašus. Tiesa, jos egzaminai suvokimas“ ir gavo filosofijos gijos, logijos, o nuo 1940 metų ir tiriamojo darbo srityje. nebaugina: ir politinę ekono daktaro laipsnį. bendrosios psichologijos pa Docentas A. GUČAS miją, ir dialektinį materializ Būdamas labai gabus, V. skaitas, kurios klausytojams mą Elena išlaikė sėkmingai. Lazersonas nepasitenkino fi duodavo daug vertingos, iš paimtos, medžiagos. — Respublikos biblioteki losofijos žiniomis ir ėmė stu gyvenimo V. Lazersonas visą laiką dlr. dijuoti mediciną. Prasidėjus ninkų gretos turi Jauną, bet karui Jis buvo priverstas grįž bo ir kaip nervų bei psichinių gabų darbuotoją, puikų stu ti į Rusiją. 1914—1916 me ligų gydytojas. Todėl Jo paty EKSKURSANTAI dentą, — pasakoja Elenos tais mokėsi Peterburgo ir rimas šioje srityje buvo dide GRjZTA NAMO bendrakursis Dotnuvos biblio J ur Jevo (Tartu) universite lis. o 1917 metais nuvyko Be jau minėtos disertacijos, tekos vedėjas, komunistas Fe tuose, Neseniai iš Minsko grįžo pas gimines į Kijevą. Tenykš periodinėje spaudoje V. La. liksas Ciulada. čiame universitete, išlaikęs zesonas yra paskelbęs daug mūsų ekskursantų grupė, su V. LIAUDŽIUS egzaminus, gavo gydytojo stambesnių straipsnių vaikų sidedanti iš 27 žmonių. Bal tarusijos sostinėje Jie viešė jo keturias dienas. Vilniaus studentus labai svetingai pri pakabino nertinę užuolaidą. Paskui paliko Tik norėtų senutė su jais pasišnekėti. Visą adresą, jog išnuomuoja kambarį dviems stu dieną išlaukdavo, o jie atbėga valandėlei ir ėmė draugai iš Minsko V. Le dentams. Grįžo ir ėmė laukti. Juk Ji taip vėl dingsta. Gal ir nepavalgo kaip reikiant? nino vardo universiteto Jie norėjo to nedidelio triukšmo, svetimų balsų, įpildavo sriubos ir studentams. Kai jie vai. aprodė savo fakultetus, kated žmonių, kuriems galėtų išsipasakoti savo gydavo, ji, sunėrusi rankas ant krūtinės, ste ras, laboratorijas, statomus pergyvenimus, nors kokią tai minutę nebūti bėdavo. Jai gaila šitų, dar beveik vaikų. naujus' rūmus, lydėjo mūsiš vienišai. Prisėstų senutė šalia jų, paglostytų galvą, kius aplankant dailės, Didžio Kartą sugirgždėjo laipteliai. Net šuo nie žodelį kitą pasakytų, bet ji nedrįsta. Žiūri jo Tėvynės karo muziejus, na ko nepajuto. tik ir tyli. mą, kuriame vyko RSDDP Aprodė kambariuką, nupasakojo sąlygas. įprato prie jų senutė. Jai atrodė, kad ir I-asis suvažiavimas 1898 m., — Gyvenkit kaip norit. Raktą duosiu. Pa dienos jau ne tokios nuobodžios, ir vakarai autogamyklą — MAZ ir ki togumų, matot, nėra. Aš netrukdysiu. Žiemą greičiau prabėgdavo. Ji viena mintimis su tas įžymias Minsko vietas. čia šalta nebūna, — pasakojo Ir klausiamai jais pasišnekėdavo ir vis laukdavo, kada jie ' Ekskursantai domėjosi ne sugrįš. žiūrėjo ar sutiks gyventi. vien Baltarusijos universiteto Atsikraustė nuomininkai tą patį vakarą, Kartą ją pasikvietė studentai. Jie turį lais. bendrabučiais, komjaunimo, susimetę savo nedidelę mantą į porą laga. vo laiko, šialpsau pasėdėti, pasišnekėti, lietu neakivaizdininkų gyvenimu minų ir virvele perrištą ryšulį. Išvyniojo viško vyno paragauti. Senutė pasipuošė, pa bei SMD darbu. Jie užsuko knygas, užtiesė sudedamąsias levas, ant spin sibeldė į kambarį tokia iškilminga, šventiš ir pas J. Stalino vardo polika. telės pastatė vazelę su klevo lapais. technikos instltuto studentus, Seimininkė įeidavo į kambarį, teirauda Gėrė tirštą saldų vyną, kuris senutei ne pasidalijo patyrimu ir mintivosi, ar ko nereikia ir vėl trlūsdavo virtu paprastai patiko. Kalbėjo ir juokavo. Senutė mis apie komjaunimo darbą vėje. Ji dabar Ilgiau sukinėdavosi apie puo nedaug teišgėrė ir jos veidai įšilo, įraudo. šioje aukštojoje mokykloje, dus, negu anksčiau. Vakare senutė užvirino nijo. Aplankė studentų laikraščio arbatos ir padėjo įnamiams ant staliuko uo — Oi, kokie linksmi berniukai! Kokie „Sovietskij inžinier“ redakci gienės. Studentai gėrė arbatą, o ji stovėjo mieli berniukai! — juokėsi senutė, ją, įvairių fakultetų katedras virtuvėje ir pasakojo apie savo gyvenimą, Ji buvo tokia laiminga, tokia patenkinta. ir t. t. Be to, mūsiškiai stu apie tai, kad ji irgi buvo jauna, kad ji ži Prasėdėjo iki vėlaus vakaro. Paskui ji nu dentai aplankė teatrus, profsą nanti jaunus žmones, kad ir studentai bus ėjo gulti tokia pat linksma. jungos kultūros namus, cirką, tokių metų kaip ir ji. O ant rytojaus vėl pasibeldė studentai. gėrėjosi erdvių, naujų pasta Į paskaitas buvo toli ir studentai keldavosi — Atleiskit, kad neperspėjom anksčiau. tų architektūra, skverais, aikš anksti. Seimininkė girdėdavo jų tylius žings Jau taip nelauktai išėjo. Mes išsikeliame. tėmis, milžiniškomis Minsko nius virtuvėje. Subruzdėdavo dubuo, o pas Senutė ne iš karto susigaudė. Tik paskui statybomis. kui į Jį pildavo vandenį nusiprausti. Vos tik pajuto, žengė prie studentų ir sustojo. Jos Šiomis dienomis į Vilnių sugirgždėdavo virtuvės grindys, tuojau im senos pilkos akys buvo tarsi nuskriausto vai grįžta ekskursantai iš Tartu. davo amsėti šuo. Senutė jį piktu balsu ra ko. Maskvos, Klšiniovo. Kiek ne — Nepatiko? Nepatiko čia? — tyliai mindavo ne dėl to, kad ją pažadindavo iš išdildomų įspūdžių tenai pa miego. Ji norėjo, kad studentai galėtų drą klausė, spausdama rankas prie krūtinės. tirta, kiek neregėtų, įdomių siai vaikščioti po virtuvę. Ji nenorėjo, kad . — Ne dėl to. Tikrai ne dėl to. Gavome vi. vaizdų pamatyta, kiek sužino dėl jos būtų rūpesčių įnamiams. Jai pačiai siškai arti. Vos pora minučių kelio. Tenai ta naujienų. Sugrįžusieji vi daug labiau patiktų rūpintis studentais, bet kambarys nė klek negeresnis. sa tai papasakos mūsų laik — Žinau, nepatiko. . . Čia patogumų nė jie atsisakydavo jos paslaugų. raščio skaitytojams sekančio Ateidavo pietų metas. Virdavo sau pietus, ra. Ir gal aš trukdžiau, — a kys darėsi vis „Tarybinio studento“ pusla maišydavo puodus ir laukdavo grįžtant stu liūdnesnės ir liūdnesnės. piuose. dentų. Jit. -isuomet grįždavo linksmi. Pasi — Štai raktai! — pratiesė vienas, Mes J. PALIŪNAS sveikindavo ir praeidavo į savo kam jau neužrakinsim išeidami. barėlį. Beveik nepastebėdavo senutės. Ji ne Senutė linktelėjo galva. pykdavo. Juk jie savų rūpesčių turi, knygas Studentai daiktus jau buvo anksčiau susiskaito, o vakarais vėl dingsta ir tyliai par dėję. Suburzgė šitoje tylioje gatvelėje taksi eina tik po vidurnakčio. Nieko, ilgainiui su ir nuvažiavo. sigyvens, o gal ir jie daugiau laiko turės. Ir vėl kambaryje tapė tylu, tylu.
I
V. Lazerso nas
P
H
ŽIEMOS egzaminų sesijai pasibaigus, didžlojl studentijos dalis apleido Vilnių įvairlais keliais. Vieni nuskubėjo pas tėvus arba gimines poilsio, kiti išsiruošė į turistines keliones ir ekskursijas. Nebeliko laiko aptar ti fakultetuose, kursuose ir grupėse egzami nų rezultatus, atskleidžiant to ar kito stu dento darbo trūkumus, pasisekimo ir nesėk mės priežastis, pasikeičiant gera patirtimi. Fakultetai planuoja visa tai įvykdyti- pava sario semestro pradžioje. Neturint egzaminų rezultatų apibendrinimo, jų analizės, sunku plačiau atsakyti į klausimą, kaip praėjo žie mos egzaminų sesija Universitete. Tačiau sklaidant egzaminų lapus ir prisiminus stu dentų darbą semestro eigoje, galima jau da bar padaryti kai kurias išvadas.
SESIJA BAIGTA,
iiiiiiuiiiimiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiihim
vyzdlngą akademinę drausmę, ryžtingai šalino viso grupės darbo trūkumus, išlaikė, ap'lamai imant, ‘ gerai. Tokiose grupėse *— yra di delis skaičius pirmūnų, maža trejetukininkų, nėra atsilikėlių moksle. Tų grupių studentai yra aktyvūs taip pat mokslo tiriamajame ir visuomeniniame darbe. Tokios grupės, kaip medikų V kursas, ekonomlnistų IV kur sas arba geologų IV yra kolektyvai — pir mūnai Universitete. į juos turi lygiuotis visi kiti kursai. Deja, ne visos grupės gali pasigirti gerais darbo rodikliais. Štai EMF II kursas vien iš matematikos egzamino surinko 20 dvejetų, o vienoje FMF I k. matematikų grupėje ne išlaikė egzaminų net 10 studentų. Reikia pa žymėti, kad panašaus tipo grupės pasitaiko visuose fakultetuose. Analizuojant tokių gru pių blogo mokymosi priežastis, išryškėja pir. miausia pagrindinės priežastys — grupėje nėra kolektyvo, bloga darbo drausmė, silp nas komjaunimo organizacijos darbas. Pa iliustruokime tai pavyzdžiu. V GMF geologų kursas jau praėjusiais metais išsiskyrė iš ki tų akademinės drausmės laužymu, abuojumo nuotaikomis ir blogu kai kurių studentų el gesiu. Partinė organizacija kartu su fakulte to komjaunimo biuru dėjo pastangas ištaisy ti to kurso ir jo komjaunimo organizacijos darbą, tačiau tai nepasisekė padaryti. Šiais mokslo metais padėtis kurse dar labiau pa blogėjo. Kurso komjaunimo organizacija, užuot su nauja energija ėmusis darbo, sugal vojo prašyti fakulteto biurą sujungti ją su geografų V kurso komjaunimo organizacija.
Žiemos egzaminų sesija, aplamai imant, praėjo organizuotai. Studentai laikė egzami nus pagal tvarkaraštį, beveik visi egzaminuo jamieji atvyko į egzaminus, nekonstatuota niekur nukrypimo nuo bendros tvarkos faktų. Bet šioje sesijoje, kaip ir ankstyvesniais me. tais, pasireiškė esminis egzaminų planavimo trūkumas: atskiri kursai privalėjo per tą pa tį laiką išlaikyti labai jau skirtingą egzami nų skaičių. Pavyzdžiui, MMF pirmo kurso studentai laikė vieną egzaminą, V — penkis, o TMF IV kursas privalėjo išlaikyti net še šis egzaminus. Be to, nevienodos yra egzami. nų apimtys. Egzaminuojama iš vieno, dviejų ar net trijų semestrų kurso. Visą tdi veda prie mokymo proceso sutrikimo ir klaidingo studentų pažangumo vertinimo. Studentas, (Illtllllllllllllllulllllllllllllllllllllilllllllllllllillllllllll išlaikęs trijų savaičių laikotarpyje vieną eg zaminą labai gerai yra laikomas pirmūnu, Mat, draugai geologai panorėjo toliau va o jo draugas — per tą patį laiką — penkis žiuoti geografiniu buksyru. Žinoma, jiems egzaminus — vidutinišMu. Yra baramas, jam tai neišdegė. Jie pasiliko savo stovinčiame dažnai neskiriama stipendija. Kai kurių fa vežime, ir viso to išdavoje — studentus Jokultetų dekanai, studentų prašomi, šį meto nytį, Bendžlūną ir Urbonavičių teko pašalinti dinį planų trūkumą tušavo nevykusiomis už chuliganizmą iš komjaunimo ir iš Univer priemonėmis. Rektorato leidimu, kai kuriuos siteto. Studentui Kartavičiui už sistemingą egzaminus nukėlė į pavasario semestrą, pra girtavimą teko neduoti visam semestrui sti ilgino kai kurioms grupėms egzaminų sesijos pendijos. laiką arba leido laikyti egzaminus prieš se Kokie gi tos grupės sesijos rezultatai? At siją. Kaip matome, visos tos priemonės atei sakymas aiškus — nė vieno mokslo pirmū tyje negali būti naudojamos, nes jos ardo no, eilė trejetukininkų, o drg. LukosSVičius, mokymo procesą, sunkina studentų darbą, buvęs kitados fakulteto komjaunimo sekreto mažina studentų poilsio laiką. Sį esminį eg rius, nusirito lki tokio lygio, kad iš istorinio zaminų planavimo defektą galima pašalinti materializmo egzamino gavo nepatenkinamą tik metodiškai tobulinant mokymo planus. pažymį. 1959—60 m. m. katedros nemaža padirbėjo, Fakultetų dekanai Ir katedros turėtų iš racionallzuadamos mokymo planus, bet, kaip egzaminų rezultatų irgi padaryti tam tikras praktika parodė, tas darbas dar nėra baigtas. išvadas. Reiktų, kur tai galima, pertvarkyti Jį reikia tęsti toliau ir pavasario semestre akademines grupes, koncentruoti silpnes nėms grupėms prityrusius pedagogus, stiprin. būtinai užbaigti. ti politinio-idėjinio auklėjmo darbą grupėse, Nagrinėjant atskirų kursų, grupių ir pa griežčiau veikti tuos studentus, kurie iš vis vienių srtudentų mokslo pažangumą, reikia nenori mokytis. pastebėti, kad grupės, kurios viso semestro V. CHOMSKIS eigoje intensyviai studijavo, kuriose pirmi Universiteto partinio nės komjaunimo organizacijos kovojo už pakomiteto narys
O IŠVADOS?
r
n
ATEISTINIAM DARBUI DERAMA DĖMĖSI!
Ateistinis mūsų auklėji mas ir ruošimasis ateistiškai auklėti kitus, sudaro neatskiriamą ideologinio darbo dalį, darbo, kuriam ir visas jėgas atiduoda komjaunimas. Bet mū sų fakulteto ateistų būre lis atsirado ne komjauni mo organizacijos rūpesčio, o paskirų studentų iniciaty vos dėka, komjaunimul apie tai beveik nežinant ir ne rodant ypatingo noro žino ti. Ilgą laiką būdamas sa votiška atskira respublika, būrelis vienas pats kėlė uždavinius ir vykdė juos. Jo veikla, galima sakyti, net iki šiol nesudaro orga niškos komjaunimo organi zacijos vedamo ideologinio darbo dalies. To išvada: dviguba žala pačiai kom jaunimo organizacijai, kuri vykdydama daugybę kitų svarbių uždavinių, nesuge bėjo vesti pilnakraujo ateistinio darbo ir būreliui, kuris visą praėjusį semest rą pergyveno labai rimtą krizę, vos neatvedusią į būrelio suirimą. Būrelio kūrėjai — entuziastai šian dien penktame kurse ir dėl to praktiškai negali vykdyti ilgalaikių jpareigojl. mų. Žemesnių kursų studentų būrelyje bevelk nė-
Pas Estijos respubli kos studentus draugiš koms varžyboms išvyko mūsų sporto klubo krep šininkai ir krepšininkės. Treneris E. Paškevičius prieš išvažiavimą papa sakojo, kad numatoma sužaisti ketverias rung tynes su gana pajėgio mis Tartu universiteto komandomis. Žinoma, tie susitikimai duos di delę naudą USK mote rų ir vyrų penketukams. B. LAZDEIKIS
'IIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIilIllIltHlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIlIlIlIlIU:
V. LAUŽIKAS KAS ŽADINA TAVE
studentų kūryba
Sakai Akių užmerkti negali, Nors jau seniai Visur naktis gili.
l
■
riiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitmiiiiiiin
5. DRABAVICIUS BUCHENVALDO VARPA! Koks kraupus skambėjimas varpų, — Ne metalas kalba. .. Ne metalas... Priesaika gyva skambėjime varpų Ir teisinga, ir rūsti be galo... Ne metalas skamba... Ne metalas... Tai kasdien sudrumsčia žemės tylą Motinų kančia... Gyva kančia... Tai kasdieną į mane prabyla Nekaltai sušaudyti nakčia... Ne metalas skamba... Ne metalas... Tai prabyla iš kapų duobės Žodžio „mama” tarti nemokėję, — O dabar jie amžinai kalbės, Amžinai kalbės ir bus teisėjais... Ne metalas kalba... Ne metalas...
nariai: su paskaitomis būi Tauragės rajone, Tarybini prekybos technikume ir k tur, vėl normalia vaj vyksta užsiėmimai su Eid kevičiaus vardo kombin to ateistais. Nemažai būrį lio narių ruošiasi ateisi nei Universiteto konfere cijai ir t. t. Bet visa t buvo paskiros išblaškyti priemonės. Dabar padėt aiškiai gerėja. Prasidė ruoši masis klausimų ats! kymų vakai tariama su Rašytojų sąjunga d ateistinio literatūrinio v karo surengimo. Bet ir t dar ne viskas — neišsprę tas svarbiausias klausimi — naujų narių klausim; be kurių rimto darbo n bus. Dauguma komjaunii aktyvistų į ateistinį d bą žiūri kaip į dalyką, 1 ris Jų neliečia, kurį laiko šalutiniu. Vadina savotiško ateistinio apdo: jimo dar reikalingi ir j tys komjaunimo aktyvist Laikas būtų įsisąmonl ir prieiti išvados, kad ate tlnis auklėjimas irgi p klauso prie pirmoj ei spręstinų uždavinių. Atr tinio auklėjimo klausir komjaunimo dlenotvar turi užimti deramą viet A. TYTMONAS Ateistų būrelio pirmlninl
I TARTU
i
Respublikos aukštųjų mokyklų
ra. Viena po kitos pradėjo žlugti svarbios priemonės. Laimei, tas laikas maždaug sutapo su naujojo fakulte to komjaunimo biuro iš rinkimu ir padėtis buvo stabilizuota: naujasis biu ro sekretorius P. Vaitkevi čius buvo pirmasis sekre torius, asmeniškai susido mėjęs būreliu ir jo veik la. Jo pastangų dėka būre lis šiek tiek pasipildė nau jais nariais iš žemesnių kursų. Padarytas mėgini mas būrelio numatytas priemones Įjungti į kom jaunimo organizacijos ideologinio darbo planą. Tokiu būdu ateistų būrelis iš „pamestinuko“ pradeda darytis teisėtu. Būtų labai neteisinga sa kyti, kad būrelio nariai ap tingo. Nieko panašaus ne įvyko: būrelis kaip toks, suiro, bet jo nariai nere tai atlikinėja didesni dar bą, negu iki šiol, prisitai kydami prie laiko sąlygų, nes kaip jau minėjau, bū relio nariai buvo to darbo entuziastai. Jais ir pasiliko tapę diplomantais. V. Dė. nas nenuilstamai tebetęsia paskaitinl darbą, J. Lazaus kas aktyviai darbuojasi ra dijo ateistų klube, užsiimi nėja su statybos techniku mo ateistais. Nesėdėjo ran kas susidėję ir kiti būrelio
Galvoji — Mintys sukas, bėga Ir kankinies pernakt be miego I
Ar viską Padarei kaip reikiant? Gal kas tave šią naktį keikia? Ne! Sąžinė tava skaidri, — Dienas praėjusias sveri.
Ir kritiškai svarstai. — Delnuos žariją darbo pamatai.
Visai Pamiršdamas save Tu vėl kelies žengi gatve...
Ne metalas — tūkstančiai balsų Ir taip kasryt. Į tave, pasauli, prakalbėjo: Kasdien mašinų gausmas, „Žmonės, žmonės, perspėjau, visus, — O širdyje ugnis ir naujas Būkit budrūs žemėje gyvieji”.. . džiaugsmas Širdys kalba. .. Ne varpų metalas... VVPI KM! E. JUCHNEVIČIUS A KUBILIUS Zvelkit, žmonės! ♦ Vienas iš jūsų RANKOS paskutinę plytą \ iškėlė pjedestalui raketos. Gėriuos kranų plieninėm rankom, Prieikit arčiau Kai jos iš lėto ima tonom ir krauju savo triūso Cementą, geležį, betoną, vizuokit Ir tarsi pasakų stipruoliai raketos lėkimą Ryžtingai kelia virš pastolių, — į erdvę. J I Mūsų jėgos pulsas Patinka man šios stiprios rankos... Tetvinski plieno mašinos pulse. Bet dar brangesnės kitos rankos; O galybė mąstanti, Jos milžino jėgos neturi, Susikaupk erdvės skriejime. Bet viską mūsų žemėj kuria! Į tavo ritmingą puisą Šiurkštokos, nuo darbų suskirdę, įslieja pulsas raketų, Bet tokios mielos mano širdžiai — pulsas plieninių žvilgsnių Auksinės darbininko rankos.., * žmonijos! LŽŪA SPI Redakcijos adresac Unlw»lteto S, Telefonai 7-79-17. Spausdino Laikraščiu LV 04673
Padovanok atminimui
(Jumoreska) onatas — žmogus vot pinigus? — klausė di rimtas. Nemėgsta kvai relė. lų anekdotų ir pokštų. — Kaip negausi. .. Vai Ką gi? . . Vyrui su trečiosios atsiėmiau, — džiaugėsi nu jaunystės mėnuliu ant pakau šio tas ir nepritiktų. Bet kar na. — Zinai ką, mamyt, r tą jis suveikė kaip jauniklis. Apie pusmetį draugavo su reikia šilkinio lietpalčio tokia pirmakurse Ona. Jis ją — Vaje, ir vėl su tom Š vadino Onute, o kambario rėm reikės vaikščioti. S( draugai — Onele. Mergina atrodė rimta. Donatas irgi rlus metus jau išnešioj nieko blogo nepastebėjo. Tie Matai, va, pati, koja lenda — Namuose bus gerai, sa. Madų šiltinės simptomai nutraukė Ona. L užkliūdavo kartais, bet. . . Tai nugirdęs, Donatas 1 — Onutė pakvietė... Rei kės važiuoti, — iš pasimaty suprakaitavo. Į bendrabutį jis sug: mo grįžęs išsitarė Donatas. Nuvyko. Jos motina, jau ži piktas. Kambario draugai neiš) lagalvė moteris, gyveno kol tė. ūkyje. Netoli, čia už Kauno. — Na kaip? Išsipusčiusi kaip gulbelė — Viskas baigta, — išk Onutė tupinėjo prie stalo. Mo Donatas. tina gi apskurusiu sijonu ir — Senberni, neslšakol negeresne bliuskute tik ret Kas gi į tave bežiūrės karčiais pasirodydavo virtu juokėsi visi. vės tarpduryje. — Bet ir į tokias. . . Nt — Mamyt, prašom prie sta Nei Viskas! Kvit! — puJ lo, — pakvietė Donatas. šis. — Kad aš, va, kasdieni Po savaitės centriniuose! niais. . . Ačiū, — artėdama muose Ona, pasigavusi D| kalbėjo motina. tą, Jaudinosi: Onutė, lyg ožkytė, treptelė — Sakyk, kas atsitikt jo ir nepatenkinta išbėgo į virtuvę. Motina su kiaurom, Pasakiau gal ką? Nepyj išklypusiom šliurėm garsiai Nuotrauką Jau turiu. U nušlepsėjo paskui dukrą. Vir šyslu. . . Gerai? .. — Tai sakai užrašyk tuvėje pasigirdo prislopinta — lyg nesava burna kai kalba. Meilūs dukrelės žode Donatas. liai. skiriami savo brangiai — Būtinai, juk aš sklI mamytei, Donatą sujaudino. ga. .. Tiesiog sukrėtė! . . — O žinai ką, — Mama, kad man dau giau nė kojos. Aišku, — riau. . . — O ką? šnibždėjo Ona. — Apdryžu— Padovanok atmini si... į ką čia panašu. Jei ne turi batų — basa vaikščiok. šliures, tas, kurias mamn — Tai kad, valkeli, va tau šloja. — Kam tau Jos? ant tos neilonlnės visus alei kapeikos atidaviau, — skai šusl paklausė Ona. — Atminimui. čiavo žilagalvė motina. — Kieno? —- Na gerai, gerai. Būk — Tavo. čia ir aš nė pusės žodžio. — Akiplėša tu, — si — Kad įdomu ir man pa matyti, pašnekėti. . . Tu gi gė Onutė ir nubėgo. K. Jūrei man vaikas. LŽŪA , Praslinkus kelioms minu tėms virtuvėje vėl girdėjosi šnibždesys. redaktoriaus pa' R. SIDERAVICIUS — Mama, o už veršelį gaUžs. Nr ir žurnalu leidykto spaustuvė.
D
1
H
ta
tu
'i
a ii ta ai sa li< t< ta kie
to va pa