visą šaną PRoveranM,vieny Hiresf saLiąpRovecaaabvicnvKiresf
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Binis caRj/Bims scu nencas
METŲ BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 3 (1382)
1987 M. SAUSIO 23 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiHHHiHNiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiuiiiniiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
SESIJA
SESIJA
Sesijos zenitas praeityje. Po truputėlį ima slūgti įtampa, slo pti aistros, vėsti įkaitusios gal vos. Užvakar, paskambinę į tei sės fakultetą, pasiteiravome, kaip sekasi „nubalglnėtl“ sesiją
SESIJA
jauniausiems mūsų kolegoms, Paskutinieji rezultatai: pirmo kurso pirma grupė — logikos egzaminas — šeši penketai, aštuoni „nepatenk.", kiti pažymiai — trejetai ir ketvertai. Pirmo
▼ SESIJA
kurso antra grupė — užsienio šalių valstybės ir teisės Istori ja — devyni (I) penketai, dve jetas tik vienas. Baisoka kad tie paskutinieji rezultatai iš ti krųjų netaptų paskutiniaisiais
REFORMA: MUSŲ AKIMIS Ką apie aukštojo mokslo re formą mano patys studentai, juk ji betarpiškai liečia juos! IV kurso žurnalistė Jolita Renevytė sako:
— Persitvarkyti pirmiausia rei kia nuo savęs. Nors, manau, kad IV kurse ką nors pakeisti yra labai sunku. Žinoma, norėtųsi, kad būtų daugiau laisvo laiko, taip pat kad būtų daugiau se minarų, praktinių užsiėmimų, (ypač žurnalistams), o ne pas kaitų, kurios kartais beveik nieko neduoda. Studentai turėtų būti savarankiškesni, galbūt kai bus mažiau paskaitų, ugdys sa vyje disciplinų. Nemanau, kad stipendijų mi nimumas — geras dalykas. Jeigu žinosi, kad vis tiek gausi sti pendijų, nors ir nedidelę, tai ne bus prasmės mokytis. O mini mumas — tai lygiava, ir tik skir tinga materialinė padėtis gali priversti mokytis. Be to būtų ge rai, kad prastai besimokantiems, būtų išduotas spec. vidurinio mokslo arba koks nors žemesnio laipsnio diplomas, pagal ku riuos būtų skirstomos ir atitin kamos darbo vietos. — Pirmiausia — sako II kurso
ruslstė
Estera
— O aš vis tik galvoju, stipendijos minimumas turi visiems. Jeigu
žmogus
mokosi, tai dar nereiškia,
kad būti
blogai
kad
jis kvailas arba visai niekam ti kęs. Be to, nemanau, kad mate-
užduočių, j paskaitas turėsi atei ti kažką paruošęs, būsi privers tas dirbti, ir sėdėdamas skaityk loje gausi tikrai daugiau, negu išklausęs blogų paskaitų. Be to, ir per sesijas nebus visuotinės panikos — I-o kurso rusų kalb.
SESIJA
aštuoniems pirmakursiams, virš kurių dar nepasibaigus sesijai pakibo realus pavojus būti iš brauktiems iš studentų sąrašų. *** Artėjame prie pabaigos. Dar
pilnos skaityklos, dar krūvos knygų, dar vienas ar du egza minai, dar... „uodegos" (kai ku riems), kurias reikia likviduoti,
dingiau .Štai dar keletas nuo monių: — Geras dalykas stipendijų diferenciacija. Juk dabar lyg ir pasišaipoma iš labai gerai besi mokančių — jie gauna tik dešim čia rublių daugiau. Brauks iš studentų sąrašų skolininkus, ne bebus to „tempimo". Laimės ir mokiniai: jei nebus vidutinių mokytojų, neruoš ir vidutinių mokinių, o šie, savo ruožtu, ne
pasižiūrėjus j tai, kaip mes ben draujame. Stoka inteligentišku mo. Ir žmogus su aukštuoju iš silavinimu mažai kuo tesiskiria nuo eilinio darbininko. — Nemanau, kad kas nors pa sikeis. Visi kalba, kad reikia keisti, bet turbūt, tik dėl paties keitimo. Juk ir dabar, esant tokiai „netikusiai sistemai", vis tik atsi randa žmonių, kurie kažką iš moksta. O ar atsiras po reformos jų daugiau? Kažin. Paties žmogaus neperdirbsi. Marios vidutinybių, kurioms nerūpi mokslai. O juk ant tų vidutinybių kaip tik ir laikosi pasaulis. — Pirmiausia, dėstytojas ne turėtų dėstyti iš akademinių vadovėlių, juk juos mes ir pa tys galime perskaityti. O juk is torikas turi žinoti daugiau negu parašyta vadovėlyje, iš kur sem tis tų smulkmenų, kurios vis tik būtinos bendram išsilavinimui? Na, o egzaminui, manau, užtektų žinoti esmę.
I Mala ssi
bet...
Gerų atostogųl
— Graudu, kad jaunimas toks pasyvus, niekam nerOpi visuomaniniai reikalai. Ypač vyrams, Bet jau galime pasiguosti tuo, kad yra šiokių tokių teigiamų poslinkių — tai pagalba Vilniaus senamesičo restauratoriams. Ge rai, kad fa iniciatyva kilo būtent iš pačių studentų, Žinoma, pra džia labai sunki, tariau nereikia nusiminti.
Bielskytė.
— norėtųsi, kad dėstytojai ma žiau „kištų" žinių mums j galvas, 0 leistų daugiau dirbti praktiškai, kad pagyvėtų* visuomeninė veikla, o studentai, kaip sakė vienas dėstytojas, negertų tos juodos buizos ir netrintų lovų bendrabutyje.
'V' SESIJA
rialiniai sumetimai galės pri versti studentus mokytis, juk jie ne darbininkai, kurie gaudami didesnį atlyginimų geriau dirba. Išeitis viena — savarankiškas darbas. Jei bus daugiau praktinių
Ką veiksim per atostogas? Ką mums siūlo Universiteto kultū ros klubas bei studentų profsą jungos komitetas? KK pirmininkė Rima Juknytė ir studentų profsąjungos komi teto pirmininko pavaduotojas Valerijus Sklnderskls: — Nebe pirmi metai šalies aukštosios mokyklos žiemos atostogų metu keičiasi studentų delegacijomis. Ir šią šiemą apie 200 mūsų studentų vyks į Mas kvos energetikos, Leningrado finansų ir kredito, Talino, Kije vo politechnikos institutus, Ki jevo, Lvovo, Užgorodo, Tbilisio, Rygos universitetus. Su šiomis aukštosiomis mokyklomis esam pasirašę bendradarbiavimo su tartis, todėl jų studentai atvyks pailsėti pas mus. Jiems kartu su interklubu rengsim draugys tės vakarones. Interklubas ir Universiteto komjaunimo intersektorius aptarnaus šias delega cijas — aprodys Vilniaus gro žybes, stengiamės gauti bilietų į VAOBT ir kitus miesto teat ras. Svečius, o ir mūsų studen tus, pasilikusius Vilniuje 01.31, 02.01, 02.07, 02.08 vakarais kvies diskotekos draugystės va karonės. Taip pat organizuojamos gra-
ir Irt. spec. studentė Eglė Gai žutė. O lll-o kurso Istorikės mano,
kad galbūt nebus to prievarti nio paskaitų lankymo, studentas galės pasirinkti tai, kas jam nau-
faps vidutiniais studentais. Galbūt išnyks pagaliau tas užburtas ratas. — Kaip gaila, kad aukštojoje mokykloje taip siaurai dėstoBaisu darosi mas etikos kursas.
Persitvarkymas pirmiausia pri klauso nuo mūsų peniu. Rimčlau pasižiūrėję j savo • vidinį pasautj, galėsime keisti Ir liorin|. O tai pasiekus laimėsime ne tik mes patys, bet ir tie, kurie ateis po mūsų — būsimo)! karta.
Aušrinė PEClORAlTĖ
„PAILSĖSIM, PRASIBLASKYSIN. pės į kalnų slidinėjimo turistinę bazę Jeremčioje. Keturios komjaunimo aktyvis tės vyksta j tarptautines jauni mo stovyklas Sočyje ir Tbilisy je. Universiteto turistų klubo pirmininkas Tautvydas Cibas: — Atskiros turistų grupės trauks j Mažąjį Kaukazą, Uralą, Karpatus. Apie 60 žmonių ke liaus po Aukštaitiją — Zarasų, Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ig nalinos rajonus. Norime visus prijaučiančius žiemos turizmui pakviesti į žiemos turiadą An tazavėje: kas norit atvykit į žir gų lenktynes ant Sartų ežero, neužmirškit ir slidžių. O po lenktynių susitinkam Antazavė je. Iki susitikimol — O kaip pralelslt atostogas Jūs — teiraujuosi ketvirto kur so istorikės Lendrlnos Meškauskaltės. — Aš dalyvauju fakulteto et nografiniame ansamblyje. O atostogų metu rengiama ekspe dicija į Švenčionių rajoną: rink sime dainas būsimam repertua
rui. Bendrojoje skaitykloje užkal binau dvi egzaminui beslruoMargarita šiančlas filologes. Leigaltė, studijuojanti vokiečių kalbų: — Nuvažiuosiu porai dienų pas draugę į Klaipėdą. Reikia pailsėti, prasiblaškyti. Toliau ir ilgiau kur negalėsiu išvažiuoti, nes vakarais dirbu valytoja. O šiaip — paskaitysiu gerų knygų ne egzaminui, o sau, pasidary siu moteriškus darbelius: pasi siusiu sijoną, pabaigsiu megzti nį. Pagaliau susitiksiu su drau gais, kuriuos seniai bemačiau. Žydrė Vllkončiūtė — ketvirtaknrsė anglistė: — Jei paskutinį egzaminą ge rai išlaikysiu, stipendiją gausiu, tai važiuosiu į Karpatus. Visko tenka ieškoti, organizuoti pa tiems. Į tas grupes, kurias orga nizuoja profsąjunga, tegali pa kliūti tik „išrinktieji". Laisvų vietų būna tik į Maskvą. — O ką per atostogas veiksi tu? — klausiu kurslokės žurna listės Gltanos Neverauskaitės?
U
— Pasigydysiu, pailsėsiu Druskininkuose, „Nemuno" sa natorijoje. 70% kelialapio ap moka profsąjunga, pačiai terei kia sumokėti 51 rublį. O kokius sanatorinius keliala pius dar gali pasiūlyti profsą jungos komitetas? Yra laisvų vietų j: sanatoriją .Jūratė" Palangoje — 02.05—02.28 (sergantiems funkcinės nervų sistemos susir gimais) — 2 vietos, kaina — 130 rub., sanatoriją „Jūratė" Pa langoje — 01.31 — 02.23 (ser gantiems kraujo apytakos sutri kimais) — 2 vietos, kaina — 13o rub., ambulatoriją „Druski ninkai" — 01.29—02.21 — 1 vieta, kaina 130 rub., sanatoriją „Spalis" Birštone — 01.28— 02.21 (sergantiems virškinimo organų ligomis) — 2 vietos, kaina — 160 rub., sanatoriją „Golubaja gorka" Sočyje — 02.14—03.09 (sergantiems krau jo apytakos sutrikimais) 1 vie ta, kaina 110 rub. Kalbėjosi Niką AUKSTAITYTE
i Tarybinis studentas
MOKSLININKŲ DARBAI
BAKTERINĖ LIZINDEKARBOKSILAZĖ GAMYBOJE Vykdant Maisto programos užduotis, svarbią vietą užima amino rūgščių gamybos intensy vinimas. Ypač svarbios tos ami no rūgštys, kurių žmogaus ir gyvulių organizmas nesintetina. Šios amino rūgštys vadinamos pagrindinėmis arba nepakeičia momis. Iš neipakeičiamų amino rūgščių ypač svarbios lizinas, treoninas, metioninas, triptofanas. Jos, kaip ir kai kurie vita minai, turi būtinai įeiti j maisto sudėtį arba gyvulių radoną. Praturtinti maisto produktus ir pašarus šiomis amino rūgštimis siekiama dviem būdais: išveda mos naujos, sintetinančios daug nepakeičiamų amino rūgščių, augalų veislės ir, antra — ku riamos technologijos gaminti amino rūgštis pramoniniu būdu. Vienu ir kitu atveju svarbu tu rėti greitą ir paprastą amino rūgščių nustatymo metodą. Perspektyviausiais laikomi fermentiniai amino rūgščių nu statymo metodai. Šiems tikslams gamtos fakulteto augalų ir gy vulių augimo stimuliatorių mo kslinio tyrimo laboratorijos mi krobiologų grupė, bendradar biaudama su mokslinio-gamybinio susivienijimo „Fermentas" bio chemikais paruošė ir įdiegė į pramoninę gamybą fermentinio lizindekarboksilazės preparato gavimo technologiją. Anksčiau mūsų šalis šį preparatą pirkda vo iš JAV „Sigma“ firmos. Ruo šiant šio fermentinio preparato gamybos technologiją taip pat aktyviai dalyvavo mikrobiologi jos specializacijos studentai. Iš gautų rezultatų buvo apiformin ta eilė diplominių ir kursinių darbų, o taip pat skaityti prane šimai mokslinėse konferendjose. Reikia pažymėti, kad mūsų paruoštas preparatas pagal tech nines charakteristikas nenusilei džia importiniam, o pagal fer mentinį aktyvumą apie 10 kartų aktyvesnis. Šio fermentinio pre parato eksperimentinės parti jos buvo išbandytos agropramo ninio komplekso mokslinėse įstaigose — Lietuvos Žemdirbys tės moksliniame tyrimo institu te, Sibiro moksliniame-gamybiniame susivienijime „Kolos“, Krasnodaro Lukjanenkos žemės ūkio mokslinio tyrimo institute. Šių institutų išvada viena — tėvyninis lizindekar boksilazės preparatas yra labai aktyvus ir gali būti panaudotas kiekybiniam lizino nustatymui žemės ūkio kultūrose, naudo-
jant importinį prietaisą „Technikoną“. Remiantis šiomis išvadomis ir apiforminus atitinkamą doku mentaciją, medicinos ir mikro biologijos pramonės ministro
įsakymu lizindekarboksilazės fermentinis preparatas nuo 1986 m. antrojo ketvirčio pradėtas gaminti moksliniame gamybinia me susivienijime „Fermentas". Šio preparato pagrindu Są-
junginis biologinių prietaisų ga mybos institutas sukonstravo ir išleidžia naujo prietaiso — lizi no analizatoriaus partijas. Šie prietaisai pirmiausiai bus naudojami lizino gamyklose, nu statant jo kiekį įvairiose tech nologinėse stadijose ir gautoje produkcijoje. Ateityje šio apa rato panaudojimo spektras plė sis. Jis gali būti taikomas že mės ūkyje importinio aparato „Technokono“, o taip pat kom binuotų pašarų gamyboje ir
Antanas RAGAVlClUS Gamtos fakulteto augalų Ir gyvulių augimo stimuliatorių mokslinė, tyrimo problemine laboratorijos vedėjas.
KAM REIKALINGI FILOSOFINIAI (METODOLOGINIAI) SEMINARAI? Toks klausimas kyla ne vie nam šių seminarų dalyviui. Juo ba, kad įsisenėjusioje šių semi narų praktikoje vis rečiau pai somas kaip tik filosofinis m etodologinis jų pobūdis. To dėl nenuostabu, kad po šių se minarų rubrika dažnai šnekama apie viską, bet mažiausiai apie filosofiniu (metodologiniu) po žiūriu reikšmingus dalykus, ši taip dubliuojami katedrų -posė džiai, teoriniai specialybių semi narai, įvairiausi švietėjiški arba kampanijų pobūdžio renginiai ir renginėliai — tai, kas papras tai neturi nieko bendra nei su filosofija apskritai, nei su me todologija. Bet ką tuomet reiškia tas filo sofinis (metodologinis) požiūris ir kam jis reikalingas? Ar tai nė ra bandymas vieno mokslo, vie nos specialybės — šiuo atveju filosofijos — reikalus ir proble mas primesti kitiems mokslams, kitiems specialistams? O gal tai tik savotiškas mėginimas pakar toti kadais išeitą marksistinės fi losofijos kursą kalbant apie ne-
filosofinius dalykus? Aiškiausią atsakymą j tokius klausimus duoda šiuolaikinė fi losofijos ir kitų mokslų praktika. Ji rodo, kad filosofiniai žmo gaus būties, pasaulio pažinimo klausimai nėra išoriški, primesti, atitolę nuo gyvenimo, o atvirkš čiai — jie išplaukia iš paties pažinimo pobūdžio. Kaip tik po žiūrio j pasaulį gylis, fundamen talumas ir nusako jo filosofiškumą. Filosofai esame ne tuomet, kai vartojame filosofinius termi nus, o tuomet, kai siekiame — kiekvienas nagrinėdamas savas problemas — fundamentalaus jų supratimo. Neveltui fundamenti niai mokslo tyrimai vadinami fi losofiniais — matematikos filo sofija, kalbos filosofija, fizikos filosofija, biologijos filosofija ir t. t. Mokslininkai, siekdami spręsti esminius mokslo klausi mus, tuo pačiu suteikia savo darbams filosofinį pobūdį, o kū rybingi filosofai paprastai yra įžvalgūs atskirų mokslų žinovai; formalus priklausymas filosofų „kastai" anaiptol neliudija filo-
sofinio mąstymo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas mokslas yra spe cifinis vieno ir to paties pasau lio pažinimo metodas, su prantama, kodėl filosofijai vi suomet rūpėjo ir rūpi aprėpti atskirų mokslų tiesas ir įrašyti jas j bendrą, sistemingą pasaulė vaizdį, j bendrąjį žmogaus kul tūros kontekstą, šitaip ji ir at lieka jai priklausančią metodolo ginę funkciją. šitaip ji ne tik primena, kad mokslų išsibarsty mas tėra istoriškai sąlygota žmo gaus riboto pažinimo pasekmė, bet ir tiesia tiltus tarp atskirų mokslo sričių ir mokslų, jvairiais kampais ir pro skirtingus akinius žiūrinčių j vieną ir tą patį pa saulį, vieną ir tą patj žmogų. Kaip tik tokių sąsajų, sudaran čių žmogiškąjį pasaulėvaizdį, ieškojimuose XX amžiuje gimė nauja mokslinių tyrimų sritis, va dinama „mokslo logika, meto dologija ir filosofija", šioje sri tyje dirbantys įvairiausių mokslų atstovai drauge su filosofais pro fesionalais kas ketveri metai
KAS PASAKĖ „Geras gyvenimas“? (atkelta iš 1 psl.) nės: niekas netrukdo ir valgyti yra kiek nori, be to dar skaniai. Mokymosi metodika tokia: atsi kelia 8 valandą ryto, atsisėda prie stalo, ant kurio guli di džiausia krūva enciklopedijų ir žiūri Į jas tol, kai įtikina save, kad vis tik mokymasis — jos pareiga. O kai mokytis įgrįsta, žiūri Lenkijos televizijos laidas, bendrauja su tėvais: kas ką. ir „žinoma laimiu aš. Nes keleto vadovėlių išstudijavimas vis tik šį tą duoda". Erika raukia nosį: „mat, kaipl O aš pasidedu šalia knygas ir miegu. Kai sąžinė pradeda graužti, imu vadovėlį į rankas ir skaitau, skaitau... kol sugalvoju kokią pateisinamą priežastį, kad nesimokyčiau. Pavyzdžiui, kad dantį skauda ar į dušą lįsti rei kia. Mėgstu draugus aplankyti, paklausyti kaip jie guodžiasi ir pati pasiguosti. Vakare žiūriu televizorių, na, o po to atsiran da lyg ir antras kvėpavimas — pradedu mokytis rimtai. Na, o ką apie ruošimąsi egza minui mano vyrai! Pirmakursiai Virginijus Ir Ro bertas mano, kad pirmiausia rei kia gerai pavalgyti, o jau tik, po to mokytis. — Apsikraunant knygomis.
moksliniuose tyrimuose. Minėtos laboratorijos mikro biologai numato paruošti ir kitų amino rūgščių apykaitos fer mentų preparatus, kurie bus taikomi amino rūgščių nustaty mui ir aminų gamybai.
MOZAIKA konspektais, pusė jų, žinoma, nereikalingi, bet dėl vaizdo, — kad rimčiau atrodytų. Tik bėda, kai reikia kurią nors vieną knygą išsirinkti, bet nežinai kurią. — Gaila, kad kava greitai Iš nyksta, — atsidūsta Virginijus, — 200 gramų per dvi dienas— Perrašlnėjam iš Knygų Į užrašus, iš užrašų | lapelius — darom špargalkas, kad drąsiau būtų. Tik prieš egzaminą paliekam
jas už durų. Kai įgrįsta mokytis — valgom, po to dūkstam — grąsinam — viens kitam, šaipomės, priimi nėjant svečius, kurių, beje, labai daug, tada vėl valgom. — | galvą lenda įkyrūs termi nai, pavadinimai, pasakymai; pa vyzdžiui Sudebė, Džebė ir, kad Trockis judošlus. O Evaldas — rimtas vyras: guli lovoje Ir sąžiningai mokosi.
šitiek datų, įvykių įsimintu „Pil kas gyvenimas" — tai jo žo džiai. Pas Petrą už lovos, ant spinte lės dailiai sudėta knygų krūve lė, arčiau radlo Imtuvas, arbatos puodelis — viskas po ranka, bet... O jūs „fukselial" dėkitės į galvą ką „seni vilkai" sako, gal pravers.
P.
AUGYTE
pasauliniuose kongresuose api bendrina atskiruose moksluose sukauptą pažinimo patirtį, svars to fundamentinius mokslų rai dos, jų tarpusavio ryšio klausi mus, mokslo ir technikos pažan gos poveikį kultūrai, žmogiška jai civilizacijai apskritai (beje, toks kongresas šiemet rengia mas Maskvoje). Kaip tik ieškant sąsajų tarp, atrodytų, nepriklau somai egzistuojančių mokslinių disciplinų susiklostė naujos mok slinio pažinimo sritys, mokslų sandūroje gimė nauji vieninges nj pasaulio supratimą liudijantys mokslai. šis mokslų integracijos proce sas vis plačiau apima tradiciškai priešinamus tiksliuosius, gamtos ir humanitarinius, žmogaus mokslus, atskleisdamas tokio jų priešinimo istoriškumą bei dirb tinumą ir drauge iškeldamas ne tikėtas jų sambūvio kliūtis, sąly gojamas dar nepakankamo šiuo se moksluose nagrinėjamų reiš kinių pažinimo. Dėl to, aiškin dami žmogaus elgseną, dažnai dar labai primityviai priešiname fiziologinius, biologinius ir so cialinius, etinius veiksnius, vadi namąsias jausmų ir proto sfe ras, nesuvokdami jų sąveikos, nepažinę jų vienovę nusakančių struktūrų. šiandien šis pažinimo sistemi nimas, glaudinimas ypač svarbus. Istoriškai susiklostęs atotrūkis tarp humanitarinių ir nehumanitarinių mokslų daro jų susikalbėjimą, tarpusavio su pratimą ir pažinimą ypač aktua lų. Kalbama ne tik apie reikmę humanitariniuose moksluose pa naudoti sukauptą nehumanitari nių mokslų patirtį. Nė kiek ne mažiau svarbu ir aktualu humanistiškai įprasminti nehuma nitarinius mokslus, išsaugoti jų humanistinį kryptingumą. Ir hu manitaro, nemėginančio suvok ti kitų mokslų įnašo į bendrąją pažinimo mozaiką, ir nehumanitaro, apsiribojančio savu pasau lio matymu, pasaulėvaizdis yra nepilnavertis. Jis nesuderinamas su visuomenės dvasine pažanga, vis įsakmiau reikalaujančia inte gralaus požiūrio j žmogaus kul tūrą, jo būtį šiuolaikiniame dar labai netobulame ir neharmonin game pasaulyje. štai kodėl minėtuose moksli ninkų ir filosofų forumuose neat siejamai nuo fundamentinių mokslų raidos problemų kaip vienos aktualiausių svarstomos mokslininkų veiklos etikos, ii istorinės ir pilietinės atsakomy bės, jų įtakos socialiai ir globa liai reikšmingiems sprendimams problemos. Tokią būdingą visam mokslo lo gikos, metodologijos ir filosofi jos judėjimui dvasią turėtų at spindėti ir mūsų filosofiniai (me todologiniai) seminarai. Tą d**šią išreiškia pati un i versitet o idėja: čia yra geriausios *t lygos skleisti kaip tik filosofine' metodologinei mokslų, jų >4rT Į šio sampratai, jų ryšio su ekolo I giniais, socialiniais, ideologinia11 I etiniais mūsų visuomenės gyvf nimo klausimais sampratai. 1** Į rovė čia studijuojamų ir dėi^ Į mų mokslinių disciplinų, vyk"5 r mų mokslinių tyrimų turėtų tolinti mus vienus nuo kitų, ° * I tinti, skatinti nagrinėti mokti- į ir gyvenimą siejančias mob I lų sąsajas atskleidžiančias ir ieškojimą žadinančias probl1 E mas. Todėl turėtume ne užsidan I ti savo cechuose ir cecheliu®** ■ o atvirkščiai — dažniau ren? Įį ne tik artimų viena kitai, be* tolimesnių specialybių bend- į seminarus. Visiškai atitiktų t0‘ I (nukelta j 3 psl.)
3 Tarybinis studentas
AM REIKALINGI FILOSOFINIAI METODOLOGINIAI) SEMINARAI? (atkelta Iš 2 psl.)
Ininarų dvasią, jei juose dažL susitiktų matematikai ir fiL medikai, gamtininkai, psiĮologai ir pedagogai, teisininF ekonomistai, istorikai ir fiLfei kalbininkai ir literatai, | bendrą kalbą juose rastų net labai tolimų" vieni kitiems piešiu arstovai. Tuomet semina| nenusakytume vien formaliais Lkais: kas pranešėjas (savas svetimas), kiek „pasisakė", L „paklausė" ir t. t., ir pan., ls vieno turiningo neatstos demt formaliai nepriekaištingų, taau iš esmės tuščių seminarų, jomet nereikės ieškoti speci;kai „filosofinio" seminarų po-
būdžio, nes jį lems pats semina ro turinys: jj užtikrinsime, rem damiesi marksistine metodologija ir patys kūrybingai nagrinėda mi opiausias mūsų bendro mokslinio, akademinio ir visuo meninio gyvenimo problemas. | tokių seminarų veiklą galėtų organiškai įsijungti ir geriausi mūsų studentai — jiems tai bū tų tikra kūrybingo mąstymo, mąstymo kultūros mokykla. Tuomet mūsų seminarai ir ati tiks tą, ką nusakome žodžiais „universitas et humanitas*. Prof. dr. Rolandas PAVILIONIS Universiteto partinio komiteto narys
Praėjusių metų lapkričio 24 d. „T. s." numeryje, publikacijoje kužaisim „prezidentą“)“ rašėme: „„ bibliotekininkai net nesupa-
l'idinami su pagrindiniais ESM veikimo principais. Tarybų Sąjungot ESM sunkiai skinasi kelią j informatikos sistemą, nors visame pa kulyje bibliotekininkystės mokslas remiasi kompiuterių atmintimi". Patelkiame jūsų dėmesiui bibliotekininkystės katedros asistentės M. įoKOPČ'K straipsnį, kuriame pasakojama apie ESM panaudojimą ■nglant bibliotekininkystės ir bibliografijos specialistus.
OKYMO PROCESE I „Tarybinio studento“ (Nr. 36) Keta ataskaita apie mūsų Unilersitefe surengtą mokslinę meLdinę konferenciją „Techninių priemonių panaudojimas moĮymo procese". Siame numeLje pateikta nepatikrinta infcrmacija, liečianti bibliotekinin kų mokymą, apskritai padėtį su
t
- panaudojimu respublikos ir
Vilniaus universiteto bibliotekose. ką •pabraukta autorės, Viskas, lasėme apie ESM panaudojimą bibliotekininkystėje pateikta ciLtoje viršuje — red. past.). Iš tikrųjų mūsų respublikoje yra lau nemaža bibliotekų ir MTI larnybų, diegiančių ir naudojan čių elektroninę skaičiavimo tech niką. I Lietuvos TSR valstybinėje res publikinėje, Vilniaus universite to, Kauno medicinos instituto, kitose didžiosiose respublikos bibliotekose, LTSR Knygų rūmuo se pradeda veikti automatizuo tos informacijos paieškos siste mos (AIPS). Vykdant centrali zaciją, bibliotekų, kuriose yra tikslinga naudoti elektroninę skaičiavimo techniką, skaičius puolat auga. Tai kelia naujus reikalavimus bibliotekininko bibliografo kvaifikacijai: reikalingi kadrai, ku rie gali dirbti su AIPS, išmano automatizuotos paieškos prin cipus ir metodiką, turi atitinkamų praktinio darbo įgūdžių, yra Psichologiškai pasiruošę šiai veikiat. Nuo 1968 m. VU biblioteki ninkus pradėta ruošti pagal individualų mokymo planą, į kurį buvo įtrauktos tokios dis ciplinos kaip „Aukštoji matemahka“, „ESM ir programavimo pagrindai", „Techninės biblio tekų darbo priemonės", „Au tomatizuotos IPS" ir pan. Į VU bibliotekininkystės ir mokslinės ^formacijos katedras lygiuojasi Įr kitos TSRS aukštosios mokyk°s, ruošiančios bibliotekininkus. Siekiant suformuoti profesi nius automatizuotos informacil°s paieškos įgūdžius, išmokyfl1 ir pripratinti būsimus spe"ialistus naudotis ESM __ _ kasdierialistus 'tiniame darbe, sukurta specia1 mokymo bazė. Tai mokymo orocesui paruošta ir nuolat D'ldoma automatizuota bibliografinė |Ps „LITERA",, dirbanti '«l°go režimu ir realizuojama
VU skaičiavimo centro bazėje. Šios sistemos palaikymu rūpina si patys studentai: jie tvarko ma syvą, atlieka analitinio sintetinio dokumentų apdorojimo opera cijas, pildo darbo lapus, įveda informaciją j ESM, vykdo pa iešką, atsako į užklausas. Va dinasi mokymo procese yra modeliuojamas realus bibliotekinis-bibliografinis darbas su AIPS. Elektroninę skaičiavimo techniką ateityje numatyta tai kyti ir kitoms tradicinėms bib liotekininkystės, bei bibliografi jos disciplinoms atnaujinti ir tobulinti. Elektroninės-skaičiavimo tech nikos panaudojimo biblioteki ninkų mokymo procese proble mos ir galimybės nuolat apta riamos specialioje bibliotekinė je spaudoje („Bibliotekų dar be" ir „Knygotyroje"), anali zuojamos respublikos bei Uni versiteto bibliotekininkų ir bib liografų konferencijose. Biblio tekininkystės katedroje rašoma disertacija tema „Bibliotekinin kų ir bibliografų rengimas au tomatizuotai informacijos pa ieškai". VU bibliotekininkų patirtimi, sukaupta naudojant elektroninę skaičiavimo techniką mokymo procese, domisi ir kitų Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų bib liotekininkystės ir bibliografijos specialistai. Apie tai buvo kal bėta 1985 m. spalio mėn. vyku siame sąjunginiame pasitarime, kuris nagrinėjo informacijos rengimo ir jų kvalifikacijos kėli mo tobulinimo klausmus. Šitos problemos nagrinėtos ir 1986 m. spalio mėn. Universitete sureng toje šeštoje Pabaltijo respublikų, Baltarusijos ir Kaliningrado srities zonų mokslinėje-metodinėje kon ferencijoje „Techninių priemo nių panaudojimas mokymo pro cese". Mūsų katedrų dėstyto jai su pranešimais dalyvaus moks linėje-metodinėje konferencijo je „Aukštosios mokyklos mo kymo proceso intensyvinimas mikroprocesorinių skaičiavimo sistemų pagrindu" Voronežo politechnikos institute. Nuo ateinančių mokslo metų bibliotekininkus specialistus Vil niaus universitete numatyta ruoš ti pagal naują mokymo planą, lis sudaromas bendradarbiaujant su VU Skaičiavimo centro spe cialistais.
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS"
SLIDI TU, ŽIEMUŽE Kiekvieną
dieną
skubėdami,
t as bendrabučių, kas Iš mles0 I savo fakultetą semtis žinių, e nepastebėjome, kad tai tapo P«vo|lnga. dl \al't^*<)tl iki blizgesio nusllnetals takeliais Ir laiptukais rizikingas užsiėmimas. Rlzl«ojame sveikatai Labai pasl' ndam bent kokios takelių
priežiūros, bent trupinėlio smė liuko ant jų. Atrodo, tiek ne daug. Tikimės, kad atitinkami Universiteto padaliniai pasirū pins studentų bei dėstytojų sveikata ir imsis priemonių ta kams sutvarkyti.
Teisės fakulteto „Komjaunimo prožektorius".
BCEC0I03HMR MECHHHHK 0B0P0HH0-MACC0B0R PABOTbl CeicperapMar flHTOacKoro PecnyūfiMKaHCKoro Coaera flpoąšeccMOHanaHMZ Cosozoa, CskperapHar UK J1KCM JImtbm, npeMflMyM UK £OCAA® J1MTOBCKOM CCP, BOOHHMH KOMMCCSpMar JImtoscmom CCP m npaanoHMe oSiųecTsa «3naHMa> JIntobckom CCP 15 AeicaūpB 1986 roAa npMHSZIM flOCTBHOBIieHMe «O npOBCACHMM MBCBHHMKa 060poHHO-MaccoBoū pa6oTW, noCBBIABHHOrO 69-M rOAOBiųMHC COBercKOH ApMMH M BoeHHOMopcKoro OtnoTa m b msctm 60-nerMB flOCAA® CCCPe. MeCSHHMK o6opOHHO-MaCCOBOŪ pa6otm npoaoAMTca c 23 SHsapa no 23 tpespana 1987 rofls. OcoSeHHOCTb npeACTOBiųero MOCBHHMKa COCTOMT a TOM, MTO oh 6yAer npozoAMra Ha trane nepecrpOHKH, ycKopeHMS coumazikHO-aKOHOMMMecKoro nporpecca, npoBOAMMoro KommyhmctmMecKOM napTMeū Ha ochobb nporpaMMHMZ ycTSHOBOK XXVII caeiAa KTICC. BaiKHeMUiee mscto b mocbmhmms AonH<HH sshhmsts sonpocu nponaraHAH hshmhckmz aabotob, nonoMceHHH nporpaMMu napTMH o hcoBzoammocth yapenneHMS o6opoHocnoco6nocTH cTpaHH, pyKoaoACTBa KTICC SCSM AenOM aaiUMTM coųnanMCTMMecKoro Ore*<ecTBa. Bccm opraHMaaųHBM £OCAA® yHMBepcMTera cobmsctho c kom-
hboSzoahmo uiHpe nponaraHAHpoBBTu Šoobmc rpa-
comohom,
Amuhm, repoMMecKyto Hcropaio COBCTCKOM ApMMH H BM®, 6ecnpHMepHHM noftanr coaerCKoro HapoAa b roRM rpa*ABHCKOŪ M BenMKOM OTeieCTBBHHOŪ BOMH, COBpSMSHHMH TSpOMlM BOMHOB BoopySKeHHHZ Cmb CCCP, b tom MHcne npu aainonHBHHM HHTepHaųHOHBnbHOrO Aonra B APA. B nepHOA c 2 no 11 spespana 1987 roAa npoaecTM AeK*Ay noA fleeniOM «3aiAMTa Oreiecrea —- fltno BceHapoAHoe», b ZOAB KOTOpOH OpraHHaOBBTb BCTpeHM cryABHToa c aerepanaMH BenMKOM OTOHBCTBeHHOH bomhm m rpyAa, nočeAMTenaMM BcecoMiHoro nozoAa komcoMonbųea m mohoasncm no MtoaM peBomoųMOHHOŪ, SoeaoM h TpyAOBOM cnasu KoMMynMCTMHBCKOM napTMM H COBBTCKOrO HapoAa. 15 tpeapana npoaecTM copeBHOBaHMa no crpenbče Ha nepBOHCTBO YHMBOpCMTeTa. BceCOlOZHblH MOCHHHHK ofiOpOHHO-MaCCOBOfŠ pBŪOTH AOmKBH cnOCOGcTBOBBTb MO6HnHiaųHM acez KonneKTHaoa: KOMCOMOnbCKMZ, npOSpCOlOlHblZ M AOcaacpcKMT opraHMiaųMM Ha AOCTOMHyiO BCTpeMy 70-nOTMH BenMKoro OKTaBpa. Kommtot AOCAA®
yHMaepchTeTa.
EOEBOM PE3EPB COBETCKHX B00P9IEHHblX CNJI 23 HHBapH 1987 rofla BcecoK>3HOMy AoOpoBOjibHoMy oCmecTBy coAeAcTBHH apMiiH, bbhuuhb h cp.TOTy (AOCAA<t> CCCP) hcnonHHeTCH 60 neT. B BHBape 1927 rc>Aa b MockBe coOpajica I Bcecoio3Hbitt c-beaA ABnaxHMa; b 3to »ce Bpemh Ha'iaji paOoTy IlJieHyM IleHTpaiibHoro CoBeTa oOmecTBa. 3th ABe opraHH3aųHH ObUiH oO-beAHiieiibi noA Ha3BaHHeM <Cok>3 oūmecTBa APyaett oOopoHbi h aBHaUHOHHO-XHMH4eCKOro CTPOHTeJibCTBa CCCP> (OcoaBnaxnM). B ųeHTpe BHHMBHHH HOBOŪ OpraHH3aųHH cpaay »<e oaaaajiacb MonoAenib. Eii Cbuiu aAPecoBBHbt cjioBa oOpaiųeHHH. npuHBToro Ha 1-M BcecoiosiioM cbeaAe OcoaBHaxHMa: <JlKuib c noMOutbio Hauiero MonoAoro noKOjieHHH. npw ero HenocpeACTBeHHOM yHBCTHH B CTpOHTejlbCTBe HapoAHoro xo3HŪCTBa h o6opoHbi CTpaHbi Be cTpauiHbi OyAyT HaM rpnAyiUHe BoftHbis. noHaAoOHjiocb COBceM HeMHo ro BpeMeHH, HTOCbl oSmeCTBO aaBoeBano y HaccjieHHH, h b nepByio oiepeAb cpeAH MonoAeiKH. OrpOMHblit HBTOpHTeT, BOBJieKJlO B CBOH pHAbl MHJIJlHOHbt coBeTCKHX jiioAett, npHoūuiHjio HX K CBOHM naTpHOTHHeCKHM AenaM. B cHCTeMe OcoaBHaxHMa ywe K KOHųy 1929 roAa oūyMaJlOCb CBblUie 2 MHJIJ1HOHOB HejiOBeK. B 1934 rOAy 700 TbiCHH HenoBeK CTajiH bopouihjiobckhmh CTpejiKaMH, Oojiee 1200 TbicH'i BbinOJlHHJlH HOpMbl TTO, nOHTH 800 TblCHH H3yHHJlH aBTOMOŪHJlb HJ1H TpaKTOp. KorAa rpHHyna BejiHKaa OTeHecTBeHHan BOŪHa, nHTOMUbi OcoaBHaxHMa xpa6po H yMejio cpamaJiHCb b He6e. Ha seMJie h Ha Mope. llMeHa mhoi-hx H3 hhx HaBeHHO BOU1J1H B HCTOpHIO, CTHhh chmbohom OecnpeAeabHoft CTOŪKOCTH, hk>6bh k coųHajiHCTHHeCKOft 0THH3He H CBMOOTaepnteHHOCTH. Bhktop TajianHXHH, AneKcaiiAP IIoKpbiuiKHH, AjieKceft MapecbeB, BacHJiHtt 3aftųeB, CeMeH PyAHeB — Bce OHH, KBK H MHOrHe ApyrHe npocnaBneHHbie repon BoltHbl. OblJlH BOCnHTBHbl OCOBBHaXHMOM. Bo BpeMH BOŪHbl B VHe6HblX nyHKTax OcoaBHaxHxa oSyvanHcb HcTpeOHTeJiH TaHKOB h caHgpyHiHHHHųM, b ero opraHH3aųHax KOMnneKTOBajlHCb napTH3BHCKHe OTpHAbi H rpynnbi cHaftnepoB. TonbKO b JleHHHrpaAe b TameJlbie roAu OnOKaAbi oOopoHHUM OūuseCTBOM PbiJio oOyneHO Oonee 2 tmchm paAHCTOB-onepaTOPOB. 3a ycneuiHyio paūOTy b Aene yKperuieHHH ofiopoHbi CCCP h b CBH3H c 20-jieTHeM co AHH opraHH3aųHH. YKaaoM flpesHAHyMa BepxoBHOro CoBeTa CCCP b 1947 roAy oOopoHHoe OOujecTBo HarpaaiAeHo opAeHOM KpacHoro 3H3MeHH, a b AeHb 50-aeTHH, T. e. b 1977 roAy — opAeHOM JleiiHHa. CeroAHH HJieHOB 40CAA<t> Oonbuie 100 MHJiiiHOHOB. Ha CMe Hy CTapuiHM npHX0A«T b naiPHOTHHecKyio opraHHsaųHio hx noAPOcuiHe Aerii h BHyKH. npH XOAHT, HTOObl OBnaAeTb TeXHHBecKoft cneuHajibHocTbio. no.ly'lHTb OCHOBbl BOeHHblX 3H8HHŪ, 3aKajlHTb ce6n <l>H3HHe CKH. nOArOTOBHTbCH k cJiyHcOe B BoopysKeHHbix CHnax. 60-jieTHe oūpa3OBaHHa flOCAA® CCCP nepBHHHan opraHHsauHn
ŠIOCAA® BHJibHiocci<oro rocyHHBepcHTeTa hm. b KancyKaca BCTpeHaeT c Henjiox>iMii_ pe3yjibTaTaMH. Ha Bcex <|iaKyjibTeTax H B 7 oTAeabHbix KaU>eAPax (OTAenax) cosAaHbi opraHH3aųHH JIOCAA®. Ha ceroAHaiuHHil AeHb nepBHHiiaa opra. HHaanna flOCAA<t> BTy COCTOHT H3 10238 HneHOB. noA pyKOBOAcTBOM napTHilHoro KOMHTeTa, COBMeCTHO C KOMHTeTOM KOMCOMOJia, lipO<pCOK)3HOtt opraHH3aųHeft. BOeHHoft KacpeApoit, 3HaHHTeJIbHO yjiyHiiiHiiacb oOopoHHO-MaccoBHH paOoTa. U1HpoKo BeAeTCH BOeHHo naTPHOTHHecKaa nponaraiiAa. nepBHHHast opraHHaaųHH JĮOCAA® BTy c 1978 roAa no HacToauiee BpeMH 3aHHMaeT nepBoe MecTO cpeAH By3OB r. BHJibHioca, oua HarSaiKAeiia noneTHbiM 3Hhkom LfK OCAA® CCCP H noieTHOft rpaMOTOŪ. nepexoAHiAHM KpacHbiM 3naMeHeM BHJibHioccKoro ropKOMa HOCAA®. Bonbuiyio pa6oTy npoBOAHT npeaHAHyM KO MHTeTa HOCAA®, rAe H3 9 ero HJleHOB 7 KOMMyHHCTOB. AKTHBHO y'iacTByioT b paOoTe no BoeHHOnaTpHOTHHecKoMy bociihtbhhio KOMMyHHCTbl B. PbAkob. n. Py6aH, nOHKOBHHK H. PacTHHHC. B. PaOKOBa, JI. MaitopoB. no HToraM coųHajiHcTHHecKoro copeBHOBaHHH 3a 1986 roA no odopoHHO-MaccoBoil paOoTe b HecTb 60-neTHH flOCAA® l-e MecTO 3aHana opraHHsaųHH HOCAA® ToproBoro cpaKynbTeTa (npeAceABTenb JĮ. BaniOKac), 2-e MecTO — MeAHUHHCKHft cįiaKyjib(r. JIayjKHKac), 3-e MecTO — 4>hjio.iorHHecKHfl ipaKynbTeT (M. KyApHBųeB). Xopoiuux peaynbTaTOB AOČHJlHCb OPraHH3aųHH flOCAA® <l>aKy;ibTeTa ecTecTBeHHux Hayit (A. CMHnbrnBHHioc), lopHAHHecKoro <t>aKynbTeTa (K). MaųionHBHHioc). BoeHHaa KarpeApa (JI. Ctbhkhbhhioc). AKTHBHOe ynacTHe B oTSopoHHOMaccoBoft paSore npHHHMak>t CTyAeHTbi; C. HaBHųKac, H. KanycTHH — įopHAHMecKHft <J>aKynbTeT; P. BajibcHTe — xnMHHecKHit rpaKyjibTeT; B. Jleftnyc — Ma4>: A. noneHAHKHTe — dJHnojiorHHecKHtt cįaKyjibTeT; P. raOeABHKaftTe — 3K<P<1>. HeKOTopbie opraHHsaiiHH — AOCAA® eme paūoTaioT HHHie CBOHX BO3MO>KHOCTef1 K8K 3K®ą>, rpaKyjibTeT npoM skoHOMHKH, <pH3HHeCKHft (paKynbTeT. B 3THX OpraHH3aUHHX OTCyTCTByiOT HCnOHHHTejlbHOCTb. HecBoeBpeMeHHO BbinonHHioTCH njiaHOBbie saAaHHH, HarnHAHaa arHTaųHH no oOopOHHO-MacCOBOŪ paOr-Te He cooTBeTCTByeT cobpeMtHHblM TpeflOBaHHHM. nepBHHHaa opraHH3aųHH HOCAA® BTy hah naBCTpeny 70-neTHio BejiHKOft OKTHOpbCKOA COųHanHCTHHeCKOft peBOJHOUHH npHHHHO noBbiureHHbie COUHajIHCTHHeCKHe O<5H3aTeJlbCTBa Ha 1887 roA b HecTb 70-neTHH BejiHKoro OkthOph. Hauie oūopoHHOe OdmecTBO bhaht cboio rnaBHyio ųerib — OblTb IIOMOUIHHKOM KOMMyHHcTHHecKOft napTHH, OoeBbtM pe3epBOM apMHH H <)>nOTa b AeHe 3atųHTu 3aBoeBaHHfl coųHajiH3Ma rip«Ac«AaTenb HOMHTeTa fiOCAA<D BHnbHKSCCKOrO rocyHMBepcMT«Ta A. CAnOMHHKOB.
Sausio 13 d. |vyko Universi teto akio tarybos posėdis, ku rlame buvo svarstoma praėju šių metų ūkinė veikla Ir Tary bos darbo gairės jubiliejiniais — Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 70-alsiais me tais. Šia proga papragėm ūkio ta rybos pirmininko pavaduotoją doc. J. Balkevičių ir studentų protkomiteto pirmininko pava duotojus A. Pikeli bei V. Sklnderskį atsakyti l keletą klausi mų.
APLINKA, KURIOJE DIRBAME, MOKOMĖS, GYVENAME Gerb. docente, norėtume klek plačiau sužinoti, kas daroma gražinant Universiteto patalpas ir aplinką. Kaip vertinate fa kultetų estetini vaizdą, jų me nini apipavidalinimą? Kas pada ryta ir kas II numatytų darbų dar neužbalųta? J. BALKEVIČIUS: Pastaraisiais metais fakultetai nemažai nuvei kė. puošdami savo interjerą, gerindami Informacijos stendus, rūpindamiesi vaizdine partijos XXVII suvažiavimo nutarimų ir persitvarkymo Idėjų propajganda. Jau nebe pirmus metus ge rai atrodo matematikos ir che mijos fakultetų patalpos su specialiais stendais. propaguo jančiais jų reprezentuojamus mokslus, su keičiamomis vaiz duojamojo meno ekspozicllo mis. Pramonės ekonomikos fa kultete Vilniaus baldų projektavlmo-konstravimo biuras paren gė viso VIII aukšto interlero projektą ir JI realizavo, filolo gijos fakultete dailininkas P. Hepšys užbaigė Lituanistikos centro vestibiulio interjerą, kur dabar žiūrovo aki džiugina fres kos liaudies etninės kultūros motyvais dekoruoti skliautai ir nišos. Vyr. inž. A. Pečellūnaltė sukūrė ir įrengė elektrotechnlnj stendą, žaismingai telkiant) patalpų dislokacijos informaci ją. Nemaža naujo yra ir kituose fakultetuose, tačiau kur ne kur nebaigti darbai tebelaukia savo eilės. Štai nerealizuoti du įspūdingi dali. R. Lisauskienės sukurti pano (keramika) ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteto IV aukšte, užsitęsė Didžiosios aulos prieangio ir laiptinės de koro. gamtos ir medicinos fa kultetų Interjero projektavimas. Universitete veikla 4 valgyk los Ir 7 bufetai. Nors Jų bend ras vaizdas, palyginus su anks tesniaisiais metais, klek page rėjo, tačiau Jaukumo vis dar trūksta. Ar galima tikėtis šia me, pasakytume Itin svarbiame mūsų buities sektoriuje, teigia mų poslinkių? J. BALKEVIČIUS: Kai kurie mūsų bufetai gana gražiai su sitvarkę. Pavyzdžiui. malonu užeiti 1 fizinio auklėjimo kated ros bufetą (šeimininkė E. Tamulevičienė). JI daro jaukų ir sko ningos langų užuolaidos Ir eks ponuotos vyr. dėst. (liaudies menininko) K. Orento medžio skulptūrėlės. " Visada tvarkingas ir Saulėtekio II rūmų (šeiminiukė B. Ulevičienė), istorijos fa kulteto (šeimininkė G. Pacenka) bufetai. Tačiau dar yra Ir skurdžiai atrodančių „arbati nių“. Manau, kad valgyklų išorinis vaizdas ateityje pagerės. Mus šefuojančios kūrybinės organi zacijos žada efektyvią paramą: LTSR Dailininkų sąjungos vai dyba ir Dailės muziejus depo zito sąlygomis: duos tapybos, grafikos, keramikos darbų. Dai lės institutui siūlysime pas mus rengti nuolatines studentų dip lominių ir kursinių darbų eks pozicijas. O mūsų bendrabučiai? Nuo ko priklauso tvarka ir estetinis vaizdas bendrabučių holuose, kambariuose? A. PIKELIS: Vienas iš pagrin dinių studentų profsąjungos komiteto uždavinių — organi zuoti pavyzdingą buitį Univer siteto bendrabučiuose. Priemo nė šiam uždaviniui vykdyti Ir tuo pačiu sudėtinė pavyzdingos buities bendrabučiuose dalis yra sieninė spauda ir vaizdinė agitacija. Man atrodo, nėra rei kalo aiškinti Jos reikšmės. No rėčiau paliesti keletą aktuales nlų šio klausimo aspektų Visų pirma — materlalfnė šio klausimo pusė. Neretai l prof sąjungos korąitetą ateina ben drabučio tarybos pirmininkas, kuris skundžiasi stendų trūku mu. Savaime suprantama sten dai Ir lūžta, ir susidėvi (ir ne be studentų kaltės) ir juos rei kia keisti, bet neretai BT pir mininkas ateina, neišsiaiškinęs su komendantu, ką šis turi ir dažnokai pasirodo. Jog komen dantas sandėlyje turi ne vieną stendą. Dar viena aktuali problema — stendų tu rinys. Neretai yra pasi renkamas paprasčiausiais kelias — segami laikraščių straipsniai, stendai keičiami retai. Aišku vienam ar keletui studentų Iš bendrabučio redkolegijos nei manoma vienodai įdomiai rašy ti visais klausimais. Tačiau (nukelta j 4 psl.)
4 Tarybinis studentas (atkelta lt 3 psl.)
PUSIAU RIMTAI
kiekviename bendrabutyje yra studentų, besidominčių viena ar kita visuomeninio gyvenimo sritimi ir turinčių gilių Šios srities žinių, įdomių minčių. Reikėtų būtinai panaudoti SI re zervą.
VISI PRIEŠ VIENĄ... Marijus Lovelė, vos tik atvy kęs į didmiestį, nutarė nepasiro dyti visiškai tamsiu ir menku žmogeliu. Naujas kolektyvas, pa siilgęs sensacijų ir naujovių, Ma rijui Lovelei davė galimybę aki vaizdžiai pademonstruoti savąjį „aš". Bet negi Lovelė laužys puikias kolektyvo tradicijas Ir nuotaikas! Dėl kolektyvo — kad Ir į pra garą! Marijus Lovelė nuskubėjo į artimiausią skersgatvio parduotu vę — pakelio „Kosmoso“. Ka dangi po fizinio atsipalaidavi mo (t. y. po fizinio lavinimo pratybų, per kurias skubama tik dėl savęs, o ne dėl kolektyvo) Lovelės krepšyje mėtėsi „Puma" sportbačiai, tai jie labai praver tė, nes kolektyvas duso, nesirišo kalba ir barstėsi mintys be leng vo, sūkuriuojančio dūmelio. Ži noma, duso ir Lovelė be kolek tyvo. Tad, apsiavęs sportbačius, nušvilpė pasišokinėdamas į par duotuvę. Kolektyvas, parūkęs, greitai surado bendrą kalbą ir, aptaręs dienos aktualijas, nutarė vieningai, kad seminarui ruoštis nereikia — dėstytojas turės pui kią progą papildomai pademon struoti savo oratorinius gabumus. O jei dar staiga visiems kolek tyviai susuks galvą kažkokios ne aiškios mintys — nejau dėstyto jas nepaaiškins! Paskui kolekty vą — kad ir į pragarą! Kolek tyvas nusprendė, kad geriausiai vienas kitą jo nariai supranta, kada kalbasi apie nuotykius, ku rie šokiruoja palyginus ramių žmogelių nervus ir neduoda už migti per paskaitas. Kadangi vi siems greitai nusibodo Lovelės filosofijos apie kažkokias pasa kėles, su kuriomis galbūt tik sa pnuose teks susidurti, — Love lei teko susitaikyti su kolektyvo pažiūromis. Nejau Lovelė kalbės vienas su savimi! Ech... Kolekty vas — galinga jėga. Žinoma, susirinkimuose, pokalbiuose, nu matytose diskusijose Lovelė ga lėjo atverti save. Bet kas gi per daug klausys, jei jau prieš pra dedant jam kalbėti, kolektyvas Išsitraukė knygas ir ėmė kurti vakaro planus. Marijus Lovelė, Išmokęs kolek tyviškai mąstyti, spręsti, vertinti, pykti, mylėti, susigriebė už gal vos: dar vieną asmenybę negai lestingai prarijo minia. Jei ret karčiais atsiskirsi nuo kolekty vo, imsi galvoti — daug kas pa aiškės. O tada bus velniškai ne įdomu... Lovelė tai patyrė savo kailiu.
Vilma SREBALlOTĖ
.„VIENAS PASKUI VISUS
Jei dar nenusprendei, ką veiksi per atostogas, kviečiame j žiemos turiadą po Aukštaitiją. Laukia: gaivus oras, „smagūs" kalneliai, žygio metu užsimez gusi draugystė, Sartų lenktynės, ir Lt. Reikia mokėti — paken čiamai „stovėti ant slidžių". Jei susiviliosi — susirask UTK ar fakultetų turistų sekcijų vado vus, kreipkis į savo kolegas-turistus. Grupių susitikimas vasario d. Antazavės mokykloje.
LV 06064
7
APLINKA, Bevelk kiekviename bendra butyje yra nenaudojamų ar už verstų nereikalingu laužu pa talpų, kurias būtų galima pa naudoti kultūriniams, sporti niams ir ūkiniams tikslams. Kaip pavyzdys — Šeimy ninis bendrabutis. Jis Šiuo atžvilgiu labiausiai nuskriaus tas, nors turi bene dau giausiai nenaudojamų patalpų. Nejaugi šio bendrabučio gyven tojams neiškyla buitinių prob lemų, kurias būtų galima iSspręstl centralizuotai ar Įren giant būtiniausią buitini kamba rį. Keista, jog bendrabučio ta ryba tūpčioja vietoje ir Jokių konkrečių planų nepasiūlo. Kas daroma rūmų aplinkoje, mūsų kiemuose? J. BALKEVIČIUS: Saulėtekio rūmų teritorijoje sutvarkytas parkingas, kuris pavasari bus dar plečiamas. o posūkyje l Universiteto rūmus, įskils ma žosios architektūros akcentas — puošni rodyklė, kurią sta tant bus pertvarkyta visa sankrytos erdvė — galimas daik tas, kad netoli jos, ras vietą monumentali liaudies meistro Vytauto Sivlcklo medžio skulp tūra, tuo tarpu sakytum „neSta Ir pamesta" II rūmų fasado laiptuose. Bene svarbiausias visų erd vių dekoratyvinis komponentas — želdiniai. Pereitais metais botanikos sodo darbuotojai, va dovaujami K. Balnytės, visose
Universiteto teritorijose pasodi no daugiau kaip 3000 gėlių dal gų. Šiais metais mūsų gėlinin kai pasiryžę gazonų plotus dar labiau išplėsti, tačiau reikia nuoširdesnės ir nuolatinės Jų priežiūros, asmeninės vietinių šeimininkų atsakomybės už Jų išsaugojimą. To kartais pasiges davome. Vis dažniau prisimename, klek grožio ir romantikos Cen trinių rūmų kiemeliuose teikė tarplangiuose išsikerojęs arba
KURIOJE DIRBAME, aklasienėse pakibęs penkialapis vinvytls. Didžiajame kieme pro jektuojame statyti didžiulius vazonus su ilgai žydinčiomis gėlėmis. Daug darbo ir pastanųų rei kalauja grožio sukūrimas, bet ir grožj išsaugoti — nelengvas dalykas. Koks vaidmuo šiuo at žvilgiu tenka studentams? V. SKINDERSKIS. Pastaruo ju metu daug ir įvairiai kalba ma apie studentų savivaldą bei savltvarką. Bet, deja, dažnai šias sąvokas studentai ne visiš kai teisingai supranta. Savltvar ką reikėtų imtis (gyvendinti pirmiausia „iš vidaus“. Vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti švaros ir tvarkos fakulte tuose užtikrinimas. Kiek kartų buvo draudžiama rūkyti Uni versiteto mokomuosiuose korpu suose. bet tų draudimų menkai paisoma, ir kas liūdniausiai, rū ko tiek vaikinai, tiek merginos. Visuose fakultetuose dirba rū binės, bet dažnas studentas lin kęs nesinaudoti Jų paslaugomis. Pasitaiko ir visuomeninio turto gadintojų, tepllojančių sienas,
suolus, palanges. Manyčiau, kad šių problemų be pačių studen tų niekas neišspręs. Ir lemiamą žodi čia turėtų tarti studentų visuomeninės organizacijos — komjaunimas ir profsąjunga, or ganizuodamos studentų budėji mą fakultetuose. ' Kai kurių fakultetų studentų budėjimo sferą galima būtų Iš plėsti. Pavyzdžiui, Saulėtekio ■fakultetų jungiamojo korpuso valgykloje didelė dalis lankyto jų pavalgę nenuneša Indų l plovyklą, nors valgykla klien tus aptarnauja savitarnos ir savltvarkos principu. Šią proble mą turėtų padėti išspręsti pre kybos Ir teisės fakultetų stu dentų aktyvas, organizuodamas budėjimą valgykloje. Centrinių rūmų valgykloje tvarką Įvesti turėtų imtis isto rikai bei filologai. nes pietų
MOKOMĖS, pertraukos metu lankytojams čia tenka stovėti gana ilgoje ei lėje. kadangi pietauti l šią val gyklą ateina ne tik Universite to darbuotojai ir studentai, bet ir žmonės iš aplinkinių [stalgų. Todėl budintieji turėtų tam ti kromis valandomis neleisti l valgyklą pašalinių lankytojų. Viena Iš mūsų visuomenės iniciatyvumo vystymo formų yra socialistinis lenktyniavi mas. Ar numatytos soclenktynės, siekiant pagerinti Universiteto vidaus tvarką. Jo patalpų este tini vaizdą? Doc. J. BALKEVIČIUS: Soclenktynės ir konkursai (tarp dar buotojų ir tarp studentų) Uni versitete turi senas tradicijas. Lenktyniauja profgrupės, ūkio tarnybos, bendrabučių kamba riai... Pereitais metais socialis tini lenktyniavimą tarp rūmų komendantų pavyzdingai orga
(DOMIŲJŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE TSRS nusipelnęs treneris Vy tautas Bimba mėgsta sakyti, kad sportas žavus tuo, jog nuolat viską reikia pradėti nuo. nulio. Taip prasideda kova. Kasdieni nė. Su varžovais, su pačiu savi mi. Matyt, apie tai jis pagalvoja ir tada, kai Universiteto sporto sa lėje užsižiebia švieslentė, skel bianti varžybų pradžią. Taip jau Įpratęs. Juk fizinio auklėjimo katedros vedėjas docentas V. Bimba — buvęs Kauno „Žalgi rio" vyr. treneris. Žmogus, il giausiai treniravęs šią krepšinio komandą. Todėl paprašėme jo pasidalyti mintimis apie popu liariausią sporto šaką mūsų res publikoje.
veik visi yra baigę aukštąsias mokyklas, dauguma dirba peda goginį, trenerio darbą, didžia jam sportui atidavę po gerą de šimtmetį.
Kai dabar pagalvoju, jiems iš tiesų nebuvo lengva ginti „Žal girio" garbę — kelios įtemptos treniruotės per dieną, studijos ar darbas. Tačiau čia jau kalba apie sportininko asmenybę...
REZULTATAS
— Krepšinis žiūrovams mielas pirmiausia todėl, kad tai gražus, dinamiškas žaidimas. Jis iš žai dėjų reikalauja ne tik gero fi zinio pasirengimo, beit ir greito mąstymo, judesių koordinacijos. Tai žaidimas, kuris žiūrovams teikia kone daugiausia emocijų. O kartu tai vienintelė sporto ša ka, kurios taisyklės labiausiai pasikeitė per šį šimtmetį. — 1962-alslals Jūs pradėjote treniruoti Kauno „Žalgirį“. Krep šinio žinovai tą iaikarpį mena kaip „sunkius laikus" lietuvos krepšiniui'. Keitėsi kartos, krep šinio mokyklos. Tačiau „Žalgi ris" ir tuomet aistringiems krep šinio mėgėjams sutelkė nemažai malonių ir įspūdingų akimirkų. O 1971 ir 1973 metais Kauno „žalgiriečiai" buvo TSRS čem pionatų prizinlnkaL
— Tuomet mes nebuvome to kie garsūs kaip dabartinė ko manda. Tačiau tai irgi -buvo ko manda, turinti savo žaidimo braižą, originalius ir savitus žai dėjus. Ir, žinoma, sirgalius. Mes neturėjome Sabonio ar Chomičiaus, — šypsosi, — bet mūsų komandoje žaidė taip pat krepšinio fenomenas Modestas Paulauskas. O kur dar G. Bud nikas, A. Linkevičius, R. Venzbergas, S. Patkauskas, dabartinis antrasis komandos treneris H. Giedraitis ir paskutinis mūsų „mohikanas", kaip dažnai sakau, S. Jovaiša. Jie buvo šaunūs vai kinai, sugebantys atkakliai siek ti tikslo. Su jais darbas ėjosi lengvai, nes jie patys siekė ge rų rezultatų, sunkiau buvo jiems su manimi — aš katego riškai reikalavau, kad jie studi juotų. Ir mokėsi. Šiandien be
— O kas, Jūsų manymu, for muoja sportininko asmenybę?
— Pirmiausia pats žmogus. Bū tinas reiklumas sau, pareigos jausmas. Be abejo, žmogų vei kia ir aplinka. Reikia sugebėti iš jos imti viską, kas yra teigia ma. Nūnai sportininkui vien puikių rezUltatų neužtenka. Šiuolaikinis sportininkas — mą stantis, bendraujantis žmogus. O juk nepaslaptis, kad dar ir šian dien dažnai prikišama, jog spor tininkai — riboti žmonės. Neži nau, kas ir kada sugalvojo tokią formuluotę. Matyt kiekvienas posakis turi ir savo teisybės... — Kokius
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 153
žmones,
GYVENAME rūkymą ne vietoje, nešvarą t nevalyvumą. Konkurso rezulų tai bus susumuoti gegužė švenčių Išvakarėse. Kitas konkursas išaiškins ge. riauslai susitvarkiusią Univer. slteto katedra, kurios ne tik estetinis vaizdas savo turiniu Ir forma pasirodys neprlekaištln gas, ne tik inventorius ir mo kymo priemonės bus tausoji, mos, bet Ir darbo organiz ia bei drausmė atitinka nustatytu reikalavimus. Iki birželio 1 i bus išaiškinti nugalėtojai takui tetuose, o Universiteto laureatai bus paskelbti Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-ųn metinių išvakarėse.
LTSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE gyvenime ir sporte, prisimenate?
dažniausiai
— Man pasisekė. Gerų, talen tingų žmonių buvo daug. Jie pa dėjo pasirinkti gyvenimo kelią, suprasti, sakykim, kad ir krep šinio esmę. Besimokydamas Biržų viduri nėje mokykloje, kartu su kitais biržiečiais mėgau sportuoti. Tie są sakant, nebuvo kuo kitu ir užsiimti jaunimui. Taigi vienin telis laisvalaikio pomėgis buvo sportas. Miestelis turėjo ir di delį sporto entuziastą mokytoją Mykolą Styrą. Jis ir subūrė mū sų, biržiečių, komandą. Po pamo kų lėkdavome treniruotis. Ir kaip džiūgavom, kai 1946-aisiais tapom respublikos moksleivių spartakiados nugalėtojais. Turbūt visa tai ir įkvėpė man drąsos bei pasiryžimo stoti į Kauno kū no kultūros institutą. O tenai su tikau puikų pedagogą, TSRS nu sipelniusį trenerį V. Griešnovą. Jis ir suformavo mano požiūrį į krepšinį, įsitikinimą, kad sėkmę lemia ne tik individualios pas tangos, bet ir kolektyviniai veiksmai. Tai jis atskleidė tre nerio profesijos subtilumą. Be to man daug davė dalykiškas bendravimas su S. Stonkumi ir S. Butautu, nusipelniusiais Lie tuvos krepšiniui ir jo istorijai. — Per dešimt metų darbuoja tės Universitete. Kokios krepši nio tradicijos mūsų Alma Mater?
0:0
nizavo ūkio padalinių profbh, ras (pirm. E. Perednis). Nūn Įėjo tų fakultetų ir bendrabu?’ komendantai, kur ir dekanai bei fakultetų visuomeninis “ ganlzacljos daugiau rodė |« clatyvos tvarkai palaikyti i talpų estetiniam vaizdui gei£ tl. I vieta pripažinta Z. Urbi nlenei (16 bendrabutis). II vu ta — D. Balalšienei (17 bendro būtis). Rūmų komandantų npėje pirmos vietos niekas neit kovojo. II vieta pripažinta » 211inskul (gamtos fakultetai, III vieta — I. Matusevičiau (matematikos fakultetas). Šiais metais, be tradicinio » clalistinio lenktyniavimo beg drabučiuose, numatytas fakula tų reprezentacinio vestibiulio, rg. blnės ir rekreacijos erdvių iį0. kursas, kuriame pergalę ienu Jubiliejinių metų vaizdinės pro. pagandos, raiškios informacija ir meninio apipavidalinimo į, rinys. Baudos taškai bus skiria mi už netvarką: už daiktui paliktus ne vietose, už slanki! jlmą koridoriais su paltais, uj
— Universiteto studentai ne abejingi šiai sporto šakai. „Mokslo" krepšinio komandoje žaidė tarptautinės klasės sporto meistras A. Pavilanis, sporto meistrai J. Kazlauskas, V. (Matkevičius, G. Vilkas, S. Krikščiū nas, A. Gumuliauskas. O tarp tautinės klasės sparta meistras, ,.Statybos" kapitonas š. Marčiu lionis — žurnalistikos specialy bės studentas, tebegina „Moks lo" garbę. Beje, krepšinį mėgsta ir Uni versiteto dėstytojai, kurių en tuziazmas krepšinio aikštelėje, man regis, dažnai būna didesnis už studentų. Ypač gražias krep šinio tradicijas puoselėja medi cinos fakulteto dėstytojai. Populiariausia sporto ša ka respublikoje populiari ir mū sų aukštojoje mokykloje. Užsu kit į sporto salę ir įsitikinsite.
sutiktus
Spausdino LKP CK leidyklos
Kalbėjosi Vincas GRICIUS
26 d. (pirmadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobelenų sa lėje (Turistų 49) vakaras, skirtas lietuvių kultūros veikėjo, muzi kologo, pedagogo ANTANO KRUTULIO 100-osioms giminia metinėms. Programoje dalyvaus: VVU docentas H. HORODNIClUS, buvę jubiliato mokiniai: prof. P. ČIBIRAS, E. KRUOPI NE, M. BUROKIENĖ, J. MACEI KA, ir LTSR I. a. B. GRINCEVIClOTĖ. 28 d. (trečiadienį) 18.30 vai Mokslininkų rūmų posėdžių sa lėje (Turistų 49) diskusija ,Ar gali vystytis ir daugintis dirbti nės sistemos". Pranešėjas — Puslaidininkių fizikos instituto sektoriaus vedėjas, technikos m. dr. R. JANUŠONIS. (Sistemų teorijos m. sekcijos viešas ren ginys).
PAŠALINTI NEPAZANGCS STUDENTAI IF. Iš m k. — V. Baradins kas, G. Mlsiukevlčius. FilF. Iš in k. — D. Vilniški tė. EKFF. Iš I k. — J. Žiemytt E. Zareckaja, A. Savickaja, JDanauskaltė, A. Novikovas, Ii II k. — JL. Martinaitytė, V. Ragėlytė , L. Utaravlčlūtė.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 821094, išduotą IF stu dentei Birutei KRAUJALYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjim? Nr. 821128, išduotą IF studente Virginijai PALIULYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 8611027, išduotą MaF studentei Irinai PETROVAI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusią studijų knygelę Nr 811307, išduotą PF studentu Aurelijui SCIUKUI, laikyti nega liojančia.
PEF pramonės planavimo m kurso I gr. studentai nuoširdžiai užjaučia savo ku ratorę B. GALINIENĘ dėl tė vo mirties.
Vidmanto KLIUKO nuotr.
spaustuvė, Vilnius,
Kosmonautų pr. 80.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefona»: 61-11-79. ■CoaeiCKnū cryAearre — opran naprxoxa, peKTopa-ra, zosarreTa Koxcoxo*a, nporpKOMa opachos TpyAoaoro Kpacaoro zuMezi ■ ■apoAoa BnAkinoccKoro ymmeparrera mm. B. Kancynaca. Bmahdoc. PeAaicrop A. Asmnrac. Ha abtobckom asance.
AP>
Redaktorius A. LIPSTAS