ŽIEMOS ATOSTOGŲ
DIENOMIS PRANEŠA „TS" KORES PONDENTAI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1970 m. sausio mėn. 16 d.
Eina nuo 1950 metų
ir
proporcijos
Viršutinėje M. KURAI ČIO nuotraukoje: atsaki nėti ruošiasi I kurso mate matikai. i Istorijos fakulteto diplo mantė bibliotekininkė I. Jaskutėlytė praėjusią, pa vasario, sesiją išlaikė vien penketais. Puikiai Irena pradėjo ir paskutinę Uni versitete sesiją — groži nės literatūros bibliografi jos egzaminą ji išlaikė penketui. Mūsų fotokoresponden tas A. DARGŪNAS Ireną nufotografavo tuo metu, kai ji ruošėsi politinės ekonomijos egzaminui.
S
Mes apsilankėme Mate matikos ir mechanikos fa kultete. Vienoje iš audito rijų I kurso šeštos grupės studentai laikė matemati nės analizės egzaminą. Vos pravėrėm duris, vyr. dėstytojas P. Rumšas pata rė mums užeiti kitą kartą: — Silpna grupė... Dėstytojo žodžiai pasi teisino. Po egzamino pa aiškėjo, jog iš 27 studentų vienuolika gavo trejetus, dvylikos žinios įvertintos nepatenkinamu pažymiu ir keturi į egzaminą neatvy
Nr. 3 (701)
Trečiakursiams dar liko du egzaminai. Klausiame fakulteto dekano doc. V. KYBARTO: — Kuo skiriasi Jums ši sesija nuo kitų? — Atrodo, kad šiais me tais silpnokai laikė mano dalyko — elektrodinami kos — įskaitą III kurso stu dentai. Matyt, tam įtakos turėjo tai, kad ateityje iš šio dalyko studentams rei kės laikyti egzaminą ir įskaitai jie kruopščiai ne siruošė. Tenka pastebėti, kad studentai, kurie per semestrą nedirbo, tiems ir sesija sunki.
Sesija
esija jau įpusėjo. Beveik visuose fakul tetuose išlaikyta dau giau negu pusė egzaminų. Rezultatai kaip ir kiekvie ną sesiją: yra ir dvejetų, yra ir penketų.
•
ko. Kaip matote, nėra net nė vieno ketverto. Kiek sėkmingiau baigė si šiai grupei analizinės geometrijos egzaminas. . . Blogai atsakė aštuoni stu dentai, 3 neatvyko į egza miną, penki ketvertai ir li kusieji — trejetai. Štai kokius pažymius I kurso šeštos grupės mate matikams atnešė pirmoji studentiška sesija — pir mieji jos egzaminai. O gal tai atsitiktinumas? Kreipiamės i fakulteto de kaną doc. A. RAUDELIŪNĄ. — Taip, be abejo, dės tytojas reikalauja, — pa sakoja dekanas, — bet ši grupė iš tikrųjų silpna. Ki tose — vienas kitas dveje tas, yra ir penketų.
•
Kaina 2 kp.
kursiai išlaikė vien penke tais. O Gamtos fakulteto pirmo kurso geologai, ku rių žinios profesoriui pali ko blogą įspūdį, egzaminą išlaikė be dvejetų. Vienas penketas, keletas ketvertų, o visi kiti pažymiai — tre jetai. A. DARGŪNAS
600 studentų su kom jaunimo komandiruotėmis žiemos atostogų dienomis aplankys respublikos vidu rines mokyklas. Jų kelio nės tikslas — padėti abitu rientams proforientuotis. Studentai mokyklose skai tys paskaitas apie Univer sitetą, jo fakultetus.
Po sėkmingai išlaikytos sesijos dalis studentų va žiuos Į broliškas respubli kas, aplankys jų aukštą sias mokyklas. Keliai veda j Dušanbę, Taliną, Jereva ną, Kijevą. O Lenino stipendinin konomikos fakul kams komjaunimo komite teto pirmuosiuose tas organizuoja ekskursiją kursuose sesija ne Į šlovingąjį Leningradą. vienodai laimingai sutin ka studentus. Dekanatas Sausio 27—30 dienomis džiaugiasi, kad TSKP isto Universitete vyks sociolo rija ir kiti visuomeniniai gų simpoziumas tema „So mokslai laikomi gerai, be cialinės industrinio darbo Gamtos fakulteto prode- veik be nesėkmių. Tik ne problemos". Jame daly kanė doc. I. SARKINIENE: rimą kelia tiksliųjų moks vaus svečiai iš šalies ir — Šiais metais kai kurie lų disciplinos. užsienio. dalykai laikomi blogiau, Aukštosios matematikos negu pernai. Pavyzdžiui, Kuo tu domiesi? Politi trečiakursiai biofizikai la egzaminai pirmiesiems kur bai blogai laikė genetikos sams. Finansų-kredito pir ka, sociologija, istorija, literatūra, egzaminą — pusė studentų moje grupėje mokosi 26 psichologija, gavo nepatenkinamus pa studentai — 13 dvejetų, menu, ekonomika, estetika, finansų-kredito antroje etika ir t. t.? Tave kartais žymius. grupėje: 25 studentai — apninka daugybė klauslŠiais metais fakultete Imų. O kur rasti atsakymą? 9 dvejetai, buhalterinės sesija nuo ankstesnių šiek Filologijos fakultete va apskaitos specialybėje šis tiek skiriasi. Pagal planą sario 12 d. 18 vai. 92 au santykis yra 23:13; prekių per semestrą studentai tu ditorijoje organizuojama rėjo išlaikyti keletą ko mokslo specialybėje — vakaronė — joje į Tavo 16:5; pramonės planavimo liokviumų. Jų rezultatai klausimus atsakinės prity turėjo tiesioginį poveikį specialybėje — 26:9. Ir ki rę savos srities specialis tai. egzaminams: studentai, ti tikslieji mokslai, kaip Taigi, jmesk savo klau blogai išlaikę arba visai matematinė analizė, tiki nelaikę koliokviumų, eg mybių teorija ir matemati simus (arba apgalvok juos zaminus laikė blogai, o kai nė statistika, „pakišo ko per atostogas ir tai pa.dastudentams. Netgi ryk po jų) į prie Fil. F de kuriems dėstytojai visai ją" kanato durų esančią dėžu aukštesniuose kursuose neleido laikyti egzaminų. tę. Klauskite — bus atsa Prodekanė doc. I. Šarkinie- beveik visų specialybių kyta. studentams matematikos nė mums papasakojo, kad mokslai rodėsi nesupran įdomiai studentus egzami Sausio 27 dieną Vilniu nuoja Chemijos fakulteto tami. Nevarginsim liūd profesorius K. Daukšas. nais pavyzdžiais, o nuro- je prasidės Tartu, Mask Paprastai prieš paskutinę dysim tik šitokį „efektin vos, Rygos ir vietos uni savo dalyko paskaitą jis gą" santykį — ekonomi versitetų rankinio turny ras. Rygos P. Stučkos uni sako: „Einu, papasakosiu nės informacijos specia versiteto įsteigtą taurę studentams, kaip egzamino lybės antrame kurse yra pernai iškovojo mūsų uni 24 studentai, iš jų tik 9 metu mane ir kitus dėsty versiteto vyrai ir mergi tojus galima apgaudinėti". pajėgė išlaikyti aukštosios nos. O šiemet? Pernykšmatematikos egzaminą. Profesorius įsitikinęs, kad člos sėkmės pakartojimas mūsų „sirgaliams" būtų studentai jo apgauti ne Priekyje — specialybės labai maloni naujiena. moka. Jis egzaminuoja egzaminai. trumpai palyginus su ki Atokvėpio dienomis Reikia tikėtis, kad pir tais dėstytojais. Minske sausio pabaigoje Ekonomikos fakultetas at makursiai, pajutę studen Kreipiamės į profesorių rodo ramus, praretėjęs, vyks Tartu, Rygos, Minsko tiškos sesijos ,,svorį", at K. DAUKŠĄ. ir Vilniaus tinklininkų ten surastume ketvirtąjį eityje rimčiau žiūrės į sa varžybos. Tokios varžybos — Jau turėjau keletą sienlaikraščio „Tarybinis vo studijas. pirmąkart įvyko pernai. ekonomistas" numerį. Da egzaminų. Mano dėstomą Šiemet Vilniaus universite dalyką — neorganinę che lis jo skirta sesijos proble to sporto klubas įsteigė taurę. Ji bus įteikta vyrų IZIKOS fakulteto de miją — atsakinėjo Gamtos moms, o dvejetukininkų matematinėse ir moterų komandoms nu kanate mums pasa fakulteto geologijos spe problema ir disciplinose pasirodė esan galėtojoms. kė, kad ši sesija cialybės pirmakursiai mūsiškiai biochemikai. ti skaudi. Ten, sienlaikraš vyksta įprastai, be jokių sensacingų atsitikimų. Tre Geologai atsakinėjo blo tyje, operatyviai, tuoj po Turistai irgi ruošiasi ke čio kurso studentai išlaikė giau, palyginus su chemi egzamino dienos dekana lionėms. Šiemet jie ke po du egzaminus, pirma kais. Matyt, jų pažiūra į tas išklijuoja rezultatus, liaus po Kuršių neriją, Sū visai kitokia. lygina grupių pažangumą duvos aukštumą. Universi grupė be dvejetų, trečia chemiją ir nepažangumą. Toks red taip pat, o štai antra gru Kasmet taip būna. O bio teto studentai aplankys pė, laikydama prof. P. chemikai šias metais eg kolegijos operatyvumas ir Stelmužę, Sartų ežerą, pa Brazdžiūno atominės fizi zaminui pasiruošė geriau, iniciatyva, gal būt, per davimais apipintus pilia augs i nuoseklius ieškoji kalnius, domėsis liaudies kos egzaminą, šiek tiek negu ankstesni kursai. mus. Gal būt, ateityje ne menu, senoviniais liaudies nukentėjo — A. Poškaus Po pokalbio su profeso ir J. Kasiulyno žinios įver rium Chemijos fakultete malonios proporcijos ir papročiais. Labiau patyrę turistai tintos nepatenkinamai. D. mes sužinojome, kad ne bus sušvelnintos, o gal patrauks į Kolą, Uralą ir Dundulytė ir A. Galdikas, organinės chemijos egza apsivers į pačią geriausią kt. kaip ir pirmą egzaminą, miną, kuris vyko sausio 14 pusę. taip ir šį išlaikė penketais. dieną, biochemikai pirma V. JUREVIČIUS
F
E
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Paprastas kaip tiesa
Kuratorių vaidmuo
Pirmąkart M. GORKIO atsi minimai apie Leniną buvo iš spausdinti 1924 m. Šiandien pateikiame ištraukas iš jo apybraižos „V. I. Leninas“.
nesu sutikęs, nepažįstu žmo ku, kartais iki ašarų. Trum gaus, kuris taip giliai ir stip pam, charakteringam sušuki riai, kaip Leninas, neapkęstų, mui „hm-hm" jis mokėdavo šlykštėtųsi ir niekintų žmonių suteikti begalinę atspalvių ga nelaimes, sielvartą, kančias. mą, pradedant kandžia ironi . . . Aštuonioliktųjų metų Šie jausmai, neapykanta ja, baigiant atsargiu abejoji rudenį aš paklausiau Sormovo gyvenimo dramoms ir trage mu, ir dažnai tas „hm-hm" 1870—1970 darbininką Dmitrijų Pavlovą, dijoms mano akyse ypač skambėdavo kaip aštrus hu koks, jo nuomone, visų ryš aukštai iškelia Vladimirą Leni moras, prieinamas labai aky „Žmonės gyvena skurdžiai kiausias Lenino bruožas? ną, žmogų tos šalies, kur lam, gerai velniškus gyveni — vadinasi, aš irgi turiu skur — Paprastumas. Paprastas kančiai išgarbinti ir jai įšvęsti mo absurdus pažįstančiam džiai gyventi". parašytos talentingiausios žmogui. kaip tiesa. Sunkiaisiais, alkanaisiais Jis pasakė tatai, lyg būtų evangelijos ir kur jaunimas Kresnas, stuomeningas, Sok 19-ais metais Leninas drovėjo gerai apgalvojęs, seniai nu pradeda gyventi pagal kny rato galva ir visa matančio si valgyti produktus, kurių gas, prigrūstas vienodų, iš mis akimis, jis neretai atsisto jam atsiųsdavo draugai, ka sprendęs. Yra žinoma, jog visų griež esmės smulkių, kasdieniškų davo keista ir šiek tiek ko reiviai ir valstiečiai iš provin čiausiai teisia žmogų jo tar dramų aprašymų. Rusų litera miška poza — atloš galvą ir, cijos. Kai į jo nejaukų butą nautojai. Bet Lenino šoferis Gi- tūra — pesimistiškiausią lite palenkęs ją prie peties, susi- būdavo atnešami siuntiniai, jis lis, daug patyręs žmogus, pa ratūra Europoje: mūsuose vi kiš rankų pirštus kažkur po raukydavosi, drovėdavosi ir sos knygos rašomos vis ta' pažastimis, už liemenės. Šio skubėdavo sakojo: miltus, cukrų, — Leninas — ypatingas. To pačia tema, apie tai, kaip je pozoje būdavo kažkas nuo sviestą išdalinti sergantiems kių — nėra. Aš vežu jį Mias- mes kenčiame, — jaunystėje stabiai miela ir juokinga, kaž ar dėl maisto stokos nusilpunickajos gatve, judėjimas di ir subrendę. kas pergalingai gaidiška, ir vi siems draugams. Kviesdamas delis, vos pravažiuoju, bijau Aš laikau ypač didžiu kaip sas jis tokią akimirką švytė mane pas save pietų, jis pa — sulaužys mašiną, signali tik šį Lenino nesutaikomą, ne davo džiaugsmu, tas didis šio sakė: zuoju, labai jaudinuosi. Jis atlyžtantį priešiškumą žmo prakeikto pasaulio kūdikis, — Rūkyta žuvimi pavaišin atidarė duris, atėjo pas mane nių nelaimėms, jo skaidrų ti puikiausias žmogus, kuris tu siu-— iš Astrachanės atsiun pakopa, rizikuodamas būti nu kėjimą, jog nelaimė nėra ne rėjo pats save paaukoti ne tė. trenktas, įkalbinėja: „Susimil pašalinamas būties pagrindas, santaikai ir neapykantai, kad Ir, suraukęs sokratišką kak damas," nesijaudinkite, Gili, o — šlykštybė, kurią žmonės būtų įgyvendinta meilė. tą, nukreipęs į šoną visa ma važiuokite kaip visi". Aš — privalo ir gali nublokšti nuo . . . Leninas, stebėtinai stip tančias akis, pridūrė: senas šoferis, aš žinau — taip savęs. rios valios žmogus, turėjo — Siunčia lyg ponui! Kaip niekas nepadarys. 5į pagrindinį jo būdo bruo puikiausiai išsiugdytus bruo nuo to atpratinsi? Atsisakysi, .. . Gyvenimas sutvarkytas žą aš pavadinčiau kovinguoju žus, kurie būdingi geriausiai nepriimsi — įsižeis. O aplink taip velnioniškai sumaniai, materialisto optimizmu. Kaip revoliucinei inteligentijai: sa visi badauja. kad nemokant neapkęsti, ne tik šis bruožas ypač traukdavo vęs apribojimas, dažnai einąs Kuklus, nepratęs prie degti įmanoma nuoširdžiai mylėti. mano širdį prie šito žmogaus, iki savęs kankinimo, savęs nės, tabako, nuo ryto iki va žalojimo, iki rachmetoviškų karo apsikrovęs painiu, sun Rusijoje, šalyje, kur skel — Žmogaus didžiąja raide. biama, kad kentėjimas reika ... Jis mėgo tai, kas juo vinių, meno neigimo, iki vie kiu darbu, jis visiškai nemokė lingas kaip universali prie kinga, ir juokdavosi visu kū no L. Andrejevo veikėjų logi jo rūpintis savimi, bet akylai monė „sielai išganyti", aš nu, iš tikrųjų „plyšdavo“ juo kos: sekė, kaip gyvena draugai.
SUNKUS PASIRINKIMAS
SKA1TYTOJAS: NORIU PAPASAKOTI
Jonas, Kęstutis, Onutė, Vin cas. .. Jų daug — kurse 53. Visi panašūs ir visi tokie skirtingi. Skirtingai kiekvie nas atėjo j Universitetą. Sa vo kelią turi ir Vytautas Pa kalniškis, apie kurį aš ryžau si parašyti keletą eilučių. Vytauto aš neaukštinsiu. Jis — studentas. O studentų, ma nau, labai garbinti nereikia. Skaitau Vytauto autobiografi ją. 1959 m. įstojo į komjau nimą. 1961 m. baigė Žemai čių Kalvarijos vidurinę mo kyklą ir pradėjo dirbti kino mechaniku. Toliau — Tarybi nė Armija. 1966 metų gruo dyje Vytas nusivelka kario milinę ir pradeda vėl dirbti. 1967 m. Vytautas Pakalniškis <— Vilniaus universiteto Tei sėk fakulteto I kurso studen tas. Praėjo šešeri metai po vi durinės mokyklos baigimo, kol jis tapo studentu. Iš na me kurse, matau, kad man tai mų materialinės paramos Vy artimiausia specialybė. Kada tas nelaukė ir nenorėjo laukti. vairavau mašiną, galvojau: Todėl nuo pirmo kurso ne „Juk tai ne riba, aš galiu ir tik paskaitas lanko, įskaitas, turiu daugiau pasiekti". egzaminus laiko, bet ir dir Vytas papasakojo apie sa ba. Dirba ne todėl, kad šitaip vo abejones prieš stojamuo geriau, bet kad reikia, kad be sius egzaminus. Teisė ar eko darbo rankos nenustygsta. nomika? Bet vis dėlto dvejo — Jau galėjau būti baigęs nėse nugalėjo teisininko pro aukštąją mokyklą. Mano drau fesija. Ir gerai, kad neklaigai diplomus turi, man jau džiojama tada — kai to ne dvidešimt penken ir todėl ne bereikia. O dažnai pasitaiko, galiu prašyti iš namų, — pri kad tūlas kelerius metus Uni simenu šiuos Vytauto žodžius, versitete prasimoko, paskui prieš metus pasakytus. meta... — Po vidurinės mokyklos Nelengva būti mokslo pir mūnu. Reikia daug skaityti, labai sunku buvo nuspręsti, giliau domėtis pasirinktąja kur eiti, ką daryti, kokį ke specialybe. Busimasis teisi lią pasirinkti, — kažkur į to ninkas. Jo rankose dažhai bus lį žiūrėdamas kalba Vytas. kitų žmonių likimas. Jam bus Už lango snaigės sukasi ir čia suteikta teisė lemti kitų žmo pat už stiklo krenta. Mintys, nių gyvenimą. Paklausiau Vy snaigės, prisiminimai. Prisi tautą, kodėl jis nusprendė minimai. Jie įvairūs. Kartais tapti būtent teisininku. ir ne visi malonūs. Toks jau — Dabar, kada esu trečia- gyvenimas, mirguliuoja kaip
TRUMPAI Praė/jusį penktadienį Kolo nų salėje buvo paminėtos 77osios Vinco Mykolaičio-Puti no gimimo metinės. Po minėjimo poeto eilėraš čius skaitė liaudies artistė Monika Mironaitė. I. silaite Mūsų Alma Mater vieši Varšuvos universiteto dėsty tojas dr. Zdislavas Sochackis. Svečias atvyko susipažinti su Lietuvos archeologijos dar bais, taip pat domisi archeo logijos dėstymu Universitete, vaites. Daktaras Z. Sochackis vie šės Lietuvoje dar kelias saMokslininkas tikisi užmegzti ryšius su mūsų respublikos ar cheologais. A. JURGELIŪNAS
ir tos snaigės. Jame formulė mis nesivadovausi, schemos nepateiksi. Margas gyveni mas. . . Prisimenu triukšmingą susi rinkimą kurse. Rinkome prof sąjungos vadovą. Visų rankos vėl pakilo už Vytą. Perrinko. Draugai juokavo: kas gali ge riau rūpintis kursu, jei ne Vytas — tvarkingas, reiklus, šeimos vyras, tėvas. Paskiau Vytautą Pakalniškį komjauni mo organizacija išrinko fakul teto biuro nariu. Jam buvo patikėta rūpintis, kaip fakul teto studentai padeda Lenino rajono vaikų kambario dar buotojams, kovoti su nepil namečių nusikalstamumu. Praėjo pusmetis. Vytas, kaip biuro narys, stropiai at lieka savo pareigas. Dar būtų galima daug kalbėti apie V. Pakalniškį. Bet tai palikime ateičiai. Ant. ABLINGIS
studentų auklėjime JJAMTOS fakultete kiek- politikos klausimais. Kai ku vienai akademinei gru rios buvo organizuotos savo pei yra priskirtas dėstytojas- jėgomis, einama į „Žinijos" kuratorius. Kuratorius kartu lektoriumą. su akademinės grupės bran Pirmieji kursai buvo su duoliu — gruporgu, proforgu pažindinti su Vilniaus univer ir seniūnu sudaro idėjinį-poli- sitetu, jo tradicijomis, su Vil tinį studentų auklėjimo planą niaus miesto ir jo apylinkių re semestrui. Akademinių grupių voliucinėmis vietovėmis, istoplanai yra apsvarstomi ir pa riniais-revoliuciniais muzie tvirtinami katedrų posėdžiuo jais. Beveik visose pirmų kur se. Plano sudarymas yra la sų grupėse įvyko susirinkimai bai atsakingas momentas vi apie savarankišką darbą su sos akademinės grupės dar knyga. Pradedantieji studijuo bui per semestrą. Kokios prie ti specialybę išgirdo ir dau monės, kokie klausimai domi giau kitų patarimų. na studentus — tai turi pui Antruose kursuose buvo or kiai žinoti kuratorius. Prieš ganizuota eilė išvykų, kad su naujus mokslo metus partinis sipažinus su gimtojo krašto biuras kartu su dekanatu iš vietovėmis, kurios susijusios skiria kuratorius ir kuratorių su V. Lenino idėjų plitimu vadovą, kuris turi koreguoti Lietuvoje, partizaniniu judėji ir instruktuoti kuratorius. To mu, kovomis (biofizikų III k., kio tipo struktūra leidžia pla geologų II k, biologų II k.). III—V kursuose gerai pavy čiau apimti aktualius šiandie ninius klausimus studentijos ko priemonės kolektyvišku •auklėjime, kuratoriams pasi mo, principingumo ugdymo, dalyti darbo patirtimi. etikos ir kitais klausimais. Didelį vaidmenį, sudarant Pvz., „Kolektyvas ir asmeny darbo planus, turėjo „Pers bė" (biofizikos spec. IV k.), pektyvinis studentų auklėji „Ko aš ieškau gyvenime" mo priemonių planas", kuriuo (geologijos III k.). „Jaunimo vadovavosi kuratoriai. problemos užsienio šalyse" Gamtos fakultete mokosi (geografų IV k.). tiijų specialybių studentai: Akademinėse grupėse įvy biologai, geologai ir geogra ko pokalbiai bei susirinkimai, fai. Atsižvelgiant į disciplinų vakarai internacionaliniu klau specifiką, stengiamasi organi simu: II kurso biologai suruo zuoti renginius, susijusius su šė išvyką į broliškąją Balta šiomis specialybėmis, turima rusiją, įvyko susirinkimas omeny ir tai, kokio kurso yra „Tautų draugystė" (geografų akademinė grupė — pirmo ar II k.), „Jugoslavija šiandien", penkto, kokie klausimai la „Vasarai praėjus" (geografų biau domina vieną ar kitą aka III k.), internacionalinis vaka ras (geologų internacionalinės deminę grupę. Ryšium su artėjančiomis V. grupės). Didelį dėmesį kuratoriai Lenino gimimo šimtosiomis metinėmis visose akademinėse skiria akademiniam darbui. grupėse įvyko jubiliejiniai po Susirinkimuose buvo svarsto kalbiai, susirinkimai: „Leninas mi skolininkai, analizuojama ir revoliucinė veikla Lietuvo įvairių disciplinų įsisavinimas, je", „Mokytis, dirbti taip, paskaitos bei laboratoriniai kaip dirbo Leninas" (geologų darbai, lankomumo klausimai. I k.), „Iskros" keliai Lietuvo Atskirų akademinių grupių je“ (biofizikų III k.), „Lenino drausmė buvo apsvarstyta iš dekretai apie geologiją" (geo plėstiniuose katedrų posė logų IV k.) „Leninas ir darbo džiuose. kultūra" (geografų III k.), Geriausi įsipareigojimai „Tautų draugystė" (geografų skirti V. Lenino gimimo 100II k.) ir kt. Jiems pravesti osioms metinėms pažymėti — daug dėmesio skyrė komunis studentai stengiasi žiemos se tai V. Chomskis, S. Tarvydas, siją išlaikyti gerais ir labai A. Gailius, V. Suchockaja ir gerais pažymiais. kt. R. ŽILI ŪKAS GF partinio biuro Pirmų ir antrų kursų aka sekretoriaus pavaduotojas deminėse grupėse nuolat vy ideologiniam darbui ko politinformacijos nūdienės
Sesija Matematikos ir mechanikos fakultete. Egzaminuoja vyr. dėst. P. Rumšas. M. KURAIČIO nuotr.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS js — Ar tu myli mane, To mai? — Julija, mane šaukia į armiją. Aš negaliu dabar tavęs mylėti. (iš šiuolaikinės amerikie tiškos pjesės)
Du laivai kaskart labiau gaubėsi pilka rūko skara, ma žėjo susiliedami su tolimu ho rizontu. Mergina ir vaikinas gulėjo ant jkaitusio smėlio. Jų akys ir mintys klaidžiojo pakrante, tarsi vėjo pustomos Smiltelės, nežinia kur lekian čios ir ko ieškančios. Paliejuši vėstančius spindulius, saulė neskubėdama slinko į vakarą, ištuštėjusiame paplūdimyje auvo ramu: nesigirdėjo poil siautojų šūkalojimų, delnų □liauškėjimo j kamuolį ir tranzistorių traškesio. — Kaip gera, kai tylu ir nereikia nieko galvoti, — įsi kniaubęs alkūnėmis į smėlį, pasakė vaikinas. Mergina linktelėjo galvą: — Keista, jūros ošimas nie kada neįgrysta, o žmonių balt ji bematant. i— Jau laivų nesimato, — vaikinas įdėmiai žvelgė į ban gelėmis raibuliuojantį tolį. — Tu norėtum būti ten, kur tie laivai? — Aš noriu būti čia. — Tu rami, — žiūrėdamas į smėlį tarė vaikinas. Sausos kietos smiltelės, vėjo neša mos, glaudėsi prie jo pirštų. — O aš taip negaliu. — Pasakyk atvirai: ar tau patinku tokia, kokia esu? — Patinki, — vaikinas net nepažvelgė į ją. Sausas smė lis, liesdamas nuogus jų pe čius, lėkė švilpdamas pakran te. Laivai visiškai išnyko iš akių. — Miražas. .. arba tu ne nori sakyti teisybės, — tyliai
tarė mergina apkabindama jo kaklą. Jų akys švystelėjo ne suprantama šviesa, kuri subė go į vieną tašką ir užgeso. Pritilo jūros ošimas, vėjas ne benešė smėlio. Jai atrodė, jog ji kvėpuoja karštu saldžiu oru, kuris maloniai glosto jos lūpas ir veržiasi gilyn gilyn į krūtinę.'.. Švelniai suspau dusi vaikino ranką, mergina pasakė:
jam tuomet pasakysiu? — Neaišku, ar tas žmogus tau patiks. Mergina žiūrėjo, kaip ban gos užlieja nugludintą smėlį ir vėl sugrįžta į jūrą. Pasaulis atrodė tolimas, nesuprantamas ir keistas. — Tau bus šalta laukti. Sun ku kentėti, kai žinai, kad kan čia susikurta proto. — Man ir dabar sunku, bet
•— Ne, ne — nereikia. — Tu bijai manęs? — vai kinas nužvelgė jos veidą. Vė jas švilpaudamas šoktelėjo ant drėgnų merginos lūpų, su virpino jas kaip gležną epu šės šakelę. — Aš bijau nenuoširdumo. Tu juk nemyli manęs. Vaikinas pajuto burnoje girgždančias smėlio smilteles. Norėjo išspjauti, bet kažkodėl nesiryžo. — Iš ko sprendi, kad aš ne nuoširdus? Mergina kurį laiką tylėjo. Jos žvilgsnis skverbėsi į vai kino akis, tarsi kažko ieško damas, bet negalėdamas rasti. — Man atrodo, kad pir miausia turi ateiti dvasinis su pratimas, o paskui... — Taip galvodama niekada nieko nesuprasi. — Yra kur nors toks žmo gus, kuris mylės mane. Ką aš
negaliu nugalėti savęs. Eisim maudytis? Vaikinas pirmas įbrido į jū rą. Saitas vanduo gėlė kojas, ir jis, atsisukęs į ant kranto tebestovinčią merginą, sušu ko: — Kodėl vasarą toks ledinis vanduo! — Pasinerk, nebus šalta, — mergina įsibėgėjusi šoko į bangas. Žali purslai tiško aukštyn. Vaikinas ilgai varstė ją akimis, tarsi žvejys nema tytą rusvai blizgančią žuvį. Besileidžianti saulė, atsimušusi nuo bangų įvairiaspalvėm vai vorykštėm, virpėjo ant nuogo merginos kaklo. — Tu labai graži, eikš! — sušuko vaikinas ir nėrė į le dinį vandenį. Pasitiko nejau ki tyla, Sulindę į smėlėtą dug ną tamsūs akmenys šaltai žvelgė į dangų. Vietomis juo davo susipynę, panašūs į sa
I§ VVU KOMJAUNIMO ISTORIJOS
POKARIO ŽAIZDRE Pasirodė knyqa „Lietuvos komjaunimui — 50 metų“. Tai mokslinės 1969 m. balandžio 17 — 18 d. konferencijos me džiaga. Į knygą įeina ir mūsų dėstytojų — doc. A. Bendžiaus, žurnalistikos katedros vedėjo S. Makausko, vyr. dėst. V. žeimanto — straips niai. šiandien pateikiame iš šios knygos sutrumpintą ist. m. kand. P. ŽOSTAUTAITĖS straipsnį „Vilniaus Valstybi nio universiteto komjaunimo organizacijos veikla 1944 — 1951 metais“ (pavadinimas pa keistas redakcijos).
Pokario metais Vilniaus Valstybinio universiteto stu dentų socialinė sudėtis dar nebuvo pakankamai palanki naujai pertvarkomam darbui. Didelę reikšmę tokiomis są lygomis turėjo kova prieš buržuazinio nacionalizmo ir klerikalinės ideologijos reci dyvus studentijos tarpe, nau jos, marksistinės ideologijos jiems skiepijimas. Universite to komjaunimo organizacija turėjo padėti partinei organi zacijai ir dėstytojams vykdy ti jaunimo politinį-idėjinį auklėjimą. Šį uždavinį kom jaunimui iškėlė Lietuvos Ko munistų partija. Universiteto komjaunimo organizacija susikūrė 1945 m. sausio 21 d. Ji buvo negausi, teturėjo tik 6 narius. Komjaunimo organizacija kasmet augo. Jau 1946/47 mokslo metų pradžioje buvo sudarytos 7 fakultetų kom jaunimo pirminės organizaci jos: Istorijos ir filologijos fa kulteto su 28 komjaunuoliais (ąekretorius M. Kondratas), Teisės — 12 komjaunuolių (sekretorius M. Požarskas), Ekonomikos — 6 (sekretorius E. Boreikaitė), Chemijos — 12 (sekretorius Piseckas), Fizikosmatematikos — 8 (sekretorius Pacenka), Medicinos — 39
(sekretorius B. Sudavičius), Miškų ūkio — 2 (sekretorius — Karosas) ir darbininkų ir valstiečių parengiamųjų kur sų — 43 (sekretorė E. Stimburytė). 1946/47 mokslo me tais Universitete buvo 7 stu dentų komjaunimo grupės, o jau 1950/51 m. m. — 125. Kadangi studentų pasaulė žiūros formavimasis vyko vi same mokymo procese, kom jaunimo organizacija jam skyrė didelį dėmesį. Sustipri nus marksistinės filosofijos dėstymą, ateistinį studentijos auklėjimą, prie kurio labai daug prisidėjo Universiteto komjaunimo organizacija, reli gingi studentai keitė savo pasaulėžiūrą, religinių šven čių metu nepraleisdavo pa skaitų, pradėjo dalyvauti ma siniuose meniniuose rengi niuose, gyventi pilnakraujį studentišką gyvenimą. Komjaunimo komitetas kartu su partine organizacija, rektoratu ir dėstytojais orga nizavo pasitarimus apie stu dentų mokymąsi, svarstė, kaip padėti studentams geriau pa siruošti egzaminų sesijoms. Komjaunimo organizacijos eg zaminų sesijų metu leido spe cialius sienlaikraščius, kovos lapelius, egzaminų rodiklių lentas. Tam, kad studentai giliau susipažintų su marksizmo-leni nizmo mokslu, komjaunimo organizacijos iniciatyva po paskaitų jiems buvo skaitomi trumpi informaciniai praneši mai vidaus ir užsienio politi kos klausimais, paskaitų cik lai apie tarybinį patriotizmą, komunistinę moralę, tautų draugystę. 1949/50 m. m. aka deminėse grupėse buvo per skaityta ir apsvarstyta 450 pa skaitų ir pranešimų.
Partinė ir komjaunimo or ganizacijos meninę saviveiklą laikė veiksminga komunistinio auklėjimo forma. Visam kul tūriniam studentų gyvenimui vadovavo kultūros klu bas, kurio organizaciniame darbe pagrindinį vaidmenį vaidino komjaunimas. Kultū ros klubas iškėlė sau uždavi nį išplėsti saviveiklos masiš kumą. 1947 m. buvo surengta pirmoji Universitete meninė saviveiklos apžiūra, kurioje dalyvavo 250 studentų. 1949/ 50 m. m. Universitete veikė 6 studentų chorai, 8 tautinių šokių grupės, 7 teatriniai bū reliai, 3 dailiojo šokio būre liai ir .kiti — iš viso 44. 1951/ 52 m. m. Universiteto savi veiklos apžiūroje dalyvavo 1437 studentai, arba 50 proc. 1949 m. prie tautinių šokių grupės prijungus chorą ir liau dies instrumentų orkestrą, bu vo suorganizuotas Universite to liaudies dainų ir šokių an samblis. Universiteto komjaunimo organizacija buvo sienlaikraš čių leidimo iniciatorė. Sien laikraščiai buvo pradėti leisti 1945 m. Komjaunimo komitetas krei pė dėmesį į sporto išplėtimą Universitete. 1948 m. buvo suorganizuota pirmoji Univer siteto spartakiada. Nepaisant kai kurių klaidų asmenybės kulto metais, Uni versiteto komjaunimo organi zacija buvo studijuojančio jaunimo avangardas, daugelio patriotinių darbų iniciatorė ir vadovė, ji aktyviai dalyvavo daugelyje to meto visuomeni nių politinių kampanijų. Kom jaunimo organizacija įvairio mis veiklos formomis aktyviai prisidėjo ugdant studentų marksistinę pasaulėžiūrą. Komjaunimas išaugino daug gerų organizatorių, visuomeninkų, mokslininkų, aktyvių marksizmo-leninizmo idėjų propagandistų, kovotojų už galutinę socializmo pergalę Tarybų Lietuvoje.
manas žolių kuokšteliai. Vai kinas atsispyrė nuo nykaus dugno ir išniro į paviršių. Jis vėl pamatė merginą, taškan čią raibuliuojančias vaivo rykštes. „Ji graži, bet slidi kaip žu vis. Plikomis rankomis nepa imsi, — sumurmėjo vaikinas. — Plauksiu tolyn į jūrą". Vaikinas nužvelgė mėlyno vandens platybes ir pradėjo tolti. Bet greitai jį pasivijo merginos balsas: — Grįžk, grįžk — ten gilu. Vaikinas iškėlė suglaustas rankas, įkvėpė oro. Jis grimz do kelias sekundes, bet vis dar nematė tamsių akmenų ir žolių kuokštelių. Pasidarė bai su. Pajudino rankas ir pradėjo vytis baltus oro burbuliukus, besiveržiančius iš lūpų. „Grei čiau, greičiau į paviršių, kur dangus ir saulė". Ir kai saulė suteliuskavo akyse, ausis vėl pasiekė merginos nerimas: — Ką ten darai, plauk at gal! Vaikinas nieko neatsakė, įkvėpęs oro pagalvojo: „Bijo kad nenuskesčiau, bet nešok tų tikriausiai..." Kai saulė grimzdo į jūrą, jie stoviniavo prie „Juodosios Bangos" klubo durų. Bet pa tekti į big bito koncertą ne galėjo. Ant kasos langelio kabojo užrašas: VISI BILIE TAI PARDUOTI. — Pateksim ar ne? — spė liojo vaikinas. — Miražas. — Tai ko mes čia stovime? Mergina susimąstė, žvilgte rėjo jam j akis ir tarė: — Važiuojam pas mano draugus, tau ten patiks. Sucypė stabdžiai, sugirgždė jo durys, ir mergina su vai kinu iššoko iš autobuso.
—■ Žiūrėk, koks gražus ka čiukas. .. Kic, kic, kic.. . — Pasiklydo vargšelis, — paėmusi ant rankų kačiuką, mergina glostė švelnius pū kus, kurie, pūstelėjus vėjui, bangavo ir virpėjo. Kačiukas neramiai žvalgėsi j šonus. Prie devynaukščio pastato vaikinas paklausė: — Kur tu jį neši? — Draugams. — Manai jiems patiks? — Gal tavo tiesa, ko gero
dar užpyks, kad atitempiau. Kačiukas suglumęs dairėsi nepažįstamoje vietoje ir neži nojo, ar sekti nutolstančius, ar glaustis prie kitų praeivių. Vakaro prieblanda gulė ant pūkuotų ausyčių, bėgo su ūžiančiomis mašinomis pros pekto asfaltu. Mergina paspaudė juodą skambučio mygtuką. Po minu lės tarpduryje subangavo ilgi juodi plaukai. Nukelta ’1 4 psl.
EKONOMIKOS FAKULTETE 1970 sausio 15—22 die nos, Visasąjunginis gyvento jų surašymas. Jame dalyvau ja ir mūsų Universiteto EF trečiakursiai, viso — 350 stu dentų. Grupė fakulteto dėstyto jų svečiavosi Šilalės rajone. Žemiečių klubo kvietimu at
vyko šilalietis. Prekių mokslo katedros vedėjas, doc. J. Pričinauskas, fakulteto prodekanas L. Butkevičius, Technolo gijos katedros vedėja A. Bucevičiūtė, kitų Vilniaus įstai gų atsakingi darbuotojai. Su sitikime su miestelio visuome ne svečiai skaitė paskaitas te
Pasišaipymas iš elektros — A? Auditorijoj dieną dega elektra? Bet ir gat vėj šviečia... Šiandien Ekonomikos fak. ekonominės informa cijos spec. III k. studentai M. Nikonovas ir V. Juške vičius visai neblogai nusi teikę. Vardan linksmybės jie net su kabykla užsiba rikadavo auditorijos duris ir šviesiausią dieną, spigi
nant šviesiausioms lem poms, ruošėsi iškaitai. Kai pro šalj ėjęs prorektorius pabandė jiems tarstelėti keletą žodžių, jie iš juoko vos neišvirto iš klumpių: — A? Elektra? Cha-chacha. .. O Universitetas kas mė nesį moka tūkstančiais už tą nekaltą šalpym’ąsi. Dega dieną elektros lem-
ma „Chemija, buitis, mados", prodekanas L. Butkevičius ši lališkiams ir vidurinės mo kyklos abiturientams papasa kojo apie mūsų Universitetą, Kitą dieną EF dėstytojai kartu su rajono prekybinin kais dalyvavo konferencijoj eseminare, skaitė pranešimus. NEJUOKINGOS ISTORIJOS putės skalbyklose, dušuo se, prausyklose, korido riuose, auditorijose, saky tum, visi būtų pasiruošę nežinia kurią minutę įvyk siančiam saulės užtemi mui. Labai retai atsiranda šeimininkiška ranka ir pa spaudžia mygtuką. Mažytė smulkmena virsta dideliais rubliais dėl mūsų abejin gumo.
Viduržiemis, o vėtrungės virš senojo Universiteto kryp sta į pavasarį...
MIRAŽAS Atkelta iš 3 psl.
— Prašau, prašau... „Kokia liesa brunetė" —: pagalvojo vaikinas, žengda mas į kambarį, kuriame mo notoniškai zvimbdamas mir gėjo televizoriaus ekranas. Aprištu kaklu vyriškis nuo sofos linktelėjo merginai, tru putį pasislinko ir vėl įbedė akis į televizorių. — Vyrelis angina susirgo, •— pasiguodė brunetė. — Sė di suvystytas trečia diena. Filmas buvo neįdomus, ir vaikinas su mergina nuobo džiaudami žiūrėjo į ekraną, po kurį lakstė kvanktelėjęs apipešiota barzdele seniokas ir aidėjo žioplių juokas. Vaikinas žvilgterėjo į bru netę, kuri prunkštė, kažką pa sakodama merginai. Paskui į kambarį įėjo šviesiaplaukė ir atsisėdo ant kėdės. Brunetė vėl prunkštelęjo ir greitakalbe ištarė: — Aš jūsų nesupažindinau, — ji kryptelėjo galvą į vai kiną. — Čia mes... — O čia mes, — linksmai pridūrė mergina. Seniokas išpešiota barzda jau lipo kažkokiais laiptais ir įnirtingai beldėsi į duris, ku rių niekas nenorėjo atidaryti. Vyras aprištu kaklu nejudė damas pūtė į palubę cigare tės dūmus. Vaikinas nežinojo, ar žiūrėti j televizorių, ar klausytis besijuokiančios bru netės. — Tu visiškai suplonėsi nuo juoko, — tarė mergina brunetei. — Kaip, kaip... Cha, cha... Figūra! — brunetė stovėdama ant kilimo pakraipė klubus, suvingiavo liemeniu lyg lyde kaitė tarp žolių ir dingo. Po minutės brunetė grįžo. Žalias vyno butelys nusileido iš jos
rankų tiesiai į kilimo vidurį. Paskui vėl pakilo kaip raketa, ir brunetė meiliai paglostė vy ro petį. — Na, tinginėli, trečias va karas kaip nieko neveiki. Vyras, neatitraukdamas akių nuo televizoriaus, suko grąžtą į butelį. Ekrane nusi plūkęs seniokas ginčijosi su stora dama. Vyras aprištu kaklu įsitempė, ir ilgas kamš tis pokštelėjęs išlėkė. Jiedu pasiėmė iš brunetės rankų plonas taures. Jose te liūskavo žalios bangelės: iš plaukiantys laivai, rainas ka čiukas. — Tu arti, bet tu miražas, — pasakė mergina, kai bru netė nušokčiojo į virtuvę su tuščiu buteliu. — Nieko neprarasdama, nieko neatrasi, — vaikino žo džiai stengėsi įsmigti tiesiai į širdį. — Tu labai graži. Senioką nušiurusia barzdele išvijo trys gitaros. Jauni vai kinai braukė blizgančias sty gas, verksminga melodija te kėjo kambario sienomis, ju dino gėlių lapus. — Aš noriu šokti, — mer gina nusimetė batukus ir ba sa pasileido minkštu kilimu. Jos suknutė išsiskleidė virš kilimo kaip parašiuto kupolas, o nudegusios kojos pavirto virpčiojančiomis šilko virvė mis. Mergina tuptelėjo šalia televizoriaus, grakščiai pasu ko garso derintuvą ir gitarų stygos sudrebino atidarytus langus. — Baudą mokėsi tu, — nepiktai pasakė vyras, vėl traukdamas kamštį. Ber mer gina skriejo aplink staliuką, laiminga ir užsimiršusi, gita rų melodijai pritardama žo džiais. — Mo-kė-si tu, mo-kė-si tu — po dvy-li-kos — ty-lu!
1 fuksas — džentelmenas 2 fuksal — operatyvininkai
— Šiąnakt mes vieni... Prie durų brunetė vėl juo kėsi, kraipėsi ir nuoširdžiai kvietė užeiti. Jos vyras irgi kvietė. Tik šviesiaplaukė nie ko nesakė; jos didelėse ir liūdnose akyse blykčiojo to limas nepasiekiamas krantas, nubėgusių dienų atspindžiai. Vaikinas tik akimirką žvilgte rėjo į tą krantą, ir durys užsi trenkė. — Kas toji šviesiaplaukė? — Prieš du metus ji mylė jo jūrų kapitoną. „Kaip tiksliai", — pagalvo jo vaikinas, žiūrėdamas į juo dą vidurnakčio dangų. Tyliu prospektu jie stengė si pralenkti vienas kitą. Na mai, žalios stulpų šviesos, dan gus vijosi juos, kažką neby liai šaukdami. Kambaryje vaikinas nusi rengė, atsisėdo ant lovos krašto. Tamsiomis sienomis plaukiojo išblėsę miesto žibu riai. Jis juto nuovargį: akys merkėsi, kūną slėgė kažkoks įtempimas. „Gulsiu, užmigsiu, rytoj skrisiu nežinia kur“. — Labanaktis! Merginos balsas prikėlė jį iš snaudulio, o balti ilgi marš kiniai sušlamėjo gaiviomis pievų gėlėmis. — Palauk, — vaikinas prisi lietė švelnaus peties. Jie pa žvelgė vienas į kitą — iš juo do dangaus atsikabino mėnu lis, leidosi, leidosi ir užkliuvo už praviro lango rėmo. Kam barys nušvito geltonai. Pas kui pūstelėjo vėjelis — mė nulis pasviro ir nukrito. Jie jau nebežiūrėjo vienas į kitą: lūpos saldžiai virpėjo ir degė. — Neliesk, aš... — tamsoje prabilo mergina. — Nereikia žodžių, tu labai graži. — Kas iš to, man skaudu. Kambarys susiūbavo jo aky se. Baita paklodė susiliejo su gaivia gėlių pieva. Vaikinas
1 oberfuksas — meilės šauks mas 2 oberfuksai — dvikova
1 diplomantas — „diplomas 1 senjoras — Hamletas — tai skamba išdidžiai“ 2 senjorai — mokslinis dis 2 diplomantai — šeima: „Mes putas be Vilniaus nenurimsim“ 3 senjorai — bendrabučio 3 diplomantai — korifėjų ga lerija Taryba
3 oberfuksai — ....... žalias vy nas ne vanduo"
PRIEŠ EGZAMINĄ, PO EGZAMINO Atsimink, jeigu nežinai atsakymo į klausimą, nępasimesk — už išradingumą irgi duoda 2 taškus. Stenkis, kad tavo atsaky mai netiktų rubrikai „Norite — tikėkite, norite — ne!" Genijus — studentas, iš studijavęs visą literatūrą, nu rodytą programoje. Parašyto dvejeto bijo vienas, neparašyto — šimtas. X Dėstytojas: — Išvardinkite stambiau sius chemijos pasiekimus. Studentas: — Rudi plaukai. X Po egzamino studentas išeina iš auditorijos. Pavargęs trina kaktą. Jį apsupa drau gai. — Na, kaip? Išlaikei? — Išlaikiau. Jau jis mane skandino-skandino, skandinoskandino, o aš — išplaukiau. Kada apie šį studentą pa klausė profesoriaus, jis pasa kė: — Jau aš jį traukiau-traukiau, traukiau-traukiau ir iš traukiau. Pasakykite savo mylimą dėstytoją — paklausė vienos grupės studentus. Paaiškėjo, kad 15 studentų neturi myli mo dėstytojo, bet už tai yra apie 20 nemylimų, tarp jų ir mašina „Egzaminatorius".
ištiesė ranką — taip netoli pleveno virpčiojantis žiedelis. Paskui žvilgterėjo į langą, ir jam pasigirdo, kad nera miai pradėjo ošti vandenynas. „O kas, jei tuos išplaukusius laivus ištiks audra? Kas nors turės nuskęsti." Ir jis nubrido gėlėta pieva tarsi nugalėtojas, jausdamas, kaip po kojomis šlama gležna palinkusi žolė. Jis brido ir svaigo nuo kovos nuovargio, nuo nakties aro mato. Paskui virš galvos sprogo juodas dangus, sušvilpė mili jonai kulkų. Vaikinas šliaužė degančia džiunglių žole, sun kiai šnopuodamas parako pri tvinkusiu oru ir nesitaikydamas spaudė automatinio šau tuvo gaiduką. Raudonas trūk čiojantis spindulys piaustė džiungles. O paskui nuvargo ranka, ir vaikinas pagalvojo: „Kodėl aš šaudau? Juk čia mano pažįstami?" — Kam tu juos nužudei? — pravirko nežinomas balsas. — Aš kareivis! — Pievoj daug gėlių, — da bar vaikinas pažino merginos balsą. — Aš tau atiduodu vi sas! Nežudyk! — Tu nežinai mano vardo, aš jau kareivis. Ir vėl paspaudė automatinio šautuvo gaiduką. Ugnis degi no džiunglių žolę ir įvairia spalves gėles. Staiga baisus skausmas pervėrė jo petį. Jam atrodė, kad įsmigo ilga strėlė, kuri sukasi, sukasi ir drasko jo kūną. Paskui pradė jo suktis medžiai, visa žemė. Už lango kaukdami skrido reaktyviniai lėktuvai. Vaiki nas pabudo suprakaitavęs, ty liai atsikėlė. Išsitraukęs iš kišenės baltą popierėlį, dar kartą patikrino, kelintą valan dą turi būti šaukimo punkte, žvilgterėjo į miegančią mergi ną ir, nebyliai atsisveikinęs, išėjo pro duris.
— Skanus sūris, — pasakė vaikinas, kai nutilo gitaros ir mergina prigludo prie jo. — Duok, — raudonos mer ginos lūpos prisilietė vaikino rankos. Šviesiaplaukė įdėmiai ir pa vydulingai sekė tarp merginos lūpų dingstančius sūrio gaba liukus. — Ko susimąstei? — mergi na klausimu atrėmė šviesia plaukės žvilgsnį. — Tu laiminga... — Miražas. t— Kaip, kaip, — nusikva tojo brunetė, o vaikinas, pa dėjęs tuščią taurę, paklausė: — Tau neįgrįso tas žodis? — Nežinau, aš jau girta, noriu šokti, — atsakė mergi na. Jos kojos pakilo virš ki limo, pradėjo švysčioti ir mir gėti tarsi krintančios žvaigž dės. Ekrane susirietęs klykė saksofonas, tratėjo būgnas. „Ji išprotėjo" — šmėstelėjo vaikino galvoje. Jis tyliai iš slinko iš kambario. Vaikinas ėjo tuščiu nurimusiu prospek tu. Žalios aukštų stulpų viršū nės priminė šokančios mergi nos kojas. Jis norėjo apka binti tas žalias šviesas, kažkur išnykti ir vėl atsirasti. Staiga krūptelėjo, pajutęs po kojo mis kažką minkštą ir švelnų. Prašiepti dantys, ištempta uo dega, ant žalios betono plytos tamsi kraujo dėmė. „Kur aš einu?” — pagalvojo ir pasu ko atgal. — Tu dar šoki? — pravėręs duris, sumurmėjo vaikinas. Bet jo niekas negirdėjo. Pri bėgusi mergina sučiupo jo ranką, įtraukė į šokančiųjų būrį. — Nebėra kačiuko.. . pasi klydo. .. Mergina supratusi nutilo, sustingo. Atsisėdo ant sofos. Liūdnas priekaištas sužvilgo jos akyse. — Ką tu man pasakei? — — Einam į namus.
SKURDO BANGA Dažnai gali išgirsti: seniau tai buvo. . . Kalba, esą tuo laiku ir Palangoj bangos di desnės būdavusios, ir žolė ža lesnė, ir studentams rojus buvęs: nori eik į paskaitas, nori ne, nori mokykis, nori ne. Tik tie „seniau" garbintojai primiršta pridurti dar vieną studentų (ir / ne tik jų) tuometinio gyvenimo ypatybę: nori — valgyk, jei turi, nori — nevalgyk, jei neturi. Prisiminti tai mums padeda buržuazinės Lietuvos laikraš tukas „Studentų dienos". Šiek tiek varžydamasis štai ką jis porino 1937 metais (žemiau cituojame studento B. Rama nausko straipsnį): „Suprantama ir studijų pa dėtis, kai alkanas ir sielojasi pragyvenimo minimumu. Stu dentų savišalpos fondai nepa jėgia aprūpinti prašančiųjų. Daugeliui mūsų akademikų lieka skurdeivos gyvenimas, kuriame ryškėja sanatorija. Skurdus gyvenimas akademi nės jaunuomenės sveikatingu mą žiauriai silpnina. Skursta dažniausiai kuklios, inteligen tiškos sielos, kurios nedrįsta varstyti durų ir prašyti malo nės. Jie valgo per dieną vie ną kartą ir tyli. Universitetas duoda 100 sti pendijų, o jomis pasinaudoja apie 150 studentų. Taigi, sti pendijų neužtenka nė reikalingiausiems akademikams. Maža kas sielojasi ir dėl to . apgailėtino fakto, kad studen tės (ir studentai) ieško „šel pėjų" bei „globėjų" per bul varinę spaudą. Dabar jau pri brendęs reikalas steigti stu dentų bendrabutį, kur prie glaudą rastų studentai skur deivos, ypač tie, kurie nepri klauso jokiai pašalpos kasą turinčiai korporacijai. Daug studentų gyvena visai nepa kenčiamai, kaip sargai prie išviečių. Ir tokiose sąlygose suprantamas studijavimas ir sveikatingumas". O juk tuo metu Kaune, apie kurio Universiteto studentus čia kalbama, buvo priskai čiuojama arti 2000 šunų pat ronų ir mecenatų (!). Tada veterinarijos gydytojai buvo paskaičiavę, kad iš šunims per metus išleidžiamų sumų būtų galima aprūpinti stipendijomis po 150 litų kas mėnesį. 40® studentų. Bet tie patronai nė per apsirikimą nėra paaukoję jokiam studentų savišalpos fondui. Taigi, kaip sako žmo nės: kokie ponai, tokia ir valdžia. Kitas „Tarybinio studento" numeris išeis po žiemos ato stogų.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 08130 Užs. Nr. 179