Visu šalių proletarai, vienykitės!
b c<wbos
sucioencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO,
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
PIRMĄKART!
A VAITE
Žiemos atostogų metu tarp Universiteto ir jo še fuojamų ūkių komjauni mo komiteto iniciatyva pasirašytos ilgalaikės tar pusavio pagalbos ir bend radarbiavimo sutartys. Jos sudarytos penkmečiui. Molėtų rajono Giedrai čių tarybinio ūkio žemdir biai bendraus su Istorijos fakulteto studentais. Kap-
įvykiai ir žmonės
įvykiai ir žmonės
Sutartys su ūkiais suko rajono Salomėjos Nė ries kolūkis — su mate matikais, Šakių rajono Paveliuonos tarybinis ūkis— su teisininkais. Vasarą šių fakultetų studentai dirbs ir ilsėsis jų šefuojamuose ūkiuose. Džiugus ir tas faktas, kad šefuojami ūkiai geriausiems talkinin kams įsteigs savo vardines stipendijas.
Gera iniciatyva susilau kė pritarimo. Praeitą šeš tadienį Universiteto kom jaunimo komiteto darbą, konkrečiai — šių sutarčių sudarymą, labai gerai įvertino kalbėjęs televizi jos laidoje LLKJS CK stu dentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis. M. JUOZAITIS
KULTŪRINIO DARBO BARUOSE
Šios M. KURAIČIO nuotraukos primena praėjusią sesiją. Zlršutinėje: ką tik baigė atsakinėti PEF pramonės planavi■ro spec. II k. 2 gr. studentė, kurso seniūnė Jūratė Žiukalė. Išlaikytas dar vienas egzaminas — užsienio šalių ekono minė geografija. Vyr. dėst. J. Kunčiną rašo penketą.
Ką tik patvirtintas studentų rrofsąjungos komiteto masi nių renginių TSRS įkūrimo lenkasdešimtmečiui paminėti planas. Mažytis, atrodo, tas lianas — vos du lapukai poaieriaus, primarginti smulkio mis raidėmis. Bet koks jis alpus ir turiningas. Profsąungos komitetas numatė ta iroga daug tikrai gerų, reikš mingų renginių. Taigi, ką naujo, įdomaus įamatys mūsų studentai? To rį klausimą pateikėme R. Sa dauskaitei, studentų profsąungos komiteto prezidiumo rarei: — Kaip matėte, TSRS įkū rimo 50-čio proga numatoma ’.uruošti nemaža renginių mū•ų Universitete. Pasitikdami ižiugią datą, norime kiek nlačiau studentiją sųpažindini su broliškų respublikų lai mėjimais, mokslo lygiu, kulūra. Susilauksime svečių iš .Talino, Kišiniovo, Rygos ir kių miestų. Svečiai koncertuos, oasakos apie tą respubliką, kuriai atstovaus. Savo ruožtu, mūsų Fizikos fakulteto vokainis . instrumentinis ansambis koncertuos Taline,Krasnolare; įvyksiančios tarpfakuletinės meno saviveiklos ap žiūros laureatams numatėme
TSRS 50-MECIUI
išvyką į Ivano-Frankovsko naftos ir dujų institutą. Kiti Universiteto kolektyvai džiu gins respublikos studentiją, visuomenę. — Kokias tradicijas sten giatės atgaivinti, ką ruošiate naujo? — Čia galima paminėti naują renginį mūsų Universi tete — LIK (Linksmųjų ir išra dingųjų klubas). Nežinau, kaip į tai reaguos studentai, bet planuojamas Filologijos ir Finansų ir apskaitos fakul tetų komandų susitikimas ža da būti įdomus. Jis turės pa skatinti, įnešti kūrybinės ug nelės, kad ir kitų fakultetų studentai neliktų nuošaly. Tam renginiui vadovaus fa kultetų profbiurų pirmininkai J. Jarmala ir V. Laurinavi čius. Sena mūsų profkomiteto tradicija kasmet balandžio vi dury ruošti tarpfakultetinę meno saviveiklos apžiūrą — konkursą. Nepamiršime tos tradicijos ir šiemet. Daugelis fakultetų apžiūrai - konkur sui įtemptai ruošiasi jau da-
bar. Šiais metais tarpfakultetinė'meno saviveiklos apžiū ra - konkursas skirtas TSRS 50-mečiui, tad kievieno fa kulteto garbės dalykas — jam kuo geriau pasiruošti. Pernai didelį pasisekimą turėjo mūsų organizuotas pir masis Universiteto estradinės muzikos festivalis. Šiemet est radinės muzikos mėgėjus pa vasarį žadame sukviesti į garsųjį Sarbievijaus kiemą. 'Netrukus surengsime susi tikimą su Didžiojo Tėvynės karo veteranais. Artimiausiu laiku pamaty sime VDI jaunųjų tapytojų darbus, P. Repšio grafiką, V. Naujikas baigia ruošti indivi dualinę foto darbų parodą. — Jūs paminėjote daug renginių. . Aišku, pagrindinį darbą čia atliks studentai. Kaip skatinsite juos, kokie prizai laukia apžiūrų - kon kursų nugalėtojų ir kitų kul tūrinio darbo entuziastų? — Studentų profkomitetas numatė eilę ekskursijų, išvy kų. Kultūrinio darbo entuzias tus skatins ir rems Universi teto visuomeninės organizaci jos, daugelį prizų bei premi jų paskyrė komjaunimo, prof sąjungos komitetai. Kalbėjosi M. ŽEMAITIS
Ugdykime teisinį sąmoningumą Antroje nuotraukoje matome FAF pramonės finansų per. n k. studentą Joną Arbačiauską. Jis dabar ruošiasi atsakinėti vyr. dėst. A. Augui TSKP istoriją. Sj ir dar tris esljos egzaminus vaikinas išlaikė penketais, gavo vieną ketvertą. SESIJĄ KĄ TIK MINĖTŲ DVIEJŲ FAKULTETŲ STU DENTAI LAIKE SENUOSE RŪMUOSE. O NAUJĄJĮ SE MESTRĄ PRAMONĖS EKONOMIKOS BEI FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAI PRADĖJO NAUJUOSE RŪ MUOSE STUDENTŲ MIESTE LYJE. SU ĮKURTUVĖMIS!
ŠALIES
AVAIT
LAIKRAŠTIS
1972 m. vasario mėn. 11 d.
Nr. 3 (785)
Sudarytas Universiteto mokslo ir kultūros dienų res publikos rajonuose renginių planas. Šių metų vasario 26— 27d. d. mokslo ir kultūros dienų maršrutai nusitęs Kap suko keliais; kovo 4—5 die nomis Universiteto atstovų susilauks švenčioniškiai, o kovo 25—26 dienomis studen tų dainų, pasakojimų klausy sis Molėtų rajono visuomenė. * * * VLKJS Centro komitete va sario 8—9 dienomis vyko ša lies aukštųjų mokyklų kom jaunimo komitetų sekretorių seminaras. Jame dalyvavo VVU komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas. Se minaro dalyviai buvo susirin kę pokalbiui, kaip gerinti darbą su tarybiniais studen tais, studijuojančiais užsieny. * * * Tris dienas Universiteto Medicinos fakulteto didžiojo je auditorijoje vyko mokslinė konferencija „Seimą ir socializacija". Respublikos mokslininkai — pedagogai, medikai, sociologai svarstė labai opius, probleminius in divido įaugimo į visuomenę klausimus, kokią įtaką asme nybei formuotis turi šeima, mokykla, aplinka bei gamy binis kolektyvas. Konferencijos rengėjai ir organizatoriai: LTSR Aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Filosofijos, tei sės sociologijos skyrius prie LTSR Mokslų akademijos Is torijos instituto, Mokyklų mokslinio tyrimo institutas. * * ★ Jau trečius metus VVU inlerklubas palaiko glaudžius ryšius su kolegomis iš Vilka viškio rajono Pajevoniu vi durinės mokyklos. „Visa mūsų klasė — interklubiečiai. Šie metai mums paskutiniai mokykloje. Šeš tadienį švenčiame šimtadienį. Labai kviečiame Jus į mūsų šventę", — rašoma mokslei vių laiške. Universitetiečiai maloniai priėmė kvietimą. Šeštadienį VVU interklubiečiai Pajevonyse pasakos apie seniausią Sąjungos aukštąją mokyklą, specialybes, tradicijas, stu dentiškas šventes. ★ * ★ VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis dalyvavo Ivano. Frankovske vykusiame sąjun giniame simpoziume. Jis skai tė pranešimą apie aukštosios mokyklos komjaunimo orga nizacijos vaidmenį formuojant jaunąjį specialistą.
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
UNIVERSITETŲ
TARYBA
Žymi vieta, ruošiant aukš tos kvalifikacijos kadrus liau dies ūkiui, įvairiomis mokslo, tečhnikos ir kultūros sritims, skiriama universitetams. Klausimai dėl nuolat didė jančio universitetų vaidmens, spartinant mokslo ir techni
Teisinių žinių propagandos ir teisinio auklėjimo stiprini mo respublikos aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose uždavinius ap svarstė jungtinis Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo bei Teisin gumo ministerijų kolegijų oosėdis. Jame taip pat daly vavo aukštųjų mokyklų rek toriai, dekanai, specialiųjų vi durinių mokyklų vadovai. Pranešėjas — aukštojo ir
specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K'. Žu kauskas ir posėdyje kalbėję draugai pabrėžė, kaip svarbu, ugdant jaunuosius specialis tus, komunistinės visuomenės kūrėjus, pasiekti, kad jie ge rai įsisąmonintų socialistinį teisėtumą, keltų savo teisinę kultūrą. Teisinis asmenybės forma vimas — svarbus komunisti nio auklėjimo baras, nes tei sinė sąmonė yra socialisti
nės sąmonės sudėtinė dalis. Teisinio auklėjimo esmė yra ta, kad žmonės įsisavintų pa grindinius tarybinės teisės principus, turėtų teisingą tei sinę orientaciją ir ne tik ži notų tarybinius Įstatymus, bet ir gerbtų juos, kad įstatymo gerbimas taptų asmeniniu kiekvieno žmogaus įsitikini mu. Studentija — tai busimieji specialistai, mūsų busimoji in(Nukelta Į 4 psl.)
kos pažangos tempus, aukšto jo mokslo vystymo bei tobu linimo šalyje uždaviniai ir perspektyvos buvo svarsto mos vasario 1—4 d. Maskvoje vykusiame tarybos, kuri vie nija visų 54-ių šalies univer sitetų rektorius, posėdyje.
Pranešimą „Universitetų vaidmuo ir vieta tarybinės aukštosios mokyklos sistemo je" padarė TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas. Pranešimą „TSKP XXIV su važiavimas ir mokslo bei
technikos pažanga" padarė TSRS Mokslų akademijos vi ceprezidentas akademikas M. Milionščikovas. Šalies universitetų tarybos posėdyje dalyvavo ir mūsų Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius.
■MIMIIIIMBMMKOMUNISTU DIENOS • ĮGYVENDINAME TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS ■■■■■■■■■■ Mokymo proceso tobulini bėjo Lietuvos Komjaunimo Fakulteto dekanatas, visuo Daugiau dėmesio imta skirmeninės organizacijos puikiai dėstytojų kvalifikacijos kė mui dabartiniu metu fakulte CK studentų skyriaus vedėjas tas Rektorato dėka turi geras drg. Sviderskis. supranta, kad tinkamai orga- limui. TSKP XXIV suvažiavimo įizuotas mokymo procesas, Fakulteto dekanatas, kated sąlygas. Naujuose rūmuose lukšto ideologinio lygio bei ros, visuomeninės organizaci susidarė ne tik palankesnės nutarimų įgyvendinimą Lietu lolitinio kryptingumo dėsty- jos mano, kad vienas iš pa sąlygos plačiau užsiėmimų vos TSR atspindi fakultete Sausio mėnesį įvyko ojų skaitomos paskaitos turi grindinių mūsų rūpesčių — metu pasinaudoti laboratori įrengti 5 stendai. Universiteto partinės orga ūminės reikšmės formuojant studentų pažangumas. Šiam jomis, kabinetais, bet — kas Daugumoje akademinių nizacijos susirinkimas specialisto pasaulė darbo barui mes skiriame svarbiausia — šias laborato grupių buvo svarstoma TSKP „TSKP CK Lapkričio ple buržuazinių nacionalistų busimojo žiūrą. Todėl nenuostabu, kad daug laiko, visomis administ rijas geriau įrengti. Visa tai generalinio sekretoriaus L. numo išdavos". Pranešimą skleidžiamą ideologinę di paskutiniaisiais metais fakul- racinėmis bei moralinėmis turi teigiamos įtakos gerinant Brežnevo kalba studentų są apie Tarybų Sąjungos už versiją. Reikia moksliškai eto kolektyvas nemaža dė poveikio priemonėmis sudaro specialistų ruošimą. skrydyje. Minėtam klausimui sienio politiką ir tarptauti ir konkrečiai demaskuoti mesio skiria mokymo proceso me nepakantumo atmosferą Turiningas bei gerai orga taip pat buvo skirtas fakulte studentams. nizuotas studentų laisvalaikis to komjaunimo aktyvo susiti nę padėtį skaitė rektorius antikomunistines koncep tobulinimui: gerinamas užsi nepažangiems prof. dr. J. Kubilius. cijas. Kaip pastebėjo drg. ėmimų pravedimas, sudaro Ypač didelį susirūpinimą turi taip pat nemažos įtakos kimas su Lietuvos komjauni Po pranešimo diskusijo L. Kapočius, vesti propa mos palankesnės sąlygos stu kelia tas faktas, kad daug ne formuojant studentų pasaulė mo CK lektorių grupės vado savistoviam darbui. patenkinamų pažymių būna iš žiūrą. vu drg. Srėbaliumi. se komunistai kalbėjo apie gandinį darbą mums smar dentų 1970 metų pavasarį fakulte- visuomeninių disciplinų. Kuo Tačiau šiame darbe mes noTačiau dekanato, visuome Universiteto uždavinius, kiai trukdo tai, kad nėra e buvo peržiūrėti mokymo ninių organizacijų nuomone, įgyvendinant TSKP XXIV galimybių panaudoti vaiz planai. Fakulteto taryba, atsi iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiHiiiiniininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii drg L. Brežnevo kalbos na suvažiavimo ir CK Lapkri dines priemones: nėra au žvelgdama į konkrečius gy grinėjimas akademinėse gru čio plenumo nutarimus. pėse vyksta gana lėtai, aka ditorijų, kur būtų galima venimo reikalavimus, sumaži deminių grupių kuratoriai PEF dekanas doc. L. Ja- demonstruoti įvairius mo no daugelio disciplinų (pir aiškindamiesi, kad šį darbą slnskas pabrėžė, kad de komuosius filmus ir pan. moje eilėje, kur yra vadovėai bei atitinkama literatūra nenori atlikti formaliai, vis vintojo penkmečio planui Pastarajai drg. L. Kapo ietuvių kalba) savaitinių vajį atideda. įvykdyti labai didelės čiaus minčiai pritarė Istori andų skaičių. Šiandien dar Savaime suprantama, kad, reikšmės turės ekoriomi- jos fakulteto dekanas doc. yra sunku spręsti, kiek ši kaip ir kiekviename darbe, nės bei organizacinės prie K. Sinkevičius. Pasak psi oriemonė buvo efektyvi, ta PREKYBOS FAKULTETE taip ir organizuojant studen monės, ekonomistų kadrai. chologų, 80% informaci čiau mes galime pastebėti tų komunistinį auklėjimą. Universitetas yra pa jos, kurią žmogus gauna viena — tai nesumažino stu Prekybos fakultete yra trūku mų, nesklandumų. Mums ži grindinė respublikoje apie aplinkinį pasaulį, at dentų pažangumo, priešingai, noma, kad ne kiekvienas ren aukštoji mokykla, ruošian eina per regėjimą, o 20% ssant mažesniam paskaitiniam studentas jau negalė- aukštesnis kursas, tuo dides retume didesnės Rektorato ginys pasiekė tikslą, kad ne ti taip reikalingus respub — per kitus keturis pojū krūviui, o pasikliauti užrašų kon nis lyginamasis svoris nepa pagalbos. Dabartinį jaunimą kovojama už renginių, likos liaudies ūkiui eko čio organus. Universitete, spektais ir buvo priverstas tenkinamų pažymių iš visuo jau sunku patenkinti susitiki visur priemonių veiksmingumą, ko nomistų kadrus. Dekanas kas liečia visuomeninius laugiau pasiskaityti literatū meninių disciplinų. Jeigu iš mais auditorijose, jis nori munistinį kryptingumą, dar kalbėjo apie kai kuriuos- mokslus, dėstoma naudo ros. dalies dar galime suprasti ir daugiau matyti, keliauti. O nepakankamai lanksčiai bei Mūsų giliausiu įsitikinimu pateisinti I kurso studentų ne tam neturime galimybių. ekonomistų ruošimo mūsų jantis pagrindiniu kanalu operatyviai dirbo komjauni visuomeninių Visose fakulteto akademi mo organizacija, ne visada universitete klausimus, žiniomis perduoti — kal ne valandų skaičius, o dėsty- patenkinamą nesklandumus studentų ba, būtent einama į studen ojo žinių perdavimo metodi disciplinų studijavimą naujo nėse grupėse, sutinkamai su grupių kuratoriai padaro vi miestelio statyboje, at to dvasią ir protą per au ka, žinių perteikimo koncent- mis, pirmokams dar neįpras patvirtintu planu buvo per sa tai, kas nuo jų priklauso. riškumas užtikrins sėkmę. To tomis mokymosi formomis, tai skaitytos paskaitos, pravesti Tam tikra kaltė už fakultete kreipė dėmesį į tai, kad sis, o ne per regėjimo or dėl nenuostabu, kad pastaruo negalime rasti jokio paaiški seminarai, nagrinėjantieji esamus trūkumus organizuo daugiau vadovėlių, moky ganus. Atėjo pats laikas ju metu fakulteto katedros nimo bei pateisinamų prie TSKP XXIV suvažiavimo me jant studentų komunistinį mo priemonių galime leis panaudoti audiovizualines pradėjo žymiai daugiau dė žasčių dėl nerimtos vyresnių džiagą. Fakulteto Tarybos auklėjimą tenka fakulteto de ti ir Universitete — roto- priemones. Drg. K. Sinke mesio skirti paskaitų pravedi- jų kursų studentų pažiūros į posėdžiuose buvo svarstoma, kanatui, visuomeninėms or kaip gerinti prekybininkų ganizacijoms. printu ir t. t. vičius be kita ko kalbėjo mo metodikai. Katedros na filosofijos mokslus. Civilinės teisės ir proce apie tai, kaip geriau išmo riai, lankydamiesi draugų už Kaip ten bebūtų, bet visa ruošimą, įgyvendinant TSKP Prekybos fakulteto kolekty so katedros vedėjas doc. kyti studentą dirbti sava siėmimuose ir katedrų posė me fakultete pažangumas ga XXIV suvažiavimo nutarimus. vas yra pajėgus sėkmingai džiuose apibendrindami lan na geras. Tai iš dalies galime Šiam klausimui taip pat bu spręsti studentų auklėjimo J. Žėruolis pabrėžė, kad rankiškai, dirbti ne tik kymo rezultatus, prisideda tokiais skaičiais: vo skirtas Tarybos posėdis, klausimus, spręsti tuos klau partijos XXIV suvažiavi Universitete, bet ir jį bai prie paskaitų skaitymo tobu pailiustruoti per dvejus paskutinius metus kuriame pranešimą padarė simus, kurie iškyla ruošiant mas ir CK lapkričio ple gus, kad auklėtinis būtų linimo. Šis klausimas taip pat už nepažangumą buvo paša Lietuvos KP CK Prekybos ir aukštos kvalifikacijos specia numas didelę reikšmę sky kuo daugiau vertingas, buvo svarstomas fakulteto linta 2 studentai ir 2 studen buitinio aptarnavimo skyriaus listus respublikos liaudies rė mūsų užsienio politikai. neatsiliktų nuo laiko rei partinės organizacijos susirin tai buvo palikti kartoti kursą. vedėja drg. Pocevičienė. ūkiui, ir stengsis šį darbą at kime, kuriame buvo kalbama Aišku, padėtis būtų dar ge Apie studentijos uždavi likti dar geriau. Vadinasi, labai svarbu kalavimų. įpie paskaitų kryptingumą, resnė, jeigu prie šio darbo nius, įgyvendinant suvažiavi aiškinti žmonėms mūsų — TSKP XXIV suva veiksmingumą, dalykinį bei aktyviau prisidėtų akademi mo nutarimus, susitikime su Doc. L. BUTKEVICIUSvalstybės užsienio politi politinį lygį. nės grupės. žiavimo bei TSKP CK fakulteto komjaunuoliais kal Prekybos fakulteto dekanas ką propaguoti ją ir t. t.
PRITARIA PARTIJOS POLITIKAI
Studentų komunistinis auklėjimas
Šį darbą atlieka lektoriai tarptautininkai. Šiandieni nis gyvenimas, aplinkybės reikalauja moksliško aišk inilhų pagrindimo. Ge riausiai šį darbą gali pa dalyti mūsų dėstytojai. Vienok jame dalyvauja tik keli Teisės fakulteto dėstytojai. O kur ekono mistai, istorikai, žurnalis tai, filosofai? Reikėtų ruoš ti daugiau tarptautininkų lektorių, ypač iš jaunų dėstytojų tarpo. TSKP istorijos katedros vyr. dėst. L. Kapočius pa pasakojo, kaip katedros dėstytojai ■ įgyvendina XXIV suvažiavimo, CK Plenumo nutarimus ideolo giniais klausimais, kalbėjo apie būtinumą sistemingai kovoti prieš lietuviškųjų
I apkričio plenum nutari mai liečia ir komjaunimo organizaciją — kalbėjo diskusijose TF komjauni mo biuro sekretorius J. Pečkaitis. Reiklumas sau ir kitiems, savidrausmė, mokymo sistemos reikalavimų vyk dymas — tai būtinos dabartinio specialisto pi lietinio ir profesinio pa rengimo sąlygos. Kalbėto jas papasakojo, ką atliko, dirbdamas šia kryptimi, Universiteto komjaunimo komitetas. Partinės organizacijos susirinkimas priėmė re zoliuciją, kurioje prita ria TSKP CK Lapkričio plenumo nutarimams, mūsų valstybės užsienio politikai.
Kaip žinome, TSKP XXIV LKP XVI suvažiavimai daug lėmesio skyrė jaunimo ko munistiniam auklėjimui. Pagrindinis vaidmuo paruo šiant gerą specialistą tenka katedroms. Todėl neatsitikti nai vasario mėn. 1 d. į Mate matikos ir mechanikos fakul teto gamybinį susirinkimą .Katedrų vaidmuo komunisti niame studentų auklėjime, vykdant TSKP XXIV, LKP XVI suvažiavimų ir LKP CK biuro nutarimus" susirinko vi si dėstytojai, visų visuomeni nių organizacijų atstovai. Norint būti geru specialis tu, suprantama, pirmiausia reikia gerai žinoti savo pasi rinktą specialybę. Todėl tiek pranešime, tiek pasisakymuo se daug dėmesio skirta stu dentų pažangumui, paskaitų lankomumui gerinti, įvairių
KATEDRŲ VAIDMUO kursų bei spec. kursų progra mų tobulinimui. Atžymėta, kad šį sesija praėjo organi zuočiau, aukštesnis studentų pažangumas. Studentai supa žindinami su naujausiais mokslo pasiekimais, parodo mas tarybinio mokslo priori tetas, mokslo pasiekimų taiky mo praktikoje galimybės. Da bar ypač tai aktualu, nes fa kultete įvesta nauja taikomo sios matematikos specialybė. Tarybinio patriotizmo, in ternacionalizmo ir kt. klausi mai gvildenami tiesiog daly kinių paskaitų metu, grupių, kursų susirinkimuose, nes Lietuvos matematikų pasieki mai neatskiriamai susieti su šalies aukštųjų mokyklų ir
mokslo įstaigų pasiekimais ir tie ryšiai bei bendradarbiavi mas tarp aukštųjų mokyklų nuolat stiprėja. Atkreiptas fa kulteto dėstytojų dėmesys į mokymo — metodinių prie monių ruošimą bei techninių priemonių naudojimą paskai tų metu, nutarta siekti specia lybės dėstomus dalykus dau giau sieti su bendru studen tų auklėjimu, daugiau domė tis studentų savarankišku darbu. Fakulteto jaunimas yra ge ras, tačiau pasitaiko pavienių negerovių faktų: vagystės, girtuokliavimas, visuomeninio turto netausojimas ir nesau gojimas ir kt. Su šiomis dar retkarčiais pasitaikančiomis
MATEMATIKOS FAKULTETE
negerovėmis fakultetas griež tai kovoja ir ateityje kovos, kad jų nebūtų. Čia ypač di delį vaidmenį turi suvaidinti fakulteto komjaunimo orga nizacija, grupių kuratoriai bei visas fakulteto kolektyvas. Pasiūlymų pateikta gana daug ir įvairių, o tai rodo, kad fakulteto dėstytojams, vi suomeninių organizacijų at stovams rūpi studentų auklė jimo klausimai ir fakulteto kolektyvas pilnai pajėgus įgy vendinti suvažiavimų nutari mus ir paruošti tikrai gerus specialistus — komunistinės visuomenės kūrėjus. Doc. A. RAUDELIŪNAS Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas
iiiiniiiiiinninuiiiiiniiiiiiiiiiiininiiiinHiniiinniHinniiuiiinininiininniiniiiiiinniiiiiiiininniiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiniiiiniiiiiniiniiiiiiiiniHiniiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiniHiiiiiinniiniiuiiiiiniiiiiiiiiuuiiiuiiisuLUJLUiiniiu Lietuvos TSR Nusipel niusiam kultūros veikėjui, Rusų kalbos katedros do centui Vladimirui Kostelnlcklui sukako 80 metų. Mes, jaunieji jubiliato kole gos — Universiteto dėstytojai, vidurinių mokyklų mokytojai — pažįstame doc. V. Kostelnickį kaip principingą komu nistą, gerą ir nuoširdų draugą, aktyvų visuomenininką. Drg. V. Kostelnickis visada jaunas, žvalus, kupinas jaunatviškos energijos. Jį jaudina viskas, kas šiuo metu yra aktualu mūsų visuomenei, ir vidaus bei užsienio politikos klausi mai, ir jaunimo auklėjimo problemos, ir šiuolaikinis me nas bei literatūra. Ilgas ir sudėtingas drg. V. Kostelnickio gyvenimo kelias.
Gyvenimas ir viena diena Gimė Krekenavos miestelyje (Panevėžio raj.). 1915 m. bai gė Leningrado (buv. Petrogra do) universiteto Istorijos-filo logijos fakultetą. Tačiau sva jones pradėti pedagoginį ir mokslinį darbą sugriovė pir masis pasaulinis karas. 1916 m. drg. V. Kostelnickis baigė Odesos karo mokyklą ir Di džiosios Spalio revoliucijos metu jau vadovavo kuopai, o vėliau batalionui. Pirmaisiais tarybinės valdžios metais drg. V. Kostelnickis, kaip Petrogra do įgulos kuopos vadas, daly vauja kovose su baltagvardie čiais. Tuo pat metu dirba ir
pedagoginį darbą: skaito rusų literatūros kursą P. Lesgafto mokykloje. 1922 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti pedagoginį dar bą. Kaip Spalio revoliucijos dalyvis ir pažangių pažiūrų žmogus, drg. V. Kostelnickis buvo buržuazinės valdžios per sekiojamas ir kilnojamas iš vienos gimnazijos į kitą (Ute na, Šakiai, Alytus). Nežiūrint to, drg. V. Kostelnickis visada buvo ištikimas savo idealamas ir gynė darbo žmonių inte resus Didysis Tėvynės karas,.. V. Kostelnickis su šeima eva-
kuavosi į Tarybų Sąjungos gi lumą ir iš pradžių dirbo mo kytoju. Tačiau jis negalėjo visą laiką būti nuošalyje nuo svarbių įvykių, kur buvo sprendžiamas tautų likimas. Už nuopelnus kovose su fa šistais drg. V. Kostelnickis ap dovanotas 2-ojo laipsnio Tė vynės karo ordinu. Nuo 1945 metų V. Kostel nickio gyvenimas susijęs su Vilniaus universitetu: visas savo jėgas ir energiją jis ati duoda pedagoginiam ir visuo meniniam darbui. Sunkiais po kario metais buvo Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas,
nemaža metų vadovavo Rusų kalbos katedrai ir skaitė, kaip ir šiuo metu, įvairias slavisti kos disciplinas. Daug buvusių doc. V. Kostelnickio mokinių dabar sėkmingai dirba viduri nėse bei aukštosiose mokyk lose. Pedagoginį bei visuomeni nį darbą doc. V. Kostelnickis sėkmingai derina su moksliniu tiriamuoju darbu. 1954 apgy nė kandidatinę disertaciją apie rusų ir lietuvių kalbų santy kius. Daug laiko skiria slavų kalbų tyrinėjimui; šiuo metu rašo lyginamąjį kalbų žody ną. Už nuopelnus ruošiant jau nuosius specialistus, aktyvią visuomeninę veiklą doc. V. Kostelnickis ne kartą buvo apdovanotas Lietuvos TSR
Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu; 1967 m. jam buvo suteiktas Lietu vos TSR Nusipelniusio kultū ros veikėjo garbės vardas, o 1970 m. buvo apdovanotas Le nino jubiliejaus medaliu „Už šaunų darbą". Aštuoniasdešimtmečio proga doc. V. Kostelnickis apdova notas Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Nuoširdžiai sveikiname ger biamą docentą, linkime geros sveikatos ir sėkmės kūrybinia me bei pedagoginiame darbe. A. ANTONOVICIUS, E. GALNAITYTĖ, L. SUDAVICIENE Rusų kalbos katedros docentai
ŽIEMOS ATOSTOGŲ DIENOMIS I emos atostogų metu 40 J/ersiteto studentų ilsėjosi Kijevo radio■ matuose: I'" lel1 ronikos ir Ivano-Fran■ sk.o naftos ir dujų institusporto - sveikatingumo j ■ yklose. 4 f niversiteto bendrabučių bu narių delegacija, vadoama Studentų profkomiefl pirmininko pavaduotojo ■ lurblio, svečiavosi Lenin>n|lo Valstybiniame univer1M e. Jie susipažino su uni■ ;itetu, jo bendrabučiais, ■ bų darbu, aplankė miesto ■ lybes. 4 ■niversiteto Aktų salėje fl certavo KPI vokalinis no umentinis ansamblis .dfttarėliai." Ansamblio su loje „Liepojos gintaro" ir ,<■1 tarinės triūbos 71" festi-
r.
a
]
valių geriausias solo gitaris PRIMIRŠTA TRADICIJA tas V. Švabas, Visasąjunginio festivalio „Auksinės burės71" geriausias mimas K. Ado Prieš kurį laiką, aukšto maitis. Ansamblio koncertas sioms ir specialiosioms vidu buvo šiltai žiūrovų sutiktas. z. macytė rinėms mokykloms pageidauFAF III k. stud. ant, buvo leista studentams r moksleiviams nešioti atitin+ uniformines kepuraiPer dvi atostogų savaites .amas du tūkstančiai Universiteto es. Jos ne tik puošė mūsų studentų-lektorių aplankė šim tus respublikos vidurinių mo kyklų, tarybinių ūkių, kol ūkių. Skaitė daugelį paskai tų apie Universitetą, jo pasie kimus tarybiniais metais, stu dijas. 4: Universiteto komjaunimo aktyvas ilsėjosi Leningrade, Maskvoje, Kijeve, Rostove prie Dono. Studentai plačiai susipažino su miestų istorija, įžymybėmis. 4 Universitete viešėjo Lenin grado inžinierinės ekonomi kos, elektrotechnikos institu tų studentų grupės. Svečiams labai patiko Vilnius, Univer sitetas. Nuoširdus pokalbis užsimezgė vakaro metu. Sve čiai ir šeimininkai pasidalino darbo patirtimi.
A OSTINĖMIS
TEMOMIS
| Vatikanas uoliai tarnaua .kapitalistinio pasaulio de ologams kovoje prieš Svarbiausia c d nunizmą. ta alikų. ideologijos paH lis — sudaryti žmonių lituose klaidingą požiūrį 1 >munizmą bei socialisti11 šalis. j katalikų bažnyčia veidniiniškai apgaudinėja ti;imčiuosius, kad bažnyčia įsainti neturtingųjų ir dariii inkų draugas. Bažnyčia H tais ir bando kritikuoti tą >italistinę santvarką atrais klausimais, bet tai u rantama: ____ _____ „ _ katiesioginis M ilizmo gynimas demas■ >tų pačią bažnyčią, o uo pačiu atstumtų dalį tidmčiųjų nuo jos. Iš tikrųjų cat alikų bažnyčia, dauguna jos dvasininkų, sociolo;ų bei politinių veikėjų ra ištikimi kapitalizmo IMiėjai ir nesutaikinami tdnunizmo priešai, Ypač iraieityje bažnyčia tiesio ji! i ar netiesiogiai rėmė nti tarybinius imperialistų >11 nūs. 1961 m. Vatikane bu/o įkurta antikomunistitė įstaiga — Pijaus V •'ardo Institutas krikščio ni toms vertybėms ginti, lis institutas i—“* ■ ieško naujų <elių ir būdų kovoje su uununizmu. Šiuolaikinis ’ ‘'j ikanas nebe tas, kuris tovojo prieš eretikus, ze| iio apsėstuosius bei a| anas-burtininkes. Šių liepų Vatikanas _______ -r tai uiti laikinė išvystyta reiĮ iė industrija, su ti ibia propagandos pra tę. Vatikanas nebepaitiki visagalio dievo bal us todėl naudojasi šiuo-
besimokantį jaunimą, bet kar tu ir disciplinavo jį, kėlė at sakomybę už savo elgesį mo kykloje ir už jos ribų. Šiuo metu studentai uniforminių kepuraičių beveik nene šioja.
Z. gulbinaite
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE profkomitetas St identų >rlmė nutarimąI „Dėl dietikelialapių ūo maitinimo .kflstymo 1972 metais". Jame įumatyta skirti 1680 rub. dieini> maitinimo kelialapiams ipl okėti. Šiemet 60 studentų, en ančių įvairiomis skran da , žarnyno ir kitomis ligo ni! galės įsigyti dietinio maiinl no kelialapius.
Uniforminė kepuraitė?
* ★ * • Studentų profkomitetas pri ėmė nutarimą „Dėl studentų profsąjungos lėšų panaudoji mo studentų - ligonių lanky mui." Jame rekomenduojama grupės aktyvui lankyti ser gančius grupės draugus, leis ta panaudoti ligonių lanky mui studentų profsąjungos lė šas (500 rub. — 1972 me tams).
Vasario 2—5 dienomis mūsų Universitete viešėjo Aust ralijos Adelaidės universiteto prancūzų kalbos profesorius Trevoras Fenelas. Jis domisi baltistika, rašo mokslinį dar bą apie senąsias latvių kalbos gramatikas, kurių pirmos bu vo išleistos Vilniuje 17 a. pradžioje. Mūsų Universiteto bibliotekos retų spaudinių skyriuje profesorius Fenelas ap tiko iki šiol nežinomą lotynišką 17 a. latvių kalbos grama tiką. Svečias susitiko su Lietuvių kalbos katedros vedėju prof. Mažiuliu, Lietuvių literatūros katedros vedėju doc. V. Areška, kalbėjo apie artėjantį pasaulinį baltistų kongresą Ka nadoje, apie' Adelaidos ir Vilniaus universitetų baltistų bendradarbiavimą žurnale „Ba tistika". Z. GULBINAITE M. KURAIČIO nuotraukoje: prof. V. Mažiulis (kairėje) ir prof T. Fene as.
Vatikanas ir antikomunizmas laikine technika. Trans liuojamos laidos, kurios neturi nieko bendro su tikėjimu. Šiose laidose skamba melas ir prasima nymai. Čia išliejama ne apykanta darbo žmonėms, kurie nepanoro toliau ver gauti, aklai laukti geres nio gyvenimo. Vatikanas pergyvena krizę ir savo bejėgiškumo jis negali nuslėpti. Tikinčiųjų gre tos sparčiai mažėja, o ateistų, atvirkščiai, spar čiai auga. Pačios bažny čios sociologų pranešimu ateinantį dešimtmetį ke liasdešimt tūkstančių ku nigų ir vienuolių nusi vilks sutanas. Tai progno zuojama remiantis dabar tine padėtimi. Per metus dabar kunigystę meta šimtai asmenų. Vatikano pozicija Ta rybų Sąjungos ir komu nizmo atžvilgiu plačiai buvo nagrinėjama mokslinėje-ateistinėje konfe rencijoje, kurią surengė Teisės fakulteto studen tai, vadovaujami dėstyt. P. Pečiūros. Stud. J. Surblys paruo šė referatą „Vatikanas ir antikomunizmas". Prane šėjas pažymėjo, kad po Spalio socialistinės revo liucijos Vatikanas tapo vienu svarbiausių anti komunizmo centrų ideo loginėje kovoje prieš Ta rybų Sąjungą. Vatikanas turi glaudžius ryšius su stambiomis kapitalo mo nopolijomis, kurių dievas — pelnas. Tačiau bendra baimė netekti viešpatau jančios padėties verčia juos susiimti ir varyti pa
šventintą kapitalo kovą kano vadovaujami lietu prieš komunizmą. Vatika viškieji klerikalai skiepi nas ypač suaktyvino anti jo Lietuvos darbo liau komunistinę propogandą džiai neapykantą Tarybų viešpataujant Pijui XI, valdžiai, varė karo propa kuris komunizmą pavadi gandą, kurstė nacionalis no „išsigimusia visuome tus su ginklu rankose, ne ir visuomene be mora kovoti prieš Tarybų Lie lės". Stebėtina popie tuvą. žiaus trumparegystė! Ir „Katalikų bažnyčia ir nenuostabu — juk popie antikomunizmas Lietuvo žius Pijus XI buvo vienas je". Tokia tema referato, reakcingiausių popiežių kurį skaitė stud. A. Sir ideologinėje kovoje prieš vydis. Pranešėjas pažy komunizmą. mėjo, kad iki 1905 metų Valdant Pijui XII kata Lietuvos dvasininkijos likų bažnyčios ideologinė judėjimas buvo silpnas, kova įgavo lankstesnį po tačiau po 1905 m. revobūdį. liucijos pralaimėjimo jie Referatą „Tarptautinio išvysto reakcingą kovą klerikalizmo - įtaka Lie prieš demokratiją. Po tuvos katalikų dvasinin 1918 metų prie valdžios kijai" skaitė stud. G. Vit vairo ilgam atsistojo kevičiūtė. Pranešėja pa krikščionys - demokratai. žymėjo, kad karo metu iš Dvasininkija įgyja neri Lietuvos pasitraukusių botą valdžią ir aktyviai žmonių tarpe buvo ir 240 kovoja prieš Lietuvos kunigų, keli vyskupai, darbo liaudį. kurie sudarė Lietuvos Pranešėjas E. Biliūnas klerikalų smogiamąją jė paruošė referatą tema gą. Vatikano spaudžiami, „Krikščionybė ir antiko klerikaliniai veikėjai iš munizmas". Pranešime pabėgėlių tarpo sudarė plačiai nušvietė krikščio „Penktąją koloną", kurią nybės asmę, jos socialines panaudojo ideologinei ko bei gnoseologines šaknis. vai prieš Tarybų Lietu Kulto tarnų tarpe krikš vą. Vatikane buvo įsteig čionybė užėmė vadovau tas „Centrinis Lietuvių jantį vaidmenį kovoje globos komitetas", tačiau prieš komunizmą. tikrumoje tai buvo cen Diskusijose kalbėjęs trinis klerikalų propagan dėstyt. P. Pečiūra teigia dos centras. Čia savo mai įvertino konferenci veiklą tęsė hitlerinės oku ją. Jis pabrėžė, kad mokspacijos metais susikom linei-ateistinei propagan promitavę kunigai. Nau dai mūsų dienomis yra joje vietoje klerikalai skiriamas didelis dėme pradėjo tarnauti ne savo sys. Šiame darbe svarbi liaudžiai, bet Vatikano vieta priklauso tarybinei politikams, kuriems kova studentijai. prieš komunizmą tapo J. URBIKAS gyvenimo tikslu. Vati
Respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija siūlo aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų vadovams, mokyklų visuo meninėms organizacijoms ir studentų bei moksleivių akty
vui imtis premonių mokyk lose atgaivinti uniforminių kepuraičių nešiojimo tradici jąO kodėl tu, kolega, nene šioji studentiškos kepuraitės? Gai ji tave varžo, gal neati tinka mados reikalavimų? Pa rašyk mums savo nuomonę.
„Suaugusių žmonių žaidimai"
IŠGERTUVĖMS — NE!
Mes įpratę švęsti pergalės, almėjimų džiaugsmą. Ir gal odei, kad -mūsų gyvenime jų netrūksta, mus lydi gera nuo laika. Tik blogai, kad vienas eitas tą šventę supranta kaip uogą. .. išgerti. O jei krūtinę ida maudulys, nesėkmė kankina, kaip kitaip nuversi tą ak menį, jei ne buteliuko pagal ba? Štai tokia atsilikusių žmo nių — nors jau ir suaugusių, net siekiančių aukštojo mokso — logika. „Sausio 11d. laikiau filoso fijos egzaminą. Ar sunkų bi lietą ištraukiau, ar per mažai žinių turėjau, kaip ten bebūtų, bet šio egzamino neišlaikiau. Buvo nesmagu prieš draugus ir pikta. Vietoj to, kad eičiau ruoštis sekančiam egzaminui, grįžęs j bendrabutį nuėjau į bufetą, pasiėmiau tris bonkas alaus. Prie -manęs prisėdo mo kyklos laikų draugas (Pakarna Juozas), kuris nupirko dar penkias bonkas. Besišneku čiuodami išgėrėme alų ir jis išėjo į namus, o aš grįžau į kambarį. Po kiek laiko sugal vojome išgerti kavos. Kadan gi bufetas buvo uždarytas, tai kavą reikėjo virti patiems. Eidamas į virtuvę sutikau pa žįstamą studentą. Čia nei iš šio, nei iš to susikivirčijome ir... Apie tai sužinojo dekanatas. Išaiškino tą įvykį ir priėmė atitinkamv bausmę — išbrauk ti iš studentų sąrašų. Bet rek toratas, atsižvelgdamas į mano pasižadėjimą, kad nie kad panašaus nebus, sušvelni no bausmę. Aš likau Univer sitete. O jeigu mes, to incidento dalyviai, būtume negėrę svai
PLANETOS KNYGŲ METAI 1972 metai paskelbti Tarptautiniais knygos me tais. Tokį sprendimą Ta rybų Sąjungos pasiūlymu priėmė JUNESKO XVI ge neralinė konferencija. Tarptautinių knygos me tų devizas — „Knygos vi siems". Nepaisant išaugu sio radijo ir televizijos vaidmens, spausdintas žo dis šiuolaikiniam pasauly lieka pagrindine žinių sau gojimo priemone ir idėjų platintoju. Besivystančiose šalyse svarbiausias Tarptautinių knygos metų uždavinys — kova su neraštingumu. Tarybų Sąjungos inicia tyva ir JUNESKO nutari mas susilaukė viso pasau lio pritarimo. Ruošiamasi knygų parodoms Bulgari joje ir Kuboje, tarptauti nėms knygų mugėms Len kijoje, Italijoje, Vokieti jos DR.
galų, tai aišku — to nebūtų buvę. Dabar aš suprantu, kad panašūs „žaidimai" veda ne į gera". Tai PEF pramonės planavi mo specialybės III k. studento Teodoro Ermošenkos „išpa žintis". O kodėl gi jie anks čiau nepagalvojo apie pasek mes?! Nejaugi nusibodo studi juoti Universitete III k biolo gui A. Šalnai, kuriam kiekvie nos naujos išgertuvės būdavo vis „paskutinis kartas"? Arba darbo ekonomikos specialybės III k. studentui A. Tunkiui, ar I k. biologams P. Poškui, V. Kiaulakiui? Tikriausiai ne. Ar ne per dideli lengvabūdžiai mes kartais būnam? O už tai reikia skaudžiai mokėti: pas tarieji keturi studentai už gė rimą bendrabutyje ir chuliga nišką elgesį pašalinti iš Uni versiteto. Iš bendrabučio už egzaminų „aplaistymą" paša linti I k. žurnalistas K. Alek na ir pramonės planavimo III k. stud. A. Majauskas... Menkas malonumas kalbėti apie tokius nevykusius stu dentus. Tylėti irgi negalima: bausmės pelnytos. Tegu jos dar kartą primena, kad mėgė jams studentauti nebus vietos mūsų tarpe, tegu jos įspėja tuos, kurie jau pirmosiomis naujojo semestro dienomis „Taure" ar kitam bendrabuty bando vidurnaktį užplėšti dai ną: atseit, sugrįžom.. . Gali tekti vėl susikrauti lagaminą. Sis perspėjimas adresuotinas ir diplomantams, kurie bando „aplaistyti" diplomą, dar už kalnų esantį. Išgertu vės neveda į gera. .. PI. PIRAS
Bibliotekų organizacijų tarptautinės federacijos 38-oji sesija nagrinės te mą „Knyga besikeičian čiame pasaulyje". JUNES KO būstinėje Paryžiuje bus suruošta 100 geriausių knygų, turėjusių didžiau sią įtaką šiuolaikinei vi suomenei, paroda. Tarybų Sąjungoje suda rytas organizacinis komi tetas. Mūsų šalyje Tarp tautinių knygos metų ren giniai padės toliau vystyti knygų leidimą, gerinti ap tarnavimą bibliotekose. Vyks atvirų durų dienos bibliotekose, knygynuose, parodos, knygų mugės, skaitytojų konferencijos, susitikimai su rašytojais, knygų leidėjais ir kt. TSRS — stambiausia knygų valstybė. Kasmet apie 200 specializuotų knygų leidyklų išleidžia 73—75 tūkst. knygų ir brošiūrų bendru 1,3 mili jardo egzempliorių tiražu. JUNESKO duomenimis, TSRS užima pirmą vietą pasauly pagal verstinės li teratūros leidimą. Knygos mūsų šalyje leidžiamas 89 TSRS tautų ir 56 už$iėnio tautų kalbomis. " ?
doroti skirti traktoriai ir daug kitos technikos. įdomu tai, LAISVŲ kad dauguma išleidžiamos RESPUBLIKŲ produkcijos turi kokybės ženklą. Šeimoj Dideli Moldavijos pasieki mai ir mokslo srityje. Antai tik susitikimai Žemės ūkio ins Aplankėme Istorijos-etno titute ir Universitete su stu Visa šalis ruošiasi pažy žmonės, o su jais, ir ypač su Liaudies dentais ir dėstytojais leido mėti garbingą jubiliejų — jaunimu turėjome gana daug grafijos muziejų, TSRS susikūrimo penkias ir įdomių susitikimų: „Elektro- ūk'o pasiekimų parodą, kurios susidaryti apytikrę aukštojo dešimtmetį. Todėl jau nuo mašinos" bei G. Kotovskio atskiri paviljonai buvo remon mokslo padėtį respublikoje. pat pirmųjų šių metų dienų siurblių gamyklose, 13-ojoje tuojami, tačiau draugai mol Aišku, bičiuliai turi daug broliškose respublikose statybos valdyboje bei Žemės davai mielai sutiko parodyti problemų, panašių, kaip ir Lie prasidėjo draugystės vaka ūkio institute, trikotažo fir mm", ekspozicijos stendus. tuvoje, tačiau jos sėkmingai rai, pasikeitimai kūrybinių moje „Stiaua Rošie" („Raudo Moldavija — saulės, vynuo sprendžiamos. Aktualiausios iš darbuotojų delegacijomis, noji vėliava") ir V. Lenino gių ir. . vyno kraštas, todėl jų — jaunimo. Tai dar kartą parodų ekspozicijomis ir Valstybiniame universitete. neatsit'ktinai didžiąją ekspo patvirtino draugiškas pokalbis pan. Visur mus lydėjo draugiški natų dalį sudarė pasaulinį gar Moldavijos LKJS Centro Ko Neperseniausiai Molda rankų paspaudimai ir bičiuliš są turintys vynai ir konjakai, mitete su atsakingais darbuo vijos TSR vyko mūsų res ka šypsena, beveik visur aki aukso ir sidabro medaliai, ku tojais, kurie prašė perduoti publikos dienos. Lietuvos vaizdžiai susipažindavome su riais savo ’aiku buvo apdova Lietuvos jaunimui nuoširdžiau komjaunimo delegacijoje naujais faktais apie mūsų'res noti šie gėrimai įvairiose tarp sius sveikinimus ir linkėjimus, (vadovas — Universi publikas siejančius ekonomi tautinėse parodose. Mūsų bi naujų darbo ir mokslo pergateto komjaunimo komiteto nius, kultūrinius bei moksli čiuliai nepraleido progos pa ’ių. Su ma’onumu vykdau šį stebėti kad jų vyną „Negru pageidavimą. Beje, kaip gaisekretorius S. Imbrasas) nius ryšius. didelė garbė dalyvauti te Pažintis su Moldavija prasi de Purhar" (Juodasis Purka- ’-s svečiams, mūsų deleo='-: ko ir šių eilučių autoriui. dėjo nuo paties Kišiniovo. ris") gerianti pati Anglijos ka jai teko dalyvauti Kišiniovo Respublikos sostinė — mies ralienė Elžbieta. .. Kišiniove, Spalio rajono XXI ataskaitinė.. . Saulėtoji Moldavija mus tas, prieš keletą metų atšven beje, yra net specialus vynų je-rinkiminėje konferencijoje, netikėtai sutiko sniego gūsiais tęs savo penkių šimtų metų gamybos bei jų receptų ruoši kur mes perdavėme susirin ir devynių laipsnių šaltuku. jubiliejų, žemas, tačiau kelia mo mokslinis tiriamasis insti kusiems mūsų respublikos jau nimo vardu sveikinimus bei Tai buvo netikėta ne tik mųjų kranų miškas bei mūsų tutas. Tačiau Moldavija — ne tik kuklią atminimo dovaną. mums, bet ir patiems „namiš kolegų paaiškinimai leido su Gerą valandą užtruko S. kiams", kurie vėliau juokavo, sidaryti apytikrį busimojo Ki agrarinė šalis. Ji turi ir gerai kad mes, šiauriečiai, atvežė šiniovo vaizdą. Tai patvirtino išvystytą pramonę. Antai G. Imbraso ir Kišiniovo univer me žiemą, kokia retai pasitai ir naujosios statybos: busima Kotovskio siurblių fabrikas, siteto komjaunimo organizaci ko tuose kraštuose. jam Moldavijos LKJS suva kuriame mes lankėmės, savo jos sekretoriaus pokalbis. Pa Tačiau šaltis visai netrukdė žiavimui pilnu tempu ruošia produkciją, eksportuoja į 36 šnekėti buvo apie ką: jau šiltiems susitikimams, tai si iš tiesų nuostabūs statiniai pasaulio šalis ir šiuo metu mezgasi pirmieji dviejų uni bendradarbiavimo draugiškai ir nuoširdžiai at —- Profsąjungų rūmai ir Jau konkuruoja su tokiomis eko versitetų mosferai, lydėjusiai mus vi nimo kompleksas. Pastarasis, nomiškai stipriomis valstybė žiedai. Draugystė ateityje dar sas devynias dienas, praleistas beje, ko) kas vienintelis pa mis, kaip Italija ir Prancūzija. labiau plėsis: numatyta daly Kišiniove. našios paskirties rūmas Sąjun Mo'davijoje pradėti gaminti tis Interklubų darbo patirtimi specia’ūs vynuogienojams ap ir visuomeninių organizacijų, Miestas — tai visų pirma goje.
„Trojaske prijetenije!“ „Tegyvuoja draugystė!“
Šalies aukštosiose
mokyklose
laikraštis eina NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
(Atkelta iš 1 psl.)
Rektorius: Žinodamas stu dentų biudžeto ribotumą, Kuibyševo maisto aprūpinimo skyrius, kuriam priklauso instituto valgykla su dviem fi lialais ir keturiolika bufetų (1365 vietos), stengiasi ap rūpinti studentus pigiu ir geru maistu. Nuostoliai, atsiran dantys tokiu atveju, kompen suojami kitų maistprekybos įmonių pelno sąskaita. Donecke nemažai kalbama apie pavyzdinį buitinio aptar navimo kombinatą prie jūsų instituto. Rektorius: Turim ir nuomojimo punk tą, kur studentai gali gauti lengvatine kaina viską — nuo magnetofono iki turistinių reikmenų. Aišku, institutas turi teisę tik kontroliuoti šių įmonių darbą — pri klauso gi jos atitinka moms miesto organizacijoms. Dabar baigiam įrengti skal byklą, kurios pajėgumas — tona skalbinių per parą. Kaip jūs manote, ar jūsų patyrimas priimtinas kitoms šalies aukštosioms mokyk loms? Rektorius: Kai ką, žinoma galima tiesiog perimti iš mū sų, kad nereikėtų atradinėti amerikų. Bet kiekviena aukš toji mokykla, atsižvelgdama į savo vietines sąlygas, gali rasti kitą ne mažiau efektingą sprendimą.
Štai apie ką kalbėjosi ko respondentas ir rektorius. To liau — „Komsomolskaja pravda" prierašas: Tu, skaitytojau, ką tik susi pažinai su vieno Ukrainos instituto patyrimu. O kokie reikalai tavo aukštojoje mo kykloje? Jeigu blogesni, tai nedūsauk pavydžiai: „Gy vena žmonės!" Kartu su drau gais šį interviu apsvarstyk reikšk savo pasiūlymus, kreipkis į mokyklos vadovybę
REDAKCIJOS ADRESAS:
A. KATKUS teisininkas
Į Ugdykime teisinį sąmoningumą
Stalas tūkstančiui Dabar į Donecko Politechni kos institutą dažnai važinėja žmonės, dirbantys studentų buities sferoje. Klausia jie vieno ir to paties: „Kaip jums tai pavyksta?" Su analogišku klausimu į instituto rektorių, TSRS Aukščiausiosios Tary bos deputatą G. Malejevą kreipėsi „Komsomolskaja pravda" korespondentas. Rektorius: Pradėjome taip — pabandėme atsidurti stu dento kailyje. Ir pasibaisėjo me. Taip, taip, mes pamatė me, kad einame gulti — ge riausiu atveju — vidurnaktį pasiruošę galybei seminarų, laboratorinių darbų, kursinių, projektų, po sporto treniruo čių, saviveiklos repeticijų. Keliamės ankstų rytą ir vėl. .. Paskaitų daug, o pertraukos 5—10 minučių; neįdomu, o svarbiausia neracionalu dirb ti nuvargusioje auditorijoje. Pradžia buvo tokia — suda rėme naują paskaitų tvarka raštį. Kiekvieną akademinę valandą sutrumpinome pen kiomis minutėmis, ir po pir mųjų dviejų padarėme 45 min. pertrauką. Tarp likusių — 20 min. Pasirodo, čia būta paprasto daikto? Rektorius: O ne. Per maža studentui duoti laisvo laiko. Kaip, pavyzdžiui, per pirmąją pertrauką organizuoti 5—7 tūkstančiams studentų ekspres — pusryčius? Valgyklų ir bufetų darbuo tojai kartu su budinčiomis studentų grupėmis (po vieną mokomajam korpuse) sustato stalus su kompleksiniais pus ryčiais koridoriuose — šalia auditorijų ir laboratorijų. Man ne kartą teko būti politechnikų valgykloje. Ir visada mane stebino labai ge ras ir pigus maistas. Valgyk los vadovai pasakojo, kad vaisių jie pateikia studen tams nemokamai, o mėsą kal kuliuodami įvertina pigiau, negu kitose valgyklose...
saviveiklininkų delegacijomis bei kt. „Trojaske prijetenije"! — „Tegyvuoja draugystė!" Sis šūkis lydėjo visą mūsų buvi mo Kišiniove laiką; susitiki muose, vakaruose, kuriuose skambėjo ne tik nuostabios moldaviškos melodijos, tran kūs šeimininkų šokiai, bet ir mūsų lietuviška daina. Beje draugams moldavams gana sėkmingai sekėsi mokyti mus vieno populiariausio naciona linio šokio .J’elenica", šokome kiekviename susitikime. Ta čiau mūsų šiaurietiškam tem peramentui trečias toks šokis ga'ėtu baigtis infarktu. .. Sėk mingai mokėmės ir moldavų kalbos: vietiniai radijo kores pondentai mums neleido nuo bodžiauti, t. y. teko ne kartą kalbėti per Moldavijos radiją Norėjosi vieną kitą žodį įterp ti ir moldaviškai, todėl teko pasimokyti.. . O kur dar mamalyga ir krama, mititej ir tokana — moldaviškos kulina rijos skanėstai, su kuriais, bū nant svečiuose, nesusipažinti tolygu šventvagystei. Visa tai paliko pačius maloniausius įspūdžius. Dienos prabėgo kaip akimir ka, palikusios malonų nuovar gį, krūvas adresų, begales įspūdžių ir viltį, kad šis susi tikimas Moldavijos žemėje — ne paskutinis: draugystei ats tumai— ne kliūtis.
eligentija, kuri turi būti pasi ruošusi vykdyti svarbias vi suomenines funkcijas. Speciaistas — tai ne tik savo proferijos žinovas, bet ir žmonių vadovas, jų auklėtojas. To dėl, dar studijuodamas aukšojoje mokykloje ar techni kume, jis turi įgyti ne vien patyrimo, bet ir organizacinio bei auklėjamojo darbo įgū džių, išsiugdyti puikias komu nistinės moralės savybes, bū ti pavyzdžiu kitiems. Štai ko lei, ruošiant specialistus, to kią svarbią vietą užima stu dentų ir technikumų mokslei vių teisinis auklėjimas. Aukštosios ir specialiosios mokyklos, suprasdamos teisi mo auklėjimo reikšmę, suda rė renginių planus, kuriuose numatytos konkrečios priemo nės šiam darbui gerinti. Pasaruoju metu sustiprėjo teisės pagrindų kurso dėstymas aukštosiose mokyklose. Pri valoma teisinių žinių discipli na skaitoma kai kuriose spe cialiosiose vidurinėse mokykose. Šį darbą įvairina aukštų jų mokyklų katedros, akade minės grupės, specialiųjų vi-
Spyrio? Dėl taurių, kurias prieš kelerius metus įsteigė Gome lio universitetas, štai jau tre čią kartą kovojo Vilniaus, Ki jevo ir taurės steigėjų vyrų bei moterų krepšinio koman dos. Šį kartą turnyras vyko Kijeve. Pirmą dieną mūsų universi teto komandos žaidė su bal tarusių studentais. Ir vyrų ir moterų rungtynės nebuvo lengvos. Vilniečiai lemiamą nersvarą įgijo tik antro kėli nio viduryje. Moterims to pa daryti nepavyko ir joms teko
dūrinių mokyklų skyriai, bendrabučių tarybos. Sustip rino savo veiklą šia krypti mi komjaunimo ir profsąjun gų komitetai. Prie teisinės propagandos vis aktyviau pri sideda sieninė spauda, orga nizuojamos laidos ir pokalbiai per mokyklų radijo mazgus. Posėdžio dalyviai kalbėjo apie tai, kad studentai ne tik kelia savo teisinį sąmoningu mą, bet ir patys aktyviai ko voja prieš teisėtvarkos pažei dimus, už pavyzdingą viešąją tvarką, prieš socialistinio bendrabūvio normų pažeidi mus savo mieste, viešosiose vietose, bendrabučiuose. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį vaidina jų dalyvavimas liau dies draugovių veikloje. Draugovių štabai organizuoja teisinį draugovininkų švieti mą, teismo procesų lankymą, rengia susitikimus su admi nistracinių organų darbuoto jais. Kartu posėdžio dalyviai pa žymėjo, kad nors studentų ir moksleivių teisinis auKlėjimas pagerėjo, tačiau vis dar lėtai gilinamas šio darbo turinys. Kai kuriose mokyklose nepa kankamai ryžtingai kovojama
prieš chuliganizmą, girtavimą ir kitus socialistinio bendra būvio normų pažeidimus. Daug liberalizmo yra tų stu dentų atžvilgiu, kurie, sekda mi tariamąja mada, vaikšto netvarkingai apsirengę, apau gę plaukais. Mokyklų administracija, dekanai, prodekanai privalo žymiai daugiau dėmesio skir ti studentų ir moksleivių tei siniam auklėjimui. Būtina su daryti darnią ir nuoseklią darbo sistemą. Sukurti ją turi padėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto darbuotojai ir teisingumo ministerija. Taip pat pažymėta, kad bū tina daugiau leisti populiarios ir metodinės literatūros teisės klausimais, plačiau apie tai rašyti studentų ir moksleivių spaudoje. Reikia siekti, kad visose aukštosiose ir specia liosiose vidurinėse mokyklo se žymiai pakiltų teisinė kul tūra, studentų ir moksleivių teisinis sąmoningumas, kad busimieji aukštosios ir vidu rinės kvalifikacijos specialis tai jau mokykloje pasiruoštų vykdyti atsakingus komuniz mo kūrimo epochos reikala vimus.
TAURĖS ADRESŲ NEPAKEITĖ nusileisti pernykštėms taurės savininkėms Susitikimai su kijeviečiais buvo truputį lengvesni. Ypač tai pasakytina apie vyrų rungtynes, kurių metu apyly gė kova tęsėsi tik iki pirmo kėlinio trečios ar ketvirtos minutės. Po to vilniečių per svara ir galutinė pergalė jau niekam nebekėlė abejonių. Moterys, vadovaujamos trene rės J. Daktaraitės. šį kartą ir gi pasiekė pergalę, nors ir ne taip lengvai. Universiteto vyrų koman doje savo žaidimu bei rezul tatyvumu išsiskyrė III kurso
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
ekonomistas A. Miliūnas, pel nęs mūsų komandai beveik pusę visų taškų — 60. O ge riausiu žaidėju vyrų tarpe buvo pripažintas VVU Medi cinos fakulteto absolventas V. Azarenka. Moterų tarpe ge riausia puolėja buvo pripa žinta taip pat mūsų komandos žaidėja A. Buivydaitė. Taigi, pasibaigus turnyrui, taurės nepakeitė savo adresų. Jas išlaikė VVU komanda ir Gomelio universiteto moterų kolektyvas. Sekantis susitikimas Gome lyje. V. ŽEMIETIS
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 693 LV 01456
KAIP PLATINAME SAVO LAIKRAŠTĮ VVU studentų profkomij to prezidiumas išapalizal „Tarybinio studento" prinl meratos fakultetuose suv J nes 1972 m. pirmam ketvl čiui. Uprenumeruota 311 egzempliorių. Geriausiai UniversitJ aikraštį platino Matematikl r mechanikos fakult, 1 profbiuro pirmininkas J. 1 kubauskas, atsakingas už . j numeratą J. Burba), MediJ nos fakultetas (profbiuro p.l mininkas D. Liepas,atsakin J iž prenumeratą S. Keršai! kas), Teisės fakultetas (prtl biuro pirmininkas R. Juraitl atsakingas už prenumeratą .1 Sakalauskas). Blogai „Tarybinis studel as" buvo prenumeruoja iri Filologijos fakultete (profbil ro pirmininkas V. LaurinaJ cius), Istorijos fakultete (prl biuro pirmininkas J. vJ niauskas). Š. Daulenskio J tovaujamas Gamtos faku-j Drofbiuras neišplatino nė .1 no „TS" 1972 m. Pasta I ‘rijų profbiurų pirminink , 3 studentų profkomiteto prel iiumas pareiškė įspėjimą I Geriausi platintojai apdovanoti: Matematikos ir mechan I bei Medicinos fakultetų 'j dentų profsąjungos aktyvi! bus organizuotos dvi išvyki i Panevėžio dramos teatl Kelionės išlaidas apmokės stl dentų profsąjunga. Už aktyvų „TS" platirB studentų profkomiteto prel diumas reiškia padėką J, I kubauskui (MMF IV k.), I Liepui (MF V k.), R. Jvrl čiui (TF III k.), S. Zeniau.--.! PEF III k.).
PRENUMERATORIŲ DĖMESIUI Nuo vasario mėnesio „11 rybinis studentas" bus alvj žarnas kiekvieną penktadiel į fakultetus. Atsakingi 1 spaudos platinimą arba grl porgai laikraštį atsiima deki natuose. Redai 4
Tarpfakultetinės stovi los „Melioratorius" dalyvi! vykstantys į Panevėžio drl mos teatrą, renkasi š. m. I sario 12 d. 16 vai. prie Ui versiteto centrinių rūmų. 1 Vado! * * * Šiandien, vasario 11 d. I vai. ramuviečiai kviečiu I Universiteto kavinę. Čia siJ giai pavakarosime su liaudį dainininkais, gyvenant ii Vilniuje.
Talino politechnikos ins tuto vokalinio - instrumentii ansamblio KONCERT „EUFORIJA" Vasario 12 d. 20 vai. Vasario 13 d. 15 vai. Bilietai parduoda studentų profkomitete r vasario 12 d. 10 r Priimamos kolektyve parari Studentų proikomitf Universiteto Mokslinė bibliotekos kolektyvą nuoširdžiai užjaučia bene radarbę Esterą BOJERA TĘ dėl Jos motinos mii ties.
REDAKTORIUS A. KUSTA