Universitas Vilnensis, 2011 m. birželis Nr. 3 (1706)

^ras^iiį skaitykla

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

%

vilnensis Nr. 3 (1706)

2011 m. birželis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

r

Šiame numeryje

Dvigubas bakalauro laipsnis-realybė

http://naujienos.vu.it

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Naujo kelio pradžia

Skaitykite p. 4

Doc. dr. A. Luchtanas: „Archeologai visa­ me pasaulyje yra labai draugiški“

Birželį Vilniaus universiteto Didysis kiemas pražysta gėlių puokštėmis, laimingais absolventų ir jų artimųjų veidais, prisipildo šventinio šurmulio. Čia, Šv. Jonų bažnyčioje, seniausios Lietuvos Alma Mater studentams teikiami diplomai, žymintys vieno kelio pabaigą ir kito - pradžią. Birželio 10 d. Rektoriaus auloje įteikti diplomai VU Užsienio kalbų instituto edukologijos magistrams, o birželio 14 d. Šv. Jonų bažnyčioje diplomais pirmieji džiaugėsi 422 VU Ekonomikos fakulteto magistrai (V. Naujiko nuotr.). Iš jų už itin aukštus pasiekimus trys ab­ solventai įvertinti Magna Cum Laude diplomais, o aštuoni - Cum Laude diplomais.

Skaitykite p. 7

Spaustuvės kiemas Skaitykite p. 8-9

Nuo varpinės viršū­ nės-Vilnius kaip ant delno Skaitykite p. 9

Kaip saugota ir gau sinta universiteto biblioteka Skaitykite p. 12

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo VU Ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Birutė Galinienė ir akade­ minių reikalų prorektorius doc. dr.

Juozas Galginaitis. „Daug kas mūsų šalyje sako, kad viskas yra blogai, bet aš neskubėčiau skambinti pavojaus varpais, nes kol esate jūs, mūsų šalis ir universitetas tikrai klestės", - sakė prorektorius, kreipdamasis j absol­ ventus. Jis padėkojo absolventams už kantrybę ir pastangas studijuo­ jant.

Iškilmėse dalyvavo daug svečių.

Tarp jų buvo SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, VU Tary­ bos narys Gitanas Nausėda ir Seimo narys, EF Alumni draugijos tarybos narys Petras Auštrevičius.„Jūs atsidū­ rėte ant slenksčio, kurio link ilgai ėjo­ te. Vilniaus universitetasyra seniausia ir garbingiausia aukštoji mokykla Lietuvoje. Nepamirškite, kad baigėte šį universitetą - grįžkite ir padėkite kitoms kartoms įgyti tokį pat gerą išsilavinimą, kokį įgijote jūs", - kalbėjo

P. Auštrevičius ir ragino absolventus įsitraukti į VU Ekonomikos fakulteto Alumni draugiją.

EF absolventė MildaTamuiionienė, kuriai buvo įteiktas Cum Laude diplo­ mas, pažymėjo, kad galutinis studijų rezultatas yra ne tik absolventų, bet ir dėstytojų bei absolventų artimųjų dar­ bo ir kantrybės vaisius. „Esu dėkinga universitetui už man suteiktą galimybę studijuoti tai, ką aš norėjau", - sakė M. Tamulionienė. „Mes žvelgiame į ateitį su naujomis viltimis, lūkesčiais ir

uždaviniais. Paliekame ne tik gausybę parašytų darbų, bet ir padėką tiems, kurie nurodė ir tinkamu laiku mus stumtelėjo mokslo pažinimo link", dėkojo visiems lydėjusiems mokslo kelionėje Magna Cum Laude diplomą gavusi absolventė Ieva Astrauskaitė. Šiais metais Vilniaus universitete diplomai busteikiami iki birželio 28 d.

Iš viso diplomus gaus apie 5,2 tūkst.

VU absolventų.

„U.V." inform.

universitas

1

2011 m. birželis

vilnensis

4

f f f aktualijos__________________________

Vilniaus universitetas vėl pripažintas geriausiu Lietuvoje Gegužės 23 d. žurnalas „Veidas“ jau keturioliktą kartą paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Vilniaus universitetas tradiciškai užėmė pirmąją vietą, didesnių pokyčių neįvyko ir pirmajame penketuke.

Viktoras DENISENKO

Geriausi - tie patys Šių metų reitinge VU kiek pablogi­ no savo pozicijas ir surinko tik 69,76 taško, tuo tarpu pernai buvo surinkta 72,8. Didelį šuolį pirmajame penke­ tuke padarė antroje vietoje esantis Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 61,18 taško (pernai 52). Trečiąją vietą reitinge išlaikė Mykolo Romerio universitetas (MRU). Į pirmąjį penketuką sugrįžo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), užėmęs ketvirtąją vietą (pernai buvo šeštas), o į penktąją vietą iš ketvirtos nusileido Vilniaus Gedimino technikos univer­ sitetas (VGTU). Prie lyderių penketuko priartėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (praėjusiais metais susi­ jungę Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija).

Reitingo apačioje atsidūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kūno kultūros akademija. Suprantama, kad šių aukštųjų mokyklų atstovai yra nepatenkinti galutiniais reitingo rezultatais, todėl ir šiais metais buvo nemažai kalbama apie tai, kad ne visos Lietuvos aukštosios mokyklos yra vienodo svorio ir kad lyginti jas tarpusavyje ir skelbti rezultatus vie­ name apibendrintame reitinge ne visada yra korektiška.

Dar daugiau kriterijų Reitingo pristatyme buvo pažymė­ ta, kad lyginti praėjusių metų reitingą su šiemetiniu nelengva, nes šiek tiek keitėsi aukštųjų mokyklų vertinimo kriterijai, atsirado daugiau vertinimo kategorijų. Pasak „Veido" vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, kasmet vertinimo kriterijai yra peržiūrimi ir papildomi. Jis neatmetė galimybės, kad kitais metais kriterijų skaičius vėl didės.

Pristatant reitingą, buvo pasi­ džiaugta, kad sulig kiekvienais me­ tais auga ir pasitikėjimas žurnalo „Veidas" reitingu, į jo rezultatus atsižvelgia vis daugiau abiturientų.

Pasak G. Sarafino, tai atspindi ir rei­ tingo tikslą - padėti abiturientams ir jų tėvams susigaudyti aukštojo mokslo sistemoje, leisti jaunuoliams pasirinkti geriausią profesiją ir koky­ biškiausią aukštąją mokyklą. „Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet šiandien abiturientams ir jų tėvams labai sun­ ku gauti objektyvią informaciją apie Lietuvos universitetus. Nemanome, kad būtų teisinga, jeigu jaunuoliai rinktųsi aukštąją mokyklą vien pagal reklaminę informaciją, pateikiamą universiteto tinklalapyje", - pažymėjo G. Sarafinas.

VU stiprybės ir silpnybės Tarp naujų kriterijų, kuriuos šiemet, siekdamas pateikti kuo tikslesnį rei­ tingą, įvedė žurnalas „Veidas", buvo universitetų tarptautiškumas ir uni­ versitete įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje. Deja, pagal pirmą iš minėtų kriterijų Vilniaus universitetas pralaimi net keturioms aukštosioms mokykloms - MRU, KTU, VGTU ir

VDU. Užtat pagal universitete įgytos specialybės paklausą darbo rinkoje Vilniaus universitetas kol kas neturi rimtesnių konkurentų (čia VU surinko 18,6 taško iš 20 galimų). Tačiau, kaip sakė vienas iš reitingo sudarymo par­ tnerių, bendrovės„Prime Consulting", atlikusios reprezentatyvią darbdavių apklausą, direktorius Saulius Olenevičius, dažnas darbdavys skundžiasi pernelyg menku praktiniu universi­ tetą baigusių absolventų pasirengimu darbui. Tai priekaištas visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms.

Panagrinėjus atskirus kriterijus, galima pamatyti, kad blogiausią įvertinimą Vilniaus universitetas gavo pagal studentų vertinimą (5,6 taško iš 10 galimų). Čia VU yra tik šeštoje vietoje, praleidęs į priekį VDU, MRU, Šiaulių universitetą, Lietuvos žemės ūkio universitetą ir KTU. Komentuo­ dama studentų apklausos rezultatus Lietuvos studentų atstovybių są­ jungos prezidentė Ieva Dičmonaitė pažymėjo, kad studentai, vertindami savo universitetą, ypatingą dėmesį skyrė dėstytojams - jų kompetencijai, sugebėjimui įsiklausyti į studentų nuomonę.„Šie kriterijai darė didžiau­

sią įtaką galutiniam rezultatui",-teigė I. Dičmonaitė.

Pagal studijų krypčių įvairovę Vil­ niaus universitetas nusileidžia Kauno technologijos universitetui ir Vytauto Didžiojo universitetui. Nėra ideali ir 2010 m. universiteto finansavimo struktūra - pagal šį kriterijų VU yra antroje vietoje, praleidęs į priekį KTU, tačiau verta priminti, kad pernai Vil­ niaus universiteto finansavimo struk­ tūra buvo vertinama daug prasčiau (2010 m. reitinge VU pagal šį kriterijų buvo atsidūręs penktoje vietoje). Už­ tat pagal likusius kriterijus - mokslo ir meno veikla, akademinio perso­ nalo ir alumnų veiklos įvertinimas, universiteto akademinis personalas, studijų sąlygos - universitetas išlaiko aukščiausias pozicijas, nors ir čia yra kur tobulėti.

Reitinguoti ir privatūs universitetai „Veidas" šiemet reitingavo ir nevals­ tybines aukštąsias mokyklas (pirmą kartą jos reitinguotos 2009 m.). Tarp šių aukštųjų mokyklų geriausias yra ISM Vadybos ir ekonomikos universi­ tetas, surinkęs net 70,76 balo. Pagal surinktų taškų skaičių ši aukštoji mo­ kykla lenkia net Vilniaus universitetą, tačiau, kaip patikino reitingo organi­ zatoriai, ISM yra absoliučiai geriausias tik savo - privačių universitetų kategorijoje: jeigu būtų sudaromas bendras visų aukštųjų mokyklų rei­ tingas, vargu ar jis, konkuruodamas su valstybiniais universitetais, atsidurtų pačioje aukščiausioje pozicijoje.

Iš viso privačių universitetų ka­ tegorijoje buvo reitinguotos šešios aukštosios mokyklos. Antroje šios kategorijos vietoje yra VU Tarptau­ tinio verslo mokykla, trečioji vieta atiteko Verslo ir vadybos akademijai, o ketvirtąją užėmė LCC Tarptautinis universitetas. Žemiausiose privačių

aukštųjų mokyklų reitingo pozicijo­ se atsidūrė Europos humanitarinis universitetas ir Vilniaus verslo teisės akademija.

Komentarai Doc. dr. Rimantas VAITKUS, VU tarptautinių reikalų prorektorius Šiemet tarptautiškumas vertintas pirmą kartą.

Mano nuostabai, Vilniaus universitetas atsidūrė penktoje vietoje, jį aplenkė MRU, KTU, VGTU ir VDU. Kaip teigia reitingo sudarytojai, tarptau­ tiškumas buvo vertinamas pagal 5 kriterijus: a) dėstytojų mainus pagal ERASMUS programą, b) studijų programų, dėstomų užsienio kalba, skaičių, c) jungtinių programų skaičių, d) studentų mainus pagal ERASMUS programą, e) bendradarbiavimą su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis.

Labai sunku komentuoti, kai nežinai, koks yra kiekvieno kriterijaus svoris. Be o, man atrodo, kad vertintojai yra padarę klaidų. Štai paskutinio kriterijaus yderis - MRU turi mažiau dvišalių sutarčių (75) nei Vilniaus universitetas (106), ačiau jam skirtas aukščiausias balas. MRU atsilieka ir su ERASMUS sutartimis.

Vilniaus universitetas turi daugiausia įteisintų jungtinių programų su užsienio alių universitetais, tačiau pagal šį kriterijų esame sulyginti su Klaipėdos univeritetu, kuris tokių programų iš viso neturi. Nebuvo vertinami ir iš užsienio šalių atvykę studentai, siekiantys įgyti universiteto kvalifikacinį laipsnį - o būtent is rodiklis įrodo universiteto prestižą ir vardą tarptautinėje aukštojo mokslo inkoje. Neaiškūs ir ERASMUS programos kriterijai: ar buvo lyginamas tik sanykis, ar ir absoliutūs skaičiai. Reitingo rengėjai nepateikė jokių patikslinimų ar paaiškinimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kurioje vietoje mums reikėtų pasitempti. Tai mes bandysime aiškintis tiesiogiai.

Mano nuomone, šis reitingas turi daug klaidų ir netikslumų, tačiau jei jų >ūtų išvengta, universitetai galėtų save palyginti vienas su kitu ir patobulinti avo veiklą.

Dr. Linas BUKAUSKAS, studijų direktorius Nagrinėjant šių metų„Veido" žurnalo universite­ tų reitingą galima pastebėti, kad tarp kriterijų, kur VU yra ne pačiose aukščiausiose pozicijose, mini­ ma studijų krypčių įvairovė. Kaip galima suprasti, svarbų vaidmenį čia atliko„akredituotų ir dėstomų tik šiame universitete - unikalių studijų programų" skaičius. Nesiimu nagrinėti visų aspektų, tačiau nie­ kaip negaliu suprasti, kokiu būdu šioje kategorijoje pirmaujančiame Kauno technologijos universitete tokių - unikalių programų - yra 139, tuo tarpu susumavus šio universiteto pateiktus duomenis paaiškėja, kad jis iš viso turi tik 138 bakalauro, ma­ gistro ir doktorantūros studijų programas. Matyt, čia nebuvo išvengta klaidų arba skaičiai buvo pateikti nekorektiškai.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į studijų krypčių įvairovės kriterijaus udedamąsias dalis. Studijų krypčių įvairovei nustatyti yra vertinamas stu­ dentų skaičius ir jų finansavimo būdas. Manau, kad šis kriterijus turėtų būti nustatomas kitaip. Krypties įvairovei įvertinti neturėtų būti pasitelkiamas tudentų finansavimo būdas. Šiuo atveju pasinaudota skaičiais, kiek studentų gauna valstybės finansavimą ir kiek jų patys moka už savo studijas („Veido" eitingo studijų įvairovės kriterijaus 3 ir 6 parametrai).

Daug kalbėta ir apie studentų apklausos kriterijų. Čia Vilniaus universiteas atsidūrė tik šeštoje vietoje tarp visų reitinguotų aukštųjų mokyklų. Man atrodo, kad mūsų studentai tiesiog yra reiklesni negu kai kurių kitų aukštųjų mokyklų studentai. Jie kur kas daugiau reikalauja ir kur kas daugiau tikisi iš avo studijų, tad natūralu, kad ir universitetą jie vertina kritiškiau. Sakyčiau, čia nėra nieko nuostabaus.

Abitu­ rientams siurprizų nežadama Kaip patikino Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vadovas doc. dr.

Aloyzas Antanas Pažėra, šiemet

stojančiųjų jokie didesni siurprizai nelaukia - priėmimas į universitetus

ir kolegijas turėtų būti panašus į pra­ ėjusių metų priėmimą. Be to, pačios

aukštosios mokyklos mažai dalyvauja

vykstančiame priėmimo procese -

juo jau tradiciškai rūpinasi Lietuvos

aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Kaip ir pernai, šiemet abiturientai turi teikti prašymus stoti į universite­ tus ir kolegijas elektroniniu būdu - per

kompiuterinę sistemą.„Tie, kas baigė

mokyklą šiemet ar pernai, gali visus

dokumentus įforminti internete. Tie, kas mokyklos diplomą gavo 2009 m.

ir anksčiau, turi elektroniniu būdu pa­

teikti prašymą stoti į norimą aukštąją mokyklą, o paskui dar papildomai

pateikti visus reikalingus dokumen­ tus vienam iš 12 Lietuvoje veikiančių

LAMA BPO bendrojo priėmimo duo­

menų tvarkymo punktų", - aiškino

A. A. Pažėra. Vilniuje tokie punktai veikia Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus kolegijoje ir

f

Mykolo Romerio universitete.

Kaip ir pernai, yra numatomi du pagrindinis ir papildomas priėmimai.

Pagrindinio priėmimo pirmame etape paskelbiamos stojančiųjų galimybės

ir kvietimai studijuoti, antrame etape vyksta jame da'yvaujančių asmenų

pageidavimų patvirtinimas arba jų keitimas, paskui - kvietimai studijuoti.

Kalbėdamas apie juos, A. A. Pažėra

pabrėžė vieną svarbų pokytį, į kurį

abiturientams reikia atkreipti dėmesį: „Šiek tiek griežtinama tvarka. Pernai tie, kurie niekur neįstojo per pirmą

etapą, buvo perkeliami j antrą etapą automatiškai. Šiemet nuspręsta, kad

stojantysis, norintis dalyvauti antrame priėmimo etape, turės parašyti prašy­

mą. Automatiškai į antrą etapą niekas

perkeliamas nebus."

Stojantiems į Vilniaus universitetą abiturientams taip pat reikėtų at­

kreipti dėmesį į tai, kad į kai kurias studijų programas yra numatyti papildomi stojamieji egzaminai. Jie

Arminas VARANAUSKAS, VU SA prezidentas Žurnalo „Veidas" reitingai ir džiugina, ir liūdnai stebina. Pats aukštųjų mokyklų reitingavimas nėra geras ar blogas dalykas savaime, tai labai priklauso nuo mitinguojančios agentūros. Kiekvienas reitin­ gas turi savo specifiką ir metodiką, kuria remiantis nustatoma aukštosios mokyklos „vertė". Smagu, kad VU yra pirmojoje reitingo vietoje, bet nerimą kelia studentų apklausos duomenys. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad šiame universitete studijuoja ypač gabūs ir reiklūs studentai, todėl neverta stebėtis, kad taškų kiekiu universitetas neblizga, kita vertus, šiuos rezultatus reikia priimti kaip tam tikrą indikatorių, pasitelkti gilesnę kokybinę analizę ir išspręsti esančias problemas. Gaia, kad iš pateiktos analizės sunku nustatyti, kur slypi problemos - atskirai >agal analizuotas sritis rezultatai atrodo geresni, bet vidurkis išeina mažes­ nis - trūksta aiškumo, kaip ir kodėl yra įvedami vieni ar kiti koeficientai, o ši nformacija galėtų padidinti skaidrumą ir paties reitingo prestižą. Šiuo metu žiūrint į rezultatus peršasi mintis, kad „Veido" reitingas yra labiau kiekybinis nei kokybinis.

Analizuodami šiuos ir VU Kokybės vadybos centro vykdomos apklausos duomenis, matome, kad yra tam tikrų sutapimų ir aiškių vietų, kuriose turime bėdų.Tad pabaigus analizę numoti ranka į visa tai negalima - reikia sėsti kartu su administracija ir ieškoti sprendimo, siekiant gerinti studijų kokybę ir aplinką.

įtvirtinti Priėmimo į Vilniaus univer­

siteto studijų programas taisyklėse. Šiemet kūrybinis konkursas (testas ir rašinys) yra numatytas stojantiems į

žurnalistiką. Kitas kūrybinis konkursas (pokalbis) yra numatytas stojantiems į kūrybinę komunikaciją, tačiau ši studijų programa kol kas dar nėra

patvirtinta - nėra aišku, ar abiturientai

galės rinktis ją šiais metais.

VU Priėmimo skyriaus vadovas

išreiškė viltį, kad šiemet pavyks

išvengti kompiuterinės sistemos nesklandumų. Galima priminti, kad pernai abiturientai kurį laiką negalėjo

prisijungti prie informacinės sistemos ir sužinoti savo stojimo rezultatų.

„Kiek žinau, naujas LAMA BPO serveris yra gerokai galingesnis, tad pana­

šių ekscesų būti jau neturėtų", - sakė

A. A. Pažėra. „U. V." inform.

9

XSs

2011 m. birželis ♦

'

3

________________________________ ____________ studijos na

Scandinavistica Vilnensia 2011: naujos studijų ir tyrimų sampratos link Balandžio 29 d. VU Skandinavistikos centras kvietė į tarptautinę konferenciją „Scandinavistica Vilnensia 2011: naujos studijų ir tyrimų sampratos link“.

Simona PETRAITYTĖ Konferencijos tikslas buvo dvejopas: siekta pristatyti projekto „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete" metu parengtas naujas skandinavistikos studijų pro­

gramas, į kurias bus priimama jau nuo 2011 m. rudens.

Kita renginio dalis buvo skirta tra­ dicinei studentų konferencijai, kuri rengiama jau daugelį metų. Šioje tarp­

tautinėje konferencijoje ketvirto kurso studentai skaitė pranešimus savo bai­

giamųjų bakalauro darbų temomis. Šie­

met konferencijoje dalyvavo norvegų filologijos studentai, taip pat studentai išTartu ir Latvijos universitetų.

Skandinavų filologiją keičia skandinavistikos studijos „Nors studentų šiandien yra ma­ žiau, bet turim kitą kraitį, atsineštą į šią konfereciją: skandinavistai sutvarkė ir šiandien pristato naująsias progra­ mas- nuo bakalauro iki magistro, ir jos yra pertvarkytos pagal naujuosius reikalavimus", - sveikindamas kon­ ferencijos dalyvius sakė Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona.

Apie studijų programų tobulini­

mą Skandinavistikos centre pradėta diskutuoti dar 2005 m. rengtoje kon­ ferencijoje „Skandinavistika ne Skan­ dinavijoje" ir 2008 m. konferencijoje „Moduliai ir modeliai: universitetinės studijų programos". Nepaisant skandi­ navų filologijos studijų populiarumo,

Šiemet konferencijoje dalyvavo ne tik VU studentai, bet ir norvegų filologijos studentai, taip pat studentai iš Tartu ir Latvijos universitetų

norėta keistis, prisitaikyti prie aukštojo mokslo pokyčių, ypač filologijos stu­

dijų keitimo labiau tarpkultūrinėmis, tarpdisciplininėmis studijomis.

Keičiant studijų programas, dau­ giausia įkvėpimo gauta iš Didžiosios Britanijos mokslo ir studijų sistemos, taip pat iš panašų statusą turinčių katedrų užsienyje - pavyzdžiui, slavų kalbų katedrų Švedijos universite­ tuose.

Nuo 2011 m. rudens Skandinavis­ tikos centras priims studentus į nau­ jas studijų programas: skandinavis­

tikos (bakalauro ir magistro studijų programos); skandinavistikos ir Europos studijų (magistro studijų programa). Pasak programų rengėjų E. Sausverdės ir L. Vaicekauskienės, po­ kytis pavadinime atspindi filologinių dalykų išlaikymą ir kitų, tarpdiscipliniškų dalykų, įliejimą į studijų programas.

Siekta sumažinti auditorinio darbo va­ landas ir daugiau laiko skirti studentų savarankiškam mokymuisi, numatyta daugiau specializuotų kursų, taip pat sudarytos gretutinių studijų galimybės ir skandinavų kalbų moduliai kitų spe­ cialybių studentams.

Studijų programų klausimus kon­ ferencijoje taip pat nagrinėjo prof.

Almantas Samalavičius ir dr. Claire Thomson (Londono universitetas).

A. Samalavičius apibrėžė kontekstą, kuriame vyksta studijų programų kaita: akcentuotos universitetų kri­ zės, studentų protestai, universitetų sistemų pertvarkymai, paklusimas

augantiems ekonominiams reikalavi­ mams, konkurencijos sąlygoms ir kt.

C. Thomson, vadovaujanti Londono universiteto Skandinavistikos cen­ trui, kalbėjo apie humanitarinėms studijoms keliamus reikalavimus, kurie negali būti pagrįsti ekonomi­ ne nauda. Kad universitetas remtų humanitarines studijų programas, turi būti įrodyta jų vertė - ji gali būti matuojama poveikiu ir įtaka platesnei auditorijai, kiek ir kaip apie tai sužino visuomenė už universiteto ribų.

Studentai - apie valgių gaminimo knygas ir trumpąsias žinutes Antrojoje konferencijos dalyje stu­ dentai kaustė susirinkusiųjų dėmesį įdomiais ir aktualiais pranešimais, parengtais bakalauro baigiamųjų darbų temomis.

Vilniaus,Tartu ir Latvijos universitetų studentai dviejose (kalbotyros ir lite­ ratūros) sekcijose kalbėjo apie įvairių, klasikinių bei šiuolaikinių, skandinavų rašytojų kūrinius, taip pat apie jaunimo kalbos ypatybes ir kaitą. Analizuoti ne tik grožinės literatūros kūriniai, bet ir trumposios žinutės, tinklaraščių teks­ tai, valgių gaminimo knygos, teatro spektakliai, filmai ir kt.

Tokios tarptautinės studentų kon­ ferencijos jau tapo tradicinės, o pa­ grindiniai jų organizatoriai - patys studentai.

Magistrantūros studijos Komunikacijos Geriausi Baltijos šalių univer­ sitetai turi panašią ateities viziją fakultete: dar vienu žingsniu pirmyn *

Balandžio 21 d. Tartu mieste (Estija) įvy­

ko Tartu, Latvijos ir Vilniaus universiteto rektorių susitikimas.

Jame buvo pasirašyta deklaracija dėl aktyves­ nio tarpusavio bendra­ darbiavimo.

Rektoriai taip pat pasirašė ir krei­ pimąsi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes, kuriame paragino val­ džios atstovus skirti daugiau dėmesio mokslui ir „pripažinti strateginį ir nacionalinį visų trijų Baltijos valstybių interesą kiekvienoje šalyje turėti bent vieną pasaulinio lygio universitetą".

Rektorius pažymėjo, kad galvoja■* ma apie bendrų studijų programų

kūrimą su Tartu ir Latvijos universite­ tais. Pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti - VU Užsienio kalbų institutas jau rengia su minimais universitetais bendrą magistrinę mokytojų rengimo programą.

Vilniaus universitetas būtų suinte­ resuotas stiprinti bendradarbiavimą

su geriausiomis Baltijos šalių aukš­ tosiomis mokyklomis ir doktorantų rengimo srityje.

Pasak B. Juodkos, įvykęs susitiki­ mas su kolegomis rektoriais parodė, kad visi trys Baltijos šalių universite­ tai - Vilniaus, Tartu ir Latvijos - turi panašią ateities viziją. Aukštosios mokyklos supranta, kad šiandien jos konkuruoja dėl studentų globalioje erdvėje. B. Juodka pažymėjo, kad, kaip ir Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nemažai kalbama apie studentų siekį išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.„Mes sutarėme, kad reikalinga tam tikra valstybinė ir vyriausybinė politika šiuo klausimu.

Jeigu jaunimas teigia, kad išvažiuo­ ja, nes čia blogos studijos, žema jų kokybė (nors aš asmeniškai su tuo negaliu sutikti), vadinasi, reikia, kad kiekvienoje iš mūsų šalių valstybiniu lygiu būtų išskirta po vieną geriausią universitetą, kuris būtų remiamas ir kurį būtų siekiama pakelti iki aukšto europinio lygio", - teigia B. Juodka.

Pasak jo, tai ir paskatino rektorius pa­ sirašyti atitinkamą kreipimąsi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes.

Plačiau http://naujienos.vu.lt

Tarptautinis VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros programos pripažinimas Vilniaus universiteto Filologijos fakulte­ to Vertimo studijų katedros programa tarp geriausių Europos vertimo raštu magistrantūros programų.

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato iniciatyva antrą kartą vertintos Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos šalių universitetų vertimo raštu programos, siekiančios vadintis Europos vertimo magistro (EMT) studijų programomis. Šiais metais gautos 64 paraiškos iš 22 valstybių.Teisė vadintis Europos vertimo magistro programa suteikta 20 programų. Ketveriems metams joms suteikiama teisė žymėti savo programas Europos vertimo magistro programos ženklu, liudijančiu aukštą programos turinio lygį, dėstytojų kvalifikaciją, inovatyvumą, tarptautiškumą, paklausą rinkoje ir absolventų įsidarbinimo lygį.

Naujuosius mokslo metus VU Komunikacijos fakultetas pasitiks ne tik didesne magistrantūros programų įvairo­ ve, bet ir gerokai atnaujinęs jau turimas programas.

Adomas TARAŠKEVIČIUS

Nauja magistrantūros programa Pirmą kartą studentams bus siūlo­ ma darnaus vystymosi komunikacijos magistrantūros studijų programa. Šiomis dienomis darnaus vystymo­ si, tvarios raidos problematika ne tik svarstoma valstybinėse institucijose, minima vyriausybės strategijoje, bet ir diskutuojama verslo sektoriuje. „Šios temos yra prioritetiniai darnaus vystymosi uždaviniai. Tačiau apie darnųjį vystymąsi Lietuvoje apskritai žinoma labai mažai. Naująja studijų programa siekiame, kad Lietuva turėtų konkurentabilių ir kompeten­ tingų specialistų, gebančių užtikrinti darnaus vystymosi procesų vadybą ir komunikaciją", - studijų programos poreikį aiškina VU KF studijų reikalų prodekanė doc. dr. R. Matkevičienė.

Programa bus įgyvendinama re­ miantis principu, kad darnus vystyma­ sis savo prigimtimi yra integralus, reika­ lauja sisteminio požiūrio į ekonomikos, visuomenės raidą ir aplinkos apsaugą bei jų tarpusavio sąveiką. Todėl pagal šią studijų programą dėstys vieni ge­ riausių komunikacijos ir informacijos specialistų Lietuvoje - prof. Z. Atkočiūnienė, prof. M. Stonkienė, doc. dr.

V. Gudonienė, dr. L. Nevinskaitė, doc. dr. E. Janiūnienė ir kiti mokslininkai, tiriantys darnųjį vystymą sociologijos, aplinkosaugos, ekonomikos srityse.

Studijų metu bus suteikiama ben­ drųjų visuomenės darnaus vystymosi, specialiųjų komunikacijos ir informa­ cijos srities žinių. Taip pat bus tobu­ linami studentų darnaus vystymosi

komunikacijos planavimo, taikymo ir informacijos sklaidos įgūdžiai. Stu­ dijose akcentuojamos tarptautinės darnaus vystymosi perspektyvos, aplinkosauginės ir socialinės darnaus vystymosi tendencijos. Studentams bus siekiama suformuoti platesnį požiūrį į darnaus vystymosi komuni­ kacinės politikos formavimą, jie gebės planuoti ir organizuoti pažangos ko­ munikacijos projektus, užtikrinančius informacijos apie visuomenės gerovei svarbius aspektus sklaidą. Į studijų programą bus priimami visų krypčių bakalaurai.„Studijų pro­ grama pirmiausia skirta informacijos ir komunikacijos specialistams, kurie darnaus vystymosi principus jau taiko savo darbe, tačiau norėtų gauti daugiau žinių apie darnaus vystymosi politiką, ekologinio sąmoningumo raišką, ekologinės elgsenos būdus, miestų darnųjį vystymąsi", - teigia KF dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys.

Tarptautinė komu­ nikacija - modernesnė ir trumpesnė Įstojusiųjų j KF tarptautinės ko­ munikacijos magistrantūrą taip pat laukia naujovės.

Atsižvelgiant į studentų ir darbda­ vių pageidavimus, rinkos tendencijas, programa iš esmės atnaujinta. Peržiū­ rint ir pertvarkant programą, ji buvo sutrumpinta iki 1,5 m. (studijos trunka 3 semestrus).

Atlikus studentų, darbdavių apklau­ sas, kitų universitetų panašių studijų programų analizę, diskutuojant su užsienio partneriais, buvo išryškinti esminiai tarptautinės komunikacijos

magistrantūros studijų programos privalumai, stengtasi pašalinti trū­ kumus. „Pokalbių ir analizės metu išryškėjo korporatyvinės komunika­ cijos, giliomis teorinėmis žiniomis paremtų profesinių įgūdžių porei­ kis, atlikta analizė parodė būtinybę studijų programoje derinti teorines komunikacijos teorijos, tarpkultūrinės komunikacijos ir korporatyvinės komunikacijos žinias su profesiniais šios srities įgūdžiais, tad į studijų pro­ gramą įtraukiama ir mokslo tiriamoji praktika, kurios metu studentai galės derinti teorines ir praktines žinias, konkrečioje pasirinktoje srityje atlikti mokslinį pasirinkto aspekto ar proble­ mos tyrimą", - apie studijų programos atnaujinimo aplinkybes pasakoja Tarptautinės komunikacijos studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. R. Matkevičienė.

Atnaujinta studijų programa suda­ ryta taip, kad gavę teorinių žinių (1 se­ mestre) studentai gebėtų pasirinkti jiems artimą specializaciją per pasi­ renkamuosius dalykus (2 semestre), kuriąįtvirtintų mokslo tiriamąja veikla mokslo tiriamosios praktikos metu, o gauti tiriamosios dalies rezultatai būtų pristatomi ir ginami magistro baigiamajame darbe.

Tarptautinės komunikacijos ma­ gistrantūros studijų programa yra vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa. Ją baigę studentai aktyviai įsitraukia į darbo rinką, užim­ dami įvairaus lygmens darbo vietas ir vykdydami skirtingo pobūdžio veiklą: nuo tarptautinių organizacijų rinkodaros, komunikacijos, ryšių su visuomene padalinių darbuotojų iki laisvai samdomų komunikacijos specialistų. Ši programa jau kelerius metus iš eilės yra viena populiariausių VU magistrantūros studijų programų.

Ji taip pat dėstoma ir anglų kalba.

Susitikimas VU Fizikos fakultete su „Barclays Technology" ir „Cisco Systems" atstovais Gegužės 26 d. VU Fizikos fakultete susitiko fakulteto atstovai, „Barclays" technologijų centro Lietuvoje va­ dovai ir „Cisco Systems International" atstovai. Susitikime aptartos šalių bendradarbiavimo perspektyvos

rengiant aukštos kvalifikacijos IT spe­ cialistus. Daugiausia dėmesio buvo skirta studijų programų papildymo ir tobulinimo klausimams, siekiant dar šiais metais pradėti naują, aukštus šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį

kompiuterių tinklų specialistų kur­ są. Vienas iš ateityje numatomų ben­ dradarbiavimo tikslų yra supažindin­ ti VU studentus ir absolventus su aukš­ tųjų technologijų centrų veikla ir jos teikiamomis galimybėmis.

universitas

4

2011 m. birželis

vilnensis

Histudijos __________

Dvigubas bakalauro laipsnis - realybė Vilniaus universiteto Senato komisija patvirtino laikinąją Gretutinių studijų organizavimo tvarką, kuri suteiks studentams unikalią galimybę per bakalauro studijų laikotarpį įgyti dvigubą kvalifi­ kacinį laipsnį. Studentas galės greta pagrindinės studijų krypties programos studijuoti ir pagal kitą studijų krypties programą. Kaip pabrėžė VU Stu­ dijų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas, patvirtinta tvarka yra laikinoji, nes pasikeitus Vilniaus universiteto Statutui gali tekti keisti ir šį dokumentą.

Viktoras DENISENKO

Dvigubas kvalifikacinis laipsnis - per ketverius metus Pasak A. Račkausko, patvirtinti Gretutinių studijų organizavimo

tvarką tapo įmanoma po to, kai

Vyriausybė dar praėjusių metų ba­ landį patvirtino Laipsnį suteikiančių

pirmosios pakopos ir vientisųjų stu­ dijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą, kuriame numatyta galimybė

suteikti studentams dvigubą bakalau­ ro laipsnį. „Šis dokumentas nustato,

jog pagrindinės krypties trejų metų

Gretutinės studijų krypties studijų programos (minor), skirtos kitų studijų krypčių studentams

Studijų programa

Kam siūloma

Bioinformatika

Matematikos ir informatikos fakulteto studentams

Svarstoma

Visuomeninė geografija

Visiems

Svarstoma

Informacijos ir bibliotekų paslaugos

Visiems

Svarstoma

Informologija

Visiems

Svarstoma

Verslo informacijos vadyba Visiems

Svarstoma

Biofizika

Studijuojantiems pagal genetikos ar molekulinės biologijos studijų programą

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Skandinavistika

Visiems

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Genetika

Studijuojantiems pagal molekulinės biologijos, biochemijos, bioinformatikos, biologijos, biofizikos ar ekologijos studi­ jų programą

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Molekulinė biologija

Studijuojantiems pagal genetikos, bio­ Patvirtinta Stu­ chemijos, bioinformatikos, biologijos, dijų komitete biofizikos ar ekologijos studijų programą

Anglų filologija, anglų kalba ir kultūra

Filologija - kitų filologijų studentams, kalba ir kultūra - visiems

Svarstoma

Antikos kultūra (lotynų arba šen. graikų kalba)

Visiems

Svarstoma

Lietuvių filologija (kalba arba literatūra)

Visiems

Svarstoma

studijas į pagrindines studijas, t. y.

sukurti bendrą studijų programą. Šiandien šis variantas yra patogesnis,

Lenkų filologija, lenkų kalba ir kultūra

Filologija - kitų filologijų studentams, kalba ir kultūra - visiems

Svarstoma

nes kol neturime modulinių studijų

Prancūzų filologija, pran­ cūzų kalba ir kultūra

Filologija - kitų filologijų studentams, kalba ir kultūra - visiems

Svarstoma

Rusų filologija, rusų kalba ir kultūra

Filologija - kitų filologijų studentams, kalba ir kultūra - visiems

Svarstoma

karaščio derinimo problemų", - sakė

Rusų literatūra

Visiems

Svarstoma

A. Račkauskas. Jo teigimu, kai bus

Vokiečių filologija, vokie­ čių kalba ir kultūra

Filologija - kitų filologijų studentams, kalba ir kultūra - visiems

Svarstoma

tas variantas - integruoti gretutines

sistemos, sunku įgyvendinti laisvo pasirinkimo principą, atsiranda tvar­

įgyvendinta modulinių studijų idėja, lengviau bus įgyvendinti ir pirmąjį iš

minėtų variantų.

Dvigubas laipsnis ne visoms studijų programoms

studijų ir gretutinės krypties metų

Kaip pabrėžė A. Račkauskas, Gre­

studijų pakanka, kad studentui būtų

tutinių studijų organizavimo tvarkos

suteiktas dvigubas laipsnis", - pažy­

patvirtinimas neįpareigoja kiekvieno

mėjo A. Račkauskas. Pagrindinių ir

fakulteto „pulti ir atlaisvinti progra­

gretutinių studijų metai nebūtinai turi

moje 60 kreditų":„Yra studijų krypčių,

būti atskirti, abiejų krypčių studijos

kur tiesiog neįmanoma įgyvendinti

gali vykti lygiagrečiai.

gretutinių studijų idėjos. Sunkiai pats

Studijuoti pagal gretutinių studijų

įsivaizduoju gretutinį mediko, o gal

programą gali pirmosios pakopos stu­

net ir matematiko išsilavinimą." Bet

dentai, kurių studijų programoje yra

Pagrindinės studijų kryptie s (major) studijų programos, kuriose ų (minor) galimybė

Studijų programa

Galimos gretutinės kryptys

Genetika

Molekulinė biologija

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Biochemija

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Bioinformatika

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Biologija

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Biofizika

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Ekologija

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Užsienio kalba

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Genetika

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Užsienio kalba

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Molekulinė biologija

numatyta tokia galimybė. Vilties įgyti

tai nereiškia, kad gretutinės studijos orientuotos vien į humanitarinius

dvigubą kvalifikacinį laipsnį neturėtų

mokslus.„Manau, kad tiksliųjų mokslų

prarasti ir tie studentai, kurių studijų

studentams būtų gana patrauklu įgyti

gretutinį socialinių mokslų išsilavini­

Matematikos ir informati­ kos mokymas

Matematika

programos plane tokia galimybė

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Biofizika

Tarptautinis verslas

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Genetika

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

Molekulinė biologija

Patvirtinta Stu­ dijų komitete

nenurodyta. Patvirtinta tvarka leidžia

mą. Sakyčiau, kad turėtume suteikti

tokiems studentams kreiptis į kamie-

studentams tokią galimybę", - sako

ninį akademinį padalinį, kuriame jie

A. Račkauskas.

studijuoja, su prašymu sudaryti sąly­

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. gretutinių

gas įgyti gretutinį kvalifikacinį laipsnį,

studijų programos siūlomos lente­

t. y. prašyti patvirtinti individualų stu­

lėje nurodytoms pagrindinių studijų

dijų planą studijuoti pagal pasirinktą

programoms, kaip integruojamosios į

gretutinių studijų programą.

konkrečias programas arba pasirenka­

Anglų ir rusų kalbos

Senato komisijos patvirtintoje

Kelios gretutinių studijų programos šiuo metu yra derinamos akademi­

mos birželio 20 d. vyksiančiame šiais

tvarkoje nustatyta, kad dvigubam

laipsniui pakankamą kreditų apimtį

komiteto posėdyje.

sudaro 240 ECTS kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 165 ECTS kreditų

skiriama pagrindinei studijų krypties

Bus formuojama finansavimo praktika

programai, ne mažiau kaip 15 ECTS

Numatoma, kad pradėjus vykdyti

kreditų - bendrojo universitetinio

gretutinių studijų programas VU

lavinimo moduliui ir ne mažiau kaip 60 ECTS kreditų - gretutinių studijų

individualią paramą atsiskaitymo tarp

šakai. Tačiau nemažai klausimų kelia

padalinių klausimais. Gretutinių studi­ jų finansavimo tvarka bus parengta

„Vienas dalykas yra suteikti galimybę

po to, kai susiformuos pirminė tokių

studentams įgyti dvigubą laipsnį,

studijų finansavimo praktika.

kitas dalykas - sudaryti sąlygas ta

Apie gretutinių studijų finansavimo

galimybe pasinaudoti", - pabrėžė

opumą kalbėjo ir A. Račkauskas.„Yra

A. Račkauskas.

tam tikrų problemų, kaip apmokėti

Svarstoma Svarstoma

Geografija

Visuomeninė geografija

Svarstoma

Bioinformatika

Molekulinė biologija

Svarstoma

Genetika

Svarstoma

Anglų filologija

Įstojusiems 2011 m. rekomenduojama kita filologija (kalba), tačiau ateityje bus galima rinktis ir kitas VU siūlomas gretu­ tinių studijų programas

Svarstoma

Lietuvių filologija

Įstojusiems 2011 m. rekomenduojama kita filologija (kalba), tačiau ateityje bus galima rinktis ir kitas VU siūlomas gretu­ tinių studijų programas

Svarstoma

Prancūzų filologija

Įstojusiems 2011 m. rekomenduojama kita filologija (kalba), tačiau ateityje bus galima rinktis ir kitas VU siūlomas gretu­ tinių studijų programas

Svarstoma

Rusų filologija

Įstojusiems 2011 m. rekomenduojama kita filologija (kalba), tačiau ateityje bus galima rinktis ir kitas VU siūlomas gretu­ tinių studijų programas

Svarstoma

Vokiečių filologija

Įstojusiems 2011 m. rekomenduojama kita filologija (kalba), tačiau ateityje bus galima rinktis ir kitas VU siūlomas gretu­ tinių studijų programas

Svarstoma

Skandinavistika (švedų arba norvegų); šioje programoje gretutinės studijos privalomos

Svarstoma

Finansų ir ekonomikos direkcija teiks

tokių studijų įgyvendinimo procesas.

Svarstoma

Pedagogika

niuose padaliniuose ir bus svarsto­ mokslo metais paskutiniame Studijų

Svarstoma

Pedagogika

Anglų ir kita užsienio kalba Verslas ir vadyba

mosios prie visų studijų programų.

Gretutinių studijų organizavimas du variantai

Verslas ir vadyba

Vokiečių filologija ir kita užsienio (švedų/norvegų) kalba

Pasak Studijų komiteto pirmininko,

tas studijas, nes 60 ECTS kreditų,

yra keletas variantų, kaip studentui

arba - vienerių metų studijos, yra ke­

galėtų būti sudarytos sąlygos įgyti

tvirtadalis studento krepšelio. Aišku,

Ketinamos vykdyti studijų programos (jeigu bus įregistruotos)

dvigubą kvalifikacinį laipsnį. „Viena

kad fakultetai nenorės atiduoti pinigų

Studijų programa

Galimos gretutinės kryptys

galimybė - tiesiog atlaisvinti esamoje studijų programoje 60 ECTS kreditų

kitiems padaliniams, taip pat nenorės ir mažiau jų gauti. Čia yra tam tikra

Skandinavistika

Bet kuri VU siūloma gretutinė studijų programa

ir palikti galimybę apsispręsti dėl jų panaudojimo pačiam studentui. Ki­

žymėjo jis.

Jautiesi nepaten­ kintas egzamino įvertinimu? Rašyk apeliaciją!

Pagalba. Fakulteto apeliacinėje; : komisijoje turi būti bent vienas Stu- ; ; dentų atstovybės paskirtas atstovas. į į Jei Jums kyla problemų arba neaišku- • ; mų dėl apeliacinės komisijos darbo,; kreipkitės į Studentų atstovybės ; padalinį savo fakultete ir sužinokite ; ; studentų atstovo apeliacinėje komi-; : sijoje vardą ir pavardę. Jis/Ji suteiks ; ; visą Jums reikalingą informaciją.

Motyvacija. Apeliacija turi būti į ; motyvuota.Tai reiškia, kad savo ape; Naciniame rašte turite surašyti visus ; ; argumentus, kodėl Jūs nesutinkate i ; su įskaitos arba egzamino įvertinimu, į" ; arba pagrįsti kitus procedūrinius i i pažeidimus („aš manau" nėra argu- i ■: mentas). Priešingu atveju apeliacija ; ; gali būti atmesta.

Priežastys. Apeliacijos gali būti; i teikiamos dėl galutinio dalyko įver; tinimo (egzamino, įskaitos, tarpinio; i įvertinimo) ir procedūrinių egzaminų ; ; pažeidimų. Dėl baigiamųjų egzami- i ; nų (diplominio darbo gynimo) įverti-; į nimo apeliacijos nenagrinėjamos.

Terminai. Jei studentas apeliuoja į ; dėl egzamino ar įskaitos įvertinimo,; ; apeliacija turi būti pateikta per 5 dar-; ; bo dienas nuo egzamino ar įskaitos i ; įvertinimo paskelbimo datos. Tokiu atveju, kai egzaminas yra laikomas; ; sesijos pabaigoje, apeliacija turi būti; Į pateikta per 6 darbo dienas nuo sesijos pabaigos (net jei egzaminas : laikomas paskutinę sesijos dieną, į studento darbą ištaisius per 5 dienas,; jis turi dieną apeliacijai parašyti).

Apeliacijos dėl egzaminų ar įskai- 4 ; tų procedūros pažeidimų turi būti ; i teikiamos kitą dieną po egzamino ; ar įskaitos laikymo dienos, i Taigi nepraleiskite nustatyto termi; no! Nepamirškite, kad iki apeliacijos ; i nagrinėjimo dienos turite teisę per- ; ; žiūrėti savo egzamino arba įskaitos i rašto darbą. Darbai saugomi 2 mė­ nesius dalyką dėsčiusio dėstytojo ; ; katedroje. Studentui, teikiančiam ; ; apeliaciją, yra siūloma pateikti apelia- ; ; ciją ir elektroninio laiško forma.

Komisija. Jeigu savo apeliacija Jūs: ; skundžiate egzamino arba įskaitos i i įvertinimą, apeliacinė komisija pave- ■ ; da dalyko katedros vedėjui sudaryti; dalyko specialistų komisiją, kuri peri ;5 dienas pateikia siūlomą darbo ; įvertinimą apeliacinei komisijai, arba :apeliacinė komisija gali katedros; ; vedėjo parinktus specialistus pasi-; kviesti į posėdį. ; Jeigu savo apeliacija Jūs skundžiate procedūrinius pažeidimus,; tai, nustačiusi esminius egzamino ; (įskaitos) procedūrinius pažeidimus,; apeliacinė komisija anuliuoja Jūsų ; i egzamino (įskaitos) rezultatą (-us). ; Anuliavusi egzamino rezultatus: apeliacinė komisija praneša apie; į savo sprendimą dekanui ir šio dalyko: : dėstytojo katedros vedėjui ir įparei-; goja jį sudaryti specialistų komisiją; : egzamino perlaikymui.

Nepamirškite, kad egzaminas (įs-; ; kaita) turi būti perlaikomas ne vėliau ; ; kaip per 14 kalendorinių dienų nuo ; apeliacinės komisijos sprendimo.

14 dienų. Prisiminkite, kad ape-; ; liacinė komisija turi pateikti savo; : sprendimą Jums ne vėliau kaip per ■ ; 14 kalendorinių dienų nuo apeliaci-; : jos padavimo dienos.

: : ; ; Patvirtinta Stu­ dijų komitete

problema ir reikės ją spręsti", - pa­ Duomenis pateikė Studijų direkcijos Studijų programų skyrius

; ;

Apelianto studijų rezultatas, išnagrinėjus apeliaciją, negali būti sumažintas jokiais atvejais.; Nepamirškite, kad kol Jūsų fakulteto; apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais ; studijų rezultatais ir egzaminavimo tvarka susiję dekanato (kamieninio * padalinio administracijos) sprendi-; mai Jums negalioja.

VU SA inform.;

♦

universitas

2011 m. birželis

5

vilnensis

fakultetuose/a k

Holokausto metams skirti skaitymai Filologijos fakultete Gegužės 10 d. Filolo­ gijos fakultete lankėsi JAV ir Vokietijos kul­ tūrinės organizacijos „Elysium - Betvveen two continents“ įkūrėjas Gregorijus H. von Lei'tis ir programų direktorius Michaelis Lahras. «

Prof. Jadvyga BAJARŪNIENĖ,

FilF Vokiečių filologijos katedra Pavadinime įvardyti du kontinen­ tai - tai Europa ir Amerika. Organi­ zacijos pastangomis siekiama atrasti ir puoselėti bendras abu žemynus jungiančias kultūros ir istorinės at­ minties gijas. G. H. von Lei'tis (turintis ir lietuviškų šaknų) yra aktorius, reži­ sierius, skaitovas. Jau daugiau negu 40 metų jis dirba įvairiuose Europos ir JAV teatruose, į savo projektus įtraukdamas įvairių visuomenės gru­ pių atstovus. Už nuopelnus skatinant tautų savitarpio supratimą G. H. von Lei'tis 2003 m. iš Vokietijos prezidento Johanneso Rau rankų gavo Vokieti­ jos kryžiaus ordiną „Už nuopelnus".

M. Lahras baigė filosofijos studijas, yra esė apie Friedrichą Nietzsche'ę, Emmanuelį Lėviną, Michelį Foucault autorius. Jis taip pat tyrinėja politinio ir epinio teatro įkūrėjo Ervvino Piscatoro (1893-1966) kūrybą, surengė šiam garsiam režisieriui skirtas parodas. „Elysium - Betvveen tvvo continents" gyvuoja daugiausia iš rėmėjų lėšų, jos į aktualias globalines ir istorines problemas orientuoti projektai su­ laukia didelio atgarsio daugelyje šalių. G. H. von Lei'tis ir M. Lahras yra

bandymus, jie tęsė savo veiklą, kūrė romanus ir poeziją, rašė laiškus ir prisiminimus, nuolat primindami apie žmonijai keliamą politinių diktatūrų pavojų.

Rengėjai į savo programą įtraukė įvairių autorių, kaip, pavyzdžiui, ir Lietuvoje gerai žinomų Thomo Manno, Josepho Rotho, Stefano Zvveigo, Liono Feuchtvvangerio, Paulio Celano, Aldonos Gustas, kūrybos fragmentų.

G. H. von Lei'tis ypač pabrėžė 1928 m. Šilutėje gimusio ir Kaune augusio, o Gregorijus H. von Lei'tis VU

Filologijos fakulteto K. Donelaičio

skaitykloje įkūrę savarankišką šios organizacijos padalinį -„The Lahr von Lei'tis Academy & Archive", kurio funkcija - rinkti ir kaupti medžiagą apie rašytojų, teatrologų, aktorių gyvenimą ir kūrybą.

Vokiečių filologijos katedros svečiai pristatė literatūrinę programą„Gyvenimo šauksmas", skirtą Holokausto metams (2011 metai Lietuvoje pa­ skelbti holokausto aukų pagerbimo metais). Renginys vyko vokiečių kalba K. Donelaičio skaitykloje. Šios programos globėjas - dr. Michaelis Spindeleggeris, Austrijos Respubli­ kos europinių ir tarptautinių reikalų ministras, garbės komiteto nariai Austrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Helmutas Bernhardas Kolleris ir Lietuvos Respublikos gene­ ralinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas.

Tekstai, kuriuos raiškiai, įtaigiai skaitė G. H. von Lei'tis, klausytojus mintimis nukėlė j tą dramatišką XX a. laikotarpį, kai Vokietijoje įsigalėjus nacionalsocializmo terorui šimtai ra­ šytojų, menininkų ir intelektualų buvo priversti palikti savo gimtinę ir kurti naują egzistenciją. Nors emigracijos sąlygomis daugeliui vokiečių kūrėjų teko atlaikyti sunkius gyvenimo iš­

dabar Izraelyje gyvenančio autoriaus Solly Ganoro memuarų knygos„Kitas gyvenimas. Vaikystė Holokausto metu" (anglų kalba pasirodžiusios 1995 m. ir jau išverstos į daugelį kalbų) reikšmę aktualizuojant Holo­ kausto tragediją. Deja, su vokiečių naciais bendrininkavusių lietuvių vaidmenį knygos autorius vertina itin negatyviai.

Programos iniciatoriai ypač pabrė­ žė būtinumą vokiečių grožinės, doku­ mentinės ir autobiografinės literatū­ ros tekstus praskleisti XX a. istorinių katastrofų fone. Todėl „emigracijos" sąvoka programos rengėjų traktuo­ jama gana plačiai, taip pat ir vėlesnių diktatūrų (Kuboje, Rumunijoje ir kt.) kontekste. Šiuo požiūriu iškalbingi yra Reinaldo Arenaso, Mircea Dinescu ir kitų rašytojų tekstai.

Anot M. Lahro, emigracijos rašytojų kūryba, jų drąsiai reiškiamos huma­ niškumo ir pasipriešinimo prievartai idėjos ir atvirai išsakytos skaudžios egzistencinės tiesos turi ir šių dienų žmones paskatinti nesitaikstyti su politiniu bejėgiškumu, abejingumu ir rezignacija.

Filologinei auditorijai šie skaitymai kartu įtikinamai parodė, kad grožinėje literatūroje glūdinčios estetinės ir dvasinės vertybės skirtingose istori­ nėse epochose gali atsiverti kaskart naujomis prasmėmis.

Turkų dienos Vilniaus universitete Gegužės 2-6 d. Vilniaus universitete vyko Turki­ jos kultūros dienos. *

Urtė NAVALINSKAITĖ Pirmojoje progamos dalyje prista­ tytas dokumentinis filmas„Anatolijos spalvos: gimimas - vedybos - mirtis" ir jo kūrimo metu fotografo Osma­ no Urperio užfiksuotų fotografijų paroda. Filmas kurtas dvejus metus visoje Turkijoje, surinktos medžiagos kiekis skaičiuojamas šimtais valandų ir tūkstančiais kadrų. Filme parodyti paprastųTurkijos kaimelių gyventojų gimtuvių, vedybų ir laidotuvių papro­ čiai galėjo tikrai nustebinti, tačiau kartu ir priminė, kad visos kultūros yra skirtingos ir įdomios.

Turkijos delegacija surengė tris įspūdingus koncertus skirtingose Vilniaus erdvėse. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko Ankaros ir Hacettepe universitetų konservatorijų dėstytojų Demet Gūnhan (sopranas) ir Nihan Turnagol (fortepijonas, mecosopranas) koncertas. Jos atliko operinius Europos ir Turkijos klasikų kūrinius, taip pat renginio svečius nustebino keletu lietuviškų kūrinių. Vilniaus universi­ teto centrinių rūmų Mažojoje auloje buvo pristatyta turkų liaudies muzika, atliekama lietuviams mažai žinomo

Turkijos delegaci­ jos susitikimai su Lietuvos Respu­ blikos Vyriausybės atstovais, Vilniaus universiteto rek­ toriumi irfakultetų dekanais, spaudos ir televizijos atsto­ vais. Buvo aptarti esami ryšiai ir atei­ ties projektai.

Turkų dienas Vil­ Turkijos delegacijos atstovas O. Ūrperis su VU Turkų niuje organizavęs VU Turkų kalbos kalbos centro studentėmis centras džiaugiasi instrumento baglama virtuozės Sevgi ne tik renginiuose dalyvavusiųjų akty­ Ateę. Ši atlikėja klausytojams surengė vumu, bet ir palaikymu iš Turkijos, kur dar didesnį siurprizą - pasirodė kartu buvo parodyti net keli Turkijos valsty­ su VU Turkų kalbos centro studentė­ binės televizijos reportažai. Svečiai iš mis, kurios sušoko turkų liaudies šokį Turkijos supažindino su savo kultūra, halay. Bendradarbiaujant su Lietuvos užmezgė naujus ryšius Lietuvoje ir muzikos ir teatro akademija surengtas sustiprino jau buvusiądraugystę. Kitais tiurkų pasaulio muzikos koncertas, metais planuojama tęsti bendradar­ jame skambėjo įvairių tiurkiškų šalių, biavimą ir vėl surengti Turkų dienas tokių kaip Azerbaidžanas ir Kazach­ Vilniaus universitete. stanas, muzika, atliekama irfano Turkų dienas organizavo ir Turkijos Gūrdaliotrio.

Respublikos ambasada Lietuvoje, Turkų dienos neapsėjo ir be akade­ nevyriausybinės Turkijos organizaci­ jos TiKA ir TUBIKAM, Maltepe, Gazi, minių renginių. Vilniaus universitete buvo perskaityta paskaita „Turkų kul­ Ankaros ir Hacettepe universitetų tūra ir Vakarų civilizacija", o Vilniaus atstovai. Renginyje dalyvavo ir Lietu­ tautinių bendrijų namuose vyko vos totorių bendruomenės, Turkijos paskaita-diskusija „Turkijos kultūros liaudies muzikos atlikėjai, Turkijos pėdsakai Europoje". Taip pat vyko radijo ir televizijos atstovai.

Aštuntoji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija „Psichologijos tyrimai: klausimai ir atsakymai" Gegužės 13 d., pražydus kaštonams ir prasidė­ jus didžiajam pavasariniam studentų ir dėstytojų darbymečiui, Vilniaus universiteto Filosofijos fa­ kultete aštuntąjį kartą vyko Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, kurios šiųmetė tema „Psichologijos tyrimai: klausimai ir atsakymai“.

Lauryną RAKICKIENĖ Kaip ir kasmet, konferencija siekta suteikti galimybę jauniems tyrėjams bakalaurantams, magistrantams, doktorantams ir ne tik - pristatyti savo darbo rezultatus mokslo ben­ druomenei ir paskatinti juos aktyviai prisidėti prie psichologijos mokslo plėtros Lietuvoje. Šių metų konferencijos tema ska­

tino dalyvius drąsiai kelti klausimus, kurių psichologijos moksle dažnai yra daugiau nei atsakymų. Daugelis pristatydami savo tyrimo rezultatus ne vien džiaugėsi rastais atsakymais, bet ir nevengė atskleisti to, kas liko neatsakyta, taip nubrėždami gaires tolesniems tyrimams. Pranešimus skaitė 15 pranešėjų iš Vilniaus, Vy­ tauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų.

Trys konferencijos mokslo komiteto išrinkti pranešimai buvo apdovanoti mokslo premijomis: I mokslo premija skirta Laurynai Rakickienei už prane­ šimą „Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, pažintinių gebėjimų ypa­ tumai" (VU), II mokslo premija - Rūtai Vasiliauskaitei ir Natalijai Norvilei už pranešimą „Lyčių stereotipų suvoki­ mas vaizdinėse reklamose" (MRU), III mokslo premija - Veronikai Lakis už pranešimą„Tėvo įsitraukimas ir kūdi­ kių emocijų savireguliacija" (VU).

Be to, visi konferencijos klausytojai balsuodami galėjo išrinkti pranešimą, kuriame buvo iškeltas įdomiausias klausimas, ir pranešimą, pateikusį geriausią, labiausiai intriguojantį at­ sakymą. Abu apdovanojimus susižėrė

Mykolo Romerio universiteto atstovių Rūtos Vasiliauskaitės ir Natalijos Norvilės pranešimas „Lyčių stereotipų suvokimas vaizdinėse reklamose".

Kaip ir kasmet buvo įteiktas specialus rėmėjų prizas už geriausią organiza­ cinės psichologijos pranešimą - šiais metais jis atiteko Vytauto Didžiojo universiteto atstovei Aurelijai Stelmokienei už pranešimą „Skirtingi informacijos šaltiniai vertinant vado­ vavimo efektyvumą: kuria vertintojų grupe pasitikėti?".

Konferenciją organizavusios Ben­ drosios psichologijos ir Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros dėkoja visiems šių metų konferencijos dalyviams bei rėmėjams ir ragina visus pradedančiuosius psichologijos srities mokslininkus įrašyti dalyva­ vimą konferencijoje į kito pavasario darbų planus. Tai verta padaryti bent dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kurią tardama įžanginį konferencijos atidarymo žodį pabrėžė mokslinio komiteto pirmininkė prof. Danutė Gailienė - tai yra rimtas mokslinis renginys, visi pateikti pranešimai yra recenzuojami ir daugelis jų publi­ kuojama specialiame konferencijos leidinyje, todėl dalyvavimas konferen­ cijoje tikrai papuoš jauno mokslininko biografiją. Antroji, kurią tardamas baigiamąjį žodį minėjo šiemet orga­ nizaciniam komitetui pirmininkavęs psichologijos doktorantas Andrius Lošakevičius - tai yra bene vienintelė erdvė pradedančiajam psichologijos tyrėjui būti išgirstam platesnės moks­ lo bendruomenės, o organizatoriai visada rūpinasi, kad konferencijoje būtų smagu.

Teisės fakultete pristatyta knyga „Prof. P. V. Rasimavičius: tarp teisės ir žmogiškumo" Vilniaus universite­ to Teisės fakultete pristatyta knyga „Pro­ fesorius Pranas Vytau­ tas Rasimavičius: tarp teisės ir žmogiškumo“. Ši knyga skirta vienam civilinės teisės tyrinėtojų, VU profesoriui, pirmojo atkurtos Lietuvos Konstitu­ cinio Teismo teisėjui Pranui Vytautui Rasimavičiui. Knygoje apžvelgiama profesoriaus veikla, susijusi su teisės mokslo ir įstatymų leidyba, išryškina­ mi jo gebėjimai atskleisti konstitucinę įstatymų dvasią, įtvirtinti teisines ver­ tybes atkurtoje Lietuvos valstybėje, taip pat nuoširdumas bendraujant.

Tai ketvirtoji Teisės fakulteto inicia­ tyva ir pastangomis išleista knyga apie iškiliausias fakulteto asmenybes. VUTF 2006 m. pradėtoje knygų serijoje jau išleistos knygos: „Profesorius Vladas

„Ši knyga - tik nedidelė to

dėkingumo išraiška, galimybė pristatyti vieną iškiliausių Teisės fakulteto asmenybių“, - sakė TF

dekanas prof. V. Nekrošius

Pavilonis",„Profesorius Jonas Žėruolis.

Pedagogas, mokslininkas, žmogus", „Alfonsą Čepą prisimenant..." ir naujoji „Profesorius Pranas Vytautas Rasimavi­ čius: tarp teisės ir žmogiškumo".

TF inform.

universitas

6

2011 m. birželis

vilnensis

4

fff

Energetikos ministras A. Sekmokas nemato alternatyvų branduolinei energetikai Gegužės 6 d. energetikos ministras

ARVYDAS SEKMOKAS (V. Naujiko nuotr.) susitiko su Vilniaus universiteto Fizi­ kos fakulteto bendruomene. Studentai ir dėstytojai išklausė ministro pamąstymus

tyje yra kelios problemos. Pavyzdžiui, elektros energijos gamybai reikia stabilumo, o atsinaujinantys energijos ištekliai kaip tik yra gana nestabilūs.

Vėjo jėgainė gali būti sustabdyta dėl pernelyg stipraus vėjo arba neveikti, jei vėjo nėra", - aiškino A. Sekmokas.

Ministras pabrėžė, kad tokiu būdu gaunama elektros energija kol kas yra gana brangi, todėl branduolinė energetika ir jos plėtojimas vis dar išlieka tarp pagrindinių prioritetų - ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pasak ministro, svarbiausia yra tikėti savo jėgomis. „Šio projekto įgyvendi­

apie Lietuvos energetinio sektoriaus būklę ir perspektyvas, taip pat uždavė

ministrui klausimų, diskutavo su juo.

Susitikimą moderavo Energetikos fizikos centro vedėjas doc. dr. Laurynas Juodis.

Tai buvo jau antras energetikos ministro susitikimas su fakulteto bendruomene -

pirmas toks susitikimas įvyko prieš dvejus metus.

Viktoras DENISENKO

Reikia „persikelti iš bendrabučio į nuosavą namą“ A. Sekmokas pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių ministerijos uždavinių šiandien - nustatyti Lietuvos energe­ tikos strategiją.„Dabar, praėjus porai metų po ministerijos įsteigimo, mes atėjome iki to taško, kai pagrindinės strategijos gairės jau suformuluotos.

Svarbiausią rengiamos strategijos nuostatą galima būtų apibūdinti taip - visi mes esame energijos var­

totojai, tad svarbu užtikrinti mūsų, t. y. - vartotojų, interesus", - sakė A. Sekmokas. Ministras pažymėjo, kad vartotojų interesus užtikrinti ne visada yra lengva, nes įtakos tam turi ir geopolitinė šalies padėtis.

A. Sekmokas pabrėžė, jog Lietuva kenčia dėl to, kad Rytų kaimynų, nuo kurių energetinių išteklių mūsų šalis vis dar priklausoma, požiūris į energetiką skiriasi nuo europinio. „Europos Sąjungoje energetika yra ūkio šaka, administruojant ją laikomasi rinkos principų. Rytų kaimyno erdvėje energetika buvo ir yra naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

Šioje veikloje labai trūksta skaidrumo, įmonių interesai persveria vartotojų interesus", - apibrėžė situaciją A. Se­ kmokas. Pasak ministro, Lietuvos tikslas yra kuo plačiau integruotis į europinę energetinę erdvę. „Galima vaizdžiai sakyti, kad šiandien mes gyvename sename bendrabutyje, kur dominuoja bendrabučio valdytojas, tuo tarpu mūsų siekis yra persikelti į nuosavą namą padoriame rajone", vertindamas dabartinę Lietuvos padėtį sakė ministras.

Apie artimiausiais perspektyvas A. Sekmokas kalbėjo atsargiai. „Dabar vyksta derybos su„Gazprom" įmone.

Yra pagrindo tikėtis, jog pavyks susi­ tarti, kad dujų kainos būtų sumažin­ tos", - sakė jis. Tačiau ministras prisi­ pažino, kad šiame kelyje jam tenka susidurti ir su dideliu suinteresuotų įmonių ir asmenų pasipriešinimu.

Branduolinė energe­ tika dar labai aktuali Susitikimo dalyviai aktyviai domė­ josi naujos branduolinės jėgainės sta­ tybos perspektyvomis. Šiuo klausimu Susitikimo dalyviai ne tik klausėsi ministro pasisakymo, bet ir uždavė

klausimus. V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto, Ekonomikos fakulteto ir Ekonominės informa­ tikos katedros bendruomenė liūdi netekusi ilgamečio kolegos docento ZENONO BRAZAIČIO. Gimęs 1944 m. rugsėjo 25 d. Ša­

kių rajone, Kudirkos Naumiestyje, Z. Brazaitis 1967 m. baigė Maskvos ekonomikos-statistikos instituto (MESI) ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo orga­ nizavimo specialybę. Nuo 1967 m. pradėjo dėstyti tuometiniame VU Ekonomikos fakultete naujus kur­ sus - apie skaičiavimo mašinas ir programavimą elektroninėms

skaičiavimo mašinoms (taip tuo metu buvo įprasta vadinti kompiuterius) ir informacijos mašininį (mechanizuotą) apdorojimą. 1978 m. sėkmingai ap­ gynė daktaro (tuo metu ekonomikos mokslų kandidato) disertaciją, kurioje nagrinėjo darbo išteklių valdymo sistemos informacinės ir matematinės įrangos tobulinimą. 1980 m. Aukštoji atestacinė komisija prie SSSR Ministrų Tarybos savo sprendimu patvirtino Z. Brazaičiui Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organi­ zavimo (EIMAO) katedros docento vardą. 1988 m. doc. Z. Brazaitis buvo išrinktas EIMAO katedros vedėju ir ėjo šias pareigas iki 2008 m.

Visą savo darbinės veiklos laikotar­ pį - keletą dešimtmečių doc. Z. Brazai­ tis dalijosi savo žiniomis ir patyrimu su Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro programų studentais, vado­ vavo doktorantams ir svariai prisidėjo prie jaunosios mokslininkų kartos ug­ dymo. Jo paskaitoms buvo būdingas preciziškas tikslumas ir kruopštumas, taupi ir aiški mintis. Platus buvo do­ cento mokslinių interesų laukas - tai ir bendrosios informacinių sistemų

nėra sustingęs, vyksta derybų proce­ sas, tačiau pažymėjo, jog kol kas ne­ gali atskleisti detalesnės informacijos.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi potencialą įgyvendinti šį svarbų energetinį projektą.

Pasak A. Sekmoko, jis kol kas nemato alternatyvų branduolinei energetikai. „Pagal atsinaujinančių energetinių šaltinių naudojimą Lie­ tuva lenkia daugumą ES šalių, taip pat lenkiame ir Jungtines Amerikos Valstijas. Situacija šioje srityje yra nebloga, bet negalime orientuotis tik į tokį energijos gavimo būdą. Šioje sri­

A. Sekmokas buvo nusiteikęs santūriai optimistiškai. Jistvirtino, kad projektas

kūrimo ir diegimo problemos, ir strateginių informacinių sistemų projektavimas, ir sprendimų analizės bei derinimo problemos, ir daugelis kitų. Savo pedagoginę ir profesinę patirtį doc. Z. Brazaitis sudėjo į kelis vadovėlius, keliasdešimt publikacijų ir metodinių mokymo priemonių, tarp jų nuotolinio mokymo siste­ mų, kurių kūrimo ir taikymo srityje docentas Ekonomikos fakultete buvo vienas pirmųjų ir aktyviausiųjų entuziastų. Kelios dešimtys eko­ nominės informatikos absolventų laidų prisimena docentą kaip puikų dėstytoją ir savo srities žinovą, eru­ ditą ir autoritetą visais profesinės kompetencijos klausimais, taip pat uolų kalbos kultūros puoselėtoją.

Z. Brazaičio pastangomis buvo at­ gaivinta vegetuojanti ekonominės informatikos (šiuo metu vadybos informacinių sistemų) specialybė, kuri tapo viena populiariausių tarp stojančiųjų.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius dėl staigios ir skaudžios netekties.

nimo sėkmė daugiausia priklauso nuo mūsų pačių. Turime aiškiai suprasti, kad elektrinė yra reikalinga, negerai, jog mes dabar 60 proc. energijos tie­ siog importuojame, ir kad negalime sau leisti būti tiek priklausomi nuo kitų. Nauja branduolinė jėgainė reiškia ir naujas darbo vietas, ir pinigus, kurie pasiliks šalyje", - tikino A. Sekmokas.

Ministras taip pat priminė, kad Lietuva turi labai išplėtotą elektros perdavimo sistemą. „Šiuo metu, kai

Ignalinos atominė jėgainė uždaryta, ši sistema labai mažai apkrauta. Iš dalies tai atsiliepia ir didesniu elektros ener­ gijos tarifu, nes vis tiek tenka prižiūrėti visą sistemą, išlaikyti ją. Jeigu mes pastatysime naują branduolinę jėgai­ nę, galėsime vėl padidinti sistemos apkrovimą ir tada pati sistema mums kainuos pigiau", - pabrėžė ministras.

Dujų terminalas tanklaivyje?

Didelį susidomėjimą kelia ir Lie­ tuvos perspektyvos įrengti savo suskystintų dujų terminalą. Pasak ministro, artimiausiu metu turės būti sudaryta darbo grupė, vadovaujama Ministro Pirmininko, kuri rūpinsis šiuo projektu. Numatoma, kad Lietuva galėtų turėti terminalą ir tam tikrą

alternatyvą „Gazprom" įmonės eks­ portuojamoms dujoms jau 2014 m. „Mums, kaip ir visai Europai, teks naudoti dujas tol, kol pereisime prie platesnio atsinaujinančių šaltinių vartojimo, o tai nutiks dar negreitai", pažymėjo A. Sekmokas.

Pasak ministro, Klaipėdos uoste jau yra numatyta vieta terminalui įrengti. „Pasirinkta technologija, kuri leis greičiausiai ir pigiausiai pastatyti dujų terminalą.Technologijos esmė panaudoto dujų tanklaivio įsigijimas ir jo perdarymas. Reikia atlikti ne tiek daug darbų, siekiant paversti tanklaivį suskystintų dujų terminalu - jame būtina įdiegti vadinamąją sudujinimo įrangą, kuri atšildo skystas dujas, ir pri­ jungti terminalą prie dujų sistemos", sakė A. Sekmokas. Ministro teigimu, toks terminalo įrengimo būdas yra * pats greičiausias ir pigiausias.

A. Sekmokas pažymėjo, kad kai bus įrengtas suskystintų dujų terminalas, galima tikėtis ir gamtinių dujų kainos mažėjimo.

Auditorija domėjosi „atsarginiu variantu“ Buvo pasidomėta, ar Energetikos ministerija turi „atsarginį planą" tam atvejui, jeigu naujos branduolinės jėgainės projekto taip ir nepavyktų įgyvendinti. Kaip teigė ministras, nors ir nagrinėjami įvairūs variantai, branduolinės jėgainės projekto įgy­ vendinimas yra vienintelis kelias ener­ getinės nepriklausomybės link, nes visi kiti veiksmai tik didintų Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energijos resursų ir keltų elektros kainą vartotojui.

Susitikimo dalyvius domino ir Lietuvos perspektyva įsitraukti į europinį elektros energijos tinklą - įgyvendinti elektros jungčių projektus. Pasak mi­ nistro, šia linkme yra dirbama, tačiau tai nėra greitai vykstantis procesas susiduriama su tam tikrais sunkumais, kuriuos bandoma įveikti.

Susitikime buvo nagrinėjamas ir specialistų parengimo subsidijavimo klausimas. A. Sekmokas tvirtino palai­ kąs idėją, kad Lietuva pati turi rengti specialistus savo energetiniam sekto­ riui ir skirti tam kuo daugiau dėmesio, tačiau negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie galimą papildomų lėšų skyrimą aukštosioms mokykloms. „Lėšų skirstymas specialistų rengimui yra Švietimo ir mokslo ministerijos vei­

klos baras", - pabrėžė A. Sekmokas.

Pasikeitė VU Botanikos sodo statusas r Kovo 17 d. Vilniaus universiteto Senato komisijoje patvirtinti VU Botanikos sodo nuostatai. VU Botanikos sodas tapo dar vienu Vilniaus universiteto neakademiniu kamieniniu padaliniu.

230 metų jubiliejų šiemet šven­ čiantis sodas ne tik didžiausias Lie­ tuvoje, bet ir turtingiausias augalų kolekcijų. Čia auginama daugiau kaip 10 000 pavadinimų augalų. Sodas per ilgą savo istoriją net 4 kartus keitė vietą. Šiuo metu jis įsikūręs Vingio parko dalyje ir buvusioje Kairėnų dvaro teritorijoje. Pasikeitė ne tik sodo statusas, bet ir struktūra. Šie pertvarkymai brendo ilgai, nes

paskutinį dešimtmetį smarkiai kei­

tėsi sodo atliekamos funkcijos. Iki 2000 m. buvęs uždaras visuomenei, sodas vykdo vis daugiau edukacinių veiklų, jame vyksta kultūros rengi­ niai, sodą gausiai lanko ne tik vilnie­ čiai, bet ir miesto svečiai. Pasikeitė ir kolekcijų apimtys bei struktūra. Tad nuo šiol VU Botanikos sode veikia Ry­ šių su visuomene. Mokslo programų aptarnavimo ir koordinavimo, Vingio, Augalų kolekcijų, Ūkio skyriai.

VU Botanikos sodo inform.

VU Filologijos fakultetas liūdi dėl talentingos lietuvių literatūros dėstytojos, teatro istorijos tyrėjos docentės Petronėlės Česnulevičiūtės mirties ir reiškia

nuoširdžią užuojautą jos artimiesiems.

Mes visi esame bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame VU poilsio namų„Romuva" Palangoje administratorę Meilutę Butavičienę.

VU poilsio namų„Romuva" kolektyvas

viitaensis

2011 m. birželis

7

’

____________________________________ pokalbiai ui

Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas:

„Archeologai visame pasaulyje yra labai draugiški“ Viktoras DENISENKO Teko girdėti, kad Pietų Korėjoje Jūs dalyvavote keliuose rengi­ niuose. Ar galite apie juos papa­

sakoti plačiau?

Visi renginiai vyko vienoje vieto­ je - Jeangok priešistorės muziejaus teritorijoje. Šiame muziejuje vyko jau

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeo­ logijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchta­ nas gegužės pradžioje svečiavosi Pietų Korėjoje, tarptautiniame edukaciniame eksperimentinės archeologijos festivalyje. Grįžęs iš kelionės, jis maloniai sutiko pasidalyti jos įspūdžiais su „Universitas Vilnensis“ skaitytojais.

XIX eksperimentinės archeologijos festivalis. Jis yra tradicinis, organi­ zuojamas kasmet. Šiame festivalyje žmonės gali išbandyti įvairiausias senovines technologijas - statybą, maisto gamybą, ieties svaidymą, šaudymą iš lanko, ugnies išgavimą įvairiais archajiškais metodais ir pan.

Muziejuje sukurtas archeologinis parkas, kur vyksta tokie festivaliai.

Ten taip pat vyko ir tarptautinės asociacijos, vienijančios muziejus po atviru dangumi, konferencija. Ji buvo skirta edukacijai, paveldosaugai ir žinių apie seniausią žmonijos istorijos periodą - paleolitą - propa­ gavimui. Į šią asociaciją įeina panašūs muziejai iš viso pasaulio - Ispanijos, Čilės, JAV, Austrijos ir 1.1. Asociacija vykdo aktyvią veiklą - propaguoja žinias apie iškastinius hominidus ir seniausio žmonijos istorijos laikotar­ pio tyrimus.

Informaciniame Lietuvos stende doc. dr. Aleksiejus Luchtanas surado... ir save

Lietuvos delegacija (iš kairės): Aelita Kensminienė, doc. dr. Aleksiejus Luchtanas ir Algimantas Kensminas paleolito festivalyje

Kur yra šis muziejus? Kokios eks­ pozicijos jame veikia? Šis muziejus įsikūręs Pietų Korė­ joje, į šiaurę nuo Seulo. Šioje vietoje

1979 m. vienas amerikietis kareivis, tarnavęs čia, vaikščiodamas po apy­ linkes rado labai archajišką rankinį kirtiklį, datuojamą nuo 1 100 000 iki 400 000 metų prieš Kristų. Prieš karo tarnybą šis kareivis spėjo universitete baigti du archeologijos kursus. Jis suprato savo radinio svarbą ir parodė jį Seulo universiteto mokslininkams.

Toje vietovėje prasidėjo kasinėjimai, kurie padėjo aptikti labai daug iškas­ tinių hominidų - sinantropų - darbo įrankių. Vėliau ši vietovė buvo pri­ pažinta pasaulinio UNESCO paveldo objektu. Archeologiniam rezervatui buvo skirta teritorija, pastatytas mi­ nėtas muziejus, kuris yra labai labai šiuolaikiškas.

Muziejuje veikia kelios ekspozicijos.

Viena jų skirta antropogenezei, t. y. vi­ sai iškastinių hominidų istorijai - nuo tyrinėjimų Olduvajaus slėnyje Afrikoje ir Javos salos radinių iki Europos neandartaliečių ir kromanjoniečių. Iš es­ mės ten nagrinėjamas laikotarpis nuo paleolito iki homo sapiens - dabarti­ nio žmogaus - susiformavimo. Kita įspūdinga ekspozicija demonstruoja uolų piešinius, perkeltus iš garsiausių vietovių. Šiai ekspozicijai specialiai sukurti natūralaus dydžio urvai. Dar viena ekspozicija skirta pasaulio mu­ zikos istorijai: joje rodomi archajiški muzikiniai instrumentai - nuo pat pirmų dūdelių, kurias prieš 30-40 tūkst. metų naudojo paleolito žmonės Europoje.Ten galima pasiklausyti irtų instrumentų garsų.

Ką Jums pavyko nuveikti šioje kelionėje?

Aš dalyvavau ir konferencijoje, ir festivalyje. Mes iš Lietuvos važiavome trise - su manimi kartu vyko Aelita ir Algimantas Kensminai. Aelita yra etnologe, o Algimantas - skulptorius.

Mes visi priklausome eksperimenti­ nės archeologijos klubui „Pajauta", kuris jungia Lietuvos žmones, užsi-

Edukaciniai užsiėmimai vaikams

Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas prie darbo grafiko festivalyje

imančius įvairių senovės amatų ir gyvensenos rekonstrukcija. Festiva­ lyje mes pristatėme akmens amžiaus technologijas Europoje. A. Kensminas demonstravo įvairių dirbinių gamy­ bą iš šiaurės elnio ir briedžio ragų, taip pat ugnies išgavimą primityviu būdu. Aelita pristatė kailio odos išdirbimą - plačiai paplitusį akmens amžiaus užsiėmimą - visą procesą nuo pradžios iki drabužių siuvimo.

Turėjome ir edukacinį pasirodymą scenoje, kuris pritraukė daug žiūrovų.

Pats pasirodymas buvo verčiamas iš anglų kalbos į korėjiečių. Įdomu, kad vertėjaudavo kariai - tiksliau, į karinę tarnybą pašaukti studentai filologai.

Kaip minėjau, aš taip pat dalyvavau ir konferencijoje - skaičiau pranešimą apie eksperimentinės archeologijos raidą Lietuvoje ir Europoje. Papa­ sakojau, kas pas mus daroma šioje srityje.

Ar lengva buvo gauti kvietimą į

šią konferenciją ir festivalį?

Viską lėmė atsitiktinumas. Pernai vasarą Kernavėje vyko gyvosios ar­ cheologijos festivalis. Jį nufilmuoti atvyko Korėjos televizijos grupė - jie daug kur važinėja ir viskuo domisi.

Aš daviau jiems interviu. Žurnalistai paėmė mano vizitinę kortelę, kad ga­ lėtų teisingai nurodyti pavardę.Vėliau kažkas Pietų Korėjoje pamatė visą tą filmuotą medžiagą ir įvertino mūsų klubo „Pajauta" narių profesionalu­ mą. Kvietimas buvo atsiųstas mums per Vilniaus universitetą, o kelionės išlaidas padengė organizatoriai.

Kas Jums labiausiai įsiminė iš kitų

kolegų darbų?

Festivalyje pamačiau labai daug įdomių dalykų. Europos akmens amžių, be mūsų, pristatė ir italai.

Austrai rodė įvairiausias paleolito technologijas. Mūsų kaimynystėje buvo įsitaisę vietinio muziejaus specialistai, kurie demonstravo, kaip buvo gaminami patys primityviausi akmeniniai įrankiai - dar ne iš titna­ go, o iš paprastų upės nugludintų akmenų. Japonai rodė, kaip įrankiai gaminami iš titnago pakaitalo vulkaninio stiklo obsidiano. Jie yra labai gerai įsisavinę šią technologiją. Čilės atstovai pasakojo apie pačius seniausius radinius Pietų Amerikoje.

Labai įdomūs buvo Tanzanijos atsto­ vai. Vienas jų - iš kilmingos masajų genties giminės. Kartu su savo ko-

lega - ne afrikiečiu, bet gyvenančiu Tanzanijoje baltaodžiu europiečiu jis pristatė radinius iš Olduvajaus slėnio, kur randami patys seniausi iškastiniai hominidai ir kur iš tikrųjų yra visos žmonijos ištakos.Taip pat jis pasakojo apie Ngorongoro vulkaniniame kra­ teryje gyvenančią masajų gentį, jos papročius, drabužius, tradicijas.

Festivalyje buvo ir kolegų iš dviejų buvusių sovietinių respublikų Kazachstano ir Uzbekistano. Šis regionas irgi garsėja radiniais. Uzbe­ kistane, pavyzdžiui, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą 1938 m. rusų archeo­ logas Aleksejus Okladnikovas buvo suradęs garsųjį „Tešiktašo berniuką".

Dabar yra ir naujų radinių. Tuo tarpu Kazachstano atstovas pristatė uolų piešinius, rodė, kokia simbolika juose naudojama, kaip pateikiamas pasau­ lio modelis.

Iš Teherano buvo atvažiavę Cen­ trinės Azijos senovinės muzikos mu­ ziejaus atstovai - jie atvežė daugybę archajiškų muzikos instrumentų, gyvai jais grojo. Iraniečiai taip pat de­ monstravo ir instrumentų gamybos technologiją. Pagal jų pasirodymus galima buvo atsekti visą muzikinės kultūros raidą Centrinėje Azijoje. Įdomu tai, kad Kinijai festivalyje atstovavo Taivano mokslininkai. Jie daugiau rodė dabartinės archeo­ logijos galimybes - demonstravo kompiuterinę archeologinę rekons­ trukciją, kai keramika klijuojama ne iš atskirų šukių, bet tos šukės būna visos nuskenuotos ir iš jų kompiuteryje sumodeliuojamas puodas.

Kokia, Jūsų manymu, šios kelio­ nės nauda?

Naudos labai daug - galiu išvardyti

net kelis aspektus. Viena, mūsų uni­ versitete pirmų magistrantūros metų

studentams aš skaitau eksperimenti­ nės archeologijos kursą.Tad man buvo

labai įdomu ir naudinga susipažinti su tuo, kas daroma ne tik Europoje, bet ir

kituose kraštuose. Planuoju panaudoti

tai dėstydamas savo studentams, da­ lytis su jais naujomis žiniomis. Antras

dalykas - tai buvo puiki galimybė

pamatyti labai modernų archeologi­ jos muziejų ir susipažinti su jo darbo principu. Trečia, tai susiję su mano

mokslinių interesų sritimi. Domiuosi

Centrinės Azijos archeologija. Tris se­ zonus vykdžiau projektą Afganistane.

Centrinės Azijos archeologija man yra gerai žinoma, tačiau kol kas mažai ką

žinojau apie Rytų Azijos archeologiją. Šioje kelionėje įgijau daug naudingų kontaktų, susipažinau su mokslinin­

kais iš šio regiono.

Galima pabrėžti ir kitą dalyką -

buvo tiesiog labai įdomu susipa­ žinti su regiono kultūra, paveldu ir

archeologija. Tai buvo ne kokia nors

turistinė kelionė, kur guli ir deginiesi

pliaže - mes dirbome, diskutavome su kolegomis per naktį. Tarp arche­

ologų visada labai greitai užsimezga kontaktas, nes archeologai visame

pasaulyje yra labai draugiški, palaiko tarpusavio ryšį ir iš karto suranda

bendrą kalbą.

Nuotr. iš asm. albumo

universitas

8

2011 m. birželis

vilnensis

f f K istorija______________________________________________

Spaustuvės kiemas Nijolė BULOTAITĖ Tai vienas iš nuošalesnių Vilniaus universiteto kiemelių, į kurį patekti galima iš Observatorijos kiemo. Į šį kiemelį rečiau užklysta turistai ir uni­ versiteto svečiai. Jame tvyro ramybė, vasarą žydi gėlės. Aplinkiniuose pastatuose - universiteto bibliote­ kos skaityklos, kabinetai, archyvas. Šiandien universitetas spaustuvės nebeturi, nors kadaise ji garsėjo visoje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

Kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios universiteto spaustuvės, 1575 m. kunigaikščio Mikalojaus Kris­ tupo Radvilos-Našlaitėlio dovanotos universitetui, vardu. Akademijos spaustuvės padėtis, palyginti su kitomis privačiomis spaustuvėmis, buvo išskirtinė. Šioje spaustuvėje

išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis.

Išspausdinta ir paties M. K. Radvilos „Kelionė į Jeruzalę" (1601), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Rad­ vila 1613 m. Amsterdame išspausdino

gana tikslų LDK žemėlapį. Jis buvo ne tik spaustuvės įkūrėjas, bet ir jos mecenatas (knygų spausdinimas buvo brangus, todėl kiekvienai knygai reikėjo rasti leidėją, mecenatą).

Manoma, kad M. K. Radvilos do­ vanota spaustuvė veikė Lukiškėse.

1631 m. akademija perėmė Vilniaus kanauninko Stanislovo Vilčopolskio namus, buvusius prie jėzuitų daržo Šv.

Jono gatvėje, ir juose įkūrė spaustuvę, vėliau prijungti dar keli šalia stovėję namai, nes trūko vietos. XVIII a. spaus­ tuvės inventoriuje minima spaustuvė, rinkykla, korektūra, raidžių liejykla, knygrišykla, biblioteka ir knygynas.

Spaustuvės personalas čia ir gyveno, todėl inventoriuje minimos ir lovos, virtuvės indai, kiti ūkiniai daiktai.

Spaustuvė čia išbuvo iki XIX a. pradžios. Vėliau, išpirkęs spaustuvę iš universiteto, Juozapas Zavadskis ją perkėlė kitur. 1999 m. Šv. Jono

gatvėje, universiteto spaustuvės namo sienoje, atidengta paminklinė lenta spaustuvininkui J. Zavadskiui, kuris 1822 m. išleido pirmąjį Adomo Mickevičiaus poezijos tomą.

V. Naujiko nuotr.

VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė:

„Kiemelis man nostalgiškai mielas“ Taigi - kokie bibliotekos padali­ niai čia yra?

Didžioji dalis pastatų, kurie juosia spaustuvės kiemelį, - tai bibliotekos skyriai ar saugyklos. Tik iš vienos pusės yra Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus patalpos ir Studentų

atstovybė, kituose trijuose įsikūrusi biblioteka. Pats naujausias pastato fligelis pastatytas prieš daugiau nei 30 metų - 5 aukštuose iš kiemelio pusės yra dalis bibliotekos knygų ir periodinių leidinių saugyklos. Iš kitos kiemelio pusės įsikūręs Humanistikos informacijos centras (HIC). Ir dar iš vienos kiemelio pusės yra dalis Res­ tauravimo skyriaus.Taigi labai įdomiai ir simboliškai sutapo, kad Spaustuvės kiemelį juosia universiteto padalinys, tiesiogiai susijęs su knygų kaupimu, saugojimu.

Kas tas HIC, kuo jis ypatingas? Šis centras VUB atsirado 2007 m.

Nuo 2006 m. biblioteka įgyvendina senosios VU bibliotekos rekonstruk­ cijos projektą.Tai valstybės investicijų projektas, kurio mes dar nebaigėme lygiagrečiai statydami Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, pertvarkome ir šiose istorinėse patal­ pose įsikūrusios bibliotekos patalpas ir naujai pergalvojame vykdomas vei­ klas. 2007 m. kaip tik labai intensyviai ieškojome, iš kur gauti pinigų įgyven­ dinti 2004-2006 m. rengtą Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro techninį projektą. Projektas jau buvo, bet prireikė daug jėgų įrodinėjant, kad VU biblioteka yra verta turėti antrąjį savo pastatą, naują modernią biblioteką. Ir tais metais mums kilo idėja, kad rekonstruojant senąją bibli­ oteką galime pabandyti įkurti naujo mokslinės komunikacijos centro mini prototipą senojoje bibliotekoje.

HIC tapo tuo prototipu. Kas čia buvo naujo? Biblioteka, įsikūrusi architek­ tūriniame ansamblyje, iki tol neturėjo galimybės turėti tai, kas dabar yra bū-

Aplink kiemelį esančio­ se patalpose įsikūrusi Vilniaus universiteto biblioteka. Kalbiname bibliotekos generalinę direktorę Ireną Krivienę ir norime sužinoti, ką slepia šios sienos, kas ir kur čia įsikūręs, ką po šiais skliautais gali atrasti studentai. dingą visoms modernioms šiuolaiki­ nėms universitetų bibliotekoms - tai atviri fondai (skaitytojams prieinami dideli knygų kiekiai vienoje vietoje, sudėti laisvos prieigos lentynose), projektinės veiklos erdvės, skirtos grupiniam darbui. Kurdami HIC, mes įrengėme keletą tokių patalpų.Tai stu­ dentams skirtos patalpos, tinkamos seminarams, projektams rengti. Čia

perkelta Filosofijos fakulteto biblio­ teka, Orientalistikos centro biblioteka, trys Filologijos fakulteto bibliotekos buvo sujungtos ir perkeltos į centrinę biblioteką. Šalia istorinės bibliotekos čia dar pasilieka tai, kas reikalinga kasdienei informacijai teikti tiems fakultetams, kurie yra centriniuose rūmuose. Iš centrinės bibliotekos į Saulėtekį išsikels dalis darbuotojų, fondų, ten kelsim fizinių ir technolo­ ginių mokslų srities literatūrą - MKIC turi atitikti Saulėtekio slėnio informa­ cinius poreikius.

Pirmasis Spaustuvės kiemelio dvie­ jų fligelių aukštas bus paskirtas VU istorijos šaltinių bibliotekai (ten dabar yra Informacijos išteklių formavimo skyrius). IF biblioteka kol kas visa ne­ bus integruota į centrinę. Pirmajame IF bibliotekos integravimo į centrinę etape: bus formuojama istorinių šal­

HIC, Žalioji periodikos skaitykla

tinių skaitykla su keletu ar daugiau patalpėlių individualiam darbui.Taigi senojoje bibliotekoje bus sukurtas dar vienas šiuolaikinėms bibliotekoms būdingas populiarus akcentas - as­ meninės bibliotekos modelis. Moksli­ ninkams, tyrinėtojams, doktorantams labai svarbu turėti savo darbo vietą ilgesniam darbui bibliotekoje.

yra ir daug knygų, ir visi informacijos ir technologiniai ištekliai, multimedijos įranga, kompiuteriai, visoje bibliote­ koje veikia belaidis internetas.

Ar jis skirtas tik humanitarams, aplinkinių fakultetų studentams ?

Ką gali čia rasti fizikas, gamti­ ninkas? Ši biblioteka yra skirta visai VU

bendruomenei. Į centrinę biblioteką ateina nemažai studentų ir iš kitų fa­ kultetų, pasklinda po visą biblioteką ir skaito. Studentai šioje bibliotekoje labai vertina laisvę, demokratišką aplinką, ilgas darbo valandas, ypač prieš sesiją ir sesijos metu, kai dir­ bame net sekmadieniais. Čia ateina gyvenantys ne tik bendrabučiuose, bet ir su tėvais. Yra virtuvėlė, galima pasišildyti maistą, išgerti kavos.

Aišku, ne viskas leidžiama šioje bi­ bliotekoje, juk čia saugomos kultūros paveldo kolekcijos.Tai bibliotekos vei-

HIC, Sidabrinė humanistikos skaitykla

klos daliai skiriamas ypatingas dėme­ sys ir apsauga. Naktį šios bibliotekos negalime laikyti atviros skaitytojams, o studentai labai to norėtų. Tačiau MKIC veiks visą parą.

Biblioteka dabar sparčiai keičiasi,

o ir planuoja keltis į Saulėtekį. Kas liks čia?

Čia liks istorinė, humanitarinė ir iš dalies socialinių mokslų biblioteka: visos istorinės kolekcijos, mokslo ir kultūros paveldo skyriai. Kalbame apie naujesnę ir pačią naujausią šitų sričių literatūrą, kurios kolekcijos yra formuo­ jamos čia, atvirų fondų skaityklose.

Fakultetų bibliotekos pradėtos integruoti į centrinę biblioteką. Jau

O Jums pačiai Spaustuvės kieme­ lis mielas? Dažnai užeinate?

Tai yra kraštinis universiteto kiemas ir ten aš užeinu eidama į skyrius, įsikūrusius to kiemelio fligeliuose.

Kiemelis man nostalgiškai mielas, savo nuošalumu labai jaukus, su­ žadinantis jaunystės prisiminimus.

Mano prisiminimuose ant kiemelyje esančių suoliukų per pietų pertrauką buvo galima labai jaukiai pasišildyti prieš saulutę, pakalbėti. Ir dabar ten yra suoliukai, ant kurių ir šiandien darbuotojai, radę laisvesnę minutę, prisėda pailsėti. Ta vieta šiame kie­ melyje yra ir šiandien neformalaus bendravimo vieta. Čia gimsta idėjos, kurios dažnai virsta „kūnu".

Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ Nuotr. iš VUB archyvo

universitas

2011 m. birželis

9

vilnensis

_ istorijai 11 Nuo varpinės

Universiteto dvasios skleidėja Apie universiteto spaustuvės istoriją, jos reikšmę Lietuvai ir universitetui, apie spausdinto lietuviško žodžio reikšmę, universiteto mokslininkų leidinius ir šiandienines leidybos aktualijas kalbamės su Komunikacijos fakulteto dekanu doc. dr. ANDRIUMI VAIŠNIU (nuotr.).

Kuo reikšminga universiteto spaustuvė Lietuvos kultūrai, rašti­ jai, kalbai?

Kalbą apie Vilniaus universitetą apskritai reikėtų pradėti nuo knygos.

Vilniaus universiteto biblioteka atsi­ rado anksčiau nei akademija. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie spaustuvę.

VU spaustuvė ypatinga ne tik kaip funkcionalus ir būtinas aukštosios mokyklos organizmas: ši įstaiga uni­ versitetinę dvasią skleidė daug ilgiau, nei veikė pats universitetas. Turime kuklių ženklų, primenančių praeiviui, kur buvo universiteto spaustuvė, ką ji leido, kokie asmenys buvo su ja susiję.

Iš tikrųjų turime ir daugiau ką pasakyti svečiui, ką pabrėžti, į ką atkreipti dė­ mesį, nes dar būtų galima parodyti daugiau su spaustuvės ir universiteto sklaida susijusių ženklų. Ši spaustuvė

tapo įtakingiausia ir reikšmingiau­ sia Lietuvoje, nors buvo ne pirmoji (pakanka priminti Skorinos spaustuvę su pirmosiomis senąja gudų (bal­ tarusių) kalba leistomis knygomis).

VU spaustuvė buvo didžiausia pagal leidžiamų knygų skaičių dėl to, kad Jėzuitų ordinas turėjo savotišką pri­ vilegiją skleisti ir platinti informaciją Lietuvoje, kurti ir prižiūrėti mokyklas, turėjo cenzūros teises. Toje katalikų, reformatų ir stačiatikių kovoje kie­ kvienai iš bažnyčių buvo labai svarbu skleisti savo pasaulėžiūrą perspaudą.

Jėzuitų ordinas ir katalikai tapo pri­ vilegijuoti ir galėjo daryti didžiausią įtaką. Reikia pabrėžti, kad XVI a. an­ trojoje pusėje Vilniaus universiteto spaustuvė leido beveik pusę visoje jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos vals­ tybėje spausdinamų knygų lotynų, lenkų ir kitomis kalbomis.Tai vienas iš svarbių jos ypatumų. Tuo metu, skir­ tingai nei dabar, Vilniaus universiteto spaustuvė buvo savotiškas Vilniaus universiteto mokslo liudininkas, nes leido tai, ką parengdavo universiteto mokslininkai. Tai truko iki Vilniaus universiteto uždarymo. VU spaustu­ vės įtaka sumažėjo XVII a. pabaigoje, pirmiausia todėl, kad jėzuitų ordinas pralaimėjo įtakos kovą. Kita vertus, spausdinto žodžio plitimui įtakos turėjo karai, maras.

Dar vienas svarbus VU spaustuvės etapas prasideda nuoJuozapo Zavads­ kio atvykimo į Vilnių. Šis žmogus pra­ dėjo savo šeimos dinastiją, trukusią vos ne pusantro amžiaus - nuo 1805 m., kai VU išnuomojo jam patalpas ir jis įgijo teisę už nuomą atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir knygomis. Jis leido ne tikžymiųVU mokslininkų (J. Lelevelio, A. ir J. Sniadeckių etc.) darbus, bet ir kitas knygas savo iniciatyva.

Ypatingą to laikotarpio J. Zavadskio spaustuvės reikšmę galima palyginti su nacionalinio muziejaus įtaka, nes ji skleidė universiteto dvasią ir tuo XIX a. laikotarpiu, kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Turime prisiminti ir Eustachijų Tiškevičių, kuris pasiekė, kad būtų įsteigtas Senienų muziejus, stengdamasis apsaugoti dalį lituanis­ tikos, išvežamos iš uždaryto Vilniaus universiteto ir apskritai iš Lietuvos.

Taigi dabartinis Lietuvos nacionalinis muziejus, save kildinantis iš Senienų muziejaus, irgi susijęs su universiteto dvasios sklaida, jo turto saugojimu vadinasi, ir su jo istorija.

1 838 m., kai spaustuvę perėmė J. Zavadskio sūnus, čia buvo pradėta ir lietuviškų knygų leidyba. Šis etapas svarbus lietuviško žodžio sklaidai, nes Andriaus Zavadskio spaustuvė leido ir lietuviškus elemen­ torius, orientuotus į jaunąją kartą - tai buvo labai svarbu kelis dešimtmečius, iki 1863 m. su­ kilimo. Zavadskių spaustuvė turėjo ir knygyną, kuris, kaip ir spaustuvė, veikė iki 1940 m.Tame knygyne buvo platinama ir lietuviška periodika, netik knygos - iki pat 1930 m., kai Vilniaus vaivados nurodymu savininkai turėjo uždaryti lietuviškų knygų skyrių. Taigi iš universiteto spaustuvės kilusi litua­ nistinė dvasia stipri tuo, kad formaliai turėjo didesnę sklaidą ir plito ilgesnį laiko tarpsnį, nei veikė universitetas.

Tokį reikšmingą spaustuvės veiklos ypatumą būtinai reikėtų paženklinti.

Ar daug lietuviškų knygų buvo leidžiama jėzuitų laikais?

Pradžioje knygos buvo leidžiamos lotynų ir lenkų kalbomis. Kiek vėliau dėl religinių interesų jėzuitai leido knygas ir lietuvių kalba, bet neleido periodikos.

Jie orientavosi į universiteto poreikius ir tikslus. Tarkime, XVI a. pabaigoje VU spaustuvėje išleisti pirmieji lietuviški elementoriai, XVIII a. „Mokslas skai­ tymo rašto lietuviško", orientuoti į tą skaitytoją, studentą, kuris turi ir nori mokytis lietuvių kalbos. Manau, kad daug intensyvesnis ir reikšmingesnis čia ne ankstyvasis periodas, o tas laikotarpis, kai J. Zavadskio sūnus Andrius leido lietuviškas knygas ir po universiteto uždarymo. Jėzuitų leidžia­ mas lietuviškas knygas nulėmė jėzuitų, reformatų ir stačiatikių konkurencija.

Ji privertė atsižvelgti į lietuvišką žodį.

Jėzuitai leido palyginti kokybiškas knygas, tačiau pasitaikė ir tokių ne­ taisyklinga kalba parašytų lietuviškų leidinių, kuriųgal geriau nebūtų buvę kaip M. Olševskio„Bromą...".

Kada pradėti leisti laikraščiai?

Pirmas laikraštis Lietuvoje pasirodo 1760 m., kai Vilniaus akademija gauna karaliaus teisę leisti „Kurier Litevvski".

Lietuvoje, juo labiau sostinėje, tai vėlyvas laikas periodinei žiniasklaidai, palyginti su Europa, su kaimyninė­ mis šalimis. Kalbant apie periodinės spaudos įtaką nekyla abejonių, kad valdovai, suvokdami jos reikšmę ir ja naudodamiesi, įgyja papildomų galių. Deja, LDK valdovai periodinei spaudai neskyrė tiek dėmesio. LDK spaudos teisės atžvilgiu buvo gana laisva šalis. Politinė valdžia iki tam tikro laiko tiesiogiai nesikišo ir nevaldė nei spaustuvių, nei laikraščių. Manau, kad, palyginti su to laikotarpio Europa, taip pat su kaimynine Rusija, tai buvo klai­ dingas požiūris, nes periodinė spauda valdovui galėjo suteikti papildomų galių telkiant šalininkus, informuojant apie sprendimus, kuriant tam tikrą įvaizdį. Universitetui suteikta teisė leisti laikraštį iš esmės nulėmė ir intelektu­ alią auditoriją, kuri galėjo naudotis kitomis išsilavinusio žmogaus privile­ gijomis. Bet politinės komunikacijos

atskleisti ir suprasti mūsų visuomenės mentalitetą. Tai gali pamatyti anali­ zuodamas praeities ir dabarties raidos į įvykius. Taigi pasitaiko atvejų, kai gi­ lesnės vertybinės temos studentams yra svarbios, tačiau tai būna nedažnai.

Kita vertus, ir visapusiškai išsilavinusių asmenybių nebūna daug.

Kaip universiteto spaustuvė Jums atrodo šiandien? Ar ji pakankamai svarbi Vilniuje ir universitete?

Universiteto spaustuvė - jau istori­ ja. Prieš kelerius metus teko kalbėtis su buvusiu rektoriumi profesoriumi Rolandu Pavilioniu, kai jis buvo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto

pirmininkas. Supratau, kad rektorius apgailestavo dėl tam tikrų sprendimų, susijusių su universiteto spaustuve ir leidykla, nes, jo manymu, šiai sričiai skyrė per mažai tiesioginio dėmesio, kitaip VU leidykla būtų galėjusi išaugti į tikrai prestižinę įstaigą. Matyt, šiai filosofo ir politiko, buvusio Alma Mater vadovo nuomonei reikėtų pritarti.Toks reikšmingas universitetas tikrai turėtų turėti ir galėjo turėti vieną iš įtakingų atpažinimo ženklų - savo leidyklą. Šiais laikais nerealu ir nereikalinga

aspektu LDK būtų buvusi struktūriniu, administraciniu požiūriu stipresnėje! valdovas būtų turėjęs periodinį leidinį.

Rusijos imperatorius Petras I gal todėl ir vadinamas Didžiuoju, kad formavo savo ir valstybės įvaizdį, nes pats buvo laikraščio vyriausiasis redaktorius ir stengėsi kurti naudingą, politikai reikalingą informaciją. Humanistas ti­ kriausiai pasakytų, kad mūsų valdovai esą buvo protingi, nesistengė daryti tiesioginės informacinės įtakos, bet politikos mokslų, valstybės istorijos tyrėjas vertintų tai skeptiškai.

Bet gal Bažnyčios vaidmuo buvo didesnis?

Bažnyčios vaidmuo buvo konkuren­ cinis. Ir Lietuvos valdovai, aristokratų šeimos, pavyzdžiui, Radvilos, buvo įsitraukęį pasaulėžiūrinę konkurenciją.

Tokia konkurencija iš dalies paspartino kai kurių kūrinių atsiradimą, kūrybą apskritai, bet tai silpnino valstybę. Pasi­ naudodami bažnyčiomis, pasaulėžiūrų skirtumais, politikai, varžydamiesi dėl įtakos, silpnino ideologinį valstybės vientisumą. Kiekvienam valstybės vyrui nuo Gedimino iki Žygimanto

apsirūpinti savo spaustuve, bet galima pasakyti, kad universitetas ir ją galėjo turėti, jei tai būtų buvę daroma prieš 20 metų ir jei į tai būtų investuota informacijos technologijų požiūriu.

Matyt, tarp Lietuvos spaustuvių galėjo būti ir moderni Vilniaus universiteto spaustuvė. Jei tarp tų ženklų, iš kurių pasaulyje atpažįstamas Vilniaus uni­ versitetas, būtų ir mūsų universiteto leidyklos ženklas, tai būtų teigiamas požymis. Juk tai vienas iš pozityvių rodiklių, kai universitetas turi stiprų informacijos priemonių tinklą greta siekio plėsti ir stiprinti sporto ir svei­ katingumo objektus, auditorijų ir laboratorijų kompleksus. Jei pasauliui būtų skleidžiami Vilniaus universiteto leidyklos leidiniai užsienio kalbomis, tai universiteto mokslininkai daugiau laimėtų.

Dabar populiarėja internetas. Kaip manote, ar leidykla išliks po 50 metų?

Ar išliks spausdinto žodžio vertė?

Abejoju tokia plačia, kaip prieš de­ šimtmetį, spausdinto žodžio sklaida, bet manau, kad technika sudarys gali­ mybių savo patogumui atsispausdinti tai, ką nori, nes skaityti knygą patogu ir ne internete. Šiaip, manau, dominuos,

Augusto, taip pat Bonai Sforzai galime priskirti daug nuopelnų, tačiau jie dar nesuprato laikraščio vaidmens.

Bažnyčia, kontroliuodama spaudą, suvaidino didelį vaidmenį, užaugino daug intelektualų, bet vargu ar jų būtų buvę mažiau, jei kunigaikštis būtų tu­ rėjęs periodinį laikraštį, jei greta ginklo ir knygos būtų suvokęs periodinės žiniasklaidos poveikį savo ir valstybės vienijimo naudai.

Ar dabar studentai domisi spaudos istorija, VU leidyklos istorija, ar daž­ nai renkasi baigiamuosius darbus tokiomis temomis?

Istorija yra vienas iš labai svarbių vertybinių dalykų, neturinčių aktua­ laus praktinio panaudojimo. Istorijos elementas labai svarbus politikos komunikacijoje ir apskritai politikoje tam tikriems teisiniams, moraliniams sprendimų, susitarimų, sutarčių ar­ gumentams pagrįsti. Tai gali daryti tikrai išsilavinę žmonės, kurie siekia aukštų tikslų, kurie sugeba pamatyti ne tik pirmąsias duris, bet ir tai, kas bus užjų, aprėpti žvilgsniu panoraminį vaizdą, formuoti įžvalgas. Natūralu, kad studentui, labai skubančiam pa­ gal formaliuosius reikalavimus gauti diplomą, nelabai svarbi net paties VU praeitis, nes, žvelgiant praktiškai, iš tokių žinių negyvensi. Bet aš visada pabrėžiu vieną labai svarbų aspektą: orientuodamasis į ateitį turi gebeti padaryti išvadas, o jas gali padaryti tada, kai sugebi pamatyti visuomenės raidos tendencijas. Šias tendencijas padeda įžvelgti tam tikri istoriniai dėsningumai, socialinė kaita, galimybė

kaip ir„greito maisto" atveju, informa­ cija virtualioje erdvėje - nuo vadovėlio iki pranešimo.Tie dalykai, kurie reika­ lingi ilgiau vartyti ir mąstyti - kad ir grožinė literatūra, mokslinės analizės knyga - turėtų išlikti. Knyga keisis, bet mirti ji negali.

Ar įmanoma būtų universiteto leidyklai atsikovoti pozicijas ?

Manyčiau, kad niekada nėra vėlu imtis bet kokios kūrybos. Tam reikia atitinkamos strategijos. Vilniaus universitetas su savo ištekliais tikrai yra pajėgus, tik klausimas, kam to iš tiesų reikia. Gal tai reikalinga Vil­ niaus universiteto mokslininkams?

Jei VU mokslininko prioritetas yra jo minties, idėjos sklaida, tai pirminis leidyklos tikslas yra išleidžiamos kny­ gos sklaida. Tai savotiška VU misija ir pareiga. Jeigu mokslininkas čia dirba ir parengia mokslo darbą, mano įsiti­ kinimu, VU turėtų ne formaliai išleisti knygą, bet ir ją paskleisti pasaulyje.

Yra aukštųjų mokyklų leidyklų, kurios persitvarkė ir sėkmingai dirba. Moks­ lininko netenkina, kad VU leidykla neužsiima platinimu. Vilniaus univer­ siteto vardas turi būti šioje sklaidoje.

Jei šito nenorime, mokslininko knygą išleis kas nors kitas, bet ar tada visi žinos, kad tas žmogus yra Vilniaus universiteto mokslininkas? Ne, nes ir pats žmogus 100 procentų savęs ne­ tapatins su Vilniaus universitetu. Tada nenorėkime, kad tas žmogus visa širdimi būtų čia, jeigu universitetas kažkuria dalimi nepadeda skleisti jo idėjų, atliktų tyrimų.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

viršūnės Vilnius kaip ant delno Milda LEVANDRAITYTĖ

Vilniaus universitetas nuo birželio pradžios sostinės panorama grožėtis kviečia nuo aukščiausio senamiesčio pastato Šv. Jonų bažnyčios

varpinės.

Istorinėje varpinėje veikia moder­ nus liftas ir lankytojai nevargindami kojų gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus au­ tentiškais mediniais laiptais į balius­ tradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio.

VU muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas pasakojo, kad nors lankyto­ jai kviečiami užsukti į varpinę, tai nėra oficialus jos atidarymas.Tikimasi, kad varpinė su triumfu duris atvers liepą, kada pirmajame varpinės aukšte bus baigta rengti Vilniaus universiteto mu­ ziejaus paroda.„Nedidelėje ekspozici­ joje universiteto svečiai, miestiečiai ir turistai susipažins su universiteto įkūrimo istorija, čia dirbusiais garsiais pasaulio mokslininkais, universiteto auklėtiniais, kurie mokslo srityje pelnė pasaulinę šlovę", - kalbėjo direktorius.

Jis intrigavo, kad užkilus į varpinės viršūnę atsiveria nuostabus vaizdas ir visai kitaip„suskamba" senamiesčio

architektūra.

Kad bokšte nesusidarytų spūstys, lankytojai bus raginami žemyn lipti autentiškais laiptais. Tik vyresnio amžiaus ir neįgalūs lankytojai žemyn leisis liftu. Kylant ar leidžiantis liftu labai gerai atsiskleidžia didžiausios varpinės interjero vertybė - glazūra.

Ji susidarė ant vidinių bokšto sienų per gaisrą, kai nuo didelio karščio lydėsi plytos. Įėjimas į Šv. Jonų bažnyčios var­

pinę suaugusiems kainuoja 5 litus, moksleiviams, studentams, pensi­ ninkams ir neįgaliesiems - 3 litus.

Varpinėje apsilankyti kviečiame nuo antradienio iki šeštadienio 9-18 vai.

Kai pirmajame aukšte pradės veikti muziejus, įėjimas kainuos brangiau.

Suaugusiems - 8 litus, studentams, moksleiviams ir pensininkams - 5 li­ tus. Norintieji apsilankyti tik varpinėje į ją patekti gali iš Šv. Jonų gatvės arba per Didįjį kiemą. Norintieji apsilankyti VU architektūrinio ansamblio kieme­ liuose juos galės apžiūrėti papildomai sumokėję 5 litus.

R. Viechnicko nuotr.

universitas

10

2011 m. birželis

vilnensis

f f f kronika______________________________________________ TARP VILNIAUS UNIVERSITETO PARTNERIŲ -

SVEČIAVOSI BUNDESTAGO VADOVAS

„TELE2“, „NOKIA“ IR „SAMSUNG“

Gegužės 25 d. „Nokia Lietuva“ (kairėje) pardavimų vadovas V. Koryzna, VU rektorius akad. B. Juodka ir „Tele2“ generalinis direktorius P. Masiulis pasirašė ben­ dradarbiavimo memorandumą. G. Mačiulio nuotr.

Susitarimą pasirašiusios šalys sutinka bendradarbiauti mobiliųjų telekomunikacijų ir technologijų klausimais, keis­ tis informacija, mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, kviesti šalių

atstovus dalyvauti organizuojamose mokslinėse konferen­ cijose, seminaruose ir kituose renginiuose, susijusiuose su

Birželio 2 d. „Samsung Electronic Baltics“ padalinio Baltijos šalims vadovas S. Skupas (dešinėje) prisijungė prie šio bendradarbiavimo. V. Naujiko nuotr.

Jau yra sutarta ir dėl konkrečių projektų, skatinančių

mokslo ir verslo sąsają. Bendradarbiavimas tarp memo­

modeliavimo, skaičiavimo, tyrimo, elektromagnetinių laukų vertinimo, duomenų vertinimo ir kitose panašiose srityse.

mobiliųjų telekomunikacijų irtechnologijų plėtros tematika.

Memorandumas taip pat numato rengti VU,„Tele2",„Nokia

įtaką žmonių sveikatai, bendradarbiaus ir studentų prak­

mus bendradarbiavimo perspektyvoms numatyti.

tikos atlikimo, baigiamųjų darbų rengimo bei specialistų atrankos į darbą srityse.

VU MOKSLININKAI KILS Į PASAU­ LINIO LYGIO MOKSLINIŲ TYRIMŲ ARENĄ VU ir Lietuvos tyrimų centras sutarė vykdyti bendrą pro­ jektą ir universiteto mokslininkų atradimais prisidėti prie šiuolaikinių technologijų plėtros pasaulinėje rinkoje.

Pasak VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros profesoriaus Valdo Sirutkaičio, projektas truks penkerius metus. „VU mokslininkai kurs naujas fotonines struktūras, kurios būtų naudojamos nanotechnologijoms bei lazeriams", - aiškino profesorius. Jo teigimu, VU turi reikiamą modernią įrangą, kuri padės šias medžiagas sukurti ir ištirti. Projektą vykdys dvi mokslininkų grupės chemikai ir fizikai, kurie turės unikalią galimybę stažuotis IBM laboratorijoje Ciuriche (Šveicarija).

Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius T. Deržanauskas ir VU mokslo reikalų prorektorius prof.

J. Banys parašais patvirtino partnerystę. V. Naujiko nuotr.

metu jis spėjo ne tik pabendrauti su VU rektoriumi akad. Benediktu Juod­ ka, bet ir apžiūrėti Rektoriaus aulą ir įspūdingas VU bibliotekos sales.

randumą pasirašiusių šalių numatomas telekomunikacijų

Taip pat planuojama, kad šalys kartu tirs mobiliojo ryšio

Lietuva" ir„Samsung Electronic Baltics ŠIA" atstovų susitiki­

Gegužės 17 d. Vilniaus universitete lankėsi Vokietijos parlamento - Bun­ destago - pirmininkas prof. dr. Nor­ bertas Lammertas. Savo trumpo vizito

PRAMONININKAI POSĖDŽIAVO VILNIAUS UNIVERSITETE Gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje posėdžiavo Lietu­ vos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas. Sveikinimo žodį Lietuvos pramonininkams tarė VU rektorius akad. Benediktas Juodka.

Posėdyje taip pat buvo pristatyti du svarbūs pranešimai - LPK vice­ prezidentas dr. Gediminas Rainys skaitė pranešimą „Lietuvos reformų darbotvarkė 2020. Naujų technolo­ ginių darbo vietų kūrimas - šalies ūkio konkurencingumo ir regionų atsigavimo kertinis veiksnys", o ūkio

viceministras dr. Mindaugas Petraus­ kas - pranešimą „Ūkio sektoriaus ES struktūrinės paramos panaudojimas po 2013 m."

LPK atstovams buvo surengta eks­ kursija po Vilniaus universiteto cen­ trinius rūmus. Stipriausius įspūdžius svečiams paliko apsilankymas reno­ vuotoje Šv. Jonų bažnyčios varpinėję čia jie turėjo puikią galimybę iš viršaus pasigrožėti Vilniaus senamiesčio pa­ norama, atsiveriančia nuo varpinės apžvalgos aikštelės. „U. V." inform.

VU mokslo reikalų prorektorius profesorius Jūras Banys teigė, kad partnerystė su Lietuvos tyrimų centru - didelis postūmis Lietuvai plėtojant mokslą, kuris šalies moksli­ ninkams padės iškilti į pasaulinio lygio mokslinių tyrimų areną, leis išlaikyti talentingiausius mokslininkus Lietuvoje ir paskatins juos dirbti savo šalies labui.

PASIRAŠYTAS TRIŠALIS TARPUSA­

VIO SUPRATIMO MEMORANDUMAS

Tarp Lietuvos technikos bibliotekos (iš kairės), Valsty­ binio patentų biuro ir VU pasirašytas svarbus dokumen­ tas. V. Naujiko nuotr.

Dokumente pabrėžiamas visuomenės poreikis ir viešas interesas gauti visapusišką informaciją apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Memorandumą pasirašiusios šalys pripažino abipusę kompetenciją ir patirtį intelektinės nuosavybės apsaugos srityje ir esamą būtinybę bendradar­ biauti informuojant visuomenę apie šios srities aspektus.

Valstybinis patentų biuras, Lietuvos technikos biblioteka ir Vilniaus universitetas sutinka bendradarbiauti pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo bei intelektinės nuosavybės veiklos klausimais, keistis informacija, mokslinėmis žiniomis, patirtimi ir leidiniais apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Memorandumą pasirašiusios šalys taip pat sutarė rengti atitinkamas kon­ ferencijas ir seminarus.

LPK prezidiumo nariai apžiūri restauruotą varpinę ir Fuko švytuoklę.

V. Naujiko nuotr.

DOVANA LATVISTIKOS KABINETUI - KNYGOS

VU, „HUAVVEI TECHNOLOGIES CO., LTD“ IR „OMNITEL“ PASIRAŠĖ SU­ TARTĮ DĖL BENDROS MOKSLINĖS LABORATORIJOS STEIGIMO Šalys susitaria veikti kartu ir taip sudaryti palankiausias sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui šiose srityse: mobiliųjų tinklų modeliavimo, tyrinėjimo ir optimalių parametrų parinkimo, lietuvių, latvių, lenkų ir kitų kalbų atpažinimo ir vertimo į tekstą, semantinių matematiniųskaitmeninių metodų kūrimo ir jų taikymo mobiliuose įrenginiuose, debesų kompiuterijos, intuityvios, paprastos vartotojų sąsajos kūrimo metodų bei jų taikymo ir kitose telekomunikacijų srityse.

Planuojama, kad „HuavveiTechnologiesCo., Ltd" naujajai laboratorijai teiks testinę tinklo įrangą ir galinius įrenginius, o„Omnitel" integruos ir palaikys testavimui reikalingą ryšį, padės formuluoti tyrimų ir modeliavimo užduotis bei kartu su VU atliks naujų tinklo savybių bandymus. Savo ruožtu VU įsipareigoja rūpintis tiek mokslininkų komanda, tiek pačių mokslinių tiriamųjų darbų vykdymu. „U. V." inform.

FilF Baltistikos katedros lektorė Eglė Žilinskaitė ir Latvijos

Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. M. Virsis. V. Naujiko nuotr.

Sutartį pasirašė: (iš kairės) „Omnitel“ prezidentas A. Zabulis, VU rektorius akad. B. Juodka ir Kinijos te­ lekomunikacijų bendrovės „Huawei Technologies Co., Ltd“ vadovas Baltijos šalyse Ye Young'as.

V. Naujiko nuotr.

Gegužės 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Latvistikos kabi­ nete įvyko iškilminga knygų latvių kal­ ba, skirtų dėstytojams ir studentams, dovanojimo ceremonija. Šias knygas VU perdavė Latvijos Respublikos am­ basadorius dr. Martinas Virsis.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Vilniaus universitete pradedama vykdyti lietu­ vių filologijos ir latvių kalbos studijų programa.

Plačiau skaitykite http://naujiencs. vu.lt V. Naujiko nuotr.

universitas

2011 m. birželis

11

vilnensis

♦

kronika itt VU garbės daktarų vardai - iškiliems mokslininkams Gegužės 10 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus uni­ versiteto garbės dakta­ ro vardai buvo suteikti Berlyno Humboldtų universiteto profesoriui emeritui, Rusijos moks­ lų akademijos, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesoriui * Jurijui Kuzmenko ir JAV Ohajo universiteto pro­ fesoriui Algiui Mickūnui.

Profesoriui J. Kuzmenko VU gar­ bės daktaro vardas suteiktas už fundamentalų indėlį į skandinavų ir germanų kalbų tyrinėjimą ir glau­ džius mokslinius ryšius su Filologijos fakulteto mokslininkais. Jis - iškilus skandinavistas, nuo 1990 m. - kvies­ tinis VU profesorius, parengęs per 120 publikacijų ir parašęs tris mo­ nografijas. Mokslininko profesiniai interesai - istorinė fonologija, istorinė gramatika, dialektologija, runologija, kalbų tipologija, kalbotyros istorija, kalbų kontaktai, taip pat senųjų kalbų paminklų studijos. Su Lietuva J. Kuzmenko sieja glaudūs bendra-

VU KHF Informatikos katedrai - 20 metų Gegužės 21 d. VU Kauno humanitariniame fakul­ tete (VU KHF) šurmuliavo Informatikos katedros absolventai, kurie susirinko paminėti katedros 20 metų jubiliejų.

Iš dešinės: VU garbės daktarai prof. J. Kuzmenko ir prof. A. Mickunas su VU Senato nariais po iškilmingos ceremonijos. V. Naujiko nuotr. darbiavimo ryšiai. Jis daug prisidėjo 1991 m. įkuriant VU Skandinavistikos katedrą, buvo vienas iš ekspertų, pa­ dėjusių rengiant pirmąsias skandinavų filologijos specialybės programas, daugiau kaip 15 VU studentų bakalauro ir magistro darbų vadovas (interviu su profesoriumi skaitykite psl. 14) VU garbės daktaro vardo suteikimas Ohajo universiteto profesoriui A. Mic­ kūnui - pagrįstas šio talentingo moks­ lininko kūrybos ir veiklos įvertinimas.

Jis skiriamas už ypatingus nuopelnus fenomenologijai ir kitiems filosofijos mokslams ir už akademinio bendradar­ biavimo su universiteto mokslininkais

trumpam atsipūsti ir pasimokyti šokti.

Prienų meno mokyklos moksleiviai

prof. dr. (HP) R. Simutis, prof. dr.

V. Sakalauskas.

Katedros absolventams prof. dr.

(HP) S. Girdzijauskas surengė ekskur­ siją. Liepų kiemelyje šokių klubo„Lost in Dance" atstovai paragino visus

padovanojo savo koncertą. Vėliau,

Informatikos katedros vedėjo doc. dr. A. Lopatos paraginti, visi dalijosi

studijų prisiminimais, bendravo su

dabartiniais studentais ir dėstytojais.

Nuspręsta, kad alumnų susitikimus reikia organizuoti kiekvienais me­ tais.

KHF inform.

Gydo Repečkos nuotr.

plėtojimą. Nuo 1990 m. profesorius skaitė įvairius paskaitų kursus Lietuvos universitetuose, mokslo institutuose, dalyvavo ir skaitė pranešimus konferen­

cijose. Nuo 2006 m. A. Mickūnas - VU

vizituojantis profesorius, skaito paskai­ tas ir veda seminarus Filosofijos ir Filolo­

gijos fakultetų, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos, Religijos studijų ir tyrimo centrų studentams. 2007 m. profesorius A. Mickūnas už nuopelnus

Lietuvos kultūrai apdovanotas respubli­

kine Lietuvos kultūros premija.

Plačiau skaitykite http://naujienos. vu.lt

»Tarp geriausių disertacijų autorių šiemet daugiausia mūsų auklėtinių Gegužės 12 d. prezidentūroje apdo­ vanoti geriausių Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šiuos apdovano­ jimus prieš penkerius metus įsteigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Apdovanojimus disertacijų autoriams įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šventė prasidėjo VU KHF choro „Veni Gaudere" pasirodymu ir In­ formatikos katedros vedėjo doc. dr. Audriaus Lopatos sveikinimu.

Vėliau savo prisiminimais pasidalijo dekanas prof. dr. (HP) S. Gudas, buvę katedros vedėjai: doc. dr. P. Žvynys,

VU Vaikų universitetas pakvietė jauniausius studentus į vasaros paskaitų sesiją Fizinių, technologijos ir biomedicinos sričių disertacijų kategorijos nugalėtojas fizikas Janas Devensonas (VU) (centre) su LR Prezidente D. Grybauskaite ir LJMS vicepirmininku T. Zalandausku.

V. Naujiko nuotraukos

Vėl jauniausius studentus į paskai­

gijos istoriją, pristatė svarbiausius ir

tas pakvietė Vilniaus universitetas.

įdomiausius kasinėjimus ir atradimus

Gegužės 24 d. prasidėjo VU Vaikų

Lietuvoje ir pasaulyje. Vaikų universi­

universiteto vasaros paskaitų sesija.

teto vasaros paskaitų sesija baigsis

Pirmąją šios sesijos paskaitą„Ar pažįsti

birželio 21 d. doc. Loretos Vilkienės

savo namus?" skaitė Gamtos mokslų

(FilF) paskaita„Ar lietuvių kalbą reikia

fakulteto ekologijos magistrantas

saugoti muziejuje?".

Artiomas Košelis. Dr. Vytautas Rač­ kauskas (GMF) pasakojo, kaip žmogus

Žiemos sesiją numatoma rengti

sausio-vasario mėnesiais.

keičia žemės veidą. Prof. habil. dr.

Daugiau informacijos: www.vu.lt/lt/

Danguolė Beresnevičienė (VU TVM)

vaiku_universitetas (čia rasite ir įvyku­

vaikus supažindino su psichologijos

sių paskaitų vaizdo įrašus).

pradžiamoksliu. Doc. Algimantas Mer­

kevičius (IF) išdėstė trumpą archeolo­

Viktoras DENISENKO Tarp disertacijų autorių, šiais metais

patekusių į finalinį LJMS geriausių disertacijų konkurso etapą, absoliuti dauguma - šeši jauni mokslo daktarai buvo parengę savo darbus Vilniaus universitete. Fizinių, technologijos ir biomedicinos sričių disertacijų kate­ gorijoje buvo apdovanoti VU fizikai Gediminas Molis ir Donatas Narbutis,

informatike Indrė Žliobaitė, taip pat matematikė Jurgita Židanavičiūtė, pa­ rengusi disertaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kategorijos nugalėtoju tapo VU auklėtinis fizikas Janas Devensonas, kurio disertacija „Trumapabangiai InAs/AISb kvantiniai kaskadiniai lazeriai" buvo pripažinta geriausia. „Visų pirma norėčiau padė­ koti Vilniaus universitetui už suteiktą išsilavinimą, už žinias, kurios leido sėkmingai baigti doktorantūros stu­

dijas", - sakė J. Devensonas. Geriausių humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertacijų kategorijoje buvo apdovanoti Vilniaus universitete savo disertaciją parengusi filologė Eglė Žilinskaitė ir komunikacijos ir infor­ macijos krypties disertacijos autorius Vytautas Michelkevičius. Kategorijos nugalėtoju tapo Vytauto Didžiojo universiteto auklėtinis, filologas Min­ daugas Šinkūnas.

Plačiau http://naujienos.vu.lt

„U. V." inform.

Šios sesijos pirmosios paskaitos klausytojus pasveikino VU rektorius akad.

B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

universitas

12

2011 m. birželis

vilnensis

fff

paveldas

Kaip saugota ir gausinta universiteto biblioteka Akademikas Jonas Kubilius Vilniaus universiteto rektoriumi dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius (1958-1991). Kaip ir šiais laikais, taip ir tuomet uni­ versitetas, anot akad. J. Kubiliaus, „buvo didelė įstaiga, o rektorius turėjo rūpintis daugybe dalykų“. Vienas iš didesnių rektoriaus rūpesčių buvo biblioteka ir jos turtų gausinimas bei išsaugojimas. „U. V.“ skaitytojams pateikia akad. J. Kubiliaus prisiminimus apie to laikotarpio VU biblioteką: rektorius pasakoja, kokias problemas jam ir bibliotekos darbuotojams tais laikais tekdavo spręsti, dėl ko kovoti, kokių gudrybių griebtis, kaip buvo formuojamos ir kaupiamos bibliotekos kolekcijos.

Akad. prof.

Jonas KUBILIUS

Nauja biblioteka buvo aktuali ir prieš keletą dešimtmečių Ne tik dabar, interneto amžiuje, bet ir tuomet universitetui reikėjo geros bibliotekos. Daugėjo studentų ir darbuotojų, plėtėsi ir biblioteka. Vis tekdavo po kokį kampą centriniuose rūmuose atiduoti bibliotekai. Taip jai atiteko antrasis aukštas tarp Didžiojo ir Sarbievijaus kiemų ir trečiasis aukš­ tas po Baltąja sale, kai laikinai buvo panaikinta karinė katedra, iki tol užė­ musi tas patalpas. Vėliau pavyko dar labiau praplėsti bibliotekos valdas: vietoj karo metais sugriauto namo Šv. Jono gatvėje pastatėme gana

n

saugojimas nuo valdžios vykdomų „reformų". Jau pirmaisiais tarybinės okupacijos metais iš bibliotekų fon­ dų buvo pradėtos išiminėti naujajai valdžiai nepriimtinos knygos.

Menu, 1940 m. rudenį vienas kole­ ga lituanistas kartą nusivedė mane į bibliotekąTrakų gatvėje.Ten didelėje salėje krūvelėmis gulėjo lietuviškos knygos, išleistos per kelerius pasta­ ruosius metus. Jos buvo ruošiamos atiduoti popieriaus fabrikui kaip makulatūra. Mums leido pasirinkti ir išsinešti po glėbelį knygų. Tai papildė mano tuo metu dar visai mažą bibliotekėlę. Po kelių dienų nuėjome į M. Šlapelienės (Marija Šlapelienė-Piaseckaitė, 1881-1977)

knygyną Dominikonų gatvėje. Mums padovanojo po krūvelę knygų. Tarp jų buvo dar amžiaus pradžioje išleista

s Universiteto biblioteka po gaisro.

1962 m. Nuotrauka saugoma VUB Retų spaudinių skyriuje

Senojo Vilniaus universiteto knygos sugrįžta... Iš kairės: I. A. Petrauskienė, A. Jurčiukonienė, Š. P. Kažukauskienė, V. Tamaševičius. Nuotrauka saugo­

ma VUB Retų spaudinių skyriuje

erdvų pastatą, o po kiek laiko - dar erdvesnį, paaukoję vieną iš universi­ teto kiemelių.

Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo parengtas nau­ jos VU bibliotekos Saulėtekio alėjoje projektas. Dar po kelerių metų Mas­ kva sugalvojo iš beveik 800 buvusių aukštųjų mokyklų išskirti 20 ir joms sudaryti geresnes sąlygas. Mano pa­ stangomis į tą sąrašą pateko irVilniaus universitetas. Paruošėme busimosios universiteto bibliotekos projektą - jis buvo įspūdingas. Tačiau Tarybų Są­ jungoje atėjo didžiosios permainos.

Projektai paseno.Tik po dvidešimties metų buvo galima pradėti naujosios bibliotekos statybą.

Knygos į bibliotekos fondą - iš palėpių ir makulatūros krūvų Vienas iš svarbių rūpesčių - biblio­ tekos fondų komplektavimas ir jų

knygelė„Lietuvi, mylėk savo kalbą". Po kurio laiko kažkieno painformuotas užlipau į Dailės akademijos pastogę.

Ten suverstoje knygų krūvoje mėtėsi daugybė Vilniui vaduoti sąjungos lei­ dinių, tarp jų žurnalas „Mūsų Vilnius".

Buvo ir kitų žurnalų:„Trimitas"„,Karys" ir 1.1. Galėjau neštis kiek tik pajėgiau tos literatūros.

Specfondai - kny­ goms paslėpti Literatūros naikinimas buvo tęsia­ mas ir vokiečių okupacijos metais.

Buvo išimami žydų ir komunistų veikalai. Vilniaus universitetas turėjo perduoti turimą tokio tipo literatūrą kažkuriai bibliotekai į Berlyną. Tačiau tokios knygos buvo reikalingos moks­ liniam darbui.Todėl kai kuriose biblio­ tekose (Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir 1.1.) buvo organizuoti vadinamieji specfondai (specialieji fondai). Čia išliko daug literatūros, kurią būtų sunaikinę. Kai pradėjau

dirbti rektoriumi, Vilniaus universitete toks skyrius jau buvo.

Patvirtinau taisykles - specfondo knygomis galėjo naudotis tik rekto­ rius, mokslo reikalų prorektorius ir bibliotekos direktorius.Tačiau, atrodo, tokiomis teisėmis nelegaliai naudojo­ si ir specfondo vedėja. Mūsų kontrolė buvo gana liberali, nors ir apdairi.

Universitetas gaudavo gana daug knygų iš užsienio lietuvių. Jos perei­ davo Glavlito kontrolę, būdavo žymi­ mos tam tikrais ženklais. Jei būdavo atspaustas trikampis, tai tokia knyga buvo leidžiama naudotis laisvai. Jei puikavosi vienas šešiakampis - ja buvo galima naudotis tik specfonduose. Kai šešiakampių būdavo daugiau, bibliotekos tokių knygų negaudavo.

Kaip biblioteka gauda­ vo knygas?

Buvau dar jaunas rektorius, kai mane pasiekė informacija, kad kai kurias mums siunčiamas knygas perima Maskvos bibliotekos. Apie tai pakalbėjau eiliniame Aukštojo mokslo kolegijos posėdyje Maskvoje.

Aukštojo mokslo ministerijos vadovai stebėjosi. Atrodo, kad mūsų protestas pasiekė ir kitas Maskvos įstaigas.

Atsiradus galimybėms, išeivijos lie­ tuviams patariau siunčiamas knygas dedikuoti Vilniaus universitetui arba jo rektoriui.

Ypač daug knygų gavome, kai šven­ tėme universiteto 400 metų sukaktį.

Amerikos lietuviai šitaip norėjo pagerb­ ti universitetą. Jas visas papuošė speci­ aliu dailininko Osvaldo Virkau sukurtu ekslibrisu. Apie pusę tonos knygų iš JAV turėjome mes patys parsigabenti. Tai nebuvo paprasta. Tam reikėjo užsienio

Dr. V. Dargužas (kairėje) perduoda žemėlapių kolekciją Vilniaus univer­ sitetui, sutartį pasirašo ir VU rektorius akad. Jonas Kubilius. 1983 m.

Nuotrauka iš asmeninio akad. J. Kubiliaus albumo

valiutos, kurios universitetas neturėjo ir negalėjo iš niekur gauti.Tada kilo idėja išs’rūpinti atitinkamų įstaigų leidimą gabenti knygas lėktuvu, apmokant paprastais rubliais. Aš jau buvau są­ junginis deputatas, turėjau net aukso žvaigždę. Be to, Maskvoje Lietuvos Ministrų Tarybos įgaliotiniu prie TSRS Ministrų Tarybos dirbo supratingas lietuvis S. Jaruševičius (g. 1925 m.).

Specialiai nuvykau į Maskvą ir su juo aptariau šį reikalą. Su atstovybės raštu nuvykome į Aerofloto ministeriją, pas ministro pavaduotoją. Išklausęs mūsų argumentus, jis davė prašomą leidimą.

Knygos buvo atgabentos.

1965 m. viešėdamas JAV susipaži­ nau su edukologijos studentu Geniumi Procuta. Veiklus jaunuolis ėmėsi siuntinėti mums įvairią literatūrą jo specialybės klausimais, prašydamas ir jam siuntinėti lietuviškos literatū­ ros. Jis aplankė Austrijos ambasadą, pareklamavo mūsų universitetą ir paprašė paremti mus austriškais leidiniais. Vieną dieną sulaukiau svečių iš Maskvos. Atvyko Austrijos ambasados kultūros atašė Marthe su žmona. Parodžiau jiems universitetą, papasakojau apie Lietuvos ryšius su Austrija. Jų prašomas apibūdinau mums naudingą literatūrą. Po kurio laiko gavome iš ambasados didelį sąrašą knygų, kurias jie galėtų pado­ vanoti. Išsirinkome reikalingas. Jos buvo pristatytos į Vilnių.

Turėjome nemažai donatorių. Pa­ minėsiu tik vieną kitą. Dar viešėdamas Čikagoje 1965-1966 m. susipažinau su kai kuriais „Santaros-Šviesos" vei­ kėjais. Tarp jų buvo ir Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius). Po kurio laiko jis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje. Pažadėjo parūpinti kasmet po 1000 doleriu knygoms.

Mums tereikėjo sudaryti reikiamų knygų sąrašą. Toks bendradarbiavi­ mas tęsėsi daug metų.

Buvęs Vilniaus universiteto asis­ tentas Česlovas Masaitis (1912-2007)

taip pat pradėjo reguliariai lankytis Lietuvoje ir siuntinėti mums mate­ matikos knygų ir mokslinių straipsnių atspaudų.

Vienuolis pranciškonas Leonardas Kazimieras Andriekus (1914-2003), buvęs išeivijos pranciškonų lietuvių provincijolas, atsiuntė mums didelę meno albumų kolekciją. Tai buvo lietuvių pranciškonų dovana.

Vilniaus universitete ėmė lankytis Šveicarijos pilietis Vaclovas Dargu­ žas (nuo 1950-1951 Andreas Hofer, 1920-2009). Dažniausiai atvykdavo su savo žmona Ruth. V. Dargužas pa­ dovanojo mums didelę senų Lietuvos ir gretimų kraštų žemėlapių kolekciją.

Lankantis Šveicarijoje, teko geriau su juo susipažinti. Jis pasiūlė mums perimti buvusio diplomato dr. Al­ berto Geručio (1905-1985) kolekciją,

kurioje buvo iškarpos apie Lietuvą iš daugelio Vakarų laikraščių ir įvairių knygų. Pats A. Gerutis reguliariai siuntinėdavo mums savo kolekcijos dalis paštu. Tačiau tai buvo neracio­ nalu, todėl pasiūlė mums patiems ją pasigabenti.Teko pasukti galvą, kaip tai padaryti. Sugalvojome pasinau­ doti „Sovavtotrans" mašinomis. Čia vėl kilo užsienio valiutos problema.

Kartu su S. Jaruševičiumi ir atitinka­ mu raštu apsilankėme pas Rusijos transporto ministrą. Paprašėme leisti pasinaudoti tokia mašina, apmokant rubliais. Ministras pasisakė buvęs aukštosios mokyklos profesorius ir mielai davė tokį sutikimą. Su jo lei­ dimu nuvykome pas tų automobilių valdybos viršininką. Jis kiek pasiraivė, bet leidimą davė. Komandiravome į Šveicariją bibliotekos direktorių Jurgį Tornau (1919-2005). A. Gerutis dalį kolekcijos pasiliko, motyvuodamas tuo, kad norįs rašyti atsiminimus ir ta medžiaga jam būsianti reikalinga.

Likusi kolekcijos dalis pasiekė mūsų universitetą Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę.

1970 m. viešėjau Paryžiuje. Susi­ radau filologą Algirdą Julių Greimą (1917-1992) ir daug bendravau su juo ir jo žmona Ona Greimiene-Bagdonaite, mediko irvisuomeriės veikėjo Juozo Bagdono (1866-1956) dukra. Jis ir grafikas Žibuntas Mikšys (g. 1923) buvo

žinomos teisės istorikės ir visuomenės veikėjos Deveikės (Jonė DeveikytėNavakienė, 1907-1963) testamento vykdytojai. Prieš man grįžtant namo, jie nutarė padovanoti Vilniaus uni­ versitetui įdomų nyderlandišką koklį ir Amadeo Modigliani (1884-1920) paveikslą iš Deveikės palikimo.Turėdamas diplomatinį pasą dovanas parve­ žiau be didesnių problemų ir atidaviau universiteto Grafikos kabinetui. Gir­ dėjau, kad tai vienintelis to dailininko kūrinys visoje Tarybų Sąjungoje. Man pasakojo, kad meno kūrinius iš Pran­ cūzijos galima išvežti tik su atitinkamu leidimu. Todėl bibliotekos vadovybei pasakiau, kad kurį laiką apie tą kūrinį, taip pat apie retus leidinius bibliotekoje nebūtų kalbama.„Didysis brolis" buvo gana savanaudis.

1989 m. Franfurto prie Maino universitetas, su kuriuo turėjome bendradarbiavimo sutartį, šventė 75 metų įkūrimo sukaktį. Dalyvavau iškilmėse ir pasveikinau universitetą vokiškai ir lotyniškai, universiteto prezidentui Klausui Ringui užrišau lietuvišką tautinę juostą. Tai atkreipė dalyvių dėmesį. Man gerokai paplojo.

Prie mano stalo greta sėdėjo Frank­ furto universiteto draugų ir rėmėjų draugijos prezidentas. Jis stebėjosi mano lotynų kalba. Esą dabar jau mažai kas ją moka. Pasisakė esąs

Nukelta į p. 13

2011 m. birželis

'

13

k

____________________________________________paveldas ui

Kaip saugota ir gausinta universiteto biblioteka Atkelta iš p. 12 keturių knygų leidyklų savininkas ir pasiūlė mūsų universitetui jo leidžia­ mų knygų. Netrukus į Vilnių buvo atsiųsti tų leidyklų katalogai. Mes galėjome išsirinkti reikiamas knygas.

Tuo ir pasinaudojome.

Žygiai dėl universiteto turto grąžinimo Po senojo Vilniaus universiteto uždarymo XIX šimtmetyje okupantai išgrobstė daug universiteto turto, išdalijo įvairioms Rusijos bibliotekoms knygas, istorines ir meno vertybes. Jų atgavimu buvo rūpinamasi nuo pat nepriklausomos valstybės atkūrimo 1918 m. Pagal 1920 m. liepos 12 d. pa­ sirašytą Lietuvos ir Rusijos sutartį visi išvežti kultūros ir meno turtai turėjo būti grąžinti. Deja, Lietuvos derybinin­ kai, matyt, dėl patirties stokos sutiko sutartyje dėl turto grąžinimo įrašyti sąlygą, kad turto grąžinimas neturi ardyti esamų kolekcijų.Tai buvo Achilo kulnas, kuris Rusijai leido neatiduoti mums daugelio grąžintino turto, todėl buvo grąžinta tik menka dalis.Tai gana išsamiai aprašyta Pauliaus Galaunės (1890-1988) ataskaitoje apie derybų komisijos darbą, kuri buvo publikuota „Mūsų žinyne" 1922-1923 m. 1979 m. lietuviai išeiviai JAV tą ataskaitą išleido nedideliu 25 egzempliorių tiražu.Tos knygelės egzempliorius yra autoriaus asmeninėje bibliotekoje. Žygiai atgauti universiteto knygas ^buvo atnaujinti pokario metais. Tai daugelio universiteto darbuotojų pa­

stangos. Daug nusipelnė bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas (1912— 1999), paskirtas į šį postą 1948 m.

L. Vladimirovas rasdavo būdų glaudesniems santykiams su įvairių bibliotekų darbuotojais (spėlioju, žydais) užmegzti, patekti į saugyklas, rasti ten buvusių universiteto knygų, jas išprašyti ar net išreikalauti. Jam pasisekė sužinoti, kad Odesoje yra Mažvydo katekizmo egzempliorius.

Prieš karą buvo žinomas vienintelis

jo egzempliorius Karaliaučiuje, po karo jis atsidūrė Vakarų Vokietijoje. Su A. Sniečkaus pagalba pasisekė Ode­ sos egzempliorių iškeisti į vertingą seną rusišką leidinį.

Ne kartą L. Vladimirovas pasakojo, kad po kurio laiko jo pradėję nebeįsileisti į bibliotekų saugyklas. Ypač nelengva buvę su TSRS mokslų aka­ demijos biblioteka Leningrade, į kurią pateko daugelis pirmųjų universiteto knygų, tarp jų daug inkunabulų.

Menu keletą epizodų. Berods 1962 m. Lietuvoje lankėsi TSRS mokslų akademijos delegacija su jos tuometiniu prezidentu M. Keldyšu priešakyje. Jie apsilankė ir universi­ tete. Vizito metu man užteko „aki­ plėšiškumo" kreiptis į M. Keldyšą dėl išvežtų knygų grąžinimo. Prezidentas tą klausimą peradresavo delegacijoje buvusiam pirmajam viceprezidentui V. Kotelnikovui, kuravusiam Mokslų akademijos biblioteką. Nors jo reakcija

Universiteto bibliotekos darbuotojai. Viduryje - direktorius L. Vladimirovas. 1948 m. Nuotrauka saugoma VUB Retų spaudinių skyriuje

nebuvo geranoriška, tačiau vis dėlto buvo sudaryta speciali akademijos komisija tam klausimui nagrinėti. Ji rado „argumentų" knygų negrąžinti.

Atseit tos knygos nieko bendra netu­ rinčios su Lietuva, nes išleistos svetur ir jose nieko nekalbama apie Lietuvą.

Jos turinčios bendrakultūrinę reikšmę ir, būdamos TSRS mokslų akademijos bibliotekoje, prieinamos visiems suin­ teresuotiesiems.

1969 m. prikalbinome A. Sniečkų kreiptis tuo klausimu į M. Keldyšą.

Ir vėl akademijos komisija palaikė bibliotekos nenorą grąžinti knygas, atsakydama panašiais argumentais.

Dar kartą pamėginome klibinti šį reikalą 1979 m„ ruošdamiesi univer­ siteto 400 metų sukakties minėjimui.

Dėl knygų grąžinimo buvo parengtas ir pasiųstas raštas tuometiniam Mokslų akademijos prezidentui A. Aleksandro­ vui. Rėmėmės Lietuvos ir Rusijos 1920 m. sutartimi. Citavome ir V. Lenino 1918 m. lapkričio 19 d. pasirašytą dekretą apie išvežto iš Lietuvos įvai­ raus turto grąžinimą. Raštas pateko į pogrindinę disidentinę spaudą, o iš čia ir į didžiąją užsienio spaudą. Kilo triukšmas.

Po kurio laiko iš Maskvos gavome atsakymą. Jis beveik nesiskyrė nuo ankstesnių. Lyg ir pasityčiojant, buvo siūloma pasidaryti mūsų prašomų knygų kserokopijas.

Universiteto bibliotekoje turėtų būti aplankas su susirašinėjimu dėl turto grąžinimo.

Turiu vilties, kad netolimoje ateityje jį bus galima baigti pildyti ir atiduoti į archyvą.

Parodoje„Ab urbė condita..." 51 pasaulio miestovaizdis Sondra RANKELIENĖ,

VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyr. bibliotekininkė Jau per atidarymą paaiškėjo, kad parodos tema ir eksponatai sukels didelį labai plataus sluoksnio žmonių susidomėjimą. Architektams turėtų ^►patikti tikslios miestų-žvaigždžių ar kitų senovės miestų geometri­

nės formos; istorikai galėtų atrasti įdomių faktų miestų aprašuose ir spręsti apie tų laikų gyvenseną bei papročius pagal eksponatų pakraš­ čiuose vaizduojamus lauko darbus, buities scenas ar gyventojų apran­ gos detales. Kariškiams, be abejo, turėtų būti įdomūs miestų-tvirtovių gynybiniai įtvirtinimai, mūšių planai; dailininkams - šių be galo gražių gra­ fikos kūrinių puošimo detalės, ranka

spalvintų vaizdų spalvų deriniai; chemikams - taip gerai iki mūsų laikų išsilaikiusių dažų cheminė sudėtis; geografams būtų labai svarbu iš arti pamatyti kartografijos grandų Georgo Brauno, Sebastiano Mūnsterio, Johanno Baptisto Homanno, Joanneso Blaeu, Vincenzo Coronelli ir kt. garsių kartografų kūrinius, na, o eiliniam turistui tikriausiai įdomūs turėtų būti faktai kad ir apie granitinę 396 tonas sveriančią 25 m aukščio Pompėjaus koloną, esančią Aleksan­ drijoje, arba apie 50 m pločio gyny­ binę senovės Bagdado sieną.

Parodoje eksponuojami senovės miestų vaizdai suteikia ir nemažai

Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje gegužės 18 d. buvo pristatyta paroda „Ab urbė condita...“ (Nuo miesto įkūrimo...). Joje ro­ domi XV-XVIII a. Europos, Azijos, Afrikos, Centri­ nės Amerikos miestų vaizdai ir planai (iš viso 51 pasaulio miestovaizdis) iš Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomų dokumentų. teorinės informacijos apie XV—XVI11 a. egzistavusius miestų vaizdavimo bū­ dus ir tradicijas. Štai parodos pradžio­

čio skrydžio (Budapeštas, Venecija,

je puikuojasi Vilniaus, Kauno ir Biržų

Gdanskas, Gardinas, Bordo ir kt.) ir

miestų vaizdai (tik gaila, kad LDK

miestų planai (Milanas, Paryžius).

Valeta, Londonas, Piza ir kt.), pro­ filiniai miestų vaizdai (Stokholmas,

laikotarpio Lietuvos miestų ikono­

Fortifikaciniai miestų vaizdai, arba

grafijos Vilniaus universiteto biblio­

įtvirtinimų planai (Pekinas, Jeruzalė,

tekoje nėra labai daug).Toliau rasime senųjų arba antikinių miestų - Atėnų, Kairo, Konstantinopolio, Delfų ir kt. vaizdų. Atskirai sudėti ir XVI—XVIII a.

Ryga, Karaliaučius), suteikia progą

mums ne tik pasigrožėti puikiomis, geometriškai tiksliomis senųjų mies­

tų formomis (pvz., miestai-žvaigždės

rečiau, dažniausiai tik kelionių aprašy­ muose, randami tuo metu„egzotiškų"

Palmanova ir Burbūras), priverčia

kraštų miestų vaizdai - Maskvos, Saratovo ir Astrachanės, Šibeniko,

esančių gynybinių įtvirtinimų gau­

Bagdado, Nagasakio, Meksiko ir kt.

Ne taip dažnai tenka matyti ir miestų požemių, ypač XVII a. (I), planus, kurie

parodoje sudėti skyrelyje„Požeminiai

stebėtis aplink senuosius miestus

sa, bet ir sudaro galimybę palyginti Europos ir Azijos miestų gynybinių įtvirtinimų ypatumus, be to, tai

įdomus tyrinėjimų šaltinis, atsklei­

Groeben, O. F. von der. Orientalische Reise-Beschreibung... nebst der Brandenburgischen Schifffahrt nach Guinea und der Berrichtung zu Morea.

Kwidzyn, 1694.

Prūsijos kariškio ir mokslinių ekspedicijų dalyvio Otto Friedricho von der Groebeno (1657-1728) Rytietiškųkelioniųaprašymas... ir Brandenburgo laivų kelionės į Gvinėją ir pasakojimas apie Morėją. Kairo (Egiptas; arab. al-Qahira) miesto vaizdas su priešakyje stūksančiomis piramidėmis, kurios nuo miesto nutolusios vos 12 mylių (apie 20 km). Piramidžių kompleksas (dabar vadinamas Gizos nekropoliu) jau nuo pat ankstyvųjų laikų savo didybe ir įstabumu kėlė nepaprastą keliautojų nuostabą. Autorius pasakoja, kad „piramidės viršūnėje galėjo tilpti 50 vyrų, kurie kuo puikiausiai galėjo matyti Kairo miestą, esantį kitoje Nilo pusėje“.

miestai" - tai kelis ar net keliolika kilometrų besitęsiančių požeminių

džiantis Europos ir pasaulio miestų,

gyvenviečių, pilių irtvirtovių augimo,

linijas turintys, smarkiai apšaudo­

Kijevo ir Romos katakombų, galerijų ir

plėtros ir jų gynybinių įtvirtinimų

mi, apsupti ir užėmimui pasmerkti

panašumų su dabartiniais pasaulio

tunelių tinklo planai su pažymėtomis po žeme esančiomis bažnyčiomis,

raidą. Miestai karinių kampanijų ir

kariniai objektai (Klaipėda, Viena,

miestais bus galima Vilniaus univer­

mūšių planuose senųjų autorių akimis

Budapeštas, Praha ir kt.).

siteto bibliotekos P. Smuglevičiaus

meistriškumu, pamėginti atrasti

salėje iki 2011 m. spalio vidurio.

kriptomis ir celėmis.

Norint supažindinti parodos lan­

matomi ne kaip žmonių gyvenamos

Pasižvalgyti po senovinį pasaulį,

teritorijos su rūmais, bažnyčiomis,

pakeliauti po XV—XVIII a. miestus,

kytojus su miestų vaizdavimo būdais, eksponuojami miestų vaizdai iš paukš­

parkais, gyvenamaisiais namais, o

pasigrožėti puikiomis senųjų miestų

Nuotr. iš VUB Retų spaudinių

tik kaip kartais net kelias įtvirtinimų

formomis ir aukštu jų vaizdų kūrėjų

skyriaus archyvo

universitas

14

2011 m. birželis *

vilnensis

f f t pokalbiai

VU garbės daktaras prof. Jurijus Kuzmenko: „Dabar jaučiu, kad man reikės dar daugiau jėgų dėti plėtojant šį bendradarbiavimą" VU garbės daktaras Berlyno Humboldtų universiteto ir Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto profesorius JURIJUS KUZMENKO pasakoja apie savo karjerą, ryšius su Vilniaus universitetu ir dabartinius mokslinius tyrinėjimus.

Kaip prasidėjo Jūsų, kaip moks­ lininko, kelias?

taktus. Nors tai niekada nebuvo mano pagrindinė tyrimų tema, bet dar Ru­ sijoje šia tema parašiau porą straipsnių. Vėliau, jau Vokietijoje, „Volksvvagen Stiftung" skyrė finansavi­ mą Kolos pusiasalio samių kalbos tyrimams, doku­ mentacijai. Vykome ten į ekspediciją, o mano knyga apie samių ir skandinavų kalbų kontaktus pasirodė 2008-2009 m. Šiuo metu labiau gili­

Mokiausi Leningrado universitete, Skandinavų filologijos katedroje, kurios vedėjas buvo Michailas Ivanovičius Steblin-Kamenskis- galima sakyti, vienas iš didžiausių skandinavistų pasaulyje ir apskritai žymus filologas. Šiuo atžvilgiu man pasisekė, mat turėjau gerą mokyklą.

Pirmoji mano studijuota kalba buvo švedų. Bet mokėmės šiek tiek ir danų, ir norvegų. Kai baigiau universitetą, Michailas Ivanovičius pakvietė mane į aspirantūrą Kalbotyros institute. Tuo laiku Chruščiovas kaip tik buvo grįžęs iš kelionės Skandinavijoje, priblokštas skandinavų laimėjimų, tada jis ir pa­ sakė garsiąją savo frazę, kad tai pas juos - socializmas, o ne pas mus, Ru­ sijoje. Kalbotyros institute teko dirbti su daugybe puikių mokslininkų, čia susiklostė mano mokslinių ieškojimų kryptys. Michailas Ivanovičius, tyrinė­ jęs skandinavų kalbų istorinę fono­ logiją, neįkyriai ir mane įtraukė į šią sritį. Jis niekada man nesakė tiesiogiai: „Tyrinėkite istorinę fonologiją", bettaip ir išėjo, kad abi mano disertacijos - ir mokslų kandidato, ir mokslų daktaro buvo iš istorinės fonologijos.

Kaip pakrypote į skandinavistiką? Ar tai buvo sąmoningas ap­ sisprendimas, ar labiau atsitikti­ numas?

Pasakysiu atvirai - tai buvo visiškai neįsisąmonintas dalykas. Sąmoningai pasirinkau tik filologinį išsimoks­ linimą. Mokyklą baigiau 1959 m. Į institutą patekau iš antro karto. Buvo didžiuliai konkursai į Filologijos fakul­ tetą, po 20-25 žmones į vietą. Ketinau stoti į ką nors, kas susiję su filologija, nes tada, galima sakyti, mažumėlę prasivėrė Vakarų pasaulis, prasidėjo „chruščiovinis atšilimas", atsirado daugybė naujų literatūros vertimų. Žinoma, tai buvo anaiptol ne tas pat, kas Gorbačiovo pertvarka, bet šiaip ar taip - akivaizdus pasikeitimas ir susidomėjimas Vakarais.

Norėjau įgyti filologinį išsimoksli­ nimą kokioje nors su Vakarais susiju­ sioje katedroje ir pasirinkau ispanų studijas. Na ir nuėjom su draugu paduoti dokumentų į ispanistiką. Kai pamatėm, kad ten konkursas - po 20 stojančiųjų į vieną vietą, nusprendėm, kad mums nėra ko vienam su kitu konkuruoti. Pasakiau jam: „Stok tu į ispanų, aš ką nors kita susirasiu." Štai taip - visiškai aklai - pasirinkau skandinavų studijas, mažai ką teži­ nodamas apie Skandinaviją. Na, kaip visi: žinojau apie variagus, žinojau, kad Švedija - nuostabi šalis, nes tuo metu Švedija kaip tik tapo modeliu daugeliui kitų šalių Šiaurės kraštuose

ir ne tik. Bet aš esu labai dėkingas šiam atsitiktinumui, nes pakliuvau į tokią nuostabią katedrą. Susidomė­ jau, įsitraukiau, ir štai visa tai iki pat dabar - mano sritis. Šiais laikais atrodo savaime su­ prantamas dalykas, kai pas mus atvažiuoja dėstytojai, profesoriai iš Skandinavijos skaityti paskaitų

nuosi nebe į skandina-

vistiką, o į germanistiką.

Senosios germanų kalbos, senieji germanai - tie daly­ kai, apie kuriuos skaičiau pranešimą. (J. Kuzmenko

VU garbės daktaras prof. J.Kuzmenko su Skandinavistikos katedra

bendradarbiauja nuo pat jos įkūrimo. V. Naujiko nuotr. ir mūsų studentai turi galimybę išvykti stažuotis į Skandinavijos universitetus. O kaip buvo Jūsų laikais?

Išvykti j Skandinaviją galimybių nebuvo jokių, visiškai. Nė kalbos būt negalėjo. Ir pas mus jokie dėstytojai ar profesoriai neatvažiuodavo. Tai buvo 7-asis dešimtmetis. Dėstoma buvo taip, kad dabar sunku net įsivaizduoti.

Pagrindinė mokomoji medžiaga buvo 4-ojo dešimtmečio plokštelės, vadinamosios „stensilės" - panašiai kaip dabar atšviestos kopijos, tokios mėlynos. Vadovėlių jokių nebuvo.

Viską tiesiog parengdavo mūsų dės­ tytojai entuziastai, išspausdindavo mašinėle, paskui padaugindavo. Vos ne rankraščiai.

Bet užtat turėjom „gyvą" švedą.

Mums dėstė Andrejus Gustavovičius Gustafsonas - Anders Gustafsson, ki­ taip sakant. Jis buvo komunistas, 4-ajame dešimtmetyje pabėgo iš Švedijos,

nors sunku tai net įsivaizduoti. Kaip įsitikinęs komunistas, jis pabėgo (Tary­ bų Sąjungą ir visą likusį gyvenimą pragyvenoTSRS. Jis nebuvo profesionalus dėstytojas, netgi aukštojo išsilavinimo neturėjo, tačiau buvo gyvas švedas. Jį priėmė dirbti į universitetą. Ir jis mums dėstė. Žinoma, ne teorinius dalykus. Ir

netgi praktinės gramatikos nedėstė.

Dėstė namų skaitinius, kur reikėdavo ką nors perskaityti ir papasakoti.

Sėdėdavo pusiau snausdamas, jam turbūt būdavo nuobodu klausytis visų tų baisių mūsų klaidų, mes gi buvom pirmakursiai, antrakursiai. Ir pusiau per miegus pataisydavo. Bet tai buvo tikra švedų kalba. Ir tie, kas norėjo, išmoko iš jo labai daug. O kas nenorėjo - tas visiškai nieko ir neišmoko. Jis nebuvo pedagogas, studentai patys turėjo iš jo traukti žinias. Bet vis dėlto tai buvo neeilinis dalykas, nes kitos katedros to neturėjo.

Pirmieji kontaktai su švedais atsira­ do tik tada, kai atsirado galimybė dirbti gidu„lnturiste". Be abejo, atlyginimas buvo menkas, bet svarbiausia buvo galimybė bendrauti švediškai. Uni­ versitetinis išsilavinimas yra gerai, bet trūko gyvo, natūralaus bendravimo.

O kada pagaliau jau atsirado ga­ limybė išvykti į Skandinaviją?

Na, iš tikrųjų 1992 m. su studentais iš Lietuvos, iš Vilniaus. Pirmoji švedų kalbos studentų grupė, kuriai aš

dėsčiau berods teorinės gramatikos kursą, rengėsi keliauti į Švediją. Ir

nuostabi mūsų švedų lektorė Karin Nordkvist netikėtai pakvietė ir mane. Čia, Lietuvoje, man sutvarkė ir vizą, ir visus kitus reikalus. Keliavom auto­ busu. Tai tikrai ir buvo mano pirmoji kelionė į Skandinaviją. Taigi Lietuva, Vilniaus universitetas, Skandinavis­ tikos katedra, Erika Sausverde, Karin Nordkvist ir tie nuostabūs švedų filo­ logijos studentai - kartu su jais ir įvy­ ko mano pirmoji kelionė į Švediją.

Nuo ko prasidėjo bendradar­ biavimas su Vilniaus universitetu, trunkantis štai jau tiek metų?

Turbūt nuo to, kad Erika Sausverde (VU Skandinavistikos centro vedėja) mokėsi pas mus Leningrade, Skan­ dinavų studijų skyriuje, o aš ten tada kaip tik pradėjau dėstyti. Paskui aš iš universiteto buvau išmestas, bet ne iš Kalbotyros instituto. (Per savo kaip VU garbės daktaro kalbą J. Kuz­ menko užsiminė, kad buvo išmestas iš universiteto, nes nesutiko bendra­ darbiauti su „viena labai galinga Ta­ rybų Sąjungos organizacija". - U. M.) Vėliau Erika Vilniuje ėmėsi organizuoti Skandinavistikos katedrą. Ji kreipėsi į kolegas Maskvoje, Sankt Peterburge, į mane irį kolegas Skandinavijoje, kad būtų suorganizuota ekspertų komisija steigiant katedrą. Man regis, tada dar Lietuva net nebuvo nepriklausoma.

Taigi su Skandinavistikos katedra ben­ dradarbiauju nuo pat jos įkūrimo.

Tai buvo įdomus darbas. Buvo nemažai žmonių, tarp jų ir skandina­ vų mokslininkų, kurie norėjo dirbti čia lektoriais. Kaip vėliau pasirodė, pirmuosius lektorius pavyko parinkti labai tiksliai, jie visi buvo labai geri, ir aš taip pat po truputį čia pradėjau dėstyti. Pradžioje - rusiškai, o štai XXI a. jau teko nustoti dėstyti rusų kalba, nes studentai jos jau nebesu­ pranta. Pastaraisiais metais daugiau­ sia dėstau jau švedų kalba. Šaunūs čia studentai, ir miestas

puikus, ir katedra nuostabi. Irtas ben­ dradarbiavimas tęsis ir toliau, dabar, tapęs VU garbės daktaru, jaučiu, kad man reikės dar daugiau jėgų dėti plėtojant šį bendradarbiavimą.

Kokius mokslinius tyrimus vyk­ dote pastaruoju metu?

Pastaraisiais metais daug tyrinėjau skandinavų kalbų ir samių kalbų kon­

Vilniaus universitete skaitė pranešimą„Germanic People and their Neighbours.

Linguistics, Archaeology and Genetics". - U. M.) Iš pradžių tai buvo bendras projektas su archeologais, vėliau atsigręžiau dar ir į genetiką. Žinoma, nespecialistui

tai sunku, bet tokiu bendru lygmeniu įmanoma. Lingvistui yra ko pasisemti iš genetikos. Ypač dabar, kai iššifruotas

žmogaus genomas ir tomis žiniomis galima pasinaudoti tyrinėjant, kaip migravo žmonės. Ne kaip keliavo kal­ bos, bet kaip migravo tautos -tų kalbų vartotojai. Tai puiki atspirtis istorijos tyrimams.

Tokia yra mano pagrindinė nau­ jausia tyrimų kryptis. Bet, žinoma, užsiimu ir kitais darbais. Niekada nebūna taip, kad apsiribotum viena vienintele tema. Paprastai žmogus ilsiesi užsiimdamas kuo nors kitu, kitomis mokslinėmis problemomis.

Kai pavargstu nuo straipsnių apie genetiką, imuosi ko nors kito.

Ar galite išskirti kokį vieną pro­ jektą, kuris Jums pačiam atrodo svarbiausias?

Labai sunku pačiam vertinti savo indėlį į mokslą. Tiesiog neįmanoma.

Dažnai nutinka taip, kad tai, ką pats laikai svarbiausiu dalyku, iš tiesų pa^ sirodo esą niekai. O kažkoks menknie­ kis, žiūrėk, pasirodys pats svarbiausias tavo kūrybinėje ir mokslinėje veikloje.

Bet, aišku, žmogus vis tiek bandai save įvertinti, ir man atrodo, kad tai samių ir skandinavų kalbų kontaktai, ypač - samių kalbų įtaka skandinavų kalboms (apie tai anksčiau beveik niekas nerašė, būdavo rašoma tik apie priešingos krypties poveikį). Galbūt ne visu šimtu procentų viskas yra taip, kaip aprašiau, bet iš esmės tai naujas požiūrio taškas, nauja interpretacija, kuri kelia diskusijas, verčia pateikti naujus argumentus.

Dėkoju už pokalbį. Norėčiau palinkėti Jums kuo didžiausios sėkmės Jūsų moksliniame darbe ir bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu.

Kalbėjosi Ugnius MIKUČIONIS

Vilniaus universitetas pripažintas inovatyviausiu Balandžio 26-ąją - pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną Lietuvoje kasmet įteikiami Pasaulinės intelektinės nuosavybės organiza­ cijos (World Intellectual Property Organization, WIPO) apdovanojimai žymiausiems kūrinių autoriams, atlikėjams, išradėjams ir Lietuvos organizacijoms ar įmonėms už pramoninės nuosavybės objektų teisinę apsaugą.

Iš kairės: VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. J. Banys, W1PO generalinio direktoriaus pavaduotojas p. J. Ch. Wichardas ir

LR valstybinio patentų biuro direktorius R. Naujokas

Balandžio 12 d. tarptautinėje konferencijoje „Pramoninė nuosavybė kaip konkurencingumą skatinantis veiksnys"WIPOapdovanojimas„Trophy forlnnovative Enterprises" kaip inovatyviausiai įmonei įteiktas Vilniaus universitetui. Šis įvertinimas - tai išskirtinis Vilniaus universiteto veiklos pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos srityje ir universiteto mokslininkų išradybinės veiklos pripažinimas.

VU plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai. Universiteto mokslininkai ben­ dradarbiauja su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, patentuoja išradimus, vis akty­ viau įsitraukia į Lietuvos ir Europos Sąjungos programas, kurių tikslas - kurti ir diegti naująsias technologijas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse.

WIPO„Trophy for Innovative Enterprises" apdovanojimą VU skyrė WIP0 Tarptautinis biuras kartu su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru irTeisingumo ministerija.

♦

universitas

2011 m. birželis

15

vilnensis

mes - studentai iii

VU KHF studentai savo išmone stebino Hanza dienų dalyvius Keturias dienas truku­ sioje tarptautinėje Han­ za dienų šventėje itin daug dėmesio susilaukė šios tradicijos pradinin­ kai - Vilniaus universi­ teto Kauno humanitari­ nio fakulteto (VU KHF) studentai. Fakultetas ryškiai išsiskyrė ir savo atrakcijomis sutraukė bene daugiausia šven­ tės dalyvių, apsilankiu­ sių Lotynų kvartale.

Vidurmažių dvasia dvelkiantis fakultetas

dybos ir ekonomikos studentai. Čia

šventės svečių laukė 5 „profesoriai", kurie nekasdieniškai pristatė savo

Gegužės 20 d. VU KHF viduramžių šventė prasidėjo iškilmingu fakulte­

to dekano prof. Sauliaus Gudo ir jo palydos sutikimu. į Lotynų kvartalą atnešta fakulteto vėliava, pasvei­

kinti studentai. Ragindamas svečius

įsitraukti į studentų organizuotas atrakcijas, dekanas pats apsilankė bu­

činių „kioskelyje", užrašė palinkėjimą

mokslo sritis. Filosofijos „profesorius" skleidė viduramžių filosofų mintis ir sušiuolaikintas lotyniškas sentencijas

apie studentišką gyvenimą, miestelė­ nams ir miesto svečiams siūlė atsigręžti

į praeitį ir pabandyti parašyti įvairius laiškus, atsiliepimus į rašalą pamirkyta

plunksna. Aplink besisukiojantis medi-

„dokumentus", globojo bučinių„kioskelį". Ieškančius pramogų matematikos

universiteto Kauno humanitariniame fakultete, kur vyko tarptautinis Hanza

„profesorius" kvietė žaisti šachmatais,

jaunimo posėdis. Jame aptarti artimi­

na o įvertinti visas pramogas ir išreikšti

ausi renginiai, pristatytas šią vasarą organizuojamas tarptautinis Hanza

savo nuomonę Lotynų kvartalo lanky­ tojus ragino IT„profesorius", prižiūrėjęs Viduramžių Facebook'ą (lentą, kurioje buvo skelbiamos dienos naujienos,

pastabos, diskusijos, svečiai galėjo „spausti" patinka/nepatinka, paskelbti savo naujieną).

internete parengimui, naujų projektų

Unikalios atrakcijos „Fakultetas išsiskyrė savo žaismingu­ mu. Šventės dalyviai noriai įsitraukė į visas pramogas", - tvirtino kultūros va­ dybos studijų programos pirmakursė Eleonora, Hanza dienose persikūnijusi

svečius karčiomis „studento ašaro­

studentai kvietė paklodėmis gaudyti

mis". Teisės „profesorius" ieškantiems

teisybės ir lygybės teikė teisines kon­

balioną su vandeniu, žaisti didžiu­ liais šachmatais, su šakute „žvejoti"

Hanza jaunimo koordinatorė VU Kauno humanitarinio fakulteto lie­ tuvių filologijos ir reklamos III kurso

sultacijas, išdavė nuodėmių atleidimo

agurkus, piešti burokėliais ir uogiene,

jais groti, įsiamžinti su stilizuotomis mantijomis ar žemėlapyje pažymėti vietą, iš kurio miesto ar šalies atvyko.

Dar nebuvusius Lotynų kvartale fakulteto studentai kvietė ten apsi­ lankyti. Tai studentai darė praeivius

„Studentų ašarų“ ragavo ir praeiviai, ir dėstytojai, ir

dekanas (pirmas iš kairės). Nuotr. iš VU KHF archyvo

Tarptautinio Hanza jaunimo posėdis

įspūdžiais dalijosi organizatorė.

Net 72 delegatai iš 6 Europos šalių Hanza dienų metu šurmuliavo Vilniaus

studentų universiadą, kuri rugsėjį vyks Šenženyje (Kinijoje).

vietas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems mūsų universiteto sportininkams, sėkmingai dalyvavusiems šiose aukšto lygio var-

2011 metų Rektoriaus taurė - MIF dekano prof. G. Stepanausko rankose.

žybose, o tiems, kuriems nepavyko šį kartą iškovoti medalių arba užimti aukštesnių vietų, linkime nenusiminti,

toliau rimtai treniruotis, gerinti savo sportinį meistriškumą ir siekti pergalių kitose įvairaus rango varžybose.

Glaustai įvykusių sporto šakų varžybų rezultatai pateikti http://naujienos.vu.lt.

Universiteto studentai atstovavo Lietuvai Europos žaidynėse Gegužės 20 d. Šiauliuose vykusiose

dalyvių jis iškovojo bronzos medalį.

antrosiose neolimpinių sporto šakų

Antrą apdovanojimą, tik sidabrinį,

Europos žaidynėse Vilniaus univer­ siteto svarsčių kilnotojai garbingai

ir kitame tuo pačiu metu vykusia­

atstovavo Lietuvai. Komandą sudarę trys mūsų studentai - Marius Mor­

kūnas (ChF), Mindaugas Jaras (MIF) ir Ovidijus Tarutis (TF) - iš šių varžybų gįžo su medaliais.

M. Morkūnas pasiekė aukštą rezul­ tatą, išstūmęs dvi dvipūdes 72 kartus

ir išrovęs vieną svarstį kaire ir dešine rankomis 92 kartus. Tarp dvylikos

Marius su tuo pačiu rezultatu pelnė me tarptautiniame turnyre „Saulės miestas". Gerai svarsčius kilnojo ir

M. Jaras. Sunkiausių vyrų kategorijoje

jis pasipuošė sidabro medaliu, 42 kartus išstūmęs dvipūdes ir 97 kartus išrovęs svarstį. O.Tarutis jaunimo gru­

pėje estafetės rungtyje pelnė sidabro apdovanojimą.

V. Naujiko nuotr.

universitetą, VU ir fakultetų vadovai rektorius akad. Benediktas Juodka įteikė svarbiausių tarpfakultetinių var­ žybų taures ir apdovanojo geriausius sportininkus.

Geriausiųjų gretose atsidūrė tie patys fakultetai kaip ir praėjusiais mokslo metais.Tradiciškai pagrindinė

varžybų taurė už daugiausia iškovotų aukštų vietų iškeliavo į Matematikos ir informatikos fakultetą. Antrosios komandinės vietos taurė atiteko Eko­ nomikos fakultetui.Trečiosios vietos

apdovanojimą pelnė Tarptautinio verslo mokykla, kuri kitais mokslo metais kartu su Sveikatos ir sporto centru organizuos šias tarpfakuketi­ nes varžybas.

Be šių pagrindinių apdovanojimų, fakultetams prizininkams buvo įteikti ir vienuolikos sporto šakų varžybų kroso, plaukimo, rankos lenkimo, vyrų ir moterų krepšinio, futbolo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos, keliautojų sporto - apdovanojimai.

patiriamas emocijas. Kaunas čia taip pat pristatė savo filmuką, susilaukėme dį padarė dekano kalba. Apkritai prie Hanza dienų organizavimo prisideda

gražaus jaunystės forumo tikslas išaiškinti pajėgiausias įvairių sporto šakų komandas, stipriausius sporti­ ninkus ir atrinkti dalyvius į Pasaulio

tlečiams, kurie individualiai iškovojo daugiausia aukso medalių. Stalo teniso ir moterų krepšinio komandos žaidynėse laimėjo pirmąją ir antrąją

nių. „Aptarėme visus Hanza jaunimui aktualius klausimus, peržiūrėjome delegatų pristatymus apie jų miestus, žmones, vyraujančias nuotaikas ir

namine duona.

to šakų varžybose varžėsi Baltijos šalių ir kitų valstybių aukštųjų mokyklų studentai, susirinkę į XXVII tarptau­ tines SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynes. Šio

Gegužės 19 d. Mažojoje auloje

sėkmingiausių Hanza jaunimo rengi­

aplodismentų. Delegatams didelį įspū­

Rektoriaus taurės varžybų lyderiai nesikeičia

susirinko studentai, visus mokslo metus rungęsi už savo fakultetus ir

studentė Lina Staponaitė fakultete vykusį delegatų posėdį vadina vienu

vaišindami pagal viduramžių receptą pačių iškeptais sausainiais su imbieru,

Gegužės 12-15 d. Kauno miesto sporto bazėse vykusiose įvairių spor­

žaidynėse iškovojo du aukso meda­ lius. R. Žilinskienės nuotr.

fakulteto dekanas prof. Saulius Gu­

autentiškas, iš kartos į kartą perduotas ir išsaugotas Hanza miestų tradicijas.

praeivius viliojo VU KHF kultūros va­

Vaida Žūsinaitė SELL studentų

dvasia dvelkiančia vėliavininkų ir studentų palyda iškilmingai pasitiko

siteikę miestelėnai neskubėjo išeiti iš Lotynų kvartalo, kadangi VU KHF

virtusiame VDU Teologijos fakulteto kiemelyje išmoningomis atrakcijomis

VU delegaciją sudarė per šimtą

įgyvendinimo galimybėms.

Jaunuolius drauge su viduramžių

paslaptis, metodus, vaišino šventės

votų linksmybių.

Per Hanza dienas Lotynų kvartalu

medicinos, vaistažolių, prieskonių

pakovoti mediniais šaukštais, vėliau

sportininkų - dziudo, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plau­ kimo, stalo teniso, krepšinio, futbolo, tinklinio rinktinių narių. Iškovoti 32 medaliai. Geriausiai sekėsi lengvaa­

daug dėmesio skirta šios savanoriškos jaunimo veiklos populiarinimui, pat­ rauklios viešai prieinamos informacijos

į medicinos„profesorių". Linksmai nu­

ant Viduramžių Facebook'o lentos ir išbandė keletą pačių studentų sugal­

Sėkmingi mūsų studentų startai SELL žaidynėse

joje, ir 2012 m. Hanza jaunimo dienos Liuneburgo mieste, Vokietijoje. Itin

das ir, pasveikinęs visas delegacijas, palinkėjo jiems ir toliau puoselėti

cinos„profesorius" aiškino viduramžių

Besišypsanti ir gerai nusiteikusi VU KHF delegacija

jaunimo renginys Novgorode, Rusi­

Apibendrinant visų mokslo metų varžybas, išskirti pagrindiniai ak­ centai. Didžiausia konkurencija tarp fakultetų komandų vyko plaukimo ir futbolo varžybose, jose rungėsi

nepatingėję į Vilnių važinėti Kauno humanitarinio fakulteto studentai,

užbaigę visų keturiolikos fakultetų grandinę. Viena įsimintiniausių per­ galių - Istorijos fakulteto komandos triumfas vyrų krepšinio varžybose.

O aktyviausiais, be trijų pagrindinių prizininkų, per visus mokslo metus galima pavadinti ir Gamtos mokslų, Fizikos bei Medicinos fakultetų stu­ dentus-jie savo komandas subūrė visoms be išimčių Rektoriaus taurės varžyboms. Šventėje taip pat prizais buvo apdovanotas 2010 m. geriausiųjų

sportininkų dešimtukas ir studen­ tai - Lietuvos studentų čempionatų nugalėtojai.

Dėkojame studentams, visus

metus aktyviai siekusiems aukštų sporto rezultatų, ir linkime sėkmin­ gos sesijos, o sportininkams - geros sportinės vasaros.

VU SSC inform.

išties nemažai fakulteto atstovų",-

Giedrė RUTKAUSKAITĖ

— sportas t f f VU sportinės aerobikos rinktinė Lietuvos čempionė XVII Lietuvos sportinės aerobikos čempionate VU rinktinė suaugusiųjų amžiaus grupėje šešeto rungtyje iškovojo pirmąją vietą.

Gegužės 6-8 d. Visagine vykęs : Lietuvos čempionatas „Visaginas Open 2011" yra jau 6-asis atviras čempionatas. Jame dalyvavo šešių valstybių sportininkai, o teisėjai - iš septynių valstybių. Tarptautinė tei­ sėjų brigada - tai dar vienas rimtas iššūkis Lietuvos sportinės aerobikos čempionatuose. Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Švedijos, Anglijos, Latvijos, Lietuvos teisėjai verti no mūsų g ru pi nį pratimą. Merginos, iškovojusios Lietu­ vos čempionių medalius, pasipuošė ir tarptautiniu varžybų„Visaginas Open 2011 "auksu.

VU garbę gynė ši sportinės aerobi­ kos komanda: J. Molytė (EF, II mg. k.), K. Koniuševa (ChF, III k.), M. Pečiukaitytė (GMF, III k.), M. Malceva (MIF, II k.), V. Mankevič (MIF, II k.), Ž. Launagaitė (MF, I k.), I. Vinciūnaitė (KomF, I k.), A. Kindurytė (GMF, I k.).„Tai ypatingos VU merginos, kurios su didele meile ir atsidavimu atstovauja savo Alma Mater", - džiaugėsi trenerė Teresė Gritėnienė. „U. V." inform.

universitas

16

2011 m. birželis

vilnensis

tumes - studentai

Dvyniai dažnai renkasi tas pačias studijas Dovilė TREPKEVIČIŪTĖ

Neleido sėdėti viena­ me mokyklos suole Net trys dvynių poros studijuoja VU Teisės fakultete. Pirmakursiai identiški dvyniai Mantas ir Vilius Virbickai pra­ sitarė, kad pasirinkta ta pati studijų programa - ne atsitiktinumas. Broliai jau pirmoje klasėje žinojo, kad krims teisės mokslus. O šiandien jie tvirtai žino, ką veiks po dešimties metų. „Kadangi senelis ir tėtis - advokatai, ketiname ir mes tęsti šeimos tradiciją, galvojame apie advokatų kontorą, tačiau bandysime įsitvirtinti ne tik Lietuvoje", - ateities planus dėsto jau­ nuoliai. Universitete broliai džiaugiasi studijų teikiama laisve-jie gali sėdėti šalia, nes mokykloje jiems neleido sėdėti viename suole. Skirtinguose universitetuose rinktis teisės mokslų broliai neketino, nes visada norėjo likti drauge. „Tėvai norėjo, kad vienas būtų gydytojas, o kitas - teisininkas.

Tačiau mes abu tvirtai žinojome, kad rinksimės teisės studijas ir tą patį uni­ versitetą",-sakojie. Dvyniai tikina, kad studijomis tikrai nenusivylė.

Dėl Virbickų dėstyto­ jas Egidijus Kūris kei­ čia egzamino tvarką Domėjomės, kokia kurso draugų reakcija į identiškus brolius. „Jau pirmą dieną mus įsidėmėjo. Buvome vienodai apsirengę. Manau, tai jau - privalumas",pasakojo vienas iš jų. Dvyniai vardija ir daugiau pliusų studijuojant kartu. „Galime vienas kitam paaiškinti nesu­ prantamą temą, dalytis konspektais.

Aišku, visada galime pasinaudoti ir dvy­ nukų privilegija - identiška išvaizda. Jau mokykloje atsiskaičiau anglų kalbėjimą apsimetęs broliu. Tik gaila, kad dėstyto­ jas E. Kūris, pamatęs mus auditorijoje, iš karto pasakė, kad egzamino žodžiu nebus", - pasakojo Mantas.

Broliai yra panašūs ne tik išvaizda, bet ircharakteriosavybėmis.Štai pirmakursių stovykloje į tą patį klausimą, kas jiems gyvenime svarbiausia, abu dvyniai, neži­ nodami vienas kito atsakymo, atsakė taip pat:„Svarbiausia - šeima ir brolis."

Tad aktualiausias klausimas - kaip juos atskirti. Broliai išduoda paslaptį: jeigu laiku ateis, tai bus Mantas, jei vėluos, vadinasi, Vilius.

Atpažinti padės ranka Trečiakursių identiškų dvynių Dovi­ lės ir Eimantės Kazlauskaičių, Filoso­ fijos fakultete studijuojančių socialinį darbą, net ir po trejų studijų metų kai kurie kurso draugai ir dėstytojai ne­ skiria. Seserys panašios ne tik išvaizda, bet ir manieromis, balso tembru, nors

Būti dvyniu - ir išbandymas, ir privalumas. Kar­ tais jiems įgrysta, kai painioja vardus, tapatina su broliu ar seserimi, tačiau visa tai atperka linksma išdaiga bandant apgauti dėstytojus ar žinojimas, kad dvynys - visada šalia. Kartais šalia - net ir studijų metais. Vilniaus universitete ne viena dvy­ nių pora pasirinko studijuoti tą pačią specialybę. merginos teigė, kad skiriasi jų charakte­ rio ypatybės, o tikri draugai jas lengvai atskiria. Sesės išduoda ir dar vieną jas skiriantį bruožą: Dovilė yra dešiniarankė, o Eimante - kairiarankė.

Sesės nesinaudoja savo identiška išvaizda ir neapgaudinėja dėstytojų. „Geriau mes pasitariame viena su kita, mokomės kartu, nei bandome nesą­ žiningai atsiskaityti", - apie populiarų tarp dvynių pokštą, kai vienas dvynys apsimeta kitu, kalbėjo Kazlauskaitės.

Kartu - ir darbe Eimante ir Dovilė tą pačią specialybę pasirinko neatsitiktinai. Jau mokykloje suprato, kad mokslo srityje viena kitai yra tvirtas ramstis. „Studijuodamos tą patį dalyką įžvelgiame daug pliusų. Vi­ sada viena kitos paklausinėjame prieš

Mantas ir Vilius Virbickai jau pirmoje klasėje žinojo, kad krims teisės moks­ lus. Nuotr. iš asm. alb.

Ar neatsibosta viena kitai, juk kartu ir studijuoja, ir gyvena, ir netgi dirba viename restorane padavėjomis? „Iš pradžių visi darbuotojai net nepaste­ bėjo, kad dirba dvynės, galvojo, kad čia ta pati viena padavėja vis dirba ir dirba", - tokie darbo pradžios prisimi­ nimai visada prajuokina seses.„Esame geriausios draugės, net kai viena išvažiuoja, būtinai palaikome ryšį. Tas ypatingas dvynių ryšys tikrai egzistuo­ ja", - nuoširdžiai patvirtina abi.

Studijuoti kartu patarė tėvai Dvyniai Ignas ir Donatas Uzielos Vil­ niaus universitete studijuoja informa­ tikos mokslus.„Smagu, kad studijuoja­ me kartu. Kilus nesklandumams, juos

Dvyniai Ignas ir Donatas Uzielos studijuoja informatikos mokslus.

D. Trepkevičiūtės nuotr.

lengviau spręsti dviese." Uzielų spren­ dimą studijuoti informatiką paveikė ir tėvų patarimas, sutapo ir abiejų brolių norai renkantis studijas. Nors dvyniai nėra identiški, tačiau sulaukia kurso draugų dėmesio:„Dėstytojai šio fakto nesureikšmina, tačiau studijų draugai buvo mumis susidomėję." Paklausus, ar neerzina dėmesys ir tapatinimas su broliu, dvynių nuomonės išsiskiria. „Mane tai erzina, tačiau brolio Donato niekada tokie dalykai nejaudindavo",pasakojo lgnas.„Nesame mes geriausi

Eimante ir Dovilė Kazlauskaitės mokslo srityje viena kitai - tvirtas ramstis. D. Trepkevičiūtės nuotr.

PSICHOLOGO KOMENTARAS egzaminą, mokomės kartu", - vardija studijų kartu su seserimi privalumus Dovilė. Abiem patiko ta pati studijų programa.„Esame humanitarės, todėl ši specialybė patiko abiem, nebuvo, kad viena įkalbėjo kitą studijuoti kartu.

Apskritai ši specialybė - spontaniškas sprendimas. Iš pradžių svarstėme apie teisės ar vadybos studijas", - pasakojo sesės, kurios nuo šių metų neaki­ vaizdžiai studijuoja ir teisės mokslus Vilniaus universitete.

Aistės ir Simonos Kruopyčių pasirinkimu studijuoti tą pačią specialybę ypač apsidžiaugė tėvai. D. Trepkevičiūtės nuotr.

Doc. dr. Roma Jusienė, FilosF Bendrosios psichologijos katedra, Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų moky­ mo centro vedėja

Tai, kad dvyniai renkasi studijuoti panašius ar tuos pačius dalykus, kad jie apskritai pasižymi labai panašiomis savybėmis, tikrai nestebina. Ypač jei kalbame apie vadinamuosius iden­ tiškus, arba monozigotinius, dvynius.

Juk jie turi vienodą genetinę infor­ maciją. Šiuolaikiniai psichogenetiniai tyrimai atskleidž.ia, kad svarbiausios asmenybės savybės ir pažintiniai gebėjimai daugiausia yra paveldimi.

Pavyzdžiui, paveldimumas paaiškina net iki 50 proc. intelekto ir kai kurių būdo bruožų. Kita dalis „atsakomybės“ už tai, kokie esame, kas mus domina, kaip mes jaučiamės ir elgiamės, tenka artimiausiai aplinkai, kurioje augame, ypač pirmuosius kelerius gyvenimo metus, kai ir formuojasi mūsų as­ menybės pagrindai. O juk dvyniai iš esmės auga labai panašioje aplinkoje.

Jau prenataliniu laikotarpiu, tai yra dar motinos įsčiose, šie iš vienos zigotos pradėti du (retais atvejais - trys ar keturi) broliai arba dvi seserys patiria visiškai tuos pačius dalykus. Galima sakyti, jie „maitinasi“ visiškai tuo pačiu maistu, kuriuo maitinasi jų mama, girdi tuos pačius garsus, išgyvena tas pačias emocines būsenas. Gimus dvy­ niams ir vėliau tėvai paprastai rūpinasi, kad jie nuolat būtų drauge. Dvynės arba dvyniai rengiami panašiai ir lanko

tuos pačius būrelius, dažniausiai mokosi toje pačioje klasėje.

Vadinamieji dizigotiniai, ne iden­ tiški, dvyniai paveldi tik tiek panašios genetinės informacijos, kiek ir bet kuris biologinis brolis ar sesuo. Šie dvyniai, beje, gali būti ir skirtingų lyčių. O dėl to, kad jie nėra tokie panašūs, kaip identiški dvyniai, jau nuo mažumės patiria ir skirtingus santykius net su artimiausiais žmonėmis.

Ar blogai, kad identiški dvyniai tokie panašūs ir renkasi panašius dalykus? Nei taip, nei ne, kol tai netrukdo gyvenime siekti to, ko tikrai trokštame, ir jaustis laimingais. Patys dvyniai (dažniausiai ir jų tėvai) tuo džiaugiasi. Juk kaip gera nuolat turėti šalia žmogų, kuris tave supranta iš pusės žodžio ar iš veido iš­ raiškos, su kuriuo gali - kaip su savimi kalbėtis apie tai, kas tave domina. Tačiau kodėl beveik prieš šimtmetį parašytoje nuostabioje apysakoje „Mažoji Fadetė“ prancūzų rašytoja George Sand žiniuo­ nės lūpomis įspėja motulę Barbo, pa­ gimdžiusią identiškus dvynius, jau nuo

draugai, tačiau geriau suprantame vienas kitą, juk gyvename kartu jau labai ilgai", - apie ypatingą dvynių ryšį kalba būsimieji informatikai.

Nenorėjo studijuoti kartu Chemijos fakulteto konservavimo ir restauravimo chemijos pirmakursės Aistė ir Simona Kruopytės nesidžiaugė sužinojusios, kad įstojo į tą pačią spe­ cialybę. „Atsibosta visada būti kartu, juk ir mokykloje dvylika metų kartu mokėmės. Norėjosi kažko naujo." Kaž­ kas naujo - tai atskiras draugų ratas, nes, kaip teigė sesės, ir mokykloje, ir universitete jas supa bendra draugų kompanija. Tačiau dvynių tėvai labai apsidžiaugė, kad seserys studijuos kar­ tu. Mokykloje šių dvynukių mokytojai neskirdavo, bet kai Simona pakeitė šukuoseną, daugelis nustemba sužino­ ję, kad merginos-dvynės:„Atsimenu, pirmakursių stovykloje daug kas klausė, ar mes draugės. Kai sužino­ davo, kad esame sesės, nustebdavo."

Dėl skirtingų šukuosenų studentėms neišeis apgauti dėstytojų, tačiau jos naudosis dar vienu dvynių privalumu:„Kartu atliekame namų užduotis, galime pagelbėti viena kitai, patarti, bet jei galėtumėme, studijuotumėme atskirai."

Sesės Kruopytės tikisi, kad ateityje bent dirbs skirtinguose darbuose.

kūdikystės nepalikti jų visuomet kartu ir skatinti juos domėtis skirtingais dalykais? Pasirodo, dvyniai iš tiesų gali taip prisirišti, kad vėliau jiems sunku atsiskirti vienam nuo kito, jie ir toliau ieško būdų, kaip likti drauge. Įtariu, kad viena iš priežasčių (bėjau minėto neišvengiamo gebėjimų ir pomėgių panašumo), kodėl dvyniai renkasi ne tik vienodas specialybes, bet ir tą patį universitetą, fakultetą, kursą, - tai noras nuolat būti šalia. Gal tai tik dėl patogumo? Gali būti. Bet manau, kad ir dėl per didelio artumo.

Pati dėstydama universitete esu mokiusi dvi identiškų dvynių poras.

Pastebėjau įdomų dalyką. Paprastai vienas iš dvynių yra labiau dominuo­ jantis, pasižymintis stipresniu būdu ir iniciatyvumu, o kitas - labiau esantis brolio ar sesers šešėlyje, kiek jautres­ nis, tikėtina, nejučiom ir trokštantis savo dvynio draugijos ir paramos.

Kaip tik tokį pavojų įžvelgė ir G. Sand apysakos žiniuonė. Ilgainiui dėl to gali tekti aukoti savo individualumą ar išskirtinumo siekimą, tai gali trukdyti ieškant vienintelės ir nepakartojamos savo „antrosios pusės“, savo mylimo žmogaus (neskaitant dvynio brolio ar sesers)... Žinoma, dvyniai vis dėlto auga socialioje aplinkoje, neatskirti nuo bendravimo su kitais žmonėmis, to­ dėl neišvengia ir skirtingos aplinkos, ryšių su skirtingais žmonėmis, tad ir šie pavojai yra menki ar įveikiami.

Suaugę mes vienaip ar kitaip turime įveikti prisirišimą prie artimųjų, kad galėtume toliau eiti savo gyvenimo keliu.

♦

17

'

vilnensis

2011 m. birželis

_______________________________________ mes -studentai/f f

Naujas VU SA prezidentas - Arminas Varanauskas universitetas ir Studentų atstovybė.

Bet man asmeniškai akademiškumas yra aktyvumas, dalijimasis, dialogas, bendravimas, tobulėjimas, atsako­ mybė, noras, kritiškumas ir panašūs dalykai. Sklandaus apibrėžimo tikrai nepasakysiu, bet man šis žodis turi aiškią reikšmę. Jis apima visa tai, koks turėtų būti universitetas. Jis turėtų būti atvira aplinka, kurioje kiekvienas studentas ir kiekvienas dėstytojas ga­ lėtų pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja.

Gegužės 14 d. buvo išrinktas naujas Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybės (VU SA) preziden­ tas. Juo tapo Komunikacijos fakultete žurnalistiką studijuojantis trečiakursis Arminas Varanauskas.

Prieš intensyviai įsitraukdamas į naująją veiklą, Arminas sutiko pasikalbėti apie VU SA ir darbus, kuriuos žada nuveikti studentų labui.

Arminai, šiemet buvai vienintelis

kandidatas į VU SA prezidento postą. Ar nenusivylei, kad neturė­

jai konkurentų? Juk turint varžovą

*

labiau stengiamasi.

Tikrai nenusivyliau, nes stengtis vienu ar kitu atveju reikėtų vienodai.

Nesvarbu, ar esi vienintelis kandidatas, ar jų yra daugiau. Sprendimas kandida­ tuoti į šį postą buvo motyvuotas ir ap­ galvotas. Didesnis kandidatų skaičius manęs nebūtų vertęs stengtis labiau.

Aš ir taip atidaviau visas savo jėgas, mintis ir norą tapti VU SA prezidentu.

Kodėl tu esi vertas šio posto?

Manau, kad esu vertas būti VU SA prezidentu, nes per šiuos trejus metus pakankamai intensyviai bu­ vau įsitraukęs į organizacijos veiklą.

Turėjau įvairios patirties, per šį laiką koordinavau net kelias skirtingas sritis, dalyvavau įvairiuose seminaruose, konferencijose. Be to, vienas iš mano privalumų yra tas, kad centriniuose rūmuose ir visai administracijai tikrai nesu naujas veidas. Manau, kad tęs­ tinumas ir„nesimėtymas" yra geras dalykas, nes tada kur kas lengviau kalbėtis su tais pačiais žmonėmis ir sakyti, ko reikia studentams. Juk jie jau žino, ko galima iš tavęs tikėtis.

Galų gale tu jau prieš tai būni įrodęs,

ką gali, o ko ne. Taip pat manau, kad neblogai sutariu su daugeliu dekanų, centrine administracija ir prodekanais, o tai tikrai didelis pliusas.

Minėjai, kad Studentų atstovybėje

praleidai trejus metus. Ar buvimas šioje organizacijoje išugdė kokių

nors savybių, kurios tau pagelbės būnant VUSA prezidentu?

Beprotiškai daug. Viena išjų- bega­ linis noras nugalėti ir būti geriausiam, bet būti geriausiam rezultato atžvilgiu.

Niekada nemėgstu pralaimėti. Išsikel­ tus tikslus ir uždavinius dažniausiai pasiekiu, aišku, su kolegų pagalba.

VU SA man išugdė gebėjimą dirbti su žmonėmis. Juk vienas tu gali būti fantastiškas, bet jeigu neturi žmonių, kurie tau gali padėti, tai nieko doro ir nenuveiksi. Tad darbas komandoje, nebijojimas išsakyti to, ką galvoji, būti toks, koks esi, ir yra tie keli dalykai, kurie manyje atsiskleidė. Buvimas Stu­ dentų atstovybėje kiekvieną savybę tiktai labiau paaštrino, išugdė. Gavau labai daug žinių ir įgūdžių, kurie man padeda ne tikatstovybės veikloje, bet ir gyvenime bei studijose.

Kandidatuodamas į šį postą, mo­

tyvaciniame laiške rašei, kad nesi labai patenkintas dabartiniu VU

Paskelbti geriausių„STARtuok!" reklamų kūrėjai Agnė SABALIAUSKAITĖ Tris pavasario mėnesius trukęs rekla­ mų konkursas „STARtuok!" pasibaigė.

Gegužės 20 d. vykusiame reklamos kū­ rėjų vakare buvo apdovanoti geriausi ir talentingiausi šių metų spaudos ir vaizdo reklamų kūrėjai.

Iš viso buvo peržiūrėta per 20 kon­ kursinių darbų, o rėmėjų įsteigtus prizus gavo geriausi trijų kategorijų originalios reklamos, aktyvaus laisvalaikio reklamos ir socialinės reklamos „Pasilik studijuoti Lietuvoje" - darbai.

Projekto organizatoriai apdovanojo geriausių „STARtuok!" spaudos ir vaizdo reklamų kūrėjus.

Kūrėjai atskleidė skirtingą moty­ vaciją kurti. „Mano apsisprendimą kurti reklamą ir pačią reklamos idėją paskatino nesėkmingas bandymas išvykti studijuoti į užsienį pagal mainų programą. Dabar atrodo juokinga, ta­ čiau mano reklama gimė kaip atsakas į liūdesį, apėmė noras ir kitus paskatinti

likti Lietuvoje, tuo parodant, kad čia yra geriausia vieta kurti savo ateitį", sakė geriausios spaudos reklamos ir geriausios reklamos„Pasilik studijuoti Lietuvoje" autorė Rūta Zentelytė. Už geriausią originalią ir geriausią vaizdo reklamą apdovanota jau ne pirmus metus konkurse dalyvaujanti Jolanta Vainikonytė taip pat džiaugėsi „STAR­ tuok!" suteikta galimybe parodyti save ir savo kūrybą.

Reklamų konkurso „STARtuok!" organizatoriai šiais metais surengė keturis reklamai skirtus interaktyvius seminarus, kuriuos vedė žymiausi Lietuvoje reklamos specialistai, o jų pasiklausyti iš viso atėjo daugiau nei 600 studentų ir moksleivių. Taip pat buvo surengtos dvejos reklamų kūrimo dirbtuvės, kuriose visi norin­ tieji turėjo galimybę patys dalyvauti vaizdo ir spaudos reklamų kūrimo procese.

Daugiau informacijos apie projektą: http://startuok.vukhf.lt

LIETUVOS TEISĖS STUDENTŲ KOMANDOS SĖKMĖ TARPTAUTINIAME KONKURSE Lietuvos teisės studentų komanda Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teismo proceso inscenizacijos konkurse (ELSA Moot Court Competition on WT0 Law) užėmė šeštą vietą ir aplenkė 10 stipriausių komandų iš įvairių pasaulio šalių. VUTeisės fakulteto penktakursė Aistė Dumbrytė ir Mykolo Romerio universiteto magistrantai Karolis Gudas ir Justas Randis kelialapį į šį konkursą PPO būstinėje Ženevoje iškovojo laimėję Europos

♦

Kaip manai, ar studentai pasitiki

regioninį raundą Rumunijoje kovo mėnesį. Finalo nugalėtojais tapo Aus­ tralijos studentai.

Tarptautinis teisminių ginčų sprendimo inscenizacijos konkursas tarp­ tautinės prekybos teisės temomis rengiamas jau devintus metus iš eilės. Šių metų Lietuvos studentų pasirodymas iki šiol geriausias.

Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt

Liutauras Gudžinskas perdavė VU SA „vairą“ Arminui Varanauskui (deši­ nėje). V. Naujiko nuotr.

SA darbu. Ką konkrečiai turėjai omenyje?

Daugybę aspektų. Visų pirma ma­ nau, kad darome ne visus darbus, kuriuos turėtume daryti. Vienas iš klausimų, kuriuos tikrai bandysime spręsti - platesnis ir kokybiškesnis antrosios pakopos studentų atstova­ vimas. Taip pat reikia užtikrinti, kad savivaldoj pasiliktų vyresni studentai.

Manau, kad jei VU SA nėra pakankamai vyresnių kursų studentų, dirbti tampa kur kas sudėtingiau. Gali atiduoti labai daug, visą save, ir iš tikrųjų labai steng­ tis, bet bėda ta, kad jeigu nepatyrei tam tikrų dalykų, tai ir nematai juose glūdinčių problemų.

Kokie šiuo metu tavo pagrindiniai tikslai?

Dabar mano pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad organizacija pradėtų

kryptingai judėti į priekį, kad kie­ kvienais metais nestartuotume nuo nulio. Šiemet reikės daug dėmesio skirti „tikrajai studijų reformai", kaip aš mėgstu vadinti - kalbu apie VU koordinuojamą nacionalinį projektą, kurio rezultatas turėtų būti studijų programų peržiūra remiantis kitokiu, į studentą orientuotu požiūriu. Kitas labai svarbus dalykas - rektoriaus rinkimai. Manau, kad VU rektoriumi turėtų būti išrinktas tas žmogus, kuris iš tikrųjų tiki studentais ir juos gerbia, o ne tas, kuris mano, jog studentai yra tik pinigų krepšeliai.

Kandidatuodamas į VU SA pre­ zidento postą taip pat minėjai, kad vienas iš tavo tikslų - akademiškumo skatinimas. Kaip pats supranti šią sąvoką?

Aš bandžiau akademiškumą ap­ sibrėžti per tris polius: studentas,

Studentų atstovybe?

Aš labai norėčiau tuo tikėti, bet manau, kad ne visi.Tikrai yra studentų, kurie pasitiki Studentų atstovybe ir kurie išjos reikalauja tam tikrų spren­ dimų, ir tuo džiaugiuosi. Tačiau mes, kaip SA, studentams atsiskleidžiam nepakankamai, neparodome tiek, kiek turėtume, kiek darome.Tiesiog mums

kol kas nepavyksta to padaryti. Ir tai

yra dar viena įsisenėjusi problema,

kuri, mano galva, turėtų būti išspręs­ ta. O sprendimai yra gana paprasti.

Tiesiog mums reikėtų panaudoti tuos informacinius kanalus, kuriuos

turime: universiteto, SA ir kiekvieno jos padalinio interneto tinklalapius, socialinius tinklus. Kanalų tikrai yra,

ir darbų, kuriuos daro Studentų at­ stovybė, yra tikrai daug. Sakau, yra studentų, kurie domisi mūsų darbais, bet yra ir tokių, kurie net nenutuokia,

ką SA veikia, ir jiems tai visai nerūpi.

Tikiuosi, kad per ateinančius metus pavyks tai pakeisti.

Kalbino Vitalija PETKUTĖ

Išrinkta nauja Teisės fakulteto Studentų atstovybės komanda Teisės fakulteto Studentų atstovybei vadovaus II kurso studentė Edita Valatkaitė (nuotr. pirma iš kairės). Atsto­ vybės ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje taip pat išrinkti atstovai įVilniaus universiteto Studentų atstovybės Parlamentą, Teisės fakulteto tarybą, Ginčų nagrinėjimo, Atestacinę, Apeliacinę komisijas, Studijų programų ko­ mitetą, delegatai į VU Studentų atstovybės ataskaitinęrinkiminę konferenciją.

Teisės fakultetui VU SA Parlamente atstovaus E. Valat­ kaitė, Goda Gildutytė, Justina Galvėnaitė. (Teisės fakulteto tarybą deleguoti E. Valatkaitė, Jelena Larionova, Darius Prapiestis; į Ginčų nagrinėjimo komisiją - E. Valatkaitė, J. Larionova, Rūta Bikulčiūtė, į Atestacinę komisiją E. Valatkaitė, į Apeliacinę komisiją - Ieva Petrokaitė, Marija Mučinytė, į Studijų programų komitetą - G. Gildutytė.

TF SA inform.

Dėstytojams per egzaminus ir vėl padės studentai stebėtojai Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) per šią sesiją atgaivina prieš trejus metus pradėtą nusirašinėjimo prevencijos akciją „Nenusirašinėk“. Ši VU SA programa turi būti viena iš dauge­ lio priemonių, skatinančių akademinį sąžiningumą Vilniaus universitete.

Studentų nesąžiningumas per atsiskaitymus yra susirūpinimą ke­ lianti problema. Studentai savano­ riai galės padėti užtikrinti, kad per egzaminus nebūtų nusirašinėjama,

jie bus supažindinti su studento stebėtojo teisėmis ir pareigomis.

Projekto tikslas yra padėti dėstyto­ jams sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad studentai išlaikytų egzaminą

ar įskaitą sąžiningai, savo jėgomis, nesuteikiant galimybių nusirašyti. Šią problemą turi spręsti ne tik stu­

dentai, bet ir administracija kartu su dėstytojais. Anksčiau ši akcija jau buvo išpopuliarėjusi ir tarp dėstyto­ jų, ir tarp studentų.

Vien šia akcija akademinio sąžinin­ gumo skatinimas neapsiribos - šiai sesijai yra numatyta išleisti atmintines dėstytojams su patarimais, kaip elgtis per egzaminą ir kaip užkirsti kelią nusirašinėjimui. Kitiems metams yra parengtas planas, kuriame numatyta įvairių universiteto tvarkų peržiūra ir koregavimas, siekiant išspręsti tam tikras įsisenėjusias problemas.

VU S A inform.

universitas

18

2011 m. birželis

vilnensis

♦

f f /kultūra

2011 m. Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą atiteko P. Garbačiauskui Liucija Zubrutė

ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inform.

Debiutuojantis vertėjas nuo pat pradžių nepabijojo imtis sudėtingų tekstų. Paulio Ricceuro veikalas „Apie vertimą" praturtinęs vertimo teorijos lietuvių kalba archyvą, būtų rimtas iššūkis net ir prityrusiam vertėjui. Ši reikšminga publikacija atskleidžia jau­ no vertėjo gabumus ir leidžia ateityje tikėtis kitų sėkmingų ir humanitarinei visuomenei aktualių vertimų. 2010 m. taip pat pasirodė jo versta Arato poe­ ma „Reiškiniai" (Aidai).

Pats Garbačiauskas prasitarė, kad versti šį veikalą buvę sunku. „Šis

tekstas velniškai sudėtingas. Buvo minčių viską mesti, tačiau neturėjau kur dėtis - knygos leidybai buvo skirta Prancūzų kultūros centro ir Kultūros ministerijos parama. Kita vertus, nie­ kada nemąsčiau apie darbų sunkumą, nes visi kultūrinės literatūros vertimo darbai sudėtingi."

Vertėjas 2004 m. pagal mainų programą studijavo Šveicarijoje, kur turėjo galimybę pasimokyti prancūzų kalbos.„Labai norėjau dalyvauti mainų programoje, o šalių ir universitetų, kuriuose galėčiau mokytis klasikinės filologijos, buvo nedaug. Pasirinkau

Gegužės 10 d. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo įteikta kasmetinė Domi­ nyko Urbo premija už vertimo debiutą. Ji atite­ ko Pauliui Garbačiaus­ kui (G. Trečioko nuotr.) už Paulio Ricceuro straipsnių rinkinio „Apie vertimą“ (Aidai, 2010) vertimą. P. Garbačiaus­ kas 2007 m. Vilniaus universitete baigė klasi­ kinės filologijos studijas, šiuo metu dėsto lotynų ir senąją graikų kalbas ir tęsia mokslus dokto­ rantūroje. Be to, dirba vertėju, redaktoriumi ir korektoriumi.

Fribūro universitetą, kuriame dėstoma dviem kalbomis - prancūzų ir vokie­ čių, tačiau nė vienos iš jų nemokėjau.

Prieš išvykdamas kelis mėnesius mo­ kiausi privačiai ir taip pramokau gra­

matikos, bet atvykus į Šveicariją buvo

kur kas sunkiau, nei tikėjausi. Mat jei dar būdavo įmanoma kažko paklausti, gavęs atsakymą paprasčiausiai jo galė­ jau nesuprasti, tačiau patekau į puikią terpę, kur dirbo be galo supratingi profesoriai." Būtent bevaikščiodamas viename iš Šveicarijos knygynų P. Gar­ bačiauskas pamatė P. Ricoeuro knygelę „Apie vertimą".„Dar net neperskaičius

kilo mintis, kad gal būtų neblogai ją išversti - būtų vertimas apie vertimą.

Man labai patinka kažkada pasakyti tėvo Stanislovo žodžiai, kad norint palaikyti užsienio kalbos žinias reikia versti, versti irversti, kad ir paskuituos vertimus krosnin išmestum."

Filologas klasikas įsitikinęs, kad ver­ timas - tai kūryba.„Nuo vertėjo labai daug priklauso. Niekada nebus taip,

kad du žmonės tą patį tekstą išvers identiškai. Turbūt ne veltui narystė Vertėjų sąjungoje suteikia menininko statusą." Anot P. Garbačiausko, garsaus interpretacijos teoretiko P. Ricoeuro fi­ losofija yra tikra paguoda vertėjui.„Jis teigia, kad jau prieš verčiant kūrinį rei­ kia įsisąmoninti, jog niekada nepavyks pakartoti originalo - tai lyg vaistas, kurį siūlo prancūzų filosofas." Vertėjas tikino, kad, nepaisant filosofinio teksto specifikos ir sunkumo, su P. Ricoeuro kūriniais mielai dirbtų ir toliau.

Vieną iš sudėtingiausių humanitarinių specialybių baigęs vertėjas teigė, kad klasikinė filologija - sena jo meilė. „Gimnazijoje mokiausi lotynų kalbos, o šios studijos man pasirodė įdomios ir nepaviršutiniškos. Iš esmės jos yra sunkios, nes jau savaime sudarytos tarsi iš dviejų profilių - reikia studi­ juoti dvi kalbas ir dvi kultūras. Ypač sudėtinga senoji graikų kalba, tačiau niekas už vargą nelieka neapdovano­ tas. Klasikinė filologija suteikia patį geriausią humanitarinį išsilavinimą.

Jei žmogus nori ne tik diplomo, bet ir išsilavinimo, reikia rinktis šias studijas.

Klasikinė filologija - lyg tramplinas, nuo kurio galima nerti kur tik nori. Ka­ žin ar esamoje studijų rinkoje galima būtų surasti programą, kuri savo gyliu prilygtų minėtajai. Beje, klasikinės filologijos studijas siūlo tik Vilniaus universitetas."

„Ponios ir ponai, Jūsų karieta..."

Vytautas LUKAŠEVIČIUS Tai, ką pamatėme, sukrėtė - aiškiai

suvokėme, kad dalies apleistų dvarų tuoj neliks, nes jie galutinai sugrius.

Nepaliko mintis, kad būtina skubiai

ką nors daryti.Taip gimė tarptautinis kūrybinis projektas „Ponios ir ponai.

Jūsų karieta..." skirtas nykstantiems • Lietuvos dvarams. Atrodytų, kaip grupelė teatru besidominčių stu­

dentų galėtų padėti griūvantiems dvarams? Negi atstatys? Atstatyti i juos, žinoma, ne studentų jėgoms, bet atkreipti visuomenės dėmesį

ir priminti dvaro istoriją - gali. Kas žino, gal tai paskatins ir kitus su­ sirūpinti, įkvėps veikti?.. Projekto parengimas užtruko beveik metus,

o įgyvendinome jį gegužės 2-7 d. pasitelkę kolegas (studentiškus tea­ trus) iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos.

Projektą rėmė Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos . Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedi­ mino technikos universitetas.

Bendromis jėgomis studentai ėmėsi „gaivinti" septynis dvarus, esančius Vilniaus apskrityje. Dvaruo­ se nusprendėme parengti kūrybines

Dauguma valstybių brangina ir puoselėja savo kultūrinį, istori­ nį paveldą; daugeliui šalių tai ne tik tautinės savigarbos, valstybin­ gumo požymis, bet ir nemenkas turistinių pajamų šaltinis. O kaip yra Lietuvoje? Ar mes sugebame branginti savo istorijos, kultūros, meno paminklus? Ar sugebame juos išsau­ goti ateities kartoms?

Tokius klausimus svarstė grupelė Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentiš­ kų teatrų narių, kurie praėjusią vasarą per ke­ letą savaitgalių aplankė per trisdešimt Vilniaus apskrities dvarų.

koks jis kažkada buvo. Kontrastas didžiulis.

Užutrakio dvaro restauruojamose salėse skambėjo prancūziška muzi­ ka, prancūzų autorių humoristinės vodevilių ištraukos (akcijos vadovas Jeanas Jacųues'as Tessier), primin­ damos žiūrovams apie kadaise dva­ ruose dominavusią prancūzų kalbą,

dvaro statytojo grafo J. Tiškevičiaus

pamėgtą Liudviko XVI stilių, parko architektą prancūzą E. F. Andre.

Ko gero, labiausiai visiems įsiminė teatralizuota akcija, vykusi Trakų Vokės dvare, kuriai vadovavo rėžiskirtingų tautybių studentai tapo gi­

VU teatro Kinetinės trupės akcija Pavlovo dvaro griuvėsiuose

režisierius Timuras Galejevas. Šioje

Abromiškių dvaro „gelbėtojų" ko­

akcijoje dalyvavo mišri rusų, lietu­

mandai vadovavo lietuvių režisierius

vių ir prancūzų studentiškų teatrų

Olegas Kesminas. Pilkas lietingas

aktorių komanda. Dvaras šiuo metu

dangus, vandalų nuniokotas ir ap­

yra kritinės būklės, tad režisierius

rašinėtas Abromiškių dvaro fasadas

susodino žiūrovus ant žolės, o akciją

tiesiogiai siejosi su liūdna šio apleisto

surengė priešais dvaro fasadą. Pati

dvaro kasdienybe, kurią savo akci­

akcija buvo sumanyta lyg šmaikštus

joje bandė atspindėti tarptautinė

aukcionas, kurio metu stengiamasi

studentų grupė. Teatrinės akcijos

parduoti dvarą, karštai įrodinėjant,

personažai - rusakalbis girtuoklis,

kodėl jį verta įsigyti.

prašantis pinigų dvaro restauracijai,

Lenkų trupė „naJana" (vadovas -

užsienio turistai, besitrainiojantys po

Jakubas Jura) žiūrovus pakvietė j

dvaro teritoriją, dvi naivios paauglės,

paslaptingą kelionę žvakių šviesoje

dais, žiūrovams pasakojo keturiomis skirtingomis kalbomis dvaro istoriją, legendas ir vedžiojo po dvaro parką.

Akį traukė „gyvos", aktorių suvai­ dintos statulos, kurios žiūrovams

nematant nuolatos perbėgdavo

iš vienos vietos į kitą. Kai pagaliau buvo pasiūlyta užeiti į dvarą, žiūrovai pamatė jame įkalintą moters šmėklą, girtus vokiečių kareivius. Stebino kū­

rėjų dėmesys detalėms, sugebėjimas puikiai prisitaikyti aplinkoje.

Dviejų dienų teatralizuotų akcijų, vykusių Vilniaus apylinkių dvaruose,

kurios tikisi niūrokoj dvaro aplinkoje

programą pasirodymu Kairėnų dvare užbaigė VU teatras„Minimum" (reži­ sierius Atas Žvirblys), o renginį vaini­

po Jašiūnų dvarą. Jašiūnų mieste­

išsiburti, kad jas pamiltų išsvajotas

kavo privažiavusi autentiška karieta,

Jaunieji aktoriai šalia dvaro griuvėsių

lėnai stebėjosi - kas gi čia bus, nes

vaikinas, - įtikino ir stebino savo

kurioje dalyviams ir rengėjams buvo

ma VU teatro Kinetinė trupė - plasti­ kos ir šokio meną išpažįstantys akto­

atliko makabrišką šokį (ritualą?),

šio dvaro durys atveriamos tik labai

improvizacijomis. Įsiminė režisūrinis

kuriame stengėsi perteikti unikalios

ypatingomis progomis. Akcija vyko

sprendimas: iš nuotraukų, kurias ak­

atvežti atminimo diplomai. Karieta lyg ir įprasmino projekto pavadi­

riai, kuriems nesvetimos naujoviškos teatro formos ir rizikingi sprendimai.

Pavlovo respublikos sukūrimo istori­

keliais etapais, o veiksmas kėlėsi iš

cijos veikėjai įvairiomis aplinkybėmis

ją ir liūdną dvaro likimą...

vienos dvaro salės į kitą. Blausios

rasdavo ir pasiimdavo, pabaigoje

Galbūt todėl ši trupė nepabūgo pa­ rodyti akciją Pavlovo dvare, iš kurio

Teatralizuota akcija vyko ir prie medinio Vilkiškių dvaro. Jai vado­

žvakių šviesos apšviestose salėse

dvaro, kaip kultūros židinio, misiją,

skambėjo Adomo Mickevičiaus ir

sudėti trimatį dvaro maketo vaizdą.

Taip žiūrovai, būdami šalia apdegu­

šiandien yra likę (deja) tik griuvėsiai.

vavo rusų teatro „Sacramentum"

Julijaus Slovackio eilės.

sio ir nuniokoto dvaro, pamatė jį tokį,

ir šiandien.

teatrines akcijas, kuriose atsispindė­ tų dvarų istorija ir su dvaru susijusios asmenybės.

Andriaus Pulkauninko vadovauja­

<r

sierius Davydas Chaumard'as. Keturi

nimą ir priminė apie jau užmarštin grimztančią dvarų epochą, apie

kuri, manau, svarbi bei prasminga

*

t universitas

vilnensis

kultūra f f f Recenzija

„Kol ansamblis bus Traukinio į baltąjį miestą belaukiant... viena didele širdimi Vilniaus universiteto te­ atras gyvuoja jau penktą šimtmetį. 1570 m. spalio 18 d. viename iš uni­ versiteto kiemų įvyko pirmasis studentiškas spektaklis. Senojo uni­ versiteto Kiemo teatrą praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pra­ džioje atgaivino neseniai iškeliavęs Anapilin reži­ sierius Maestro Vladas Limantas. Jo dėka ir skatinimu skleidėsi pa­ čios įvairiausios studen­ tų kūrybos apraiškos.

Audronė GUIGAITĖ Savo nuosekliu darbu įsitvirtino viena iš Kiemo teatro trupių, kuriai vadovauja Rimantas Venckus. Nuo 1990 m. ji egzistuoja kaip savarankiškas teatras „Minimum". Tai nuolat atsinau­ jinantis, ekperimentuojantis studentų teatras, originaliai traktuojantis kla­ siką, išreiškiantis režisieriaus polinkį į W. Shakespeare'o interpretacijas pastatyti spektakliai„Hamleto sąvoka", „Meilė ir laikas",„Diagnozė: Šekspyras" „Variacijos Lyra tema". Spektaklį „Pro­ metėjas, Judas ir kiti lietuviai" 1992 m. nufilmavo Lietuvos televizija. „Minimum" vaidino Londone, Pa­ ryžiuje, Insbruke, Maskvoje, dalyvavo tarptautiniuose universitetų teatrų festivaliuose Meksikoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Ukrai­ noje, Baltarusijoje. Šis teatras priklauso Universitetų teatrų asociacijai, aktyviai dalyvauja jos rengiamame tarptau­ tiniame projekte „Universitetas ir jaunimo kultūra". Šį pavasarį„Minimum" prisistatė jau

*

32-uoju R. Venckaus režisuotu spek­ takliu. Tai tragikomedija „Maratonas" pagal dvi Arvydo Ambraso pjeses.

Kostiumus ir scenografiją kūrė Dalia Kiaupaitė, muziką - jaunas kompozi­ torius Mantas Savickis ir teatro narė Karolina Adelbergytė.

Spektaklyje į vieną visumą su­ jungtos dvi pjesės, autoriaus kartu su dailininku R. Midvikiu rašytos dar prieš keturiasdešimt metų ir su drau­ gais statytos Vilniaus dailės institute.

Liudininkų tvirtinimais, tai buvo išties fenomenas, sutraukdavęs netelpančių jį pamatyti būrį. Rašydamas pjeses ir pats jas režisuodamas A. Ambrasas griovė nusistovėjusius kanonus, kūrė originalaus absurdo teatro modelį.

Kas sudomino R. Venckų, kad imtasi vėl į scenos šviesą išleisti prieš keturis dešimtmečius parašytas pjeses? La­ bai tikėtina, kad tada jų pastatymas skambėjo kaip absurdu pridengtas protestas prieš esamą sistemą. O dabar? Ar nebuvo rizikinga mėginti sugrąžinti ankstesnį pjesių ir pastaty­ mų populiarumą?

Nors, pasak režisieriaus R. Venc­ kaus, dar studijuojant matyti pjesių pastatymai Vilniaus dailės institute paliko neišdildomą įspūdį, prieš tre-

Grupė ansamblio narių šį pavasarį buvo koncertinėje išvykoje JAV, ten

puikiai atstovavo universitetui ir ansambliui. Nuotraukoje: Paulius, Rūta, Tautvydas, Rūta, Povilas. Nuotr. iš ansamblio archyvo

Scena iš spektaklio „Maratonas“. N. Meytin nuotr.

jus metus pasirodžiusi A. Ambraso kūrybos knyga paskatino iš naujo į jas pažvelgti. Jau vien pjesių pavadinimai simboliškai poliariški - „Duobė" ir „Maratonas".

Regis, režisierius įžvelgė, kad jauno, anksti mirusio menininko A. Ambraso išmintis, intelektinė ir emocinė branda, gebėjimas kalbėti didelę gyvenimo prasmę sugeriančiais, nors iš pirmo žvilgsnio absurdiškais žodžiais nepra­ rado aktualumo. (Manyčiau, kad, turint omeny R. Venckaus nuolatinį atsidavi­ mą W. Shakespeare'o interpretacijoms, A. Ambrasas - visiškai logiška tąsa, nes „Maratone" pjesės autorius irgi gana dažnai cituoja W. Shakespeare'ą). Tūnojimas duobėj arba bėgimas į niekur dabar jau neteko politinės, socialinės simbolikos, tokios aktualios sovietme­ čiu, tačiau išryškėjo filosofinė, globalinė duobės ir maratono simbolika. Gyve­ nimo prasmė ir beprasmybė yra greta, ir mes patys privalome balansuoti ant šios trapios ribos. Ir šiandien šiomis pje­ sėmis iš scenos galima kalbėti žmogaus būties temomis, svarstyti dilemaspasiduoti ar priešintis, rezignuoti ar veikti, mirti ar gyventi, nes sėdėjimas duobėje yra mirtis (tegu ir dvasinė), o bėgimas (nesvarbu kur) yra gyvenimas.

Mes gyvename tol, kol bėgame - teigia režisierius.

O kam tai yra aktualiausia?Tam, kas gyvena amžinu jaunystės protestu prieš nuolatinį pasirinkimą: absoliutus susitaikymas su esama padėtimi ar beprasmės varžybos, kuriose niekas nelaimi.

Gal šiuo spektakliu perduoda­ mas iššūkis - išsaugok SAVE, savo individualumą, ĮŽIŪRĖK gyvenimo spendžiamas klastas ir reikalavimus paklusti kažkieno diktuojamoms taisy­ klėms, nepasiduok ir gyvenk oriai, savo sprendimais. Nesvarbu, ar išlipsi, ar neišlipsi iš Duobės, ar Baltajame mieste įgyvendinsi svajones, ar tiesiog bėgsi Maratoną nesibaigiančiu ratu...

Kad ir kaip dėliotume iš scenos per­ duodamų žinučių akcentus, režisierius R. Venckus jas perteikia meistriškai.

Daugiau įpratus prie jo kamerinės scenos kalbos, kiek netikėta, kad šiuo spektakliu jis imasi platesnių raiškos mostų. Pastatyme dalyvauja visi 30 (!) trupės narių. Sunku pasakyti, kas yra pagrindiniai personažai - masinėse maratono scenose kiekvienas jų yra

ryški individualybė su savo siekiu, su savo patyrimu ir veidu. Atsidavimas, kuriuo gyvenama scenoje, verčia didžiuotis jaunų aktorių gebėjimu įsitraukti į bendrą darbą, o ne demons­ truoti save (o režisierių gerbti už tą jų įkvėpimą). Spektaklyje visi iki vieno atsiskleidžia kaip suburtas, suvieny­ tas kolektyvas. Tai gerokai pranoksta teatro pavadinimą - MINIMUM. Taip, trupės pavadinimas niekada nebuvo susijęs su žmonių skaičiumi, erdve, dekoracijomis, apšvietimu... Svar­ biausia yra aktorius. Jis yra tas didysis minimumas, be kurio nėra teatro.

Tačiau šį kartą priemonių arsenalas plečiasi.

Ironiškos klounados elementai, šešėlių teatras savo įtaigia grėsme ir romantika, masinis rečitatyvas, a cappella (vidinis monologas? - nežinau, iš kur tiek gabių mokinių rado R. Venc­ kus...), groteskiškos ir jautriai intymios scenos... Nenuostabu, kad visa tai pasiekė ironiją suvokiančią, ieškoti norinčią ir supratingą auditoriją. Nieko nėra maloniau, kai žiūrovai senojoje universiteto Teatro salėje sveikina spek­ taklio premjerą atsistodami ir gausiais aplodismentais. Vadinasi, universiteto teatras gyvas ir reikalingas! „Teatrą lanko pasišventėliai, kuriems nereikia jokių kompensacijų, tie, kurie jaučia kūrybos džiaugsmą, su niekuo kitu nepalyginamą." Tai iki skausmo visiems buvusiems (ir manau - esa­ miems) universiteto teatro aktoriams žinomi žodžiai, kuriuos dar sykį kartoja R. Venckus.

P. S. Bet - lieka platesnis klausimas. Re­ gis, universiteto teatro režisierius R. Venc­ kus imasi naujų kūrybos pakopų.

- Režisieriau, o jeigu perimtumėt tų didelį Kiemo teatro įdirbį, kuriuo ilgai didžiavosi universitetas režisieriaus Vla­ do Limanto dėka, irjį tęstumėt? Tai būtų prasminga;Kiemo teatras visuomet, nuo senųjų amžių, buvo viena iš universiteto vizitinių kortelių.

- Nuolat apie tai galvoju, bet vis nesiryžtu, nežinau, ar pajėgčiau, ar sugebėčiau. Norint statyti spektaklius kiemuose, reikia daug drąsos ir specifinių sugebėjimų bei fizinės ištvermės. Tačiau smagu, kad apie tai jau galvoja mano mokinys A tas Žvirblys, kurį prieš kelerius

metus paskatinau imtis režisuoti savo paties pjeses eksperimentinėje scenoje rūsyje. Ir taijam labai gerai sekasi.

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamb­ lis pernai paminėjo savo septyniasdešimtmetį.

Prabėgę metai visiems ansamblio nariams tebeskamba džiaugsmo natomis, tebeaidi skam­ biais akordais.

Tautvydas ŽĖKAS Atmintyje dar neišdilo akimirkos iš jubiliejinių ansamblio koncertų M. K. Čiurlionio meno mokyklos Šo­ kio teatre. Pirmasis naujos dviejų dalių programos „Užaugs vėl ąžuolai" koncertas atspindėjo dabartinio an­ samblio kūrybines interpretacijas, jo brandą ir meninę vertę. Tačiau visų kartų ansamblio narių renginys visų mūsų namuose - Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje - irgi parodė, kiek„parako" turi tas ansamblio dalyvis, kuris, kartą dalyviu tapęs, juo ir lieka visam gyvenimui. Net nenuostabu, kad mūsų veteranai po jubiliejinių koncertų ne­ išsibėgiojo savais keliais. Vadovaujami buvusio ilgamečio vadovo V. Versecko jie ir toliau lanko repeticijas, ruošdami naujo meninio užtaiso dozę. „Tramplinu" į tokį jubiliejinių kon­ certų šurmulį galime vadinti Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio pripažinimą geriausiu 2009 m. dainų ir šokių ansambliu tautinių ansamblių kategorijoje. Lietuvos liaudies kul­ tūros centro ir Kultūros ministerijos įsteigtas ir ansambliui įteiktas„Aukso paukštės" apdovanojimas ir toliau tiesia tą ryškiomis spalvomis nu­ spalvintą kelią, kuriuo einame naujų idėjų ir kūrybos polėkio semtis. Įver­ tinimai liaudiškų ansamblių konkurse „Kadagys 2010", kuriame Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis savo kategorijoje buvo išrinktas kon­ kurso laureatu, vėl paskatino naujoms subtilaus meno paieškoms, naujiems iniciatyvų pliūpsniams.

Be jau tradiciniais tapusių Vasario 16-osios koncertų, kuriuose an­ samblio nariai džiaugiasi galėdami prisidėti prie trispalvės laisvės puose­ lėjimo ir didžiuojasi turima galimybe nešti senolių dvasios turtus į ateities stiprybės pamatą, tradicija taip pat jau tampa dainų ir šokių ansamblių festivaliai: pernai - Švenčionyse, šie­ met-Tauragėje.

Ir nors širdis nuo vakarykščių įspū­ džių tebespurda, žvilgsniai krypsta į rytojaus horizontus. Pakilių nuotaikų vedamas ansamblis ruošiasi „Gaudeamus XVI" šventei, kuri vyks 2011 m. birželio 24-26 d. Vilniuje. Tarpinė stotelė - balandžio mėnesį vykusi peržiūra - nuteikia optimistiškai, ansamblio traukinys su visu savo turtingu bagažu nesiruošia sustoti.

Priešingai, šis ansamblio traukinys, išnaudodamas visas galimybes, kar­ tais užsuka dalyvauti ir įdomiuose renginiuose svetur. Šių metų gegužės pradžioje grupė ansamblio narių viešėjo JAV, pristatė lietuvių tautinio meno lobius ir už Atlanto gyvenan­ tiems išeivijos lietuviams bei vieti­ niams amerikiečiams, o liepos 2-3 d. da ly va us Paša uliokultū ros festi va lyje, kuris organizuojamas Berlyne.

Panašu, kad toks vieningas ansam­ blio dalyvių širdies plakimas nesiruo­ šia stabtelti, vis veržiasi į priekį. Kol toks tyros meilės lašas upeliu srovens, vargu ar sustosime... Kol ansamblis bus viena didele širdimi, vargu ar nutilsime...

Rugsėjo 1-ąją Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis koncertuos universiteto Didžiajame kieme kvies­ damas į naujų mokslo metų pradžią.

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis rudenį kviečia mėgstančius tautinį meną, grojančius, dainuojančius ir šokančius studentus į naujų narių priėmimą.

Daugiau informacijos www.ansamblis.vu.lt.

VU meniniai kolektyvai rengiasi „Gaudeamus" Birželio 24-26 d. į Vilnių suvažiuos studentų kolektyvai iš Latvijos, Estijos ir visos Lietuvos - vyks Baltijos šalių studentų dainų šventė „Gau­ deamus".

; Sveikiname VU KHF kamerinį merginų chorą„Veni Gaudere" (meno vadovė ir dirigentė Adelė Mikalkėnienė), kuris 2011 m. gegužės 20 d. vykusiame tarptautiniame chorų konkurse„Kaunas Cantat 2011" pelnė aukso diplomą (I vietą).

Vilniaus universiteto menines pajėgas sudarys 7 kolektyvai: chorai „Virgo", „Gaudeamus" ir „Pro musica", dainų ir šokių ansamblis, folkloro kolektyvai „Jaunimėlis" ir „Ratilio", pučiamųjų orkestras „Oktava". Iš viso VU delegacijoje bus per 350 dalyvių.

Džiugu, kad šių metų eisenoje net 4 kolektyvai žygiuos su naujomis vėliavo­ mis, kurias puoš Vilniaus universiteto ženklas.

VU KHF inform.

VU Kultūros centro inform.

VU KHF choras „Veni Gaudere" įvertintas aukso diplomu

i

'

universitas

20

2011 m. birželis

vilnensis

•f f paskutinis puslapis_________________________ ___________

VU alumnų sąskrydis 2011: alumnų rinktinė čempionatui pasiruošusi!

Birželio 4 d. Vilniaus universitete šurmuliavo trečiasis VU alumnų sąskrydis. VU alumnai visą dieną gyveno krepšiniu ir ruošėsi lemtingoms 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato kovoms. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose buvo surengta VU alumnų rinktinės pasirengimo čempionatui stovykla.

Birutė KUKLYTĖ Po vyriausiojo VU trenerio, rek­

toriaus akad. Benedikto Juodkos prakalbos visi susirinkusieji tapo istorinio įvykio liudininkais. Skambant „Gaudeamus" pirmą kartąį dangų kilo Vilniaus universiteto ALUMNI vėliava.

Ji, pasak VU studentų savivaldos Alumni draugijos pirmininko Sauliaus Povilaičio, simbolizuoja VU alumnų ir visos akademinės bendruomenės vienybę.

Klausimų virtine buvo pasitiktas 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto Rinkodaros grupės vadovas, VU alumnas Ernestas Alesinas. Jis ne tik pristatė ruošimosi čempionatui eigą, bet ir papasakojo, kaip gruzinai ruo­ šiasi švęsti savo pergalę Klaipėdoje ir kaip Balkanų šalys aiškinsis santykius Alytaus sporto arenoje. Alumnų rink­ tinės nariai vieningai nusprendė, kad pergalę reikia švęsti Vilniuje.

Stovykloje azartas liejosi per kraš­ tus. Taiklumo rungtyje susikovė alumnų rinktinės žaidėjai ir treneriai.

Nenuilstamą atkaklumą demonstravo Ekonomikos fakulteto Alumni draugi­

jos tarybos pirmininkas Petras Auštrevičius, Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Gediminas Stepanauskas. Tačiau visus nurungė vyriausiojo trenerio asistentas, VU

Ekskursija po VU centrinių rūmų ansamblį priminė studijų laikus

VU studentų savivaldos Alumni draugijos pirmininkas Saulius Povilaitis kelia VU ALUMNI vėliavą

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto Rinkodaros grupės vadovas Ernestas Alesinas (pirmas iš dešinės)

su dukromis ir renginio organizatoriais

mokslo prorektorius prof. habil. dr.

Jūras Banys, parodęs neprilygstamą tolimo mėtimo techniką. Pritrukusieji sėkmės metimuose revanšo siekė kurdami skanduotes:

„Alma Mater jau pirma!

O kartu ir Lietuva!" „Lietuva - krepšinio šalis, Mūsų rinktinė - čempionato vinis.

Mokslas, sportas - tai mūsų sti­ prybė, O trispalvė - rodo mūsų vienybę!"

Už taiklumą ir kūrybingumą buvo dosniai atlyginta VšĮ„Vizualinių komu­ nikacijų studija" įsteigtais prizais.

Vakaro metu draugiškus pašnekesius kuriam laikui nutraukė sostinės krepšinio klubo „Lietuvos rytas" šo­ kėjos, kurioms publikos pageidavimu teko dar kartą grįžti į sceną ir pakartoti šokį pagal Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus". Krepšinio himnų ir geros lietuviškos muzikos estafetę perėmė Djs Smetona: jis pradėjo sena melodija su žodžiais „Jei aš būčiau kaip Sabonis"...

Sostinės krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ šokėjų šokis pagal

Taiklumo rungtis. Pirmas iš kairės - Ekonomikos fakulteto Alumni tarybos

M. Mikutavičiaus „Tris milijonus“

pirmininkas, LR Seimo narys Petras Auštrevičius

Renginio organizatoriai dėkoja alkį ir troškulį rinktinei malšinti padėjusiems renginio rėmėjams - gėrimais ir užkandžiais rinktinę aprūpinusiam restoranui„AULA" ir UAB„Taurakalnis", dovanojusiam skaniausią tortą. Nuo­ širdžiai ačiū tariame VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija" ir VU alumnų draugijoms.

V. Naujiko nuotraukos

»♦ • - >...................................,.........................

SIŪLO :

DARBĄ

VU TSPMI ieško vyresniojo specialisto dirbti Bendrųjų reikalų ir apskaitos skyriuje.

Reikalavimai kandidatams: • • • .

• • •

turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą; mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas; mokėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, išmanyti raštvedybos taisykles; mokėti dirbti su Microsoft Office paketu; išmanyti Windows XP, Windows Vista, Windows 7 operacinę sistemą; išmanyti darbą su kompiuterių tinklu; turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

ISSN 1822-1513 Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU Leidybos direkcija. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

<

Darbo pobūdis: • • • • • •

vykdyti kompiuterinės bei organizacinės technikos apskaitą, nusidėvėjusios technikos nurašymus; analizuoti kompiuterinės ir biuro įrangos eksploatacinių medžiagų poreikius ir organizuoti jų įsigijimą; padėti organizuoti kompiuterių laboratorijos darbą, budėti joje nustatytomis valandomis; padėti prižiūrėti instituto kompiuterių tinklą; parengti instituto patalpas organizuojamoms konferencijoms, seminarams ir kitiems renginiams; padėti organizuoti kitus su pastato priežiūra ir eksploatavimu susijusius darbus.

Darbo pradžia: 2011 m. rugpjūčio 22 d.

Gyvenimo aprašymą prašome siųsti iki 2011 m. birželio 23 d. elektroniniu paštu: jolanta.damauskiene@tspmi.vu.lt. į Telefonas pasiteirauti: +370 (5) 219 3159. .V»v<.. /.'Vii

A/i»V*»

................. ..

.',1.W i-.

t

i 1 ... .Y

• i •t *

.i'»