Universitas Vilnensis, 2007 m. balandžio mėn. Nr. 3 (1677) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

% > -1579-

vilnensis 2007 m. balandžio mėn.

Nr. 3 (1677)

Šeši VU profesoriai tapo LMA nariais Skaitykite p. 2

& g 4? /

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NU01950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

% \

<>>

PLATINAMAS NEMOKAMAI

„FiDi 39“ - pašėlę fizikai ir toliau darys nuodėmes Balandžio 14 d. Vilniuje prašvilpė tradicinė FiDi - Fiziko Diena, kuriq kasmet rengia Fizikos fakulteto studentai. Visq savaitę trisdešimt devintosios FiDi proga kino teatre „Skalvija“ buvo galima žiūrėti fizikų režisuotus filmus, buvo organizuojami nemokami seansai Vilniaus planetariume. Taip pat įvyko tradicinis JUZIKAS ir dėstytojų spaudos konferencija. O galimybė apmėtyti kiaušiniais savanorį fizikų suviliojo nemažai aistruolių - per porų

valandų buvo parduota beveik pusė tūkstančio kiaušinių.

Plačiau apie tai skaitykite p. 16

Universiteto bendruomenės auksinės mintys Skaitykite p. 10

„Kurti pasauli ir save“ - VIII tarp tautinis universitetų teatrų forumas Skaitykite p. 12

„Jaunimėlis“ švenčia brandžios jaunystės sukaktį Skaitykite p. 13

Gydytojai rezidentai - nei rimtų studijų, nei atlygio už darbą? Merginoms - vaikinų palaikymas Skaitykite p. 15

Neseniai gydytojai rezidentai prabilo apie iki šiol nutylėtas problemas. Visuomenė sužinojo, kad jie gydytojo darbų dirba neretai po 80-90 valandų per savaitę, o už tai tegauna 884 litų stipendijų. Nepaisydamas tokio mažo atlygio, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Taryboje gydytojams rezidentams atstovaujantis Jonas Korsakas fiksuoja asmeninį rekordų: ilsėdamas vos po kelias valandas jis dirbo 11 parų.

Gimus vaikui studijas su stabdžiusi rezidente, kol vai kui sueina treji metai, gauna tik apie šimto litų pašalpų. Tu berkulioze susirgusi gydyto ja rezidente turėjo išeiti aka deminių atostogų ir liko be jokių pajamų. Tas pats atsi tiktų ir kitam sunkiai susirgu siam rezidentui.

Gydytojai rezidentai ne tik neturi socialinių garantijų, bet ir tikina, kad studijos praktiš kai nevyksta, studijų progra mų reikalavimai yra tik gražiai surašytas tekstas, retai kada įgyvendinamas tikrovėje. Trūkus kantrybei rezidentai susivienijo ir kreipėsi į svar biausias šalies institucijas.

Plačiau apie tai skaitykite p. 4-5

universitas

2007 balandis

vilnensis

misutartys

Paskatinimai studentams - Bendradarbiaus Teisės fakultetas ir Vyriausybė siekis mažinti teisininkų trukumą Kovo 27 d. Vyriausybės kanceliari joje buvo pasirašyta teisinių pa slaugų teikimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ja bus siekiama glaudesnės teisinės ir socialinės partnerystės abiem pusėms nau dingose srityse.

VU Teisės fakultetas, atsakingas už šios sutarties vykdymą, Vyriausybės kancelia rijai teiks teisines paslaugas, konsultuos, rengs bei vykdys bendrus projektus. Jie bus skirti valstybės teisiniam pagrindui tvir tinti. Abi sutarties šalys susitarė kartu or ganizuoti seminarus, konferencijas, be to,

(Iš kairės) advokatai R. Audzevičius ir K. Motieka pažangiausiam VU teisės pirmakursiui skirs stipendiją. V. Naujiko nuotr.

Pažangiausias Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (TF) pirmo kurso studentas kasmet gaus 4000 litų stipendiją, kurią skirs advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“. Kontora taip pat skirs teisinės literatūros Saulėtekio informaciniam centrui ir parems TF auditorijų atnaujinimą ir plėtrą. Taip susitarta kovo 22 dieną VU rektoriaus akad. Benedikto Juodkos ir TF dekano prof. Vytauto Nekrošiaus pasirašy tose Bendradarbiavimo ir Paramos sutartyse su advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovais Kazimieru Motieka ir Ramūnu Audzevičiumi.

Puiki paskata sparčiam startui Pasak VU TF dekano prof. Vytauto Ne krošiaus, tokios stipendijos skyrimas yra puiki paskata pirmųjų kursų studentams. Pirmasis konkursas šiai stipendijai gauti bus paskelbtas jau šių metų balandžio mė nesį ir truks iki studijų žiemos semestro pra džios. Anot fakulteto dekano, sutartys įrodo, kad teisines paslaugas teikiančios kontoros yra ir turi būti suinteresuotos tuo, jog teisę stu

dijuojantys studentai stengtųsi studijų me tais pasiimti visa, kas geriausia. Nes tik taip tampama aukštos kvalifikacijos profesiona lais, kurių šiandien šalyje labai trūksta.

Teisininkų perteklius šalyje tik mitas „VU Teisės fakultetą kasmet baigia apie 500 aukštos kvalifikacijos diplomuotų tei sininkų. Šis skaičius tik iš pirmo žvilgsnio

atrodo didelis, nes Lietuvoje teisininkų iš tiesų trūksta. Negana to, šalyje vis dar ga jus mitas, kad Lietuvoje teisininkų yra per daug“, - sakė prof. V. Nekrošius. Fakulteto dekano žodžius patvirtinta Eu ropos teisininkų asociacijos bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento duo menys, kurie rodo, jog Lietuvoje dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka tik 7,85 teisinin ko. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis skaičius gerokai didesnis. Pavyzdžiui, Is panijoje jis siekia 33,58, Portugalijoje 32,11 teisininkų dešimčiai tūkstančių šalies gyventojų. Anot prof. V. Nekrošiaus, teisinin kų trūkumas šalyje gali pasireikšti žmogaus teisių bei laisvių ignoravimu bei plintančiu teisiniu nihilizmu. Todėl tokios advokatų kon torų ir kitų institucijų skiriamos paskatina mosios stipendijos tik patvirtina, kad šalyje aukštos kvalifikacijos teisininkų reikia daug daugiau, nei jų yra šiandien. TF inform.

m ksvečiai Šveicarijos prezidentei parodyti senieji jos šalies žemėlapiai Balandžio 13 dieną Vil niaus universitete lankėsi su oficialiu vizitu Lietuvo je viešinti Šveicarijos Kon

federacijos prezidentė Mišelina Kalmy-Rei (Micheline Calmy-Rey). Pre zidentės garbei VU biblio tekoje buvo surengta pa roda „Belbetia Antiqua“. Čia buvo eksponuojami XVI—XVIII amžių senieji Šveicarijos žemėlapiai ir knygos iš VU bibliotekos fondų. Svečiai galėjo su sipažinti su ranka spalvintu Šveicarijos žemėlapiu iš gar saus belgų kartografo bei geografo A. Ortelijaus sudaryto atlaso, taip pat pamatyti ranka spalvintą garsaus olandų kartografo Joano Blaeu (1599-1673) darytą Ženevos mies to vaizdą ir kitus itin retus senuosius spaudinius. Preziden tei rektorius padovanojo knygą, ji pasirašė VU Garbės sve čių knygoje ir apžiūrėjo Šv. Jonų bažnyčią.

U. V.“ inform.

nuolat keisis tiek teorine, tiek praktine in formacija.

Pasak Teisės fakulteto dekano prof. V. Ne krošiaus, akademinei bendruomenei sėk mingai bendradarbiaujant su teisės prakti kais naudos gauna abi pusės: fakultetas turi galimybę ruošti pasirengusius darbui teisės specialistus, o valstybinės įstaigos konsultuotis teikiant išvadas dėl teisės ak tų bei normų. Panašias bendradarbiavimo sutartis se niausia ir didžiausia Lietuvoje teisininkų rengimo įstaiga - Vilniaus universiteto Tei sės fakultetas - jau yra pasirašęs su Vytau to Didžiojo universiteto Teisės institutu, Tei singumo ministerija, Kalėjimų departamen tu bei keletu Lietuvos advokatų kontorų. TF inform.

Šeši VU profesoriai tapo LMA nariais Kovo 20 d. Lietuvos mokslų akade mijos visuotinio susirinkimo sesijoje išrinkti nauji MA tikrieji nariai, MA nariai korespondentai ir MA

užsienio nariai. Vasario-kovo mėnesiais vykusiuose vi suotiniuose rinkiminiuose susirinkimuose buvo išrinkti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai akademikai, nariai korespon dentai ir nariai ekspertai. Jais tapo 6 Vilniaus universiteto profesoriai. Nariu akademiku tapo Filosofijos fakul teto prof. habil. dr. Marijus Arvydas Šliogeris.

Nariais korespondentais tapo Filo logijos fakulteto prof. habil. dr. Viktorija Dau jotytė-Pakerienė, Komunikacijos fakulteto prof. habil. dr. Domas Kaunas, Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Felik sas Ivanauskas, Širdies ir kraujagyslių ligų

klinikos prof. habil. dr. Giedrius Uždavinys. Nariu ekspertu tapo Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Prof. V. Nekrošius tapo antruoju LMA Humanita rinių ir socialinių mokslų skyriaus teisės mokslo srities nariu ekspertu ir trečiuoju tei sės srities atstovu visoje LMA.

Japonijos ambasadorius VU skaitė paskaitą Lietuvoje akredituotų Azijos šalių ambasadorių ir atstovų paskaitos Orientalistikos centre jau tapo tradi cija. Šių metų kovo 27 dieną paskai tą apie šiuolaikinę Japoniją skaitė nepaprastasis ir įgaliotasis Japoni jos ambasadorius Lietuvai J. E. Masaki Okada. Prieš tai svečias susiti ko su VU rektoriumi akad. Benedik tu Juodka. Paskaitoje, skirtoje plačiajai audi torijai, ambasadorius vaizdžiai apta rė Japonijos istoriją, visuomenę, šiuo laikinio gyvenimo sritis, populiariąją kultūrą. Gausiai susirinkę klausytojai dar sykį parodė, kad do mėjimasis Japonija Vilniaus universitete - didžiulis. Apie tai lei džia spręsti ir skaičius tų, kurie mokosi japonų kalbos ar pagei dauja studijuoti japonologijos specialybę Orientalistikos centre. J. E. Masaki Okada savo ruožtu pažymėjo, jog susidomėjimas Lietuva Japonijoje taip pat didėja. Artimiausiu metu Lietuvoje lankysis investicijų specialistai iš Japonijos, kurie naujosiose ES šalyse žvalgysis aukštųjų technologijų sričių japonų kompa nijų investicijoms. Gegužės mėnesį ruošiamasi svarbiausiam įvykiui Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių istorijoje - Jo Didenybės impe ratoriaus Akihito vizitui. Vilniuje. OC inform.

Trisdešimt šešerių V. Nekrošius - jauniau sias LMA narys. V. Naujiko nuotr.

Kartu su V. Nekrošiumi į LMA nario eksper to vietą kandidatavo Mykolo Romerio uni versiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas prof. Alfonsas Vaišvila. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad prof. V. Nekrošius tapo an truoju LMA Humanitarinių ir socialinių mok slų skyriaus teisės mokslo srities nariu ek spertu ir trečiuoju teisės srities atstovu vi soje LMA.

Motinos Teresės medalionas iš Albanijos prezidento rankų Kovo 29 dieną dvie jų dienų vizito Lietuvo je metu Vilniaus uni versitete lankėsi Alba nijos prezidentas Alfre das Moisiu. Po Univer sitetą prezidentą ve džiojo ir apie VU istori ją papasakojo mokslo prorektorius prof. Juo zas Vidmantis Vaitkus, pavadavęs rektorių. Rektorius akad. Benediktas Juodka tuo metu buvo Euro pos universitetų asociacijos konferencijoje Lisabonoje. Albanijos prezidentas Alfredas Moisiu apžiūrėjo Didįjį kiemą ir Sv. Jonų bažnyčią, R Smuglevičiaus salėje svečio garbei buvo surengta paroda - Albanijos prezidentas do mėjosi garsių Europos kartografų sudarytais atlasais, ku riuose pavaizduota Albanija ir kaimyninės šalys, su pro rektoriumi prof. J. V. Vaitkumi apsikeitė dovanomis. Prorek torius prezidentui padovanojo knygą apie Vilniaus univer sitetą ir pažadėjo prezidento A. Moisiu padovanotą Moti nos Teresės medalioną perduoti VU Mokslo muziejui. Mo tina Teresė gimė Makedonijoje, tačiau buvo albanų kil mės, abu jos tėvai - albanai. U. V.“ inform.

universitas

2007 balandis

vilnensis

Aiškėja kandidatai Nacionalinės pažangos premijai Balandžio 11 dieną pirmajame Nacionalinės pažangos premijos komiteto posėdyje komitetas paskelbė, kokie darbai ir žmonės pristatomi 2007 m. apdovanojimams. Vilniaus universitete vykusiame NPP komi teto posėdyje premijoms pateiktos paraiškos buvo perduotos NPP komitetui, kurį sudaro 14 mokslo, verslo ir kultūros autoritetų. Posė džio metu NPP komiteto skyriai - Mokslo pa žangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos - atliko pirminę paraiškų j premi jas studiją ir sprendė, kokie nepriklausomi ekspertai bus pakviesti išsamiau įvertinti pa teiktus darbus. Iškart po posėdžio paskelbta, kokie darbai ir žmonės, kaip lygiaverčiai kan didatai, pristatomi 2007 m. Nacionalinės pa žangos premijos apdovanojimams. Nacionalinės pažangos premijos komite tas iš viso sulaukė 15 paraiškų, atitikusių rei kalavimus ir galinčių gana lygiaverčiai var žytis dėl Mokslo pažangos, Partnerystės pa žangos bei Kultūros pažangos premijų. Šie met sulaukta daugiau paraiškų nei pernai Partnerystės pažangos premijai. Partnerystės pažangos premijai pri statomi (kandidatai nurodyti atsitiktine tvar ka, jų nuopelnai partnerystės pažangai bus tikslinami po darbų ekspertizės) : • reikšmingiausi Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės atstovai Romualdas Danielius, Kęstutis Jasiūnas, Rimantas Kraujalis ir Al gis Petras Piskarskas; • žemdirbystės specialistai Vytautas Ruzgas ir Rimantas Dapkus; • elektromechanikos specialistas, verslinin kas prof. habil. dr. Juozas Gecevičius; • lietuvių kalbos žodyno elektroninės versi jos kūrėjai doc. dr. Jolanta Zaborskaitė, dr. Gertrūda Naktinienė ir Vytautas Zinkevičius. Mokslo pažangos premijai pristato mi (kandidatai nurodyti atsitiktine tvarka, jų nuopelnai šalies mokslo pažangai bus tiksli nami po darbų ekspertizės): • lituanistas akademikas prof. habil. dr. Zig mas Zinkevičius;

NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA

• integralios humanistikos skleidėjai kultūros istorijoje, filosofijoje, literatūroje - Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Domas Kaunas ir Ma rijus Arvydas Šliogeris;

• matematikas akademikas Bronius Grigelio nis. Laukia sudėtinga konkurencinė kova dėl Kultūros pažangos premijos. Šiai premijai

šiemet pristatomi 6 kandidatai, kurie savo talentu ir kūrybine veikla prisideda prie ša lies pažangos (kandidatai nurodyti atsitik tine.tvarka, jų nuopelnai šalies kultūros pa žangai bus tikslinami po darbų ekspertizės): • kultūros vadybos novatorius Gintautas Kė višas; • Lietuvos chorinės kultūros puoselėtojas Petras Bingelis; • lietuviško teatro grandas Eimuntas Nek rošius; • varpų muzikos ir karilijonų kultūros tradicijos tęsėjas prof. Giedrius Antanas Kuprevičius; • solistas, dainavimo pedagogas prof. Virgi lijus Kęstutis Noreika; • šiuolaikinio Lietuvos kino autoritetas Arū nas Matelis. Darbus premijai pateikė įvairios šalies mokslo institucijos, verslo ir kultūros orga nizacijos, tarp jų: Lietuvos mokslų akade mija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lie tuvos pramoninkų konfederacija, šalies aukštųjų mokyklų senatai, moksliniai insti tutai ir kt. Kandidatų j premijas paraiškos forma turėjo visapusiškai atskleisti ne tik siūlomo darbo esmę, bet ir šio darbo rezul tatų svarbą Lietuvos pažangai ir konkuren cingumui. Nacionalinės pažangos premijos laure atai bus paskelbti iškilmingoje apdovanoji mų ceremonijoje, kurią 2007 m. gegužės 19 d. tiesiogiai transliuos LNK televizija.

Ambicingoms studentų idėjoms įgyvendinti - finansinė parama Bendrovė „Philip Morris Baltic“ ir asocia cija „Investors' Forum“ toliau įgyvendina paramos studentams programą „Laurus“. Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantai, norintys pasinaudoti progra mos teikiamomis galimybėmis, kviečiami iki šių metų gegužės 7 d. užpildyti pretenden to anketą programos interneto svetainėje www.laurus.lt. Programa „Laurus“ skirta visų Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantams, pasirin kusiems ekonomikos ir inžinerijos studijų kryptis. Paramos dydis vienam studentui iki 10 tūkstančių litų. „Laurus“ parama skirta padėti magistran tams parengti baigiamuosius darbus. Pa vyzdžiui, ji gali būti panaudota savaran kiškiems moksliniams tyrimams, apklau soms, profesinės literatūros studijoms-vis kam, kas, studentų nuomone, leistų jų aka deminių tyrinėjimų rezultatus geriau pritai kyti praktikoje. Paramos programos „Laurus“ įgyvendi nimu bendrovė siekia paskatinti jaunus žmones savo drąsias idėjas ir hipotezes, keliamas jų akademiniuose ieškojimuose, patikrinti praktiškai. „Pirmojo „Laurus“ etapo jgyvendinimas parodė, kad magistrantai kupini puikių idė jų, o joms įgyvendinti dažnai trūksta tik fi nansinės paramos. Man, kaip asociacijos „Investors' Forum“ atstovei, programa svar bi dar ir todėl, kad didelė dalis šiandienos studentų jau greitai darbuosis įvairiose Lie tuvos įmonėse. Kuo geriau sugebėsime juos paruošti, tuo kūrybiškesni jie bus pri taikydami savo novatoriškas idėjas prakti koje“ - džiaugiasi asociacijos „Investors' Forum" direktorė Rūta Skyrienė. „Laurus“ komisiją sudaro Lietuvoje ge rai žinomi verslininkai, mokslininkai ir žur nalistai.

imkonferencija______________________________

„BioCoin 2007" - ir mokslas, ir Lietuvos vardo garsinimas Nuo gyvūnų klonavimo iki augalų rūšių išsaugojimo Europos Sąjungos teritorijoje - tokias temas nagrinėjo per 40 mokslininkų ir studentų savo pranešimuose Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete kovo 2024 d. vykusioje konferencijoje „BioCoin 2007“. Ketvirtąją kasmeti nę tarptautinę konferenciją suren gė VU Gamtos mokslų fakulteto Studentų atstovybė.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos bei Ispani

SKELBIAMAS KONKURSAS VILNIAUS UNIVERSITETO HIMNO ŽODŽIAMS SUKURTI Vilniaus universiteto rektorius ir Se natas, manydami, kad mūsų sena ir gar binga aukštoji mokykla, kaip ir dauge lis pasaulio universitetų, privalo turėti savo himną, skelbia šias konkurso sąly gas jo žodžiams sukurti:

1. Konkurse gali dalyvauti visi Vilniaus universiteto bendruomenės nariai: studentai, dėstytojai, mokslo, ad ministracijos ir kiti darbuotojai, alumnai.

2. Konkursui teikiami tekstai turėtų aukštinti Vilniaus universitetą, jo studentus ir dėstytojus, sietis su Universiteto misija, atspindėti se nas jo tradicijas ir ateities viziją, pro paguoti mokslo ir akademines ver tybes, studentų draugystę ir mei lę, visų mūsų bendrumo pajautą. Teksto apimtis neturėtų viršyti 34 strofų. 3. Konkursui teikiami tekstai dedami į voką, ant kurio užrašomas jūsų pasirinktas slapyvardis, ir užklijuo jama. Į atskirą voką, ant kurio už rašytas tas pats slapyvardis, jūs tu rite įdėti lapą su savo tikrais duo menimis: vardu, pavarde, fakulte tu ar kitu padaliniu, kuriame dir bate ar mokotės, prašome nurody ti ir pareigas. Šį voką taip pat už klijuokite.

Abu šie vokai siunčiami VU Infor macijos ir ryšių su visuomene sky riui. 4. Galutinis terminas pateikti tekstus konkursui: 2007 m. birželio 25 d. Paraiškas vertins rektoriaus sudaryta komisija. Trys geriausi tekstai bus skelbiami laikraštyje „Universitas Vilnensis“.

5. Pirmųjų trijų vietų laimėtojams ga li būti pasiūlyta tobulinti VU him no žodžius ir suteikta pagalba.

6. Konkurso nugalėtojui skiriama 1000 Lt premija. Antrosios vietos laimėtojas gauna 300 Lt, trečiosios - 200 Lt. Premijas įteiks rektorius 2006- 2007 m. m. pabaigtuvių šventėje „Finis semestri“ arba 2007- 2008 m. m. atidarymo šventėje „Initium semestri“.

7. Universiteto himnas nepanaikina ir nepakeičia studentiško himno „Gaudeamus igitur“, kuris ir to liau bus giedamas per akademi nes šventes.

Erika BRAŽĖNAITĖ „BioCoin 2007“ tikslas - suburti gamtos mokslus Europos aukštosiose mokyklose studijuojančius studentus bei jų dėstyto jus ir pristatyti pastarųjų metų reikšmin giausius mokslinius darbus. Kasmet vyks tančiame renginyje taip pat keičiamasi idėjomis, ieškoma, kaip spręsti žmonijai aktualias problemas, užmezgami kontak tai ir numatomas bendradarbiavimas. Pasidalyti savo tyrinėjimų rezultatais į konferenciją po konkurso atrinkti 42 jau nieji mokslininkai, atstovavę Europos Są jungos šalims, Norvegijai, Ukrainai ir Turki jai. Tarp įvairių temų jie pristatė rezultatus, gautus tyrinėjant DNR klonavimą, vėžio gy dymą pasitelkiant nanotechnologijas, paukščių migravimo įtaką jų genams, nyks tančių augalų bei gyvūnų rūšių išsaugoji mą ir pani Jaunųjų mokslininkų darbus ver tino mokslo daktarų bei profesorių komisi ja. Šiemet geriausiais pranešėjais pripažinti

Jaunieji mokslininkai pristatė naujausių tyrinėjimų rezultatus jos studentai: Klasikinės biologijos sekci joje komisija geriausiais pripažino Damiano Vinko, Julijos Budiševskos bei Barba ros Zakšek pranešimus, o biomedicinos mokslų srityje geriausius darbus pristatė Ana Lenard, Raimonda Butaitė bei Elena Senis Herrero. Jie apdovanoti diplomais, rašikliais ir monetomis su konferencijos simbolika. Prizinių vietų neužėmę taip pat neliko nuskriausti - jiems įteikti dalyvavių sertifikatai bei „BioCoin 2007“ monetos. Pranešimus skaitė ir pasaulinio lygio mokslininkai. Vienas garsiausių pasauly je augalų biotechnologijų profesorius iš Vokietijos Jurijus Glėbą (Yuri Glėbą) nag

rinėjo „XXI amžiaus augalų biotechnolo gijas“. Lietuvos mokslininkai profesorė Vi da Motiekaitytė kvietė diskutuoti apie glo balinę augalų išsaugojimo strategiją Eu ropos Sąjungoje, o profesorius Ričardas Rotomskis - nanodalelių naudojimą nanomedicinos terapijoje ir diagnostikoje. Jauniesiems mokslininkams įspūdį pali ko socialinė „BioCoin 2007“ programa. Smegenis jie mankštino tradiciniame VU žaidime „Protmūšis“, laisvalaikiu susipaži no su senuoju Vilniaus universitetu bei Vil niaus senamiesčiu. Užsienio studentai gy rė vakaronėje ragautus lietuviškus valgius. Renginio kultūrine programa siekta prista-

tyti Lietuvą ir stiprinti gerą šalies įvaizdį bu simųjų Europos mokslininkų akyse. „BioCoin 2007“ organizacinės grupės vadovas Darius Juškevičius teigė, kad or ganizuojant konferenciją sudėtingiausia buvo rasti finansinių rėmėjų. Gamtos moks lų fakulteto Studentų atstovybės organiza cinius gebėjimus ir inciatyvą parėmė UAB „Fermentas“, „Grida“, BP, „Baltijos inoma“, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fon das bei VU Gamtos mokslų fakultetas. „BioCoin“ jaunuosius Europos moksli ninkus sukvies ir kitais metais. Apie konferenciją galite pasiskaityti in ternete: www.gmfsa.lt/conference/.

universitas

2007 balandis

vilnensis

» > » kproblema_______________________________________________________

Gydytojai rezidentai - nei rimtų studijų, nei atlygio už darbą? Atkelta iš p. 1

Laura GINTALAITĖ

Rezidentams nusibodo būti pigia darbo jėga Lietuvos gydytojus rezidentus valstybė iki šiol „viliojo“ dirbti daugiau ir gauti mažiau. Be to, dirbti be jokių socialinių garantijų, o susirgus, ypač ilgesniam laikui, pasiimti akademinių atostogų ir likti be vienintelio pajamų šaltinio. Rezidentai dirba gydytojo darbą ir turi tik studento statusą. Nuo studento stipen dijos nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl gydytojams rezidentams nė ra kaupiama valstybinė socialinio draudi mo pensija, nemokamos motinystės (tėvys tės) pašalpos. Susivieniję gydytojai rezi dentai nusprendė nebesitaikstyti su tokia padėtimi ir kreipėsi į Seimo Sveikatos rei kalų bei Socialinių reikalų ir darbo komite tus, sveikatos apsaugos, socialinės apsau gos ir darbo, švietimo ir mokslo ministrus, šalies Prezidentą ir Vilniaus universiteto bei Kauno Medicinos universiteto rekto rius. Kreipimesi reikalaujama sudaryti priva lomas darbo sutartis su rezidentūros bazė mis, paliekant studijų sutartis su Universi tetu, bei užtikrinti ne mažesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį. Anot rezidentų, iki 12 metų trunkančios studijos paverčia gy dytojus rezidentus pažeidžiama visuome nės grupe ir diskriminuoja juos kitų specia lybių atžvilgiu. Tikėtina, kad su gydytojais rezidentais bus sudaromos darbo sutartys, mat to rei kalauja Europos Sąjungos direktyva.

Patriotizmo ar emigracijos skatinimas? Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi ninkas Antanas Matulas balandžio 5 dieną Vilniaus universitete vykusiame akademi nės bendruomenės susitikime su Seimo nariais ir ministerijų atstovais pasiūlė rezi dentus privalomai visu etatu įdarbinti ligo ninėse, kur jie atlieka rezidentūrą. Anot jo, tai padaryti nesunku, nes labai trūksta me dikų: „Daugybė gydytojų yra pensinio amžiaus. Jeigu jie visi per 2-3 metus išeitų į pensiją, Lietuvą ištiktų katastrofa.“ A. Matulo manymu, rezidentų atlyginimai turi būti 10-20 procentų mažesni negu gy dytojų, kad likusius 10-20 procentų gautų rezidentūros vadovas. Šiandien gydytojai,

Statistikos departamento duomenimis, vi dutiniškai uždirba 2900 litų „popieriuje“, į rankas gauna apie 2100 litų. Seimo narys taip pat žadėjo darbo grupėje siekti, kad rezidentams būtų palikta stipendija. Dar bo grupėse kalbama, kad rezidentūros ba zėms reikėtų suteikti galimybę prie pagrin dinio rezidento atlyginimo, mokamo iš biu džeto, skirti papildomą. Anot J. Korsako, tai realu, nes jau šiandien gydymo įstai gos siūlo vietas rezidentams, ypač vyres niųjų kursų. Užsienyje rezidentai dirba tik ligoninėse, o jeigu turi lankyti paskaitas, tai yra laiko ma gydytojo kvalifikacijos kėlimu, o ne stu dijomis. „Mes norime jus sulaikyti Lietuvoje. Jūs turite būti Lietuvos patriotai. Su darbda viais, draudimo kompanijomis kursime me chanizmą, kad jūs pasiimtumėte vartoji mo paskolą, tarkim, 40 tūkst. litų, ir įstaiga, kurioje jūs dirbate, atiduotų paskolą. Per

kelerius metus tos paskolos neliktų. Čia

ne prievarta. Mes jus „pakabiname“, jūs būtumėt skolingi, ir tada spręstumėt, ar va žiuoti į užsienį, ar likti Lietuvoje“, - siūlo A. Matulas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi ninkas siūlo ir kitą būdą, kaip išlaikyti rezi dentus Lietuvoje - keisti apmokėjimo už studijas sistemą. Pasak jo, nedidelis skai čius pažangiausių studentų galėtų moky tis valstybės finansuojamose rezidentūros vietose. Mažiau pažangūs galėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji fi nansuotų jų studijas, o už tai kelerius me tus atidirbtų Lietuvoje. Tokių vietų, anot A. Matulo, turi būti daug. Laisvai pasirinkti darbo vietą ir šalį, kurioje gyvens po studi jų, Seimo nario nuomone, galėtų savo lė šomis mokantys už rezidentūrą. Dabar me tų studijos rezidentūroje kainuoja 10-20 tūkst. litų. Tokiam patriotizmo „skatinimui“ gydytojai rezidentai aktyviai priešinasi. Jie mano, kad tokie sprendimai tik padidintų emigraciją, o Lietuvoje liktų prasčiausi specialistai. „Tai bandymas įkalinti Lietuvoje ir priversti nešti paskolų naštą. Ar logiška mokėti už savo dar bą? Kodėl mes turime imti paskolą, kai kitos specialybės žmonės gali pragyventi iš savo atlyginimo?“ - klausia rezidentai, ir priduria, kad rezidentūrą yra ne daugiau kaip 1 eta tas, taigi jeigu jie būtų įdarbinti visu etatu, neliktų laiko formaliai „studijuoti“, už ką tarsi reikėtų mokėti. Privalomas gydytojų įdarbi nimas po studijų Lietuvoje, anot gydytojų re zidentų iniciatyvinės grupės atstovo J. Kor sako, neišspręstų gydytojų trūkumo proble mos, nes tada mažiau žmonių stotų į rezi dentūrą Lietuvoje, daugiau iškart emigruo tų. Rezidentai pažymi, kad privalomai po stu dijų įdarbinant rezidentus tas pats turėtų bū ti taikoma ir kitoms specialybėms. Nestojantys į rezidentūrą medikai gali sa varankiškai dirbti Greitojoje medicinos pa galboje, priėmimo skyriuose, farmacijos kompanijose, medicinos vadybos, draudi mo kompanijose dėl pacientams padary tos žalos įvertinimo arba būti gydytojų pa dėjėjais.

Reikia daugiau rezidentūros bazių Ir rezidentai, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas sutaria, kad reikėtų daugiau rezidentūros bazių. VU Medicinos fakulteto VU MF podiplomi nių studijų prodekano doc. dr. A. Utkaus teigimu, šiuo metu VU gydytojai rezidentai gali atlikti rezidentūrą 20-yje akredituotų rezidentūros bazių. Dauguma jų yra Vil niaus mieste - tai ir valstybinės, ir priva čios gydymo įstaigos. Anot VU MF sudary tos bazių atrankos ir vertinimo komisijos pirmininko doc. dr. A. Utkaus, kitų miestų ligoninės paraiškų nepateikė. Pasak do cento, faktiškai visos paraiškas pateiku sios gydymo įstaigos buvo akredituotos. A. Matulo manymu, rezidentas vienus metus turėtų praleisti nedidelėje ligoninė je, metus arba dvejus - apskrities ligoninė je ir trejus ar ketverius metus - universiteti nėje bazėje. „Patikėkit, dirbti universitetinėje ligoni nėje, kai šalia yra vyr. budintysis gydyto jas, mokslininkas, budinčiojo gydytojo pa dėjėjas, yra viena, o mažoje ligoninėje, kai reikia vienam priimti sprendimus - visai kas kita. Todėl jūs patys turėtumėte norėti pa būti vienus metus čia, kitus ten", - sako Seimo narys. Rezidentai tikina, kad norėtų važiuoti į rajonus, jei ten gautų tokį pat at lyginimą kaip ir universitetinėse ligoninė se, bet tai neturi būti daroma prievarta.

Asmeninis rezidento budėjimų rekordas - 11 parų Pagal rezidentūros reglamentą, reziden tūros bazėje rezidentas privalo budėti 48 valandas per mėnesį, savaitinė studijų truk mė kartu su budėjimais neturi viršyti 40 va landų. Tačiau reglamente yra ir toks saki nys: „Rezidento sutikimu, budėjimų valan dos gali būti neribojamos.“ Tai reiškia, kad rezidentas, jei tik sutinka, gali budėti žy miai ilgiau, nei numatyta reglamente. Pa sak J. Korsako, dažniausiai taip ir būna: „Neatsimenu, kad po naktinio budėjimo ry te būčiau išėjęs namo, nors pagal įstaty mus tai turėčiau daryti. Po trijų parų ligoni nėje ir darbo kokybė kenčia. Norėdamas šio to išmokti, daug kartų viršiju reglamen te numatytą laiką. Dirbu 80-90 valandų per savaitę. Mano rekordas yra 11 parų budė jimo, miegant tik po kelias valandas.“ Vidaus ligas studijuojantis J. Korsakas įsi tikinęs, jog norint tapti geru gydytoju, reikia praktiškai gyventi ligoninėje. Amerikoje ša lia ligoninių yra net vaikų darželiai, skirti rezidentų, gydytojų vaikams, o Lietuvos gy dytojams rezidentams yra tekę naktį ir ma šinose nakvoti arba glaustis ligoninės kori doriuose... Kai kurie rezidentai dirba gydytojų asis tentais, bet darbo valandos su rezidentū ros studijomis nesutampa, taigi tie reziden tai dirba dvigubai - budi ir kaip studentai, ir kaip gydytojų asistentai. VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė yra sulau kusi anoniminių rezidentų skambučių dėl, jų manymu, per didelio budėjimų skaičiaus, bet nė vienas nenorėdavo konkrečiai įvar dinti tokių atvejų, todėl niekas ir nepasikei tė. Doc. dr. Algirdas Utkus teigia, kad jam dėl per didelio darbo krūvio rezidentai ne siskundė. „Viena vertus, rezidentas kaip studentas už nieką neatsakingas, kita vertus, jis priverstas daryti tą patį, ką daro gydytojas. Mū sų statusu spekuliuojama: kai reikia, esame studentai, kai reikia, dirbantys gydyto jai“, - aiškina J. Korsakas. Lietuvoje pacientas gali atsisakyti gydytojo reziden to paslaugų, tai, anot gydy tojos rezidentės Inesos Žei-

jamų, nenori mokyti, studentas gauna ra šyti ligos istorijas, receptus, pildyti doku mentaciją, per operacijas atlikti kvalifikaci jos toli gražu nekeliančius darbus, pa vyzdžiui, laikyti kablius." J. Korsakas ironi zuoja, kad užsienyje tokius kablius laiko specialūs prietaisai, bet universitetinės ligoninės tam „turi“ rezidentus ir taupo pini gus. Pagal studijų programų reikalavimus vie niems rezidentams kiekvienoje ligoninėje tenka dirbti tik po dvi savaites, kitiems - ir po keturis mėnesius. Tai vadinamieji ciklai. „Idėja graži - per tas dvi savaites mes turė tume įgyti reikalingus gebėjimus. Universi tetas garantuoja, kad pabaigęs rezidentū rą gydytojas turi mokėti atlikti tam tikras ope racijas, gydyti tam tikras ligas, tačiau nie kas nekontroliuoja, ar jis tai išmoksta“, konstatuoja J. Korsakas. Pats J. Korsakas pasakoja, kad jo rezi dentūros tvarkaraštis oficialiai visiškai ki toks nei realybė: „Naudojuosi tuo, kad nie kas nekontroliuoja, ir dirbu vienoje ligoni nėje, kur gydytojai mane moko ir yra dėkin gi už tai, kad dirbu gaudamas tik stipendi ją.“ Nemažai rezidentų pragyvenimui ban do užsidirbti papildomai, o rezidentūroje studijuoja tik formaliai. „J ligoninę gali ateiti 9, o išeiti 10 valandą ir dirbti kitame darbe, nes ligoninėje tu niekam nerūpi“, - apgai lestauja J. Korsakas. Docentas dr. A. Utkus sako sutinkantis su rezidentais, kad trūksta kontrolės, kaip vykdomos programos: „Galbūt tai proble ma. Bet šiuo metu yra diegiama elektroni nė kontrolės sistema, kuri leis pamatyti, ar rezidentas iš tikrųjų gauna tai, kas numaty ta programoje, ten bus užfiksuoti atsiskai tymai. Kai kuriuos laukelius turės pildyti pa tys rezidentai. Bus kontroliuojami ne tik re zidentai, bet ir jų vadovai, kurie turi juos betarpiškai mokyti.“ Pareigų nevykdantiems rezidentų vadovams planuojamos admi nistracinės priemonės - pokalbis, iškvieti mas į dekanato posėdžius, taip pat reziden tai galės pakeisti vadovą. Sistema turėtų įsi galioti šių metų rugsėjį. Paprašytas pakomentuoti rezidentų tei ginį, kad studijos realiai nevyksta, prodekanas doc. dr. A. Utkus atsakė: „Teiginys, kad „studijos nevyksta“, labai abstraktus.

mės, nesuprantama Europo je: „Žmonės yra klaidinami, jie mano, kad studentai mo kysis, su jais eksperimen tuos, o iš tiesų rezidentas yra toks pat paprastas gydyto jas.“

Studijų pažeidi mams fiksuoti kuria ma elektroninė sistema Gydytojų rezidentų atsto vas J. Korsakas teigia, kad studijos, kvalifikacijos kėli mas iš esmės nevyksta: „Esame prievarta sukišti į universitetines klinikas, ku riose pilna specialistų, dėl to rezidentai dažnai negali prieiti prie pacientų. Gerai, jeigu norintis mokytis rezi dentas ateina pas norintį mokyti gydytoją. Bet jei gy dytojas, kuris už rezidento mokymą negauna jokių pa-

Gydytojų rezidentų teises ginančio Jono Korsako budėjimų rekordas - 11 parų. Nuotr. iš asm. albumo.

universitas

2007 balandis

vilnensis

--------- problema Reikėtų žinoti konkrečiai, kur jos nevyksta ir kas jų nevykdo, kad būtų galima imtis priemonių. Iš re zidentų tokių skundų nesu ga vęs.“

Gydytojai nesuintere suoti mokyti rezidentų? J. Korsako manymu, rezidentūros programos kai kur prastai vyk domos. Rezidentų atstovas VU MF Taryboje įsitikinęs, kad rezidentūros priežiūrą turėtų vykdyti atskira institucija, sudaryta iš ekspertų, Universiteto, rezidentų atstovų, SAM, ŠMM. Jis pasakoja, kad ki

tose šalyse rezidentūrą koordi nuoja atskira valstybės deleguo ta institucija, nepriklausoma nei nuo universiteto, nei tiesiogiai nuo ministerijos. Už studijų programų vykdymo kontrolę, anot S. Vaškevičienės, atsakingi rezidentų vadovai, rezi dentų koordinatoriai bei klinikų va dovai. Anot Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėjos, jie ne gauna tokio atlyginimo, kokio rei kėtų.

Kreipimesi į atsakingas institu cijas gydytojai rezidentai rašo, kad kiekvieną savo veiksmą jie privalo raštu derinti su vadovu, ta čiau rezidento vadovas realiai ne

gali stebėti ir tvirtinti visų gydytojo rezidento veiksmų. „Formaliai tu rime vadovą, bet jis yra vienos sri ties specialistas ir fiziškai neįma noma su juo derinti visų veiksmų, jis negali prisiimti atsakomybės re zidentui studijuojant kitų medici nos sričių cikluose“, - rašoma krei pimesi. „Mes esam suinteresuoti, kad vadovai gautų pinigus ir mus mo kytų, bet vadovai turi būti tiesio giai su mumis dirbantys gydyto jai“, - komentuoja J. Korsakas. Doc. dr. A. Utkus aiškina, kad su dėtinga priimti ir atleisti vadovą, jei rezidentūros ciklas trunka, tar kim, du mėnesius. Prodekanas pri duria, jog jei būtų lėšų, Universi tetas galėtų mokėti ir tiesiogiai su rezidentais dirbantiems gydyto jams.

Universitetas siekia neprarasti pinigų? Gydytojų rezidentų atstovas VU MF Taryboje J. Korsakas mano, kad Universitetas siūlo reziden tams pasilikti stipendiją, ne tik dar bo užmokestį, nes siekia nepra rasti už rezidentus gaunamų pini

gųĮ kaltinimus, kad Universitetas nenori išleisti iš rankų pinigų, S. Vaškevičienė atsako klausimu: „Ką reiškia finansinė nauda iš re zidentų, kai apskritai Universite tui studijos finansuojamos tik 47 procentais? Jeigu finansavimas būtų normalus ir jei būtų atskiras rezidentūros finansavimas, būtų gerai. Anot S. Vaškevičienės, patys re zidentai pageidavo palikti studijų sutartį su Universitetu. Ji mano, kad sudarę tik darbo sutartis su gydymo įstaigomis, rezidentai praloštų finansiškai - didelių atly ginimų iš karto niekas jiems ne duos.

Į „U. V," klausimus atsako sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas - Kaip Sveikatos ap saugos ministerija (SAM) reagavo į rezidentų krei pimąsi? - SAM iniciatyva įvyko susitikimas su Švietimo ir

mokslo, Finansų ministeri jų atstovais ir gydytojų rezi dentų atstovu Jonu Korsa ku. Susitikime akcentuota, kad Seimo valdybos spren dimu yra sudaryta darbo grupė gydytojų rengimo problemoms nagrinėti. SAM dar prieš rezidentų kreipi mąsi buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnag Sveikatos apsaugos ministras rinėti priėmimo į aukštąsias mokyklas nustatymą bei re R. Turčinskas. R. Vasiliausko nuotr. zidentūros studijų apmokėjimo iš valstybės biudžeto tvarką. Pasitarime sutarta dėl dviejų alter natyvų: pirma, reikėtų iš esmės keisti aukštojo mokslo įstatymą ir kai kuriuos kitus įstatymus, kad gydytoją rezidentą būtų galima vertinti vien kaip darbuotoją ir darbinti vien tik rezidentūros bazėse. Antra, reziden tūrą siūloma skaldyti į teorinę ir praktinę dalis. Už teorinę dalį, kaip ir iki šiol, būtų atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Reikėtų kal

bėti, kad rezidentūros bazės rezidentus įdarbintų papildomai ir būtų dvigubas finansavimas: praktinė dalis - iš ligoninių, o teorinė - ŠMM stipendija. Pirmoji alternatyva sudėtingesnė, tam reikėtų pakeisti tei sės aktus, įstatymus, užtruktų jų leidyba. Darbo grupės nariai pasisakė už tai, kad realiau ir protingiau būtų tenkinti antrąją alternatyvą. Rezi dentus tai taip pat tenkintų. - Ar planuojate patenkinti rezidentų prašymą užtikrinti ne mažesnį nei vidutinis darbo užmokestis šalyje atlyginimo dydį? - Gydymo įstaigose atlyginimai nevienodi, pavyzdžiui, kai kuriose gydytojų užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei vidutinis darbo užmo kestis šalyje. Iš principo tai turėtų būti susieta su vidutiniu gydytojų atlyginimu Lietuvoje, ne su vidutiniu darbo užmokesčiu šalies ūkyje. Tai galėtų būti ne mažiau 70 procentų gydytojų atlyginimo. - Ar planuojate steigti rezidentūros bazes apskričių ligo ninėse, rajonuose ir garantuoti vienodą darbo užmokestį lie kantiems universitetinėse ligoninėse ir nusprendusiems at likti rezidentūrą kituose miestuose rezidentams? - Mes kalbame apie tai, kad rezidentus pritraukti, „pririšti“ prie kai kurių gydymo įstaigų juos įdarbinant, kad jie būtų visateisiai kolektyvo nariai. Visuose rajonuose ir apskrityse tikrai neįkursime rezidentūros bazių, bet norime, kad būtų sudarytos sąlygos ne dviejose ar trijose ligoninėse atlikti rezidentūrą; išplėšime bazių tinklą. Apskrities ir rajo nų ligoninėse nebus praeinama visa rezidentūrą, kaip ji yra praeina ma universitetų klinikose. Galime kalbėti apie ciklų sistemą kitose ligo ninėse Lietuvos teritorijoje, jeigu ten yra sudarytos sąlygos tam tikram ciklui, pavyzdžiui, vaikų ligų, ortopedijos, chirurgijos, intensyvios tera pijos. Rezidento atlyginimas turėtų sudaryti 70 procentų gydytojo atly ginimo, nesvarbu, ar jis išvažiavo į Alytų, ar liko Vilniuje. - Ar SAM planuoja gydytojus rezidentus ir jaunus reziden tūrą baigusius gydytojus įdarbinti pagal paskyrimus? - Europos Sąjungos aktai neleidžia žmonių įdarbinti prievarta, spe cialistų niekas nesulaikys. Apie paskyrimus nėra kalbos, kalbame tik apie sutartis tarp specialisto, ministerijos, gydymo ir mokslo įstaigų. Kai kurių specialybių ruošimui trūksta lėšų. Sutarties esmė: gydymo įstaiga įsipareigoja sumokėti reikiamą sumą už jai reikalingo specia listo paruošimą, o rezidentas įsipareigoja už tuos gydymo įstaigos pi nigus atidirbti, tarkim, 2 ar 5 metus. Nepavadinčiau to paskola ar pa skyrimu. Manau, kad tai nepažeistų ES teisės aktų. Tai viena iš „pririši mo“ formų. Antra - bazių išplėtimas. Rezidentas, pamatęs daugiau kitų šalies ligoninių, darbą ten, įvertinęs galimybes tobulėti, pasirenka, ku rioje ligoninėje norėtų dirbti. Tai viena iš galimybių studentui. Mažiau rezidentų išvažiuotų j užsienį, nes būtų sudarytos papildomos galimy bės Lietuvoje - išplėstas rezidentūros bazių skaičius, galima sudaryti sutartis. - VU prorektorius dr. A. Pikturna pasakojo, kad Europos universitetuose rezidentų studijas dažniausiai finansuoja Švietimo ir mokslo ministerijos, o visa tai, kas yra susiję su

jų darbu ir profesinės kvalifikacijos kėlimu gydymo įstaigo se, finansuoja Sveikatos apsaugos ministerijos. Ar Lietuvos SAM planuoja finansiškai prisidėti prie gydytojų rezidentų profesinės kvalifikacijos kėlimo? Ar tam bus numatyta at skira programa? Apie tai ir kalbame, nes praktinė rezidentūros dalis SAM iniciatyva per privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, per valstybines ligo nių kasas būtų finansuojama, t. y. rezidentai įdarbinami gydymo įstai gose. Visą laiką rezidentūrą, net pačių rezidentų noru, Lietuvoje buvo finansuojama iš ŠMM. Atskirų finansavimo programų SAM neturi ir ne turės, bet SAM formuoja politiką.

Emigravę mokslininkai viliojami ir dėmesiu, ir pinigais Gintarė ŽALYTĖ Mokslininkų emigracija iš Lietuvos jaudina ne tik aka

deminę šalies bendruomenę. Vilniaus universitete

balandžio 4-qjq surengtas informacinis seminaras projektui „Protų susigrqžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ pristatyti. Renginyje, be Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino techni kos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei Vilniaus teisės ir verslo kolegijos dar buotojų, dalyvavo ir privataus sektoriaus - UAB „Teltonika“ bei „Altechna Co. Ltd.“ - atstovai. Šis projektas - pirmasis realus žingsnis skatinant emigravu

sius mokslininkus sugrįžti į Lietuvą. Suteikiama finansinė gali mybė mūsų šalies mokslo centrams, įmonių asociacijoms bei aukštųjų technologijų įmonėms bendradarbiauti su svetur dir bančiais mokslininkais bei organizuoti jų darbo vizitus į Lietuvą. Informacinį pranešimą seminare skaitęs projekto „Protų susi grąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ vadovas To mas Žalandauskas akcentavo, kad, siekiant j Lietuvą pritraukti

kuo įvairesnių sričių tyrėjų, nėra nustatytos vizitų prioritetinės sritys. Taip pat nėra griežtai apibrėžta, kokia veikla turėtų užsiim ti atvykę tyrėjai. T. Žalandauskas patikino, kad mokslininkai gali skaityti paskaitas, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, rengti me todinę medžiagą ar užsiimti kitokia su moksliniu darbu susijusia veikla. Nuo 2006-ųjų gegužės įgyvendinamas dvejų metų trukmės projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyven dinimas“, finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Lėšos bus skiriamos ir priimančiosioms institucijoms, ir tyrė jams. Finansinės paramos dydis priklausys nuo to, kiek truks vizitas. Jis gali trukti nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. T. Žalandauskas pabrėžė, kad projektas yra pilotinis ir jis baig sis rekomendacijomis: „Pasibaigus vizitams bus matoma, su ko kiais trukdžiais buvo susidurta, koks yra mokslininkų poreikis, ar pasiteisino bendradarbiavimas ir ar apskritai bendradarbiavimas su išvykusiais mokslininkais yra naudingas.“ Paraiškas dalyvauti konkurse tyrėjai ir priimančiosios institu cijos kviečiami teikti elektronine forma, naudojant Elektroninę

paraiškų pateikimo sistemą (EPPAS) vizitai.eppas.lt. Aktualius dokumentus bei daugiau informacijos apie moksli ninkų vizitų finansavimą ir įgyvendinamą projektą galima rasti interneto svetainėje www.ulrc.lt/mokslininkams arba interneto portale www.sugrizimai.lt, kuris skirtas užsienyje gyvenantiems tyrėjams. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos 2004-2006 metų ben drojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra" 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas

mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Mokslininkų emigracija jaudina ir akademinę bendruomenę, ir privataus sektoriaus atstovus. V. Naujiko nuotr.

universitas

2007 balandis

vilnensis

u u u ajubiliejus------------------------------------------------------------------------------------------

VU Botanikos sodo turtas - žmonės

Egidija Kasperiūnienė - ES para mos skyriaus vedėja, Šarūnas

Bėčius - Miškotvarkos skyriaus vedėjas; svečias iš LR Vyriausy bės Linas Vingelis - Švietimo,

mokslo ir kultūros skyriaus vedė jas; Vilniaus miesto savivaldybės atstovai: Antanas Stackevičius Aplinkosaugos skyriaus vyriau

siasis specialistas ir Vaiva Devei kienė - Miestovaizdžio skyriaus vedėja. O kur dar svečiai iš kitų

organizacijų: Romas Pakalnis -

LRT tarybos pirmininkas, Vida Laurukėnienė - Verkių ir Pavilnių parkų direktorė, Asta Dirmaitė -

UNESCO atstovybės Lietuvoje

sekretorė, Arūnas Komka-VGTU kancleris. Buvę kolegos, dabar svečiai ir viešnios: Steponas De veikis, Vaiva Jucytė, dr. Danutė

Dainauskaitė, Eugenija Moroz.

Matėme čia ir šviesius Botanikos

sodo draugų klubo narių veidus,

Parodos lankytojai galėjo apžiūrėti XVIII a. herbaro lapus. R. Malaiškos nuotr.

mielas ponias: Loretą Musanją,

Ireną Kubilienę, Rūtą Kniūkštie-

Balandžio 4 d. Vilniaus universitete paminėtas VU Botanikos sodo 225-erių metų jubiliejus. Šiai progai buvo skirtas renginys „Botanikos sodo turtai: Vilniaus universiteto Botani kos sodui - 225“.

Gintarėlė JURKEVIČIENĖ, VU BS Dendrologijos skyriaus vyr. specialistė

pažindino su visais Botanikos so

nę, Nijolę Visockaitę ir kitas.

do skyriais ir padaliniais, kolek

Buvo parodytas video filmas

cijomis, svarbiausiais skaičiais.

„Vilniaus universiteto Botanikos

Jeigu kyla noras sužinoti ir pama

tyti daugiau, nuo gegužės 1 d. ga

sodas 1781-2006 metais“ (auto rė Dalia Juočerytė). Šį filmą gali

lima pradėti lankytis sode ir viską

pažiūrėti kiekvienas, atsivertęs

pamatyti gyvai. Parodos ekspo

BS interneto svetainę: www.bota-

natams netrūko žiūrovų: visiems

nikos-sodas.vu.lt.

magėjo iš arčiau pasižiūrėt kam j

Apie Botanikos sodo dabarties

save jaunystėje, kam - j pažįsta mus veidus. Šių plakatų meninė

problemas ir ateities vizijas pra

redaktorė - I. Višinskienė.

A. Skridaila. Trumpas, bet išsa

nešimą skaitė BS direktorius dr.

Teatro salėje į svečius kreipėsi

mus pasakojimas apie sunku

VU rektorius akad. B. Juodka. Jis

mus, su kuriais tenka susidurti,

Balandžio 4 dieną VU biblio

šiltai ir nuoširdžiai pasveikino Bo

apie problemų sprendimo būdus,

tekos Baltojoje salėje buvo ati

tanikos sodo dabartinį kolektyvą

apie artimiausius ateities projek

daryta paroda „Vilniaus univer

ir visus anksčiau jame dirbusius.

tus leido susirinkusiems susida

siteto Botanikos sodui - 225“.

„Sąžiningi ir atsidavę darbui Bo

ryti vaizdą apie BS gyvenimą

Parodą atidariusi B. Butkevičie

tanikos sodo mokslo darbuotojai

šiandien. Botanikos sodo veikla

nė, VU Mokslinės bibliotekos di

ir visi specialistai yra Universite

skirta žmonėms: visi darbai ski

rektorė kultūros paveldui,, svei

to patriotai, puoselėjantys geriau

riami visuomenei, Lietuvai, ar tai

kindama su šviesiu Botanikos

sias Universiteto tradicijas, didi

būtų mokslo tiriamieji darbai, ar

sodo 225-uoju pavasariu ir

nantys jo šlovę.“ Rektorius padė

kolekcijų kaupimas, siekiant pra

kviesdama susipažinti su paro

kojo už triūsą, kurio rezultatais

turtinti augalų genofondą, ar sa

da, kreipėsi į ilgametę Botanikos

džiaugiasi ne tik VU bendruome

vaiminės floros privalumų išryš

sodo darbuotoją E. Moroz, dė

nė, bet ir Vilnius, ir visas kraštas.

kinimas ir gamtos grožio akcen

kodama ir linkėdama ilgiausių

Botanikos

tavimas lankytojams.

metų. E. Moroz 50 gyvenimo

džiaugėsi, jog pirmą kartą Bota

Po iškilmių visi rinkosi VU kavi

metų atidavė

Universitetui:

nikos sodo kolektyvas buvo pa

nuoširdžiai dirbo Botanikos so

sodo

darbuotojai

gerbtas tokiame aukštame akade

nėje puodeliui kavos ir diskusi joms. Čia dar skambėjo sveikini

de ir išaugino ne vieną botanikų

miniame lygyje. Tai buvo labai

mai, glostę sodiečių širdis. VU BS

kartą. Renginio svečiai čia ga

graži šventė, kupina pripažinimo

dėkoja visiems svečiams, dalyva

lėjo apžiūrėti kelis XVIII a. her

džiaugsmo.

vusiems šventėje. Nuoširdžiai dė

baro lapus. Tai žymaus prancū zų botaniko E. Žilibero, įsteigu

sio VU Botanikos sodą, surinkti

ir sudžiovinti augalai: vėdrynas, jonažolė, sidabražolė ir kt. Šalia S. B. Jundzilo disertacijos „Fizio-

Tarp garbingų svečių buvo sve

kojame Editai Kirlytei, VU Infor

čiai iš LR Aplinkos ministerijos:

macijos ir ryšių su visuomene

Rimvydas Grikevičius, Stanislo vas Žebrauskas - Miškininkystės

skyriaus vyriausiajai specialistei,

skyriaus vedėjas; svečiai iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos:

už pagalbą ir patarimus, taip pat

kitiems VU CR darbuotojams, padėjusiems suruošti šią šventę.

Į „U. V.“ klausimus atsako VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila Kokia VU Botanikos sodo ateitis ir perspektyva? VU Botanikos sodo kolektyvas yra numatęs strateginius tikslus, juos įgyvendinant prireiks daug energijos, žinių ir patirties. Turi me sukaupti Botanikos sode kuo gausesnį augalų genofondą (šiuo metu jau yra sukaupta per 10 tūkst. pavadinimų augalų: 7 700 Kairėnuose, apie 3000 R. Malaiškos nuotr. Vingyje; tai yra turtingiausios au galų kolekcijos Lietuvoje), vykdyti mokslinius tyrimus biologijos srityje įsijungiant į tarpinstitucines Lietuvos ir tarptautines progra mas bei siekti tapti ne tik jų vykdytoju, bet ir lyderiu. Sieksime išplė toti VU Botanikos sodo infrastruktūrą Kairėnuose sukuriant moder nų daugiafunkcinį (mokslo, studijų, švietimo, kultūros, rekreacijos bei turizmo) centrą, kuris taptų reprezentaciniu šalies botanikos sodu, tenkinančiu pačius įvairiausius visuomenės poreikius. Vin gyje esantį padalinį pamažu integruosime į bendrą Vingio parko struktūrą išlaikydami šios teritorijos savitumą ir ryšius su Botani kos sodu. Šiais metais pradedamas įgyvendinti projektas „Vilniaus uni

versiteto Botanikos sodo infrastruktūros pritaikymas turizmo reik mėms“, remiamas ES struktūrinių fondų, pagal Lietuvos 20042006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, 3.4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“. Projekto įgyvendinimo pabai ga - 2008 m. rugsėjo 1 d. Bendra projekto vertė - 7 272 731 Lt, paramos projektui suma - 6 545 458 Lt, (iš jų: ES paramos lėšos - 4 906 475,32 Lt; LR paramos lėšos - 1 638 982,68 Lt), VU lėšos - 727 273 Lt. Įgyvendinant šį projektą siekiama Vilniaus universiteto Botani kos sodą kuo greičiau paversti patraukliu turizmo centru, mėgsta mu bei gausiai lankomu ne tik vilniečių, bet ir miesto svečių. Visa pusiškai išnaudojant turimus gamtos, paveldo resursus bei turtin giausias Lietuvoje augalų kolekcijas numatyta sukurti unikalią pa žintinę vietą turistams Vilniaus mieste. Atlikus numatytus darbus, VU Botanikos sode bus parengti 2 teritorijų planavimo dokumen tai; rekonstruoti trys pastatai (XIX a. architektūriniai paminklai), ku rie bus pritaikyti lankytojų ir turizmo reikmėms (šiuose pastatuose įsiKurs muziejus, informacinis centras su biblioteka, viešasis tua letas); bus sukurta informacinė parko sistema; pakloti būtini inži neriniai tinklai - nuotekų surinkimo sistema; rekonstruota dalis tvo ros reprezentacinėje sodo dalyje; sutvarkyta esama ir sukurta trūks tama smulkioji sodo infrastruktūra (įrengta piknikų vieta, 4 pavėsi nės, 2 vaikų žaidimo aikštelės, suolai lankytojų poilsiui ir kt.; page rintos 14450 m2 jau esamų apžvalginių kelių, takų ir parkavimo aikščių dangos; sukurtos 5 naujos darbo vietos. Botanikos sode Kairėnuose tuščiose erdvėse žadama įrengti golfo žaidimo aikšte les, esame numatę toliau tęsti Kairėnų dvaro parko objektų atgai vinimo programą, turime sukūrę Botanikos sodo teritorijos Vingyje ateities viziją. Įgyvendinus šį ES struktūrinių fondų finansiškai remiamą projek tą, VU Botanikos sodas taps vienu iš didžiausių ir geriausiai su tvarkytų turistinių centrų ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje, iš kitų išsi skiriantis jame esančių objektų gausa ir įvairove. Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą jau artimiausiu metu VU Botanikos sodo lankytojų ir ypač turistų skaičius išaugs iki 100 tūkst. per metus.

Kas, Jūsų manymu, yra didžiausi Botanikos sodo tur tai - augalai, sode dirbantys žmonės ar pasiekimai ir įvertinimai? Be abejo, vertingiausi yra sodo darbuotojai, jų žinios, patirtis, o svarbiausia - entuziazmas kurti sodą, kurio jie, nepaisant visų sun kumų, vis dar turi pakankamai. Be jų nebūtų nei augalų kolekcijų, nei projektų, nei aktyvios sodo veiklos visose srityse.

logia Roslin“, kurioje aprašyti Vilniaus apylinkių augalai, gali

ma buvo pamatyti medalį, kuriuo buvo apdovanotas studentas, iš gelbėjęs prof. E. Žilibero gyvy bę. Parodoje buvo galima pasi gėrėti Botanikos sodo litografija

WD •jr -— _

—.

BEMKASlŠ RBOGRAMAMMO DOKUMF.NTA5

EUROPOS SĄJUNGA

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

EUROPOS SĄJUNGĄ

(XIX a. pirma pusė), dailininkės G. Didelytės triptiku Jurgiui Pa

brėžai atminti. Buvo susipažindinama su Botanikos sodo šian dienos darbuotojų leidiniais, straipsniais.

VU III KURSO STUDENTŲ DĖMESIUI!

VU MAGISTRANTŲ DĖMESIUI!

Prasidėjo III kurso studentų registracija į karjeros projektavimo kompetencijų mokymus. Išsamesnės informacijos ieškokite www.karpro.karjera.vu.lt. REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI!

Tęsiama magistrantų registracija j bendrųjų kompetencijų mokymų III ciklą. Mokymus veda UAB „Žmogaus studijų centras".

Informacijos teiraukitės tel. (8 5) 236 62 98, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 236 6018, ei. p. karpro@karjera.vu.lt

Informacijos teiraukitės: VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius Tel. (8 5) 2366298, mobil. 8 616 78 330, faks. (8 5) 2366018, ei. p. benkom@karjera.vu.lt

Išsamesnės informacijos ieškokite www.benkom.karjera.vu.lt. REGISTRACIJA !R DALYVAVIMAS NEMOKAMI!

Rektorato fojė veikė plakatų paroda „Botanikos sodas: valan

dos, dienos, metai“, kuriuose šiandienos Botanikos sodo isto

rija ir gyvenimas. Jie trumpai su-

universitas

2007 balandis

vilnensis

studijos

atta

Neįkainojama busimųjų

Studijų mugė Klaipėdoje

vertėjų patirtis Lidso universitete

Kovo 24 d. Klaipėdoje vyko „Studijų mugė 2007“. Tai buvo paskutinė šiais mokslo metais studijų mugė.

Gražina GABINAITIENĖ

Rasa DARBUTAITĖ, Filologijos fakulteto

Mugėje dalyvavo daugiau nei 20 Lietuvos aukštųjų mokyklų, taip pat įvairios kolegijos. Studijomis Vilniaus universitete domėjosi per tūkstantį norinčiųjų studijuoti. Jiems buvo dalijamas leidinys „Kviečia Vilniaus universite tas 2007“, pristatomos studijų pro gramos, j kurias kviečiama stoti šiais metais, moksleiviai galėjo susipažinti su stojimo sąlygomis bei praėjusiais metais pakviestųjų studi juoti VU konkursiniais balais. Moksleiviai galėjo pabendrauti su VU Ekonomikos, Fizikos, Istori jos bei Matematikos ir informati kos fakultetų studentais. Mok sleivius domino ne tik studijos, bet ir studentiškas gyvenimas. Moksleiviai domėjosi viskuo: „Ar einate į vakarėlius su kursiokais? Kaip leidžiate savaitgalius? Kokios buvo „cementovkės“? Ar miegate per sesiją?“ Klaipėdiečius domino ir apgyvendinimo galimybės, ben drabučiai. „Ar įmanoma mokytis bendrabutyje? Ar linksma ten gyventi? Ar visi tokie draugiški ir skolina druskos...?“ Taip pat domi no ir Studentų atstovybės veikla: „Ką ten veikia? Kokius renginius orga nizuoja? Kokie šiaip įspūdžiai?" Fiziniais mokslais Vilniaus uni versitete moksleiviai domėjosi labai rimtai. „Abiturientus domino, kokios specialybės yra perspektyviausios, ar darbdaviai noriai priima į darbą. Gavome klausimų apie galimybes

Vertimo studijų

katedros dėstytoja Vilniaus universiteto Filologi jos fakulteto Vertimo studijų ka tedra jau ne vienus metus vykdo Europos Sąjungos ir LR Švietimo

ir mokslo ministerijos finansuo jamą projektą, pagal kurį šios ka tedros magistrantūros ir specia liųjų profesinių studijų studen tams suteikiama galimybė sta žuotis Jungtinėje Karalystėje, Vo kietijoje, Italijoje, susipažinti su Europos Komisijos ir Europos Parlamento vertimo tarnybų dar bu Briuselyje. Be to, kartą per mėnesį savo pedagoginę pagal bą siūlo j katedrą iš Briuselio at važiuojantys profesionalūs ver tėjai: jie dirba su visais vertimą žodžiu studijuojančiais studen tais per papildomus praktinius seminarus ir mokomąsias kon ferencijas. Ypač glaudžiai ben dradarbiaujama su Jorkšyro gra fystėje (Anglijos šiaurėje) įsikū rusiu Lidso (Leec/s) universiteto Vertimo studijų centru, turinčiu il gametę konferencijų vertėjų ren gimo patirtį. Šių metų vasario mėnesį Lid so universitete vertimo žodžiu įgūdžius tobulino net aštuonios Vertimo studijų katedros pirmo kurso studentės (praėjusių metų spalio mėnesį tokią galimybę tu rėjo antro kurso busimosios ver tėjos). Keturias savaites vyko in tensyvūs praktiniai seminarai, paskaitos bei mokomosios kon ferencijos, per kurias profesio nalūs ES institucijų vertėjai dali josi gausia patirtimi, pristatė įvai rias nuoseklaus ir sinchroninio vertimo strategijas, supažindino su ES reikalavimais konferenci jų vertėjams. Dėstytojų praktiniai patarimai, individualios pastabos bei išsami klaidų analizė padėjo studentėms formuoti rimtą požiūrį j vertimo kokybę, ugdyti profesio nalumą, išryškinti savo asmeni nius pranašumus ir suvokti ver čiant dažniausiai kylančius sun kumus. Jos galėjo išmėginti įvai rius vertimo žodžiu būdus, nau dotis moderniausia sinchroninio vertimo įranga, gilintis į vertimo teoriją bei turtingoje Lidso uni-

Senojo Jorko gatvėje

----- --------- -—.----

Dirbame vertėjų auditorijoje

versiteto bibliotekoje susipažinti su naujausiomis vertimo tenden cijomis. Per praktinius seminarus studentės į anglų kalbą ir iš anglų kalbos vertė įvairiausio pobūdžio pranešimus, trumpas žinutes, kal bas, o temų spektras siekė nuo aplinkosaugos politikos iki Jung tinės Karalystės nacionalinių val gių. Gimtakalbiai britai padėjo per prasti anglų kalbos niuansus, ša lies kultūros subtilybes, pažinti re gionų bei dialektų įvairovę. Žino

ma, ir pati daugiakalbė bei dau giatautė Lidso aplinka leido pa justi ypatingą britišką dvasią, mė gautis aplink skambančia Jorkšy ro tartimi ir kitaip pažvelgti į pačią Jungtinę Karalystę. Studentės ga vo progą susipažinti su naujomis vietomis - Londonu, Jorku, aplan

kyti rašytojų seserų Brante muzie jų, Jorkšyro nacionalinį parką. „Studijos Lidso universitete bu vo tikra dovana...", „galėjome vi siškai atsitraukti nuo visų kitų dar bų ir visą dėmesį sutelkti į moky mąsi...“, „man asmeniškai studi jos padėjo nugalėti jaudulį ir stre są...“, „be galo patiko, kad paskai tos vyko taip intensyviai ir ilgai...“, „buvo malonu suprasti, kad Vil niuje mokymo metodai tokie pa tys...“, - štai kelios studenčių iš sakytos mintys apie stažuotę Lidse. Viena iš studenčių savo patir tį Lidse apibūdino šitaip: „Sunku trumpai nusakyti, ko tenai išmo kome. Ši patirtis išties neįkaino jama...“

Silvijos Naranovič nuotr.

Jei domiesi užsienio kalbomis, mėgsti bendrauti ir nebijai kantriai ieškoti tiksliausio žodžio, svajoji praktiškai pritaikyti užsienio kalbų žinias, kviečiame studijuoti vertimą. Šiuo metu labai trūksta profesionalių vertėjų! Atvirų

DURŲ DIENA - 2007 m. balandžio 21 d., šeštadienį, 11 vai. Filologijos fakultete, Vertimo studijų katedroje (Universiteto g. 5, Vilnius). Laukiame visų ir kviečiame susipažinti su Vertimo studijų katedros siūlomomis magistrantūros ir specialiųjų profesinių vertimo studijų programomis bei darbo perspektyvomis. Į Jūsų klausimus atsakys Vertimo studijų katedros dėstytojai ir Briuselio vertimų tarnybos atstovas. Išsamesnė informacija teikiama telefonu 8 5 2687245.

Moksleiviai galėjo pabendrauti ne tik su VU studentais, bet ir su rektoriumi studijuoti užsienyje pagal įvairias mainų programas. Taip pat domėta si, ar bus dėstoma tik sausa teorija, ar yra galimybė atlikti praktiką“, pasakojo Fizikos fakulteto studentė Marina Skrebkova. Klaipėdiečius daugiausia dom ino Ekonomikos, Komunikacijos fakulteto studijų programos, taip pat medicina, odontologija. Buvo domimasi ir magistrantūros bei išlyginamosiomis, pokoleginėmis studijomis. Visais klausimais abiturientus informavo VU Studijų direktorius Gintaras Dikčius. Apie biochemi jos studijas abiturientams pasa kojo į Studijų mugę atvykęs Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Gražinos Gabinaitienės nuotr.

Specialybės kalbos dėstymas VU: poreikiai ir specifika Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ Kovo 30 d. VU Filologijos fakulte te vyko specialybės kalbos dėsty mo seminaras, kurį organizavo Lie tuvių kalbos katedra. Seminaro pa grindiniai dalyviai buvo FilF dėsty tojai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai. Metodinis semina ras buvo surengtas siekiant aptarti problemas, su kuriomis susiduria dėstytojai lituanistai, viso VU stu dentams dėstantys specialybės kal bą. Taip pat norėta, kad dėstytojai pasidalytų iškilusiomis problemo mis ir patirtimi - kaip sekasi dirbti pagal naują VLKK patvirtintą spe cialybės kalbos programą. Seminare dalyvavusi VLKK pirmi ninkė doc. dr. Irena Smetonienė ak centavo, kad dirbant pagal naują programą šiuo metu studentus bū tina mokyti viešosios kalbos, o di džiausią dėmesį skirti mokslo ir pro fesinei kalbai - specialybės termi nams, terminologijai, nepamiršti ra šytinių specialybės tekstų ir kalbos vartojimo elektroninėje terpėje. Pir mininkė teigė, kad kalbininko ir spe cialisto dialogas turi būti mezgamas jau studijuojant universitete. FilF prodekanė doc. dr. Nijolė Lin kevičienė, kuruojanti specialybės kalbos dėstymą VU, pasakojo, kad bendraujant su kitais VU fakultetų prodekanais aiškėja, jog daugelis fakultetų neprieštarauja, kad su jų studentais būtų dirbama pagal nau jąją programą. Tačiau prodekanė

pabrėžė, kad dėstytojams tikslinant dalyko sandus turi būti atsižvelgta ir j fakulteto, kuriame dėstoma spe cialybės kalba, poreikius ir specifi ką. Doc. dr. N. Linkevičienė taip pat minėjo, kad fakultetai nori turėti nuolatinius specialybės kalbos dėstytojus, nes specialybės kalbos dėstymas yra susijęs su terminais, kuriems perprasti reikia laiko. Doc. dr. Irena Kruopienė kalbėjo apie specialybės kalbos santykį su akademiniu rašymu, taip pat su ko legomis dalijosi patirtimi, kaip se kasi taikyti kaupiamąjį vertinimą, iš ko susideda specialybės kalbos pa žymys. Dr. Daiva Sinkevičiūtė sa kė, kad šiuo metu visame VU spe cialybės kalbos sandai ir vertinimas negali būti vienodi, nes skiriasi ir dėstymo laikas, ir studentų audito rijos dydis: vieniems studentams vyksta tik paskaitos, o kiti turi ir se minarų. Doc. dr. Regina Kliukienė kėlė problemą, kad dėstant specia lybės kalbą seminarai yra būtini ir naudingi, nes taip studentai turi daugiau galimybių įgyti specialybės kalbos tvarkymo įgūdžių, geriau perpranta terminus, jų sudarymo taisykles. Seminare buvo prieita prie išva dos, kad VU, kaip ir kitų Lietuvos universitetų, studentams specialy bės kalbos mokymas turi būti deri namas su specialybės programos komitetu, o dėstant dalyką ypatin gą dėmesį reikia kreipti j terminus, jų vartojimą, taip pat viešąją kalbą.

universitas

2007 balandis

vilnensis

ininstudentų šventės

„FilosDi" - mažiau triukšmo, daugiau turinio Kovo 26-29 dienomis Filosofi jos fakultete vyko garsiosios FilosDi. Kaip sakė fakulteto prodekanas doc. dr. Remi gijus Bliumas, renginys buvo toks įspūdingas, kad kalbos apie jį sklido dar visq savaitę.

mažiau dėmesio bei susidomėji mo sulaukęs renginys - garsaus lietuvių eseisto Rolando Rastausko projektas, vaizdo esė „Berly nalijos“. V. Sakapilvytė, organizavusi ir šią šventės dalį, sakė: „Iš pradžių buvo sunku įsivaizduoti, ką gi man tenka koordinuoti, kadangi vi siems pavadinimas „Berlynalijos“ skambėjo mistiškai. Tačiau susiti kusi su R. Rastausku ir išsiaiški nusi projekto idėją supratau, kad bus įdomu. O pamačiusi repetici jos ištraukas suvokiau, kad šis re ginys sukels daug kontroversiškų nuomonių. Buvo labai sužavėtų, buvo nesupratusių. Diskusijos vy ko - tikslas pasiektas.“

Rimantas UKNEVIČIUS „Pirma mintis, kuri šauna į gal vą prisiminus šiųmetes FilosDi elitinės Filosofijos fakulteto stu dentų dienos. Kaip matyti iš šven tės renginių, tai buvo menų sinte zė. Mūsų fakulteto dienos išsiski ria solidumu - mažiau triukšmo, daugiau turinio“, - nuoširdžiai džiaugėsi pavykusia švente fakul teto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas.

Tradicija, tampanti pasididžiavimu Pirmą šventinio ciklo dieną karštų diskusijų mėgėjai galėjo stebėti dviejų filosofijos mokslus propaguojančių studentų - proponento Vyčio Šiliaus ir oponento Kęsto Kirtiklio - dvikovą romėniš kojo disputo forma. Ginčo tema „Ar Rytų filosofija yra filosofija?“ daug diskusijų keliantis klausimas. Pagal visas disputo taisykles prieš savaitę iki dvikovos buvo paskelb ta dešimt tezių, kurias proponentas turėjo patvirtinti, o oponentas, naudodamas kontrargumentaciją - paneigti. Disputo moderatoriu mi buvo paskirtas Filosofijos fakul teto dekanas Kęstutis Dubnikas, kuriam teko nelengva misija išlai kyti rimtą, o kartu ir šmaikščią disputavimo formą. Beveik pusantros valandos trukęs ginčas sukėlė audringas žiūrovų, vadinamų po pelius, kurie taip pat buvo disputo teisėjai, reakcijas. Kaip ir reikėjo tikėtis, liaudies balso nuomonės nesutapo ir akivaizdžiai buvo pa laikytas vienas iš jų, tačiau mode ratorius ir teisėjas paskelbė iškil mingas lygiąsias.

Japoniškas stilius ir vokiškos naujovės Kitą FilosDi dieną vyko tradici nis Trumpametražių filmų festiva lis. Pernai dalyviai turėjo kurti trum pus filmukus tema „Mano žymės

tą lygį, reikėtų ilgesnio pasiruoši mo. Konferencija studentams bū tų žinių patikrinimas, pristatymas viešai. Ne komisijai, o visiems, kas nori pasiklausyti“, - kalbėjo deka nas K. Dubnikas. Po konferencijos visi vėl skubė jo į VU Teatro salę. Čia įvyko neką

„Bard’ako“ organizatorė Viktorija Sakapilvytė (antra iš kairės) su renginio vedėjais - tavo žymės / Kūno žymės - sie los žymės“, o šiemet pasiūlyta nu filmuoti japoniško stiliaus lyriką. „Haiku (575)“ - tai trijų eilučių, ati tinkamai 5-7-5 skiemenų bei gilią prasmę turintis eilėraštis. Dešimt trumpų filmukų buvo parodyta VU Teatro salėje, o trys geriausi dar bai apdovanoti labai vertingais ir skatinančiais kurti prizais. Antrosios dienos vakarą Filos Di organizatoriai pristatė daugu mai negirdėtą naujieną - žymaus vokiečių filosofo F. Nyčės muzi kinės kūrybos vakarą Šv. Jonų

bažnyčioje. F. Nyčė iki šiol buvo žinomas kaip klasikinį mąstymą sugriovusios frazės „Dievas mi rė“ autorius. Tos epochos Vokie tijos nuotaiką, kurią filosofas įam žino natose, atgaivino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stu dentai.

Beprotiškas „Bard'akas" Dainuojamosios poezijos vaka ras, pavadintas „Bard'aku“, sukė lė ant kojų FilosDi organizatorius, o labiausiai - į šj renginį ateiti pa norusius Vilniaus miesto gyvento jus. Laukiančiųjų minia nusidrie kė nuo VU Bibliotekos kiemo iki pat Teatro salės. Dainuojamosios poezijos mylėtojai tiesiog negalė jo atsidžiaugti, kad galės gyvai iš girsti bardus Andrių Kaniavą, Vy tautą V. Landsbergį, Eglę Sirvydytę su Domantu Razausku, Jievą bei Ovidijų Jucį.

Disputo oponentas Kęstas Kirtiklis (pirmas iš kairės) džiaugėsi lygiosiomis pasibaigusia dvikova

Atlikėjai, pamatę milžinišką ger bėjų minią, buvo maloniai nuste binti. Andrius Kaniava prisiminė, kad kadaise ir pats savo sceninę karjerą pradėjo būtent VU Teatro salėje. Šią šventės dalį organizavusi

Viktorija Sakapilvytė labai džiau giasi tokiu pasisekimu. „Suorga nizuoti „Bard'aką“ prireikė dvigu bų pastangų ir laiko. Bet įkainoti įdėto triūso negalėčiau - dariau tai, kas man buvo artima, miela ir svarbu, neatsižvelgdama į aplin kybes ar savijautą. Didžiausias įvertinimas, leidęs pamiršti visus nesklandumus, buvo susirinkusių jų bei atlikėjų šypsenos ir padė kos žodžiai. To vakaro nepamir šiu niekada...“ - sako Viktorija.

Garsiosios „Berlynalijos" pirmą kartą pristatytos Vilniuje Paskutinę FilosDi ciklo dieną įvyko filosofijos specialybės stu dentų konferencija „Gamta, kultū ra, technika“. Pernai pirmą kartą surengta konferencija buvo tarsi bandymas, kurio pagrindinis tiks las - įvertinti studentų pasirengi mą panašaus lygio renginiui atei tyje. Šiemet bandymas buvo pa kartotas, tačiau, pasak organiza torių, tobulėjimui ribų nėra. „Kon ferencija - irgi tęstinis renginys. Šį kartą ją organizavo bei joje da

lyvavo filosofai, tačiau kitąmet tik rai būtų labai šaunu, jei dalyvautų ir kitų specialybių studentai. Kad konferencija pasiektų tikrai aukš

F. Nyčės muzikos vakaro fragmentas

Kontroversiškas FilosDi vainikavimas Iš pirmo žvilgsnio šiųmetės FilosDi gali pasirodyti labiau orientuotos j Rytų kultūrą (dispu tas, Trumpametražių filmų festiva lis), tačiau uždaromasis vakaras dvelkė anaiptol ne rytiečių santū rumu, o Lotynų Amerikos tempe ramentu. Klube „Propaganda PUB“ rinkosi šimtai karščio ir aist ros ištroškusių studentų. „Carnaval Latino de Filosofia“ vakaro me tu argentinietis, grupės „SalsaSisters“ mokytojas Federicas Manzanaresas kvietė visus norinčius iš mokti salsą ir net pasivaržyti dėl vertingų prizų, demonstruojant iš moktus judesius. Be šokio pamo kų, vyko ir originaliausio kokteilio kūrimo varžybos bei limbo konkur sas.

Fakulteto studentai vis labiau įsitraukia j visuo meninę veiklą Filosofijos fakulteto Studentų at stovybės pirmininkė Skaistė Kerušauskaitė, paklausta, kokios nuo monės apie renginį yra fakulteto studentai, sako: „Esu tikra, kad daugumos studentų nuomonė pui ki. Jie patenkinti renginių kokybe, brandumu. Jau vien minios lau kiančių prie durų ir norinčių pa tekti į renginį daug liudija... Tiesa, atstovybės nariai dar ketina ap klausti studentus - tad turėsime dar tikslesnius duomenis.“ FilosDi organizuojamos jau penktus metus, daugelis dalykų jau tapo tradicija. „Lyginant su

Štai tokia minia plūdo į Teatro salėje vykusį „Bard’aką“ ankstesnių metų šventėmis, tai na tūralus augimo etapas. Prisime nant, kas buvo prieš ketverius me tus ir kas yra šiandien, sunku pa lyginti profesionalumo lygį. Kai ku rios idėjos tapo tradicija. Tačiau kiekvienais metais dienos vis rim tesnės, šiemet jos jau „pagavo ko kybę“, - įspūdžiais ir prisiminimais dalijosi dekanas K. Dubnikas. „FilosDi profilį tikrąja to žodžio prasme formavo mūsų atstovybė je aktyviai neveikiantys studentai. Už tai, kad šis renginių ciklas pa galiau tapo artimu fakulteto ben druomenei, įgavo savitą veidą, aš dėkinga būtent jiems. Filosofijos magistrantai bei doktorantai ne tik pasiūlė daugumą idėjų, bet ir ak tyviai padėjo organizuojant. Pvz., Jonas Dagys su Nerijumi Andriu lioniu pasirūpino F. Nyčės natų at gabenimu iš Austrijos, Kęstas Kir tiklis su Nerijumi organizavo Filo sofijos studentų konferenciją“, sakė FilosF SA pirmininkė.

Beveik šimto organiza torių nuopelnas S. Kerušauskaitė, kalbėdama apie tuos, kurie labiausiai prisidė jo prie šventės organizavimo, ne galėjo paminėti visų, nes jų būta beveik 100. Tačiau vis dėlto verta paminėti daugiausia dirbusius or ganizatorius. Visų pirma - Skais tės bendražygę, III kurso sociali nio darbo studentę, FilosF SA Laisvalaikio komiteto koordinato rę Agnę Petrauskaitę, kuri vado vavo visam FilosDi projektui bei Nyčės muzikos ir „Carnaval Lati no de Filosofia“ vakarams. Taip pat Viktoriją Sakapilvytę, Tarptautinių ryšių ir projektų komi teto vadovę, surengusią net 2 di džiausias šventės dalis. Agnė prisimena, kokios FilosDi buvo prieš trejus metus. „Pasikei tė daug kas. Visų pirma vadovo patirtis. Tuomet viskam vadovavu siai Ingai Balžekaitei tai buvo pir mas, o šiemet man - jau antras kuruojamas renginys. Organizuoti pradėjome lapkritį, dirbo daug daugiau žmonių, buvo atskiros darbo grupės, kiekvienoje visiems buvo aišku, kas už ką atsakingas. Prieš trejus metus to nebuvo“, džiaugėsi pavykusia švente Agnė. Daug nusipelnė ir Rūta Žeromskytė, vadovavusi projekto viešie siems ryšiams, informacijos sklai dai bei koordinavusiai laikraščio „Vėjai“ leidimą. Kitoms projekto dalims vadovavo Marija Miselytė (fakulteto bendruomenės kūrybos knygos „Etcetera“ leidimui), Jus tina Keldušytė (FilosDi atidarymuidisputui), Daiva Nacytė (Trumpa metražių filmų festivaliui „Haiku575“ bei FilosDi meniniu apipavi dalinimu). Prie organizavimo pri sidėjo ir ne FilosF SA nariai - ma gistrantas Nerijus Andriulionis ir doktorantas Kęstas Kirtiklis (Filo sofų konferencija „Gamta, kultū ra, technika“). Ateinančioms kartoms, kurios tęs FilosDi tradicijas, organizato riai norėtų palinkėti išlikti savimi, nes visi kiti vaidmenys pasaulyje jau užimti. Mes mėgaujamės ne triukšmu, o turiniu.

universitas

2007 balandis

vilnensis

studentų šventės

Politologų dienos 2007

Teisininkų dienose šokoladinis džiazas

„PoDI'07“ - štai kokia pirma mintis turė tų šauti j galvą kiekvienam studentui atsi kėlus šiltą ir saulėtą gegužės 2-ąją. Kasmetėje politologų dienos šventėje bus laiko masi tradicijų: viskas prasidės nuo galingų galvų „susirėmimo“ „Protmūšyje“, vėliau Vilniaus univer siteto studentų komandos varžysis orientaciniame žaidime. Neišvengiama programos dalis - stalo te niso turnyras bei futbolo varžybos. Šiek tiek atsipū-

Asta PAULAVIČIŪTĖ Studentai teisininkai ruošia šokolado ir džiazo fiestq. Balandžio 19 d. sostinėje prasidės Vilniaus universite to Teisės fakulteto Studentų atstovybės (VU TF SA) organizuojamos teisininkų dienos „TeDi‘07“.

tę dalyviai bus kviečiami į filmo peržiūrą, o dienos programą vainikuos vakarinė šventės dalis, vyk sianti klube „Propaganda“. Čia bus apdovanoti me tų „Labiausiai nusipelniusieji“, šėlsime kartu su „PoDI’07“ miuziklo atlikėjais bei visiems žinoma grupe. Šoksim iki ryto su vakarėlio plokštelių sukėju! Ateik ir tu - šėlsim kartu! (detalesnės informaci jos apie renginį ieškok adresu www.podi.lt) TSPMI SA

LeiDi'07: atvirėjam! Indrė VĖLAVIČIUTĖ, Dainora_ SMELSTORIUTĖ Balandžio 25-27 dienomis vyks antrosios VU Komuni kacijos fakulteto leidybos studentų organizuojamos Leidybos dienos. Jau trečius metus Vilniaus uni versiteto Komunikacijos fakulteto koridorius ir auditorijų suolus „šli fuoja“ studentai, save išdidžiai va dinantys leidėjais. Jauni, veržlūs ir veiklūs jaunuoliai šturmuoja ne tik mokslo aukštumas, bet ir akty viai užsiima papildoma akademi ne bei neakademine veikla. 20062007 metai kaip reta kupini įvykių ir puikių „leidėjiškų“ įspūdžių. 2006 rudens semestre Komuni kacijos fakultetą drebino antrakur sių leidėjų projektas „Leidžiam?!“. Tai buvo savotiškas antrakursių iš šūkis trečiakursiams - kiekvienas trečiakursis galėjo tapti leidybinio projekto vadovu. Projektą sudarė teminis astuonių paskaitų ciklas bei praktinis darbas, t. y. reikėjo parengti knygą. Remdamiesi teori ne medžiaga apie autorinių teisių tvarkymą, sąmatos parengimą, popierių, iliustracijas ir šriftus, ma ketavimą, reklamą, trečiakursiai pristatė projektus „Leidžiam?!“ idėjų mugėje, kur juos įvertino ke lių Lietuvos leidyklų atstovai. Intensyviai pradėję metus būsi mi leidėjai nenustojo stebinti sa vo veiklumu. Prasidėjus Vilniaus knygų mugei jie neliko nuošaly juk tai tikrų tikriausia profesinė šventė! Pirmą kartą Vilniaus uni versiteto istorijoje studentai buvo

ne tik lankytojai, bet ir Knygų mu gės dalyviai. Leidybos studentai pristatė studijų programą, „Lei džiam?!“, Leidybos dienas, fakul teto dėstytojų knygas. Taip pat pa dėjo organizuoti pirmojo „Knygo tyros“ vadovėlio bei A. Vaišnio „Konstitucijos istorijos vaikams“ pristatymus. Nė vienas iš aukščiau minėtų projektų nebūtų įvykęs, jei ne 2006 metų pavasarį surengtos pir mosios Leidybos dienos „LeiDi‘06“. Jose ne tik skambėjo dai nos, galėjome grožėtis improvi zuotos iliustracijos paroda, bet ir vyko rimti seminarai apie reklamos ir knygų vietą šiuolaikinėje kultū roje, išleistas reprezentacinis lei dinys apie leidybos studijas Vil niaus universitete. Šioje šventėje paskelbtas manifestas „Pirk kny gą! Skaityk! Ir mirk intelektualus!“ įkvėpė studentus imtis veiklos ir skleisti žinią apie save po visą Lie tuvą. Balandžio 25-27 dienomis vyks antrosios Vilniaus universiteto Ko munikacijos fakulteto leidybos stu dentų organizuojamos Leidybos dienos. Šiemet įvairius „LeiDi’07“

renginius bus galima stebėti ir Universitete, ir Vilniaus senamies tyje. Šių metų leidybos dienų te ma - atvirukai. Balandžio 25 die nos rytą VU Komunikacijos fakul tete jauna leidybos studijų progra ma ir jos studentų organizuojama šventė bus pristatyta fakulteto bei Universiteto bendruomenei. Tos pačios dienos popietę visi besi domintys atvirukais kviečiami da lyvauti paskaitoje apie atvirukų is toriją, jų gamybą, kultūrą Lietuvo je ir pasaulyje bei atvirukų per spektyvas. Vakare „LeiDi’07“ per

Leidybos studentai šiųmetėje Knygų mugėje buvo ne žiūrovai, o dalyviai

1111

sikels į Vilniaus miesto senamies tį: leidybos specialybė bus prista tyta ne tik Universiteto bendruo menei, bet ir vilniečiams bei mies to svečiams. Vakaro akcentas akcija „Siųsk atviruką nemoka mai“. Leidybos studentai sena miestyje praeiviams siūlys išsiųs ti specialiai 2007 metų leidybos dienoms sukurtus atvirukus, kurie bus platinami „Bad dog“ reklami nių atvirukų įmonės tinkle. Tą patį vakarą Užupio „Galeroje“ bus ati daryta atvirukų paroda, kuri veiks visas „LeiDi'07“ dienas. Netolie se, prie Užupio kavinės, vyks kon certas po atviru dangumi, čia pat bus rodoma studentų sukurta ins taliacija leidybos dienų tema. Antrąją „LeiDi’07" dieną Komu nikacijos fakultete bus skaitoma paskaita apie atvirukų naudojimą reklamos tikslais, tokios reklamos privalumus ir trūkumus, atvirukų leidybos verslo organizavimą ir jų platinimo būdus. Tą pačią dieną vyks ir pratybos, per kurias patys studentai turės galimybę dar kar tą įrodyti savo kūrybiškumą bei iš mokti pagaminti atvirukus neįpras ta technika. Atvirukus planuojama dovanoti leidykloms ir taip sustip rinti ryšį tarp studentų ir leidybos verslo atstovų. Stiprinti patyrusių leidėjų ir stu dentų bendravimą ir bendradar biavimą bus stengiamasi ir per „LeiDi’07“ uždarymą balandžio 27 dieną. Tądien Lietuvos leidyklų at stovai bus pakviesti kartu su stu dentais pažiūrėti spektaklį ir pažais ti klausimų apie leidybą žaidimą. Šio kultūrinio akademinio pobū džio renginio tikslas - gilinti aka demines ir profesines žinias, ska tinti bendravimą tarp profesiona lių ir būsimų leidėjų bei kito verslo sektoriaus, supažindinti visuome nę su leidybos specialybe ir kurti tradicijas. Iš anksto dėkojame leidykloms „Valstybės žinios“, „Alma Littera“, „Mintis“; Lietuvos rašytojų sąjun gai; „Versus aureus“ skaitytojų klu bui; spaustuvėms „Petro ofsetas“, „Greita spauda“, taip pat „Bernar dinai.lt“, AB „Žemaitijos pienas“ už

paramą ir bendradarbiavimą. Leidybos dienoms, kaip ir pra ėjusiais metais, rengiamas leidi nukas, kuris plačiau supažindins besidominčius su studijų progra ma, perspektyvomis ir busimųjų leidėjų ambicijomis. Daugiau in formacijos apie šiųmetines Leidy bos dienas galima rasti puslapyje www.leidi.lt.

Kasmet Teisininkų dienose pri statantys naują požiūrį j teisę ir šios profesijos žmones „TeDi‘07“ iniciatoriai teigia, kad teisė įdomi ir kaip meno kūrinys. „Geras teisi ninkas virtuoziškai džiazuoja tei se, o prireikus saldaus įkvėpimo ar karčios realybės jausmo - pa ragauja šokolado. Neatsitiktinai šių metų renginio tema pasirinko me „šokoladinį džiazą“, - teigia projekto koordinatorius Artūras Ždanovičius. Teisininkų dienose organizato riai žada įdomybių ir rimtų temų pasiilgusiems, ir linksmybių mė gėjams. Pirmąją dieną VU Teisės fakultete vyks konferencija apie teismų sprendimų argumentavi mą bei knygų teisės tematika mu gė. Popiet rengiamas specialus ki no filmo „Šokoladas“ seansas

„Skalvijos“ kino teatre. Linksmybės įsisiūbuos antrąją dieną. Jungiamuosiuose rūmuo se studentai bus kviečiami paska nauti ypatingo teisininkų dienų šo kolado, aukcione įsigyti garsių dėstytojų daiktų, rasti paslėptą lo bį orientaciniame žaidime. Trijų dienų renginių maratonas finišuos šeštadienį sostinės mu zikiniame klube-teatre „New York" surengtu vakarėliu. Čia dalyvius linksmins V. Grubliauskas (Kon gas) su grupe „Doudi Jazz Band“, spalvinga lindy hop šokių trupė ir pantomimos meistras Aleksas

Mažonas. Vakarėlio „vinis“ - gru pės „Saulės kliošas“ projektas „Norah Jonės Project“. Teisininkų dienų generalinis rė mėjas - advokatų kontora „Glimsted“, pagrindinis rėmėjas - advo katų kontora „Motieka ir Audzevičius“. Didieji rėmėjai - advokatų kontora „SMA“, rėmėjai - „AJ šo koladas“, spaustuvė „Vaibra“, in formaciniai rėmėjai - „Litlex“, „Eugrimas“ ir „Club.lt“7.

„TeDi 2007“ programa: Balandžio 19 d. 10 vai. „TeDi'07“ atidary mas bei džiazo improvizacijos Saulėtekyje, Jungtiniuose rū muose 12 vai. Konferencija „Teis mų sprendimų argumentavi mas: ar per platus argumenta vimas nedaro meškos paslau gos teisingumo vykdymui” (JR2 auditorija) 14 vai. Teisinės literatūros mugė (JR) 17 vai. Filmo „Šokoladas“

peržiūra kino teatre „Skalvija“

Balandžio 20 d. 11.30 vai. Muzikali šdkolado prezentacija (JR) 12 vai. Aukcionas kartu su A. Sakalausku 15 vai. Orientacinis žaidimas Balandžio 21 d. 20 vai. baigiamasis „TeDi‘07'‘ vakaras muzikiniame teatre-klube „New York“ Atlikėjai: V. Grubliauskas su grupe „Doudi Jazz Band“ „Šaulės kliošas“ atliks „Norah

Jonės Project“ Lindy hop šokių trupės pasi rodymas Pantomimos meistro Alekso Mažono šou

Filologų naktys Morta PULIKAITYTĖ Gražia tradicija tapusios fakul tetų dienos neaplenkė ir vieno se niausių fakultetų Universitete - Fi lologijos fakulteto. Šio fakulteto

Studentų atstovybė (FilF SA) į įvai rius renginius kvietė vėlai vakare arba naktį, todėl renginys ir pava dintas ne „dienomis“, o „Filologų naktimis“. Pirmasis renginys, vykęs kovo 21 dieną VU Teatro salėje, buvo muzikinė kompozicija „7tas pero nas“, kuriame filologai bei kele tas svečių iš kitų fakultetų daina

vo įvairiomis pasaulio kalbomis. Tą pačią naktį daugybė studentų iš visų VU fakultetų dalyvavo orien taciniame žaidime, kurio tikslas supažindinti studentus su seniau siais VU rūmais bei slapčiausiais jo kampeliais, kiemeliais ir užka boriais ir, be abejo, smagiai pra leisti laiką. Visą naktų maratoną vainikavo finalinis koncertas alu dėje „Grass“. Studentus ir svečius linksmino įvairios grupės, buvo įteiktos nominacijos labiausiai pa sižymėjusiems dėstytojams bei iš dalinti prizai orientacinio žaidimo laimėtojams.

Filologai dainavo įvairiomis pasaulio kalbomis

universitas

2007 balandis

vilnensis

s * > ff kmes - studentai_________________________ Gamtininkai kviečia rūšiuoti atliekas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentai ir firma „Elektroninių mašinų perdirbimas“ rengia projek tą „Suteik atliekoms naują gyvenimą!“. Projektas vykdomas kovo ir balandžio mėnesiais Naujamiesčio seniūnijos dalyje tarp M. K. Čiurlionio ir S. Konarskio gatvių.

Todėl vienas iš šios akcijos tiks lų yra ieškoti būdų, kaip informa cija apie rūšiavimą gali pasiekti nuolat skubančius dirbančiuo sius, kaip įtraukti vaikus ir jauni mą j aplinkosauginę veiklą. Atlik dami apklausą sužinosime, kas paskatintų skirtingas amžiaus gru pes rūšiuoti atliekas, ar jie rūšiuo tų, jeigu tam būtų sudarytos sąly gos, kaip jie elgiasi su elektroni nėmis atliekomis bei panaudoto mis baterijomis dabar.

Apie projektų

„Laisvė sandėliukams!"

Šiuo projektu norime parodyti, kad mums neįdomu vien sėdėti pa skaitose ir skaityti apie pasaulį išti kusias globalias problemas. „Esa me jauni maksimalistai ir norime pakeisti pasaulį, o tai padaryti gali me tik pradėdami nuo savęs. Mes rūšiuojame šiukšles ir norime pa skatinti tai daryti kitus - moksleivius, studentus, suaugusius. Mūsų tiks las nėra vien įpiršti žmonėms rū šiavimą kaip neišvengiamą būtiny bę, - siekiame keisti visuomenės mąstymą, kad po truputėlį rūšiavi mas taptų natūralus, savaime su prantamas dalykas. Ne tiek svarbu tai daryti, kiek svarbu suvokti, ko dėl tai reikia daryti“ - sakė projekto dalyvė Vaida Ribakovaitė.

Naujamiesčio seniūnijos gy ventojų bendruomenei skirta ak cija „Laisvė sandėliukams!“ - tai skatinimas atėjus pavasariui „iš vaduoti“ sandėliukus, rūsius, ga ražus, balkonus nuo senų, suge dusių, nebenaudojamų prietaisų ir kitokios buitinės technikos, ne užgriozdinti jais konteinerių, ne vežt! jų atsikratyti į pamiškes ir ne didinti sąvartynų, kurių Lietuvoje yra jau per aštuonis šimtus, plotų. Atiduoti perdirbti-ne tas pats, kas išmesti, - perdirbant kuriamos naujos darbo vietos, pinga nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų atliekų, taupomi gamtos ištekliai. Todėl tuo turi būti suinteresuotas kiekvienas sąmoningas žmogus.

VU ir LŽUU studentų viešnagė Europos Parlamente Metų pradžioje 18 Vilniaus uni versiteto Filologijos fakulteto vo kiečių filologijos specialybės stu dentų kartu su 6 studentais iš Lie tuvos žemės ūkio universiteto, ly dimi dviejų Vokiečių filologijos ka tedros dėstytojų - Daumanto Kati no ir Aleksejaus Burovo, - svečia vosi Briuselyje. Viešnagėn juos pakvietė europarlamentaras Gin taras Didžiokas. Pakeliui j Briuselį studentai ap silankė Berlyne ir pamatė didžią sias miesto įžymybes - Branden burgo vartus, Pergalės statulą, pa minklą genocido aukoms atminti, Nacionalinę Vokietijos galeriją, Is torijos muziejų, Atminimo bažny

čią, taip pat apžvelgė miesto pa noramą nuo Bundestago stogo ir pasigrožėjo naktiniu Berlynu. Atvykę į Briuselį studentai lan kėsi Lietuvos nuolatinėje atstovy bėje prie Europos Sąjungos. Čia juos šiltai priėmė švietimo atašė Jolanta Balčiūnienė. Ji supažin dino studentus su atstovybės struktūra, papasakojo apie darbą ir pasiekimus bei artimiausius pla nus švietimo srityje. Su Briuselio miestu, jo istorija, kultūra ir žy miausiais architektūros pamin klais studentus supažindino Briu selyje jau dvidešimt penkerius me tus gyvenantis ir dirbantis lietuvių kilmės profesorius Liutauras Ka-

Švietimo atašė Jolanta Balčiūnienė su studentais Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos

Vaikų švietimo akcija Kovo 29 dieną Jono Basanavi čiaus mokyklos mokiniams buvo pasakojama, kas yra elektroninės atliekos, kaip sąvartynuose ar pa miškėse palikta sena buitinė tech nika gali pakenkti aplinkai ir žmo gaus sveikatai bei kaip ilgai šiuos prietaisus sudarančios medžia gos natūraliai yra gamtoje. Buvo suteikta galimybė pamatyti vaiz do medžiagą, kaip „Elektroninių mašinų perdirbimo“ įmonėje elek troninės atliekos - šaldytuvai, te levizoriai, kabeliai, kompiuteriai virsta antrinėmis žaliavomis - stik lu, metalu, plastiku. Nors šis projektas orientuotas į elektroninių atliekų, atliekų iš au tomašinų ir baterijų perdirbimą, gy ventojams pasakojame ir apie bendrus visų atliekų perdirbimo principus. Kiti projekto renginiai (paskai tos ir informacijos sklaidos akci jos) vyko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų ir Medicinos fa kultetuose. Balandžio 13, 14 ir 15 dienomis žmones atkreipti dėme sį ir nebūti abejingais skatino Naujamiesčio seniūnijoje važinė jantis reklamobilis su būriu stu dentų. Buvo vykdomos apklau sos, suteikiama informacija, kaip teisingai atsikratyti buitinių atlie kų. Visą informaciją apie atliekų rū šiavimą bei mūsų vykdomą projek tą rasite svetainėje www.atlie kos.visiems.lt. Prisidėk prie mūsų - rūšiuok!

Fizikos fakultete atidaryta dėstytojų portretų fotografijų paroda Fizikos fakulteto II k. magist rantas Remigijus Vasiliaus kas kovo 26 dieną atidarė fotografijų parodą. Parodoje eksponuojami gerai žinomų Fizikos fakulteto dėstytojų portretai. Tai pirmoji auto riaus paroda. Parodą galima apžiūrėti Fizikos fakulteto bibliotekoje (Saulėtekio ai. 9, III rūmai, 3 aukštas). Parodos fotografi jas rasite ir kalendoriuje „Fizikos nostalgija“, kurį, beje, dar galite įsigyti FF Studentų atstovybėje. Parodos autorius - Remigijus Vasiliauskas, Fizikos fakulteto II kurso magistrantas, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto (MTMI) inžinierius. Fotografija pradėjo domėtis pirmame kurse ir savo jėgomis bei interneto pa galba išmoko profesionaliai foto grafuoti. Šiuo metu gilinasi į foto grafijos subtilybes Vilniaus dizai no mokymo centro organizuoja muose kursuose.

Daugumai studentų atrodo, kad dėstytojai pikti ir negailestingi jiems, tačiau ir dėstytojai yra žmo nės, su kuriais visada galima rasti bendrą kalbą, pasikalbėti apie mokslą, gyvenimą ir laisvalaikį. Pa roda atskleidžia dėstytojų pasaulį, kurio mes dažniausiai nepastebi me ar net nenorime pastebėti. Ar žinote, kad doc. V. Urbos mėgsta miausia pasivaikščiojimų vieta yra Senamiestis? Ar žinote, kad prof. A. R Stabinis visą Lietuvą yra išva žinėjęs skersai ir išilgai? Visa tai ir dar daugiau galite sužinoti tiesiog pasikalbėję su jais. Prašalaičiui gali kilti klausimas: „Kodėl pasirinkti būtent šitie dės tytojai?“ Į tokį klausimą gali leng vai atsakyti Fizikos fakulteto stu dentai, mat jie puikiai pažįsta šiuos dėstytojus. Fotografavimo si tuacijos buvo kruopščiai parink tos prieš tai pasikalbėjus su dės tytojais apie jų pomėgius, gyveni mą ir tiesiog prisimenant, kaip jie atsiskleidžia skaitydami paskaitas. Parodos fotografijas galima rasti ir kalendoriuje „Fizikos nostalgi ja“, kurį galite įsigyti FF studentų atstovybėje.

zakevičius. Važiuoti ir pėsti stu dentai išmaišė visą miestą, aplan kė Teisingumo rūmus, matė Bel gijos karaliaus Alberto II rūmus, garsiąją Žeromo Diukenua skulp tūrą „Sisiojantis mažylis“. Europos Parlamente studentai bendravo su europarlamentare Jolanta Dičkute, kuri papasakojo apie europarlamentaro darbą, pareigas ir kas dienį gyvenimą. Gilų įspūdį pali ko susitikimas su buvusiu Vilniaus universiteto studentu, Europos parlamente dirbančiu vertėju Rai mundu Pilkiu. Susitikimas buvo ypač aktualus Filologijos fakulte to studentams, norintiems tapti vertėjais. R. Pilkis atskleidė vertė jo darbo Europos parlamente ypa tybes, dalijosi patirtimi, išmokė ke leto vertėjų darbe pasitaikančių žargoninių žodžių ir parodė, kaip naudojama aparatūra vertėjų ka binose. Studentai turėjo unikalią galimybę stebėti Europos parla mente vykstančią mini plenarinę sesiją ir taip pat pajusti vertėjų darbo tempą, klausytis vertimų į įvairias kalbas. Toliau studentai aplankė Gento miestą olandiškojoje Belgijos dalyje, kuriame gausu senosios gotikos stiliaus bažnyčių, Ostendę - miestą prie Šiaurės jūros, ir Briugę, vieną gražiausių Belgijos miestų, o grįždami į Lietuvą - dar vieną Vokietijos miestą Drezde ną. Pasisėmę žinių ir įspūdžių vo kiečių filologijos studentai šiuo metu rengia kelionės nuotraukų pristatymą. Kelionėje užfiksuotas neužmirštamas akimirkas galima pamatyti šalia Vokiečių filologi jos katedros iškabintuose plaka tuose. VU Filologijos fakulteto Vokiečių kalbos katedros studentai

Prof. dr. Julijonas Kaladė. R. Vasiliausko nuotr.

LINIVE.RSITE.TO H BE.NDRLlOME.NtS .L * „AUKSINĖS MINTYS“ *

Akademinių reikalų prorektorė dr. doc. Birutė Marytė Pociūtė: „Vai vai vai, kaip Vilniaus universitete čia visus spaudžia, koks bjaurus prodekanas - penkiom mergaitėm nedavė profesoriaus Bumblausko.“ Dr. Vytautas Kančys: „Jūs čia manęs nebalamūtinkit, o davai... [sakykit skaičius].“ „Išsprendžiant uždavinius ir skirstomės, jeigu nieko skanaus neatsinešėt.“ „Maladiec, gerutė, dabar tik patylėk ir viskas.“ (triukšmingai studentei, teisingai atsakiusiai į klausimą) Prieš kolokviumą: „Nusirašinėjimui visos sąlygos, bet patarimas: nedary kit to.“

Fizikosfakulteto dėstytojas prof. dr. Algis Paskalis Smilga: „Žinokit, merginos, — rytais pakyla ne tik saulė.“

Studentė B. J. apie Mentorių savaitę Vilniaus universitete: „Orientacinė savaitė prasidėjo mūsų gerbiamo rektoriaus Benedikto Juod kos pasveikinimu ir kalba, kurioje kiekvieną semestrą pasakoma vis kažkas naujo.“ A...

Mokslo reikalų prorektoriusprof. J. V. Vaitkus: „Lengviausia apibūdinti, kad tai yra tam tikra elementari smarvė“ („Fizikinio pasaulio įvaizdžio“ paskaitoje, kalbėdamas apie dumblius Kuršių Nerijoje) „Galima sakyti, kad viskas palikta elementaraus likimo valiai“ (apie klimato atšilimą). Tomis dienomis (Černobylio atominės elektrinės avarijos dienomis - red. past.) turėjau tokį darinį, vadinamą kolektyviniu sodu.

universitas

2007 balandis

vilnensis

________________________ fakultetuose

Busimieji teisininkai drąsiai priima iššūkius Vilniaus universiteto Teisės fakul tetas - seniausias Lietuvoje bei vie nas iš didžiausių teisininkų ugdymo centrų, siekiantis parengti aukščiau sios kvalifikacijos teisininkus, ge bančius sėkmingai dirbti šalies bei įvairiose tarptautinėse institucijose ir organizacijose. Todėl studentija nuolat vyksta j seminarus, diskutuo ja su Seimo nariais, profesūra daly vauja tarptautiniuose projektuose. Azartiškai nusiteikę teisininkai tarp tautiniuose konkursuose siekia tik pačių geriausių rezultatų ir nesiten kina vien dalyvavimu. Gegužės mė nesį Ženevoje vyksiančiame ELSA teisminio proceso inscenizacijos konkurso apie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) teisę (ELSA Moot Court Competition (EMC2) turny re savo įgūdžius demonstruos ir Vil niaus universiteto Teisės fakulteto komanda. Tokią dovaną sau „pasi dovanojo“ tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros IV kurso studentai Vytė Danilevičiūtė, Gytis Malinauskas ir Darius Pinkevičius,

Europos atrankiniame žodiniame tu re Hamburge iškovoję II vietą. Stu dentai iš Lietuvos finaliniame etape susirungs su 18 komandų iš viso pa saulio. Panašios teisminio proceso ins cenizacijos, kaip būdas mokyti stu dentus, jau seniai pripažintas JAV ir Anglijoje, nes leidžia dar kartą pa liesti opias problemas teisiniame kontekste. Teisės studentai, insce nizuodami teisminį procesą, efekty viai ir kūrybiškai mokomi sieti teori nes, praktines žinias bei realizuoti asmeninius gebėjimus. Neseniai vy kusiose „European Moot Court“ tei sės studentų varžybose, kuriose šie met buvo gilinamasi į skandalingas futbolininkų Bosmano ir Oulmerso bylas, Lietuvai atstovavo 4 merginos. Azartiškos krepšinio mėgėjos pripa žino, kad po varžybų pabudo ir mei lė futbolui. Sporto teisės byla šiose varžybose buvo svarstyta pirmą kar tą. Lietuvaitėms teko narplioti painią, didelio atgarsio visame pasaulyje sulaukusią Oulmerso bylą. A. Oulmersas, žaisdamas rinkti nėje, patyrė trau mą. Jo klubas iš Belgijos, „Charleroi“, nenorėjo leisti žaisti rinkti nėje žaidėjo, kad šis nebūtų trau muotas, tačiau pagal FIFA tai sykles klubų žai dėjai per metus privalo dalyvauti septyneriose rinktinės rungty nėse. Taigi „Charleroi“ leido

A. Oulmersui vykti į rinktinę, bet žai dėjas, atstovaudamas savo šaliai, patyrė sunkią traumą. Šiuo metu klu bas yra padavęs į teismą Maroko fut bolo federaciją ir reikalauja kompen sacijos. Sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, jo laukiama šių metų pabaigoje arba 2008-ųjų pradžio je. Taigi Linai Barauskaitei, Vilmai Tamošiūnaitei, Ilonai Jančiauskai tei ir Vestai Kalvytei teko pačioms įvertinti esamą situaciją. Vilma bei Ilona bandė ginti „Charleroi“ klubo interesus, o Lina ir Vesta atstovavo FIFA pozicijai. Jos turėjo įtikinti pen kių teisėjų kolegiją, kad yra teisios. „European Moot Court“ teisės stu dentų varžybomis studentės liko patenkintos - žinių bagažas apie populiariausią sporto šaką pasau lyje išaugo keliasdešimt kartų, o ko legos iš užsienio merginoms negai lėjo komplimentų. Daugelį Europos Sąjungos senbuvių komandų ste bino tai, kad maža Europos Sąjun gos valstybė aktyviai domisi tokio mis bylomis, kurios šalyje nėra ak tualios. Jaunosios teisininkės didžiuojasi, kad nei latvių, nei estų, t. y. tautų, su kuriomis lietuviai daž nai mėgsta varžytis, nebuvo regio niniame finale. Teisminio proceso inscenizacijos nuo 2000 metų vyksta ir Lietuvoje. Anksčiau teisminio proceso insce nizacija buvo tradicinio studentų tei sininkų renginio TEDI (Teisininkų diena) dalis, kurioje dalyvauti galė davo tik Vilniaus universiteto studen tai. Vėliau buvo nuspręsta, kad šis renginys turi apimti visas tris Lietu vos aukštąsias mokyklas, kuriose rengiami busimieji teisininkai. Lietu viškoji teisminio proceso insceniza cijos versija daug kuo skiriasi nuo klasikinio varianto, tačiau kartu tai nėra žaidimas, kuriame tiesiogiai va dovaujamasi procesiniais įstatymais. Teisminio proceso inscenizacija galimybė pabūti advokatu ar proku roru, ieškovu ar atsakovu, pareiškė ju ar suinteresuotu asmeniu. TF inform.

VU Teisės fakulteto komanda

In memoriam Remigijui Audiejaičiui „Kiekvieną rytą saulelė pa kyla, o vakare nusileidžia“, -to kiu „eilėraščiu“ Remis pradė davo mūsų pašėlusius koncer tus. Jį pažinojo begalė žmonių. Kiekvienas jų turbūt galėtų pa rašyti ką nors nuo savęs, prisi minti, kaip aklas žmogus suge bėjo nuspalvinti jų gyvenimus. Remis buvo manojo, dar visai trumpo gyvenimo dalis. Kūry bos dalis. Šis keistas pasaulis

daugiau niekada nebebus toks pats be žmogaus, su kuriuo juokdavomės iki ryto, dalydavomės beprotiškomis mintimis, daino mis. Be žmogaus, kuris niekada nematė, tačiau visus mus mokė regėti. Būtent regėti. Šviesą, nuo

stabų pasaulį, save, tokį mažytį ir juokingą beviltiškai trumpame gy venime. Apie išėjusius įprasta sakyti: jis buvo labai geras, šviesus žmo gus... Kartais šiomis klišėmis

žmonės dangstosi lyg skėčiu nuo beprasmybės, tuštumos, kuri at eina netekus draugo. Bet Storas (taip retkarčiais vadindavau Remį juokais, nes jis buvo kone ne sveikai plonas) išties buvo lyg degtukas, rodantis takus tamso je skirtingiems žmonėms, kar toms, suvedantis, sutaikantis. Ši Remio liepsna jį ir išsivedė. Jei VU Filologijos fakultetą drą siai galime vadinti tautos kultū ros, intelekto lopšiu, raštingumo

n t 11

VU Teisės fakultete antrą kartą duris atvers Prancūzų teisės mokykla Balandžio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) patalpose jau antrą kartą duris atvėrė Prancūzų teisės mokykla. VU TF ir Paryžiaus X-Nanterre universiteto Teisės fakulte tas, remiant Prancūzijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, teisininkus kviečia į dvejų metų (4 semestrų) trukmės studijas.

Teisės studentai dau giau sužinos apie Pran cūzijos teisinę sistemą Ne žemesnio kaip antro kurso tei sės studijų programų studentams, taip pat teisės studijų programų ab solventams ir praktikams bus sie kiama suteikti tiek teorinių, tiek prak tinių žinių apie Prancūzijos teisinę sistemą, sustiprinti prancūzų - Eu ropos institucijų darbinės kalbos žinias. Mokyklos programoje - pa skaitų ciklai prancūzų privačiosios, viešosios ir tarptautinės bei Bendri jos teisės srityse. Paskaitos bus skaitomos antra dieniais-šeštadieniais po pietų. Po paskaitų ir savarankiško dar bo bus atsiskaitoma raštu. Pa skaitas prancūzų kalba skaitys ir rašto darbus tikrins Paryžiaus XNanterre universiteto dėstytojai. Prancūzų teisės mokyklos pro gramos absolventai, teigiamai iš laikę tris ketvirtadalius visų daly kų, gaus dviejų universitetų de kanų pasirašytus pažymėjimus. Tai nėra oficialus diplomas, ta

sąlyga, tai Remigijus Audiejaitis daugiau nei 10 metų buvo tikra šio fakulteto dvasia. Niekada nepamiršiu jo, VU Fi lologijos kiemelyje rytais stovin čio su aklojo lazdele prie vadi namosios laktos. Drebėdavo vi sas, nes vakar buvo gerokai pa švęsta. Spjaudavom ant paskai tų, griebdavom iš parduotuvės kokios taros ir prasidėdavo... Ne sibaigiantys pokalbiai apie tai, kas svarbu. Apie meną, kūrybą, kuria alsavo Remis. Apie garsus, kuriuos fotografuodavo, apie mū sų koncertus, kuriuose šėldavo kaskart taip, lyg tai būtų paskuti nis koncertas. Apie juokingus ir visai nesvarbius dalykėlius, apie kalbą ir literatūrą, apie visas pa saulio religijas, Dievą ir mirtį. Abu domėjomės Rytais. Ma nau, abu tikėjom reinkarnacija. O dabar negaliu pasakyti, ar tikiu... Regiu Remį kvatojantį iš manęs, rašančio šias eilutes, švilpaujan čio savo sukurtas melodijas kaž kur ant debesėlio. Savo virpan čia liesa ranka prisidegantį ciga retę ir nei iš šio, nei iš to užtrau kiantį kokią keistą dainą tik jam vienam suprantama kalba. Die ve, kaip būdavo linksma... Pamenu, istorikų kavinėje ke lias dienas kūrėm nebūtų gyvū nų enciklopediją. Remio fantazi jai nebuvo ribų. Jo mintis lėkda vo toliau, nei visi spėdavom pa gauti. Tos kalbos, kurias Remis ži

čiau teisininkams praktikams jis taps savotiška rekomendacija, o VU Teisės fakulteto studentams dar ir bus užskaityti 6 pasirenka mųjų dalykų kreditai.

Tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas VU Teisės fakultetas kartu su Paryžiaus X-Nanterre universite tu bendradarbiauja ne pirmus metus. Šios aukštosios mokyklos kartu su Frankfurto J. W. Goethe's universitetu inicijavo tarptautinę Europos teisės vasaros mokyklą - alternatyvų Lietuvoje neturintį projektą. Toks renginys praėju siais metais buvo sėkmingai su rengtas jau trečius metus. Pary žiaus X-Nanterre universiteto at stovai, atsidėkodami VU Teisės fakultetui už puikiai suorganizuo tą šviečiamąją veiklą, padovano jo teisinės literatūros prancūzų kalba. Teisės fakulteto dekanas, priimdamas tokį kilnų prancūzų gestą, paskelbė apie Prancūzijos teisės skyriaus atidarymą Vil niaus universiteto Teisės fakulte to bibliotekoje. „Džiaugiuosi mūsų fakulteto ir Paryžiaus X-Nanterre universiteto konstruktyvaus bendradarbiavimo rezultatais. Manau, kad ateityje kartu inicijuosim ir daugiau pana šių projektų. Siekiame ne tik per teikti kvalifikuotam teisininkui bū tinas žinias, bet ir išugdyti išsila vinusias, laivas ir savarankiškas asmenybes“, - pažymėjo VU Tei sės fakulteto dekanas prof. Vytau tas Nekrošius. TF inform.

nojo, skurdaus, tačiau nesu meluoto, tikro gyvenimo patir tis - visa tai galėjai išgirsti atai dint net menkiausiame Remio atsikvėpime. Ir švilpiniavimas, kuris mane dabar persekioja, kur begročiau, ką bedainuo čiau. Jaučiu, lyg būtų kas pusę natų atėmęs... Negaliu raudoti prisiminda mas jį. O jį primena pati kalba, kas akimirką. Visi „čekšt“, „triokšt“, „frrrt“, kiekvienas gam tos garsas... Remis visus juos mokėdavo atkartoti, visus stengdavosi nufotografuoti. O savo mirties išvakarėse į ką tik dovanų gautą diktofoną prisi rašė krankiančių varnų garsų. Kvaila būtų čia ieškoti likimo, ženklų, sutapimų. Visa tai ir be mūsų protų yra. Gražiausi mano gyvenimo metai, draugai, mano valios ir nuoširdumo pamokos, dainos ir eilėraščiai, kalbos grožio po jūtis, mūsų filologinės mįslės ir maži ritualai, viskas dabar per sismelkė šiltu ir sodriu Remio fleitos garsu, tyliu švilpimu. Gir džiu. Mes likome, kad įrūdytume sau buvę verti pažinoti šį ne sumeluotu gyvenimu ir šviesa tryškusį žmogų. Šypsokimės garsiai, ir Remis mus nufoto grafuos. Domantas RAZAUSKAS Dainiaus Labučio nuotr.

universitas

2007 balandis

vilnensis

< nukultara

r<O

VILNIAUS UNIVERSITETAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS UNIVERSITETŲ TEATRŲ ASOCIACIJA

Kurti pasaulį ir save aštuntasis tarptautinis universitetų teatrų festivalis II

U 1Y

KURTI PASAULĮ IR SAVE VIII TARPTAUTINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMAS

PROGRAMA 15.00

Gegužės 7 d. KŪRYBINĖ AKCIJA VAIKŲ NAMŲ AUKLĖTINIAMS VGTU, Trakų g. 1

18.00 FORUMO ATIDARYMAS

Dalyvauja VGTU akademinis choras GABIJA

Aštuntasis tarptautinis universitetų teatrų forumas „Kurti pasaulį ir save“ vyks Vilniuje gegužės 7-12 d. Jo tema - jaunos asmenybės kultūrinis ugdy mas pasitelkiant kitų tautų patirtį.

19.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS

DRAMOS TRUPĖ MINIMUM A. Mackaus CHAPEL B VU Teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 8

12.00 JANE AVERY (Italija) kūrybinė laboratorija

VU Teatro salė, Universiteto g. 3 18.00 ELSINOR TEATRO/TEATRO 26 FIRENCE (Italija)

XXI AMŽIAUS ROMEO IR DŽULJETA Pagal Šekspyrą VU Teatro salė, Universiteto g. 3

Rimantas VENCKUS, projekto vadovas, Universitetų teatrų asociaci jos pirmininkas

19.30 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS

Universitetų teatrų asociacija tę sia edukacinę programą „Universi tetas ir jaunimo kultūra“. Sėkmingai įgyvendinti septyni tarptautiniai pro jektai, kuriuose nagrinėtos įvairios kultūros paveldo problemos, dau giatautės Vilniaus kultūros klausi mai, Europos jaunimo skirtumai ir pa našumai, studentiškai scenai rašan čių autorių fenomenas ir kitos temos. Universitetų teatrai visapusiškai ■ ugdo jaunimą, lavina jo gebėjimus, plečia interesų ratą, suteikia žinių ir įgūdžių, padedančių ne tik geriau įsisavinti aukštojoje mokykloje su teikiamas žinias, bet ir sėkmingiau siekti profesinės karjeros. Kurdami teatro spektaklį jaunieji aktoriai ne tik kuria tam tikrą pasaulio modelį tobulindamiesi, lavindamiesi, ugdy dami savo asmenybę jie kuria ir sa ve. Todėl svarbiausias šio forumo tikslas ir yra atskleisti teatro įtaką jaunos asmenybės formavimuisi. Bus surengta tarptautinė diskusija „Asmenybė universiteto teatre“. Kita vertus, mūsų studentai ir pa tys gali padėti kitiems, jaunesniems

DRAMOS TRUPĖ MINIMUM L. Andrejevo ARTIMO MEILĖ VU Teatro kamerinė salė MINIMUM, Universiteto g. 5 Rimantas Venckus už save. Pastaruoju metu labai po puliarios akcijos, per kurias kaupia mos materialinės vertybės tėvų glo bos netekusiems vaikams. Mes ma nome, kad galime sėkmingai prisi dėti prie vaikų namų auklėtinių ug dymo suteikdami jiems dvasinę pa ramą. Bus įgyvendinama tarptauti nė kūrybinė akcija „Mes su jumis“, kuriai vadovaus VGTU teatro reži sierius Olegas Kesminas. Vaikų na mų auklėtiniai iš Lentvario, Trakų, Valkininkų globos namų bei Para mos ir labdaros fondo „Visos Lietu vos vaikai“ bus supažindinami su teatro meno pagrindais. Jiems bus rengiami įvairūs užsiėmimai, teatri niai žaidimai, lavinantys fantaziją, pasitikėjimą savimi, padedanjys iš reikšti savo dvasinį pasaulį. Kūrybi nius užsiėmimus vaikų globos na mų auklėtiniams ves teatro peda gogai, režisieriai Jane Avery (Itali ja), Andrejus Kureičikas, Sergejus Turbanas (Baltarusija), Fredericas

Olegas Kesminas Tessier (Prancūzija). Bus diskutuo jamą, daug ir neformaliai bendrau jama, nemokamai rodomi forumo dalyvių spektakliai. Forumo metu taip pat vyks teatri nės laboratorijos, veiks jaunimo ypač mėgstami vakaro klubai, kur dalyviai galės pristatyti savo grupių veiklą, savo šalių kultūrą, paben drauti, artimiau susipažinti. Forume dalyvaus jaunimo trupės iš Italijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Lietuvos universitetų. Forumo darbą stebės ir vertins tarp tautinė vertinimo komisija: pirminin kė - teatrologė Birutė Norvaišienė, nariai: teatro pedagogė Jane Avery (Italija), režisierius Andrejus Kureičikas (Baltarusija), režisierius Sergejus Turbanas (Baltarusija), VGTU Humanitarinio instituto Kalbų mokymo centro direktorė Vanda Sinevičienė, aktorė Nijolė Gelžinytė, teatrologė Skirmantė Čer niauskaitė.

Forume dalyvaujančios trupės i s užsienio THEATRE 2000 PRANCŪZIJA

DRUGA SCENA PRVEGA ODRA SLOVĖNIJA

Trupė Theatre 2000 iš Liono švenčia trisdešimtmetį. Drauge su aktoriais iš įvairių teatrinių trupių ir jaunais režisieriais iš Prancūzijos bei iš užsienio Theatre 2000 pa statė spektaklius pagal Rene de Obaldia, Rogero Vitraco, Alfredo Jarry, Jeano-Michelio Ribes’o, Eugene'o lonesco, VViIliamo Shakespeare'o, Peterio Weisso, Tennessee'io VViIliamo, Bertoldo Brechto ir kitų autorių pjeses, dalyvavo daugelyje nacio-, nalinių ir tarptautinių festivalių, keliavo po Prancūziją ir užsienį. Jubiliejinei sukakčiai Theatre 2000 pasirinko vieną savo kūrybinio kelio pradžioje statytų veikalų, atnešusį trupei pripažinimą ir populiarumą. Tai Charleso Chiltono pjesė „O, Dieve, koks gražus yra karas“. Ši teatrališkumu žaižaruojanti pjesė, parašyta miuzikholo komedijos stiliumi, lengvai ir šmaikš čiai pasakoja Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918) istoriją, kuri šiuo metu (kaip paradoksaiu!) skamba lyg absurdo dramos tekstas. Beje, jaunam režisieriui Fredericui Tessier talkino žinoma lietuvių sce nografe Rasa Krikščiūnaitė. Theatre 2000 šiuo spektakliu savo trisdešimto gimtadienio proga kviečia mus kartu su jais užtraukti prancūzų poeto Apollinaire'o tekstui parašytą dainą, kurios eilutės tapo spektaklio pavadinimu: „O, Dieve, koks gražus yra karas. Kokios gražios pabūklų salvės, nušvie čiančios naktį.“ ------------------

ELSINOR TEATRO/TEATRO 26 FIRENCE ITALIJA Teatras susikūrė Florencijos universite te (Universita degli Studi di Firenze) 2001 metais. Nuo to laiko trupė, vadovaujama režisieriaus Franco Palmierio, pastatė ke turias pjeses: Per 1‘alto mare (iš Dantės „Dieviškosios komedijos“, If. XVI giesmės), Amare te gailine pagal Flanerry 0‘Connoro, La favola dėl pintato parpaglione vagabundo pagal Leonardo da Vinči, Romeo e Giulietta in 21 movimenti pagal Šekspyro tragediją. Forumo teatrinėms dirbtuvėms vadovaus viešnia iš Italijos Jane Ave ry, Urbino universiteto kviestinė profesorė, teatro pedagogė, režisierė.

Teatro mokyklos trupė iš Mariboro miesto. Teatro mokykla įsikūrė 1997 m. jaunimo Kultūros asociacijos centre kaip teatrinės edukacijos forma vidurinių mokyklų moki niams, kurie domisi teatru. Siekia ma, kad mokiniai dalyvautų pa čiame procese, rezultatas nėra svarbus. Jie mokosi būti kūrėjais, įsteigėjais, išradėjais ir tik šiek tiek vėliau pradeda „vaidinti“. Moksleivių sprendimas yra labai svarbus, nes jų asmeninės inter pretacijos yra šios brandos pa darinys. Tai liudija jų sąmoningą ir savikritišką požiūrį į pačių gy-

Gegužės 9 d. 15.00 DRUGA SCENA PRVEGA ODRA (Slovėnija)

PASKUTINĖ PAMOKA Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5 18.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS ANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPĖ VELKAM:) VU Teatro salė. Universiteto g. 3 19.30 THEATRE 2000 (Prancūzija) Ch. Chiltono O, DIEVE, KOKS GRAŽUS YRA KARAS Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

Gegužės 10 d. 15.00

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS KIBIRAS W. Gombrowicziaus IVONA, BURGUNDŲ KUNIGAIKŠTYTĖ VU Teatro salė, Universiteto g. 3 18.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA PALĖPĖ I. Šeiniaus NEREGĖTI SAPNAI VGTU, Trakų g. 1

Gegužės 11d. 13.00 KŪRYBINĖ AKCIJA VAIKŲ NAMŲ AUKLĖTINIAMS

VGTU, Trakų 1 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRAS A. Wesker VIRTUVĖ VU Teatro salė, Universiteto g. 3 19.00 KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TEATRAS DRAMOS KLASĖ Moljero TARIAMAS LIGONIS VU Teatro salė, Universiteto g. 3 15.00

Gegužės 12

KŪRYBINĖ AKCIJA VAIKŲ NAMŲ AUKLĖTINIAMS VGTU, Trakų g. 1 12.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA PALĖPĖ SPEKTAKLIS NR.15 VGTU, Trakų g. 1 15.00 Diskusija: ASMENYBĖ UNIVERSITETO TEATRE VU Teatro kamerinė salė Minimum, Universiteto g. 5 10.00

16.00 FORUMO UŽDARYMAS

VU Teatro salė, Universiteto g. 3

ĮĖJIMAS Į SPEKTAKLIUS LAISVAS Informacija tel. 8 612 66981, 8 652 76231 FORUMO RĖMĖJAI VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SAULIAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS Forumo dienraštis - LIETUVOS ŽINIOS

venimą. Šie mokiniai nuolat da lyvauja visose teatrinės veiklos sferose, rūpinasi savo teatru, ku rį renovavo ir aprūpino įranga Te atro mokykla ir Pirmoji Mariboro gimnazija. Trupės pavadinimą, kuris an gliškai skamba „Second Scene of the First Stage“, reikėtų suprasti kaip bendrosios Teatro mokyklos programos antrąjį, jau kūrybinį, žingsnį. Trupė pristato ankstesnių ūeatro mokyklos narių, dabar jau stu dentų,vyresnio amžiaus aktorių, darbą „Paskutinė pamoka“. Pjesę parašė jaunas kroatų dramaturgas pagal lonesco pje-

sę „Pamoka“. Barbara Jamšek ir Metka Damjan išvertė pjesę į slo vėnų kalbą ir adaptavo pagal slo vėnų gyvenimo realijas. Režisa vo Sebastijanas Starič. Tai pasa kojimas apie pagyvenusią akto rę, kuri niekada nebuvo priimta j menų akademiją. Ji bando įveikti liūdesį mokydama jaunus ir ta lentingus vyrus, ruošdama juos stojamiesiems egzaminams. Jau nuo pirmų pasakojimo minučių tampa aišku, kad ji - visiška be protė. Istorija tampa dar keistes nė, kai išaiškėja, kad šie vyrai niekada taip ir neišėjo iš jos gy venamojo būsto...

universitas

2007 balandis

vilnensis

kultūra

PREMJERŲ PAVASARIS VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO DRAMOS TRUPĖ MINIMUM kviečia iš karto į dvi premjeras.

kosios dvasios palaikai, neišsipildančios svajonės, viltys, atsiminimai. Tačiau žmogaus prigimtis priešinasi viskam, kas netikra ir svetima. Jo vizijose tebegyvena genuose užkoduota natūralioji dvasinė aplinka, iš kurios jj norima išplėšti. Žmogaus tikėjimas savimi, jo sielos stiprybė yra vienintelė jėga, ga linti įveikti išorinio pasaulio brutalumą ir agresiją, jo robotizuojantj po veikį. Sceninė kompozicija papildyta kitų A. Mackaus rinkinių eilėraščiais.

Balandžio 25 d. 19 vai., balandžio 26 d. 18 vai., gegužės 3, 7 d. 19 vai. VU Teatro salėje, Universiteto g. 3

Balandžio 27 d. 19 vai., balandžio 28 d. 16 vai. ♦ kamerinėje salėje MINIMUM (Filologijos fakultete, prie Skandinavistikos centro)

Algimanto Mackaus CHAPEL B Scenarijaus autorius ir režisierius RIMANTAS VENCKUS Dailininkė DALIA KIAUPAITĖ

ARTIMO MEILĖ

Kompozitorius MANTAS SAVICKIS Džiazinė improvizacija apie Mariją: KAROLINA VITKUTĖ Gitara: DIANA VAIČIŪTĖ KAROLINA VITKUTĖ

Improvizacija pagal Leonido Andrejevo komediją

Flamenkas: CARMEN CARO

Aktoriai: Audronė Čerskytė, Ieva Druk-

Režisierius RIMANTAS VENCKUS Dailininkė DALIA KIAUPAITĖ

Aktoriai: AGNĖ BUCKUTĖ,

IGNAS JANKAUSKAS, LAURA JANKEVIČIŪTĖ,

KOTRYNA KONCEVIČIŪTĖ, VIKTORIJA NORVAIŠAITĖ,

LINAS ŠINKŪNAS, DIANA VAIČIŪTĖ,

KAROLINA VITKUTĖ, ATAS ŽVIRBLYS

Spektaklio dramaturginį pagrindą sudaro Algimanto Mackaus poezi jos rinkinys „Chapel B“, skirtas kitam JAV gyvenusiam ir autokatastrofoje žuvusiam lietuvių rašytojui Antanui Škėmai.

Chapel B - tai koplyčia, kurioje šis rašytojas palaidotas. Mūsų spek taklyje tai suprantama kaip simbolinė vieta, kur laidojami civilizacijos ir globalizacijos procesų negailestingai sintetinamos, draskomos žmogiš

teinytė, Vidas Glebavičius, Dovilė Katiliūtė, Marius Lozda, Elena Liutkutė, Pavelas Matuizo, Vasilijus Michejevas, Gintarė Saulytė, Birutė Steponėnaitė, Ramunė Surdokaitė, Neringa Šileikaitė, Linas Šinkūnas, Jonas Špokas, Karolina Vitkutė, Manfredas Zabarauskas.

Į vietovę N plūsta turistai ir žur nalistai, nes pasklido gandas, kad nuo uolos ruošiasi nušokti žmo gus. Tačiau netrukus visus apima didžiulis nusivylimas, nes paaiškė ja, kad vyras ne tik nenukris, bet ir negali nukristi. Mat jį už tam tikrą atlygį prie uolos pririšo vietinio ba ro šeimininkas, norėdamas pasi pelnyti iš turistų antplūdžio. Norė damas išvengti pasipiktinusios mi nios keršto, baro šeimininkas ban do ją sudominti nauja atrakcija, ža dėdamas parodyti stebuklingą priemonę, iš naujo apželdinusią jo plikę. Taigi senovės romėnai buvo tei sūs: duonos ir žaidimų! Įėjimas į spektaklius laisvas

Studentų VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis" „Pasiutpolkei" švenčia brandžios jaunystės sukaktį - žiūrovų Balandžio 20 d. Vilniaus universite to liaudiškos muzikos kapela aplodismentai „Jaunimėlis“ švęs 35-metį. Koncer Lietuvos valstybės Nepriklausomybės at

kūrimo dienai skirtas šventinis koncertas „Šaukiu aš Lietuvą“, kurį organizavo Lietu vos radijas ir televizija, buvo skirtas paro

dyti, kuo didžiuojamės, kuo esame garsūs pasaulyje. Atgimė reiškiniai ir faktai, žymin tys Lietuvos unikalumą: kalba ir kryždirbys-

tė, Vilniaus universitetas ir gyvoji tautos is torija Kernavėje, žymiųjų lakūnų skrydžiai ir sutartinės bei kt. VU Dainų ir šokių an samblis pristatė dainų šventes - unikalų Eu ropos kultūros reiškinį. Nepriklausomybės aikštėje gausiai susirinkę žiūrovai šiltais aplodismentais palydėjo studentų sušoktą

„Pasiutpolkę“.

tas vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3) 16 vai. Kolektyvo 35-mečio koncerte dalyvaus ir svečiai: Kauno žemės ūkio universiteto liaudies muzikos kapela „Ūkininkas“ ir Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“. Liaudiškos muzikos kapela „Jaunimė lis“, pradėjusi savo veiklą 1971 m., sėk mingai atstovauja Lietuvai ir Vilniaus uni versitetui daugelyje ne tik Lietuvoje vyks tančių renginių, koncertų, konkursų ir fes tivalių. Kolektyvas yra laimėjęs ne vieną aukščiausią apdovanojimą respublikinė se šventėse - varžytuvėse „Grok, Jurgeli“, respublikinėse liaudiškose muzikos šven tėse - konkursuose „Prie ežerėlio“ ne kar tą pelnė prizines vietas. 2001 m. ir 2003 m. tarptautinėje liaudies muzikantų šven tėje „Linksmoji armonika“ kolektyvas ga vo specialų kompozitoriaus maestro Jur gio Gaižausko prizą, skirtą geriausiai, pro fesionaliausiai muzikuojančiai kapelai. 2002 m. ir 2004 m. tradicinėje kaimo ka pelų šventėje-varžytuvėse „Grok, Jurgeli“ gauti Padėkos raštai. 2004 m. VI tarptauti niame meno festivalyje „Studentiškas pa vasaris“ už puikų pasirodymą kapela ap dovanota Šiaulių universiteto rektoriaus Padėkos raštu. Ansamblis dalyvauja Pa saulio lietuvių dainų šventėse, Baltijos ša lių studentų festivaliuose „Gaudeamus“ (2004 m.vadovui ir kolektyvui įteikti Latvi jos kultūros ministro Padėkos raštai).

VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“ garsina Universitetą Lietuvoje ir pasaulyje „Jaunimėlis“ su dideliu pasisekimu kon certavo daugelyje Europos miestų ir šalių, tarptautiniuose festivaliuose jiems plojo Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Uzbekijos, Čekijos, Suomijos, Pran

cūzijos žiūrovai. Lenkijoje 2002 m. gau tas Lodzės mero Padėkos raštas, Italijoje (Sardinijos s.) 2003 m. - Europeados ko miteto ir Nuoro miesto mero Padėkos raš tai, Latvijoje (Ryga) 2004 m. - „Europeada-41“ komiteto ir Rygos mero Padėkos raštai. Austrijoje ansamblį rodė Baden-Badeno televizija. 2005 m. kolektyvas sėk mingai koncertavo JAV - Čikagoje, Kliv-

lende ir Detroite. 2006 m. dalyvauta festi valyje „Gaudeamus“ Tartu. Tais pačiais

metais kapela koncertavo Lenkijoje, Vil niaus dienose, vykusiose Gdanske. Kolektyvo repertuare - įvairių regionų ir laikotarpių muzika, parengta įvairių pro gramų, išleista plokštelė. Šiuo metu ruo

šiama kompaktinė plokštelė. Muzikantai groja daugeliu instrumentų: smuikais, armonikomis, akordeonais, lumzdeliais-, birbynėmis, kanklėmis, skudučiais, skrabalais, ragais, tūba, kontrabosu, žvanguliais, mušamaisiais instrumentis. An sambliečiai ne tik groja, bet ir dainuoja, šoka, įtraukdami savo klausytojus į šokio sūkurį... Ansamblio meno vadovas - Bronislovas Glovickis. Šokių grupės vadovė - Stefani ja Kazlauskienė.

universitas

2007 balandis

vilnensis

iiKisportas

Žygeivių sąskrydis vyks

balandžio 28-29 d. Balandžio 28-29 d. VU Žygeivių klubas kviečia dalyvauti keliautojų sąskry dyje prie Meros upės. Čia susiburs smagi gamtą ir keliones pamėgusi kompa nija, bus organizuojamos varžybos, žaidžiami žaidi mai, šokama ir dainuojama. Nepatingėk ir tu sudalyvauti viename iš smagiausių Žygeivių klubo renginių! Nors žygeiviai keliauja visus metus ir bet kokiu oru, tačiau pa vasarėjant ir bundant gamtai no ras ištrūkti iš miesto dar labiau sustiprėja. Tad kiekvienais metais balandžio paskutinį savaitgalį klubas pakviečia susiburti visus, mėgstančius keliones ir nuotykius, pabūti gamtoje, parungtyniauti, pasidalyti įspūdžiais ir padūkti vakare prie laužo. Sąskrydis turi senas tradicijas (šiųmetinis klubo istorijoje bus jau 49-asis), tad yra nusistovėjusi programa ir nuobodžiauti tikrai neteks. Visi norintys dalyvauti sąskrydyje kviečiami iki numatytos stotelės keliauti traukiniu, o rungtys prasideda vos išlipus iš vagono. Dalyviai kviečiami susiskirstyti į komandas, pageidautina, atstovaujančias kuriam nors VU fakultetui ar net kitam universitetui. Komandą turi sudaryti ne mažiau kaip penki žmonės, o kad ji galėtų atstovauti fakultetui, bent trys dalyviai turi būti iš vieno fakulteto. Pirmosios varžybos - pėsčiųjų ralis. Tai ilgos, tačiau nesudėtingos orientavimosi varžybos, tad reikė tų turėti kompasą, rašiklį ir bent kiek gaudytis žemėlapyje. Komandos nusirašo punktų apibūdinimus, gauna žemėlapius ir lekia j mišką tų punktų ieškoti. Trasa tęsiasi apie 25 kilometrus, o pabaiga sąskrydžio stovyklavietėje. Vakare, kai jau visos komandos susirenka į stovyklą, kuriamas didelis lau žas, šokama skambant armonikai ir dainuojamos dainos pritariant gitara. Prie didžiojo laužo komandų laukia ir antroji užduotis - prisistatymas daina, vaidinimu ar kaip tik sugalvosite. Antrąją dieną vyksta smagiausios sąskrydžio varžybos, vadinamos tumbi-jumbi. Tai žygeiviška futbo lo atmaina. Šioms varžyboms komandoje turi būti penki žmonės: du vaikinai, dvi merginos ir vartininkas(-ė). Vaikinai ir merginos susiriša virvėmis, vartininkai pririšami prie vartų, ir varžybos prasideda! Jei nepasistengsite per kėlinius įrodyti savo pranašumo, gali tekti mušti net ir baudinius. Tuo pačiu metu vyksta ir dar vienos - turizmo technikos varžybos, kuriose gali tekti vaikščioti buomais virš upės, eiti lygiagretėmis, šokinėti per akmenis, permesti per upę rąstą ir dar kitokių užduočių, kokių tik organizato riai prigalvos. Varžybų nugalėtojai neliks be prizų, o visi dalyvavę džiaugsis puikiai praleidę laiką. Įspūdžių pakaks dar ilgam. Tikslesnės informacijos apie traukinio išvykimo laiką ir sąskrydžio vietą priartėjus sąskrydžio dienai ieškokite VU Žygeivių klubo internetinėje svetainėje www.zygis.vu.lt.

Rektoriaus taurė busimųjų gamtininkų rankose Kovo 22 d. įvyko tarpfakultetinių vyrų krepšinio varžy bų Rektoriaus taurei laimėti finaliniai susitikimai. VU sporto salėje dėl III-IV vietų rungėsi FF ir MIF, o finale dėl I-II vietų susikovė EF ir GMF komandos.

Rimantas KAMINSKAS, varžybų vyr. teisėjas Rungtynių dėl III vietos pradžia fizikams nieko gera nežadėjo. Jau pirmosiomis susitikimo minutėmis matematikai išsiveržė į priekį ir at rodė, kad rungtynių rezultatas jau aiškus. Tačiau ketvirtajame kėli nyje fizikai kilo į lemiamą mūšį ir rungtynių pabaigoje vos neišplė šė pergalės. Rungtynes rezultatu 94:92 laimėjo ir bronzos medaliu pasipuošė MIF studentai. Finale dėl I vietos susikovė EF ir GMF komandos. Tai buvo dviejų lygiaverčių varžovų dvikova. Iki pat rungtynių pabaigos niekas ne galėjo nuspėti jų baigties - pirma vo tai viena, tai kita komanda. Gamtos mokslų fakulteto koman dos palaikyti atvyko fakulteto de kanas prof. habil. dr. K. Kilkus ir gausus būrys aistruolių, kurie per varžybas audringai palaikė savo komandą, ir ši jų nenuvylė. Rung tynes rezultatu 80:75 laimėjo GMF

studentai. Nuliūdę krepšinio aikš telę paliko daugkartiniai šių var žybų nugalėtojai - Ekonomikos fa kulteto krepšininkai. Fakulteto prodekanas doc. J. Martinavičius po rungtynių saviškiams įteikė di džiulį šakotį ir pasidžiaugė, kad rungtynės buvo labai gražios. Patvirtindamas šiuos prodekano žodžius galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tai buvo vienos gražiau sių krepšinio rungtynių per visą RT varžybų istoriją. EF ir GMF koman dų studentai sudaro ir VU vyrų krepšinio komandos pagrindą. Geriausiu turnyro žaidėju buvo pri pažintas GMF studentas Edgaras Matusevičius, o naudingiausiu pralaimėjusios komandos krepši ninkas Artūras Demidovas. Metimų konkursą laimėjo gam tininkai E. Matusevičius ir B. Steponėnas. Kaip ir kiekvienais me tais, visiems šiems studentams pri zus įsteigė verslininkas, džinsų parduotuvės, esančios Naugar duko g. 66, direktorius A. Sutkaitis bei medicinos paslaugų bendro vės „Medea klinika“ vadovai V. Dambrava ir M. Sinkevičius. Šie verslininkai šiais metais yra ir pa grindiniai VU vyrų krepšinio ko mandos rėmėjai. Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti diplomais, medaliais, atminimo dovanomis, kuriuos įsteigė Sveikatos ir sporto centras bei Fizikos fakultetas.

VU šokėjai dar kartą įrodė savo meistriškumą Kovo 4 d. Druskininkuose vyko Lietuvos sportinių Lotynų Amerikos šokių čempionatas. Suaugusiųjų porų grupėje dalyvavo VU Teisės fakulteto I kurso studentė Agnė Mali nauskaitė ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakul teto III kurso studentas Justas Kučinskas. Gamtininkai su dekanu prof. K. Kilkumi džiaugėsi pirmąja vieta ir laimėta Rektoriaus taure. V. Naujiko nuotr.

Živilė PAŠKEVIČIŪTĖ Ši pora iškovojo antrąją vietą. Beje, vicečempionų titulą Lotynų Ame

rikos suaugusiųjų šokėjų grupėje pora apgina jau trečius metus iš eilės. Laimėta antroji vieta Lietuvos čempionate įpareigoja Agnę ir Justą atstovauti Lietuvai Pasaulio bei Europos čempionatuose ir Pa saulio taurės varžybose. O šių metų kovo 24 d. vykusiose tarptautinio reitingo varžybose „Vil Agnė Malinauskaitė ir nius Open 2007“ mūsų studentų pora Justas Kučinskas ir Agnė Mali Justas Kučinskas nauskaitė aplenkė 32 poras ir iškovojo garbingą antrąją vietą. Pora nusileido tik dabartiniams Lietuvos čempionams Andriui ir Eglei Kandeliams ir taip dar kartą apgynė antros vietos poziciją. Dabar šokėjai intensyviai rengiasi didžiajam „Blacpool“ šokių festivaliui, kuris vyks gegužės 24-30 dienomis Anglijoje.

Simonos Jakubynaitės pergalė sambo imtynių čempionate Sveikiname TSPMi II kurso studentę Simoną Jakubynaitę (svorio kat. iki 60 kg), kovo 31 d. Lietuvos sambo imtynių čempionate iškovojusią aukso medalį. Šią talentingą dziudo bei sambo imtynininkę treniruoja

žymi sportininkė ir trenerė Svetlana Vetrova Vilniaus „Bangos“ sporto klube.

Simona Jakubynaitė

Krepšinio aikštelėje dėstytojai ir merginos Edita BENDINSKAITĖ, KHF Studentų atstovybė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atsto vybė (VU KHF SA) ir fakulteto studentai kasmet stengiasi pagerinti ir taip jau šiltus santykius su dėstytojais. Kiekvienais metais vyksta kalė dinis vakaras su dėstytojais, dėstytojų ir studentų šachmatų turnyrai, o šiemet pradėtos rengti ir krepšinio varžybos. Kovo 13, 18 ir 20 dienomis VU partnerės - Kauno „Santaros“ gimna zijos - sporto salėje vyko VU Kauno humanitarinio fakulteto krepšinio turnyras su dėstytojais „3 prieš 3“. Turnyre dalyvavo viena dėstytojų komanda bei 15 fakulteto studentų komandų. Dėstytojų komanda, tur nyre iškovojusi vienintelę pergalę rezultatu 16:12, žymesnių rezultatų nepasiekė. Įdomu tai, kad veislo informatikos pirmo kurso studentų komandoje žaidė dvi merginos, kurių pelnyti taškai buvo dauginami iš dviejų, ir ši komanda netgi pateko į finalą. Finale pergalę išplėšė ketvir to kurso studentų komanda „Juodupė“, o kitas dvi prizines vietas pasi dalijo komandos „Kompiuteristai“ (I kursas) ir „Gangai“ (II kursas). Visų prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti medaliais bei taurėmis. Šis studentų ir dėstytojų krepšinio turnyras - pirmas toks Kauno hu

manitarinio fakulteto istorijoje, taigi kitais metais tikimasi didesnio dės tytojų susidomėjimo ir aktyvumo.

universitas

2007 balandis

vilnensis

sportas

Merginoms - vaikinų palaikymas Teresė GRITĖNIENĖ Tarpfakultetinės sportinės aerobikos varžybos iš kitų sporto šakų varžybų išsiski ria nuotaikingumu, spalvin gumu, žiūrovų ir aistruolių gausa. Tai varžybos, kuriose viešpatauja gera nuotaika, muzika ir azartas. Šiemet šios varžybose nedalyvavo nė vienas vaikinas, užtat jie triukšmingai palaikė savo fakultetų merginas. Šių metų tarpfakultetinės aero bikos varžybos, skirtos Rektoriaus taurei laimėti, vyko kovo 29 d. Sau lėtekio ai. sporto salėje. Dalyvavo dešimt fakultetų. Medicinos, Ma tematikos ir informatikos, Chemi jos fakultetų komandos varžy boms rengėsi „pavargusiose“ Čiurlionio gatvės sporto salėse, o kiti Saulėtekio alėjoje treniruotėms stengėsi išnaudoti jiems skirtą nuo akademinių grupių ir rinktinių li kusį laisvą laiką. Dažnai tai būda vo 21-22 vai. vakaro ar sekma dieniais. Džiugu, kad kovodami dėl Rektoriaus taurės, studentai neabejingi savo fakulteto vardui. Varžybose sportininkai varžėsi tri

Ekonomikos fakulteto komanda išrinkta simpatiškiausia ir laimėjo III vietą

Medicinos fakulteto šešetukas pelnytai įvertintas pirmąja vieta jose rungtyse-grupinių pratimų, tre jetų ir merginų vienetų. Ypač malo nu buvo matyti tuos pačius sporti ninkus, jau ne vienus metus startuo jančius už savo fakultetą. Šios ko mandos turi savo tradicijas. Tai nuo širdus studentų ir fakultetą kuruojan čių dėstytojų darbas, fakultetų val džios dėmesys ir bendradarbiavi mas. Šios komandos išsiskyrė pui kia apranga, o tai tikrai turi įtakos pasirodymo artistiškumui ir repre zentacijai. Keletą fakultetų galima pavadinti favoritais. Aerobikos var žybose jų komandose startuoja ar

Moterų vieneto rungčių nugalėtojos

ba savo darbu prisideda sportinės aerobikos rinktinės nariai. Šiais metais sportiškiausios ko mandos nominaciją ir pirmąją vie tą iškovojo Medicinos fakulteto še šetukas (J. Mozūraitė, E. Kairytė, J. Rybakovą, S. Stadalnykaitė, I. Draginaitė, G. Gaižutytė, lėkt. R. Kaminskas). Antrąją vietą laimė jo visuomet išradinga ir nuotaikin ga Filologijos fakulteto komanda (D. Medvedok, E. Suduiko, L. Lapkauskaitė, M. Andrašiūnaitė, R. Moisečiuka, L. Bartusevičiūtė, lėkt. T. Gritėnienė). Trečiąją vietą

laimėjo Ekonomikos fakulteto komandajl. Kondrackytė, V. Striužaitė, I. Šaleikaitė, V. Baronaitė, J. Juškaitė, S. Sabaitytė, doc. Č. Kandratavičius). Ši komanda, beje, pripažinta simpatiškiausia. Visuomet savarankiška ir originali Matematikos ir informatikos fakul teto komanda liko ketvirtoje vieto je (lėkt. R. Cijūnėlis). Drąsiausios komandos nominacijos ir aktyvaus žiūrovų palaikymo sulaukė Fizikos fakulteto komanda (dr. L. Samsonienė). Komunikacijos fakulteto šešetukas liko penktoje vietoje

Išradingos ir nuotaikingos filologės įvertintos antrąja vieta

Fizikės - drąsiausios

------------------------------------

Prieš artėjantį čempionatą -

PATARIMAI STUDENTAMS,

jėgų išbandymas

KETINANTIEMS DALYVAUTI KARJEROS MUGĖJE VILNIAUS UNIVERSITETO

KARJEROS MUGĖ

1. NUSPRĘSK, KOKIU TIKSLU LANKYSIES KARJEROS MUGĖJE

Austėja JURKONYTĖ

• Ieškosi darbo, profesinės praktikos vietos ar projektinės veiklos. • Rinksi informaciją apie Lietuvos ir užsienio įmones bei profesinės karjeros galimybes jose. • Užmegsi ryšius su Tave sudominusiais darbdaviais. • Įgysi darbo paieškos ir konstruktyvaus pokalbio su da;bdaviu patirties.

www.muge.vu.lt

2. PRADĖK RUOŠTIS RENGINIUI 1$ ANKSTO

Paruošk tvarkingą, išsamų ir išskirtinį savo gyvenimo aprašymą. Nepamiršk, kad CV - tai Tavo „vizitinė kortelė" darbdaviui. • Pasidomėk mugės dalyvių-organizacijų istorija, veiklos sritimi, projektine veikla ir karjeros perspektyvomis. Tavo įdomūs klausimai darbdaviams - tai puiki pradžia pokalbiui užmegzti. • Iš anksto pasiruošk trumpą žodinį prisistatymą darbdaviui apie savo išsilavinimą, gebėjimus, profesinės karjeros tikslus ir asmeninius siekius. • Turėk kur ir kuo pasižymėti naudingą informaciją, gautą mugėje. • Pirmo prisistatymo darbdaviui įspūdis yra labai svarbus, todėl pasitikėk savimi ir būk aktyvus.

Kovo 10 dieną Kazlų Rūdoje įvyko I atviras ir XIII Lietuvos res

VU STUDENTŲ DĖMESIUI!

•

3. KOKIŲ SAVYBIŲ TAVYJE IEŠKOS DARBDAVIAI?

Darbdaviams yra svarbios ne tik universitete įgytos akademinės žinios, ne tik tavo mokė jimas bendrauti ir elgtis, bet ir daug kitų Tavo gebėjimų, įgūdžių ir savybių. Nenustebk, jei darbdavys iš Tavęs tikėsis: • • • • • • • • • •

gebėjimo analizuoti ir apibendrinti, gebėjimo dirbti savarankiškai, gebėjimo spręsti problemas, komandinių darbo įgūdžių, gebėjimo planuoti ir organizuoti, gebėjimo žinias pritaikyti praktikoje, gebėjimo nuolat siekti žinių ir tobulėti, gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, įgūdžių dirbant su naujomis technologijomis, savybės pirmenybę teikti viskam, kas yra kokybiška.

Jei turi bent keletą šių savybių, nebijok jomis pasigirti ir jas atskleisti. Juk niekas taip nepatraukia darbdavio dėmesio kaip puikiai pasiruošęs kandidatas... Sėkmės!

2007 m. gegužės 3-4 d. Saulėtekio akademiniame miestelyje organizuojama Karjeros mugė. Norintys iš anksto pateikti savo CV mugėje dalyvaujančioms įmonėms ir organizacijoms, kviečiami registruotis VU Karjeros centro VUCCIS duomenų bazėje.

publikos sportinės aerobikos čempionatas. į mažą miestelį su gužėjo ne tik įvairių sporto klubų bei universitetų rinktinės, bet ir svečiai iš Latvijos. Dalyvių buvo išties nemažai - iš viso 72 pasiro dymai, užtrukę iki pat vėlyvo va

Išsamesnė informacija apie renginį: tel.: (8 5) 236 6010, 236 6011; mob. tel. 8 616 78 330; el. p. muge@karjera.vu.lt; www.karjera.vu.lt

karo. Tryliktus metus iš eilės res publikos čempionatuose daly vaujanti VU sportinės aerobikos

rinktinė ir šiemet išbandė savo jė gas. Dėl medalių kovojo merginų Organizatorius

Partneris

Generalinis informacinis rėmėjas

rytas

LIETUVOS^ Vilniaus Unjve«hti>to KARJEROS CENT RAS

■JĮ3

CV Santaka [T| reBRBM

Panevėžio balsas

.ĄJNĄ

fffl

trejetas - Eglė Braziulytė, Inga La banauskaitė, Julija Rybakovą jos užėmė IV vietą, o J. Rybakovą suaugusiųjų vieneto rungtyje II vietą. Šis čempionatas buvo pui

Informaciniai rėmėjai

MARKEI

\___________________________________ J

(lėkt. L. Berūkštienė), Teisės fakul tetas - šeštoje (lėkt. R. Kniukšta). Individualiose merginų vieneto rungtyse pirmą vietą iškovojo būsimoji medikėj. Mozūraitė, antrąja vieta ir grakščiausios studentės nomina cija įvertinta D. Peniavska (TSPMI), trečiąją vietą pelnė I. Jonušytė (MIF). Trejeto rungtyse startavo Istorijos fakulteto studentės I. Ogintaitė, E. Razminaitė, R. Vinckevičiūtė (doc. J. Armonienė), Chemijos fakulteto sportininkės D. Svirušytė, E. Jesevičienė, I. Šakinytė (lėkt. A. Bliumkinienė). Laimutės Samsonienės nuotr.

Klajpėda

ki proga išbandyti savo jėgas

tkarierps

prieš artėjantį Lietuvos aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos čempionatą.

universitas

2007 balandis

vilnensis

k įnames - studentai

„FiDi 39“ - pašėlę fizikai ir toliau darys nuodėmes Skaistė TUSKENYTĖ, Agnė ŽUKAUSKAITĖ Balandžio 14 d. Vilniuje prašvilpė tradicinė FiDi Fiziko Diena, kuriq kasmet rengia Fizikos fakulteto studentai. Visq savaitę trisdešimt devintosios FiDi proga kino teatre „Skalvija“ buvo galima žiūrėti fizikų režisuotus filmus, buvo organizuojami nemokami seansai Vilniaus planetariu me. Taip pat įvyko tradicinis JUZIKAS ir dėstytojų spaudos konferencija. O galimybė apmėtyti kiaušiniais sava norį fizikq suviliojo nemažai aistruolių - per porq valan dų buvo parduota beveik pusė tūkstančio kiaušinių.

III

FilF ir FF dekanų žodžių mūšis. V. Naujiko nuotr.

Diną Zaurą pas filologes lydėjo smagus orkestras ir gera nuotaika. V. Naujiko nuotr.

Linksmybės Fizlende Jau nuo ryto j Fizlendą, kuriuo kasmet tampa Fizikos fakultetas, pradėjo rinktis smalsuoliai. Buvo saulėta,* tad žiūrovų susirinko ne mažai. Šventės dalyviai galėjo da lyvauti įvairiuose atrakcionuose: „įgreitinti“ elektroną, dalyvauti mo biliųjų telefonų lenktynėse, aplan kyti paslaptingą būrimo saloną ir ten galbūt išvysti savo išrinktąjį ar išrinktąją. Itin populiarus buvo kiaušiasviedis - galimybė apmė tyti savanorį fiziką kiaušiniais su viliojo daugybę smalsuolių - jau per porą valandų buvo parduota beveik pusė tūkstančio kiaušinių. Savo palapinę turėjo ir filologės pasiilgusiems mokslų jos siūlė ap lankyti filologių mokyklą fizikams. Pačiame fakulteto pastate kara liavo krišnaitai, su kuriais fizikai draugauja jau ne vienus metus. Jie vaišino fizikus ir Fizlendo svečius

Fizikai atsiprašė filologių, bet pasitaisyti nežadėjo. V. Naujiko nuotr.

Fizikos fakulteto dėstytojai - puikus dainininkai. V. Purlio nuotr. ne tik sausainiais, bet ir šiltais pa tiekalais. Norintys galėjo pasipuošti veidą įmantriais krišnaitų piešia mais ornamentais. Trumpą spek taklį apie kasdienius ir nekasdie nius fizikų darbus pristatė fuksų te atras. Pasirodė ir Fizikos fakulteto Studentų mokslinės draugijos na riai: laisvai liejosi suskystintas azo tas, toli aidėjo sprogimai. Tačiau kokios linksmybės be muzikos? Fizlendo scenoje grojo „Skyders“, „Biplan", „NetvarkOlI“, „n - Ska“ ir „Blackout“. Taip pat dainą traukė ir tradicinis Fizi kos fakulteto dėstytojų cho ras. Nuotaikin ga muzika ir šiltu bendravi mu žiūrovus ypač pavergė „Biplan“ vaiki nai-grupės ly deris Maksas nulipęs nuo scenos šėlo su publika.

Fizikų atrakcionuose mokslas suderintas su pramogomis. V. Purlio nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Žygis pas drauges filologes Gerokai po pietų, skanduoda mi „Stokite, žmonės, į fiziką!“, „Vi si į FiDi“, „Darbo tašeliams“ ir ki tus fizikiškus šūkius, visi šventės dalyviai sulipo j autobusus bei sunkvežimius ir pajudėjo miesto centro link - į VU Filologijos fa kultetą. Tiesa, truputį sunegala vęs Dinas Zauras šįsyk prie FiDi eisenos prisijungė tik Gedimino prospekte. Patriukšmavusi prospekte eise na pasiekė Senamiestį, kur žavio sios filologės bandė suvilioti fizi kus savo šokiu, o tarp Fizikos ir Filologijos fakultetų dekanų J. Ba nio ir A. Smetonos užvirė šmaikšti žodinė dvikova. Galiausiai J. Ba nys atsiprašė filologių už padary tą skriaudą - Dino suvalgytą filo logę, - tačiau čia pat pridūrė, kad fizikai nuodėmes darė, daro ir da rys.

Filologės savo mokiniams fizikams buvo griežtos. V. Purlio nuotr.

Karštis naktiniame klube 22 valandą prasidėjo FiDi va karinė dalis. „Pramogų banke“ šventės dalyvius linksmino SEL, „Che Geravara“ ir „Nesakyk ma mai“. Prie įėjimo į klubą taip pat iš dieninės dalies buvo atvežtas ir „Tešla Coil“ aparatas, kurį išban dyti ir žaibus palaidyt galėjo visi norintys - dėmesio šiam objektui tikrai netrūko. Iki ryto šėlo fizikai, filologės ir kiti klubo lankytojai, ku rių susirinko gana nemažai. Ren ginį pagyvino įspūdingi ir labai ga lingi lazeriai.

„FiDi 39 Pašėlęs mokslas" baigėsi. Kitąmet Vilnių drebins jau jubiliejinė keturiasdešimtoji FiDi!

Kokie fizikų renginiai be įspūdingų lazerių šou?! V. Pankausko nuotr.

PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus universiteto rektoriui akad. B. Juodkai, CR administracijai, Gamtos mokslųfakulteto bendruomenės nariams, dekanato darbuotojams ir visiems, palaikiusiems mane sunkią valandą mirus Mamai.

Dinara Aleknienė, VU GMFdarbuotoja