Universitas Vilnensis, 2009 m. birželis Nr. 3 (1695)

hinc itur ad astra

universitas

& &

vilnensis Nr. 3 (1695)

2009 m. birželis

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje VU studijų kainos realios Skaitykite p. 3

http://www.vilnensis.vu.lt

Pirmieji VU absolventai jau džiaugiasi diplomais

VU internacio­ nalizacijos kelyje Skaitykite p. 4

Simono Daukanto kiemas Skaitykite p. 8

Birželio 12 d. Vilniaus universitete prasidėjo diplomų įteikimo iškilmės. Pirmieji šiais metais diplomus gavo Matematikos ir informatikos

fakulteto magistrantūros studijų absolventai.

Apeliacijos rašymo ypatumai Skaitykite p. 11

Rektoriaus taurė vėl matematikų rankose Skaitykite p. 15

Iškilmingas diplomų įteikimas tradiciškai vyko Šv. Jonų bažnyčioje.

MIF diplomantų laukė siurprizas per diplomų įteikimo šventę jiems koncertavo VU partnerio Švedijo­ je - Lundo universiteto vyrų choras '

„Lunds StudentsSngare", kurio istorija siekia net 1831 metus.

Per diplomų įteikimą nepamiršta ir to, kad šiemet Vilniaus universite­

tas švenčia savo 430 metų sukaktį.

Visų šiais metais įteikiamų diplomų viršeliai papuošti jubiliejinių skaičių simboliu. Absolventams kartu su diplomais buvo dalijami ir lipdukai su užrašu „VU - mano universitetas".

Tikimasi, kad ši simbolinė dovana kvies juos nepamiršti senosios Alma Mater ir aktyviai dalyvauti universite­ to alumnų veikloje.

„Vilniaus universitetą yra baigę nemažai iškilių asmenybių. Jūs papildysite šių iškilių asmenybių gretas", - kalbėjo absolventams mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys. Jis palinkėjo ką tik universitetą baigusiems stu­ dentams rasti įdomų ir gerą darbą.

To paties linkėjo ir Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas doc. dr. Gediminas Stepanauskas. „Šiandien mes, pedagogai, skai­ čiuojame šešerių savo darbo metų vaisius. Brangūs magistrantai, mes tikimės, kad tie metai, kuriuos jūs praleidote mūsų fakultete, jums įsimins ilgam", - kalbėjo jis.

Matematikos ir informatikos fakul­ teto magistrantūros studijų absol­ ventams buvo įteikta 113 diplomų, iš jų 4„Cum Laude" ir net 3„Magna Cum Laude" diplomai. Iš viso šiais metais Vilniaus universitete sėkmingai baka­ lauro, magistro ir profesines studijas baigusiems studentams turėtų būti įteikta per 5 tūkst. diplomų.

Birželio 12 d. diplomai taip pat buvo įteikti Užsienio kalbų instituto ir Komunikacijos fakulteto magistran­ tūros studijų absolventams.

Paskutiniai VU diplomai bus įteikti birželio 26 d.

„U. V.“ inform.

universitas

2

2009 m. birželis

vilnensis

aktualijos______________ Išrinktas naujas TSPMI direktorius,

perrinktas GMF dekanas

Naujasis VU TSPMI direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas Birželio 10 d. Vilniaus universiteto Tarptauti­ nių santykių ir politikos mokslų instituto taryba išrinko naują TSPMI vadovą. Juo tapo doc. dr.

Ramūnas Vilpišauskas, ilgą laiką dirbęs Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pata­

rėju ekonomikos klausimais. Už R. Vilpišausko kandidatūrą savo balsus atidavė 13 tarybos narių iš 20.

Be šio kandidato, VU TSPMI direktoriumi pre­ tendavo tapti instituto dėstytojai doc. dr.Tomas Janeliūnas ir prof.dr. Vytautas Radžvilas. Naujas instituto direktorius pradės eiti pareigas nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Dr. R. Vilpišauskas VU TSPMI dirba jau daugiau nei 10 metų.

Tą pačią dieną dekano rinkimai vyko ir VU Gamtos mokslų fakultete. Tarybos sprendimu fakulteto vadovu antrai kadencijai perrinktas prof. habil. dr. Kęstutis Kilkus. Iš 26 posėdyje dalyvavusių ir balsavusių tarybos narių savo balsą užjo kandidatūrą atidavė 24 nariai, 2 buvo prieš. K. Kilkus yra svarbių mokslo darbų auto­ rius, 2001 m. jo moksliniai nuopelnai įvertinti Lietuvos nacionaline mokslo premija.

VU TSPMI ir GMF tarybų sprendimus birželio 16 d. dar turi patvirtinti Vilniaus universiteto Senatas. „U. V."inform.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su aštuoniomis šalies

kolegijomis Vilniaus universitetas glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis mokslo ir studijų institucijomis. Tęsiant šią tradiciją gegužės 26 d. su septyniomis šalies kolegijomis pasirašytos tarpusa­ vio bendradarbiavimo sutartys (gegužės 25 d. atskirai buvo pasirašyta sutartis su Šaulių kolegija). Tikimasi, kad graži pra­

džia peraugs į glaudesnę aukštųjų mokyklų partnerystę.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka bendradarbiavimo sutartis pasirašė su skirtin­

guose šalies regionuose veikiančių ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampo­ lės, Utenos ir Žemaitijos kolegijų direktoriais.

Dabar kiekviename šalies regione VU turės po partnerį.

Vienas pagrindinių bendradarbiavimo tiks­ lų - siekti universitetinių studijų populiarinimo kolegijų absolventų gretose, kad studijos Vil­ niaus universitete jiems taptų lengviau priei­ namos, abipusiškai stiprinti mokymo proceso

organizavimą bei tobulinimą. Partnerystė leistų kolegijoje dirbantiems mokslininkams įsitraukti į universitete atliekamus mokslo tyrimo darbus ir kartu dalyvauti įvairiose tarptautinėse progra­ mose bei projektuose.

VU rektorius akad. B. Juodka teigė, kad universiteto ir kolegijų bendradarbiavimas

yra naudingas. „Gabiausi kolegijų absolventai galės tęsti mokslus Vilniaus universiteto magistrantūros studijose, dėstytojai rengs mokslines konferencijas, keisis patirtimi", - kalbėjo jis.

„U. V." inform.

Vilniaus universitete viešėjo Ispanijos karalius ir karalienė Jau tradiciškai Lietuvoje besisve­

čiuojantys aukšti užsienio svečiai aplanko ir seniausią šalies aukštąją mokyklą - Vilniaus universitetą.

Gegužės 7 d. čia svečiavosi Ispanijos karalius Juanas Carlosas ir karalienė Sofia.

Ispanijos karalius ir karalienė apsilankė Vilniaus universiteto bib­ liotekoje, kur P. Smuglevičiaus sa­ lėje apžiūrėjo specialiai šia proga parengtą parodą „Lietuvos spaudos istorija: nuo pirmosios lietuviškos knygos 1547" ir„Hispania Antiųua", taip pat - senųjų žemėlapių ir leidi­

nių, susijusių su Ispanija, ekspoziciją.

Svečiams buvo parodytas garsusis Mažvydo katekizmas, kiti reti spau­ diniai. Labiausiai Ispanijos karalių ir karalienę sudomino senoviniai ispaniški žemėlapiai. Pasak ekskur­

siją vedusios Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Ni­ jolės Bulotaitės, viename žemėlapių

Juanas Carlosas pamatė ir parodė salą, kurioje karališkoji šeima ilsisi vasarą. Garbės svečių knygoje ka­ rališkoji pora paliko tokį įrašą: „Su nuoširdžiausiais linkėjimais Vilniaus universiteto akademinei bendruo­ menei. Jų didenybės Ispanijos ka­ ralius Juanas Carlosas I ir karalienė

Sofia. 2009 m. gegužės 7 d."

Garbingi svečiai taip pat apžiūrėjo Šv. Jonų bažnyčią.

Filologijos fakulteto M. K. Sarbie­

vijaus kieme svečių laukė studentai, universitete besimokantys ispanų kalbos. Karalius Juanas Carlosas ir karalienė Sofia skyrė keletą minučių

karalienė bendravo su ispanais,

gyvenančiais ir besimokančiais Lietuvoje.

Pasak Vilniaus universiteto Užsie­ nio kalbų instituto direktorės doc. dr. Nijolės Bražienės, kuriai pavyko

daugiau pabendrauti su karaliene Sofia, viešnia labai domėjosi ispanų kalbos populiarumu Lietuvoje. Ją taip pat domino ir lietuvių kalba jos kilmė ir ypatumai. Kalbėdamasi su studentais, besimokančiais ispa­ nų kalbos, karalienė padrąsino juos tobulinti savo žinias. Ji pažymėjo, kad kai tekėjo už karaliaus Juano

Carloso, nemokėjo ispaniškai nė vie­ no žodžio (karalienė Sofia yra kilusi iš Graikijos), bet vėliau sėkmingai išmoko šią kalbą.

pasikalbėti su jais. Vėliau univer­ siteto Mažojoje auloje karalius ir

„U. V." inform.

Ispanijos karalius Juanas Carlosas ir karalienė Sofia grožėjosi Vilniaus uni­ versiteto architektūriniu ansambliu ir susitiko su studentais. V. Naujiko nuotr.

„Erasmus Mundus" po senojo universiteto skliautais Birželio 5-6 d. Vilniaus universitete vyko programos „Erasmus Mundus“ absolventų tinklo (EMA) generalinė asamblėja.

EMA - tai visų „Erasmus Mundus" magistrinių programų studentų ir absolventų tinklas, sukurtas 2006 m. birželio mėnesį Europos Komisijos iniciatyva.

Asociacijos tikslas yra propaguoti „Erasmus Mundus" programą, tar­ nauti „Erasmus Mundus" absolventų interesams sukuriant komunikacijos ir bendradarbiavimo forumą bei skleidžiant informaciją apie„Erasmus Mundus" kaip apie aukštos kokybės tarptautinio švietimo programą Europoje. EMA siekia prisidėti prie sėkmingo aukštojo mokslo internacionalizavimo, sukurti tvirtą Europos ir trečiųjų šalių absolventų tinklą, dalytis savo patirtimi, informacija bei žiniomis ir patarti studentams akademiniais, mobilumo ir įsidarbi­ nimo klausimais remiantis buvusių kartų patirtimi. Visa tinklo veikla grindžiama savanoriškumo principu

ir bendradarbiavimu su Europos Komisija.

Generalinė asamblėja susirenka kartą per metus. Joje dalyvauja visų Europos Komisijos finansuojamų „Erasmus Mundus" jungtinių pro­ gramų atstovai iš visos Europos.

Asamblėja apibrėžia tolimesnę tinklo veiklą, renka EMA prezidentą ir vyk­ domąjį komitetą.

EMA generalinė asamblėja orga­ nizuojama jau trečius metus iš eilės (pirmoji vyko Briuselyje, Belgijoje, antroji - Perudžijos universitete, Itali­ joje). Paprastai asamblėjoje dalyvauja apie 200„Erasmus Mundus" magistri­ nių programų studentų ir absolventų iš visų pasaulio šalių. Jos tikslas - ne tik viešinti programą, tarptautines magistrines studijas, bet ir kuo pla­ čiau supažindinti trečiųjų šalių stu­ dentus su Europos Sąjungos šalių kultūrų ir kalbų įvairove, į šią populia­

rinimo veiklą kuo plačiau įtraukiant ir priimančios šalies studentus.

Siūlymas organizuoti EMA genera­ linę asamblėją Vilniaus universiteto vadovybei buvo pateiktas neatsi­ tiktinai. Šį siūlymą nulėmė tai, kad

2009 m. Vilnius yra Europos kultūros sostinė, Lietuva švenčia savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, o Vilniaus universitetas vienintelis Pabaltijo šalyse koordinuoja jungtinę„Erasmus Mundus" studijų programą ir yra aktyvus „Erasmus Mundus" išorinio bendradarbiavimo lango programos dalyvis. Tai, kad 2009 m. universitetas švenčia 430 metų jubiliejų, kėlė dar didesnį susidomėjimą galima asam­ blėjos vieta.

Taigi pirmąją birželio savaitę se­ najame universitete suskambo visų žemynų atstovų kalbos ir dialektai.

Universitetas sulaukė 150 jaunų ir energingų svečių iš Afrikos, Lotynų

Konferencijos dalyviai iš įvairių žemynų susirinko Vilniaus universitete.

V. Naujiko nuotr.

Amerikos, Azijos, Amerikos ir NVS šalių, studijuojančių ar baigusių stu­ dijas Europoje. Asamblėjoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos atstovai.

Greta darbinių klausimų intensyvi asamblėjos programa supažindino dalyvius su Vilniaus universitetu ir Vilniumi kaip Europos kultūros

sostine. Asamblėjos dalyviai turėjo progos pabendrauti ir užmegzti ry­ šius su Vilniaus universiteto studentų mentorių atstovais.

Svečiai buvo sužavėti Vilniaus gro­ žiu ir jaukumu, lietuvių draugiškumu ir konferencijoje dirbančio universite­ to personalo profesionalumu.

; Visus besidominčius „Erasmus Mundus" programa arEMA tinklo veikla • ; kviečiame aplankyti tinklalapius: • • Apie„Erasmus Mundus" programą: http://ec.europa.eu/education/exter- • • nal-relation-programmes/doc72_en.htm.

I I Apie EMA tinklą: http://em-a.eu.

I • ••••••••••«.«•••••• • .

TPRS inform.

:

» t

universitas

2009 m. birželis

3

vilnensis

________________________________________________ studijos it a

VU studijų kainos realios Viktoras DENISENKO

Brangiausios studijos per 10 tūkst. litų Vilniaus universiteto Senato komi­ sijos patvirtintos studijų programų kainos labai nedaug skiriasi nuo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu patvirtintų norminių studijų kainų. Visos ŠMM norminės kainos išskirtos į septynias studijų krypčių grupes, iš kurių VU vykdo penkių studijų krypčių grupių studijas. Mažiausiai įkainota grupė yra humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją ir kai kurias ki­ tas programas), taip pat socialinių mokslų studijos (išskyrus sportą, psichologijos ir medicinos studijas).

Brangiausios Vilniaus universiteto vykdomos studijos atitinka penktąją studijų krypčių grupę, kuriai priklau­ so medicinos studijos.

Mažiausia dieninių bakalauro stu­ dijų kaina VU yra 4031 litas per metus.

Tokią sumą mokės studentai, įstoję į mokamas vietas Istorijos fakultete.

Tokia pačia suma įkainotos ir dau­ guma studijų programų Filosofijos ir Komunikacijos fakultetuose. Tiesa, norintiems studijuoti psichologiją teks mokėti 7922 litus. Komunikacijos fakultete kiek brangesnė yra leidybos studijų programa (4600 litų per me­ tus), o studijos Žurnalistikos institute kainuos 5688 litus.

Nėra pernelyg brangios studijos ir Ekonomikos bei Teisės fakultetuose, taip pat VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Visos stu-

Pagal vykdomos aukštojo mokslo reformos nuostatas patys gabiausi šiais metais į aukštąsias mokyklas stojantys abiturientai gaus studentų krepše­ lius. Visiems kitiems už studijas universitete ar kolegijoje teks mokėti visą aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Dauguma aukštųjų mokyklų, iš jų ir Vilniaus universitetas, jau yra apskaičiavusios ir paskelbusios jų įgyvendinamų studijų programų kainas. dijų programos čia įkainotos 4500 litų per metus. Kiek brangesni mokslai yra Filologijos fakultete. Dauguma programų čia įkainotos 6625 litais.

Daugiau teks mokėti tiems, kurie stu­ dijuos klasikinę filologiją ar lietuvių kalbos ir užsienio kalbos programą po 7922 litus per metus. Tokia pat suma - 7922 litai - laukia ir stojančiųjų į Fizikos, Chemijos bei Gamtos mokslų fakultetus. Matematikos ir informati­ kos fakultete kaina už studijas svyruos nuo 5439 iki 7922 litų.

Pačios brangiausios VU studijos yra Medicinos fakultete. Tiems, kurie už savo lėšas studijuos mediciną, teks mokėti 10 039 litus per metus, o būsimiems odontologijos specialis­ tams net 12 078 litus. Žinoma, šiame fakultete galima rinktis ir pigesnes studijų programas - studijuoti vi­ suomenės sveikatą čia kainuos 7922 litus, o ergoterapijos, kineziterapijos bei slaugos studijų programų kaina yra vienoda - 5439 litai.

Jeigu palygintume pagal 2008 m. stojimo rezultatus išskirtų po­ puliarių ir nepopuliarių VU studijų programų duomenis su šiais metais patvirtintomis šių programų kaino­ mis, pastebėtume įdomią situaciją.

Dauguma populiarių programų nėra

brangios, jos kainuoja 4500 litų - tai ekonomika, vadyba ir administra­ vimas, teisė, politikos mokslai. Kiek brangesnės populiarios programos yra anglų filologija - 6625 litai ir psichologija - 7922 litai. Įdomu tai, kad už nepopuliarią lenkų filologiją studentui teks mokėti tiek pat, kiek ir už populiarią anglų, o lygiai taip pat nepopuliarios informacinės techno­ logijos, geologija ir hidrogeologija kainuoja tiek pat, kiek ir populiari psichologija. Galima numatyti, kad nepopuliarioms studijų programoms ateina dar sunkesni laikai, nes į jas nelengva bus pritraukti ir krepšelių turėtojus, nekalbant apie studentus, studijuojančius už savo lėšas.

VU orientuosis į krepšelių turėtojus Lyginant skirtingų aukštųjų moky­ klų studijų kainas galima pastebėti, kad tos pačios programos skirtinguose universitetuose kainuoja nevienodai.

Pavyzdžiui, vadybos ir verslo admi­ nistravimo studijų kaina Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Kauno technologijos universitete yra tik 4030 litų per metus, o tai 470 litų skiriasi nuo metinės VU analogiškos

programos kainos. Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Pasak VU akademinių reikalų prorektoriaus dr.

Juozo Galginaičio, komentuoti tokią situaciją yra sudėtinga, nes universite­ tai nepateikia konkrečios informacijos, kuria vadovavosi nustatydami savo studijų kainas. „Galima manyti, kad kiti universitetai savo sąskaita maži­ na kainas, siekdami taip konkuruoti su reitinguose aukštesnes pozicijas užimančiais universitetais", - teigia prorektorius.

Nustatydamas konkrečias studijų programų kainas Vilniaus universitetas orientavosi į Švietimo ir mokslo minis­ terijos patvirtintas normines studijų kainas. „Kuriant šių kainų apskaičia­ vimo metodiką darbo grupės darbe aktyviai dalyvavo ir VU atstovas administracijos reikalų prorektorius dr.

Aleksas Pikturna.Tad, mūsų vertinimu, norminės kainos daugmaž atitinka re­ alias studijų programų vykdymo išlai­ das", - teigia J. Galginaitis. Akademinių reikalų prorektorius taip pat pažymėjo, kad kai kurios studijų kainos ateityje dar gali būti peržiūrimos ir koreguo­ jamos - pavyzdžiui, būtina patikslinti ir į kitą finansavimo grupę perkelti Orientalistikos centre įgyvendinamas studijų programas, kurios pagal šiuo

metu galiojančią metodiką nepagrįs­ tai yra priskirtos pirmajai, t. y. pačiai pigiausiai, kainų grupei. Panaši kainų stebėsena ir koregavimas turėtų būti atliekami kiekvienais metais.

Paklaustas apie nepopuliarių pro­ gramų perspektyvą kainų atžvilgiu J. Galginaitis sutiko, kad šių programų ateitis yra miglota. „Galima kalbėti apie natūralią programų atranką, po kurios gali nebelikti nepaklausių programų arba kuri privers programų rengėjus atitinkamai jas peržiūrėti, gal stambinti ir pan. Kita vertus, gal­ būt nuo 2010 mokslo metų Švietimo ir mokslo ministerija jau ryšis pasi­ naudoti ir Mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnyje jai suteikta tikslinio studijų finansavimo teise", - progno­ zavo prorektorius.

Tačiau J. Galginaitis optimistiškai nusiteikęs laukia šių metų priėmi­ mo rezultatų. Jo nuomone, Vilniaus universitetas turi pagrindo tikėtis, kad studijas Vilniaus universitete pir­ miausia rinksis tie abiturientai, kurie baigs mokyklą puikiais rezultatais ir gaus studijų krepšelius. „Didžioji dauguma mūsų studentų tikrai turėtų būti valstybės finansuojami studentai", - mano akademinių reika­ lų prorektorius. Jis taip pat viliasi, kad dauguma būsimųjų pirmakursių ver­ tins studijų programas ir aukštąsias mokyklas ne tiek pagal kainas, kiek pagal aukštosios mokyklos teikiamų paslaugų kokybę - pagal tai, kiek kokybiškas ir naudingas yra studijų procesas, kokias mokymosi ir tobu­ lėjimo galimybes aukštoji mokykla realiai suteikia savo studentams.

Azijos studijoms - juokingo dydžio studijų krepšeliai Viktoras DENISENKO

Studijos tarp krypčių Tarp septynių studijų krypčių gru­ pių Azijos studijos buvo priskirtos pirmajai, mažiausiai finansuojamai, humanitarinių mokslų ir socialinių mokslų studijų grupei. Tuo tarpu filologijos mokslai yra išskirti į atskirą grupę, kurioje norminė bakalauro studijų kaina yra 6625 litai per metus, o specifinių kalbų ir vertėjų studijų norminė kaina - 7922 litai. Iš esmės Orientalistikos centras nukentėjo dėl to, kad 1999 m. tvirtindamas įvairias savo studijų programas (kurios vykdo­ mos nuo 2000 m.) pasirinko ne siaurų filologinių studijų programų kryptį, o nusprendė rengti platesnio profilio specialistus. „Mes ruošiame Azijos etnologijos specialistus. Kalbos mūsų studijose yra labai svarbios, tačiau pas mus besimokantys žmonės studijuoja ir daug kitų humanitarinių disciplinų tokių kaip regiono istorija, filosofija, religija, kultūra, menas ir pan. Mūsų programa iš esmės yra tarpkryptinė ir tarpdisciplininė - kaip tik tai, į ką orientuojasi šiuolaikinė Europos edukacinė sistema, t. y. ne siauros XIX a. kryptys ir sritys, o kelių sričių ir šakų deriniai", - teigia A. Beinorius.

Orientalistikos centro direktoriaus manymu, Azijos studijos turėtų gauti finansavimą, panašų į tą, kurį gauna retos ar klasikinės kalbos (t. y. apie 7 tūkst. litų). „Azijos regiono kalbos ne tik yra retos, ne tik tokios, kokių

Nauja, krepšelių principu pagrista, studijų finansavi­ mo tvarka netikėtai sudarė problemų Vilniaus univer­ siteto Orientalistikos centrui. Pasak šio centro direk­ toriaus prof. dr. Audriaus Beinoriaus, jų vykdomos studijų programos buvo priskirtos prie etnologinės krypties mokslų, joms paskirtas pats mažiausias 4030 litų - studento krepšelis. Orientalistikos centro direktorius mano, kad dėl šios priežasties labai svar­ bioms Azijos studijoms iškilo sunykimo grėsmė. pas mus mokyklose niekas nemoko, bet tai yra hieroglifinės kalbos - jų yra visai kitokia, nei mums įprasta, lingvistinė struktūra. Tokioms studi­ joms reikia daug daugiau kontaktinių valandų, šioms kalboms išmokti su­ daromos mažos studentų grupės", pabrėžia A. Beinorius.

Programų neperatestuos Orientalistikos centras bando ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos.

Pasak A. Beinoriaus, dėl akibrokšto su krepšelio dydžiu buvojau kreiptasi ir į Vilniaus universiteto vadovybę, ir į Švietimo ir mokslo ministeriją. Apie susidariusią padėtį informuotas ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. A. Beinorius pažymi, kad kol kas susidaro paradoksali situacija - rusų ar anglų kalbos specialistų parengimas yra įvertintas keliais tūkstančiais bran­ giau negu kinų, japonų ir arabų kalbos bei kultūros specialistų parengimas.

Be to, dabar Azijos studijoms numaty­ tas krepšelio dydis ne tik nepadengia realių programos išlaidų, bet ir verčia susimąstyti, ar tokia metinė suma leis suteikti studentams reikiamų žinių ir gebėjimų. Taip pat, A. Beinoriaus teigimu, toks krepšelio dydis vargu ar padės išlaikyti tarp centro dėstytojų aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių šalyje yra vienetai.

Kiek yra žinoma, Orientalistikos centrui buvo siūlomas ir savotiškas „saliamoniškas sprendimas" -peratestuoti savo programas kaip filologijos krypties grupės programas, tačiau A. Beinorius nemano, kad tai būtų išeitis. „Ar nauja krepšelių sistema suderinta su egzistuojančių studijų programų struktūra, ar tiesiog visi bus raginami keisti savo programas į jiems naudingesnę studijų krypčių grupę?"retoriškai klausia Orientalistikos centro direktorius. Jis taip pat patikino, kad centras neketina peratestuoti savo programų į kitą kryptį, nes tai sugriau­ tų vidinę šių programų struktūrą.

Orientalistikos centras vienintelis šalyje rengia Azijos studijų specialistus.

V. Naujiko nuotr.

Rengia unikalius specialistus VU Orientalistikos centras rengia 6 specialybių (sinologijos, japonologijos, iranistikos, turkologijos, arabistikos, indologijos) studentus. Baigę šias studijas žmonės įsidarbina tokiose šalies institu­ cijose kaip Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas ir pan. Tokių specialistų poreikis yra, o ateityje jis turėtų tik augti. „Akivaizdu, kad pasaulio politinis ir ekonominis gravitacijos centras slenka į Rytus. Didėja būtinybė plėtoti ekonomi­ nius, kultūrinius, politinius, mokslinius ryšius su Azijos regionu", - pabrėžia A. Beinorius. Tam reikalingi žmonės su atitinkamomis žiniomis ir gebėjimais.

A. Beinoriaus teigimu, sovietmečiu Baltijos šalys neturėjo galimybių plėtoti Azijos studijų, nes tai buvo vertinama kaip ideologiškai pavojinga sritis. „Dėl šios priežasties po Nepriklausomybės atkūrimo mes, Lietuva, atsidūrėme

keblioje situacijoje - visiškai neturėjome kvalifikuotų specialistų, kurie tiek mokė­ tų Azijos regiono kalbas, tiek išmanytų to regiono istoriją, religiją, kultūrą, filoso­ fiją ir pan.", - pasakoja A. Beinorius.

Jeigu susidariusi situacija su krep­ šeliais nepasikeis, Lietuvai gali grėsti naujas„Azijos studijų krizės" laikotarpis, ypač turint galvoje, kad VU Orientalis­ tikos centras vienintelis šalyje rengia tokios krypties specialistus dviejų pakopų studijose. Pasak A. Beinoriaus, prieš keletą savaičių jis turėjo progą pa­ pasakoti apie esamą situaciją Užsienio reikalų ministerijos vadovui Vygaudui Ušackui. „Ministras buvo nustebęs ir net pasipiktinęs, nes jis ne tik ieško būdų, kaip mūsų šaliai integruotis į Europos Sąjungos struktūras, bet ir kaip panaudoti visas verslo, kultūros bei eko­ nomikos galimybes ryšiuose su Azija.

Sprendžiant pastarąjį uždavinį kaip tik ir yra reikalingi mūsų centro rengiami

specialistai“, - pabrėžia A Beinorius.

universitas

4

2009 m. birželis

vilnensis

istrategija_____________________________________________

VU kol kas dar neturės nacionalinio universiteto statuso Viktoras DENISENKO

Ypatingas statusas neverstų miegoti Pasak Vilniaus universiteto rekto­ riaus akad. Benedikto Juodkos, šansas įgyvendinti strateginį universiteto siekį tikrai buvo neblogas. Seimo svarstomame Mokslo ir studijų įsta­ tyme yra numatytos specialios išimtys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai ir kunigų seminarijoms. „Mes siūlėme įtraukti į projektą trečią išimtį - Vilniaus universitetą, kuriam galiotų Vilniaus universiteto Statu­ tas. Deja, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tokiam siūlymui nepritarė", - apgailestavo B. Juodka.

Kitas siūlymas, kurį inicijavo Vilniaus universitetas - įtvirtinti įstatyme„mokslo universiteto" statusą. Tam buvo siūloma pasinaudoti JAV Carnegie universiteto išskirtais mokslo univer­ siteto indikatoriais. Pasak B. Juodkos, nežinia kodėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė ir šiai ini­ ciatyvai, nors Europoje mokslo univer­ sitetų statusas yra paplitęs, egzistuoja net atitinkama universitetų asociacija.

Be to, suprantama, kad jei toks statusas būtų įtvirtintas įstatymiškai, į jį galėtų pretenduoti ne tik Vilniaus universite­ tas, bet ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.„Aš nesupratau Seimo komiteto strategijos. Viena vertus, politikai kalba, kad universitetus reikia reitinguoti pa­ gal kokybinius parametrus, tačiau kai yra proga padaryti tai įstatymiškai, jie nusprendžia, kad to nereikia", - stebisi B. Juodka.

Tai, kad Vilniaus universitetas norėtų įgyti nacionalinio universiteto statusą, politikams nėra naujiena. Pasak B. Juodkos, argumentus, kodėl Vilniaus universitetas galėtų irturėtų būti naci­

Seimas nesuteikė Vilniaus universitetui nacionalinio universiteto statuso, nors toks siekis yra įtvir­ tintas VU 2007-2013 metų strateginės veiklos plane. Balandžio 14 d. buvo balsuota dėl atitinkamos šiuo metu svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, tačiau prieš išskirtinio statuso suteikimą Vilniaus universitetui pasisakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Balsavimo rezultatai parodė, kad tokiam siūlymui nepritaria ir dauguma parlamento deputatų. onalinis, jis išdėstė laiške dabartiniam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui.

Tą patį laišką rektorius išplatino ir Sei­ mo nariams, sveikindamas juos šiais metais Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Pasak B. Juodkos, dalis politikų atsakė į šį laišką ir išreiškė pritarimą jame išsakytai idėjai, tačiau balsavimas Seime parodė, kad tų, kurie palaiko siekį suteikti VU nacio­ nalinio universiteto statusą, nėra tiek daug, kiek norėtųsi.

B. Juodka kategoriškai nesutinka ir su buvusio Vilniaus universiteto darbuotojo, dabartinio Seimo nario doc. Manto Adomėno nuogąstavimu, kad nacionalinio universiteto statusas pakenktų VU -„neskatintų universite­ to keistis, reformuotis".„Sakyčiau, kad toks teiginys yra visiškai nepagrįstas.

Ypatingas statusas nereiškia, kad tu­

rint jį reikia miegoti. Nacionalinio uni­ versiteto statusas kaip tik pirmiausia verčia tą statusą pateisinti", - pažymi B. Juodka.

Ne vien finansavimo klausimas Strateginės plėtros reikalų prorek­ torius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka nemato tragedijos, kad įsta­ tyme nebuvo įtvirtintas ypatingas Vil­ niaus universiteto statusas.„Mes ir taip turime daugybę būdų, kaip įsitvirtinti kaip geriausias Lietuvos universitetas", teigia jis. Pasipriešinimas VU siekiui gauti nacionalinio universiteto statusą atsiranda dėl kelių priežasčių. „Dažnai mūsų noras turėti išskirtinį - nacionali­ nio universiteto - statusą būna supran­ tamas gana tiesmukai, kaip universiteto

„Aš manau, kad jeigu universite­ tas turėtų nacionalinio universite­ to statusą, tai pirmiausia reikštų valstybės pasitikėjimą universitetu.“ (VU Strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. J. R. Lazutka)

reikalavimas išskirtinių finansavimo sąlygų", - sako J. R. Lazutka. Pasak jo, reikėtų akcentuoti ir kitus dalykus.

Prorektoriaus manymu, jeigu nacio­ nalinio universiteto statusas visų pirma suprantamas kaip „mokslo universiteto" statusas, tai jis turėtų būti susijęs su univer­ siteto autonomijos ir valdymo klausimais.

Ypatingas statusas turėtų lemti ir ypa­ tingus valstybės ir aukštosios mokyklos santykius.,Aš manau, kad jeigu univer­ sitetas turėtų nacionalinio universiteto statusą, tai pirmiausia reikštų valstybės pasitikėjimą universitetu. Tokiu atveju mes patys galėtume priimti ir vykdyti studijų programas, taip pat vykdyti jų kontrolę" - pabrėžia J. R. Lazutka. Kartu jis pripažįsta, kad universitetas kartais ir pats suteikia savo oponentams peno kritikai. „Galima pamatyti, kad tai viena, tai kita mūsų studijų programa ne visai sė­ kmingai pereina akreditaciją. Mes puikiai žinome, kad ir mūsų studentai toli gražu nėra patenkinti studijų kokybe. Šiuo atve­ ju yra dideli skirtumai tarp fakultetų, bet vis vien kartais būna sudėtinga įrodyti mūsųabsoliutų pranašumą'j-svarstoJ. R. Lazutka. Jis mano, kad pirmiausia reikėtų pasitempti pačiai VU bendruomenei.

Susitaikę, bet nepasidavę Nors pasiekti, kad Vilniaus universite­ tas gautų nacionalinio universiteto sta­ tusą, nepavyko, tai nereiškia,jog reikėtų pasiduoti.„Vilniaus universitetas šiemet gyvena 430-uosius savo metus ir, ti­

kiuosi, pragyvens dar tiek pat. Pagaliau ne pavadinimas, o darbai ir jų kokybė lemia universiteto statusą", - pabrėžia B. Juodka. Jis primena, kad vidinis reitingavimas rodo, jog Vilniaus universitetas šiandien yra geriausias Lietuvoje ne tik savo istorija, bet ir moksliniais laimė­ jimais. Be to, neoficialiai VU ir taip yra išskirtinis. Verta tikpriminti, kad Vilniaus universiteto maketas reprezentuoja Lietuvą Mini Europos parke Briuselyje.

Seniausiąją Lietuvos Alma mater taip pat dažnai aplanko skirtingų valstybių vadovai, atvykstantys su oficialiais vizi­ tais į mūsų šalį.

Pasak J. R. Lazutkos, kol kas tenka su­ sitaikyti su tuo, kad siūlymas suteikti Vil­ niaus universitetui išskirtinį statusą buvo atmestas, tačiau viskas gali pasikeisti, jeigu bus priimta kita pataisa, pagal kurią yra siūloma Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui suteikti strateginio instituto statusą.„Svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme yra iškeltas lituanisti­ nių tyrimų prioritetas-tai jau įtvirtinta, tačiau grupė Seimo narių taip pat nori, kad būtų suteiktas išskirtinis statusas ir vienam iš mokslo institutų, o tai užtikrin­ tų geresnį finansavimą, neliečiamybę nuo reorganizacijos ir 1.1. Aišku, jeigu tokia pataisa būtų priimta, tai mums būtų pagrindas vėl grįžti prie VU statuso klausimo ir dar kartą inicijuoti atitinka­ mų pataisų svarstymą Seime", - teigia J. R. Lazutka.

Plačiau skaitykite http://www.vilnensis.vu.it/aktualijos/

Vilniaus universitetas internacionalizacijos kelyje Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Senatas patvirtino Tarptautiškumo stiprinimo strategiją. Siekiama pagerinti universiteto pozicijas euro­ pinėje aukštojo mokslo erdvėje, suteikti jo veiklai daugiau internacionali­ zacijos aspektų. Tokia strategija tampa atsaku į naujųjų laikų iššūkius, su kuriais Vilniaus universitetas susiduria jau šiandien. „Internacionalizaci­ jos aspektai yra įvairūs. Pasaulis globalizuojasi ir Lietuva jau niekada ne­ bebus uždara valstybė, gyvenanti kaip kokia salelė - atskirai. Todėl mes irgi turime veikti šių pokyčių kontekste“, - teigia VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus.

Viktoras DENISENKO

VU ir švietimas be sienų

inžinerinius mokslus žmonių, taip pat sutarta dėl kokybės kriterijų", - sako R. Vaitkus. Švietimas patiria ir kitokių pokyčių. Šiandien galima kalbėti apie „trans­

Pastaruoju metu vis labiau stiprėja „švietimo be sienų" koncepcija. Pasak R. Vaitkaus, anksčiau švietimas buvo vertinamas kaip nacionalinis ar net regioninis reiškinys, tačiau šiandien jis jau yra įgijęs tarpnacionalinį pobūdį.

Kaip tokios tendencijos pavyzdį gali­ ma pateikti 2004 m. Europos Sąjungos ministrų susitarimą apie bendrą tam tikrų šios srities kriterijų laikymąsi.„Tokių kriterijų yra keletas - sutarta, kiek turėtų būti baigusių vidurinį mokslą žmonių, kiek turėtų būti stojančiųjų į

nacionalinio švietimo" pavyzdžius, kada vienos šalies sukurta patirtis perkeliama į kitos šalies erdvę. Šalia to yra ir virtualaus mokymosi galimybės. „Mes kalbame, kad galima dvejopa internacionalizacija - arba užsienyje, t. y. kai žmonės važiuoja į kitą šalį ir ko nors išmoksta, ką nors studijuoja, arba namie, kai užsienyje įgyta patirtis perkeliama į nacionalinę erdvę", - sako R. Vaitkus.

Svarbus internacionalizacijos veiks­ nys yra tas, kad visos Europos Sąjun­

gos aukštosios mokyklos dalyvauja Bolonijos procese, kurio tikslas yra sukurti bendrą europinę aukštojo mokslo erdvę. Padaryti tai įsipareigota iki 2010 m.Tam buvo numatytos kon­ krečios priemonės - vienodos laipsnių ir akademinių pažymų sistemos sukū­ rimas ir naudojimas, europinės kreditų įskaitymo ir kaupimo sistemos įdiegi­ mas, pedagogų ir studentų mobilumo rėmimas, studijų kokybės gerinimas.

Tarp Bolonijos proceso priemonių taip pat numatomas tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas per in­ tegruotas studijas, stažuotes, mokslo ir meno programas. Svarbią vietą šiame procese užima studijų sąsajų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis

V. Naujiko nuotr. stiprinimas, doktorantūros studijų plėtra. Pasak R. Vaitkaus, visos šios priemonės Vilniaus universitete jau yra sėkmingai įgyvendinamos.

Dalyvavimas reitinge matomumas pasaulyje Vilniaus universitetas vienintelis iš Baltijos šalių universitetų paminėtas pasaulinio masto „Time Higher Education - QS" reitinge. Čia jis pagal vertinimo rezultatus su kitais uni­ versitetais pasidalijo 501-600 vietą.

Tarp Europos universitetų VU užima 224-268 vietą. Užsienio dėstytojų

skaičius, kuris kotiruojamas rengiant reitingą, Vilniaus universitete yra labai mažas - šiuo metu pagal darbo sutar­ tis dirba tik 26 dėstytojai iš užsienio. „Savaime suprantama, kad šio skai­ čiaus augimas duotų mums ir geresnį reitingą", - pažymi R. Vaitkus. Pagerinti universiteto padėtį reitinge galėtų ir kiti internacionalizacijos veiksniai.

Pats patekimo į tarptautinį reitingą faktas svarbus tuo, kad universitetas tampa matomas pasaulyje.„Daug kas ieškodamas vietos, kur galėtų Europo­ je studijuoti, atsiverčia „Time Higher

Nukelta į p. 5

universitas

2009 m. birželis

5

vilnensis

Pirmasis Vilniaus universiteto alumnų sąskrydis istorijoje!

Birutė KUKLYTĖ Birželio 27 d., šeštadienį, Vilniaus universitetas kviečia visus savo alumnus grįžti į senąją Alma Mater ir visą dieną praleisti kartu su savo kurso draugais, aplankyti senuosius universiteto rūmus ir Botanikos sodą Kairėnuose, kur vyks pagrindinė šventės programa ir iškyla.

Sąskrydis prasidės dviem ekskur­ sijomis. Pirmoji vyks VU senuosiuose rūmuose (Universiteto g. 3), jos metu bus lankomas VU architektūrinis ansamblis ir istorinės bibliotekos salės, taip pat absolventai turės galimybę apsilankyti 2007 m. atida­ rytame Humanistikos informacijos centre - naujoje modernioje studijų ir bendravimo erdvėje. Antroji eks­ kursija kvies pasivaikščioti po VU Botanikos sodą Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius), kuris ne tik įspūdingas augalų kolekcijomis, tačiau įdomus ir kaip paveldo objektas. XVI a. įkurtas dvaras priklausė Sapiegoms, Lopacinskiams, 1870 m. jį nusipirko Tiš­ kevičiai. Iki mūsų dienų išliko dvaro ūkinė dalis (malūnas, arklidės, ratinė) ir senasis angliško stiliaus parkas su tvenkiniais.

14 vai. VU Botanikos sode, Gamtos muziejuje, visus susirinkusiuosius sveikins Vilniaus universiteto rekto­ rius Benediktas Juodka, prof. Alfredas Bumblauskas skaitys intriguojančią paskaitą „Vilniaus universitetas ekstremaliausias universitetas Euro­

Vilniaus universiteto 430 metų sukaktį papuoš ne tik puoselėjamos senosios tradicijos, bet ir kuriamos naujos. Viena iš jų - pirmą kartą Vilniaus universi­ teto istorijoje rengiamas visų VU alumnų sąskrydis.

Tikimasi, kad jis taps tradiciniu kasmetiniu renginiu. poje?". „Atėjo metas Vilniaus univer­ sitetą suvokti ne tik kaip seniausią universitetą Lietuvoje ir seniausią Rytų Europos aukštąją mokyklą, bet ir pasakyti sau ir Europai, kad Vilniaus universitetas yra fenomenalus uni­ versitetas, išlikęs ekstremaliausiomis istorinėmis sąlygomis. Geografinė vieta ir universiteto kūrimo motyvai lėmė, kad jo poveikio arealas savo erdve nelabai gali turėti lygių Euro­ poje“, - sako istorikas.

Po paskaitos Botanikos sode vyks iškyla, kurios pagrindinis šūkis:„Smagu būti kartu!" Iškylos metu univer­ sitetas vaišins gimtadieniniu tortu, vakarą paįvairins išmoningos, šmaikš­ čios, kūrybingos ir sportinės atrak­ cijos visoje Botanikos sodo erdvėje.

Prisimenant poezijos pavasario tradi­ ciją Vilniaus universitete alumnai bus kviečiami rašyti trumpuosius haiku ant kilnojamos sienos ir taip įamžinti savo įspūdžius, akimirkos emocijas ir gerą nuotaiką. Mėgstantys pajudėti susirungs balionų mūšyje ir trauks virvę, stalo žaidimų mėgėjai galės dalyvauti domino ir šaškių turnyruo­ se. Žaidime „Taip ir ne" komandos bandys prisiminti linksmus ir kurio­ ziškus faktus iš VU 430 metų istorijos.

Anekdotų konkurse „Cha'2009" bus renkamas šmaikščiausias sąskrydžio alumnas. Studentiškų filmų peržiūra suteiks galimybę pamatyti, kuo VU studentai gyvena dabar. Sąskrydį vainikuos muzikinis vakaras prie laužo „Prisiminkim" - gyva muzika, studijų laikų dainos ir neužmirštami šlageriai, legendos, prisiminimai. į vakaro programą kviečiame įsitraukti visus grojančius, todėl siūlome nepa­ likti namuose gitaros ar būgnelių bei kitų muzikos instrumentų.

Registracija į sąskrydį tęsis iki birželio 18 d. Registracijos anketą ir daugiau informacijos apie sąskrydį rasite internete: www.alumni.vu.lt.

Alumni darbai Alumnų judėjimo pradžia VU laikomi 2003 m., kai pradėjo kurtis pirmosios alumnų draugijos. Šiuo

metu universitete veikia aštuonios jų: Ekonomikos, Filosofijos, Fizikos, Istorijos, Komunikacijos, Matemati­ kos ir informatikos, Medicinos fakul­ teto Visuomenės sveikatos instituto irTeisės.

Per beveik šešerius VU Alumni sekcijos veiklos metus sukaupta įvairi

Nuotr. iš redakcijos archyvo patirtis - pirmieji žingsniai nepa­

situacijos analizė ir pasiūlymai" re­

žįstamoje srityje, bandymai atrasti

zultatai, kurie dar kartą buvo aptarti

būtent Vilniaus universitetui tinkantį

Alumni draugijų atstovų ir VU va­ dovų susitikime 2008 m. spalį. Šiuo

alumnų judėjimo plėtros modelį,

fakultetinių Alumni draugijų kūrima­ sis. 2007 m. išsiskiria dideliu analiti­

niu darbu nuosekliai identifikuojant sunkumus, trūkumus ir konstrukty­

vių pasiūlymų teikimu. 2008 m. VU Senato komisijai ir alumnų draugijų

vadovams, nariams buvo pristatyti tyrimo„Alumni Vilniaus universitete:

metu, bendradarbiaujant su tyrimų kompanija UAB„Synopticom", internetinės apklausos būdu vykdomas

alumnų poreikių tyrimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais bus rengiama VU alumnų judėjimo strategija ateičiai, tobulinama techninė bazė, plečiamos veiklos ribos.

Vilniaus universitetas internacionalizacijos kelyje Atkelta iš p. 4 Education - QS" reitingo tinklalapį.

Toks žmogus gali pastebėti, kad mūsų universitetas vienintelis iš Baltijos šalių universitetų yra įtrauktas į šį reitingą.

Kartu įdėtas ir universiteto aprašymas.

Jau vien informacijos pateikimas tokiame tinklalapyje yra didelis laimė­ jimas", - mano R. Vaitkus.

Tarptautinės sutar­ tys - labiau kiekybė nei kokybė VU yra įvairių tarptautinių asociacijų ir tinklų narys. Mūsų aukštoji mokykla pirma iš visų Lietuvos universitetų dar 1991 m. pasirašė Didžiąją Europos universitetų chartiją. Įspūdingai at­ rodo ir Vilniaus universiteto dvišalio bendradarbiavimo sutarčių su kitais universitetais skaičius. Šiuo metu Vilniaus universitetas turi 93 tokias sutartis su 32 šalių universitetais. Di­ džiausia dalis jų pasirašyta su Europos Sąjungos šalių universitetais. Tačiau didelis sutarčių skaičius dar nerodo jų kokybės. Pasak R. Vaitkaus, iš šių sutarčių tik 17 galima būtų pavadinti aktyviai vykdomomis sutartimis, 33 sutartys vykdomos pasyviai, o net 51 sutartis apskritai nevykdoma.

Kiek geresnė situacija su ERASMUS mainų programos sutartimis. Šiais 2008-2009 mokslo metais vykdomos 428 tokios sutartys su 264 Europos universitetais. Šis skaičius kasmet auga, tačiau skirtinguose fakultetuose bendradarbiavimo aktyvumas ne­ vienodas. Aktyviausi Filologijos, Eko­ nomikos, Gamtos mokslų fakultetai, pasyviausi Chemijos, Fizikos fakultetai ir įvairūs VU studijų centrai.

Pagal ERASMUS mainų programą Vilniaus universitetas aktyviausiai bendradarbiauja su Vokietijos, Pran­ cūzijos, Italijos ir Lenkijos universi­ tetais. R. Vaitkus pažymėjo, kad VU tarptautiškumo pozicijas galėtų pa­ gerinti aktyvesnis ERASMUS sutarčių ir su kitomis šalimis - pavyzdžiui, su Didžiąja Britanija (2008-2009 studijų metais su ja buvo vykdytos vos 8 ERASMUS sutartys) - pasirašymas.

Akademinis mobilu­ mas - iki tarptautinių standartų dar toli Akademinis mobilumas yra svarbus bet kuriai aukštajai mokyklai. Vilniaus universitete susirūpinti pirmiausia verčia dėstytojų mobilumo rodikliai.

2007-2008 mokslo metais dėstytojų, išvykusių pagal mainų programas į kitas aukštąsias mokyklas, buvo vos 54. Galima būtų pažymėti, kad per pastaruosius aštuonerius metus dės­ tytojų mobilumo rodikliai pagerėjo, tačiau jie vis tiek kelia rūpestį.„Iš 1700 dirbančių VU dėstytojų 54 sudaro tikrai labai mažą procentą", - apgai­ lestauja R. Vaitkus. Jis pažymėjo, kad kai kurių fakultetų dėstytojų mobilu­ mo rodiklis net blogėja. 2007-2008 mokslo metais mažiau dėstytojų negu 2006-2007-aisiais išvyko iš Kauno hu­ manitarinio, Gamtos mokslų ir Istorijos fakultetų.

R. Vaitkus yra įsitikinęs, kad tai, ar universitetas gyvena internacionalizavimo dvasia, ar ne, parodo atvyku­ sių į jį iš užsienio studentų skaičius.

Pagal ERASMUS ir kitas studijų mainų programas į Vilniaus universitetą šių mokslo metų pradžioje yra atvykę 242 studentai.„Mes turime ir 185 stu­ dentus užsieniečius, kurie mokosi pas

mus jau siekdami Vilniaus universiteto diplomo", - pažymi R. Vaitkus. Pasak prorektoriaus, studentų iš užsienio pritraukimas į Vilniaus universitetą yra labai svarbus darbo baras.„Tarptautiniai studentai gali būti mums savotiš­ kas išsigelbėjimo šaltinis, atsižvelgiant į mūsų šalies demografinę situaciją. Žiūrintį gimstamumo dinamiką aišku, kad su kiekvienais metais potencialių studentų skaičius mažės. Nereikia pamiršti, jog studentai iš ne ES šalių atneša į universitetą pinigus. Todėl internacionalizavimas gali tapti lėšų, kurios dėl objektyvių priežasčių negali atsirasti Lietuvoje, paieškos šaltiniu", mano R. Vaitkus.

Studentai iš užsienio gali būti ir svarbus ekonomikos skatinimo veiksnys. Pavyzdžiui, Australijai tarp­ tautiniai studentai atneša ketvirtadalį nacionalinio eksporto pajamų. 2007 m. Australijos universitetai šitaip gavo apie 26,4 mlrd. litų. „Čia yra jau nebe vieno universiteto verslas - tai šalies verslas. Studentai iš svetur ne tik mo­ kosi -jie gyvena, keliauja, kitais būdais leidžia pinigus. Tai yra vienas šalies vystymosi aspektų, todėl trečiųjų šalių studentai yra naudingi", - pabrėžia R. Vaitkus.

Verčia susimąstyti ir Didžiosios Britanijos pavyzdys. Užsienio stu­ dentų skaičius pagal dydį į Vilniaus universitetą panašiose aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 5,5 iki 8 tūkst. „Tokius skaičius sunku lyginti su mūsų turimais 185 studentais. Mes net į tą pusę nejudame", - apgailestauja R. Vaitkus. Prorektorius pažymi, kad tokį ryškų atsilikimą reikėtų mažinti.

Vienas svarbiausių dalykų, pritrau­ kiant tarptautinius studentus, yra tarp­ tautinės studijų programos, kuriomis Vilniaus universitetas taip pat kol kas negali pasipuikuoti. Universitetas turi

2 jungtines magistro programas su užsienio partneriais ir 4 tarptautines magistro programas. Pagal šiuos ro­ diklius jis pralaimi kai kurioms kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms.

Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas turi 1 jungtinę magistro programą su užsienio partneriais ir 7 tarptautines magistro programas.

Vilniaus Gedimino technikos univer­ sitetas studentams siūlo 2 dvigubo laipsnio magistro programas, 3 tarp­ tautines magistro programas ir net 7 bakalauro tarptautines programas.

Labai aktyvus šiuo klausimu yra ir Mykolo Romerio universitetas. Jis turi 1 jungtinę magistro programą su už­ sienio partneriais, net 11 tarptautinių magistro programų ir 3 tarptautines bakalauro programas.

Ką daryti?

Pasak R. Vaitkaus, dabar internacio­ nalizacijos kelyje Vilniaus universiteto laukia svarbūs uždaviniai. Vienas iš šių uždavinių yra padidinti užsieniečių, studijuojančių Vilniaus universitete, skaičių. R. Vaitkaus manymu, čia ypatin­ gą dėmesį reikėtų skirti ne tik pirmosios ir antrosios pakopos studijoms, bet ir doktorantūrai. „Tai yra ne vien mūsų, bet ir šalies problema. Būtų labai gerai, jei atsirastų doktorantų stipendijos čia studijuoti atvykstantiems užsienie­ čiams. Jei mes turėtume nors dešimt tokių stipendijų, situacija pasikeistų.

Mes galėtume jiems skelbti konkursą ir priimti pačius gabiausius. Kol kas gi užsieniečiai, norintys studijuoti pas mus doktorantūroje, turi patys už viską susimokėti", - pažymi jis. Prorektoriaus teigimu, reikėtų gerinti bendras gyve­ nimo sąlygas užsieniečiams.„Gal kartais atrodo, kad tai smulkmenos, bet jos yra labai svarbios", - pabrėžia R. Vaitkus.

Gerinant dėstytojų mobilumą, R. Vaitkaus manymu, svarbu per­ tvarkyti studijų sistemą, pereiti prie studijų modulių, kai dalykai dėstomi koncentruotai per trumpą laiką. Be to, pritraukiant dėstytojus iš užsienio į Vilniaus universitetą verta plačiau naudoti ir asmeninius universiteto darbuotojų kontaktus, naudotis studijų ir mokslo tinklų teikiamomis galimybėmis.„Dažniausiai, kai esama kokių nors bendrų projektų, bendrų kontaktų, tai sudaro sąlygas ir intensyvesniems mainams", - pažymi R. Vaitkus. Prie šios temos galima priskirti ir bendrojo mokslinio bendradarbiavimo plėtrą.

Prorektorius pabrėžia, kad reikėtų intensyviau skatinti dalyvavimą tarp­ tautiniuose projektuose irypač Vilniaus universiteto mokslinių grupių veiklą plėtojant Europos Sąjungos mokslinę erdvę. Pažymėtina, kad daug priemo­ nių, skatinančių tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, yra numatyta Vilniaus universiteto 2007-2013 metų strateginės veiklos plane.

Labai svarbus yra ir informacijos veiksnys. R. Vaitkus pažymi, kad dau­ giau dėmesio turėtų būti suteikta informacijos apie Vilniaus universi­ tetą sklaidai. Prorektorius mano, jog universiteto tinklalapio informacija turėtų būti orientuota j visų pakopų studentų iš užsienio priėmimą. Siek­ damas kuo plačiau skleisti informaciją apie save ir studijų galimybes, Vilniaus universitetas turėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniuose reitingavimuose, taip pat aktyviai vykdyti nusibrėžtą studijų marketingo politiką, dalyvauti tarptautinėse studijų mugėse. „Mes turime patys pritraukti studentus ir dėstytojus iš užsienio, o ne tikėtis, kad atsiras entuziastų, kurie savo iniciatyva atras mūsų universitetą", - apibendrina R. Vaitkus.

universitas

6

2009 m. birželis

vilnensis

mokslas________________________

Tarp geriausių disertacijų autorių daugiausia VU jaunųjų mokslininkų Balandžio 21 d. Lietuvos Respubli­ kos Prezidento rūmų Baltojoje salėje jau trečius metus iš eilės apdovanoti geriausių praėjusiais metais Lietu­ voje apgintų disertacijų autoriai. Šių

apdovanojimų iniciatorius - Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).

Apdovanojimus įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Iš viso buvo apdovanoti 9 jauni mokslininkai, apgynę disertacijas fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų ir humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Iš jų 5 jaunieji mokslo daktarai yra Vilniaus universiteto atstovai. Dviejų geriausių disertacijų autoriai gavo po 5 tūkst. litų. Galima pasidžiaugti, kad pačios geriausios hu­ manitarinių ir socialinių mokslų srities disertacijos autoriumi buvo pripažintas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto auklėtinis Nerijus Ma­ liukevičius. Jis konkursui pateikė darbą „Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje".

Geriausios fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srities diser­ tacijos autoriumi pripažintas Gintau-

tas Tamulaitis iš Biotechnologijos instituto. Už šios srities mokslų darbus buvo ap­ dovanoti ir keturi VU auklėtiniai N. Maliukevičiui apdovanojimą įteikė Lietuvos prezi­ matematikai Pau­ dentas V. Adamkus. V. Denisenko nuotr. lius Drungilas ir buvo atsižvelgta į tokius kriterijus Vaidotas Zemlys, fizikai Robertas kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, Grigalaitis ir Vytautas Petrauskas. tyrimų metodologijos efektyvumas ir Pasak LJMS pirmininkės Vilmos Pe­ inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, trikaitės, apdovanojimų už geriausias disertacijos originalumas. V. Petrikai­ disertacijas tikslas yra parodyti, kad tė pažymėjo, kad daug dėmesio buvo ir Lietuvos mokslininkai gali būti pa­ saulinio lygio mokslo elito dalis. Šie­ skirta disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai met devynios geriausios disertacijos tarptautiniu lygiu. buvo atrinktos iš septyniasdešimties „U. V."inform. pasiūlytų. Renkant geriausius darbus.

Konferencija moterų mokslininkių problemoms spręsti Gegužės 15-16 d. Pra­ hoje (Čekija) vyko Eu­ ropos Komisijos kon­ ferencija „Changing

Research Landscapes to Make the Most of Human Potential“, skir­ ta moterų mokslininkių problemoms spręsti Europos Sąjungoje.

Europos Komisijos kvietimu konferencije dalyvavo Vilniaus universiteto, koordinavusio FP6 projektą „Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklas: Moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose"(BASNET, 2006-2008), delegacija. Ją sudarė projekto partnerių atstovai ir projekte dalyvavusių universitetų ir mokslinių institucijų vadovai.

Vilniaus universitetui konferen­ cijoje atstovavo BASNET projekto koordinatorė Fizikos fakulteto doc.

Dalia Šatkovskienė ir VU prorektorius mokslo reikalams prof. Jūras Banys.

Kaip teigė D. Šatkovskienė, „pa­ prastai naujosios Europos Sąjungos šalys tenkinasi partnerių vaidmeniu

švietimo ir mokslo ministerijos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija 2008 m. patvirtino BASNET strategijos pagrindu sukurtą Vyrų ir mo­ terų lygių galimybių užtikrinimo moks­ le strategiją, kurios įgyvendinimas nu­ matomas iš ES struk­ tūrinių fondų lėšų. „Apie mokslininkių problemas ir jų spren­ dimo būdus išgirdo fizinių ir technologi­ nių mokslų visuome­ nė. VU mokslininkės Prie BASNET stendo šio projekto koordinatorė projekte suvaidino doc. D. Šatkovskienė su TFAI direktore pagrindinį vaidme­ prof. G.Tautvaišiene nį, tapo oresnės ir labiau pasitikinčios Europos Komisijos finansuojamuose savo galimybėmis ir talentu. Manau, projektuose. BASNET'ui tapus pres­ kad tai vienas iš svarbiausių projekto tižinės Europos moterų mokslininkių laimėjimų, įkvepiančių tęsti pradėtą organizacijos - Europos moterų veiklą", - teigia doc. D. Šatkovskienė. platformos (EPWS) nariu, sudarytos Konferencijos tikslas - paskatinti galimybės veikti Europos Sąjungos mokslo institucijas atkreipti dėmesį mokslo politiką." į vaidmenį, kurį atlieka į lyčių skirtu­ BASNET projektas sukūrė unikalų mus atsižvelgianti mokslo vadyba benradarbiavimo tinklą, jungiantį užtikrinant lygias galimybes moksle, mokslininkus ir mokslo politikus - jo ir tokios vadybos naudą mokslui ir partneriai buvo ne tik universite­ naujųjų technologijų kūrimui. tai, bet ir visų trijų Baltijos šalių „U. V."inform.

Prestižiniame pasaulio medicinos žurnale VU mokslininkų grupės straipsnis Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų„The Lancet" sausio pabaigoje paskelbė mokslininkų grupės, kurioje dirbo ir Vilniaus universiteto tarpfakultetinė tyrėjų grupė, vadovaujama doc. Arūno Germanavičiaus, straipsnį„Patirtos ir laukiamos (nujaučiamos) sergančiųjų šizofrenija diskriminacijos globalus modelis: tipiškų pavyzdžių apžvalga" („Globai pattern of experienced and anticipated discrimination against people with schizophrenia: a cross-sectional survey").

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt/mokslas/

Studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje - baltistai iš Varšuvos universiteto Balandžio 16-17 d.

Filologijos fakultete įvyko XIII Vilniaus universiteto studentų lituanistų mokslinė konferencija, kurią organizavo Studentų lituanistų mokslo draugija. Šiemetinė

konferencija buvo tarp­ tautinis renginys, nes joje dalyvavo gausus būrys baltistikos studentų iš Varšuvos universiteto (Lenkija).

Aistė VAREIKYTĖ, FilF lietuvių filologijos III k. studentė Studentų konferenciją pradėjo Filologijos fakulteto Studentų litua­ nistų mokslo draugijos mokslo va­ dovė dr. Daiva Sinkevičiūtė, renginio dalyvius taip pat sveikino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius dr. Giedrius Viliūnas, Vilniaus universiteto Filolo­ gijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona. Kalbėtojai pabrėžė litua­ nistikos, kaip mokslo, išskirtinumą, konferencijos svarbą ugdant jaunus mokslininkus ir džiaugėsi studentų lituanistų iniciatyvumu.

.Pranešimą skaito

lietuvių kalbotyros II kurso magistrante Auksė Razanovaitė.

Mildos Jucevičiūtės nuotr.

Lituanistų renginys truko dvi die­ nas. Abi konferencijos dienas itin atidžiai skaitytų pranešimų klausėsi iš Lietuvių kalbos, Baltistikos ir Lietuvių literatūros katedrų dėstytojų ir dokto­ rantų sudaryta komisija. Ji nusprendė geriausius pranešimus parengusias VU studentes (Ūlą Ambrasaitę, Agnę Antanaitytę, Kristiną Bukelskytę, Jūratę Čerškutę, Auksę Razanovaitę ir Laurą Vilkaitę) siųsti į Respublikinę studentų lituanistų mokslinę konfe­ renciją, kuri rudenį vyks Kaune.

Visi XIII Vilniaus universiteto stu­ dentų lituanistų mokslinės konferen­ cijos dalyviai ir svečiai per dvi dienas ne tik sėmėsi patirties, klausydami įdomių pranešimų, bet noriai dis­ kutavo įvairiais mokslo klausimais, tobulino kalbų įgūdžius, o viešnios iš Lenkijos turėjo puikią galimybę susipažinti su Vilniaus senamiesčiu ir Vilniaus universiteto studentais.

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu.lt/mokslas

Kauno humanitariniame fakultete gimusios Informatikos konferencijos pranešimams - ISSN Gegužės 8-ąją VU KHF vyko tarpuniversitetinė magistrantų ir doktorantų mokslinė konferencija „Informacinės technologijos“.

Neringa RADŽIUVIENĖ Prieš 14 metų pirmąjį kartą ši konferencija buvo surengta būtent KHF mokslininkų iniciatyva. Dabar kiekvienais metais paeiliui ją orga­ nizuoja trijų Kaune informatikos specialistus rengiančių universitetų Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto (VUKHF), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Nuo šių metų konfe­ rencija ir formaliai įgijo periodinės konferencijos statusą, o spausdinta konferencijos pranešimų medžiaga ISSN numerį (ISSN 2029-249X). Šiemet organizatoriai sulaukė ypač didelio jaunųjų mokslininkų susido­ mėjimo. Kaip teigė šią konferenciją VU KHF jau trečiąjį kartą organi­ zuojantis dr. Audrius Lopata, buvo atsiųsta daugiau kaip 60 mokslinių pranešimų, tiek iš įvairių Lietuvos universitetų doktorantų, magistrantų bei bakalaurų, tiek iš kolegijų bei gim­ nazijų. Komisija atrinko geriausius pranešimus (51 straipsnį), kurie buvo išspausdinti ir konferencijos dieną išdalyti dalyviams.

Kita šių metų konferencijos naujie­ na - besidominčiųjų informacinėmis technologijomis moksleivių darbo grupė. Pasak šios grupės koordina­ toriaus dr. K. Driaunio, moksleiviai išsiskyrė neplanuotu gausumu, idėjų kūrybiškumu, entuziazmu ir origi­ nalumu. Moksleiviams, kurių darbai nebuvo publikuojami konferencijos pranešimų leidinyje (išleisti atskiru CD), tai buvo puiki proga dalyvauti moksliniame renginyje, klausytis rimtų mokslinių pranešimų, atskiroje sekcijoje laikantis mokslinių stan­ dartų išbandyti savo jėgas patiems, galų gale padiskutuoti su vyresniais, giliau besidominčiais šia mokslo šaka ir atskiromis jos temomis. Drauge, pasak idėjos autorių, tai ir rinkodaros priemonė, stengiantis populiarinti informacinių technologijų studijas tarp moksleivių. K. Driaunio teigi­ mu, ateityje žadama organizuoti ir daugiau renginių, kuriuose galėtų dalyvauti moksleiviai.

Trečioji, pramoginė šios konferenci­ jos naujovė - surengtas Colin McRae Rally turnyras, kuriame aktyviai daly­ vavo ne tik moksleiviai bei studentai, bet ir fakulteto dėstytojai.

universitas

2009 m. birželis

7

vilnensis

_____________________________________________ bibliotekoje 1f f SUTEIKTAS GERIAUSIO BIBLIOTEKININKO VARDAS

PROFESORIUS D. KAUNAS PADOVANOJO „AUSZROS“ ARCHYVĄ

Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevi­ čiaus salėje iki spalio 19 d. veiks paroda „Hinc itur ad astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“).

VU Komunikacijos

fakulteto prof. Domas Kaunas Vilniaus univer­

siteto 430 metų jubilie­ jaus proga VU biblio­ tekai įteikė ypatingą dovaną - perdavė dalį

„Auszros" archyvo.

D. Kauno perduotą

archyvą sudaro apie 160 dokumentų. Tai laiškai

ir atvirlaiškiai, susiję su „Auszros", vieno svar­ biausių lietuvių tautos

V. M. Coronelli, Epitome cosmografica Venezia, 1713

atgimimo laikraščių,

leidyba 1883-1886 m.

Parodoje, skirtoje universiteto jubiliejui irUNESCO paskelbtiemsTarptautiniams

Ragainėje ir Tilžėje. Per­

Balandžio 30 d. Kultūros ministeri­ jos Baltojoje salėje įvyko 2008 metų geriausių bibliotekininkų apdova­ nojimo iškilmės. Tradicija tapusiame renginyje šiemet buvo apdovanoti geriausio bibliotekos vadovo, ge­ riausio bibliotekininko ir geriausia jaunojo bibliotekininko vardo lai­ mėtojai. Pastarasis buvo suteiktas VU bibliotekos Elektroninės informacijos skyriaus vedėjai Julijai Niauraitei.

VU BIBLIOTEKA PRISIDEDA PRIE TARPTAUTINIŲ ASTRONOMIJOS METŲ IDĖJOS

astronomijos metams, stengiamasi atskleisti bibliotekoje esančių astronomijos

duoti laiškai ir atvirlaiš­

veikalų įvairovę, kuri rodytų, kad Vilniaus universiteto dėstytojai ir profesoriai

kiai papildys VU biblio­

nuo pat jo įkūrimo pradžios mokė savo studentus, naudodamiesi naujausius

tekoje jau saugomus

mokslo laimėjimus nagrinėjančiais veikalais. Be to, tiek astronominiai stebėji­

kitus su„Auszra" susiju­

mai, vykdyti Vilniaus universiteto observatorijoje XVI11—XIX a., tiek toje pačioje

sius dokumentus.

observatorijoje nustatyta beveik tiksli Vilniaus miesto geografinė padėtis, tiek

D. Kaunas archyvą

atrastos naujos žvaigždės ir kiti Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtinių

įsigijo savo lėšomis iš

mokslo laimėjimai, aprašyti ir išspausdinti, sudėti šalia pripažintų Europos

privataus asmens. Archyvas netyčia buvo rastas remontuojant apgriuvusį namą Kaune. Žmogus, radęs vertingus dokumentus, susisiekė su D. Kaunu

iš kurio tikrai kylama į žvaigždes...

mokslininkų astronomų veikalų, turi sukelti pasididžiavimą savo universitetu,

ir pasiūlė juos įsigyti.

in memoriai AUGUSTAS PRONCKUS Lietuvos medicinos visuomenė neteko vie­ nos ryškiausių asme­ nybių. Balandžio 1 d. eidamas 87-uosius me­ tus mirė Vilniaus uni­ versiteto profesorius habilituotas medicinos daktaras chirurgas Augustas Pronckus.

Profesorius A. Pronckus gimė 1922 m. gegužės 22 d. Skuodo rajono Ge­ drimų kaime. Buvo dvyliktas vaikas ūkininko šeimoje. Pradėjęs lankyti Ylakių pradžios mokyklą išsiskyrė iš kitų savo darbštumu, proto imlumu, mokslo žinių troškimu. 1944 m. baigė Mažeikių gimnaziją. Po metų įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1950 m. baigęs medicinos studijas buvo paliktas dirbti gimta­ jame fakultete profesoriaus Prano Norkūno vadovaujamoje Bendrosios chirurgijos katedroje. Tolimesni biografijos faktai liudija ypatingą jo veržlumą siekiant profesinių viršūnių. 1953-1955 m. A. Pronckus buvo aspirantas. Jo apginta kandi­

VYTAUTAS JUOZAPAS MAŽIULIS Balandžio 11 d. mirė

dato (dab. daktaro) disertacija tapo pirmąja, pradėjusia prof. P. Norkūno idėjų pagrindimą ir savitos mokslo mokyklos kūrimą. Nuo 1956 m.

A. Pronckus - docentas. Įsitraukęs į tuo metu naują torakalinės chirurgi­ jos sritį netrunka parašyti ir 1964 m. apginti medicinos mokslų daktaro (dab. hab.) disertaciją apie pleuros

Pasiekęs profesines aukštumas, pripažinimą ir pagarbą, prof. A. Pronc­ kus nepiktnaudžiavo šlove. Jis išliko kuklus ir paprastas žmogus, su juo buvo lengva ir malonu bendrauti. Ne­ sileido giriamas ir nemėgo liaupsių.

Net kreipinys„profesoriau" jam buvo

ertmės obliteraciją po pulmonektomijos, komplikacijų profilaktiką ir gydymą. Neapleisdamas kasdie­ nio sunkaus darbo 1959-1965 m.

A. Pronckus - dar ir Sveikatos ap­ saugos ministerijos vyriausiasis chirurgas. 1972 m. jam suteiktas pro­ fesoriaus vardas. 1986-1990 m. prof.

A. Pronckus - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 1 -osios chirurgi­ jos, o 1990-1995 m. - Chirurgijos ligų katedros vedėjas. 1995-2004 m. dir­ bo profesoriumi Medicinos fakulteto Bendrosios praktikos centre.

Prof. A. Pronckus buvo chirurgas iš prigimties. Jis buvo plataus profilio specialistas: operavo širdį, stemplę, skrandį, žarnyną, plaučius. Neope­ ravo tik smegenų. Nuo 1956 m. jo iniciatyva krūtinės ląstos chirurgija tapo atskira chirurgijos šaka Lietu­ voje. Jis pirmasis pritaikė praktikoje naują abdominalinės stemplės ope­ racijos priėjimo būdą. A. Pronckus vienas pirmųjų pradėjo daryti širdies operacijas Lietuvoje. 1955 m. jis už­ siuvo pradurtą širdį, 1956 m. pašalino prie širdies priaugusį perikardą, 1958 m. atliko mitralinę komisūrotomiją uždarą širdies operaciją - pacientui buvo išplatinta anga tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio.

Iš prof. A. Pronckaus mokėsi visi, kuriems teko laimė atsidurti šalia jo operacinėje ar paskaitose. Jam operuojant operacinėje niekada ne­

būdavo įtampos ar nerimo. Dygsnis po dygsnio, lyg žaidžiant, būdavo pa­ daroma sudėtingiausia operacija. Jis buvo fiziškai stiprus ir ištvermingas.

Išugdė tris profesorius, šešiolika me­ dicinos mokslų ir septynis habilituo­ tus medicinos mokslų daktarus. Jo plunksnai priklauso per 130 mokslo publikacijų. Jis išleido knygą „Ezogastrod uodenoskopija" (1985), buvo vadovėlio„Klinikinė chirurgija“ (1969, 2-asis leid. 1980) ir knygos„Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos en­ doskopija" (1984) bendraautoris. „Baltuoju profesoriumi" vadintas A. Pronckus keturis dešimtmečius dirbo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje. Neretai darbe užsibū­ davo iki vėlumos, tačiau visuomet prieš septynias ryto buvo girdėti jo skambus balsas ir rūpestingas „Kaip jaučiatės?"

Profesorius A. Pronckus 30 metų buvo Vilniaus chirurgų draugijos pirmininkas, Lietuvos chirurgų drau­ gijos pirmininko pavaduotojas, Eu­ ropos chirurgų asociacijos Baltijos valdybos narys, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijos garbės narys. 2004 m. jam buvo su­ teiktas Skuodo miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. profesorius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu „Už nuo­ pelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos kariuomenę".

te klasikinę filologiją, o Maskvos

o 1991 m. - Latvijos universiteto

Vytauto Mažiulio mokslo dar­

universiteto aspirantūroje indo-

garbės daktaru. Apdovanotas

bai jau tapo lietuvių kalbotyros ir

europeistiką. Nuo 1955 iki 1996 m.

Lietuvos kunigaikščio Gedimino

diachroninės baltistikos klasika.

dėstė Vilniaus universitete. Buvo

ordinu.

Svarbiausi Vytauto Mažiulio mokslo darbai: „Baltų ir kitų indo­ europiečių kalbų santykiai" (1970, Lietuvos valstybinė premija), „Prū­ sų kalbos paminklai" (2 t., 1966, 1981), „Prūsų kalbos etimologijos žodynas" (4 t., 1988-1997), „Prūsų kalbos istorinė gramatika" (2004), „Pasaulio tautų kalbos" (1979 ir 2001). Taip pat paskelbta daug straipsnių lietuvių ir užsienio moks­ lo žurnaluose, parašytas skyrius apie skaitvardį „Lietuvių kalbos gramatikoje" (1965).

Kolegos ir buvę mokiniai prisimena­

Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos

katedrų vedėjas, ilgametis leidinio

pasaulinio garso baltis­

„Baltistica" redaktorius, kelių už­

tas, Vilniaus universite­

sienio mokslcr žurnalų redakcijos

to profesorius,

narys, Tarptautinės baltų-slavų santykių tyrimo komisijos pirmi­

akademikas Vytautas

ninkas, Valstybinės lietuvių kalbos

Juozapas Mažiulis.

komisijos narys. 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ir

Vytautas Mažiulis gimė 1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose (Zara­

Mainco (Vokietija) mokslo ir literatū­

sų r.). Baigęs Rokiškio berniukų gim­

tu, 1983 m. tapo Milano kalbininkų

naziją, studijavo Vilniaus universite­

draugijos nariu korespondentu,

ros akademijos nariu koresponden­

priimtinas tik oficialių pokalbių metu.

Kasdien bendraujant dažnai sakyda­ vo: „Vadink mane Augustu."

Ne viskas apie profesorių būtų pasakyta, jei nepaminėtume jo meilės ir traukos menui. Jo skambus ir aukštas tenoras, jo muzikalumas būtų galėjęs konkuruoti su ne vienu vėliau pripažintu Lietuvos dainininku, jei nebūtų buvusi pasirinkta chirurgo profesija.

Tai buvo nepaprastai medicinai ir Vilniaus universitetui atsidavęs žmogus. Iki paskutinių dienų, jau būdamas garbaus amžiaus, jis toliau kantriai ir ištvermingai dirbo, tuo pelnydamas kolegų ir pacientų pa­ garbą. Jo gyvenimo pavyzdys turėtų įkvėpti kiekvieną - nueitas kelias nuo Žemaitijos ūkininko vaiko iki mokslo ir pedagoginio darbo aukštumų bei chirurgijos meno virtuoziškumo viršūnių.

Profesorius Augustas Pronckus amžinojo poilsio atgulė Vilniaus An­ takalnio kapinėse.

Vilniaus universiteto bendruomenė

me jį kaip neprilygstamą prūsistą, puikų baltų kalbų ir jų santykių su

slavų kalbomis tyrėją, kruopštų ir įžvalgų etimologą. Be profesoriaus

darbų neapsieina nė vienas šių dienų baltistas, o tiek buvusiems

jo mokiniams, tiek dabartiniams studentams jie yra neišsemiamas

mokslo idėjų ir atradimų šaltinis.

Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija

universitas

8

2009 m. birželis

vilnensis

K t istorija

Simono Daukanto kiemas 430 „U.V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius.

Pristatome

S. Daukanto kiemą.

Nijolė BULOTAITĖ Pirmosios Lietuvos istorijos lietu­ vių kalba autorius taip norėjo mokytis Vilniaus universitete, kad pėsčias iš Žemaitijos atkeliavo į Vilnių. Kiemelio viduryje augantis ąžuoliukas - iš jo gimtojo Klevų kaimo. Šiame kieme dabar įsikūręs Užsie­ nio kalbų institutas, o didžioji patalpų dalis priklauso Filologijos fakultetui. Šiaurinį korpusą puošia paminklinė lenta, įrengta pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės atminimui. O. Šimaitė

dirbo VU bibliotekoje ir palaikė ryšius su Vilniaus geto kaliniais, gelbėjo ir rėmė Vilniaus žydus.

Pietinėje kiemo dalyje matyti Lietuvos architektūrai būdingas renesansinis atikas. Šis pastatas, manoma, statytas XVI—XVII a. sandū­ roje, naudotas ūkiniams reikalams. Čia buvo arklidės, stalių dirbtuvės, bravoras, o antrame aukšte - svir­ nai. Šis kiemo korpusas po XVIII a. pabaigos perstatymų buvo paskirtas

profesorių butams. Restauruojant Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros patalpas, buvo atidengtas vieno buto sienas puošusios freskos fragmentas, kuriame išlikusi ir data 1794 m.

Rytiniame pastate antrojo aukšto Mūzų vestibiulį puošia garsaus Lie­

tuvos grafiko Rimtauto Gibavičiaus freska, sukurta dar 1969 m. Freska vaizduoja devynias mūzas - menų globėjas. Ilgas koridorius veda prie kitos, paskutinės R. Gibavičiaus fres­ kos, pagerbiančios žymiausius Lie­ tuvos istorikus, poetus, dailininkus ir architektus. Grįžę į Mūzų vestibiulį ir

pasukę į dešinę patenkame į Užsienio kalbų skaityklą, kurią puošia Šarūno Šimulyno freska„Mažvydas Ragainės fone". Koridoriuje prie skaityklos išsaugotos autentiškos medinės lubų sijos.

Jeigu įžengę pro DOMUS PHILOLOGIAE duris nelipsite laiptais į viršų,

o pasukę į dešinę paėjėsite pirmojo aukšto koridoriumi, prieisite Klasi­ kinės filologijos katedros vestibiulį, kurį puošia dailininko Vitolio Trušio sukurta mozaika iš lauko akmenų, vaizduojanti pagoniškus lietuvių die­ vus. Šalia įsikūrusi Klasikinės filologijos

katedra.

Kai buvo sodinamas ąžuoliukas S. Daukanto kieme Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo doc. Sigito Nar­ buto rankose - nuotrauka, kurioje užfiksuota ąžuoliuko sodinimo akimirka. Sigitas Narbutas, Vilniaus universiteto absolventas, tuo metu buvo Filologijos fakulteto pirmakursis.

Kuo įdomi ši nuotrauka?

Tai paskutinė profesoriaus Ričar­ do Mirono nuotrauka. Tuo metu jis vadovavo Klasikinės filologijos katedrai. Nuotrauka, matyt, daryta 1978 m. balandžio pirmosiomis die­ nomis. Jos autorius man nežinomas.

Ta nuotrauka kažkaip pateko man į rankas. Joje yra keli mūsų dėstytojai: šviesaus atminimo Elena Bukelienė, Marcelijus Martinaitis, Adolfas Juršė­ nas, Viktorija Daujotytė - visi literatai vienoje vietoje.

Nuotraukoje matyti išardytas kie­ melio grindinys, kuris buvo ne taip seniai suklotas ruošiantis universiteto 400 metų jubiliejui. Tas ąžuoliukas, kuris čia sodinamas, ilgai neišbuvo.

Profesorius Albinas Jovaiša man pa­ pasakojo, kad antraisiais ar trečiaisiais metais ąžuoliukas netikėtai nudžiūvo.

Jie keliese, niekam nepasakodami, pasodino kitą. Gavo tokio pat am­ žiaus ąžuoliuką, kuris ir prigijo. Dabar jau tas antrasis ąžuoliukas ir auga Daukanto kieme.

Ką prisimenate labiausiai iš tų laikų, studijų metų?

Pradėjau studijuoti 1977-aisiais.

Buvome pirmoji lituanistų šimtinė.

Tais metais lietuvių kalbos ir litera­ tūros studijuoti pirmą kartą univer­ siteto istorijoje priėmė net šimtą studentų. Dabar sunku bus patikėti, bet mūsų, vaikinų, buvo net dvide­ šimt. Studijavome jau suvokdami, kad tenka studijuoti nepaprastu laiku. Tik įstoję dalyvavome keliose talkose. Pirmo kurso filologai padėjo statybininkams ir meistrams tvarkyti dabartinį Istorijos fakulteto Daukšos kiemą. Ten buvo statomi priestatai, dengiami stogai. Teko dirbti ir tvar­ kant universiteto biblioteką, taip pat rūsius. Talkų būta apsčiai, bet prisimenu, kad buvo ir tikrai stiprus šventės pojūtis. Šviesaus atminimo dekanas Jonas Balkevičius, Albinas Jovaišas, Filologijos fakulteto pro­ fesūra radę reikalą ir visai be progos primindavo, kad studijuojame ypa­ tingu laiku, kai universitetui sukanka 400 metų, kad tai labai svarbi data.

Iš dėstytojų elgesio buvo matyti, kad jie taip pat labai vertina šiuos metus.

Prisimenu, kad studijų metais visko būdavo. Brangios statybinės medžiagos buvo laikomos universi­ teto kiemuose. Vieną kartą į rytme­

tinę paskaitą susijaudinęs atbėgo šviesaus atminimo Adolfas Sprindis.

Kadangi mūsų buvo dvidešimt ir vyko bendra paskaita, tai visus vyrus pakvietė sakydamas: „Lekiam gel­ bėti universiteto granito, nes vagia."

Privažiavo kažkoks sunkvežimis ir pradėjo krauti granitą, sudėtą Sarbie­ vijaus kiemo pakraštyje. Universiteto žmonės vieni kitus pažinojo, nes Filologijos fakultetas įsikūręs tuose pat rūmuose kaip ir administracija. Ūkio dalis nebuvo tokia didelė, visi darbininkai pažįstami. Išlėkėme, bet, matyt, kažkasjau buvo juos nugąsdi­ nęs. Kelias granito plytas išsivežė, bet jau buvo dingę. Visokių dalykų būta tuo įdomiu laikotarpiu.

O arprisimenate pačią ceremoniją, kai buvo sodinamas ąžuoliukas? Gal buvo sakomos kokios kalbos?

Neprisimenu, ar buvo specialių kalbų. Buvo sukviesti studentai, su­ ėjo dėstytojai. Jei ir buvo sakomos kalbos, tai ne tokios ilgos kaip per FiDi, kai atvažiuodavo fizikai su savo dinozauru.Tada jau ant sunkvežimio lipdavo mūsų dekanas ir prodekanas, Fizikos fakulteto dekanas ir droždavo „rimtas" kalbas.

Bet ąžuoliukas filologų beržo ne­ nukonkuravo?

To beržo, prie kurio buvome pri­ pratę, jau nebėra. Jis buvo gražus, didelis, po juo karštą vasaros dieną buvo malonu sėdėti.

Kuo šiandien svarbus Vilniaus universitetas?

Nemanau, kad visiems senasis universitetas reiškia tiek, kiek tiems,

Ąžuoliuko sodinimo akimirka S. Daukanto kieme.

Nuotr. iš asm. S. Narbuto archyvo

kurie liko darbuotis kultūros baruose, redakcijose, bibliotekose ar institutuo­ se. Vilniaus universitetas kaip kultūros ženklas yra svarbus tiems žmonėms, kurie nusimano apie istorijos reikšmę žmogui, jo tapatybei. Kas pražuvęs kasdienybės rūpesčiuose, tam nerūpi nei universitetas, nei visi su juo susiję dalykai. Apie universitetą galėtume ir turėtume kalbėti daug daugiau, nes jo reikšmė ir šiais laikais, ir pirmuoju

jo istorijos laikotarpiu iki uždarymo

1832 m., ir sovietmečiu yra labai didelė mūsų kultūros istorijoje. Senasis uni­

versitetas, ir pirmiausia universitetas, paruošė mus ir visą tautą tiems da­ lykams, kurie vėliau, baigiantis XX a.,

Lietuvoje įvyko. Tokiems žmonėms kaip aš kiekviena plyta senajame universitete yra labai svarbi.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

universitas

2009 m. birželis

9

vilnensis

istorija s

Simonas Daukantas ir jo lietuviškas būdas Simonas Daukantas buvo lietuvių istorikas, švietėjas, pirmasis parašęs Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba. Apie tai, koks buvo S. Daukantas, kokie jo darbai ir siekiai ste­ bina net ir šiandieninį žmogų, kalbamės su VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoja dr. Brigita SPEIČYTE. Ką mums reikėtų žinoti apie S. Daukantą?

Visų pirma S. Daukantas yra XIX a. lietuvių istorikas, parašęs pirmąsias Lietuvos istorijos knygas lietuvių kal­ ba. Pirmąjį lietuvišką Lietuvos istori­ jos veikalą„Darbai senovės lietuvių ir žemaičių" jis parašė dar baigdamas Vilniaus universitetą 1822 m. Tais metais jis parengė ir traktatą lotynų kalba magistro laipsniui gauti iš tei­ sės srities. Deja,„Darbai..." S. Daukan­ tui gyvam esant liko nespausdinti. Iš spaudintų istorijos veikalų labiausiai minėtina pirmoji lietuvių kultūros istorija, išleista Sankt Peterburge 1845 m. - „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių". S. Daukantas bene pirmasis šioje knygoje pavar­ tojo šiuolaikišką aukštaičio sąvoką.

Kalnėnai - tai aukštaičiai. Iki tol Lietuvoje pagal tuometinę kultūri­ nę vaizduotę gyveno tik lietuviai ir žemaičiai.

Kuo šiandien įdomus S. Daukan­ tas? Ar jo aprašyta lietuvių tauta ir jos būdas mums įdomūs tik kaip praeities ženklas?

S. Daukantas vienas pirmųjų pra­ dėjo formuoti etninės lietuvių tau­ tos, jos kultūros istorijos sampratą ir vaizdinį. Nuo „Būdo..." išleidimo prabėgo daugiau nei 150 metų, tautinė lietuvių savimonė pasikeitė, ir ne viskas šiandien atrodo priimtina.

S. Daukantas kūrė tautinės lietuvių kultūros viziją - tai kultūra, išau­ ganti iš konkrečios vietos, kuriama žmonių, nuo amžių susigyvenusių su atšiauriu, šiaurietišku kraštovaizdžiu.

Kraštovaizdis formuoja ir jų būdą, gyvenimas kartu su kaimynais lemia jų papročius. Iš šio tautinio centro matomas ir visas kitas pasaulis. Tai tipiška ankstyvosios tautinės savi­ monės apraiška. Tačiau svarbu, kad šioje kultūros istorijoje S. Daukantas nekuria lietuvių kaip istorijos aukos vaizdinio. Toks vaizdinys populiarioje istorinėje savijautoje atsiranda tik XIX a. pabaigoje, „Aušros" laikais.

Priešingai, S. Daukantas sako, kad lietuviai patys atsakingi už tai, kas atsitiko jų valstybei ir tautai, nes jie „nestrūnijo" fabrikų, neplėtojo amatų, prekybos, nesirūpino kultūra, nekūrė įžvalgios užsienio politi­ kos ir leido sustiprėti agresyviems kaimynams, degradavo moraliai ir prarado valstybę. Atsakomybės ir gan laisvos laikysenos aspektas pir­ mojoje lietuvių kultūros istorijoje yra labai patrauklus ir, manau, aktualus šiandien.

Kai S. Daukantas rašo apie XVIII a. pabaigą, padalijimų laikotarpį, vals­ tybės žlugimą, vėl kažkaip keistai ir kiek nejaukiai galima atpažinti ir artimą šiandienai situaciją. Jis rašo apie du tautos sluoksnius, turėdamas omenyje feodalinę visuomenę: apie aukštuomenę - bajorus, aristokratus, kurie yra„ištižę lepumuose", rūpinasi tik privačiais reikalais, visiškai apleidę viešąjį visuomeninį ir politinį interesą, tuo tarpu nuvargusi liaudis nebesu­ M

K

geba nieko nuveikti, tik pasyviai stebi „vildamos naujus ponus malonesnius dėl savęs rasiant". S. Daukantas netie­ siogiai teigia, kad tauta visų pirma pati praranda laisvę valstybės viduje ir tik paskui pasiduoda išorinei agre­ sijai, nebegali jos atremti.

Tai kokie tie S. Daukanto aprašyti lietuviai, koks jų būdas?

S. Daukantas šioje kultūros istori­ joje aprašė lietuvių kultūros„antiką", aukso amžių. XIX a. tautinei vaizduo­ tei būdinga pabrėžti, kad praeities laikas buvo tobulas. Jį apibrėžia tam tikras žmogaus tipas. S. Daukanto ap­ rašytas idealus lietuvis labai artimas romėnų stoikams. Tai žmogus, kuris pasitenkina mažu, yra ryžtingas, nuoseklus, nepraranda vilties. Anot S. Daukanto, tai tas, kuris „ryžimesi negūra", t. y. pradėjęs darbą pabaigia, davęs žodį jį ištesi, kuris randa pu­ siausvyrą tarp privačių ir viešų inte­ resų ar tarp valstybės ir visuomenės reikalų. S. Daukantas ypač pabrėžė, kad proistorėje lietuviai vyrai buvo kariai, moterys rūpinosi namų ūkiu.

Tai buvo ne moterų vergovės, o įtakos ir atsakomybės sritis. Moterys buvo atsakingos už visą namų ūkį, o vyrai kariavo. S. Daukantas rašo, kad lietuviai vengė plėsti žemės valdas, kad„nuo karės nenutaustų"(kad nuo karinių reikalų nebūtų atitraukti į privačią žemdirbystės sritį).

Kaip galima suprasti iš likusių dokumentų, liudijimų, ir pačiam S. Daukantui būdinga stojiška lai­ kysena - jis irgi „ryžimesi neguro", nuosekliai laikėsi savo principų, ver­ tybių. Šaltiniuose minima legenda, kad S. Daukantas, būdamas Vilniuje, Aušros vartuose prieš stebuklingą Mergelės Marijos paveikslą davė įža­ dą rašyti visus darbus tik lietuviškai, iš tiesų jis tvirtai laikėsi šio pasiryži­ mo viešumoje vartoti lietuvių kalbą. Žinoma, mokėjo ir kitų kalbų, lenkų kalba susirašinėjo su kolegomis, mokslininkais, bet savo mokslinius darbus rašė tik lietuvių kalba.

Nepasiturinčio žmogaus mokslinis darbas taip pat reikalavo stojiškumo.

S. Daukantas ne vienoje vietoje mini, kad sudėtinga ir užsidirbti duonai, ir dirbti mokslinį darbą.Toks dvigubas darbas„ir geležinę sveikatą suvirina".

S. Daukantas gana anksti turėjo atsi­ statydinti iš tarnybos. Išėjo į pensiją maždaug 57-erių dėl silpnos sveika­ tos po ilgalaikio darbo istoriniuose archyvuose ir gana kuklios duonos.

Kokie jo ryšiai su Vilniaus univer­ sitetu?

Su Vilniumi S. Daukantą sieja netik legendos, bet ir kultūros simboliai.

1814 m., būdamas dvidešimt vienerių, S. Daukantas pėsčiomis atkeliavo į Vilnių. Ta kelionė žadina vaizduotę, nes liudija žemos kilmės lietuvių mokslo troškimą, didžiulį aktyvumą, gyvybingumą. Juk nebuvo lengva iš kaimo atkeliauti į Vilnių. Kelionė liudija ir didžiulę Vilniaus universi­ teto, kaip tikrai europinio lygio uni­ versiteto, mokslo ir kultūros centro,

S. Daukanto skulptūra ir freska Vilniaus universitete.

V. Naujiko nuotr. trauką. Lietuvos kultūra be Vilniaus XIX a. pradžioje neįsivaizduojama.

S. Daukantas, atkeliavęs į Vilnių, porą metų mokėsi Vilniaus gimnazijoje.

Prieš tai buvo mokęsis Kretingos pradinėje mokykloje, Žemaičių Kal­

varijos mokykloje, nuolat buvo tarp pasižymėjusių mokinių. Matyti, kad jis tikrai buvo gabus jaunuolis, atsi­ davęs studijoms ir mokslams.

Iš pradžių S. Daukantas įstojo į Vilniaus universiteto Laisvųjų menų fakultetą, studijavo klasikinę filologi­ ją. Todėl jo vardu pavadintas vienas Filologijos fakulteto kiemelis. Jo bendrakursis buvo Adomas Mickevi­ čius, 1816 m. perėjęs į Laisvųjų menų fakultetą. Tačiau po dvejų metų, 1818-aisiais, S. Daukantas persikėlė į Moralės ir politikos mokslų fakultetą, susitelkė ties teisės ir istorijos studi­ jomis, klausėsi Vilniaus universiteto dėstytojų I. Onacevičiaus, J. Leleve­ lio paskaitų ir parašė teisės srities magistro darbą. Gabus ir, matyt, iš bendraamžių išsiskiriantis jaunuolis buvo įrašytas kaip galimas kandi­ datas į Filomatų, mokslo mylėtojų, draugiją. Bet kad būtų buvęs tos draugijos narys, nėra žinoma. Dėl 1823-1824 m. prasidėjusio proceso, kai universitete buvo išaiškintos slaptos studentų draugijos, S. Dau­ kanto magistro vardo pripažinimo procedūra sustojo, ir jis tą vardą gavo tik po kelerių metų.

1826 m. jis išvykoj Rygą, nes norėjo tęsti istorinius mokslinius tyrimus ir ieškojo priėjimo prie archyvų, kuriuo­ se būtų su Lietuvos istorija susijusių dokumentų. Vienas iš tokių archyvų buvo Rygos generalgubernatoriaus archyvas, bet ten prie dokumentų buvo sudėtinga prieiti. Tad 1834 m.

S. Daukantas išvyko dirbti į Peter­ burgą, kur buvo saugoma Lietuvos Metrika. Peterburge jis gyveno iki 1850-1851 m.

Kuo Jums, kaip literatūros istori­ kei, svarbus S. Daukantas?

Labai patraukli ir artima šiandie­ nai S. Daukanto laikysena. Užsiimti lituanistika, lituanistiniais tyrimais XIX a. viduryje, be abejo, buvo daug sunkiau negu šiandien, bet S. Dau­ kantas labai nuosekliai dirbo savo darbą, laikėsi savo linijos, visiškai nebūdamas tikras, ar jo veikalus kas nors skaitys, ar jie bus kam nors suprantami, ar rašo tik sau ir savo artimiausiems bičiuliams.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

S. Daukanto kiemo fragmentas 1915 m. Autorius nežinomas.

Nuotr. iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

Jdomus faktas Nors S. Daukantas buvo kilęs iš valstiečių, jo šeima taip pat dalyvavo

krašto istorijoje, politiniuose įvykiuose. Ant savo motinos antkapio jis už­ rašė, kad jo motina Kotryna Odinaitė Jurgienė Daukantienė 1795-aisiais (T. Kosciuškos sukilimo metai) kartu su savo vyru ir trim dieveriais (vyro

broliais) dalyvavo garsiame Liepojos mūšyje. Įdomu, kad jauni valstiečiai,

susilaukę pirmagimio (Simonui tuo metu buvo dveji), visa šeima kartu

išėjo į sukilimą ir kovojo už valstybės laisvę. Matyt, pats S. Daukantas irgi sėmėsi energijos iš šios šeimos tradicijos.

universitas

10

2009 m. birželis

vilnensis

/s studijos___________________

VU Filosofijos fakulteto magistrantūros studijos Šiemet Vilniaus uni­

versiteto Filosofi­ jos fakultetas siūlo rinktis antrosios pakopos studijas iš 12 magistrantūros programų.

Studentų apklausa apie 2008-2009 mokslo metų rudens semestrą Vilniaus universiteto Kokybės vadybos

centras (KVC) vasa­ rio 2-23 d. atliko uni­

Edukologijos magistrantūros tiks­ las - rengti kompetentingus eduko­ logijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, taip pat bendrosios edukologijos bei švietimo politikos ir vadybos specialistus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms.

2009 m. studentai priimami į naują neakivaizdinių edukologijos studijų šaką - švietimo politika ir adminis­ travimas.

Filosofijos magistrantūros progra­ ma skirta šiuolaikinės filosofijos studi­ joms. Filosofijos magistrai pasirengia tęsti studijas doktorantūroje ir dirbti mokslo tiriamąjį ir analitinį darbą tiek akademinėse institucijose, tiek įvairio­ se viešojo gyvenimo srityse.

Informacijos visuomenės studijų magistrantūros programa yra šiuolai­ kiška ir daugiadalykė. Šios 2,5 metų trukmės studijos rengia aukščiausios grandies socialinių pokyčių, verslo ir žinojimo specialistus, kuriančius bei įgyvendinančius strategines koncep­ cijas valstybės tarnybos ir įvairiose privataus verslo srityse.

Klinikinės psichologijos magis­ trantūros studijų tikslas - suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, apimančių svarbiausias klinikinės psichologijos sritis - vaikų ir suau­ gusiųjų elgesio ir emocinių sutrikimų psichologinę diagnostiką ir įverti­ nimą, psichologinį konsultavimą ir psichoterapiją.

Organizacinės psichologijos ma­ gistrantūros studijų programa rengia psichologus, gebančius įvairaus tipo organizacijose spręsti psichologines problemas organizacijos, darbo grupės ir individualaus darbuotojo lygmenimis.

Psichologijos magistrantūros edukacinės psichologijos šaka yra skirta studentams, turintiems psicho­ logijos bakalauro laipsnį ir siekian­ tiems išmokti teikti psichologines paslaugas kiekvienam asmeniui įvai­ riose mokymo ir mokymosi sistemos organizacijose, spręsti problemas, susijusias su vaikų ir jaunuolių psichosocialine raida.

versiteto studentų

apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti

studentų nuomonę apie rudens semestro Psichologijos magistrantūros svei­ katos psichologijos šaka skirta tiems, kurie siekia pritaikyti psichologijos žinias ligų prevencijai ir gydymui, sveikatos puoselėjimui ir stiprinimui, sveikatos ir ligų psichologinių veiksnių identifikavimui, taip pat sveikatos ap­ saugos sistemos tobulinimui.

Psichologijos ir kriminologijos magistrantūros studijų programa sieja psichologijos studijas su teisės, sociologijos ir kriminologijos proble­ matika. Ji skirta studentams, siekian­ tiems pritaikyti psichologijos žinias tiriant nusikaltimus, atliekant teismo psichologinę ekspertizę, kuriant ir įgyvendinant įvairias nusikaltimų bei asocialaus elgesio prevencijos programas, organizuojant ir dirbant resocializacijos darbą, konsultuojant nusikaltimų aukas ir teisėtvarkos pareigūnus.

Sociologijos magistrantūros pro­ grama siekia parengti specialistus, tu­ rinčius šiuolaikinės socialinės teorijos ir metodologijos žinių, pasirengusius dirbti akademinį tyrimo darbą, turin­ čius įgūdžių, reikalingų įgytų žinių praktiniam pritaikymui, gebančius suvokti socialinius įvykius ir faktus, vykdyti tyrimus plačioje kultūrinėje perspektyvoje.

Pasirinkusieji sociologijos ir kri­ minologijos studijas įgyja ne tik sociologo, bet kartu ir kriminologo kompetenciją, kuri leis dirbti teisė­ saugos institucijose, policijos anali­ tiniuose skyriuose, bausmių atlikimo sistemoje, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ir kitose įstaigose.

Socialinio darbo magistrantūros programa užsienio ekspertų buvo įvertinta kaip geriausia Lietuvos so­ cialinio darbo programa, kurią vykdo savo srityje pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi dėstytojai ir mokslininkai. Pro­

grama rengia socialinio darbo spe­ cialistus, turinčius tvirtus socialinio darbo profesijos teorinius pagrindus ir praktinės veiklos įgūdžius.

Socialinė politika - nauja socia­ linio darbo magistrantūros studijų programa (trukmė 1,5 metų), kurios tikslas - ugdyti gebėjimus pažinti socialines problemas, rengti ir pa­ teikti socialinės politikos sprendi­ mus, taikyti šiuolaikinius socialinės politikos rezultatų, padarinių analizės metodus, vadovauti socialiniams projektams ir kt.

Specialiosios pedagogikos ma­ gistrantūros studijos siekia suteikti žinių ir įgūdžių, aprėpiančių svar­ biausias specialiosios psichologijos ir specialiųjų poreikių asmenų - vaikų ir suaugusiųjų ugdymo sritis: psichopedagoginį įvertinimą, sutrikimų, ne­ galių ir jų sukeltų specialiųjų poreikių aptikimą, sutrikusios raidos asmenų psichikos ir elgesio savitumus ir kt.

Specialiosios profesinės (netei­ kiančios laipsnio) studijos „Peda­ gogika" - 1 metų trukmės studijos, kurių tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos, plataus pedagoginio išsilavinimo, turinčius pakankamai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių spe­ cialistus, gebėsiančius dirbti dalyko mokytojais ir atlikti su pedagogine veikla susijusias funkcijas įvairių tipų bendrojo lavinimo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose.

Daugiau apie magistrantūros programas, priėmimo tvarką ir konkursinio balo skaičiavimą ieškokite: www.fsf.vu.lt ir www.vu.lt/stojantiesiems.

Išsamiau skaitykite http://www.vilnensis.vu.lt/studijos

Klausk.vu.lt ir Tau bus atsakyta

studijas ir nustatyti

studentų pasitenkinimą

jomis.

Apklausoje iš viso dalyvavo

23,8 proc. bakalauro, magistran­ tūros ir vientisųjų studijų pakopos visų studijų formų studentų. Savo nuomonę išreiškė beveik ketvirta­ dalis bakalauro studijų pakopos visų

studijų formų studentų, 20,5 proc. magistrantūros studijų pakopos stu­ dentų ir 22,4 proc. vientisųjų studijų

todiką. Universitetams būtų sutei­ kiamas pasaulinio lygio universiteto statusas (6 žvaigždutės) už konkrečių reikalavimų tenkinimą tokiose sri­ tyse kaip mokslinė veikla, studijos, tarptautiškumas, infrastruktūra, absolventų karjera. Šios metodikos

pagrindinis privalumas - galimybė įvertinti universitetus jų tarpusavyje nelyginant.

Studentų pasitenkinimas studi­

jomis yra svarbus studijų kokybės rodiklis. KVC atliktos apklausos rezul­ tatai leidžia teigti, kad nors dauguma VU studentų apskritai yra patenkinti studijomis universitete (nepalankiai

studijas universitete vertino tik šiek tiek daugiau kaip 16 proc. visų apklaustų I ir II pakopos studentų), siekiant THE-QS žvaigždutės už

dėstymo kokybę esamo lygio dar tikrai nepakanka. Kita vertus, turime ir tokių akademinių padalinių, kurių studentų pasitenkinimo studijomis ir dėstymo kokybe rodikliai jau šiandien

atitinka arba kai kuriais aspektais net

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo Fizikos, Matematikos ir informatikos, Chemijos ir Komunikacijos fakultetų

viršija nurodytus minimaliusTHE-QS metodikos rodiklius.

Apibendrinti apklausos rezultatai buvo pristatyti Studijų komiteto ir Senato komisijos nariams bei studijų

studentai.

Vilniaus universitete kuriama visą

prodekanams. Pristatymų metu vyku­ siose diskusijoje buvo vienareikšmiškai

studijų procesą apimančios studijų kokybės gerinimo sistema grindžia­

sutarta, kad, norint imtis konkrečių stu­

pakopos visų studijų formų studentų.

ma kokybės kultūros vertybėmis, kurių pripažinimas ir praktikavimas įpareigoja kiekvieną bendruome­ nės narį siekti savo veiklos kokybės.

Kurdamas vidinę studijų kokybės stebėsenos sistemą, VU vadovaujasi

savo vizija ir misija, Europos aukš­ tojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, atsižvelgia į nacionalinę ir tarptautinę išorinio vertinimo praktiką bei patirtį.

Vilniaus universitetas jau antrus metus dalyvauja tarptautinės eduka­ cinių tyrimų ir paslaugų kompanijos „Quacquarelli Symonds" (QS) kartu su „Times Higher Education Maga­ zine" vykdomame tarptautiniame geriausiųjų pasaulio universitetų reitinge -,,World University Ranking". Šio reitingo rengėjai ir vykdytojai

2009 m. rudenį rengiasi pristatyti naują universitetų rangavimo me­

dijų kokybės tobulinimo priemonių, būtina organizuoti studentų apklausą apie semestro metu studijuotus kon­ krečius studijų dalykus.

VU Informacinių technologijų tai­ kymo centras, bendradarbiaudamas su KVC, šiuo metu baigia rengti šiam tikslui skirtą elektroninę anketos versiją, susietą su universiteto vidine informacine sistema. Planuojama, kad studentai galės intranete išreikšti savo nuomonę apie kiekvieną kon­ kretų pavasario semestro metu studi­ juotą dalyką jau birželio mėnesį.

Dėkojame visiems studentams, da­ lyvavusiems KVC atliktoje apklausoje apie 2008-2009 mokslo metų rudens semestro studijas ir išreiškusiems savo nuomonę, taip pat VU Studen­ tų atstovybei ir fakultetų studentų atstovybėms už aktyvų dalyvavimą organizuojant apklausą.

Kokybės vadybos centro inform.

Klausk.vu.lt kvalifikuotai, kantriai ir aiškiai į klausimus atsakinės Studijų direkcijos darbuotojai, dėstytojai ir studentai.

Klausimus pateikti galės internetinėje svetainėje užsiregistravę moksleiviai,

Vilniaus universitetas siekia padėti

studentai ir visi kiti besidomintieji universiteto gyvenimu bei savivalda. Atėję

būsimiems ir esamiems šios

pyje išskiriamos dvi pagrindinės klausimų skiltys. Populiarių klausimų skiltyje

aukštosios mokyklos studentams

lankytojai iš karto galės sužinoti atsakymus į aktualiausius klausimus. Tinklala­

pateikiami su stojimo į VU tvarka, studijų programomis ir sąlygomis, kainomis už studijas susiję klausimai. Busimieji studentai susipažins su dokumentų

greitai rasti atsakymus į su studijomis

pateikimo tvarka. Abiturientai, kurie nėra apsisprendę, ką studijuoti, ir nori

susijusius klausimus. Specializuotame

išsiaiškinti būsimos profesijos subtilybes, pateikę klausimą sulauks patarimo.

Studentai, norintys keisti studijų kryptį, išsamiau susipažins su studijų krypties

tinklalapyje klausk.vu.lt pateikiama

keitimo galimybėmis. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai gaus papildomos

išsami studentams naudinga infor­

informacijos, susijusios su tęstinėmis studijomis VU.

macija. Užsiregistravę svetainės lanky­

tojai turi galimybę pateikti klausimą ir

sulaukti specialisto atsakymo.

Naujausių klausimų skiltyje - patys naujausi klausimai, kuriuos pateikia

tinklalapio lankytojai. Registruokitės ir klausimus pateikite patys. Klauskite ir Jums bus atsakyta. „U.V." inform.

universitas

2009 m. birželis

11

vilnensis

Apeliacijos rašymo ypatumai Artėja egzaminų karštinė ir kai kurie studentai svarstys, ar jiems apeliuoti, ar vis dėlto susilaikyti.

Siekiant palengvinti studentų apsisprendimą ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos, gegužės 19 d. Komunikacijos fakultete surengta paskaita apie apeliacijų rašymą.

Patarimus dalijo Komunikacijos fakulteto Apeliacinės komisijos pirmininkė doc. dr. Vita MOZŪRAITĖ.

Monika LAUCIUTE

teigia: „Niekas iki šiol mums negali

daugiau. Dažnai pasitaiko, kad

paaiškinti, ar galima apeliuoti dėl

egzaminų, atsiskaitymų klausimai

praktikos. Mes turime tokių apelia­

yra neteisingai suformuluoti. Dės­

Trejus metus apeliacinės komisijos

cijų. Kadangi praktiką žurnalistikos

tytojai nepasižiūri, nepagalvoja

pirmininke dirbanti V. Mozūraitė

studentas gina prieš dviejų žmonių

ir neteisingai sudaro klausimus.

sako, kad svarbu žinoti, kada ir kur

komisiją, tai jos rezultatas neturėtų

Itin daug nesusipratimų kyla dėl

reikia kreiptis. Apeliacija yra rašoma

būti apeliuojamas. Deja, matau, kad tai yra daroma. Šioje vietoje yra

neigiamai suformuluoto teiginio.

darbo dienų išnagrinėja ir paskelbia

spraga ir nauja komisija turėtų šią

savo sprendimą. Jei buvo skudžia-

problemą išspręsti."

rie fiziškai negali greičiau padaryti,

Komisijos darbas

Apeliacinei komisijai. Komisija per 14

masi dėl pažymio, Apeliacinės komi­ sijos sprendimas yra neginčijamas ir

Studentai, 2009-aisiais ir vėliau įstoję į

Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybę, neturės privalomų anglų kalbos studijų, o vietoj jų įgis prancūzų ir vokiečių kalbų

pradžiamokslį. Tokį sprendimą Žurnalistikos instituto bakalauro studijų programos komite­ tas priėmė kovo 20 d.

Karolis VYŠNIAUSKAS

Bartkuvienė mano, kad anglų kalbą

padaryti tik nuo penkto semestro

Užsienio kalba ne vien anglų „Pastaruoju metu užsienio kalbų

pasirenkama disciplina nėra tinka­ mas sprendimas: „Patinka mums ar nepatinka, bet pasaulis kalba

studijos yra suvokiamos kaip anglų

angliškai. Tai yra mokslo, politikos,

kalbos studijos. Mes norime studen­

žinoma, ir žiniasklaidos kalba. Toks

tams, kurie mokykloje jau mokėsi an­

sprendimas atsisakyti anglų kalbos

glų kalbą, pasiūlyti studijuoti prancū­

dėstymo nuo pirmo kurso universi­

zų ir vokiečių kalbas. Tie dalykai jau

tete, kur studentai savo mokyklines

Daug diskusijų kelia griežtas laiko

yra nutarti, jau žinomi ir dėstytojai, kurie dėstys", - teigė Žurnalistikos

žinias turėtų perkelti į naują universi­

reglamentavimas (yra žmonių, ku­

tetinės kokybės lygmenį, yra sunkiai

instituto direktorius prof. dr. Žygin­

suprantamas. Universitete gramatika

o laikas būna ribotas, todėl net

Drąsiausieji

____________ studijos k s Žurnalistikos institute bus studijuojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos

ir labai teisingai atsakinėdami jie

tas Pečiulis. Kaip pagrindinius tokio

sprendimo motyvus jis nurodė per didelį anglų kalbos sureikšminimą

nekalama, jos žinios integruojamos į kalbinių gebėjimų ugdymą, į daly­

kinės anglų kalbos mokymą (mass

galutinis. Jei studento skundas buvo

Vilniaus universiteto Studentų

nesuspėja), taip pat pasitaiko, kad

dėl procedūrinio pažeidimo, jis turi

atstovybės nario Pauliaus Simana­

dėstytojai nepaaiškina, kokia forma

dabartinėje visuomenėje ir proble­ mas, iškylančias, kai prireikia kitų

teisę skųstis Senato komisijai, kuri iš

vičiaus teigimu, po žiemos sesijos

reikia atsakinėti, arba egzaminuoja

užsienio kalbų žinių: „Lietuvoje

naujo nagrinėja skundą.

studentus iš medžiagos, kurią jie

Apeliacinė komisija perskaito

Komunikacijos fakulteto studentai lyderiauja tarp apeliuojančiųjų. Šio

studento skundą ir žiūri, ar jo mo­

fakulteto Apeliacinei komisijai buvo

„Kiekvienas studentas jau pir­

tyvai yra argumentuoti. Jei komisija

pateiktos net 34 apeliacijos. Dau­

mosiose paskaitose turi būti infor­

kad be anglų nėra nei kitų kalbų, nei

nusprendžia, kad motyvai yra argu­

guma jų - priekaištai dėstytojams

muojamas, kaip bus atsiskaitoma

kitų kultūrų, nei kitų šalių. Čia iškyla

mentuoti, tai kreipiasi į dėstytoją,

dėl vertinimo. 18 apeliacijų pateikė

per egzaminą, kaip organizuojamas

problemų mums studijuojant užsie­

prašydama jo paaiškinimo. Pati

Ekonomikos fakulteto studentai,

visas studijų procesas, kaip skaičiuo­

nio šaltinius ir išvažiuojant studijuoti

tradicijomis, etikos nuostatomis, ide­

komisija negali nieko spręsti apie

tačiau tik 4 iš jų buvo pripažintos

jamas pažymys. Tokių pažeidimų

pagal ERASMUS studijų programas.

ologijomis. Netenkama galimybės

pažymį. Ji kreipiasi į atitinkamo

pagrįstomis ir patenkintos. Matema­

pasitaiko dažnai, tačiau studentai,

Taigi manyčiau, kad jei šis eksperi­

skaityti Jungtinės Karalystės, Jung­

padalinio direktorių, kad jis suburtų

tikos ir informatikos fakultetas gavo

jei gauna gerą pažymį, yra linkę juos

mentas mums pavyks, jis padės tą

tinių Valstijų spaudą, analizuoti, kaip

dalyko specialistų komisiją. Specia­

4 apeliacijas.Trys iš jų - patenkintos.

nutylėti", - teigia V. Mozūraitė.

kalbų laivą šiek tiek išlyginti."

listai peržiūri studento atsakymą,

Po vieną skundą gavo Gamtos moks­

parašo naują įvertinimą ir perduoda

lų ir Istorijos fakultetai. Pastarojo

jį Apeliacinei komisijai.

apeliacija nepatenkinta, o Gamtos

Vilniaus universitete galioja nuos­

mokslų fakulteto studento skundas

tata, kad specialaus dalyko komisija

pripažintas pagrįstu. Po žiemos sesi­

negali sumažinti pažymio. Apeliaci­

jos Chemijos ir Fizikos fakultetuose

nę komisiją sudaro po vieną žmogų

skundų negauta.

iš kiekvieno padalinio ir vienas stu­ dentų atstovybės deleguotas asmuo.

Jei studentą nuskriaudė dėstytojas

Procedūriniai pažeidimai

iš kito fakulteto, apeliacija turi būti

Daugiausia skundų yra gaunama

rašoma į tą fakultetą, kuriame dirba

dėl procedūrinių pažeidimų, nors

dėstytojas.

konkrečiai paaiškinti, kas tai yra, ne­

gali nė Apeliacinės komisijos pirmi­

Priežastys

ninkė. „Procedūrinis pažeidimas yra

Apeliacija yra rašoma, jeigu stu­

labai sudėtingas dalykas. Visi bando

dento netenkina įskaitos ar egzami­

išsiaiškinti, kas tie procedūriniai pa­

no pažymys. Prie egzaminų ir įskaitų

žeidimai, bet niekas nežino."

yra priskaitomi referatų, kursiniai

Iš procedūrinių pažeidimų išski­

mato pirmą kartą.

užsienio kalbų laivas yra pavojingai

pavirtęs ant vieno šono. Mūsų visuo­ menei, kartu ir studentams atrodo,

Prancūzų ir vokiečių kalbos bus

Praktinis patarimas Kaip patį problemiškiausią stu­

dentų veiksmą Apeliacinės komi­

sijos pirmininkė išskiria studentų nepasikalbėjimą su dėstytoju ir

apeliavimą iš karto. „Pirmiausia su

dėstomos tris semestrus, o norintys

tęsti turės galimybę pasirinkti specia­ lius kursus.

klaida: „Studentai praras galimybę mokytis iš didžiausių, Įtakingiausių

žiniasklaidos mokyklų, kaip BBC, CNN ar „Aljazeera", susipažinti su jų

užsienio žiniasklaidos priemonės

perteikia įvykius, ir lyginti jų praktiką su esančia Lietuvoje."

L. Bartkuvienė taip pat pažymėjo,

kad sprendimas keisti užsienio kalbų

kai, nepasitarus su universiteto aka­ demine bendruomene - studentais

Anglų kalbos studijų visiškai at­

ir dėstytojais: „Universiteto misija

Dėstytojas privalo pasiimti atsaky­

sisakoma nebus - studentams bus

yra tarnauti studentams, bet šiuo

mų lapą ir jums išaiškinti, kas, kur

siūlomi trys laisvai pasirenkamieji

klausimu dialogo su jais nebuvo.

ir kodėl. Didžioji dalis apeliacijų yra

dalykai: užsienio žurnalistika, užsie­

Dabar besimokančių studentų ne­

probleminės dėl to, kad studentas

nio šaltinių skaitymas ir literatūrinė

buvo klausiama, ar jiems reikia anglų

žurnalistika. Jų tikslas - pritaikyti

kalbos studijų. Su Užsienio kalbų

nepasiaiškina su dėstytoju.

Kita problema, jei dėstytojas ne­ sutinka komentuoti savo vertinimo.

Tuomet studentas rašo apeliaciją ir

ją įregistruoja dekanate. Pageidau­ jame, kad prie apeliacijos formos

anglų kalbos žinias žurnalistikos

institutu taip pat nebuvo tariamasi,

srityje, o ne toliau, kaip ir vidurinėje

ar, atsisakius anglų kalbos ir pasi­

mokykloje, mokyti studentus anglų

rinkus vokiečių ir prancūzų kalbas,

kalbos gramatinių ir kitų įgūdžių. Šie dalykai numatomi dėstyti nuo

per tris mokymosi semestrus bus

penkto semestro.

riamos dvi pagrindinės grupės: tai

pažymiai įeina į duomenų bazę. Dėl

studento ir dėstytojo asmeniniai

per tris darbo dienas nuo egzamino

santykiai ir veiksmo pažeidimai.

rezultatų paskelbimo jam turi leisti

kalbos paskaitose daro tai, kas numa­

nusikopijuoti dėstytojas.

tyta mokantis minėtų pasirenkamųjų

Pirmuoju atveju apeliacija gali būti

nesusipažins su užsienio žinias-

savo pažymiu nueikite pas dėstytoją.

darbai ar kitokie atsiskaitymai, kurių

priima komisija, apeliacija negali

Dėstytojos teigimu, šios pertvar­ kos padarinys bus tas, kad studentai

mokymo sistemą priimtas vienpusiš­

Studentai prieštarauja

pridėtų savo atsakymų lapą, kurį

baigiamųjų ar kitokių darbų, kuriuos

media English)."

Tačiau dauguma žurnalistikos stu­

dentų sako, kad jie jau dabar anglų

galima pastarąsias išmokti taip, kad

tomis kalbomis jie galėtų bendrauti.

Manau, kad trijų semestrų tam tikrai

nepakanka."

Instituto direktoriaus nuomone, „daugelis studentų jau mokykloje

būti rašoma, nes tai yra ne vieno

rašoma, jei studentas jaučia nuolatinį

Iš trejų metų patirties galiu pa­

žmogaus sprendimas. Žurnalistikos studentams aktualu,

spaudimą iš dėstytojo per egzaminą

sakyti - geri studentai apeliacijų

ka Urbonavičiūtė: „Per anglų kalbos

(būtina paminėti, kad kiekvieno stu­

nerašo. Tą energiją, kurią kiti skiria

paskaitas mes nagrinėjame Lietuvos

pramokę anglų kalbos". Tačiau pagal

apeliacijų rašymui, jie skiria moky­

ir užsienio žiniasklaidą, taip plėsdami

dabartinę studentų priėmimo tvarką

muisi", - teigia V. Mozūraitė.

savo žurnalistinio darbo suvokimą ir

į žurnalistikos specialybę stojantys

kartu tobulindami anglų kalbos įgū­

abiturientai gali įstoti ir išlaikę valsty­

ar galima paduoti apeliaciją dėl prak­

tikos gynimo pažymio. V. Mozūraitė

dento situacija yra individuali).

Veiksmo pažeidimo pavyzdžių

Kaip rašyti apeliaciją?

• Apeliaciją galite parašyti per 3 darbo dienas nuo egzamino rezultato paskelbimo datos.

• Prieš rašydami turite teisę susipažinti su savo darbu.

• Rašydami apeliaciją argumentuokite, kodėl dėstytojas buvo neteisus.

• Argumentacijoje dėstykite faktus, ne nuomones.

• Apeliaciją nuneškite į savo dekanatą.

dalykų. Kaip teigė pirmakursė Moni­

yra arba visiškai išmokę, arba gerokai

džius. Mes „nekalame" gramatikos,

binį anglų kalbos brandos egzaminą

kaip galbūt įsivaizduoja norintys

aukščiausiais įvertinimais, ir visai jo

panaikinti anglų kalbos studijas."

nelaikę. Taip yra todėl, kad anglų

kalbos egzamino rezultatas neįeina

Sprendimas priimtas vienpusiškai Žurnalistikos institute anglų kal­

bos paskaitas vedanti lektorė Linara

į bendrą konkursinį stojamąjį balą.

Pertvarkant užsienio kalbos studijas Žurnalistikos institute šios sistemos pakeisti nenumatoma.

universitas

12

2009 m. birželis

vilnensis

i f fakultetuose___________________

EKONOMETRIJOS OLIMPIADA 2009: suburti gabiausius ir skatinti bendradarbiavimą Balandžio 3-4 d. VU Matematikos ir infor­ matikos fakultete įvyko antroji komandinė Ekonometrijos olim­ piada 2009, kurią orga­ nizavo Ekonometrinės analizės katedra kartu su „Euromonitor International“ bei „Creditinfo Lietuva“.

Doc. Virmantas KVEDARAS, Jurgita MARKEVIČIŪTĖ, MIF Ekonometrinės analizės katedra Olimpiada organizuojama siekiant suburti gabiausius studentus, besi­ dominčius ekonomika bei ekonome-

Komandos bando susidoroti su olimpiados užduotimi

triniais tyrimais ir norinčius per ribotą laiką pabandyti išspręsti aktualią ekonominę problemą.

Pastaruoju metu itin aktualus ir dažnai diskutuojamas klausimas yra valiutos devalvavimas Latvijoje ir kitose Baltijos valstybėse. Todėl ne­ atsitiktinai šių metų tema pasirinkta „Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Es­

tijos) valiutų devalvavimas". Kadangi visos kalbos išlieka spekuliacijų ir/ arba „ekspertinių įžvalgų" lygiu, ko­ mandos kiekybiniais skaičiavimais turėjo patvirtinti arba paneigti tei­ ginius, kad: • „Latvija yra silpniausia grandis de­ valvacijos požiūriu iš trijų Baltijos valstybių";

KHF pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis su Anglijos universitetu Neringa RADŽIUVIENĖ VU Kauno humanitarinis fakulte­ tas pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis su Londono Middlesexo universitetu.

Kaip teigia KHF prodekanė projek­ tinei veiklai doc. dr. Loreta Ulvydienė, iki šiol fakultetas, rengiantis užsienio kalbų specialistus, neturėjo bendra­ darbiavimo sutarties su universitetu, kuriame anglų kalba būtų gimtoji.

Užmezgus ryšius su Middlesexo universitetu pasirašytos iškart dvi bendradarbiavimo sutartys. Pirmoji sutartis abiem universitetams leis vykdyti bendrus projektus, organi­ zuoti bendras tarptautines mokslines konferencijas, kurti studijų progra­

mas. Pagal šią sutartį Vilniaus univer­ siteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojai galės dėstyti ir stažuotis Middlesexo universitete, o pastaro­ jo universiteto dėstytojai - Kaune.

Middlesexo universiteto dėstytojams galimybė skaityti paskaitas Kauno humanitariniame fakultete ir pavie­ šėti Kaune pasirodė gana patraukli.

Sutartyje numatyta ir galimybė keis­ tis moksliniais žurnalais.

ERAZMUS mainų sutartis leis mūsų studentams gilinti kalbos žinias Anglijoje, o fakulteto bendruomenę papildys svečiai iš Anglijos. „Daugu­ ma mūsų anglų-rusų specialybės studentų yra baigę rusakalbes mo­ kyklas, tarpusavyje bendrauja rusų kalba, turime puikią mokymų bazę,

Junkis - realiai ar virtualiai ir keliaujam aplink Lietuvą!

VU Kauno humanitarinio fakulteto kultūros vadybos stu­ dentai ir UAB „Telesoftas“ Lietuvos vardo tūkstantmetį paminės liepos 25 - rugpjūčio 8 d. keliaudami pėsčiomis aplink Lietuvą. Patingėję prisijungti prie realaus žygio galės jį stebėti virtualioje erdvėje.

Studentų ir jų dėstytojos V. Jurėnienės projekto „Siluetas LT" pagrindinis tikslas - apeiti šalies valstybines sienas ir taip suvienyti šalies ir kaimyninėse šalyse gyvenančius lietuvius. Šešios keliautojų komandos žygio metu at­ skleis ne tik istorinį, architektūrinį pa­

veldą, bet ir autentišką regionų etninę kultūrą. Žygis bus tiesiogiai fiksuoja­ mas projekto internetinio puslapio www.siluetasLT.com interaktyviame žemėlapyje, naudojant GPS sistemą. Ši technologija interneto vartotojams leis matyti žygio renginių, vakaronių.

gražų miestą, gerą susisiekimą ne tik su kitais Lietuvos miestais, bet ir su užsienio valstybėmis", - fakulteto privalumus vardijo prodekanė.

Pasak doc. dr. L. Ulvydienės, Middlesexo universitetas savo fakul­ tetų struktūra labai primena Kauno humanitarinį fakultetą, kur vienoje vietoje dera kelios skirtingos mokslo kryptys. Todėl neabejotinai turima daug sąlyčio taškų ir puikių galimybių abipusiam bendradarbiavimui, api­ mančiam ne tik studentų ir dėstytojų mainus, bet ir bendras studijų progra­ mas, įvairius mokslinius projektus ir, savaime suprantama, tarpkultūrinę komunikaciją.

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu.lt aplankytų kultūrinių objektų vaizdo ir garso reportažus. Šis žygis yra puiki proga reklamuoti Tėvynę, VU Kauno humanitarinį fa­ kultetą, puikiai praleisti laiką, įgyjant naujų žinių, draugų ir bendraminčių. Šį renginį remia Tūkstantmečio ko­ misija. į žygį jau pakviesti profesio­ nalūs žygeiviai, kiekvienos pasienio savivaldybės gyventojai, įvairios organizacijos bei asociacijos.

Nepraleiskite progos, ateikite ir prisijunkite prie bendros idėjos, vieno gražaus tikslo - apžygiuoti Lietuvą!

Norintys prisidėti, dalyvauti ar tiesiog gauti daugiau informacijos kreipkitės į Vytautę Česonytę (ei. p. vytaute.cesonyte@gmail.com, mob. tel.8-624 87681)

KHF inform.

Ei, studente!

Aplink tvyro ne­ gailestinga, tamsiuosius laikus primenanti krizė, trūksta duonos ir žaidimų... Nenusimink! Artėja vasara ir Hansa dienos 2009, žadančios nepamirštamus įspūdžius. Tačiau joms reikia Tavo pagalbos!

Jei savo tamsiame kambaryje statai pilis iš nereika­ lingų audinių, o kambariokas (-ė) pyksta ir grasina išmes­ ti - prisidėk prie viduramžių kostiumų gamybos ir atnešk juos mums į VU Kauno humanitarinį fakultetą (Muitinės g. 8, prie dekanato esančiam budinčiajam). Laukiame!

Turi klausimų?

Parašyk mums: hansainfo2009@gmail.com.

Kviečiame prisijungti!!!!

• „Jei Latvija devalvuos latą, tai ir kaimynės neatsilaikys ir devalvuos savo valiutą".

Užduoties sudarytojų siūlymu, pagrindinis rodiklis, kuris leidžia nu­ spręsti, ar (ne)verta devalvuoti šalies valiutą, yra ilgalaikis ekonomikos augimas, išreikštas bendrojo vidaus produkto (BVP) palyginamosiomis kainomis vienam gyventojui augimo tempu.

Olimpiados dalyviai pasiūlė įvairių požiūrių minėtiems klausimams tirti, parodydami, kad jie gali būti analizuojami ne tik ekspertiškai ar intuityviai, bet ir pasitelkiant ekonometrinius metodus. Šių metų olimpi­ adoje dalyvavo net 17 komandų po 3 studentus iš 4 universitetų. Dau­ giausia dalyvių - iš VU Matematikos ir informatikos fakulteto bei Šiaulių uni­ versiteto. Šiam universitetui atstova­ vo 5 komandos. Taip pat sulaukėme dalyvių iš VU Ekonomikos fakulteto, ISM bei Kembridžo universitetų.

Komandos varžėsi dėl pirmojo prizo - 2000 litų, antrosios vietos prizo - 1500 litų ir trečiosios vietos prizo - 1000 litų, taip pat vertingų Matematikos ir informatikos fakul­ teto dovanų.

Pirmąją vietą užėmė ir „Euromo­ nitor International" įsteigtą prizą laimėjo komanda „StaPuGa", kurią sudarė MIF pirmo kurso magistrantai Julius Stakėnas, Natalija Puzanskaja

ir Sigita Galaunytė. Antrąją vietą užėmė ir„Creditinfo Lietuva" paskirtą prizą laimėjo komnda „Math Gear", kurią sudarė Aleksandra lljina, Milda Meldeikytė ir Indrė Montvilaitė (MIF, IV kursas). Trečiąją vietą užėmė ir „Euromonitor International" įsteigtą prizą laimėjo komanda„Paklaidukai": Raimondas Malukas, Benediktas Bilinskas ir Vytautas Verseckas (MIF, IV kursas). Ši komanda ankstesnėje Ekonometrijos olimpiadoje užėmė antrąją vietą. Šiais metais buvo įteikti net du specialūs prizai. Vardinį Europos Parlamento nario dr. Eugenijaus Maldeikio prizą už geriausią ekonominį pagrindimą laimėjo komanda„Super Crunchers", kurią sudarė 1-osios olim­ piados nugalėtojai Mantas Tartėnas, Miglė Martusevičiūtė ir Neringa Urnikytė (MIF, II magistrantūros kursas).

Antrąjį prizą Ekonometrinės analizės katedra paskyrė geriausiai svečių komandai. Šį prizą gavo komanda „J. A. S" - Aistė Zakaitė, Justina Kokengauzaitė ir Sandra Matulaitytė iš Šiaulių universiteto. Ši olimpiada tapo tradicinė ir sulau­ kia vis didesnio ne tik Matematikos ir informatikos fakulteto, bet ir kitų universitetų susidomėjimo. Tai puiki proga skatinti fakulteto bendradar­ biavimą su įmonėmis, kurioms reikia ekonometrijos specialistų ir duome­ nų analitikų.

Romantiškasis profesorius, įsimylėjęs lietuvių kalbą ir Mozartą Neringa RADŽIUVIENĖ 1982-ieji. Į Marijampolės apskri­ ties Baraginės kaimą atvyksta jaunas Maskvos universiteto filologijos as­ pirantas (doktorantas) ir visai vasarai lieka čia dirbti tinkuotoju. Kitą vasarą vėl tas pats, trečią - irgi. Netgi karjerą padaro - gauna ketvirtąją, kaime aukščiausią tinkuotojo kategoriją.

O laisvalaikiu vaikšto pėsčiomis po apylinkes, mokosi autentiškos lietuvių kalbos iš Suvalkijos kaimų gyventojų. Niekam iki tol nekilo min­ tis pasidomėti, koks likimas ištiko Botyrių sodybą, kurioje 1871 -aisiais buvo apsistojęs Filipas Fortunatovas, Maskvos kalbotyros mokyklos įkū­ rėjas. Olegas Poliakovas - jaunasis aspirantas iš Rusijos ją suranda. Pasi­ rodo, ji puikiai išsilaikiusi. Beliko įro­ dyti pirmiausia kolūkio valdžiai, kad tai išties žymus kultūrinis paminklas. Šiandien galime būti dėkingi profe­

soriui habil. dr. O. Poliakovui už šią pirmąją, tačiau ne paskutinę dovaną mūsų kultūrai.

Didžiausia dovana, aišku, jis pats.

Baigęs aspirantūros studijas ir apgy­ nęs daktaro disertaciją 1985-aisiais savo tolimesniam gyvenimui ir karjerai pasirinko Lietuvą ir Vilniaus universitetą, jo fakultetą Kaune. Kaip tik čia - Kauno humanitariniame fakultete - karštą gegužės popietę skambant profesoriaus sielos paly­ dovei - W. A. Mozarto muzikai, prof. habil. dr. O. Poliakovas pristatė vi­ suomenei savo enciklopedinę knygą „Pasaulis ir lietuvių kalba".

Kaip sakė renginyje viešėjusi Lie­ tuvių kalbos instituto Kalbos istori­ jos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, tik kitakalbis gali objektyviai įvertinti lietuvių kalbą, kaip vienin­ telę gyvai išlikusią, archajiškiausią iš

Prof. O. Poliakovas pristato

savo knygą

visų indoeuropiečių kalbų grupės.

Gausios profesoriaus stažuotės užsienio universitetuose suteikia jam teisę objektyviai žvelgti į visas indoeuropiečių kalbas, trumpai, tačiau išsamiai jas aprašyti, lyginti, enciklopediškai apibendrinti ir pri­ imtinu stiliumi pateikti visuomenei.

Kaip sakė knygą redagavęs VU KHF lėkt. dr. Robertas Kudirka, dirbti su prof. habil. dr. O. Poliakovo tekstu buvo išties nelengva dėl profeso­ riaus pasirinkto pusiau mokslinio, pusiau mokslo populiarinamojo stiliaus. Tačiau skaitytojams tai ne­ abejotina dovana, leidžianti paimti į rankas labai kokybiškai išleistą, spalvingą, išsamų ir skaitomą leidinį apie lietuvių kalbą pasauliniame kontekste.

Knyga išleista, tačiau per jos pristatymą profesoriui kaip palin­ kėjimas iškeltas naujas ambicingas tikslas - išleisti analogiškas knygas anglų, profesoriaus gimtąja - rusų ir labai jo sielai artima vokiečių kalbomis.

universitas

2009 m. birželis

13

vilnensis

_________________________ ________________ mes - studentai 11

VU Studentų atstovybė persirinko prezidentę - Moniką Sičiūnaitę Raminta JONYKAITĖ Konferencijoje norą tapti VU SA prezidente pareiškė tik Istorijos fa­ kulteto trečio kurso studentė Monika Sičiūnaitė. Ji teigė, jog antrai kadenci­ jai nori pasilikti dėl to, kad„visi pirmus metus šyla kojas, aiškinasi kas ir kaip, o dabar jau galiu sakyti, kad išmokau daugybę dalykų ir galėsiu atstovybės veiklą padaryti efektyvesnę".

VU SA revizijos komisijos nariais tapo Brigita Burkauskaitė, Agnė Petrauskaitė, Petras Purlys, Darius Sakalauskas ir Karina Ufert, komisijos pirmininke išrinkta Agnė Petrauskai­ tė. Jie yra atsakingi už organizacijos veiklos ir finansinį auditą. „Manau, kad seksis taip pat ge­ rai, svarbiausia motyvacija, jei jos neturi, negali dirbti", - sako antrajai kadencijai perrinkta Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentė Monika Sičiūnaitė. Ir nors kolegos gąsdina, kad VU SA istorijoje ilgiausiai prezidento poste vienas žmogus išbuvo 1,5 metų, kultūros istoriją ir antropologiją studijuojanti trečiakursė nebijo tokių kalbų ir sako, kad jai užteks noro ir vidinio užside­ gimo dirbti. Apie praėjusią kadenciją, veiklą ir būsimus metus kalbėjomės su M. Sičiūnaitė.

Svarstytas socialinių stipendijų klau­ simas ir maitinimo sąlygos Vilniaus universitete.

Gegužės 9 d. vyko Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) ataskaitinėrinkiminė konferencija, kurioje VU studentai antrai kadencijai prezi­ dente perrinko Istorijos fakulteto studentę Mo­ niką Sičiūnaitę, išrinko revizijos komisiją bei patvirtino 2008-2009 m. veiklos ir 2008 m. finan­ sines ataskaitas.

Ar negaila kitiems atiduodamo

laiko?

Ne, galbūt esu darboholikė. Kol einu šias pareigas, turiu visą dėmesį skirti joms. Tai nuostabi proga dirbti su studentais, mokytis kiekvieną dieną. Duodama kitiems, pasiimu pati. Be to, čia yra mano draugai, čia-visas laikas.

Kodėl nusprendei dar kartą siekti

Su kokiais didžiausiais sunkumais

VU SA prezidento posto?

Mano apsisprendimą dalyvauti rin­ kimuose antrus metus lėmė tai, kad neįmanoma sukurti pridėtinės vertės per metus. Per pirmus metus daug ką suvoki, o per antrus gali įgyvendinti.

Pirmais metais tik apšilau kojas, o

susidūrei pirmaisiais metais?

Nemėgstu, kai VU SA nariai vykdo politiką, būtent sunkiausia ir buvo susidurti su tuo. Džiaugiuosi, kad VU SA politikos yra mažai. Buvo baisu bendrauti su nauju švietimo ir mokslo ministru (Gintaru Steponavičiumi).

VU SA prezidentė Monika Sičiū­ naitė: „Duodama kitiems, pasiimu pati“. Justinos Peliškaitės nuotr.

Baisu šnekėti prieš pilną Šv. Jonų bažnyčią. Buvo daug baisių dalykų.

Bet baisiausia, kad žmonės nevertina, ką turi, ką gauna, pykstasi. Esu idea­ liste, tikiu, kad reikia bendrauti, kal­ bėtis. Problemos nyksta, kai žmonės išsišneka, o kai nešneka, jų atsiranda daugiau, jos kaupiasi ir sprogsta.

Kokiems darbams pernai VU SA skyrė daugiausia dėmesio?

Klausimui dėl pažangaus studen­ to, aukštojo mokslo reformai, daug laiko atėmė naujojo įstatymo analizė.

FILOSOFIJOS FAKULTETO STUDENTAI

IŠTIESĖ PAGALBOS RANKĄ DRAUGEI Rasa RADZEVIČIŪTĖ

dirbtų kartu.

Šiemet buvai viena kandidatė.

Kaip manai, ar VU SA darbas

Kaip manai, kodėl VU SA preziden­

neturėtų būti labiau matomas ir

to pareigybė tokia nepopuliari?

Galbūt organizacinis procesas nėra visiškai aiškus, todėl žmonės iš išorės neteikia savo kandidatūrų. O iš organizacijos narių niekas nekėlė kandidatūros, nes palaikė mane.

žinomas ne vien jos nariams?

Visa informacija yra prieinama,

Kaip pavyksta sutelkti studentų

dabar aš stoviu tvirtai ant abiejų ir tikrai galiu nuveikti daugiau. Be to, man patinka šis darbas.

kad ne tik jų nariai, bet visa ben druomenė organizuotų renginius,

atstovus, ar nėra susiskaldymo?

Mūsų organizacija vienija apie 800 žmonių - dirbame kartu ir skatinam vienybę, nestik būdami vieningi mes būsim stipresni. Fakultetų studentų atstovybes telkiame organizuodami mokymus, skatiname bendravimą, pagarbą, rodome pavyzdį. Pernai vykdėme projektą „Aplankyk kuo daugiau fakultetinių studentų atsto­ vybių", kurio metu vienos atstovybės lankė kitas, domėjosi veikla, proble­ momis.

Ar VU SA nėra nutolusi nuo uni­ versiteto bendruomenės? Kaip telkiate visus studentus?

Atstovybės fakultetuose yra ar­ čiausiai savo studentų, jos telkia bendruomenę Atstovybės siekia,

norintieji gali ją rasti. VU SA mato tie, kuriems reikia pagalbos. Galbūt visas darbas neturi būti matomas.

Studentui nereikia matyti, kaip kaž­ kas sunkiai dirba, jam reikia rezultato,

pagalbos.

Kokie svarbiausi darbai numatyti

antrajai kadencijai?

Planuojame daugiau bendradar­

biauti su valgyklomis, sporto, karjeros centrais. Dėl naujo įstatymo bus keičiami studijų nuostatai ir nuolatos konsultuojami studentai.

Ko tikiesi šiais metais?

Produktyvumo, efektyvumo ir rezultato. Pirmi metai buvo ėjimas į

priekį ir bandymas, dabar viskas bus daug paprasčiau. Aš noriu teigiamo rezultato, kad po metų stovėdama auloje galėčiau pasakyti, kad tikrai kai ką padariau studentų labui ir kai kas pasikeitė.

STUDENTE,

Jei kilo problemų ar neaiškumų arba tiesiog turi idėjų, kaip universitetą • padaryti geresnį - kreipkis į VU SA savo fakultete arba rašyk šiais ei. pašto • adresais: I • akademiniai reikalai - akadem@vusa.lt (Paulius Simanavičius) I

• socialiniai reikalai - soc@vusa.lt (Arminas Varanauskas)

TEISĖS FAKULTETO STUDENTAI - TARPTAUTINIO KONKURSO VICEČEMPIONAI

VU Filosofijos fakulteto studentai ištiesė pagalbos ranką savo fakulteto studentei Žydrei Žalaitei - garsi jojikė

per varžybas patyrė sunkią traumą.

Studentai sugalvojo, kaip galėtų jai padėti. Filosofijos dienų proga išlei­ dę kūrybos almanachą „Sin cera" ir jį pardavę visas surinktas už knygą lėšas skirs draugės gydymui. Knyga parduodama Filosofijos fakulteto Studentų atstovybėje už 10 litų.

Leidinys„Sin cera" pilnas studentų fotografijų, piešinių ir literatūros kū­ rinių. Šiais metais jis - itin nuoširdus,

nesislepiantis už kaukių, pateikiantis tik tai, kas tikra ir nepagražinta.

Užrašas sin cera, lotyniškai „be vaško", antikos laikais atsirasdavo po skulptūromis, kurių autoriai nekore­ guodavo vašku. Tokie darbai buvo tobuli savaime, nepagražinti. Dabar žodis sincerely (angį.), kilęs iš posakio

sin cera, reiškia „nuoširdžiai". Kaip teigia Filosofijos fakulteto Studentų atstovybės narė Audra Leseckaitė, būtent ši prasmė ir perteikia pagrin­ dinę knygos mintį. Kaip dera tokio pavadinimo leidiniui, į knygą patekę kūriniai neprarado savo individualaus ir originalaus stiliaus.

Filosofijos fakulteto studentės knygos „Sin cera“ iniciatorės

„Sin cera" atsiradimo priežastis buvo noras plačiajai auditorijai at­ skleisti filosofijos studentų kūrybi­ nius gebėjimus. Per du mėnesius sulauktus studentų darbus atrinkti padėjo Filologijos fakulteto dėsty­ toja, literatūrologė Rita Tūtlytė ir fotografas Rimantas Karalius.

Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto komanda (nuotr.) Kembridžo universiteto rengiamame Centrinės ir Rytų Europos teisminės insceniza­ cijos konkurse Kijeve tik finale nusi­ leido komandai iš Varšuvos ir užėmė garbingą antrąją vietą.

Teisiniame konkurse Lietuvai ats­ tovavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto komanda, sudaryta iš ketvirtakursės Eglės Nemeikštytės ir penktakursių Arnoldo Jokūbaičio, Simonos Stuikytės ir Neringos Vasi­ liauskaitės. Komandą rengė Tarptau­ tinės ir ES teisės katedros asistentė Yvonne Goldamer.

Šiais metais penkioliktajame kon­ kurse dalyvavusios komandos sprendė bylą, susijusią su laisvu prekių ir paslau­ gųjudėjimu Europos Sąjungoje bei tele­ vizijos transliavimo praktika, skaidančia bendrąją Europos rinką į teritorinius vienetus. Užduotis buvo parengta pagal vieną aktualiausių šiuo metu Europos teisingumo teismo bylų, kurios būsimas sprendimas gali visiškai pakeisti seniai įsigalėjusią transliavimo praktiką.

Konkurse šiemet dalyvavo 17 ko­ mandų iš 9 valstybių: Bulgarijos, Čeki­ jos, Gruzijos, Kaukazo, Kroatijos, Lenki­ jos, Lietuvos, Slovakijos ir Ukrainos.

TFinform.

universitas

14

2009 m. birželis

vilnensis

sinkultūra__________________________________

Studentų teatrai paminėjo Vilniaus universiteto jubiliejų Rimantas VENCKUS, projekto vadovas, Universitetų teatrų asocia­ cijos pirmininkas, VU teatro meno vadovas

Balandžio 27 - gegužės 2 d. įvyko X tarptautinis universitetų teatrų forumas „De profundis“, skirtas Vilniaus universiteto 430-osioms metinėms. Tai turininga ir prasminga akademinio jaunimo šventė, kuri jau dešimt metų kiekvieną pavasarį sukviečia teatru besidomintį jaunimą iš įvairių pasaulio kraštų. dalyvaujanti įvairiuose tarptauti­ niuose renginiuose - kongresuose, asamblėjose ir 1.1.

Tačiau svarbiausia asociacijos veikla, be abejo, yra susijusi su tradi­

Buvo laikas, kai universitetų te­ atrai savo eksperimentais visame pasaulyje diktavo teatrines madas ir žengė scenos meno avangarde. Ir Lietuvoje, netgi tarybiniais metais, kai profesiniai teatrai duso cenzūros gniaužtuose, studentiškuose tea­ truose prasiverždavo laisvos minties ir nesuvaržytos sceninės išmonės impulsų. Čia pakaktų paminėti Vil­ niaus universiteto Kiemo teatrą, ku­ riame Vladas Limantas iš užmaršties prikėlė ir originaliai pristatė Vydūno dramaturgiją, arba Vilniaus dailės akademijos studentų teatrą, kuria­ me subrendo jaunas dramaturgas Arvydas Ambrasas, kurį galėtume laikyti absurdo teatro pradininku Lietuvoje.

Ir dabar universitetinis teatras gy­ vas ir įdomus. Deja, jis kurį laiką buvo šiek tiek izoliuotas ir bendroje teatri­ nėje panoramoje nelabai matomas, nes ignoruojamas kaip saviveikla. O tai meno pasaulyje-baisus keiksma­ žodis. Viena garsi teatro kritikė yra netgi sukūrusi tokią sparnuotą frazę: „Apsaugok, viešpatie, nuo karo, maro, bado ir saviveiklos". Taip, ji tam tikra prasme teisi, nes tos saviveiklos yra ir profesiniuose teatruose. Kita vertus, kai kurie mėgėjų, o ypač studentų, teatrai pulsuoja gyvybe, trykšta ener­ gija ir tikro meno proveržiais. Tačiau visa tai likdavo uždarame rate, stu­ dentų bendruomenėse. Net kritikus prisikviesti būdavo labai jau sunku.

Gal tik šviesaus atminimo Egmontas Jansonas rasdavo laiko pasidomėti tuo, kas vyksta akademinio jaunimo teatrinėse aikštelėse. Ir rasdavo kuo pasidžiaugti, aišku, negailėdamas ir kritikos. Jeigu universitetų teatruose, kaip kai kas mano, būtų vaidina­ ma vien saviveikliniais „štampais", neišlaisvinant jaunos asmenybės, nesuteikiant laisvos kūrybinės raiš­ kos galimybių, tai kažin ar iš ten vos

ciniais tarptautiniais teatro forumais, kasmet vykstančiais Vilniuje. Kaskart

Poetas Justinas Marcinkevičius ir spektaklio „Gaudeamus igitur“ režisie­ rius Rimantas Venckus buvo patenkinti įgyvendintu projektu ne kasmet vienas kitas studentas sėkmingai įstotų į Muzikos ir teatro akademiją?

Tam, kad universitetiniai teatrai taptų bent kiek labiau pastebimi,

reikėjo burtis į organizaciją, kuri užsiimtų platesnio masto renginiais, jų reklama, finansavimo paieškomis.

Todėl prieš dešimt metų keleto entu­ ziastų dėka buvo įkurta Universitetų teatrų asociacija, kurios nariais tapo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademi­ nio jaunimo trupės. Pradėta įgyven­ dinti ilgalaikė kultūrinė edukacinė programa „Universitetas ir jaunimo kultūra". Šios veiklos rezultatas -

lius užsienyje ir laimėti ten laureatų

diplomus. Ne kartą labai sėkmingai Lietuvos studentų teatrui pasauly­ je atstovavo Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos uni­ versiteto teatrų trupės, Klaipėdos universiteto „Dramos klasė". Jau kelerius metus lietuviškoji universi­ tetų teatrų asociacija yra pasaulinės universitetų teatrų asociacijos narė,

VU kinetinė trupė, vadovaujama režisieriaus A. Pulkauninko, nesustoja judėjusi ir vasarą.

Naujas veiksmas trupės repertua­ re - birželio 19 d. festivalis „Kupole", kuriame jungiant tranzo muziką su senoviniais ritualais trupė demons­ truos savo performansą „Mamiškoji kanoja", atveriantį naujas pažinimo galimybes, sužadinantį vaizduotę ir nukeliantį į paralelinio mąstymo suvokiamus vaizdinius.

Birželio 20 d. kinetinė trupė da­ lyvauja Vilniaus gatvės festivalyje „Tebūnie naktis", kur prie Gedimino kalno žiūrovus pakvies į užburiantį

labirintą, kupiną netikėtų atradimų ir patirčių, kurias sustiprins bendras projektas su Tadu Withsticku ir multimedijiniu vizualiniu diskursu.

Birželio 29 d. Teatro salėje vyks paskutinis šio įspūdingo sezono už­ darymo renginys, bet jis neužbaigs kinetinės trupės sezono, nes teatras rugpjūčio mėnesį kartu su Kražių uni­ versitetine gimnazija rengia stovyklą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Stovyklos metu bus kuria­ mas spektaklis, kurį rugpjūčio 14 d. galės įvertinti žiūrovai.

Ir paskutinis vasaros sezono akcen­ tas - VU kinetinės trupės gastrolės Hirosimos įvykių minėjimui skirtame festivalyje.

kalbos originalumą. Spektaklio plas­ tinė kalba iš tiesų įdomi ir sudėtinga, jos simbolika absurdiška ir nelengvai įskaitoma.'Šis kolektyvas mėgsta

šie forumai turi vis kitą temą, vado­ vaujasi vis kitu devizu.

Vilniaus universiteto teatro dramos trupė „Minimum" forume suvaidino

šokiruoti, stengiasi ieškoti originalių

Justino Marcinkevičiaus kūrybos mo­ tyvais sukurtą premjerinį spektaklį „Gaudeamus igitur", skirtą VU jubilie­

sia yra pats vyksmas, naujų formų ieškojimas, procesas. Jaunatviškai

jui. Panaudojant Justino Marcinkevi­ čiaus kūrybą, pirmą kartą šio teatro scenoje įgyvendintas projektas, pa­ sakojantis apie studentų gyvenimo

peripetijas. Premjera buvo sutikta labai šiltai. Diplomu apdovanotas jaunas kompozitorius Mantas Sa­ vickis, sukūręs puikias dainas, kurias aktoriai atlieka gyvai. Už vaidmenis diplomus pelnė aktoriai AtasŽvirblys, Viktorija Norvaišaitė, Agnė Buckutė,

Linas Selila, Justas Stašionis, Audronė Čerskytė, Jonas Špokas. Diplomais įvertintos ir choreografės Linos Pavalkytės bei chormeisterės Neringos Naglytės pastangos.

išraiškos formų, nelabai jaudindama­ sis dėl to, ar jų pastangos kiekvienam

bus įkandamos. Atrodo, kad svarbiau­

maksimalistinis požiūris.

Džiugu buvo matyti, kaip kasdien forumo spektakliuose lankosi ir

įdėmiai juos stebi solidi tarptautinė profesionalių ekspertų komisija profesorė Mojca Redjko iš Slovėnijos, profesorius Rastsislau Buzukas iš Bal­ tarusijos, režisierius Jeanas Jacųues'as

Tessier iš Prancūzijos, taip pat garsios teatro aktorės Irena Kriauzaitė, Agnė Gregorauskaitė ir filologas Valdas Gasparavičius. Jų nuomone, kai kurie universitetų teatrai yra pasiekę labai didelę kūrybinę brandą.

Negalėdamas atvykti į forumą, jo dalyviams nuoširdų sveikinimą iš Ka­ nados atsiuntė Tarptautinės univer­

sitetų teatrų asociacijos prezidentas

ne kartą yra lankęsisVilniuje ir visada aukštai vertina Lietuvos universitetų teatrų veiklą. Šį kartą sulaukėme dėmesio ir iš

dešimt tarptautinių studentų teatrų forumų, kuriuose ne tik pristatyti įdo­ miausi pasaulio studentiškų teatrų spektakliai, bet ir išplėtota įvairialypė edukacinė teatrinė veikla - kūry­ binės akcijos jaunimui aktualiomis temomis, įvairūs diskusijų klubai, teatrinės laboratorijos, kurioms vadovavo žinomi teatro veikėjai iš Švedijos, Graikijos, Anglijos, Italijos, Suomijos.

Užsimezgę kontaktai suteikė ga­ limybę aktyviausiems asociacijos nariams išvykti į tarptautinius festiva­

Kinetinės trupės spektaklis„Pažini-

mo vaisius" (rež. A. Pulkauninkas) taip pat įvertintas diplomu už teatrinės

Jeanas Marcas Larrue, kuris anksčiau

savo valdžios atstovų - pasveikinti jubiliejinio forumo dalyvių atvyko Seimo Mokslo, kultūros ir švietimo komiteto narys Julius Dautartas ir

kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, kuris, beje, pagyrė renginio organi­ zatorius, kad ir su mažais pinigais

galima šį tą nuveikti. Taip, studentų teatrai rodo didžiulį entuziazmą, uni­ versitetų vadovybės jį iš paskutiniųjų palaiko.Tačiau jokio didesnio kultūri­

nio projekto neįmanoma įgyvendinti

Scena iš spektaklio „Gaudeamus igitur“. V. Naujiko nuotr.

Kinetinė trupė vasarą kviečia pabūti kartu Laurynas PAPLIAUŠKA

DE PROFUNDIS

VU Kinetinės trupės akto­ riams ši vasara bus darbinga

vien entuziazmu.

universitas

2009 m. birželis

15

vilnensis

_______________________________________________ kultūra u

Televizijos projekte „Lietuvos balsai" VU chorai įgijo naują patirtį Vis dėlto dalyvavimq„Lietuvos bal­ suose" vertinate daugiau teigiamai?

Ar dar kartą sutiktumėte dalyvauti tokio pobūdžio projekte turėdami šią patirtį?

Labai teigiamai. O dėl dalyvavimo antrą kartą - pagalvočiau. Dalyvau­ dami šiame projekte, neturėjome ga­ limybės dirbti pagal savo planus, tęsti savo įsipareigojimų tarptautiniuose festivaliuose, artėjančiam Šimkaus

Net trys VU chorai, vadovaujami Rasos Gelgotienės - akade­ minis, „Virgo“ ir „Pro musica“ - dalyvavo LTV konkurse „Lietu­ vos balsai“.

Du VU chorai -„Virgo" ir„Pro Mu­ sica" pateko tarp šešių geriausiųjų iš 21 „Lietuvos balsų" konkurse dalyva­ vusio choro. Penktajame etape „Pro musica" iškrito iš kovos, užleisdama pusfinalio sceną keturiems chorams: Klaipėdos „Cantare", KTU „Jaunystei", Vilniaus „Liepaitėms" ir „Virgo". VU akademinis choras su projektu atsi­ sveikino po antrojo turo. Ilgiausiai išsilaikė merginų choras„Virgo" - pa­ teko tarp keturių geriausiųjų chorų.

Apie dalyvavimą šiame projekte ir jo rezultatus kalbamės su VU chorų vadove Rasa GELGOTIENE ir viena iš „Virgo" choro merginų Viktorija MOROZOVAITE. Rasa GELGOTIENĖ: Kaip vertinate tokius savo vado­ vaujamų chorų rezultatus? Žinoma, puikiai. Apie tai, kad net su dviem chorais pateksime tarp šešių geriausiųjų, nedrįsau nė pasvajoti.

Laikau tai ne tik aukšto meninio lygio, bet ir didžiulio choristų susitelkimo ir entuziazmo įrodymu.

Beveik porų mėnesių dalyvavote „Lietuvos balsuose". Kokios patirties įgijote? Gal kažko naujo išmokote?

Iš karto buvo labai aišku, kad vien pastovėti ir padainuoti neužtenka.

Išmokome generuoti idėjas, surasti vieningą meninę raišką, suburti chorą taip, kad visi dalyvautų kūrybiniame procese. Tokių dalykų iki šiol chorai neturėjo. Reikėjo galvoti, kaip vizua­ liai išreikšti menines idėjas, kaip pa­ teikti. Visi kartu kurdavom judesėlius, taip pat turėjom puikią choreografę iš M. K. Čiurlionio meno mokyklos Giedrę Zaščižinskaitę. Jos patirtis ir patarimai buvo labai vertingi. Kai ji negalėdavo ateiti į repeticijas, mes patys kūrėme - pusė choro kaip nors

Chorų vadovės Rasos Gelgotienės rankose - chorų iškovoti apdo­ vanojimai. V. Naujiko nuotr. juda, šoka, o kita pusė žiūri, verti­ na. Tada išrinkdavome gražiausius judesius, kuriuos vėliau visi kartu bandydavome įgyvendinti.

Kaip manote, ar chorų profesiona­ lumas išaugo, ar projektas slopino kūrybinę saviraišką?

Kūrybinę, be abejonės, didino.

Iš tiesų sudėtinga įvertinti chorų profesionalumą. Jei kalbame apie gryną muzikavimą, susitelkimą į garso grožį ir švarius akordus - tuos dalykus mes visada darėme. Bet vizu­ alizuoti, kurti reginį - tai daryti mus privertė projektas, tiksliau - žiūrovai, kuriuos jautėme esant už kameros.

Dalyvaudami projekte stengėmės susitelkti ir ties kitais dalykais, ir tai labai praturtino chorą.

Didžiųjų dalį repertuaro sudarė lengvosios muzikos žanro kūriniai.

Ar nebuvo sunku transformuotis iš akademinės pakraipos muzikos į vadinamąją popkultūrinę, lengvo pobūdžio muziką?

Tiems chorams, kurie tokio pobū­ džio kūrinius daugiau dainuoja, sudė­ tinga nebuvo, o mes universitete vi­ sada pabrėždavome savo edukacinę funkciją, pradedant Bachu, renesansu ir baigiant šiuolaikine muzika - mūsų akcentas yra rimtoji muzika. Kai pro­ jekte teko dainuoti kitokius kūrinius, iš pradžių buvo sunku, tačiau mergi­ nos labai gerai suprato, kad juos taip pat reikia įvaldyti sava stilistika, o tam reikia nemažai meistriškumo.

konkursui rengti įdomią programą.

Viskas sustojo. Mes nepasiruošėm tam, ką turim daryti strategiškai jeigu gautume antrą kartą pasiūlymą dalyvauti tokiame projekte, aš tik po kelerių metų ryžčiausi vėl tą patį pakartot. Kai choras išsuka iš savo įprastos vagos ir puola kitą darbą daryti - tai, suprantama, labai sveika, bet svarbiausia - nepamiršti tos savo įprastos vagos.

Viktorija MOROZOVAITĖ, 22 m., „Virgo" choristė Kaip vertini įgytą patirtį „Lietuvos balsuose"? Ar išmokai ko nors naujo, įgijai naujų įgūdžių?

Chorui buvo labai naudinga ši patirtis, nesįgijom daugiau laisvumo, artistiškumo, mokėjimo šypsotis, buvom patrauklesnės žiūrovams ne tik savo balsais. Be to, dalyvavimas projekte labai suvienijo mūsų chorą, viduje įvyko dar didesnė socializacija. Nesakau, kad nebuvome tokios ir anksčiau, tačiau po šio projekto choras tapo dar vieningesnis, drau­ giškesnis.

Daugiau orientuojatės į akade­ minės muzikos atlikimą, o projekte buvo koncentruojamasi į lengvojo pobūdžio kūrinius. Ar nebuvo sunku transformuotis?

Mes įsijautėm į naująjį amplua, į vi­ siškai kitokį žanrą, irtai buvo smagu, bet, aišku, mums labiau prie širdies klasikinė muzika ir daug maloniau buvo atlikti tuos kūrinius, kuriuos mes dainuojame jau ne vienerius metus, kurie atspindi tikrąjį mūsų choro lygį. Lengvojo žanro kūriniai tiesiog skirti šou, kad žiūrovui būtų malonu žiūrėti, linksma sėdint prie televizoriaus, kad jis išgirdęs kokią

„Virgo“ merginos pateko tarp keturių geriausių chorų

VU akademinis choras projekte įgijo naują patirtį

Choras „Pro musica“ išsilaikė iki pusfinalio kovos

„Avė Maria" neperjungtų kanalo.

Projekte atliktus kūrinius mums pa­ rinko organizatoriai, jie buvo kaip ir privalomi mums, irtai buvo labai gera patirtis, visai įdomi.Tik, aišku, vis tiek po tam tikro laiko norisi grįžti prie savo repertuaro, būti tokiomis, kokios mes esam - išskirtinėmis.

Ar dar kartą sutiktumėte dalyvauti projekte? Ar sutiktumėte leistis į tokią avantiūrą?

Daugumai merginų tikriausiai norėtųsi dalyvauti vėl, tik projektas turėtų būti šiek tiek kitoks, nes šis ne­ buvo labai stiprus muzikiniu požiūriu,

buvo labai daug nekompetentingų vertinimų, subjektyvumo ir intrigų.

Nežinau, kiek šis projektas suvienijo

chorus, tačiau tokie dalykai kaip Dainų šventės yra daug svarbesni chorų vienybei negu tokio pobūdžio

konkursai. Konkursas visada liks kon­

kursu - visi nori tapti nugalėtojais ir tai ne visada yra pasiekiama pačiais gražiausiais būdais.

Kalbino Vilius KAZLAUSKAS

sportas 11

Rektoriaus taurė vėl matematikų rankose Baigėsi 2008-2009 mokslo metų Vilniaus universiteto tarpfakultetinės olimpinių vilčių varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Gegužės 14-ąją Mažojoje auloje iškilmingai apdovanoti šių varžybų nugalėtojai. Varžybų šeimininkas kartu su Sveikatos ir sporto centru buvo Teisės fakultetas.

Buvo apdovanoti fakultetai, atskirose sporto šakose laimėję prizines vietas. Apskaičiavus visose varžybose užimtų vietų vidurkius, trečiosios vietos taurė ir diplomas atiteko Tarptautinio verslo mokyklai (sportą kuruojantis SSC dėstytojas - R. Kaminskas), antrosios vietos taurė iškeliavo į Me­ dicinos fakultetą (R. Kaminskas), o varžybų auksas, kaip ir kasmet, - j Matematikos ir informatikos fakultetą (R. Cijūnėlis).

Sveikatos ir sporto centro įsteigtais vertingais apdovanojimais buvo pagerbtas 2008 m. geriausių universiteto studentų - sportininkų dešimtukas (I vieta - M. Žiūkas, EF; II vieta - L. Šaltytė, TF; III vie­

ta - J. V. Gvildys, MIF) ir geriausios komandos (I vieta - moterų krepšinio komanda; II vieta - sporti­ nės aerobikos rinktinė; III vieta - stalo teniso komanda), taip pat 2008-2009 mokslo metų aukštųjų mokyklų čempionai - fechtuotojai, irkluotojai, lengvaatlečiai, sunkiaatlečiai, plaukikai, keliautojai, aerobikos, orientavimosi sporto, sambo ir kulkinio šaudymo sporto atstovai.

. R. TURSKIS, varžybų vyr. teisėjas

Daugiau sporto naujienų www.vilnensis.vu.lt/sportas/

Matematikų rankose - Rektoriaus taurė. V. Naujiko nuotr.

universitas

16

2009 m. birželis

vilnensis

t f paskutinis puslapis

Vilniaus ĮMI

■ ■ ■ w

IT C I Į

w

atsivėrė vaikams Ieva ŠLIŽIUTĖ

Vaikų universiteto įkūrėjus suvedė idėja Mintis, kad Vilniaus universitetas turi už­ megzti ryšį su vaikais, universitete sklandė jau seniai. Kai VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė iš Vokietijos Tiu­ bingeno universiteto gavo laišką, kviečiantį pri­ sijungti prie Europos vaikų universitetų tinklo („European Children's Universities"), su kolege Edita Kirlyte susižavėjo šia idėja, nes jau buvo girdėjusios apie šią Europos universitetų inicia­ tyvą EUPRIO (Europos universitetų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacijos) metinėse konferencijose. Pasidalijo mintimis su VU akademinių reikalų prorektoriumi Juozu Galginaičiu, kuris jau irgi apie tai galvojo. Idėją įgyvendino VU Studijų direkcijos vyriausioji specialistė Eglė Saikauskienė. „Žinojome, kad

pasaulyje ir Europoje jau kuriasi ir dirba tokie vaikų universitetai. Su prorektoriumi J. Galginaičiui nusprendėme, kad Lietuvai ir ypač Lietuvos vaikams to labai reikia, nes svarbu nuo pat ma­ žens auginti žmogų, žinantį, kad gali gyvenime pasiekti daug ir įprasminti save įvairiausiose mokslo srityse", - sakė E. Saikauskienė.

Vaikų universitete stebuklai Gegužės 15 d. pirmieji VU Vaikų universiteto studentai susirinko į VU Teatro salę klausytis pirmosios paskaitos „Ar saulė šaldo?“ Vaikams buvo įteiktos studijų knygelės, jie susipažino su „penkių pirštų taisyklių sistema". Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros prof. Kęstutis Arlauskas vaikams papasakojo daug įdomių dalykų apie saulę ir jos gaminamą energiją, vaikai sužinojo, kad saulė gali ir šildyti, ir šaldyti.

<

wM

S

Gegužės 15 - birželio 3 d. Vil­ niaus universitete veikė Vaikų universitetas. B-12 metų vaikai tapo studentais, jiems paskaitas skaitė garsūs universiteto profešoriai, dėstytojai ir mokslininkai, Šių paskaitų tikslas - sužadinti

mokslo ir pasaulio pažinimo džiaugsmą, atskleisti vaikų gabumus ir padėti * jiems vystytis bei suprasti praktinę mokslo naudą.

Tokie vaikų universitetai sėkmingai veikia Austrijo­ je, Vokietijoje, Italijoje, An­ glijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, o nuo šių metų - ir Lietuvoje. Penkiose vai­ kams skirtose paskaitose apsilankė 1200 vaikų.

ChF prodekanas doc. R. Raudonis kartu su vaikais pasinėrė į chemijos mokslų pasaulį ir stalą pavertė laboratorija. B. Kuklytės nuotr.

dabar atėjusiųjų į Vaikų universitetą po 10 metų čia grįš jau kaip tikri studentai.

Kiekvienos paskaitos pabaigoje vaikai gau­ davo dovanų po graikišką riešutą - išminties simbolį. Jiems taip pat buvo išdalytos studijų knygelės, kuriose buvo pažymima, kokią pas­ kaitą jie išklausė.

Kol vaikai klausydavosi paskaitos, juos atlydėjusiems tėveliams ir mokytojams vyko ekskursija poVU biblioteką, jie galėjo klausytis VU moksli­ ninkų specialiai jiems skaitomų paskaitų.

Dėstytojas A. Petrašiūnas aiš­ kino vaikams, kokių vabzdžių reikia bijoti, o kokių - ne.

M. Rimšelio nuotr.

Gegužės 19 d. vaikai su Chemi­ jos fakulteto prodekanu doc. Ri­ mantu Raudoniu pasinėrė į che­ mijos mokslų pasaulį. R. Raudonis darė stebuklus - sukėlė audrą stiklinėje, paprastą vandenį pavėrtė„pienu", o po to jį vėl atvertė

į vandenį, parodė „ugnikalnio išsiveržimą" oranžinius miltelius paversdamas pilkais. Chemijos Paskaitos akimirka. V. Naujiko nuotr. fakulteto prodekanas tapo tikru burtininku. Jis paaiškino vaikams, kad didžiausias pasaulio stebuklas yra žmogaus į kartu su dėstytoju atkeliavusią ir visą paskaitą kuriamoji galia. Nors R. Raudonis bendrauja su indelyje ramiai tūnojusią Madagaskaro tarako­ vaikais ir specialiose mokyklėlėse, jis pripažino, nų šeimynėlę. Drąsiausieji juos laikė delnuose, kad skaityti paskaitą vaikams - sudėtinga, nes o tie, kurie bijojo, su A. Petrašiūno pagalba jie reiklesni, sunkiai prognozuojami. įveikė savo baimę. Keletas vaikų „įsivaikino" po Gegužės 20-ąją mažieji studentai kartu su tarakoną ir parsinešė juos namo.

Gamtos ir mokslų fakulteto Zoologijos katedros Birželio 2-ąją paskaitoje „Kodėl aš noriu lektoriumi Andriumi Petrašiūnų svarstė, ar va­ žinoti?" į vaikams rūpimus klausimus atsakė balo verta bijoti labiau nei katino. Jie aiškinosi, Filosofijos fakulteto profesorius Albinas Bag­ ar tikrai vabalai ir vabzdžiai yra tokie baisūs, kad donas. Pasak Vaikų universiteto organizatorės jų bijotume, vardijo, kokias grėsmes gali sukelti E. Šatkauskienės, tokią paskaitą vesti buvo vabalas ir katinas, jas lygino. Paskaitos pabaigo­ profesoriaus svajonė. je vaikai pažėrė originalių klausimų lektoriui, Pirmąjį paskaitų ciklą pirmieji Vaikų universi­ tačiau labiausiai jiems rūpėjo iš arčiau pažvelgti teto studentai baigė birželio 3 d., kai Matema­

tikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedtos lektorius Linas Būtėnas paaiškino, kaip pas mus atkeliauja elektroniniai laiškai. L. Būtė­ nas sakė, kad tokiai auditorijai jam dar nėra tekę dėstyti, bet, jo manymu, vaikų susidomėjimas yra daug stipresnis nei suaugusiųjų, todėl jiems aiškinti idėjas turėtų būti lengviau. Jis pateikė daug vizualios informacijos. „Kadangi vaikai labiau susidomi kuo nors nauju ir nematytu, juos taip pat lengviau ir nustebinti. Šio projekto

tikslas yra ir parodyti vaikams patį universitetą, kad jie įgytų įsivaizdavimą, kas čia vyksta, ir da­ lytųsi savo įspūdžiais su bendraamžiais", - sakė L. Būtėnas. Lektorius tiki, kad beveik 100 proc.

Prorektorius dr. J. Galginaitis: „Universitetas - šventovė“ Vaikų universiteto įkūrėjai akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis ir Akademinio kon­ sultavimo skyriaus vyr. specialistė E. Saikauskienė džiaugėsi, kad įsitraukė į Europos vaikų universi­ tetų tinklą, aktyviai bendradarbiauja su Tiubin­ geno universitetu, iš kurio sulaukia pagalbos ir patarimų. Porą paskaitų stebėjo svečias Michaelis Seifertas iš Tiubingeno universiteto. Jis tapo VU Vaikų universiteto konsultantu, kai VU įsiliejo į Eu­ ropos vaikų universitetų tinklą. M. Seifertas šioje srityje turi patirties, nes Tiubingeno universitete Vaikų universitetas veikia nuo 2002 m.Tačiau la­ biausiai organizatorius džiugina mažieji VU Vaikų universiteto studentai: „Galbūt mums pavyks vaikams įžiebti norą pažinti, atsiras postūmis, jie ras savo sritį, džiaugsis atradę ir sužinoję. Mūsų tikslas nėra vaikus išmokyti, mes norime, kad jie ateitų, pažintų, sužinotų ir susižavėtų", - sakė E. Saikauskienė. Pasak J. Galginaičio, labai svarbu globoti ir ugdyti gabius vaikus, nes nuo jų pri­ klauso ateitis. Visos paskaitos yra nemokamos, dėstytojai dirba nemokamai ir, anot organizato­ rių, ateityje jos nebus apmokestintos:„Negalima apmokestinti įėjimo į bažnyčią ar šventovę, o universitetas juk irgi šventovė, mokslo švento­ vė", - sakė J. Galginaitis. į kitą paskaitų ciklą VU Vaikų universitetas vaikus sukvies žiemą.

Visų paskaitų įrašai skelbiami http://www. vu.lt/lt/naujienos/vaiku_universitetas/apie_ ivykusias_paskaitas/.

Viena iš penkių rankos pirštų taisyklių - studentai netriukšmauja. V. Naujiko nuotr.

-.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089; Mobil. tel. 8-687 49018; EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Mažieji VU studentai su akademinių reikalų prorektoriumi dr. J. Galginaičiu. V. Naujiko nuotr.