visų
Salių proletarai,
vienykjtesi
uąjtvbiois
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________ ________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_____________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nejaugi loterija? Sesija jau artėja i pabaisa, tai ar ne pats laikas būtų apsižvalsvti. ka serą ar ne labai serą atnešė ji mūsų Uni versiteto studentijai. Apsi lankykime Chemijos fakultete Prodekana doc. R. Jurevičių suradau laboratorijoje. Jis mielai sutiko pa,pasakoti apie šios sesijos rūpesčius. Kaip paaiškėjo, chemiku valdose sesija ypatingų nemalonumu nepridarė. Kaip visuomet neblosai svvuoja biochemijos specialybės studentai. Šiek tiek, neramina fakulteto pir makursiai. Aukštoji matema tika, fizika daus kančių suteikė ne vienam pirmus metus studijuojančiam. — Priežastis, — aiškina doc. R. Jurevičius, — menkas žinių bagažas iš vidurinės mokyk los. Ypač tai būdinga iš ra jonų atvažiavusiems. Žino ma, savo padaro ir paskaitų
Nr. 3 (1222)
1983 m. sausio 21 d., penktadienis
nelankvmas. Net tada, kai studentas per egzaminą atsa ko neblogai, tačiau paskaito se būdavo retas svečias, dės tytojas linkės skeptiškai žvelgti i atsakinėjanti. Kaip ten bebūtų, o juk egzaminas kartais ir loterija. Kur garan tija, kad ir visa kursą tas studentas išmano taip pat ge rai, kaip ir išsitraukta bilie tą. Egzamino metu visko neišklausinėsi ,štai ir kenčia pažymys. O studentai paskui piktinasi — „nusodino"... Tuo, kad darbu nereikia atidėlioti paskutinei dienai, skaudžiai įsitikino Gamtos fa kulteto biologijos specialybės studentai. Nors visi puikiai žinojo, kad fizikos egzamino nebus leista laikyti, neatlikus laboratoriniu darbu, tos tai syklės griežtumą matvi, nu tarė išbandyti savo kailiu. Teisinasi dažniausiai tuo. kad
jiems tų darbų neleisdave gin ti dėl nepakankamo teorinio pasirengimo... Po keletą kar tu veltui mindavę laborato rijos slenksti. Viskas logiška, tik kaltinti kitus, kad perne lyg gerai mato tavo nesimokvma — pasenęs dalykas. Daug bėdų pridarė gamti ninkams ir psichologijos eg zaminas. Čia „pasireiškė" geografijos trečiasis kursas. Kai kurie neišdrisę net ateiti į egzaminų. Kas iš to išėjo — aiškinti nereikia. Tiesa, visai gerai Gamtos fakulteto studentai laikė che mijos ir aukštosios matemati kos egzaminus. Sesija baigiasi, bet tenka pripažinti, kad jos „malonu mus" ne vienam teks pratęs ti, kai tuo pat metu kiti atos togaus, o kai kam 'ir visai reikės atsisveikinti su studijo mis. Ir daug kas, pasimokęs iš patirtu nesėkmių ir vis dėlto „likęs gyvas", tradi ciškai pasižadės sau: „Na, jau kita sesija. .." Gaila, ži noma, jei tai ir liks tik pa žadas. Galbūt tai jau mokyk loj įgrisęs posakis, jog mo komės sau ir apgaudinė’am tik patys save, tačiau, tikiuo si, nieks neims ginčyti jo teisingumo. jOratė rimeikaitE m
rinti konferencijos organi zavimą ateinančiais metais. „T. S." inf.
Chemijos fakultete įvyko konferencija, skirta TSRS įkū rimo 60-mečiui, I ja atvyko LTSR Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės techno logijos instituto laboratori jos vedėjas chem. kand. A. Butkevičius, TSKP istorijos kursą fakultete dėstanti doc. S. Čepulienė, fakulteto de kanato atstovai, dėstvtoiai, gausus būrys studentų. Visus susirinkusiuosius su didžiule šalies švente pa sveikino konferencija pradė jusi S. Čepulienė. Ji pažy mėjo nepaprasta tautų sukles tėjimą brolišku respublikų šeimoje. Kalbėdami apie nūdienos pasiekimus, negalime neprisi minti istorijos. Apie lietu vius, užsigrūdinusius Di džiojo Spalio audrose, apie sunkų revoduciios sargybi nių gyvenimo kelia prane šima padarė I kurso studentė A. Jakštaitė. Referatą . Leninas — TSRS įkūrėjas ir vadovas" perskaitė I kurso studentė D. Rasimavičiūtė. Chemijos fakulteto auklė tinio, chemijos kandidato A. Butkevičiaus nrsakoiimas buvo apie laimėjimus chemi jos srityje. Be to, šis pui kus oratorius plačiai. įdomiai >r intriguojančiai pateikė Pra nešimą „Atminties chemiia".
*
*
*
Medicinos fakultete Įvyko SMD mokslinė konferencija „Studentų sveikata". Kon ferencijoje dalyvavo MF stu dentai, atvyko svečių iš Kauno medicinos instituto. Prezidiume: prof. J. Serapi nas ir prof. V. Kvklvs. Pa starasis tarė jžangini žodi, pasveikino susirinkusiuosius bei pasidalijo atsiminimais. Paskui buvo skaitomi pra nešimai. Juose buvo gvilde namas studentų mitybos ra cionalaus laisvalaikio panau dojimo, žalingų ipročlų pliti mo tarp, studentų, studentų sveikatos būklės problemos, kurios aktualios ne tik medi kams. Iš pranešimų paaiškė jo, kad įvairūs studentų svei katingumo aspektai dar ma ža tvirtinti, kad studentai neracionaliai maitinasi, plin ta žalingi įpročiai, daugelis studentų nemoka ilsėtis — visa tai. be abejonės, atsi liepia jų sveikatai studijų metais, o vpač — sulaukus vyresnio amžiaus. Konferencijos rezultatus susumavo MF SMD mokslinis vadovas prof. J. Serapinas, pabrėžęs, kad konferencija „Studentų sveikata" yra svei kintinas reiškinys, nes stu dentų sveikatos būklė men kai teištirta, didžiausias nuopelnas ia organizuoiant priklauso MF Higienos ka Jolanta DIDŽIAPETRYTE tedrai ir SMD Higienos būre ChF mokymo auklėjimo liui. Profesorius taip pat pa komisijos pirmininkė teikė pasiūlymų, kaip ge-
*
*
♦
Vilniaus jaunųjų rašyto jų sekcijos iniciatyva bu vo surengtas vakaras-susirinkimas, skirtas Vinco Mykolaičio-Putino 90osioms gimimo metinėms pažymėti. Susirinkimų pradėjo jau nasis kritikas ir poetas Vaidotas Daunys. Taip pat pasisakė kiti sekcijos na riai, Universiteto absolven tai Valdas Kukulas, Sau lius Žukas, Daina Pranckietvtė. Daug įdomaus apie V. Mykolaitį-Putina kaip poetą ir VU profeso rių papasakojo poeto am žininkės bei moKinės lite ratūros kritikė, Universite to doc. Viktorija Daujoty tė. poetės Marytė Montrimaitė, Meilė Kudarauskaitė.
Musų inf.
Siame numeryje: UNIVERSITETO MOKSLINIO ATEIZMO DARBO TARYBOS LEIDŽIAMO PRIEDO „AKIRATIS" PIRMĄJĮ NUMERĮ SKAITYKITE 3—4 PSL.
Kaina 2 kap
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME DČL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO V. GERMANUI Už vaisingą mokslini pe dagoginį darbą ir aktyvu da lyvavimą visuomeniniame gy venime suteikti Vilniaus vals tybinio V. Kapsuko univearsiteto katedros vedėjui Vaclo vui Germanui Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo gar bės vardą.
Respublikinėje kraštotyros darbų parodoje, skir toje TSRS 60-mečiui, Universiteto kraštotyrininkų klubo parengtas darbas „Vilkaviškio raiono Paežerių apylinkių istorinė-revollucinė praeitis (atsiminimai)" kompleksinių ekspedicijų grupėje pelnė LTSR Pa minklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro Ta rybos pirmojo laipsnio diplomą ir parodos medali.
KO N K U R S U I „AKADEMINE GRUPE" llllllllllllllllllllllllllllllllllfflllli™
PO TRUPUTĮ APIE VISUS IR APIE MUS... Matyt, visą gyvenimą būtų galima pavadinti atsitiktinu mų visuma. Jau pats kiek vieno mūsų atėjimas i ši pa saulį tai patvirtina. Ta P«tj galima pasakyti ir apie savo grupę: tik atsitiktinumas, kad visus penkerius metus (tfu, tfu, tfu...) galėsim matvti kaip tik šiuos, o ne kitus veidus. O atėjom i Alma' Mater jau turėdami daugiau ar mažiau susiformavusius charakterius, savo polinkius, savąjį „aš", savo pažiūras... Ir labai sunku kalbėti apie vieninga kolektyvą. Ne Iš imtis tokie atvejai, kai sva rus balų skaičius greičiau patraukia, negu altruistinis energijos eikvojimas savo kolektyvo labui. Regis, nie kas itin ir nesuinteresuoias, kad grupės taptų vienalytė mis. Bet pagalvoji: keli’' nusitęsiantis per studijų metus, daugumai — pirmus ir pasku tinius — ir yra mūsų atmin tis, praeities puslapiai. Ar vertėtų juos palikti apytuš čius. kad net daugelio metu atstumas nesuteiktų jiems romantikos? Ne, mūsų grupėje iškart nesusikūrė neišardoma drau gystė. O mes — tai ekono minės kibernetikos specialy bės II kurso II grupė. Pagal viską atrodė, kad mūsų grupei taip ir lemta ramiai Išgyventi antrame plane. Pats snecialybės pasirinkimas iau lėmė, kad daugelio charakteris būtų nuoseklus, protas diktuotų sprendimus. Taip ir buvo: itin ryškių asmenybių ar nesu valdomo temperamento žmo nių tarp mūsų neatsirado. Lyčių emancipacijos padali niai matyti ir pas mus — iš 26 studentu viso labo turi me tik penkis retosios ly ties atstovus. Bet tie ati duoda džentelmeniškumo duokle, neša ir sunkią atsa kingiausių postų naštą; saky sim, komjaunimo sekretorius — Kęstas Dobrovolskas. Trum
pai apibūdinus — visų galų meistras. Apskritai grupei būdingi „visų galų’ pomėgiai — retoj grupėj pasitaiko, kad atsitiktinai nuėjęs j kokį spek takli ar koncertą, sutiktum ten du, keturis ar net šešis grupės draugus. O krepšinis! Aistros, aistros! Dabar iru, tiesa, kiek gęsta — mat. „Statybos" sirgalių eilės labai išretėjo... Na, ir lemiamas veiksnys, kuris mus suartino — tai pomėgis keliauti. Pirma ke lionė Kijevas, vėliau Tartu. Svečiai Vilniuje. Draugai Tbilisyje. Kaip vėliau jie prisipažino, juos taip suža"ėjo ir tebežavi kaip tik mūsų gy venimo džiaugsmas. Visa tai — išorinis reginys. Kasdie ninis gyvenimas — padvelkia ir šalčiu, ir ginčo įkarščiu. Labai oerai, kad grupėje vra žmogus, kurio dėka konflik tas greit išblėsta, iterpus reikiama žodi; tai seniūnė Palmira Grigaliūnaitė. Na, o pats įdomiausias ir mylimiau sias, nepakartojamas grupės žmogus — tai kuratorius doc. M Belkindas. Visiems studentams ta oati mokslo našta, sesijos baimė ir sėkmė. Nepasakytum, kad šis jausmas būtu mums silpnas. Sakoma, kad žmones suartina nelaimė, bet tikrai juos suvienija tik bendras darbas. Pavyzdžiui. darbas kolūkyje. Visas šių mokslo metų rug sėjis praleistas Lazdijų raiono K. Požėlos kolūkio laukuose.. . Kur pažvelgsi — vien tik bulvės! Gera gera, kai dairais.. Ilgas valandas kas dieną Tempėm bulves kibirais... Dalrbo užteko. Geru darbi ninkų tarp mūsų irgi netrūko, tai ir nepaiutom. kaip tanome rajono soc. lenktyniavimo nugalėtojais. Garbės įašfai — puiku, bet kai materialinis paskatinimas mėnesio gale įgavo
triženklio
skaičiaus
pavidalą, tai ir „radikulitų apimtas" nugaras, atleido... Ir tylūs vakarai, žaižaruo janti laužo liepsna paežerėje, graži ir tyra lietuviška daina, kaip ir pati Lietuvos že mė. .. Derlius, kurio mes sulau ksime iš pasėtų Universitete mokslo daigų, dar sunkiai matyti. O čia — akivaizdus indėlis į tokį aktualų šiandien „Aprūpinimo maisto produk tais programos” vykdymą. Dir bome neįgudusiomis, dažnai dar nevikriomis rankomis, bet nuoširdžiai. Ir kaip pamirši dėkingus žvilgsnius, šypsenas, kada atėjai į pagalbą tiems, kuriems niekaip nesisekė pa sivyti. Savo tikrąjį veidą žmogus kaip tik čia, darbe, ir parodo. Čia gali tarp žmonių atsiverti praraja, gali ir nusidriekti nematomi sai tai, dar labiau sujungdami sie las. Ir kiekvienąkart mokaisi suprasti, o kartu ir pažinti žmogų. Kaip puiku grupėje, kai jauti arti savęs visada atviras, o svarbiausia — geras širdis. Paskaitų lankymas — tai vienas iš veiksnių, padedan čių gyventi mūsų grupei antrus metus be nuostoliu — dviejų sesijų išbandymai mūsų gretų neišardė. Aeitbricadų konkurse fa kultete užimta pirmoji vieta — užimta ne ryškių talentų dėka, o draugišku darbu. Tai, kad mūsų grupė šian dien viena iš geriausių fa kulteto antro kurso grjoių — paprasčiausiai mūsų gyve nimo ritmo rezultatas. O visiems mes galime pa linkėti —r mažiau asmeninių ambicijų, nereikią ir tos „ko vos už vieta po saule". Pa galvokime dažniau ir anie ki tus — juk jie mums pedtda pažinti save. Jolita CEPULYTE,
EKFF ekonominės kibernetikos specialybės II kurso II grupės studentė
2 Tarybini* atudantaa
DĖMESIO: Konkursas!
nio lavinimo katedros vedė jas, nuolat besirūpinantis jų reikalais — katedros dės tytojų kadrais, jos materiali ne baze, saviveiklinio jnęno Universlteto komjaunimo komitetas ir „Tarybinio masiškumu, jo idėjiniu bran studento" redakcija skelbia fotokonkursą, skirtą Per dumu, kolektyvų ryšiais su Vilniaus miesto, respubli galės dienai. Kviečiami dalyvauti visi studentai. Bę mokslinio pedagoginio kos dirbančiaisiais, interna Prof. Vaclovą Germaną veiklai. Konkurso darbų temos: Nuo 1961 m. V. Germano darbo, prof. V. Germanas ak cionalinių ryšių plėtojimu ir visada sutiksite skubanti, žva 1. Užsiėmimai karinio rengimo katedroje (auditori lų. kupiną jaunatviškos ener pedagoginė, mokslinė ir vi- tyviai dalyvauja Universite kt. aktualiomis katedros dar jose ir laukuose). gijos, rūpesčiu. O šiandien suomeninė veikla -susi i o su to visuomeninėje veikloje. bo problemomis. Visu šių aukštąja Buvo renkamas Universiteto klausimų sprendimui, kated — pažyminti brandų savo gy seniausiąją šalies 2. Studentų tradicijos. mokykla — Vilniaus V. Kap Profsąjungos komiteto pir ros darbo tobulinimui prof. venimo jubiliejų. 3. Susitikimai su revoliucinio judėjimo ir Didžiojo suko universitetu. Apgynęs mininku. Visuomeninių pro V. Germanas atiduoda savo Savo pedagoginę veikla V. kandidatine disertaciją, nuo fesijų fakulteto dekanu. Šiuo ilgameti darbo aukštojoje Tėvynės karo veteranais. 4. Žygiai liaudies kovų ir darbo šlovės vietomis. Germanas pradėjo istoriniais 1961 m. rudens V. Germanas metu jis vra specializuotas mokykloje patyrimą, organi lietuvių tautai posūkio me pradėjo dirbti TSKP istorijos istorijos mokslų daktaro moks zacinius sugebėjimus, Lr su 5. Karinės-taikomosios sporto šakos. tais — 1940-aisiais, asistentu. katedroje 6. Fakultetų SDAALR veikla. vyr. dėstytoju, linių laipsmių teikimo tary didele atsakomybe komuIšvadavus Tarybų Lietuva iš 1966 m. jam buvo suteiktas bos prie Vilniaus universitę; nistiniu principingumu reikKonkurso sąlygos: okupacijos, šį mokslinis docento vardas. Iš to narys, mokslo darbų „LKP lumu sau ir kolektyvo hitlerinės naDarbu skaičius vienam autoriui neribojamas. Nuo būdamas Šiaulių darbą tęsė plėtęs mokslinius tyrinėjimus, istorijos klausimai" redko- riams, bendradarbiams vyk traukų dydis ne mažesnis kaip 18X24. ekonominės mokyklos direk- doc. V. Germanas vienas iš legijos narvs, probleminės do kiekvieną jam skirtą už Geriausieji darbai bus spausdinami „Tarybiniame toriumi, po to — dirbdamas pirmuiu TSKP istorijos ka grupės, tyrinėjančios LKP duoti. studente" ir premijuo|ami. Bus surengta darbu pa skyriaus tedros mokslinių bendradar veiklą, vystant socialistinį miesto švietimo Ilgametis organizacinis ir roda. vedėju. biu pateikė gynimui daktaro žemės ūki, vadovas, kitų ta- pedagoginis darbas aukšto'OFotonuotraukas, nurodę savo pavardę, vardų, fa Įsteigus Šiauliuose 1948 m. disertaciją ir sėkmingai ją rvbu narys. Tarp respubli je mokykloje, prof. V. Ger kultetą. specialybę ir kursą, pateikite adresu: Uni kos partinio aktyvo, „Žini mano vaisinga mokslinė ir Mokytojų institutą (nuo 1956 apgynė. versiteto 3, „Tarybinio studento" redakciją (CR, III Ilgameti mokslini tyrimą jos" draugijoje V. Germanas visuomeninė veikla įvertinti. m. Pedagoginis institutas). V. apibendrino žinomas kaip lektorius, pro Jis vra apdovanotas Darbo aukštas, 55 kamb.) patikėtos V. Germanas Germanui buvo atsakingos šios aukštosios fundamentalioje monografijo paguojantis mokslines žinias raudonosios vėliavos ir Tau mokyklos vadovo, io rekto- je „Lietuvos KP veikla, stip TSKP istorijos ir partijos po tų draugystės ordinais, meda- | riaus pareigos. Dirbdamas rinant darbininkų klasės ir litikos klausimais, kaip ak bais, Visasąjunginės ir LTSR garbės rektoriumi, Mokslinio komu- valstietijos sąjungą (1944— tyvus LTSR „Žinijos" isto „Žinijos" draugijų nizmo katedros vedėju V. Ger 1965 m), kurią „Minties" rijos žinių propagavimo MMT raštais. Brandžia savo amžiaus su išleido 1974 m. narys. manas daug jėgų, energijos leidykla V. Germanas Prof. V. Germanui vado kakti, prof. atidavė instituto kolektyvo, Kartu su kitais istorikais yra jaunu pedagogu idėjiniam- kolektyvinių darbų „Didin vaujant parengti aspirantai sutinka k' pinas kūrybinių per karinio parengimo užsi statybos sėkmingai apgina kandidatines jėgų ir siekių. Mes, io bend politiniam grūdinimui, įnešė goji komunizmo ėmimus. svarų indėlį, ugdant Tarybų programa" (1963 m), . Socia disertacijas, įgyja mokslinę radarbiai, linkime jam kūry Ieškoma keliu kaip padi Lietuvos mokytojus. Akty listinės visuomenės susifor kvalifikaciją. Jis vra daugelio binės sėkmės, stiprios sveika dinti fizini krūvi vadina ir tos. Tegul Jums būdinga viai dalyvavo miesto ir res mavimas ir raida" (1980 m.) disertacijų recenzentas miesiems „specukams". Jiems, publikos visuomeniniame gy bendraautoris vra paskelbęs oficialusis oponentas, sąjun jaunatviška energija lvdi Jus V. Bimbos nuomone, būtina per 50 ginių ir respublikiniu moks ir tolimesniame Jūsų gyve venime. 1947 m. buvo pri keletą brošiūrų. imtas i TSKP eiles. Buvo ren mokslinių ir mokslo populia liniu bei teorinių-praktinių nimo kelyje, įgyvendinant I „Jei žmogus sportuoja, tai sportuoti mažiausiai kas ant vedėjas Uni naujus kūrybinius darbo pla- I sportuoja. O jau kas nespor- rą dieną. Katedros kamas LKP Šiaulių miesto rinimo straipsnių. Už ilga konferencijų dalyvis. Itavo — ir nesportuos. Jokie svajoja tas pusantros valan DŽDT deputatu, aktyviai da meti vaisinga pedagoginį ir versiteto meno kolektyvams, nus. Z. RULIS I fiziniai nepadės", — išgirsti, dos pakeisti i keturis kartus lyvavo kuriant ir ilgą laiko mokslini darbą V. Germanui ių vadovams, saviveiklinin po 45 minutes (kai kuriose TSKP istorijos katedros I tūlą studentą sakant. tarpi vadovavo Šiaulių mies 1976 m. suteikiamas profe kams prof. V. Germanas ži docentas I Ne. šikart nediskutuosime, sąjungos aukštosiose mokyk to „Žinijos" organizacijos soriaus mokslinis vardas. nomas kaip ilgametis Esteti| reikalingas fizinis lavinimas lose jau praktikuojamas da I aukštojoje mokykloje ar ne. lykas). |Nors su fizinio lavinimo ka— Svarbiausia, kad užsiSusirinkime buvo patelkti pagerinti studijavimo proceso I tedros vedėju V. Bimba kal iminėjantvs spec. grupėse nekonkretūs būdai, kaip pakelti pažinimą, didesni dėmėsi skir- I bamės ta pačia tema — spor- isitikintų, esą didžiausi ligo niai, kad bet koks fizinis tl savarankiškam darbui. Itas. pažangumo lygi. Laima VAITKUTĖ I Šiuo metu Universitete lai- krūvis žalingas. — tęsia pra Pramonės ekonomlkos fa- kime kalbėjusieji pažymėto, Ateltvle grupė Įsipareigoto PEF darbo ekonomikos I kinai atleistų nuo fizinio la- dėtą minti V. Bimba. kultetas yra išsikovojęs di- kad faktai, pateikti Iaikraš- sustiprinti paskaitų lankvmą, II k. 2 gr. seniūnė I vinimo — 151. SeptvniasdeJauni žmonės, kupini ener delį autoritetą tarp kitų tvle, yra teisingi. Iš tikrųjų, lšimt aštuoni lanko gydomo gijos ir entuziazmo. Žiūrėk, Universiteto fakultetų. Ta- naujus mokslo metus nrasios kultūros pratybas (WU pamatysi koki „specą" sporti čiau vien laimėjimais nega dėjo net 6 skolininkai (da— vienintelė respublikos niame renginyje, ir dar nelima džiaugtis. Tai dar kartą bar skolos |au ištaisytos), aukštoji mokykla, turinti gy paskutiniuoju. Jeigu būtų irodė straipsnis. Išspausdin Tik studentai pavasario se1.30 64 rb. tas laikraštyje „Tarybinis siją išlaikė be treletų. Ar Krymas p/n „Gorkio" domosios kūno kultūros pra daugiau įdomesniu varžybų, II.6 33 rb. ivairesniu fortybas), o specialiose medici paieškotume studentas", spalio 2 dieną. tai ne rimtas signalas „iš pa Kaunas p/n „Lampėdžiai" 11.18 33 rb. ninėse grupėse sportuoja 1501 mu. tikrai atsirastu dauVien jau straipsnio pavadi grindų" pakeisti požiūri i Kaunas p/n „Lampėdžiai" 33 rb. 2 kel. V.l mėgėjų. ŠiKaunas p/n „Lampėdžiai" sporto studentas. Skaičiai nedžiugi giau nimas „Tris rašau — du min mokslą?. 120 rb. V.l ty" priverčia apie daug ką nantys, nes kas penktas iš tie žmonės paprastai P’siSusirinkime buvo pažymė Soči pans. „Adlerls" V.18 44 rb. 2 kel. žymi didesniu atkaklumu specialiosios grupės pamąstyti. Būtent šią opią ta, kad i Universitetą atei Trakai p/n „Trakai" V.18 32 rb. 4 kel. Kaip padaryti, kad tie 1501 (apsimetėliu ir tinginiu nelie problemą — studento suinte nama ne mokytis, o studi Anykščiai p/n „Šilelis" V. 19 40 rb. 4 kel. būtų sveiki žmonės? Kiek- čiant). „Jei aš iš medicininės resuotumo savo mokymosi juoti, kad studl|os ir skiriasi Palanga p/n „Gintaras" V.31 40 rb. 6 kel. vienai mokvmo ištaigai ke- grupės, tai niekam tikęs?! rezultatais problemą — ir nag tuo nuo paprasto mokymosi, Palanga p/n „Neringa" 47 rb. 2 kel. V.31 rinėjome grupės (PEF darbo jog čia reikalinga sąmonin Trakai p/n „Trakai" liamas uždavinvs — parengti Palaukit, brolyčiai, neskubė VI. 12 44 rb. 2 kel. gerus specialistus. Fiziškai kit nurašyti. Aš parodysiu, ekonomikos spec. II k. II gr.) ga samprata ne tik apie Trakai p/n „Trakai" VI.27 40 rb. 5 kel. neužsigrūdinęs žmogus negali ką galiu”, — masto užsispy susirinkime, Įvykusiame 1982 teisę i mokslą, bet ir pareigą Palanga p/n „Neringa" VI.24 44 rb. 2 kel. būti darbingas, kitaip sakant ręs „specukas". Praeina kiek m. lapkričio 15 d. Suslrln- mokslui. Trakai p/n „Trakai" — prastas specialistas. Šian laiko ir jaunuolis ar jaunuolė dieninis studentas — rytojaus grįžta i pagrindinę grupę. Pagalvokim, menka šlovė specialistas, visapusiškai pasveikam žmogui, prisirašiu įrangą. Tai leis dai dau-1 rengtas teoretikas ir praktigalėjo lankyti kursų, iš su specialiais akvalanga>s. FOTOIN FORMACIJA siam visas galimas ligas, kad Universitete yra 43 po klausys oovandenininko giau žmonių gerinti po-1kas- ,, plaukiojimo I “ Mes( daugiausiai tik patektų i spec. grupę, nes vandeninio plaukiojimo paskaitų kursą ir taps pil vandeninio . _ ,.. .... , . I rūpintis studentais, kuriu >-vei- nereikia bėgti 100 metrų, šok Rugsėjo mėnesį pirminė entuziastai, turintys povan- nateisiais sekcijos nariais. igudzius, Plėsti savo aki-lkata laikinai sutrikus. Keturi ti i aukšti ir i tJ>li. plaukti ir fakulteto SDAALR įkūrė denininko pažymėjimus. Visi Universiteto povan ratų turiningai praleisti I metaj fizinio lavinimo — panašiai, sportuoti specialio povandeninio sporto sekci Kitais mokslo metais jų deninio plaukiojimo sek laisvalaikį. I jau šiek tiėk, bet vieno kar- se medicininėse grupėse. Sa ją. Joje susibūrė en<u- gretos dar pasipildys, ka cijos nariai ir entuziastai S DAGYS |to per savaite maža, — kal- vanoriškai skriaudžiam patvs ziastai iš viso Universi dangi kitų metų lapkiičio Naujųjų metų išvakarėse Iba katedros vedėjas. save. teto, tačiau pasirodė, kad mėnesį apie 30 studentų tikisi, kad Rektoratas ir Fizikos fakulteto I pjnnų dviejų kursų iarDažniausiai žmonės turi SDAALR pirmininkas I nuoliai sportuoja pagal tvar- vieną pamėgta sporto šaką, vien entuziazmo neužten ir darbuotojų, kurie šiais SDAALR komitetas padės G. Burbos nuotrauka. |kafaštj ketur’asA. akadem!nf kurios sekcijoje norėtu dalyka. Norint užsidėjus akva metais dėl vietų stokos ne- gerinti techninę sekcijos I valandas, o treciame ir ket- vauti. Bėda — studento die langą pasinerti į gražų, I virtame — kūno kultūros na apkrauta paskaitomis, o tačiau nepažįstamą po I pratybos vieną karta oer sa- vakarais. .. vakarais nėra ba vandeninį pasaulį reik:a I vaitę. Labai mažai, palvgi- zės. Kai bus bazė, bus ir ma daug žinių. Būtina žinoti I nūs su aktvviai sportuoian- siškumas. Arba, pasiruošta apie pavojus, kurie laukia I čiais, kurių yra net 743 slidinėjimo sezonui, o sniego naro viename ar kitame I (aukšto sportinio meistrišku- nematyti. Be to. padaugėtų I mo komandų nariai). Jų tre- specializuotu kūno kultūros gylyje, kaip, esant g !'ai I niruočių minimumas — ketu grupių. Įdomu, kokias sporto po vandeniu, susikalbėti su ri šeši kaitai pei savaitę, šakas tada pasii inksime? draugais ant krauto, kaip Per paskutiniuosius metus maksimumas — vienas du veikia akvalangas, ir svai. kartai per dieną. Ir laikas ten Universiteto studentai pasie biausia — saugumo taisyk skaičiuojamas ne akademinė kė sporte daug aukštu rezul les. Tai sužinoti padėjo mis valandomis. tatu. bet tai — ne riba 13 specializuotos vaikų ir „Na ir palygino", — pasakys mūsų studentu pakviesti i kai kas. Taip, palyginom, nes šalies suaugusiųjų rinktines, jaunių karinio-taikomoio ir vieniems ir kitiems aktua- i analogiškas jaunimo — 9. plaukimo mokyklos inst | lūs fizinis pasirengimas. Juk i atskiras TSRS rinktines •ruktorius V. Virbickas. Jis sportas — amžius — sveika 4 i Lietuvos — 108. perskaitė paskaitų kursą, ta rašomi per brūkšniuką. Fizinio lavinimo katedra kuri reikia išklausyti akvaPirmųjų (spec. med. pruoA’fc) siekia užsibrėžto tikslo, kad langistams. Išklausę kursą, nesiekiami aukšti rezultatai, mažėtu ..specu" ir daugėtu sekcijos nariai gavo povan. nevertinami bet bėgioti, sli sportininkų. Visuomenei rei denininko pažymėjimą. Jį dinėti ir 1.1, privalo mokėti kalingas sveikas žmogus. Ti visi. turint galima nusipirkti ar kimasi ir toliau organizuoti Kodėl vyrams. lankantiems sveikatingumo sporto stovyk ba išsinuomoti akvalangą, ’r ?c. med. oruoes. ivedė w- la Žydiškėse ne vi-m nemo užsipildyti suspaustu cru rc niuose kursuose pratybas? kantiems plaukti, bet ir va ir pasinerti į 40 metrų gy Pasirodo, jie nepajėgūs Įvyk dinamiesiems specukams". Elona JANULYTĖ dyti ir pakartoti normatyvus lį. Giliau nerti galima tik
Su jaunatviška energija
ŠIS TAS APIE „SPECUS“
PO TO, KAI RAŠĖME
Poilsiniai kelialapiai
Ii® ■BI
Tarybinis studentą* 3
akiratis LEIDŽIA MOKSLINIO ATEIZMO DARBO TARYBA
Ankstyvesnės kartos gy veno tokiose formacijose, ku riose religija buvo neišven giama visuomeninės sąmo nės forma. Mes gyvename visuomenėje, kur tokiu dės ningu reiškiniu yra ateizmas. Jis yra sukeltas objektyvios socialistinės visuomenės vys tymosi eigos. Nykstant so cialinėms religingumą palai kančioms priežastims, religija nebegali vaidinti čia domi nuojančio vaidmens. Organiš ku mūsų visuomenės dvasinės kultūros bruožu tampa moks linis ateizmas. Būtent jis atsiranda kaip adekvati nau jos socialinės praktikos dva sinio įsisavinimo forma. Bū damas neatskiriamu socialis tinės visuomenės sąmonės bruožu, mokslinis ateizmas kartu yra ir būtina naujo žmogaus formavimosi sąlyga. Be jo neįmanoma kultūra, atitinkanti socialistinės vi suomenės poreikius ir tikslus. Pavyzdžiui, panagrinėkime mokslinio ateizmo ir komu nistinės moralės tarpusavio ryšį įvairiais aspektais. Komunistinės moralės ir ateistinės pasaulėžiūros vie novės objektyvų pagrindą sudaro socialistiniai gamybi. niai santykiai, palaipsniui peraugantys į komunistinius. Socialistinėje visuomenėje sprendžiamas antagonistinių formacijų pagimdytas priešta ravimas tarp žmogaus sociali nės esmės ir jos reiškimosi būdo. Išnykus objektyviam pagrindui, sąlygojusiam žmo gaus esmės ir jo egzistavimo disharmoniją, žmonių sąmo nėje neišvengiamai nyksta antgamtiškumo vaizdiniai, ku' rie savo esme yra ne kas kita, kaip iškreiptas visuome ninių nelaisvės santykių at spindys. Socialistinės visuo menės sąlygos, nulėmusios visuomeninės sąmonės se kuliarizaciją, formuoja ir naujo tipo moralinę sąmonę, t. y. komunistinės dorovės vertybes-principus, normas, motyvus, vertinimus. Pasta rieji dėl aukščiau paminėtos
lininku gyveno tokiole epo choje, kai žmogaus gyveni mo pagrindas buvo tikėjimas. Kitaip gyvenimo niekas ne įsivaizdavo. Man atrodo, to Kas tai vra mokslinė pasau kia aplinka veikė ir ge lėžiūra? Kokius jos kompo nialius žmones, nors jie nei nentus galima išskirti? Ar vienas tvirtai netikėjo, buvo mokslinė pasaulėžiūra sude tik nesąmoningas įsitikinimas. Liucija Vasiukevič, EKFF, rinama su tikėiimu i dievą? Jei ne, kodėl daugelis moks III k. studentė: — Čia visų pirma epochos lininkų buvo tikintys? Ar pasikeitė Jūsų pasaulėžiūra, kaltė. Nemanau, kad jie tikė studijuojant Universitete? Jei tu. gyvendami mūsų am taip, kas tam turėjo daugiau žiuje. Tačiau, nors jie ir ti sia įtakos? Šiuos klausimus kėjo, jie tikėjo ne aklai, jie mūsų korespondentai Z. Ku tikėjo „dievu, sutvarkiusiu činskas ir V. Užusienis patei pasaulį" (Einšteinas). Sigitas Urbanavičius: kė grupei Universiteto stu — Nemažai, manau, čia lė dentų. Spausdiname kai ku mė tradicijos. Be to, mokslas riuos atsakymus. Ir taip, ar mokslinė Jūsų nebuvo ir kol kas nėra at pasaulėžiūra? I ši klausimą, sakęs i daugeli klausimų biologiją, visi apklaustieji atsakė: (ypač tai liečia psichologija, filosofiją). Pato taip. Kokius mokslinės pasaulė gu, nors kartais ir neargu žiūros komponentus galėtumėt mentuotą atsakymą duoda re ligija. išskirti? Valdas Misevičius, IF, II Virginija Gasiūnaitė, EKFF kurso studentas: □I k. studentė: — Daugelis iš jų tiki todėl, — Pasaulėžiūra — visuma principų, pažiūrų, įsitikinimų, kad tikėjimas vra savotiškas nulemiančių kiekvieno žmo moralinis „credo”, be kurio gaus, socialinės grupės, kla neįmanoma vertinti savo pa sės arba visos visuomenės ties poelgių. Rimantas Strončikas: veiklos krypti. santykį su — Žinau, kad galima būti tikrove. Didelį vaidmenį vai dina įoje filosofinės, politi geru atskiros srities specialis nės. moralinės ir estetinės tu ir tuo pačiu nežinoti ob jektyviu visuomenės vysty pažiūros. Mano nuomone, galima iš mosi dėsniu. Ar pasikeitė Jūsų pasaulė skirti tokius pasaulėžiūros bruožus: — mokslo žinios, žiūra mokantis Universitete? — moralės principai ir Jei taip, kokiomis kryptimis? normos, kurios reguliuoja Kas tam turėjo daugiausia žmonių tarpusavio santykius įtakos? bei elgesį. Valdas Misevičius: — pasaulėžiūra apima ne Ne visą laiką, nors joje vien žinias, bet ir įsitikini vra kažkas patovaus. I viską mus. Žinios daugiausia yra pradedu žiūrėti realiau. Tam loginis pasaulėžiūros sistemos įtakos besaikis knygų skaitvkomponentas, įsitikinimai ro Ilona Kaulakytė: Nesikeitė! Nuo vaikystės do dorovini bei emocini pcichologinį santyki ir su moks mane auklėjo tėvas. Jis vra lu, ir su pačia realybe, biti- komunistas, ir jo pasaulėžiūra kinimai lemia žmogaus cha tvirta. Ji tapo manosios pa rakterio bruožus ir nuotaiką, grindu Be to, mano pasaulė taip pat pasiryžimą veikti, žiūros formavimuisi turėjo Kaip trejybės skaičius kovoti už savo principus. įtakos besaikis knygų skaity krikščioniškoje numerologijoje Ilona Kaulakytė, IF, III mas. kurso studentė: Dalius Rlbokas, IF IV kurso „3” yra natūraliai susijęs su tokiomis sąvokomis, k»in — Man atrodo, išskirti ga studentas: — Nedaug. Sutvirtėjo „šventumas”, „tobulybė", ide lima tokius mokslinės pasau lėžiūros bruožus: komplek mokslinis pasaulio supratimas. alas”. Tačiau skaičiaus ry siškumas, pažintinis-aiškina- Tam įtakos turėjo marksisti šys su tobulybe yra aptin ir mokslinio kamas jau žymiai anksčiau — masis darbas, aiškinimo grin nės filosofijos graiku kalboje „trimegistos“ dimas marksizmu dialektika. ateizmo studijavimas. Studentu atsakymus na- reiškia „didysis”, „didžiau Vaidotas Račkauskas, IF, II komentuoti Ir savo nuo sias”, o lotynų kalboje „ter kurso studentas: — Įvairių materialinių ob mone pareikšti mes paprašė felix” reiškia ..laimingiausias '. jektų kintamumas ir judėji me filosofijos katedros do Skaičius „3" yra taip pat susi jęs ir su sąvokom — „visas”, mas, evoliucija (spiraliniu centą Arvydą ŠLIOGERĮ. Studentu atsakymai i pa „pilnas". Tai rodo, kad šis keliu į progresai Šie bruožai telktus klausimus, apskritai, skaičius reiškia išbaigtumą. man atrodo svarbesni. Rimantas Strončikas, TF, I yra teisingi, tik ■ kažkokie Pavyzdžiui. — laikas vra su jau labai knygiški, tarsi per darytas iš 3 sudėtinių dalių: kurso studentas: — Išskirčiau: skaityti vadovėliuose, iš būtasis, esamasis ir busimasis; a) gyvenimo pažinimą (tiks mokti mintinai ir mechaniš erdvė — taip pat: ilgis, gylis, liau — mokslo ir savo pa kai perpasakoti. Matyt neat plotis. Visi sukarti daiktai ir ties patyrimą, pažįstant gy sitiktinai viena studentė (I. turi savo pradžią, tesini Kaulakvtė) ir sako, kad jos pabaiga. venimo reiškinius), „3" reiškia ir „baigti" ir pa susiformuoti b) sąmoningumą, kuris re pasaulėžiūrai miasi K. Markso, F. Enoelso, didžiausios itakos turėlęs „be kankama kieki kokio nors V. Lenino, taip pat tokiu žmo saikis" knygų skaitymas. O reiškinio ar daikto. Mes sa nių, kaip Džordanas Bruno. juk tarpusavio diskusijose kom: įminsiu tau 3 misles", studentai tuos gražius da jausdami, kad 3-ių mislių pa Sokrato idėjomis. pasakose Ar mokslinė pasaulėžiūra su lykus, tas pačias mintis pa kanka. Liaudies turi 3 derinama su tikėjimu j dievą? sako gyviau, paprasčiau, ori herojus dažniausiai Sigitas Urbanavičius, PF, III ginaliau Ir tiksliau. Moralas norus arba 3 bandymus atlik anketuotojams: mažiau for ti užduočiai, herojė turi 3 kurso studentas: — Tai prieštaringi dalykai. malizmo. mažiau anketų, ma gerbėjus. Tolimoje praeityje visame Negali būti kalbos apie moks žiau trafaretų, jeigu norite line pasaulėžiūra, jei pri išsiaiškinti tokius reikšmin tame galėjo slypėti anks imami postulatai ir tiesos gus. bet ir intymius dalyku’, tesnieji skaičiavimo būdai: Drieštarauiantvs obiektvvu- kaip jauno žmogaus pasaulė dažniausiai buvo vartoiami mui, dialektikai, visai arba iš žiūra. jo nažlūra j pasauli, „1" ir „2", o skaičiumi „3” dalies neioia.ntvs pažinimo "a- žmogų, Idėją, visuomenę. Su paprasčiausiai apibūdindavo limumą. Tai nereiškia, kad renkite pvz., diskusiją, pa- žodi „daug”. Babiloniečių ter skirtas apibūdinti tikintis žmogus negali sėkmin stūlvklte visiems rūpimą temą, minas, gai dirbti atskiroie konkrečio ir diskusijoje išryškės dalv- žvaigždynui, nesvarbu, kiek je mokslo srttvie būti geras vin pasaulėžiūra O šiaip žvaigždžių įeidavo i šia siste tik pasidžiaugti, kad ma buvo — „3 žvaigždės", specialistas. Tačiau jo pa •Idra saulėžiūros laikvti moksline mirų studentai turi tokia ir tai reiškė — ..daug žvaigž negalima. nuoseklia moksline pasaulė džių". Taigi, antrinė „3" reikš Kodėl nemaža užsienio mok žiūra. vra tokie tvirti ateis mė talpino savyje reikšmes: slininku tikintvs? tai ir taip gerai žino, iš kur ..daug", „viskas", „gausumas". Ilona Kaulakytė: mes ateiname kas mes esa ..geriausias” ir „sėkmingas". Viduramžių krikščionių nu— Dauguma didžiųjų moks me ir kur mes išeiname.
Mokslinio ateizmo humanizmas priežasties savo esme yra ateistiški. Mokslinis ateizmas, būda mas proletariato ideologijos sudėtinė dalis, yra „tiesiogi nė ir neišvengiama išvada iš dialektinio ir Istorinio mate rializmo". (V. Leninas) Savo ruožtu idėjinis komunistinės moralės turinys taip pat yra apspręstas marksistinės pa saulėžiūros. Komunistinė moralė-tai dorovinių principų, normų, vertinimų sistema, su siformavusi veikiant tiek is torinei bei šiuolaikinei darbo žmonių revoliucinei kovai, tiek ir marksizmo filosofijai, komunizmo politiniams, eti niams idealams. „Mes netiki me amžina dorove ir demas kuojame įvairių pasakų apie dtevą apgaulę. Dorovė tar nauja tam, kad žmonių visumenė pakiltų aukščiau, iš sivaduotų iš darbo išnaudoji mo," — pažymi V. Leninas, reikalaudamas paversti ko munizmą iš gatavų formulių, patarimų, receptų, nurodymų, programų praktinio darbo vadovu. Užtenka prisiminti mora linio komunizmo statytojo kodekso reikalavimus, kad padarytume išvadą apie jų organišką ryšį su marksistine pasaulėžiūra, taigi, ir su vie nu jos aspektu-moksliniu ateizmu. Tik žmonės, turin tys mokslinę pasaulėžiūrą, gali tikra to žodžio prasme įsisavinti komunistine mora lę kaip būtiną mūsų visuo menės ir kiekvieno tarybinio žmogaus valios išraišką. Iš čia sektų ir išvada, jok doro vinis ir ateistinis auklėjimas turi vykti kompleksiškai. Ateistinė propaganda negali apsiriboti tik moralės išva davimu iš religinės mistifika cijos. Svarbiausias jos uždavinys-įtvirtinti žmonių są monėje ir elgesyje komunis tinės moralės vertybes. Norint suprasti kitų komu
nistinės moralės ir mokslinio ateizmo tarpusavio priklau somybės aspektų-akslologlnio ir pedagoglnlo-esmę, pravartu prisiminti K. Markso pastabą, jog moralė remiasi žmogaus dvasios autonomija, religija — jos heteronomiįa. Pasaulėžiūra — ne vien ži nių apie gamtą ir visuomenę visuma, bet ir-svarbiausiaasmenybės santykis su visuo mene. bendriausi jos veiklos principai, besiformuo’antvs tos visumos pagrindu. Todėl suprantama, kad pasaulėžiūros ateistinis ar religinis orien tuotumas negali padaryti ita kos dorovinei asmenvbės pozicijai. Religinė pasaulėžiū ra pastarajai neišvengiamai uždeda heteronomifos ant spaudą Elgesio normų šaltinio ieškoma dieve reguliavimo subjektu laikomas dieviška sis autoritetas, pagrindinis motvvas-dievo baimė ir pan. Religinė reguliacija gali pa pildyti dorovine, kai moralė vra korporatvvinio pobūdžio, poelgiu pasireiškimo galimy bės nedidelės. motyvacija neišplėtota. Socialistinėje vi suomenėje ypač išsiplėtė dorovinio reguliavimo sfera, nuolat mažėja socialinės Prie vartos lyginamasis svoris, sie kiant visuomenei priimtino el gesio. Pastebimai sudėtinoėja dorovinio pasirinkimo situaci ja, dorovinių normų turinys darosi daugiareikšmis, kelia mi vis didesni reikalavimai asmenybei, greitai keičiasi žmonių bendravimo standar tai ir 1.1. Tokioje situacijoje svarbu ne paprastas taisyklių žinoji mas ar aklas besąlygiškas pa klusnumas. o asmenvbės do rovinis jautrumas, besire miantis savo elgesio sociali nės prasmės suvokimu. Toki supratima gali duoti tik mokslinė pasaulėžiūra. įvei kianti nusiraminimą ir doro vini pasyvumą, viliantis ant
Apie šventosios trejybės kilmę merologai pastebėjo į—irų „3" kaip išbaigtumo skaičius panaudojimą naujajame Tes tamente. Tai yra ir 3 žirnio dovanos kūdikiui Jėzui, ir 3 pagundos, ir 3 švento Petro išdavystės, 3 dienos tarp Kristaus nukryžiavimo ir pri sikėlimo dienos, 3 prisikėlu sio Kristaus pasirodymai sa vo apaštalams. Šie faktai ga lėtų būti raktu aiškinant šv. Trejybę. Trejybė oficialiai buvo pri pažinta Konstantinopolio baž nyčios susirinkime 381 me tais. Pirmieji krikščionys, kaip žinome, buvo žydai; jie buvo priversti tikėti, kad dievas vra vienas ir galioti apie ji, kaip apie vieninteli dangaus Tėvą. Bet Kristaus dieviškumo pripažinimas įve dė antraii asmenį į dievybę — Sūnų. Ir po to, kai jie įti kėjo, kad dievo dvasia Per ėjo i apaštalus po Jėzaus mirties , i dievybe įtraukė ir trečiąjį asmenį — Šventąją Dvasią. Dievo, kaip trijų viename asmenvie prigimtis ir ryšys tarp Trejybės asmenų, — sukėlė milžiniškus filosofi nius apmastymus. Tačiau dievybės grupavimas po 3, gali būti pastebimas ir iki krikščioniškose religijose: Egipte — Oziris. Izidė ir Horas, kaip Tėvas, Motina ir Sūnus; Aleksandrijoje — Sepapis, Izidė ir Harpokratas, trys Pa saulio dievai, valdantys pan teone, Mezopotamiioie ir 1.1. Kiti gausūs pavyzdžiai atei na iš keltų kuriems „3" buvo šventas skaičius. Jie kartais piešdavo savo dievus grupė
gamtiniu jėgų pagalbos. Čia kaip tik ir pasireiškia moks linės, ateistinės pasaulėžiūros humanizmas, atsiliepiantis vie nam svarbiausių komunistinės moralės principų-socialistiniam humanizmui. Mokslinis ateiz mas, žinoma, ne moralė, bet jis stimuliuoja humanistinius asmenybės sprendimus ir po elgius. Moralės autonomija turi socialine esmę — ios šaltinis yra socialinė praktika, kuri suformuoja dorovinius santy kius tarp žmonių. Vadinasi, dorovinis auklėjimas neatski riamas nuo asmenvbės so cialinės veiklos. „Komunisti nės dorovės pagrindą suda ro kova už komunizmo su stiprinimą ir galutini įgyven dinimą. štai kur yra ir ko munistinio auklėjimo, švieti mo ir mokymo pagrindas" — rašė V. Leninas. Tai ir ateis tinio auklėjimo pagrindas: „Kovos su religija negalima apriboti abstrakčiais pamoks lais, negalima suvesti i to kius pamokslus; šią kovą reikia susieti su konkrečia praktika klasinio judėjimo, nukreipto i socialiniu religi jos šaknų pašalinimą”. Taigi, socialinė žmonių veik la, kuriant naują visuomene, ir vra tas pagrindas, leidžiantis atsiskleisti dorovinam moks linio ateizmo turiniui, suda rantis galimybę, V. Lenino žodžiais, „tiesos idėjai" per augti i „gėrio idėią”. Doc. J. MAČIULIS
Pasakojama...
.. .jog vienas iš mėgsta miausių Sokrato pasakymų buvo: „Aš žinau, kad nie ko nežinau". Kartą vienas iš jo mokiniu paklausė: — Klausyk, mokytojau, visi žino, kad esi protingas. O tu nuolat kartoji, kad nieko ne žinai. Kaip tai suprasti? Tada Sokratas paėmė laz delę — nubrėžė smėlyje du apskritimus: dideli ir mažą. — Šie apskritimai, — pa aiškino jis, — tai mūsų ži nios. O viskas, kas už jų — nežinomybė. Tavo žinių ap skritimas gana mažas, ir li nija, skirianti ii nuo neži nomybės, trumpa. Todėl tu dar gali sakyti, jog ši ta žinai. Mano gi apskritimas daug di desnis, ir linija, skirianti ii nuo nežinomybės, ilgesnė. Todėl aš turiu visiška teisę sakyti, jok nieko nežinau. XXX . . .jog žymus antikinės fi losofijos specialistas A. Losevas per paskaitas ir pasi kalbėjimus dažnai pabrėžda vo svetimu kalbų mokėji mo svarbą rimtoms filosofijos studijoms. Karta vienas iš studentų paprieštaravo, ioa šiuolaikinėm sąlygom, kai praktiškai visi antikiniu filo sofu veikalai išversti i sve timas kalbas, nėra prasmės gaišti laika mokantis seno vės graiku ir lotynu kalbų. Losevas tarė: Žinoma, šiandien paplitusi nuomonė, iog galima būti puikiu antikinės filosofijos specialistu, ir nežinant klasi kiniu kalbų. Tačiau laiduo tu jums, jaunuoli, ioo skai tyti Platoną .ūsų kalba — tai tas nats, kas klausyti Parengė Nijolė BABELYTE Bacho mišias, atliekamas ba IV kurso studentė lalaika.
mis po 3 asmenis arba su 3 galvomis, 3 veidais. Tikriau siai tai buvo būdas pabrėž ti, išskirti dievų jėgą. Pa grindinė idėja — vienintelis dievas, kuris pasireiškia trijų dievybių požiūriu. Graikų mitologiioie randa mos tokios triados: 3 Gracijos, 3 parkos, 3 Furijos. Šio šimtmečio pradžioje buvo pri skaičiuota daugiau kaip 120 triadų. esančių graiku mi tuose ir apeigose. Graiku tria dos patraukė Renesanso hu manistų dėmesį. Jie dažnai siedavo triadas su krikščionių Trejybe (netgi 3 pragaro šuns Cerberio galvos tapo krikš čionių dogmų emblema). Hinduizmo vienas iš trijų dievu vra Brahma. Jis iš reiškia save kaip trijų būviu vienybę — būties, sąmonės ir meilės (džiaugsmo). Tai vra dievybė, kuri kuria, saugo ir griauna pasauli. Ji vra įkūnyta Brahmos, Višnos ir Sivos triadoje. Savo knygoje „Šventa ir pasaulietiška mistika" R. Zichneris komentuoja nepaprasta panašumą tarp koncepcijos apie trigubą Brahmą (kaip būties, sąmonės ir meilės vie nybę) ir sąvokos apie krikš čioniškąja Šventąją Trejybę — Tėvą. Sūnų ir Šventąją Dvasią (taip pat kaip būties, sąmonės ir meilės vienybe). Taip šventos trejybės dogmatas nebuvo originalus krikščionybės teoretikų kūri nys. Jo susiformavimui turėjo įtakos daugelis ankstesnių fi losofinių religinių, mitologi nių apmastymų.
4 Tarybini* studentą*
Siame darbe apžvelgiama ir šalies suverenumo klau gai, streikai, demonstracijos, žmones i kovą. tuo labiau, konstitucijoje. Tada politinė goti io apmokytą ir apgink religijos įtaka 1978—1981 simą. įstatymas apie šalies apsiribojant tik ekonominiais kad Irano liaudis — viena ne- je arenoje pasirodė keletas luotą šacho armiją. Ameri pagrindini turtą — nafta — reikalavimais. Juos apsprendė raštingiausių pasaulyje. dešimčių legalių organizacijų kiečiai dėjo viltis net i „Či metu įvykiams Irane. „Rytu turgus", kur viešoa- ir partijų, pagrinde buržua- lės variantą"... Vakaru Azijos valstybė nebuvo priimtas medžliso (tai ekonominiai sunkumai Irane. Chomeinis jau savo pirma Iranas yra islamo respublika. buvo Nacionalinis susirinki Kylant naftos pramonei (1977 tauja smulkioji ir vidutinioji zinės-reformistinės ir religi jame pasisakyme parodė tvir Todėl pirmiausia panagrinė mas iš 268 deputatų, renka metais išgauta 280 mln. tonų Irano buržuazija, yra savo nės krypties. kvietė eiti mų 4 metams), nes prieš tai naftos), Nors valdantieji sluoks tą ryžtingumą, sime islamą apskritai. degradavo žemės tiškas šalies politinis baro tikslą. Jis nuolaidą i jo nurodytą Islamas (arabiškai islam — pasisakė šachas. Vašingtono ūkis. Tai iššaukė dispropor metras, religinių ir naciona niai numatė šią tradicijų saugotojas. kaip politini manevrą, sie kviečia suvienyti opozicijos nuolankumas) yra mohometo- padedamas, Mohamedas Pech ciją ekonomikoje ir neigia linių nybė, musulmonybė, viena levis 1953 metais suorgani mas socialines pasekmes: ne Vakarietiškų prekių užvriu- kiant nuslopinti liaudies ne jėgas visiškam monarchijos labiausiai paplitusiu pasaulio zavo valstybini perversmą, darbą, masini kaimo varguo vimas .buržuazijos kosmopo apykantos bangą, bet anti- likvidavimui, išdėsto taikią pažangaus menės bėgimą i miestą, kai litizmas, šacho rūmu turtai monarchiniai išstojimai tęsė parėjimo i islamo respubliką religijų. Iš viso pasaulyje buvo nuversta Belieka įveikti yra apie 750 milijonu tikin Mosadyko vyriausybė. Taip nų kilimą ir infliaciją. bei amerikiečiu kultūros: ki si, ir opozicija sugebėjo pasi programą. čiųjų (musulmonų) 38-iose buvo įtvirtinta proamerikinė jai atsivėrusioms vieninteli šacho ramsti — ar O jau nuo 1978 metų pra no, televizijos, muzikos stan naudoti galimybėmis. miją. Chomeinis paskiria lai valstybėse, daugiausia Azi valdžia. Jungtinėms Ameri džios demonstracijos apėmė dartu užplūdimas kėlė aiš palankiomis jos pietuose ir Afrikoje (Mau kos Valstijoms tai suteikė visus didelius miestus — Ko kų prieštaravimą toms mate 1979 m. sausyje Š. Bachtijaro kiną vyriausybę su daktaru ritanija. Marokas, Alžyras, garantiją išgauti Irano naftą, mą. Isfahaną, Mešhedą, Aba- rialinėms ir dvasinėms ver vyriausybė jau negalėjo kont M. Bazarganu priešakyje. 1979 metu vasario 10-*-12 Tunisas, Libija, Egiptas, Su JAV turėjo privilegijų tvar daną, Teheraną. Demonstra tybėms, kuriomis naudojosi, roliuoti padėties. Šalyje su danas, Somalis, Jordanija, kant šios šalies prekvba, ”ra- cijų lozungai įgavo aiškų rėmėsi „tradicinė buržuazija“, sidarė politinė krizė. Ekono diena įvyksta ginkluotas su amatininkai, skurdžiu pakraš- mika buvo paralyžiuota vi kilimas Irano sostinėje Te Sirija, Irakas, Arabijos pu monę ir žemės ūki. JAV mo politini kryptingumą. suotiniu politiniu streiku, ga herane. Susidūrimas tarp mo siasalio valstybės. Turkija, nopolijos visaip kaupė mil myklose veikė darbininkų ko narchijos šalininkų ir prieši Iranas, Afganistanas, Pakista žiniškus turtus, išnaudodanas, Bangladešas, Indonezija mos Irano liaudi. JAV tie mitetai, o kaimuose ir mies ninkų Farahabado aviacijos — 80—90% šių šalių gy kiama technika ir įrengimai tuose (juose 1975 m. gyveno mokykloje perauga i susirė 44% šalies gyventojų) — mimą, kuriame iš vienos pu ventojų). Europoje musulmo buvo skirti ne Irano liau islamo revoliuciniai komite sės dalyvauta šacho gvar nų yra Albanijoje, Bulgarijo dies ūkio pakėlimui ir tuo tai su mulomis priešakyje. dijos būriai, o iš kitos — je, Graikijoje, Jugoslavijoje, pačiu darbo žmonių labui, bet atvirkščiai — gauti pel Kovos metu legalizavosi dar ginkluotos Irano liaudies Rumunijoje. keletas dešimčių partijų, kai būriai, tūkstančiai teheranieMusulmonų yra ir Tarybų nui. Nebuvo atsižvelgiama riųjų, tarp jų ir Irano liau čių. Gvardiečiai, vadinamieji Sąjungoje: Vidurinėje Azi i jokius iraniečių reikalavi dies partija (Tude), kuri „nemirtingieji", buvo nugalė joje, Kazachijos TSR, Siau mus. Dar daugiau, prieš ira buvo pogrindyje nuo 1949 ti. rės Kaukaze, Užkaukazėje, niečių norą, Iranas 1955 mė Armija. įsitikinusi, kad ne Valdžia ėmėsi represijų. čių gyventojai, — buvusieji metų, ir dešiniųjų, užsikrėtu Totorijos, Baškirijos ATSR, tais įstojo i Bagdado pak kai kuriose Rusijos TFSR sri tą, o 1959 metais — į SENTO. Santykiuose su religija, šacho valstiečiai, bėgę i miestus. sių antikomunizmu ir anti- galima atvira konfrontacija Iranas tapo ne tik didžiau režimas elgėsi dvipusiškai. Savo gynėjus šie žmonės tarybiškumu. jaunimo ir kt. su liaudimi, paskelbė apie tyse. neutralitetą, pripažino savo Apie 9/10 musulmonu yra siu kapitalistiniame pasauly Švietėjus, ulemus, kurie matė musulmonų dvasininki grupių. Apie Chomeini. kuris buvo kapituliaciją. Paskutinė šacho sunitai, o 1/10 šiitai. je naftos tiekėju (po Saudo buvo autoritetingi masėse, joje, kuri kritikavo šachą, priešakyje su XXX Arabijos), bet ir vienu iš di persekiojo. Taip Chomeinis įrodydama, kad tik grįži Prancūzijoje, susibūrė įvairios vyriausybė Jeigu Tarybų Sąjungoje džiausiu ginklu pirkėjų. 1975 buvo ištremtas iš šalies, po mas i islamo normų griežtą jėgos. Ši aplinkybė lėmė tiek Bachtijaru vasario 11 dieną, islamas, kaip ir kitos religi metais iš JAV buvo nupirkta to kai atsėdėjo kalėjime už laikymąsi padės visuomenei vasario revoliuciją, kuri lik sekmadieni, griuvo. Taip baigėsi agonija mo jos, yra praradęs socialines ginklų už 3,5 mlrd. dolerių. išstojimus prieš šacho ve atsikratyti „nuo patvirkimo" vidavo šachą, tiek ir toles narchijos režimo, kuris Ira Šacho režimą saugojo ar dama taip vadinama „baltąją grąžins liaudžiai gerovę. Su nius įvykius šalyje. šaknis, virsta praeities atgy Norisi priminti trumpą Ira ne viešpatavo 2538 metus. vena, tai Irane — atvirkš mija ir policija. Irano armi revoliucija" ir prieš JAV ki dariusi sau reputacija despo 1979 metų balandžio 1 die čiai. Irane (kaip ir Pakistane, ja malšino sukilimus ne tik šimąsi i Irano reikalus. Ka tijos priešininku tarpe, dvasi no ivykių chronologija, 1979 metų sausio 16 dieną ną aiatola Chomeinis po pra Azijos lėjimuose buvo žvmus Te ninkija atsidūrė įvykiu prie Irake, Egipte. Saudo Arabi Irane, bet ir kitose joje ir kt. šalyse) islamas yra šalyse. Apie Savaką, slaptą herano aiatola Taleganis ir šakyje, išreikšdama susikau šachas Mohamedas Rėza Pach- vesto referendumo pagal liau policijos organizacija, aprašo daugelis kitų. Tuo pačiu dau pusi liaudyje protestą prieš levis, lyg poilsiui", išskrido dies norą ir valią paskelbė valstybinė religija. Pagal mumulmonu skaičių lenku žurnalistas Rišardas giatūkstantinės (jų Irane anie šacho savivaliavimą ir užsie i Asvaną (Egiptą), palikęs šą šąli Islamo respublika. li, apimta visuotiniu streikų, Artimas ryšys su amerikie Iranas yra 7 vietoje (po Indo Kapuscinskis savo knygoje 80 tūkstančių!) mečetės vi nio įtakos sustiprėjimą. Reikia atkreipti dėmėsi ir i demonstracijų ir mitingų, ku čiu imperializmu neišgelbė nezijos, Pakistano, Banglade „Katarsis". Ištrauka iš tos sada liko tikinčiųjų susirinki šo, Indijos, Turkijos ir Egip knygos pavadinimu „Išvaka mo vietomis, kur mula tu tai, kaip jau anksčiau minė rie vyko su antimonarchis- jo šacho, o, atvirkščiai, buvo to). Šiuo metu Irane yra rės” buvo spausdinama „Švy rėjo su jais laisvą bendra jome, kad dauguma iraniečių tiniais. antiamerikiniais lo papildomu stimulu nuverčiant 34 milijonai musulmonų ar turio" žurnale (1980 metų Nr. vimą. Net masiniu represijų, išpažįsta šiizmą. O politinė- zungais. Nepasitvirtino mo- ii. Taigi Irano įvykiai, turin ir Vašingtono tys ryšku religini atspalvi, ba 98% visu šalies gyven 23—24 ir 1981 metų Nr.l): demonstracijų ir šaudymu me religinė opozicija, ypač kai narchistų toju (1979 metais Irane gy ,,(...) O Savakas — tai visų tu kareiviams buvo drau rioji ilgus metus buvo repre sprendimas, kad šacho bėgi padarė (pvz., suaktyvino su veno 36,94 milijonų žmo pirma baisios kančios. Jo džiama įeiti i mečete su šau suojama. ii veikė pogrindy mas nuramins „aistras". Strei nitu judėjimą Egipte) įtaką je. ir, kaip parodė įvykiai, kas tesėsi. Susvyravo ir ar visoms arabų šalims, kurios nių). Iš musulmonų 90% yra metodo esmę sudarė tai, kad tuvu ir ten areštuoti. kovoja už savo nepriklauso gatve Režimo opozicionieriai pa pasirodė visiškai suskaidyta. mija. šiitai. Be to. Irane yra ir pagrobdavo einanti Vasario 1 dieną iš Pary mybe. Socialistiniu keliu žen Irano politiniu partijų ir krikščionių. judėju. Irano žmogų, užrišdavo jam akis, ir, sinaudojo tokia aplinkybe. oficiali kalba yra persų, nes nieko neklausinėdami, vežda Chomeinio pasisakymai, kvie organizacijų legalizavimas pra žiaus i Teheraną grižo ajato- gia tokios musulmonų šalys, Daugelis kaip Afganistanas, Alžyras, iš 30 nacijų ir tautu, gyve vo i kankinimų kamerą. O čiantys nuverst1 šachą, išginti sidėjo 1978 metų rugpjūtyje la R. Chomeinis. nančių šioje šalyje, persų ten iškart prasidėdavo bai iš šalies amerikiečių patarė (iki tol šalyje oficialiai vei tūkstančių iraniečiu jam su Libanas, Sirija, Jemeno de yra dauguma — 17 milijonų siausi dalykai: žmogui lau jus (o jų 1978 metais buvo kė monarchinė partija Ra- rengė triumfini sutikima. Net mokratinė respublika. Kokiu Kaip klostėsi įvykiai Irane? žydavo kaulus, nuplėšdavo ne mažiau kaip 28 tūkstan- stachiz"). Būtent tada, kai ir tada dalis valstybės apara keliu eis Iranas, parodys atei 1978—1979 metų įvykių nagus, kišdavo rankas i <įe- > .čiaiij), buvo įrašomi Prancū kilo galingi antivvriausvbi- to veikėjų, dalis generalife- tis. priežastys glūdi dar praeity gan čia krosnį, perpjaudavo ’ zijoje- i magnetine juosta niai išstojimai, kada baudžia to ir dvasininkijos viršūnių Jūratė ŽEMAITYTE je. Nuo 1953 metu sostą iš kaukolę. . ia kopijuodavo ir paskui šim mosios operacijos prieš opo tikėjosi, kad viskas oris i MaF IV kurso studentė savo tėvo paveldėjo šachas Buvo ignoruojama ir dva tai ir tūkstančiai magnetinių ziciją nedavė efekto ir prirei vėžes, bus galima sudaryti Mohamedas Rėza Pechlevis, sininkija. Tai, aišku, kėlė kasečių buvo siunčiami i kė politinio manevravimo, koalicini kabinetą „konsti praeityje buvęs karininku. liaudies nepasitenkinimą. Iraną, kur vakaro pamaldose šachas pakeitė vyriausybe. tuciniu" keliu. „Akiračio" atsakingasis Toks variantas būtu natenPer 50-metį Pechlevių dinas Jau pirmieji liaudies kovos jas galėjo klausytis milijo Naujas ministras pirmininkas redaktorius dėstytojas suteikiamas kines Vašingtoną, kuris la tija tik formaliai rūpinosi išstojimo požymiai buvo ma nai žmonių. Tai, aišku, turė paskelbė apie S. Juknevičius numatytas biausiai rūpinosi, kaip išsau liaudies reikalais. Tai lietė tyti dar 1977 metais: mitin- jo didelę reikšmę, kviečiant liaudžiai teises.
RELIGIJOS ĮTAKA IRANO ĮVYKIAMS
ORO LAIVYNO LENGVATOS STUDENTAMS
Skelbimai
Artėja atostogos. Daugelis iš Jūsų ketina praleisti jas įvairiuose šalies miestuose. Koki maršrutą pasi rinktumėte, oro keliu Jūs įveiksite ji greičiausiai. Rudenį ir žiemą kelionė lėktuvu kalnuos Jums pi giau negu paprastai. 30 proc. nuolaida teikiama studijuojantiems aukš tųjų ir vidurinių mokslo įstaigų dieniniuose sky riuose; profesinio mokymo mokyklų dieninių skyrių moksleiviams; parengiamųjų skyrių ir fakultetų prie aukštųjų mokyklų dieninio mokymo klausytojams; vyresniems kaip 12 metų moksleiviams. Bilietų pardavimas prasideda 15 dienų prieš Išskrendant lėktuvui. Informacija teikiama tel. 75-25-85; 63-02-01.
A Šopaitė. PASALINTI MF II k. R. Dobrovolskis, NEPA2ANG0S V k. B. Duplys. EKFF I k. G. Paškauskas, STUDENTAI II k. A. Palevičiūte. MaF 1 k. Z. Sabonas, S. KoGF II k. E. Krulikaitė. IF I k. M. Pozniak, II k. A. novalovas. ChF II k. N. Telksnytė, S. Stankevičiūtė. FilF I k. V. Navickaitė, II Žukauskas. > PEF II k. J. Markauskaitė, k. E. Stačionytė.
Universiteto kolektyvinia me sode „Mokslas" yra skly pas su nameliu (priklausantis A. Jakubėnui), kuris gali bū ti perleistas pageidaujan čiam Universiteto darbuoto jui. Norintieji įsigyti laisvą sklypą su nameliu, pareiški mus pateikia Universiteto profsąjungos komitetui.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 821217, išduotą PEF studentei Rūtai Jankauskaitei, laikyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 790495, išduota ChF studentui Raimondui Valiūnui, laikyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 810480, išduotą GF studentei Olgai Skibai, laiky ti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 790889, išduota EKFF Dingusi studento pažymėji studentei Galinai Skiiarenko, mą Nr. 8000881. išduobi FilF laikyti negaliojančiu. studentei Valentinai Aleksand rovai, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažvmėiimą Nr. 790537, išduota GF studentui Jonui Pašukoniui, laikyti negaliojančiu.
Uniyersiteto Mokslinės bibliotekos kolektyvas nuo širdžiai užjaučia bendra, darbę Janiną SAUDAR-'iAlTĘ dėl tėvelio mirties.
•iimiiBiiiiiiiiiiiiM
H. Gaičevskio, IF I k. studento, nuotrauka „Peizažas".
Kitas laikraščio numeris iš eis po atostogų. Tad iki susiti kimo, mielasis skaitytojau, š. m. vasario 11 dieną.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 02982. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 183 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKMH cryAūHT* — opraH uapTKOMa, peKTopaTa, KOMSTeTa AKCM Ahtbm, npoįiKOMa opAenOB Tpy^oBoro KpacHoro 3HaMeHu u ApyjKūbt HapoAOB BnAbuioccKoro yuHBepcHTeTa hm. B. Kancyxaca. Ha ahtobckom »3biKe. PeAaicrop H. BapanHHųKaHTe.
Butu skyriaus darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia bendradarbe Aldoną SUDEIKIENĘ dėl motinos mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE