visų
Salių proletarai,
vienykjtesi
uąjtvbiois
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________ ________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_____________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nejaugi loterija? Sesija jau artėja i pabaisa, tai ar ne pats laikas būtų apsižvalsvti. ka serą ar ne labai serą atnešė ji mūsų Uni versiteto studentijai. Apsi lankykime Chemijos fakultete Prodekana doc. R. Jurevičių suradau laboratorijoje. Jis mielai sutiko pa,pasakoti apie šios sesijos rūpesčius. Kaip paaiškėjo, chemiku valdose sesija ypatingų nemalonumu nepridarė. Kaip visuomet neblosai svvuoja biochemijos specialybės studentai. Šiek tiek, neramina fakulteto pir makursiai. Aukštoji matema tika, fizika daus kančių suteikė ne vienam pirmus metus studijuojančiam. — Priežastis, — aiškina doc. R. Jurevičius, — menkas žinių bagažas iš vidurinės mokyk los. Ypač tai būdinga iš ra jonų atvažiavusiems. Žino ma, savo padaro ir paskaitų
Nr. 3 (1222)
1983 m. sausio 21 d., penktadienis
nelankvmas. Net tada, kai studentas per egzaminą atsa ko neblogai, tačiau paskaito se būdavo retas svečias, dės tytojas linkės skeptiškai žvelgti i atsakinėjanti. Kaip ten bebūtų, o juk egzaminas kartais ir loterija. Kur garan tija, kad ir visa kursą tas studentas išmano taip pat ge rai, kaip ir išsitraukta bilie tą. Egzamino metu visko neišklausinėsi ,štai ir kenčia pažymys. O studentai paskui piktinasi — „nusodino"... Tuo, kad darbu nereikia atidėlioti paskutinei dienai, skaudžiai įsitikino Gamtos fa kulteto biologijos specialybės studentai. Nors visi puikiai žinojo, kad fizikos egzamino nebus leista laikyti, neatlikus laboratoriniu darbu, tos tai syklės griežtumą matvi, nu tarė išbandyti savo kailiu. Teisinasi dažniausiai tuo. kad
jiems tų darbų neleisdave gin ti dėl nepakankamo teorinio pasirengimo... Po keletą kar tu veltui mindavę laborato rijos slenksti. Viskas logiška, tik kaltinti kitus, kad perne lyg gerai mato tavo nesimokvma — pasenęs dalykas. Daug bėdų pridarė gamti ninkams ir psichologijos eg zaminas. Čia „pasireiškė" geografijos trečiasis kursas. Kai kurie neišdrisę net ateiti į egzaminų. Kas iš to išėjo — aiškinti nereikia. Tiesa, visai gerai Gamtos fakulteto studentai laikė che mijos ir aukštosios matemati kos egzaminus. Sesija baigiasi, bet tenka pripažinti, kad jos „malonu mus" ne vienam teks pratęs ti, kai tuo pat metu kiti atos togaus, o kai kam 'ir visai reikės atsisveikinti su studijo mis. Ir daug kas, pasimokęs iš patirtu nesėkmių ir vis dėlto „likęs gyvas", tradi ciškai pasižadės sau: „Na, jau kita sesija. .." Gaila, ži noma, jei tai ir liks tik pa žadas. Galbūt tai jau mokyk loj įgrisęs posakis, jog mo komės sau ir apgaudinė’am tik patys save, tačiau, tikiuo si, nieks neims ginčyti jo teisingumo. jOratė rimeikaitE m
rinti konferencijos organi zavimą ateinančiais metais. „T. S." inf.
Chemijos fakultete įvyko konferencija, skirta TSRS įkū rimo 60-mečiui, I ja atvyko LTSR Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės techno logijos instituto laboratori jos vedėjas chem. kand. A. Butkevičius, TSKP istorijos kursą fakultete dėstanti doc. S. Čepulienė, fakulteto de kanato atstovai, dėstvtoiai, gausus būrys studentų. Visus susirinkusiuosius su didžiule šalies švente pa sveikino konferencija pradė jusi S. Čepulienė. Ji pažy mėjo nepaprasta tautų sukles tėjimą brolišku respublikų šeimoje. Kalbėdami apie nūdienos pasiekimus, negalime neprisi minti istorijos. Apie lietu vius, užsigrūdinusius Di džiojo Spalio audrose, apie sunkų revoduciios sargybi nių gyvenimo kelia prane šima padarė I kurso studentė A. Jakštaitė. Referatą . Leninas — TSRS įkūrėjas ir vadovas" perskaitė I kurso studentė D. Rasimavičiūtė. Chemijos fakulteto auklė tinio, chemijos kandidato A. Butkevičiaus nrsakoiimas buvo apie laimėjimus chemi jos srityje. Be to, šis pui kus oratorius plačiai. įdomiai >r intriguojančiai pateikė Pra nešimą „Atminties chemiia".
*
*
*
Medicinos fakultete Įvyko SMD mokslinė konferencija „Studentų sveikata". Kon ferencijoje dalyvavo MF stu dentai, atvyko svečių iš Kauno medicinos instituto. Prezidiume: prof. J. Serapi nas ir prof. V. Kvklvs. Pa starasis tarė jžangini žodi, pasveikino susirinkusiuosius bei pasidalijo atsiminimais. Paskui buvo skaitomi pra nešimai. Juose buvo gvilde namas studentų mitybos ra cionalaus laisvalaikio panau dojimo, žalingų ipročlų pliti mo tarp, studentų, studentų sveikatos būklės problemos, kurios aktualios ne tik medi kams. Iš pranešimų paaiškė jo, kad įvairūs studentų svei katingumo aspektai dar ma ža tvirtinti, kad studentai neracionaliai maitinasi, plin ta žalingi įpročiai, daugelis studentų nemoka ilsėtis — visa tai. be abejonės, atsi liepia jų sveikatai studijų metais, o vpač — sulaukus vyresnio amžiaus. Konferencijos rezultatus susumavo MF SMD mokslinis vadovas prof. J. Serapinas, pabrėžęs, kad konferencija „Studentų sveikata" yra svei kintinas reiškinys, nes stu dentų sveikatos būklė men kai teištirta, didžiausias nuopelnas ia organizuoiant priklauso MF Higienos ka Jolanta DIDŽIAPETRYTE tedrai ir SMD Higienos būre ChF mokymo auklėjimo liui. Profesorius taip pat pa komisijos pirmininkė teikė pasiūlymų, kaip ge-
*
*
♦
Vilniaus jaunųjų rašyto jų sekcijos iniciatyva bu vo surengtas vakaras-susirinkimas, skirtas Vinco Mykolaičio-Putino 90osioms gimimo metinėms pažymėti. Susirinkimų pradėjo jau nasis kritikas ir poetas Vaidotas Daunys. Taip pat pasisakė kiti sekcijos na riai, Universiteto absolven tai Valdas Kukulas, Sau lius Žukas, Daina Pranckietvtė. Daug įdomaus apie V. Mykolaitį-Putina kaip poetą ir VU profeso rių papasakojo poeto am žininkės bei moKinės lite ratūros kritikė, Universite to doc. Viktorija Daujoty tė. poetės Marytė Montrimaitė, Meilė Kudarauskaitė.
Musų inf.
Siame numeryje: UNIVERSITETO MOKSLINIO ATEIZMO DARBO TARYBOS LEIDŽIAMO PRIEDO „AKIRATIS" PIRMĄJĮ NUMERĮ SKAITYKITE 3—4 PSL.
Kaina 2 kap
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME DČL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO V. GERMANUI Už vaisingą mokslini pe dagoginį darbą ir aktyvu da lyvavimą visuomeniniame gy venime suteikti Vilniaus vals tybinio V. Kapsuko univearsiteto katedros vedėjui Vaclo vui Germanui Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo gar bės vardą.
Respublikinėje kraštotyros darbų parodoje, skir toje TSRS 60-mečiui, Universiteto kraštotyrininkų klubo parengtas darbas „Vilkaviškio raiono Paežerių apylinkių istorinė-revollucinė praeitis (atsiminimai)" kompleksinių ekspedicijų grupėje pelnė LTSR Pa minklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro Ta rybos pirmojo laipsnio diplomą ir parodos medali.
KO N K U R S U I „AKADEMINE GRUPE" llllllllllllllllllllllllllllllllllfflllli™
PO TRUPUTĮ APIE VISUS IR APIE MUS... Matyt, visą gyvenimą būtų galima pavadinti atsitiktinu mų visuma. Jau pats kiek vieno mūsų atėjimas i ši pa saulį tai patvirtina. Ta P«tj galima pasakyti ir apie savo grupę: tik atsitiktinumas, kad visus penkerius metus (tfu, tfu, tfu...) galėsim matvti kaip tik šiuos, o ne kitus veidus. O atėjom i Alma' Mater jau turėdami daugiau ar mažiau susiformavusius charakterius, savo polinkius, savąjį „aš", savo pažiūras... Ir labai sunku kalbėti apie vieninga kolektyvą. Ne Iš imtis tokie atvejai, kai sva rus balų skaičius greičiau patraukia, negu altruistinis energijos eikvojimas savo kolektyvo labui. Regis, nie kas itin ir nesuinteresuoias, kad grupės taptų vienalytė mis. Bet pagalvoji: keli’' nusitęsiantis per studijų metus, daugumai — pirmus ir pasku tinius — ir yra mūsų atmin tis, praeities puslapiai. Ar vertėtų juos palikti apytuš čius. kad net daugelio metu atstumas nesuteiktų jiems romantikos? Ne, mūsų grupėje iškart nesusikūrė neišardoma drau gystė. O mes — tai ekono minės kibernetikos specialy bės II kurso II grupė. Pagal viską atrodė, kad mūsų grupei taip ir lemta ramiai Išgyventi antrame plane. Pats snecialybės pasirinkimas iau lėmė, kad daugelio charakteris būtų nuoseklus, protas diktuotų sprendimus. Taip ir buvo: itin ryškių asmenybių ar nesu valdomo temperamento žmo nių tarp mūsų neatsirado. Lyčių emancipacijos padali niai matyti ir pas mus — iš 26 studentu viso labo turi me tik penkis retosios ly ties atstovus. Bet tie ati duoda džentelmeniškumo duokle, neša ir sunkią atsa kingiausių postų naštą; saky sim, komjaunimo sekretorius — Kęstas Dobrovolskas. Trum
pai apibūdinus — visų galų meistras. Apskritai grupei būdingi „visų galų’ pomėgiai — retoj grupėj pasitaiko, kad atsitiktinai nuėjęs j kokį spek takli ar koncertą, sutiktum ten du, keturis ar net šešis grupės draugus. O krepšinis! Aistros, aistros! Dabar iru, tiesa, kiek gęsta — mat. „Statybos" sirgalių eilės labai išretėjo... Na, ir lemiamas veiksnys, kuris mus suartino — tai pomėgis keliauti. Pirma ke lionė Kijevas, vėliau Tartu. Svečiai Vilniuje. Draugai Tbilisyje. Kaip vėliau jie prisipažino, juos taip suža"ėjo ir tebežavi kaip tik mūsų gy venimo džiaugsmas. Visa tai — išorinis reginys. Kasdie ninis gyvenimas — padvelkia ir šalčiu, ir ginčo įkarščiu. Labai oerai, kad grupėje vra žmogus, kurio dėka konflik tas greit išblėsta, iterpus reikiama žodi; tai seniūnė Palmira Grigaliūnaitė. Na, o pats įdomiausias ir mylimiau sias, nepakartojamas grupės žmogus — tai kuratorius doc. M Belkindas. Visiems studentams ta oati mokslo našta, sesijos baimė ir sėkmė. Nepasakytum, kad šis jausmas būtu mums silpnas. Sakoma, kad žmones suartina nelaimė, bet tikrai juos suvienija tik bendras darbas. Pavyzdžiui. darbas kolūkyje. Visas šių mokslo metų rug sėjis praleistas Lazdijų raiono K. Požėlos kolūkio laukuose.. . Kur pažvelgsi — vien tik bulvės! Gera gera, kai dairais.. Ilgas valandas kas dieną Tempėm bulves kibirais... Dalrbo užteko. Geru darbi ninkų tarp mūsų irgi netrūko, tai ir nepaiutom. kaip tanome rajono soc. lenktyniavimo nugalėtojais. Garbės įašfai — puiku, bet kai materialinis paskatinimas mėnesio gale įgavo
triženklio
skaičiaus
pavidalą, tai ir „radikulitų apimtas" nugaras, atleido... Ir tylūs vakarai, žaižaruo janti laužo liepsna paežerėje, graži ir tyra lietuviška daina, kaip ir pati Lietuvos že mė. .. Derlius, kurio mes sulau ksime iš pasėtų Universitete mokslo daigų, dar sunkiai matyti. O čia — akivaizdus indėlis į tokį aktualų šiandien „Aprūpinimo maisto produk tais programos” vykdymą. Dir bome neįgudusiomis, dažnai dar nevikriomis rankomis, bet nuoširdžiai. Ir kaip pamirši dėkingus žvilgsnius, šypsenas, kada atėjai į pagalbą tiems, kuriems niekaip nesisekė pa sivyti. Savo tikrąjį veidą žmogus kaip tik čia, darbe, ir parodo. Čia gali tarp žmonių atsiverti praraja, gali ir nusidriekti nematomi sai tai, dar labiau sujungdami sie las. Ir kiekvienąkart mokaisi suprasti, o kartu ir pažinti žmogų. Kaip puiku grupėje, kai jauti arti savęs visada atviras, o svarbiausia — geras širdis. Paskaitų lankymas — tai vienas iš veiksnių, padedan čių gyventi mūsų grupei antrus metus be nuostoliu — dviejų sesijų išbandymai mūsų gretų neišardė. Aeitbricadų konkurse fa kultete užimta pirmoji vieta — užimta ne ryškių talentų dėka, o draugišku darbu. Tai, kad mūsų grupė šian dien viena iš geriausių fa kulteto antro kurso grjoių — paprasčiausiai mūsų gyve nimo ritmo rezultatas. O visiems mes galime pa linkėti —r mažiau asmeninių ambicijų, nereikią ir tos „ko vos už vieta po saule". Pa galvokime dažniau ir anie ki tus — juk jie mums pedtda pažinti save. Jolita CEPULYTE,
EKFF ekonominės kibernetikos specialybės II kurso II grupės studentė