Universitas Vilnensis, 2006 m. balandžio mėn. Nr. 3 (1668) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

—

& •1579' s / %

vilnensis 2006 m. balandžio mėn. ..

Nr. 3 (1668)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

I Šiame numeryje ) V----- _________ _____________

http://www.vilnensis.vu.lt

■

PLATINAMAS NEMOKAMAI

FIDI paskelbė pavasari

Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus: „Į fiziką mane pastūmėjo vienišiaus darbas“ Skaitykite p. 4-5

Įdomesni 2005 metų VU bendruomenės gyvenimo skaičiai ir faktai Skaitykite p. 6

Studentų konferenci joje - Lietuvos aukš tojo mokslo proble mos ir ateitis Skaitykite p. 7

VU skelbia konkursą etatinėms vietoms užimti nuo 2006 rugsėjo 1 d. Skaitykite p. 8-9

Į šventę kvietė vištos Skaitykite p. 10

■■A.

Pasak legendos, kadaise Dinas Zauras suvalgė gražuolę filologę, bet paskui pasijuto kaltas. Todėl dabar kiekvienais metais keliauja filologių atsiprašyti. Šiais metais balandžio 1 d. į „filologyną“ jis, lydimas būrio triukšmingų fizikų, keliavo 38-qjį kartą.

Skaitykite p. 16

Nacionalinės pažangos VU viešėjo Belgijos premijos komitete karalius ir universitetų mokslo, verslo ir kultūros rektoriai autoritetai

m v

Artėja Vilniaus teatrų forumas PERPETUUM MOBILE Skaitykite p. 12-13

Kovo 21 d. Vilniaus universitete pradėjo dirbti Nacionalinės pažangos premijos komitetas. PERPETUUM MOBILE

Skaitykite p. 2

Kovo 20-21 dieno mis Vilniaus univer sitete viešėjo daug garbingų svečių iš Belgijos Karalystės - 6 universitetų (dviejų Briuselio laisvųjų universitetų: ULB ir VUB, Gento, Liuveno, Antverpe no, Lježo) rektoriai ir vienuolika įvairių mokslo sričių profe sorių. Kovo 21 die ną VU aplankė Bel LR prezidentas V. Adamkus, Belgijos karalius gijos karalius Al Albertas II, lydimi VU rektoriaus B. Juodkos ir bertas II, lydimas VU IRVS vedėjos N. Bulotaitės, apžiūrėjo senąjį Lietuvos Respubli VU rūmų ansamblį kos Prezidento Val do Adamkaus. Dalyvaujant Belgijos karaliui Mažojoje auloje pasirašyta sutartis su dviem Briuselio laisvaisiais universitetais Universitė Libre de Bruxelles (valoniškuoju) ir Vrije Universiteit Brussel (flamandiškuoju).

Skaitykite p. 2

universitas

tKt/svečiai

i« t kpaskyrimai_______

VU viešėjo Belgijos karalius ir universitetų rektoriai Belgijos ir Lietuvos akademikai diskutavo keturiose darbo grupėse: Bolonijos procesas ir bendradar biavimas; onkologija; branduolio ty rimai ir medžiagotyra; socialiniai ir humanitariniai mokslai. Diskusijų rezultatai buvo pateikti Belgijos ka raliui, kai jis viešėjo Vilniaus univer sitete kovo 21 d. Onkologų grupė iš Belgijos lankėsi Vilniaus universi teto ligoninėse ir Onkologijos cen tre. Kovo 21 dieną j Vilniaus univer sitetą atvykęs Belgijos karalius Al bertas II ir LR Prezidentas Valdas Adamkus bei kiti juos lydintys as menys pirmiausia aplankė VU bib lioteką. Specialiai šiam vizitui R Smuglevičiaus salėje buvo sureng ta XVI—XVII a. belgiškų knygų ir že mėlapių, esančių VU bibliotekos fonduose, paroda „Belgica Antiqua“. Karaliaus apžiūrėjo Šv. Jonų

bažnyčią, senąjį VU rūmų ansam blį. Dalyvaujant Belgijos karaliui Mažojoje auloje pasirašyta sutar tis su dviem Briuselio laisvaisiais universitetais - Universitė Libre de Bruxelles (valoniškuoju) ir Vrije Universiteit Brussel (flamandiškuo ju). Studijos Valonijos universitete vykdomos prancūzų kalba, o Flan drijos universitetas kviečia studi-

Giedrius Viliūnas švietimo ir mokslo ministro patarėjas VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. Giedrius Viliūnas nuo vasario 20 dienos pradėjo dirbti švietimo ir mok slo ministro patarėju.

Belgijos ir Lietuvos mokslininkai diskusijų rezultatus pateikė Belgijos karaliui juoti flamandų, prancūzų ir anglų kalbomis. Vilniaus universitetas šia sutartimi dar labiau praplėtė tarp tautinius ryšius ir užtikrino savo stu dentams platesnes studijų mobilu mo galimybes Europoje ir visame pasaulyje. Belgijos karaliaus Alberto II ir karalienės Paolos vizito Lietuvoje metu VU rektoriui akad. B. Juod kai buvo įteiktas Belgijos Karūnos komandoro ordinas. LR Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departa

mentas perdavė Belgijos kara liaus Leopoldo II ordinus dviem mūsų Universiteto mokslininkams, taip įvertindamas jų indėlį į ben dradarbiavimą su Belgijos moks lininkais. Rektorius B. Juodka ba landžio 6 dieną vykusiame VU Senato komisijos posėdyje įteikė šiuos apdovanojimus Fizikos fa kulteto prof. habil. dr. Kęstučiui Ja rašiūnui ir Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Aurelijai Usonienei.

„U. V." inform.

Nacionalinės pažangos premijos komitete - mokslo, verslo ir kultūros autoritetai Pirmajame NPP komiteto posė dyje paskelbta komiteto sudėtis ir įvardinti asmenys, kurie vertins Na cionalinės pažangos premijoms pateiktus darbus. NPP komiteto na riais tapo kandidatai, parinkti iš mokslo institucijų, verslo, kultūros asociacijų ir visuomeninių organi zacijų deleguotų atstovų. NPP ko miteto pirmininku paskelbtas Vil niaus universiteto rektorius akade mikas B. Juodka. NPP komitetą su daro 14 narių: 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultūros autoritetai. Mokslo sričiai komitete at stovauja: • prof. habil. dr. Rimantas Benetis, Kauno medicinos universi teto Kardiologijos instituto direk torius; • prof. habil. dr. Eugenijus But kus, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Vilniaus universi teto Organinės chemijos kated ros profesorius; • prof. habil. dr. Viktorija Daujoty tė-Pakerienė, Vilniaus universi teto Lietuvių literatūros kated ros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė ekspertė; • akademikas prof. habil. dr. Be nediktas Juodka, Vilniaus uni versiteto rektorius; • akademikas prof. habil. dr. Ze nonas Rokus Rudzikas, Lietu vos mokslų akademijos prezi dentas; • akademikas prof. habil. dr. Le onardas Sauka, Lietuvos moks lų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pir mininkas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas; • prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus, Vilniaus universiteto Mokslo reikalų prorektorius, Lietuvos mokslų akademijos

2006 balandis

vilnensis

narys korespondentas; • akademikas prof. habil. dr. Jur gis Vilemas, Lietuvos mokslų akademijos Energetikos moks lų sekcijos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pir mininkas. Verslui atstovauja: • prof. habil. dr. Viktoras Butkus, UAB „Fermentas“ generalinis direktorius; • Juozas Magelinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asocia cijos prezidentas, UAB „Megrame įmonių grupė“ prezidentas; • Vaclovas Kontrauskas, UAB „Senjorų rezidencija“ direkto rius; • Aloyzas Ubis, AB „Actas“ valdy bos pirmininkas, direktorius. Kultūros sričiai komitete at stovauja: • prof. dr. Eugenijus Ignatonis, Lie tuvos muzikos ir teatro akade mijos profesorius; • prof. dr. Adomas Butrimas, Vil niaus dailės akademijos rekto rius. Pirmojo NPP komiteto posėdžio metu komiteto nariai paskirstyti į tris skyrius kiekvienai premijų sri čiai vertinti: Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos. Visi NPP komiteto na riai pasirašė mokslo ir verslo vie nybę skelbiantį Pažangos manifes tą, kurio originali kopija saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje, bei Konfidencialumo ir nešališku mo deklaraciją - dokumentus, ku riais vadovaujantis bus vertinami Nacionalinės pažangos premi joms pateikti darbai. Kandidatus Nacionalinei pažan gos premijai iki balandžio 20 d. gali siūlyti mokslo institucijos ir

mokslininkų grupės, verslo, me no ir kultūros asociacijos, visuo meninės organizacijos. Pateikiant kandidatą būtina pristatyti darbo turinio santrauką, kurioje turi būti nurodyti pasiekti rezultatai ir pa teikti dokumentai, liudijantys pri statyto darbo svarbą Lietuvos pa žangai. Pasak NPP komiteto kanclerio, VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. J. Vaitkaus, nors darbų pa teikimo premijoms forma ganėti nai laisva, pristatomi dokumentai turi visapusiškai atskleisti darbo esmę ir pobūdį, atspindėti darbo sudėtingumo laipsnį ir taikytus metodus. Tikslūs reikalavimai, kaip pateikti darbus bei darbų, pa teikiamų Nacionalinei pažangos premijai, ekspertizės nuostatai skelbiami Nacionalinės pažan gos premijos interneto svetainė je www.npp.lt. Kovo 2 d. Vilniaus universitete pristatytos Nacionalinės pažan gos premijos skiriamos siekiant paskatinti Lietuvos intelektualinį progresą, mokslo, kultūros, verslo ir visuomenės augimą. Naciona line pažangos premija bus pa gerbti Lietuvos pažangai nusipel nę žmonės: tie, kurie savo idėjo mis, atradimais, originaliais sprendimais, pasauliniais laimė jimais prisidėjo prie teigiamų po kyčių, paskatino Lietuvos gyveni mo kokybės ir šalies progresą. Šiais metais bus teikiamos trys 70

tūkst. litų vertės premijos: Mokslo pažangos, Partnerystės pažan gos ir Kultūros pažangos. Premi jos laureatai bus paskelbti iškil mingoje apdovanojimų ceremo nijoje, kurią 2006 m. gegužės 21 d. tiesiogiai transliuos LNK. Vš| „Nacionalinė pažangos premija“ inform.

Profesorius Jūras Banys išrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu Kovo 7 dieną VU Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jūras Banys išrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje. 43 metų fizikas tapo jauniausiu LMA nariu ekspertu.

Lietuvos universitetų Rektorių konferencija patvirtino Lietuvos universitetų viziją ir strategiją Kovo 23 d. Lietuvos kūno kultūros akademijoje įvyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posė_ dis, kuriame dalyvavo LR Švietimo ir mokslo ministeri jos sekretorė Danguolė Bublienė, koordinuojanti aukštųjų mokyklų veiklų. Konferencija pritarė dokumentui „Lietuvos universitetų vizija ir stra tegija“. Dokumente apibrėžtos Lie tuvos universitetų vertybinės nuo statos, apibūdinti universitetų ir vi suomenės sanglaudos pagrindai, apibrėžti universitetų strateginiai tikslai, detaliai apibūdinti universi tetų tikslai ir uždaviniai trumpuoju laikotarpiu (2006-2010 m.). Šį do kumentą LURK numato plačiai pri statyti šalies visuomenei bei val

džios ir valdymo institucijoms bei išplatinti kitose ES šalyse. LURK aptarė projektą „Mokinių pasiekimų išorinio vertinimo ir ty rimų gairės 2006-2012 metams“, kurį pristatė Nacionalinio egzami nų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis. Lietuvos universitetų rektoriai susidomėję išklausė Lietuvos pra monininkų konfederacijos vice prezidento prof. Rimvydo Jasinavičiaus pranešimą apie aukštojo mokslo sistemos (AMŠ) problemas ir jų sprendimo būdus. LURK pritarė lituanistikos moks lo tyrimų prioritetų įgyvendinimo 2006-2007 m. programai, bet siū lo patikslinti lituanistikos tyrimų są voką nurodant svarbiausias tyrimų kryptis. LURK Viešųjų ryšių komiteto inform.

? wsutartys___________ Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp VU ir Kijevo Taraso Ševčenkos valstybinio universiteto Kovo 15 dieną VU rektorius akad. Benediktas Juodka viešė jo Kijeve (Ukraina). Šios viešna gės metu pratęstas susitarimas Vilniaus universiteto ir Kijevo Ta raso Ševčenkos valstybinio uni versiteto bendradarbiavimo švie timo, mokslo ir kultūros srityse. Toks susitarimas tarp šių dviejų universitetų buvo pasirašytas 1994 m. birželio mėn. Jame nu matyta bendradarbiauti įvairiose universitetų gyvenimo srityse, įtraukiant visus universitetų ben druomenės narius: dėstytojus, mokslininkus, studentus ir kitus darbuotojus.

VU rektoriui viešint Kijeve Ukrainos mokslų akademijos prezidentas akad. B. E. Patonas įteikė medalį „Auksinė fortūna“ (Tarptautinis akademinio po puliarumo reitingo apdovanojimas)

universitas

2006 balandis

vilnensis

garbės daktaras

Matematinės statistikos specialistas Gunnaras Kulldorffas: „Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas mane tvirtai susies su Lietuva" Gegužės 5 dieną Vilniaus universiteto Senatas suteiks Vii niaus universiteto garbės daktaro vardą Švedijos Umea universiteto profesoriui Gunnarui Kulldorffui.

Gunnaro Kulldorffo mokslinių tyrimų sritis yra matematinė sta tistika. Jo gauti fundamentalūs imčių teorijos ir eksperimentų pla navimo rezultatai padarė nemažą įtaką taikomosios statistikos rai dai. Profesorius yra aktyvus dauge lio tarptautinių mokslo organiza cijų narys: pasaulinio statistikų kongreso Argentinoje programi nio komiteto pirmininkas, Tarptau tinio statistikos instituto preziden tas, JAV statistikų draugijos direktorių tarybos narys ir kt. Pro fesorius G. Kulldorffas yra ir Lie tuvos statistikų sąjungos įkūrimo iniciatorius. Tarp nuopelnų mūsų kraštui ir Universitetui pažymėtinas jo as meninis indėlis j taikomosios sta tistikos studijas Vilniaus univer sitete. Kaip žinia, iki 1990 metų statistiniai visuomenės ir valsty bės ekonomikos tyrimų metodai (gyventojų apklausos, etc.) nebu vo toleruojami. Lietuvai ši taiko mosios statistikos sritis pasidarė aktuali tapus demokratine vals tybe ir integruojantis į Europos Sąjungą. Prof. G. Kulldorffas ak tyviai prisidėjo organizuojant imčių metodų studijas Vilniaus uni versitete. Nuo 1997 m. pradėti vykdyti bendri imčių teorijos aka deminių mainų projektai. Inicijuoti šios srities tyrimai išaugo į sėk mingą akademinį bendradarbia vimą. Šiandien tai - universiteti nis Šiaurės ir Baltijos šalių imčių metodų tinklas, sujungęs Vil niaus, Umea, Stokholmo, Juveskiulos, Tartu ir Latvijos universi tetų statistikus. Akademinio bendradarbiavimo instrumentais efektyviai naudojasi VU Matematikos ir informatikos fa kulteto dėstytojai ir studentai kasmet moksliniam bendradar biavimui ir studijoms j Stokholmo ar Umea universitetus išvyksta mūsų Universiteto dėstytojai, vy resniųjų kursų studentai. „U. V.“ skaitytojams pateikia mas specialus prof. G. Kulldorffo interviu.

Kada užsimezgė ryšiai su Baltijos valstybėmis ir kon krečiai su Lietuva? Kada Baltijos šalyse ir Ukrainoje pradėtos rengti matematikų konferencijos? Ar ryšiai su šiomis šalimis tik profesi niai, ar esama ir asmeninių simpatijų Baltijos kraš tams? Kas paskatino Jus rengti matematikų ir statis tikų konferencijas Baltijos šalyse?

Šiose kelionėse man susidarė

įspūdis, kad lankytuose universi tetuose buvo plėtojami ir tiriami matematiniai statistikos metodai, mokslinis jų lygis - labai aukštas, tačiau kai kurioms svarbioms sta tistikos sritims dėmesio nebuvo skiriama ar jo nepakako, pvz., im čių metodams. Teko susitikti su daugeliu kolegų, kurie tapo drau gais. Ypač artimi ryšiai užsimez gė su Baltijos šalių statistikais. Dabar Baltijos šalys yra artimi kai mynai, tačiau anuomet - nepažįs tamos, dengiamos geležinės (šal tojo karo) uždangos. Nuo 1992 metų ryšiai su kole gomis Estijoje, Latvijoje, Lietuvo je, Ukrainoje ir Rumunijoje tapo glaudesni ir nuolatiniai. Prieš de šimtį metų įkurtame Baltijos imčių metodų universitetiniame tinkle dalyvavo ir lietuviai docentai Da nutė Krapavickaitė ir Aleksandras Plikusas. Šis tinklas išaugo, ir da bar jame dalyvauja keletas Šiau

rės šalių universitetų. Mes kasmet rengiame konfe rencijas - studijų savaites, ku rios vyksta iš eilės visose trijose Baltijos šalyse. Šių konferencijų tikslas - stiprinti imčių metodų mokslo ir metodologijos tyrimus Baltijos šalyse, sudominti šios statistikos šakos problemomis jaunus mokslininkus ir studentus, puoselėti ir ugdyti ryšius tarp mokslininkų, studentų ir statisti kų praktikų Baltijos ir Šiaurės ša

lyse. Ryšiai su Ukrainos statistikais pakrypo kita vaga - kartu suorga nizavome Skandinavijos-Ukrainos Matematinės statistikos kon ferencijas 1995 ir 1997 metais. Vėliau buvo surengtos taikomo sios statistikos tarptautinės mo kyklos, kurias rėmė TEMPUS pro jektai.

Ar Jums svarbu tarptautinis bendradarbiavimas? Vado vavote tarptautinėms orga nizacijoms ir daugeliui pro jektų. Papasakokite apie šio darbo uždavinius ir sun kumus. Tarptautiniais ryšiais susido mėjau dar būdamas studentas,

XX a. penktojo dešimtmečio pa baigoje. Pirmiausia tapau tarp tautinio jaunimo judėjimo YMCA nariu. Puikiai atsimenu tarptauti nį skautų sąskrydį Prancūzijoje 1947 metais ir tarptautinę jauni mo konferenciją Velse 1951 m. Ki tokia tarptautinio bendravimo pa tirtis buvo statistikos studijos Kalifornijos universitete Berklyje ir Šiaurės Karolinos universitete Chapel Hile 1952-1953 mokslo metais. 1957-1965 metais teko dirbti tarptautinio jaunimo judėji mo YMCA vadovybėje. Ši patirtis

labai pravertė vėliau, kai 19781993 metais teko dirbti Tarptauti niame statistikos institute (buvo šios tarptautinės organizacijos prezidentas-red. past.). Nuosta bus dalykas yra darbas tarptauti nėje organizacijoje, kuomet turi suprasti, gerbti ir tinkamai įvertin ti tokius skirtingus, kartais net, at rodytų, priešingus požiūrius ir ar gumentus ir kantriai ieškoti bendro sutarimo ar sprendimo, kuris tenkintų visus dalyvius.

Imčių teorija taikoma eko nomikoje, sociologijoje, demografijoje, valstybės statistikoje, medicinoje, gamtos moksluose ir tech nologijose. Galbūt kurios nors sritys Jus ypatingai domina? Visos paminėtos sritys yra la bai svarbios. Aš daugiausia do mėjausi oficialiąja (valstybės) statistika. Penkiolika metų (19882003) buvau Švedijos valstybi

nės statistikos departamento pa tarėjas. Nuo 1991-ųjų bendrauju su Lietuvos valstybinės statisti kos departamentu ir panašiomis Estijos bei Latvijos įstaigomis. Mano paties mokslo tyrimai bu vo skirti teoriniams imčių meto dų aspektams.

Kas Jus sieja su Lietuva ir Vilniaus universitetu? Kada užsimezgė šie ryšiai? Ar dažnai tenka viešėti Lietu voje?

dalyvavau konfe rencijose Vilniuje ir Palangoje. Su lietuviais Univer siteto dėstytojais ir studentais susi tinku ir savajame universitete Umea. Čia jie at vyksta trumpalai kėms (mėnesio) stažuotėms.

Šią vasarą vyks 9-oji tiki mybių teorijos ir matemati nės statistikos konferencija, kurioje vienai sekcijai vado vausite Jūs pats. Gal galė tumėte pla čiau papasa koti apie problemas, kurios bus nagri nėjamos šioje konferencijoje, ir apie jos dalyvius? Tai pirmoji Vilniaus tikimybių te orijos ir matematinės statistikos konferencija, kurioje yra atskira Imčių metodų sekcija. Tai nuosek lios šios statistikos mokslo srities

plėtros Lietuvoje per paskutiniuo sius dešimtį metų rezultatas. Pa skaitų skaityti pakviečiau tris žy

mius imčių teorijos mokslininkus iš Kanados ir Naujosios Zelandi jos: Jon Rao, Alastair Scott ir Ma ry Thompson. Jų paskaitos turėtų atskleisti, jog imčių teorija jungia gilius akademinius tyrimus su svarbiais taikymais, bei sudominti tikimybininkus ir statistikus, dir bančius ir kitose srityse. Dalyvauti šios sekcijos darbe su trumpais pranešimais pakviečiau nema žą skaičių imčių teorijos specia listų.

sietas su Lietuva.

Per daugelį tarptautinio darbo metų mačiau, kad šios pastangos yra vertinamos svetur, džiaugiau

si užsimezgusią draugyste. Tikiu, kad šių mano darbų prasmin

gumą įvertins kolegos namuose ir darbai bus tęsiami.

Kaip vertinate Vilniaus uni versiteto ir Lietuvos mate matikos mokslo padėtį, matematikų darbus pasau liniame kontekste? Lietuvos tikimybių teorijos ir

matematinės statistikos mokykla yra aukštai vertinama tarptautiniu mastu. Vilnius buvo vienas iš pen

kių pagrindinių šios mokslo srities centrų buvusioje SSSR. Profeso riai Vytautas Statulevičius, Bro

Ar Vilniaus universiteto gar bės daktaro vardas - pirma sis toks Jūsų titulas? Kaip jį vertinate?

nius Grigelionis, Vygantas Pau

lauskas yra plačiai žinomi šios

srities mokslininkai.

Kokie Jūsų laisvalaikio po mėgiai ir hobiai? Ar turite šeimą, ar aktyviai darbuo jantis profesinėje sferoje lieka laiko jai?

Lietuvoje pirmą kartą lankiau si 1991 metų spalį, buvau profe soriaus Vytauto Statulevičiaus svečias. Tada susipažinau su Vil niaus universitetu bei Matemati kos ir informatikos institutu. Vėliau Lietuvoje lankiausi keturis kartus,

Mėgstu slidinėti, plaukti, šokti.

Taip pat užsiimu orientaciniu sportu. Domiuosi šeimos istorija. Mėgstu klausytis muzikos, foto grafuoju. Artimiausi mano šeimos nariai yra fotonuotraukoje: trys

vaikai ir keturi anūkai. Mano žmo na Barbo yra mokytoja, dabar pensininkė. Dukra Kristina yra

chemikė, sūnus Martinas - biostatistikas Harvarde, Stefanas -

„Eriksono“ kompanijos kompiute rių inžinierius.

1991 metų spalį lankiausi Esti joje, Latvijoje ir Lietuvoje vykdy damas Tarptautinio statistikos ins tituto sumanymą užmegzti šio

Laiko dažnai trūksta, tad svar

bu jį tinkamai išdalyti svarbiau

siems reikalams. Man dar tik 78 metai. Žvelgiu į priekį, kur laukia

instituto ryšius su atgavusių ne priklausomybę šalių universite tais ir statistikos departamentais. Metais anksčiau, 1990-ųjų balan dį, buvau nuvykęs į Maskvą, Kije

vą ir tuometinį Leningradą. Vizito tikslas buvo toks pats.

Taip, tai pirmasis kartas. Tai di delė garbė ir jaučiuosi tvirtai su

daug nenuveiktų darbų.

Redakcijos prierašas: redakcija

nuoširdžiai dėkoja MIF profeso

Gausi profesoriaus F. Kulldorffo šeima: žmona, trys vaikai, keturi anūkai

Profesorius nepraleidžia progos paslidinėti

riui Mindaugui BLOZNELIUI, pa dėjusiam rengti šj interviu.

2006 balandis

////sukaktis---------------------------------------------------------------------------- ------------

Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus: fiziką mane pastūmėjo vienišiaus darbas“ VU Mokslo reikalų prorektorius, habilituotas daktaras, profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus nesiliauja stebinti aplinkinius ir kolegas iš Lietuvos bei viso pasaulio savo turtinga gyvenimo bei profesine patirtimi, neišsenkan čia energija ir naujais užmojais bei sumanymais. Neseniai atšventęs 65-ąjį gimtadienį profesorius turi tiek jaunatviško entuziazmo, kad lieka tik pavy dėti, stebėti jį iš šono ir mokytis, kaip įgyvendinami neįmanomi dalykai ir ko vertas žmogaus užsispyrimas.

Prof. J. V. Vaitkus - fizikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespon dentas, Glazgo universiteto vizituojantis profesorius, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo tech nologijų skyriaus vedėjas bei vyriausiasis mokslo darbuotojas. Už moksli nių tyrimų darbus, naujų tyrimo metodų ir prietaisų sukūrimą ir įdiegimą jis tapo trijų Lietuvos mokslo premijų laureatu, už nuopelnus Lietuvos mokslui yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Profesorius - tarptautinių mokslo programų dalyvis, koordinuojan tis mokslinių tyrimų liniją tarptautinio mokslinių tyrimų centro CERN progra moje. Stažavo Nobelio premijos laureato N. Basovo laboratorijoje (Maskva, Rusija, 1965 m.). Po šios stažuotės pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudo tas lazeris (1966 m.). Skaitė paskaitas, dirbo mokslinį darbą Čekijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje. Raminta ŽALKAUSKAITĖ Kovo mėnesį minėjote 65-erių metų sukaktį. Esa te gavęs nemažai Įvairių premijų ir apdovanoji mų. Kuris iš šių įvertinimų Jums pačiam yra svar biausias? Tiesą sakant, niekada neteko svarstyti, kas už ką vertin giau. Mat tie įvertintieji darbai buvo atlikti skirtingais gyveni mo etapais. Ilgus metus sprendžiama tam tikra problema, o ją išsprendus pasirodo, kad tai kažkam patiko ir yra gerai įvertinama. Tada sprendžiamos kitos problemos. Kadangi gyvenimas dinamiškas, taip jau yra, kad vieni mano darbai buvo pastebėti, o kiti, kuriuos aš pats galbūt branginu netgi labiau, liko neįvertinti. Kita vertus, visais atvejais parodo ma, kad buvo išspręsta problema ar pasiekta svarių rezul tatų dirbant komandoje su bendradarbiais.

Neseniai pradėtas bendras VU, LNK ir „Hansabanko“ Nacionalinės pažangos premijos projektas. Esate jo kancleris, atstovaujate mokslo sričiai. Kaip vertinate tokį projektą? Visų pirma labai įdomi šio projekto idėja. Dabar iš es mės gyvename Lietuvoje, kurioje nuolat girdime apie tai, kaip visur blogai. Būna net keista girdėti, kad tokioje labai blogoje Lietuvoje vis dėlto plėtojasi ūkis, o bendras na cionalinis produktas auga rekordiškais tempais. Taigi bu vo iškelta mintis, kad yra galimybė skirti laiko mokslui pro paguoti ir parodyti, kad Lietuvoje gyvenimas nėra toks jau blogas, kad daroma tam tikra pažanga, kurią lemia moks lo ir kultūros pasiekimai. O verslas skiria lėšų paskatinti žmonėms, kurie tą pažangą užtikrina. Tiksliau, tos lėšos daugiau skiriamos atskleisti tam, kas yra daroma Lietuvo je. Universitetas, siekdamas parodyti Lietuvą tokią, kokia

Profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus pelnė pripažinimą ir Lietuvoje, ir užsienyje. V. Naujiko nuotr. ji yra, ėmėsi iniciatyvos dalyvauti šiame projekte ir pasi stengti, kad jo kokybė būtų aukšta.

Ar jaunystėje fiziko kelią pasirinkote sąmoningai, tvirtai apsisprendęs, ar tai lėmė tam tikros gyve nimo aplinkybės? Specialybę rinkausi beveik priešingai dabartinėms ten dencijoms, pagal kurias moksleiviai anksti orientuojami į būsimą darbą. Kai pradėjau svarstyti, ką reikės studijuoti baigus mokyklą, galvojau apie anglų kalbos studijas, che miją, chemijos technologiją, geologiją, fiziką ir radiotech niką. Ir tai nebuvo vien svaičiojimai, nes humanitariniams mokslams jau buvau sudaręs, ko gero, dvylikakalbį žody ną. Įvairių kalbų žodžiams ieškodavau atitikmenų kitose kalbose. Taip pat turėjau neblogą chemijos laboratoriją, kur galėjau daryti įvairius dalykus, pradedant nuo teigia mų bandymų ir baigiant visokiausiais sprogmenimis. Ge ologinių radinių kolekcija taip pat buvo gana didelė, kai ko iš jos dar dabar nesuišmetęs. Mokykloje nuo aštuntos klasės buvau radijo mėgėjas, įkūrėme radijo stotį. Daly vaudamas šioje veikloje susidūriau su tuo metu dar labai naujais dalykais. Patys pasigaminome magnetofoną, ne šiojamas radijo stoteles. Į fiziką mane pastūmėjo tai, kad atėjo puslaidininkių era, ir reikėjo draugams paaiškinti, kas yra tie puslaidininkiai. Aš jiems pasakojau, kaip jie veikia, bet pats maniau, kad suprantu dar nepakankamai. Todėl nusprendžiau, kad mano vieta yra fizikoje, tiksliau,

J. Vaitkus prie savo kurinio - lazerio 1982 m. Šiemet sukanka 40 metų, kai Lietuvoje naudojamas lazeris. A. Žižiūno nuotr.

puslaidininkių fizikoje. O antras argumentas - fizika yra individualus darbas, nereikės dirbti su žmonėmis, ką rei kėtų daryti būnant radioelektronikos inžinieriumi ar che mijos technologu. Kadangi buvau linkęs į vienišiaus dar bą, pasirinkau fiziką. Tačiau gyvenu taip, kad beveik visada tenka dirbti su žmonėmis.

Ar sunku Lietuvoje būti mokslininku? Nesunku, tik mokslo darbai nėra pakankamai finansuo jami. Taip pat akivaizdu, kad mokslininkai Lietuvoje nėra taip vertinami kaip kitose pasaulio valstybėse. Tačiau iš tikrųjų tie darbai, kuriuos darome, nėra prastesni už atlie kamus kitose šalyse. Ir sulaukę bet kokio rango svečių iš užsienio galime juos nudžiuginti ar nustebinti savo labo ratorijomis. Nustebinti ne tuo, kad jos varganos, bet tuo, kad jose galima padaryti tai, ko kitose laboratorijose ne įmanoma pasiekti.

Ar Jums įdomu dėstyti Universitete? Ką dėstote studentams, kokius dalykus stengiatės jiems per teikti? Kadangi pats esu iš mokytojų giminės, visai natūralu tęsti savo tėvų profesiją perteikiant kai kuriuos jų įdiegtus gebėjimus jaunesniesiems. O kaip man sekasi dėstyti, tur būt priklauso ir nuo studentų - kiek jiems patinka, kiek jie renkasi mano dėstomus kursus. Kursuose doktorantams

Nukelta į p. 5

Prof. J. Vaitkus (antras iš kairės) didžiuojasi savo mokytojais - Nobelio premijos laureatu N. G. Basovu ir akad. J. Viščaku. Pirmas iš kairės - J. Vaitkaus mokinys, prof. habil. dr. Kęstutis Jarašiūnas, VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas.

universitas

2006 balandis

vilnensis ka eksperimentuoti, nes kiekviena kartą vis kiti klausytojai ir visada no risi dėstomą medžiagą taip pateikti, kad ji patrauktų dėmesį. Rengtis pa skaitai irgi malonu, tik išgyvenu, kad tam nuolat stinga laiko. Visai tai veik lai „trukdo“ prorektoriaus pareigos, bet jos irgi savotiškai įdomios, ypač stebint, kaip kinta Universitetas per pastaruosius 20 metų. O šios parei gos padeda bent kiek paveikti, kad mokslo administravimas būtų kuo paprastesnis, o rezultatai teisingiau vertinami.

verdi savo sultyse. Tą žinojo mūsų parteriai slapčiausiuo se institutuose, o juos „prižiūrėjo“ tam tikros tarnybos. Taip pat ir vykstant j komandiruotes žinodavome, kad tarp mū sų yra kažkas iš „ten“. Ir tas „kažkas" būdavo demaskuo jamas praktiškai per penkias minutes. Ir paskui jau žino davai, kaip reikia šalia to žmogaus elgtis. Tačiau ir pagal tas taisykles buvo įmanoma išgyventi ir kažką nuveikti. Žinoma, būdavo pikta. Tačiau iš visų blogybių stengėmės

rinktis mažiausią, o dalyvavimas tuose renginiuose, įvai riuose pasitarimuose atvėrė galimybes susipažinti su nau jovėmis, o kartais ir pamatyti egzotiškų vaizdų, pavyzdžiu, pažvelgti j tuos Veneros plotus, kurių iki tol dar niekas ne buvo stebėjęs.

Jums teko dėstyti Ir dirbti mokslinį darbą Įvairiuose už sienio universitetuose. Kuo ski riasi dėstytojo ar mokslininko darbas ten nuo čionykščio? Iš esmės niekuo nesiskiria, tik pas mus kai kurie dėstytojai leidžia J. Vaitkus - Karpatuose. Tada dar ne profesorius neatsispirdavo žygiams į kalnus sau nevykdyti visų pareigų, kurias turėtų atlikti. Kaip jau minėjau, (Karpatai, Kaukazas, Uralas, Taimyras). Nuotr. iš asm. albumo. moksliniai darbai užsienyje yra labai aukštai vertinami nacionaliniu lygiu. Lietuvoje dauAtkelta iš p. 4 giau laikoma, kad tai yra mokslininko entuziazmo reika las, o ne šalies prestižo. Didžiausi skirtumai gilinamasi į gana subtilius puslaidininkių fizikos ir kietojo infrastruktūroje: bibliotekoje, dirbtuvėse ir medžiagų bei kūno fizikos klausimus. Jaunesniems dėstau metodus, kaip detalių sandėlyje. Šie mūsų infrastruktūros elementai, ku tirti medžiagos savybes, kokia įranga egzistuoja pasauly rie yra ypač svarbūs eksperimentatoriams, yra net nely je, kokia Lietuvoje ir kokiais principais remiantis galima gintini su tuo, ką randu partnerių universitetuose. kažką sužinoti apie medžiagą. Tai profesiniai dalykai, o visos kitos dėstomos disciplinos atsirado ginčijantis ir dis Ar nekilo minčių likti užsienyje Ir dirbti ten? Ar kutuojant Universiteto bendruomenėje apie tai, kokie da esate gavęs pasiūlymų? lykai turi būti pateikiami skirtingose studijų programose. Ir Konkrečių pasiūlymų kur nors pasilikti nesu gavęs, bet kai kitados buvo pareikšta, kad visus fizikus ir į juos pana kai nuvykau į Glazgo universitetą, paaiškėjo, kad jų ma šius technokratus reikia humanitarizuoti, iškėliau prieš gistrantų, doktorantų, jaunųjų mokslininkų supratimas apie priešinį šūkį, kad humanitarams yra būtinos tam tikros gam procesus, vykstančius kietuose kūnuose arba puslaidi tos mokslų žinios ir supratimas apie šiuolaikinius technikos ninkiuose, labai ribotas. Pasirodo, jie domisi tik naujau laimėjimus. Tuo metu Istorijos fakulteto dekanas A. Bumsiais skelbiamais dalykais. O jeigu net ir labai gera bei blauskas pasakė, kad jei jau taip teigi, pasiūlyk kursą, ir reikšminga teorija buvo sukurta prieš dešimt metų, ji jau matysis, ar studentams jis reikalingas . Parengiau tokį kur nepastebima. Tada man buvo pasiūlyta skaityti paskaitų są, dabar jį ar panašų dėstau Istorijos, Filologijos, Filoso ciklą, užpildantį tas spragas. Perskatęs šį kursą, po pus fijos, Gamtos mokslų fakultetuose ir Žurnalistikos institute. mečio gavau pasiūlymą tapti jų universiteto vizituojančiu Jame nagrinėjama tai, ką žmonija sužinojo tyrinėdama, profesoriumi. Mano patirtis rodo, kad jie yra labai suinte pradedant žvaigždėmis ir baigiant atomų sudėtinėmis da resuoti, jog bendradarbiaučiau su jais dirbdamas čia, nes limis, ir kaip tos visos žinios virto techniniais laimėjimais, tai, ką mes turime ir sugebame padaryti Vilniuje, niekas kurie šiandien pakeitė visą mūsų gyvenimą. Šis kursas kitur padaryti negali. yra pritaikytas tam tikroms auditorijoms, ir tai, kad studen tai jį vis dar renkasi, rodo, kad jiems įdomu.

Kur greičiau bėga laikas ir mielesnės praleistos valandos - prorektoriaus kabinete, laboratorijo je ar auditorijoje? Mieliausias laikas yra laboratorijoje, tiksliau, prie kompiuterio, kuriuo analizuojami laboratorijose gauti rezulta tai, atlikti vykdant numatyto eksperimento planus. Čia susiduri

su tikrai neaiškiais dalykais, o jei dar matai, kad tas problemas įmanoma išspręsti, nors tarptautinėse diskusijose įsitikiname, kad kiti nesugeba to padaryti, tokiu atveju atsiranda entuziaz mo tam tikroje srityje kažką ir nuveikti. Auditorijoje visada ten-

Papasakokite apie savo mokslinę veiklą baigus mokslus. Kokia specifika pasižymėjo Jūsų, jau no specialisto, tuometinis darbas „stebint atitin kamiems organams“? Gal pamenate įdomesnių akimirkų iš savo jaunystės komandiruočių, kai kal bėti būdavo galima tik ta tema, kuria „liepta“? Kaip jaunas mokslininkas išsisukdavo nuo sau gumo akių?

Manau, kad mano mokslinė veikla buvo gana tradici nė, jei žvelgsime į su drąsiu užmoju dirbančius moksli nius kolektyvus ir asmenybes. Vienas tokių buvo profeso rius J. Viščakas, vėliau tapęs akademiku, kurio užmojai ir projektai nustebino ne vieną užsakovą ar mokslo centrą. Štai prisiminkime vieną pirmųjų darbų, kai buvo sukurtos

„akys“ kompiuteriui, kurias naudojo lietuviškas skaitantis įtaisas „Rūta-702“ (akys skaitė 2000 spausdintų ženklų per sekundę). Kai susidurdavome su stambiais užsaky mais, kai kurie darbai būdavo įslaptinami, o teisė gilintis į rezultatus apribojama. Tai buvo būdinga ne tik tarybinei sistemai, bet ir visoms naujoves kuriančioms firmoms pa saulyje, tačiau tarybinė sistema buvo specifinė - reikėjo žinoti, kada ką kalbėti ir kada nutylėti. Mokslo pasaulyje buvo sukurtos tam tikros žaidimo taisyklės ir reikalauja ma, kad viskas, kas labai reikšminga, būtų skelbiama tary binėje spaudoje arba netgi įslaptinama. Egzistavo komisi ja, kuri tikrindavo viską, kas būdavo atiduodama spaudai. Po visų pokalbių tekdavo surašyti specialius aktus, ku riuose buvo išdėstomos jų temos. Visa tai buvo surašoma tokiais sakiniais ir žodžiais, kad neatsirastų nė vieno ter mino iš saugumo kontroliuojamos tematikos. Abi pusės suprato, kad mokslo žinios neturi sienų ir jas reikia imti iš visur. Tokiu atveju esi suinteresuotas savo atradimų nie kam neatiduoti, o pats juos realizuoti. Jeigu darai atradi mus ir neturi galimybės iš kitur gauti informacijos, tai tik

Juozas Vidmantis Vaitkus, per

Su žmona Aurelija (docente, mokslų daktare, Tarptautinio lazerinės medicinos kongreso orgkomiteto nare) Floren cijoje 2004 m. Nuotr. iš asm. albumo. Fizikai garsėja kaip nenustygstantys vietoje ke liautojai, gal ir Jūs - ne išimtis? Kokie Jūsų po mėgiai, kuriais su malonumu užsiimate laisvalai kiu? Jau studijuodamas jaučiau būtinybę taupyti savo laiką ir neleisti sau miegoti daugiau nei vidutiniškai šešias va landas per parą. Kadangi miegą laikiau laiko praradimu, reikėjo ieškoti kitų būdų, kaip atstatyti organizmo jėgas. Reikėjo intensyvios veiklos. Todėl išbandęs dziudo, sun kumų kilnojimą, irklavimą, nusprendžiau, kad geriausia užsiimti įvairaus tipo turizmu. Visus metus beveik kas sa vaitę dalyvaudavau sportinio orientavimosi varžybose. O vasarą mane traukė žygiai į kalnus, keliolika viršukalnių pasiekiau būdamas alpinistu. Ir kai jau buvau pakeliavęs po Karpatus, Uralą, 1969 m. patekau į penktos kategorijos žygį Taimyre. Tai buvo tikrai labai sudėtingas žygis, už kurį vėliau tapome Lietuvos turizmo čempionais.

MOKSLO PRIZMĘ.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Profesoriaus Juozo Vidmančio Vaitkaus 65-ojo gimtadienio proga parengtoje knygoje pats profesorius ir jo kolegos pasakoja apie mokslininko tyrimų kelių, mokslinės veiklos momentus. Keturis dešimtmečius J. V. Vaitkus paskyrė puslaidininkių fizikai, 25 metus vadovavo VU Puslaidininkių fizikos katedrai, įkūrė Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutų. Tad šis leidinys, anot prof. G. Tamulaičio, ne tik apie vienų žmogų, bet ir apie ištisų epochų, per kurių puslaidininkiai tapo neatsiejama šiuolaikinio mokslo ir technolo

gijų dalimi, tai knyga apie tai, kaip ir kodėl Lietuva neliko šios revoliucijos provincija. Su prof. J. V. Vaitkumi dirbę mokslininkai apžvelgia puslaidininkių tyrimus Lietuvoje, aprašo atmosferų, kurioje pradėjo ir tęsė mokslinę veiklų. Knygoje pateikiama ir prof. J. V. Vaitkaus biografija, mokslinių publikacijų sųrašas, mokslo populiarinimo straipsniai ir kt. Tai leidinys apie mokslininkų, kuris įnešė ryškų indėlį į Lietuvos puslaidininkių fizikos plėtros istorijų, o mokslinę veiklų grindė originaliomis savo idėjomis.

Laisvalaikio partneris - septynmetis Mantas (profesoriaus anūkas). V. Naujiko nuotr.

universitas

2006 balandis

vilnensis

> t ggrezultatai----------------------------------------------------------------------------------------

Rektorius atsiskaitė Tarybai ir Senatui už 2005 metų Universiteto veiklq Kovo 27 dienq VU rektorius akad. Benediktas Juodka Tarybai pateikė 2005 metų Universiteto veiklos ataskaitų. Taryba ataskaitai pritarė. Kovo 28 dienq šiq ataskaitų patvirtino ir VU Senatas.

„2005 metai Vilniaus universitetui buvo sėkmingi, - kon statavo rektorius. - Metai įsimintini prasmingomis iniciatyvo mis ir jų rezultatais visose akademinio gyvenimo srityse.“ Apie valandą skaitytoje rektoriaus ataskaitoje atsispindėjo svarbiausi VU gyvenimo aspektai, aptarta VU struktūra, per sonalas, studijos, studentų priėmimo klausimai, mokslas, leidyba, tarptautinis bendradarbiavimas, infrastruktūros plėt ra, iškeltos problemos ir būdai bei uždaviniai jas spręsti (išsamią rektoriaus ataskaitą galite rasti internete adresu http://www.vu.lt/lt/apiemus/dokumentai_apie_vu/).

□ 2005 metais mokslinį darbą vykdė 1604 dėstytojai ir 245 mokslo darbuotojai. Iš viso - 1849 žmonės. Daugiausia aukščiausios kvalifikacijos žmonių dirbo technologijos, fizinių bei biomedicinos mokslų srityse.

□ 2005 metais iš įvairių šaltinių mokslinei veiklai gauta apie 25 mln. litų. Didžiausią dalį - apie 16 milijonų litų - suda rė vadinamieji tiesioginiai asignavimai (už mokslinę pro dukciją), 3,5 mln. litų iš LVMSF ir 2,6 mln. litų už tarptauti nes mokslo programas ir projektus. Geriausi rodikliai Fizikos, Medicinos, Gamtos mokslų, Chemijos, Matema tikos ir informatikos fakultetų bei MTMI.

Įdomesni 2005 metų Vilniaus universiteto bendruomenės gyvenimo skaičiai ir faktai: □ Per 2005 metus habilitacijos procedūrą atliko 17 Vilniaus universiteto darbuotojų.

□ 2005 m. spalio 1 d. Vilniaus universitete studijavo 23 788

šalinti už nusirašinėjimą, 2050 - dėl nepažangumo.

□ 2,6 mln. litų VU mokslininkai gavo iš tarptautinių progra mų, pagrindinai iš ES 6-osios bendrosios programos. 2005 m. buvo vykdomos net 25 sutartys. Tai antras rezul tatas (po KTU) tarp visų Lietuvos universitetų.

V. Naujiko nuotr.

□ įregistruota nauja bioinformatikos studijų programa.

šalės sutartys su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis.

mos: matematikos programa; matematika ir matematikos mokymas; matematikos taikymas. □ Didžiausi svertiniai konkursai per 2005 m. priėmimą bu

□ 2005 m. universitete mokėsi 528 gydytojai rezidentai. 2005 m. parengtos 58 naujos rezidentūros studijų progra mos, jos pateiktos vertinti Studijų kokybės vertinimo centrui.

□ Paskolų įmokoms padengti prašė tik 243 studentai.

Ll Ll

vusių aukščiausią įvertinimą - 100 balų) stojančiųjų skai čius tarp priimtųjų į Vilniaus universitetą yra 544. Tai su daro 70,2 proc. visų bendrajame priimtųjų „šimtukininkų“.

cialiosios profesinės studijų programos, keturiolika dau giau negu 2004 metais. Šešios naujai įregistruotos (se miotika, užsienio kalbų mokymas, Rytų ir Vidurio Europos studijos (anglų kalba), tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba (anglų kalba), verslo ekonomika).

46 VU studentai gavo įvairias vardines stipendijas. 2005 metais Vilniaus universitetą baigė 4722 pirmosios

ir antrosios studijų pakopų studentai: 3477 dieninės stu dijų formos, 1028 - neakivaizdinės ir 217 - vakarinės. Visiems pageidavusiems 2005 metų absolventams buvo išduoti naujos formos anglų ir lietuvių kalbomis diplomų priedėliai.

□ Puikiai išlaikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus (ga

□ 2005 m. priėmime buvo pasiūlytos 95 magistro ir 3 spe

2006 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus universitete studijavo 625 doktorantai, iš kurių 72 neakivaizdiniu bū du. Per pastaruosius 4 metus doktorantų skaičius didėja. 2005 metais priimta 161. Doktorantūros teisė VU suteikta 24 mokslo kryptyse. Daugiausia doktorantų turėjo MF (78), TF (68) bei GMF (57). Didėja konkursai studijoms doktoran tūroje - 2005 metais į 161 vietą pretendavo 300 kandidatų.

2005 m. išregistruotos šios pagrindinės studijų progra

vo į kultūros vadybos, leidybos, lietuvių filologijos ir už sienio (ispanų) kalbos, vadybos ir verslo administravimo (KHF) bei verslo informacijos vadybos, o mažiausi - j lenkų filologijos, matematikos ir informatikos mokymo, anglų ir rusų kalbų, vokiečių (KHF) bei prancūzų filologi jos studijų programas. Reitinguose pirmas vietas užima ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo (EF), tei sės, politikos mokslų, psichologijos, leidybos ir medici nos studijų programos.

□ Pagal 2004 metų mokslo produkciją visose mokslo srity

□ 2005 metais pasirašytos 79 praktikų organizavimo dvi

□ 2005 m. VU buvo siūloma rinktis 72 studijų programas (tarp jų 11 turinčių ir neakivaizdinę bei 4 vakarinę studijų formas).

2005 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenimis, ša lies teritorinėse darbo biržose buvo įsiregistravę 87 Vilniaus universiteto absolventai. Daugiausia šių studijų programų: • vadyba ir verslo administravimas - 9;

2005 m. išregistruotos šios magistrinių studijų progra

• lietuvių filologija - 5; • hidrologija ir inžinerinė geologija - 4.

g a sparoda-------Parodoje įamžintos meno gamtoje akimirkos Balandžio 4 d Vilniaus miesto savivaldybės ekspozicijų salėje (Konstitucijos pr. 3,1 a.) atidary ta fotografijų paroda „Gamta ir menas“. Paroda veiks iki balandžio 21 d. Nuo 2003 metų VU Botanikos sode Kairėnuose vykdomas kultūrinis projektas „Gam ta ir menas“. Jau trečius metus čia organizuojamos menininkų (skulptorių, keramikų, tapytojų, tekstilininkų, floristų ir kt.) parodos. Kasmet dalyvauja per 20 autorių, kurie šiame projekte pristato savo darbus, sukurtus buvusios Kairėnų dvaro sodybos ir parko erdvėse, panaudodami ir gamtos, ir žmogaus sukurtas medžiagas. Paprastai šie darbai trumpalaikiai, išsilaikantys vos mėnesį ar šiek tiek ilgiau, todėl

fotografai visuomet skuba juos įamžinti. Šioje parodoje pristatyta tik mažoji dalis nuotraukų (apie 20 vnt.), kuriose yra užfik suoti menininkų darbai, eksponuoti Botanikos sode 2003-2005 metais. Fotografijose pristatyti du autoriai: tai menininkas, sukūręs kūrinį gamtoje, ir fotogra fas, ne tik užfiksavęs menininko darbą, bet ir pateikęs žiūrovui savitą ryšį tarp gamtos,

se tarp Lietuvos universitetų VU yra ryškus lyderis. Pir maujame ir atskirose mokslo srityse, išskyrus socialinius mokslus.

□ Universiteto leidžiamas žurnalas „Problemos“ pateko į ĮSI duomenų bazę.

□ Net 5 VU mokslininkų darbai iš 13 įvertinti Lietuvos mokslo premijomis.

□ Šiandien Vilniaus universitetas yra 11 įvairiausių tarp tautinių universitetų asociacijų ir tinklų narys: Pasaulio universitetų, Europos universitetų asociacijų, Utrechto Europos sostinių universitetų tinklo; Baltijos jūros regio no universitetų tinklo ir kt. narys.

□ Šiuo metu galioja 77 Vilniaus universiteto rektorato lygiu pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 27 šalių uni versitetais. Daugiausia partnerių VU turi Lenkijoje (11), Vokietijoje ir JAV (po 8), Prancūzijoje (7), Švedijoje (6).

Ypač produktyvūs ryšiai yra su Krokuvos (Lenkija), Greifsvaldo, Frankfurto prie Maino (Vokietija), Zalcburgo (Aust rija), Lundo, Upsalos (Švedija), Helsinkio, Turku (Suomi ja), Kreitono (JAV), Vasedos (Japonija), Melburno (Australija) universitetais.

□ Musų partneriai yra net 151 Europos universitetas iš 21 šalies. Daugiausia partnerių turime Vokietijoje (32), Pran cūzijoje (20), Italijoje (15), Švedijoje (12) ir kt. □Pagal ERASMUS programą priimti 89 mainų studentai,

dalinėms studijoms užsienio universitetuose 2004/ 2005 m. m. iš viso buvo išvykę 357 studentai, iš jų 254 (71 proc.) pagal ERASMUS programą.

• istorija-8; • teisė - 7;

mos: matematikos edukologija; literatūros teorija.

meno ir žmogaus.

2005 metais Filologijos fakultetas, vienintelis iš visų hu manitarinius ir socialinius mokslus atstovaujančių fakul tetų, gavo net 150 tūkst. litų grantą iš Lietuvos prioritetinių mokslų programos.

studentai (be doktorantų ir rezidentų), iš kurių dieninia me skyriuje 16 347, vakariniame - 1348 ir neakivaizdi niame - 6093. Dieninės studijų formos studentai sudarė beveik 70 proc. visų studijuojančiųjų. Su 625 doktoran tais ir 528 rezidentais VU studijavo 24 941 studentas. Penkti metai studentų priėmimas j pagrindines studijas nekinta - priimame apie 5000 studentų j pirmą kursą.

□ Per 2005 m. „nubyrėjo“ 3835 studentai. 22 studentai pa

Skaičiavimo centras parengė magistro diplominių darbų elektroninės versijos saugojimą duomenų bazėje siste mą. Po žiemos sesijos jau visi magistrantai privalo pa teikti baigiamojo darbo elektroninę versiją saugoti.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

f t g 11konkursas-----------------------Skelbiamas rašinio konkursas studentams Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia rašinio konkursą „Laisvės studijos“, kurio tikslas - skatinti studentus ir jaunimą nagrinėti laisvės idėjas ir galimybes jas įgyven dinti šiandieninėje visuomenėje. Šiemet konkursas skiriamas iškiliausio XX a. ekonomisto Ludwigo von Miseso 125osioms gimimo metinėms. Konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su Miseso darbais „Laisvė ir nuosavybė“, „Kapitalizmas“, „Socializmas“, „Intervencionizmas“, „Infliacija“, „Užsienio investicijos“, „Politika ir idėjos“ bei „Biurokratija“ ir parašyti esė, kuriame būtų atspindėtos, plėtojamos, taikomos ar polemizuojamos idėjos, išreikštos viename ar ke liuose iš šių Ludwigo von Miseso darbų. Visi LLRI rašinio konkursui reikalingi Miseso darbai yra LLRI bibliotekoje bei publikuojami internete adresu http://www.lrinka.lt/mdex.php/ meniu/skaitiniai/knygos_lietuviu_kalba/665. Daugiau informacijos apie Ludwigą von Misesą galima rasti tinklalapyje www.mises.org. LLRI skelbiamas rašinio konkursas yra skirtas studentams, tačiau dalyvauti kviečiami ir savarankiškai neformaliai studijuojantys asmenys, visi ne jaunesni kaip 17 metų am žiaus ir darbo užbaigimo metu neturintys mokslinio daktaro laipsnio. Studentai taip pat gali pateikti darbus, kurie yra atlikti kaip referatai, kursiniai darbai ar straipsniai, bet buvo rengti ar publikuoti ne anksčiau kaip 2005 m. rugsėjo 1 d. Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2006 m. liepos 15 d. Darbų nugalėtojai bus paskelbti 2006 m. rugsėjį. Konkurso prizinis fondas - 6 000 litų. LLRI tikisi, kad šis rašinio konkursas paskatins tradiciją Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėti asmens laisvę kaip reiškinį, kurį būtina suprasti aiškinantis socialinius ir ekonominius visuomenės dės nius. Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas galima rasti internete adresu: http:// www.lrinka.lt/index.php/meniu/studijuojantiems/konkursas_laisves_studijos/287 .

universitas

2006 balandis

vilnensis

f <1 o i studijų kokybė____________

Studentų konferencijoje Studentai siekia kokybiškesnio diplomo Lietuvos aukštojo mokslo problemos ir ateitis Aida JURKEVIČIŪTĖ

Susitikimas surengtas studentų iniciatyva Vilniaus universiteto Matematikos ir infor

matikos fakulteto studentai ėmėsi iniciaty vos savo studijų kokybei pagerinti. Pirmasis

žingsnis - susitikimas su finansų ir draudi

mo matematikos studijų programos komite to pirmininku, Matematinės analizės kated ros vedėju prof. V. Paulausku ir matematikos

metodikos katedros docentu R. Kudžma. Aktyviausiai susitikime dalyvavo trečiojo kurso studentai. Galbūt todėl, kad jie yra pastebėję daugiau trūkumų negu pirmo ir antro kurso studentai ir turi daugiau laiko negu jau dirbantys ar praktiką atliekantys ketvirtakursiai. Profesorius V. Paulauskas pagyrė, kad stu dentų pasiūlymai yra tikrai pagrįsti, tačiau ne viskas yra įvykdoma dėl ribotų laiko ir finansinių galimybių.

Tobulinti reikia daug kg Ilgiausiai diskutuota apie įvairių discipli nų naudą ir reikalingumą šioje studijų pro gramoje. Studentų nuomone, per daug lai ko skiriama informatikos krypties dalykams. Profesorius teigė, kad tai ne trūkumas, o pri valumas, nes fakultetas yra ne tik matema tikos, bet ir informatikos. Kiti fakultetai ne turi galimybės integruoti reikalingų dalykų į savo studijų programas, o šiais laikais rei kalaujama mokėti gerai dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Dar viena problema - per daug laiko ski riama užsienio kalbai, kalbų dėstytojai kar tais prastai moka „matematinę“ kalbą. V. Paulauskas sutiko, kad jeigu studentai tikrai neprieštarautų, užsienio kalbai būtų galima skirti mažiau kreditų ir sutrumpinti užsienio kalbos kursą.

Trūkumu studentai laiko irtai, kad studijų programoje nėra numatyta nė vieno kursi nio darbo, nors bakalauro baigiamąjį dar bą rašyti teks. Dalis keltų problemų yra aktualios ne vien šios studijų programos studentams, nes jos siejasi su dėstymo kokybe. Seminarus dažnai veda neturintys tam reikiamos kva lifikacijos asmenys - magistrantai, nors pa gal įstatymą tai gali daryti tik turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. V. Paulauskas motyvavo tuo, kad šiuo metu labai trūksta dėstytojų. Firmos dažnai pa siūlo didesnį atlyginimą negu Universite tas. Tad Universitetas, parengęs gerus spe cialistus, nesugeba jų išlaikyti. Abi šalys sutarė, kad reikia keisti atsi skaitymų formas: egzaminų ir koliokviumų balus papildyti balais, kuriuos studentai galėtų susirinkti aktyviai dalyvaudami prak tiniuose užsiėmimuose, komandinio dar bo dėka, t. y. įvesti kaupiamojo balo siste mą. Tačiau problema ta, kad ilgai dirban čių dėstytojų beveik neįmanoma priversti imtis naujos mokymo ir vertinimo tvarkos. Tam reikia jaunų dėstytojų, kurių šiuo me tu labai trūksta.

Susitikimo rezultatai ne už kalnų Katedros vedėjas V. Paulauskas sutinka, kad studijų programa tikrai turi trūkumų. Te oriškai ją patobulinti nebūtų sunku, tereikia ją palyginti su užsienio universitetų progra momis. Praktiškai tai įgyvendinti kur kas su dėtingiau: trūksta lėšų ir dėstytojų, kurie įvestų naujovių. Po šio susitikimo svarbiausias planuoja mas pakeitimas - studijų programos grąži nimas prie matematinės pakraipos. Dėl to ateityje bus suteikiamas ne statistikos, o ma tematikos bakalauro laipsnis. Tikimasi, kad šis pirmas žingsnis nebus ir paskutinis, ir ateityje nuolat bendraus stu dijų programų komitetai ir studentai.

Kovo 17 d. Vilniaus universiteto Senato salėje praūžė svarbi ir neeilinė konferencija „Europos Sąjungos vaidmuo kuriant naciona linę aukštojo mokslo sistemą“. VU Studentų atstovybės organizuotame renginyje buvo paliesta daug studentam ir visai VU bendruomenei aktualių temų. Iš jų svarbiausia „Lietuvos aukštojo mokslo integraci ja į bendrą Europos aukštojo mokslo sistemą (EAM)“. Pranešimus skaitė dr. Saulius Vengris, bu vęs Lietuvos Respublikos Švietimo ministe

rijos sekretorius bei dabartinis Vilniaus dai lės akademijos strateginės raidos prorekto rius, ir Viačeslavas Palkevičius, Lietuvos stu dentų atstovybių sąjungos (LSAS) preziden tas, tiesiogiai prisidedantis prie Bolonijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje bei aktyviai ginantis studentų teises tarptautiniame ir na cionaliniame lygmenyse. Jų pranešimus ko mentavo VU akademinių reikalų prorektorė dr. doc. Birutė Marytė Pociūtė. Ši konferencija buvo skirta daugiausia vienam švietimo sistemos aspektui - Bolo nijos procesui. Bolonijos procesas - tai Eu ropos aukštojo mokslo vadovų planas iki 2010 metų sukurti kokybės ir skaidrumo principais grįstą vieningą EAM, turinčią ben dras laipsnių, kreditų sistemas ir studijų ko kybę bei užtikrinančią laisvą dėstytojų bei studentų judėjimą tarp užsienio universite tų. Šį projektą Europos aukštosios mokyk

los pradėjo vykdyti po 1998-ųjų metų Euro pos rektorių konferencijos. Lietuva taip pat tiesiogiai dalyvauja kuriant šį procesą. Lietuvos vaidmuo EAM ir Bolonijos pro ceso kontekste buvo apžvelgtas turint ome nyje porą aspektų. Dr. S. Vengris bendrai pristatė Lietuvą bei jos problemas realizuo jant Bolonijos procesą. Teoriškai Lietuva turi įgyvendinusi daugumą EAM numatytų

Mokymuose ieškota būdų padėti VU studentams su negalia Kovo 18-19 dienomis Vilniaus univer siteto Teatro salėje rinkosi tie, kam aktualios studentų su negalia problemos. VU studentų atstovybė, bendradarbiaudama su Lietuvos studentų sąjunga (LSS), surengė mokymus tema „Studentų atstovybė - arčiau neįgaliųjų“. Pagrindinis renginio tikslas - sutelkti VU akademinės bendruomenės narius savano riškai padėti studentams su negalia, supa žindinti juos su neįgaliųjų problemomis aukštosiose mokyklose bei paskatinti stu dentų savivaldas konkretiems veiksmams.

Iškeltos neįgalių studentų problemos Kaip pagrindinė studentų su negalia aukš tosiose mokyklose problema išskirtas infor macijos trūkumas apie studijuojančius ne įgaliuosius, trukdantis Studentų atstovybei konkrečiai formuluoti savo tikslus bei užda vinius. Studentams su negalia aukštojoje mokykloje, pasak mokymų dalyvių, sunku ir dėl to, kad ne visuose fakultetuose ir ben-

Nauja programos studentams su negalia komanda keis regis travimo tvarką, informuos neįgaliuosius, organizuos šventes

limybes laikyti egzami nus, nėra asistentų). Pagrindiniai psicho loginiai trukdžiai - aka deminės bendruome nės abejingumas ir pa čių studentų su negalia iniciatyvos trūkumas. „Vilniaus universitetas, pritaikydamas patalpas bei skirdamas finansa vimą, daro viską, ką ga li, tačiau šiandien reikia keisti akademinės vi suomenės mąstymą“, studentų su negalia problemas apibendrino mokymų vadovas R. Kirdeikis.

drabučiuose pritaikyta aplinka, sunkiai pa siekiami studijų šaltiniai (specialioji litera

Sudaryta nauja komanda

tūra, neįgaliesiems pritaikytos kompiuteri nės programos ir pan.), neįgaliesiems kyla neaiškumų dėl studijų proceso organizavi mo (trūksta vaizdo bei garso medžiagos per paskaitas, išankstinės informacijos apie ga-

Mokymuose taip pat ieškota būdų, kaip studentai galėtų padėti gerinti prie savo ko legų su negalia situaciją aukštosiose mo kyklose. „Toks seminaras - pirmas, kuria me konkrečiai siekiama apibrėžti Studentų

standartų (veikia studentų mainų progra mos, studijų kokybės vertinimo centrai, nuo 1993 metų teikiami bakalauro laipsniai, di plomo priedėliai ir kt ). Tačiau už teorinės pusės, dr. S. Vengrio nuomone, slypi ne mažai problemų. Nelabai aiškūs kriterijai aukštąjį mokslą baigusiam žmogui, neapib rėžti studijuojamų dalykų lygiai, prastas stu dijų vertinimas, kliūtys studentų mobilumui tarp to paties lygmens kvalifikacijų - vie nos pagrindinių problemų, trukdančių sklandžiai įgyvendinti Bolonijos procesą. Supažindinęs su aukštojo mokslo situa cija Lietuvoje bei jo problemomis gerbia mas prorektorius užleido vietą V. Palkevičiui, kalbėjusiam apie studentų interesus bei parodžiusiam studentų požiūrį į Boloni jos proceso realizavimą mūsų šalyje. Stu dentai palaiko šį reiškinį ir nuo 2001-ųjų metų Prahos konferencijos į jį tiesiogiai įsi traukia. Nepaisant to, problemų kyla ir stu dentijai. Kai kurie studentų gyvenimo ir ga limybių (socialinės dimensijos) aspektai neatitinka reikalavimų. Prezentacijoje bu vo paminėta, kad aukštasis mokslas verslėja, absolventai neturi tinkamų galimybių tęsti studijas. (Taip pat problemų kelia ir ko legijų absolventai.) Studentų gyvenimo bei studijų sąlygos toli gražu nėra idealios ir neatitinka Bolonijos procese numatytų rei kalavimų. Nepakankamas stipendijų dydis, prastos sąlygos bendrabučiuose - tai pro blemos, trikdančios visavertę Lietuvos in tegraciją į EAM. V. Palkevičius taip pat ak centavo, kad problemas padėtų spręsti stip resnė studentų savivalda. Šie du pranešimai iš įvairių pozicijų su

pažindino su Bolonijos procesu. Tiek dr. S. Vengris, tiek V. Palkevičius įdomiai ir sa vitai atskleidė Lietuvos aukštojo mokslo bei jo santykio su Bolonijos procesu ypatumus. Šiuos du požiūrius dar papildė prorektorės dr. doc. B. M. Pociūtės komentarai. Po jų prasidėjo karšta diskusija, įtraukusi ir stu dentus, ir konferencijos organizatorius bei skaitovus.

atstovybės vaidmenį sprendžiant neįgalių jų problemas. Tai gera pradžia pradedant bendrauti ir bendradarbiauti su studentų at stovybėmis, be kurių indėlio ryškūs studen tų su negalia situacijos pokyčiai aukštaja me moksle vargiai įmanomi“, - teigė buvu si programos studentams su negalia vado vė, o dabar LSS projektų studentams su ne galia koordinatorė Rūta Ruolytė. Po mokymų programa studentams su ne galia atsigavo - prie veiklos prisidėjo nau jų savanorių, jau turinčių ambicingų planų. Vienas tokių - studentų su negalia registra vimo tvarkos pakeitimai VU. Programos sa vanoriai taip pat žada informuoti neįgaliuo sius apie Universiteto aplinkos pritaikymą bei studijų galimybes, organizuoti šventes, dalyvauti meno projektuose, lankytis neįga liųjų organizacijose. Balandžio 1-ąją naujai programos stu dentams su negalia komandai surengti ko mandinio darbo mokymai ir socialinių ins cenizacijų („Forum teatro“) popietė. Oficialiais duomenimis, šiuo metu VU studijuoja 53 studentai, turintys įvairaus po būdžio negalią. Tačiau, pasak programos studentams su negalia atstovų, tokių stu dentų gali būti ir daugiau - egzistuojant dabartinei studentų registravimo tvarkai, stojantieji privalo VU administracijai pra nešti tik apie turimą pirmąją neįgalumo grupę. Programos studentams su negalia inform.

raitas

8 *

2006 balandis

nsis

Vilniaus universitetas skelbia konkursą šioms etatinėms vietoms užimti nuo 2006 rugsėjo 1 d. CHEMIJOS FAKULTETAS Analizinės ir aplinkos che mijos katedroje: 0,5 et. profesoriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo (analizinė che mija) (1 etatas), 0,5 et. lektoriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (analizinė che mija) (1 etatas), 0,5 et. lektoriaus (analizinė chemija) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (analizinė che mija) (1 etatas); Bendrosios ir neorganinės chemijos katedroje: docento (neorganinė chemija); Fizikinės chemijos kated roje: 0,5 et. lektoriaus (fizikinė che mija) bei 0,5 et. mokslo darbuoto jo (fizikinė chemija) (1 etatas); Organinės chemijos kated roje: 0,5 et. profesoriaus (organinė chemija) bei 0,5 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo (organinių jun ginių sintezė) (1 etatas), 0,5 et. do cento (organinė chemija) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (karka sinių junginių chemija) (1 etatas), 0,5 et. lektoriaus (organinė che mija) bei 0,5 et. mokslo darbuoto jo (heterociklų chemija) (1 etatas), 0,5 et. lektoriaus (organinė che mija) bei 0,5 et. jaun. mokslo dar buotojo (organinė chemija, mole kulių modeliavimas) (1 etatas); Polimerų chemijos kated roje: 0,5 et. docento (polimerų che mija) bei 0,5 et. vyr. mokslo dar buotojo (polimeriniai kompleksai) (1 etatas).

EKONOMIKOS FAKULTETAS Apskaitos ir audito kated roje: profesoriaus (apskaita ir audi tas), 2 lektorių (apskaita ir audi tas), asistento (apskaita ir audi tas); Ekonominės informatikos katedroje: 2 docentų (ekonominė informa tika); Ekonominės politikos ka tedroje: docento (ekonominė politika); Finansų katedroje: 2 docentų (finansai); Marketingo katedroje: Lektoriaus (marketingas); Teorinės ekonomikos ka tedroje: docento (teorinė ekonomika), lektoriaus (teorinė ekonomika); Vadybos katedroje: docento (vadyba), lektoriaus (vadyba); Verslo katedroje: docento (verslas), docento (draudimas), docento (komercija), lektorius (verslas), 0,5 et. lekto riaus (verslas).

FILOSOFIJOS FAKULTETAS Bendrosios psichologijos katedroje: profesoriaus (asmenybės, so cialinė ir asocialaus elgesio psi chologija), docento (bendroji ir kognityvinė psichologija), docen to (psichologinių tyrimų metodo logija ir mokymosi negalios);

Edukologijos katedroje: lektoriaus daktaro (istorinė ir ly ginamoji edukologija); Socialinio darbo katedroje: docento (paliatyvioji socialinė pagalba, bendravimo psichologi ja), docento (sociologinių tyrimų metodologija ir metodai, sociali nio darbo su vaikais ir jaunimu te orija ir praktika), lektoriaus (socia linio darbo su invalidais, šeimo mis teorija ir metodai, vaikų glo ba), lektoriaus (socialinio darbo grupėje teorija ir praktika, kokybi niai tyrimų metodai, modernioji so cialinių sistemų teorija); Sociologijos katedroje: profesoriaus (sociologijos teori jos), lektoriaus daktaro (sociolo gijos metodai, miesto sociologija), lektoriaus (sociologijos įvadas, ly čių sociologija); Filosofijos katedroje: docento (filosofijos įvadas, filo sofijos dėstymo metodai); Filosofijos istorijos ir logi kos katedroje: lektoriaus (viduramžių filosofija, etika); Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje: docento (vaikų klinikinė psicho logija), lektoriaus daktaro (kliniki nė psichologija ir psichotraumatologija); Švietimo politikos centre:

0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo (švietimo politika).

FIZIKOS FAKULTETAS Bendrosios fizikos ir spek troskopijos katedroje: profesoriaus (optinė ir cheminė fizika), docento (aplinkos ir che minė fizika), docento (kompiuteri nė fizika); Kietojo kūno elektronikos katedroje: profesoriaus (kietojo kūno elek tronika), jaun. mokslo darbuotojo (mokslo tyrimai); Kvantinės elektronikos ka tedroje: 0,5 et. vyriausiojo mokslo dar buotojo (netiesinė optika), 0,25 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo (biofotonika), vyr. mokslo darbuo tojo (netiesinė optika), vyr. moks lo darbuotojo (biofotonika), vyr. mokslo darbuotojo (lazerių fizika), 0,25 et. lektoriaus bei 0,75 et. mokslo darbuotojo (1 etatas) (la zerių spektroskopija), mokslo dar buotojo (lazerių fizika); Radiofizikos katedroje: profesoriaus (radiofizika), 0,25 et. profesoriaus bei 0,75 et. vy riausiojo mokslo darbuotojo (akustooptika); Puslaidininkių fizikos ka tedroje: 0,75 et. profesoriaus (puslaidi ninkių fizika); Teorinės fizikos katedroje: 0,5 et. profesoriaus (teorinė fizi ka ir matematinis modeliavimas), 0,25 et. profesoriaus (fizinė kine tika), docento (kvantiniai laukai, matematinis modeliavimas), do cento (fizikos diferencialinės lyg tys, teorinė mechanika), docento (programavimas, kompiuterinė chemija, lygiagretieji skaičiavi mai); Astronomijos observatori joje: vyr. mokslo darbuotojo (astrono mija: galaktikos sandara ir evoliu cija).

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Augalų fiziologijos ir mik robiologijos katedroje: docento (mikrobiologija), do cento (citologija); Biochemijos ir biofizikos katedroje: profesoriaus (žmogaus ir gyvū nų fiziologija, sensorinių sistemų biofizika), 0,25 et. profesoriaus (bioenergetika) bei 0,75 et. vyriau siojo mokslo darbuotojo (bioche mija) (1 etatas), 0,5 et. docento (ekotoksikologija) bei 0,5 et. vyr. mokslo darbuotojo (biochemija) (1 etatas), lektoriaus (biostatistika, bendroji biologija, biofilosofija), 0,25 et. lektoriaus (signalų teori ja) bei 0,75 jaun. mokslo darbuo tojo (biofizika) (1 etatas); Botanikos ir genetikos ka tedroje: 0,5 et. lektoriaus (grybų ekolo gija, Lietuvos botanika ir flora) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (lichenologija) (1 etatas), 2 vyr. mokslo darbuotojų (genetika), 3 mokslo darbuotojų (genetika), jaun. moks lo darbuotojo (botanika); Zoologijos katedroje: profesoriaus (taksonomija, evo liucijos teorija), docento (stuburi nių zoologija, etologija); Bendrosios geografijos ka tedroje: profesoriaus (gamtinė geogra fija), docento (visuomeninė geog rafija), lektoriaus (kraštotvarka); Hidrologijos ir klimatologi jos katedroje: docento (meteorologija), docen to (hidrologija); Geologijos ir mineralogijos katedroje: profesoriaus (tektonika), lekto riaus (istorinė geologija), 0,5 et. lektoriaus (mineralogija); Hidrogeologijos ir inžineri nės geologijos katedroje: docento (geofizika), 0,75 et. jaun. mokslo darbuotojo (inžine rinė geologija); Ekologijos ir aplinkotyros centre: lektoriaus (agroekologija, Lietu vos monitoringo sistemos, studijų įvadas); Botanikos sode: Vyr. mokslo darbuotojo (augalų genetika), mokslo darbuotojo (dendrologija), mokslo darbuoto jo (rizogenezė).

ISTORIJOS FAKULTETAS Archeologijos katedroje: docento (žalvario ir ankstyvasis geležies amžius), docento (vėly vasis geležies amžius, vidu ramžiai), lektoriaus (akmens amžius); Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje: 0,5 et. profesoriaus (jidiš kalba, istorija, kultūra), docento (sentikybės istorija), lektoriaus (pagalbi niai istorijos mokslai, kultūrinis tu rizmas), lektoriaus (Lietuvos civi lizacijos istorija, kasdienybės is torija), lektoriaus (istorijos didak tika, muzeologija), 0,5 et. lekto riaus (Lietuvos žydų istorija), 0,5 et. asistento (civilizacijų ir globa linė istorija), 0,5 et. asistento (is toriografija), 0,5 et. asistento (ci vilizacijų istorija, istoriografija), 0,5 et. asistento (Lietuvos kultūros is

torija, paveldotyra), 0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo (Lietuvos isto rija XI-XIV a., šaltiniotyra); Naujosios istorijos kated roje: docento (XX a. Lietuvos ir So vietų Sąjungos istorija), docento (visuotinė istorija ir istoriografija), docento (XX a. Lietuvos istorija), docento (Lietuvos katalikų bažny čios XX a. istorija), lektoriaus (Ru sijos istorija); Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje: docento (XVI a. LDK visuome nės istorija), lektoriaus (XVI a. LDK (Žemaitijos) visuomenės istorija).

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Filosofijos ir kultūros stu dijų katedroje: docento (teisės disciplinos), do cento (filosofija, kultūros vadyba), docento (istorija, lyčių studijos, kultūros vadyba), lektoriaus (filo sofija, etika); Finansų ir apskaitos kated roje: docento (apskaita), docento (fi nansai), docento (apskaita, finan sų valdymas), docento (bankinin kystė); Germanų filologijos kated roje: docento (teorinė morfologija, teorinė sintaksė, mokslinė tiriamo ji veikla, dalykinė vokiečių kalba, antroji užsienio kalba (vokiečių), docento (germanų filologijos įva das, anglų kalbos istorija, moksli nė tiriamoji veikla, dalykinė anglų kalba), docento (mokslinė tiriamo ji veikla, amerikiečių literatūra, šiuolaikinė anglų kalba, antroji už sienio kalba (anglų), lektoriaus (prancūzų kalba), lektoriaus (vo kiečių kalba, vokiečių kalbos fo netika ir fonologijos pagrindai), 0,5 et. lektoriaus (sociolingvistika, antroji užsienio kalba - anglų); Informatikos katedroje: profesoriaus (sistemų teorija), docento (statistika), lektoriaus (in formatika), asistento (matematika); Lietuvių filologijos katedro je: profesoriaus (kalbotyra, kompiu terinė lingvistika), docento (herme neutika, lietuvių literatūros teorija ir istorija), docento (lietuvių kalbos kultūra, stilistika, funkcinė grama tika), docento (lietuvių literatūros teorija ir istorija), 0,5 et. lektoriaus (lietuvių kalbos fonetika, akcento logija ir dialektologija); Sociokultūrinių tyrimų cen

tre: 0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo (darnus vystymasis); Užsienio kalbų katedroje: 2 lektorių daktarų (šiuolaikinė rusų kalba), lektoriaus (vokiečių kalba), 5 lektorių (anglų kalba); Verslo ekonomikos ir vady bos katedroje: profesoriaus (aplinkosaugos ekonomika), docento (logistika), 0,75 et. lektoriaus (makroekono mika), 0,25 et. lektoriaus (mikroekonomika);

formacija, komunikacijos ir infor macijos istorija); Informacijos ir komunika cijos katedroje: docento (komunikacijos ir infor macijos technologijos, komunika cijos ir informacijos technologijos žinių visuomenėje), 3 lektorių (ko munikacijos teorija), lektoriaus (sociologija); Knygotyros ir dokumentotyros institute: docento (leidyba ir knygų rinka, emigracinė spauda); Žurnalistikos institute: docento (žurnalistikos teorija ir praktika, pilietinė žurnalistika), lektoriaus (žurnalistikos teorija ir praktika, žurnalinė žurnalistika), lektoriaus (informacinė žurnalis tika), lektoriaus (darnusis vysty masis).

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS Ekonometrinės analizės katedroje: profesoriaus (ekonometrija, sto chastinių procesų teorija), profe soriaus (ekonometrija, operacijų tyrimas), docento (makroekono mika, mikroekonomika), 0,5 et. do cento (makroekonometrija, rinkti niai ekonomikos skyriai), lekto riaus (praktinė ekonometrija); Informatikos katedroje: docento (objektinis programa vimas, loginis programavimas, ly giagretūs algoritmai, lygiagretūs ir išskirstyti skaičiavimai), asistento (objektinis programavimas, infor matika); Kompiuterijos katedroje: lektoriaus (interneto technologi jos), 0,5 et. asistento (objektinis programavimas); Programų sistemų katedro je: 0,5 et. lektoriaus (duomenų ba zių valdymo sistemos), asistento (programų sistemų testavimas, Microsoft akademija-Programavimas C#, kompiuterių architektū ra); Matematinės analizės ka tedroje: asistento (aktuarinė matemati ka); Matematinės statistikos ka tedroje: profesoriaus (statistika), docen to (statistikos taikymai), 2 docen tų (statistika), docento (netiesiniai modeliai); Matematikos metodikos ka tedroje: lektoriaus (matematinis mode liavimas); Matematinės informatikos katedroje: profesoriaus (kombinatorika, grafai ir tikimybės), 0,5 et. lekto riaus (diskrečioj! matematika) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (kombi natorika, tikimybės, algoritmai); Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedroje: 0,25 et. profesoriaus (algebra), mokslo darbuotojo (skaičių teori

ja)

MEDŽIAGOTYROS IR

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

TAIKOMŲJŲ MOKSLŲ INSTITUTAS

Bibliotekininkystės ir infor macijos mokslų institute: docento (bibliotekininkystė ir in

Biomedicininių ir informa cinių technologijų skyriuje: mokslo darbuotojo (biofizika);

universitas

2006 balandis Naujų

medžiagų

tyrimo

matavimų technologijų sky riuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika), mokslo dar buotojo (puslaidininkių fizika); Puslaidininkinės optoelektronikos skyriuje: vyriausiojo mokslo darbuotojo (puslaidininkių fizika), 2 mokslo darbuotojų (puslaidininkių fizika).

MEDICINOS FAKULTETAS Akušerijos ir ginekologijos

klinikoje: 0,5 et. lektoriaus (akušerija ir gi nekologija), asistento (akušerija ir ginekologija); Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje: lektoriaus (anatomija ir histolo gija), 0,5 et. asistento (anatomija); Anesteziologijos ir reani matologijos klinikoje: 0,5 et. asistento (anesteziologi ja ir reanimatologija); Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikoje: 0,5 et. docento (akių ligos), 0,5 et. docento (ausų, nosies ir ger klės ligos), 0,25 et. docento (au sų, nosies ir gerklės ligos), 0,25 et. lektoriaus (ausų, nosies ir ger

klės ligos);

Bendrosios, plastinės chi rurgijos, ortopedijos ir trau matologijos klinikoje: 0,25 et. docento (chirurgija), 0,25

et. lektoriaus (ortopedija ir trauma tologija), 0,25 et. lektoriaus (orto pedija ir traumatologija; plastinė ir

rekonstrukcinė chirurgija), 0,25 et. mokslo darbuotojo (plastinė ir re konstrukcinė chirurgija), 0,25 et. jaun. mokslo darbuotojo (plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija); Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos ka tedroje: 0,5 et. lektoriaus (laboratorinė

medicina, imunologija) bei 0,25

et. mokslo darbuotojo (laboratori nė medicina, imunologija) (0,75

(kardiochirurgija) (0,5 etato), 0,75 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo (kardiologija), 2 mokslo darbuo tojų po 0,5 et. (kardiochirurgija); Vaikų ligų klinikoje: 0,5 et. docento (vaikų ligos-vaikų pulmonologija), 0,5 et. lekto riaus (vaikų ligos - vaikų endokri nologija), 0,5 et. lektoriaus (vaikų

neonatologija), 0,5 et. asistento (vaikų neurologija); Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedroje: 0,5 et. asistento (slaugos pa grindai, vaikų slauga); Vidaus ligų, šeimos medici nos ir onkologijos klinikoje:

0,5 et. docento (vidaus ligoshematologija ir onkologija); Visuomenės sveikatos ins titute: 0,5 et. docento (visuomenės sveikata), 0,25 et. jaun. mokslo

darbuotojo (visuomenės sveika ta); Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje: 0,5 et. docento (žmogaus gene tika) bei 0,5 et. mokslo darbuotojo (žmogaus genetika) (1 etatas).

TEISĖS FAKULTETAS Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje: 0,5 et. lektoriaus (draudimo tei sė, prievolių teisė II), 0,5 et. lekto riaus (prekių ženklų teisė, intelek

tinės nuosavybės teisė), 0,5 et. asistento (daiktinė teisė, šeimos

ir paveldėjimo teisė), 0,5 et. asis tento (civilinis procesas, arbitra žas), 0,5 et. asistento (prievolių

UŽSIENIO KALBŲ INSTITUTAS Humanitarinių mokslų an glų kalbos katedroje: docento (teoriniai kursai: Angli jos civilizacijos bruožai, anglų k. istorija, mokslinio teksto kūrimas; orientalistikos anglų kalba), lekto riaus (istorijos anglų kalbos), lek toriaus (žurnalistikos anglų kalba, verslo anglų kalba), 0,5 et. lekto riaus (psichologijos anglų kalba), asistento (sociologijos, socialinio

darbo anglų kalba), 0,5 et. asis tento (bendroji anglų kalba), 0,5 et. asistento (istorijos anglų kal ba), 0,25 et, asistento (bendroji anglų kalba); Socialinių mokslų anglų kalbos katedroje: docento (teoriniai kursai: anglų kalbos dėstymo metodika, šiuolai

kiniai kalbų dėstymo metodai, ankstyvojo užsienio kalbų moky

mo specifika; kalbinių įgūdžių to bulinimas, teisės verslo kalba), lek toriaus (verslo anglų kalba), 0,5 et. lektoriaus (politikos mokslų an glų kalba), asistento (verslo anglų kalba), 0,5 et. asistento (verslo an glų kalba); Fizinių ir biomedicininių mokslų anglų kalbos kated roje: profesoriaus (teoriniai kursai: kalbotyros įvadas, socialiniai ir psichologiniai kalbos aspektai, kalbų politika ir globalizacija; ma tematikos anglų kalba), 4 lektorių (matematikos anglų kalba), lekto

teisė I, prievolių teisė II), 0,5 et. asistento (prievolių teisė II, inte

riaus (medicinos anglų kalba), 2 asistentų (fizikos anglų kalba), 2 asistentų (matematikos anglų kal ba), asistento (chemijos anglų kal ba), 2 asistentų po 0,5 et. (chemi

lektinės nuosavybės teisė), 0,5 et. asistento (konkurencijos teisė,

jos anglų kalba), 0,5 et. asistento (matematikos anglų kalba);

prievolių teisė II), 0,5 et. asistento (civilinė teisė), 0,25 et. asistento (sutarčių teisė, prievolių teisė II);

Romanų kalbų katedroje: 0,5 et. lektoriaus daktaro (ben droji prancūzų kalba), 0,25 et. lek toriaus daktaro (bendroji ispanų

Darbo teisės katedroje: docento (darbo teisė); Kriminalistikos ir baudžia

kalba), lektoriaus (bendroji pran

mojo proceso katedroje: docento (baudžiamasis proce

droji ispanų kalba), 0,25 et. asis

cūzų kalba), 0,5 et. lektoriaus (ben

etato), asistento (biochemija), 0,5 et asistento (fiziologija, medicinos biologija) bei 0,5 et. jaun. mokslo

sas), lektoriaus (baudžiamasis procesas), 0,5 et. lektoriaus (kri

darbuotojo (fiziologija, medicinos biologija) (1 etatas), jaun. mokslo

minalistika); Tarptautinės ir Europos Są

listika, medicinos vokiečių kalba), lektoriaus (medicinos vokiečių

darbuotojo (biochemija, medici nos biologija); Gastroenterologijos, nefro-

jungos teisės katedroje: docento (tarptautinė teisė), do cento (Europos Sąjungos teisė),

kalba), lektoriaus (gamtos moks lų vokiečių kalba), lektoriaus (ver

logijos, urologijos ir abdomi nalinės chirurgijos klinikoje:

0,25 et. asistento (ES informati kos teisė), 0,25 et. asistento (tarp tautinė privatinė teisė), 0,25 et.

0,25 et. docento (abdominalinė

chirurgija), 0,25 et. docento (uro-

logija), 0,25 et. lektoriaus (gastro enterologija); Odontologijos institute: 2 lektorių (odontologija), asis

tento (odontologija); Psichiatrijos

klinikoje:

asistento (tarptautinė teisė); Teisės teorijos ir istorijos katedroje:

docento (teisės metodologija ir istorija), lektoriaus (teisės teorija ir filosofija), 0,5 et. asistento (teisinių-politinių teorijų istorija).

0,25 et. asistento (psichiatrija); Pulmonologijos ir radiolo

gijos klinikoje: 0,5 et. docento (radiologija), 0,5 et. docento (krūtinės chirurgija),

0,5 et. lektoriaus (pulmonologija); Reumatologijos, gerontolo

dermatovenerologijos

reabilitacijos

klinikoje:

lektoriaus (reabilitacija), 2 asis tentų (reabilitacija), 0,5 et. asisten

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Europos studijų katedroje: jaun. mokslo darbuotojo (Euro

ministravimas);

to (reabilitacija), 0,5 et. asistento (dermatovenerologija); Širdies ir kraujagyslių ligų

ja ir metodologija), asistento (tarptautinė viešoji teisė), asis

klinikoje: 0,25 et. docento (kardiologija)

tento (lyginamoji politika), 0,5 et.

bei 0,25 et. vyr. mokslo darbuoto

ja); Tarptautinių santykių katedroje: docento (regioninės studijos, Rusija ir NVS).

0,25 et. vyr. mokslo darbuotojo

lektoriaus (vokiečių kalbos sti

slo vokiečių kalba, politikos moks

lų vokiečių kalba).

A. GREIMO STUDIJŲ CENTRE: 0,5 et. lektoriaus (naratologija, retorika).

SVEIKATOS IR SPORTO CENTRE: ginis darbas ir gebėjimai vado vauti VU futbolo komandai).

ORIENTALISTIKOS CENTRE: profesoriaus (orientalistika), 0,5 et. lektoriaus daktaro (tibetologija).

pos studijos), 0,5 et. jaun. mokslo darbuotojo (Europos viešasis ad

Politikos teorijos katedroje: 0,5 et. docento (politikos teori

jo (kardiologija) (0,5 etato), 0,25 et. docento (kardiochirurgija) bei

tento (bendroji prancūzų kalba); Vokiečių kalbos katedroje:

teikia fakulteto ar jam prilyginto akademinio kamieninio padalinio tarybos arba konkurso komisijos

tojai pateikia šiuos dokumentus: prašymą Rektoriaus vardu, moksli nių darbų sąrašą, gyvenimo ir aka

pirmininkui. Universiteto darbuo tojai pateikia šiuos dokumentus: prašymą Rektoriaus vardu, akade minės veiklos aprašą, kitus fakul

culum vitae), mokslo cenzą ar mokslinę ir pedagoginę kvalifikaci ją patvirtinančius dokumentus.

teto tarybos nustatytus papildo mus dokumentus, reikalingus pre tendento kvalifikacijai įvertinti. Pri imami dokumentai registruojami fakultetuose. Asmenys, ne universiteto darbuo tojai, pageidaujantys dalyvauti kon kurse, prašymus ir dokumentus ne

vėliau kaip iki 2006-06-05 pateikia universiteto Personalo direkcijai (Vilnius, Universiteto g. 3, 361 arba

deminės veiklos aprašymą (curri-

Būtinų konkursui dokumentų sąrašas, konkurso vykdymo tvar ka, kvalifikaciniai pareigybių rei kalavimai ir kita informacija pa teikta Vilniaus universiteto peda goginio ir mokslo personalo ates tavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatuose (Infor macinis biuletenis 2005-12-30 Nr. 19(348) arba internete adresu: http//www.cr.vu.lt.

363 kab.). Ne Universiteto darbuo

Skelbiamas konkursas nuo 2006 09 01 eiti fakultetų katedrų vedėjų ir jiems prilyginamų padalinių vadovų pareigas Chemijos fakultetas: Fizikinės chemijos katedros vedėjo, Polimerų chemijos katedros vedėjo.

Filosofijos fakultetas: Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjo, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjo.

Ekonomikos fakultetas: Finansų katedros vedėjo. Marketingo katedros vedėjo.

Gamtos mokslų fakultetas: Zoologijos katedros vedėjo, Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjo.

Istorijos fakultetas: Naujosios istorijos katedros vedėjo.

Kauno humanitarinis fakultetas: Verslo ekonomikos ir vadybos katedros vedėjo.

Komunikacijos fakultetas: Informacijos ir komunikacijos katedros vedėjo, Bibliotekininkystės ir informacijos instituto direktoriaus, Žurnalistikos instituto direktoriaus.

Matematikos ir informatikos fakultetas: Programų sistemų katedros vedėjo.

Medicinos fakultetas: Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjo.

Lektoriaus (futbolas - pedago

0,75 et. docento (psichiatrija),

gijos,

vilnensis

Sutrumpinimai: Vyr. mokslo darbuotojas - vyres nysis mokslo darbuotojas;

Jaun. mokslo darbuotojas - jau nesnysis mokslo darbuotojas. Et. - etatas (etato).

asistento (politikos komunikaci Universiteto darbuotojai, pagei

daujantys dalyvauti konkurse, prašymus ir dokumentus ne vėliau

Teisės fakultetas Baudžiamosios teisės katedros vedėjo, Darbo teisės katedros vedėjo, Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjo, Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjo. Profesoriai ir docentai, pageidaujantys dalyvauti konkurse, prašy mus ir dokumentus pateikia Personalo direkcijai registruoti ne vėliau kaip 2006-06-02 (imtinai). Pretendentai pateikia šiuos dokumentusa) prašymą Rektoriaus vardu, b) mokslinių darbų sąrašą, c) gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą, d) katedros ar jam prilyginto šakinio akademinio padalinio raidos plano projektą, e) kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Su konkurso eiti katedros vedėjo pareigas rengimo nuostatais ga lima susipažinti 2002- 02-26 VU Informaciniame biuletenyje Nr. 4(269) arba internete adresu: http//www.cr.vu.lt.

kaip iki 2006-06-05 (imtinai) pa Personalo direkcijos inform.

universitas

2006 balandis

vilnensis

it * t tmes - studentai____________________________________________

Jaunųjų poetų ir bardų klubas „Žodžių šėlsmas" jau įsilinguoja

j šventę kvietė vištos

Visai neseniai įsteigtas naujas Vilniaus universiteto studentų klubas jau įsilin guoja. Kiekvieną ketvirta dienio vakarą „Žodžių

Kariūnus filologės galėjo ir taip „supakuoti“ Kovo 30 dienq Odminių aikštėje vyko trečioji Vil niaus universiteto Filologijos

fakulteto šventė „Chicken

day“. Renginys šiais metais žiūrovus kvietė ir į vakarinę

dalį, kurios ankstesniuose renginiuose nebuvo.

jusių žmonių vis dėlto buvo atsi tiktiniai praeiviai, apie šventę su žinoję iš šventės kaltininkių - viš tų. Jos prieš pat renginį Gedimi

no prospekte kvietė praeivius ne praeiti pro šalį ir dalyvauti įvai

riose akcijose atrakcijose. O jų tą dieną Odminių skverelyje tik rai netrūko. Vedėjai kvietė daly vauti žaidimuose labai filolo giškais pavadinimais: „Šaukštspirdys", „Kiaušėdys“, „Mudu-

Asta Samulionytė, FilF SA

abudu", „Vištų slalomas“ ir kt. Da lyviams taip pat reikėjo šuoliuoti

Dieną į Odminių aikštę žiūro vai rinkosi labai negausiai ir ne drąsiai. Dauguma renginį stebė

įlipus į maišą, bėgti su balionu tarp kojų ir atlikti kitus ne mažiau

energingus pratimus.

Šventės stendas - Didžioji Višta Kaip ir kasmet, šventę pagerbė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Vyrai buvo pamaloninti gigantišku filo

šėlsme“ susitinka vietoje nenustygstantis jaunimas, vedamas bendro kūrybos jausmo. Neapsiribojantys viena meno forma jaunieji entuziastai kviečia po paskaitų neskubėti namo ir atkreipti dėmesį į tikrą, nuoširdžią ir visuomet jauną kūrybą.

Laura KAZBARAITĖ

Poezijos iškilmės Žodžių šėlsmas neturi ir, matyt,

niekados neturės vienodo vakaro šablono. Kiekvienas ketvirtadienis - tarsi nauja pradžia, didele dali mi priklausanti nuo dalyvių inicia tyvos. Tuo galėjo įsitikinti visi, ap silankę susitikime su poetais. Mie lai sutikę pabendrauti A. A. Jony nas ir V. Brazaitis ne tik skaitė sa vo eiles, bet ir dalijosi mintimis apie kūrybą, įkvėpimą bei aptarė įvairius literatūros klausimus. Vė liau rašytojai klausėsi ir jaunųjų bardų pasirodymų, kurie, kaip jau tampa įprasta, toliau rūpestingai kūrė jaukią vakaro atmosferą.

logių apkabinimu ir šiltu sutikimu.

Jie suorganizavo ištvermės reika laujančius žaidimus: virvės trau kimą, rankų lenkimą. Savo jėgas rankų lenkimo varžybose išban

dė ir merginos, ir vaikinai. Visiems buvo įdomu nors trumpam įsijausti

į kariūno dienotvarkę. Nedalyvaujantieji rungtyse klau sėsi Emilės atliekamų dainų, foto grafavosi prie šventės stendo Didžiosios Vištos, o vakare buvo

pakviesti į „Helios“ klubą.

Studentai padeda miesto bendruomenėms

Šekspyras kitaip Pastaruoju metu įvykusių atidary mo ir improvizacijų vakaro gretas pa pildė dar du šaunūs renginiai. Re nesansas - būtent šią epochą pa noro prisiminti studentai ir pateikti šėlstančią pastarosios interpretaci ją. Šekspyras naujai - jaunimo su

galvota parodija „Romeo ir Džiuljetos“ tema sulaukė garsiausių ploji mų. Itin renesansiškas VU Medici nos fakulteto „Senosios muzikos“ kvartetas akimirksniu perkėlė į Atgi mimo laikus, o Erazmo Roterdamie čio „Pagiriamasis žodis kvailybei“ tarp Universiteto sienų skambėjo tar si senuose XVI amžiaus rūmuose.

Nelauk ir dėkis prie mūsų! Visus tuos, kurie neabejingi gita ros skambesiui kamerinėje aplinko je, kuriančius arba tiesiog norinčius prisidėti prie klubo organizacinės veiklos, kviečiame ilgai nedelsti ir rašyti mums elektroniniu paštu zodziu_selsmas@yahoo.com. Netru kus apie jaunųjų bardų ir poetų klu bą galėsite paskaityti ir internete, tuo tarpu kiekvieną ketvirtadienį lau kiame Tavęs lygiai 18 vai. V. Krėvės auditorijoje Vilniaus universiteto Filologijos fakul tete. Svarbiausia - nepamiršk ge ros nuotaikos, visa kita atrasi čia.

VU Studentų atstovybė ir miesto savivaldybė vykdo bendrą projektą - „VU

studentų dalyvavimas

kuriant Vilniaus miesto bendruomenes“. Studentai siekia prisidėti kuriant

stiprias, susitelkusias ir koordinuotai veikiančias

bendruomenes.

„Siekiame parodyti, kad stu

dentai yra aktyvūs Vilniaus mies to bendruomenės nariai ir turi kuo pasidalyti su seniūnijų bendruo

menėmis", - sako VU SA prezi dentė Nora Žukauskaitė. Deja, kol

Rašytojai klausėsi jaunųjų bardų dainų Studentai kuria projektus ir stengiasi būti aktyviais savo miesto bendruomenės nariais mus miesto bendruomenėse.

užduotimis pavyko susidoroti -

kiai vertina jiems vedamus mo

kvies į renginį „Vilniaus šventimai

sėkmingai buvo išvardytkant de

kymus. Po kiekvieno seminaro

2006“ - baroko laikus menančią

dalijamose anketose dalyviai

šventę, liudijančią vilniečių ben

kas tik kelios miesto bendruome

„Aktyvūs studentai, dirbantys at stovybėje, turi nemažai darbo

nės gali pasigirti stipria savival

nevyriausybinėje organizacijoje

šimties litų banknoto pavaizduoti objektai, nupiešti medžiai su ko

aukštus balus skiria skaitovų pa

drumo jausmą bei pripažintą kul

da bei organizuotumu. O ben

patirties, praktiškai yra susidūrę

mandos vertybėmis bei tikslais,

sirengimui, informacijos naudai.

tūrinę tapatybę. Gegužės mėne

druomenių komandų stiprėjimas

su strateginių tikslų numatymo,

sukonstruoti automobiliai, kurių

„Informacija apie darbą koman

lemia visų Vilniaus bendruome

žmogiškųjų išteklių, komandos

sudedamosios dalys - patys ko

doje mums tikrai aktuali. Galbūt

nių, miesto ląstelių, pažangą.

formavimo ir kitomis problemo

mandų nariai. Toliau panašūs seminarai ren

norėtųsi tik daugiau konkretes

Anot bendruomenių formavimo

mis. Savo patirtimi norime pasi

vyriausiosios specialistės Nijolės

giami miesto bendruomenėse.

bendruomenei“, - anoniminėje

Giedraitienės, „projekto tikslas

dalyti su miesto bendruomenių atstovais“, - teigia Nora Žukaus

Pastarųjų atstovai mokomi disku

anketoje rašo mokymų dalyvis.

yra sustiprėjusių bendruomenių

kaitė. Pirmieji mokymai, kuriuo

tuojant, pasitelkus bendravimo

Pirmajame etape bus rengiami ir

įsijungimas į paties Vilniaus ben

se dalyvavo devyniolikos Vil

žaidimus, dirbant grupėse, tai yra,

pakartotini studentų bei bendruo

nės informacijos būtent mūsų

sį vyksianti dviejų dienų miesto šventė populiariai pristatys mies to kultūrą - vyks koncertai, kon

ferencijos, disputas bei pokylis

Vilniaus universiteto senuosiuo se rūmuose. Teigiama, jog šis projektas ne

bus vienadienis - norint užtikrinti

druomenę“. Projektas, kuriuo sie

niaus seniūnijų vadovai, seniū

praktiškai pritaikant įgytas teori

menių atstovų susitikimai, kurių

kiama telkti vilniečius, vykdomas

nams buvo neįprasti - kaip mo

metų bendruomenių nariai bus

jo sėkmę rajoninės organizaci

dviem etapais. Pirmajame etape, kuris prasi

komąją medžiagą studentai pa

nes žinias. Taip siekiama padėti geriau įsisavinti žinias, jau per už

konsultuojami įvairiais jiems rū

jos bus nuolat stiprinamos, gy

sitelkė teorinę dalį papildančius

siėmimus pradėti kurti stiprią ko

pimais klausimais.

ventojai skatinami būti aktyvūs

dėjo studentų atstovams susiti

žaidimus. Vis dėlto po neilgų

mandą, kurioje būtų galima efek

kus su Vilniaus seniūnijų vado

svarstymų seniūnams su darbo komandoje reikalaujančiomis

tyviai dirbti bendram tikslui.

vais, VU SA nariai veda moky-

Bendruomenių atstovai palan-

Antrajame projekto etape stu

siekiant užsibrėžtų tikslų bei įgy

dentai ir bendruomenių atstovai

vendinant juos su savo rajonų

vilniečius bei miesto svečius

bendrijomis.

universitas

2006 balandis

vilnensis

r f gumes - studentai

Gamtos mokslų studentų konferencijoje - nuo biomedicinos iki geografijos Kovo 15-17 dienomis Gamtos mokslų fakultete vyko kasmetė tarptautinė gamtos mokslų studentų konferencija. Trijose sekcijose buvo perskaityti 28 moksliniai pranešimai. Darbus vertino pripažinti VU dėstyto jai. Konferencijos organizato rių (GMF SA) pagrindinis tikslas - skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, suteikti galimybę studentams tobulin ti socialinius, pranešimų pristatymo, anglų kalbos įgūdžius. Tikimasi, kad šis gražus renginys kitąmet pritrauks daugiau dalyvių iš vakarų Europos šalių. Pristatyti darbai apėmė gana daug sričių (nuo ekologinių problemų sprendimų paieškos iki biocheminių tyrimų). Konferencija nevienalytė, kaip ir gamtos mokslų fakultete siū lomų programų spektras. Pirmoji kon ferencija buvo surengta 2004 m. per gamtininkų dienas (GaDi). Sulaukus milžiniško susidomėjimo nuspręsta tarptautinę gamtos mokslų konferen ciją rengti atskirai. 2005 m. ji tapo vienu iš rimčiausių ir įsimintiniausių

Konferencijoje studentai ne tik klausė kolegų pranešimų, bet ir galėjo patobulinti anglų kalbos žinias renginių Gamtos mokslų fakultete. Pernai dalyvavo net 38 dalyviai iš 8 šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Če kijos, Norvegijos, Lenkijos, Vengri jos, Slovėnijos). Dalyvių skaičius ne buvo ribojamas. Šiemet nuspręsta

dalyvių skaičių apriboti iki 30 siekiant aukštesnio konferencijos lygio. Rei kia pasidžiaugti, kad šiemet dalyva vo rekordinis skaičius lietuvių - net 8. Pernai jų tebuvo 4. Nemažai daly

vių atvyko iš Estijos - 6, Latvijos - 5, Lenkijos - 3. Nors dauguma dalyvių buvo iš kaimyninių šalių, tačiau su laukta svečių ir iš toli - Graikijos, Aust rijos. Kiekvienos sekcijos darbus vertino autoritetinga ir kvalifikuota Vil niaus universiteto dėstytojų komisi ja. Vertingiausi darbai buvo apdova noti Gamtos mokslų fakulteto Stu dentų atstovybės įsteigtais prizais. Konferencijos dalyviams įteikti ser

VOX POPULI ATSTOVYBES NEPASIEKIA? I

Kovo 16 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute buvo surengtas disputas tema „Kada turėsi me studentų savivaldą“. Savo nuomonę išsakė TSPMI studentai Justinas Dementavičius ir Liutauras Gudžinskas bei jiems oponavusi VU studentė, VU SA prezidentė Nora Žukauskaitė ir VU SA

viceprezidentas Jonas Jakubonis. į esminį diskusijos klausimą - „Ar VU studentai turi visavertį atstovaujamąjį organą?“ - rodos, taip ir liko neatsakyta.

Asta SAMULIONYTĖ, FilF SA

Viduramžių tradicijos Pirmiausiai disputo vadovas, VU TSPMI studentas Vilius Mačkinis trumpai apibrėžė diskutavimo tai sykles, kurios susiformavo dar vi duramžiais. Jų esmė paprasta - no rintis diskutuoti Universiteto studen tas privalo pakabinti tezių sąrašą Universitete ir visame mieste, o kiti studentai, nesutinkantys su tomis te zėmis, turi pasiruošti disputui sutar tą dieną. Viduramžių dispute susitikdavo proponens (lot. teigiantieji), opponens (lot. prieštaraujantieji) ir popu-

lus (lot. žiūrovai), stebėdavę visą gin čą. Žiūrovai atlikdavo teisėjų funkci

ją, nes pasibaigus disputui jų balsas nuspręsdavo, kuri pusė nugalėjo. Ginčo metu teigiančiųjų išsakyti ar gumentai būdavo atremiami priešta raujančiųjų kontrargumentais. Po to būdavo plebiscitus, kai balsuotojai vertina dalyvių argumentaciją, o jų nuomones apibendrindavo disputo vadovas. Jis ir paskelbdavo nugalė tojus.

Proponento tezės Supažindinęs su taisyklėmis dispu tui vadovaujantis V. Mačionis paskel bė penkias teigiančiųjų tezes. Reikia paminėti, kad tezėse nė karto nebu vo paminėtas VU SA vardas, taigi TSPMI studentų L. Gudžinsko ir J. Dementavičiaus išreikštas nusivylimas skirtas visiems VU studentams. Kita vertus, žinant, kad VU SA save vadi na visiems VU studentams atstovau jančia organizacija, galima suprasti, kad kai kurie proponentų išsakyti ar gumentai skirti būtent šiai organiza cijai. Vienas pagrindinių priekaištų Uni versiteto studentams buvo „sąmonin gos bendruomenės trūkumas“, t. y. pačių studentų pasyvumas dalyvau jant atstovavimo procese. Kitas prie kaištas buvo susijęs su atstovų rinki mu. Pasak teigiančiųjų, savivaldos atstovai turi būti renkami iš visų Uni versiteto studentų demokratiniais rin kimais, o išrinkti atstovai turėtų „at stovauti visų studentų, o ne kurios

nors vienos organizacijos intere sams". Proponentai taip pat prieštarauja dabartinės savivaldos išpažįsta moms vertybėms, t. y. teikti studen tams „duonos ir žaidimų". Anot tei giančiųjų, studentų atstovai susirin kę turėtų diskutuoti ir „siekti visiems studentams svarbių tikslų“, o ne užsi imti vadyba. Paskutinė tezė - priekaištas dėl at stovybės panašėjimo į biurokratinę struktūrą. Proponens siūlo ne studen tų atstovams organizuoti renginius, o leisti studentams patiems veikti savo labui. Jų manymu, studentams ne būtina priklausyti VU SA, jei jie nori aktyviai ginti savo interesus. Finansų skirstymas taip pat susilaukė propo nentų kritikos, kadangi, pasak jų, „VU SA pati gauna ir pati skirsto finansus“, taip sukurdama neskaidraus pinigų skirstymo iliuziją.

Disputatio Visi keturi disputantai turėjo po 10 minučių savo argumentams išsaky ti. Pirmasis pasisakęs Justinas Dementavičius kvietė visus studentus įsitraukti į studentų atstovavimo pro cesą. Kaip teigė pats Justinas, „iš moksim valdyti patys save - tada tu rėsim ir savivaldą“. Tam reikia są moningų, savo teises ir pareigas ži nančių studentų. Dabartinę atstovy bės veiklą disputantas įvertino nei giamai, nes vieniems studentams at stovaujama daugiau nei kitiems, at stovai susirūpinę vykdomų projektų

tifikatai, o nugalėtojams - diplomai. Sekcija A apėmė biomedicinos krypties mokslus. Joje buvo daugiau sia dalyvių - 17. Tituluota dėstytojų komisija (prof. Donaldas Čitavičius,

prof. Osvaldas Rukšėnas, prof. Kas tytis Beitas, doc. Donatas Žvingila, dr. Mikas Vengris, doc. Elena Bakie nė) pirmąją vietą skyrė lietuvei Mig lei Gudeliauskaitei, antroji atiteko Valio Varikui iš Estijos, trečioji lietu vei Rasai Gulbinaitei. A sekcija bu vo ypač stipri - beveik kiekvienas pranešimas buvo unikalus ir vertas geriausio įvertinimo. B sekcijoje (botanika, zoologija, ekologija) nebuvo lygių efektingai savo darbą pristačiusiam Indrekui Sėliui iš Estijos. Antrąją vietą komisi ja (prof. Ernestas Kutorga, dr. Ingri da Prigodina-Lukošienė, prof. Alius Ulevičius, Simona Gumuliauskaitė) skyrė Aritai Ermužai iš Latvijos. Tre čia liko lietuvė Alma Linkevičiūtė. B sekcija tradiciškai sulaukė didesnio susidomėjimo nei A sekcija. Paly ginti trumpi, neperkrauti sudėtingais moksliniais terminais B sekcijos pra nešimai įdomūs pasirodė ne tik spe cialistams, bet ir gausiai pranešimų paklausyti susirinkusiems žiūro vams. C sekcija (geografija, geologija, meteorologija) šiemet buvo sujung ta su B. Jai atstovavo tik vienas daly vis Tomaszas Sasinas iš Lenkijos. Nors B ir C sekcijos buvo sujungtos, Tomaszo Sasino pranešimą apie Su valkų kraštovaizdžio parką vertino at skira komisija (doc. dr. Gintas Stankūnavičius, E. Stanevičius, Danas Augutis). Tarptautinė gamtos mokslų stu dentų konferencija prasidėjo iškil minga Gamtos mokslų fakulteto de-

kano prof. Kęstučio Kilkaus kalba. Taip pat Didžiojoje fakulteto audito rijoje susirinkusius dalyvius ir sve čius sveikino ir sėkmės linkėjo prof. Osvaldas Rukšėnas bei GMF SA Tarptautinio komiteto vadovas Da rius Juškevičius. Per atidarymą pa rodyti filmai apie Vilnių, Vilniaus uni versitetą, Gamtos mokslų fakulteto studentų atstovybę. Taip išradingai pristatyti gilias tradicijas turintį ir vie ną seniausių universitetų Europoje sugalvojo organizatoriai. Susipažinimo vakaras buvo įsi mintinas jau tradicija tampančiais šalių pristatymais. Originalių idėjų netrūko: nuo latviškos studentų dai nelės iki estų mini spektaklio. Kai kurie konferencijos dalyviai noriai pristatinėjo ne tik gimtąsias, bet ir aplankytas šalis. Visus pakerėjo eg zotiškasis Kazachstanas. Konferen cijos dalyviai turėjo galimybę susi pažinti su Lietuvos papročiais ir kul tūra, ekskursijų metu atrasti senąjį architektūrinį Vilnių, aplankyti žy miausias vietas, ypač įsimintina bu vo ekskursija į Katedros požemius. Valio Varikas, antrąkart dalyvaujan tis gamtos mokslų konferencijoje, neslėpė susižavėjęs Lietuva ir mie lai į ją dar sugrįšiąs. Maria Hubmann iš Austrijos jau metus mokosi Suomijoje, tačiau Lietuvoje ji lan kėsi pirmą kartą. Dauguma lietuvių vardijo dalyvavimo konferencijoje privalumus - galimybę pristatyti sa vo bakalaurinj ar kursinį darbą, su sirasti naujų draugų ir galbūt net bū simų mokslo partnerių, patobulinti anglų kalbos žinias. Organizatoriai neslepia ambicijų paversti tarptautinę gamtos mokslų konferenciją stipriausiu šios srities renginiu Baltijos šalyse.

kiekiu, pinigų sumų didinimu, be to, atstovybė, pati gavusi pinigus, pati juos ir paskirsto. Po Justino kalbėjusi VU SA prezi dentė Nora Žukauskaitė sukritikavo

stovų rinkimų galimybę, palyginda mas tokius rinkimus su vidurinės mo kyklos mokinių atstovų rinkimais, kai laimi tas, kuris garsiausiai rėkia.

jo siūlomą tiesioginio atstovavimo sis temą, kai visi studentai renka savo atstovus. Jos manymu, pakopinis mo delis labiau tinka atstovybei: visi stu dentai renka savo atstovus, pastarie ji renka atstovus jau iš savo tarpo, taip atsiranda didesnė tikimybė, kad stu dentams bus gerai ir tinkamai atsto vaujama. Nora tvirtino, jog ši sistema

Plebiscitus

VU SA kaip tik yra tobulinama, kadangi

atsisakyta nario mokesčio, kurį su mokėti anksčiau turėdavo kiekvienas

studentas, norėdavęs tapti VU SA na riu. Pasisakiusi apie pirmąsias, kitų disputo tezių Nora Žukauskaitė ne

komentavo. Antrasis proponentas Liutauras Gudžinskas sutiko su kolega Justi nu dėl to, kad studentai yra labai pa

syvūs. Juos jis pavadino „pilietiniais impotentais“, tad nėra ko stebėtis,

jog ir Universiteto savivalda netobu la. Kaip vieną iš išeičių Liutauras siū

lo įkurti daugiau organizacijų, kurios konkuruotų ir bendradarbiautų, ir ge

riau atstovautų patiems studentams, kaip tai vyksta Vakarų universitetuo se. Tačiau paprašytas paminėti kon

krečius universitetus, Liutauras pri

sipažino, kad tą padaryti jam trūksta duomenų.

Jonas Jakubonis studentų pilieti

nį aktyvumą siūlė didinti pradedant dėstyti pilietiškumo pamokas dar

mokykloje, o tai, beje, jau seniai vyks

ta. Taip pat papasakojo, kaip VU SA pirmakursių stovyklose visi studen tai yra kviečiami įsitraukti į SA veiklą,

tačiau, nepaisant to, dauguma jų taip ir lieka „paprastais, neaktyviais stu dentais“. Jonas atmetė tiesioginių at-

Žiūrovai, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo pasidalinę j dvi stovyklas: VU SA nariai, palaikantys atstovybę, bei TSPMI ir kitų fakultetų studentai, pri klausantys kitoms organizacijoms, ar ba esantys, J. Jakubonio žodžiais ta riant, „vargšai paprasti studentai". VU SA šalininkai klausė, kas dirbtų, jei nebūtų šios atstovybės, siūlė mėne siui uždaryti atstovybę ir pažiūrėti, kas bus. Visi studentai, norintys aktyviai dirbti studentijos labui buvo kviečia mi įsitraukti į SA veiklą ir bandyti pa tiems pakeisti situaciją, nes kalbėti esą lengviau nei kažką konkretaus padaryti. Abi diskutuojančios pusės pritarė, kad VU studentai turėtų mo kytis įsijungti į Universiteto bendruo menę, žinoti ir naudotis savo teisė mis bei vykdyti savo pareigas. Stu dentų savivaldai svarbiausias fakto rius yra visų studentų noras patiems save valdyti ir būti atsakingais už šį valdymą.

Diskutavimo esmė Disputo pabaigoje buvo suskai čiuotas laikas, per kurį žiūrovai turė jo kuo audringiau palaikyti geriausiai argumentavusią pusę. Remiantis šiuo metodu disputo vadovas Liutau rą ir Justiną paskelbė nugalėtojais. Gavęs paskutinę proga pasakyti po rą žodžių, Liutauras papriekaištavo, kad kai kuriems dar reikia mokytis pa garbos diskutuojant ir klausantis kitų. Tačiau taip pat pasidžiaugė, kad pra dėta diskutuoti šia tema: „Džiugu, kad buvo šnekama, kadangi diskutavi mas yra pirmas žingsnis į problemos pripažinimą ir sprendimą/.

universitas

2006 balandis

vilnensis

> f k k teatras-------------------------------------------------------------------------------------------

ARTĖJA VII TEATRO FORUMAS „PERPETUUM MOBILE"

FORUMO RENGINIŲ PRO G R A M A Gegužės 15d. 12.00 LEIFO OLSONO (Švedija) KŪRYBINĖ LABORATORIJA

Forumo pavadinimas atspindi mūsų sie Gegužės 15-20 d. VU Teatro salėje ir teatre kius. Tai amžinas judėjimas, nenutrūkstamas LĖLĖ vyks VII universitetų teatrų forumas veiksmas, nuolatinis atsinaujinimas, ekspe PERPETUUM MOBILE. rimentas, rizika, progresas. Visa tai absor buoja amžinojo variklio sąvoka, savotiška Lenkijos, ir Lietuvos, teatro pedagogai iš Švedijos ir Graikijos. idee fixe - siekiamybė, būdinga tiek mokslui, tiek menui. Beje, graikų kalbos žodis techne ir reiškia menas, meistriškumas. Vertinimo komisijos darbui vadovaus senas Lietuvos studentų teatrų bičiulis iš Švedijos Leifas Olsonas - teatro Taigi forumo devizas įpareigoja rengėjus ieškoti glaudesnio pedagogas, režisierius, aktorius, dramaturgas, vertėjas, ryšio tarp mokslo ir meno, tarp technikos ir teatro ne tik scenoje, kalbininkas. Dėsto dramą ir improvizaciją, rašo istorines bet ir už jos ribų. Sieksime atkreipti dėmesį j išlikusius įdomes pjeses. Stato Šekspyro, lonesco, Horovitzo, Strindbergo, nius technikos kūrybinio paveldo objektus, jų panaudojimo kul Moliere’o, Gorkio ir kitų autorių pjeses, miuziklus. Forume tūros reikmėms galimybes. Todėl bus įgyvendinta ir tarptautinė kūrybinė akcija „Atmin Leifas Olsonas taip pat vadovaus kūrybinei teatro labora ties ir pažinimo takas". torijai. Šio forumo programoje: teatrų spektakliai, diskusijos, kūrybi Kitos kūrybinės laboratorijos vadovė Georgina Kakoudaki atvyksta iš Graikijos. Tai kino, televizijos ir teatro aktorė, lektorė, nės teatro laboratorijos, akcijos, vakaro klubai. Projekte dalyvaus universitetų teatrų trupės iš Kanados, Is teatro tyrinėtoja, vertėja, Patraso universiteto teatro studijų ka panijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, tedros kviestinė dėstytoja.

VU teatro salė, Universiteto g. 3 17.00 FORUMO ATIDARYMAS Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5 17.30 VGTU TEATRAS PALĖPĖ R. Bradbury. KOSTIUMAS Teatras LĖLĖ, Arklių g.5 19.30 VU TEATRO DRAMOS TRUPĖ MINIMUM A. Gelusevičius. KAINAS VU teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 16d. 12.00 GEORGINOS KAKOUDAKI (Graikija) KŪRYBINĖ LABORATORIJA VU teatro salė, Universiteto g. 3 15.00 SANKT PETERBURGO VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA CENTR (Rusija). V. Nabokovas. PASAKA Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

17.30 BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVER SITETO TEATRAS NA BALKONE (Minskas) A. Čechovas. VYŠNIŲ SODAS VU teatro salė, Universiteto g. 3 20.00 LJEŽO KARALIŠKASIS UNIVERSITETO TEATRAS (Belgija) JEI MANE MYLI... Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

Gegužės 17d. 12.00 GEORGINOS KAKOUDAKI (Graikija) KŪRYBINĖ LABORATORIJA VU teatro salė, Universiteto g.3 15.00 BERLYNO THEAKADEMIE (Vokietija) TRIPTYCHON Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

17.30 VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS KIBIRAS T. VValser. KING KONGO DUKROS 19.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA PALĖPĖ

Projekto vadovas, Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas Rimantas Venckus

MANO BRANGIOJI MO... Pagal R.Granausko romaną KENOTAFAS Trakų g. 1 (Tik forumo dalyviams) 19.30 VU TEATRO DRAMOS TRUPĖ MINIMUM

Pristatome

L. Andrejevas. ARKLYS SENATE Teatro salė MINIMUM (Tik forumo dalyviams) 19.30 VU TEATRO GRUPĖ INSAIDERIS

Belgija

Teatras įkurtas 1941 me tais. „Karališkojo" titulas jam suteiktas2002-aisiais. Teatras dažnai daly vauja tarptautiniuose festivaliuose: yra pasi rodęs daugiau nei 30 šalių. Į Lietuvą atvyksta jau nebe pirmą kartą. Nuo 1983 metų teatras Lježe rengia garsius universitetų teatrų susitikimus, kurių metu vyksta ir teatro mokslo simpoziumai. 1994 metais teatras tapo pagrindine Tarptautinės uni versitetų teatrų asociacijos būstine (www.aitu.suroit.com), o teatro vadovas Robertas Germay-šios organizacijos prezidentu.

Gegužės 18d. 12.00 GEORGINOS KAKOUDAKI (Graikija) KŪRYBINĖ LABORATORIJA VU teatro salė, Universiteto g. 3 15.00 VALLEYFIELDO KOLEDŽO TEATRAS

(Kvebekas, Kanada) ATMINTIS Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5 18.00 VU TEATRO ANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPĖ PUIKIOS DIENOS PRADŽIA

VU teatro salė, Universiteto g. 3 19.30 GRANADOS UNIVERSITETO

THEAKADEMIE, Berlynas, Vokietija

TEATRAS (Ispanija) E. lonesco. PAMOKA Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

Gegužės 19d. 15.00 KROKUVOS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS ENTR'ACTE (Lenkija). KROKUVOS MEDIS F. Rosset knygos motyvais (prancūzų k.) Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

17.00 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRAS L. S. Černiauskaitė. PJESĖ TRIMS MOTERIMS

Teatras LĖLĖ, Arklių g. 5

Gegužės 20 d. 19.00 FORUMO UŽDARYMAS

VU teatro salė, Universiteto g. 3 (ĖJIMAS Į SPEKTAKLIUS NEMOKAMAS Informacija tel. 8 612 66981, 8 683 74888

forumo

LJEŽO KARALIŠKASIS UNIVERSITETO TEATRAS,

TIESOS FRAGMENTAI Ševčenkos g. 16, korp.16 (Tik forumo dalyviams)

IR LIUDVIKO LAVONUI VU teatro salė, Universiteto g. 3 19.00 KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TEATRAS DRAMOS KLASĖ T. Thorsteinsson. IR BJORK, ŽINOMA...

Kūrybinės laboratorijos vadovė Georgina Kakoudaki atvyks iš Graikijos

Theakademie - teatro mokykla, akcentuojanti žmogaus asmenybės visumą. Studentai ska tinami tobulėti ir fiziškai, ir psichologiškai, ir in telektualiai. Taip pat skatinama pažinti kitus kitokio amžiaus, socia linės padėties ir tauty bės žmones, turinčius skirtingą patirtį. Visatai vėliau panaudojama kūrybiniame procese. Aktoriai supažindinami su apšvietimo ypatybėmis, režisūros stu dentai dalyvauja kūrybinėse laboratorijose ir improvizacijose, o būsimieji dramos pedagogai dirba su pjesių autoriais ir aktoriais. Tokiu budu studentai susipažįsta su įvairiomis teatro sudėtinėmis dalimis ir jų sąveika. BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS NA BALKONE, Minskas Tai vienas seniausių Baltarusijos studentų teatrų trupių. 2001 m. trupė tapo Nacionalinio meno festivalio „Suzor'e" laureate. Tais pa čiais metais dalyvauta Edinburgo tarptautiniame meno festivalyje „Fringe 2001 “. Čia teatro spektaklis „Kaip svarbu būti doram“ pel

nė keturias žvaigždes ir specialų žiniasklaidos prizą „Angel He-

Vertinimo komisijos darbui vadovaus Leifas Olsonas iš Švedijos

svečius

iš

užsienio

rald's apdovanoji mą“. Spektaklis pa gal T. VViIliamso pje sę „NN“, sukurtas kartu su anglų akto riais, 2002 m. buvo parodytas Edinbur go tarptautiniame meno festivalyje „Fringe 2002“. Pasi rodymas laimėjo specialų žiniasklai dos prizą „Angel Herald's apdovanoji mą“. 2004 m. trupė vėl tapo Nacionalinio meno festivalio „Suzor'e“ laureate. 2005 m. sausį teatras lankėsi Anglijoje, o gegužę dalyvavo 6-ajame tarptautiniame studentų teatrų forume Vilniuje, kur buvo įvertintas diplomu. KROKUVOS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS ENTR'ACTE, Lenkija

Prancūzų kalba vaidinantį ENTR'ACTE teatrą 1993 m. įkūrė Janina ir Krzysztofas Blonski. Nuo pat įkūrimo te atras organizuoja Krokuvos tarptautinį prancūzų kalba vaidinančių universitetų te atrų festivalį. Teatras yra pasirodęs Belgijoje, Prancū zijoje, Latvijoje, Maroke, Švei carijoje, Tunise, Ukrainoje ir Vengrijoje. Teatras apdo vanotas Krokuvos tarptau tinio prancūzų kalba vaidi nančių teatrų festivalio prizu 1992, 1993 ir 1994 m., Monastyrio universitetų teatro festivalio didžiuoju prizu 1996, 1997 m., Krokuvos tarptautinio prancūzų kalba vaidinančių teatrų festivalio specialiuoju prizu 2005 m., Lozanos universitetų teatrų festivalio specialiuoju prizu 2005 m.

Nukelta j p. 13

universitas

2006 balandis

vilnensis

*>>>> teatras----------------------------------------------------------------------------------------Atkelta iš p. 12 GRANADOS UNIVERSITETO TEATRAS, Ispanija Granados universiteto teatras įkurtas 2001 m. rugsėjį. Nuo to laiko jis tapo vienu geriau sių Ispanijos universitetų teat rų, nuolat gastroliuojančiu vi soje šalyje. Teatras yra vaidinęs ir užsienyje (Tunise, Serbijoje, Prancūzijoje, Maro ke, Belgijoje, Baltarusijoje, Ek vadore, Venesueloje ir JAV). Granados universiteto teatro repertuare daug įvairių žanrų spektaklių: nuo klasikinių grai kų autorių iki absurdo teatro klasikų veikalų, taip pat ir savos kūrybos pjesių. Keletą pjesių yra parašęs ir teatro vadovasbei režisierius Rafaelis Ruizas. Dvi iš jų, Ritualai ir Turkiška kava, atnešė teatrui laurus: 2001 m. Ispanijos Mariana Pineda moterų teatro konkurso pirmąjį prizą ir geriausios aktorės apdovanojimą Maroke.

SANKT PETERBURGO VALSTYBINIO UNIVERSITETO ASMENYBĖS ESTETINIO UGDYMO CENTRAS, Rusija Neformalus kolektyvo pava dinimas - teatras studija CENTR. Įkurtas 1996 m. Pa statyta 12 spektaklių. Vadovė - kino režisierė Olga Naruckaja. Su studentais dir ba Sankt Peterburgo teatro akademijos dėstytojai ir teat rų aktoriai. Pirmaisiais metais dėstomas aktoriaus meistriš kumas, scenos kalba, scenos judesys. Antraisiais metais studentai jau dalyvauja spektakliuose. CENTRE dalyvauja įvairių specialybių studentai ir aukštųjų mokyklų absolventai. VALLEYFIELDO KOLEDŽO TEATRAS, Kvebekas, Kanada

1994 m. įkurta Valleyfieldo koledžo teatro trupė veikia kaip koledžo teatro progra ma. Šią programą baigę studentai vėliau tęsia moks lus profesionaliose teatro mokyklose. Trupės nariai atrenkami per klausų ir kūrybinių laborato rijų metu. Jie čia vaidina apie trejus metus. Teatrą sudaro trys lygmenys: mokyklos, pagrindinė ir laboratorijų tru pės. Pagrindinė trupė kas pusantrų metų pastato naują spektaklį ir 2-3 metus jį vaidina Kanadoje ir užsienyje. Teatre pabrėžiama kolektyvinės kūrybos svarba. Trupės kūryba remiasi garsais, vaizdais, nuotaikomis ir atsiminimais. Spek taklio tekstas visuomet gimsta tik kūrybinio darbo metu. Kiekvieną balandį trupė rengia tarptautinį teatrų festivalį „Les Fėtes thėatrales du Surolt". Šiemet festivalis rengiamas jau dešimtą kartą. LIONO INŽINERIJOS UNIVERSITETO (INSA) TEATRAS,

Prancūzija

Liono INSA yra vienas di džiausių Prancūzijos inžineri jos universitetų. Studentai čia įgyja daug įvairių specialybių. Be to, mokslo ir teatro kated ra universitete siūlo įdomų dramos kursą, kuriam vado vauja profesionalūs aktoriai, derinamą su rimtomis moksli nėmis studijomis. Per ketve rius metus studentai turi pui kią progą kurti ir vaidinti spektakliuose bei dalyvauti įvairiuose akademiniuose fes tivaliuose.

Kaip ir kiekvienais metais forume dalyvaus Universitetų teatrų aso ciacijos nariai: Vilniaus universiteto teatras (dramos trupė MINIMUM, A. Pulkauninko trupė ir trupė INSAIDERIS), Vilniaus Gedimi no technikos universiteto teatras PALĖPĖ, Vilniaus pedagoginio

universiteto teatras KIBIRAS, Klaipėdos universiteto teatras DRAMOS KLASĖ, Kauno technologijos universiteto teatras ir Vy tauto Didžiojo universiteto Retorių teatras.

Forumo

rėmėjai:

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS RESPUBUKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

UETUVOS RESPUBUKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBUKOS AMBASADA BALTARUSIJOJE VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ SAUUAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

Forumo dienraštis UETUVOS ŽINIOS

Gegužės 14-20 d. rengiama tarptautinė kūrybi nė studentų akcija, skirta technikos paveldui Įgyvendindami šį Europos Sąjungos programos „Jau nimas“ remiamą projektą sieksime gaivinti jaunimo istori nę, kultūrinę savimonę, kurioje turi rastis vietos ne tik da barties ir ateities vizijoms, bet ir praeičiai, davusiai kūrybinių impulsų visuomenės progresui. Akcijos metu studentai išsamiai susipažins su egzo tiškais technikos paveldo objektais: senąja Vilniaus uni versiteto observatorija, Pūčkorių patrankų liejykla, Pūčkorių vandens malūnu, Panerių geležinkelio tuneliu, Vilniaus lokomotyvų remonto depu, Sereikiškių parko vandenvie te, Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Surinkę apie šiuos objektus kiek galima daugiau informacijos akcijos daly viai bandys juose ar prie jų įgyvendinti savo menines fan tazijas. Tikimės, kad atminties ir pažinimo takas, kuriuo nuo vieno objekto prie kito keliaus projekto dalyviai, padės jiems geriau suvokti ne tik šių objektų vertę ir reikšmę, bet ir pačius save, žmogaus kūrybinio proceso vientisumą, tęstinumą bei amžinumą. Projekte dalyvaus universitetų teatrų atstovai iš Liono, Granados, Lježo, Berlyno (paveldo objektai Belmonte, Pūčkoriuose), taip pat Vilniaus universiteto teatro dramos trupė MINIMUM (senoji VU observatorija), VU teatro A. Pul

kauninko trupė (senasis Panerių geležinkelio tunelis), VU teatro trupė INSAIDERIS (Sereikiškių parko vandenvietė), Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras (Vilniaus lokomotyvų depas) ir Vytauto Didžiojo universiteto Retorių teatras (Vilniaus gynybinės sienos bastėja). Baigiamoji akcijos dalis vyks technikos paveldo objek tuose gegužės 19-20 d. Veiksmas prasidės gegužės 19 d. 12 vai. senojoje VU observatorijoje (dabartinė VU biblio tekos Baltoji salė). Beje, ši akcija nėra atsitiktinis, vienkartinis sumanymas, veikiau nuosekli misija. Prieš tai buvo sėkmingai įgyven dinti projektai, skirti tautinių kultūrų, kultūrinio paveldo pro blemoms. Ateityje numatomi projektai, skirti Vilniaus apylinkių dva rų kultūriniam paveldui, Vilniaus studentijos istorijai (Filo matų, filaretų judėjimas), Vilniaus universiteto 430-osioms metinėms. Taigi Universitetų teatrų asociacija turi ilgalaikį veiks mų planą, ne tik puoselėja teatro tradicijas, bet ir rūpinasi dvasiniu, kultūriniu bei materialiniu paveldu.

Projekto koordinatorius Rimantas Venckus Kūrybinės akcijos vadovas Olegas Kesminas

IMPROVIZACIJOS GALIA Laurynas PAPLIAUŠKA Normalus meno ar teatro mėgėjas teatrą laiko akade mine disciplina, jungiančia skirtingas meno formas, ta čiau vis dėlto tai nesiasocijuoja su praktiniu dalyku - tai „meno žaidimas“. Žiūrovas atlieka savo vaidmenį - „var

toja meną“, režisierius ir aktoriai jį „gamina“, o viskas pa sibaigia žiūrovui uždarius teatro duris. Universiteto teat ras siūlo kiek kitokį, gal ne visai tradicinį požiūrį į teatrą ir jo praktiškumą atidarydamas naują improvizacijų sesiją „Šeštadieninis menas“. Plačiau apie tai sutiko pakalbėti teatro režisierius A. Pulkauninkas.

Kas tai yra „Šeštadieninis menas“? Tai vieša improvizacijų sesija, kurioje gali dalyvauti visi norintys plačiau susipažinti su improvizacijomis teatre ar ba plačiau pažinti teatrinę veiklą nedalyvaujant meno ko lektyve. Pirmiausiai pateikiamos bendros taisyklės, kaip improvizuojama, numatomi apribojimai ir veiklos taisyk lės, yra moderatorius, kuris veda visą sesiją, ir muzikan tas, kuris gyvai pritaria muzikiniu instrumentu, pagyvinda mas situaciją ir palaikydamas dinamiką. Tai kažkas panašaus į nenuosekliųjų studijų programą, kai dalyvis nėra įpareigojamas lankyti visus užsiėmimus, gali laisvai pasitraukti arba prisijungti prie grupės, siekdamas vien savo tikslų, o ne spektaklio kaip rezultato. Tai aktualu dro vesniems žmonėms, mėgstantiems meną, bet nenorin tiems prarasti savo „konfidencialumo“ lipant ant scenos.

Ko siekiate tokiomis sesijomis Ir kokios prakti nės naudos gali gauti žmogus, dalyvaujantis se sijoje?

Kiti dalyviai

Z-

STUDENTŲ ATMINTIES IR PAŽINIMO^ TAKAS #*/

Pagrindinis tikslas - propaguoti eksperimentinį teatrą, nevaržomą jokių formos ar tikslo rėmų. Taip pat svarbu propaguoti teatrinę kultūrą ir teatrą, pritraukiant potencia lius žiūrovus į teatro renginius. Žmogus turi suprasti, kad

pastatyti spektaklį yra didelis ir sunkus darbas, ir tai nepa daroma per porą dienų ar savaičių, nes įgūdžiai ugdomi lėtai, o prarandami greitai. Kitas aspektas - reikia atskirti saviveiklą, kai studentai savo iniciatyva bando sukurti spek taklį, nuo kryptingos veiklos, kadangi teatras vis dar neat sikrato saviveiklos įvaizdžio, net nesigilinama, kuo ji ski riasi nuo kryptingos trupės veiklos. Kalbant apie praktinę naudą, tai teatras yra ta vieta, kur galima elgtis laisvai reiškiant savo mintis, galima prieiti ir paliesti žmogų (pabandykite tai padaryti nepažįstamam žmogui gatvėje), galima krėsti „nesąmones“, galų gale mes mokomės atsipalaiduoti ir mąstyti, o tai labai svarbu visuomenės laisvėjimui ir demokratizmui. Tolerancija yra neatsiejama šio proceso dalis, kaip ir mokėjimas dirbti komandoje. Daugelyje užsienio universitetų teatras dėstomas va dybininkams ir visuomeninį darbą besiruošiantiems dirbti žmonėms, to, deja, kol kas nesupranta per daug į savo sritį įsigilinę „akademikai“.

Universiteto teatras kviečia viešai improvizuoti Improvizacija - veikla be pasirengimo, ar ji ne virsta betvarke? Visų pirma yra tam tikros improvizavimo taisyklės, api brėžiančios veiklą scenoje; antra, reikėtų pabrėžti žaibiš ką prisitaikymą prie aplinkybių ir netikėtą sprendimą besi keičiant sąlygoms; trečia - kiekvienas improvizuojantysis turi nuolatos sutelkti dėmesį į tai, ką daro kiti, kad galėtų reaguoti, jausti muziką ir besikeičiantį ritmą, keisti savo paties veiksmus ir ieškoti nestandartinių sprendimų. Taigi tai yra labai sudėtingas procesas. Kaip ugdymo proceso dalies improvizacijos daugelis prisibijo, nes režisierius pats turi būti geras improvizatorius, nebijoti pripažinti savo klai dų ir priimti kitų požiūrį, o tai gerokai sudėtingiau nei užim ti vykdytojo poziciją, kai aktorius atlieka tai, ką jam nurodo režisierius. Tai savarankiško darbo ir atsakomybės proce sas. Dažnai studentai linkę nusimesti atsakomybę nuo savo pečių ir permesti ją režisieriui, o režisierius dėl nesėkmių

kaltina blogus atlikėjus. Improvizacijoje atsakomybė pa sidalinama, čia nėra „blogų“ ar „gerų“, yra grupė, kuri gerai ar blogai improvizavo situaciją.

O kas vertina? Dažnai patys atlikėjai yra ir vertintojai. Kuo daugiau improvizuojama, tuo geriau suvokiama, kuo skiriasi gera ir bloga improvizacija, kurios grupės „susiklausymas“, „žai dimas“ geras, o kurios „vangus“ ir „nuobodus“. Tai tarsi eskizavimas, kur vienas netikslus brūkštelėjimas sugadi na visą kompoziciją, o pakartoti akimirkos nebeįmanoma. Mūsų besikeičiančioje visuomenėje tai labai svarbu ir ak tualu. Pats esi savęs vertintojas ir taisyklių kūrėjas, galin tis vienaip ar kitaip pakreipti savo gyvenimą.

Ačiū už pokaibj.

14 -------------------------------------------------------- vilnensis---------------------------------------- 2006 balandis

mipremjera----------------------------------------------------------------------------------------

Teatras „Minimum" kviečia į premjerą Gegužės 3,8,10 dienomis 19 vai. VU teatro salėje (Universiteto g. 3) bus rodo ma VU teatro dramos tru pės MINIMUM premjera A. Gelusevičiaus KAINAS (rež. R.Venckus). Jauno dramaturgo Artūro Ge lusevičiaus pjesėje šiuolaikinių žmonių gyvenimus modifikuoja biblinio motyvo lemtis. Gyvena du broliai - Kainoelis ir Abaelis. Jie nekenčia vienas kito, nes juos valdo jų alter ego - Kainas ir Abelis. Judėjimo negalią simu liuojantį Kainoelj liguistai ka-

muoja biblinės vizijos, po kurių Abaelis randamas negyvas. Žmogžudyste įtariamas Kainoe

lis. Ar jis tikrai nužudė savo bro lį, ar tik troško jo mirties? Tikrovė vis labiau susipina su Kainoelio vizijomis, iš kurių at eina ir bylos tyrėjas. Tai žmogiš kuoju pavidalu veikiantis bibli nis žaltys, kuris ne tik sugundė levą paragauti uždraustojo vai siaus, bet ir pradėjo su ja pir magimį sūnų. Taigi Kainas auto riaus valia yra ne Adomo , o žalčio sūnus. Gal čia ir slypi jo kruvino sios nuodėmės priežastis? Gal žalčio genai tebetūno ir Kainoelyje bei kituose ainiuose? Gal ta

VU teatro dramos trupė MINIMUM rengiasi premjerai

pirmapradė žalčio ir Ievos nuo dėmė kalta, kad ne tik Kaino ir Kainoelio, bet ir daugelio iš mū sų giminės laukia Paskutinis teis mas, kur būsime teisiami už mei lės nužudymą. Spektaklio sceninė redakcija šiek tiek skiriasi nuo pirminio au toriaus varianto, pvz., įvesti per sonažai, kurių pjesėje nėra (Cho ras), vietoj vienos Mari atsirado trys, atsisakyta kai kurių persona žų (Sargo, Policininkės). Tačiau tai padaryta visiškai nekeičiant autoriaus teksto. Todėl aktoriai ti kisi jo malonės.

Rimantas VENCKUS

^gastrolės----------------------------------------------------------------------------------------

Brangiausioje pasaulio šalyje - lietuviškos dainos Odeta VASILIAUSKAITĖ

Norvegijoje skambėjo lietuviškos dainos Norvegams kolektyvas prista

Koncertavęs daugiau nei 25 pasaulio šalyse Vilniaus uni versiteto merginų choras „Virgo“ kovo mėnesį surengė pir mąsias gastroles Norvegijoje. Kolektyvas dalyvavo Kovo 11 -osios minėjime Osle, kurį organizavo Lietuvos ambasa da Norvegijoje, taip pat koncertavo Sandefjorde, Langesunde bei Kristansande.

tė pasaulinės klasikos ir lietuvių

autorių kūrinius. Koncertuose

skambėjo W. A. Mozarto, E. Man-

Brangiausia pasaulio šalis

cinio, R Casalso, A. Martinaičio,

B. Kutavičiaus kūriniai, tačiau daugiausia publikos dėmesio sulaukė Onutės Narbutaitės „Vasara“, Bangos Balakauskie

nės „Ir įšoko oželis“ bei „Virgo“ solistės Julijos Karaliūnaitės at

Norvegija vilioja turistus iš vi

turi teisės kištis į jos dėsnius. „Gal todėl čia ir sniegas toks purus ir baltas, ir aplinka tvarkinga, ir dvi

račių daug“, - juokavo lietuvaitės.

so pasaulio nepaprastai gražia

Didžiąją kelionės dalį choristės

gamta. Tačiau „Virgo“ choristėms tikrojo fiordų ir kalnų grožio pa

gyveno norvegų šeimose, todėl

matyti neteko - žiemą per daug

gyvenimą. „Oro šaltumas ir nor

galėjo pajusti tikrąjį skandinavų

pavojinga vykti į unikalias, tačiau

vegų šiltumas - keistas kontras

pavojingas Norvegijos vietoves.

tas. Rusvos, gelsvos ir baltos spal

liktas A. Stradellos „Pieta Signo-

Norvegijoje „Virgo“ choristės

re“. „Lietuvių autorių kūriniai vi

aikčiojo ne tik nuo įstabios šiauri

nepaprastos ramybės įspūdį“, -

sose pasaulio šalyse dėl savo

teigia choristė Salomėja Blažytė.

originalumo sulaukia didžiulio

nės gamtos, bet ir dėl skaudžiai besikandžiojančių kainų. „Čia vi

pasisekimo. Ją rinkdamiesi ko

dutiniškai uždirbantiems turistams

tasis mokslas yra nemokamas, ta

lektyvai ne tik puikiai atstovauja

lietuviams ne vieta. Maistas, trans

čiau didelė dalis jaunuolių ima pa

portas, turizmo paslaugos kokius

skolas, kad galėtų pragyventi.

Lietuvai, bet ir užsitiktina kon

certų sėkmę“, - sako choro vado vė Rasa Gelgotienė. Kovo 11-ąją Oslo Šv. Olavso bažnyčioje mi nint Lietuvos Nepriklausomybės

penkis kartus brangesnės. Tik drabužių ar batų kainos panašios

kaip pas mus“, - kraupo mergi nos. Be šimto litų maitinimo įstai nuoja apie 120, arbatos puodelis

tik klasikos kūriniai ir lietuviškos dainos, ir Šv. Mišios buvo auko

- dvylika, o už 0,33 litro alaus skar

Norvegijoje „Virgo" vadovė stebėjosi puikiomis repeticijų ir koncertų sąlygomis. Bažnyčiose

dirigentams nereikia rūpintis nei

fortepijonu, nei dirigavimo pultu,

puikiai įrengti repeticijų ir persi rengimo kambariai. „Protestantų bažnyčios Šiaurės šalyse yra ne

dinę tektų pakloti 25 litus. Norve gai pripažįsta, kad jų šalyje iš tie

Norvegijos studentams aukš

Daugelis pripažįsta, kad opi Nor

vegijos problema - narkotikai, o valdžia skiria per mažai dėmesio

jų prevencijai.

Norvegijos simboliai Merginas ypač stebino Norve

gijoje populiariausias kelio žen

sų brangu, tačiau ne jiems.

klas, įspėjantis apie netikėtą brie

Daugelis pabrėžia, kokie yra lai

džių ar elnių pasirodymą keliuose.

mingi gyvendami vienoje iš bran

„Per didžiules sniego pusnis vi

giausių pasaulio šalių.

sai

šalia

kelio

risnojantys

Kovą Norvegijoje buvo dar gili žiema

milžiniški briedžiai tikrai privertė

Norvegai gimsta su... slidėmis! Skandinavų šalys neįsivaiz

tik tikėjimo išpažinimo vieta, bet

duojamos be jų tradicinio rudojo

ir kultūros židinys bei visuome

sūrio, primenančio karstelėjusios

ninio gyvenimo centras", - tvirti

karamelės su pienu skonį. Norve

na R. Gelgotienė.

gijoje taip pat niekas negali pri

aiktelėti. Gaila, kad nespėjome įamžinti nuotraukose, nes tai bu

vo labai netikėta. O tokį vaizdą pa matysi nedažnai“, - juokavo cho ristės. Norvegai pasakoja, kad

briedžius vaizduojančius kelio ženklus labiausiai mėgsta vokie

čių turistai, kurie juos tiesiog nu siplėšia ir gabena į Vokietiją kaip

Kolektyvo koncertinių gastro

lygti žiemos sportui. Specialiai

lių Norvegijoje viena iš organi

įrengtos slidininkų trasos bei čiuo

zatorių, Langesundo miesto cho

žyklos. Tai pagrindinis šalies gy

retai žadina briedžio snukio stuk

ro dainininkė Edrund Olaisen

ventojų būdas leisti laisvalaikį.

teigė, kad tokį koncertą išgirsi re

Juokaujama, kad Norvegijoje jau

telėjimas j langą. Norvegijos simboliu laikomi ne

tai. Moteris jau daug kartų lankė

gimstama slidėmis. Vos išmokę

tik briedžiai. Nuo seno norvegai ti

si Lietuvoje ir nepaprastai myli

vaikščioti bambliai stojasi ant sli

kėjo mažų plaukuotų žmogučių su

mūsų šalį. „Vieni žmonės yra lie

džių ir leidžiasi į trasą. Skandina

tuviai tautybe, kiti - širdimi. Aš

vai nepaprastai puoselėja savo

ilga ir stora nosimi egzistavimu. Šiandien jie žinomi trolių vardu.

esu iš tokių“, - prisipažino Olai

šalies gamtą. Jų įsitikinimu, žmo

Tai, ko gero, labiausiai paplitusi

gus yra gamtos dalis, tačiau ne

prekė suvenyrų parduotuvėse.

sen.

„Virgo“ merginoms tenka atstovauti Lietuvos kultūrai įvairiose pasaulio šalyse

goje nepapietausi. Vien pica kai

16-ąsias metines skambėjo ne

jamos lietuvių kalba.

vos namai sukuria jaukumo ir

suvenyrą. Atokesnėse sodybose

gyvenančius norvegus rytais ne

Osle vienas lankomiausių yra skulptoriaus Vigelando parkas. Nuotr. iš asm. albumo.

universita§

2006 balandis

vilnensis

KKKKSportaS Aukštųjų mokyklų studentų slidinėjimo pirmenybėse musų slidininkai - treti Vasario 18-19 dienomis Ig nalinoje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studen tų slidinėjimo čempiona tas, kuriame dalyvavo Vil niaus universiteto slidinin kų komanda - vadovas iri 3 sportininkų: 7 vaikinai ir 6 merginos.

kaitė (MF), Kristina Masevičiūtė, Vy tautė Tutkutė (FilosF), Rima Siaurasevičiūtė (EF) ir Agnė Bankauskaitė (IF). Komandos vadovas - Česlovas

Jonė ŽILINSKAITĖ * Aktyviausiai dalyvavo MIF studen tai: Simonas Narvydas, Andrius Michailovas, Giedrius Sabaliauskas, Vytautas Urbonas, Povilas Milašius. Vyrų komandoje taip pat startavo Vik toras Adomaitis (TF) ir Simonas Sa kalauskas (GF). Merginų komandai atstovavo Irina Balakina, Jonė Žilins-

VU slidininkų komanda Ignalinoje užėmė trečiąją vietą tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Česlovo Kandratavičiaus nuotr.

Matematikai šeštą kartą laimi tarpfakultetines svarčių kilnojimo varžybas Mindaugas JARAS

Kovo 24 d. įvyko eilinės tarpfakultetinės svarsčių kilnojimo varžybos Rektoriaus taurei lai mėti, kurias šeštą kartą iš eilės laimėjo MIF stipruolių komanda. Svorio kategorijoje iki 70 kg ne nugalimas buvo A. Audickas. Si dabro medaliu pasipuošė T. Pudžaitis, trečias liko T. Palujanskas - abu Chemijos fakulteto studen tai. Svorio kategorijoje iki 80 kg neįveikiamas buvo MIF studentas

A. Kondratavičius, kuris, be to, pasiekė geriausią dviejų svarsčių stūmimo rezultatą-80 kartų. II vietą dalijosi R. Bakša iš Teisės fakulteto; bronzos medaliu pasipuošė R. Sakalauskas iš GMF. Daugiausia studentų susirinko į sunkiausią svorio kategoriją: jų buvo apie 20. Pirmas tris vietas, kaip ir praėjusiais metais, iškovo jo MIF stipruoliai. I vietą laimėjo D. Lučiūnas, pasiekęs geriausią svarsčio rovimo rezultatą - 70 kar

tų. Antras liko M. Jaras, vos tašku aplenkęs III vietą iškovojusį R. Druseikj. Palyginti neblogi ir kitų spor tininkų rezultatai šioje svorio kate gorijoje, iš kurių paminėti reikėtų S. Kravalį (MF), M. Vitkų (GMF) ir A. Martinėną (GMF). Susumavus komandinius rezultatus paaiškė jo, kad šeštą kartą iš eilės laimėjo matematikai, surinkę 58 taškus, antri liko GMF atstovai, ir tik tašku aplenkęs chemikus III vietą iško vojo darnus Medicinos fakulteto stipruolių kolektyvas.

Kandratavičius. VU komanda užėmė garbingą tre čią vietą ir parsivežė taurę, diplomą ir knygą apie slidininkų rengimą. Kny ga buvo įteikta Simonui Narvydui VU komandos žvaigždei, nes jo in dėlis j pergalę buvo pats didžiausias. Pirmąją varžybų dieną vyko as meninės varžybos. Vyrai nučiuožė 10, o merginos 5 kilometrų distanci ją. Asmeninėse varžybose geriausiai pasirodė Simonas Narvydas, už ėmęs 6 vietą (rezultatas - 27 min. 22 sek.), bei Irina Balakina, kuri buvo devinta (rezultatas-13 min. 51 sek.). Vyrų grupėje nugalėjo Deimantas Martinkėnas iš VPU, įveikęs trasą per 24 min. 10 sek., moterų grupėje nu

VU futbolo rinktinė parodė gero lygio futbolą Rimantas TURSKIS, komandos treneris Kovo 18 d. uždarame Vilniaus futbolo manieže baigėsi 2006 m. Lietuvos studentų futbolo lygos salės futbolo čempionatas. Skir tingai nei buvę čempionatai, šis vyko aikštelėje, kurioje buvo žai džiama 7 prieš 7. Komandos bu vo suskirstytos į du pogrupius. VU futbolininkai pateko tarp 6 stip riausiųjų komandų. Mūsų varžo vai buvo ŠU, VPU, VDU, VGTU ir KTU komandos. Pirmosios varžy bos buvo žaidžiamos su ŠU ko

VU plaukikai - absoliutus čempionato nugalėtojai Plaukikai varžėsi 100 m visais plaukimo būdais, 50 m laisvuoju stiliumi ir 4x50 m kombinuotoje ir laisvuoju stiliumi estafetėse. Šiais metais varžybose dalyvavo stu dentai iš devynių aukštųjų mo kyklų. Varžybose startavo ir Atė nų olimpinių žaidynių dalyviai: Pavelas Suškovas (KU), Rimvy das Šalčius (LKKA), Europos

čempionatų dalyviai - Mindau gas Margis (LKKA), Jekaterina Kiseliova (VU) ir nemažai geriausių Lietuvos plaukikų. Vilniaus universitetui atstova vo 6 merginos ir 6 vaikinai, kurie iškovojo net 23 medalius, iš jų 12 aukso, 7 sidabro ir 4 bronzos. Nu galėtojais asmeninėse rungtyse tapo Jekaterina Kiseliova (100 m krūtine - 1.13,57 ir 100 m kom pleksiniu būdu - 1.10,91), Neri jus Selenis (50 m laisvuoju stiliumi - 0.24,57), Janas Jagelo (100 m laisvuoju stiliumi - 0.54,70). VU merginos (Asta Skačkauskaitė, Jekaterina Kiseliova, Regina Sturonaitė ir Rasa Skačkauskaitė) ta po nugalėtojomis 4x50 m kombi nuotoje estafetėje, rezultatas 2.17,25. Vaikinai (Žilvinas Klima vičius, Šarūnas Šuipis, Ignas Kra

sauskas ir Ernestas Pukartas) kombinuotoje estafetėje 4x50 m iškovojo antrą vietą, jų rezultatas 1.52,91, pirmi buvo LKKA studen tai su rezultatu 1.48,07. Estafetę 4x50 m laisvu stiliumi laimėjo mū sų merginos (Regina Sturonaitė, Jelizaveta Ščiokina, Rasa Skač-

Kovo 25 dieną Kaune, LKKA 25 m plaukimo baseine, vyko 2006 m. studentų plaukimo čempionatas. Absoliučioje įskaitoje nugalėtojais tapo VU studentai (367 taškai), antri buvo LKKA (327 taškai), treti - KMU studentai (220 taškų).

galėtoja tapo Veronika Lagun iš LKKA, kurios rezultatas - 10 min. 52 sek. Antrąją dieną vyko estafečių var žybos. Vyrams teko įveikti 5 km, o mo terims -3 km ilgio trasas. VU pirmojo je vyrų komandoje startavo Andrius Michailovas, Viktoras Adomaitis ir Si monas Narvydas. Jie buvo ketvirti (re zultatas - 47 min). Vaikinai trasoje praleido 39 min. 58 sek. Moterų es tafetėse VU komandoje startavo Kris tina Masevičiūtė, Rima Siaurasevičiūtė ir Irina Balakina. Merginos užėmė III vietą (rezultatas - 34 min. 47 sek.). Susumavus varžybų rezultatus, pirmąją vietą aukštųjų mokyklų stu dentų slidinėjimo pirmenybėse už ėmė VPU komanda, surinkusi 408 taškus, antra buvo LKKA komanda (390taškų), trečias-VU (313taškų).

manda, baigėsi 0:0. Po to laimė tos varžybos su VPU - 3:2, su VGTU - 4:2, su KTU - 5:1 ir su VDU - 4:1. VU futbolo rinktinė pa rodė gero lygio futbolą, todėl pel nytai pirmą kartą tapo Lietuvos studentų futbolo lygos salės fut bolo čempionato nugalėtojais. Geriausiu komandos žaidėju pri

pažintas R Smolkovas, FilosF IV kurso studentas. Geru žodžiu no rėtųsi paminėti ir komandos ka pitoną S. Vaiginą, žaidėjus: M. Mar cinkevičių, D. Pinkevičių, A. Izotovą, M. Panką, A. Meidų, J. Lasicką, E. Prokapą, M. Kauną, kurie daug prisidėjo prie komandos pergalės. Norisi padėkoti ir komandos rėmė jams: pirmiausia UAB „Vilmesta“ generaliniam direktoriui Vaclavui Romanovskiui, kuris aprengė ko mandos narius sportiniais kostiu mais, „Nokia“ pardavimų sky riaus Lietuvoje vadovui Simonui Skupui, beje baigusiam Vilniaus universitetą, „Tele2“ generali niam. direktoriui Petrui Masiuliui, kuris taip pat prisidėjo, kad ko manda sėkmingai žaistų. Toliau komanda ruošiasi artė jančioms Lietuvos studentų futbo lo lygos 2-ojo rato varžyboms, ku rias planuojama pradėti balandžio pabaigoje. Kviečiame studentus į stadioną palaikyti savo komandos.

Lietuvos sambo čempionate laimėti bronzos medaliai Irena SINIAUSKAITĖ

VU plaukimo komanda su trenere A. Bliumkiniene. I eilėje pirma iš kairės - J. Kiseliova, 4 aukso medalių laimėtoja kauskaitė ir Jekaterina Kiseliova), rezultatas - 2.04,89, vaikinai (Ša rūnas Šuipis, Žilvinas Klimavičius, Janas Jagelo ir Nerijus Selenis) finišavo treti, jų pasiektas rezulta tas - 1.42,71. Pirmi buvo LKKA (1.40,71), antri KU studentai (1.42,54). Paskutinį kartą Vilniaus univer sitetas laimėjo Lietuvos studentų plaukimo čempionatą net 1984 metais. Šia pergale komanda

džiaugėsi kartu su komandos tre nere, Vilniaus universiteto dėsty toja, žinoma Lietuvos plaukike, tarptautinės klasės sporto meist re Aleksandra Bliumkiniene. Šiuo

metu komandos atstovai ruošiasi SELL studentų žaidynėms, kurios vyks gegužės 19-21 dienomis Ta line. Parengė Jekaterina KISELIOVA

Kovo 25 d.Vilniuje, Vidaus rei kalų ministerijos sporto komplek se, vyko Lietuvos sambo čempio natas, kuriame šiemet dėl garbingo Lietuvos čempiono titu lo kovojo per 160 imtynininkų iš įvairių Lietuvos miestų ir mieste lių. Kaip pastebėjo varžybų orga nizatoriai, šiais metais čempiona te kaip niekad gausu merginų, o tokį jų aktyvumą paskatino lietu vės Klimašauskienės iškovotas pasaulio čempionės titulas. Lietuvos sambo čempionate, be kitų vilniečių, rungėsi ir 6 VU rinktinės nariai, kurie teisę atsto vauti Vilniui iškovojo prieš mėne sį vykusiame Vilniaus miesto sambo čempionate. Tokio aukš to rango varžybose - Lietuvos čempionate - net 3 iš jų pelnė bronzos medalius. Tai: Dalia ENZELYTĖ (FFII k.) - 78 kg, Deni-

sas SOKOLAS (ChF I k.) -100 kg, Ignas LĖLYS (MIF III k.)-90 kg.

Ignas Lėlys bronzą iškovojo kovinės sambo varžybose, o Lie tuvos čempionate liko ketvirtas. Kiti VU rinktinės nariai medalių ne pelnė, bet savo svorio kategori jose užėmė irgi gana aukštas vie tas: V vieta-Irena SINIAUSKAITĖ (MF III k.) -48 kg, VI LATONAS (MIF III VI vieta ŠERMUKŠNIS (ChF

vieta-Jurgis k.) - 62 kg, Skirmantas II k.) - 74 kg.

Kovo 26 d. vyko kovinės sam bo, absoliučios svorio kategori jos ir senjorų grupės varžybos. Ig nas Lėlys iškovojo trečiąją vietą kovinės sambo varžybose, o ab soliučios svorio kategorijos var žybose mūsų imtynininkai neda lyvavo. Maloniai nustebino VU rinktinės treneris Remigijus NAUŽEMYS - jis savo svorio ka tegorijoje (+100) senjorų grupė je nugalėjo visus varžovus ir ta po Lietuvos čempionu. Mūsų sportininkų dar laukia Lie tuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempionatas, vyksiantis balandžio 29 d. Kaune, ir kasmetinės SELL žai dynės Estijoje (gegužės 19-21 d.).

ersitas

2006 balandis

ensis

r wstudentų šventės

Balandžio 21-28 d. Merkurijus 2006: Verslo dienos ir pragariškos naktys matematikai švęs balandžio 19-20 dienomis MIDI Rimtą ir apskaičiuotą mate matikų gyvenimą kiekvieną balandį praskaidrina Matem atikų ir informatikų dienos MIDI. Šiemet šventė vyks

balandžio 21-28 d. Tęsiant tradicijas ir ieškant naujų idėjų, MIDI tapo viena didžiausių ir ilgiausių studentiškų švenčių su daugybe įvairaus pobūdžio renginių. Savaitgalį vyksta sporto varžybos, o pirmadienį MIDI oficialiai atidaromos olimpinės ugnies nešimu iš studentų ben drabučių Saulėtekyje į fakultetą Naugarduko gatvėje. Fakelą, uždegamą nuo 16-ojo aukšto viryklės, nuleidžia alpinistai ir su dau giau nei 100 studentų palyda neša į fakultetą, visam miestui skelb dami apie MIDI pradžią. Visą savaitę vykstančių pramoginių, mokslinių ir šviečiamųjų renginių kulminacija tampa MIF studentų pastatyta roko opera. Šiemet bus parody tas matematiškai pasakiškas siužetas, apipintas muzikos garsais ir pilnas MIF gyvenimo - mūsų dėstytojų, mūsų formulių, mūsų herojų. MIF roko opera „Pradžių pradžia“ - jau septintasis matematikų muzikinis projektas. Daugiau apie Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovy bės organizuojamą šventę - www.midi.lt. MIF SA inform.

LeiDi '06: Menas? Verslas? Leidyba! Gegužės 7-oji - lietuviškos spaudos atgavimo diena. Tuo metu jau bus prasidėjusi išankstinė sesija, todėl jaunieji Vilniaus universiteto leidėjai kviečia jq paminėti kiek anks čiau - balandžio 27-29 dienomis. Minėjimo pobūdis kultūrinis akademinis renginys „LeiDi ‘06“. Tris dienas Saulėtekio ai. 9 tvyros kitokia nei įprasta atmosfera: Universi teto koridoriuose veiks speciali paroda, bus išleistas reprezentacinis leidi nys „Leidybos studijos Vilniaus universitete“ bei surengti du seminarai. Ba landžio 27 d. diskusijos pagrindu skaitovai dr. A. Mickevičius, prof. K. Almenas bei Kultūros ministerijos atstovas R. Makselis bandys atsakyti į klausimą, ar „Knyga - (ne)parduota kultūra“, o balandžio 28 d. rašytojas ir žurnalo „FHM“ redaktorius Aidas Puklevičius narplios leidybos industrijos ypatybes seminare „ATSARGIAI: reklama leidyboje“. Be to, visi susidomėję bus pakviesti j skaitymo vakarą, kur teatrališkai atgis vaikiškos pasakos „Troliai Mumiai“, „Rudnosiukas“ ir daugelis kitų. KF SA inform.

i r aaanonsas__________ Komunikacijos fakultetas minės 15 metų sukaktį

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ir Tarptautinės verslo mo kyklos Studentų atstovybės (EF SA ir TVM SA) balandžio 19-20 die nomis kviečia į renginį „Merkurijus 2006: Verslo dienos ir pragariškos naktys“. Merkurijaus dienų organizatoriai šiemet siūlo smarkiai nusidėti ir įprastą verslo bei ekonomikos specialybių studentams gyvenimo ruti ną paversti velnišku šėlsmu. Balandžio 19 dieną Saulėtekyje bus vykdoma akcija „uždek Niujorką“. Ekonomistai vakare bendrabu čio languose (Saulėtekio ai. 4) įžiebs fakulteto inicialus - „E“ ir „F“. Renginio atmosferą kaitins studentiškų grupių bei didžėjų pasirodymai. Balandžio 20 dieną bus pradėtas paskaitų ciklas „Verslo dienos '06“ VU Tarptautinėje verslo mokyklo

je. Paskaitas skaitys garsūs Lietuvos verslo atstovai, kurie visiems susirinkusiems atskleis sėkmingo verslo plėtojimo paslaptis. Žinias gilinti galėsi ir Ekonomikos fakultete vykstančiose paskaitose. Ten busi supažin dintas su šešėline ekonomika bei azartinių žaidimų subtilybėmis. Taip pat Saulėtekio miškuose organizuojamas dažasvydžio turnyras, kuriame savo jėgas galės išbandyti visi Vilniaus universiteto studentai. Ekonomikos fakultete vyks daugybė „akcijų-atrakcijų“: prekių vežimėlių lenktynės, dėstytojų nominacijos, bus rodomi reklaminiai klipai. Vakare visi „nusidėjusieji“ bus pakviesti į vieną iš įspūdingiausių Vilniaus naktinių klubų - „New York“ (Kalvarijų g. 85), kur vyks triukšmingas ir ugningas „Merkurijaus dienų 2006“ ir „Pragariškų verslo naktų“ uždarymas. Klubo interjeras, padavėjų apranga ir gėrimai atitiks pagrindinę temą - „Merkurijus 666: Praga riškos verslo naktys“. Bus pristatytas specialus muzikinis projektas, kurį surengs „Happyendless“ kartu su saksofono ir bass gitaros intarpais. Atmosferą kaitins DJ Mindaugėlis. Daugiau informacijos apie „Merkurijaus dienas 2006“ galite rasti interneto puslapyje www.merkurijus.lt, apie „Verslo dienas ‘06“ - puslapyje www.tvm.lt. EF SA inform.

Gegužės 5-7 dienomis GaDi festivalis gamtoje: kitoks nei visi Gegužės 5-7 d. visus sukvies dvi dienas truksiantis Gamtininkų di enų festivalis. Šiemet šventė vyks Universitete ir Kernavėje, Arvydo sody

boje prie upės. Dvi dienas gamtoje trankysis roko muzikos festivalis, susipins virtinė didelių bei mažų renginių, skirtų tiems, kam patinka būti gamtoje. Organizatoriai garantuoja: bus dar geriau nei pernai - bus daug ir tradicinių, ir naujų renginių su daugiau nei tuzinu muzikinių grupių. Kur, kada ir kaip? Atsakymai: www.gadi.gf.vu.lt.

Fizikų Dinas Zauras drebinda mas Vilnių keliavo pas filologes Balandžio 1 d. fizikai šventė jau 38-qjq savo fakulteto šventę - Fizikų Dienų FiDi. Nuo pat ryto skambėjo Saulėtekis, o vėliau, kai pas filologes išriedėjo Dinas Zauras, triukšmas pasklido po visq Vilnių. Šalia Fizikos fakulteto įsikūrusiame

Gegužės mėnesį Komunikacijos fakultetaspradeda renginių ciklą, skirtą fakulteto 15 metų sukakčiai. Gegužės 3 dieną, 15 vai., Senato posėdžių salėje organizuojama apskrito stalo diskusija, kurios tema „Ar mes žinome, ko darbdaviai nori? Ar darbdaviai žino, ko jiems reikia?“

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako. Platinant šio leidinio informaciją nuoroda j „Universitas Vilnensis“ būtina.

Fizlende ryte susirinkusiuosius pasi tiko daugybė efektų, kuriuos suruošė ne tik fizikai, bet ir filologės! Šventės

svečiai linksminosi įvairiuose atrak cionuose. Galėjo išbandyti savo ran kos miklumą ir taiklumą įtempdami iš filologės stringu pagamintą ragatkę, mėtydami batus į klozetą ar kiauši nius į fiziką. Ypač daug dėmesio su laukė tikrai fizikiški „žaisliukai“ - laze riai ir azotas. FiDi veteranai demonst ravo lazerį, pjaustantį metalines plokš teles, o FF pirmakursiai siūlė pasivai šinti lazeriu kepta duona ar itin efek tingai atrodančiu limonadu, iš kurio sklinda tiršti balti dūmai. Susirinkusiems buvo parodytas fuksų teatro spektakliukas. Džiugino

grupių „Behind Bars“, „No Idea“, „Saint Oil Sand“ pasirodymai, o kai į sceną išėjo „Telebimbam“, minia pa šėlo! Profesionalioms grupėms tik rai nenusileido Fizikos fakulteto dės tytojų choras. Gerokai po pietų Fizlende pasiro dė Dinas Zauras, vėliau vedęs visus

Fizikai rieda pas filologes Filologijos fakulteto link. Pasak le gendos, kadaise jis suvalgė gražuo lę filologę, bet paskui pasijuto kal tas. Todėl dabar kiekvienais metais keliauja filologių atsiprašyti. Eisena į FilF susideda iš dviejų dalių - ridžiosios ir slenkamosios. Ridžiąją eise nos dalį sudaro įvairiausios trans porto priemonės, nuo Saulėtekio ju dančios iki Gedimino prospekto. Triukšminga kolona iš sunkvežimių, autobusų, specialaus dekano trans porto, lengvųjų automobilių ir Dinų Zauru priešaky stebino praeivius. Jie mojavo ir sveikino fizikus. Vėliau, iš lipę iš automobilių, eisenos dalyviai dainuodami bei skanduodami „Fizi ka! Fizika!" per Senamiestį patrau kė į filologių buveinę. Filologės Fizi kos fakulteto dekaną pasitiko su

kiaušiniu, vandeniu ir cukrumi, sušoko gražų šokį fizikams ir netgi surengė filo logių išpardavimą. FF dekano išsakyti tikslai (atsiprašyti fi lologių, nusilenkti ir pamylėti jas) buvo išgirsti, filologės nu pirktos, ir prasidėjo nuotėkis į rezervua rą „kabakas“. Vakarinėje dalyje siautė FiDi FOTOefektas. Atėjusieji į klubą „Starlight Avenue" buvo fotografuojami oscilografų, ampermetrų ir kitų fizikinių įrenginių fone. Čia vibracijas šokių

aikštelėje kėlė grupių „Va Taip Vat“, SKAMP bei „Ryralio“ didžėjai. Prieš šventę Fizikos fakultete vy ko dar keli renginukai - Juzikas ir Press’as. Juzikas (JUmoristinės fiZIKos simpoziumAS) - tai unikali pro ga studentams parodyti savo išma nymą apie fizikinius, socialinius ir ki tokius efektus, kuriuos reikia pateikti ir paaiškinti humoristiškai. Po keistų ir labai juokingų pranešimų žiūro vams buvo pateikta dar didesnė juo ko dozė - naujojo FiDi filmo „Aistros pramušti“ premjera. Šis filmas, kaip sakė šventės veteranai, gerokai pra noko visus prieš tai buvusius.