hinc įturad astra
Kovo
20d.
1991 m. TREČIADIENIS Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis ►
Nr. 3 (1507) /
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
81-asis Universiteto Rektorius Sausio 29-oji, Vilniaus Uni gomas“ Ermitaže... Salėje susirinko vyriausybės versiteto centrinių rūmų Aula. 81-uoju Universiteto Rektoriu atstovai, Universiteto mokslinės mi tampa prof. R. Pavilionis. tarybos nariai, profesoriai, Au Tarybos deputar Prof, J. Kubilius, padėkojęs vi. kščiausios ir siems, kurie dirbo drauge su tai, svečiai. Daug gražių juo jo rektoriavimo matais, per prasmingų žodžių tądien buvo ir buvusiajam;, ir duoda Universiteto valdžios sim pasakyta bolį — sidabrinį medalį — nau naujajam Rektoriams, aidėjo jai Išrinktajam Rektoriui. Skep muzika. „Ne tik Universitetas, tras, deja, iki šiolei „tebesau bet ir visa šviesuomenė atsis
veikina su senuoju, ir sveikina naująjį Rektorių,“ — sakė po etas Justinas Marcinkevičius. Ga lima pridurti: ne tik visa švie suomenė, bet ir visa Lietuva su lūkesčiu žiūri į Universitetą ir į 412-aisiais jo gyvavimo me tais pradedantį rektoriauti prof. R. Pavilionį. Nes, kaip sakė prof. J. Kubilius, „Universite tas gyvas, kiek gyva Lietuva“. „U. V.“ inform.
Universitetas — musų namai Rektoriaus prof. R. PAVILIONIO kalba, pasakyta sausio 29-ąją
t
R. JANKAUSKO nuotr.
4
*
Šiandien, 1991 metų sausio 29 dieną, 412-aisiais Vilniaus Universiteto metais, perimdamas || aktoriaus pareigas iš garbin gojo profesoriaus Jono Kubi liaus, norėčiau kreiptis į Jus žodžiais apie Universiteto šeimą. Familia Universitatis — Uni versiteto šeima. Šiandien tai ne tik tūkstančiai studentų, profesorių, dėstytojų ir dar buotojų, bet visa Lietuva, UNIVER'oliAS, žmonių, pasišven tusių minčiai, mokslui, dvasin gumui VISUMA, visuma, sklei džiančių šviesą ir tikėjimą. Universiteto šeima nuo 1579 iki 1991-ųjų — neaprėpiama gentis žmonių, iš kartos į kar tą, per šimtmečius tarnavusių savo kraštui, pasaulio kultūrai, vedusių Lietuvą Į pasaulį, o pasaulį į Lietuvą. Nepaisant dramų ir netekčių, paniekini mų ir išdavysčių, teroro, blaš kymų ir ardymų, ši šeima gy va, nes gyva ją išsaugojusi tauta. Universiteto šeima tai Universiteto poveikį paty rusi visa tauta. Ar jaučia šiandien mus tau ta? Ar esam svarbūs jai, ir, kaip kitados, pasauliui? Ar eisame šeima? TAIP. Tai patvirtina mūsų studentų pasiaukojimas: nelem tąjį sekmadienį, stoję prieš bar barybę, jie įrodė, jog Universi tetas ir Lietuva — viena šeima. TAIP — patvirtinti galėtų gausybė mūsų auklėtinių bei jų darbų, Išsaugojusių Lietuvą ir jos orumą. TAIP — pasakytu pasaulis, įvertindamas mūsų mokslo vy rų yeiklą ir jų indėlį į pasaulio mptkslo kraitį. Ir vis dėlto — ar esame šei ma? Ar VISIŠKAI atsakome už
tuos šimtus savo vaikų, kuriuos kasmet išleidžiame į pasaulį? Už jų žinias, gebėjimą mąstyti, vertinti, analizuoti, svarbiausia — kurt ir reikšt save, gerbt kitą nuomonę ir kitą žmogų, Įsiklausyti ir suprasti, dorai nešioti garbingąjį Uni versiteto auklėtinio vardą? Ar Vilniaus Universitete įgy jama kultūra tebėra šiandien kaip kitados, ypatingas inteli gencijos bruožas, žadinantis ypatingą visuomenės pagarbą, jos pietetą? Ar išsaugojome tą kadaise labai brangintą suprati mą, jog visi — studentai ir profesoriai — esame viena šei ma? Šviesos ir Išminties misio nieriai? Ar, kaip proifesorlai, jaučiame tarpusavio pasitikėji mą, orumą, garbę, prideramą vieno seniausiu Europos Uni versitetų paveldėtojams? Kitaip tariant, ar jaučiame, kad mūsų Universitetas nuo amžių sudaro ypatingą Aplinką, kurioje šei mos jausmas yra ir tas Aplin kos šventumo jausmas? Negalėtume nesvyruodami at sakyti į šiuos klausimus. Štai kodėl man atrodjo prasminga stiprinti o gal ir atgaivinti mū sų šeimos jausmą. Mažosios Universiteto šeimos, kuri yra čia. šiuose rūmuose, ir didžio sios — pasklidusios po visą Lietuvą. Čia, savo namuose, da bar jau nevaržomi nei primes tų mums schemų, nei biurokra tinio diktato, turime sudaryti normalias laisvą ir kūrybingą asmenybę ugdančias sąlygas. Studijų ir mokslo vienovė, jų kokybė, —- tai esminis visų numatomų pertvarkymų bruo žas. Kokybė — reiškia atran ką. pasirinkimą, konkurenciją, prideramą Vilniaus Universite tui studijų elitiškumą.
Su tuo susijusi egminė viso mūsų akademinio ūkio peržiū ra: studijų programų ir dėsty tojų krūvių, akademinių darbo formų, kurių dėka studentas taps aktyviu savarankišku stu dijų subjektu, o profesorius jų tikru vadovu. Su tu0 susijusi specialybių ir specializacijų re vizija, naujos priėmimo į Uni versitetą sąlygos, jo apimties apribojimas, fakultetu pertvar ka, tikros Universitetinės lei dybos pradžia, šiuolaikinių tech nologijų panaudojimas, studijų procese, studijos Vakarų mokyk lose ir atskirų kursų dėstymas aukštesnėse pakopose Vakarų kalbomis. Šiandien mūsų rūpestis • — ne konvejerinė vidutinybių ga myba, o asmenybių, tenkinan čių universitetinius reikalavimus, ugdymas. Iš čia išplaukianti tarpfakultetinių studijų prielai da —- tai ne tik galimybė tur tėti, bet ir turtinti vieniems ki tus, būti tikrais, universitetinės šeimos nariais. Plėsis kultūrinės, humanisti nės Universitete orientacijos, aka deminis mūsų šeimos akiratis: peraugantys į orientalistiką, polonistikos, skandinavistikos, ry tų ir vakaru studijų ir tyrimų centrai, bus svarbūs plačiosioms universitetinėms civilizacijų sampratoms, apimančioms ne tik kalbą, bet ir istoriją: mok slus, kultūrą, politiką ir ekono miką. Tokiuose centruose ren giami specialistai busimieji mū sų valstybės pasiuntiniai ir tar pininkai, o kaupiama juose in formacija bei atliekami tyrimai — intelektualusis mūsų valsty bės politikos fondas. Universiteto mokslas, funda mentiniai ir stambūs taikomieji tyrimai — neįmanomi be pro fesūros, buriančios aplink save mokinius ir mokyklas, čia šei mos, auginančios sau pamainą įvaizdis — ne metafora, o rei kliausia tikrovė. Kaip nepap rastai svarbu užtikrinti mokyk lų, garsinusių Lietuvą ir padė jusių jos mokslo pamatus ma tematikoje, fizikoje, medicino
je, biologijoje, baltistikoje, tęs tinumą ir visapusiškai skatinti jų užuomazgas teisėje ir ekono mikoje, istorijoje, sociologijoje, filosofijoje. Čia šiandien pamainos — jaunosios profesūros — nebu vimas rytoj gali reikšti mokslo Lietuvoje nunykimą. Dar griež čiau pasakius: šiandien rimtos valstybės paramos mokslui nebu vimas rytoj gali reikšti Lietuvos valstybės nebuvimą. Tokia grė smė šiandien yra: dėl prasto finansavimo, jau irsta ne viena universitetinė mokslo šeima. Tačiau surandamos ir skatin tinos išeitys: praktikos, studijų ir mokslo deriniai. Naujosios Universitetinės klinikos — įti kinamas jų pavyzdys. Skatinti ni studijų, mokslo, gamybos junginiai, įsijungiantys į bend rąją tarpfakultetinę struktūrą — nacionalinių programų — tokių kaip ekologija vykdymą, tech nologiniu parku kūrimą, gamtos ir visuomenės mokslų sąveiką.
Tikrą mažosios ir didžiosios Universiteto šeimos sąveiką, ti krąjį jų sąlytį pajusime tuo met, kai universitetinės studi jos taps permanentinėmis: kai, išėję iš Universiteto, vėl grįš į jį, kad vėl turtintų save, kai į Universitetą plauks visuomenė, miestas — ne dėl diplomo, o norėdami išklausyti paskaitą. Tikiu, kad tą šeimos jausmą, mes ypatingai patirsime, kai į mokslų ir Išminties skleidžiamą dvasingumą įsilies ir žodžiai, skambantys iš šv. Jono bažnyčios, žodžiai, kuriuos esame pasiruo šę išgirsti. Si mūsų Aplinkos dalis turėtų ne tik grąžinti mus istorijai ir amžinybei, bet ir — kartu su akademine teologi ne universiteto institucija — suteikti tikėjimui intelektualu mo. Galbūt tat bus nauja pra džia ir Lietuvos bažnyčiai. Kaune, kituose mūsų namuose, Humanitariniame fakultete, pa darytume dar vieną tokią pra džią liuteronams — taip Vil
niaus universitetas vėl būtų UNIVERSITETAS — įvairių tikėjimų ir požiūrių, į žmogų bei i pasaulį VISUMA, jų na mai.
Tikiu, kad tokį vaidmenį Universitetas turėtų atlikti ir platesne pilietine prasme: tai turi būti namai, kuriuose klau soma ir išgirstama, kuriuose kalbama ir susikalbama proto, padorumo, pasitikėjimo ir tikė jimo kalba. Tai turi būti namai, kuriems neabejingas Miestas ir Valstybė. Ir dėmesiu Universiteto žmo nėms, šiandien dar užmirštiems, gyviems gal tik dvasia ir pasi aukojimu Universitetui. Ir dė mesiu jo Aplinkai — jo rūmuo se sustingusiai istorijai. Tam šimtui pastatų — puošnesnių ar kuklesnių, ar visai apleistų, bet menančių ANO Vilniaus, ANOS Lietuvos mokslinčius — čia dirbusius ir gyvenusius, ir — turbūt — kaip ir mes šiandien sielojusiusius dėl Vilniaus, Uni versiteto, ir Lietuvos. Mes norėtume, kad miesto ir Valstybės vyrai ateitų čia pasisielot dėl to paties. Mes norėtume, kad visos Lie tuvos mokyklos čia jaustųsi kaip NAMUOSE, kur dalinama si ir tariamasi, kur rūpinamasi vieni kitais ir vis — dėl Lie tuvos. Dėl tų, kurie ateis po mūsų ir gal pasakys: jie pada rė viską, ką galėjo. Jie gyveno darniai, susiklausę. Kaip šeima. Aš tikiu Vilniaus Universite to šeima. Aš tikiu Jumis, bran gūs bendražygiai. Aš suvokiu sunkumus ir iš bandymus, kurie mūsų laukia. Aš džiaugiuosi, kad man lemta su Jumis juos Įveikti. Aš esu tikras, kad mes juos įveiksime. Su Jumis. Su Lietu va. j
2 psl.
UNIVERSITAS VILNENSIS
Studentai tarė „TAIP“ Apylinkėje Nr. 17 (centras — Vilniaus technikos univer sitetas) apklausoje dalyvavo 81 proc., pasisakė „Taip“ — 96 proc., „Ne“ — 2 proc.. Apy linkėje Nr. 18 (centras — Vii. niaus universiteto 10 bendra butis) dalyvavo —94 proc., tarė „Taip“ — 99 proc., „Ne“ — 0,5 proc.. Apylinkėje Nr. 47 (centras — Vilniaus pedagogi nis institutas) dalyvavo — 83
proc.., tarė „Taip“ — 94 proc., „Ne“ — 3 proc. Vilniuje apklausoje dalyvavo tarė 73.4 proc. gyventojų, „Taip“ 80,6 proc. Vilniaus studentija vasario 9 d. tvirtai tarė. „Taip“ nepriklau somai ir demokratinei Lietuvos valstybei. Algirdas PUODŽIŪNAS Ist. m. kand.
1991. 3. 20
SUPAŽINDINAME
„Mes visi - viena šeima“
„U. V.“ korespondento Remigijaus BIELINSKO interviu su kalams Zenonu NAMAVICIUMI — Gerbiamas prorektoriau, nors ir esate ne naujokas Uni versitete, tačiau studentams ir dėstytojams būtų įdomu susi pažinti su Jumis artimiau. — Esu kilęs iš Panevėžio. Baigiau vakarinę . mokyklą, dir bau melioracijos statybos tres te. Po to „Lietkabelio“ gamy kloje. 1962 m. įstojau į Uni versitetą Teisės fakultetą. Tada daug kas galvojo, kad stoju į teisę, norėdamas „kamuoti“ žmo Si Vasario 16-oji, Lietuvos A. Bumblauskas priminė sudė nes. Iš pradžių tėvams pasa Nepriklausomybės šventė, tokia tingą to meto politinę bei eko kiau, kad įstojau į Ekonomikos nepanaši į kitas, jau buvusias: nominę padėtį, akcentavo Va fakultetą ir tik po mėnesio pri liūdna ir brangi, uždrausta ir sario' 16-osios dienos akto sipažinau, kad įstojau į teisę. istorinę reikšmę, sugretino šiuos Esu kilęs iš darbininkiškos šei paniekinta, aplaistyta krauju, bet gyva. Šiandien, ypač mes, laikus ir šiandieną ir pabrėžė; mos, todėl tėvai mano sprendi jauni žmonės, pamatę kruvinus „Istorija vyksta dabar, nereikia mo nepalaikė. 1967 m. baigiau sausio 13-osios nakties įvykius šito užmiršti.“ Universitetą ir pasilikau čia ir patyrę jų baisumą, į ją žiū Su šokiais ir dainom, bet dirbti. Tris metus dirbau Uni rime kitaip. Kitaip suprantame rimti ir susikaupę paminėjom versitete, po to_ Maskvoje stu ir saugome kitaip. > Nepriklausomybės atkūrimo me dijavau aspirantūroje, 1973 m. rytis pačiam ir visgi stengiuo Vasario 15-ąją paminėjome tines, tik gaila, kad tokiam apgyniau disertaciją. Grįžau į si nuo to išsisukti. Gal apie Nepriklausomybės dieną Univer siauram rate. Teisės fakultetą. Buvau išva tai nerašykit... siteto Didžiojoje auloje. Trum žiavęs stažuotis Vienos politi — Kas Jūs esate pagal ho Jūratė SKĖRYTE kos mokslų institute. Sugrįžęs pam nukeliavome į 1918-uoslus. Žurn. spec. I kursas 10 melų (1974—1984) buvau roskopą ir ar tikite juo? Istorijos fakulteto dekanas doc. — Esu jautis ir, atvirai šne Teisės fakulteto prodekanu. Per nai gegužės mėnesį buvau iš kant, esu ganėtinai abejingas mano rinktas dekanu. Ir štai dabar tam, kas rašoma apie ženklą. toks nelauktas posūkis. — Papasakokite apie savo — Koks Jūsų požiūris į re šeimą. ligiją? Aš tolerantiškas visoms — Žmona Nijolė baigusi Lie tuvos konservatoriją ir šiuo me religijoms, aišku, jeigu jos ne tu dirba M. K. Čiurlionio meno žmogėdriškos. Man atrodo, kad mokykloje styginių instrumentų visų konfesijų žmonės yra vie skyriaus vedėja, anksčiau grojo nodai gerbtini ir turi teisę at Lietuvos kameriniame orkestre, likinėti jiems būtinas religines apeigas. vadovaujamame S. Sondeckio. Turiu du sūnus: vienas — Tei — O ar Jūs praktikuojate sės fakulteto trečiakursis, kitas kokią nors religiją? — moksleivis. — Ne, nepraktikuoju. — Kokie Jūsų pomėgiai, ho bi? — Gyvenime dažnai ieškome pateisinimų ir paralelių su įvy — Ypatingo hobi neturiu. vaikystėje. Jūs sakėte, Patinka tvarkyti sodo namelį, kiais specialybę pasirinkote pats. nuobliuoti lentą, ją prikalti, su kad būtų žinoti, koks Jūsų kasti daržą. Tuo mano pomė Įdomu į teisėtvarką buvo vai giai ir norai išsenka, nes ravėti požiūris kystėje. Ar buvote ką nors pa daržus neturiu didelio polinkio^ vogęs? Dažnai klausausi muuzikos, esu trai L. MICKEVIČIAUS nuotr. Šventinio koncerto akimirka. dlclnis klasikinės muzikos „varto —- Pokario laikais įlindimas tojas“. Labiausiai mėgstu Mocar į svetimą sodą buvo laikomas tą, Galbūt tai Austrijos įtaka. savotišku sportu. Todėl tokios Jaučiu nostalgiją ir sentimen- , nuodėmės vaikystėje buvo daž tus šiai šaliai. Ten liko daug nos. Šiaip, rodos, kitokių pa draugų ir pažįstamų. žeidimų nepamenu. — Dar vienas buitinis klau — Poilsis namuose. Kam simas. Ar esate išrankus val teikiate pirmenybę trumpą ato giams? kvėpio akimirką — teatrui, ki. — Dideliam žmonos džiaugs nui? O gal paprasčiausiai sėda pervermui valgiams nesu išrankus. te prie knygos arba Profesorių Juozą-Vidmantį Vaitkų, Lietuvos - Švedijos Dažniausiai valgyti daro ji, nors čiate laikraščius? draugijos pirmininką, užtikau grįžusį iš Vilniaus miesto sa kartais ši misija tenka ir man. — Laikraščius skaitau ne vivaldybės, kur buvo aptartos Vilniaus ir Lundo Malme (Šve Atvirai šnekant, priimu ją be vien įdomaudamasis. Tą ver dija) bendradarbiavimo perspektyvos, kalbėtasi konkrečiais didelio entuziazmo. Kadangi tiek čia daryti ir mano profesija, Vilniaus ir Stokholmo bendradarbiavimo klausimais. Maskvoje, tiek Vienoje gyve nes taip jau atsitiko, kad tikro nau vienas, valgyti tekdavo da ji mano specialybė yrą politi — Lietuvoje atgimsta ir ku se nurodyti kiekvieno nario in riasi naujos tarptautinės orga teresai. Gauname dideles knygų nizacijos. Kaip susikūrė ir ka siuntas. Universitete įkurtas da pradėjo veikti Lietuvos - Šve Švedijos informacinis centras. dijos draugija? — Ką galite pasakyti — Lietuvos - Švedijos draugi apie Lietuvos ir Švedijos stu ja pradėjo pirmą kartą veikti dentų bendravimą, jų rodomą 1925 metais. O vėliau, 1940 iniciatyvą? metais, kaip „kenksminga“ val — Studentai iš Vilniaus ir Pasikeitė Kauno Laisvės alė nerius metus. Tačiau grįžkime stybei, buvo uždaryta (turime Stokholmo universitetų pasikei Jos tai liudijančius dokumentus). tė grupėmis. Kita mūsiškių stu ja: ją papuošė studentai, skuban prie pagrindinių studijų. Draugija atkurta 1989 metais iš dentų grupė vyksta į Lundu tys į paskaitas ir atokvėpio mi taip pat dalijamos į dvi dalis. Tai Reforma palies pirmuosius du mūsų pusės, o 1990-aislais — Universitetą. Man, būnant Lun nutę gurkšnojantys kavą. iš švedų pusės atkurta Švedi du Universitete, studentai parei pirmieji Vytauto Didžiojo uni metus. Visi studentai studijuos Mokymo kontaktą. versiteto pirmakursiai ir antra bendras disciplinas. jos - Lietuvos draugija. Pasta škė norą užmegzti planas susideda iš keturių da roji buvo nutraukusi veiklą Studentai iš Upsalos tikisi at kursiai. Kaip sekasi naujajai aukšta lių: privalomi dalykai, laisvai 1942 metais, dingus partneriui. važiuoti į Lietuvą pavasarį... Jie pasirin jai mokyklai žengti pirmuosius pasirenkami dalykai, — Kas gali tapti Lietuvos - nori pamatyti žymesnius Lie tuvos miestus. Ir vieni, ir kiti žingsnius? VDU greičiau įsi ktiniai dalykai iš nurodytų po Švedijos draugijos nariu? — Gali tapti visi. Tai visuo — laisvai kalbantys angliškai jungti į pasaulinio mokslo sis grupių ir specialybių dalykai, - ieško partnerių, kurie galė temą turėtų padėti nuo Naujų kuriuos paruoš kiekviena kated meninė organizacija, remiama jų metų. įgyvendinamas moky ra atskirai. Laisvai galima pa tų jais pasirūpinti. pačių jos narių. — Koks švedų požiūris į pas mosi planas. Tai ir paprašiau pa sirinkti ir antrą užsienio kalbą. — Kaip draugija dirba Lie komentuoti VDU prorektorių Iš kiekvieno pogrupio reikia kutinius įvykius Lietuvoje? tuvos labui? pasirinkti nors vieną dalyką. — Švedai pabrėžia, kad Vytautą KAMINSKĄ. — Prie Vilniaus universite — Pagal Universiteto statu O pogrupiai tokie: mąstymas, to jau veikia švedų kalbos kur Skandinavijoje yra pasaulio re gamtos ir tikslieji mokslai sai." Mes padedame savivaldy gionas, kuriam įvykiai Lietuvo tą numatomos dviejų pakopų menai. Per du metus bėms užmegzti ryšius su Švedi je yra svarbesni už krizę Per studijos: pagrindinės ir aukšto ir jos savivaldybėmis. Savivaldy sijos įlankoje. Švedai mus re sios. Po pirmųjų; keturių metų studentas privalo išklausyti 21 bės jau keičiasi delegacijomis, mia, suprasdami laikmečio svar studijų bus suteikiamas baka arba 22 kursus ir išlaikyti eg baigus zaminus. Tokios reformos priar ateityje lauro vardas, vėliau, į mus kreipiasi įvairios orga bą. manydami, kad tins Universiteto mokymosi magistro, nizacijos ir mes padedame kon jiems gali prireikti mūsų para aukštąsias studijas, o apsigynus disertaciją — mok sistemą prie tarptautinės siste taktuoti. Švedai taip pat krei mos. slų daktaro vardas. Tai visame mos. O svarbiausia, studentas —Ačiū už pokalbį. piasi i mus su pasiūlymais. Šiuo Tauras TEIBERIS pasaulyje priimta kvalifikacijos gali pasirinkti, kokius kursus metu Švedijoje išplatinti mūsų Žurn. spec. I kursas sistema. Studijos trunka devy jis nori klausyti. Mūsų nuo draugijos narių sąrašai, kuriuo
Paminėjome Vasario 16-ąją
Bendradarbiausime su Švedija
VDU žengia į Europą
prorektoriumi mokymo rei-
nė teorija ir istorija. Knygas taip pat labai mėgstu, — Kokie mėgstamiausi Jūsų rašytojai? -- Žymia figūra iki šių dienų man liko Hemingvėjus, patinka Čechovas. Nors, atvirai šne kant, kaip valgiui, taip ir kny goms, nesu Išrankus, susidomė jęs skaitau politinę literatūrą. — Ar Jūs priklausote kokiai nors politinei partijai, srovei, pakraipai? Ar Jūs tiesiog „lais vas politikas“? Aš tapau tarsi „laisvu po-jl litikū“. Konsultavau socialde-” mokratus ir liberalus, kai jie kū rė savo programas. Esu' kvie čiamas į įvairias komisijas, dar bo grupes, ruošiančias įstaty mų projektus. Dabar esu vienas iš Lietuvos Konstitucijos ruo šimo grupės narių. — Grįžkime prie Universi teto reikalų. Ar galvojate keis, ti prof. R. Pavilionio pradėtų reformų kryptį? — Jeigu man ši reformų kryptis būtų nepriimtina, aš būčiau atsisakęs šitos vietos. Aš tikrai buvau labai patenkin tas savo dekanavimu. — Kokie Jūsų planai, idėjos? ■ Aš kol kas dairausi, ste. biu. Planus jau turiu, tik ne norėčiau dabar apie JuodkaiLėti. Bijau, kad reforma nelMa^^ tų 'tik žodinė, todėl prieš pa^MB|| kelbiant reikia viską labai gi^^O rai apsvarstyti. Dažnai planai atsiremia į labai prozišką daly ką — pinigus, kurių mes netu rime. Ir kurių mums niekas ne-j pasiūlo. -r — Užbalkim mūsų pokalbį tradiciniu palinkėjimu dėstytojams, studentams. Mieli kolegos, bandykime dirbti kartu. Iš dėstytojų pusės laukiu nuoširdaus ir pasiaukojančio darbo mokant studentus, o tiksliau jiems padedant mo kytis. Aš dėstytojų darbą įsi vaizduoju ne kaip abstrakčių žinių kalimą, o kaip pagalbą. patarimą, diskusiją. Linkėčiau mažiau oficialumo dėstyto.’ studentų santykiuose. ManJlHF bai Imponuotų, jei kartą ras čiau studentą ir dėstytoją kavi nėje aptarinėjančius kursinį ar diplominį darbą. Iš studentų pu sės laukčiau geranoriškumo ir noro studijuoti. Visiškai nesi norėtų studentų versti studijuo ti, nes tai — beprasmiška. No riu, kad žodis „kolegos“ būtų gyvybingas. Nes mes visi — viena šeima. — Ačiū už pokalbį. L. MICKEVIČIAUS nuotr.
mone, bet koks specialistas tu ri minimaliai susigaudyti įvai riose srityse. Be to įvesta sudė tinga vertinimo sistema. Pažy miai rašomi iki penkių balų, bet praktiškai tai dešimties ba lu sistema. Egzaminus leidžia ma laikyti tik vieną kartą, o neišlaikius tenka klausyti tą kursą iš pradžių. Šiais metais priėmėme laisvųjų klausytojų, tačiau kitais mokslo metais dau giau laisvųjų klausytojų nepri imsime, nes perkrautos auditorijos ir be to tai — savotiška nelygybė. Studentams už mo kslą mokėti nereikės. Ūkinia me ir finansiniame universiteto gyvenime _žymesnių permainų neįvyko. Ūkio padalinys dar komplektuojamas. Universitetas kol kas nuomoja patalpas. Ne seniai sukomplektuotos dvi kom piuterinės klasės. Kol kas prorektorius neturi sekretorės, todėl dokumentus tenka tvarkyti pačiam .Optimizmo nepraranda. Dar tik pradžia. . Nerijus ADOMAITIS -4 Kaunas—Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI 1. Vilniaus Universiteto stu dentų Konferencija, Vilniaus Universiteto studentų Atstovybė ir fakultetų studentų Atstovy bės — tai studentų, besimokan čių dieniniame skyriuje, savi valdos organai. Jų veikla grin džiama viešumo, savivaldos ir kitais demokratiniais princi pais. 2. VU Studentų Savivaldos organų tikslas -- studento kaip asmenybės, kuriai būtina įgy ti žinių, auklėtis, tobulėti, ren gtis kvalifikuotai profesinei vei klai, teisių ir laisvių gynimas, in teresų reiškimas Universitete ir už jo ribų. 3. VU Studentų savivaldos organų pagrindiniai uždaviniai: 3.1. Padėti įtvirtinti ir prak tiškai realizuoti studentų tei ses ir laisves, užtikrinti parei K gų vykdymą. 3.2. Padėti tobulinti mokslo procesą, studentų atliekamus mokslinius tyrimus, gamybinę praktiką, stiprinti mokslo ir praktikos ryšius. 3.3. Padėti Universiteto ir fakultetų administracijai užtik rinti tvarką studentų bendrabu čiuose. 3.4. Sudaryti reikiamas są lygas studentų poilsiui, buičiai, darbinei veiklai vystyti, dvasi niams poreikiams tenkinti. 3.5. Gaivinti istorines ir kur ti naujas studentiškas tradici jas. 4. VU Studentų Savivaldos organai, siekdami tikslo ir įgy vendindami jai keliamus užda vinius^ f.l. Gina studentų interesus eš valstybinius ir visuomeniis organus bei judėjimus. 4.2. Organizuoja studentų ruplnimą gyvenamuoju plo tu. 4.3. Organizuoja studentų sa(jK. natorinį bei kurortinį gydymą, teikia jiems materialinę pagal4.4. Vysto ūkinę veiklą. 4.5. Organizuoja studentų laisvalaikį. 4.6. Atstovauja studentus santykiuose su administracija. 4.7. Palaiko ryšius su valsty binėmis ir visuomeninėmis or ganizacijomis bei judėjimais. 4.8. Palaiko ryšius su Lie tuvos aukštųjų mokyklų bei už’įęnio šalių studentų sąjungomis, jvjtautlnėmis studentų orga nizacijomis. 4.9. Organizuoja susitikimus, konferencijas, diskusijas, stu dentų bei dėstytojų apklausas bei kitas priemones studentus dominančiais klausimais. 4.10. Organizuoja galiojan čių aktų, kuriais numatoma studentų, jų organizacijų tei sinė padėtis, tyrimą, rengia re komendacijas juos tobulinti, da lyvauja rengiant ir aptariant dokumentus, liečiančius studen tų interesus. 5. Vilniaus Universiteto stu dentų savivaldos organai užtik rina studentams šias teises: 5.1. Dalyvauti jų rengiamose priemonėse. Kuriasi naujos valdymo struk tūros, ekonomikos reforma pa teikia savo staigmenas, pasirodo nauji įstatymai, kinta darbo jėgos ir vartojimo prekių rin ka. Tokioje aplinkoje kuriasi ir vietos po saule ieško naujos profesinės sąjungos, vienijančios darbuotojus darbo ir materiali nės gerovės apsaugos bendru interesų pagrindu. Šioms lais vojo pasaulio pavyzdžio prof sąjungoms atsirasti subrendo ob. jektyvios sąlygos. Lietuvoje yra valstybinio socialinio draudimo sistema ir Universitete socialinės rūpybos skyrius. Naujosios struktūros perėmė iš profsąjun gos visas kelialapių, butų, pre kių ir kitų gėrybių skirstymo funkcijas, kurios iki šiol atim davo daug profsąjungos organi zatorių energijos ir darbo lai ko. Dabar profsąjungos gali gin ti savo narių profesines ir so cialines teises bei teisėtus in teresus visuose Universiteto valdymo lygiuose ir Respubli kos valstybiniuose organuose.
3 psl.
UNIVERSITAS VILNENSIS
1991. 3. 20
Studentų savivaldos organų NUOSTATAI 5.2. Rinkti ir būti išrinktu į jų organus. 5.3. Teikti pasiūlymus ir už. klausimus vadovaujantiems orga nams dėl Savivaldos organų veiklos, taip pat dėl kitokių su Savivaldos organų veikla susie. tų klausimų ir gauti motyvuo tus atsakymus. 5.4. Gauti iš Savivaldos or ganų paramą ginant savo teises ir teisėtus interesus. 5.5. Naudotis savivaldos or gano paskirtu gyvenamuoju plotu. 5.6. Gauti kelialapius sau ir šeimos nariams sanatorlnam bei kurortiniam gydymui ir poilsiui Į gydyklas, taip pat materialinę pagalbą. II SAVIVALDOS ORGANŲ STRUKTŪRA 6. Vilniaus Universiteto stu dentų konferencija (toliau — Konferencija) — tai aukščiau sias dieninio skyriaus studentų savivaldybės organas, šaukiamas Vilniaus Studentų Atstovybės ne rečiau kaip vieną kartą per metus arba 1/3 fakultetu atsto vybėms pareikalavus. Konfe rencija yra teisėta, jei joje da lyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų. 7. Atstovavimo normas ir Konferencijos delegatų rinkinių tvarką nustato Vilniaus Univer siteto studentų Atstovybė. 8. Konferencija; 8.1. Išklauso studentų Atsto vybės prezidentą, sekretorių, romų komisijų ataskaitinius pranešimus ir juos tvirtiną. 8.2. Renka studentų Atsto vybės prezidentą, sekretorių, sudaro komisijas.
10. Atstovybė susideda iš fa kultetų atstovų, kuriuos renka kiekvieno fakulteto studentai pagal šią atstovavimo normą: vienam fakultetui tenka dvi vie tos Atstovybėje. Rinkimus į At stovybę organizuoja bei jų tvar ką nustato fakultetų studentų atstovybės. PASTABA: Fakultetų atsto vybės išimtinais atvejais gali
raštiškai įgalioti bet kurį savo narį dalyvauti Atstovybės po sėdyje sprendžiamo balso teise vietoj negalinčio dalyvauti At stovybės nario — fakulteto at stovo. 11. Atstovybė savo pirmaja me posėdyje prezidento teikimu • iš atstovybės narių tvirtina vi ceprezidentus. 12. Atstovybės posėdžiai kvie čiami Atstovybės prezidento ne rečiau kaip du kartus per mėnesį arba pareikalavus bent dviejų fakultetų atstovams. Pir mą naujai išrinktos Atstovybės posėdį kviečia prezidentas, fa kultetams išrinkus ne mažiau 2/3 Atstovybės narių. Atstovy bės posėdžiuose gali dalyvauti ir studentai - - ne Atstovybės nariai. Posėdis teisėtas, jei ja me dalyvauja ne mažiau kaip pusė išrinktų Atstovybės narių. 13. Atstovybės . posėdžiams pirmininkauja prezidentas, vi ceprezidentas arba kitas paprasta balsu dauguma išrinktas Atstovy bės narys. Atstovybės spredinūi priimami paprasta balsų dau guma. 14. Atstovybė: 14.1. Užtiki ina konferencijos priimtų nutarimų įgyvendinimą. 14.2. Sekretoriui pateikus, tvir tina sekretoriato sudėtį, suda ro komisiją. 14.3. Rengia finasinės-ūkinės veiklos sąmatą. 14.4. Išklauso sekretoriaus pra nešimą apie sekretoriato veiklą bei ^komisijų ataskaitas. 14.5. Sprendžia bendradarbia vimo su kitomis organizacijo mis bei judėjimais klausimus. 14.6. Priima nutarimus, spren dimus, kuriuos įgyvendina se kretoriatas. 14.7. Sekretoriatui pateikus, tvirtina premijų, pašalpų, ke lialapiu skyrimą bei bendrabu čių skirstymo planą. 14.8 Svarsto kitus fakultetų Atstovybių bei atskirų studentų pasiūlymus. 14.9. Turi teisę sustabdyti se kretoriato sprendimus, potvar kius bei jo veiklą. Sustabdžius Sekretoriato veiklą. Atstovybė: — (tame pačiame posėdyje) suformuoja laikinąjį Sekretori atą, — ne vėliau kaip per vieną mėnesį sušaukia neeilinę kon ferenciją, kuri sprendžia gin čą. 14.10. R’eiškia savo nuomonę dėl norminių aktų leidybos ir jų vykdymo. 14.11. Fakultetai turi „veto“ teisę Atstovybėje, bet tik kai sprendžiami tiesioginiai su juo (fakultetu) susiję klausimai. 15. Atstovybės prezidentas: 15.1. Atstovauja studentus Se nate santykiuose su Vilniaus Universiteto administracija, val stybinėmis, visuomeninėmis or ganizacijomis, judėjimais ir 1.1.
15.2. Saukia Atstovybės po sėdžius. 15.3. Pasirašo Atstovybės var du priimtus nutarimus, bendra darbiavimo sutartis ir t.t. 16. Atstovybės prezidentą, ne galintį kurį laiką eiti pareigų, pavaduoja viceprezidentas. STUDENTŲ ATSTOVYBĖS SEKRETORIATAS
22. Fakultetų Atstovybė — tai fakulteto dieninio skyriaus stu dentų savivaldybės organas, sprendžiantis visus su fakulteto studentais susijusius klau simus. 23. Sekretoriatas — tai vyk domasis-tvarkomasis fakulteto studentų organas. 24. Kiekvieno fakulteto stu dentai priima fakulteto atsto vybės ir sekretoriato nuostatus, atitinkančius fakulteto struktū rą bei specifiką. 25. Savo veikloje fakultetų studentų atstovybės ir sekreto riatai vadovaujasi šiais nuosta tais bei kitais veiklą reglamen tuojančiais nuostatais.
17. Vilniaus Universiteto stu dentų Atstovybės sekretoriatas (toliau — Sekretoriatas) — tai vykdomasis-tvarkomasis Atsto vybės organas. Sekretoriato su dėtis sekretoriaus teikimu tvir ATSTOVYBES TEISINE tinama Atstovybės posėdyje. PADĖTIS, LĖŠOS IR Sekretorius atsiskaito Atstovy LIKVIDAVIMO TVARKA bei. 18. Studentų Atstovybės sek 26. Atstovybė ir jos organai retorius renkamas Universiteto yra juridinis asmuo, turintis sa studentų konferencijoje. vo antspaudą ir emblemą, sąs 19. Sekretoriatas: 19.1. Užtikrina Atstovybės pri kaitą banke, teisę disponuoti sa vo turtu, prievolę atsakyti už imtų nutarimų įgyvendinimą. 19.2. Prižiūri Atstovybės tur savo ūkinę veiklą. tą, tvarko materialinių vertybių 27. Atstovybės lėšas sudaro: apskaitą ir rūpinasi finansine — studento mokestis, veikla. — pajamos už leidinius, — pajamos iš ūkinės veiklos, 19.3. Atstovybei įgaliojus at piliečių, kooperatyvų įmo stovauja studentus Vilniaus Uni versiteto Senate, valstybinėse, nių, organizacijų padovanotos visuomeninėse organizacijose, lėšos ir Kitos pajamos. judėjimuose ir t.t. 28. Atstovybės reikalams iš 20. Sekretorius: studentų imamas 5 rublių meti 20.1. Pasirašo įgaliojimus ir nis mokestis. Mokėjimo tvarką kitus operatyvaus sprendimo rei nustato Atstovybė. 29. Atstovybė likviduojama kalaujančius raštus. 20.2. Atstovybės posėdyje at Konferencijos nutarimu. Kvali siskaito už sekretoriato veiklą. fikuota ne mažiau kaip 2/3 da lyvaujančių atstovų balsų dau 20.3. Yra atsakingas už sek guma. retoriato finansinę-ūkinę veiklą. Nuostatai priimti lapkričio 21. Sekretoriatas pagal Atsto vybės narių, studentų pageida 15 d. VU Studentų sąjungos vimus sudaro komisijas. konferencijoje.
KVIEČIAME
d 0 Filologijos fakultetas kviečia universiteto studentus lankyti] i 0 šiuos fakultatyvus: Lotynų kaina (pradedantiems), dėst. V . Vidūnas, penktadie-( i <1 niais 17 vai. K 2. Portugalų kalba, (dėst. O. Rutkauskas - Mašadu, nuo 1kovo 1 d Į» Graikų kalba, v. d. N. Juchnevičlenė, pirmadieniaisi 12.30(1 vai. klasikinės filologijos katedra. Hebrajų kalba, dėst. L. Palmaitis, penktadieniais 17 vai. L 3.]! Žodžių pasaulyje, prof. L. Sodavičienė. trečiadieniais 17 valų > 113. (I Lietuvių tautos ir kalbos, prof. V. Cekmonas, penktadieniaisl1 14.45 vai. 114. i* ų Lenkų kalba, asist. Konickaja, žr. skelbimą prie Slavų filo-<[ 1, log. kat. i1 Iš rusų lit. meno istorijos, v. d. Melnikova, nuo kovo 1 dj ’ penktadieniais 17 vai. 123. < Lotynų kalba (pažengusiems), doc. E. Ulčinaitė, trečiadieniais1 17 vai. K 2. i Sanskritas (pradedantiems), dėst. V. Vidūnas, trečiadieniais* 17 vai. K 1. * DEKANATAS
:u
:
Profsąjunga: šiandiena ir rytdiena Tai jos prigimtinė funkcija. Grupė Universiteto profsą jungos atgaivinimo iniciatorių praėjusių metų gruodžio 13 d. įvykusioje konferencijoje įstei gė Vilniaus universiteto darbuo tojų profesinę sąjungą. Sąjun ga suteikia galimybes savo na riams vienytis pagal darbo vie tą arba pagal profesijas (moks lo darbuotojai, dėstytojai, vai ruotojai ir t.t.) Laikas parodys, kokia struktūra atneš daugiau naudos profsąjungos nariams.. Idealus profsąjungos funkcio navimo Universitete modelis at rodytų taip: respublikinės dės tytojų, mokslininku, inžinierių, darbininkių, bibllotekinin^ kų ir kitos profsąjungų organi zacijos Universitete sudarytų koordinacinę tarybą, kuri bend rautų su Rektoriumi, Universi teto Taryba, ministerija ar vy riausybe ir padėtų spręsti dar
FAKULTETŲ STUDENTŲ ATSTOVYBĖ IR SEKRETORI ATAI
buotojams iškilusias problemas. profsąjungos organizacija, o Kiekviena profesinė organiza esant kelioms profsąjungoms — cija galėtų sulaukti paramos iš viena iš jų, arba jungtinė prof savo respublikinės profsąjungos. sąjungų atstovybė (Lietuvos Bet kol dar Respublikoje nėra Respublikos Kolektyviniu/ susi stiprių atskirų profesijų sąjun tarimų ir sutarčių įstatymo (pro gų visus darbuotojams iškylan jekto 6 str.). čius klausimus reikia spręsti Kolektyvinė sutartis bus vietoje. svarbus dokumentas reglamen Būtinybę turėti Universitete samdos sutarčių suda stiprią ir efektyviai dirbančią tuojantis rymo. pakeitimo ir nutraukimo profsąjungą diktuoja laikas: darbo apmokėjimo, dar greitai bus priimti Samdos Dar sąlygas, bo normavimo ir poilsio sąly bo sutarties ir Kolektyvinių su gas, sudaryti sitarimų ir sutarčių įstatymai, sveikasįsipareigojimus ir saugias darbo kurie garantuos pagrindines dar kvalifikacijos kėlimo ir sąlygas, perkva bo teises. Samdos sutarties įs sąlygas ir su tuo su tatymo (projekto) 30 straipsnis lifikavimo sijusias garantijas ir lengvatas. pavadintas „Draudimas atleisti dabar, kai rengiami Uni darbuotoją, negavus dirbančių Jau versiteto veiklos regullaminai, jų organizacijos organo sutiki reikia pradėti kurti būsimos ko mo“. Koks tai organas, nurodo lektyvinės sutarties struktūrą ma Kolektyvinėje sutartyje. Tai ir numatyti pagrindinius jos pa darbuotojų kolektyvo susirinki mo ir konferencijos įgaliota sirašymo principus.
Profsąjunga turi rūpintis sa vo narių socialiniais reikalais. Gyvenamąjį plotą, kelialapius poilsiui ir sanatoriniam gydy mui, prekes skirstys Sociali nės rūpybos skyrius su visuome ninėmis komisijomis. Profsąjun gos uždavinys šioje sferoje — deleguoti savo narius į komisi jas,. Jie reikalautu garantuo ti skirstymo teisingumą ir vie šumą. Neturėtų likti be profsąjun gos dėmesio ir socialinio drau. dimo lėšų bei biudžetinių asig navimų Universitetui panaudo jimo darbuo*ojų gerovės kėli mui klausimai. Tokie pagrindiniai Universi teto darbuotojų profsąjungos uždaviniai ir veiklos kryptys. Kaip sėkmingai jie bus įgyven dinti priklausys nuo sąjungos gausumo ir jos narių aktyvumo. Kęstutis BAUŠYS
4 psl.
■■■■■........
įi!Įg!iĮ!_
ii į.
„
į
..... ................
UNIVERSITAS VILNENSIS .......
Kokios bebūtų permainos, jos reikalauja iš žmonių ryžto kan trybės, neapsieinama be pikto pinimo butais problema. Apta žodžio ar dvejonių. Tačiau jei rę klausimus Kalbėjusieji pab gu joms ryžtamasi, matyt, jos rėžė, kad Universitetas skau reikalingos. Būtinos permainos džiai pergyvena šiandieninę Kri ir Universiteto ūkiniuose pada tinę situaciją todėl nenori būtį liniuose. „kurčnebylio' prašytojo vietoje, Kiekvienam akį rėžia suski reikalaudamas sau privilegijų. lusios ir atsitūpusios senųjų rū Tačiau viliamasi išmintingo ir mu sienos, neužsidarantys lan toliarantišKo požiūrio į seniausią gai, išlaužytos bendrabučių du Lietuvos aukštąją mokyklą, rys. Ruošiantis Universiteto mūsų, visų pasididžiavimą ir 400-osioms metinėms, buvo ge viltį. rai padirbėta, tačiau dabar Uni Įdėmiai išklausęs visų pagei versitetą tarsi visi pamiršo. In davimus ir klausimus, miesto vesticijos, skirtos restauracijai, meras V. Bernatonis ir tary kapitaliniam remontui ir eina bos pirmininko pavaduotojas majam, ūkinėms išlaidoms visą Ciupaila, stengėsi nuoširdžiai dešimtmetį praktiškai nedidėjo, ir atvirai atsakyti į juos. Į kon tuo tarpu su tais pačiais pini krečius klausimus kuriuos pajė giniais ištekliais kasmet buvo gi yra spręsti merija atsakyta galima vis mažiau nuveikti. teigiamai, nurodant, sprendimo Pačiam primityviausiam budus ir perspektyvas. Atsaki Universiteto nėjant į abstraktesnius klausimus supratimui apie vengta n i e k o nepa ūkį, paminėsiu keletą skaičių: universiteto patalpų grindų plo sakančių atsakymų pabrėžiant, kad „visko valdytojas yra pini tas sudaro apie 18 ha. Iki š. gas", o jo, kaip ir Universite m. vasario l d. juose dirbo apie 900 žmonių. O kur dar daug tas, merija neturi. Formaliai buvo išspręsta ju priežiūros reikalaujantis šilumi nis ir elektros ūkis? Be kasdie ridinė pastatų priklausomybė. Dabar pats Universitetas svars ninių darbų būtinas ir remontas, tys, ką jis pajėgus turėti, nes nauja statyba. akivaizdu, kad būtent šeiminin Suprasdami respublikos ūkio kas, o ne kas kitas, privalo padėtį, šiandien tikėtis didelės rūpintis savo turtu. Patenkinti paramos negalime. Todėl priva mero atsakymu turėtų likti ir tie lome racionaliai naudoti tiek pi dėstytojai, kurie jau ilgokai niginius, tiek materialinius iš laukia butų — klausimas bus teklius, optimaliai paskirstyti sprendžiamas artimiausiu metu. darbus, didesnį dėmesį skirti Studentams meras, deja, nieko žmonėms, dirbantiems šį darbą. nepažadėjo..., Taigi pastoviai Visa tai ir nulėmė pertvarkos bendrabučiuose dingstantis ne būtinumą. Kad išsaugotume dar tik karštas, bei ir šaltas vanduo, buotojus ir pakeistume jų po kalėjimų kameras primenantys žiūrį į darbą, privalėjome ko kambariai, ir sunkiai normaliam kiu nors būdu padidinti atlygini žmogui įsi vaizduojama studen mus. Bet nėra darbo užmokesčio tiška „virtuve ir tualetas“ tebeliks „nuostabiu soc.realizmo“ pa vyzdžiu ir ateinančioms kartoms. Tikėkimės, kad naujoji miesto valdžia supras, kad ne vien Universitetui reikia paramos ir palaikymo; koks gi būtų Vilnius be mūsų Alma Mater —nusilu pusiomis sienomis, kiaurais sto Dingusius studentų pažymė gais ir tikėkim — didžiadva jimus Nr. 850046, išduotą siška kantrybe... EKFF studentei Ingridai TA Remigijus B1EL1NSKAS RALYTEI, Nr. 8911642, išduo tą IF studentui Egidijui SLAD KEVIČIUI, Nr. 9010137, išduo tą PF studentei Natalijai TOLKACIOVAI, Nr. 9011521, iš duotą IF studentei Ingai ŽU Nr. 8710531, Ne vieną ašarą nubraukė mo KAUSKAITEI, išduotą MF studentei Irmai BUterys pasakodamos apie baisią TANAVICIŪTEI, Nr. 9010683, tragediją, kurios pasekmės ilgų išduotą GF studentui Ryčiui laiką buvo slepiamos. Ir dabar VASKELEVICIUI, Nr. 8720853, prieš akis matau žalsvo atspal (išduotą PF studentei Ingridai vio mažos mergytės veidelį, vai NORKUTEI, Nr. 8911862, Iš kiškai smalsiai žiūrintį į būrį duotą M F studentei Gitanai JUatvykusių. Dvejus metus buvo ŽENAITEI, Nr. 8711797, iš apgaudinėjama, kad radioakty duotą GF studentui Juriui BEvus fonas nepakitęs, žmonės naiviai tikėjo šia informacija LTE, Nr. 8610880, išduotą TF ir gyveno kasdieninį gyvenimą: studentui Arūnui KAMINSKUI, savo sklypeliuose augino daržo Nr. 8810671, išduotą GVEF ves, jas valgė, augino gyvulius... studentui Raimundui ANDRUToks gyvenimas daug kam atė LIONIUI, Nr. 8811151, išduotą mė gyvybę. Šie žmonės vis dar tikisi pa FilF studentei Jolantai PRAgalbos. Deja, kol kas, kaip jie NAITYTEI, Nr. 8910355, išduo. pasakoja, atvažiuoja įvairios delegacijos, pasidomėti jų bė domis, patikrina sveikatą, nie Filologijos fakulteto de ko nepasako ir vėl išvažiuoja. kanatas, Lietuvių kalbos ka Ozorių gyventojai taip ir sutitedros kolegos nuoširdžiai kinėja retsykiais pasirodančius užjaučia dėstytoja Nijolę autobusus, vildamiesi pagalbos. LINKEVIČIENĘ, palaido Deja... Ir šį kartą buvo paža jusią savo tėvelį. dėta, kad atvažiuos iš Gardino studentų būrys padėti. Tikėki Filologijos fakulteto de mės, kad konferencijos šeiminin kanatas nuoširdžiai užjau kų pažadai nebus „tušti“. čia studentą ir bendradarbį Kęstutį LAURINAITĮ, mi Konferencija pasibaigė. Daug rus jo žmonai. įvairių problemų laukia racio nalaus sprendimo. Dalyviai iš Filologijos fakultetas, Rusų siskirstė, sakydami viens kitam kalbos katedra nuoširdžiai „Iki pasimatymo Kuegane“, kur užjaučia docentę Tatjaną balandžio mėnesį vyks pasauli VLASOVĄ jos tėveliui mi nė konferencija „Gydytojai už rus. socialinę atsakomybę“. Filologijos fakultetas, Baltų Jurgita KAMINSKAITE filologijos katedra užjaučia profesorių Vytautą MAŽIULĮ mirus jo mylimai seseriai. me aukšte (901 kambarys). At vykusi greitosios med. pagalbos mašina nukentėjusįjį nuvežė į Vilniaus miesto I-ąją klinikinę ligoninę, kur 23 vai. 05 min. jis mirė. Įvykį tiria prokuratū ra.
Problemas spręsime patys Šių metų kovo 5 dieną Uni versitete Įvyko Vilniaus mies to mero V. Bernatonio ir val dybos tarybos pirmininko pa vaduotojo Ciupailos susitikimas su mūsų Alma Mater Rektoriu mi, prorektoriais, fakultetų de kanais, dėstytojais, atstovaujan čiais Universitetą miesto, tary boje. Susitikimo tema — archi tektūrinio ansamblio juridinis statusas, buvusių pastatų grą žinimas Universitetui, jų res tauravimas, socialinės proble mos, etc. Rektorius R'. Povilio nis trumpai supažindino svečius su garbinga Universiteto isto rija, tuo pačiu apžvelgdamas ir nūdienos problemas. Prisi minęs 1985 metais Universite to gautą aukso medalį už architektūrinio ansamblio išsaugojimą, Rektorius ap gailestaudamas konstatavo ap verktiną šiandieninę jo būklę. (Universitetui priklauso apie 100 pastatų, išsibarsčių/sių po Vil niaus senamiestį ir kitus rajo nus.) Vienas Universitetas ne pajėgus išsaugoti šį istorinį pa likimą, nekalbant jau apie praktinį jo panaudojimą. Toliau Rektorius kalbėjo apie konkre čius pastatus, seniau priklau siusius Universitetui, kuriuos dabar norima susigrąžinti. Sis procesas — skausmingas ir ne lengvas. Paminėsiu tik, kad daugelyje šių pastatų dabar gy vena žmonės, kuriuos reikia iš keldinti, o žinant koks didžiu, lis butų stygius mieste, proble ma aiški ir be didelių komen tarų. Minėtinas ir „kiauras" Universiteto biudžetas, skau džiai primenantis sovietinių lai kų piktą grimasą, pašaipiai žiū rinčią į jau penktą šimtmetį kopiančią mūsų Alma Mater. Ūkio direktorius A. Kundro tas ir Kapitalinės statybos in žinierius A. Milaknis priminė ir kitas skaudžias problemas: katastrofišką studentų mieste lio būklę, ja i dabar pastatų re montui reikalingų lėšų stygių, Gamtos fakultetui priklausančio botanikos sodo rekostrukciją. Buvo priminta ir dėstytoju aprū
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI
■ i
prausyklos, dušai, tualetai by loja apie remonto beprasmiš kumą. Bendrabučiuose girtuok liaujama, nors... visais laikais fondo rezervų. Tuo tarpu pusės čia naudoti alkoholį buvo ir yra tesudarė draudžiama. Studentai tai žino. ūkininkų atlyginimai 70 rublių. Liko viena išeitis: Tačiau nepaiso. Nemažai vilčių mažinti darbuotojų skaičių ir teikia Universiteto policija. Pra įvesti naujus ūkinio aptarnavi šau studentus teisingai mane mo normatyvus. Kiekvienas suprasti ir, kol nevėlu, keisti ūkinis padalinys (jų šiandien 22) gyvenimo būdą. turi savo darbo užmokesčio fon Ruošiamas bendrabučių regudą. Darbuotojų atlyginimas bus liaminas. Jis suteiks studentamsapskaičiuojamas pagal jų dar daug teisių ir įpareigos laiky binio dalyvavimo koeficientą. tis tvarkos, drausmės, atsakomy Tuo tikimės susigrąžinti žmo bės. Planuojame vieta bendra nes, išmanančius ir norinčius butyje skirti vieną kartą per dirbti Universitete, tačiau pali visus studijų metus. Praradus kusius jį dėl mažų atlyginimų. teisę gyventi bendrabutyje, ji Atsisakėme tarnybų dubliavimo nebus daugiau suteikiama. Ar objektuose ir centre. Stiprina padidės mokestis už bendrabutį? mos eksploatacinės tarnybos pa Šiandien atsakyti į šį klausimą čiuose padaliniuose. Ūkiniuose negaliu. Šiais metais pabrango padaliniuose darbuotojai turi elektros energija, apšildymas, patys sugebėti spręsti visas bė vanduo ir kiti ūkiniai aptarna-j das, išskyrus tas, kurioms rei vimai. Mokesčiai už gyvenimą kalinga specializuota pagalba, bendrabutyje padengia tik apie (suvirinimas, kap. remontas, ry 25 30 proc. visu ūkinių išlai šių aptarnavimas). Vietoj beveik dų. Neginčytina, tai, kad mokes kiekviename pastate buvusių čiai iuri būt; diferencijuojami. komendantu įvesti kompleksų Negali studentai mokėti tiek administratorių etatai. Pastebi pat už vietą dviviečiame ir ke mai sumažėjo ūkininkų valdymo turviečiame kambaryje ir pan. sąrašuose. Neabejoju, kad tvarka galima, bet Jos nebus be abipusio ūki Šiandien kritiškiausioje būk ninkų ir studentų supratimo. lėje bendrabučiai. Išdaužyti Kiek kitokia situacija su kai stiklai, Išspardytos durys, nu tepliotos sienos, nuniokotos ben kuriais kitais Universiteto ob dro naudojimo patalpos byloja jektais. Daugeli pastatų centri ir apie studentijos kultūrą. Tuoj niuose romuose, Čiurlionio pat viską sutvarkyti neįmanoma. Naugarduko gatvėse, Botanikos sode, Kauno Humanitariniame Vieno bend’-abučio atstatymui reikia skirti riuo 30 iki 100 fakultete reikia kapitaliai re montuoti. Darbus teks atidėti. tūkst. rublių O bendrabučių Universitete DEVYNIOLIKA! A KUNDROTAS Tokia suma metams skiriama Ūkio dnektorius visiems universiteto objektams Informacija ūkio direk,*^ aptarnauti. Gesintuvo putomis teikiama ir užsakymai ■ išdažytos sienos, nuniokotos jami tel. 62-31-60.
PERMAINOS
tą GF, studentui Česlovui KO REIVAI, Nr. 9011371, išduo ta FF studentui Aleksandrui KONSTANTINOVUI, Nr 8710478, išduotą EKFF studen tei Dianai KLIMCIAUSKAITEI, Nr. 8710530, išduotą MF stu-
DIENOS GARDINE Kauno medicinos Akademi jos studentai, aktyvūs kovos prieš branduolinį karą judėji mo dalyviai, vasario 22—24 dienomis dalyvavo Gardine vy kusioje II-oje Visasąjunginėje šios organizacijos studentų kon ferencijoje. Konferencijos me tu kauniečiai pareiškė, kad jie pasitraukią iš visasąjunginės or ganizacijos ir steigia savaran kišką respublikos „Gydytojai prieš branduolinį karą“ organi zaciją. Apie organizacijos pla. nūs pasakojo jos pirmininkas V. KUZNICOVAS: - Planuojame šių metų bir želio mėnesį Stokholme vyk siančiame pasauliniame kongre se „Gydytojai už socialinę at sakomybę" kreiptis į pasaulinę organizaciją ir prašyti priimti į narius. Lietuva taptų 73-ąja šalimi - nariu. Dabar jau turime "tiesioginį ryšį su Bostonu, ku riame yra įsikūręs pasaulinis centras. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Černobylio ava rijos klaidomis bei pasekmėmis. Pasirodo ir dabar Mogilio vo, Gomelio ir kitų sričių už terštose teritorijose gyvena žmonės. Gardiniečiai suorgani zavo kelionę į Oziorus. Siame kaime tik praeitų metų gruodžio mėnesį buvo apgyvendintos 43 šeimos iš Cečerskio rajono Sapetovlčl ir Sebrovičl kaimų.
Kovo 10-osios vakarą prie VU 17-ojo bendrabučio (Saulėtekio ai. 6) buvo rastas mirštantis Universiteto Istorijos fakulteto pirmo kurso studentas Valdema ras Bartoševič. Liudininkų tvir tinimu, jis, būdamas neblaivus,, apie 21 vai. iškrito iš bendra bučio balkono, esančio devinta-
„U. V.“ inform. 1
1991. 3. 20
RAITEI, Nr. 8910114, išduotą Ct.F studentei Sonatai RAMOŠ KAITEI, Nr. 8610138 (studijų knygelė), išduotą FF studentei Daivai LAZAREVICIOTEI, Nr. 8711220, išduotą MF studen tei Marianai LEVIT, Nr.
Istorijos fakulteto dėstytojai ir darbuotojai nuoširdžiai už jaučia docentę S. MATULAI TYTĘ dėi motinos mirties. Filologijos fakulteto ko lektyvas, Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai užjaučia kolegę dėstytoją Bronę MATULAITYTĘ mirus myli mai mamai.
Vilniaus Universiteto Mo terų klinika užjaučia dėsty toją Grąžiną DRĄSUTIENĘ dėl mylimos mamytės mirties. Bibliotekininkystės, Knygo tyros ir bibliografijos, Infor macijos sistemų katedros nuoširdžiai užjaučia docentą Stanislovą DUBAUSKĄ dėl motinos mirties.
8610593, išduotą FilF studentei, Marinai KUZNECOVAI, Nr. 861.0591, išduotą FilF studentei . Elenai KURGANOVAI, Nr. 8911187, išduotą FilF studen tei Sonatai MONTVILAITEI, Nr. 8911161, Išduotą FilF stu. dentei Virginijai DAMIELKUTEI, Nr. 8710455, išduotą EKFF studentui Gintarui ŠEREIVAI, Nr. 8911310, išduo tą GEVF studentui Edvardui TAMULIUI, Nr. 8710388, iš duotą MF studentei Dianai POŽECKAITEI, Nr. 9010362, duotą EKFF studentei Auš DRUNGILAITEI, Nr. 873043 išduotą GEVF studentei šrai ’ LEŠČINSKAITEI, 8710281, išduotą GEVF |itu.dentei Daivai SUSLAVICIŪTEI, laikyti negaliojančiais. * * * 1990.12.19 d. „Universitas Vilnensis“ Nr. 17-18 skyrelyje į,Pamesti pažymėjimai“ įsivėlė kiaida. Skaityti taip: „Dingusį Kėdainių II oslos vidurinės mo kyklos mokinės Loretos NORMANTAITES vidurinio mokslo baigimo atestatą Nr. 108302 laikyti negaliojančiu.“ Atsipra. fiome. Redakcija ** Filologijos fakulteto deka natas, Prancūzų kalbos ir visuotinės literatūros kated ros liūdesio valandą, broliui mirus, nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Gabiją BUTKE VIČIENĘ. Filologijos fakulteto ko lektyvas, Anglų filologijos katedra užiaučia kolegę Li liją TALMANTIENĘ, mirus jos mamai.
Filologijos fakulteto dėka, natas Prancūzų kalbos ir Vi suotinės literatūros katedros liūdną netekties valandą, mo tinai mirus, nuoširdžiai užjau čia bendradarbę Agripina MARCINKIENĘ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 611179. Tiražas 4000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 590. Redaktorė Liana BINKAUSKIENE
Ą.