1
Universitas Vilnensis
2003 m. kovas
hinc itur ad astra
$
cz>
i ^ąIfE .
i^ ^zrAs N^
universitas viB 1B n on oi o = B B į
Kovo mėn.
Platinamas nemokamai
http://www. vilnensis.vu.lty
VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 3 (1649)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Geriausiems VU mokslininkams Rektoriaus premijos
NUMERYJE SKAITYKITE:
p. 3
Kovo 4 dieną Senato salėje iškilmingai įteiktos šešiolika Rektoriaus premijų už mokslinius laimėjimus 2003 metais.
Aptarti žiemos sesijos rezultatai
Parodos „Studijos 2004“ lankytojus VU patraukė ne tik savo leidiniais, bet ir linksmais profesoriais
p.
„Jūs buvote įvertinti už moksli nius pasiekimus, - kreipėsi rekto rius akad. B. Juodka j premijos lau reatus. - Premijos simbolinės, ta čiau žmogui reikia ne vien pinigų, bet ir moralinio paskatinimo. Jūs esate geriausi iš geriausių.“ Už mokslinę veiklą ir pasiekimus premijos skirtos profesoriams Vik torijai Daujotytei-Pakerienei, Vaidu čiui Kučinskui, Juozui Rimantui La zutkai, Rimantui Rakauskui, Aiva rui Kareivai, Antanui Laurinčikui, Remigijui Leipui, Algirdui Petrui Stabiniui, Sigitui Tumkevičiui, Juo zui Vidmančiūi Vaitkui. Taip pat vy resniajam mokslo darbuotojui Vy tautui Kardeliui, lektoriui Rimvydui Rektoriaus premijos laureatai su VU rektoriumi akad. B. Juodka Petrauskui, mokslo darbuotojui V Naujiko nuotr. Klaudijui Maniokui bei docentams
f
Sauliui Kaubriui, Remigijui Misiū nui ir Žanetai Simanavičienei. Rektoriaus mokslo premijos ski riamos VU dėstytojams ir mokslo darbuotojams už išskirtinius meti nius mokslo pasiekimus, indėlį plė tojant mokslą Universitete ir Lie tuvoje bei keliant Universiteto moks lo prestižą pasaulyje. Premijos ski riamos atsižvelgiant į mokslinius as menų darbus, mokslininkų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, už praneši mus konferencijose ir mokslo po puliarinimą bei ekspertizes ir admi nistravimą. Pagal VU rektoriaus mokslo premijų skyrimo tvarką yra steigiamos trylika mokslo premijų. Tačiau šiemet jų skaičius išaugo iki šešiolikos.
Onutė MACKONYTĖ
5___ Galutinj žodį seksualinio priekabiavimo „byloje“ tars VU rektorius
P. 6-7 VU SA informacija
p 10 Sukurtas filmas apie Gamtos mokslų fakultetą
„Virgo“ išvyksta į Japoniją
Studentų dėmesiui Studentų vidurinio mokslo atestatai dabar yra saugomi fakultetuose, todėl prašome dėl atestatų kopijų ir kt. kreiptis į savo fakulteto dekanatą.
VU archyvas
Į Universitetą atvyko Europos universitetų asociacijos ekspertai Kovo 4-6 d. Vilniuje viešėjo keturi ekspertai iš įvairių universitetų: prof. pir mo Visakorpi, grupės vadovas (Suomija), prof. Don McQuillan, grupės sekre torius (Airija), prof. Regis Ritz (Prancūzija), prof. Oktem Vardar (Turkija), jų vizitas organizuotas pagal darbų programą, kurią 2003/2004 m. m. vykdo Vilniaus universitetas, dalyvaudamas Europos universitetų asociacijos (EUA) koordinuojamoje Institucinio vertinimo programoje.
Aurelija VALEIKIENĖ, VU Strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė-ekspertė Ekspertų viešnagės tikslas - su sipažinti su Universitetu, jo valdy mo principais ir praktika (didžiau sią dėmesį skiriant mokslo vadybai) bei lig šiol nuveiktais darbais savia nalizės srityje ir pasiruošti pagrin diniam ekspertų vizitui, kuris nu matomas gegužės mėnesį. Universiteto kamieniniai akademi niai padaliniai ir kai kurie Centri nės administracijos skyriai vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje rašė savianalizės ata skaitas, kurias paskui pagal savo veiklos sritis nagrinėjo ir apibendrino dešimt darbo grupių. Remiantis padalinių pa teikta medžiaga ir darbo grupių ataskai tomis bei vadovaujantis EUA metodiniais nuorodomis buvo parengta išplėstinė VU savianalizės ataskaita lietuvių kalba ir jos sutrumpintas variantas anglų kalba, ku ris ir pateiktas ekspertams. Ekspertai su sitiko su Universiteto vadovybe, saviana lizės koordinacinio komiteto nariais,
Senato bei Tarybos nariais, Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojais, taip pat ke leto darbo grupių - Mokslo valdymo ir moks linės veiklos kokybės užtikrinimo, Studijų programų kokybės užtikrinimo, Studijų pro ceso kokybės užtikrinimo ir Paslaugų studen tams kokybės užtikrinimo, Tarptautinio ben dradarbiavimo - nariais, Universiteto studentais. EUA ekspertai lankėsi moksline veikla garsėjančiame Fizikos fakultete bei šiuolaikinės vadybos principus taikančiame Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins titute.
prisiminkite čia prabėgusius studijų metus ir sužinokite, kaip Universitetas gyvena šiandien. Universiteto bendruomenė pasigenda Jūsų partnerystės, todėl žengė pirmąjį žingsnį, siek dama užmegzti glaudesnius kontaktus su Uni versiteto absolventais: sukurtas internetinistinklalapis http://alumnl.vu.lt, elektroninė duo menų bazė, kurioje Jūs galite registruotis. Taip būsite informuojamas apie Universiteto, jo ab solventų veiklą būsite pasiekiamas studijų metų draugams. Taip pat Universitete jau yra nuolat alumnų reikalais besirūpinanti darbuotoją ku ri pasirengusi Jums padėti. Šiandien Universitete jau veikia trys fakultetinės alumnų draugijos - Teisės fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti tuto bei Tarptautinės verslo mokyklos. Eko
nomikos fakultete taip pat planuojama ne trukus pakviesti absolventus j steigiamąjį drau gijos susirinkimą. Mes skatiname Jus sekti jų pavyzdžiu ir burtis į fakultetines ir kitokias įvai riomis interesų sferomis pagrįstas Universite to absolventų draugijas. Kviečiame Jus vėl praverti senosios Alma Mater duris, sutikti senus draugus, pažvelgti į Universiteto šiandieną ir drauge kurti jos ryt dieną Registruotis galite ei. paštu: alumni@vu.lt. telefonu (8 5) 268 70 98, kontaktinis asmuo - Ligita Vaitkutė. Rašykite: IRVS, Alumni sekcijai, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3,01513 Vilnius Interneto svetainė: http://alumni.vu.lt
2
Universitas Vilnensis
VU bendruomenė susitiko su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku Onutė MACKONYTĖ
Vasario 11 dieną su Vilniaus uni versiteto bendruomene susitiko LR Seimo Pirmininkas Artūras Pau lauskas. Su Universiteto rektoriu mi akademiku Benediktu Juodka A. Paulauskas aptarė aktualiausius aukštosios mokyklos klausimus. Vienas tokių - finansai. Jie, anot akad. B. Juodkos, yra Universiteto gero gyvenimo faktorius. Vėliau po kalbis ir diskusijos persikėlė į apy tuštę Teatro salę. Ją apžvelgęs Seimo Pirmininkas pajuokavo, jog į mitin gus renkasi nepatenkintieji. Kadangi studentų susirinko mažai, vadinasi, jie viskuo patenkinti. Taip pat A. Pau lauskas džiaugėsi vis didėjančiu stu dentų aktyvumu, nes tik aktyviai vei kiant ir sunkiai bei sąmoningai dir bant galima kažką pasiekti. Atsaky damas į studentų pateikiamus klau simus Seimo Pirmininkas peikė ne realių pažadų žarstytojus, kurie nie ko nepadaro, o žada tik tam, kad gau tų balsų per rinkimus. A. Paulauskas patarė studentams sugrįžus namo ir kalbantis su tėvais ir seneliais jiems paaiškinti, kad stebuklų nebūna: „Ne gyvename kaip Emyratuose ant naf tos, kad įbedus pagalį ji pradėtų trykš ti. Reikia dirbti“. Tačiau studentams ir Universiteto vadovams rūpėjo ne vien tik politika. VU SA vicepreziden tas Artūras Šaltis siūlė valdžiai nesi-
Apdovanoti VU Rusų filologijos katedros dėstytojai
Seimo Pirmininkas A. Paulauskas su VU rektoriumi aptarė Universiteto finansų klausimą. V. Naujiko nuotr. girti, kad pastaraisiais metais buvo skirta šiek tiek daugiau lėšų bendra bučių remontui: „Vis viena tai tik dė žutės, į kurias jau greitai Lukiškes ga lima būtų perkelti“. Rektorius akad. B. Juodka teira vosi, ar VU turi teisę parduoti kai kuriuos poreikių neatitinkančius savo pastatus miesto centre, o už
gautus pinigus pasistatyti naujus studentų miestelyje. Pasirodo, gali. VU turi teisę disponuoti savo turtu ir tai bus svarstoma pavasarį. Seimo Pirmininkas suskubo pa stebėti ir įvertinti Vilniaus universi teto darbą: „VU yra pionierius. Jū sų kelias teisingas, juo eina ir kiti universitetai“.
VU SA viceprezidentas A. Šaltis kėlė bendrabučių remonto problemą V Naujiko nuotr.
Mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“ tęsia bendradarbiavimą su VU Rektoriaus auloje sutartį pasira šė Vilniaus universiteto mokslo rei kalų prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus ir „Omnitel“ preziden tas Antanas Juozas Zabulis. Pasira šant sutartį dalyvavo Fizikos fakulte to dekanas prof. Jūras Banys, akade minių reikalų prorektorė doc. Birutė Pociūtė bei Strateginės plėtros sky riaus vedėjas Algimantas Lipinaitis. Sutartimi įsipareigojama, jog abi pusės aktyviai dalyvaus kuriant Lie tuvoje informacinę visuomenę bei skatinant žinioms imlių informaci nių technologijų plėtrą. To bus sie kiama įsteigus bendrą „Telekomu nikacijų laboratoriją“. „Pagrindinis Vilniaus universiteto ir „Omnitel“ bendradarbiavimo tikslas - gerinti specialistų rengimo kokybę, kelti kvalifikaciją, propaguoti modernių informacinių ir telekomunikacinių paslaugų teikiamus privalumus bei aktyviai dalyvauti tokių paslaugų kū rimo procese“, - sakė Vilniaus uni versiteto rektorius akad. Benedik tas Juodka. Nuo šiol „Omnitel“ rems Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą techninėmis priemonė mis, padės įsigyti mokslo ir moky mo metodinės medžiagos, publi kuoti mokslinę ir mokomąją me džiagą. „Bendradarbiaudami su ša lies aukštosiomis mokyklomis, dalysimės sukauptomis žiniomis, su teiksime galimybę aukštosioms mo kykloms naudotis naujausiais tele komunikacijų pasiekimais bei pa dėsime joms tobulinti mokslo ir stu dijų procesus,“ - teigė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis. Taip pat „Omnitel“ įsipareigoja pagal bendrovės darbo profilį sudaryti ga limybę studentams atlikti mokomą sias praktikas bendrovėje, informuo ti Universitetą apie specialistų po reikį. „Omnitel“ rems Universiteto ir bendrovės dalyvavimą mokslinėse konferencijose, kvies Universiteto darbuotojus dalyvauti bendrovės or
2004 m. kovas
Kovo 3 d. telekomunikacijų bendrovė „Omnitel" ir Vil
niaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Po sutarties pasirašymo VU prorektorius prof. J. V Vaitkus „ Omnitel“ prezidentui A. Zabuliui įteikė studentišką kepuraitę. V Naujiko nuotr.
ganizuojamuose seminaruose bei specialistų tobulinimo kursuose. Vil niaus universitetas savo ruožtu įsi pareigoja nuolat tobulinti mokslo ir studijų procesus, panaudojant nau jausius telekomunikacijų ir informa tikos pasiekimus, diegiant vientisą studijų, nuotolinio mokymo bei nuo latinio specialistų tobulinimo siste mą. „Omnitel“ užsakymu Universi tetas vykdys užsakomuosius moksli nius tyrimus abi puses dominančio se srityse. Universitetas informuos „Omnitel“ apie naujas studijų pro gramas ir specialistų rengimo pla nus, bendrovės užsakymu rengs tęs tinių studijų - specialistų tobulini mo - programas. Taipogi „Omnitel“ ir Vilniaus universitetas dalyvaus Vil niaus miesto, Lietuvos bei tarptau tiniuose projektuose. Tokia abipusė nauda, anot Fizikos fakulteto dekano doc. J. Banio, pa
dės paruošti darbui ilgalaikius spe cialistus ir įsisavinti naujas technolo gijas, kurios sparčiai tobulėja. Pasak jo, bendradarbiaujant su prestižine bendrove tikimasi privilioti ir išsau goti daugiau fizikos studentų. Šiuo metu fizikos fakultete studijuoja apie 640 studentų, iš jų 169 - pirmame kurse. Nemažai fizikos studentų dir ba telekomunikacijų ir informacinių technologijų bendrovėse. Atsiverian čios Europos Sąjungos sienos fakul tetą ne tik intriguoja naujomis gali mybėmis, bet ir gąsdina galimu „pro tų nutekėjimu“. Ši „Omnitel“ ir Vilniaus univer siteto bendradarbiavimo sutartis fi zikos mokslų srityje yra antroji. 2002 metų pabaigoje „Omnitel“ ir Vil niaus universitetas pasirašė bendra darbiavimo sutartį dėl Karjeros cen tro kūrimo. „U.V.“ inform.
Šventės akimirka. V Naujiko nuotrauka
VU Auloje vasario 6 dieną Ru sijos mokslų akademijos preziden tas akad. Jurijus Osipovas įteikė Rusijos Federacijos vyriausybinius apdovanojimus penkiems VU Ru sų filologijos katedros dėstytojams už rusų kalbos ir literatūros moks lo tiriamąjį ir populiarinimo dar
bą: Tautų draugystės ordinu apdo vanotas katedros vedėjas prof. habil. dr. Jevgenijus Kostinas, Alek sandro Puškino medaliu - prof. dr. Lilija Sudavičienė, prof. dr. Eleo nora Safronova, doc. Jelena Bra zauskienė, prof. habil. dr. Elena Červinskienė (po mirties).
„Mini Europos“ parke Lietuvai atstovaus Universiteto pastatų maketas Vasario 13 dieną Vilniaus uni versitete viešėjo „Mini Europos“ parko direktorius Tjeri Meusas. Kaip žinoma, šiame parke, kuria me pristatomi žymiausi Europos architektūros šedevrai, puikuosis Vilniaus universiteto architektū rinio ansamblio maketas. Jis at stovaus Lietuvai. Tai bus vienin telė valstybė, kuriai šiame parke atstovaus universiteto pastatas. Specialistai neketina perkelti į maketą viso VU ansamblio, nes jis užimtų per daug vietos ir jį bū tų sunku apžiūrėti. Be to, pareng ti daugybės pastatų detalų maketą kainuotų labai nemažai. Pagal „Mini Europos“ parke galiojantį mastelį visi modeliai yra 25 kar tus mažesni už tikruosius. Pernai gruodį Vyriausybė, pa tvirtinusi Vilniaus universiteto perkėlimo į „Mini Europą“ idėją, skyrė pusę milijono litų. Planuo jama eksponuoti gražiausią ir ver tingiausią ansamblio dalį-Šv. Jo nų bažnyčią, Didįjį ir Observato rijos kiemus. Projektas derinamas. Vilniaus universiteto pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kul
tūros vertybių sąrašą. 1985 metais už paminklų apsaugą Vilniaus universitetui įteiktas Europos aukso medalis. Tai buvo antrasis
„Mini Europos“parko direktorius Tjeri Meusas. V Naujiko nuotr.
medalis, įteiktas Europos univer sitetui už architektūros paminklų apsaugą. VU - vienas iš nedau gelio Europos universitetų, išsau gojusių ir naudojančių pagal pa skirtį pastatus, kuriuose buvo įsteigtas.
„U. V.“ inform.
Po remonto duris atvėrė biblioteka Saulėtekyje Kovo 5 d. po remonto darbų iš kilmingai atidaryta Vilniaus univer siteto biblioteka, esanti šalia Ekono mikos, Teisės, Fizikos ir Komunika cijos fakultetų (Saulėtekio ai. 9). Saulėtekio ai. Bibliotekos re montui, baldams, moderniai kny gų apsaugos sistemai ir kompiute rinei įrangai lėšų skyrė Ekonomi
kos, Teisės, Komunikacijos fakulte tai, Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, buvo pa naudotos VU specialiosios progra mos centralizuoto fondo lėšos. Vi sa tai kainavo apie 1 milijoną litų.
Plačiau apie tai skaitykite kitame „U. V.“ numeryje.
Universitas Vilnensis
2004 m. kovas
3
Studijos______ I-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aptarti žiemos sesijos rezultatai Baigėsi žiemos sesija. Jos rezultatai buvo aptarti vasario 5 dieną vykusiame Senato komisijos posėdyje. Sesijos rezultatus „U. V. "apibendrina Studijų direktoriusprof. Gintaras DIKČIUS.
Pasibaigusi žiemos egzaminų sesija stulbina skaičių gausa vien per šią sesiją teko įrašyti be veik 160 tūkst. egzaminų rezul tatų - tas procesas truko beveik iki vasario pabaigos, kai egzami nus laikė tie studentai, kuriems sesija dėl ligos ar kitų priežasčių buvo pratęsta. Kiekvienas įrašo mas skaičius turi būti atidžiai pa tikrintas, nes juo remiamasi su darant įvairius reitingus, skiriant stipendijas ar mokesčius. Pabandykime įvertinti studi jų sėkmę įvairiose programose, padaliniuose. Prieš kelerius me tus iš anksto buvo galima prog nozuoti, kad fizinių mokslo krypčių fakultetuose egzaminų pažymių vidurkiai bus gerokai mažesni negu humanitarinių ar socialinių. Buvo netgi teigiama, kad lyg ir nevienodos vertinimo sistemos vartojamos. Mano nuo stabai šios sesijos rezultatai vi
sai kitokie. Aišku, bakalauro stu dijose liko nedidelis skirtumas tarp gamtamokslių fakultetų re zultatų, pvz., Matematikos ir in formatikos fakulteto pažymių vi durkis - 6,87; Chemijos - 7,27; Fizikos - 7,57; Medicinos 7,82; o Ekonomikos - 8,15; Is torijos 8,28; TSPMI - 8,21, ta čiau Kauno humanitarinio - 7,53; Teisės 7,87; Filologijos - 7,76. Įdomiausia tai, jog ir humanita riniuose bei socialiniuose fakul tetuose išnyko ankstesnė dveje tainė ar trejetainė vertinimo sis tema - dabar beveik visuose pa daliniuose vertinimo rezultatų pasiskirstymas artėja į teoriškai rekomenduojamą - normalųjį (vadinamąjį Gauso skirstinį). Magistrantūros studijų verti nimai gerokai aukštesni - matyt, taip ir turėtų būti, nes šiose studi jose lieka tik geriausieji, praėję kietą bakalauro studijų filtrą. Čia
2004 Žiemos sesijos egzaminų įvertinimų skirstinys
□ Bakalauro
■ Magistrinių
H Vientisosios
Šioje lentelėje atsispindi įvairių studijų bendrauniversitetiniaipažymių vidurkiai. Akivaizdu, kad pagerėjo vertinimo kokybė.
2004 Žiemos sesijos egzaminų įvertinimų skirstinys
vidutinių rezultatų skirstiniai ro do kai kurias anomalijas - kreivių smailės gerokai pasislinkę labai gerų vertinimų link. Šiuo požiū riu įdomiausias yra MIF rezulta tų skirstinys, jame galima įžvelgti dviejų skirstinių sumą. Lyg būtų nemaža grupė labai gerai studijuo jančių, o kita - silpnų studentų, gal taip yra dėl skirtingo konkurso stojant į MIF programas. Magistran tūros studijose vėl mažiausią vi dutinį vertinamą gavo Chemijos fakultetas - 7,88; MIF - 7,71; ki tų fakultetų rezultatai žymiai ge resni-viršija 8: EF-8,61; FilF 8,55; FilosF - 8,76; FF - 8,59; GMF - 8,38. Absoliutus rekordi ninkas yra Istorijos fakultetas - jo magistrantų įvertinimų vidurkis 9,26. Tarp programų pirmauja EF Tarptautinio verslo pirmasis kur sas - 9,68, dosniai pažymius rašė ir TZEV centro Informacijos sis temų vadybos magistrantams, jų įvertinimų vidurkis-9,53. Įdomu, kad Tarptautinio verslo progra mos, vykdomos Kauno humanita riniame fakultete, pažymių vidur kis tik 8,15, negi kauniečiai pras tesni? Kiek „skriaudžiami“ MIF matematikos ir informatikos dės tymo programos magistrantai, jų vidurkis tik 6,79. Deja, labai daug studentų ne sugebėjo įvykdyti egzaminų rei kalavimų. Pagrindinėse studijo se net 1482 studentai (arba 13,44 proc.) turi akademinių įsi skolinimų: po vieną - 865, po dvi - 285, po tris ir daugiau skolų net 332 studentai, daugelio pas tarųjų laukia labai nemaloni pa šalinimo iš Universiteto proce dūra.
Magistrantų reikalai šiek tiek geresni - 321 skolininkai (11,49 proc.), tarpe jų beveik pu sė - 139 - irgi gali būti šalinami. Skolininkų skaičiumi pirmauja Teisės fakulteto vientisųjų studijų studentai - net 31 proc. su akade minėmis skolomis, gal šiokia to kia paguoda, kad tarp jų tik kele tas turi tris ir daugiau skolų, kiti dažniausiai po vieną. Užtat Me dicinos fakultete skolininkų kaip niekur kitur mažai - apie 7 proc. Suprantama, gavę prastą įver tinimą studentai nepatenkinti, ne paslaptis, kad ir dėstytojai nėra ap saugoti nuo klaidų, deja, kartais tikslingų. Tokiais atvejais studen tai kreipiasi į padalinių apeliaci nes komisijas, kurios nagrinėja dviejų tipų nusiskundimus - dėl netinkamo, jų manymu, įvertini mo ir dėl procedūrinių pažeidi mų. Apeliacinės komisijos, kurio se būtinai yra studentų atstovų, įvertinusios apeliaciją gali pakeis ti vertinimą ar skirti pakartotinį žinių patikrinimą. Šioje žiemos se
sijoje gautos 96 studentų apeliaci jos: EF -11, FilF - 3 (2 patenkin tos), FF-2, GMF-3 (2), IF-1 (1), KF-2, KHF- 1, MIF-6, MF - 4 (2), TF - 62 apeliavo dvi grupės (51), TSPMI - 2, dalis jų patenkinta. Taigi lyginant su ben dru egzaminų kiekiu apeliuojan čiųjų (galimi studijų broko atve jai) yra nedaug (apie 0,06 proc.). Universitete jau kelinti metai veikia nauja studijų apskaitos duo menų bazė, iš kurios informaciją gali gauti bet kuris darbuotojas ar studentas. Duomenų bazės varto tojai yra dviejų tipų: rašytojai ir skaitytojai. Pirmieji turi teisę įra-
Visuom. Sv.
2004 Žiemos sesijos egzaminų įvertinimų skirstinys
Studijų direktorius prof. G. Dikčius džiaugiasi, kad ši sesija buvo sėkminga daugumai studentų. V Naujiko nuotr.
šyti duomenis, antrieji juos per skaityti, analizuoti. Aišku, ta in formacija pateikiama dozuotai, studentams - tik asmeninė, dėsty tojams - tik jų dėstomų dalykų rei kalai, administratoriams - tie duo menys, kuriuos dera žinoti pagal pareigas. Taigi šiuo metu galima tirti studijas Universitete, bet kuriais pjūviais analizuojant kiekvieno studento duomenis, kurie įrašomi tiek priimant į Universitetą, tiek po kiekvienos sesijos ar semestro metu. Pats įrašymo procesas yra griežtai reglamentuotas, paskirti atsakingi už duomenų įvedimą as menys kiekviename fakultete. Ša
lia studentų duomenų bazėje sau gomi ir jais galima naudotis dau gybė su studijų procesu susijusių dalykų: studijų procesą reglamen tuojantys dokumentai, studijų programos, dalykų sandai, priėmi mo taisyklės ir pan. Šie duome nys visą laiką papildomi, tobuli nami. Visus egzaminų sesijos rezul
tatus į duomenų bazę įrašo kruopščiosios dekanatų sekreto rės, dar ir dar kartą juos tikrina Skaičiavimo centro specialistai.
Matematikos ir informatikos fa kultetas jau antrą sesiją studijų re zultatus patiki įrašyti dalykų dės tytojams, matyt, ir kiti fakultetai
galėtų pasinaudoti jų patyrimu. Juk pagrindinis duomenų bazės veikimo principas toks: visi duo menys turi būti įvedami ten, kur
jie generuojami, kad būtų išven giama tarpininkų - papildomo klaidų šaltinio. Reikėtų tik kiek vieną dėstytoją įtikinti laikytis griežtų terminų reikalavimų, nes kol kas dažnas neskuba įvesti duo menų iki pat sesijos pabaigos. Šiuo
tikslu yra rengiami studijas regla mentuojančių dokumentų pake
tai, kuriuose bus aprašyti visi stu dijų eigos elementai. Apibendrinant žiemos sesi
jos rezultatus galima teigti, kad
ši sesija buvo sėkminga daugu mai studentų. Šiokį tokį atspal
□ Ik.
B2k.
03k.
Q4k.
kabai ryškiai matosi, kaip kinta žinių rezultatų skirstiniai. Po dvejų metų •■atsijojami“ (arba išmoksta studijuoti) prastesnes žinias turintys studentai. Todėl III, IVkursuose žinios iš esmės pagerėja.
[3 Matematikos
H Medicinos
[~j TSPMI
Labai akivaizdūs skirtumai tarp MIF vertinimų - nėra jokios „smailės“ t.y. studentų žinios labai skirtingos, o MF ir TSPMI kontingentas vienalytiškesni, jų žinios, matyt, geresnės.
vį jos rezultatams galėjo suteikti ką tik pradėjusi veikti naujųjų
studijų nuostatų tvarka, leidžian ti tik vieną kartą perlaikyti eg
zaminą ar įskaitą (užtat - nemo kamai!).
Universitas Vilnensis
4
2004 m. kovas
VU parodoje „Studijos 2004“ parodė ne tik savo leidinius, bet ir linksmus profesorius Odeta VASILIAUSKAITĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė
Vasario 19-22 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo" vyko 2-oji tarptautinė aukštojo ir profesinio mo
kymo paroda „Studijos 2004". Pernai pradėta rengti pa
roda sulaukė didelio susidomėjimo ir iš karto pateko į
Nuspręsta nešvaistyti lėšų Pirmąją dieną atidarymo šventė je visus sveikino Universiteto dainų ir šokių ansamblis, vadovaujamas Vidučio Aleksandravičiaus. Pagrin dinėje Studijų mugės salėje moks leiviai, besidominantys studijų VU galimybėmis, šurmuliavo aplink stendą. Šiais metais seniausia Lie tuvoje aukštoji mokykla mugėje už ėmė 36 kv. m plotą - beveik dvigu bai mažiau nei pernai. Pasak Studi jų direkcijos vedėjos Jūratės Kara liūnienės, buvo nutarta nešvaistyti lėšų ir plotą sumažinti, nes tai Uni versitetui yra per brangu. Iš viso pa rodai buvo skirta 56 tūkst. litų.
lankomiausių „Litexpo" parodų penketuką. Tarp 14 Lie tuvos valstybinių universitetų aukštąjį mokslą pristatė ir
Vilniaus universitetas.
Leidiniai išgraibstyti akimirksniu Nuo VU stendo stalų žaibišku greičiu dingdavo įvairūs lankstinukai, laikraščiai, knygos ir kita atributika, skirta susipažinti su studijomis. Ypa tingo dėmesio sulaukė leidinys „Kvie čia Vilniaus universitetas“, kurio iš dalyta apie 3 tūkst.egzempliorių. Spe cialiai studijų mugei rengto laikraš čio „Vilniaus universitetas - abitu rientams“, kurį išleido VU Karjeros centras ir „Mokslo Lietuvos“ redak cija, neliko nė vieno iš 10 tūkst. egzempliorių. Taip pat mugėje pirmą kartą pasirodė lipdukai su užrašu „VU - mano universitetas“ bei „East or West - VU is Best“. Busimieji stu dentai labiausiai domėjosi stojamai siais egzaminais, ekonomikos bei tei sės specialybėmis. Lyderių pozicijas tvirtai laikė TSPMI bei Matematikos ir informatikos fakultetas. Ieškan tiems patikimos informacijos apie fa kultetus ir studijas buvo rodomas fil mas, kuriame savo nuomonę apie VU pareiškė buvę studentai, dabar sėkmingai kopiantys karjeros laip-
Vilniaus universiteto stendas „Litexpo“ užėmė 36 kv. m. plotą. V Naujiko nuotr. tais. Taip pat tiesioginės transliaci jos metu VU internetiniame pusla pyje galima buvo išvysti vaizdus iš pa rodos. Neapsieita ir be kuriozų: pa gyvenusio amžiaus vyriškiai, pribėgę prie VU stendo, stverdavo glėbį mai šelių su VU Centrinių rūmų atvaiz du ir leisdavosi į kojas. Be abejo, bėg lių niekas nė nemanė gaudyti...
Rimčiausias universitetas Didžiausias lankytojų antplūdis buvo savaitgalį, daugumą tenkino gaunama informacija. Daugelis VU nurodė kaip vieną iš prestižiškiau sių ir geriausiai rinkoje vertinamų aukštųjų mokyklų. Jis laikomas rim čiausiu universitetu, kuriame galima pasitikėti dėstytojų kvalifikacija ir jų
teikiamomis žiniomis. Be to, laiko ir įvairių sunkumų patikrintame ir užgrūdintame Universitete yra pla čiausias specialybių pasirinkimas, to dėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius. Daugelis pabrėžia, kad tikisi čia gautas žinias sėkmin gai panaudoti asmeniniame gyveni me. Lankytojai džiaugėsi, kad ant sienų buvo iškabinta konkursinio balo sudarymo tvarka bei aiškiai pa teiktos studijų programos. Taip yra žymiai patogiau, nes nereikia papil domai ieškoti medžiagos, norint ap skaičiuoti savo konkursinį balą. Ta čiau kai kurie teigė, jog informacija lankstinukuose nėra labai tiksli, pa sigendama išsamesnio paaiškinimo, kaip sudaroma konkursinio balo
formulė ir kada pridedami papildo mi balai stojant. Taip pat daugelis norėjo plačiau sužinoti apie Orien talistikos centrą, nes nauji studen tai čia priimami tik kas dveji metai.
Universiteto prisistatymas Šeštadienį, kai parodoje apsilan kė daugiausia lankytojų, konferen cijų salėje vyko VU renginys „Uni versitetas ir laikas“. Jame dalyvavo Universiteto rektorius prof. Bene diktas Juodka, profesoriai - istori kas Alfredas Bumblauskas, filoso fas Marius Šaulauskas, fizikas Ju ras Banys, matematikas Romualdas Kašuba, medikas Rimantas Jan kauskas, biofizikas Osvaldas Ruk šėnas. Vyko pokalbis apie Universi tetą ir laiką, apie studijų ir mokslo universalumą, apie Universiteto eli tiškumą ir prisitaikymą prie prakti nių nūdienos poreikių, apie studen tui teikiamus privalumus, pasirin kimo laisvę ir studijų kokybę. Uni versiteto dėstytojai pasirodė ne tik puikūs savos srities žinovai, bet ir geri humoristai. Tikimasi, jog parodos lankyto jams pavyko pasiekti pagrindinius savo tikslus - daugiau sužinoti apie aukštąsias mokyklas, jų siūlomas studijų programas, studijavimo pri valumus ir trūkumus, pasikeitimo programas, o parodos dalyviams informuoti visuomenę apie savo mokymo įstaigą bei teikiamas pa slaugas, formuoti teigiamą savo mokymo įstaigos įvaizdį, palyginti kitų mokymo įstaigų studijų mo dulius, keistis žiniomis. Paroda do misi ne tik jaunimass bet ir jau tu rintys išsilavinimą žmonės, norin tys ir gebantys nuolat tobulinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją. Toks ren ginys skatina Lietuvos visuomenės išsimokslinimą bei profesinį tobulė jimą, todėl pavasarį Universitete ti kimasi sulaukti dar didesnio būsimų studentų antplūdžio.
Šauniausio 2003-iųjų studentiško leidinio konkurse „Universitas Vilnensis“ pripažintas objektyviausiu Konkursą jau trečią kart organizavo Lie tuvos studentų sąjun ga kartu su Lietuvos
|
žurnalistų sąjunga. Šiais metais konkurso
organizatoriams pa teikta 13 paraiškų iš Vilniaus, Kauno, Klai pėdos ir net Rygos aukštųjų mokyklų.
Konkurso dalyvius vertino ne priklausomų ekspertų komisija, ku rią sudarė profesionalūs žurnalis tai, žiniasklaidos teoretikai, studentų atstovai: Dainius Radze vičius (Lietuvos žurnalistų sąjun gos pirmininkas), Žygintas Pečiulis (Žurnalistikos instituto docentas), Jonas Staselis (dienraščio „Lietu vos rytas“ fotografas), Vaida Biels kytė (konkurso idėjos autorė) ir Mindaugas Reinikis (Lietuvos stu dentų sąjungos prezidentas).
Antrus metus iš eilės konkurso nugalėtoju nominuotas Kauno ko legijos leidinys „Siena“, daugiausiai balų surinkęs už informatyvumą,
objektyvumą, etiškumą, leidinio pri statymą. Lietuvos studentų sąjun ga įteikė pagrindinį prizą 2003-iųjų metų Šauniausio studentiško leidi nio konkurso nugalėtojui - dele gavo „Sieną“ į Europos studentų
leidinių forumą „Enlargement of Young Minds“, vyksiantį Helsin kyje (Suomija) 2004 m. rugpjūčio 26-29 dienomis. Komisija taip pat išrinko šau niausią studentišką vadovą - Vil niaus universiteto Studentų atsto vybės leidžiamą „A Guide for Foreign Students“, skirtą užsienio studentams, studijuojantiems Vil niaus universitete, bei geriausią fo tografiją - K. Markausko darbą, iš spausdintą studentų laikraštyje „Studentų era“. Ši fotografija su
VU stendą aplankė garbus svečiai: Premjeras Algirdas Brazauskas, Vyriausybės ir Seimo nariai. V Naujiko nuotr.
Moksleiviai domėjosi studijomis Vilniaus universitete D. Šepečio nuotr.
laukė aukščiausių profesionalaus spaudos fotografo Jono Staselio įvertinimų. VU laikraštis „Universitas Vil
nensis“ pripažintas objektyviausiu ir apdovanotas diplomu bei suve nyru. Šauniausio studentiško leidinio
konkursas jau tapo kasmečiu ren giniu, kuriame renkami vis nauji ge riausieji. Lietuvos studentų sąjun ga siekia skatinti studentišką iniciatyvą leidžiant studentišką spau dą, puoselėti ir saugoti studentų spaudoje atsispindinčias tradicijas, stiprinti laisvo žodžio ir pliuralizmo idėjų sklidimą aktyviausioje visuo menės dalyje - studentijoje. Šiuo
konkursu siekiama didinti studen tiškų leidinių žinomumą ir populia rumą. Garbūs profesoriai rimtas kalbas paįvairindavo anektodais ir juokais. V Naujiko nuotr.
Kai anekdotus „skelia “ solidus profesoriai... D. Šepečio nuotr.
„U. V.“ inform.
Universitas Vilnensis
2003 m. kovas
5
Galutinį žodį seksualinio priekabiavimo „byloje“ tars VU rektorius Kaip žinoma, prieš dvi savaites per Lietuvos televizijos laidą „Pa norama“ kaip svarbiausioji dienos žinia buvo parodytas slapta nufil muotas VU ryšių su visuomene specialybės antro kurso magistrantės Liepos Kiauleikytės ir filosofi jos, logikos bei etikos dėstytojo Pet ro Butkaus susitikimas. Iš transliuo tos medžiagos galima buvo supras ti, jog VU studentė iš dėstytojo su silaukė gana intymių pasiūlymų. Pa aiškėjus šiems faktams, VU rekto rius akad. B. Juodka dėstytojo elgesį pavedė apsvarstyti Senato patvirtin tai Universiteto bendruomenės na rių ginčų nagrinėjimo komisijai. To kio pobūdžio situaciją komisijos na riai sakė nagrinėję pirmą kartą. Si komisija gali konstatuoti tik mora linių vertybių paniekinimą, pažeis tos ar ne moralinės ir etinės nor mos. Jos nariai kovo 3 dieną posė džiavo keturias valandas. Tiek laiko reikėjo, kad būtų išklausyti dėstyto jo P. Butkaus ir L. Kiauleikytės pa aiškinimai, ir, kadangi nėra nei L. Kiauleikytės, nei P. Butkaus pa reiškimų rektoriui, išnagrinėta žiniasklaidoje pateikta medžiaga apie šį incidentą ir suformuluotos tam tikros rekomendacijos. Lemiamą žodį tarti šioje „byloje“ komisija per davė VU rektoriui ir jam patikėjo spręsti, viešinti sprendimą ar ne. „Mums svarbiausia buvo Univer siteto įvaizdis, jo garbė, akademinės, moralinės vertybės“, - trumpai iš vadas komentavo komisijos pirmi ninkas, Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Gintautas Bužinskas. Bet komisijos nariai leido suprasti, jog dėstytojui P. Butkui kritikos nepa gailėta. „Dėstytojui negalima stu dentą konsultuoti bute, kavinėje ar dar kur nors. Negalima leisti laikyti egzaminą sode, ant pievelės, kori doriuje“, - teigė Matematikos ir in formatikos fakulteto docentas, ko misijos narys dr. Antanas Apynis. Taip pat neleistina, kaip teigė ko misijos nariai, kad studentas pro vokuotų kokius nors dėstytojo veiksmus. VU dėstytojas P. Butkus po po sėdžio nebuvo linkęs bendrauti su žiniasklaida. Išėjęs iš komisijos po-
Vasario pabaigoje Vilniaus universitete kilęs sek
sualinio priekabiavimo skandalas rimsta. Universi teto ginčų nagrinėjimo komisija nusprendė, kad žiniasklaidoje pateikti faktai yra nesuderinami su Vil niaus universiteto bendruomenės akademine dvasia ir vertybėmis, komisijos nuomone, dėstytojas P. But
kus pažeidė dėstytojo bendravimo su studentais mo
ralines normas, ir komisija siūlo imtis priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nesikartotų. Galutinį žodį šioje „byloje" tars ir sprendimą priims VU rektorius.
sėdžio dėstytojas tarė: „Jokių komen tarų“. Apibendrinus pasisakymus spaudoje, įvykį jis vadina provokaci ja ir šmeižtu. Filosofijos, logikos ir etikos dėstytojas, dirbęs VU tik ket virčiu etato, teigia, jog jo susitikimas su studente L. Kiauleikyte buvo dės-* tytojo ir žurnalistės susitikimas. Anot P. Butkaus, studentė išnaudojo jo patiklumą, mat iš to turėjo kažko kios naudos. Dėl to jis ketinąs byli nėtis.
L. Kiauleikyte pas P. Butkų turė jo laikyti Latvijos ir Estijos istorijos, kurią ji buvo pasirinkusi kaip laisvą jį dalyką, egzaminą. Kadangi stu dentė dirba, o minėta disciplina ne susijusi su jos studijuojamu dalyku, mergina dėstytojui paskambinusi susitarė, jog mokysis individualiai ir ateis tik į egzaminą. Vėliau paaiškė jo, kad iš tikrųjų minėtą discipliną dėstė dėstytojo bendrapavardis profesorius Zenonas Butkus. Be
sibaigiant žiemos sesijai P. Butkus studentei pasiūlė vieną rytą susitik ti kavinėje ir aptarti egzamino laiky mo formą. Vėliau, anot studentės, pakvietė susitikti vakare dviese. Po VU bendruomenės narių gin čų nagrinėjimo komisijos posėdžio studentė tvirtino, jog ji buvo pakliu vusi į spąstus. „Ir vienintelis kelias iš jų - permiegoti su juo“, - apie dėstytojo priekabiavimą sakė L. Kiauleikyte. Jos motina pasibai gus posėdžiui teigė, jog dėstytojas P. Butkus per posėdį pateikė dar daugiau įžeidimų merginos adresu. Anot motinos, Liepa pasielgė pilie tiškai. „Ji pasiaukojo už visas stu dentes. Tai jai pavyko vien todėl, kad dirba televizijoje ir turi technines ga limybes tai įrodyti. Kitos merginos tokios galimybės neturėjo. Dabar jai vienai tenka iškęsti visus įvykį lydė jusius nemalonius dalykus - jau ne kalbant apie komentarus interneto svetainėse šia tema. Žengusi tokį žingsnį, ji labai nervinasi ir dėl savo ateities, ir dėl visų kitų neaiškumų, susijusių su jos mokslais“, - teigė motina. Pasak jos, dabar dukrai la bai sunku, mat incidentas vis dar
Komisijos nariai (pirmininkas doc. G. Bužinskas ir doc. A. Apynis) teigė, kad komisijai svarbiausia buvo Universiteto įvaizdis, jo garbė, akademinės, moralinės vertybės V Naujiko nuotr.
tiriamas. Liepos mama „U. V.“ sa kė, kad dėstytojas komisijos posė dyje pateikė dar labiau įžeidžiančią merginą versiją - kad ji provokavo. „Šiuo atveju yra ne taip. Provokaci ja yra dėstytojo pasiūlymas už sek sualines paslaugas suorganizuoti egzamino įvertinimą“, - teigė Lie pos mama. „Esu įsitikinusi, kad pasielgiau teisingai. Tokių dalykų negali būti Universitete. Aš baigiu Universite tą, žinau, kad nereikės čia daugiau mokytis, man liko išlaikyti vieno da lyko egzaminą, aš esu žurnalistė, turėjau galimybę visa tai nufilmuo ti, ir neįsivaizduoju, kadangi su tuo esu susidūrusi, kaip kitos mergi nos galėtų įrodyti, kad prie jų prie kabiaujama. Nematau jokių šansų. Aš su vaizdo ir garso aparatūra vis ką įrašiau ir tai dar visiems neaiš ku, kaip ten buvo, esu paverčiama provokatore. Tai ką gali įrodyti pa prasta mergina, kuri mokosi ant rame, trečiame kurse? Ji nieko ne galėtų įrodyti.“
„U. V.“ inform.
Studentė Liepa Kiauleikyte, apkaltinusi dėstytoją seksualiniu priekabiavimu, atsidūrė ne tikžiniasklaidos dėmesio centre - mergina ilgam prarado ramybę
Klasikinė filologija - atgyvena? Vaida TOMKEVIČIŪTĖ, Liuminata MICKUTĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentės
Šiais laikais, kai dauguma jaunuo lių veržte veržiasi studijuoti ekono miką, teisę, tarptautinius santykius ir
kitas, dideles pajamas ateityje ža Bartas, studijuojantis VU ver slo vadybą, nesupranta, kaip gali ma rinktis klasikinę filologiją, ku rios karjeros galimybės pedagoginis darbas, antikinių tekstų vertimas, darbas muziejuo se ar bibliotekose. Jis įsitikinęs, kad ši specialybė - „atgyvena“. To kios nuomonės yra daugelis mū sų kalbintų studentų. O klasikinę filologiją studijuojanti pirmakur sė Indrė pripažįsta, jog sunkiau sia studijuojant senovės graikų ir lotynų kalbas - atlaikyti visuome nės spaudimą dėl pasirinktos spe cialybės neperspektyvumo. Ta čiau, kaip ji pati teigė, klasikinės kalbos - jos pašaukimas. Galbūt todėl jai mokytis nesunku, o bai gusi bakalauro studijas ji ketina siekti senovės graikų ir lotynų fi lologijos magistro laipsnio. Stu dentę vilioja akademinis arba ver tėjos darbas.
dančias specialybes, vis dar atsiran
da žmonių, kurie būsimąja profesija
pasirenka senovės graikų ir lotynų kalbas.
Vilniaus universitetas-vienin telė aukštoji mokykla Lietuvoje, kurioje yra rengiami šių netradici nių kalbų specialistai. Studentų priimama nedaug - po 10-12 į kur są. Taip yra galbūt todėl, kad būsimiesiems bibliotekų bei muziejų darbuotojams paruošti yra skirtos specialios bibliotekininkystės ir ar chyvistikos studijos. Kyla klausi mas, kam reikalinga tokia specia lybė, kas ir kodėl ją renkasi? Norėdamos tai išsiaiškinti, mes apklausėme klasikinės filologijos studentus. Rezultatai nustebino: didžioji dalis pasirinko šią specia-
lybę todėl, kad domisi antikine kultūra, studi jos jiems atrodo egzo tiškos ir patrauklios. Tiesa, buvo keli žmo nės, kurie tiesiog neįstoKlaslklnės filologijos III, IV kurso studentės ir magistrante 2003 m. vasarą prie Atėnų jo ten, kur norėjo, tačiau universiteto. Studentės lankė naujosios graikų kalbos kursus. Nuotr. iš asm. alb. net ir jie pripažįsta, kad studijos yra tikrai įdo nalistiką ir panašiai. Taigi, nors linos. Paklausti, kokią profesinę mios. Absoliuti dauguma studen studijų programose nurodomos veiklą žada pasirinkti baigę Uni tų teigė, kad mokytis sunku: be karjeros galimybės apsiriboja dar versitetą, net III-IV kurso studen veik visos paskaitos yra kaip bu bibliotekose ir muziejuose bei tai tiksliai atsakyti negalėjo, nes seminarai, tad dėl didelio namų vertėj avimu, studentų požiūris į daugelis ketina studijuoti toliau: darbų krūvio visai nelieka laisvo įgytų žinių pritaikymą kur kas plaistoriją, dizainą, filologiją, socia laiko, didžiąją dalį programos su testis bei optimistiškesnis. linius mokslus, politologiją, žur daro istorijos ir gramatikos discip
6
Universitas Vilnensis
2004 m. kovas
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
Aplankykite
& www.vusa.lt Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!! ** Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio. ** Užtenka rekomendacijos. Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
Dėstytojai taip pat turi laikytis drausmės Registruok dėstytojus, kurie ne silaiko drausmės, t. y. nevaikšto į paskaitas, nesilaiko VU Studijų nuostatų ir 1.1. Tik mūsų visų ben dromis pastangomis galime įvesti šiokią tokią tvarką ir užsitarnauti pagarbą mums, studentams.
Būtina parašyti tokio dėstytojo vardą, pavardę, dėstomą dalyką, Jū sų fakultetą ir kursą ir, aišku, kada tai įvyko (papildoma detalesnė in formacija apie įvykį taip pat nepa kenktų). Visą šią informaciją siųs kite ei. paštu adresu soc@vusa.lt.
Tai labai svarbu, kai yra svarsto mos įvairios sankcijos studentams už drausmės nesilaikymą. Jei dėsty tojai jos nesilaiko, tai kodėl turi ken tėti vien tik studentai?
VU SA inform.
Klausiate - atsakome
Atsakymai į dažniausiai studentų užduodamus klausimus VU SA savo puslapiuose kuria naują rubriką -
atsakymai į klausimus, kuriuos studentai dažniausiai
Kokia yra paskolų gavimo tvarka ? Reikia parašyti prašymą dekana tui, pateikti papildomus dokumen tus ir laukti sprendimo. Paskola (kuri gali būti nuo 500 Lt iki 4500 Lt) skiriama kalendoriniams me tams ir išmokama per kelis kartus. Palūkanos (5 proc.) pradedamos skaičiuoti praėjus dvejiems metams po studijų baigimo. Paskolą reikia
Informacija: tele2@vusa.lt VU SA inform.
Ekonomikos ir vadybos studentų laukia verslumo išbandymas Jaunojo verslininko konkursas (JVK) - jau aštuntus me tus organizuojamas renginys, kai ekonomikos ar vadybos studijų programas pasirinkę studentai įgytas žinias gali iš badyti atlikdami praktines užduotis. Praėjusiame konkur se triumfavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto komanda, įgydama teisę surengti varžytuves šiais metais. Organizacinio darbo ėmėsi VU Ekonomikos fakulteto Stu dentų atstovybė (EF SA), vienas didžiausių bei sparčiau siai besivystančių fakultetinių VU SA padalinių.
užduoda atstovybei. Tikimės, kad rubrika padės geriau ir
greičiau suvokti Vilniaus universiteto studijų sistemą,
Povilas KYTRA
Studijų nuostatus ir VU SA veiklą. Naudingo skaitymo!
grąžinti per 15 metų nuo studijų bai gimo.
ro“ būstinę. Pinigus Jūs galite atsiim ti su pasu, t. y. kortelės nereikia.
Ar gali pirmakursis tapti VU SA na riu? Kur galima kreiptis, norint įsi traukti į atstovybės veiklą? Žinoma, gali! Mes įsikūrę VU Centriniuose rūmuose (Universite to g. 3), Observatorijos kiemelyje įėjimas tiesiai iš kiemelio. Kviečia me užeiti ir iš karto įsitraukti į veik lą, kuri yra labai įvairi, įdomi ir nau dinga tiek Tau, tiek visiems VU studentams.
Kokios yra mokesčio už studijas sumažinimo sąlygos? Sumažinti mokestį už studijas tu ri teisę fakultetų dekanai, nes jie val do dalį pinigų, kuriuos surenka iš studentų, ir jų dėka mažina mokes tį už studijas. Procedūra tokia: rei kia pateikti dekanui motyvuotą pra šymą su tam tikrais dokumentais apie šeimos sudėtį, pajamas ir pan. Dabartiniams pirmo ir antro kurso studentams (mokantiems už se mestrą po 500 Lt) mokesčio už stu dijas praktiškai nemažina, tik išskir tiniais atvejais.
Ką daryti, jei pameti studento pažy mėjimą ? Per kiek laiko galima gau ti naują ir ar įmanoma kaip nors atgauti pinigus, kurie liko kortelėje? Jei pametėte LSP, tai su asmens dokumentu ir 20 Lt reikia keliauti į bet kurį banko „Snoras” filialą ar sky rių bet kuriame Lietuvos mieste ir po 5 darbo dienų turėsite naują LSP Re komenduojama eiti į centrinę „Sno-
Žaidimo 2003 metų spalio 15 d. burtų ke liu buvo išaiškinti žaidimo „Prasitęsk ir laimėk“ laimėtojai. Žaidimą organizavo VšĮ „Nacionalinė jauni mo ir studentų agentūra“ (NYSA), VO „Lietuvos studentų atstovybių sąjunga“ (LSAS) ir AB bankas „Snoras“. Žaidime galėjo dalyvauti kiekvienas studentas, prasitęsęs Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) galiojimą nuo 2003 m. liepos
Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 iki 16 vai.
Renginys vyks kovo 26-28 dienomis
\________ ____________ /
Kur galima įsigyti VU SA leidinių? „Studentiško gyvenimo vadovas“ dalijamas nemokamai pirmo kur so studentams rugsėjo pirmąją dieną. Kitu metu galima jų įsigyti VU SA arba jos fakultetiniuose pa daliniuose. Laikraštis „Studentų era” pasirodo kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį ir jo ieškoti reikia savo fakulteto studentų su sibūrimo vietose arba atstovybėje. „Universitas Vilnensis“, kuriame yra nuolatinis VU SA puslapis plati namas nemokamai ir jį galima rasti kiekvieno mėnesio pradžioje fakul tetuose ir Centriniuose rūmuose bei VUSA.
g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.
1 d. iki liepos 31 d. Burtus traukė AB banko „Snoras“ atstovai Aud ronė Račinskaitė ir Laisvūnas Bart kevičius, LSAS prezidiumo narys Viačeslavas Palkevičius, VGTU SA atstovė Jurgita Pintukaitė, NYSA vadybininkas Andrius Augulis. Žaidimą stebėjo LSAS revizijos ko misijos pirmininkas Tadas Daujo tas ir LSAS administratorė Inga Stirnaitė. Žaidimui pirmininkavo
Ar galima mokestį už studijas mokėti dalimis? Taip, galite mokėti dalimis. Toks nutarimas patvirtintas VU Senato komisijos posėdyje.
VUSA inform. Piešė A. Kucenka
Iš viso planuojama sulaukti 1520 komandų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir universitetų. Kiekvienos mokymo įstaigos admi nistracija deleguoja po keturis ga biausius studentus. Dalyviai turėtų pasižymėti ne tik puikiomis teori nėmis žiniomis, aukštais mokymosi rezultatais, bet ir gera anglų kalba, kompiuteriniu raštingumu bei Lie tuvos rinkos pažinimu. Renginys vyks kovo 26-28 die nomis. Užduotis jam paruoš viena iš konkursą remiančių įmonių, bendradarbiaudama su Universi teto dėstytojais. Jų tikslas - supa žindinti studentus su darbu ko mandoje, veikimu konkurencinėje rinkoje, gilinti dalyvių žinias, pri taikyti jas praktikoje bei skatinti greitai orientuotis įvairiose situa cijose. Konkurso dalyviai turės iš analizuoti realią tam tikros verslo šakos situaciją ir sukurti skverbi mosi į rinką strategijas. Be abejo nės, originalūs jaunųjų verslinin kų sprendimai galėtų būti įdomūs ir tikriems verslininkams.
Konkurso užduotys bus vertina mos balais. Konkretūs vertinimo kriterijai dalyviams bus pateikti kartu su užduotimis. Prieš renginį kiekvie na komanda gaus namų užduočių, kurios balais bus įvertintos vykstant konkursui. Komandos susipažins bei namų darbus pateiks vaizdo konfe rencijose. Vėliau dalyviai spręs jiems pateiktas užduotis. Antrąją dieną atliktos užduotys bus pristatytos, aptartos bei pateik tos vertinimo komisijai. Ją sudarys nepriklausomi ekspertai, dirbantys verslo ir ekonomikos srityje (pla nuojama, kad tai bus Lietuvos lais vosios rinkos instituto atstovai ir po atstovą iš mokslo bei verslo sričių). Konkursą stebės renginio partne rių ir organizatorių sudaryta nepri klausoma stebėtojų taryba. Trečiąją dieną ekspertai komentuos konkur so rezultatus, bus paskelbti nugalė tojai, kurie bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais. Konkurso dalyvių veiklą, rezultatus bei jų įgūdžius ap tars www.cv.lt dirbantys personalo atrankos ekspertai. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į projekto vadovą Juozą Karmazą (pirmininkas@efsa.lt).
vv taunėk“ laimėtojai Vilniaus universitete NYSA direktorius Artūras Maci jauskas. LSAS marškinėlių laimėtojai:
Aurelijus Burokas, Karolina Daujotaitė, Birutė Jankevičiūtė, Vikto rija Protokova, Ala Vysockaja, Vik torija Tomkovskaja. AB bankas „Snoras“ marškinė lių laimėtojai: Inga Mališauskaitė,
Diana Sosnovska, Jūratė Stašytė,
Eva Ščerba, Aušra Tarasevičiūtė. Pažymėjimo galiojimo patikrini mo skaitytuvų laimėtojai: Eugenija
Balandytė, Evelina Dagytė, Viačes lavas Denisovas, Sigita Dobilaitė, Marija Dubrovskaja, Rasa Jasiūnaitė, Airida Meškauskaitė, Vitalija Norvilaitė, Aistė Paškauskaitė, Ieva Paunksnytė, Erika Pavliukovičiūtė, Olga Škliar.
Kelionės laimėtoja: Milda Men-
delevičiūtė. Sveikiname laimėtojus ir pra šome informuoti, kad prizus jie gali atsiimti VšĮ „Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra“, Geležinio Vilko g. 12, Vilnius, prieš tai paskambinę tel.: 8 5 2313030 arba+37067600062 ir susitarę dėl prizų atsiėmimo.
LSAS inform.
Universitas Vilnensis
2003 m. kovas
7
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija
Blynai su sniegu, More fontane ir „Rožė purpurinė“ Studentai čirškino blynus ir šventė linksmiausią besibaigiančios žiemos šventę - Užgavėnes Rasa GALKYTĖ
nūs tokioje keptuvėje, kuri namuo se turbūt pusę virtuvės užimtų.
Vasario 24 d. Filologijos fakultetas skambėjo dundėjo - vyko Filologijos fakulteto
Studentų atstovybės (FilF SA) surengtas „Blynkepis". Studentai čirškino blynus ir viso Kaip visa tai pavadinti? Gal... „Bly nų fiesta“?..“ - likus kelioms dienoms iki Užgavėnių svarstė filologai, kol kažkuriam dingtelėjo, kad visada ge riausiai skamba naujadarai, tad tai, kas turėjo vykti antradienį Sarbievi jaus kiemelyje, buvo pavadinta trum pai drūtai, bet skambiai ir visiems su prantamai - „Blynkepiu“. Tą dieną „filologyne“ turėjo būti apstu blynų, linksmybių, ir nuotaika žadėjo būti tik rai blyniška. Taip ir buvo.
90 blynų per 15 minučių Nuo pat ryto kažkas fakultete buvo ne taip. Nors Universiteto mū rai tebebuvo tokie pat romantiškai niūrūs kaip visada, bet šįkart čia bu vo daug linksmiau. Garsiai skam banti muzika išdavė, jog bus smagu. Tuo tarpu FilF SA vyko paskutiniai parengiamieji darbai. Labiausiai ra mybės nedavė staiga paaiškėjęs fak tas, kad blynams kepti turime vieną vienintelę mažytę elektrinę viryklėlę! „Su tokia tik tešlą kiek pašildysit ir bus gerai“, - juokėsi Universiteto elektrikai, kurie, kaip patys sakė, ti kėjosi, jog FilF SA pasistatys visą pe čių. Bet juk kaip kolegas studentus pusžaliais blynais vaišinsi?.. Tad te ko skubiai ieškoti išeities. Laimė, ša lia yra istorikų valgykla, mielai suti kusi pagelbėti netikėtai su tokia ypatinga problema susidūrusioms filologėms. Jos darbuotojos ne tik iškepė pirmą partiją, bet ir studen tėms leido pasipraktikuoti kepti bly-
Morę j fontaną! Taip su profesionalių virėjų pa galba „Blynkepis“ prasidėjo laiku, kada ir buvo žadėta. Nuo ryto gro jusią radijo stotį pakeitė liaudiška muzika, po Sarbievijaus kiemelį ėmė siautėti persirengėliai, prasidėjo šo kiai ir žaidimai (į kuriuos įsitraukė ir į ekskursiją po Vil niaus universitetą at vykę moksleiviai iš Utenos). Čigonės pranašavo laimę ir nelaimę visiems no rintiems ar nelabai, o visas fakultetas pakvi po kepamais AB „Malsena“ dovano tais blynais. Istorikų valgykloje iškeptieji buvo išgraibstyti per kelias minutes, o prie čia pat lauke kepamų susirinko išalkusi mi nia. Kai studentams pabodo laukti, užvi rė tikras mūšis. Snie go mūšis. Kas mėtė si gniūžtėmis, kas bandė parversti vie ni kitus į pusnį. Žo džiu, studentai taip įsisiautėjo, kad visa uogienė ir bly nų tešla buvo pilna sniego... Tuo met ant garsiojo Filologijos fakul teto fontano krašto išdygo ir pagrindinė Užgavėnių „šeiminin
kiais kitokiais būdais stengėsi, kad oras kuo greičiau atšiltų, o sniegas ištirptų. Jie šven
tė linksmiausią besibaigiančios žiemos šventę - Užgavėnes. kė“ - More (kuri dėl savo neįtikėti no panašumo į Senį Besmegenį at rodė labai originaliai). Bet ji tik tai kiai šypsojosi ir atkakliai reklamavo „Malsenos“ „Mišinį blynams“.
Žavios čigonės traukia į miestą Linksmybės truko visą pusdienį (sklando gandai, jog dėl „Blynkepio“ kai kurie dėstytojai net paleido stu dentus iš paskaitos), tad blynų gavo visi (na, beveik visi...) norėjusieji. Pa
ragavo jų ir pats fakulteto dekanas prof. B. Stundžia. „Blynkepiui“ be sibaigiant, atėjo laikas ir „Morės ga lui“. Kadangi saugumo sumetimais tradicinio jos deginimo buvo atsisa kyta, filologai išrado naujovišką bū dą „atsikratyti“ More - ji buvo di dingai nuversta į fontaną...
blynų žmonės šypsojosi, prašė pa vaišinti, automobiliai pypsėjo klak sonais. Paskatintos tokio vilniečių pripažinimo, filologės greitai pasie kė M. K. Čiurlionio gatvę ir užsuko pas gamtininkus. Pasibeldę į jų Stu dentų atstovybės (GMF SA) duris, jos užtraukė gal ir ne visai užgavėnišką, bet vis tiek labai puikią lietuvių liaudies dainą apie rožę purpurinę Čigonių klajonės ir meilę pirmutinę. „Nedarykit gė Pasibaigus šventei Filologijos fa dos, eikit greičiau į vidų!“ - juokau kultete, FilF SA persirengėliai nu dami ragino gamtininkai, kurie, ma sprendė, kad jiems dar negana, ir tyt, muzikinės vizito dalies nelabai išsiruošė į svečius pas kitas fakultetitikėjosi. Pasisvečiavę pas GMF SA, nes studentų atstovybes. Pamatę FilF SA čigonės dar aplankė medi J. Basanavičiaus gatve žygiuojantį kus, chemikus bei Matematikos ir būrelį „čigonių“ su pilnu padėklu informatikos fakulteto stu dentų atsto vybę. Taip links mai ir skaniai kartu su AB „Malsena“ Užgavėnes atšventė filo logai. Belieka tikėtis, kad tą dien vėl nušvi tusi saulutė jau tuoj visiš kai išvarys žie Filologių kepti blynai patiko visiems mą iš kiemo...
Vasario 16-oji: studentai ją ir paminėjo, ir smagiai atšventė Keliasdešimt tūkstančių trispalvių širdelių užklupo vilniečius dar šventės išvakarėse Šių metų vasario 16 d. VU SA organizavo Lie tuvos valstybės atkūrimo minėjimą. Studentai padėjo sukurti šventinę nuotaiką visame Vilniaus mieste ir paneigė gandus, jog studentija yra ne aktyvi ir nemini tokių valstybei svarbių šven čių. Vasario 16 d. programoje buvo keli rengi niai, kuriuos organizavo Istorijos, Gamtos moks lų bei Filologijos fakultetų studentų atstovybių aktyvieji nariai.
Aidas SINKEVIČIUS Trispalvių širdelių dalybos
Šventė prasidėjo dar vasario 15 d. (sekma dienį) pilietiška akcija, kuri vadinosi „Aš myliu Lietu vą“. Vilniuje buvo išdalyta 20 tūkstančių trispalvių šir delių. Netrūko ir kuriozų. Labai dažnai širdelių dalin tojams teko išgirsti įvairių replikų bei klausimų - kai
kurie Lietuvos piliečiai studentus bei jų pilietinę akciją „Aš myliu Lietu vą“ palaikė politiniu judėj imu, kiti vis klausdavo, kiek kainuoja širdelės (ti piška lietuvio nuomonė - „už viską reikia mokėti“). Pilietiška akcija „Aš myliu Lietuvą“ baigėsi vasario 16d., kai baigėsi širdelių tiražas. Šventės metu dar visai neseniai įsi kūrusi Istorijos fakulteto Studentų
atstovybė (IF SA) VU Teatro salėje surengė Lietuvos valstybės atkūri mo dienos minėjimą. Progines kal bas sakė Istorijos fakulteto prodekanas prof. A. Bumblauskas, stu dentų atstovas LSS prezidentas M. Reinikis bei kiti garbūs svečiai. Ypač įdomi buvo prof. A. Bumblausko kalba, kurioje profesorius ironiškai atskleidė visuomenės po žiūrį į valstybines šventes. Po minė jimo buvo surengta eisena nuo VU Centrinių rūmų iki Rezistencijos ir genocido aukų muziejaus (prie Lu kiškių aikštės). Būrelis studentų su tautine atributika bei daina lūpose išreiškė savo meilę Tėvynei.
Filologijos fakultete buvo rodo mas tautinis filmas. Po jo Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje įvyko tautinių šokių kolektyvų pasi rodymas, kurį organizavo šio fakul teto Studentų atstovybė (GMF SA). Visi šie švietėjiški-kultūriniai rengi niai buvo nemokami, o susirinkusi auditorija buvo marga - nuo jauno iki pagyvenusio. Paskutinis renginio akordas linksmas šėlsmas klube „Termina las“, kuriame tą vakarą susirinko apie 700 studentų. Daugybė konkur sų, akcijų-atrakcijų, studentiškų gru pių garantavo gerą nuotaiką, ir stu dentija įrodė, kad nėra pasyvi, moka ir gražiai paminėti svarbias valstybi nes šventes, ir smagiai jas atšvęsti.
Šėlionės valstybinės šventės proga „ Terminale“
Mes mylime Lietuvą!"
Net ir vištos šiemet minėjo Vasario 16-ąją
Puslapį rengia Audrius Radzevičius (VU SA), laikrastis@vusa.lt
Universitas Vilnensis
8
2004 m. kovas
Matematikos ir informatikos fakultete
www.midi.lt
MIF SA surengė mokymus: ruošiamės dvidešimt penktosioms MIDI Ankstyvas rytas, dar nėra nė septynių, šaltoka... Lipau iš troleibuso, kopiau į statų kalną - skubė jau į fakultetą. Paskaitos prasidės daugiau nei po dviejų valandų... Tai ką gi ten veikiau? Manot, nemiga kankino? Nieko panašaus! Elgiausi neįprastai, nes tą rytą prasidėjo MIF SA surengti MIDI mokymai. Juose tiesiog būtina dalyvauti kūrybingiems bei darbštiems VU Matematikos ir informati kos fakulteto studentams, norintiems prisidėti rengiant Matematikų ir informatikų dienas. Seminare dalyvavo virš 50 studentų
Jurgita BUTANAVIČIŪTĖ, Jurgita. Butanaviciute@mif.vu.lt
Į mokymus pakliuvo tik parašiusieji motyvacijas Mokymai vyko vasario 6-8 d. Dalyvių susirinko tikrai nemažai - apie 50. Norintieji iš anksto pil dė anketas ir, jei motyvacija buvo įtikinanti, jiems buvo suteikta pui ki proga praleisti įdomų ir pro duktyvų savaitgalį Dubingiuose, AB „Lietuvos Telekomas“ poilsio namuose „Giraitė“. Mokymus vedė VU SA prezi
dentė Jekaterina Bortkevič, VU SA atstovas ryšiams su visuome ne Jonas Jakubonis, MIF SA pir mininkas Darius Skusevičius. Kartu su jais patirtimi ir MIDI 2003 prisiminimais dalijosi MIF SA vicepirmininkai Vaidas Adomauskas ir Aurelija Petrauskaitė.
Studentai įsitraukė į rimtus MIDI organizacinius darbus Šiais metais mokymai buvo ypač patrauklūs tuo, kad grupelė se atlikdami įvairias užduotis tie siogiai susidūrėme su komandinio darbo sunkumais, problemomis. Vėliau kartu su vadovais analiza
vome jų priežastis. Atlikdami praktines užduotis ir jas analizuo dami gavome daug naujos ir nau dingos informacijos. „Sausos“ te orinės paskaitos buvo vos kelios, tačiau be jų neapsieitų nė vienas rimtas organizatorius. Kasmet MIF SA gretas papildo nemažai pirmakursių. Ir šiame se minare jie sudarė daugumą. Jie ir visi kiti buvo supažindinti su MIDI struktūra, istorija, tradicijomis. Va dovai supažindino su šių metų MIDI tvarkaraščiu, veiklos planais. Antrąją mokymų dieną dalyviai turėjo apsispręsti, kuriame MIDI organizaciniame komitete darbuo sis: renginių, marketingo, mokslo
Baltarusių studentų viešnagė Jau kelerius metus VU Matematikos ir informatikos fakultetas bendrauja su Baltarusijos valstybinio universiteto (BVU) Matematikos ir mechanikos fakultetu. Dažni svečių sutikimai ir atsakomosios kelionės tapo malonia ir naudinga tradicija ir lietuviams, ir baltarusiams.
Gabrielė MOCKUTĖ pr@mifsa.lt
„Čia ta bažnyčia, kurioje tuokiasi visi studentai?" Antrąją viešnagės dieną pažintinė kelio nė po Vilnių tęsėsi. Pradėjome nuo VU Cen trinių rūmų kiemelių bei Šv. Jonų bažnyčios. Miesto panoramą tądien svečiai pirmąkart iš vydo užkopę į Gedimino kalną. Po to laukė ekskursija į Katedrą. Vilniečius labai nuste bino visiškai netikėtas baltarusių klausimas: „Čia ta bažnyčia, kurioje tuokiasi visi studen tai?“ Vėliau paaiškėjo, kad Baltarusijoje di džioji dalis jaunimo susituokia būdami 1920 metų. Todėl ir buvo kalbama apie studen tiškas vedybas kaip apie masinį reiškinį. Slogiausius prisiminimus per visą viešna gę Vilniuje Minsko studentams paliko apsi lankymas Genocido aukų muziejuje (žmo nių vadinamame tiesiog KGB muziejumi). Gidas išsamiai pasakojo apie itin žiaurius KGB susidorojimo metodus, o kankinimo įrankiai bei baisios kalėjimo kameros buvo aptariami net per pietus. Vakare apsilankėme Televizijos bokšte. Ekskursijos dalyvius nustebino laisvės gynė jų, žuvusių Sausio 13-ąją, istorija, nes jie buvo mažai apie tai girdėję. Vėliau baltarusiai vai
siantį ligšiolines MIDI. Pirmosios Matematikų die nos įvyko 1975 m. Bėgant laikui Matematikų dienos (MADI), vė liau pavirtusios į Matematikų ir informatikų dienas (MIDI), nuo lat kito ir tobulėjo. Šiemet vyks jau dvidešimt penktosios MIDI. Proga išties yra neeilinė, tad pa siruošti šventei reikia ypač kruopščiai. MIF SA surengtuose MIDI mokymuose įgijome ko mandinio darbo patirties ir žinių, susipažinome su MIF SA ir MIDI komanda, pasportavome, pasi linksminome. Nuotr. iš MIF SA archyvo
Penktadienis, trylikta Šv. Valentino išvakarės Trylikta diena, ir dar penktadienis - tai nežada nieko gero... Prietarai ir fantas tikos knygos vertė tikėtis blogiausio. Tačiau tai buvo Šv. Valentino išvakarės!
Agnė CIBULSKYTĖ, Jurgita BUTANAVIČIŪTĖ Popierinės rožės ir „meilės arbata"
Pasivaikščiojimas po naktinį Vilniaus senamiestį MIF studentai prieš šių metų žiemos sesi ją buvo nuvykę pas kolegas iš BVU, o šie Vil niuje apsilankė vasario 20-22 dienomis. Sve čiai buvo draugiškai sutikti bei supažindinti su sostine ir Trakais. Baltarusijos valstybinio universiteto (įsi kūrusio Minske) studentų viešnagė Vilniuje prasidėjo penktadienį, vienuoliktą valandą va karo. Toks vėlyvas metas tik iš pirmo žvilgs nio netinkamas pažinčiai su miestu. Links mas pasivaikščiojimas po sostinės senamies tį, jaukiai apšviesti namai bei bažnyčios sve čiams padarė gerą įspūdį. Studentus iš Mins ko sužavėjo ne tik miesto architektūra, bet ir senamiesčio gatvėse stovintys prabangūs au tomobiliai. Dėl žvarboko oro po senamiestį vaikščiojome neilgai, tad buvo nuspręsta su šilti, pabendrauti ir pašokti Pilies gatvėje įsi kūrusiame „Tiffany Pub“. Vėliau svečiai bu vo palydėti į bendrabutį.
ar tarptautinių ryšių. Pasiskirstę pradėjome planuoti veiklą, ieško jome naujų idėjų. Buvo išrinkti at sakingieji, komitetai susidarė Gan to lenteles, kuriose buvo numatyti griežti darbų atlikimo terminai. Vėliau visos grupelės susirinko ir pristatė preliminarius veiklos pla nus. Vyko karštos diskusijos, ieš kojome būdų, kaip pasiekti, jog MIDI 2004 būtų kuo šaunesnės. Stengėmės sukurti galutinį MIDI tvarkaraštį. Seminaro dalyviams ki lo įdomių minčių, kaip galima jį pakeisti ar papildyti. Tad laukite staigmenų! MIDI organizatoriai ža da nepakartojamą renginį, pranok-
kinai pabrėžė, kad jie, kaip ir Sausio 13-ąją aukomis tapę lietuviai, drąsiai numirtų už sa vo tėvynės laisvę. Pakilę į apžvalgos aikštelę „Paukščių taką“ svečiai gėrėjosi Vilniaus vaiz dais.
Išsiskiriame tik trumpam Trečio dienos ankstyvą rytą svečiai trum pam paliko Vilnių ir nuvyko į Trakus. Aplan kę Trakų pilį nusprendė pasivaikščioti Gal vės ežero ledu ir surengti tikrą sniego mūšį. „Snieguotos“ pramogos tuo nesibaigė - vie no piliakalnio šlaitas virto čiuožykla. Grįžę iš Trakų studentai aplankė naująjį Vilniaus savivaldybės pastatą, pakilo į dvide šimtajame aukšte įrengtą konferencijų salę. Nusipirkti Lietuvą ir Vilnių priminsiančių su venyrų studentai nuvyko į pramogų ir preky bos centrą „Akropolis“. Keletą valandų pa vaikščioję po parduotuves svečiai iš Minsko guodėsi, kad tokių prekybos centrų Minske nėra. Paskutinę naktį Baltarusijos valstybinio universiteto studentai beveik nemiegojo. Per tris dienas susidraugauti spėjusi lietuvių ir gu dų kompanija bendravo iki paryčių, kol atėjo laikas važiuoti į stotį. Tiesa, išsiskiriame tik trumpam. Šiemet per Velykų atostogas jau su planuotas atsakomasis lietuvių vizitas į Bal tarusiją.
Šaltą rytą į paskaitas susirinkusių Mate matikos ir informatikos bei Chemijos fa kultetų studentų laukė vien malonios staig menos. Juos sveikino baltasis ir juodasis meilės žyniai. Paslaptingieji vaikinai dalijo širdeles ir karštą „meilės arbatą“, šildančią sužvarbusius nuo šalčio bei ištroškusius meilės. Tikinčiuosius magija sudomino bū rimo salonas, kuriame pranašavo ateitį ir ne tik ją. Jaukiai papuoštoje fojė skambėjo romantiška muzika. Ore tvyrojo jaudinantis laukimas... Ar jis mane šiandien pasveikins? Kaip ji rea guos į mano prisipažinimą? Meilės paštas buvo tradicinis, bet labai smagus įsimylėjė lių dienos akcentas. Norintys įsiamžinti ga lėjo nemokamai nusifotografuoti prie nuo taikingo paveikslo. Šventę rengusi MIF SA šiemet nepamiršo ir administracijos bei dėstytojų. Jie gavo dovanų nuostabias stu dentų rankų darbo rožes.
„Katė maiše" bei kitos vakaro linksmybės Šiemet Šv. Valentino diena Matemati kos ir informatikos bei Chemijos fakulte tuose buvo ne tik meilės, bet ir draugystės, kaimynystės šventė. Šių fakultetų studentai ją sutiko kartu: dieną linksminosi ir pra mogavo MIF, o vakarą leido pas chemikus. Bendro darbo vaisius nudžiugino - pasi linksminimas buvo labai puikus. Iš pradžių renginio vedėjas visus supažindino su gyvū nijos pasaulio poravimosi ritualais. Vien gungiams buvo suteikta puiki proga susi rasti vakarui porą, kurią galėjo nusipirkti aukcione, įkaitinusiame ne vieno žiūrovo kraują. Didelį susidomėjimą sukėlė mergi na, neparodžiusi savo veido („katė maiše“). Drąsiausi žiūrovai taip pat galėjo tapti pre kėmis.
Šv. Valentino dienos aukcionas dar tik įpusėjo... Gausių ovacijų susilaukė aistringas ir karštas „katyčių šokis“ - Valentino dova na vaikinams, o „breikerių“ pasirodymas pamalonino merginas. Dėmesio sulaukė ir per vaizdo projektorių rodomos nuo traukos iš dieninės ir vakarinės renginio dalių. Labiau išsiilgusius romantikos Chemi jos fakulteto studentai džiugino gražiomis dainomis. Skambius balsus demonstravo pirmakursė Ingrida ir nuostabusis vakaro vedėjas Jonas. Atėję vaikinai ir merginos gavo numeriukus, užrašytus ant Veneros ir Marso simbolių. Susiradę antrąją pusę bu vo apdovanoti. Vėliau prasidėjo smagieji šokiai-pokiai. Tad vienbalsiai galima teig ti, kad reginio organizatoriai visiems pa dovanojo nepamirštamą vakarą.
Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė Naugarduko g. 24; tel. 2336027, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsa.lt
Nuotr. is MIF SA. achyvo
9
Universitas Vilnensis
2003 m. kovas
Komunikacijos Agnė DIČIŪTĖ, KFSA narė
fakultete
KFSA Vilniaus knygų mugėje
Jau nebe pirmus metus Komu nikacijos.fakulteto Studentų atsto vybės pagalbos prašo Europos Ko misijos delegacijos Informacijos centras. Šiais metais prie informa cijos apie Europos Sąjungą sklai dos Vilniaus knygų mugėje LITEXPO rūmuose prisidėjo 8 KFSA nariai. Mugė vyko keturias dienas, todėl paplušėti teko nema žai. Su plačia šypsena veide bei pa siruošę atsakyti j smalsių mugės lan
Valentino diena su „Dan Sukker“
kytojų klausimus Komunikacijos fa kulteto studentai nemokamai dali jo įvairiausius informacinius leidi nius: lankstinukus, žemėlapius, kny gas bei žurnalus apie Europos Są jungą. Taip pat buvo surengta vik torina ir dalijami įvairūs suvenyrai. Pagrindinis Informacijos centro da lyvavimo knygų mugėje uždavinys buvo kaip galima plačiau supažin dinti Lietuvos visuomenę su Euro pos Sąjunga, jos tikslais, struktūra,
plėtra ir aktualijomis. Labiausiai mūsų šalies gyventojus domina tai, kas laukia Lietuvos šioje didelėje valstybių šeimoje. Informacijos cen tro stende Knygų mugėje lankėsi daugybė Europos Sąjunga besido minčių žmonių iš įvairiausių Lietu vos kampelių, čia užsukdavo daug pagyvenusių žmonių, smalsių vaikų, mokytojų, bibliotekų ir muziejų dar buotojų, visi jie užduodavo gausybę įvairiausių klausimų, ir KFSA na
riai jiems mielai pagelbėjo. Į mugę atvyko daug ryškių Lietuvos asme nybių, kai kurios iš jų užklydo ir į Informacijos centro stendą. Stu dentams buvo didelė garbė paben drauti su jo ekscelencija Valdu Adamkumi ir jo žmona ponia Alma Adamkiene, rašytoju Juozu Erlicku ir kitais. Galima drąsiai teigti, jog KFSA Vilniaus knygų mugėje savo misiją atliko: buvo išdalyta nesuskaičiuo
jama gausybė įvairiausių lankstinu kų, Informacijos centro lentynos buvo tarsi šluote iššluotos. Visi liko patenkinti: mugės lankytojai namo išvyko nešini naudingais informaci niais leidiniais apie Europos Sąjun gą, vaikai - rankytėse sugniaužę ryš kiaspalvius lipdukus bei rašiklius, su šypsenomis veide, o KFSA nariai laimingi pagelbėję bei įgiję nemažai žinių ir patirties.
Sočios ir pašėlusios užgavėnes su KFSA
Rokas VISOCKAS Vasario 12 d. VU Jungiamuo siuose rūmuose VU SA padeda ma cukraus bendrovė „Dan Suk ker“ surengė smagią Šv. Valentino
dienos akciją. Studentai su malo numu rašė meilės laiškelius ant at virlaiškių, kuriuos „Dan Sukker“ pažadėjo išsiuntinėti po visą Lie tuvą nemokamai. Parašę linkėji mus savo mylimiesiems, visi no rintys galėjo pasivaišinti skaniais „Dan Sukker“ sausainėliais ir iš gerti puodelį arbatos. Dvi valan das trukusios akcijos metu JR grojo šventinė meilės muzika, ku rią pasirūpino fakultetinių atsto vybių studentai. Tuo pačiu metu akcija buvo vykdoma ir kituose didžiuosiuo se Lietuvos universitetuose.
Gera strategija, pasak žurnalistiką studijuojančios Aistės Pileckytės (kairėje), lygi pergalei
Renginį vedusios KFSA „ čigonėlės “ su pintine šviežiai iškeptų blynų apsilankė fakulteto dekanate ir blynais pavaišino dekaną Domą Kauną
TU, turi tai pamatyti! 1! Aplankyk atsinaujinusį KFSA
intcmctinį puslapį!
www.kf.vu.lt/kfsa KFSA - MES DIRBAME
Tie, kurie netingėjo ir kuriems įgriso žiema, iškaršė jai kailį. Didžiulę ryškiai raudoną dulkiną pagalvę - žiemos kailio simbolį - parūpino Ekonomikos fakulteto studentų atstovybės nariai
Kitos rungties dalyviai žaviom uodegytėm gesina ant grindų liepsnojančią žvakę. Greičiausias ugniagesys Laimonas Lileika (dešinėje) iš Komunikacijos fakulteto
Užgavėnių dieną per pertraukas tarp paskaitų šėlo Saulėtekyje įsikūrę Universiteto fakultetai. Archajiškų Užgavėnių tradicijų neužmiršo šio amžiaus visuomeninio gyvenimo variklio - ko munikacijos - besimo kantys studentai. KFSA suorganizavo šventę vi siems -jauniems ir pagy venusiems, ekonomis tams, teisininkams, fizikams, net Komunika cijos fakulteto dekanatui. Paklaustas, kodėl dės tytojai abejingi studentų kvietimams kartu daly vauti atstovybės organi zuojamuose renginiuose, dekanas atsakė, jog dėsty tojai kruopščiai planuoja savo laiką, tad apie vyk siantį renginį dėstytojus informuoti reikėtų kiek įmanoma anksčiau. Jis skatina dėstytojų ir studen tų bendravimą, nes esame vienos bendruomenės na riai ir primena kolegoms: „Mes be studentų niekam nereikalingi“.
Parengė Diana Olševskaja diana.olsevskaja@kf.vu.lt
JUMS IR SU JUMIS!
Kauno humanitariniame fakultete
Įkurtas ECDL testavimo centras Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekanas doc. dr. Stasys Girdzi jauskas ir viešoji įstaiga „Informacinių technologijų institutas", atstovaujama direkto riaus Eugenijaus Telešiaus, pasirašė sutartį, pagal kurią fakultetas tampa Įgaliotuoju ECDL testavimo centru. Tai VU KHF dėstytojams, dirbantiems ECDL centro ekspertais, suteikia teisę pagal nustatytą tvarką, testuoti studentus, fakulteto darbuotojus ir visus pageidaujančius gerinti savo kompiuterinį raštingumą.
Kas yra ECDL? Europos kompiuterio vartotojo sertifikatas (ECDL-European Computer Driving Licence) - tai tarptauti niu mastu pripažintas dokumentas, įrodantis, kad jo savininkas turi pa kankamai žinių apie informacines technologijas ir sugeba laisvai dirbti asmeniniu kompiuteriu bei jo taiko mąją programine įranga. ECDL programa siekiama, kad pažymėjimas, išduotas vienoje Eu ropos šalyje, galiotų ir kitose valsty bėse. Ją sudaro vieningi visai Euro
pai kompiuterinio raštingumo egza minų reikalavimai bei tų egzaminų laikymo tvarka, pvz., įgijęs ECDL ser tifikatą Švedijoje žmogus gali kreip tis į darbdavį Suomijoje ir atitinka ma jo kvalifikacija bus pripažinta. Nors ECDL pažymėjimo dabar gali siekti bet kuris Europos gyvento jas, tačiau pati programa buvo sukur ta orientuojantis į šalies institucijų bei stambių įmonių darbuotojus. Vaka ruose didžiosios įmonės sumoka už savo darbuotojų parengimą ECDL testams, taip pat griežtai reikalauja
iš kiekvieno ieškančio darbo turėti šį sertifikatą.
ECDL Lietuvoje ECDL programą inicijuoja Euro pos informatikos profesionalų są jungų taryba CEPIS (Council of Eu ropean Professional Informatics Societiesf Nuo 1998 m. ECDL fon dui Lietuvoje atstovauja minėtasis Informacinių technologijų institutas. Mūsų šalyje yra 44 ECDL įgalio ti testavimo centrai, kuriuose kiek-
įrengtos kompiuteri nės klasės bei dirba kvalifikuoti informati kos specialistai, čia įsteigtas dar vienas įga liotasis ECDL testavi mo centras. Akivaizdu, kad šian dien darbo kompiute riu įgūdžiai yra svarbūs visose gyvenimo srity se. O ECDL pažymėji mas praverčia ne tik naujai į darbo rinką žengiantiems aukštųjų mokyklų absolven VĮ „Informacinių technologijų institutas" direktorius tams, bet ir bet kokio E. Telešius ir KHF dekanas doc. S. Girdzijauskas amžiaus bei visų spe pasirašė sutartį cialybių žmonėms. To dėl džiaugiamės, kad mūsų fakultete atitinkamai pasiren vienais metais išduodama vis dau gus bus galima įsigyti šį itin reikš giau ECDL pažymėjimų (vien nuo mingą sertifikatą. 2003 m. spalio iki 2004 m. sausio bu vo išduoti 5085 sertifikatai). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno hu manitariniame fakultete yra gerai
Parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ ir Elena GRINKIENĖ
10
Universitas Vilnensis
2004 m. kovas
Gamtos mokslų fakultete
Sukurtas filmas apie Gamtos mokslų fakultetą Liana BINKAUSKIENĖ
Vasario 13 dieną akade minei bendruomenei buvo
pristatytas filmas apie Gamtos mokslų fakultetą.
Filmas skirtas VU 425 me tų jubiliejui.
Gausiai susirinkusiai auditorijai fakulteto dekanas prof. J. Naujalis sakė viliąsis, kad ateityje bus sukurta naujų filmų ir bus leidžiama naujoms kartoms tęsti fakulteto istoriją. O šiame 20 minučių filme pasakojama apie Gamtos mokslų fakulteto veik lą: kolektyvus ir katedras, istoriją, Bo tanikos sodą, studijas, studentų šventes. Tradicijos, anot dekano, su siformavo ne per vieną dieną, o per daugelį metų, čia įdėtas daugelio gar bių žmonių triūsas. Filmas - ir nau jas žingsnis fakulteto gyvenime.
Filmo režisierius Arvydas Bary sas pažintį ir pokalbį apie kiną pra dėjo nuo dainos. Gamtos temati ka režisieriui ne naujiena, jis - Lie tuvos gamtos draugijos Kauno bendrijos pirmininkas, aktyvus vi suomenininkas. „Norėjome per tą trumpą laiką kuo daugiau parody ti. Siekėme, kad filmas būtų dina miškas, trumpas, patrauklus, bet tuo pat metu ir informatyvus, pri viliotų į Gamtos mokslų fakultetą kuo daugiau studentų“, - sakė A. Barysas.
Filmo režisierius Arvydas Barysas
Scenarijaus autorius Hidrolo gijos ir klimatologijos katedros ve dėjas prof. Kęstutis Kilkus pavadi no filmą istoriniu. „Filmas mums mielas tuo, kad praėjus kažkiek me tų pažiūrėsime, kaip mes atrodėme, kaip fakultetas atrodė 425-aisiais Universiteto gyvavimo metais“, - sa kė profesorius. Tikimasi, kad šis filmas DVD ar ba CD formatu bus išplatintas mo kyklose ir garsins Universiteto var dą. Filmo kaina bus ne daugiau kaip 15 litų. Jis jau buvo rodomas „Litexpo“ parodų centre mugėje „Stu dijos 2004“ vasario 19-22 dienomis VU stende.
Japoniškų sodų dvasia užkariavo ir dėstytojų bei studentų širdis Laura LEVINSKAITĖ
Kadangi VU Botanikos sodas bendradarbiauja su Japonijos am basada, jame irgi planuojama įrengti nedidelį japonišką sodelį. Japoniškų sodų funkcija - visiš kai kitokia nei Lietuvoje. Jie skirti tikrai ne obuoliams auginti. Japo nų pasaulėžiūra labai skiriasi nuo lietuviškosios. Jie garbina gamtos jė gas - apie 8 milijonus įvairių dievų ir dievybių. Japonų pasaulyje visi gamtos kūriniai yra lygiaverčiai. Gamtos garbinimas vadinamas animizmu. Pagal japonų religiją akme nys, medžiai vandens formos išliko nepakitusios 4,5 tūkst. metų, todėl jie yra esminiai japonų sodų ele mentai. Žodis „sodas“ japoniškai užrašomas dviem ženklais: vienas jų reiškia vietą, kurioje vyksta ceremo nijos, apeigos, naujo valdovo įžen gimas į sostą, antrasis - „kažką ap-
tverti, apibrėžti“. Sodas-vieta, kur žmonės kalbasi su dievais. Vieta, į kurią trenkdavo perkūnas, buvo lai koma šventa. Ten vykdavo apeigos. XII amžiuje japonų kultūra bu vo ypatingai puoselėjama įtakingų šeimų. Japonų estetikos pradinin kas - arbatos meistras Seno Rikiu. Arbatos gėrimo ceremonijai skiria mas ypatingas dėmesys. Įėjimas į ar batos gėrimo namelį - žemesnis nei vieno metro. Į namelį negalima neš tis ginklų. Gerdami arbatą japonai nekalbėdavo, klausydavosi gamtos garsų, medžių šlamėjimo, mąstė apie meditaciją, dėl ko vyksta karai. Įėję į namelį nusikratydavo būties dulkes. Japonai tiki žmogaus sąsaja su gamta: jei grožiesi gėle, ji grei čiau pražys. Paskaitos pabaigoje buvo rodo mas filmas apie didžiausią Japoni jos salą - Jakošimą. Sala gyvenama, joje yra keletas nedidelių kaimelių. Salos centrinėje dalyje stūkso 1000 metrų (aukščiausi - iki 2000 m.)
Mums rašo
Ne tiek daug laiko prabėgo nuo paskutinio „Universitas Vilnen sis“ numerio (Nr. 2 (1648) vasa rio mėn.), bet Gamtos mokslų fa kultete vis dar nerimsta kalbos po netikėtai pasirodžiusio ir daug ką nustebinusio straipsnio „Nusirašinėjantys studentai - nemato mi?“. Rašau šį straipsnį kaip atsa ką į mestus kaltinimus Gamtos mokslų fakultetui ir Studentų at stovybei, nes negaliu ramiai skai tyti tik subjektyvia nuomone grįs to straipsnio. Mano ir daugelio ki tų nuomonė apie situaciją, apra šytą minėtame fakultete, kitokia, tad, manau, būtų teisinga pažvelgti į viską ir kitomis akimis. Pirmiausia noriu visiems pa brėžti, kad mano tikslas tikrai nė ra sumenkinti minėto straipsnio autoriaus ir, jei kas nors jau spėjo pagalvoti, kad tai kovos su kito kia nuomone pradžia, tai turiu nu vilti, kad visai to nesiekiu, noriu tik atskleisti antrąją pusę. Kiekvienas moksleivis turi tei sę rinktis, ką norėtų studijuoti atei tyje. Asmeniškai aš žinojau, kad noriu mokytis būtent Gamtos mokslų fakultete, būtent moleku linę biologiją, žinojau, ko galiu ti
kienė. Paskaitos tema bu vo ne tik sodai, bet ir Ja ponijos filosofija.
aukščio kalnai. Japonai juokauja, kad ten lyja „35 dienas per mėne sį“. Lietaus vanduo nepaprastai skaidrus. Giedrų dienų nėra, salą
gaubia nuo kalnų kylantys rūkai. Sa la dar vadinama „taifūnų korido riumi“. Visoje saloje krenta kriok lių kaskados, o 1500 metrų aukštyje - nuostabi gamta. Ten viešpatauja specifiniai gyvūnai ir augalai, būdin gi tik tam kraštovaizdžiui: mažesnės, trumpesniu kailiu pilkosios stirnos, specifinės beždžionės, auga japoniš ki kiparisai. Mažieji kiparisai išgyve na iki 1000 metų, Jakošimos kipari sai - daugiau kaip 1000 metų.
1925 m. atrastas kiparisas „Didysis karalius“, kuriam apie 2000 metų. Jo skersmuo - apie 5 metrus, jis lai komas nedidele šventykla. Auga ir Lietuvai būdingi augalai - saulaša rės. Esant dideliam kritulių kiekiui, medžių kamienai atlieka lietvamz džio funkcijas. Vakarinėje salos da lis skendi amžinai žaliuojančiose medžių giraitėse. Akivaizdi augalų kartų kaita - ant nuvirtusio medžio iškart pradeda augti nauja giraitė. Aplink salą plytinčiose jūrose van dens temperatūra siekia 25 °C, ten gyvena retos kalmarų rūšys, jų kiau šiniai žydros spalvos, nago dydžio. Prieš 6000 metų salą sudrebino ugnikalnio išsiveržimas, dėl to nu kentėjo augmenija. Žiema saloje temperatūra būna 24°C, tuo laiku žydi ryškių spalvų gėlės. Tie, kurie susidomėjo japoniško sodo įrengimu, gali apsilankyti in terneto puslapyje www.bonsai.lt ir rasti ten keletą praktinių patarimų.
Atsakas į „Universitas Vilnensis“ Nr. 2 išspausdintą rašinį
N____________________
Giedrė MILINKEVIČIŪTĖ
Sausio pabaigoje Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auditorijoje studentai ir dėstytojai tu rėjo progos pasiklausyti paskaitos „Japoniškų so dų dvasia". Ją savo gim tąja kalba skaitė Japoni jos laikinasis reikalų pa tikėtinis ponas Eizo Kaneyasu. Į lietuvių kalbą ver tė Japonijos ambasados patarėja kultūros reika lais ponia Gabija Žukaus
kėtis. To ir sulaukiau, žinoma, yra blogesnių, yra ir geresnių dalykų, bet juk niekada viskas nebūna ide alu! Sutinku, kad mokymosi pa grindą sudaro kalimas, bet juk tai mokslas, daugelis iš mūsų ruošia mi tapti mokslininkais! Kaip iš mokti augalų ar žuvų sistematiką, anatominę sandarą, visus žemės sluoksnius ar pasaulio valstybes, jų gimstamumo ir mirtingumo bei religijų paplitimą jose logiškai mąs tant? Yra tik vienintelė išeitis - kal ti. Mes viską turime žinoti, prisi minti, o minėtų dalykų tikrai nie kaip neišmąstysi pats, juos reikia iškalti, ir nematau čia nieko blo ga, pagalvokit ir apie istorikus, medikus ir kt. Nepaminėjau laboratorinių darbų. Kas paneigs, kad juos gali me laikyti savo praktika? Juk iš mokstame darbo metodų, kurie bus reikalingi ateityje, vizualiai pamatome mikroskopines sporas, ląsteles, pamatome, kaip po cen trifugavimo atsiskiria medžiagos, praktiškai išmokstame atpažinti baltymus. O dar vasaros praktika... Su džiaugsmu ją prisimenu, nors bu vo sunku, bet buvimas kartu su 70 kursiokų, žygiai, bendras maisto gaminimas, naktys prie laužo su gitarom ir dainom paliko neišdil domus įspūdžius. Geologai savo praktikos metu turi galimybę pa
„Nūsįrašinėjantys studentai - nematomi?“ keliauti po Lietuvą ir ne tik ją. Per praktiką dėstytojai geriau pažino studentus, o daugelis studentų pa keitė savo nuomonę apie dėstyto jus. Užsienio universitetuose to kios praktikos nerasime, jie neten ka dalies žinių, kurias galima įgy ti tik tokiu būdu. Nesuprantu, kaip galima taip kategoriškai teigti, kad visi dėsty tojai abejingi, niekas jiems nerū pi, perpasakoja n-tąjį kartą „atkal tą“ medžiagą ir panašiai, bet kaip kitaip mums papasakoti raumenų sandarą ar evoliucijos etapus? Beje nemažai dėstytojų papasakoja tik rai įdomių dalykų iš savo patir ties (aišku, susijusių su dėstomuo ju dalyku) ar mokslinių straipsnių, ir taip sudomina klausytojus, juk tai, kas įdomu, daug lengviau pri simename. Pakalbėkime apie nusirašinė jimą. Manau, visi sutiks - ši „me no“ šaka propaguojama visur, kur tik įmanoma. Studentai nuolat to bulėjo ir, ko gero, toliau tobulės išrasdami vis naujesnius ir vis neįtikinamesnius būdus nusirašyti. Gaila, bet dėstytojai šioje srityje keliais žingsneliais atsilieka. Kai kurie „menininkai“ teigia, kad nė ra tokio dėstytojo, pas kurį nebū
tų galima nusirašyti. Bet ką gi mes galime padaryti? Kaip dėstytojai gali užkirsti tam kelią? Manau, kad niekaip, nebent apeliuoti į studen tų sąžinę. Neneigiu, kad visur yra geres nių ir blogesnių dėstytojų, bet daž nai jų „gerumas“ ir „blogumas“ priklauso nuo pačių studentų el gesio. Tikrai nebūčiau nuolanki ir neapsimesčiau nieko nepaste binti, jei mano paskaitų metu stu dentai šnekėtų mobiliaisiais tele fonais ar gale auditorijos aistrin gai diskutuotų niekuo su dėstomu dalyku nesusijusią tema bei kitaip savivaliautų. Tai jau nepagarba žmogui. Bet jei studentas bijo pri eiti prie dėstytojo ir ištarti jam žo dį be jokios priežasties, vadinasi, pats studentas turi problemų, o jau tuo tai reikėtų susirūpinti, nes mo kyklą seniai baigėme, pats laikas patiems išmokti kovoti už save. Skaitydama straipsnį „Nusirašinėjantys studentai - nematomi?“ negalėjau neatkreipti dėmesio (turbūt kaip ir daugelis skaičiu siųjų) į pastraipą apie inventorių. Taip, sutinku, kad galėtų būti kur kas geriau. Kai kurios auditorijos jau seniai prašosi būti remonto, bet negalime pamiršti naujai
įrengtos Genetikos ir botanikos katedros, šiemet visiškai atnaujin tos Didžiosios auditorijos, naujos biochemijos laboratorijos ir, žino ma, visų mūsų džiaugsmui - nau jųjų tualetų. Taigi nors ir iš lėto, bet ir GMF atsinaujina, aišku, vi si norėtų, kad tai vyktų kur kas grei čiau, bet ką jau padarysi. Galų ga le palyginkime GMF laboratori jas su kai kurių kitų fakultetų, skir tumas - mūsų naudai. Kalbant apie Studentų atstovy bę reikėtų pripažinti, kad tikrai ga lėtų būti geriau, bet tam neužten ka 15 žmonių ir 1,5 metų patir ties. Be to, kaip padėti studentams, jei jie nesikreipia dėl iškilusių problemų su dėstytojais ar dėl ki tų dalykų. Na, ko gero, dėl infor macijos trūkumo reiktų prisiimti atsakomybę, nepadarėme tiek, kiek galėjome - tai mūsų kaltė. Bet visada kviečiame prisijungti visus norinčius padėti, turinčius pasiū lymų, kartu dirbdami padalytume tikrai daugiau. Sutinku, minėtame straipsnyje yra tiesos, bet didelė dalis tos tie sos yra pernelyg subjektyvi. Nie ko nėra tik juodo ar balto, bet, jei matysime tik juoda, tai mus su pantys žmonės ir daiktai bei visas gyvenimas taip pat taps juodi.
C
11
Universitas Vilnensis
2003 m. kovas
Kultūra
A
J
Valda URBELYTĖ
Į A. Ptakauskaitės skelbimą „Ieš kau darbo!“ atsiliepė daugybė pa čių įvairiausių žmonių, pradedant rašytojos knygą jau įvertinusiais gerbėjais ir baigiant išties darbo ieš kančiais prašalaičiais - prigužėjo pil na A. J. Greimo centro auditorija, o pavėlavusieji turėjo sėdimos vie tos pasiieškoti ant grindų. Renginį vedė Literatūros istorijos ir teori jos katedros vedėjas bei vienas iš A. J. Greimo centro įkūrėjų prof. K. Nastopka, o kol jis šmaikš tavo sakydamas įžanginę kalbą, pub lika atidarė ir čia pat išpilstė vyną. Visiems patogiai įsitaisius VU Kie mo teatro aktoriai G. Medžiaveprytė, E. Obcarskaitė, T. Jačiauskas ir E. Gelumbauskas originaliai ir nuo taikingai perskaitė keletą pristato mos knygos ištraukų. Sumanymas
A. Ptakauskaitė mėgsta laužyti stereotipus
Naujos knygos
„Virgo“ išvyksta į Japoniją
Aistės Ptakauskaitės knygoje „Ieškau darbo!“ - ironija ir nuoširdumas Vasario 5 d. A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centre įvyko Aistės Ptakauskaitės, Vilniaus universiteto bendruomenei ži nomos kaip aktorės, dramaturgės ir režisierės, knygos „Ieš kau darbo!" aptarimas. Šią knygą 2003 metais išleido Lietu vos rašytojų sąjungos leidykla, A. Ptakauskaitei laimėjus Lie tuvos kultūros ministerijos skelbtą „Pirmosios prozos knygos" (PK) konkursą, o šis aptarimas kartu buvo ir oficialus knygos pristatymas skaitytojams.
perskaityti noveles ne tik praskaid rino bendrą renginio atmosferą, bet ir supažindino susirinkusiuosius su tekstais - po jų net ir knygos ne skaitęs aptarimo dalyvis galėjo įsi traukti į diskusiją. Oficialiąją rengi nio dalį, beje, užbaigė tų pačių aktorių pasirodymas. Pasidalyti įspūdžiais apie A. Pta kauskaitės knygą atėjo nemažai ra šytoją gerbiančių ir vertinančių aka deminės aplinkos žmonių - jau minėtas prof. K. Nastopka, doc. P. Subačius, dr. N. Keršytė, doc. D. Satkauskytė ir kt. Kalbėda ma apie A. Ptakauskaitės tekstus, dr. N. Keršytė pabrėžė paradok salią autorės loginio kritinio mąs tymo ir kūrybinės vaizduotės der mę, pagyrė jos struktūralistinį (pagal R. Barthesą) požiūrį į sti lių ir aptarė A. Ptakauskaitės ste reotipų laužymo naudą bendram lietuviškam literatūriniam kon tekstui. Doc. P. Subačius rašytoją ly
gino su V. Žilinskaite ir pabrėžė ypa tingą jos knygos pavadinimo kodiškumą. Anot docento, „Ieškau dar bo!“ tarsi atrakina duris į visų knygoje sudėtų novelių prasmę, ir pasidaro praktiškai nebeįmanoma jų skaityti kitokiu kodu. Po literatūrologinio knygos ap tarimo, kaip juokavo prof. K. Nas topka, A. Ptakauskaitės knyga tapo kur kas reikšmingesnė ir svaresnė, tiesiog „švininė knygelė“. Nors kny ga iš tikrųjų nėra didelė, joje spren džiami žmogaus egzistencijos klau simai, į kuriuos rašytoja žiūri pro ironijos prizmę. Savo personažų ji tikrai negaili, todėl šie nuolatos gaili savęs (kaip sakė pagrindinis apsa kymo „Ieškau darbo!“ herojus, „Sa vęs gailėjimu žmogus ir išsiskiria iš kitų gyvulių“). Ir vis dėlto A. Pta kauskaitės ironija nėra pikta. Ji vei kiau nuoširdi, o tai daro jos knygą tokią patrauklią bei liūdnai juokin gą iki ašarų.
r
Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, vienas iš geriausių moterų chorų Lietuvoje, toliau pri stato Lietuvos ir pasaulio chorinę muziką užsienio šalyse. 2004 m. kovą „Virgo“ vyksta į Ja poniją, kur Lietuvos Nepriklauso mybės atkūrimo dienos proga su rengs koncertą Lietuvos ambasado je, taip pat koncertuos įvairiuose Japonijos miestuose. Tekančios saulės šalies klausytojams bus atlik tas platus Lietuvos chorinės muzi kos repertuaras, taip pat įvairių pa saulio kompozitorių kūriniai. Specialiai gastrolėms Japonijoje „Virgo“ parengė japoniškų dainų re pertuarą - populiariausius lietuvių ir japonų chorinės muzikos kūrinius „Virgo“ kartu su japonų chorais at liks kiekvieno koncerto pabaigoje. Su Japonijos klausytojams pa rengta programa Lietuvos muzikos gerbėjus VU merginų choras supa žindins jau šį savaitgalį. Sekmadie nį, vasario 29 dieną, Šv. Jonų baž nyčioje vyksiančiame koncerte „Vir go“ atliks ne tik platų lietuvių kom pozitorių, bet ir pasaulio muzikos klasikos repertuarą, japonų kom pozitorių kūrinius. „Lietuvos chorinę kultūrą neblo gai pažįsta Vakarų Europos šalyse lietuvių chorai nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, tačiau ša lies chorų išvykos į tolimesnes šalis dar gana retos“, - teigia „Virgo“ vadovė Rasa Gelgotienė. Pasak jos, ši choro kelionė - išskirtinė galimy bė supažindinti su Lietuvos chori
SsiLoilzh nai O
Programą globoja Vilniaus aukštųjų mokyklų rektoriai
Lietuvos muzikų rėminio fondas
1
Pianisto, dirigento ir kompozitoriaus Balio Dvariono gimimo 1 OO-osioms metinėms
Tarptautinis muzikos festivalis SUGRĮŽIMAI 2004 Balandžio 2 d. Vilniaus rotušė KRISTINA JUKNEVIČIŪTĖ (smuikas, Belgija) GO KATO (fortepijonas, Japonija)
Balandžio 16 d. Taikomosios dailės muziejus DIANA GALVYDYTĖ (smuikas, Didžioji Britanija) MINAT LYONS (violončelė, Didžioji Britanija) LINA ŠATKUTĖ (fortepijonas) SONATA ALŠAUSKAITĖ (fortepijonas)
Balandžio 8 d. Vilniaus rotušė GYTIS CINAUSKAS (fortepijonas) ILAN SCHNEIDER (altas, Liuksemburgas)
Balandžio 27 d. Taikomosios dailės muziejus GUODA GEDVILAITĖ (fortepijonas, Vokietija) VYTAUTAS SRIUBIKIS (fleita, Vokietija) TON1O HENKEL (violončelė, Vokietija)
1
Balandžio 5 d., pirmadienį, 18 vai.
VILNIAUS BALIO DVARIONO DEŠIMTMETĖS MUZIKOS MOKYKLOS JAUNIMO SIMFONINIS ORKESTRAS Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS
1
Programoj c: B.Dvariono, E.Gricgo, G.Bizet, S.Prokofjevo ir kitų autorių kūriniai
| 1 J
L
Kultūros centro inform.
ALMA MATER MUSICALIS
n 1
1
ne kultūra šalį, su kuria kultūros ry šiai pastaruoju metu vis stiprėja. Per gastroles „Virgo“ taip pat pratęs bendradarbiavimą su Japo nijos meno kolektyvais, pradėtą 2002 m. vasarą, kai merginų cho ras koncertavo Vilniuje kartu su Niizos miesto choru. Kovo 4-13 dienomis Japonijoje „Virgo“ surengs 4 koncertus: Niizos Rotušės salėje, Tokijo Olimpi niame jaunimo centre, Vasedos uni versitete. Kovo 11-ąją „Virgo“ dai nuos iškilmingame Lietuvos Nepri klausomybės atkūrimo minėjime Tokijuje. Gastroles organizuoja Niizos miesto choras ir Lietuvos am basada Japonijoje, paramą suteikė Lietuvos Respublikos Kultūros mi nisterija. Daugiau nei dvidešimt metų gy vuojantis ir ne vieną tarptautinių konkursų apdovanojimą pelnęs choras „Virgo“ tolimajame užjūry je lankėsi 5 kartus: JAV ir Kanadoje (1990,1992 ir 1994), Kanarų salose (1996) ir Meksikoje (2002).
Informacija tel. 2613174
------------------------------------------------------
Žiemos vėjams apmaldyti Širdies ledams aptirpdyti Renkamės j svaiginančio turinio Besaikių siekių Neaprėpiamos formos
C Toliau buriasi (t. y. kelia bures) jaunas bei ryžtingas Erdvių I teatras, kurio nariai laukia bendraminčiu, nepabūgsiančiu sau| ir kitiems netikėtai atverti mūsų Universiteto erdves... ir kitas i viliojančias platybes.
senajame Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Vilnius).
I ! L___
Kam neužtenka šitų sienų, Teprakalbės ir bus ne vienas! Kam judesio ir žaismo stinga, žegM judės ir bus laimingas!
i---------------------------------------------------------------------------------------- -
i Renkamės kiekvieną antradienį 17.30 vai. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto L-3 auditorijoje (prie Lietuvių literatūros katedros, III a., įeiti iš Sarbievijaus kiemo). Tel. pasiteirauti: 8 652 01329, Aušra
Sportas
J
Vilniaus miesto sambo čempionate - VU sportininkai Vasario 14 dieną Vilniaus miesto sambo čempionate aktyviai dalyva vo ir keletas mūsų studentų, šios imtynių šakos mėgėjų. Merginų grupėje geriausiai pasirodė Chemi jos fakulteto II k. magistrante Re nata Tekoriūtė - ji tapo Vilniaus miesto čempione. Vyrų grupėje pa
girtinai kovojo Teisės fakulteto I k. studentas Mantas Ambrazevičius, iš 12 dalyvių iškovojęs IV vietą. Ge riausi mūsų Universiteto imtyninin kai rengiasi dalyvauti Lietuvos sam bo čempionate, vykstančiame kovo 6 dieną.
SSC inform.
12
Universitas Vilnensis
2004 m. kovas
Mes - studentai \/
Užrašai ant bendrabučio durų - lyg studento vizitinė kortelė
Rimantė KULVINSKYTĖ, KomF Purnalistikos instituto 1 k. studente
Šiemet pradėjau gražiausiu va dinamą savo gyvenimo laikotar pį - studentavimą, o studentiškas gyvenimas, mano nuomone, ne įsivaizduojamas be bendrabučio. Nauji draugai, vakarėliai, bemie gės naktys ir tik tau priklausantis kambarys - pagaliau gali visapu siškai save išreikšti! Tad pakal bėkime apie duris, nes būtent iš jų gali spręsti, kokie tavo kaimy nai ir koks tavo paties požiūris į aplink esantį pasaulį.
tisemitine organizacija, kuriai priklausantys studentai, švęsdami Hitlerio gimtadienį ar Stalino mirties metines, sienas „papuoš davo“ įvairiais nacistiniais šū kiais, žydiškomis žvaigždėmis, svastikomis. Iškvietus specialią sias tarnybas, išsigandę „antisemi tai“ išsikėlė iš Saulėtekyje esan čio bendrabučio.
Naująsias duris šeimininkai turės saugoti Anot N. Cicilionio, apipaišytų durų savininkai neprisipažįsta esą kalti, dažniausiai jie teigia, kad du ris naktį jiems kažkas apipaišė ar
subjaurojo kerštaujantis kaimy nas, o surasti kaltininkus beveik neįmanoma. Šią vasarą dalis ben drabučio durų dėl prastos išvaiz dos bus keičiama, tad naujųjų du rų „dekoratoriai“ jau bus bau džiami.
Gražiausių durų konkursas praskaidrintų gyvenimą Kai pašnekovui pasiūliau su rengti gražiausių durų konkursą, jis atsakė, kad apie tai dar negal vojo, nors pernai bendrabutyje bu vo surengti gražiausio kambario
rinkimai, kurio nugalėtojams ke lis mėnesius nereikėjo mokėti nuomos. Tarp studentų sklinda kalbos, kad šis konkursas buvo puiki proga patikrinti, ar kamba riuose nėra draudžiamų naudoti šildytuvų, gerai nors tiek, kad ši „revizija“ buvo gražiai užmas kuota. Apie gražiausių durų konkur są paklausta Saulėtekio ai. 6 ben drabučio gyventoja Sigita sutiko, kad tai praskaidrintų gyvenimą, nes renginiai čia nedažni, o kon kurencija padėtų pagražinti griū vantį pastatą.
Dėl aprašinėtų durų dar niekas nenubaustas „Taisyklės draudžia dažyti ir aprašinėti bendrabučio duris“, teigia Saulėtekio bendrabučių di rektorius Nerijus Cicilionis. Jis pasakoja, kad visos durys buvo nudažytos baltai prieš trejus me tus, bet dabar to nesimato, nes pu sė durų jau seniai pamiršo savo senąją spalvą. Apipaišytos durys - tikrai ne didžiausias rūpestis, nes bendrabutyje nuolat trūkinė ja kanalizacijos vamzdžiai, dau žomi stiklai. Dėl „saviraiškos“ ant durų dar niekas nebuvo nubaus tas, bet pernai bendrabučio ad ministracijai teko kovoti su an-
Taip atrodo kai kurios studentų kambarių durys bendrabučiuose
Užrašai ant durų - po išgertuvių arba... neradus šeimininko Studentas Tadas teigė, kad pieš ti ant durų - puiki saviraiškos prie monė, nes taip pirmakursiai at skleidžia save, įsilieja į studentiš ką gyvenimą. Pasak jo, piešiniai ant durų kartais atsiranda po gerų išgertuvių, bet dažniausiai tai ne išeina į naudą, nes... Saulėtekyje gyvena tikrai ne meną studijuojan tis jaunimas... Užrašai ant durų paprastai deklaruoja gyventojų gy venimo credo, nuotaikų kaitą, pa žiūras, kartais užrašus ant durų palieka tavęs namuose neradę draugai, tad panašaus turinio „raš teliai“, kaip: „Jonai, kur tu? Su gimtadieniu! Aistė“, gan dažni. Pasiūlius pašnekovams mintį, kad išpieštos durys gali pritraukti už sienio turistus, jų nuomonės išsi skyrė: bendrabučio gyventojas Mindaugas teigė, kad prasidėtų anarchija, o durys ir sienos „pasi puoštų“ vulgariais piešiniais ir ne cenzūriniais užrašais, o prieš tai kalbintas Tadas pritarė šiai idėjai teigdamas, kad dar niekur nebūtų tiek skirtingų durų - turėtume di džiausią muziejų Lietuvoje. Rei kia tik iniciatyvių žmonių, ir mū sų bendrabučiai garsėtų ne tik sa vo prasta padėtimi...
Meilės niekada nebūna per daug Ik. visuome nės sveikatos magistrante Rasa, Santariškių Chirurginio skyriaus ligonė, medicinos I k. studentė Renata, Ik. visuomenės sveikatos magistrante Jolita
Vasario 14 dieną Vilniaus Santariškių ir VU Onkologijos instituto ligoninėse vyko akcija „Sveikite su meile". Pagrin diniai akcijos iniciatoriai ir rengėjai - VU Medicinos fakul teto studentai. Studentų aktyvumo nenuslopino nei tolimas kelias, nei sniegas, nei mikroautobuse pamiršti chalatai.
Rasa KUODYTĖKAZIELIENĖ, 1 k. visuomenės sveikatos magistrante Dažnai gyvendami sau, savo kiaute, skubėdami dėl savęs, pa mirštame šalia esančius žmones. O Valentino dieną kiekvienas nori pa sijusti reikalingas, reikšmingas, my limas. Ligoninėse pacientai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių, ilgisi na
mų, trokšta sveikatos, nori kuo grei čiau pasveikti ir važiuoti namo. Studentai sveikino ligonius ir ša lia jų esančius. Taip pat buvo atlik ta apklausa, kurios rezultatus pa teiksime per studentų mokslinę konferenciją gegužės mėnesį. Ap klausti 494 respondentai (aišku, pa sveikinta daug daugiau). Klausta tik apie tris dalykus: amžių, di džiausią norą, trūkumą. Pastebė jome, kad vyraujantys atsakymai buvo sveikatos troškimas ir būtent sveikatos trūkumas. Seselėms la-
Musų adresas: Universiteto g. 3, 01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
Sveikiname
konkurso nugalėtojus Studentų internetinėje konferenci joje buvo skelbtas geriausio šūkio apie VU konkursas. Nugalėtojais tapo Ge
diminas Inčiūra, FilF I k. lietuvių filologi jos ir užsienio (italų k.) bakalauro stu dijų programos studentas, pasiūlęs
biau trūko materialinių vertybių. Tai buto, tai pinigų. VU Onkologijos instituto ligo ninėje studentus šokiravo žmonių išgąstis, nepatiklumas. Tai specifi nės atmosferos gydymo įstaiga, to dėl išgirdus didžiausią norą - mir ti - būtina žvelgti į tai kaip į realų faktą. Deja, šių ligonių šansai pa sveikti yra menki. Vykdydami akciją jaunieji medi kai įgijo praktinių įgūdžių, tapo nuoširdesni, žmogiškesni. Dažnai
sėdėdami auditorijose mes nesu prantame savo paskirties. Mes, jau nieji studentai, turime bendrauti tarpusavyje. Akcijoje dalyvavo skir tingų specialybių ir kursų studen tai, t. y. antro kurso medicinos stu dentės, pirmo kurso visuomenės sveikatos magistrantės, kineziterapijos studentės ir kt. Mus visus vie nijo vienas tikslas - palinkėti ligo niams sveikatos ir pasveikinti su Šv. Valentino diena.
šūkį „East or West - VU is best“. Šūkio „VU - mano universitetas“ autoriai - VU Informacijos ir ryšių su
visuomene skyriaus kolektyvas. Šie šūkiai užrašyti lipdukuose, kurių premjera buvo mugėje „Studijos 2004“. Šūkis „VU - gero išsilavinimo ga
rantija“ - puošė VU stendą minėtoje
parodoje. Jo autorius Danielius Šeibakas, KomF I k. bakalauro studijų programos studentas.
Nugalėtojai bus apdovanoti VU su venyrais.
ATiįĮl Z
Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia docentą Algį Povilą Kasperavičių
?1
Ify yV-AUnO unzvcRsitc'tas
dėl jo mylimos Mamytės mirties. Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius