Universitas Vilnensis, 1994 m. balandis Nr. 3 (1525) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra BALANDIS

universitas

1994 m.

vilnensis

Kaina sutartinė

Vilniaus universiteto laikraštis

EIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

įkurtas VU Agrarinis fakultetas ...10 psl. H o R o s K O P A S

fotografuoti

"Visų šalių visos tautos pripažįsta, kad karalių ir kunigaikščių parei ga ne tik namie teisin gai valdyti valstybę... ’’ Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos Karalius

Steponas Batoras ...

kili

M a a ^a^^ *L a **

S *^4ka ■«

psl.

** a a ia JLjt. a a a a ' mm.

L. .1^1*.

Nuo š. m. rugsėjo Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai galės gauti studijų kreditą su 5% palūkanomis ... 8 psl.■ J •

VILNIAUS ■ NIVERSITETO įĮ*.?®1.

okantis

Nr. 3 (1525)

r.<

......

—

PROLOGAS: Dainiaus Gintalo poezija

įvykio

etą lavonu apsimeta kokia nors Yvinga kolegė studentė su nu-

P ėstomis protektorių vėžėmis I it apnuogintų menčių ... 6 psl.

Universitas Vilnensis

1994.041

1579 M. BALANDŽIO 1 D.LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO IR LENKIJOS KARALIAUS STEPONO BATORO PRIVILEGIJA DĖL AKADEMIJOS BEI UNIVERSITETO TEISIŲ SUTEIKIMO VILNIAUS KOLEGIJAI Viešpaties Dievo vardu, Amen. Šiuo gavęs dosnias ir gausias dovanas iš palai (Lietuvos) Didžiosios Kunigaikštystės! mūsų raštu skelbiame visiems ir kiekvie minto atminimo mūsų pirmtakių, ypač luomams, rangams, magistrams, tiek baž l nam, kuriems tatai žinotina: visų šalių kadaise iš šviesiausiojo karaliaus Vladis nytiniams, tiek pasaulietiniams vadovams! tautos pripažįsta, kad karalių ir kuni lovo (ir norėdami), kad šiuose visuose bei gyventojams, be jokių išimčių, liepdai gaikščių pareiga ne tik namie teisingai moksluose, būtent teologijoje, metafizi mi ir norėdami, kad jie minėtam Švento I valdyti valstybę, užjos sienų narsiai kovo koje, fizikoje ir logikoje, išskyrus juris sios Jėzuitų vienuolijos Vilniaus! ti, vienur ir kitur vadovautis išmintimi bei prudenciją ir mediciną, galėtų būti universitetui mūsų didenybės duotas bei! santūrumu, bet netgi dar daugiau - ją ap teikiami (laipsniai) ir paaukštinami baka dovanotas privilegijas, imunitetus, lais-l rūpinti, ištobulinti ir apšviesti nuoširdžiu laurai, magistrai bei daktarai ir kad jie ves, teisę, galią ir autoritetą saugotų nepa-l pamaldumu gerajam, galingajam Viešpa galėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis žeistus, pilnai ir be iškraipymų iri čiui ir gerųjų mokslų studijomis - patiki bei prerogatyvomis, kuriomis (džiaugia pasirūpintų, kad (tatai) vykdytų visi kiti,! miausiais tam dievobaimingumui siekti si) gavusieji mokslinius laipsnius kituose kuriems (tatai) žinotina. Tam patvirtinti! įrankiais bei ramsčiais. Kadangi didžiai mūsų karalystės universitetuose ir kolegi bei paliudyti šį mūsų raštą pasirašėme! gerbiamas Kristuje tėvas, ponas Vilniaus jose, o ypač Krokuvos universitete; šiuos Mūsų Karališkąja ranka ir pasirūpinome.! vyskupas Valerijonas, mūsų senatorius, būtent visus profesorius, daktarus, ma kad (jis) būtų patvirtintas, prikabinant! pasižymintis tiek pamaldumu, tiek nepa gistrus, bakalaurus, visus studentus ap mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštis j prasta išmintimi, pasikvietė į mūsų Lietu skritai ir kiekvieną atskirai kartu su jų tės antspaudą. Duota Vilniuje tūkstantis I vos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus rektoriumi atleidžiame nuo bet kokios penki šimtai septyniasdešimt devintųjų j miestą Šventosios Jėzuitų vienuolijos dvasinės ir pasaulietinės jurisdikcijos, metų balandžio mėnesio pirmąją dieną, o I profesorius dėstyti Šventosios teologijos taip pat nuo visų mokesčių, duoklių, rink mūsų karaliavimo trečiaisiais metais. Da I ir humanitarinių mokslų, būtent, filosofi liavų ir bet kurių kitų prievolių: o savo lyvaujant didžiai gerbiamam Kristuje!I jos ir laisvųjų menų, pastatė jiems kolegi rektorių jie turės laikyti savo pačių tiesio tėvui, taip pat šviesiems, prakilniems, kil i ją ir suteikė visa kita, kas atrodė būtina giniu teisėju. Geresnei tvarkai ir valdymui mingiems ir garbingiems ponams: vilnie I tam, kad jie galėtų patogiai gyventi, o jau (palaikyti) savo svarbesniuose reikaluose čiams - vyskupui Valerijonui; DubingiųI nuomenę tinkamai mokyti pamaldumo ir bei bylose kitų universitetų pavyzdžiu jie ir Biržų kunigaikščiui, vaivadai, Lietuvos! rašto bei dėstyti kitus mokslus, išskyrus turės ir visuomet bei amžiams pripažins Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui^ teisę ir mediciną, - šitokios jo pastangos savo kancleriu kaip fundatorių didžiai mūsų Lydos, Ašmenos bei Merkinės se-1 bei uolumas suteikė mums didelį malonu gerbiamą Kristuje tėvą, poną dabartinį niūnui Mikolojui Radvilai; Šklovo mą, ir tuo didesnį, kad ir mes patys iš savo Vilniaus vyskupą Valerijoną ir (po jo) Mišos grafui, kaštelionui, vyriausiajamlI praktikos patyrėme, jog tie profesoriai būsimą (Vilniaus vyskupą), o savo globė Žemaitijos seniūnui, Lietuvos Didžiosios | moko nepaprastai teisingai, uoliai bei ju - didžiai gerbiamą Merkelį Giedraitį, Kunigaikštystės vyriausiajam maršalkai ! stropiai. Todėl ir mes patys, norėdami dabar esantį Žemaičių vyskupą, taip pat Kauno ir Birštono seniūnui Jonui Chodl prie šių puikiųjų didžiai gerbiamo Vil bet kurį kitą po jo būsiantį. Taigi visa tai niaus vyskupo pastangų prisidėti tuo, kas skelbiame visiems mūsų karalystės ir šiuo atveju įeina į mūsų karališkąsias pareigas ir priklauso nuo mūsų galios, nutarėme šiai Vilniaus mokyklai, jo tė viškos malonybės įsteigti tam, kad Šventosios Jėzuitų vienuolijos tėvai imtų dėstyti visokius dalykus, duoti, leisti ir suteikti, kiek yra mūsų kompe tencijoje, akademijos bei universiteto teisę, privilegiją ir galią, kokią turi kitos kolegijos mūsų karalystėje. Todėl šiuo mūsų raštu (tatai) duodame, lei džiame ir suteikiame. Norėdami, kad šis Šventosios Jėzuitų vienuolijos Vil niaus universitetas vaisingai ir malo niai naudotųsi visomis privilegijomis, imunitetais, laisvėmis, kuriomis nau dojasi (bei) džiaugiasi kitos kolegijos ir universitetai mūsų karalystėje, o ypač Karaliaus Stepono Batoro privilegijos dėl akademijos bei universiteto teisių suteikia Krokuvos universitetas, priėmęs ir Vilniaus kolegijai falksimilė

1994.04

Universitas Vilnensis atkelta iš 2 psl.

Semeliškių, Darsūniškio ir Rūdninkų laiky

tojui Steponui Kaributavičiui; Trakų kašte lionui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

pakancleriui, mūsų Brastos ir Kobrino seniū nui Eustachijui Valavičiui; vaivadoms Smolensko (vaivadai), Utenos laikytojui

Jurgiui Astikui; Polocko (vaivadai), Lepelio p r Volkovisko seniūnui, mūsų Šerešovo laiky tojui, Gondingos tijūnui Mikalojui Manvy-

pui Dorohostaiskiui; Palenkės (vaivadai), i

mūsų Belsko seniūnui Mikalojui Kiškai; Brastos (vaivadai), Minsko ir Kameneco se

niūnui Gabrieliui Hornostajui; Minsko (vai vadai) Mikalojui Sapiegai; Kaštelio nams - Žemaitijos (kaštelionui) Mikalojui rolvaišai, Vitebsko (kaštelionui) Povilui

Pacui, Minsko (kaštelionui) Jonui Glebaviliui iš Dubrovnos; mūsų karalystės kandė

jui, mūsų Belzo, Knyšino ir Zamečeko Lniūnui Jonui Zamoiskiui iš Zamostės; LenIcos prepozitui, Varšuvos dekanui ir mūsų laralystės vicekancleriui Jonui Borukov-

• iui; žemės iždininkui ir Lietuvos Didžiosios lunigaikštystės raštininkui, Pinsko (ir) Aly tus seniūnui, Kvašovo laikytojui Laurynui tainai; Polocko ir Vroclavo prepozitui ir

• ūsų karalystės vyresniajam sekretoriui Jelinimui iš Rozdražovo; Sandomiro prepozi-

|i, Gnezno kantoriui, Vladislavovo ir U nčicos kustodui, Krokuvos kanauninkui ir

■ūsų

kurijos

referendoriui

Stanislovui

^ ■ovskiui; mūsų sekretoriams - VladislavoB (ir) Lenčicos scholastikui Jonui DemetriB Solikovskiui, Vladislavovo ir Krušvico ■epozitui Jonui Tarnovskiui; mūsų Lietuvos

■džiosios Kunigaikštystės raštininkams ftmunaičio seniūnui Vaclovui Agripai, Mi■lojui Jasinskiui ir kitiems kuo gausiausiai [♦sirinkusiems) sekretoriams, dignitoriams, Pjeigūnams ir mūsų nuoširdiems rūminin•Jns, atsidavusiai ištikimiems ir mums bran-

■ms. Duota minėtojo ranka. Amen. j Steponas Karalius | Mikalojus Jasinskis,

’fwo.rzo$ Karališkosios Didenybės Užninkąs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštys-

■> savo ranka (surašė)

Jubiliejaus minėjimas įvyks... Balandžio 1-ąją sukako 415 metų nuo Vilniaus universiteto įkūrimo. Jubiliejus praėjo tyliai ir beveik niekieno nepastebė tas. Ar mes jį pamiršome, ar suabejota Universiteto gimtadienio autentiškumu, ar lėmė kokios nors kitos priežastys? | šiuos „Universitas Vilnensis” klausimus sutiko atsakyti Universiteto reikalų val dytojas ir Kultūros centro vedėjas doc. Sigitas Sunelaitis. Universiteto jubiliejus bus švenčiamas rugsėjo mėnesį. Beje, 400 metų jubiliejus taip pat vyko rugsėjį. Universitetas įkurtas balandžio pirmąją, tačiau mokslas jame ir prieš 415 metų prasidėjo tradiciniu laiku. Šiuo metu jubiliejui intensyviai ruošiamės. Sudaryta komisija, kuriai vadovauja prof. A Jurgaitis. Ji nuolat renkasi, buvo sutartajubiliejaus minėjimąsurengti rugsė jo mėnesio antroje pusėje. Po vasaros atos togų susirinks studentai, visi šiek tiek adaptuosis, o mes galėsime neskubėdami, per vasarą tinkamai jam pasirengti, kadangi iškilo labai daug problemų: Universitetas neturi savo vėliavos, neturi herbo, kuris įprasmintų jo prasmę ir įdėją, neturi stabi lesnės atributikos. Yra sudaryta Universi teto heraldikos komisija, kuriai vadovauja VU Rektorius prof. R. Pavilionis, į ją įtraukti atstovai iš Dailės akademijos ir kt., komisija aptarė projektus. Atributikos eski zus daro dailininkas Petras Repšys, taigi, Universiteto Jubiliejui ją jau turėsime. Kokia numatoma preliminari jubilie jaus programa? Visas renginys turėtų vykti tris dienas: rugsėjo 15, 16 ir 17-ą. Pirmąją dieną šv. Jonų bažnyčioje bus pašventinta Uni versiteto vėliava, knygyne „Littera” vyks dabar rengiamos naujos Vilniaus universi teto istorijos knygos prezentacija, Baltisti kos centre bus atidengtas paminklinis akmuo mirusioms Aisčių gentims; po pietų įvyks Iškilmingas minėjimas šv. Jonų bažny čioje, bus atidengta paminklinė lenta Uni versiteto memoriale prof. Vladui Jurgučiui, mirusiam 1966 metais. Numato mi suteikti garbės daktarų vardai keliems nusipelniusiems Lietuvos kultūrai moksli ninkams, vyks jų inauguracijos ritualas, vė liau koncertuos Universiteto meniniai kolektyvai. Penktadienis bus skirtas mokslo reikalams. Šventė persikels į Mažąją Aulą.

Pradžioje bus atidengtas Universiteto her bas; visą dieną vyks posėdžiai, bus skaitomi moksliniai pranešimai skirti Universiteto jubiliejui; vakare numatoma šventė studen tams Didžiajame kieme. Šeštadienis bus

žai turėtų nebesikeisti. Žinoma, esminė

problema yra finansai. Žada padėti valstybė? Be abejo, Universitetas iš savo resursų tokios šventės nesurengs. Padarysime deta lią sąmatą - kiek, ko reikia, ir kreipsimės paramos. Tokios pompastikos, kuri vyko minint 400 metų jubiliejų, nebebus, bet vis dėlto Universiteto reikšmė valstybei nenu ginčijama, todėl jos dėmesio galime tikėtis. Planuojame kreiptis ir į firmas, kadangi iš laidų bus gana daug, - reikia išleisti vokus, leidinius, rengti parodas ir t.t. Kaip ir kiek prie Universiteto jubilie jaus minėjimo žada prisidėti studentai? Buvome susitikę su fakultetų dekanais, prodekanais, studentais. Gavome daug vertingų pasiūlymų, idėjų. Nenorėtume šitos šventės studentams „primesti”, norė tume, kad jie patys pajustų, kad Universite tui yra 415 metų, kad tai būtų ir jų šventė. Studentų rengiamas programas, kurios vyks Didžiajame kieme, režisuoja V. Alek sandravičius. Fakultetų studentai žada su rengti teatralizuotus paveikslus - kaip kuriame amžiuje atrodė Universiteto bendruomenė, yra numatytas fejerverkas ir eisena į Rotušės aikštę. Reikia, kad ir mies tas pamatytų, jog turi Universitetą, kad švenčiamas jo 415-asis jubiliejus. Maloniai nudžiugino tai, kad studentai šiais visuotino nihilizmo laikais žada aktyviai dalyvauti. Be abejo, dar laukiame ir daugiau jų pasiūly mų. Dėkojame už pokalbį ir linkime sėk mės. Taip pat kreipiamės į Vilniaus uni versiteto studentiją kviesdami prisidėti prie jubiliejaus organizavimo, juk ne bet kas esate, o 415-ieji po 1579-ųjų, todėl jei

skirtas Universiteto įkūrėjui Steponui Ba turite sumanymų, skubiai ir drąsiai kreip torui. Aktyviai prisidėjo Lietuvos-Vengri- kitės į Universiteto reikalų valdytoją doc. jos draugija, Vengrijos ambasada Lietuvai, Sigitą Sunelaitį arba į mus: Universite reziduojanti Helsinkyje. Numatoma ati to 3, 53 kab. „Universitas Vilnensis” re dengti paminklinį baraljefą skirtą, Steponui dakciją. Laukiame Jūsų pasiūlymų. Batorui, vyks konferencija. Programa dar bus tikslinama, tačiau pagrindiniai jos bruoKalbėjosi Aleksandras Valentas

1994J

Uni verslias Vilnensis

AR REIKIA LIETUVOS VALDŽIAI MOKSLO? 1994 02 28 Universitete jie gana gyvai ir vaizdžiai at vyko forumas tema: „Ar rei sakinėjo. Klausimus per kia Lietuvos valdžiai moks spausdiname ir pateikiame lo?” Šį susirinkimą viena iš atsakymų variantų: paskatino vis blogėjanti Lie

tuvos aukštųjų mokyklų pa dėtis, tai, kad mokslas išvedęs Lietuvą iš absurdo

imperijos šiandien iš Lietu vos išstumiamas. Pastaruoju metu Lietuvos valdžia - Sei mas ir Vyriausybė - priėmė sprendimus, pažeidžiančius

LR Konstituciją, Mokslo ir studijų įstatymą, Didžiojoje Universitetų Chartijoje įtvirtintą universitetų auto

nomiją. Ne tik dėl objekty vių priežasčių - ekonominės krizės, bet ypač dėl subjekty vių - Seimo bei Vyriausybės

nepakankamų pastangų remti mokslą ir studijas mokslo ir studijų įstaigos, pradėjusios pertvarką, yra paraližuojamos, gyvena pus badžiu, tenkindamos šimtą ją tikrųjų savo poreikių dalį.

Mokslą ir studijas palieka gabiausieji mokslininkai ir

pedagogai, pagal asignavi mus mokslui ir studijoms ir pagal studijuojančiųjų skai čių Lietuva jau užima vieną iš paskutiniųjų vietų Euro poje. Diskusijos metu išryš

mus, o mokslo ir studijų gauna tiek pat arba mažiau

įstaigoms leidžiama iš savo nei profesorius). 4. Ar siūloma 60 procen kišenės padidinti atlygini tų sumažinti teisėsaugos sis mus 30 procentų? temos darbuotojų atly 1. Kodėl, - pripažinus 5. Ar gali Lietuvos politi mokslo ir studijų reikalus nės partijos - kaip tai yra ginimus? 5. Partijos susitarti gali, strategiškai, gyvybiškai svar padarę mūsų Šiaurės kraštų Parama mokslui turėtų ne biais Lietuvai, - mokslui, kaimynai - įsipareigoti ir su studijoms, švietimui skiriami tarti, kad bet kuriai iš jų mažėti ir konkretėti. O į pa menkiausi biudžetiniai asig esant valdžioje ar perėmus grindinį klausimą „Ar reikia Lietuvos valdžiai mokslo? navimai? valdžią, Valstybės parama 2. Ar gali Lietuvos val mokslui ir studijoms bent atsakyti galima ir taip: „rei kia nueiti pas valdžią ir pas; džios paskaičiuoti ir apsi nemažės, jei nedidės? klausti ”. Deja, forumą spręsti, kokius mokslus ir Ar įmanomas jau šian dalyvavo tik trys (tylūs) val studijas jos iš tikrųjų, o ne dien toks neformalus, bet dančiosios partijos atstovai, simboliškai remia, kokius garbingas strateginės svar kalbėjo tie, kurie siekia valpalieka remti pačioms mo bos Lietuvos ateičiai pirmas džio, bet jos neturi. O kaip į kykloms, kiek ir kokių Lie Lietuvos politikų susitari šiuos klausimus atsakytų tuvai reikia universitetų, mas? „Universitas Vilnensis” akademijų, kitų mokslo ir Atsakymai: skaitytojai? studijų įstaigų? L Deja, valdančioji par „Universitas Vilnensis” 3. Kodėl pensijas, stipen tija savo rinkiminėje progra redakcija dijas, atlyginimus aukštųjų moje visas sritis numatė kaip mokyklų darbuotojams val strategiškai ir gyvybiškai džia skaičiuoja nuo minima svarbias Lietuvai, todėl vi laus gyvenimo lygio arba siems ir skiria tiek, kiek ža minimalios mėnesinės algos, dėjo. L y. apytikriai nuo 50 Lt, o 2. Apskaičiuoti gali, bet pati sau algas skaičiuoja nuo apsispręsti negali, todėl ne Valstybinio sektoriaus dar skaičiuoja. buotojų vidutinio mėnesinio 3. Chmm... populistinis atlyginimo, L y. nuo 300 Lt? klausimo formulavimas Kodėl 1989 m. ministras (pvz. užsienio reikalų minis gaudavo 88 procentus pro terijos skyriaus vedėjas fesoriaus atlyginimo, o dabar profesorius - 60 pro rangas aukštesnis nei amba

kėjo, kad nei valdančioji, nei centų ministro atlyginimo sadoriaus

kitos Lietuvos politinės par (be premjero skiriamų pri tijos neturi (išskyrus bend edų) arba 40 procentų Lie ras deklaracijas apie mokslo tuvos ambasados kiemsar

ir studijų rėmimą) konkre gio atlyginimo? čių mokslo išsaugojimo, 4. Kaip suprasti tokį val

plėtros ir rėmimo Lietuvoje džių dosnumą, kai atranda programų. mos lėšos 60 procentų

Forumo dalyviams buvo padidinti teisėsaugos siste išdalinti klausimai, į kuriuos mos

darbuotojų atlygini

vidutiniškai

1994.04

L ni vers i ta s Vilnensis

BAŽNYČIA IR ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VISUOMENĖ Š. m. balandžio 11 dieną Vilniaus tų propaguojanti tikslų, nesuderinamų su kos mokyklų, o pradedamos statyti dvi jniversitete įvyko disputas „Bažnyčia ir krikščioniškąją morale. Lietuvos Katali naujos bažnyčios. Šiandien Bažnyčia labai iuolaikinė Lietuvos visuomenė”. Prane- kų bažnyčia neremia nė vienos politinės neabejinga turtui. Katalikų Bažnyčia Lie įmus skaitė Vytautas Ališauskas (filoso- partijos. Visuomenei Bažnyčia gali pasi tuvos visuomenėje yra tam tikras kultūri as, „Naujojo židinio redaktoriaus tarnauti kaip solidarumo pavyzdys ir šal nis reliktas, ir būtų geriau, jeigu Bažnyčia >avaduotojas) ir Dobilas Kirvelis (docen- tinis. Bažnyčia neturi būti tautinė, tačiau visuomenėje ieškotų šiek tiek kitokio ra as, VU Gamtos fakulteto dekanas). tam tikri jos įsipareigojimai lietuvių tau kurso. Ji privalo būti tolerantiškesnė. Pranešėjai susilaukė daugybės klausi Pasak V. Ališausko, tiek politinės par- tai yra. O Bažnyčios požiūris į moterį nėra ijos, tiek daugelis atskirų žmonių nesu- konservatyvesnis už visos visuomenės po mų. Dispute taip pat dalyvavo VU Rekto rius Rolandas Pavilionis, monsinjoras ranta Bažnyčios ir politikos santykio, žiūrį. Kazimieras Vasiliauskas, įvairių politinių lažnyčia nėra ir neprivalo būti monolitišDoc. D. Kirvelis klausė, ką gi šiandien partijų atstovai. a politiniu požiūriu. Svarbu tiktai, kad duoda mūsų Bažnyčia Lietuvai, einančiai ataliko pasirinkta politinė partija nebū į naująją Europą. Vilniuje trūksta kelioli L. Leščinskas

SAKYMAS - ĮSAKYMAS - ĮSTATYMAS... Balandis - švaros mėnuo. Išleistas VU Rėktoaus įsakymas iki š. m. balandžio 25 d. sutvarkyti

* * * „Universitas Vilnensis” 1993 06 Nr. 3(1519) jau

iritoriją aplink bendrabučius, mokomuosius kor-

rašė apie motorizuotų studentų polinkį statyti savo

usus, sutvarkyti palėpes, rūsius ir kitas Universi-

automobilius ant žaliųjų vejų aplink bendrabučius.

lui priklausančias patalpas, už įsakymo įvykdymą

Nors buvo belsta - nebuvo atidaryta ir automobiliai

sakingi administratoriai. Prie teritorijų tvarkymo

toliau sėkmingai ropščiasi ant pievelių, ieško p.ilsio

irėtų prisidėti ir studentai. Fakultetų dekanai ir

pušų pavėsyje. Kadangi kartu su spaudos laisve atėjo

Jndrabučių direktoriai įpareigoti skirti reikiamą

ir spaudos ignoravimas, matyt, ypač palaikomas ir plin

;aičių studentų aplinkai sutvarkyti. Tikimės, kad

tantis transporto savininkų tarpe, prieš juos nuspręsta

udentai įsakymą įvykdys. Tai ypač palanki dirva

taikyti įstatymus, kurių galiojimą leidžia LR Seimo

ešai atgimti žaliųjų judėjimui, blaivybės sąjūdžiui

patvirtintas VU Statutas. Remiantis VU Rektoriaus

urinkti tuščius butelius) ir kitoms švarioms orga-

įsakymu Nr. r-12 1994 04 05 „Dėl automobilių laiky

zacijoms. Prie aplinkos tvarkymo turėtų aktyviai

mo” įsakoma: siekiant palaikyti tvarkingą Universiteto

įsidėti Lietuvos liberalus jaunimas, kadangi ru-

teritoriją uždrausti laikyti automobilius ant vejų. Stu

;nį jis spaudoje dievagojosi tvarkysiąs aplinką ir

dentus, laikančius automobilius ant vejų, šalinti iš

usosiąs gamtą. Ar visi tie pažadai ištesėti? Todėl,

bendrabučių. „VU” skaitytojams primename, kad įsta

idente, ypač jei tu jaunasis liberalas, pažvelk pro vo bendrabučio (auditorijos) langą ir pastebėjęs

ikšlę (vieną, dvi, tris) surink ją. O jeigu rimtai -

i geriau nešiukšlink, nes, deja, paprastai pasi-

ikšlina studentai, o atsako administratoriai. Plečiame vigų fakultetų studentus vienytis ir įvyk ti įsakymą, šiaip ar taip, tai Jūsų pačių labui.

tymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „VU”inf.

Universitas Vilnensis

Ar dar nesate prisisotinę Erkiulio Puaro, komisaro Megre, Šerloko Holmso ir kitų panašių tipų nuotykiais? Net jeigu ir taip - ar nekyla kartais įtarimas, kad populiarus detektyvo autorius Jus pa prasčiausiai „vynioja apie pirštą”, naudo damasis meninėmis j/iiemonėmis? Būtent tokių abejonių apnikta, „Universitas Vilnensis” redakcija ir nusprendė išsiaiškinti, ką iš tiesų veikia patys geriausi ir tik riausi Lietuvos kriminalistai Vilniaus universiteto Teisės fa kulteto studentai. Ir štai ką suži nojome iš VU TF kriminalistikos laboratorijos vedėjo A. Valiulio lūpų. Trečiokai ir ketvirtokai teisi ninkai - visi be išimties - privalo išeiti kriminalistikos kursą: tech niką, taktiką, metodiką. Technika - tai profesionali fotografija, balistika, trasologija ir kiti sudėtingi mokslai, kurių pavadinimas „U.V.” žurnalistui išvis nieko nesakė. Na, o balistika - tai supažindinimas su ginklais, šoviniais, tū telėmis; trasologija - mokslas apie pėdsa kus: kojų, rankų ir t.t. Kas yra kriminalistikos taktika ir me todika - iš šio straipsnio nesužinosite, nes, pasirodo, negalima atskleisti tokių paslapčių kokiems nors potencialiems ar jau susiformavusiems nusikaltėliams. Be lieka kalbėti apie nekaltesnius dalykus. Kriminalistikos laboratorijoje kiek vienas studentas pluša individualiai: pats fotografuoja, pats matuoja, skaičiuoja, tiria. Sako, tai yra visai nelengva. Ypač

tiems, kurie nelinkę prie technikos arba prie loginio mąstymo. „Logika, logika ir dar kartą logika!” - perfrazuoja įžymųjį šūkį vedėjas A. Valiulis. Yra labai svarbu, kaip studentas žino kriminalistikos pro cesą, kaip yra įsisavinęs techniką ir kaip jis

MOKOMASIS

KRIMINALAS tą techniką sugeba panaudoti. Keista, bet čia geriau sekasi ne studentams miestelė nams, o tiems, kurie iš rajonų. Merginos (ak, kaip visada) - kruopštesnės už vaiki nus, taigi, ir jų darbo rezultatai dažnai geresni. O vyrai, kurie netarnavę kariuo menėj, sunkokai skiria šovinių kalibrus, ginklų rūšis. Bet, sako, laboratorijoje visiems bai singai įdomu. Vedėjas juokiasi: pluša stu dentai net įkaitę, raudoni. Ir užsiėmimų stengiasi nepraleisti - paskui labai jau sunku pasivyti kolegas. O įdomiausia stu dentams - mikroobjektų tyrimai (pluoš tai, dirvožemis, panagių turinys ir pan.). Būna, kad dažnas ir pakraupsta, išvydęs

1994. 4

per mikroskopą ir išanalizavęs nuosavų^ panagių turinį. Kaip visoje mūsų Alma Mater, taip iii kriminalistikos laboratorijoje „viščiukai Į skaičiuojami” po įskaitų ir egzamino. C šį Į kursą daugelis būsimųjų teisininkų laiko I vienu iš sunkiausių. Esti ir tokių, kurie paliekami kartoti kursą ant]! rus metus. Visai kaip mokykloje. Pati kriminalistikos laboratcri ja ir jos darbuotojai, aišku, turi be gales problemų. Visų pirma - lai I kas skaičiuojamas vos ne sekundėmis, nes trūksta tiek patai pų, tiek technikos. Tenka visiem'I suskubti padirbėti su tuo, kas 1 duota. Nors techninę bazę ruošia masi atnaujinti. Ir gana rimtai: vis ] kas renkamasi iš katalogų.1 Užsakymai - Vakarams, nes iš tenI gauti techniką šiuo metu daug pa- j prasčiau, nei iš Rytų. Suprantama i tai kainuos didelį pinigą. Labdaro1 laboratorija nesitiki, bet užtat tikisi para j mos iš Vyriausybės. Na, tikintiems - roj us j Iš VU biudžeto 1994-iesiems Teisės fa- j kultetui inventoriui ir įrengimams įsigyt I skirta 27645 litai, o vien jau kriminali ti kos laboratorijos įrangai jau dabar reiki# j 123410 litų. Ir auditorijų trūksta. Ir meto j dinio kabineto reikia - kuriame studentai j mokytųsi daryti kratas, ieškoti ginklų, va liutos etc. Anksčiau laboratorija turėjo žod m 1 sutartį su Prokuratūra: studentus pasiimi | davo į įvykio vietą, jie turėdavo galim; bt I apžiūrėti realių nusikaltimų pėdsakui į Gal ir vėl bus atnaujintas toks bendradarj I biavimas, bet šiuo metu net ir tokios prakt j tikos laboratorija pasiūlyti negali j Tenka patiems inscenizuoti nusi | kaitimus, kad ir mokantis fotogra I fuoti įvykio vietą: lavonu apsimeta i kokia nors žavinga kolegė studen I tė su nupieštomis protektorių vė ■ žėmis ant apnuogintų menčių. Na 1 bet svarbiausia - išmokti. Beje, dar šis tas apie moksli I Pasak laboratorijos vedėjo A Va J liūlio, neverta juoktis ir iš holmsii . vatsonų bei erkiulių. Juk tie detek I tyvai irgi paremti logika, kuri tie j siog būtina bet kuriai I kriminalistui. Aišku, svarbu yf I skirti rimtą dedukciją nuo komei I cinių fantazijų, kurių pilni Holivii j do kinofilmai. Va, tada turbūt ■ kriminalistikos egzaminas ne tokį baisus atrodo. b Balys B tikėli g

1994.04

Universitas Vilnensis

DAINIUS GINTALAS - VU Fi

Prologas

lologijos fakulteto III kurso litua nistas, jau

nebe pirmi

metai

I iktyviai dalyvaujantis literatūrinia-

Ine Universiteto gyvenime. Auto

riaus eilėraščiai buvo spausdinti I espublikinėje periodinėje spaudoe, poezijos almanache „Poezijos pavasaris”. ATODŪSIAI

I tikti akligatviai šavalkų dantimis I aiposi iš tavo žingsnių broli I ojos netikėtai tavo sušleivėjo I • invalidas balsas nustekeno liepų šakomis | ameški baltą plaštaką namo amerk į vandenį galbūt atgis es mylavai prisimeni baidyklę moterį Uuvalgė nulaižė ji tavo varškės lūpas 1askui pridengei jas apiblukusia skara ■ negali šypsotis į auga vai kalbėjais su kurčnebyliais Aatei kaip jie apleido savo urvą ■ei gimė rėkdamas tenais vaikiukas bet nebeleidai sukirmyti jam i Vesdavai vaikingą seną kalę I nemirė jisai

I ai kosėjo rūku paspringęs senas miestas P astmasinę plaštaką į spiritą pamerkei broli I išsilydė ištirpo plaštaka I iškaiš pakvipo tavo veidas I tkei tada šukavai aidų putom papartį i ebeilėjai kaip žalia kūdrų varlė į mėnesieną ir partrenkei savo veidą ant žemės I indei iššiepti savo lūpas kad kvėpuot galėtum I irbei siurbei papuvusį orą ir pamažu dusai idas atrodė per daug sunkus kad būtum galėjęs pakelt jį 1 ys per daug gražiai žemės tamsoj užsimerkė I ėmė nieko aplink nesuprasti I /kiantispaukštis surezgė lizdą ant tavo kupros

KŪNO VIRPĖJIMAI

I1 ■ ie savęs neišmyluotas tavo pilviukas parlamutrinę ranką pritraukia q ’tilnojas kaip žvakės liepsna Dievui nuo jūros papūtus ■ rgia popiežiaus mintys apie nebaigtą kapeliono pagalbą ’o aistrai ir tavo nepilnavertiškumui

prigesus akių kibernetika iš jų lėtas alyvos tekėjimas žliumbi apie pusiaužiemio puotą kai raganius tavo šuniuką suėdė po lauką išbarstė jo kaulus ėjai pro tą lauką ir vienu smailiu įsidūrei šlubavai kaip aptukusi boba ir skaudėjo be galo skaudėjo ilgai nemylavo nieks tavo pilviuko kaip reikiant visi kas pro šalį praėjo jį bandė bučiuot apseiliojo tiktai apdegino šiurkščiu liežuviu išvagojo tiktai vienas vienintelis tavo šaunus bebenčiukas parlamutrinę savo ranka jį pagydė ir kaip nuramint sugalvojo

II Ir gyvatės gi tavo keliai apgavystės ir paslaptys tavo prieš norus pačios pulsuojančiom gyslomis šnypščia lūpas arkliams nukramtei naktį atslinkus vienam žmogeliukui norėjai į ausį jam lyžtelt patalą sujaukei savo ir paklydo žmogus svaidė tėškė iš baimės į kūną gegužio žiedus pūtės išsipūtė įsčios

III Saulėlydžio tešmenys riebūs ant miško rūko pakimba išsišiepus verki po žaltvykslių medžiu rankom draskei savo virpanti pilvą sumerkus į kraują pirštus nepajėgei išgelbėti dūstančio įsčiose kūdikio rūbai degė degė iš lėto klupai ir virtai į dvigalvę išdžiūvusią žiurkę vijokliais apnarstyta laume

IV Paranojiškos tavo pasakos laume apie margą gegužio žydėjimą apie mėlynos paukštės čiulbėjimą apie burgundiško vyno lašėjimą apie tylų aušros patekėjimą apie meilės ieškojimą ir karštą tikėjimą guli pečiuj Dievo meilus kumeliukas plakas apsvilusia uodega ir pelenus žarsto sėdi prie pečiaus ir šildos apgirtęs gražiai bebenčiukas laižo degtinę nuo rankos ir nieko nesvarsto

Universitas Vilnensis

VIZITAS

VU Studentų parlamento Prezidentas Julius Dovidonis ir ekonomikos fak. stu dentų ekssekretorė Edita Bakšytė lankėsi Joensuu universitete Suomijoje. Univer sitetas įkurtas 1968 metais, jame studijuo ja apie 5000 studentų. Mūsų studentijos atstovai susipažino su šio Universiteto struktūra, galimybėmis, užmezgė draugiš kus ir naudingus kontaktus su savo kole gomis. Kaip pasakojo VUSA Prezidentas J. Dovidonis, kelionė buvo turininga ir įdomi. Nors Suomija yra ne taip toli nuo Lietuvos, nustebino gamtos stichija, tiek sniego dar nėra matęs. Joensuu uni versitetas yra suinteresuotas, kad kuo daugiau užsieniečių atvažiuotų į jį studijuoti. Priežastis, - šiek tiek neįprasta mūsų situacijai - kuo daugiau užsieniečių

pas juos studijuoja, tuo daugiau valstybė jiems skiria pinigų. Apsikeista fakultetinių organizacijų ko ordinatėmis. Suomijos studentai nors ir pageidautų atvykti į Vil niaus universitetą, bet juos atbaido tai, kad reikės išmokti lietuvių kalbą. Jų Universitete dauguma da lykų skaitoma anglų kalba. VUSA Prezidentas taip pat apsilankė Jo ensuu universiteto padalinyje Savonlnna mieste. Tai panašus į mūsų Kauno huma nitarinį fakultetą Universiteto padalinys, kuris ruošia pedagoginio profilio specia listus. Šalia fakulteto yra mokykla, stu dentai joje atlieka praktiką, auditorijos gausiai kompiuterizuotos, sudarytos pa lankios sąlygos studentams gilinti savo ži nias. VUSA atstovai taip pat susitiko su Universiteto administracija, Studentų są jungos, fakultetinių organizacijų atstovais, susipažino su miesto architektūrinėmis įžymybėmis. Pakeliui į Joensuu VUSA Prezidentas apsilankė Helsinkyje, kur susitiko su Suo mijos studentų viešbučių serviso firmos LTD menedžeriu p. Ralervo Maverinen. Jis pernai metais buvo atvykęs į Lietuvą ir

SEMINARAS 2510 01 d.

VUSA žada surengti seminarą, į kurį kvie

čia apie 150 dalyvių iš 33 studentų ir jau nimo organizacijų. Dalyvaus studentai iš

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Amerikos ir kt. Preliminarus seminaro pavadinimas JLietuva 94”. Seminaro temos dar bus tikslinamos ir detalizuojamos. Numato mas darbas keturiose srityse: ekonomi kos, politikos, kultūros ir istorijos bei jaunimo organizacijų veiklos. Seminaro medžiagą žadama išleisti atskiru leidiniu. Pakviesti ir 9 Joensuu universiteto atsto-

KREDITAI

Nuo šių metų rugsėjo Lietuvos aukš tųjų mokyklų dieninių skyrių studentai galės gauti studijų kreditą su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Tokie kreditai bus teikiami ir studentams, kurie mokosi užsienyje. Vyriausybės nutarimas priimtas atsi žvelgiant į tai, jog būtina didinti jaunimo atsakomybę už savo ateitį, ir stengiantis sudaryti vienodas galimybes studentams studijuoti aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Kreditai bus suteikiami iš vals-

r tybės biudžeto lėšų. Šias lėšas pagal aukštųjų mokyklų paraiškas tvarkys Valstybinė mokslo, studijų ir technor '■ logijų tarnyba. Kreditus studentams įteiks Lietuvos žemės ūkio bankas, kuiriam kreditavimo ištekliai bus skiria mi nemokamai. Prašymai kreditams gauti priimami nuo šių metų rugpjūčio 15 dienos. Studento kredito suma per metus neturi viršyti 24 MGL Pinigai bus sumo kami grynais arba pervedimu į asmeninę sąskaitą. Pinigai turės būti pradėti grąžin ti nevėliau kaip po 18 mėnesių nuo studi jų baigimo (rezidentūros ir doktorantūros trukmė j šį laiką neįtrau kiama). Jeigu studentas nutrauks studijas dėl pateisinamos priežasties, tarkim dėl sveikątos, grąžinimo terminas prasidės po 12 mėnesių, o jeigu jis bus išbrauktas iš

1994J

lankydamasis VUSA siūlė Universitetui paramą statybinėmis medžiagomis (dažai, langai, spynos, durys, santechniniai mazgai ir kt.). R. Maverinen savo pažado neatsisakė ir su VUSA Prezidentu aptarė teikiamos paramos detales. Firmos LTD pageidavimu jie skirtų medžiagas jau pa statyto namo kapitaliniam remontui, ku riame būtų galima įrengti kambarius atvažiuojantiems į Lietuvą studentams, dėstytojams. Jame nuoma būtų mažesnė nei miesto viešbučiuose, bet didesnė nei studentų bendrabučiuose. Planuojama remontuoti Saulėtekio ai. 49 bendrabutį. Problema yra ta, kad visas medžiagas rei kėtų patiems atsivežti iš skirtingų Skandi navijos pusiasalio vietų, kur yra šios firmos filialai. Nors dovanotam arkliui j dantis nežiūrima, bet, aišku, patikrinti ir šių statybinių medžiagų kokybę. VUSA kartu su Ūkio skyriumi parengė detalų sąrašą, ko reikėtų,ir išsiuntė į Helsinkį. Taigi VUSA iniciatyvos dėka 49-ajam Saulėtekio alėjos bendrabučiui gresia ka pitalinis remontas, o studentijai kelionės į snieguotus Suomijos kraštus (Universi tetas yra nelabai toli nuo Razlivo ežero). vai. 5 iš jų yra grupės muzikantai, taigi,

seminare bus ne tik galvojama, skaitoma bei diskutuojama, bet, matyt, ir linksmi nasi. Seminaro dalyviai aplankys Kauną, Trakus, susipažins su Lietuvos krašto kul tūra bei istorija, ir, tikriausiai, su mūsų

šalies akademinio jaunimo būtimi bei buitimi. Tikėkimės,kad taip ir bus... studentų sąrašų dėl nepažangumo - po 3 mėnesių nuo išbraukimo dienos. Palūka nos už kreditą bankui turės būti mokomos kas ketvirtį. Visą sumą reikės grąžinti per terminą, lygų dvigubam studijų laikui Garantijomis už kredito grąžinimą stu dentai turės rūpintis patys. Kadangi vals tybė iš biudžeto studentų kreditavimui skyrė 1,2 mln. litų, tai jais galės pasinau doti šiek tiek daugiau kaip 1000 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (gana nedide lis skaičius, atsižvelgiant į tai, kad kiekvie noje aukštojoje mokykloje studijuoja nuo 2 iki 10 tūkstančių studentų). Sis įstaty mas - laikinas ir 95 metais gali būti tiksli namas. Iš Lietuvos studentų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių teik tų pasiūlymų neatsižvelgta į vieną t.y. i pasiūlymą sumažinti grąžinamas sumas labai gerai studijavusiems bei baigusiems aukštąsias mokyklas ir dirbantiems valsty binėse struktūrose absolventams.

Universitas Vilnensis

994.04

AKADEMINĖS SPAUDOS APŽVALGA Kauno Medicinos akademijos savaitraštis „AVĖ VITA” (1994.04.15) oausdina atvirą kreipimąsi į Sveikatos ministrą, Vyriausybę, Seimą bei .ietuvos visuomenę: „Lietuvos sveikatos apsaugos sistema keičiasi, ir daugelį labai neramia privačios medicinos grėsmė. Žmonės nesusimąstydami perka „Sniers” šokoladuką, tačiau pasipiktintų, jeigu tą pačią sumą reikėtų j mokėti, tarkime, už kraujo tyrimą, atliktą ligoninėje. Taigi, kam svar iau skirti pinigus? Kas atsakingas už žmogaus sveikatą? Kol kas viskas ra „nemokama”, kitaip tariant moka valstybė mūsų pačių pinigais, ku ruos surinko mokesčių forma. Tačiau ligoniai negali įtakoti Vyriausybės grendimų, kurie nulemia, kiek lėšų bus skiriama sveikatos apsaugai, tai ra žmonių gydimui O įstatymo, kuris leistų žmogui pačiam pasirūpinti ivo sveikata, o tuo pačiu ir mokėti už savo sveikatą, nėra. Žmonės neturi asirinkimo draustis valstybinėje ar privačioje draudimo įstaigoje. Pasirinęs privačią draudimo sistemą, žmogus verčiamas mokėti du kartus, rivatus draudimas leistų žmonėms gauti ne tą pagalbą, kuri „prieinama”, tą, kuri yra iš tikrųjų reikalinga. Kartu didesnė atsakomybė tektų gydyŠiuo metu situacija sveikatos apsaugos sistemoje yra išties kritiška, epatenkinti visi: pacientai, medikai ir busimieji gydytojai. Esant tokiai t nacijai, pacientai negauna jiems reikalingos pagalbos, gi medikų protai jėgos „nuteka” svetur, o kartais ir čia pat, ieškant geresnio uždarbio, iena iš išeičių galėtų būti privati draudimo sistema. Funkcionuojanti giagrečiai su valstybine, ji leistų žmonėms rinktis. Pasirinkimo laisvės ivoka yra neatsiejama nuo demokratijos. LIETUVOS STUDENTŲ MEDIKŲ ASOCIACIJA”

***** Kauno Technologijos universiteto laikraštis „STUDIJŲ AIDAI” 994.04.07) džiaugiasi spausdinto žodžio laisve ir... atsiprašo: „Šių metų 6-me „Studijų aidų” numeryje, trečiame puslapyje, Meilės enos proga atspausdinome testą apie meilę „Šaukštai po pietų, beL..”, Jrį parengė mūsų Universiteto studentas, panoręs būti nežinomu. Ne iš blogos „Studijų aidų” redakcijos valios, ar turint kokį išankstinį įstatymą, o -davus laisvę rašyti studentams tai, kas jiems labiau patini ir leidžiant kai kada nelabai etiškai pašmaikštauti, pažeidžiant etikos Jonas, buvo įžeistas prof. V. Landsbergis. Aukštojoje mokykloje, ypač ūsų Universitete, einančiame modernizavimo keliu, dorovės, etikos Jrmų turi bū ti ypač paisoma. Tai, aišku, pasakytina ir apie laikraštį. Todėl širdžiai atsiprašome gerb. profesorių V. Landsbergį už tą nevykusį ūsų pajuokavimą. Linkime Jums kuo geriausios kloties. Benjaminas ŽULYS „Studijų aidų” redaktorius.”

***** O Lietuvos Žemės ūkio akademijos laikraštyje „ŽEMYNA” 994.03.13- 1994.04.26) spausdinami pasvarstymai apie tai, ar nevertėtų £UA perkrikštyti į Universitetą: Jei jau mes norime tapti universitetu, tai turime stengtis, kad šio, lujojo mūsų pavadinimo, mes būtume tikrai verti. Todėl svarbu, kad ir ridėjusios reformos Akademijoje būtų palaikytos iš apačios t. y., eilinių Rytojų, darbuotojų, o ypač studentų. Jau kelintas mėnuo kaip Akadeįjoje vyksta studentų atstovybės kūrimosi darbas. Manau įrodinėti apie j15 struktūros reikalingumą Akademijoje niekam nereikia. Paskutiniais Ptais Akademijoje neturėjome nė vienos veikiančios studentų organizaps, kuri jungtųvisus studentus, atstovautų ir gintųjų teises bei interesus. r-1 JA- studentų ir magistrantų bei laisvųjų klausytojų atstovavimo insllc'ja, kurios tikslas - padėti Akademijai ugdyti išsilavinusį ir dorovingą unuolį, būsimą studentą ir inteligentą. Tačiau kaip šitai seksis Studentų Sotybei įgyvendinti, priklausys nuo visų mūsų, studentų ir dėstytojų, 10 to kaip mes toliau bendrausime, padėsime vieni kitiems. Tik tuomet lime tikėtis, kad ledynmetis Akademijoje baigsis ir prasidės naujas

’-otarpis Akademijos gyvenime.

A. ALEKSANDRAVIČIUS EFIV k. studentas” Parengė Zigmas Rapolionis

„ Universitas Vilnensis ” skaitytojams pristatome bend rą Lietuvos-Prancūzijos įmonę „DIDIEJI GRĮŽULO RA TAI”, Paryžiaus firmos „ASTROFLASH' ORDINASTRAL”filialą Lietuvoje.

„Universitas Vilnensis” Romantiškas Jūsų pavadini mas rodo, kad turite reikalų su žvaigždėmis?... „Didieji Grižulo Ratai” O taip, žinoma! „UV” - Kaip juos apibrėž tumėte? „DGR” - Užsiimame ast rologija, mokslu turinčiu gi lias šaknis kultūroje, jo atspindžių pilna įvairių tautų

geriau pažinti charakterį, įgimtus polinkius, sąmonės bei pasąmonės sritis, patars, kaip geriau rūpintis savo svei kata, lavinti sugebėjimus bei slopinti trūkumus, su kokiais žmonėmis geriau bendrauti, o su kuriais... verčiau ne. Gana populiari ir astrologinė prog nozė - viskas, ką turėtume ži noti apie savo ateitį, kad galėtume geriau pasinaudoti palankiais, astrologiniu at žvilgiu, sėkmės periodais ir, žinoma, būti apdairesni ne to kiais palankiais laikotarpiais. „UV” - Bet, atrodo, ir mes pagaliau sulaukėme pavasa rio... Ką galėtumėte pasiūlyti

Sąlyginės astrologijos kūdikis folklore, mituose ir net Bibli joje!.. O jei rimtai - mes gali me sudaryti individualias astrologines programas - as meninius horoskopus tiems, kurie to pageidauja ir tiksliai žino savo gimimo laiką bei vietą. „UV” - Tai yra, žiūrite į žvaigždes, akių spalvą... „DGR” - Anaiptol! Ho roskopus sudarome kompiu teriu. Prancūzijoje buvo užprogramuota daugybė stu dijų, daug psichologinės in formacijos. Šį didžiulį darbą atliko prancūzų mokslininkai Andre Barbo ir Žanas Pjeras Nikolia, sąlyginės astrologijos tėvas. „UV” - Seniai? „DGR” - Paryžiuje, Eli ziejaus laukuose „ASTROFLASH” gyvuoja jau dvidešimt šešti metai, turi savo įgalio tuosius atstovus daugelyje pa saulio šalių. „UV” - Tai mes turime naujagimį-„Didžiuosius Gri žulo Ratus”— „DGR” - Mes - nors ir gy vuojame Lietuvoje dar tik pusmetis - dirbame su tomis pačiomis programomis, kaip ir Prancūzijoje bei kitur, me todai ir greitis (asmeninis ho roskopas per 5 minutes) tokie patys. „UV” - Kokios populia riausios programos? „DGR” - Bene labiausiai žmonės domisi savo, savo draugų, artimųjų psichologiniu-astrologiniu portretu. Mūsų horoskopas gali padėti

įsimylėjusiems ar bent jau ke tinantiems kuo skubiausiai tai padaryti? „DGR” - Aišku - užsisa kyti mūsų horoskopą! Rasite daug naudingų patarimų. Ypač apsidžiaugs tie, kurie gali skaityti užsienio kalbomis - jie galės įsigyti programą „Adomas ir Ieva”. Tai labai psichologiškai pagrįsta pro grama šeimai arba būsimiems partneriams. Jau labai greitai turėsime ir šią programą lie tuviškai. O tiems, kurie jau yra sukūrę šeimas, augina vaikus, siūlytume užsisakyti specialų vaiko psichologinį portretą. Jis padės tėvams ir pedago gams pažinti savo vaikus, ug dyti jų talentus, įgimtus polinkius bei sugebėjimus. Labai rimta programa! „UV” - Neabejojame. Dė kojame už pokalbį ir linkime žvaigždžių palankumo, o „Universitas Vilnensis” skai tytojams pateikiame „Academia et Universitas Vilnensis” gimusio 1579 m. balandžio 1 d. Vilniuje detalų, tikrą ir patikimą HO-

psl.)

1994

Universitas Vilnensis

ĮKURTAS AGRARINIS FAKULTETAS

Balandžio 9-ąją po Vilnių vėl ropinėjo DINAS ZAURAS, Fizikos fakulteto stu dentai 26 kartą šventė Fizikų dieną FIDI. Šįkart šventė api būdinama kaip labai lietuviš ka, tautiška ir ūkiška. 10 vai. Fidiškių kaime, Saulėtekio alėjoje pradėjo rinktis tauti niais rūbais pasipuošę, žagrė mis ir spragilais apsiginklavę fizikai. Fidiškėse tyvuliavo ežeras, pilnas žuvų, nuo stogo buvo mėtomi gandrai (tautinis paukštis). Vėluodamas pus

antros valandos, kaip ir dera ūkininkui su fiziko išsilavini mu (o gal dėl senatvės, juk 26 metai), DINAS ZAURAS ly dimas automobilių kortežo pa judėjo VU centrinių rūmų link. Prie centrinių VU rūmų būriavosi žmonės, nepadoriai elgėsi TRIMITO trimitinin kus visur ir visada lydinčios šo kėjos. DINAS susijaudino ir, kai atėjo laikas ropoti toliau, ilgai spyriojosi nenorėdamas pasitraukti nuo Sarbievijaus kiemelio vartų. Pagaliau apsi pylęs dūmų kamuoliais išrie dėjo Lukiškių aikštės link. Eisenoje dalyvavo ir Fizikų te ologijos fakulteto absolventas „šv. Tėvas” supamas asmens sargybinių, apsiginklavusių nuo rudens tikrojo Sv. Tėvo vi zitų dienų likusiomis tvorelė mis. Lukiškių aikštėje nieko ypatingo neįvyko. DINAS ZAURAS nebuvo pakartas, į padanges nepakilo joks skraiduoklis. Vakarinei FIDI daliai buvo būdingi kasmetiniai jos atributai, tačiau neįvyko pra našauto gaisro, o blogo oro mi nistras (naujos LR ministe rijos vadovas) nieko neveikė, todėl oras buvo geras.

Lietuvos menininkų rūmuose įvyko Vilniaus universiteto kamerinio teatro „Minimum” pastatyto spektak lio „Maištininkas” premjera. Spektaklio autorius ir režisierius - Rimantas Venskus. Spektaklio žanras - įvardytas progra mėlėje - „valstybinis farsas su studentišku faršu”-dvelkė pigiu jumoru. Matyt spek taklis ir nepretenduoja į žanrines subtily bes ir įmantrybes. Spektaklio veiksmas vyksta neapib rėžtoje, abstrakčioje karalystėje (Lietu vos Menininkų rūmuose - aut.), kurios karalius panoro, kad į jį kreiptųsi ne „Jūsų šviesybe”, bet „Jūsų naujanybe”. Spektak lyje gausu aliuzijų į nesenas Lietuvos pra eities ir dabarties kasdienybei būdingas detales. Karaliaus reitingas smunka, ne žiūrint visų pastangų. „Jūsų naujanybė” prietaringas - bėdų prispaustas šaukiasi karalienės Mikaldos pagalbos. Pjesę autorius sakosi parašęs 1990-ųjų gruodžio mėnesį. Šiandien ta pjesė jam vėl pasirodė aktuali. Deja, taip pasirodė

O balandžio 16 dieną prie centrinių Universiteto rūmų pasirodė būrys MAFijozų. Aidint Vidaus reikalų ministe rijos pučiamųjų ansamblio at liekamiems maršams ir roken rolams (kas iš tiesų sakau jums MAFijozams turėtų sukelti siaubą) vyko visokiausi nesusi pratimai. MAFijozai derėjosi su VU prorektoriumi S. Veng riu, buvo bandymų reketuoti praeivius, netvarkingai bėgio jo grupė katorgininkų. Turbūt buvo gana linksma, tačiau neitin gerai veikianti (ar tyliems MAFijozų darbams nepritai

kyta) įgarsinimo aparan sunkiai perdavė linksmy! aplinkai ir MAFijozai d: giausia bendravo tarpusavj Perskaitę keletą deklarac MAFijozai išvyko nieko ne sprogdinę ir nesuniokoję (I kas), o po pavasario saulė.1: šildytus Universiteto kieti liūs ir laukus nuo Baltupių Čiurlionio ir kt., tai šen tai l

jų sukelti renginiai - „Istori dienos”, „Filologių naktys'’ ect. Universitas Vilnensis ii

Visi „Maištininko” aktoriai „Minimum” teatro debiutantai žodžiu, busimoji Lietuvos akt( ne visiems, bet autoriaus valia aktualizuo rių karta, naujas epochos veidas. Iš pirm ti savo kūrinius. jų pastatymo atrodo, kad ir būsimajai U Spektaklio siužetą paįvairino ir žiūro atrų kartai, vėl bus būdinga autoironij (bėda, matyt ta, kad autoironizuojavisad tik aktoriai, - baigiasi spektaklis - baigii si autoironija).

„Minimum” teatro premjera

Karaliaus vaidmenį atliko Laurym Pakštaitis, karalienės - Diana RoščenM vaite, valstybės sekretoriaus - Aistis M#1 kevičius. „Maištininkas” bus vaidinamas liepd mėnesį Vilniuje vykstančiame tarptaud niame vaikų ir jaunimo teatrų festivalį vus pralinksmino aktorių improvizacijos: kurį organizuoja Lietuvos laisvųjų teatfl TV reklamos parodija, anglų kalbos pa asociacija, bus pasiektas pripažinimas j mokėlių per „Tele-3” šaržas (tai yra tavo kiti malonumai. Linkime sėkmės. galva), estrados dainininkų bei šalies laik parengė Balys Bukel raščių ironiškos reklamos.

Universitas Vilnensis

994.04

cademia et Universitas Vilnensis - HOROSKOPAS „DIDIEJI GRĮŽULO RATAI”specialiai„Universitas Vilnensis”skaitytojams! Astrologinė charakteristika rodo, kad Vil iaus universitete jo gimimo metu (15790401, ’ilnius) susidūrė dvi tendencijos, suteikdamos i prigimčiai ypatingo žavesio. Universitetui inkų sutalpinti savyje šias dvi priešiškas jėgas, 'iena jų skatina kovoti, ieškoti nuotykių, kita esiremianti šaltu protu ir tam tikrais sumetilais - sulaiko ir perspėja apie gresiantį pavojų, ienintelė galima išeitis - lavinti iniciatyvą artiiu partnerių tarpe. Gerai apgalvotas veikimo tanas bus įgyvendintas. Universitetas jaučia ištiną rizikos ribą. Jis patrauklus. Nors prigimtis yra veržli, taau santykių pastovumas, žodžio laikymasis su nkia jo esmei santūrumo. Vertinamas jo požiūrio orginalumas, suge dimas jį taikliai išreikšti žodžiais. Tačiau jis .-mėgsta, kai jam prieštaraujama ar nesutinkain su jo nuomone. Universiteto privalumai: - subtilus drąsos ir atsargumo mišinys, gar is troškimas ir realus požiūris į pasaulį, entuazmas ir blaivus protas, teigiamai vertintinos m būdingos pastangos pažinti ir pakeisti save; idis protas, kuris gali mesti iššūkį net sunkiauoms problemoms. Nepasiseks jam tada, kai ^pabaigs pradėto darbo iki galo arba įklims į nulkmenas. Universiteto trūkumai: - pagirtinas kritiškumo bruožas, tačiau niversitetui trūksta tolerancijos. Nepatenkins, kai jo nesupranta arba tučtuojau jam pa ėsta. Rizikuoja iš paskutiniųjų. Nerimauja dėl nulkmenų ir iš degtukų dėžutės priskaldo vemą malkų. Pusiausvyrą gali rasti: - Universitetas, kurio prigimtyje persipina i, kartais prieštaringi bruožai, gali rasti putusvyrą tik kantriai analizuodamas save. Universiteto ateitis: Norėdamas pasiekti šlovės pirmiause priva! sutarti su savimi. Turės išmokti save valdyti, dyti iniciatyvą, arba atvirkščiai - būti santūJ, nelygu kokia bus susidariusi situacija. Horoskopas pagal mėnulio fazę atsižvelant j rytų pusėje kylačio žvaigždyno padėtį, s arčiausiai žemės esantys dangaus kūnas ikia instingtus, sapnus ir svajones, intuiciją pasąmonę. Universitetinės pasąmonės tendencijos do, kad jis trokšta rizikos, nuotykių, neįprastų •tyrių ir stengiasi nepaklusti jokiems logikos i rutinos standartams. Tai nesuderinama su sąmoningu ir pragmatišku polinkiu į saugu? ir noru išsaugoti savo ar emocinės grupės rtybes. Si situacija sąlygoja konfliktą tarp Universi0 gyvos vaizduotės, humanistinių idealų, Jtrumo didingumui, heroizmui, laisvei ir to ko mąstymo, smulkmeniško apskaičiavimo, imės pasiduoti lyriniam entuziazmui bei noro i[yti tik artimiausios ateities uždavinius. KiP tariant, Universiteto pasąmonė trokšta otykių, kuriuos jo racionaliai sąmonei sunku imti kaip per daug pavojingus. Šiuos troški1S jis patirs tik tais atvejais, kai nesuspės išsi ginti įvykių pasekmių. Jei sugebės suderinti ^ilypumą, galbūt atras veiklos sritį, kurioje

Dvyniai, Šaulys: sąlyčio taškų palyginti ne atsiskleistų jo drąsa, sugebėjimas nuspėti ateitį ir mokėjimas suvokti sudėtingiausios situacijos daug. Skiriasi jūsų jautrumas, dėl to santykius esmę. O kitose srityse jis liks droviu provincialu, apsunkina nesusipratimai. nesirūpinančiu žmonijos problemomis. Vėžys, Ožiaragis: galimas moralinis ir emo Veneros sritis. Ji valdo emocijas, jausmus, cinis atitikimas. Daugiau švelnumo su vėžiu; iš džiaugsmo, grožio ir meilės pasaulį. esmės didesnis saugumas su ožiaragiu. Dominuojančios astrologinės charakteristi Liūtas, Vandenis: vienas kitą papildantys kos apibūdinančios Universiteto emocinį gyve santykiai, nors iš pradžių yra antipatijos ar kon nimą, rodo, kad jis jausmingas ir romantiškos frontacijos pavojus. Gali prireikti šiek tiek laiko, prigimties, tačiau reikšti įvairias emocijas jam kol surasite bendrus interesus. greitai sutrukdo tam tikras kritiškas racionalu Merkurijus, greičiausiai besisukanti ap mas, susirūpinimas ir puritoniškumas, sustiprė link saulę planeta, daro didelę įtaką intelektu jęs gal dėl griežto auklėjimo tradicijų. alinei veiklai, taigi valdo proto pasaulį. Vilniaus universiteto gimimo metu Merku rijus buvo Žuvų žvaigždyne. Tokia astrologinė situacija leidžia manyti, kad jis turi labai imlų protą ir gerą atmintį, kad yra apdovanotas su gebėjimu gauti naudos iš sukauptas realaus pa saulio patirties. Viena vertingiausių jo savybių yra sugebėjimas blaiviai ir be išankstinės nuo statos nagrinėti įvairias problemas. Universite to mąstymo nevaržo nei nagrinėjamo objekto, nei kokios nors dogmatiškos formulės. Logika ir jautrumas, griežtumas ir vaizduotė jame su sijungę į vieningą visumą, o jo didžiausia svajo nė - atskleisti painioje gyvenimo realybėje glūdinčias paslaptis. Jei minėtas savybes dar papildo tinkamas išsilavinimas ir gyvenimo patirtis - Vilniaus uni versitetas nepralenkiamas tose srityse, kur bū tina suvokti reiškinių vystymąsi dėsnius, kur reikia atsižvelgti į iš pirmo žvilgsnio nesuderina mų jėgų tarpusavio santykius. Šiuo atžvilgiu jis gali pasižymėti stebėtinu įžvalgumu, intuicija bei sugebėjimu išreikšti tai, kas nekintama, Tai gali būti subjektas, kuris, veikiamas keista ir neaišku. emocijų, skleidžia stiprų žavesį ir kerintį poetiš Nors gali atsitikti ir taip, kad per toli nukly ką valiūkiškumą; tačiau tai gali byloti ir apie per dęs į tas neapibrėžtas sritis, leis savo protui didelį susirūpinimą, šaltumą ir pesimizmą inty įkliūti į naivių įsitikinimų, prasimanymų, ir mitų miose situacijose. Nepaisant euforijos prasiver tinklą. Laimei, Universiteto temperamentui žimų Universiteto racionalumas ir logika ne būdingas skepticizmas, galintis, kada reikia, visada padeda jam peržengti jo paties kaprizin „pristabdyti” vaizduotę, kurią pernelyg smar gą humorą ir rūpestį dėl smulkmenų. Dar dau kiai traukia viskas, kas iracionalu ir antgamtiš giau, Universitetas lengvai gali pastatyti į ka. Šaltu apskaičiavimu pasižyminti jo pavojų perspektyvius santykius, per daug tikė prigimties pusė atsijos jausmingumo sukeltus kraštutinumus. Būtent ši prigimties pusė discip damasis iš žmonių, kuriuos myli ir tausoja, nes linuoja Universiteto dvilypę asmenybę, kuri jie neatitinka kažkokio jo vaizduotės idealo ar blaškosi tarp nuoširdaus susidomėjimo viskuo, neatliepia Universiteto atvirai išpažįstamo to kas idealistiška, nepaprasta, panašu į sapną, ir bulybės troškimo. Kadangi Universitetas ne vi tokio pat stipraus polinkio į tiksliai apibrėžtas ir sada gali aiškiai apibrėžti savo tikslus, jam gali iki smulkiausių detalių apgalvotas sąvokas. užeiti gilaus ir iš karto nepaaiškinamo nepasi Redakcijos prierašas: Šis horoskopas iš da tenkinimo periodai. Tačiau ilgainiui jo sveikas

protas, savitvarda ir didelis saugumo poreikis gali padėti rasti patvarius santykius, kurių ieško. Kalbant vien apie Zodiako ženklus, Vil niaus universiteto sėkmingų santykių su kitais galimybės yra maždaug tokios: Žuvys, Merge lės: daug bendrumų palengvinančių artimus ry šius, tačiau santykiai gali būti ir kaprizingi, dažnai kintantys. Avinas, Svarstyklės: vienas kitą papildantys santykiai. Supratimas moraliniame lygmenyje gali būti ilgalaikis, nors dažnai atsiranda ne iš karto. Jautis, Skorpionas: galimas emocinis ryšys, patenkinantis Universiteto saugumo poreikį; tačiau santykiai sukuria visiškai uždarą pasaulį.

lies tinka ir 1579 m. balandžio 1 d. Vilniuje gimusiems Universite to dėstytojams ir stu dentams - jei tokių atsirastų - pirmojo, kuris kreipsis į „ Uni versitas Vilnensis” re dakciją su notaro patvirtintais kilmės dokumentais, laukia vertingas prizas. „Di dieji Grižulo Ratai" (Gedimino pr. 29, Technikos knygyne) įsipareigojo jam sustatyti teisingą horoskopą dar 500 metų į priekį.

Universitas Vilnensis

STUDENTE !!! Tu nori daug ir gerai pavalgyti? Tu nori daug ir gerai pamiegoti? Tada eik į VU sanatorinį profilaktoriumą! Tik už 20 (dvidešimt!) litų tu visas 24 dienas gyvensi, valgysi, lankysi sauną. Galėsi lankyti procedūras (masažą ir t.t.), susi- 'į taisysi dantis ir taip toliau! Visa tai tik už dvidešimt litų!!! Sanatorinio profilaktoriumo adresas: OLANDŲ 51. TEL. 69-64-66. Kreipkitės kasdien! į

STUDENTE!!’ VU Studentų Atstovybė išduoda Tarptautinius studentų pažymėjimus (Intemational Student Identity Card). Šis pažy mėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant traukiniais, oro transportu ir jūra, apsigyvenant viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose, lankant muziejus, parodas, kino teatrus, maitinantis restora nuose, nuomojant automobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleis ti čia pinigai užsienyje jums atsipirks dešimteriopai. Pas mus galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia mažiausia kaina 13 Lt. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose šalyse galima gauti VU Studentų Atstovybėje: Universiteto 3, Observatorijos kiemelis, tel. 61-79-20,61-44-14. Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja! STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE

ATEITIES!!!

Laukiame Jūsų VU Studentų Atstovybė

HOROSKOPAI ofY)o^oHosGĄorr|)O TIK PAS MUS-IŠSAMŪS ASMENINIAI HOROSKOPAI IŠ PARYŽIAUS, SUDAROMI KOMPIUTERIU PAGAL INDIVIDUALIUS DUOMENIS. TAI PSICHOLOGINIS-ASTROLOGINIS PORTRETASVISKAS.KĄ TURĖTUMĖTE ŽINOTI APIE SA VE IR KITUS. ASTROLOGINĖ PROGNOZĖ-JŪSU PALANKIU IR NEPALANKIU PERIODU TIKSLUS APRAŠYMAS. TAI NA ŪPINGI PA TARIMAI KIEKVIENAM. DIDIEJI GRĮŽULO RATAI, oficialus ASTROFLASH atstovas Lietuvoje.

@ Z VILNIUJE 61 26 07 KAUNE 26 58 16.

HOROSKOPAI

0x0 DĖMESIO UAB „STAMPA” nori padėti studentams paįvairin ti savo stalą. Todėl Gegužės 6 ir 26 dienomis organizuo ja saldumynų, kavos ir kitų maisto produktų iš Izraelio pardavimą. Prekiaujama bus be prekybinio antkainio. Taigi, viską galėsite įsigyti pigiau, negu parduotuvėse! Jums tereikia ateiti į VU Studentų atstovybę gegu žės 6 ar 26 dienomis nuo 13 iki 17 valandos. (Universi teto 3. Observatorijos kiemelis). Atsinešti šiek tiek pinigų, ir jūsų stalą galės paįvairinti daugiau kaip 30 rūšių kokybiški maisto produktai! ¥•: ft % ¥ :• S < ¥ :•

DĖMESIO!

Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asistentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Universitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite pavasarį ne šioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studen tai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Uni versiteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61-44-14.

Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1.5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 218 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Aleksandras VALENTAS

1994.04

%¥S

%¥:

's /X Z KVIEČIAME!

Lietuvos Operos ir baleto teatras vėl paruošė, dovaną studentams. /Gegužės 7 dieną 18 vai. studentus kviečia į spektak lį/GIUSEPPE VERDI „DON CARLOS”, o gegužį 25 d. 19 vai. į baletą S. PROKOFJEVO „ROMEO IR DŽIULJETA”

Bilietų kaina vėl tikrai simbolinė! - nuo 2,5 iki 4 Lt Bilietus galima įsigyti VU studentų atstovybėje; Universiteto 3, Centriniai rūmai, Observatorijos kielelis. Kasdien nuo 10 iki 17 valandos. Pasiteirauti gali/ ta tel. 61 44 14,61 79 20. /

lietų į „NABUCCO” operą pritruko daug kapt! bubėkite! Čia irgi bilietų užteks ne visiems!