Universitas Vilnensis, 2010 m. birželis Nr. 3 (1701)

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

&

vilnensis 2010 m. birželis

Nr. 3 (1701)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Rengiant Statuto projektą i Vilniaus universitetą žvelgiama kaip į vieningą organizaciją

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Vilniaus universitetas išleidžia savo absolventus

Skaitykite p. 4

VU TMI užsieniečiai dirba su unikaliomis matavimų technologijomis Skaitykite p. 5

Naujoji VU istorijasvari knyga istorijos gerbėjams Skaitykite p. 7

Simono Stanevičiaus kiemas Skaitykite p. 8

Birželis Vilniaus universiteto akademinį gyvenimą papuošia gražiausiais vasaros žiedais.

Birželį Vilniaus universitetas išleidžia savo absolventus - Šv. Jonų bažnyčioje ir Didžiajame

SMU narių mokslas „nekandžioja“ Skaitykite p. 12

kieme visą mėnesį netils šventinis šurmulys, tvyros džiugi ir pakili nuotaika. Šiemet daugiau nei penki tūks­

tančiai VU alumnų laikys rankose garbingiausio ir prestižiškiausio šalies universiteto diplomus. Daugiau nei trys su puse tūkstančio studentų bai­ gia bakalauro studijas ir per tūkstantį septynis šimtus - magistrantūros studijas. „Valstybė, kuri kiekvienais metais išleidžia savo vaikus į platųjį pasaulį, nepažymėta nė viename žemėlapy­ je, ji neturi sienų, jos nesaugo jokia kariuomenė - tai dvasios ir intelekto

valstybė. Tai mūsų universitetas. Tad tegul bus pasveikintas kiekvienas, kuris atėjo čia tam, kad kantriu ir atkakliu darbu pateisintų garbingą akademinės bendruomenės vardą, o išeidamas iš jos ją stiprintų, tvirtintų jos, šios mūsų drauge kuriamos vals­ tybės - universiteto pamatus", - taip į Šv. Jonų bažnyčioje susirinkusius 287

Medicinos fakulteto absolventus bir­ želio 16 d. iškilmingoje diplomų tei­ kimo ceremonijoje kreipėsi fakulteto dekanė prof.Zita Aušrelė Kučinskienė.

Dekanė dėkojo jau buvusiems VU studentams ir fakulteto dėstytojams, kurie kartu dirbo ir kurių sutartinė­ mis pastangomis universitete buvo tęsiamos laisvos dvasios ir minties tradicijos. „Prabėgo patys gražiausi jūsų jaunystės ir studijų metai. Tai labai mažas laiko tarpas jūsų gyvenime, tačiau matuojant atliktais darbais, įgytų žinių bagažu ir jų turiniu jis prilygsta dešimtmečiams. Branginkite ir nuolat papildykite šį turinį, o tam reikės daug ir nuolat mokytis iš knygų ir iš gyvenimo. Universitetas duoda tik pagrindus, o žmogus turi pats tobulėti", - linkėdama nesustoti savo absolventams sakė dekanė. Dekanės linkėjimus papildė VU rektorius akad.

Benediktas Juodka, kuris jau buvu­ siems VU studentams dėkojo, kad šiandien atvirame jaunimui pasaulyje

jie pasirinko Vilniaus universitetą, kad suprato, jog VU - geriausia vieta studijuoti.,, Ačiū Jums, kad nebėgote į užsienius: patikėkite - medicina Lietu­ voje, tiek studijos, tiek praktika, yra ne blogesnė negu bet kuriame Europos universitete", - įsitikinęs rektorius.

Nuoširdūs rektoriaus padėkos žodžiai buvo skirti ir absolventų tėvams už „išaugintus tokius jaunus, gražius ir, svarbiausia, protingus vaikus".

Diplomų įteikimo šventė baigsis birželio 29 d. - tą dieną bus įteikti Vil­ niaus universiteto diplomai Ekonomi­ kos fakulteto bakalauro pokoleginių studijų absolventams.

Birželio 30 d. iškilminga Vilniaus universiteto studijų metų pabaigos šventė „Finis semestri", vyksianti Šv. Jonų bažnyčioje, vainikuos šiuos

akademinius metus. „U. V." inform.

universitas

2

2010 m. birželis

vilnensis

f f f aktualijos___________________________________________

Lietuvos universitetų reitinguose VU tradiciškai pirmas Artėjant kasmetinei abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas karštinei buvo paskelbti net du Lietuvos universitetų reitingai. Pirmas savo reitingą pateikė Demokratinės politikos ins­ titutas (DPI), o po savaitės tai padarė ir žurnalas „Veidas“. Abu šiuos reitingus galima pavadinti tradiciniais - DPI parengė universitetų reitingą jau ketvirtą, o „Veidas“ net tryliktą kartą. Numa­ toma, kad aukštųjų mokyklų reitingavimas turėtų padėti susiorientuoti apie aukštąjį mokslą svajojantiems abiturientams, leisti jiems tinkamai pasirinkti stojant į universitetą ar kolegiją.

Viktoras DENISENKO

vietą. Vytauto Didžiojo universitetas „Veido" reitinge tenkinasi tik penkta pozicija. Reikėtų paminėti ir tai, kad pastarajame reitinge buvo vertinami

55,21 ir 52. Kitų aukštųjų mokyklų reitingo taškai nesiekia ir penkiasde­ šimties. Žemiausias vietas abiejuose

reitinguose užėmė Lietuvos veterina­ rijos akademija (priešpaskutinė vieta) ir Lietuvos kūno kultūros akademija (paskutinė vieta).

Detalesni skirtingų reitingų krite­ rijų įvertinimai leidžia aukštosioms mokykloms pamatyti savo silpnąsias vietas. Pavyzdžiui, Demokratinės po­ litikos instituto pateiktame reitinge VU pirmauja pagal daugumą rodiklių, bet finansinių išteklių valdymo srityje nusileidžia KTU. Vilniaus universitetas šioje kategorijoje surinko 6,3 taško iš 10 galimų, o Kauno technologijos universitetas - 7,58. Tam tikras VU „finansines" problemas fiksuoja ir „Veido" reitingas. Čia Vilniaus uni­

tinge trečiojoje vietoje yra Vilniaus

surinko 70,94 taško DPI reitinge ir 72,8

Gedimino technikos universitetas (VGTU), ketvirtojoje-Vytauto Didžio­ jo universitetas (VDU), o penktojoje universitetas (MRU).

taško „Veido" reitinge. Kitaip sakant, dešimtbalėje sistemoje VU gavo tik septynetą. Paguosti gali nebent tai, jog kiti Lietuvos universitetai pasi­

versitetas pagal finansavimo struk­ tūros kriterijų (apskaičiuotą pagal lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, santykį su pritrauktomis lėšomis) atsidūrė penktoje vietoje, praleidęs į priekį Mykolo Romerio universitetą, Lietuvos žemės ūkio universitetą, Kauno technologijos universitetą ir Vilniaus pedagoginį universitetą. „Veido" reitinge VU taip pat 0,7 taško nusileidžia KTU pagal akademinio personalo kvalifikacijos kriterijų. DPI reitinge pagal akademinio personalo kriterijų geriau įvertinti VGTU, VDU ir MRU (pastarasis pralenkė Vilniaus universitetą tik keliomis šimtosiomis taško).

Pagal kitus kriterijus Vilniaus uni­

BBĮ^ffi^recią poziciją yra prasibro­

rodė daug prasčiau. Artimiausio VU „persekiotojo" - Kauno technologijos

versitetas pasiekęs aukštą rezultatą.

Pavyzdžiui,„Veido" reitinge VU pagal

vęs MRU ir nustūmęs VGTU į ketvirtą

universiteto - balai yra atitinkamai

aukščiausio akademinio personalo ir

Vilniaus universitetas pirmauja Abiejuose reitinguose Vilniaus uni­ versitetas, kaip ir ankstesniais metais,

lenkia visas kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Vienodai abiejuose reitin­ guose atrodo ir antroji pozicija - joje

Kauno technologijos universitetas (KTU). Nuo trečios vietos DPI ir„Veido" lyderių penketuko eilės tvarka skiriasi.

Demokratinės politikos instituto rei­

V

ir privatūs universitetai (tiesa - pa­ teikti atskiru sąrašu). Pagal surinktų taškų skaičių bendrame valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų reitinge į antrąją vietą galėtų pre­ tenduoti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Abiejuose reitinguose aukštosios mokyklos galėjo surinkti po šimtą taškų. Tokio aukšto rezultato nepa­ siekė niekas. Vilniaus universitetas

Reitingų ateitis pagal studijų kryptis Šiandien vidiniai Lietuvos reitingai parodo tik aukštųjų mokyklų santykį tarpusavyje. Ateityje planuojama, kad reitingavimo sistema gali būti detalesnė, skirianti dėmesį labiau ne bendram universitetų ar kolegijų lygiui, bet atskiroms studijų progra­ moms. Ypač ryžtingai apie tokį rei­ tingo pobūdį kalbėjo Demokratinės politikos instituto atstovai. „Šiemet

sukursimas nacionalinis reitingas bus dar išsamesnis, visapusiškesnis ir jautresnis instrumentas. Bus reitinguojamos ne tik aukštosios mokyklos kaip institucijos, bet ir studijų progra­ mos. Be to, reitingą bus galima pro­ gramuoti pagal skirtingus vartotojų poreikius. Jis turėtų tapti dar geresniu vadovu po besikeičiantį aukštojo mokslo peizažą tiek abiturientams, tiek ir pačių aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovams, galvojantiems, kaip tobulinti aukštosios mokyklos veiklą", - sakė DPI ekspertas dr. Man­ tas Adomėnas.

Apie galimybę reitinguoti ne aukš­ tąsias mokyklas, o studijų programas buvo užsiminę ir „Veido" reitingo rengėjai, tačiau jie nesiryžo progno­ zuoti, kada jų reitingas galėtų būti pertvarkytas pagal tokią sistemą.

Kaip patikino žurnalo atstovai, jie kiekvienais metais tobulina reitinga­ vimo metodiką, siekia, kad ji būtų kiek

įmanoma tikslesnė ir objektyvesnė.

Be to,„Veido" reitingo sudarytojai yra įsitikinę, jog jų universitetų įvertini­ mas jau šiandien yra pasiekęs gana aukštą objektyvumo lygį.„Iš viso mes atsižvelgėme į 52 skirtingus pjūvius, pagal kuriuos įvertinome kiekvieną universitetą. Manau, kad šis reitingas visiškai atspindi, kokia yra situacija universitetuose", - sakė per reitingo rezultatų pristatymą „Veido" žurna­

listė Rima Janužytė.

Reitingų sudarytojai taip pat ragino aukštąsias mokyklas „nebijoti reitin­ gų". Pasak Demokratinės politikos instituto direktorės Rasos Kubilickaitės, kuriant Lietuvos aukštųjų moky­ klų reitingavimo sistemą siekiama, kad aukštosios mokyklos, laikančios save atviromis ir atskaitingomis visuomenei, būtų suinteresuotos dalyvauti ne tik nacionalinėse, bet ir pasaulinėse reitingavimo sistemose, gerinti ten savo pozicijas. Per reitingų

pristatymus buvo konstatuojama, jog Lietuvos universitetai yra beveik ne­ matomi tarptautiniuose vertinimuo­ se. Vilniaus universitetas vienintelis iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų nuo 2008 m. dalyvauja ne tik vidiniame, bet ir tarptautiniame reitingavime.

Jis yra minimas prestižiniame „Time Higher Education - QS" reitinge. Šia­

me reitinge tarp daugiau nei 12 tūkst. pasaulio universitetų VU patenka į pirmąjį šešišimtuką. Iš tikrųjų tai nėra blogas rezultatas, atsižvelgiant į skirtingą finansavimą, kurį gauna

Vilniaus universitetas ir tarptautinia­ me reitinge pirmaujančios aukštosios mokyklos.

kelia įvairių abejonių dėl atskirų verti­

viena firma ar vienintelis žurnalas, o

ir studijų įstatymu. Bandėme jiems

nimo kriterijų. DPI atliktas tyrimas at­

yra kelios nuomonės.

aiškinti, kad įstatymas įsigaliojo tik

rodo išsamesnis, tačiau ir jo atžvilgiu

Deja, kartais nevisiškai aiškūs

2009 m. ir 2010-ieji buvo pirmieji

galima ginčytis dėl įvairių kriterijų ir

vertinimo kriterijai. Negalėčiau kal­

metai, kada lėšos buvo skirstomos

jų lyginamosios reikšmės bendrajam

bėti apie visas sritis, tačiau finansų

laikantis naujojo įstatymo tvarkos,

reitingui.Tam tikrą nuostabą kelia tai,

valdymo klausimuose tikrai yra daug

tačiau kai jie paprašė pateikti 4 metų

kad studentų nuomonė apie studijų

neaiškumų. Sakykime, kad ir toks

duomenis - tikrai universitetai turėjo

sąlygas ir dėstymo kokybę sudaro vos

dalykas kaip specialiosios programos

labai „kūrybiškai" pateikti nesulygi­

lėšos - universitetų biudžetuose

namus skaičius. Gal dėl to, gal dėl kitų

5 proc. bendrojo įvertinimo.

Kita vertus, tai, kad abu vertinimai bent iš dalies grindžiami studentų | apklausomis, yra pagirtina. Vis dėlto

ir čia pateikiami tik universitetų lygiu

apibendrinti duomenys, nėra žinoma situacija pagal fakultetus. Taip pat

nėra aišku, ar apskritai buvo atsižvelg­

ta į apklausose dalyvavusių studentų

Liutauras GUDŽINSKAS, VU SA prezidentas

alumnų veiklos įvertinimo kriterijų surinko didžiausią įmanomą taškų skaičių - devynis iš devynių.

priklausymą atskiriems padaliniams.

VU SA parlamentas yra paraginęs Vyriausybę sukurti skaidrią ir koky- ]

Gintaras BINKAUSKAS, Finansų ir ekonomikos direktorius

bišką aukštųjų mokyklų vertinimo

jos sudaro ženklią dalį. Tai - lėšos,

priežasčių, bet kai kurie universitetai

surenkamos iš studentų, mokančių

pagal tuos pateiktus skaičius sugebėjo

visą ar dalinę įmoką už mokslą, lėšos

pakilti per 5-6 vietas reitingų lentelėje.

iš universitetų teikiamų paslaugų,

Labai keistas pasirodė ir klausimas rei­

pavyzdžiui, Botanikos sodo ar Šv.

tinguose dėl kontraktų su viešosiomis

Jonų bažnyčios koncertų lankymo

kultūros įstaigomis. Suprantu, kad tai

ir kt. Tačiau tiek viena, tiek kita rei­

yra aktualu dviem, gal trims universite­

tingavimą vykdžiusi organizacija tas

tams, tačiau kitiems tie skaičiai sudaro

lėšas ignoravo, nors, mano manymu,

šimtąją procento dalį jų pajamose. Juk

šių lėšų dydis ir ypač jų santykis su

klausimas dėl visų kontraktų su verslo

visomis universiteto pajamomis

įmonėmis ar kitomis organizacijomis

Paskelbti rezultatai nenustebino.

sistemą, kuri suteiktų visą reikiamą

Viena vertus, labai gerai, kad toks

rodo universitetų sugebėjimą ieškoti

apėmė irtas viešąsias kultūros įstaigas,

Kaip ir anksčiau, neginčijamu Lietu­

informaciją apie aukštąsias mokyklas

reitingavimas atliekamas - padeda

alternatyvių pajamų šaltinių, diver-

kam dar reikėjo jas išskirti? Pagal tokią

vos universitetų lyderiu vainikuotas

ir jų padalinius (pavyzdžiui, kaip vieną

susiorientuoti žmonėms, kas yra

sifikuoti savo pajamų srautus, tuo

reitinguotojų logiką, ko gero, reikėtų

Vilniaus universitetas. Kita„tradicinė"

ar kitą studijų programą vertina ją

kas Lietuvoje, kuris universitetas

sumažinant galimą riziką„užsisukus"

atskirai išskirti kontraktus su statybų

išvada - dauguma Lietuvos universi­

studijuojantieji, kokie jų įsidarbini­

laikomas geriausiu, pagal kokius

pagrindiniams pajamų kraneliams.

bendrovėmis (tikėtinas laimėtojas

tetų vertintini vos vidutiniškai, jei ne

mo rodikliai ir pan.). Tai ypač svarbu

VGTU), kontraktus su teisininkų fir­

apskritai prastai.

abiturientams, sprendžiantiems, kur

kriterijus vienas ar kitas universitetas

Taip pat pasigedau klausimų apie

lyderiauja. O kartu - gerai ir patiems

universitetų investicijas į įrangą,

momis (tikėtini laimėtojai VU ir MRU),

pastatus, buities pagerinimą.„TIMES"

kontraktus su mokyklomis (tikėtini

reitinguose prašoma pateikti apie

laimėtojai ŠU irVPU) ir taip toliau. Deja,

Tačiau kai nieko naujo nepasako­

studijuoti. Laikomės nuomonės, kad

ma, kyla klausimas dėl tokių reitingų

kol nesukurta tokia visa apimanti vertinimo sistema, tol „studentų

prasmingumo. Atrodytų, kad šie

universitetams pamatyti, kur dar

reikėtų pasitempti, kurias pozicijas praradome ir kurie konkurentai

vertinimai turėtų padėti mokyklas baigiantiems abiturientams, svars­

krepšelių" rinka neveiks efektyviai ir neskatins sąžiningos bei į studijų

padarė esminę pažangą ar lipa ant

tantiems, kurią aukštąją mokyklą

kokybę orientuotos aukštųjų mokyklų

kulnų. Toks reitingavimas kartu su

tarpusavio konkurencijos.

stojančiųjų skaičiaus pasikeitimu,

pasirinkti. Vis dėlto jų nauda abitu­ rientams ribota. Svarbiausia yra tai,

kad nieko nepasakoma apie studijų kokybę atskiruose aukštųjų mokyklų

Neseniai paskelbta žinia, kad Vy­

riausybė paskyrė lėšų kurti tokią aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą,

akademiniuose padaliniuose, o ką

teikia tam tikros vilties. Tačiau ar

jau kalbėti apie konkrečias studijų

tai bus įgyvendinta, priklausys nuo

naująja aukštojo mokslo reforma ir

tai informaciją, nes nuo to priklauso

panašūs klausimai verčia smarkiai abe­

kitas vertinimo kriterijus - studijų

joti reitinguotojų nešališkumu arba

sąlygos. Aišku, Lietuvoje tam tikrų

profesionalumu. Labai tikiuosi, kad

metų rodiklius gali smarkiai pagerinti

ateityje tokių nesusipratimų mažės,

ar pabloginti vyriausybių pasikeiti­

o reitingai bus sudaromi remiantis

mai - atėjus vienai valdžiai perdėtai

oficialia universitetų skelbiama infor­

būsimu universitetų valdymo mo­

imamas„mylėti" vienas universitetas,

macija - balansais, veiklos rezultatų

delio pasikeitimu neleidžia universi­

pasikeitus valdžiai - kitas ar kiti.

ataskaitomis, rektorių metinėmis atas­

tetams stagnuoti, tapti užpelkėjusia

Taip pat gerokai suglumino vienos

kaitomis ir kt., stengiantis kuo labiau

reitingavimą vykdžiusios organiza­

išvengti kūrybiškumo ir šališkumo.

programas.

Pati abiejų reitingavimų vertinimo

daugelio aplinkybių, įskaitant ir tai,

bala, į kurią nebeatiteka ir iš kurios

ar patys studentai bus aktyvūs reika­

nebeišteka naujos srovės. Taip pat

cijos noras finansus skaičiuoti nuo

metodika taip pat gana eklektiška ir

laudami šių permainų.

gerai, kad reitingavimą atlieka ne

2006 m. remiantis naujuoju Mokslo

Tęsinys 3 psl.

universitas

2010 m. birželis

3

vilnensis

__________ aktualijosi 11

VU GMF Hidrologijos ir klimatologijos katedra mini 80 metų įkūrimo sukaktį VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra mini 80 metų įkūrimo sukaktį. Birželio 7 dieną įvyko šiai progai skirti renginiai.

Prof. Arūnas BUKANTIS,

VU Hidrologijos ir klima­ tologijos katedros vedėjas Katedra kūrėsi ne Vilniaus uni­ versitete, o tuometiniame Kauno universitete. Oficiali jos įkūrimo data 1930 m. birželio 7-oji.Tą dieną Lietu­ vos Respublikos prezidentas A. Sme­ tona paskelbė Lietuvos universiteto vardo įstatymą: „Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei Lietuvos universitetas, įsteigtas Kau­ no mieste 1922 metų vasario 16 d.

(V. Ž. Nr. 86, eil. 738), teesie: Vytauto Didžiojo universitetas."

Tuo pačiu įstatymu Respublikos prezidentas paskelbė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) statutą, kuriame išdėstyta ir naujoji univer­ siteto struktūra. Nustatyta, kad Ma­ tematikos-gamtos fakultetą sudaro 12 katedrų, tarp jų - Geofizikos ir meteorologijos katedra. Ji buvo įkurta perorganizavus nuo 1923 m. veikusį Geofizikos kabinetą.

Pirmuoju Geofizikos ir meteorolo­ gijos katedros vedėju skiriamas prof.

K. Sleževičius (iki tol jis vadovavo Geofizikos kabinetui). Šiemet kovo 18 d. minėjome 120-ąsias prof. K. Sle­ ževičiaus gimimo metines. Po Vilniaus susigrąžinimo Kauno Vytauto Didžiojo

universitetas pamažu likviduoja­ mas, Matematikos-gamtos fakultetas 1940 m. vasarą perkeliamas į Vilnių, o Geofizikos ir meteorologijos katedra - j Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą.

Katedra įsikuria Astronomijos obser­ vatorijos patalpose (M. K. Čiurlionio g.

23). Iš viso iki 1940 m. meteorologinės ir klimatologinės tematikos diplomi­ nius darbus apgynė 14 studentų.

1961 m. katedra reorganizuojama į Hidrologijos ir klimatologijos katedrą.

Nuo tada iki pat 1991 m. katedra pamečiui rengė dviejų geografijos specializacijų absolventus: hidrologus ir meteorologus.

Dabartinis (2010 m.) katedros kolektyvas yra toks: 2 profesoriai, 3 docentai, 3 lektoriai ir 2 techninio personalo darbuotojai - iš viso 10 darbuotojų (nuotr.). Nuo 2004 m. ka­ tedrai vadovauja prof. A. Bukantis.

Hidrologijos ir klimatologijos ka­ tedroje moksliniai tyrinėjimai vyksta trimis pagrindinėmis kryptimis: 1) me­ teorologija ir klimatologija, 2) hidrolo­ gija ir vandentvarka, 3) jūrotyra.

Mokslinių tyrinėjimų tematika gana įvairi: Lietuvos ir Baltijos regiono kli­ mato svyravimai ir prognozavimas, klimato svyravimų poveikis aplinkai ir socialinei-ekonominei sričiai, taikomo­ ji meteorologija, sinoptinė ir palydovų meteorologija, atmosferos cirkuliacijos procesų skaitmeninis modeliavimas, ilgalaikių orų anomalijų, paviršinių ir požeminių vandenų sąveikos tyrimai, atliekamas vandens balanso struktū­ ros pokyčių modeliavimas, analizuo­ jami litodinamikos ir sedimentacijos procesai kranto zonoje.

Pastaraisiais metais smarkiai išsi­ plėtė katedros bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais.

Norėtųsi išskirti tuos partnerius, su

Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojai 2010 m.

Iš kairės į dešinę: lėkt. dr. Justas Kažys, doc. dr. Gintaras Valiuškevičius,

spec. Dalia Balčienė, doc. dr. E. Rimkus, lėkt. dr. Edvinas Stonevičius, katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis, lėkt. dr. Donatas Pupienis, administratorė Elena Žaromskienė, doc. dr. Gintautas Stankūnavičius,

prof. hab. dr. Kęstutis Kilkus Hidrologijos ir klimatologijos

katedros įkūrėjas profesorius Kazys Sleževičius (1890-03-18 -

1953-01-15) kuriais ryšiai palaikomi aktyviausiai ir apima įvairias mokslines bei akademi­ nes veiklas: tai Lietuvos hidrometeo­ rologijos tarnyba, Geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Jūrinių tyrimų centras, Gamtos tyrimų centras, Varšuvos universitetas, Rusijos valsty­ binis hidrometeorologijos universite­ tas, Šiaurės šalių šiuolaikinių studijų

akademija, Europos Sąjungos jungtinis tyrimų centras Italijoje, Nyderlandų tyrimų institutas WL/Delft Hydraulics, Ukrainos nacionalinės mokslų akade­ mijos Kibernetikos institutas ir kt.

Katedros darbuotojai ir studentai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose (BALTEX, VVETLAND, SOCRATES, Baltic Sea Region Programme 2007-2013 ir kt.). Šie dalykiniai

ryšiai labai naudingi ir studentams.

Atsiranda daugiau galimybių koman­ diruoti juos dalinių studijų į kitų šalių universitetus. 2009 m. Hidrologijos ir klimatologijos katedra įstojo į Europos meteorologijos asociaciją.

Vis dėlto pagrindinė katedros mi­ sija - tai studijos. Nuo 1992 m. atsisa­ kyta kas antrus metus besikeičiančių hidrologijos ir meteorologijos spe­ cializacijų ir pradėti rengti platesnio išsilavinimo specialistai - hidrome­ teorologai. Iš viso per 1930-2009 m. katedroje specializavosi ir apgynė diplominius darbus 649 absolventai (iš jų 61 įgijo magistro laipsnį). Į šį būrį 2010 m. įsilies dar 24 bakalaurai ir 5 magistrai. Katedros absolventų galima sutikti visur: Lietuvos hidro­ meteorologijos tarnyboje, oro ir jūrų uostuose, Aplinkos apsaugos agentūroje, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, mokslo institutuose, žiniasklaidoje ir kt.

Dabar Hidrologijos ir klimatologijos katedra kuruoja trijų pakopų studijas: tai bakalauro hidrologijos ir meteo­ rologijos studijų programa (4 metai), magistrantūros hidrometeorologijos programa (2 metai) ir geografijos krypties doktorantūra (4 metai). Rei­ kia pabrėžti, kad visų pakopų studijų programos yra originalios, kituose universitetuose tokių nėra. Studijų programos nuolat atnaujinamos, tobulinamos ir modernizuojamos.

Taip siekiame priartinti jas prie nau­ joviškų meteorologijos ir hidrologijos metodų, kartu stengiamės išlaikyti jų klasikinę universitetinę struktūrą.

Kaip mūsų studentams visa tai sekasi įprasminti savo kasdienėje veikloje, rodo puikūs darbdavių atsiliepimai ir j valstybės tarnybos bei verslo aukš­ tumas kylantys absolventai.

Taigi 80 metų Vilniaus universi­ teto katedrai - pati jaunystė ir jėgų žydėjimas!

KOMENTARAI h__________ __ ___________ J Pradžia 2 psl.

Prof. habil. dr. Jūras BANYS, mokslo reikalų prorektorius Pagal vykdomos mokslo ir meno veiklos kriterijų Vilniaus universitetas surinko 13,8 taško iš 19 galimų ir už­ tikrintai lenkia antroje vietoje esantį KTU (7 taškai). Esu tikras, kad galime džiūgauti, ir netgi - labai. Šiuos balus sudaro 4 dalys: 2008 m. vykdyti fizi­ niai, biomedicinos ir technologijos mokslo darbai; meno veikla; huma­ nitariniai ir socialiniai mokslo darbai; mokslinių ir meninių projektų sumi­ nio rezultato ir universiteto mokslo darbuotojų bei dėstytojų skaičiaus santykis (proc.). Gauti 13,8 taško gal ir atrodytų mažoka VU. Kodėl?VU menų fakulteto neturi - šioje srityje gavome nulį taškų. Galima būtų diskutuoti, ar teisinga kartu vertinti fizinius, bio­

medicinos, technologijos mokslus ir meno produkciją. Kas gali pasakyti, kas geriau ar kas daugiau atneša naudos - patentas ar opera? Todėl manyčiau, kad rezultatai yra sunkiai palyginami. Keistai atrodo vienoje lentelėje reitinguojamos nesulygi­ namos Lietuvos muzikos akademija ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra labai skirtingos ir jas sudėti į vieną lentelę ir taikyti tuos pačius kriterijus neįmanoma. Todėl reikia lyginti toje pačioje svorio kategorijoje. VU net su Vytauto Didžiojo universitetu nepaly­ ginami. Tačiau tokie parametrai kaip studentų pasitenkinimas ir studijų kokybė yra svarbūs stojantiesiems.

Lyginant atskiras sritis akivaizdu, kad fizinių mokslų srityje esame absoliutūs lyderiai, labai smarkiai len­ kiame VGTU ir KTU, humanitariniuose moksluose daugiau negu dvigubai lenkiame M. Romerio universitetą, kuris yra antras pagal humanitarinius ir socialinius mokslus. Tai parodo, kas mums buvo aišku ir be reitingų - kad moksliniu požiūriu esame pati stip­ riausia Lietuvos aukštoji mokykla.

Spaudoje pasirodžiusios užuomi­ nos, kad net ir reitingų lyderiai VU ir KTU neturėtų užmigti ant laurų, nes dešimtbalėje sistemoje VU gautų 7 balus, o didžiausios bėdos yra su moksline veikla - tai Demokratinės politikos instituto valdybos pirmininko M. Adomėno asmeninė nuomonė. Dėl 7 balų galima sutikti, bet jeigu vertin­ tume Kembridžo, Oksfordo, Stenfordo ir kitus žymius universitetus 10 balų, tai, manau, mums 7 yra nuostabiai pui­

kus rodiklis. Vokiečiai atliko tyrimą, kur aiškiai matyti ryšys tarp lėšų, skiriamų mokslui, ir mokslinių rezultatų. Kitaip sakant, už dyką mokslo nepadarysi.

Jeigu mes palygintume, kiek kainuoja straipsniai, patentai, monografijos Vakaruose ir už kokią sumą mūsų mokslininkai pasiekia tą patį rezultatą ir kitą kartą net geresnį, tai, be jokios abejonės, darbo našumu ir darbo kokybe mes juos lenkiam, drįsčiau sakyti, eile ar dviem eilėm.Tuo galime didžiuotis ir tą reikia įvertinti.

Kaip silpnesnė grandis yra įvar­ dytos pajamos iš verslo subjektų ir tarptautinių projektų. Drįsčiau teigti, kad tai yra Lietuvos ūkio problema, ne universiteto. Universitetas pernai turėjo apie 40 proc. lėšų nebiudžetinių asignavimų. Štai net Lozanos poli­ technikos instituto, kuris patenka į 50 geriausių pasaulio universitetų sarašą, biudžete lėšos iš projektų ir pramonės užsakomųjų darbų sudaro tik 30 proc.

Pasaulyje lėšos iš užsakomųjų darbų jokiu būdu nesudaro didžiosios dalies ir nėra lemiamas veiksnys universitetų biudžetuose.

Lietuvos mokslo taryba birželio 1 d. paskelbė visuotinės dotacijos re­ zultatus. VU mokslininkai vykdys net 14 projektų,finansuojamų iš Europos socialinio fondo ir valstybės lėšų. Ar­ čiausiai VU esantys kiti universitetai penkis, du, vieną projektą.

Mokslo lygis ir lemia universiteto lygį. Tai, ką mes turime, manau, yra geriausia Lietuvoje. Užaugo jaunoji mokslininkų, ragavusių mokslo už­ sienyje, karta, kuri toliau kurs mokslo aurą šiuose rūmuose.

Dr. Inga MILIŠIŪNAITĖ, Kokybės vadybos centro direktorė, nacionalinė Bolonijos ekspertė Pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje „reitinguotis" yra tikrai populiaru, o pats reitingavimo procesas yra trak­ tuojamas kaip normalus reiškinys. Šiandien nacionalinių, regioninių ir tarptautinių universitetų reitingavimo sistemų rezultatais naudojasi būsimi studentai ir jų tėvai rinkdamiesi aukš­ tąją mokyklą; nacionalinės vyriausybės rengdamos strateginius aukštojo mokslo planus ir skirstydamos finan­ savimą aukštajam mokslui; darbdaviai ieškodami darbuotojų; rėmėjai norė­ dami investuoti į mokslo, technologijų, visuomenės pažangą ir būsimų kartų ateitį ir gerovę; taip pat geriausi moks­ lininkai ir dėstytojai ieškodami darbo vietų. Dalyvauti reitingavime svarbu ir patiems universitetams - vertinimas padeda universitetų lyderiams suvokti universiteto vietą nacionaliniame, tarp­ tautiniame ar globaliame kontekste.

Įdomu tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo kontekste aukštųjų mokyklų reitingų rezultatus bandoma susieti su studijų kokybės vertinimu. Anot„Verslo žinių" komentaro, ketvirtus metus sudaromas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas vėl verčia tik skėsčioti ran­ komis: nors aukštojo mokslo reforma įsibėgėja, tačiau nei studentų verti­ nimai ar lūkesčiai, nei įmonių vadovų atsiliepimai nerodo jokios pažangos („Verslo žinios", 2010, Nr. 91 (3243)).

Tačiau ar tikrai pagrįsti yra tokie mūsų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo vykdytojų lūkesčiai? Ar skelbiami universitetų reitingų rezul­ tatai gali ir turi būti tiesiogiai siejami su aukštųjų mokyklų teikiamų studijų kokybe? Kitaip tariant, ar reitingavimo sistemų tikslas yra aukštųjų mokyklų veiklos kokybės įvertinimas?

Nors pasaulinėje reitingavimo prak­ tikoje egzistuoja gana didelė reitin­ gavimo sistemų ir metodikų įvairovė, visų vertinimo sistemų pagrindinis tikslas yra tas pats - geriausiųjų aukš­ tojo mokslo institucijų išskyrimas jas lyginant tarpusavyje pagal tam tikrus parametrus. Universitetų tar­ pusavio lenktyniavimas šiuo atveju yra varomosios jėgos šaltinis. Anot daugelio reitingavimo sistemų kritikų, aukštosios mokyklos, konkuruodamos tarpusavyje dėl aukštesnių pozicijų vertinimo skalėje, dažnai pateikia „išpūstus" statistinius duomenis. Be to, reitingavimo rezultatai dažnai daro neigiamą įtaką ir institucijų adminis­ tratoriams, priimantiems strateginius sprendimus, kurie orientuojami ne j savo universiteto misiją, bet siekiant Nukelta į 7 psl.

universitas

4

2010 m. birželis

vilnensis

f f f aktualijos____________________________________________

Rengiant Statuto projektą į Vilniaus universitetą žvelgiama kaip į vieningą organizaciją

VU Ekonomikos fakul­ tetas reformuoja studijas

Vilniaus universiteto Statu­ tas - pagrindinis universiteto gyvenimą reglamentuojantis dokumentas. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymą Vil­ niaus universiteto rektoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, vado­ vaujama strateginės plėtros prorektoriaus prof. J. R. Lazut­ kos, parengė Vilniaus univer­ siteto Statuto projektą.

VU Ekonomikos fakulteto dekanė prof. Birutė Galinienė tvirtina, kad to­ kio masto studijų reformą paskatino pastaruoju metu vis dažniau ir akty­ viau išsakoma kritika apie universitetų atsilikimą nuo rinkos realijų. Šiuo metu Ekonomikos fakultete

Su šiuo projektu buvo supažin­ dinta akademinė bendruomenė, ji iki gegužės 1 d. galėjo teikti darbo grupei savo pasiūlymus (projektas buvo paskelbtas intranete, apie tai informuoti VU bendruomenės nariai, sukurtas specialus ei. pašto adresas ir elektroninis diskusijų forumas). Ge­ gužės 25 d. Senate įvyko pirmasis VU statuto naujosios redakcijos projekto pristatymas. Projekto rengimo grupės ir bendruomenės narių pasiūlymus pristatė šios darbo grupės narys akademinių reikalų prorektorius dr.

Juozas Galginaitis (nuotr.). Prorekto­ riaus paprašėme „U. V." skaitytojams pakomentuoti aktualius Statuto pri­ statymo metu kilusius klausimus.

Ar bendruomenė aktyviai daly­

vavo svarstant naujojo Statuto projektą? Ar buvo atsižvelgta į bendruomenės siūlymus?

Bendruomenės dalyvavimas buvo nemažas. Iki šiol užfiksuota apie 160 komentarų, pastabų, siūlymų, pasisakymų. Visi VU bendruomenės komentarai buvo peržiūrėti ir bus svarstomi specialiai tam sudarytos darbo grupės posėdžiuose. Darbo grupės vardu dėkoju išsakiusiems savo nuomonę!

VU Senatas žengė šį žingsnį, nes turėjo tam pagrindo-VU nėra naujai steigiama mokslo ir studijų institu­ cija (galiojantis VU Statutas buvo patvirtintas 1990 m. birželio 12 d.

Seimo priimtu įstatymu), todėl jam negali būti taikomi Mokslo ir studijų

įstatymo (MSĮ) 28 str. reikalavimai ta apimtimi, kiek tai yra susiję su naujai steigiamo valstybinio universiteto statuto patvirtinimo forma (Seimo nutarimu). Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintas galiojantis VU

Statutas nustato, kad jo nuostatos ne­ gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Aukštojo mokslo įstaty­ mui (nuo 2009-05-12 - MSĮ). Kadangi MSĮ nustato, kad iki 2011-12-31 visos valstybinės aukštosios mokyklos (t. y. ir VU) pagal MSĮ reikalavimus turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas, VU Statutas taip pat turi būti atitinkamai pakoreguotas, t. y. turi būti parengti įstatymo, kuriuo buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti VU Statuto redakcija, pakeitimai. Būtent šį darbą ir atlieka darbo grupė.

i

yra vykdomas pirmosios pakopos studijų programų atnaujinimo ir no| vatoriškų mokymosi metodų diegimo projektas, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Studijų programos bus atnaujinamos atsižvelgiant į tarptautinių profesinių organizacijų reikalavimus ir įvertinant geriausių I pasaulio universitetų praktiką.

Šio projekto vadovas prof. Rimvydas

(kaip pristatyta Senato posėdy­

Skyrius pasakoja, kad daug dėmesio skiriama dėstytojų kvalifikacijos kėli­ mui. Dėstytojai bus mokomi auditori[ nių užsiėmimų metu naudoti insceni-

je - buvo gauta pastaba iš ŠMM

j

j principo, kuris prieštarauja MSĮ

teisininkų). Kaip šią situaciją

pakomentuotumėte? Ar gali būti,

Senato?

VU Senato 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje nutarta, kad VU Statuto projekto forma neturi kisti-jis vėl turi būti tvirtinamas Seime kaip įstatymas. Šio nutarimo argumentai jau buvo

pateikti atsakant į trečiąjį klausimą.

Padaliniai iškėlė jų teisių riboji­ mo klausimą renkant ar skiriant

padalinio vadovą pagal naująją Statuto redakciją. MSĮ leidžia

pačiai aukštajai mokyklai nu­ sistatyti tą tvarką. Kokie buvo

tokio siūlymo motyvai ir ar nema­ tote čia prieštaravimo - siekiant

didesnės autonomijos darbo grupė stengėsi suteikti didesnes galias Senatui, o kartu ir akade­

minei bendruomenei, tačiau kai

Projekto redakcijoje yra įvesta

skiriami dekanai - akademinė

kanclerio pareigybė - tai naujas

bendruomenė pastumiama šiek

dalykas universiteto valdyme.

tiek į šalį? Ar nemanote, kad igno­

ravus padalinių teisę į valdymą

Kokie esminiai siūlymai, pakei­

įvedimo /būtinumo aplinkybes.

yra kuriama labai centralizuota

timai naujojo Statuto projekte,

Darbo grupės parengtame projek­ te iš tiesų yra tam skirtas straipsnis: „Universiteto kancleris organizuoja universiteto finansinę veiklą, lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir dispo­ navimą jais. Universiteto kanclerį skiria ir atšaukia rektorius. Universi­ teto kanclerio kadencija pasibaigia išrinktam rektoriui paskyrus naują kanclerį."Tačiau ar šis straipsnis tikrai išliks toje projekto redakcijoje, kurią Senatas teiks Seimui - nedrįsčiau prognozuoti.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėme­ sį, kad kiekvieno šalies universiteto statutas turi būti koreguojamas, nes tai įpareigoja daryti 2009 m. balan­ džio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, ypač dėl aukštųjų mokyklų valdymo. Antra, nuo VU Statuto galiojančios redakcijos patvir­ tinimo Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 22 d. įstatymu praėjo nemažai laiko. Šalyje, kartu ir

universitete keitėsi socialinė, kultū­ rinė, ekonominė ir kt. padėtis. Taigi natūralu, jog kai ką pertvarkyti kviečia pats gyvenimas. Šiuo metu projektuo­ jamos esminės naujovės pirmiausia orientuojamos į universiteto valdymą, iš dalies ir į struktūrą, taip pat daug dėmesio kreipiama kokybiškam universiteto veiklos įgyvendinimui ir tam reikiamų procedūrų ir priemonių užtikrinimui.

Senatas priėmė sprendimą, kad VU Statutas turi būti priimtas kaip

Ką manote dėl studentų atstovų

skaičiaus išplėtimo padalinių tarybose iki 20 proc.? Studentai

pristatyme motyvavo, kadjų inte­ resams iki šiol buvo atstovaujama neproporcingai mažai.

Manau, kad reikėtų gerinti studen­ tų galimybes dalyvauti kamieninių akademinių padalinių tarybų darbe.

VU Studentų atstovybė dėl tojau pa­ teikė pastabų. Darbo grupė jas gavo, tad tikrai svarstys šį klausimą.

įstatymas (iki šiol tik VU Statutas

Esminis dalykas Statuto projek­

buvo tvirtinamas įstatymu, o kitų

te - valdymo organų formavimas.

aukštųjų mokyklų statutai buvo

Prof. Evaldas Nekrašas siūlo

tvirtinami kaip Seimo nutarimai).

Senatui ir rektoriui suteikti di­

Gal galėtumėte pakomentuoti šį

desnes teises, o darbo grupė kelia

sprendimą?

klausimą dėl Tarybos formavimo

pasitelkiant internetinius seminarus ir projektų valdymo metodus.

Projekto metu taip pat bus sukurta nauja specializacija „Marketingas ir globalus verslas" anglų kalba, kurią inicijavo Lietuvoje gerai žinomas marketingo specialistas prof. Sigitas Urbonavičius. Ši programa turėtų pa­

kad prieštaraujantis įstatymui

projektas bus patvirtintas VU

Pakomentuokite šios pareigybės

palyginti su senuoju VU Statutu?

žavimą, situacijų analizes, imitacinius Į žaidimus, ekonominius eksperimen] tus; organizuoti praktinius užsiėmimus

valdymo struktūra?

Tame pačiame VU Senato 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje darbo gru­ pės, rengiančios VU Statuto projektą, vadovas prof. J. R. Lazutka pažymėjo, kad rengiant projektą į Vilniaus universitetą buvo žvelgiama kaip į vieningą organizaciją. Todėl darbo

grupė, jokiu būdu neatsisakydama universiteto kaip bendruomenės idėjos, laisvo ir kritiško universiteto akademinės bendruomenės narių

požiūrio į kiekvieną universiteto gyvenimo dalelę (beje, tai įteisinta VU akademinės etikos kodekse), siekė viso universiteto valdymo są­ rangą projektuoti pagal tuos pačius ar bent jau panašius principus, t. y. dekanus ne rinkti, bet skirti, tačiau atsižvelgiant į padalinio tarybos nuomonę, kuri būtų išreiškiama teikimo rektoriui forma. Kartu no­ rėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Senate ir pačioje darbo grupėje yra ir kitai nuomonei (kad būtų palikta dabartinė dekano rinkimų tvarka) atstovaujančių kolegų, todėl beveik neabejoju, kad projekto svarstymo Senate metu balsavimui bus pateikta alternatyva.

Kalbino Liana Binkauskienė

skatinti tiek studentų, tiek dėstytojų tarptautinį mobilumą ir tarptautinės I patirties perėmimą. „Mes sieksime, kad Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto ab­ solventai atitiktų ne tik šiandienius darbdavių poreikius, bet ir būtų orien­ tuoti į prognozuojamus pokyčius visuomenėje, ekonomikoje ir versle.

Todėl padedami projekto partneriųLietuvos verslo konfederacijos (ICC Lietuva) ir Investuotojų forumo - ini­ cijuosime mūsų dėstytojų susitikimus su Lietuvos ir pasaulio ekonomikos ir verslo ateitį kuriančiais ekspertais", pasakoja projekto koordinatorė dr.

Erika Vaiginienė.

Darbdavių ir akademinės bendruoj menės požiūris į dabarties tendencij jas ir ateities realijas privalo būti kuo artimesni. Todėl birželio 8 d. įvyko diskusija „Kompetencijų dinamika, universitetas ir rytojaus rinka", kurioje

j

Ateinančius dvejus metus bus intensyviai reformuojamos VU Ekonomikos fakulteto studijos keičiant tiek patį požiūrį į studijų proceso projektavimą ir kompetencijų ugdymą, tiek diegiant naujus mokymosi metodus. dalyvavo darbdaviai, Ekonomikos fa­ kulteto dėstytojai ir Alumni atstovai.

Aktyvesnę diskusiją provokavo Ekonomikos fakulteto dėstytojų priekaištai darbdaviams, kad jie ne iki galo panaudoja darbuotojų turimus gebėjimus, o neretai net ir nepasido­ mi jų kompetencijomis. Darbdaviai pritarė šiai kritikai, o atsakydami į ją paminėjo keletą kompetencijų, kurių jie paprastai pasigenda tarp universiteto absolventų - tai gebėji­ mo dirbti kokybiškai ir savarankiškai, tolerantiško komunikavimo ir visa api­ mančio analitinio mąstymo trūkumas.

Nepaisant šių trūkumų, diskusijos pabaigoje darbdaviai prisipažino, kad jie buvo maloniai nustebinti ir po šios diskusijos pakeitė savo nuomonę apie studijas Ekonomikos fakultete.

Eidami į diskusiją jie tikėjosi pama­ tyti atsilikusį nuo realijų fakultetą, tuo tarpu diskusijos metu suvokė, kad šiame fakultete jau yra įdiegta arba diegiama daugelis novatoriškų studijų proceso priemonių.

Alumni atstovai pasidalijo perėjimo iš universiteto į darbo rinką patirtimi.

Dažniausiai jie palaikė darbdavių išsa­ komą nuomonę. Na, o kalbėdami apie savo patirtį pabrėžė, kadjųdarbdaviai yra jais patenkinti ir dėl to didelių problemų neturėjo.

Po šios diskusijos buvo sudarytas kompetencijų sąrašas, kuriuo bus grindžiamos naujai pertvarkomos Ekonomikos fakulteto bakalauro studijų programos.

EF inform.

Ekonomikos fakultete atidaryta prof. Leono SIMANAUSKO auditorija Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete atidaryta ilgamečio kolegos profesoriaus emerito Leono Simanausko (nuotr.) auditorija - taip nuo birželio 11 d. vadinsis 305 auditorija.

Keletą dešimtmečių savo žiniomis ir patyrimu prof. L. Simanauskas dalijosi su VU studentais, vadovavo doktoran­ tams ir svariai prisidėjo prie jaunosios mokslininkų kartos ugdymo. Profe­ sorius buvo vertinamas ir kviečiamas dėstyti, vadovauti doktorantams ir Vilniaus Gedimino technikos bei Šiau­ lių universitetuose. Mokslinio peda­ goginio darbo nuopelnai, asmeninis autoritetas pripažinti išrenkant prof.

L. Simanauską nuolatiniu Ekonomikos fakulteto tarybos ir kelių kadencijų VU tarybos nariu. Nuoširdžiai ir vaisingai profesorius dirbo universiteto Ūkio tarybos pirmininku, o vėliau Finansų komisijos pirmininku.

Nuo 1982 m. prof. L. Simanauskas buvo VU mokslo darbų „Ekonomika"

T“

redkolegijos narys, nuo 1994 iki 2007 m. - vyriausiasis redaktorius, aktyviai organizavo leidinių rengimą ir spausdinimą.

EF inform.

universitas

2010 m. birželis

5

vilnensis

tyrimai/u

VU Taikomųjų mokslų institute užsieniečiai dirba su unikaliomis matavimų technologijomis f Šiandien tarptautiškumas tampa rimtu iššūkiu

Lietuvos aukštosioms mokykloms. Vilniaus uni­ versitetas yra gana sėkmingai įsitraukęs į tarp­ tautines studentų mainų programas, tačiau kita, mažiau išplėtota sritis yra mokslininkų mainai. Čia laimėjimai kuklesni, bet apie juos irgi galima

kalbėti. Vilniaus universitetas sugeba pritraukti į savo laboratorijas specialistus iš užsienio.

Viktoras DENISENKO Tai įrodė jau ketvirtus metus VU Taikomųjų mokslų institute (TMI) vykdomas tarptautinis mokslo tyrimų ir mobilumo projektas MANSiC (visas projekto pavadinimas anglų kalba: „Promoting and structuring a M u ItidisciplinaryAcademic-lndustrialNetwork through the hetero-polytype grovvth, characterisation and applications of 3C-SiC on hexagonal substrates").

Lietuvos tyrėjų komanda - vienintelė iš Rytų Europos šalių tarp 11 projekto partnerių, atstovaujančių technolo­ giškai pažangesnių Vakarų Europos šalių universitetams, mokslo tyrimų centrams, pramonės įmonėms.

šiuolaikinei elektronikai. Šių me­

džiagų tyrinėjimai suvedė į VU TMI Optinės diagnostikos laboratoriją penkis mokslininkus iš skirtingų Europos šalių. Šiuo metu projekte MANSiC, kuriam vadovauja prof. habil. dr. Kęstutis Jarašiūnas, dirba dr.

Javvadas UI Hasanas iš Švedijos, Georgios Manolis iš Graikijos, dr. Pavelas Onufrijevas iš Latvijos ir dr. Jianvvu Sunas iš Prancūzijos. Šioje tarptau­

tinėje komandoje dirba ir Remigijus Vasiliauskas - baigęs dviejų pakopų fizikos studijas Lietuvoje, jis dabar sie­ kia daktaro laipsnio Švedijoje, Linčio­ pingo universitete. Šį rudenį mokslinį

darbą Vilniuje pratęs ir mokslininkas iš Japonijos - Nagojos technologijos

Stažuotojai - iš visos Europos

instituto prof. Masashi Kato, jau dirbęs Vilniuje pagal projekto užduotis 2008 ir 2009 m.

Silicio karbidas, cinko oksidas - tai medžiagos, kurios yra reikalingos

mokymų mobilumo projekto kaip

Pasak K. Jarašiūno, tokio tyrimų ir

MANSiC įgyvendinimas tapo įmano­ mas dėl laiku įvykdytų investicijų į mokslinių tyrimų bazės ir matavimo metodų plėtrą, pasinaudojus NATO „Mokslas taikai" programos konkur­ siniais fondais (2001-2005). Europos Komisijos FP projekto „SELITEC" koor­ dinavimas 2003-2006 m. leido išplėto­ ti tarptautinius mokslinius ryšius, tirti aktualias puslaidininkinės optoelektrinikos medžiagas su daugeliu užsienio šalių. Toji intensyvi mokslinė veikla leido sukurti netiesinius optinius medžiagų charakterizavimo metodus, matavimo technologijas - eksperi­ mentinę ir metodologinę bazę, kurią Vilniaus universitetas šiandien jau gali pasiūlyti kitų šalių mokslininkams. Šios originalios medžiagų tyrimo technolo­ gijos buvo sukurtos Vilniuje, išplėtotos Vilniaus universiteto doktorantų ir jaunų mokslininkų, tad proveržis šioje srityje yra logiškas. „MANSiC projekto stažuotojai dirba su optiniais meto­ dais, kurie sukurti VU, kai kurie apginti Lietuvos Respublikos patentų. Tokio pobūdžio prietaisų pasaulyje nėra, tad mes esame vieninteliai Europo­ je, kurie turi veikiančias netiesines optines ir holografines metodikas, modernią matavimo įrangą", - pabrėžė K. Jarašiūnas.

Ir akademinis, ir praktinis lygmuo Siekiant pritraukti specialistus iš užsienio, didelį vaidmenį atlieka geras universiteto vardas. Pasak

J. U. Hasano, dar prieš atvažiuodamas į Vilniaus universitetą jis žinojo, kad

kol kas ir nėra daug. Projekte numa­ tytos lėšos 36 mėn. trukmės jaunų

VU mokslininkai garsėja stipriomis

tyrėjų ir 22 mėn. trukmės patyrusių tyrėjų moksliniam darbui Vilniaus universitete per 2007-2010 m. bus

fundamentaliomis fizikos žiniomis.

„Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau atvykti čia - norėjau daugiau sužinoti ir išmokti. įgytos čia

žinios ir patirtis yra labai vertingi", sakėj. U. Hasanas.

Kaip gerą patirtį darbą Vilniaus

universitete vertina ir P. Onufrijevas iš

sąlygas kviesti užsieniečius j moder­ nias, gerai aprūpintas mokslines ir

kaimyninės Latvijos. „Apie galimybę dalyvauti šiame projekte aš sužino­

technologines laboratorijas. Kol kas projekto vadovas džiaugiasi tuo, kad

jau iš savo mokslinio vadovo. Esu čia kol kas neilgai - tik nuo balandžio

dalyvavimas MANSiC projekte leido žengti tarptautinio bendradarbiavimo link. „Gerai, kad Europa finansuoja tokius projektus. Per juos mes integruojamės į bendrąją mokslinę erdvę, įgyjame patirties svarbiose mokslinių

pradžios. Tikiuosi Vilniaus universite­ te įgyti darbo su medžiagų optiniu cha ra kteriza vi mu pati rties", - teigė jis.

Panašiai kalbėjo ir J. Sunas, kuris yra kilęs iš Kinijos, tačiau dabar stažuojasi Monpeljė universitete Prancūzijoje. „Čia, Vilniaus universitete, jūs turite

labai specifinę medžiagų tyrimo

nedalyvauja šiame projekte, bet dirba svarbiose medžiagotyros srityse. Esu

dirbti" - sakė jis.

Projekto vadovas K. Jarašiūnas pabrėžė, kad MANSiC projekte daly­

patenkintas - patenkintas tuo, kad svečiai ne tik atvyko, bet ir kad išsiveš iš čia mokslines žinias, taip pat žinias

vaujantys mokslininkai dirba trijose skirtingose grupėse.„Projekteyra trys

apie Lietuvą ir universitetą", - sakė

medžiagas - kubinio silicio karbido

K. Jarašiūnas.

Tačiau vadovavimas tokiam pro­ jektui atima daug jėgų ir energijos.

sandaras, kita jas charakterizuoja, o trečia bando pritaikyti jas prietaisų gamyboje. Šios komandos įgyvendina

Be to, K. Jarašiūno teigimu, kartais trūksta ir palaikymo iš šalies. „Reikia konstatuoti, kad Švietimo ir mokslo

tris glaudžiai susijusius akademinio ir

ministerija nepalaiko tokios tarptau­ tinės mokslinės veiklos, nes neįtraukia VU gautų tyrimų - mobilumo projek­ tų lėšų (vien šiame projekte - apie 950 tūkst. litų) į universiteto uždirbtų lėšų

komandos - viena „augina" naujas

praktinio lygmens ciklus", - pabrėžė K. Jarašiūnas.

Žingsnis tarptautinio bendradarbiavimo link Deja, bet, aukštai vertindami VU

pridursiu, kad ir pačiame MANSiC pro­ jekte nenumatyta lėšų dalyvaujančių

iš užsienio labai atsargiai kalbėjo apie universiteto laboratorijų platesnes tech ni nes ga I i mybes.„Jeig u j ūs norite

universiteto tyrėjų atlyginimams, tai kyla klausimas - ar kas panorės imtis tokių projektų vykdymo? Nes nėra lengva garantuoti užsienio tyrėjų mokslo vizitų sėkmę, mokslinių ty­ rimų atlikimą laiku, kai atvykusiems darbuotojams reikia kvalifikuotos

atnaujinti ir modernizuoti kitas, ypač

technologines, laboratorijas", - pa­ reiškė J. U. Hasanas. Jam pritarė ir kiti projekto dalyviai.

Techninių galimybių stoka - vis dar rimta problema tiksliuosiuose moksluose. Ko gero, dėl šios prie­ žasties kalbinti jaunieji mokslinin­ kai iš užsienio neskubėjo atsakyti į

klausimą, ar grįžę j savo aukštąsias

mokyklas rekomenduotų kolegoms vykti į Vilniaus universitetą dirbti ar vykdyti tyrimus. Kaip pabrėžė R. Va­ siliauskas, viskas priklauso nuo to,

ką mokslininkas nori daryti.„Jeigu tu sieki dirbti, pavyzdžiui, su medžiagų „auginimu" - tai Lietuvoje šį siekį gana sunku įgyvendinti. Bet jei nori dirbti su optinėmis technologijomis,

Prancūzijos. V. Naujiko nuotr.

sąmatą, kuri yra kofinansuojama iš ŠMM skirstomų biudžeto lėšų. Jei dar

mokslininkų lygį, jaunieji mokslininkai

siekiate pritraukti daugiau studentų ir mokslininkų iš užsienio - jums reikia

dr. Pavelas Onufrijevas iš Latvijos, prof. habil. dr. Kęstutis Jarašiūnas (projekto vadovas) ir dr. Jianvvu Sunas iš

tyrimų ir taikymų srityse, plėtojame ryšius ir su kitais mokslo centrais Japonijoje bei JAV, kurie tiesiogiai

technologiją - atvykau išmokti su ja

bendradarbiauti su kitomis aukštosio­ mis mokyklomis tarptautiniu lygiu, jei

VU Taikomųjų mokslų institute (TMI) tarptautinį mokslo tyrimų ir mobilumo projektą MANSiC vykdo mok­ slininkai iš skirtingų Europos šalių - (iš kairės) Remigijus Vasiliauskas (VU FF alumnas, šiuo metu siekia daktaro laipsnio Švedijoje, Linčiopingo universitete), dr. Jawadas UI Hasanas iš Švedijos, Georgios Manolis iš Graikijos,

įsisavintos. Pasak jo, reikia tikėtis, kad dabarįgyvendinamas mokslo, studijų ir verslo slėnių projektas padės suma­ žinti technologinį atsilikimą ir sudarys

tai būtent Vilniaus universitete su­ kaupta didelė patirtis ir suteikiamos geros galimybės", - teigė jis.

Projekto vadovas K. Jarašiūnas mano, kad svarbiausia yra tai, jog mokslininkai iš užsienio atranda kelią į VU, nors tokių mokslininkų

laboratorijos darbuotojų pagalbos, planuojant eksperimentus, atliekant matavimus optinėmis-holografinėmis metodikomis, analizuojant rezultatus

ir kt.", - teigė K. Jarašiūnas. Projekto vadovas pabrėžė, kad gali atrodyti, jog panašūs projektai naudingi tik vienai pusei - į stažuotę atvažiuojan­ tiems mokslininkams, tačiau tai ne

visa tiesa. Pasak K. Jarašiūno, galima rasti nemažai argumentų už tokių projektų vykdymą, neštai strateginiai projektai, atspindintys šiuolaikinių Europos universitetų misiją - kurti ir skleisti žinias, stiprinti universiteto įvaizdį mokslo pasaulyje ir visuo­ menėje. Tokią veiklą gali vykdyti tik

„universitetai flagmanai", turintys ką duoti ir nieko nereikalaujantys mai­ nais. Tad logiška, kad tokią veiklą gali vykdyti tik„mokslo misionieriai" (arba, rektoriaus žodžiais,„mokslo fanatikai" gerąja prasme), prisiimantys atsako­ mybę dirbti vadybinį ir mokslinį darbą be materialinio atlygio, vien vedami idėjos skleisti mokslo šviesą.

Paskelbti visuotinės dotacijos konkurso rezultatai LietUVOS mokslo taryba birželio T d. paskelbė pirmojo kvietimo teikti paraiškas pagal Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinamą 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-V priemonę „Parama mokslininkų

ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ rezultatus. Pagal šią priemonę Vilniaus universite­ to mokslininkai vykdys net 14 projektų.

Patvirtinti52projektai, finansuojami

tūtas, po du - Chemijos, Filosofijos

pertai. Įgyvendinamos Įgy priemonės

iš Europos socialinio fondo ir valstybės

ir Matematikos ir informatikos ir po

tikslai: skatinti patyrusių ir jaunųjų

lėšų. Lietuvos universitetai vykdys 33

vieną - Filologijos ir Medicinos fa­

mokslininkų tarptautinio lygio moks­

projektus: Kauno medicinos, Kauno

kultetai. Džiugu, kad tarp projektų

technologijos ir Mykolo Romerio uni­

laimėtojų yra jaunųjų mokslininkų,

versitetai vykdys po 5 projektus, Klaipė­

taip pat mokslininkų, kurie sugrįš tęsti

dos universitetas - 1, Vytauto Didžiojo

mokslinės veiklos j VU iš Jungtinių

universitetas - 1, Vilniaus Gedimino

Amerikos Valstijų.

technikos universitetas - 2, VU - 14.

Paraiškas finansavimui gauti galėjo

linius tyrimus ir mobilumą, pritraukti

aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę ir

skatinti Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje.

VU po tris projektus vykdys Fizikos

teikti tik aukšto lygio mokslininkai.

Parengta pagal Lietuvos mokslo

fakultetas ir Taikomųjų mokslų insti-

Jas vertino Lietuvos ir užsienio eks­

tarybos informaciją

universitas

6

2010 m. birželis

vilnensis

i f g vizitai______________________________________________ Jūs esate VU garbės daktaras. Ką

Ko fizikas prof. Peteris Ulrichas Saueris ieškojo VU bibliotekoje? 4

Jums reiškia šis vardas?

Pirmiausia, man tai didžiulė garbė.

Tai nėra tas vardas, kurį lengva gauti.

Jūsų universitetas paprastai suteikia tokį vardą tik dviem žmonėms per metus. Jeigu pažiūrėsime į sąrašą tų, kam jūsų universitete buvo suteiktas garbės daktaro vardas - pavyzdžiui, Vaclavas Havelas ar Zbigniewas Brzezinskis - tai aš, palyginti su jais, esu „mažas žmogus". Taigi būti jūsų universiteto garbės daktaru - tikrai di­ džiulė garbė man. Be to, dabar jaučiu įsipareigojimą VU Fizikos fakultetui jaučiu pareigą kartkartėm atvykti čia, pasidalyti savo žiniomis su Vilniaus universiteto studentais.

2004 m. Hanoverio universiteto profesoriui Peteriui Ulrichui Saueriui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas. Šiemet gegužės

mėnesį eilinį kartą apsilankęs VU jis domėjosi ne tik savo srities - fizikos klausimais, bet ir ieškojo Vilniaus universiteto bibliotekoje unikalaus leidi­ nio -vokiško Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertimo, išleisto 1818 m.

Savo mintimis apie literatūrą, kultūrų sąveiką ir Vilniaus universiteto studen­ tus P. U. Saueris dalijasi su „Universitas Vilnensis“ skaitytojais.

Viktoras DENISENKO Ar prisimenate savo pirmą vizitą

iš pirmųjų dalykų, apie kurį išgirdau, buvo turtinga jūsų universiteto isto­ rija, jo vaidmuo Europoje.

į Lietuvą?

Tiesą sakant, nelabai jau ir prisime­ nu, kada tai buvo. Pirmą kartą atvykau čia praėjusio amžiaus dešimtojo de­ šimtmečio viduryje. Atvažiavau kaip projekto, susijusio su dviejų Lietuvos universitetų - Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentų mobilumu, koordinatorius.

Tas projektas taip pat buvo susijęs ir su tarptautiniais ryšiais tarp fizikų. Visa tai vyko maždaug 1993-1994 metais.

Kokį įspūdį Jums paliko Lietuva tada?

Pirmiausia, labai patiko Vilniaus senamiestis - Katedra, Gedimino prospektas, centriniai Vilniaus univer­ siteto rūmai. Buvau tiesiog sužavėtas senamiesčio architektūra. Apskritai Lietuva buvo man labai įdomi - pažin­ davau ją žingsnis po žingsnio. Vienas

Žinau, kad Jūs domitės K. Done­ laičio poema „Metai". Kaip gimė

toks interesas?

Sakyčiau, kad tas interesas yra platesnis. Šiandien dauguma Lietu­

vos gyventojų yra katalikai, tačiau istoriškai lietuvių kalba ir kultūra buvo labiau puoselėjama protestantiškame krašte - Rytų Prūsijoje. Mano turimais duomenimis, pirmoji spausdintinė knyga lietuvių kalba buvo Liuterio Ka­ tekizmo vertimas į lietuvių kalbą, išleis­ tas XVI a. Iš esmės tai - Biblija, kuri buvo pirma išversta į vokiečių kalbą, o paskui iš vokiečių kalbos - į lietuvių kalbą.

Jeigu aš neklystu, ji buvo išspausdinta Kionigsberge (dabartinė Rusijos Fede­ racijos Kaliningrado sritis).

Jūs turbūt taip pat esate girdėjęs apie žinomą vokiečių ministrą ir administratorių VVilhelmą von Hum-

boldtą, kuris reformavo Vokietijos universitetus. Beje, jis buvo lingvistas, domėjosi ir lietuvių kalba: sužinojęs apie K. Donelaitį, pasiūlė išversti jo poemą (tai padarė Liudvikas Rėza).

Seniausioje 1818 m. vertimo publika­ cijoje yra paraleliniai tekstai lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ši knyga taip pat

išleista Rytų Prūsijoje.

Kita vertus, stiprūs ryšiai sieja Vo­ kietiją su Lietuvos Klaipėdos kraštu.

Pavyzdžiui, Neringoje Thomas Mannas turėjo vasarnamį. Jis nusipirko šį namą už Nobelio premijos pinigus.

Vienas iš jo garsiausių romanų yra „Juozapas ir jo broliai". Jis pradėjo rašyti šį romaną būtent čia, Lietuvoje.

Neringoje T. Mannas praleido tris va­ saras. Aš labai domiuosi tokiais daly­ kais, domiuosi kultūros sąveikomis.

Jūs esate fizikas ir taip domitės literatūra! Kodėl?

Tai mano pomėgis. Tačiau yra ir gilesnių dalykų. Mes dabar esame

Ar yra skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Vokietijoje?

VU garbės daktaras prof. P. U. Saueris domisi ne tik Lietuvos, bet ir univer­ siteto istorija. V. Naujiko nuotr.

Europos tinklo dalyviai. Vienas žmo­ gus, kai mes diskutuojame apie universitetų pokyčius, mums visiems yra labai svarbus - tai minėtasis W. Humboldtas. Remiantis jo idėjomis, buvo sukurti modernūs Vokietijos universitetai. Dabar mes akademinėje erdvėje diskutuojame apie Bolonijos procesą ir klausiame, ar W. Humboldto idėjomis galima pasinaudoti. Jos vis dar yra svarbios mūsų šiandieninėms diskusijoms apie naujas universitetų struktūras. Sakyčiau, iš dalies šios diskusijos yra savotiškai susijusios ir su K. Donelaičio poema, kuri, kaip jūs turbūt žinote, yra įtraukta į pasaulinio literatūrinio UNESCO paveldo sąrašą.

Paskutinę balandžio savaitę Vilniaus universitete viešėjo geras VU Filolo­ gijos fakulteto draugas, Versalio universiteto (Universite de Versailles Sant Ouentin En Yvelines) anglų literatūros profesorius, Anglistikos katedros ve­ dėjas Janas Bormas. Tai jau ne pirmas šio profesoriaus vizitas mūsų Alma Mater. 2006 m. J. Bormas atsiliepė į kvietimą dalyvauti tarptautinėje moks­ linėje konferencijoje Filologijos fakultete. Nuo to laiko jis reguliariai atva­ žiuoja į Vilniaus universitetą pagal ERASMUS akademinių mainų programą, skaito čia paskaitas studentams.

Pateikiame prof. J. Bormo interviu „Universitas Vilnensis“. teratūrose? Pavyzdžiui, prancūzų

literatūroje?

Jūsųinteresųsritis-britųkelionių lite­ ratūra. Ar taiyra specifinis žanras ?

Taip, aš tyrinėju britų literatūrą, ir dauguma mano tyrimų yra susiję bū­ tent su pasakojimais apie keliones. Šį žanrą sudaro vadinamosios „kelionių knygos", ar „travelogai" (nuo anglų travelogue: pasakojimas, paskaita apie kelionę - V D.). Kelionių literatūra yra viena iš„įspūdžių literatūros", kuri pa­ sakoja apie veikėjo nuotykius ir išgy­ venimus, patirtus keliaujant, atmainų.

Aš dirbu su autentiškais pasakojimais, tačiau prie kelionių literatūros priski­ riamos ir tokios knygos, kaip, pavyz­ džiui,,,Robinzonas Kruzas" ar panašūs kūriniai, kuriose pastebimas ryšys tarp išgalvotų nuotykių ir kelionių literatū­ ros tradicijos. Mane taip pat domina antropologinis naratyvas - kai aprašo­ mos tam tikros bendruomenės.Tokie pasakojimai dažnai būna panašūs ne į grožinės literatūros, o į disertacijos ar akademinio straipsnio tekstą.

Ar Jūs lyginate britų kelionių litera­

tūrą su panašiais tekstais kitose li­

Aš dirbu ir su prancūziškais kelionių tekstais, nagrinėju tokius autorius kaip Jacques'as Lacarriere'as, kuris daug keliavo po Graikiją, taip pat ir po Prancūziją, ar Jeanas Malaurie - garsus šiuolaikinis prancūzų geografas ir etnografas. Tyrinėju ir vokiečių ke­ lionių literatūrą, tokius autorius kaip, pavyzdžiui, Georgas Fosteris - žino­ mas vokiečių keliautojas, kuris lydėjo kapitoną Kuką jo antroje kelionėje aplink pasaulį. Beje, G. Fosteris taip pat buvo Vilniaus universiteto profe­ sorius, dėstęs nuo1784 iki 1787 m. -jo vardas įamžintas vienoje iš lentelių VU Didžiajame kieme.

Kokius skirtumus tarp skirtingų

šalių kelionių literatūros Jūs pa­

stebite?

Jeigu kalbėsime vien apie žanrą tai pirmiausia skiriasi paties žanro samprata. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai ne ta pati literatūrinė tradicija kaip Anglijoje, nes vokiečiai niekada nebu­ vo tokia„tyrinėtojų nacija" kaip britai.

Jų literatūroje nedaug aptiksi kūrinių

apie keliones jūra, tačiau yra nemažai pasakojimų apie tai, kaip žmonės persikrausto iš vienos vietos į kitą.

Vokiečių tradicijoje galima kalbėti apie savotiškas „ataskaitas apie kelionę".

Tai labiau faktologiniai negu senti­ mentalaus pobūdžio pasakojimai. Žinoma, priklauso ir nuo laikotarpio.

Yra didelis skirtumas, ar kalbame apie romantizmo epochos kūrinius, ar apie XX a. literatūrą.

Prancūzijoje ilgą laiką kelionių pasakojimai nebuvo vertinami kaip rimta literatūros forma. Šis požiūris keičiasi tik dabar. Taigi, kaip matome, žanro suvokimas skirtingose šalyse yra skirtingas.Todėl būtų labai įdomu pasižiūrėti, kaip yra Lietuvoje. Nenu­ stebčiau, jei sužinočiau, kad Lietuvos keliautojai, vykstantys į skirtingus pasaulio kampelius, kitaip suvokia ir aprašo savo patyrimą nei prancūzai, vokiečiai ar britai.

Facebook'e radau grupę„Jan Borm - mano herojus!" („Jan Borm is my herol"), kurią sukūrė Jūsų studen­

tai. Ar Jūs žinojote apie tokią gru­ pę? Ką Jūs apie tai manote?

ir magistro laipsnius, o Hanoveryje gavo daktaro laipsnį. Jis buvo puikus studentas - dabar dirba Lisabonoje ir atlieka ten labai rimtą tyrimą. Mes vis dar bendradarbiaujame. Jeigu pagal jį vertinčiau visus Lietuvos studentus, galėčiau nupiešti nuostabų paveikslą.

Tačiau esu realistas. Manau, kad jis buvo studentas, kokių reta.Tačiau tai, kad jis atvyko iš VU, reiškia, kad jūsų universitetas sugeba išugdyti tokius studentus, o tai savo ruožtu parodo, kad studijos jūsų universitete pasižy­ mi aukšta kokybe.

pamatyti jų perspektyvą. Prancūzijoje yra tendencija žiūrėti į viską iš pran­ cūziško požiūrio taško. Prancūzijos ir Lietuvos auditorijų patirtį aš naudoju savo moksliniame tyrime, susijusiame su kultūriniais santykiais tarp skirtingų visuomenių - nagrinėju tų visuome­ nių požiūrio ypatumus, stereotipus, kurie jas valdo.

Man didelė garbė skaityti paskaitas Vilniaus-universitete. Visada malonu at­ sidurti šiuose nuostabiuose universiteto rūmuose senamiestyje. Mano manymu, tai viena iš gražiausių vietų Europoje.

Prof. Janas Bormas: „Kalba su studentais kitoje šalyje padeda išgryninti idėjas"

Viktoras DENISENKO

Nelabai galiu atsakyti į šį klausimą, nes nepakankamai gerai pažįstu studentus Lietuvoje. Galiu pasakyti tik tokį dalyką - paskutinis daktaro laipsnio siekęs studentas, kuriam aš vadovavau, atvyko į mano univer­ sitetą iš VU. Čia jis įgijo bakalauro

Kokias bendradarbiavimo galimy­ bes Jūs matote tarp Vilniaus uni­

versiteto ir Versalio universiteto?

Prof. Janui Bomiui universiteto rūmai senamiestyje - viena iš gra­ žiausių vietų Europoje.

V. Naujiko nuotr.

Man sakė, kad toks dalykas egzis­ tuoja, tačiau aš nieko apie šią grupę nežinau ir neketinu į tai gilintis.

Jūs Lietuvoje ir Vilniaus universi­

tete - ne pirmą kartą. Ar pastebite

skirtumų tarp studentų Lietuvoje ir Prancūzijoje?

Ir taip, ir ne. Jaunimas šiandien Europoje daugiau mažiau domisi tais pačiais dalykais. Manau, kad tai yra gerai, nes mes turime skatinti dialogą ir supratimą tarp skirtingų Europos dalių. Tuo pat metu jūsų akademinė tradicija skiriasi nuo akademinės tra­ dicijos Prancūzijoje. Pastebėjau, kad klasės, grupės pozicija yra kitokia. Man visada malonu skaityti čia paskaitas: studentai yra labai rimti ir motyvuoti.

Malonu pasakoti jiems apie man svarbius dalykus ir matyti, kad juos tai irgi domina. Kalba su studentais kitoje šalyje padeda išgryninti idėjas,

Mano šiųmetis vizitas yra susijęs ir su šiuo klausimu. Aš atvažiuoju į Vil­ niaus universitetą jau kelerius metus.

Mes plėtojame artimus ryšius su jūsų Filologijos fakultetu, ypač su Anglų kalbos ir literatūros katedra. Taip pat mes norėtume praplėsti bendradar­ biavimą su kitų kalbų katedromis, konkrečiai - su Prancūzų filologijos katedra. Beje, dabarVersalyje kuriame naują fakultetą - Kalbų ir tarptautinių studijų. Čia bus vykdoma magistro

programa, ugdanti tarptautinių santy­ kių ekspertus. Tai bus programa, pagal kurią žmonės studijuos keletą kalbų ir bus siunčiami į profesinius mokymus kultūros centruose už šalies ribų ambasadose ir konsulatuose. Labai tikimės, kad Vilniaus universitetas taip pat susidomės bendradarbia­ vimu šioje srityje. Mes turime daug projektų ir visada esame pasiryžę bendradarbiauti su kolegomis iš kitų universitetų.

P. S. Kaip „U. V." teigė VU Filologijos fakulteto prodekanė prof. R. Rudaitytė, šiuo metu Vilniaus universiteto Filologi­

jos fakultetas svarsto galimybę kartu su Versalio universitetu kurti dvijungtines studijų programas. Tokią iniciatyvą parodė Versalio universiteto Anglistikos ir Prancūzų filologijos katedros. Kol kas yra aptariamos galimo bendradarbia­ vimo detalės.

universitas

2010 m. birželis

7

vilnensis

________________________________________ naujos knygos kkk

Naujoji VU istorija - svari knyga universiteto istorijos gerbėjams Pasirodė nauja solidi Vilniaus universiteto istorija, skirta VU 430 metų sukakčiai. Kuo ji ypa­ tinga, kodėl tokia stora (1032 psl.), kuo skiriasi nuo ankstesniųjų?

Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus nutarėme pakalbinti redaktorių kolegijos atsakomąjį redaktorių prof. Alfredą BUMBLAUSKĄ ir Senato pirmininką prof. Vygintą Bronių PŠIBILSKĮ - vieną šios knygos autorių, darbo grupės vadovą.

Nijolė BULOTAITĖ

Prof. Alfredas Bumblauskas:„Ši istorija pravarti visiems, kam rūpi Vilniaus universitetas" Kuo naujoji VU istorija skiriasi nuo ankstesnių?

Ši istorija skiriasi ne tik apimtimi, bet

ir sisteminiu vaizdų pateikimu. Nuo 1994 m. mūsų kartos universiteto isto­ rikai jau ruošėsi šiam leidiniui. Koncep­ tualiai 1994 m. istorija kiek panaši į šią,

bet tada dar nebuvo tokių galimybių.

Ankstesnis leidinys daug kuklesnis, plonesnis, mažiau iliustracijų. 2004 m. pasirodė„Vilniaus universitetas fotogra­ fijose". Didelė šiame albume paskelbtų nuotraukų dalis įėjo ir į naująją istoriją.

Be to, atsiranda daugiau kontekstų. Į Vilniaus universiteto istorijos reiškinius pasižiūrima kur kas plačiau. Anksčiau nebūtume sugalvoję, o ir nebūtume turėję galimybių palyginti, kaip kiti Europos universitetai žiūri į savo vidu­ ramžių praeitį. Dabarįsijungi internetą ir gali pasižiūrėti, kuo kiti universitetai turtingi. Jei praeitis nelabai turtinga, ji paprastai ir neeksponuojama. Taigi Vilniaus universitetas pradeda funkcio­ nuoti europinių universitetų kontekste.

Tokios pat buvo ir prof. R. Plečkaičio (1933-2009), ir daugumos kitų autorių nuostatos.

Kas joje vertingiausia? Ar visi lai­

kotarpiai vienodai atspindėti?

Vertingiausi šioje knygoje profeso­ riaus Romano Plečkaičio rašyti skyriai.

Tai žmogus, kuris jau sovietinėje epochoje, 1976 m., man dar studen­ taujant, dėstė feodalizmo laikotarpio filosofiją Lietuvoje. Profesorius pateikė išsamią jėzuitų scholastinės filosofijos analizę, tarsi ilgamečio savo darbo apibendrinimą. Tai labai objektyvus, profesionalus analitinis veikalas. Išana­ lizuota rankraštinė medžiaga, kurios iki tol niekas netyrinėjo.

Senato pirmininkas prof. Vygintas Bronius Pšibilskis: „Mūsų darbui įvertinti reikia laiko"

Stengėmės vienodai atspindėti visus laikotarpius. Ar visada pavyko, dar negaliu pasakyti. Docentas A. Ja­ kubčionis skundėsi, kad sunkiai sekėsi rašyti pačių naujausių metų istoriją. Štai naująją biblioteką buvo tik ke­

Tik pradedame ap­ čiuopti jėzuitų mokslo istorijos kontūrus. Tik dabar įvertiname jė­ zuitiškus universitetus Pietų Amerikoje. Žinant

tinama pradėti statyti, o per tą laiką, kol knyga rengta spaudai, statybos jau prasidėjo. Naujausią istoriją visada sunkiausia rašyti, nes dar nesusigulė­ jusi įvykių kronika, nekalbant jau apie interpretacijas.

ratio studiorum, jėzui­ tų studijų kanoną, visi Vilniaus universiteto jėzuitų veikalai turėjo funkcionuoti ir kituose jėzuitų universitetuose. Kaip jų profesūros konteks­ te atrodo mūsiškiai? M. Smigleckio „Logika" ir M. K. Sarbievijaus poezija pasiekė ir protestantiškąją Angliją.

Taigi peržengė ne tik jėzuitų, bet ir katalikų mokslo ribas. Turime keturis L. Piechniko Vilniaus akademijos istorijos tomus, R. Plečkaičio, E. Ulči­ naitės tyrimus, o dar kiek netyrinėtų barų: apšvietos laikotarpis, o ir Ste­ pono Batoro universiteto profesūra.

Neseniai sužinojome, kad Antonis Zygmundas, S. Batoro universiteto profesorius, buvo vienas rimčiausių JAV pokario metų matematikų. Tik dabar ir lenkai pradeda apmąstyti lenkiškąjį Vilniaus universiteto laiko­ tarpį, nes sovietmečiu nenorėjo būti apkaltinti nacionalizmu. Sovietinis periodas ir jo mokslas iki šiol taip pat buvo tiriamas tik sovietinio mokslo kontekste. Mokslo istorijoje dar daug neištirtų barų.

Ką dabar gal darytumėte kitaip?

Mums labai sutrukdė prof. R. Pleč­ kaičio mirtis. Tiek matematika, tiek kiti skyriai buvo rašomi tarsi visai savarankiškai, o profesorius jų jau nebespėjo sutvarkyti. Juos reikėjo trumpinti, nes vyrauja chronologinis principas. Buvo karpymo, gal kartais nelabai subtilaus, bet kažkas turėjo visa tai padaryti, sustruktūrinti.

Visose dalyse skiriama vietos moks­ lų raidai atspindėti. Mokslo istorija siaurąja, specifine prasme yra labai sudėtinga. Reikia pasitelkti atskirų mokslų specialistus. Ne visi jie tiria mokslo istoriją, o jei ir tiria vidinę mokslo raidos logiką, tai be tiesiogi­ nių sąsajų su bendrąja istorijos tradi­ cija. Todėl manau, kad dar bus daug mokslo istorijos atradimų ir ateityje, su kiekviena karta, su nauju žvilgsniu į mokslo raidą.

jimų, ne visi dirba VU. Siekti, kad visa medžiaga būtų laiku parašyta, buvo nemenkas iššūkis. Dar svarbu buvo, kad medžiaga derėtų, įsilietų į vienin­ gą srautą. Kai kuriuos rankraščius teko skaldyti, trumpinti, pritaikyti, susieti.

Ar atsirado per tą laiką naujų dalykų, naujų tyrinėjimų, kuriuos

galėjote apžvelgti?

Kuo ši istorija ypatinga?

Faktiškai tai nauja istorijos koncepci­ ja, ypač kalbant apie įvadinę dalį ir tai, ką parašė šviesaus atminimo prof. R. Plečkaitis. Prof. A. Bumblauskas naujai pažvelgė į lenkų, lietuvių istoriografiją, pateikė įdomiųapmąstymųapie mūsų Alma Mater vietą tarp Europos univer-

Lietuvos universitetų reitinguose VU tradiciškai pirmas Atkelta iš 3 psl.

pateikti kuo geresnius statistinius rodiklius. Taigi atrodo, kad kartais reitingavimo rezultatų poveikis kokybės gerinimui gali būti netgi atvirkštinis institucijos netiesiogiai yra skatinamos siekti ne kokybės, bet abstrakčių statis­ tinių rodiklių gerinimo.

Tačiau, kita vertus, negalima nepri­ pažinti, kad tarptautinių reitingų sąrašų viršūnėse esantys universitetai išsiskiria aukštais rodikliais, liudijančiais ne mokslinių tyrimų kiekybę, bet kokybę, palankiu studentų ir dėstytojų santykiu

Man buvo sudėtingiausia būti darbo grupės vadovu, nes suvaldyti tiek žmonių nelengva. Nutarėme, kad tai bus ne šiaip knyga, o kolektyvinė monografija. Visi autoriai pakankamai užsiėmę, turi savo darbų, įsipareigo­

Nedaug istorikų domisi aukšto­ jo mokslo istorija. Teko pasėdėti archyve, sekiau visas publikacijas, naujienas. Rašydamas savo dalį pasi­ naudojau naujai išėjusia dokumentų knyga „Lietuvos kultūra okupacijos metais", kurioje buvo nemaža duo­ menų iš saugumo archyvų. Pokario metų istorijos koncepcija jau buvo suformuota ir 1994 m. istorijoje.

Visai nauja doc. A. Jakubčionio rašyta dalis. 1994 m. istorijoje rek­ torius Rolandas Pavilionis apžvelgė nepriklausomybės laikotarpį, bet ne kaip istorikas. Šioje istorijoje galbūt trūksta platesnės pokario mokslo

(pvz., geriausiuose privačiuose JAV universitetuose šis santykis yra 6:1), akademinio ir aptarnaujančio persona­ lo santykiu (geriausiuose pasaulio uni­ versitetuose šis santykis yra 1,2:1, o JAV universitetuose net 0,3:1), finansiniais ištekliais. Visi šie kiekybiniai rodikliai neabejotinai gali būti ir yra naudojami taip pat ir studijų kokybei įvertinti.

Besiformuojanti pasaulinio lygio universiteto (world class university) samprata daugiausia yra vienas iš globalaus reitingavimo praktikos rezultatų. Siekiant šio pavyzdinio sta­ tuso universitetui būtina institucinė autonomija, adekvatūs materialiniai ir finansiniai ištekliai, efektyvūs stra­ teginiai sprendimai, stiprūs lyderiai, išskirtinis akademinis potencialas ir

visos bendruomenės įsipareigojimas institucijos vertybėms.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo šian­ dien susiduria pasaulinio lygio statuso siekiantys universitetai - tai studijų prieinamumo vis didėjančiam studentų skaičiui garantavimas ir palankių moks­ lo ir studijų sąlygų, atitinkančių pasauli­ nio universiteto lygį, sudarymas.

Kiekviena aukštoji mokykla pati apsibrėžia savo kokybės sampratą atsižvelgdama į savo misiją ir siekia­ mus tikslus, todėl sureitinguoti ar suranguoti aukštųjų mokyklų pagal jų veiklos kokybę yra neįmanoma. Jokia reitingavimo sistema ir metodika nie­ kada neatitiks visų dalininkų lūkesčių ir poreikių - skirtingos aukštojo mokslo institucijos siekia skirtingų tikslų.

sitetų, originalių universitetų tinklo plėtros žemyne žemėlapių.To senojoje istorijoje nebuvo. Atsinaujino ir autorių kolektyvas, peržiūrėti ir papildyti visi skyriai, atsižvelgiant į tai, kas buvo pa­ daryta moksle per 15 pastarųjų metų. Ši istorija labai skiriasi ir savo formatu, ir iliustracijų gausa.

Kas buvo sudėtingiausia?

Kaip manote, kas turėtų būti pa­

grindiniai šios istorijos skaitytojai, į ką orientavotės?

Manyčiau - studentai. Esame susi­ skaidę į atskirus mokslus, dar labiau mus skaido komercializacija. Todėl manau, kad visų universiteto dės­ tytojų ir studentų priedermė būtų retkarčiais užsukti į senuosius rūmus, apsidairyti Didžiajame kieme, pasi­ žiūrėti, kokie vardai jame įamžinti.

Tada geriau suprasime, kad VU yra ne tik fakultetas, kurį baigei, bet visa visuma, kuri dažnai, bent jau XVII—XVIII a., XIX a. pirmajame treč­ dalyje, buvo ir visa Lietuvos elitinės kultūros istorija. Dirbame, mokomės, studijuojame šalia Lietuvos kultūros lobyno.Tokio supratimo ugdymas yra prasmingas, jį labai skatina irVilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka. Ši istorija pravarti mūsų akademiniam

jaunimui ir visiems, kam rūpi Vilniaus universitetas.

Reikia laiko tai įvertinti. Žinoma, ypač vertinga prof. R. Plečkaičio dalis.

Medžiaga labai išmąstyta, kai kas ta tema jo jau buvo anksčiau publi­ kuota. Labai svarbus atskirų mokslo šakų raidos atskleidimas. Anksčiau to

nebuvo galima padaryti. Svarus prof.

E. Ulčinaitės, doc. E. Railos ir kitų įnašas.

Doc. S. Jegelevičius išsamiai ištyrinėjo 1940-1941 m. laikotarpį. Visi įdėjo ką nors naujo. Pirmoji mintis buvo pakar­ toti 1994 m. istoriją ir pridėti nepriklau­ somybės laikotarpį, bet pradėjus darbą kilo ambicijos. Mūsų istorikų kartai tai paskutinė galimybė pareikšti savo požiūrį į universiteto istoriją.

Rengiant šį solidų veikalą spaudai labai daug pagelbėjo istorikė Inga Leonavičiūtė, kuri ženkliai prisidėjo rinkdama iliustracinę medžiagą - pa­ tys nebūtume su šia užduotimi taip greit susidoroję.

Labai noriu padėkoti Vilniaus univer­ siteto rektoriui prof. B. Juodkai, kuris rasdavo laiko dalyvauti darbo grupės posėdžiuose, materialiai parėmė kny­ gos leidimą. Didelės padėkos už para­ mą nusipelnė ir Lietuvos Tūkstantme­ čio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos bei Vilniaus universiteto leidykla.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2009 m. balandžio 28-29 d.

Belgijoje vykusios aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikate aiškiai teigiama, jog aukštojo mokslo kokybė ir jau sukurtosjos užtikrinimo priemonės (išorinio aukštojo mokslo vertinimo, kvalifikacijų ir kreditų perkėlimo sistemų diegimas) išlieka Europos aukštojo mokslo erdvės plėtojimo prioritetu, o planuojama sukurti universitetų klasifikacijos ir reitingavimo sistema jokiu būdu nėra išorinio vertinimo priešprieša ar pakaitalas, tai funkciškai kitokios paskirties instrumentas. Europinės klasifikavimo sistemos tikslas - užti­ krinti aukštojo mokslo palyginamumą ir skaidrumą.

Aukštųjų mokyklų studijų ir kitos vei­ klos kokybei vertinti aukštojo mokslo tarptautinėje praktikoje yra naudojami tokie instrumentai kaip išorinis ir vidi­ nis institucijų ir /ar studijų programų vertinimas bei akreditavimas. Vakarų Europos šalyse, turinčiose ilgametę išo­ rinio irvidinioaukštojo mokslo kokybės užtikrinimo patirtį, ypač daug dėmesio institucinio vertinimo ar studijų pro­ gramų vertinimo ir akreditavimo metu skiriama tam, kaip aukštoji mokykla stebi savo kokybinius pokyčius, kokia jos kokybės užtikrinimo sistema ir pan.

Todėl ieškantiems studijų kokybės patartina sprendimus priimti ne vien remiantis reitingavimo rezultatais, bet ir pasidomėti institucijos bei jos studijų programos akreditacijomis, vidine ko­ kybės užtikrinimo sistema ir pan.

raidos apžvalgos ir įvertinimo. Reiktų dar gerokai padirbėti, įsigilinti.

Ar nevertėtų šios istorijos išversti į lenkų, anglų kalbas?

Pradžioje buvo toks planas, bet tai nemažai kainuotų. Su leidykla apie tai kalbėjome, ji bandys ieškoti fondų paramos. Šiame leidinyje pateikiamos išsamios santraukos anglų ir lenkų kalbomis, kad užsienio skaitytojai susidarytų vaizdą. Daug padirbėjo istorikas doc. S. Jegelevičius, kuris pateikė visų skyrių santraukas. Reiktų anglų kalba išleisti, bet daryti tokios knygos santrauką - naujas didelis darbas. Todėl nutarėme, kad jei jau leisti, tai viską.

Kas joje vertingiausia ? Kas geriau­ siai pavyko?

universitas

8

2010 m. birželis

vilnensis

f f Kis torija______________________________________________

SIMONO STANEVIČIAUS KIEMAS p „U. V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius.

Pristatome Simono Stanevičiaus kiemą.

Nijolė BULOTAITE Šis jaukus ir kiek izoliuotas nuo visų rūmų kiemas pavadintas vieno iš Vilniaus universiteto studentų, žemaičių sąjūdžio dalyvio, poeto ir tautosakininko Simono Stanevi­ čiaus vardu. S. Stanevičius - Adomo Mickevičiaus bendraamžis, rašęs ir savo kūrybą skelbęs lietuvių kalba. Šį

kiemą, kaip ir kitus, supa keliaaukščiai pastatai, kuriuose buvo butai, o da­ bar - Filologijos fakulteto auditorijos ir kabinetai.

Archyviniuose dokumentuose minima, kad XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje čia pastatytas dviejų aukštų gyvenamasis namas prie Pilies gatvės 1630 m. atiteko Vitebsko kaštelio­ nui T. Kosakovskiui. 1666 m. namą nusipirko P. Pozniakas. 1672 m. jį perėmė Ambraziejaus Beinarto bursa.

Triukšminga kaimynystė ne visiems patiko, miestiečiai skundėsi studentų krečiamomis eibėmis. XVIII a. namas atiteko Vilniaus katedros kapitulai ir studentai jame nebegyveno, jis buvo nuomojamas miestiečiams.

Pastatai 1748 m. nukentėjo nuo gaisro. Pagal architekto Žozefo Pusjė (Joseph Poussier) projektą XIX a. pradžioje namas suremontuotas, už­ statyti abiejų korpusų tretieji aukštai, pakeista fasado puošyba.

1808 m. šiame name L. Volfas turėjo cukrainę. Vėliau jame veikė smuklė. XIX a. viduryje jis prijungtas prie universiteto ansamblio. 1857 m. priklausė gimnazijai.Tarpukariu jame buvo butai.

1966-1968 m. pagal Stanislovo Mikulionio projektą namas restauruotas.

Simonas Stanevičius ir jo darbai: šlovė žemaičių Pokalbis su Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoja dr. BRIGITA SPEIČYTE AbiejųTautų Respublikos teritorijoje.

biografas profesorius Jurgis Lebedys

Galbūt šiam darbui, kaip ir K. Donelai­

daro prielaidą, kad pasakėčių galėjo

čio publikacijai, jį paskatino Liudviko

būti parašyta daugiau, tačiau, kaip

Tai padėtų įveikti demoralizuojan­

veikla ar kaip žemaičių sąjūdžio

Rėzos leidiniai Karaliaučiuje, pasirodę

vėlyvosios apšvietos idėjų šalininkas,

čią okupacijos atmosferą, kuri sėja

atstovas?

kiek anksčiau.

S. Stanevičius, leisdamas rinkinį,

baimę, žlugdantį pasyvumą (arklys,

Sunku būtų išskirti vieną sritį. Jis

Taigi S. Stanevičius buvo itin ak­

tikėtina, laikėsi simetrijos principo.

graudžiai dūmodamas apie savo var­

reikšmingas visais aspektais kaip pra­

tyvus lietuvių literatūros, kalbos,

Kadangi buvo išlikusios šešios K. Do­

gus ir savęs gailėdamas, nebeatpažįs­

dininkas, kaip žemaičių sąjūdžio vei­

tautosakos tyrėjas. XIX a. pradžioje

nelaičio pasakėčios, tai jis įdėjo ir

tą meškos kaip saviškės, išsigąsta).

kėjas, kuris siekė įgyvendinti naujas,

nebuvo oficialių institucijų, draugijų,

tiek pat savo pasakėčių. Kaip pažymi

Manau, kad po XX a. okupacijos ši

aktualias lietuvių kultūros plėtojimo

plėtojusių lituanistinius mokslinius

J. Lebedys, nors išlikę tik šeši tekstai,

pasakėčia mūsų visuomenei tebėra

idėjas. Jo darbų, grožinės kūrybos

tyrimus, kaupusių bibliotekas, archy­

šios pasakėčios yra tobuli žanro pa­

savaip aktuali.

išliko nedaug. Tai nėra kūriniai, kurie

vus. S. Stanevičius puikiai suprato, kad

vyzdžiai, parašyti raiškia, lakoniška

būtų reikšmingai paveikę lietuvių

viskas priklauso nuo atskirų asmenų

kalba. Įdomi pati rinkinio struktūra.

Rinkinio pabaigoje buvo įdėta ir originali S. Stanevičiaus odė„Šlovė že­

iniciatyvos ir energijos. Jis rodė daug

Iki Sigito Parulskio ir Aido Marčėno

maičių". Tai pakilaus tono optimistinis

kitos priežastys. XIX a. viduryje ir ypač

asmeninės valios pradėti, imti plė­

„dvigubo" poezijos rinkinio tai buvo

kūrinys, iškeliantis žemaičių studentų

pabaigoje lietuvių kultūra pasuko

toti lituanistinį akademinį diskursą,

vienintelis atvejis lietuvių literatūros

bendruomenės sutarimą, aktyvumą,

kiek kita linkme. S. Stanevičius XIX a.

įtvirtinti lituanistiką kaip mokslinių

istorijoje, kai dviejų autorių poetinė

domėjimąsi savo istorija, kultūrine

pabaigoje jau buvo beveik nežinomas

literatūros tradiciją, bet tą lėmė ir

tyrimų objektą Lietuvoje. Svarbi jo

kūryba buvo paskelbta viena knyga.

tradicija ir ryžtą„gera tėviškei daryti".

poetas, jį reikėjo atrasti iš naujo.„Auš-

Kuo mums šiandien gali būti įdo­ mus Simonas Stanevičius?

nuostata, išsakyta minėtos gramati­

S. Stanevičiui buvo svarbu ne tik

Tai pirmasis lietuviškas literatūros

roje" S. Stanevičiaus pasakėčia„Arklys

kos pratarmėje, parašytoje lietuvių

paskelbti savo kūrinius, bet ir įsira­

kūrinys, kuriame minimas Vilnius, Vil­

ir meška" buvo publikuota kaip ano­

Simoną Stanevičių galime laikyti

ir lotynų kalbomis: norint pažinti

šyti į tradiciją. Iš rinkinio matyti, kad

niaus universitetas, čia jis žemaitiškai

niminis liaudies kūrinys. Daug lėmė

pirmuoju lietuvių filologu, baigusiu

kalbą, jos mokytis, ją plėtoti, taisyti,

autorius buvo išsilavinęs, orientavosi

vadinamas senu mokslų gyvenimu -

universiteto uždarymas, susibūrusios

Vilniaus universitetą. Be abejo, XIX a.

reikalingos asmeninės pastangos, dėl

tuometiniame Europos literatūros

senu mokslų būstu, mokslo namais.

žemaičių kultūrininkų, inteligentų

pradžioje, kai jis studijavo Vilniaus

to„net!ngėjome pažygiuoti ir pasirū­

lauke - išmanė tiek antikinę literatūrą,

Džiaugiamasi bendra veikla, atgauta

bendruomenės išsisklaidymas. Ir pats

universitete, tokios specialybės kaip

pinti, idant jis [„Trumpas pamokymas

tiek buvo susipažinęs su žymiais XVII-

istorine atmintimi ir būsimos veiklos

S. Stanevičius mirė nesulaukęs 50

lietuvių filologija nebuvo. S. Stanevi­

kalbos lietuviškos, arba žemaitiškos"-

XVIII a. pasakėtininkais, kaip prancūzų

B. S.j iš naujo svietui parodytas būtų".

Jeanu La Fontaine'u, lenkų Ignacu

galimybėmis, išsivadavimu „iš pra­ žuvimo". Šioje odėje tarsi nuskamba

metų, jo aktyvaus kūrybinio darbo lai­

čius baigė Literatūros ir laisvųjų menų

fakultetą. Tačiau jo kūryba, kultūrinė

XIX a. pirmajame ketvirtyje Vilniuje,

Krasickiu. Svarbu ir tai, kad rinkinio

Vilniaus įkūrimo legendos Geležinio

veikla padėjo pagrindus lietuvių filo­

kaip universitetiniame mieste, moks­

pratarmė laikytina pirmuoju lietuvių

vilko balsas, senosios šlovės aidas, liu­

logijos, kaip humanitarinių mokslų

linė veikla turėjo didelį prestižą. O

literatūros istorijos ir kritikos rašiniu;

dijantis lietuvių bendruomenės, šiuo

srities, formavimuisi. S. Stanevičiaus

Vilnius diktavo kultūrines normas

čia, be kita ko, keliama mintis, jog

atveju žemaičių, gyvybingumą:„Veiz-

moksliniai, kūrybiniai interesai apėmė

visam kraštui. Tad S. Stanevičius,

literatūros skaitymui reikalingas iš­

dėk, sviete nusiminęs!/Kas ten šiaurėj

tas sritis, kurias dabar studijuojame,

būdamas universiteto absolventas,

manymas ir išsilavinimas (pavyzdžiui,

atsitiko, / Lietuvos senos giminės /

pasirinkę lietuvių filologijos specia­

puikiai suvokė, kad lietuvių kultūra -

kad K. Donelaičio hegzametrą skaityti

Pražuvime sveikos liko." įdomu, kad

lybę: tai lietuvių literatūra, jos istorija,

literatūra, kalba, tautosaka, taip pat

būtų„meilinga", o ne„įkyru"), taip pat

šioje odėje žemaičiai dar nesijaučia

lietuvių kalba ir tautosaka. Vilniuje

istorija (nors specialiai šia sritimi jis

rytų europiečiais, orientuojasi pagal

1829 m. S. Stanevičius išleido pasakė­ čių rinkinį „Šešios pasakos", kuriame

neužsiėmė) - tapusi mokslo objektu,

estetinė nuovoka. S. Stanevičiaus pasakėčios nėra, S. Čiurlionienės žo­

ankstesnę pietų-šiaurės Europos

įgyja papildomos simbolinės vertės ir

džiais tariant,„skaitymėliai liaudžiai".

kultūrinės savivokos ašį ir nepasižymi

paskelbtos jo paties ir Kristijono Do­

gyvybingumo, plėtros viešumoje ga­

Pasakėčiose įprasta varijuoti tradi­

menkavertiškumo jausena: svietui,

nelaičio pasakėčios. Tai buvo pirmoji

limybių. XIX a. okupacijos sąlygomis

cinius siužetus; originalius pasako­

pasauliui, yra svarbu, kas vyksta su

K. Donelaičio kūrybos publikacija ir

tai buvo labai svarbu.

jimus imdavosi kurti ne kiekvienas

mumis; svietas skatinamas pamatyti

pirmas išsamesnis šio autoriaus pri­

Pelnytai S. Stanevičiaus vardu

pasakėtininkas. Tokia originalaus ir

herojinę lietuvių tautos laikyseną,

statymas Didžiojoje Lietuvoje. Tais

pavadintas vienas senojo Vilniaus

įdomaus siužeto politinė pasakėčia

nepasidavimą „pražuvimui". S. Sta­

pačiais metais S. Stanevičius Vilniuje

universiteto ansamblio kiemelis.

nevičiaus odė yra ypatingo lietuvių

naujai išleido XVIII a. pradžios anoni­

Simboliška, kad į tą kiemelį išeina vi­

yra „Arklys ir meška", kurios veikėjai Žemaičių kunigaikštystės ir Lietuvos

minę lotynišką lietuvių kalbos grama-

diniai Kristijono Donelaičio skaityklos

tiką„Universitas linguarum Litvaniae",

visuomeninio, istorinio optimizmo

kas nebuvo ilgas. Be to, S. Stanevičius

kūrė žemaitiškai. Lietuvių kultūroje ir raštijoje įsitvirtinant aukštaitiškai raš­

to tradicijai, jo kūriniai buvo sunkiau paskaitomi, kaip ir Simono Daukanto. Žemaičių kultūrinio sąjūdžio aplinkoje

buvo pradėtos kelti lietuvių bendrinės kalbos kūrimo idėjos. Čia itin aktyviai

veikė Dionizas Poška, taip pat ir S. Sta­ nevičius. Tuo metu lietuvių bendrinė

kalba buvo suvokiama kaip galima

sukurti žemaičių tarmės pagrindu.

S. Stanevičius, išsilavinęs filologas,

pabrėžė, kad būtina ištirti ir rašto tradiciją, remtis ne tik gyvąja kalba.

Jei istorija būtų pakrypusi kita linkme,

galbūt šiandien kalbėtume žemaitiškai ir S. Stanevičiaus reikšmė būtų dar

didesnė. Kita vertus, S. Stanevičius, D. Poška iškyla kaip svarbūs lietuvių

proveržio XIX a. pradžioje liudijimas.

kultūros veikėjai, literatūros autoriai,

langai, kadangi S. Stanevičius buvo

Didžiosios Kunigaikštystės herbų figūros: Žemaičių meška ir Lietuvos

Ilgainiui lietuvių kultūroje stiprėja

kurie tarsi nutiesia tiltą tarp senosios

davėjai lietuvišką pavadinimą„Trum-

pirmasis šio autoriaus populiarintojas

Vyčio žirgas, pasirodantis jau kaip

gynybinės nuostatos, rezignacija dėl

LDK ir moderniosios lietuvių kultūros.

pas pamokymas kalbos lietuviškos,

Lietuvoje.

nuvarytas arklys. Tiesiogiai neišsa­

visuomeninio aktyvumo galimybių,

arba žemaitiškos".Tais pačiais metais

kytas pasakėčios moralas apeliuoja

tautos likimo. O šioje odėje išsakoma

taip pat Vilniuje S. Stanevičius išlei­

Ar jo kūriniai turi išliekamąją vertę?

į to meto žemaičių ir lietuvių orumą,

nemaža pasitikėjimo savimi ir viešąja

do ir lietuvių liaudies dainų rinkinį

S. Stanevičiaus grožinės kūrybos

sąmoningumą ir aktyvumą, kuris

veikla.

„Dainos žemaičių". Tai buvo pirmoji

išlikę nedaug. Paskelbtos šešios

prasideda nuo tarpusavio bendra­

Kuo ypač reikšmingas S. Stane­

folkloro publikacija visoje buvusios

pasakėčios. S. Stanevičiaus tyrėjas,

vimo, dialogo, yra jo įtvirtinamas.

vičius: savo kūriniais, filologine

Ar S. Stanevičius buvo vertinamas amžininkų?

Aktyvių lietuvių kultūrai dirbančių

ir kuriančių žmonių nebuvo daug, ir Nukelta į 9 psl.

universitas

2010 m. birželis

9

vilnensis

konferencija ant Atkelta iš 8 psl.

jie vieni apie kitus daugiau ar mažiau

žinojo. Vis dėlto paties S. Stanevičiaus pasakėčių rinkinio pratarmė rodo,

kad tas žinojimas, priklausymo tam tikrai kultūrinei bendrijai pojūtis ir

įsipareigojimas jai, autoriaus nuo­

mone, buvo tuo metu apskritai dar per menkas, pernelyg pasyvus. Kaip gali žinoti apie kitus, juos vertinti, jei

jie rašo sau, nespausdina savo kūrinių ir taip „didžią mokslams Žemaičių

žemės atneša iškadą". S. Stanevičius,

netingėjęs rūpintis savo ir kitų darbų leidyba, viešinimu, neabejotinai buvo žinomas kaip tas, kuris skatino ir kitus

būti žinomus.

Kad S. Stanevičius buvo vertina­ mas kaip filologas, rodo ir tai, jog jau išvykęs iš Vilniaus ir apsigyvenęs Žemaitijoje pas grafus Pliaterius jis

susirašinėjo su Lietuvos istorikais,

rašiusiais lenkų kalba - Mykolu

Balinskiu, Teodoru Narbutu, teikė jiems istorijos žinių, vadinasi, buvo vertinamas kaip Lietuvos kultūros,

istorijos žinovas.

Kas žinoma apie jo studijų metus

švietimo ir mokslo institucijų priva­ tizavimo. Ekonomika daro pernelyg didelę įtaką švietimui, ypač iškyla grėsmė humanitariniams moks­ lams.

• Nepakankamą šio proceso įgyven­ dinimo finansavimą: skiriamas toks pat biudžetas kaip ir anksčiau. Be papildomų finansinių injekcijų es­ minių ir visaverčių reformų padaryti neįmanoma.

• Perdaug biurokratijosirformalizmo: rašant begales ataskaitų ir pildant niekam nereikalingas anketas, profesūrai nelieka laiko moksliniam darbui.

• Senosios programos nebuvo iš esmės reformuotos pagal Bolonijos proceso raidę ir dvasią, o tiesiog šiek tiek mechaniškai pakoreguotos ir sukištos į šešis semestrus vietoj aštuonių; todėl jos perkrautos, o studentai skundžiasi per dideliu krū­ viu ir daugybės egzaminų keliamu stresu.

Tačiau šiandien, nepaisant kritiškų balsų, Bolonijos procesas jau tapo realybe ir artėja prie finišo, todėl nieko kito nebelieka, tik maksimaliai pasinaudoti jo teikiamomis galimy­ bėmis ir kiek įmanoma amortizuoti jo neigiamus padarinius, pasimokyti iš klaidų ir pabandyti jas ištaisyti, modifikuojant naująją sistemą. Sa­ lamankoje ir buvo iškeltas šūkis, kad reikia reformuoti reformą, ypač ten,

kur buvo neapgalvotai paskubėta.

Ir, tarkim, Liublianos universitete jau vyksta „reformos reforma", kore­ guojamas studijų procesas. Zagrebo universitetas, labai skubėjęs įtikti Europos Sąjungos struktūrų biurokra­ tams, dabar grįžta prie penkerių metų vientisųjų studijų.

Salamankos konferencija buvo puiki proga pasikeisti patirtimi, idėjomis.

Joje konstatuota, kokių klaidų nereikia daryti reformuojant studijas: neverta aklai kopijuoti ir pulti iškart vykdyti biurokratinių instrukcijų, nes vėliau gali tekti dėl to gailėtis, o ir pataisyti sunkiau nei sugadinti. Tarkim, Humboldtų universitetas Berlyne atsisakė vienerių metų magistro studijų, nes jos nepasiteisino, ir grįžo prie dvejų metų studijų. O bakalauro pakopoje įtvirtin­ ta 30 kreditų profesinė praktika, kurią studentai atlieka gerose kompanijose ar institucijose. Todėl jų bakalaurai neturi įsidarbinimo problemų. Vie­ nos universitete keli fakultetai buvo sujungti į vieną didelį Humanitarinį fakultetą, tačiau greitai tokia gremėz­ diška struktūra vėl suskilo į mažesnes, nes jos vadyba tapo sudėtinga ir brangi. Įdomu buvo sužinoti, kaip kiti humanitariniai fakultetai prasimano lėšų, kokias programas siūlo, kaip konkuruoja studijų rinkoje.

Tokie susitikimai stiprina Europos universitetų bendradarbiavimą, ry­ šius tarp humanitarinių fakultetų.

Salamankoje buvo visuotinai nutarta kurti bendrą magistro humanitarinę interdisciplininę programą, pritrau­ kiant Europos fondų finansavimą. Joje visi dalykai bus dėstomi anglų kalba.

Belieka pridurti, kad ši konferen­ cija vyko seniausiame Ispanijos ir viename iš seniausių Europoje - Sala­ mankos universitete, kurį kaip atsvarą Oksfordo, Bolonijos ir Paryžiaus uni­ versitetams 1218 m. įkūrė Ispanijos karalius Alfonsas IX. Beje, Salamanka garsi dar ir tuo, kad čia gyveno ir kūrė žymus XX a. ispanų rašytojas ir filoso­ fas Miguelis de Unamuno, kuris buvo ir Salamankos universiteto rektorius.

Lotyniškai užrašytas Salamankos uni­ versiteto moto„Ko gamta tau nedavė, nesuteiks ir Salamanka" nubrėžia tikrąją universiteto misiją: studijos ne visiems, o tik tiems, kam gamta nepagailėjo gabumų.

Konferenciją puikiai organizavo dviejų Salamankos universiteto hu­ manitarinių fakultetų - Filologijos bei Geografijos ir istorijos - dekanai pro­ fesoriai Romanas Alvarezas Rodriguezas ir Valentinas Cabero Dieguezas.

Konferencijos akademinę ir kultūrinę programą finansiškai parėmė Sala­ mankos universiteto tarptautinių ryšių prorektorė.

antrosios pastarojo dalies Edvardas jau nebespėjo pavartyti...

Edvardo Misevičiaus paskaitoms buvo būdingas kruopštumas, tiks­ lumas, aukštas metodinis lygis, gera nuotaika su lengvos autoironijos ir ironijos elementais. Jo taiklioms pas­ taboms ir kalambūrams studentai net yra sukūrę internetinį puslapį. Labai

mėgo stropius ir gabius studen­ tus, bet buvo griežtas tinginiams.

Studentai, nors ir vadindavo jį di­ džiausiu fakulteto„kirviu", yra išrinkę geriausiu fakulteto dėstytoju. Buvo tiesaus charakterio, be užuolankų išsakydavo savo kartais pašnekovui ir nemalonią nuomonę, tačiau kartu buvo labai inteligentiškas ir drau­ giškas, o fakulteto moterys laikė jį galantiškiausiu fakulteto vyru.

Negalime pasakyti, kad Edvardo mirtis mums buvo netikėta, tačiau visi buvome liudininkai, su kokiu pasiryžimu ir optimizmu jis kovojo su klastinga liga, iš paskutiniųjų jėgų skaitė paskaitas. Vėliau, ligai progresuojant, Edvardas, labai per­ gyvendamas, kad kolegoms tenka paskaitose jį pavaduoti, net planavo birželį pats egzaminuoti...

Tebūnie jam lengva Vilniaus že­ melė!

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedra

Susitikimas Salamankoje: Bolonijos proceso iššūkiai, viltys ir praradimai Bolonijos procesas! Ši frazė mūsų universitetų padangėje jau senokai skamba kaip burtažodis ar užkeikimas, galintis išspręsti visas studijų ir jų finansavimo problemas, atveriantis paslėptas pinigų skryneles. Ši tema, be abejo, aktuali Europos akademinei bendruomenei, ypač humanitariniams fakultetams.

Konferencijos dalyviai senojo Salamankos universiteto bibliotekoje, įkurtoje 1254 m. Nuotr. iš autorės archyvo

Vilniaus universitete?

S. Stanevičiaus studijų laikas Vil­

niaus universitete buvo labai inten­

syvus. Jis įstojo į universitetą 1822 m., jau vyrėlesnio amžiaus, būdamas

23 metų. Studijos galėjo būti atidė­ tos ir dėl lėšų stokos - S. Stanevi­ čius buvo kilęs iš smulkiųjų bajorų,

mokydamasis Kražių gimnazijoje ir studijuodamas universitete nuolat dirbo korepetitoriumi. Jau baigdamas pirmą kursą ar pradėjęs antrąjį ėmė leisti leidinius, publikuoti knygeles. Iš

pradžių tai buvo vertimai, pvz., vals­

tiečiams skirta knygelė„Apie darymą

valgio iš kerpių islandų", mokyklinis Ch. F. Lhomondo vadovėlis „Istorija Šventa". Tais pačiais 1823 m. dviem

nedideliais leidinėliais jis paskelbė ištraukų iš Mikalojaus Daukšos „Pos­

tilės". Taigi nuo studijų pradžios jis jau krypo į lituanistinę veiklą, domėjimąsi raštijos šaltiniais. Galimas dalykas, kad

S. Stanevičiaus kultūrinę veiklą skati­ no ir bendraminčių būrelis - odėje „Šlovė žemaičių" liudijamas žemaičių

studentų sambūris, veikiantis uni­ versitete. Vilniaus universitetas, kaip sakoma odėje, yra „nuo žemaičių

beapsėstas" - jų čia daug, jie aktyviai

ir sutartinai veikia, visi sujudinti protė­ vių šlovės. Po kūriniu pažymėta data -

1823 m. rugpjūčio 23 d., taigi kūrinys

Prof. dr. Regina RUDAITYTĖ,

VU Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė Prieš kelerius metus Prahos Karlo universiteto iniciatyva buvo įkurtas Prahos humanitarinių fakultetų de­ kanų tinklas, vienijantis seniausių Europos universitetų humanitarinius fakultetus, kuris tapo gana įtakingu lobistiniu įrankiu europinėse struk­ tūrose. Lietuvai jame atstovauja VU Filologijos fakultetas. Šiam tinklui priklausantys dekanai kasmet renkasi į konferencijas, vykstančias skirtin­ guose Europos universitetuose, kad aptartų svarbias humanitarinei ben­ druomenei problemas ir numatytų tam tikrą veiklos strategiją. Gegužės 20-23 d. Salamankos universitete vyko jau šeštoji šio tinklo konferenci­ ja, kurioje mūsų Filologijos fakultetui atstovavo šių eilučių autorė.

Salamankos konferencija buvo skirta Bolonijos proceso aptarimui ir sutapo su dešimtosiomis Bolonijos deklaracijos metinėmis: tuomet 29 Europos šalys įsipareigojo harmo­ nizuoti Europos aukštojo mokslo sistemą. Šiandien jau 47 šalys yra pa­ sirašiusios deklaraciją ir įsitraukusios į reformas, kurios nukreiptos į naujo Europos aukštojo mokslo žemėlapio

parašytas S. Stanevičiui baigus pirmąjį

kursą. Jam pasisekė studijuoti univer­

formavimą. Per tuos dešimt metų daug kas pasikeitė Europos univer­ sitetų sistemoje, tie pokyčiai buvo skirtingi įvairiose šalyse: kai kuriose jie įvyko ramiai ir sklandžiai, kitur dramatiškai ir revoliucingai, sukėlė akademinės bendruomenės pykčio bangą, buvo paženklinti studentų protestais ir demonstracijomis.

Salamankos konferencijoje buvo išreikšta gana kategoriška nuostata: Bolonijos procesas nieko mums nedavė. Bolonijos proceso įgyvendi­ nimu Europos šalių vyriausybės siekė vieno: atpiginti ir sutrumpinti studijas.

Ir tai sukėlė aršią kritikos bangą, ypač Vakarų Europos šalyse: studentai nepatenkinti dėl sutrumpintų trejų metų bakalauro studijų, programų suskaldymo į labai smulkius dalykus/ modulius; iš programų išmetamos sudėtingesnės disciplinos, dėl viso to suprastėjo studijų kokybė. Liūd­ niausia tai, kad Bolonijos procesas paverčia universitetus vidurinėm mokyklom, akademinė aplinka virsta mokykline, o studijos - mokymusi. Re­ zultatas - vien su bakalauro laipsniu Vakaruose dabar beveik neįmanoma įsidarbinti, nes jis devalvuotas. Stu­ dentai, galima sakyt, verčiami toliau siekti magistro laipsnio. Salamankos konferencijoje išsakyta kritika buvo nukreipta į šiuos taikinius: • Studijų ir mokslo komercializaciją, pamažu vis labiau vedančią prie

in memoria

siteto klestėjimo metais. Literatūros ir laisvųjų menų fakultete tuo metu dirbo iškilūs mokslininkai, palikę svar­

bų pėdsaką Vilniaus universiteto isto­ rijoje. Jis klausėsi Joachimo Lelevelio

visuotinės istorijos kurso, Gotfrydo Ernesto Grodeko lotynų literatūros, Jano Loboikos rusų kalbos ir literatū­ ros istorijos, Leono Borovskio poezijos

ir retorikos kursų, taip pat mokėsi loty­

nų, graikų, prancūzų, vokiečių kalbų.

Taigi studijavo pas gerus dėstytojus,

ir neabejotina, kad tai jį papildomai skatino aktyviai užsiimti moksline ir kultūrine veikla. Universitetą S. Sta­ nevičius baigė filosofijos kandidato

laipsniu 1826 m. Iki 1829 m. liko Vilniuje ir tuo metu parengė tris svar­

biausius minėtuosius savo leidinius: pasakėčių, žemaičių liaudies dainų

rinkinius, lietuvių kalbos gramatikos naują leidimą. Studijų metai Vilniaus universitete S. Stanevičiui buvo pats kūrybingiausias laikas.

Kalbino NIJOLĖ BULOTAITĖ

Juozapas Edvardas Misevičius 1938-12-15-2010-06-02 Birželio 2 d., eidamas 72-uosius metus, sunkios ir varginančios ligos palaužtas mus paliko Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros docentas Juozapas Edvardas MISEVIČIUS. Fakulteto visuomenė neteko nuoširdaus kolegos, puikaus ir principingo pedagogo.

Edvardas Misevičius gimė 1938 m. gruodžio 15 d. Jurbarko rajono Kažėmėkų kaime. 1961 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos-mate­ matikos fakultetą, 1971 m. apgynė kandidatinę disertaciją. Visą savo darbinę veiklą - beveik 50 metų jis susiejo su Vilniaus universitetu.

Daugiausia dėmesio skyrė pedago­

giniam ir metodiniam darbui. Skaitė matematinės analizės, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, aukštosios matematikos, netiesinės analizės kursus. Savo pedagoginę pa­ tirtį sudėjo į aukšto lygio dviejų dalių vadovėlį „Matematinė analizė" ir taip pat dviejų dalių „Matematinės anali­ zės uždavinyną". Deja, ką tik išėjusios

universitas

10

vilnensis

2010 m. birželis

* f kronika SUTEIKTI VU GARBĖS DAKTARŲ VARDAI Gegužės 18 d. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai suteikti Budapešto Etviošo Lorando universiteto profesoriui Imre Katai ir Tartu universiteto Estijos genomo cen­ tro direktoriui profesoriui Andresui Metspalu (V. Naujiko nuotr.).

Profesorius I. Katai glaudžiai bendradarbiauja su VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkais. Pasaulinio garso vengrų matemati­ kas daugiausia dėmesio skyrė tikimybinei skaičių teorijai, kuriai pagrindą dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje padėjo VU profesorius Jonas Kubilius. Savo kalboje profesorius prisimi­ nė, kad dar studentas būdamas susipažino su J. Kubiliaus darbais. Pirmą kartą atvyko į Lietuvą devintajame dešimtmetyje ir tada sužinojo, kad Vilniaus universitetą įkūrė vengras Steponas Batoras. Dabar vykdamas į Vilnių profesorius su žmona aplankė Stepono Batoro kapą Vavelyje ir padėkojo karaliui, įkūrusiam Vilniaus universitetą,

nes tai buvo conditio sine qua nori jam gauti VU garbės daktaro vardą.

Tartu universiteto profesorius A. Metspalu daug Lietuvai nusipelnęsmokslininkas.Jissukūrė ir įvaldė svarbius genetinius ir biotechnologijos metodus, kurie itin didelę reikšmę turi žmogaus paveldimų ligų diagnostikoje. Jo vadovaujamoje Tartu universiteto Biotechnologijos katedroje nuolat stažuojasi ir naujų molekulinės genetikos metodų mokosi Vilniaus universiteto ir daugelio kitų Europos šalių studentai ir mokslininkai. Pro­ fesorius džiaugėsi iškilminga ceremonija irteigė, kad tai reikšmingiausia jo gyvenimo diena, nes jaučiasi nepaprastai pagerbtas ir įvertintas.

į MKIC PAMATUS ĮKASTA SIMBOLINĖ KAPSULĖ Gegužės 20 d. kapsulė su laišku ateities toms iškilmingai įkasta į statomo Nacionalinės atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro pamatus. Šis centras, dar

žinomas tiesiog kaip Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), duris pirmiesiems lankytojams turėtų atverti jau po dvejų metų.

Sveikindamas susirinkusiuosius VU rektorius akad. B. Juodka pažymėjo, kad naujojo bibliote­ kos pastato statybų pradžia simboliškai sutapo su senosios VU bibliotekos, kuri buvo įkurta 1570 m. gegužės mėnesį, sukaktimi.„Čia iškils atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, kuris bus atviras visiems - ne tik mūsų universiteto studentams ir profesoriams, bet ir visos Lietuvos mokslo bendruomenei. Be to, tai bus ir vienas architektūriškai gražiausių pastatų Lietuvoje", - džiaugėsi rektorius.

Optimistiškai buvo nusiteikęs ir švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.„Ši diena yra kaip tiltas tarp iš senovės kylančios akademinės istorijos ir to, kas mūsų laukia ateityje. Šimtami­ lijoninė investicija į moderniausią Baltijos šalyse biblioteką verta mūsų šalies ambicijų, verta mūsų seniausios, gilias šaknis turinčios Alma Mater", kalbėjo ministras. Jis palinkėjo, kad MKIC ir visas „Saulėtekio" mokslo, studijų ir verslo slėnis taptų traukos vieta ne tik geriausiems mokslininkams bei dėstytojams, bet ir verslo lyderiams.

Kapsulę su laišku ateities kartoms įleidžia VUB generalinė direktorė I. Krivienė ir VU rektorius akad. B. Juodka

Kapsulės įkasimo ceremonijoje žodį tarė ir Mi­ nistro Pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius. „Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro įkūrimas atitinka šalies vyriausybės deklaruojamą siekį paversti Lietuvą aukštųjų informacinių tech­ nologijų paslaugų centru Šiaurės Europoje. Šitas

Elektrą mikrofonui čia gamino dviračių pedalus minantys studentai.

Toks aplinkai nekenksmingas elektros gaminimo būdas pabrėžė būsimo MKIC pastato inovatyvumą ir draugiškumą aplinkai

LR PREZIDENTĖ LANKĖSI VU BOTANIKOS SODE Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 26 d. lankėsi Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Garbingą viešnią ly­ dėjo VU Botanikos sodo direktorius wdr. Audrius Skridaila ir VU

Prezidentės pažintis su Botanikos sodu prasidėjo nuo rododendryno ir japoniško sodo. Žirgu kin­ kyta karieta riedėjo senojo parko takeliais, liepų alėja, sustojo prie šaltinio. S. Žilinskaitės nuotr.

Prezidentė pabrėžė, kad botanikos sodai yra ta vieta, kur galima puikiai suderinti botanikos studijas, specializuotus mokslinius tyrimus ir švietėjišką, pažintinį turizmą. „Botanikos so­ dai turėtų kuo plačiau atsiverti visuomenei ir įgyvendinti įvairias aplinkos apsaugos, švietė­ jiškas, kultūrines programas, ieškoti išskirtinių veiklų, kurios būtų ne tik vertingos moksliniu

požiūriu, bet ir patrauklios, įdomios visuome­ nei. Tai vietos, kurios mums padeda suprasti, kodėl reikia saugoti gamtos vertybes. Valstybė turėtų pasirūpinti botanikos sodų teritorijos vientisumo išsaugojimu", - kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pasirašė VU Botanikos sodo svečių knygoje.

projektas yra logiška tokios strategijos tąsa", pabrėžė V. Valentinavičius.

VUB generalinė direktorė I. Krivienė prisiminė visus tuos, kurie prisidėjo prie Mokslinės komuni­ kacijos ir informacijos centro idėjos generavimo ir jos palaikymo. „Vilniaus universiteto bibliote­ ka - tai jungtis tarp istorijos, atminties ir moder­ numo. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą kuriame ateičiai. Koks jis bus - priklauso nuo mūsų, dirbančių, kuriančių ir modeliuojančių bibliotekos ateitį", - sakė ji. I. Krivienė išreiškė viltį, kad naujas bibliotekos pastatas pasižymės atvi­ rumu, lankstumu ir draugiškumu vartotojams.

Mokslinės komunikacijos ir informacijos cen­ trą statančio rangovo AB„YIT Kausta" generalinis direktorius Darius Vilkas pažadėjo po 24 mėnesių įteikti raktą nuo pastato. „Buvo paminėta daug skaičių, bet keli skaičiai dar nenuskambėjo - šioje bibliotekoje bus saugoma per 2 mln. spaudinių, o vienu metu bus galima aptarnauti apie pusę tūkstančio interesantų", - atskleidė iškilsiančio bibliotekos pastato galimybes D. Vilkas.

Po iškilmingų kalbų Vilniaus universiteto admi­ nistracijos atstovai, garbūs svečiai, bibliotekos darbuotojai ir visi norintieji dalyvavo kapsulės įkasimo ceremonijoje.

Tos dienos šventinius renginius baigė senojoje Vilniaus universiteto bibliotekoje, P. Smuglevi­ čiaus salėje, atidaryta paroda „Quod thesaurus sapientiae potissime šit in Ii bris" (Būtent knygose slypi išminties lobynai). „U. V."inform.

V. Naujiko nuotr.

MEDICINOS FAKULTETO DEKANEI PROFESOREI Z. A. KUČINSKIENEI GARBINGAS ĮVERTINIMAS

Iškilmių svečiai ir dalyviai nusiteikę optimistiškai - po 24 mėnesių AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius D. Vilkas (pirmas iš kairės) pažadė­ jo įteikti raktą nuo pastato

Lenkijos medicinos akademijos dvidešimtme­ čiu! skirtame renginyje VU Medicinos fakulteto dekanei profesorei Zitai Aušrelei Kučinskienei (nuotr.) buvo įteiktas Alberto Schvveitzerio auk­ so medalis, profesorė išrinkta Lenkijos Alberto Schvveitzerio pasaulio medicinos akademijos tikrąja nare. Tai pirmoji Lietuvos medikė, įver­ tinta tokiu garbingu apdovanojimu.

Prof. Z. A. Kučinskienė - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė, VULSantariškių kli­ nikų Laboratorinės diagnostikos centro vadovė, VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemi­ jos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja.

Prof. Z. A. Kučinskienė yra Europos medicinos mokslo tarybos vykdomojo komiteto narė, Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos re­ giono biuro nuolatinio komiteto narė, 2009 m. išrinkta Suomijos klinikinės chemijos draugi­ jos garbės nare. Profesorė yra „Laboratorinių tyrimų žinyno" (2001 m.) ir pirmojo Lietuvoje originalaus vadovėlio„Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai" (2008 m.) autorė.

universitas

2010 m. birželis

11

vilnensis

______________________________________________kronika t a PRIĖMIMAS Į PAPILDOMĄSIAS VU TEISES STUDIJAS IR KLAIPĖDOJE Gegužės 3 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete (VUTF) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vš) Socialinių mokslų kolegija.Tai su­ teikia galimybę jau naujaisiais mokslo metais VU TF papildomąsias teisės studijas, skirtas kolegijų absolventams, organizuoti ir Klaipėdoje.

Papildomųjų teisės studijų programa - tai vienerių metų trukmės nenuosekliosios stu­ dijos, skirtos neuniversitetinį teisės krypties išsilavinimą turintiems kolegijų absolventams.

STIPENDIJOS

Gegužės 6 d. Senato komisijos posėdyje Jų metu studentai išklausys 10 dalykų kursą, Į rektorius akad. Benediktas Juodka įteikė vienkartines Reimondo, Albertos ir VVandos būtiną sėkmingoms tolesnėms universite­ Yankun vardines stipendijas 2009-2010 m. m. tinėms teisės krypties studijoms. Teigiamai išlaikę studijuojamų dalykų egzaminus, į pavasario semestre geriausiai besimokantiems

ir socialiai remtiniems VU studentams: M. An­ tanavičiui ir R. Baleišaitei-Sabakovienei (IF); J. Markovskajai (FilosF); A. Šutui ir R. Vencevičiui

(FF); V. Dirsei (GMF); V. Voitechovičiui (MIF); I. Petraitytei (EF).

studentai galės tęsti teisės krypties studijas trečiame fakulteto kurse. Studijų programos dalykai bus dėstomi savaitgaliais VU TF, o nuo šiol - ir Socialinių mokslų kolegijos Klaipėdoje patalpose. Abiejuose miestuose dėstys VU TF dėstytojai.

VAIKŲ UNIVERSITETE - JAU TREČIOJI SESIJA

-Į

Įmonių atstovai su VU studentais. V. Naujiko nuotr.

Birželio 3 d. Senato komisijos posėdyje įmonių atstovai įteikė vienkartines ir vardinę stipendiją gabiems mūsų studentams.

Ekonomikos fakulteto vadybos ir verslo administravimo bakalauro dieninių studijų programos studentėms įteikti UAB„Vendolita" ir K. Savicko įmonės „Keseda" vienkartinių stipendijų pažymėjimai 2009-2010 m. m. pavasario semestre. Dovilei Žemaitytei (III k.)

Vilniaus universitetas jaunuosius Vaikų uni­ versiteto studentus pakvietė į vasaros sesiją.

Tai jau trečioji tokia sesija, kurioje 8-12 metų moksleiviai kviečiami trumpam tapti „tikrais universiteto studentais" ir susipažinti su mokslo pasauliu (V. Naujiko nuotr.).

Sesijoje, kuri tęsiasi nuo gegužės 26 d. iki birželio 18 d., paskaitas skaito penki Vilniaus universiteto mokslininkai. Matematikos ir infor­ matikos fakulteto Metodikos katedros docentas dr. Romualdas Kašuba supažindino jaunuosius studentus su „Aritmijos rojumi", Komunikacijos fakulteto prodekanas dr. Rimvydas Laužikas pasakojo, kaip kiekvienas daiktas saugo savyje informaciją, Medicinos fakulteto prodekanas

doc. dr. Rimantas Stukas vaikams aiškino, kodėl ne viskas, kas skanu, yra sveika. Apie tai, „kada gimė kompiuteris", papasakos Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros lektorius Linas Būtėnas, o Fizikos fakulteto Pus­ laidininkių fizikos katedros profesorius habil. dr. Edmundas Kuokštis atskleis mažiesiems į

GERIAUSIO JAUNOJO BIBLIOTEKININKO VARDAS KF MAGISTRANTEI

ELONAI VARNAUSKIENEI

Balandžio 26 d. LR kultūros ministro įsakymu Lietuvos aklųjų bibliotekos administratorei ir KF magistrantei Laurai Juchnevič suteiktas 2009 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas.

L. Juchnevič balandžio 30 d. buvo įteiktas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos di­ plomas už kryptingą ryšių su visuomene veiklą Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir kūrybingą naujų metodų taikymą darbe.

L. Juchevič šiemet Komunikacijos fakultete baigia Ryšių su visuomene magistrantūros studijas.

įteiktas UAB„Vendolita" pažymėjimas, o Andželai Ziatkovai (II k.) - K. Savicko įmonės„Keseda" pažymėjimas.

Vytauto Mikūno vardinė premija 20092010 m. pavasario semestre skirta Ekonomikos fakulteto ekonomikos nuosekliųjų dieninių studijų programos II k. studentui Augustui De­ gučiui. Premiją įteikė Vydūno fondo įgaliotinė Lietuvoje dr. Jolita Kašalytienė.

PARODA, SKIRTA 200-OSIOMS RYTŲ KALBŲ KATEDROS UNIVERSITETE ĮKŪRIMO METINĖMS Birželio 1 d. VU bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda „Orientalistikai Vilniaus universitete 200 metų", skirta 200-osioms Rytų kalbų katedros universitete įkūrimo metinėms. Parodoje apžvel­ giama orientalistikos studijų ir tyrimų Vilniaus universitete istorija. Paroda veikia iki rugpjūčio 1 d.

studentams šviesos prigimtį.

Vaikų universiteto koncepcija yra sėkmin­ gai prigijusi Vakarų šalyse. Tokio pobūdžio „universitetai" veikia Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Anglijoje, Lenkijoje ir kitur. VU Vaikų universitetas vaikus į pirmąją sesiją pakvietė 2009 m. žiemą. „U. V." inform.

SUTEIKTAS 2009 METŲ GERIAUSIO BIBLIOTEKI­

NINKO VARDAS Šiais metais 2009 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Vilniaus universiteto biblio­ tekos Informacijos paslaugų centro vedėjai Elonai Varnauskienei už tradicinių bibliotekos paslaugų tobulinimo ir naujų paslaugų teikimo iniciatyvas, vartotojų informacinio aprūpinimo gerinimą ir aktyvią profesinę veiklą.

CHA KVALIFIKACIJOS LAIPSNIS VU KHF DĖSTYTOJAI D. TERESIENEI T? Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoja

doc. dr. Deimantė Teresienė (nuotr.) sėkmingai išlaikė pirmojo lygio CHA (CertifiedlnternationalInvestmentAnalyst) egzaminus ir tapo pirmąja tai padariusia lietuve. Rudenį D.Teresienė savo žinias ketina patikrinti antrojo ir trečiojo lygio egzaminais. Paskutinis eg­

zaminas bus orientuotas į Lietuvos investicinę aplinką, nacionalinę įstatyminę bazę. Sėkmingai išlaikiusi visus trijų lygių egzaminus ji į taptų pirmąja CHA vardą gavusia specialiste Lietuvoje.

Buvusi Orientalistikos centro studentė Kristina Dolinina šoka klasikinį indų šokį.

R. Malaiškos nuotr.

universitas

12

2010 m. birželis

vilnensis

tumes - studentai

Studentų mokslinių draugijų narių mokslas „nekandžioja"

Bendri projektai suartina Šiais metais Vilniaus universiteto ir

kelių kitų aukštųjų mokyklų mokslinės draugijos pirmą kartą susibūrė ben­ dram projektui.Tai buvo moksleiviams organizuojama stovykla „Studentai moksleiviams, moksleiviai - studen­ tams 2010" (SM - MS 2010). Stovyklos metu moksleiviai buvo supažindinti ne

tik su mokslą mėgstančiais studentais bei įvairiomis studijų kryptimis, bet ir turėjo unikalią progą pasiklausyti stu­ dentų vedamų teorinių paskaitų, atlikti praktines užduotis ir pramogauti kartu

su bendraminčiais. „Organizaciniai darbai truko daugiau nei pusę metų,

pirmasis bendras susirinkimas įvyko 2009 m. spalio 23 d. Projektas buvo įgyvendintas balandžio 23-25 d. Jo rezultatams aptarti vyks ataskaitinis susirinkimas, tačiau neformalių pokal­ bių metu renginį įvertinome puikiai.

Tiek projektą organizuojant, tiek vyk­ dant buvo įvairių nesutarimų, skirtingų nuomonių ir nesklandumų, tačiau tai natūralu. Juolab kad bendram tikslui

susibūrėme pirmą kartą. Keista, ta­ čiau skirtingų fakultetų SMD atstovų nuomonės ir požiūriai pasirodė esą gana skirtingi, kiekvienas atėjome iš skirtingos aplinkos, tačiau džiaugiuosi, kad vis dėlto visuomet pavykdavo rasti bendrą ir daugiau ar mažiau visų pažiūras atitinkantį sprendimą. Projek­ tas SM - MS 2010 yra tęstinis ir turėtų vykti kiekvienais metais. Nors darbai su projektu pareikalavo daugybės tiek protinių, tiek fizinių jėgų, su dideliais lūkesčiais ir optimizmu žvelgiame į ateitį ir tikimės, kad potencialas ne tik neužges, bet ir toliau augs", - pasakoja

Komunikacijos fakulteto SMD prezi­ dentas Šarūnas Matulevičius.

Psichologijos SMD tarybos narės Eglė Balčiūtė ir Skaistė Bielskytė pa­ sakoja apie gautą naudą iš SM - MS 2010: „Sustiprėjome kaip organizaci­ ja, įgijome pasitikėjimo, supratome, kad galime dalyvauti tokio masto renginiuose, pamatėme turį tokių

gebėjimų, kokių nesitikėjome turį, užmezgėme kontaktus ne tik su kitomis SMD, bet ir su potencialiais rėmėjais, gal ne tik šiam, bet ir kitiems

norinčių sieti savo gyvenimą su aka­ demine karjera, yra labai mažai. Taigi natūralu, kad tokios organizacijos turi

Mokslas yra smagus, jis nesikandžioja, negąsdina ir nėra keiksmažodis - taip jį supranta Vilniaus universiteto Studentų mokslinių draugijų (SMD) nariai. Studen­ tai, dalyvaujantys SMD veikloje, orga­ nizuoja renginius, vykdo projektus ir užsiima daugybe kitos įdomios veiklos taip praturtindami savo laisvalaikį.

Aistė DZIKAITĖ

Karmazinaitė pateikia tokias priežastis: „Pirmoji, sisteminė yra ta, kad aukštasis mokslas yra tapęs, kaip sako mūsų dėstytojai, greito maisto restoranu ir į universiteto auditorijas sutraukia ne itin motyvuotus studentus. Žmonių,

nedaug narių, nes apskritai „mokslo" žmonių universitete yra nedaug. Antra, tai priklauso ir nuo pačių studentų noro įsitraukti į akademines organiza­ cijas studijų metu, kadangi dauguma

nori dirbti, tad būti aktyviems tiesiog nelieka laiko."

Žodžio „mokslas“ nereikia bijoti Vis dėlto šie žmonės nori paneigti susidariusius stereotipus apie SMD. „Žodis „mokslas" mums nėra gąs­

dinantis, o ir pati organizacija nėra tik savyje užsidariusių „moksliukų" susibūrimas, kai nieks nežino, ką jie

ten veikia. Mes stengiamės sutelkti protingus žmones ir jų veiklą skleisti į išorę, kitiems studentams, juos įtrauk­ dami ir parodydami, kad universitete atrasti ir gilinti savo akademinius interesus nėra nei baisu, nei sunku, o smagu ir naudinga", - savo mintį tęsia S. Karmazinaitė. PSMD narės taip

renginiams. Stovykla patiko ir mums, ir moksleiviams. Žinoma, niekada ne­

būna taip, kaip buvo planuota, juolab kad šis projektas Lietuvos mastu buvo organizuotas pirmą kartą. Klaidų, ne­ pasisekimų neišvengta, bet įgavome

savo išmone ir kūrybingumu stebino net patyrusius mokslininkus. Rudenį TSPMI bendruomenė džiaugėsi jau antrąja SMD veiksmo savaite, kurios

metu įvairių sričių profesionalai prista­ tė 2009 m. Nobelio premijų laureatų

patirties, pamatėme, kas buvo gerai,

veiklą, vyko studentus, dėstytojus ir

o kas ne visai, ką derėtų keisti."

instituto vadovus suvienijęs Platono „Sokrato apologijos" skaitymas ir kiti

SMD veikla priklauso nuo pačių studentų

renginiai", - apie TSPMI SMD veiklą

„Šiuo metu Tarptautinių santykių ir

politikos mokslų instituto SMD išgy­ vena aukso amžių: vykdome nemažai projektų, vis atsinaujiname, turime ir idėjų, ir kur jas reikšti, esame vis labiau įtraukiami ir į instituto oficialųjį„mokslinį gyvenimą", stebėtojo teisėmis čia dalyvaujame moksliniame komitete.

pasakoja jos pirmininkė Sabina Karmazinaitė.

Kodėl mes čia arba kodėl daugelio iš mūsų SMD nėra LSAS duomenimis, 2008 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų SMD sudarė mažiau nei 0,5 proc. studentų. Šiuo metu

pat SMD veikloje turėtų dalyvauti ir labiau praktiką mėgstantys studentai,

suvokiantys gilesnio teorinio savo žinių pagrindimo svarbą. Ne paslaptis, kad SMD egzistuoja ir pareigybės, kurios tiesiogiai siejasi su praktine veikla (pvz., rinkodara, organizacinis darbas)."

veikia devynios SMD.

žodis „mokslinė". Vieni studentai nėra suinteresuoti moksline veikla, o kai kurie, ne paslaptis, ir pačiu mokslu

puliarinančius renginius, seminarus, rengia paskaitas, Lietuvos chemijos olimpiadas, atsako už Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos darbą,

išleistas jau septintasis SMD rengia­ mas geriausių studentų rašto darbų

visiems nariams yra keliami itin aukšti

almanachas, ypač laukiamas TSPMI pirmakursių. Taip pat visus metus

sugebėjimais, nepasitiki savimi. Ma­

vyko nuolatiniai intensyvūs politine filosofija besidominčių studentų

susitikimai ir tekstų aptarimai su šios srities specialistais akademikais. Be to, politinė filosofija ir teorija buvo ne

kartą pristatoma ir kitomis formomis, būtent dokumentiniais filmais. Tokie kino seansai sulaukė ne tik studentų,

nau, kad daugumai studentų tiesiog

yra nesuvokiama, kaip galima visą dieną prasėdėjus paskaitose ir savo

laisvalaikį paskirti mokslui ir mokslinės minties puoselėjimui", - taip studentų neaktyvumą aiškina Šarūnas Matule­

vičius. Panašiai mąsto ir Eglė Balčiūtė

bet ir dėstytojų susidomėjimo. Taip

pat įvyko kelios kviestinių dėstytojų viešos paskaitos TSPMI apie kiną ir

studentai jau tikrai nesiryžta žiūrėti į dar kažkokią veiklą, kurios pavadinime

politinę filosofiją, tradiciniai studen­

taip baisiai šmėsteli žodis „mokslas",

tų savišvietos seminarai (apie kiną, minkštąją galią tarptautiniuose santy­ kiuose, Lietuvos ir Švedijos santykius,

o pagrindine neaktyvumo priežasti­ mi įvardintume SMD neveiklumą ir

fluxus, politinės filosofijos suktybes,

atsiranda žmonių, kurie entuziastingai imasi ką nors keisti. Norint tai padaryti,

studentai. Kaip ir kiekvienais metais SMD surengė studentų ir dėstytojų ypač laukiamas geriausių šiuolaikinės politinės filosofijos ir tiriamųjų rašto darbų konferencijas, kuriose studentai

Young Scientists) yra susibūrusi Kau­ no humanitariniame fakultete.

Komunikacijos fakulteto stu­ dentų mokslinė draugija vienija

SMD laukia naujų narių ir šviežių minčių Šiuo metu Vilniaus universitete

Chemikų studentų mokslinė draugija organizuoja mokslą po­

Nuotolinės chemijos olimpiados organizavimą ir kt.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų mokslinė draugija vienija šio instituto studen­ tus, besidominčius moksline veikla.

Draugija kasmet leidžia geriausių rašto darbų almanachą, organizuoja mokslines konferencijas, susitikimus su politikais, mokslininkais ir žymiais visuomenės veikėjais, rūpinasi studen­ tų mokslinių įgūdžių formavimu.

Teisės fakulteto studentų moks­ linę draugiją sudaro 7 mokslinės veiklos būreliai, veikiantys prie kie­ kvienos katedros. Juose studentams sudaroma galimybė tyrinėti pačias įvairiausias teisės sritis.

Visos draugijos yra įsikūrusios skir­ tingu metu, turi skirtingas istorijas, tikslus ir organizavimo įgūdžius. Pvz., Medicinos fakulteto SMD gyvuoja jau

apie 60 metų, o Psichologijos - vos trejus. Visos SMD laukia naujų, žinių ištroškusių narių su šviežiomis minti­ mis ir idėjomis.

reikalavimai, galbūt jie abejoja savo

su Skaiste Bielskyte:„Nuo studijų, pas­ kaitų ir papildomos literatūros pavargę

LGBT teises Lietuvoje), į kuriuos šiais metais pakviesti ir pagal ERASMUS programas TSPMI studijuojantys

Socialinių mokslų studentų grupė ĮGYS (International Group of

įvairių medicinos sričių būrelių, ku­ riuose būsimieji medikai gali dalytis patirtimi, stebėti ir mokytis iš kolegų praktinės veiklos, skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kt.

turėtų būti tie, kurie ruošiasi būti akademikais. SMD gali būti pagalbinis įrankis pasirenkant gyvenimo kelią.

Mokslu besidomintis studentas gali pasitikrinti, ar akademiko gyvenimas yra jam tinkamas ir priimtinas. Taip

100 narių, tačiau aktyviai dalyvau­ jančių taip pat yra vos apie 15-20. „Studentus turbūt labiausiai gąsdina

bendrąja prasme. Kiti studentai tiesiog neišdrįsta prisijungti, manydami, kad

žmogeliukų kompanija, vienijama noro plėsti savo akiratį, dalytis patirti­ mi, keistis nuomonėmis - organizuoja seminarus, susitikimus su įdomiais ir garsiais žmonėmis, studentų moks­ linių darbų konkursus, intensyviai užsiima moksleivių švietimu, rengia tarptautines konferencijas ir jose dalyvauja.

čius pabrėžia: „SMD nariai nebūtinai

kartu su Alumni draugija sudaro apie

įgavo esama veikla, taip pat atsirado naujų. Tradiciškai šiais metais buvo

Studentų gamtininkų mokslinė draugija - linksmų ir nerimstančių

Medicinos fakulteto studentų mokslinėje draugijoje veikia net 19

nei buvome užsibrėžę. Tikiuosi, kad

ir turiningi: sustiprėjo ir naujų formų

Association of Physics Students) nacionalinė atstovybė Lietuvoje. IAPS vienija Europos ir pasaulio fizikos studentus. Patys fizikai savo SMD vaiz­ dingai vadina angelu sargu, kuris pai­ ma už rankos jaunuosius fizikus ir visą gyvenimą veda sėkmės keliu į pergalę prieš Visatos paslapčių sargus.

galima domėtis viskuo, kas tik įdomu, ir tiek, kiek tai įdomu." Š. Matulevi­

taip bus ir ateityje: netrūks motyvuotų

metais, šie mums buvo ypač veiklūs

Fizikos fakulteto studentų moks­ linė draugija yra IAPS (International

pat ragina nebijoti žodžio „mokslas": „SMD veiklos mokslinė veikla nepri­ mena studijų mokslo, kur vieną ar kitą medžiagą privalu įsisavinti. Čia

KF SMD priklauso apie 15-20 narių,

studentų tęsti veiklos ir įgyvendinti naujų idėjų. Palyginti su ankstesniais

metine Ekonomikos fakulteto SMD konferencija ir tarptautiniu Jaunojo verslininko konkursu.

šio fakulteto studentus, siekiančius pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius komunikacijos ir informacijos mokslų srityje, ir jaunuosius mokslininkus (doktorantus), siekiančius perduoti mokslinio darbo patirtį ir įgūdžius.

Todėl savo draugijos veiklą vertinu labai pozityviai, atlikome daugiau,

PSMD apie 15 narių. TSPMI draugiją

Ekonomikos fakulteto studentų mokslinė draugija garsėja kas­

menką informacijos sklaidą: ne visada

reikia daug laiko, pastangų ir energijos.

Kartais gali apimti nusivylimas: kad ir ką veiki, studentų aktyvumas vis vien nedidėja. Tačiau man atrodo, kad

reikia džiaugtis ta veikla, kurią darai, nes kai ji atliekama džiugiai, tuomet ir kiti prie jos norės prisijungti." Sabina

Kviečiame dalyvauti podoktoranturos stažuočių konkurse Kviečiame dalyvauti podoktoranturos stažuočių konkurse. Paraiškas lietuvių arba anglų kalba elektroniniu būdu prašome teikti iki 2010 m. rugpjūčio 10 d.

Podoktoranturos stažuočių finansavimo konkurse gali dalyvauti tiek Lie­ tuvos, tiek užsienio šalių mokslininkai, jei nuo daktaro laipsnio suteikimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai (motinystės ir vaiko priežiūros atostogos j šį laikotarpį neįskaičiuojamos). Stažuočių trukmė iki 2 metų. Dalyvauti gali socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių stažuotojai.

Podoktorantūros stažuočių finansavimo konkursui teikiamą paraišką sudaro A ir B dalys, daktaro disertacija ir priimančiosios institucijos vadovo pasirašytas lydraštis.

Paraišką dalyvauti podoktorantūros stažuočių konkursui teikia kartu pretendentas į stažuotojus ir priimančiosios institucijos darbuotojas, turin­ tis mokslo laipsnį ir sutinkantis būti podoktorantūros stažuotės moksliniu vadovu.

Pretendentas į stažuotojus vienu metu gali teikti tik vieną paraišką, pri­ imančiosios institucijos darbuotojas moksliniu vadovu gali būti dviejose paraiškose.

Paraiškų teikimo, stažuočių vykdymo tvarką ir paraiškų formas rasite: www.postdoc.lt/dokumentai.

universitas

2010 m. birželis

13

vilnensis

_________ fff

Požiūris į mokslą Lietuvoje tarp kraštutinio pesimizmo ir atsargaus optimizmo Gegužės viduryje jaunieji mokslininkai pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją aptarti Lietuvos mokslo situacijos pokyčių, laimėjimų ir trūkumų, išryškėjusių per dvidešimt metų po Nepriklausomybės atkūrimo. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkės dr. Vilmos Petrikaitės, dabar taip pat yra geras laikas pagalvoti ir apie naujus iššūkius, laukiančius šalies mokslo.

Viktoras DENISENKO

tikėtis pritraukti į slėnius geriausius

mokslininkus.

Mokslo padėtis nedžiugina

Gana kritiškai apie Lietuvos mokslo

būklę atsiliepė V. Petrikaitė. Pasak

LJMS pirmininkės, pastebima, kad

Socialiniai mokslai pasiekė vakarietišką lygi

vakarietiškas tradicijas", - pabrėžė A.

nizavimo sistemai, tai, kad dažniausiai

Ramonaitė. Tačiau, pasak jos, kol kas

finansuojami trumpalaikiai moksliniai

taip ir nepavyko sukurti originalių šių

tyrimai.„Lietuvoje norima greitų atsa­

mokslų tyrinėjimo krypčių, mokyklų,

kymų", - pažymėjo ji. V. Pakalniškienės

kurios pasaulyje asocijuotųsi su Lietu­

manymu, pernelyg mažai skatinamos

va. Taip pat sunkiai sekasi prisitraukti

ir tarpdisciplininės studijos, kurios vis

mokslininkus iš svetur ar net lietuvių

labiau populiarėja Vakarų pasaulyje.

kilmės mokslininkus, gavusius išsila­

„Pas mus stengiamasi finansuoti tuos

vinimą Vakaruose.

projektus, kurie telpa tik tam tikrų mokslų rėmuose", - apgailestavo ji.

Mokslininkai neskati­ nami pasilikti Lietuvoje

Ar nesulauksime vietoje proveržio nuosmukio?

Vilniaus universiteto Tarptautinių

VU Filosofijos fakulteto Bendrosios

santykių ir politikos mokslų instituto

psichologijos katedros stažuotoja

Bendra išvada, kurią spaudos konfe­

doc. dr. Ainė Ramonaitė kalbėjo apie

dr. Vilmantė Pakalniškienė pasakojo

rencijos dalyviai padarė pristatę savo

socialinius mokslus ir jų pažangą, pa­

apie turimą Skandinavijos šalių pa­

pozicijas, skambėjo taip: Lietuvoje per

darytą per pastarąjį dvidešimtmetį. Jos

tirtį aukšto mokslo lygio užtikrinimo

šį dvidešimtmetį įvyko didelių pokyčių,

teigimu, po Nepriklausomybės atkūri­

tačiau nors mokslo finansavimas yra

mo šie mokslai turėjo susikurti beveik

srityje. Ji pati ilgą laiką gyveno ir dirbo Švedijoje. Pasak jos, viena iš ryškiau­

nuo nulio. A. Ramonaitė pabrėžė, kad

siai pastebimų strategijų, naudojamų

dar nematyti. Kaip galima pastebėti,

išaugęs, rimto proveržio šioje srityje vis

sovietmečiu socialiniai mokslai buvo

Skandinavijoje - siekis pritraukti ge­

proveržis nepasiekiamas dėl tam tikro

smarkiai ideologizuoti. Po 1990 m.

riausius mokslininkus ir tyrėjus iš viso

šalies mokslo sistemos nelankstumo

Lietuvoje atsirado ir naujos socialinių

pasaulio. V. Pakalniškienė pabrėžė, kad Švedijoje yra daug agentūrų,

Naujoji mokslininkų karta formuojasi

mokslų rūšys - politikos, komunika­

ir kartais pernelyg siauro požiūrio.

cijos mokslai, sociolingvistika ir pan.

kurios rūpinasi šiais klausiamais. Be

vangiai (nemaža dalis perspektyvių

„Neturėjome atitinkamos mokslo tra­

to, yra nemažai fondų, pasirengusių

jaunų mokslininkų sieja savo ateitį su

dicijos, nebuvo net supratimo, kaip tie

skirti pinigų tyrimams finansuoti. „Švedijoje visapusiškai rūpinamasi,

profesine veikla svetur), o tai reiškia,

mokslai turėtų atrodyti", - apie pirmi­

tuvos mokslo gali laukti ir nuosmukis.

LJMS eksperto dr.Tomo Žalandaus-

per praėjusius metus suprastėjo

ko duomenimis, šiandien Lietuvoje

studijų kokybė, taip pat žemesnis

nio etapo padėtį kalbėjo A. Ramonaitė.

kad tyrėjai, atvažiavę iš svetur, išbūtų

yra daugiau kaip šeši tūkstančiai

tapo ir doktorantų lygis. „Mūsų šalis

Tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, per

šalyje ilgesnį laiką. Ieškoma naujų ir

mokslininkų. Tarp jų vyrauja sociali­

Kad taip neatsitiktų, reikėtų turėti

dar negali konkuruoti mokslo srityje

dvidešimt metų pavyko padaryti labai

inovatyvių idėjų. Sudaromos labai

aiškią jaunųjų mokslininkų skatinimo

nių mokslų atstovai. Kaip pagrindinę

tarptautiniu mastu. Šiandien perspek­

daug.„Per šį laikotarpį į lietuvių kalbą

geros sąlygos mokslininkams dirbti,

pasilikti ir dirbti Lietuvoje viziją.

problemąT. Žalandauskas įvardijo tai,

tyviausias jaunimas išvyksta į užsie­

buvo išversti pagrindiniai moksliniai

tačiau ir daug iš jų reikalaujama", -

kad dauguma šalies mokslininkų yra

nį", - konstatavo V. Petrikaitė. Pasak

darbai, o socialinių mokslų discipli­

vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu

jos, kol kas auga mokslo produkcijos

Nemažai vilčių yra siejama su stu­ dijų, mokslo ir verslo slėnių sukūrimu, nors šiose viltyse galima aptikti ir

jaunųjų mokslininkų karta ne tokia

kiekis, bet ne kokybė. V. Petrikaitės tei­

nos tapo panašios į tikras mokslines disciplinas. Šiandien mes jau beveik

pažymėjo V. Pakalniškienė. Švedijoje jaunieji mokslininkai ypač skatinami pirmus metus po to, kai įgy­

skepsio šešėlį. Koks požiūris pasi­

gausi, kaip norėtųsi. Lietuva negali

gimu, studijų, mokslo ir verslo slėnių

pavijome Vakarus", - yra įsitikinusi

ja daktaro laipsnį.„Daroma viskas, kad

tvirtins - pesimistinis ar optimistinis,

pasigirti ir didelėmis valstybinėmis

kūrimas yra sveikintina iniciatyva, ta­

investicijomis į mokslą (jos yra gana

čiau čia irgi yra problemų.„Užsienyje

A. Ramonaitė.

VU TSPMI atstovė taip pat atkreipė

tik jie liktų universitete ir šalyje", - sakė V. Pakalniškienė. Anot jos, Švedijoje

galima bus tiksliai pasakyti tik po to, kai slėniai pradės funkcionuoti

vidutiniškos), o verslas į mokslą aps­

lėšos koncentruojamos tose mokslo

dėmesį į, jos manymu, keistą paradok­

pasilieka ir nemažai jaunųjų moks­

visu pajėgumu. Kol kas gi yra aiškūs

są. Pasak A. Ramonaitės, tos discipli­

lininkų, atvykusių iš Lietuvos, nes

keli pagrindiniai dalykai - Lietuvai

nos, kurios iškart po Nepriklausomy­ bės atkūrimo turėjo geresnes startines

atranda ten daug geresnes finansines ir įsidarbinimo galimybes. „Lietuvoje

reikia siekti ne tik išlaikyti tą mokslo lygį, kurį ji turi dabar, bet ir rimtai

pozicijas, menkai pasinaudojo šiuo

trūksta gerų vadovų ir naujų idėjų", -

apgalvoti strategiją, kaip jį pagerinti.

pranašumu. „Naujai atsiradusios dis­

konstatavo V. Pakalniškienė. Ji taip

Globaliame pasaulyje šiandien ne­

įmanoma pasiekti aukštų rezultatų

kritai beveik neinvestuoja.

srityse, kur yra didesnis potencialas,

kad vietoje išsvajotojo proveržio Lie­

Tačiau mokslo srityje pasitaiko ir

o Lietuvoje siekiama skirti visiems

gerų naujienų. T. Žalandauskas ypač

po truputį", - pabrėžė V. Petrikaitė.

išskyrė pradėtus vykdyti studijų,

Pasak jos, tai nėra teisinga strategija.

mokslo ir verslo slėnių sukūrimo pro­

V. Petrikaitė taip pat pažymėjo, kad

ciplinos jas gal kiek netgi ir pralenkė.

pat pažymėjo, kad Lietuvoje jaunieji

jektus. Pasak jo, tai rimta investicija

dabar pagrindiniai ištekliai skiriami

Naujųjų socialinių mokslų ir pliusas, ir

mokslininkai nėra skatinami, pasilikę

nekonkuruojant tarptautiniu lygiu,

į mokslo ir studijų infrastruktūrą. Su

„sienoms ir aparatūrai", tuo tarpu

minusas buvo tas, kad formavosi labai

universitete jie dažniausiai tiesiog

tačiau, jaunųjų mokslininkų manymu,

šiais projektais yra susijusios ir in­

būtų ne mažiau svarbu pritraukti į

jauni mokslininkų kolektyvai. Galima

paverčiami dėstytojais.

Lietuva kol kas dar nėra pasirengusi

vesticijos į mokslinius tyrimus, o tai,

Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš

sakyti, buvo išauginta nauja socialinių

Dar vienas priekaištas, kurį V. Pakal­

T. Žalandausko prognozėmis, leidžia

užsienio.

mokslų atstovų karta - karta, perėmusi

niškienė išsakė Lietuvos mokslo orga-

mokslui dar trūksta pajėgumų.

Tiek savo rinkiminėje programo­ je, tiek konferencijos metu dažnai minėjai demokratizaciją. Galbūt remsiesi patirtimi, įgyta JAV?

Kaip manai, ką studentams reiš­ kia VU SA?

Ypatingų naujovių šiuo atveju ne­

tvirtino, kad jiems rūpi, ką veikia stu­

pritaikysi. Demokratizavimo procesas remtųsi vakarietiška patirtimi - tie­

dentų atstovybės, bet daugiau nei 50 procentų sakė, kad jiems informacijos

sioginiais rinkimais. Svarbiausia yra

neužtenka. Situacija akivaizdžiai nėra

Naujasis VU SA prezidentas Liutauras Gudžinskas padės išsiveržti demokratijos ugnikalniui Gegužės 8 d. išrinktas naujas VU SA prezidentas - TSPMI politikos mokslų doktorantas Liutauras Gudžinskas. Jis pakeitė dvejus metus prezidentavusią Moniką Sičiūnaitę.

Liutauras įgijo būdamas studentų atstovu VU Senate, VU Mokslo komi­

tete, VU TSPMI Taryboje. Iš karto po rinkimų su Liutauru kalbamės apie jo

tikslus ir planus.

Kaip vertini dabartinę VU SA padėtį ir veiklą?

VU SAyra kaip ugnikalnis, kuris jau

kunkuliuoja, bet dar neišsiveržė. Kar­ tais galbūt trūksta profesionalumo,

bet atstovybė turi didelį potencialą,

įsitraukti į šią konkurencinę kovą. Jos

Neseniai„Studentų eroje" skelbtoje apklausoje 76 procentai studentų

įtraukti studentus į savivaldą, ne­

labai gera. Mano tikslas yra labiau

svarbu, ar jie yra studentų atstovybės

įtraukti studentus. Jie dažnai net

nariai, ar ne. Tai pakeistų dabartinę

nežino, kas yra jų fakulteto SA pirmi­

ataskaitinės rinkiminės konferencijos

ninkas ar kas yra VU SA prezidentas.

Tai nėra gerai.

rinkimų formą.

Vieni iš tavo tikslų rinkiminėje programoje yra skaidrumas, stu­ dijų kokybės gerinimas, studentų nusirašinėjimo problemos mažini­ mas. Kokiais konkrečiais veiksmais ketini to siekti?

Skaidrumas siejasi su demokra­

Studijuoji doktorantūroje. Kaip derinsi mokslus ir prezidentavi­ mą?

Ar imsiu akademines atostogas,

dar nežinau, dėl šio klausimo reiktų kalbėtis su administracija. Mano dok­ torantūros studijos jau įpusėjo, esu

jau nemažai padaręs. Mano mokslinis

kurį tikiuosi panaudoti.

tinių procedūrų įtvirtinimu, lėšų

Kaip stengsiesi išlaikyti VU SA lygį, dvidešimt metų trunkančias tradicijas?

panaudojimo viešinimu. Jos dabar

yra efektyviai panaudojamos, ne­

Pirmiausia reikės pasisemti patirties

taip, kad visi galėtų apie tai sužinoti.

Naujasis prezidentas laimėjo di­

iš veteranų, buvusios prezidentės,

Svarbu kalbėti su kitomis studentų

Kokio darbo imsiesi pirmiausia?

dele balsų persvara. Jis surinko 86

konsultuotis su fakultetais. Taip pat

organizacijomis. Svarbu užmegzti

delegatų balsus, o jo konkurentė

svarbu išlaikyti dabartinę biuro ko­

dialogą, nieko neslėpti, neregzti

Pirmiausia noriu susitikti, susibičiu­ liauti su visais atstovybėje dirbančiais

Vita LIČYTĖ

švaistomos, bet kodėl nepadarius

darbas dabar individualesnis, todėl

suderinti mokslus ir darbą tikrai pa­ prasčiau nei bakalauro studentams.

Su laiko planavimo klausimu, manau, susitvarkysiu.

Vaida Petrauskaitė, Matematikos ir

Liutauras Gudžinskas perėmė

mandą. Sudėtis šiek tiek keisis, bet

intrigų. Studijų kokybės lygį galime

informatikos fakulteto trečio kurso

VU SA vadovo portfelį iš Monikos

ypatingų revoliucijų nebus. Aš noriu

kelti skatindami administraciją dirbti

žmonėmis ir rasti su jais bendrą kalbą, perimti patirtį iš buvusios VU SA prezi­

finansų draudimo matematikos stu­

Sičiūnaitės

dentė- 36.

Liutauras Gudžinskas gali pasigirti

kos departamento politikos anali­

ne ką nors išlaikyti ar išsaugoti, bet

kartu. Svarbu užtikrinti grįžtamąjį

dentės Monikos Sičiūnaitės ir vetera­

pagerinti. Matau, ką tikrai galima

ryšį, kad į studentų nuomonę būtų

nų, užmegzti kontaktus nacionaliniu

pataisyti, demokratizuoti. Dabar atėjo

atsižvelgiama fakultetuose. TSPMI

lygiu. Iš darbų mano rinkiminėje programoje pirmiausia ketinu rengti planą dėl demokratizavimo.

solidžia patirtimi. Jis dirbo Lietuvos

zės skyriaus vedėju, yra studijavęs

naujas dvidešimtmetis ir manau, kad

nusirašinėjimo problema išspręsta,

Vyriausybės kanceliarijos ES politi-

JAV. Studentų atstovavimo įgūdžių

galima daryti kai ką naujo.

remsiuosi šia patirtimi.

universitas

14

* f B sukaktis

2010 m. birželis

vilnensis

____________________________________________

Rytų kalbų katedros įkūrimui universitete - 200 metų Birželio pra­ džioje Vilniaus universitete buvo minima Rytų kalbų katedros įkū­ rimo universi­ tete 200 metų sukaktis. Šia proga „U. V.“ kalbina Orien­ talistikos cen­ tro direktorių prof. Audrių Beinorių.

Kaip ir kada prasidėjo orienta­

listikos studijos Vilniaus univer­ sitete?

Domėjimasis Rytų kultūromis Lie­ tuvoje siekia XVI a. Žinių apie arabų

kraštus (Palestiną, Egiptą, Siriją) paliko Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549-1616), kurio knyga„Kelionė į Je­ ruzalę" buvo išversta į daugelį Europos kalbų. Jėzuitų universiteto absolven­ tas, misionierius Andrius Rudamina (1596-1631) kelerius metus gyveno ir skleidė krikščionybę Kinijoje.

XIX a. pradžioje įvairių neformalių to meto Vilniaus draugijų - filaretų, filomatų, šubravcų, masonų - aplin­ koje kilo romantiškas susidomėjimas Rytais, skatinęs ir mokslinę veiklą. Tad akademinių orientalistikos studijų Vilniaus universitete pradžia siejama su 1810 m. birželio 1 d. įkurta Rytų kalbų katedra, kuriai vadovauti buvo paskirtas profesorius arabistas Julius Heinrichas Klaprothas (1783-1835).

Tačiau šiam netrukus išvykus atgal į Vokietiją katedra liko be vadovo. Kiek vėliau garsus Vilniaus intelektualas, universiteto adjunktas Kazimieras Kontrimas 1822 m. Vilniaus apygardos švietimo kuratoriui kunigaikščiui Ado­ mui Čartoriskiui įteikė memorandumą dėl Rytų kalbų instituto įsteigimo prie Vilniaus universiteto. Šiame institute buvo ketinama dėstyti mongolų, armėnų, turkų, arabų, persų kalbas.

K. Kontrimas universiteto vadovybei netgi siūlė siųsti studentus į Indiją ir Ceiloną mokytis bengalų, sinhalų, sanskrito ir kitų kalbų. Buvo numatytas ir vadovas - profesorius Juzefas Julianas Senkovskis, kurį netrukus didesniu atlyginimu perviliojo Sankt Peterburgo universitetas.

Tuo metu tai buvo itin pažangu, nes žymiausiuose Europos universitetuose dar tik kūrėsi orientalistikos studijų katedros. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje skirtingose Vakarų Europos šalyse pradėjo rastis mokslinio orientalizmo užuomazgų, pasirodė pirmieji svarbiausių arabų, persų, indų ir kitų Rytų tautų filosofinių, religinių bei po­ etinių tekstų vertimai, leidžiantys euro­ piečiams autentiškiau suvokti turtingą Rytų kultūrinių tradicijų pasaulį.

Deja, dėl nežinomų priežasčių Rytų kalbų instituto sumanymas liko neįgyvendintas, o gabūs universiteto auklėtiniai pabiro po svetimus kraš­ tus. Tik nuo 1822 m. Laisvųjų menų fakultete pradėta dėstyti arabų kalbą, o nuo 1826 m. - ir persų, tačiau tai truko neilgai, nes greitai carinė valdžia Vilniaus universitetą visai uždarė.Taip buvo nutraukta ankstyvoji, dar tik besiformuojanti Vilniaus universiteto orientalistinė veikla.

Kokios šių studijų tradicijos buvo

susiformavusios Vilniaus univer­ sitete?

Deja, Lietuvos orientalistikos istori­ ja nebuvo itin turtinga nuveiktų dar­ bų. Tenka konstatuoti, kad palyginti mažai dar žinome apie darbus, trūksta išsamesnių istorinių ir archyvinių ty­ rimų. Todėl ir žinių apie ypatingas ar kuo nors savitas orientalistinių studijų tradicijas neturime. Akivaizdu, kad vyravo arabistika, hebraistika, persų, turkų kalbų studijos - taigi vien Arti­ mųjų Rytų regionas. Tokį geografinį studijų pobūdį neabejotinai lėmė ir tuometinės carinės Rusijos geopoli­ tiniai interesai.

Kaip ilgainiui keitėsi orientalisti­ kos mokslas? Ar Orientalistikos centras šiandien jaučia ryšį su

Orientalistikos centro direktorių prof. Audrių Beinorių džiugina nenuslūgstantis susidomėjimas Azijos studijomis. R. Malaiškos nuotr. orientalistikos studijų Vilniaus universitete pradininkais ?

Nepaisant visų trukdžių, keli uni­ versiteto anktyvosios orientalistikos auklėtiniai tapo pasaulinio garso spe­ cialistais: Juzefas (Osipas) Kovalevskis (1801-1878) buvo Rusijos mongolistikos pionierius, Kazanės universiteto profesorius, 1855-1866 m. - jo rekto­ rius, o žymus arabistas Juzefas Julianas Senkovskis (1800-1858) Peterburgo universitete vadovavo Arabų ir turkų kalbų katedrai ir yra laikomas vienu iš akademinės Rusijos arabistikos pradininkų. Vilniaus universitete dėstė ir Joachimas Lelevelis (1786-1861), 1820 m. parašęs vieną pirmųjų Indi­ jos istorijų Vakaruose. Žinoma, mes,

dabartiniai VU orientalistai, didžiuoja­ mės šių mokslininkų įdirbiu. Kita ver­ tus, nors Azijos studijos VU pradėtos anksti, tačiau po pradinio etapo sekė gana ilgas orientalistikos užmaršties laikotarpis.

Nepriklausomoje tarpukario Lie­ tuvoje orientalistiniai tyrinėjimai irgi nebuvo plėtojami; dirbo tik keli tam atsidavę mokslininkai. Iš jų ryškesnį pėdsaką paliko profesionali egiptolo­ ge Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė (1885-1941), dėsčiusi Lietuvos univer­ siteto Humanitarinių mokslųfakultete, sukaupusi Kauno muziejuje turtingą Egipto meno kolekciją. Žymūs keliau­ tojai Antanas Poška ir Matas Šalčius apkeliavo daug Azijos šalių, rinkdami įvairią antropologinę medžiagą ir garsindami Lietuvos vardą. Daug apie Rytų irVakarų pasaulių kultūrinių vertybių sinteze grindžiamą lietuvių tautinės kultūros atgimimą mąstė ir rašė filosofas Stasys Šalkauskis, (vairių tokios sintezės įgyvendinimo būdų savo kūryboje mėgino atrasti Mikalo­ jus Konstantinas Čiurlionis, Vilhelmas

Storosta-Vydūnas, Jurgis Baltrušaitis, Vincas Krėvė.Tačiau tai nebuvo akade­ miniai, kalbų mokėjimu paremti moks­ liniai tyrimai, greičiau romantiškas žavėjimasis Rytais ir netgi, sakyčiau, egzotiškas jų mistifikavimas.

Tarpukario metais Vilniaus Stepono Batoro universitete buvo bandoma atgaivinti Rytų tyrinėjimus, čia lankėsi ir dirbo žymūs lenkų orientalistai, pa­ vyzdžiui, žymus Japonijos ainų kultū­

ros tyrinėtojas Bronislavas Pilsudskis.

Vilniuje vyko ir vienas iš prieškario Lenkijos orientalistų suvažiavimų.

Sovietmečiu Maskvos kontroliuo­ jamos Lietuvos aukštosios mokyklos dėl tam tikro „ideologinio pavojaus" neturėjo galimybių steigti Rytų stu­ dijų centrų, tebuvo vienas kelias vykti mokytis į Rusijos universitetus.

Lietuvoje buvo tik keli specialistai, tokie kaip sanskrito žinovas Ričardas Mironas ar Rusijoje dirbęs indologas Algimantas Prazauskas.

Kokios yra orientalistikos studijų ir mokslo perspektyvos Vilniaus

universitete?

Nauja susidomėjimo Rytų civili­ zacijomis banga pakilo ir moksliniai tyrinėjimai suaktyvėjo atgavus Nepri­ klausomybę. 1993 m. Vilniaus univer­ sitete įsteigtas (ar, tiksliau, atkurtas) Orientalistikos centras (OC), kuriame buvo dėstomi įvairūs Azijos kalbų ir kultūrų kursai, o nuo 2000 m. rudens pradėta lyginamųjų Azijos studijų bakalauro studijų programa, pagal kurią rengiami arabistikos, sinologijos, japonologijos, indologijos, iranistikos ir turkologijos specialistai. Nuo 2006 m. centre vykdoma nauja šiuolaikinių Azijos studijų magistro studijų progra­ ma. Nuo 2002 m. prie OC veikia Rytų kalbų mokykla, kurioje visi norintieji gali mokytis japonų, kinų, arabų, farsi, hindi, sanskrito, turkų, korėjiečių kalbų.

2010 m. pavasarį, bendradarbiaujant su Liaoningo universitetu (Kinijos LR), prie OC įkurtas kinų kalbą ir kultūrą pro­ paguosiantis Konfucijaus institutas.

Susidomėjimas mūsų studijomis yra milžiniškas, stojamieji konkursai ir įstojusiųjų balai - vieni didžiausių visoje Lietuvoje. Sėkmingai pasinau­ dojant tarpvalstybinėmis ir tarpuniversitetinėmis sutartimis, glaudžiai bendradarbiaujant su Azijos šalių diplomatinėmis atstovybėmis suda­ rytos sąlygos didesnei daliai studentų studijų metais išvykti mokytis į Indijos, Kinijos, Japonijos, Korėjos ir kitų šalių aukštąsias mokyklas. Tai neabejotinai brandina jaunus žmones, suteikia ne tik daugiau žinių, bet ir asmeninės, kultūrinės patirties.

Centro mokslininkų mokslotiriamoji veikla aprėpia monografijų, žodynų,

2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre Kinijos LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai J. E. Mingtao Tongas VU Orientalistikos centro bibliotekai padovanojo per pusę tūkstančio naujų sinologinių knygų ir kinų kalbos mokymo priemonių. Tai nebe pirmoji Ki­ nijos ambasados parama kinų kalbos ir kultūros studijoms. Prieš penkerius metus VU Orientalistikos centre buvo įrengtas kinų kalbos kabinetas su šiuolaikine kalbos mokymo įranga, o centro biblioteka papildyta informa­ cinėmis knygomis apie Kiniją. V. Naujiko nuotr.

Azijos kalbų vadovėlių rengimą. Pagal tęstinį Azijos literatūros, religijos, inte­ lektinės tradicijos šaltinių kritinių ver­ timų projektą išleisti ir parengti keturių klasikinių kinų, pali ir sanskrito tekstų vertimai. Nuo 2000 m. leidžiamas tarp­ tautinis mokslo darbų žurnalas anglų kalba „Actą Orientalia Vilnensia", or­ ganizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos ir seminarai, iš Vakarų ir Rytų atvyksta vizituojantys profesoriai.

Integruojamės į europines ir pasaulines akademines asociacijas. Šiais laikais jau nebėra reikalo įrodi­

nėti Azijos studijų ir šių sparčiai ekono­ miškai stiprėjančių regionų pažinimo svarbos visais aspektais - lingvistiniu, kultūriniu, istoriniu, filosofiniu, ekono­ miniu, socialiniu, politiniu ir 1.1. Būtent tokių platesnio išsilavinimo specia­ listų pageidauja ir mūsų socialiniai partneriai - ministerijos, valstybiniai departamentai, diplomatinės, karinės struktūros, į Azijos pramonę ir rinką be­ sidairantis privatus Lietuvos verslas. Štai kodėl mūsų centre nuo pat jo atkūrimo yra plėtojamos ne grynai filologinės Azijos kalbų studijos, kurio­ mis pasižymėjo XIX a. ir XX a. pradžios kabinetinė orientalistika, bet tarpdis­ ciplininės regionų kultūros studijos, Vakaruose dažniausiai vadinamos Area Studies. Daug dėmesio skiriame antropologinėms, vizualinėms, religijotyrinėms, pokolonijinėms ir kitoms šiuolaikiškoms perspektyvoms ir me­ todologijoms.

Galvodami apie ateitį esame nu­ siteikę labai optimistiškai: gausėja specialistų, sugrįžta iš užsienio univer­ sitetų mokslinius laipsnius įgiję mūsų absolventai, formuojama Baltijos šalyse turtingiausia orientalistinė biblioteka,

gerėja mūsų infrastruktūra, materiali­ nė studijų bazė. Planuojame ir naujas programas, pavyzdžiui, korėjistiką.

Džiaugiamės, kad universiteto vado­ vybė supranta strateginę Azijos studijų svarbą ir mus visapusiškai palaiko.

Prisimindami K. Kontrimo dar 1822 m. išsakytas idėjas, matome, jog netoli­ moje ateityje teks formuoti stambesnį darinį, galbūt Orientalistikos institutą, stiprinti mokslinius tyrimus.

Jei kas mums ir kelia nerimą, tai tik atsaini švietimo ir mokslo reformos vykdytojų nuostata Azijos studijų atžvilgiu. Priminsiu, kad nuo pernai metų įvedus krepšelių sistemą mūsų regionų kultūros studijų programoms, kurių apie 50 proc. sudaro lingvisti­ nės disciplinos (anksčiau turėjusios savaime suprantamą retų kalbų sta­ tusą), dabar yra priskirtas mažiausias humanitarinėms programoms ski­ riamas krepšelis. Ir tik todėl, kad tai nėra„grynoji" filologija.Tad studentai, besimokantys lietuvių, rusų, anglų ar kitų kalbų, gauna dukart didesnį krep­ šelį, o vadinamųjų nemokyklinių kalbų (skandinavų, lotynų, graikų) - bemaž triskart didesnį. Neva mokytis kinų, japonų, hindi, arabų ar persų kalbųyra kur kas lengviau ir paprasčiau nei lietu­ vių ar kitų Europos kaIbųll!Tačiau tikrai neketiname sugrįžti prie ribotos XIX a. lingvistinės orientalistikos sampratos, nūnai mums peršamos Švietimo ir

mokslo ministerijos biurokratų. Todėl ir ateityje ketiname plėtoti populia­ rias ir perspektyvias tarpdisciplinines ir tarpkryptines Azijos studijas. Nes tik tokio pobūdžio studijos padeda pažinti kultūrinį Azijos kitoniškumą ir mūsų pačių vietą įvairiaspalviame pasaulyje.

Orientalistikos centras ir ateityje ketina plėtoti populiarias ir perspektyvias tarpdisciplinines ir tarpkryptines Azijos studijas. Nuotr. is OC arch.

15

vitaensis

2010 m. birželis

________________________ ____________ VU bibliotekai - 440m

Apie hardroką, bibliotekas ir dovanas

nės kapitulos akte atsirado įrašas apie

2010 m. senoji, istorinė VU biblioteka švenčia 440 metų sukaktį. Šiais metais pradėtas staty­ ti naujasis modernus Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komu­ nikacijos ir informacijos centras. Apie permainas bibliotekoje, simbolinius sutapimus, didžiulius iš­ šūkius ir asmeninę patirtį kalbamės su VU bibliote­ kos generaline direktore Irena Kriviene

tai, kad vyskupo V. Protasevičiaus

(R. Malaiškos nuotr.).

Kada tikrasis VU bibliotekos gim­

tadienis?

Metai buvo žinomi, tai 1570-ieji, tačiau į klausimą, nuo kurios metų dienos VU biblioteka skaičiuoja savo istoriją, tikslaus atsakymo ne­

turėjome. Todėl j atvirą diskusiją

pasikvietėme du universiteto moks­

lininkus - komunikacijos ir informa­ cijos, bibliotekų istorija besidomintį

docentą dr. Arvydą Pacevičių (KomF)

ir jėzuitų laikotarpio Vilniaus univer­ siteto istorijos specialistą dr. Liudą Jovaišą (IF). Diskusijoje buvo ban­

doma nustatyti svarbiausias datas, susijusias su VU bibliotekos įkūrimu.

Iš keturių datų, siejamų su šiuo įvykiu, svarbiausios yra dvi. Pirmoji -1570 m. gegužės 12 d., kai Vilniaus generali­

ir tyrimų kryptis, t. y. čia bus galima

rasti plačią fizinių, technologijos ir iš dalies socialinių mokslų literatūros pasiūlą. VU bibliotekos, vienos stambiausių elektroninių informacijos išteklių prenumeratorių Lietuvoje, užsakomomis duomdTių bazėmis be apribojimų galės naudotis visi Saulėtekio slėnio dalyviai. Jiems

bus atviros mobiliomis pertvaromis lengvai transformuojamos į dides­ nes ar mažesnes konferencijų salės, seminarų, paskaitų, diskusijų patal­ pos. Veiks kavinė, lankytojai galės

pailsėti patogiame minkštasuolyje ar atviroje lauko terasoje pasimė­ gauti - kaip pastato architektas Rolandas Palekas sako - niekada iš mados neišeinančiu miško vaizdu.

Paprastais žodžiais tariant, MKIC bus

vieta, kurioje bus galima ne tik dirbti, bet ir bendrauti.

siūlymu Vilniaus Jėzaus draugijos

bendruomenei perduodama mirusio

ir testamento nepalikusio titulinio Metonos vyskupo sufragano Geor­

gijaus Albinijaus knygų kolekcija.

Antroji - 1570 m. spalio 15 d. Šią

kus leidinių išdavimo savitarnos ir knygų grąžinimo aparatus, techniškai ir technologiškai susietus su verti­ kaliu ir horizontaliu transporteriu, automatiškai rūšiuojančiu knygas ir nugabenančiu jas į saugojimo vietą, bus galima knygą pasiimti ir grąžinti be bibliotekininko pagalbos. Moder­ nios informacinės technologijos, pa­ lengvinančios informacijos paieškos, apdorojimo ir pateikimo metodus, padės mokslininkams, dėstytojams ir studentams pasirinkti geriausius sprendimus.

Kas yra Jūsų variklis, kuris pade­

da Jums atlikti darbus, atsikelti

anksti ryte ir eiti į darbą?

Tiesiog mėgstu dirbti, man tai teikia malonumą. Su didžiuliu entuziazmu galiu kibti į beveik bet kokį darbą.

Tiesa, mažiau mėgstu daug laiko rei­ kalaujančius, kruopščius darbus. Kal­ bant apie bibliotekos veiklas, tai man tikriausiai būtų sunkoka kataloguoti knygas arba restauruoti senus doku­ mentus. Nors niekada to nebandžiau, gal kaip tik labai patiktų.

dieną įvyko Vilniaus jėzuitų kolegijos atidarymo iškilmės, biblioteka buvo atidaryta akademinei bendruomenei

Kas bendro tarp hardroko, AC/DC

ir pradėjo savo veiklą.

ir VU bibliotekos generalinės direktorės?

Gerai jaučiuosi ten, kur daug veiks­ mo. Nepaprasti jausmai apima nu­ važiavus į MKIC statybų aikštelę. Čia verdantis gyvenimas, suvokimas, kad Lietuvoje vėl statome ir šį kartą

Kokia bibliotekai yra arba gali

būti geriausia dovana?

Simbolinis sutapimas - praėjus lygiai 440 metų nuo pirmojo bi­ bliotekos paminėjimo pradėjome statyti Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC). Tai ir yra pati geriausia dovana. Šis projektas

ne bet ką, o biblioteką, suteikia jėgų ir energijos. Panašiai pasijutau ir ne­ seniai Varšuvoje vykusiame AC/DC koncerte. Fantastiško profesionalumo ir nepaprasto gyvybingumo grupės muzikantams-jau seniai per penkias­

mums suteiks galimybę kurti naują biblioteką, visiškai kitokią, nei turė­

dešimt, tačiau stebint juos scenoje atrodo, kad amžius energingam pa­ sirodymui neturi jokios įtakos. AC/DC dainos - mano jaunystės muzika. Mu­ zika, laužiusi nusistovėjusias normas, reiškusi laisvę ir kitokį galvojimą.

jom ar buvom pripratę matyti. Mūsų tikslas - kitaip suprantama, kitaip žiūrinti į vartotojus, socialiai atsakinga

biblioteka. Naujos bibliotekos staty­

ba ir kūrimas - ne kiekvienai kartai tenkantis išbandymas ir galimybė. Šią galimybę suvokiu kaip dar vieną dovaną, šįkart dovaną bibliotekos personalui. Gerai suprantame, kad

Toks Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MK.1C) turėtų atverti duris po poros metų

)) Pati didžiausia svajonė yra ne tiek pastatyti naują pastatą, o kurti naują biblioteką. “

Ar galima teigti, kad bibliote­

Paprastai tariant, kas tas

suvaldyti tokios apimties projektą -

kos direktorės/iaus didžiausia

MKIC?

didžiulė atsakomybė. Tačiau kartu tai - ir nuostabi galimybė kurti, matyti savo darbo rezultatus ir džiaugtis jais.

Neabejoju ir tikiu - mums pasiseks.

svajonė yra pastatyti naują bi­

Tikėjimas turi tvirtą pagrindą: Vilniaus universiteto biblioteka penkti metai

sėkmingai įgyvendina architektūri­ niame ansamblyje įsikūrusios biblio­ tekos rekonstrukcijos projektą. Jo metu atsiradusio MKIC mini prototipo Humanistikos informacijos centro, saugomų tradicijų ir modernumo

dermę liudijančių Lituanistikos, Filo­ sofijos, Retų spaudinių ir Rankraščių skaityklų, bendravimui ir poilsiui skirtų erdvių populiarumas mums neleidžia abejoti, kad pasirinkta tei­ singa kryptis. Tai patvirtina teigiami studentų atsiliepimai - juos į biblio­ teką traukia laisvėjanti atmosfera, ilgėjantis darbo laikas, daug knygų atviruose fonduose. Štai būsima me­ dikė, kurį laiką besimokiusi užsienyje ir dirbusi Vakarų šalių universitetų bibliotekose, tarsi „iš naujo atrado" VU biblioteką, o tai jai suteikia pa­ grindo didžiuotis savo pasirinkimu studijuoti Vilniaus universitete. Prieš porą mėnesių vykusioje VU Studentų atstovybės metinėje konferencijoje biblioteka buvo pavadinta geriausiu studentų draugu. Mano galva, tai pats aukščiausias bibliotekos pastangų įvertinimas.

blioteką?

Pati didžiausia svajonė, mano manymu, yra ne tiek pastatyti naują pastatą, o kurti naują biblioteką.

Biblioteką, kurioje kiekvienas žmo­ gus jaustųsi gerai ir nevaržomai, biblioteką, kuri nieko nesiūlo pri­

mygtinai, tačiau esant reikalui visada pasiruošusi padėti, suteikia laisvę pasirinkti, galimybę ieškoti ir atrasti.

Naujo pastato statyba šiai bibliotekai suteikia unikalų šansą. Viena vertus, seniausia Lietuvos biblioteka su turtingomis rašto ir spaudos kolek­ cijomis ir visiškai kitokia biblioteka naujajame pastate - su naujausiomis technologijomis, nauju požiūriu į vartotojui kuriamą informacinę ir

komunikacinę erdves. Būtent šis tra­ dicijų ir modernumo derinimas, tradi­ cinių bibliotekos paslaugų irfunkcijų susipynimas su naujomis, skaitymo vietos istorinėse salėse ir bibliotekos kaip socialinės erdvės - „trečiosios vietos" ar „gyvosios bibliotekos" (L/vinglibrary) - sampratos pusiausvyra, pagaliau dviejuose pagrindiniuose, vienas kitą savo veiklomis papildan­ čiuose pastatuose gyvuosianti VU biblioteka suteikia neeilinę galimybę ieškoti nepaprastos bibliotekos kelio. Ėjimas šiuo neįprastu keliu man ir yra

didžiausias iššūkis ir svajonė.

Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos cen­ tras - toks naujojo bibliotekos pastato pavadinimas. Koks gi jis bus? Tradicinės knygos ir elektroninių in­ formacijos išteklių dermė, mokslinių tyrimų poreikius atitin­ kanti tylioji erdvė, moderniai įrengta konferencijų salė, triukšmingesnės zonos diskusijoms ir bendravimui, poilsio salelės paprastam žmogiškam pabuvimui kartu, atviri fondai ir nau­ dojimasis jais 24 valandas 7 dienas per savaitę - visa tai ir dar daugiau siūlys naujoji biblioteka kiekvienam į ją ateinančiam. Apgyvendindami naująjį pastatą vadovausimės šiais principais - funkcionalumas, atviru­ mas, lankstumas, racionalumas, este­ tika, ekonomiškumas. Šiais principais

biblioteka iš dalies vadovaujasi jau da­ bar įgyvendindama rekonstrukcijos projektą. Kokia gi bus jų išraiška MKIC ir kaip tai pajus vartotojas? Kiekvienas vartotojas jam reikalingos literatūros galės ieškoti atvirų fondų lentynose.

Greta ieškotos konkrečios jis čia su­ ras daug daugiau tos pačios temos knygų. MKIC, pirmajame Saulėtekio slėnio pastate, kaupsime leidinius, atitinkančius slėnio mokslo, studijų

Viso pokalbio metu pabrėžiate

žodį laisvė. Ką Jums reiškia ši

sąvoka?

Manau, kad mums visiems šis žodis ir ši sąvoka labai svarbūs. Kaip aš suprantu žodį laisvė? Pirmiausia tai didžiulė atsakomybė, tai reiškia, kad žmogus atsakin­ gai renkasi ir atsakingai priima sprendimus. Man sunku priimti primetamą nuomonę ar normas, todėl nepaprastai vertinu žmones, neribojančius mano laisvės rinktis.

Kas bibliote­

kos atžvilgiu yra modernu ir kokio modernumo siekia biblioteka?

Modernumą siečiau su dviem pa­ grindiniais dalykais - požiūriu į tai, ką biblioteka daro ir kokią aplinką

siekia sukurti savo vartotojams, ir su naujų informacijos ir komuni­ kacijos technologijų taikymu. Mo­ derni biblioteka - vieta, kurioje nusitrina tradicinės ir stereotipinės

nuostatos apie bibliotekas, kurioje žmogus jaučiasi laisvas ir saugus, ku­ rioje bibliotekininkė(-as) - vartotojo draugas ir kolega, o pats vartotojas aktyviai įsitraukia į bibliotekos gyve­

Kokie darbai bibliotekoje Jums sunkiausi, o kokie lengviausi?

Atsakyti į šį klausimą nėra lengva.

Iš sudėtingesnių gal galėčiau įvardyti atstovavimą bibliotekai, tai reika­

lauja ypatingo susikaupimo. Mažiau

išmanau naujausias informacijos ir komunikacijos technologijas, čia aš save matau tik kaip jau sukurtų pas­ laugų vartotoją. Tačiau bibliotekoje

yra gerų informacijos vadybininkų, tikrų profesionalų, tad VU biblioteka tikrai neliks informacinių technologijų šalikelėje. Kalbant plačiau, tai man

nimą. Moderni biblioteka - tai nuolat besikeičianti, dinamiška, prisitaikanti,

įdomiau savo energiją nukreipti ten,

draugiška erdvė. Kalbant apie techno­ logijų įtaką bibliotekos modernumui,

kur iškyla kokių nors problemų. įdo­

kur mums kas nors nelabai sekasi ar

mu ieškoti jų sprendimo būdų.

norėtųsi vėl grįžti prie MKIC, nes kaip

tik šiame pastate yra numatyta įdiegti šiuolaikinę bibliotekų įrangą. Pasitel­

Parengė VUB Komunikacijos ir informacijos skyrius

vilnensis

16

f f k pokalbiai________

2010 m. birželis

__________________________________

Prof. Aleksandras Laucevičius: „Neįsivaizduoju savo gyvenimo be Vilniaus universiteto" VU ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Alek­ sandras Laucevičius (V. Naujiko nuotr.) tapo 2009 m. rektoriaus mokslo premijos laureatu. Profesorius gerai žinofrias ne tik universiteto bendruome­ nėje, bet ir tarp Lietuvos ir užsienio kardiologų, pelnė nusipelniusio Lietu­ vos gydytojo vardą, parengė daug kardiologijos srities mokslinių straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose. Profesorius labai užsiėmęs, turi daugybę pareigų, skiria daug dėmesio ligoniams, yra universiteto Senato narys, bet laiko pokalbiui pavyko rasti.

Kas Jums Jūsų darbe sunkiausia?

Esate VU ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius jau antrą kadenciją. Jums, kaip

medikui, administracinis darbas

nėra svetimas?

Kodėlpasirinkote kardiologiją? Ar tai buvo tėvo įtaka?

Pasirinkti galėjau kardiologiją arba gastroenterologiją. Pasirinkau kardio­ logiją, nes labai tikėjausi, kad galėsiu dirbti probleminėje laboratorijoje Antakalnio klinikose pas prof. A. Mar­ cinkevičių. Apgyniau disertaciją dar dirbdamas Raudonojo Kryžiaus ligo­ ninėje ir Eksperimentinės klinikinės medicinos institute, bet tema buvo skirta kardiologijai. O kai apsigyniau, mano svajonė išsipildė - patekau pas prof. A. Marcinkevičių.

Ar galima Jus vadinti medikų di­ nastijos atstovu? Jūsų tėvas taip

pat dirbo VU Medicinos fakultete.

O vaikai ar tęs šeimos tradiciją?

Taip, dvi mano dukros pasuko j mediciną. Viena jau baigusi studijas, studijavo dermatologiją, kita mokosi antrame Medicinos fakulteto kurse.

Tradicija tęsiama, tai jau bus trečioji karta. Galima būtų sakyti net ketvirta, nes tėvo senelis buvo felčeris.

Ar niekad nesigailėjote pasirin­ kęs kardiologiją?

Tikrai ne. Niekada nesigailėjau.

Galbūt galėjau rinktis ką nors kita, ne mediciną. Bet jei jau pasirinkčiau mediciną, tai rinkčiausi ir vėl tik kar­ diologiją.

Kardiologija visuomet buvo labiau pažengusi. Lietuvos kardiologai, kardiochirurgai buvo gerai žinomi ir sovietmečiu. Dabar jau ir kitos medi­ cinos sritys pasitempė, bet anksčiau kardiologai labai išsiskyrė iš kitų.

Kardiologai ir dabar labai sparčiai juda į priekį. Turime du projektus, kurie gerokai keičia kardiologijos situaciją.

Viename jų, jau užbaigtame, ir man teko dalyvauti ir prisidėti priėjo kūri­ mo strategijos. Tai projektas, sutvar­ kęs visos Rytų Lietuvos kardiologijos infrastruktūrą rajonuose. Šio projekto tęsinys - Vakarų ir Centrinės Lietuvos kardiologijos projektas. Manau, kad 2012-2013 m. kardiologija Lietuvoje niekuo nesiskirs nuo kardiologijos Švedijoje ar Vokietijoje.

Sunkiausia viską suderinti. Manau, kad savo gyvenimo kelią baigsiu kaip kardiologas, o ne kaip administrato­ rius. Mėginu nepamiršti kardiologijos, nors administracinis darbas, didžiulės ligoninės reikalai atima labai daug laiko ir jėgų. Administracinis darbas man nėra svetimas. Pradėjau jį dirbti nuo 1989 m., kai kūrėme universiteto ligoninę, rezidentūrą. Paskui 9 metus dirbau Medicinos fakulteto prodekanu klinikiniams reikalams. Taigi, kai daktaras A. Vinkus nusprendė pasukti diplomato keliu, jis man ir pasiūlė tap­ ti direktoriumi. Pritarus fakultetui ir rektoratui tarsi buvau komandiruotas tapti ligoninės direktoriumi.

Vadovauti didelei ligoninei nėra pa­ prasta. Reikia geros komandos, reikia motyvuoti komandą, o tai sudėtinga, nes nuolat vyksta permainos. Man pasisekė, kad kaip palikimą gavau neblogą komandą, dar įtraukėme naujų žmonių, nes atsirado papildo­ mų sričių, reikėjo rašyti projektus, at­ sirado naujų vadybos niuansų. Gerai komandai galima suteikti daugiau savarankiškumo, nereikalaujant atsi­ skaityti už kiekvieną smulkmeną.

Nelengva suderinti administrato­ riaus ir gydytojo darbą. Be to, turiu ir kitų pareigų. Priklausau Lietuvos kardiologų draugijos, Lietuvos širdies asociacijos valdybai, esu Lietuvos hi­ pertenzijos draugijos prezidentas.

Kokius matote pasikeitimus medi­

cinoje pastaraisiais metais?

Pasikeitimai didžiuliai. Susitvarkė infrastruktūra. Mūsų naudojama įranga dabar nebesiskiria nuo Vakarų Europoje naudojamos. Visai pasikeitė vaistų arsenalas. Turime pakankamai vienkartinių priemonių. Mūsų gydyto­ jai pakankamai gerai parengti ir gali įsidarbinti visame pasaulyje. Na, buitis dar šlubuoja, bet pagrindo dideliam pesimizmui nėra. Jei valdžia turėtų stabilesnį planą, ką daryti, ir jei būtų perimamumas keičiantis valdžiai, būtų daug geriau. Reikia dar pada­ ryti keletą žingsnių: įgyvendinti kelių lygių draudimą, optimizuoti įstaigų tinklą, sutvarkyti pacientų ir gydytojų buitį, kad geri profesionalai nebėgtų uždarbiauti į užsienį.

Ką patartumėte tiems, kas dabar

renkasi mediko profesiją? Studi­

jos VU? Kardiologija?

Patarčiau blaiviai įvertinti situaciją dėl įsidarbinimo Lietuvoje. Reikalingų specialistų skaičius nėra begalinis.

Antra, pasirenkant specialybę pasi­ žiūrėti, ar baigus ją bus kartų kaita,

nes jei dirba jauni, neseniai mokslus baigę specialistai, tai gali negauti norimų darbo vietų, gali tekti išva­ žiuoti ar palūkėti.Todėl reikia blaiviai įvertinti situaciją. Manau, tikrai verta studijuoti mediciną Vilniaus universi­ teto Medicinos fakultete. Tai puikios tradicijos, demokratiška atmosfera, sena ir žinoma mokykla.

Kas jums yra Vilniaus universi­ tetas?

Esu vilnietis, Vilniuje gimiau ir visą laiką čia gyvenau. Taigi esu Vilniaus patriotas, o Vilniaus universitetas neatsiejama Vilniaus dalis. Daugybę metų dirbu VU ir nelabai įsivaizduoju gyvenimo ir pažangos be jo. Nežinau, kaip galėtum būti reikalingas ir ko nors pasiekti nebūdamas universiteto bendrijos nariu.

Kaip įsivaizduojate VU po 50-100

metų?

Manau, jis bus kiek paprasčiau valdomas, nebus centralizuotas, galės geriau atsiskleisti vadybinę gyslelę turintys žmonės. Matyt, bus daugiau konsorciumų tarp įvairių įstaigų, neužsidarysime savyje, ieškosime ryšių su kaimynais. Bus daugiau tarp­ tautinio bendradarbiavimo, Vilniaus universitetas - patraukli vieta studi­ juoti užsieniečiams. Manau, bus daug tarptautinių mokslo projektų.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

k t K sportas

Rektoriaus taurė jau dešimt­ metį - MIF studentų rankose

Ta rpfa ku Iteti ni ų va ržybų pag ri nd i nis komandinis prizas - Rektoriaus taurė šiais metais vėl atiteko Matematikos ir informatikos fakulteto sportininkams.

Gegužės 6 d. vykusiame jubilieji­ niame Rektoriaus taurės uždarymo renginyje rektorius akademikas Bene­ diktas Juodka apdovanojo vienuolikos fakultetų atstovus, iškovojusius prizi­ nes vietas plaukimo, aerobikos, fut­ bolo, krepšinio, stalo teniso, keliautojų sporto, rankos lenkimo ir lengvosios atletikos varžybose.

MIF studentams, aplenkusiems visus fakultetus, įteikta pagrindinė Rektoriaus taurė, kuria sportininkai džiaugiasi jau dešimtus metus iš eilės. Šiame fakultete sporto veiklą kuruoja sveikatos ir sporto centro lektorius Rimantas Cijūnėlis (V. Naujiko nuotr.).

Susumavus bendrus varžybų rezul­ tatus antrąja vieta džiaugėsi Ekonomi­ kos fakulteto sportininkai, padedami Rimanto Turskio. Jie nuo MIF atsiliko ti k vien u tašku. Trečioje vietoje - Ta rptautinės verslo mokyklos sportininkai.

Juos kuravo Rimantas Kaminskas.

Renginyje Lietuvos studentų futbolo lygos (LSFL) generalinis sekretorius Vy­ tautas Jančiauskas LSFL dešimtmečio jubiliejaus ordinu apdovanojo rektorių akad. B. Juodką, o administracijos rei­ kalų prorektoriui dr. Aleksui Pikturnai įteikė padėkos raštą už pagalbą VU futbolo komandai. Ateinančiais studijų metais Rektoriaus taurės varžybas kartu su Sveikatos ir sporto centru organizuos Chemijos fakultetas.

Plačiau skaitykite www.ssc.vu.lt.

Studentai gynė VU garbę SELL žaidynėse

VU studentai sportinę garbę gynė XXVI tarptautinėse Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų žaidynėse. Gegužės 21-23 d. Tartu, Estijos mieste, vykusiose žaidynėse da­ lyvavo per 1500 studentų iš 14 Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių universitetų. VU sportininkai žai­ dynėse iškovojo 13 medalių: 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.

Pagal iškovotų medalių skaičių geriausiai sekėsi šachmatininkams ir lengvaatlečiams, vadovaujamiems trenerės doc. Jūratės Armonienės. Pas­ tarųjų sąskaitoje net šeši medaliai, iš kurių trys aukso. Juos iškovojo Mantas Dilys (KHF absolventas) trišuolio, Vaida Žūsinaitė (EF) 5000 m bėgimo ir Sabina

Banytė (TF) disko metimo rungtyse.

Tris sidabro medalius pelnė Valdas Valintėlis (ChF) 110 m barjerinio bėgimo ir M. Dilys šuolio į tolį rungtyje. Antri buvo ir estafetę bėgę Martas Skrabulis (EF), Karolis Didžiulis (EF), Mantvydas Trainavičius (EF) bei V.Valintėlis. Šachmatininkai, pelnę tris medalius, komandinėje įskaitoje (Emilis Pileckis (FF), Salomėja Zaksaitė (TF) ir Justina Petkevičiūtė (MIF)) laimėjo III vietą, o asmeniškai S. Zaksaitė buvo pirma, E. Pileckis - trečias.

Sėkmė lydėjo ir dziudo rinktinės narius, treniruojamus doc. R. Naužemio. Ypač pasižymėjo merginos.

Daugkartinė Lietuvos sambo ir dziudo čempionė Rūta Aksionova (FsF) tapo žaidynių čempione, o jos komandos

draugė Dalia Olencevičiūtė (MIF) iš­ kovojo vicečempionės titulą. Neblogai galynėjosi ir mėlyno diržo savininkė Vita Markauskaitė (MF). Efektingais veiksmais iškovojus tik vieną pergalę prieš Latvijos sportininkę, jai teko IV vieta. Vaikinams sekėsi kiek blogiau: Lietuvos universiados vicečempionas, Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas Denisas Sokolas (ChF) neįvertindamas savo priešininkų „paslydo" jau pirmo­ siose dvikovose, o jaunasis talentas Danas Jaučeras (TF)„užšoko" ant labai neparankių varžovų, kuriems teko nu­ sileisti ir pripažinti jų pranašumą.

Plaukikus (trenerė A. Bliumkinienė), daugkartinius Lietuvos studentų čem­ pionus bei prizininkus, šiose žaidynėse sėkmė lydėjo šiek tiek mažiau nei anks­ tesniais metais. Plaukimo takeliuose pirmųjų gretose rimti varžovai pasi­ rodė Kinijos universitetų studentai, todėl mūsiškiams pavyko iškovoti tik vieną - bronzos - medalį. Tai padarė Linas Sadeckas (TF) 100 m plaukimo nugara rungtyje.

Stalo teniso sporto šakos atstovai mūsų pirmakursės Auksė Gecevičiūtė (TF) ir Aušra Stirbytė (FIF) pelnė antrąją komandinę vietą.

Varžybos kiekvienais metais vyksta vis kitoje Baltijos šalyje, o 2011 m. šių žaidynių organizatore bus Lietuva. Ren­ ginio uždarymo metu SELL vėliava buvo perduota mūsų šalies atstovams. Ją perėmė Lietuvos studentų sporto asoci­ acijos prezidentas Č. Garbaliauskas.

Daugiau sporto naujienų http:// naujienos.vu.lt.

2010 m. birželis

universitas

17

1'

vilnensis

______________________________________________ kultūra iii

Ką man reiškia universiteto teatras?

Vilniaus universiteto teatrui šiemet sukako 440 metų. Šiam jubiliejui paminėti vyko daugybė renginių. Vienas jų - pašnekesys

„Ką man reiškia universiteto teatras?“. Jaukioje aplinkoje prisiminimais dalijosi buvę ir dabartiniai teatro nariai.

VU Teatro scenoje - kelios aktorių kartos, kartu su jais - VU rektorius akad. B. Juodka ir dabartinis teatro režisierius R. Venckus. V. Naujiko nuotr.

Tarp buvusių teatro žmonių yra ne vienas puikiai visuomenėje pa­ žįstamas veidas: režisierius Leo­

nas Ciunis, Nacionalinės premijos laureatė Vanda Juknaitė, aktorė Dalia Michelevičiūtė, Kovo 11-osios akto signataras, diplomatas Algirdas Kumža, Konstitucinio teismo teisėjas Egidijus Šileikis, AB „Ogmios cen­ tras" valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis, VU profesorius Žygintas

Pečiulis, VU docentas Kęstutis Urba, žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė, jauni­ mo centro „Babilonas" direktorė Rolanda Šliažienė.

Vanda Juknaitė, Nacionalinės premi­ jos laureatė: „Su teatru susiję patys geriau­ si išgyvenimai, prisiminimai ir neįtikėtini įspūdžiai. Teatras žavi savo bendrumo jausmu, elgesiu.

Užplūsta šimtai prisiminimų, begali­ nis džiaugsmas. Pamenu, kai kažkada priglaudėme niekam nereikalingus drabužius. Juos pritaikėme daugybei situacijų. Tiesiog apsisiausdavome juos ir keliaudavome į Vingio parką, kur šokdavome, dainuodavome."

Egidijus Šileikis, Konstitucinio teismo teisėjas: „Sunku greitai papasakoti, kas buvo patirta ir išgyventa. Teatras - tam tikra imperija, tarsi pasiglemždavusi mus po paskaitų, laikydavusi ir nepaleisdavusi į blogąją imperiją Vilniaus gatves. Visam gyvenimui išmokau kelias pamokas: nelipk ant scenos be reikalo ir niekada neatsuk nugaros žiūrovui, kad ir kokioje situacijoje būtum. Prisimenu ir gana kuriozišką įvykį, kai atėjau pavėlavęs į repeticiją ir perėjau tiesiai per sceną, kurioje jau vyko vaidinimas. Gavau smarkiai barti nuo režisieriaus, tad, dabar lipdamas į sceną, visada einu kampais. Labai gerai pamenu ir režisieriaus Vlado Limanto žodžius,

kad rūkantysis yra kiaulė, tik jis to dar nežino. Esu labai dėkingas teatrui, iš kurio išmokau jausti

bendruomeniškumo jausmą. Į teatrą susirinkdavo daug skirtingų žmonių, tačiau mes visada visi jausdavomės lyg viena didelė šeima."

Arūnas Žemaitis, AB „Ogmios centras“ valdybos pirmininkas: „Prisimenu V. Limanto žodžius:„Yra trys rūšys: drama, komedija ir trage­ dija." Teisingiausia, aišku, yra kome­ dija, nes tik joje tu gali pasijuokti iš savęs, pažiūrėti į save iš aukšto.

Teatras man davė išties daug ką. Ką

reiškia vien būti bendroje erdvėje su tiek skirtingų žmonių, matyti tiek studentų, klausytis jų svajonių, minčių. Kalti vinį būnant šalia tokių žmonių kaip Darius Kuolys jau yra intelekto tobulėjimas. Labai ačiū šitai šviesai, scenai, kuri skleidžia labai gerą energiją. Tikiuosi, kad ji daug duos ir ateinančioms kartoms dar ilgus šimtmečius."

Algirdas Kumža, Kovo 11-osios akto signataras, diploma­ tas „Sakoma, kad galima skirti dvi kategorijas: aktorius ir artistas. Aš veikiausiai priklausau pastarajam variantui. Labai gerai pamenu, kaip atėjau j teatrą. Tiesiog kartą beklaidžiodamas universiteto kori­ doriais sutikau Alfredą Bumblauską,

kartu su juo ir nuėjome į tuomet vykusią teatro atranką. Kiek vėliau sužinojau, kad išlaikiau egzami­ nus, ir jau kitą dieną gavau pirmąjį vaidmenį - plėšyti bilietus. Kartu su A. Bumblausku turėjome stovėti šalia durų ir įleidinėti žmones į spektaklį. Tačiau norinčiųjų buvo tiek daug, kad visi netilpo.Tik vėliau pajutau, kad į kišenę žmonės man dėjo rublius, tada ir supratau, kas yra korupcija.

Teatras - puiki gyvenimo mokykla, mokanti bendrauti tarpusavyje. Be galo gerbiu režisierių V. Limantą, kuris mokė analizuoti žmones, jųgyvenimą.

Kai gerai išmokau tai daryti, paskui netgi gatvėje analizuodavau.Tuomet sulaukiau ir kreivų žmonių žvilgsnių.

Kai gyvenime man kas nors nepasi­ sekdavo, sakydavau, kad dėl to yra kaltas faktas, jog esu žemaitis. O kai kas nors pasisekdavo, sakydavau, kad dėl to, jog vaidinau teatre."

Kęstutis Urba, Vilniaus universiteto docentas „Man yra didelis malonumas stovėti čia, toje pačioje vietoje, matyti tą patį nuostabų vaizdą - atrodytų, kad tų 35 metų kaip nebūta."

Žygintas Pečiulis, Vilniaus univer­ siteto profesorius, žurnalistas „Tai yra pirmas kartas, kai stoviu ant scenos (juokiasi). Vaidinau daug, bent ant scenos stovėti taip ir neteko.

Teko vaidinti gastrolėse po Lietuvą, daugybėje kitų spektaklių. Galiu pa­ sakyti, kad šis patyrimas buvo labai smagus ir neįkainojamas. Geriausias mano vaidmuo turbūt buvo šalia A. Kumžos ir A. Bumblausko, plėšant

bilietus į spektaklį. Teko sapnuoti sapną, kad pamiršau žodžius, o po kurio laiko mane pakvies į Kiemo teatro sceną. Pagaliau taip ir įvyko."

Rolanda Šliažienė, jaunimo centro „Babi­ lonas“ direktorė „Pasiilgau šios vietos. Iš tiesų nie­ kada nebuvau susimąsčius, ką man reiškia universiteto teatras. Tuo metu mane traukė ne salė, universiteto kiemeliai, o pati būsena, kuri reiškia saugumą, entuziazmą. Kai kartą pajunti, vėliau tiesiog negali sustoti.

Palikau teatrą, tačiau jis iš manęs taip

ir neišėjo. Jis lėmė ir mano gyvenimo pasirinkimą."

Gabija Vitkevičiūtė, žurnalistė „Mūsų trupė vadinosi germanistų teatru, jį rėmė Volkiečių kalbos ir kultūros centras. Mes vaidinome vokiškai. Su kolegomis pakraipėm galvas po gerų dešimties metų ir sakom, kad tikriausiai vienas toks teatras Lietuvoje ir buvome.

Per visus 440 metų gal net? Tąsyk po premjeros VU vokiečių kalbos dėstytoja Irena Tumavičiūtė neslėpė susijaudinimo: „Jūs neįsivaizduojat, vaikai, kokias žinias jūs čia gavot, ko­ kio ir kiek teksto išmokot!" Ji kalbėjo apie J. W. Goethe's „Faustą". Mūsų režisierius mums parinko šitą kūrinį ir tą improvizuotą mūsų jaunų dienų vaidybą pavadino„Mefistofelis prieš Faustą". Vaidinom net kelerius metus, taip pat ir Vokietijoje.

Tai, ką tada mintinai gabalais net naktį pabudinti galėjom pa­ sakyt, tikriausiai būtų pravertę kaip aukščiausia intelekto apraiška bet kokiame elito vakare - cituoti „Faustą" originalo kalba juk tikrai yra dovana. Bet šito mums nė vienam neprireikė, pamažu užmiršom ne tik draugų vaidmenis, bet ir savus.

Mes netapom ir aktoriais, nes ne dėl to į universitetą ir buvom įstoję. Bet kažkodėl visi ten eidavom, mažam rūsy repetuodavom.

Man teatras padovanojo 5 da­ lykus.

Draugystę - bendravimą tar­ pusavyje, mokėjimą pažinti žmones, komandinį darbą. Su kai kuriais žmonėmis bendrauju ir iki šiol.

Toleranciją - vien įstoję į universitetą mes jautėmės pakylėti, išdidūs, manėme, kad visas pasaulis mums po kojomis, tačiau tos būtinos tolerancijos aš ir išmokau iš teatro.

Laisvę - tai išsilukšteninimas, tai drąsa. Tai gyvenimas ne baimėje.

Kaži kaip jūs pasijaustumėt, jei vieną dieną jums būtų liepta pusnuogėms, tiksliau, su peršviečiamais triko iš marlės išdrįsti pasirodyti finalinėje

scenoje, kur prožektoriai peršviečia absoliučiai viską. Pamenu, parėjau po repeticijos namo ir guodžiuosi mamai, kad jau šito tai nebus, geriau jau išvis į tą teatrą nebeisiu. O ji, pati aktorių vaikas, man sako: „Net negalvok, tu esi tik sraigtelis, visa tai, ką darote tai režisieriaus idėjos. Turi gerbti ir pasitikėti." Suklusau. Ir ką daryt - jei šiandien režisierius lieptų - velnias, na ir daryčiau.Taip išmokau žiūrėti ne savęs, siaurai ir iškraipytai, nebebijoti, kaip atrodysiu, o stengtis matyti visu­ mą, įžvelgti.

Viskas yra įmanoma - reikėjo muzikos - gal kas iš jūsų mokate groti? Taip, štai gitara. Gerai, sako Režisierius, tai, Rūta, sukursi dainas va štai šiems posmams. Ir muzika skamba. Kaip taip pasitikėti, skatinti, motyvuoti?! Gal kas turit minčių, kaip čia tą Mefistofelį sumoderninti?

Motociklu kad įvažiuotų, sakot? Tai gerai, Gintai, pavairuosi? Įsivaizduo­ jat?! Šiame teatre mes išmokom būti gerbiami, nors ir repeticijų nelankėm tiek, kiek reikėjo, ir pažadus ne visus tęsėjom, ir šiaip jaunystė galvose ūžė.

Bet viską visi kartu padarėm, spek­ taklį pastatėm, plojimus girdėjom.

Ir atsimenam iki šiol - kad viskas yra įmanoma ir kad jei nori, tai gali.

Jautrumą ir akylesni žvilgsnį. Ty­ rimai rodo, kad žmogus, kuris turi gebėjimą pastebėti grožį, yra laimin­ gesnis. Režisierius, pats tikriausiai to ir nenorėdamas, mums šį receptą perdavė. Kai esi scenoje, matai, kaip vienas režisūrinis etiudas persilie­ ja į kitą, sužinai, kas yra „duobė", išmoksti pastebėti net mažiausius virpesius. Mus mokė pantomimos, šokio judesių, dainuoti. Galų gale, į tikrą teatrą irgi eini jau kitaip. Už tą subtilų gyvenimo pulsą, smulkmenų tokiam kontekste sureikšminimą, detalių svarbos suvokimą aš esu dėkinga šitam mūsų teatrui, mano jaunystės gabalui.

Taip aš tada ir pakėliau sykį akis, kai kažkodėl repetavome ne rūsyje, o po dailininko Antano Kmieliausko freskomis. Dieve, pamaniau, kur aš, ar tai su manim šita laimė vyksta?"

Parengė Vytautas Ramanauskas

universitas

18

2010 m. birželis

vilnensis

f f k mes

- studentai_______________________________________

Studijos - tarp Indijos ir Lietuvos Tokias skirtingas šalis sujungia ne kas kita kaip studentai. Šiais akademiniais metais pagal „Erasmus Mundus“ išorinio bendradarbiavimo lango (External Cooperation Windows) programą į Indiją studijuoti išvyko 12 Vilniaus universiteto, o į Lietuvą atvyko 12 Indijos studentų.

Aura JANKŪNAITĖ, Simonas ŠAINERIS

Kur daugiau, jei ne į Indiją?

Paklausti, kodėl pasirinko būtent šią egzotišką šalį, išvykę studentai nurodė skirtingas priežastis: meilę Indijai, norą keliauti, pakeisti aplinką, pamatyti pasaulį. Kai kuriems toks pasirinkimas buvo natūralus vien jau dėl to, kad Lietuvoje studijavo indologiją. O kiti - informatikos bei verslo informacijos vadybos specia­ lybes, kurios neturi tiesioginio ryšio su Indija, tačiau irtoje šalyje yra gana populiarios.

Daugiausia lietuvių studijuoja sociologiją Punos universitete. Jų teigimu, ši studijų programa labai įdomi, mokoma apie kastų sistemą, hindi ir sanskrito kalbų. Sociologijos mokslo galima paragauti ir Delio universitete, kur šiuo metu studijuoja Eglė Banelytė. Kiti studentai taip pat mokosi Punos mieste, tačiau Fergusson koledže.

Vadinamojo„kultūrinio šoko" lietu­ vaičiams patirti neteko. „Prieš išvyk­

'

damas tikrai nebijojau, esu mėgėjas keliauti, aišku, prieš tai aplankytos šalys neprilygsta Indijai, tačiau jau turėjau kitokios aplinkos ir žmonių patirties, tad nekantraudamas laukiau Indijos, priėmiau tai kaip iššūkį", - sakė Gediminas Volungevičius, šiuo metu svetur studijuojantis kompiuterio modeliavimo specialybę. Kai kuriems studentams Indija jau nebuvo nau­ jiena, nes joje buvo lankęsi dar prieš pradėdami studijuoti, be to, Lietuvoje jie gavo nemažai teorinių žinių apie kitokią kultūrą.

Studijos svetur Indijos ir Lietuvos mokslo sistema turi ir panašumų, ir skirtumų. Vienas jų, kuriuos įvardija išvykę studentai, tai teorinių ir praktinių užduočių santykis. Lietuvoje studentai gauna kur kas daugiau teorinių žinių, o Indijoje gausu praktikos ir darbo grupėmis. Skiriasi net ir patalpos, kuriose vyksta paskaitos. Indijoje kai kurios auditorijos yra gana atviros, tad įbėgęs benamis šuo ar įskridęs balandis nieko nestebina.

Labiausiai lietuvaičius stebina vyraujanti netvarka mieste ir univer­

VILNIAUS

bonernentas.Katalogai

......

endroji skaitykla tetų spaudinių skaitykla Rankraščių skaitykla ....

Grafikos kabinetas

.

. it

,

ftę 61hK

ai a

profesorių skabyk

Z-—*“

..m

M

!

Darshna Davė - tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos magistro studijų (EF) studentė prie VU bibliotekos ff

ivusa pozicija______

sitete. Žinoma, dažnai viskas priklauso

nuo to, kur studijuoji. „Delio univer­ siteto fakultetai - tragiškos įstaigos.

Koledžuose tvarka visai kita. Sanskritą studijuoju St. Stephens koledže, o sociologiją - Miranda House.Tai vieni aukščiausiai reitinguojamų koledžų, ten studijuoti sunkiau nei Lietuvoj, kas savaitę po du rašto darbus, egza­ minams turi išmokt viską atmintinai (per tris valandas turi prirašyti apie 26 lapus)", - pasakojo Eglė Banelytė.

Lietuvių teigimu, Indijoje neeg­ zistuoja punktualumas. Keisčiausia tai, kad tiek dėstytojai, tiek studentai nesilaiko paskaitų grafiko: j auditoriją dėstytojas gali ateiti vėluodamas pusvalandžiu ar valanda. Tuo metu iš 140 studentų paskaitoje pasirodo vos 20. Lietuvoje tokių problemų dažniausiai nekyla. „Yra tikrai gerų dėstytojų, bet yra pora ir visiškų nesusipratėlių, kurie turbūt ir patys nežino, ką čia veikia.

Tokių Lietuvoje sutikti neteko", - įspū­ džiais apie Indijoje dirbančius dėsty­ tojus dalijosi G. Volungevičius.

Vis dėlto dauguma studentų laikosi nuomonės, kad mokslas visur vie­ nodas. Svarbiausia paties žmogaus požiūris į studijas.

Žavingoji (?) Indija Sakoma, kad tik nuvykęs į Indiją gali suprasti, ar ją myli, ar nekenti. Su šia nuomone sutiko tik keli studentai iš mainų programos.

Jų teigimu, svarbiausia įprasti prie kitokios kultūros. Žinoma, kad lie­

tuvius stebina neapsakomai griežta tvarka, susijusi su kultūriniais dalykais, ypač moterų atžvilgiu (ribojamas net jų grįžimo laikas į bendrabučius). Tuo tarpu lietuvaitėms tenka susitaikyti su nuolatiniu vyrų spoksojimu ir perdėtu dėmesio rodymu.

Indijoje esantys studentai turė­ jo prisitaikyti prie visiškai kitokių linksminimosi įpročių. Visi barai šioje egzotiškoje šalyje užsidaro apie vienuoliktą valandą vakaro. Pačiuose baruose merginos sudaro vos dešimt procentų visų susirinkusiųjų. Vis dėlto užsieniečiams net ir pasilinksminimo vietose daug lengviau, pavyzdžiui, į klubą turi eiti su batais, tad, jei užsienietis ateina su šlepetėm, jam parūpina batus ir įleidžia vidun. Tuo tarpu indas, atsidūręs tokioje situaci­ joje, liktų už durų.

Naujoji magistro studijų tvarka žingsnis, bet į kurią pusę?

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) pateikė savo pasiūly­ mus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl Antrosios pakopos studijų progra­ mų bendrųjų reikalavimų aprašo. Didžiausi priekaiš­ tai reiškiami dėl studentų judėjimo ribojimo, kai į magistrantūrą be papildo­ mųjų studijų gali stoti tik tos pačios srities bakalau­ ro studijas baigęs studen­ tas. Be to, studentų atsto­ vai nėra patenkinti, kad nėra pabrėžiamas nefor­ maliai įgytų kompetencijų pripažinimas ir studentų pasirinkimo laisvė.

Svarbiausias pozicijos aspektas -

VU SA siūlo atkreipti dėmesį į ne­

akademinio judėjimo ir tobulėjimo

formalaus ugdymo pripažinimą, nes

laisvė. VU SA manymu, studentams

iki šiol Lietuvoje vis dar nėra tinkamai

neturi būti ribojama galimybė stoti

vertinamos kompetencijos, kurios

į tos magistrantūros krypties studi­

įgyjamos be diplomo. Dalyvavimas

jas, kurios nesutampa su prieš tai

projektuose, konferencijose, sava­

studijuotu dalyku. „Norint tapti tam

noriškos veiklos plėtojimas - visa tai

tikros srities žurnalistu profesionalu

„nustumiama" į šalį ir stojant į magis­

geriausia yra baigti pirmosios pako­

trantūros studijas į tai niekas nekreipia

pos studijas ir tuomet stoti į antrosios

dėmesio - svarbiausiu dalyku tampa

pakopos žurnalistikos studijų pro­

pirmosios pakopos studijų rezultatai.

gramą", - teigiama VU SA išplatin­

Studentai mano, kad reikia siekti, jog

tame pareiškime. Studentų atstovai

stojantį magistrantūros studijas būtų

sutinka, kad gali būti studijų, į kurias

taikoma lankstesnė stojimo sistema,

įmanoma stoti tik baigus tos pačios

labiau orientuota į gebėjimų išsiaiški­

srities bakalauro studijas, todėl siū-

nimą, o ne į formalių reikalavimų atiti­

loma„atsisakyti priverstinio judėjimo

kimą - stojamieji egzaminai, motyvaci­

ribojimo ir tokią apsisprendimo teisę

niai pokalbiai ar testai galėtų atskleisti

palikti pačiai aukštajai mokyklai, kuri

studento norą ir gebėjimą studijuoti

turėtų būti labiausiai suinteresuota

antrosios pakopos studijose.

savo programos kokybe".

Plačiau - www.vusa.lt.

TSPMI tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijų studentė Loreta Ždanovaitė (antra iš kairės) su studijų draugėmis Indijoje Beveik visi studentai iš Lietuvos lais­ valaikį leidžia keliaudami, bandydami kuo daugiau pamatyti.

Indijoje studijuojantys lietuviai džiaugiasi gavę progą išvažiuoti, pakeliauti, pamatyti kitokią kultūrą.

Neką mažiau džiaugiasi ir į Lietuvą atvykę indai. Jie patenkinti ne tik gy­ venimo sąlygomis, bet ir mokslais bei laisvalaikiu, kurio kiekvieną minutę stengiasi praleisti turiningai, aplankyti ir išvysti ką nors naujo, nematyto.

Kodėl būtent Lietuva?

Studentai atsakė, kad jie nebuvo nusprendę važiuoti būtent į Lietuvą.

Daugelis iš jų tiesiog norėjo išvažiuoti į užsienį. Kadangi pagal jų studijuoja­ mą specialybę Vilniaus universitetas galėjo pasiūlyti programą, jie šia pro­ ga ir pasinaudojo - atvyko į Lietuvą.

Nors tik vienas kitas studentas prieš išvykdamas žinojo, kur yra Lietuva, tačiau visi atvykę priėmimu nenusivylė. „Priėmimas buvo tikrai malonus. VU studentai labai padėjo vos atvykus į Lietuvą. Jų pagalba esu labai patenkintas", - sakė Nakulas Sadafule, šiuo metu VU Ekonomikos fakultete besimokantis tarptautinę turizmo vadybą.

Lietuva ir jos skirtumai nuo gimtosios Indijos Šaltis ir sniegas - tokius didžiau­

sius skirtumus įvardija atvykėliai iš Indijos. Nors šaltis šią žiemą kankino ne tik egzotiškų šalių studentus, bet ir pačius lietuvius, pripratusius prie tokio klimato, tačiau indai teigia, jog prisitaikyti prie tokių oro sąlygų

galima. „Žavėjausi sniegu Lietuvoje.

Pasiilgsiu jo Indijoje", - taip žiemą ir jos grožį apibūdino Prajakta Gavvande, kuri jau baigė darnių regioninės sveikatos sistemų kursą Vilniaus universitete.

Pasak studentų, klimatas ir žmonių elgsena yra didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Indijos. Kalbant apie studijas, jų kokybę, visi pabrėžė, kad čia, Vilniaus universitete, mokytis yra lengviau. „Indijoje studijos sun­ kesnės visomis prasmėmis. Daugiau savarankiškų užduočių, rašto darbų, egzaminų. Be to, studijų tvarkaraštis yra beprotiškai ilgas ir sunkus. Čia,

Lietuvoje, viskas lengviau ir pa­ prasčiau", - teigė tarptautinę verslo ekonomiką ir vadybą šiuo metu stu­ dijuojanti Darshna Davė.

Aplankyta Lietuva Turbūt kiekvienas studentas, gavęs galimybę mokytis svetur, išsiveža ne tik didelį mokslo kraitį, bet ir naujos kultūros pažinimo ir suvokimo pinti­ nę. Tą padarė ir studentai iš Indijos. Jie ne tik aplankė Vilniaus barus ar indų restoranus, bet pasimėgavo ir Trakų pilimi, Klaipėdos pajūriu bei Kalėdų sutikimu Arkikatedroje, didelį įspūdį paliko ir gausus šią žiemą sniegas bei dideli šalčiai. Nors mums, lietuviams, visa tai atrodo įprasta, tačiau studen­ tai iš užsienio tuo liko labai sužavėti ir patenkinti. „Erasmus Mundus" ECW mainų programa suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir pamatyti kitokią kul­ tūrą, susipažinti su naujais žmonėmis, aplankyti egzotiškas šalis. Tai puiki galimybė veikliam studentui praplėsti savo pasaulėžiūrą ir draugų ratą.

Reikia aiškaus, informatyvaus, reguliaraus ir studentus įtraukiančio išorinio vertinimo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) parlamento nariai, išnagrinėję Švietimo ir moks­ lo ministerijos parengtą Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo projektą, nutarė, kad, norint pasiekti deklaruojamus aprašo tikslus, šis projektas turi būti tobulinamas iš esmės.

VU SA mano, kad visų pirma turėtų būti išskirti aiškūs ir kiekybiškai apibrėžti kriterijai, pavyzdžiui, studentų pasitenkinimas studijomis, absolventų įsidarbi­ nimo lygis. Ne mažiau svarbus yra ir aukštųjų mokyklų įvertinimo viešumas ir suprantamumas - informacija turėtų būti skelbiama visuotinai prieinamame interneto tinklalapyje ir nuolat atnaujinama.

Dar vienas aspektas - stebėsenos reguliavimas, kuris užtikrintų, kad nauji duomenys būtų skelbiami ne rečiau kaip kartą per metus, ir kuris leistų nea­ titrūkti nuo realios situacijos. Aukštoji mokykla taip pat turi sukurti visuotinai prieinamą studijų kokybės gerinimo strategiją.

Vertinanti agentūra privalo būti autonomiška irtai turi būti nurodyta projek­ te. Tai esminis principas siekiant užtikrinti tokio įvertinimo nešališkumą. Kad procesas būtų skaidresnis ir labiau atitiktų dabartinę aukštųjų mokyklų situa­ ciją, VU SA siūlo į ekspertų grupę, atliekančią konkrečios aukštosios mokyklos vertinimą, įtraukti ir tos aukštosios mokyklos studentų atstovą.

Plačiau - www.vusa.lt.

universitas

2010 m. birželis

19

vilnensis

mes - studentai tu

Kaip nori matyti pasaulį - taip ir matai Viktorija VOSYLIŪTĖ Nors pradinę mokyklą mergina bai­ gė Lietuvoje, o likusią gyvenimo dalį praleido Švedijoje, tačiau ji nesijaučia nei lietuve, nei švede. Diana juokauja, jog taip yra todėl, kad nuolat girdi pa­ žįstamų pastabas, jog abiem kalbomis ji kalba su akcentu.

Pozityvumą skleidžianti trečiakursė VU studentė neslepia, kad baigusi studijas, ko gero, Lietuvoje neužsibus.

O paklausta, kokiam pasaulio kampe­ lyje ji tęs savo veiklą, kiek padvejojusi atsako, kad kol kas jai tinkamiausias būtų Melburno miestas, esantis Aus­ tralijoje. O kol Diana dar neišvyko į šalį, kurioje šokuoja kengūros, o Uluru uola keičia spalvas, su jaunąja psichologe kalbėjomės apie Lietuvą, laimę ir, žinoma, studijas.

Kaip suvoki asmeninę žmogaus laimę?

Kai žmogus atranda save ir išdrįsta būti savimi. Gyvenimas nėra tobulas, susiduriame su daug sunkumų, bet reikia mokėti juos priimti, išspręsti iškilusias problemas ir prisitaikyti prie aplinkybių. Geriausias būdas išspręsti problemas - tai menas. Kiekvienas iš mūsų savajame gyvenime yra meni­ ninkas ir tik mes patys spalviname savo gyvenimus skirtingomis spalvomis.

Dažnai žmonės įžvelgia laimę materialiniuose dalykuose, bet aš manau, kad tai tik trumpalaikė laimė.

Geriau žmonės dažniau pagalvotų apie dvasinę gerovę, kaip mes ben­ draujame ir kaip galime plėsti savo akiratį vien palaikydami glaudžius ryšius su mums svarbiais žmonėmis.

Mano nuomone, bendravimo kokybė yra labai svarbi žmogaus gyvenime.

Nesvarbu, ar mes turime daug drau­ gų, ar vieną, bet tikglaudūs socialiniai ryšiai yra visavertė laimė, kuri netelpa į materialinės gerovės rėmus.

Kokias pagrindines psichologi­ nės aplinkos problemas pastebi Lietuvoje?

Negatyvus žmonių nusistatymas. Žmonės mano, kad žolė yra žalesnė pas kaimyną. Daug kas priklauso nuo asmenybės, gyvenimo patirties ir būdo. Žmonės bando kopijuoti kitų

žmonių gyvenimo šablonus ir jau­ čiasi nelaimingi, nes nepasiekia savo išsikelto tikslo. Eikvoja laiką ir energiją prisitaikymui prie kitų žmonių gyveni­ mo šablonų, užuot kūrę asmeninius.

Kaip mes norime matyti tą pasaulį, taip ir matome, nes pasaulio spalvų paletė priklauso nuo mūsų mąstyse­ nos ir gyvenimo būdo. Aš tikiu, kad kiekvienas asmuo gali tapti laimingas, svarbiausia - atrasti save. Asmeninė sėkmė nėra raktas į laimę, o laimė yra raktas į asmeninę sėkmę.

Taip pat daug reikšmės turi klimatas. Žinoma, kad žmonės šiltesniuose kraš­ tuose jaučiasi laimingesni nei šaltuose kraštuose. Pietinių šalių gyventojai daugiau asmeninio laiko skiria ben­ dravimui su aplinkiniais ir neuždaro savęs siaurame rate, o mūsų nuotaikos keičiasi kartu su metų laikais.

Tai tu pati esi laiminga?

Aš esu laiminga, aš bandau įvertinti kiekvieną akimirką, žvelgti į pasaulį pozityviomis akimis ir atrasti laimę

: Pasikeitė apeliacijų : teikimo tvarka

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos studentei Dianai Suneson na­ mai - visas pasaulis.

Mergina jau apkeliavo daugiau nei trisdešimt šalių, o asmeninę laimę randa pažindama kitas kultūras. Todėl nenuos­ tabu, kad viena iš jos svajonių - Lietuvoje atidaryti tarpkultūrinės psichologijos centrą, kuris padėtų adaptuotis žmonėms, atvykusiems iš kitos kalbinės ir kul­ tūrinės terpės. mažuose dalykuose. Bandau atrasti savąjį aš, eiti savo svajonių link ir tikėti, kad aš tai galiu. Nemanau, kad tobu­ las gyvenimas būtų įdomus. Reikia priimti problemas kaip sudedamąją gyvenimo dalį, o pats gyvenimas yra tarsi nuotykis. Niekada nežinai, kas slepiasi už kampo, ir jei už to kampo tave pasitiko problema, o tu imsi galvoti, kad negali jos išpręsti, tai taip galvodamas tikrai jos neišspręsi.

Reikia pakeisti mąstyseną ir įžiūrėti galimybes neįmanomuose dalykuo­ se. Pozityvus nusiteikimas suteikia daugiau galimybių nugalėti kliūtis ir ilgalaikį laimės jausmą. Žinoma, viskas turi savo ribas, taigi ir pozityvumas.

Be to, aš atrandu laimę suteikdama pozityvių akimirkų kitiems žmonėms.

Juk pasidalyti šypsena ir gražiais žo­ džiais su kitais yra malonu.

Kodėl pasirinkai psichologijos studijas?

Turėjau dvi svajones dar nuo vaikys­ tės, maždaug nuo tada, kai persikrausčiau į Švediją. Visada galvojau rinktis arba mediciną, arba psichologiją.

Psichologija buvo labai pažengusi Švedijoje ir net mokykloje turėjome jos pamokas. Laikui bėgant supra­ tau, kad fizinis skausmas nėra toks sunkus kaip psichologinis ir kad aš galiu padėti žmonėms pasirinkdama psichologiją. Fizinis skausmas yra dažniausiai pagydomas, o jeigu jauti mentalinį skausmą, net tavo mąsty­ sena ir asmenybė gali pasikeisti. Aš noriu padėti žmonėms atrasti savąjį aš, pažinti save ir gyventi pagal savo norus ir troškimus. Žinoma, reikia at­ rasti save patį prieš pradedant padėti ir kitiems žmonėms.

Kodėl pasirinkai būtent Vilniaus universitetą?

Įstojau ir į Švedijos, ir į Lietuvos universitetus, bet pasirinkau studijuoti psichologiją būtent Lietuvoje.VU pasi­ rinkau dėl kelių veiksnių: didelio smal­ sumo pažinti savo motinos gimtos šalies kultūrą, didesnio universiteto lankstumo, šiltesnio klimato, savęs išbandymo. Aš esu gimusi Lietuvoje ir visada man buvo smalsu čia pagyventi ir pažinti šią kultūrą suaugusio žmo-

•

□ galutinio dalyko įvertinimo

laikomas sesijos pabaigoje, apeliacija turi būti pateikta per 6 darbo dienas nuo se­ sijos pabaigos (net jei egza­ minas laikomas paskutinę sesijos dieną, studento darbą ištaisius per 5 dienas, jis turi dieną apeliacijai parašyti).

• I

(egzamino, įskaitos, tarpinio įvertinimo). Apeliacija turi

□ procedūrinių egzaminų pažeidimų. Apeliacijos turi

; • • I

būti pateikta per 5 darbo dienas nuo egzamino ar įskaitos įvertinimo paskelbimo datos.

Tokiu atveju, kai egzminas yra

būti pateiktos kitą dieną po egzamino ar įskaitos laikymo dienos.

VU 5A inform.

I Pasikeitus Apeliacinės komisijos ■ nuostatams, apeliuoti galima dėl:

Įvyko pirmasis naujojo šaukimo VU SA parlamen­ to posėdis Gegužės 27 d. įvyko pirmasis

naujojo šaukimo Vilniaus universi­ teto Studentų atstovybės (VU SA) parlamento posėdis. Naujuosius parlamentarus pasveikino Vilniaus universiteto akademinių reikalų pro­

rektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

Savo kalboje prorektorius pabrėžė

studentų ir jų atstovų parlamento svarbą siekiant, kad Vilniaus universi­

tetas taptų tikru studentų universite­ tu. Parlamentarus taip pat pasveikino naujai išrinktas VU SA prezidentas

Liutauras Gudžinskas ir savo kaden­

ciją baigęs ankstesniojo šaukimo VU

SA parlamento pirmininkas Andrius Didžiulis.

Pirmajame posėdyje apsvarstyti keli aktualūs klausimai ir patvirtintos

dvi pozicijos dėl studentams svarbių Vyriausybės dokumentų. Šiomis

pozicijomis VU SA parlamento nariai išreiškė savo pastabas ir pasiūlymus

aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo

tvarkai tobulinti ir antrosios pakopos studijų programų bendriesiems rei­

kalavimams koreguoti.

Be to, parlamentas apsvarstė

VU FilosF psichologijos studentė Diana Suneson svajoja Lietuvoje atida­ ryti tarpkultūrinės psichologijos centrą. Ch. Lethborgo nuotr.

tam tikrus VU SA darbo reglamento pakeitimus. Kadangi dar liko keli ne­

išspręsti klausimai, nutarta galutinai

gaus akimis. Supratau, kad studen­ tiškas gyvenimas Vilniuje bus didelis išbandymas, ir nesuklydau.

Klimatas Lietuvoje yra šiltesnis nei Šiaurinėje Švedijoje, kurioje buvau pa­ kviesta studijuoti psichologiją, ir Lie­ tuva yra arčiau mano namų Švedijoje.

Juokinga, bet Umea universitetas - to­ liau nuo mano namų nei VU. Vilniaus universitete man labai patinka dėsty­ tojų lankstumas, jų supratingumas ir leidimas pasiplanuoti studijas pačiam studentui. Galiu keliauti su tarptauti­ niais projektais ir studijuoti tuo pačiu metu, nemanau, kad tai būtų įmano­ ma Švedijoje. Daug dėstytojų palaiko ir suteikia motyvacijos. Esu labai dėkinga dėstytojui A. Bagdonui, kurio vadovaujama šiuo metu rašau kursinį darbą, nes jis skiria daug laiko man ir tiki, kad aš galiu pasiekti savo tikslus.

Malonu, kad dėstytojai susikoncen­ truoja į studento tobulėjimą, o ne tik į savo kaip mokslininko.

Dažnai girdžiu, kad aš neteisingai pasielgiau pasirinkusi psichologijos studijas VU, bet manau, kad kiekvie­ nas studentas, kuris dega tuo, ką daro, atras tas pačias galimybes kiekvie­ name universitete. Svarbiausia yra vidinė studento motyvacija.

Tenka išgirsti, kad Lietuvoje dės­ tytojai yra dar ganėtinai konser­ vatyvūs, ką apie tai manai?

Aš patenkinta savo dėstytojais Psi­ chologijos katedroje, bet, žinoma, esu girdėjusi, kad kai kur dėstytojai vis dar yra konservatyvūs.Tai gali būti tie dės­

tytojai, kurie dar likę iš sovietinių laikų ir kurie dar nėra pakeitę savo mąstysenos ir gyvenimo būdo... Tokie žmonės turi savo šablonus: reikia ir nereikia, gerai ir blogai. Vidurinės gijos tarp šių dviejų šablonų jie nejaučia ar nėra išsiugdę.

Tokį dialogo neaiškumą tarp stu­ dentų ir dėstytojų panaikintų semi­ narai, kuriuose dalyvautų studentai ir dėstytojai, jie sutartų, kaip turi elgtis tiek vieni, tiek kiti per paskaitas. Štai dėstytojas G. Valickas - man labai patinka jo paskaitos, šis dėsty­ tojas man yra pavyzdys, kaip turėtų vykti paskaitos universitete. Jis buvo motyvuotas dėstytojas, degė tuo, ką pasakojo, jam pačiam tai teikė malonumą. Toks požiūris į savo darbą „užveda" ir studentus.

Kokie tavo planai pabaigus stu­ dijas?

Psichologija yra platus mokslas, labai daug kas mane domina. Po bakalauro studijų norėčiau stoti į klinikinės ir tarpkultūrinės psicho­ logijos magistro studijas. Norėčiau studijuoti kitoje šalyje ir geriau pa­ žinti kitas kultūras. Turiu svajonę įkurti tarpkultūrinės psichologijos centrą Lietuvoje, nes, manau, mūsų šalis tampa daugiakultūrė, sparčiai plečiasi tarptautiniai ryšiai. Taip pat noriu dirbti ir klinikinės psichologijos srityje, skaityti seminarus ir padėti atrasti žmonėms savąjį aš. Šiuo metu einu savo tikslo link, jau teko vesti kelis seminarus Baltarusijo­ je. Man suteikia džiaugsmo, kai matau pozityvius žmonių pasikeitimus, jų norą tobulėti ir pažinti save.

VU SA ir Vilniaus policininkų sureng­ toje akcijoje pažymėtas smuikas ’

Agnė MILIUTĖ

• Gegužės pabaigoje Vilniaus uni• versiteto Studentų atstovybė (VU . SA) kartu su 1-uoju ir 3-iuoju Vilniaus policijos komisariatais Saulėtekyje, ’ VU Filologijos fakulteto bei Mate• matikos ir informatikos fakulteto • kiemeliuose surengė net tris daiktų 1 žymėjimo akcijas. '

Akcijų metu specialiais kodais

buvo žymimi įvairiausi daiktai, tarp kurių populiariausi - kompiuteriai (iš viso pažymėta 119), mobilieji telefonai (iš viso 102) ir dviračiai (46). Buvo ir išskirtinių atvejų - pa­ žymėtas vienas smuikas, laikrodis ir automagnetola. Policininkai trijų akcijų metu sužymėjo 289 studen­ tų asmeninius daiktus, konsultavo daiktų saugojimo, vagysčių preven­ cijos klausimais.

patvirtinti šį naujos redakcijos do­

kumentą per kitą VU SA parlamento posėdį.

Taip pat VU SA parlamentas pritarė

siūlymui kartu su kitomis Vilniaus universitetų studentų atstovybėmis steigti viešąją įstaigą„Rugsėjo 1-oji",

kurios pagrindinis tikslas - organi­ zuoti visų Vilniaus studentų bendrą

Rugsėjo pirmosios šventę.

Su patvirtintomis pozicijomis ir kita posėdžio medžiaga galima su­

sipažinti VU SA tinklalapyje http:// www.vusa.lt.

Artimiausią parlamento posėdį

numatoma surengti birželio vidury­ je. Posėdyje bus renkami studentų

atstovai į VU Senatą.

VU SA parlamentas - tai kolegialus VU SA valdymo organas. Jį sudaro po 2 atstovus iš VU kamieninių padalinių

(fakultetų), VU SA tarybos nariai,

prezidentas ir viceprezidentai. Par­ lamentui pirmininkauja parlamento

pirmininkas, išrinktas tarp parla­

mento narių. Naująjį parlamento

pirmininką apsispręsta rinkti rugsėjo mėnesį, prasidėjus naujiems mokslo

metams. Iki tol parlamentui pirmin-

kaus, kaip tai numatyta įstatuose, VU

SA prezidentas.

VU SA inform.

Norintieji pažymėti dvira­ čius galite kreiptis į Vilniaus miesto 3-iojo policijos ko­ misariato Viešosios policijos prevencijos skyrių, esantį Pylimo g. 52, Vilniuje, darbo dienomis nuo 7.30 vai. iki 16.30 vai. Su savimi turėkite asmens dokumentą.Taip pa­ dėsite užkirsti kelią dviračių pagrobimams ir išaiškinti jau įvykdytus.

universitas

20

vilnensis

2010 m. birželis

t b t paskutinis puslapis________________________

• VU alumnus subūrė i sąskrydis Žydintis Vilniaus universiteto Bo­ tanikos sodas Kairėnuose sukvietė buvusius VU auklėtinius. Birželio 12 d. įvykęs antrasis VU alumnų sąskrydis subūrė prieš daugelį metų universitetą baigusius absolventus.

VU alumnų sąskrydis prasidėjo eks­ kursija po Botanikos sodą. Tai yra ne tik didžiausias sodas Lietuvoje, kurio bendras plotas siekia 199 ha, bet ir tu­ rintis daugiausia augalų kolekcijų. Čia auginama apie 10 tūkst. pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimų, 886 gentims. Sodo gidės susirinkusiems dalyviams aprodė įspūdingas retų augalų kolekcijas.

Po smagaus pasivaikščiojimo po žydintį sodą visi sąskrydžio dalyviai

rinkosi į Gamtos muziejų, kur juos sveikino VU rektorius akademikas Be­ nediktas Juodka, ir klausėsi diskusijos „Nesinoptinės prognozės. Globaliza­ cija - kultūra, utopija ar naujas pasau­ linis (rezistencinis) karas?". Joje savo mintimis ir įžvalgomis dalijosi istorikas doc. Arvydas Anušauskas, politologas doc. Egdūnas Račius ir filologas dr.

Antanas Smetona. Diskusijai vadova­ vo dr. Kęstas Kirtiklis. Įdomi pokalbio tema išsakyti savo nuomonę kvietė ir sąskrydžio dalyvius. Po užsitęsusios diskusijos svečiai išsiskirstė po parką ir iškylavo. Šis renginys - puiki proga praleisti dieną kartu su senais kurso draugais ir pasidalyti prisiminimais apie prabėgusius studentiškus laikus.

Kviečia 100-tomės „Lietuvos valsčių" serijos autorių tiriamosios ekspedicijos Tęsdama pradėtus monografijų rengimo darbus, 2010 m. vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti 9 ekspedicijas: 1 parengiamąją, 1 archeologinių kasinėjimų ir 7 kompleksines tiriamąsias 100-tomės „Lietuvos valsčių" serijos autorių ekspedicijas j aprašomas vietoves.

Per 10-metį nuo 1999 iki 2008 m. jau esame surengę62 ekspedicijas (iš jų 12 pakartotinių) į Širvintas, Raguvą,Tauragnus, Kazlų Rudą, Musninkus ir Kernavę bei Čiobiškį, Griškabūdį, Panemunėlį, Kvėdarną ir Laukuvą, Seredžių, Rumšiškes (kompleksinė ir pakartotinė ekspedicijos), Papilę, Giedraičius, Karteną, Kriūkus, Pandėlį (kompl. ir pakartotinė), Veprius, Gelgaudiškį, Gelvonus, Kriukus, Žemaičių Naumiestį (kompl. ir pakartotinė), Pašvitinį (kompl. ir pakartotinė), Žeimelį, Plungę, Sintautus, Šilalę, Jiezną, Baisogalą (kompl. ir pakartotinė), Stakliškes, Joniškėlį, Skaudvilę (kompl. ir pakartotinė), Taujėnus, Valkininkus (kompl. ir 2 pakartotinės), Gruzdžius, Antalieptę, Endriejavą, Kapčiamiestį, Merkinę, Juodupę ir Onuškį (Rokiškio r.), Daugus, Vilkiją (kompl. ir pakartotinė), Žagarę (kompl. ir pakartotinė), Kamajus (kompl. ir pakartotinė), Plokščius, Vaiguvą (kompl. ir pakartotinė), Pilviškius, Papilį, Obelius ir Kriaunas,

Platelius, Balninkus, Panemunį. Šiose ekspedicijose iš viso dalyvavo 1 182 mokslininkai, kraštotyrininkai.

Ekspedicijų tikslas - surinkti papildomos medžiagos, patikslinti turimą medžiagą bei parašyti straipsnius „Versmės” leidyklos rengiamoms „Lietuvos valsčių" serijos monografijoms. Moksliniais pripažinti straipsniai per 3 mėn. nuo įteikimo leidyklai papildomai skelbiami svetainėje www.llt.lt elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai".

Ekspedicijų trukmė - dešimt dienų.

Ekspedicijų aprūpinimas • Ekspedicijų dalyviams, sudariusiems su leidykla straipsnių sukūrimo autorines sutartis, išmokami dienpinigiai, mokami honorarai.Taip pat apmokamos kelionės išlaidos nuvykti j ekspedicijos vietą ir parvykti išjos, kitos būtinosios veiklos sąnaudos.

• Ekspedicijų dalyviai nemokamai apnakvindinami.

• Ekspedicijų dalyviai aprūpinami diktofonais, kanceliarinėmis medžiagomis, kt. būtinomis priemonėmis ir medžiagomis, pasirūpinama transportu ekspedicijos metu. Ekspedicijose dalyvauja profesionalus fotografas.

Ekspedicijų sąrašas 1) Į Onuškį (Trakų r.) irjo apylinkes -2010 m. birželio 7-16 d.

Vadovė Živilė Driskiuvienė, tel. 8 612 09210 (mob.), 2304545 (n.); zivile@versme.lt

2) Į Daujėnus (Pasvalio r.) irjų apylinkes -2010 m. birželio 14-23 d.

Vadovas Antanas Šimkūnas, tel. 8 611 63 384 (mob.), 270 1849 (n.); antanas.simkunas@gmail.com 3) Į Užpalius (Utenos r.) irjų apylinkes -2010 m. birželio 28-liepos 7 d.

Vadovas Stanislovas Balčiūnas, tel. 8 699 82 161 (mob.), 241 7219 (n.); I.svyturys@gmail.com 4) I Viekšnius (Mažeikių r.) irjų apylinkes -2010 m. liepos 12-21 d.

Vadovas dr. Edmundas Levitas, tel. 8 655 14 760 (mob.), (8 37) 73 09 90 (n.); ediventa@yahoo.com

5) Į Semeliškes (Elektrėnų sav.) irjų apylinkes -2010 m. liepos 19-28 d.

Vadovė Daiva Červokienė, tel. 8 686 85 445 (mob.); dcervokiene@gmail.com

6) Į Žemaičių Kalvariją (Plungės r.) irjos apylinkes -2010 m. liepos 26-rugpjūčio 4 d.

Vadovas Edmundas Mickūnas, tel. 8 620 24 962 (mob.), 8 448 41 862 (n.); mickunasedmundas@gmail.com 7) Į Aukštadvarį (Trakų r.) irjo apylinkes -2010 m. rugpjūčio 2-11 d.

Vadovė Ona Gaidamavičiūtė, tel. 8 606 06 392 (mob.); onute.gaidamaviciute@gmail.com

V. Naujiko nuotr.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai,

III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tek 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt

Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321

8) /Jūžintus (Rokiškio r.) irjų apylinkes -2010 m. rugpjūčio 9-15 d., parengiamoji ekspedicija.

Vadovas Venantas Mačiekus, tel. 273 2306 (n.); venantas@versme.lt 9) ĮJurgionių ir Purvynų kapinynus (senkapius) Aukštadvario (Trakų r.) apylinkėse -2010 m. birželio 21 -liepos 4 d., archeologinių kasinėjimų ekspedicija. Vadovas dr. Manvydas Vitkūnas, tel. 8 685 26 294; manvydas.vitkunas@gmail.com

Visus besidominčius lokaliniais tyrimais geografus, geologus, biologus, istorikus, archeologus, etnologus, kalbininkus, tautosakininkus, kraštotyrininkus, pedagogus, rašytojus, žurnalistus, kitus žodžio meistrus, „Lietuvos valsčių" serijai jau rašiusius mokslininkus (o jūsų - per 3501), mokslo bendruomenės, aukštųjų mokyklų, institutų atstovus, doktorantus, magistrantus, visus norinčius kažkuo prisidėti

Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė,

MALONIAI KVIEČIAME DALYVAUTI.

Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Ekspedicijų dalyvius prašome iš anksto registruotis pas ekspedicijų vadovus.

Ekspedicijų koordinatorė Živilė Driskiuvienė, tel. 85213 0623,869809 077, zivile@versme.lt.

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Pagarbiai, Petras Jonušas, „Versmės" leidyklos vadovas .Versmės"leidykla. Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius, leidyklos vadovo tel. 8 69820 707.