Universitas Vilnensis, 2014 m. birželis Nr. 3 (1724)

^'krašaų slogia

hinc itur ad astra

ISSN 1822-1513

universitas

/ ■1579 •

vilnensis

cn

http://naujienos.vu.lt

2014 m. birželis, Nr. 3 (1724) LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

vj

Ut35

Šiame numeryje

Prof. Rolando Pavilionio šviesos laikas netemdo

Studentai nori pokyčių

Vilnius austrų studentų akimis

Liepą buvusiam VU rektoriui prof. Rolandui Pavilioniui būtų sukakę 70 metų.Ta proga Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija gegužės 16 d. surengė iškilmingą sukakties minėjimą.

VU SA Senato posėdyje pristatė„SPaUSK2" rezultatus. Studentai pristatė bendrąsias VU studentų pasitenkinimo studijų kokybe tendencijas, pagrindines studijų proceso problemas, pateikė rekomendacijas universiteto administracijai.

Du Austrijos studentai lankėdr. Arūno Vyšniausko (IF) kursą vokiečių kalba„Vilnius-Wilno-Wilna-Vilne: miestas istorijoje - is­ torija mieste". Savo įspūdžius apie miestą jie aprašė orientuoda­ miesi į„GEO" ar„National Geographic" žurnalų stilių.

Skaitykite p. 3

Skaitykite p. 10

£

Skaitykite p. 1 1

£

Jubiliejiniai absolventai

E. Kurausko nuotrauka

Kaip ir kasmet, Vilniaus universi­ tetas birželį išlydi savo absolventus.

Pirmieji diplomus gavo Ekonomikos fakulteto magist­ rai, antrieji - Me­ dicinos fakulte­ to absolventai (303 studentai). Šių metų absolven­ tų laidos - išskirti­ nės: Vilniaus uni­ versitetas pažymi 435 metų sukaktį.

Alma Mater šiais metais baigs apie 4382 studentai (2599 bakalaurai, 1579 magistrantai, iš jų 406 - vienti­ sąsias studijas).

Medicinos fakulteto absolventai

universitas

vilnensis 2

2014 m. birželis

:«■■■■■■■■»»«

MMHMMMK

Atėjo iššūkių metas: formuojami VU savivaldos organai Liana BINKAUSKIENĖ Gegužės 20 d. laikinasis Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys pavadino istorine - tą dieną

Lietuvos Respublikos Prezidentė

pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtintas

naujasis VU statutas.

Gegužės 20 d. VU Senatas patvirti­ no dokumentus, reglamentuojančius Senato narių rinkimų tvarką, Centri­

nės rinkimų komisijos nuostatus.

VU valdymo organai turi būti su­ formuoti ne vėliau kaip per devynis

mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvir­

Centrinei rinkimų komisijai vado­ vauja prof. dr. Tomas Davulis

tinimo įstatymo Nr. 1-281 pakeiti­

suformuotas Senatas irTaryba, išrink­ tas rektorius.

Rinkimus organizuoja Centrinė rinkimų komisija, kurią sudaro devyni

nariai: pirmininkas prof. dr. Tomas Da-

vulis (Teisės fakultetas), pirmininko pavaduotojas prof. habil. dr. Vaclovas

Lakis (Ekonomikos fakultetas), nariai doc. dr. Valdemaras Aleksa (Fizikos

fakultetas), Emilija Jokubauskaitė (VU

išrinktas naujasis Senatas. Jį sudarys

41 Senato narys (19 Senato narių

išrenkami kamieniniuose akademi­

niuose padaliniuose pagal konkre­ čiame padalinyje iškeltų kandidatų

sąrašą, 6 - iš bendro visų universiteto

biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujančių kandi­ datų sąrašo, 7 - iš bendro universite­

to socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujančių kan­

SA atstovė), dr. Jūratė Makariūnaitė

didatų sąrašo. Senato nariais taip pat

(Biotechnologijos institutas), prof.

taps rektorius ir 8 universiteto Stu­

habil. dr. Eugenijus Manstavičius (Ma­

dentų atstovybės nustatyta tvarka

tematikos ir informatikos fakultetas),

išrinkti studentų atstovai).

doc. dr. Nijolė Radavičienė (Filosofijos fakultetas), dr. Mindaugas Strockis

Naujai suformuoto Senato pirma­ sis posėdis numatomas liepos 1 d.

Spalio 27 d. numatyti Tarybos rin­

(Filologijos fakultetas), prof. dr. Genė Jurkienė (Medicinos fakultetas).

kimai. Ją sudarys 11 žmonių. Naujai

Centrinė rinkimų komisija jau pra­

suformuota Taryba vykdys rektoriaus

dėjo savo darbą. Birželio 18 d. bus

E. Kurausko nuotrauka

mo įstatymo įsigaliojimo. Taigi iki 2015 m. vasario pabaigos turi būti

rinkimus.

2010-2014 m. kadencijos VU Senatas Planuojama, kad 2015 m. sausio

rinkimų taisykles. Tai visiems mums

mėn. VU jau turės naująjį rektorių,

yra tam tikras iššūkis. Norisi, kad visi

kurie rūpinasi jo ateitimi, kurie gali priimti reikalingus sprendimus dėl

kurį slaptu balsavimu išrinks Taryba.

VU bendruomenės nariai aktyviai

darnios universiteto plėtros", - teigia

„Turime pagal naują tvarką iš­

dalyvautų ir reikštų savo nuomonę.

Centrinės rinkimų komisijos pir­

rinkti naujus savivaldos organus.

Mes tikimės, kad Senato nariais taps

mininkas Teisės fakulteto dekanas

Pirmą kartą rengiame rinkimus

iškilūs mokslininkai, aktyvūs veikėjai,

prof. dr.T. Davulis.

pagal visiškai naujas ir sudėtingas

tie, kuriems svarbus universitetas,

Trumpai________ _ ______ _______ _________

ln memoriam

Gegužės 28 d. VU ir Nusa Cendana

tris chemijos doktorantus iš Kinijos.

universitetas (Indonezija) pasirašė

Prof. J. Banys tikisi, kad netrukus bus

Matematikos ir informatikos fa­

atnaujintą susitarimo memorandu­

galutinai patvirtinti Lietuvos ir Kini­

kulteto kompiuterinio modeliavimo

mą. Juo išplėsti akademiniai mainai

jos diplomų tarpusavio pripažinimo

magistrantūros programos I kurso

gamtos ir technologijos mokslų

susitarimai.

studentė Rūta Norkutė tapo šiųme­

srityse. Iki tol jie vyko tik medicinos,

čio Nacionalinio diktanto konkurso

sveikatos mokslų srityse. Abiejų uni­

nugalėtoja.

versitetų rektoriai diskutavo ir apie

Birželio 17 d. Filologijos fakulteto

personalo, studentų mainus, dvigu­

Aisčių menėje pristatyta 10 litų

bą laipsnį suteikiančias magistro ir

kolekcinė (proginė) aukso moneta

doktorantūros studijų programas -

iš serijos „Lietuvos mokslas", skirta

jos galėtų būti iš biotechnologijos,

baltistikai. Monetos dailininkas - Vai­

chemijos, biologijos mokslų krypčių.

dotas Skolevičius. Monetas kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla, o į

Gegužės 23 d. Zagrebe (Kroatija)

vyko Rytų irVidurio Europos Konfu­ cijaus institutų atstovų, sinologų su­ sitikimas ir apskritojo stalo diskusija,

apyvartą išleido Lietuvos bankas.

Tiražas - 5000 vienetų. Vilniaus

Gegužės 24 d. vyko nacionalinis „Šlovės laboratorijos" finalas. Nuga­

lėtoju išrinktas Medicinos fakulteto VI kurso studentas Marius Polianskis. Publikos simpatijas pelnė GMF

mikrobiologijos ir biotechnologijos magistrante Vilija Musneckytė. VU

yra šio konkurso partneris.

universitetas nuo XX a. septintojo dešimtmečio garsėja kaip pasaulinis

kurioje dalyvavo VU I. e. p. rektorius

baltistikos centras. Nuo 1965 m. VU

Prezidento Aleksandro Stulgins­

prof. Jūras Banys su Orientalistikos

leidžia žurnalą „Baltistica" rengia

kio (fizinių mokslų studijų sritis)

centro lektoriumi Vyčiu Siliumi.

baltistų kongresą, kitas tarptautines

stipendija skirta Fizikos fakulteto

Laikinasis rektorius pasidžiaugė VU

konferencijas.

taikomosios fizikos bakalauro nuo­

latinių studijų programos III kurso

Konfucijaus instituto užmegztais

studentui Artūrui Baguckiui bei

ir naujai užmezgamais santykiais

su Kinijos universitetais. VU Kon­

Gegužės 15 d. VU studentui Tomui

Fizikos fakulteto lazerinės fizikos ir

fucijaus institutas tampa Kinijos

Jankauskui buvo įteikta Vytauto

optinių technologijų magistrantūros

kultūros ir mokslo sklaidos Lietu­

Mikūno vardinė stipendija. T. Jan­

nuolatinių studijų programos I kurso

voje centru, o universitetas plečia

kauskas - Ekonomikos fakulteto

studentams levai Gražulevičiūtei ir

ryšius su savo partneriu Liaoningo

ekonomikos bakalauro nuolatinių

Dariui Gailevičiui.

universitetu Kinijoje. Štai VU priims

studijų programos II kurso studentas.

Parengta pagal naujienos.vu.lt

Vitai Mozūraitei Vilniaus universiteto Komuni­ kacijos fakulteto Bibliotekinin­ kystės ir informacijos mokslų instituto docentė Vita Mozūraitė (1960-2014) daugiau nei dvejus pedagoginės ir mokslinės veik­ los dešimtmečius paskyrė vaikų literatūros ir skaitymo ypatumų, mokyklų bibliotekų raidos ty­ rinėjimui, skaitymo skatinimui, jaunosios kartos ugdymui.

1993-aisiais V. Mozūraitė ap­ gynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Vaikų knygos leidyba Lietuvoje: 1940-1990 m.". Bakalauro ir magistrantūros studentams skaitė komunikacijos ir viešojo komunikavimo įgūdžių, informacinio raštingu­ mo, profesinės etikos, lektologijos, teatro meno kursus. Itin daug jėgų ir žinių V. Mozūraitė atidavė tobulindama bibliotekininkystės studijų turinį, aktyviai dalyvavo rengiant modernią kultūros informacijos ir komuni­ kacijos bakalauro studijų programą. Aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje populiarindama skaitymą, pristatydama naujausius lektologijos tyrimus, drąsiai polemizavo su oponentais dėl skaitymo turinio ir metodikų kaitos XXI amžiuje.

Kolegos ir studentai docentę prisimena kaip įvairiapusę asmenybę, gebėjusią užkrėsti gera nuotaika, optimizmu, noru skaityti geras knygas, domėtis viešąja komunikacija ir moderniu šokiu.

Komunikacijos fakultetas

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

atmintis

3

Prof. Rolando Pavilionio šviesos laikas netemdo „Tam, kad būtum, nebūtinai turi būti gyvas“, - šie Filosofijos fakulteto prof. dr.

Mariaus Povilo Šaulausko žodžiai taik­ liai apibūdina buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus (1990-2000), logiko, kalbos filosofo, europarlamentaro prof. Rolando Pavilionio asmenybės reikšmę ir svarbą tiek Vilniaus universitetui, tiek mūsų šaliai.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Liepą šiam VU rektoriui būtų sukakę 70 metų. Ta proga Vilniaus universi­ tetas ir Lietuvos mokslų akademija gegužės 16 d. VU Mažojoje auloje su­ rengė iškilmingą sukakties minėjimą.

Konferencijos „Suprasti pasaulį, kalbą ir save" I sesijoje pranešimus skaitė prof. Evaldas Nekrašas, prof.

Marija Aušrinė Pavilionienė, doc.

Saulius Vengris.

Išvedė universitetą ne tik į Europą Prof. R. Pavilionis su prof. E. Nekrašu susipažino apie 1970 m.„Mūsų bičiu­ lystę nulėmė tai, kad mūsų keliai buvo paraleliniai, daug ką darėme beveik tuo pačiu metu", - prisiminė buvusio rektoriaus bendražygis. Abu plėtojo tai, ką būtų galima pavadinti analitinės filosofijos tradicija.Tik prof. R. Pavilionį domino kalbos filosofija, o prof. E. Ne­ krašą - analitinė mokslo filosofija. „Plėtotis analitinei kalbos filosofijai stiprų impulsą davė būtent R. Pavi­ lionio darbai", - buvusio rektoriaus nuopelnus pabrėžė bičiulis ir kolega.

Jo supratimu, rektorius savo paties gyvenimo prasmę matė kaip tarnavimą universitetui ir mokslui: „Jam rūpėjo universiteto statusas, santykiai su visuomene, valdžios institucijomis, au­ tonomija. Rolandas rašė, kad valstybės

išnyksta, bet universitetai lieka. Rolan­ das suvaidino tikrai neeilinį vaidmenį pristatydamas, reprezentuodamas universitetą Europoje, pasaulyje, įtvir­ tindamas ryšius su kitais, siekdamas, kad Vilniaus universitetas dalyvau­ tų tarptautinio bendradarbiavimo projektuose. Tai, kad VU yra vienas geriausių pasaulio universitetų, yra labai didelis ir R. Pavilionio nuopelnas."

Gyvenimo kartu prasmės „Pati svarbiausia dviejų žmonių gyvenimo kartu prasmė yra abiejų sukurta dvasinė bendrystė, kuri neiš­ nyksta net tuomet, kai vienas išeina iš gyvenimo. Atmintimi visada galiu Rolandą prikelti, tačiau sąmoningai to nedarau, nes negalėčiau gyventi dabartimi. Mane dažnai persekioja suvokimas, kad gyvenau su labai tauria asmenybe, kad ne tik aš, bet ir kiti prarado labai talentingą, kūrybin­ gą, jautrų, dvasingą žmogų. Dažnai pagalvoju, jog tokio žmogaus, tokios dvasiškai turtingos asmenybės savo gyvenime daugiau niekada nesutik­ siu", - kalbėjo buvusio VU rektoriaus našlė prof. M. A. Pavilionienė.

Anot jos, per 37 bendro gyvenimo metus abu išmoko be žodžių vienas kitą pajusti ir suprasti. Vienas kitam jie darė tam tikrą įtaką, mokėsi vienas iš kito. Prof. M. A. Pavilionienės teigimu, šalia vyro ji įgavo pasitikėjimą savimi, iš jo mokėsi rašyti drąsius tekstus. Juk prof. R. Pavilionis pirmasis Sovietų

Prof. R. Pavilionio našlė prof. M. A. Pavilionienė VU bibliotekos generalinei direktorei Irenai Krivienei įteikia A. J. Greimo laiškus, adresuotus buvusiam VU rektoriui

Sąjungoje išspausdino straipsnį„Prabuskime iš letargo miego", kuriame kvietė atsisakyti ideologinių mokslų: marksizmo, leninizmo, ateizmo. „Manau, kad padėjau Rolandui įveikti greitakalbės įprotį, skatinau atsisakyti moterį žeidžiančio vyriško pasitikėjimo savimi. Kantriai įrodinėjau, kaip sunku moteriai derinti profesinę veiklą, rūpi­ nimąsi šeima ir kad labai svarbu žmo­ nėms aiškinti lyčių lygybės ir moters asmenybės visuomeniniame gyvenime reikšmes", - pabrėžė rektoriaus našlė.

Ji pridūrė, kad vyrui pritariant galutinai išsivadavo iš moteriškosios giminės nevisavertiškumo komplekso, iš šešėlio, kuriame gyvena stereotipinė moteris. „Išėjusio iš gyvenimo žmogaus dva­ sinės šviesos neturėtume pamiršti.

Turėtume kartais prie jos grįžti, kad ji nušviestų kelią kitų individų dva­ siniams ieškojimams", - dažnai vyro naudotu šviesos simboliu kalbą baigė prof. M. A. Pavilionienė.

Trys rektoriaus veiklos dimensijos „Daugiausia mums teko bendrauti ir bendradarbiauti 1993-2000 m., man einant studijų prorektoriaus pa­ reigas. Pirmoji R. Pavilionio kadencija buvo pavyzdinė rektorystė, o antroji, ypač antroji šios pusė, buvo dar ir ren­ gimasis aktyviai politinei veiklai. Ta­ čiau abiejose kadencijose išryškėjo jo pagrindinės veiklos dimensijos, kurias pavadinau taip: lyderystė, mokslinė ir meninė kūryba, visuomeniškumas", kalbėjo doc. S. Vengris.

Jo teigimu, prof. R. Pavilionis mokė­ jo įtikinti žmones, kad tai, ką jie daro, yra prasminga ir svarbu. Jis ragino nebijoti, taip drąsindamas universi­ teto administraciją. Doc. S. Vengris pabrėžė bendražygio susirūpinimą kalbos nuvertėjimu, humanitarinių studijų, arba vadinamųjų moralės, žmogaus mokslų, svarbą, drąsius kolegos pareiškimus. „Pačiam R. Pavilioniui drąsiai reikšti savo nuomonę kompanijos nereikė­ jo. Atvirame laiške JAV Prezidentui Billui Clintonui 1995 m. Jugoslavijos kampanijos metu R. Pavilionis rašė: „Ar jūs, pone Prezidente, sutinkate, kad užmušti žmogų, nesvarbu, kokia būtų priežastis, yra nusikaltimas? Įsa­ kyti užmušti yra toks pat, jei ne dides­ nis, nusikaltimas. Ar jūs pasirengęs už visa tai stoti prieš Hagos tribunolą?

Ar tai sakytina tik Slobodanui Milo­ ševičiui?" - prof. R. Pavilionio laiško ištrauką pacitavo doc. S. Vengris.

Tad ir prof. R. Pavilionio valdymo metais Vilniaus universitetas savo rektoriaus lūpomis aktyviai naudojosi laisve išsiaiškinti, diskutuoti, kritikuoti ir sakyti tiesą.

Buvęs rektorius itAlmus Pater Parodos „Prof. Rolandas Pavilionis (1944-2006). Prasmė ir tapatumas“ ati­ darymas VU bibliotekos Baltojoje salėje

Prof. R. Pavilionis Filosofijos fakulte­ te įsteigė Filosofijos istorijos ir logikos katedrą. Šiuo metu jai vadovauja prof. M. P. Šaulauskas. Savo mokslinio

Prof. R. Pavilionis prie naujųjų VU bibliotekos durų su Prezidentu Valdu Adamkumi ir buvusiu VU rektoriumi prof. Benediktu Juodka. 2001 m.

Konferencijos I sesijos dalyviai (iš kairės): prof. E. Nekrašas, prof. M. A. Pa­ vilionienė, 1. e. p. VU rektorius prof. J. Banys, LMA prezidentas prof. V. Razumas ir doc. S. Vengris

Prie prof. R. Pavilioniui skirtos atminimo lentos konferencijos dalyviai pa­ dėjo gėlių puokštę

darbo vadovą prof. R. Pavilionį jis pavadino Almus Pater. „R. Pavilionis visada, kiek jį mačiau, dorojosi su absurdu. Man jis telpa į tokį moto, cituojant jo knygų pavadinimus: prasmės problema prieš absurdą.

Mano mokytojas sprendė prasmės problemą absurdo akistatoje ir nepai­ sant jos. Prasmė R. Pavilioniui visuomet buvo ir liko problema, jis jos neišspren­ dė", - tvirtino prof. M. P. Šaulauskas.

Pasak jo, šios problemos negalima išspręsti, o mėginant tą daryti mūsų ir tyko absurdo fizionomija.

Grįždamas prie žemiškesnių daly­ kų, mokslininkas įvardijo, kad prof.

R. Pavilionis jį išmokė nemeilės, ne­ pritarimo biurokratijai, formalizmo lėkštumui ir „visom kitom vietom, kur auga biurokratiniai Briuselio ko­ pūstai", taip pat besąlygiškai paremti, palaikyti gabų, talentingą žmogų ir nesitaikstyti su bukumu.

Prisiminimais apie dešimt metų Vilniaus universitetui vadovavusį rek­ torių taip pat dalijosi Filosofijos fakul­ teto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas,

ilgametė bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė, Skandinavistikos centro docentė Erika Sausverde, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof.

Valdemaras Razumas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof.

Vytautas Kaminskas, kiti prof. R. Pavi­ lionio bendražygiai, kolegos.

Konferencijos II sesijoje „Prasmė ir tapatumas analitinėje filosofijoje", vykusioje Filosofijos fakultete, prane­ šimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Europos humanitarinio ir Centrinio Europos universitetų.

Prie prof. R. Pavilioniui skirtos pa­ minklinės lentos VU Didžiajame kieme padėta gėlių, VU bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda „Prof. Rolan­ das Pavilionis (1944-2006). Prasmė ir tapatumas", kurioje, naudojantis VU bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo prof. R. Pavilionio asmens fondo dokumentais, jo spausdintais darbais, nuotraukomis iš šeimos ar­ chyvo, atspindima buvusio rektoriaus mokslinė ir kūrybinė veikla. Paroda veiks iki birželio 30 d.

universitas

4

fakultetuose

vilnensis

2014 m. birželis

Užsienio kalbų mokymas VU - moderniosios technologijos

ir perspektyvos, bendra situacija ir ateitis Rašyti šį straipsnį paskatino trys veiks­ niai: šiemet pavasarį vykusi III virtuali Dafcommunity (tarptautinės vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos dėstytojų draugijos) konferencija, sudėtinga už­ sienio kalbų dėstymo visų specialybių studentams situacija VU ir šių metų as­ meninė patirtis, dėstant vokiečių kalbą elektroninių studijų centre EF. Nida MATIUKAITĖ, ŪKI Vokiečių kalbos katedra

III Dafcommunity videokonferencija „Vokiečių kalbos mokymasis tam­ pa mobilus“ (Deutschlernen wird mobili Šiais laikais dėstytojai turi puikias galimybes tobulėti neišeidami iš namų. Ar tai gerai? Na, kaip pažiūrėsi, tačiau pažvelkime į keletą skaičių ir faktų, apibūdinančių šį pavasarį vykusią virtualią konferenciją. Joje dalyvavo 80 aktyvių pasisakiusiųjų (pranešėjų), buvo 469 prisijungę da­ lyviai, konferencijos programa truko 36 valandas, pristatyti 6 pranešimai, trukę 30-40 min. (keynotes), vyko 1 simpoziumas, 1 seminaras (workshop) konferencijos išvakarėse, 1 debatai dalyvaujant publikai, 1 videofilmų konkurso apdovanojimas, 1 koncertas-seminaras, 9 paraleliniai renginiai, kur buvo pristatyti 26 pranešimai, dar 13 trumpų pristatymų, 1 interaktyvus balsavimas aktyviems konferencijos dalyviams ir diskusija apie mobilaus užsienio kalbų mokymosi naudingu­ mą bei galimas problemas. Šią intensyvią programą labai pagy­ vino interaktyvus pranešimas-koncertas, kuriuo vienas originalus vokiečių kalbos mokytojas iš Amerikos Uve Kindas visus dalyvius pakėlė ant kojų demonstruodamas, kaip reikia mokyti kalbų pasitelkus muziką ir judesį.

Pagrindinės konferen­ cijos idėjos ir naujovės vokiečių kalbos dėsty­ mo metodikoje Viena svarbiausių konferencijos temų -„Prieiga prie atvirų mokymo / mokymosi šaltinių internete" (Open educational resources), kurią pristatė viena konferencijos iniciatorių Angelika Guettle iš Austrijos.

Buvo pabrėžiamas ir gyvai ilius­ truojamas pliuricentristinis vokiečių kalbos mokymo/si principas - atsi­ žvelgiama į Vokietijos, Austrijos, Švei­

carijos, Lichtenšteino ir Liuksemburgo specifiką dėstant kalbą ir pristatant šių šalių kultūros, istorijos, etnogra­ fijos temas. Šis principas glaudžiai sietinas su nuostata, kad šiais laikais kalbą reikia mokyti gyvai, jau nuo pat pirmųjų užsiėmimų įvedant vaiz­ dinę ir garsinę, kiek vėliau rašytinę informaciją apie pristatomą šalį. O kaipgi tai padaryti, jei ne pasitelkus moderniąsias technologijas?

Viena didžiausių naujovių užsienio kalbų mokymo srityje šiuo metu yra QR kodai ir jų panaudojimas kartu su planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais. Be QR kodų, daug kas žavisi vadinamaisiais too/s (įrankiais), kurie taip pat labai paįvai­ rina darbą su kalbine medžiaga. Šioje srityje visus pranoksta Aimi Joeslu iš Estijos, kuri skaitė pranešimą „Die Toolsparade" (Įrankių paradas). Beje, Taline yra įkurtas institutas, kuris, be kita ko, rengia kompiuterines

„Vieši Seimo ryšiai su visuomene": užkopti aukščiau ir matyti plačiau Apskritojo stalo diskusijoje LR Seime pristatyta Komunikacijos fakul­

parlamentinės informacijos rengimo

monografija „Vieši Seimo ryšiai su visuomene". Tai pirmasis darbas Lie­

ir sklaidos aplinkybės, problematika, vaidmuo. Autorius svarsto ryšių su vi­ suomene sampratą ir atmeta įprastai

darbe teorinės ryšių su visuomene prielaidos siejamos su istorinių faktų analize ir pavyzdžiais, itin svarbiais

kontekstui atskleisti ir teorinėms

prielaidoms iliustruoti. Monografijoje atsispindi ir autoriaus darbo Seimo kanceliarijoje patirtis - A. Vaišnys šešerius metus dirbo Seimo kancelia­

rijos Seimo spaudos tarnybos vadovu, trejus - Seimo ryšių su visuomene skyriaus vedėju.

Monografija sudaryta iš dešimt sky­ rių, kuriuose aptariami nacionalinio

programas, taikomas užsienio kalbų mokymui/si. „Hueber" leidykla demonstravo,

kaip, naudojantis jų vadovėliais, virtualia platforma „Schooltas" ir mobiliais išmaniaisiais kompiuteriais, galima su tuo pačiu vadovėliu ir tuo pačiu laiku dirbti su keliomis grupė­ mis, esančiomis skirtingose šalyse ar kontinentuose. Tai atrodo beveik neįtikėtina, tačiau tampa įmanoma dėl moderniųjų technologijų.

Užsienio kalbų situcaija VU ir ateities perspekty­ vos VU šioje srityje tikrai dar yra kas veikti. Konferencija skatina pažvelgti į savo darbą kitaip. Kai matai švytinčius mokytojų (dėstytojų) ir jų mokinių (studentų) veidus, kai diskutuojama taip gyvai, kaip retai išgirsi per „ti­ krąsias" konferencijas, imi nejučia ir patiki, kad gyveni stebuklingu laiku, kai tavo draugais ir pažįstamais tampa būriai žmonių visame pasaulyje, nes jie gyvena, mąsto, jaučia panašiai kaip tu. Žinoma, virtualus bendravi­

mas nepakeis tikro, tačiau jis leidžia pajusti bendrąsias tendencijas, moko demokratijos, viešumo, judrumo, lankstumo, moko nesiliauti mokytis

Andrius VAI S NVS

Vieši Seimo ryšiai su visuomene

Filologai ragina „įkalbinti sėkmę" FIF iniciatyva - studentai filologai neatlygintinai dirbs verslo įmonėse ir visuomeninėse organizacijose.

Baigę studijas tokie studentai jau

parlamentinės tradicijos problemą,

parlamento komunikacijos kūrybos

procesą, valdžių komunikaciją. Daug dėmesio A. Vaišnys skiria parlamenti­

I FILOLOGIJOS

kos", - sakė fakulteto dekanas doc.

Antanas Smetona.

Svarbiausios tinklo kryptys - tai mokslinės veiklos, studijų kokybės ir karjeros perspektyvų skatinimas.

organizacijose.

Tinklas siekia padėti atskleisti stu­ dentų humanitarų įgytas kompeten­

žodis skleisti gerąją patirtį bendradar­ biaujant su verslu. Šiuo metu tarybą

festivalis „Nepatogus kinas", tarptau­ tinių kultūros programų centras „Ko-

perator", Modernaus meno centras (MMC), nekilnojamo turto portalas „Kurgyvenu.lt". Socialinių partnerių

stiprinimui.

nei žurnalistikai, parlamento aplinkos

Autorius aptaria nacionalinio par­ lamento institucijos ypatumus, jo reikšmės valstybėje ir įvaizdžio vi­

reikšmei ir paveldo komunikacijai.

atvirumą, tiriama pranešimų įvairovė.

paneigia mitus, kad humanitarai yra nepraktiški ir nesugeba prisitaikyti

suomenėje skirtumus, apibūdina

KF inform.

prie greitai kintančios karjeros aplin­

Keliama hipotezė apie parlamento

<

Svarbi tinklo dalis - Filologų karjeros taryba, siekianti atstovauti humanita­ rams viešojoje erdvėje. Taryba veikia,

praktinės patirties. „Į šį tinklą įsitraukė logistikos, gamybos ir kitų veiklos sri­ čių įmonės, kūrybinės organizacijos:

Seimas skiriasi nuo kitų ryšių su visuo­ mene padalinius turinčių institucijų, verslo bendrovių ar įmonių. Seimo ry­

gali būti Estija ir Talino universitetas su puikiai funkcionuojančiu užsienio kalbų mokymo centru, kuriuo labai rūpinasi ir kurio tarybai pirmininkauja pats rektorius. Tik pavydėti galima suomiams, kurie, būdami mažos šalies atstovai, itin pabrėžia užsienio kalbų mokėjimo svarbą ir leidžia savo stu­ dentams nemokamai rinktis dešimt ar daugiau užsienio kalbų visais lygiais ir visose bakalauro ir magistro studi­ jų programose (Vazos universiteto duomenys).

Manyčiau, kad šiais laikais dėstyto­ jams labai svarbu semtis žinių visais įmanomais būdais. Patirtį, gautą iš užsienio kolegų, turime perduoti savo studentams, nes už mus niekas naujo­ vių neįgyvendins. Kalbų mokėjimas, kitų kultūrų pažinimas yra, buvo ir bus neįkainojama vertybė. Šiais laikais tai turi būti daroma itin kokybiškai ir atsakingai. Nors, žinoma, be aiškios užsienio kalbų mokymo politikos Lietuvoje, be prioritetų iškėlimo šioje srityje, be atsakingų institucijų pagal­ bos ir paramos, be atviro visuomenės diskurso vežimas neriedės. O kalnelis, į kurį reikia pakilti, patikėkit, nemažas.

bus įgiję darbo patirties pirmaujan­ čiose verslo įmonėse ir stambiausiose

cijas, aktualias darbo rinkai, ir atverti sėkmingos karjeros perspektyvas, suteikia galimybes užmegzti kontak­ tus su būsimais darbdaviais, padeda susiformuoti karjeros gaires ir įgyti

taikomą apibrėžimą: Seimo ryšiai su visuomene kompleksiški ir nėra skirti tik geram įvaizdžiui formuoti - tuo

šiai su visuomene privalo būti siejami su parlamentarizmo samprata, padėti ją suprasti. Jie turi įtakos pilietiškumo ugdymui ir demokratinių santykių

visą gyvenimą, būti įvykių centre ir tuo džiaugtis.

VU administracija, ŪKI deda daug pastangų, kad pagerėtų užsienio kalbų dėstymo kokybė dirbant su visų specialybių studentais. Nemažai darbų padaryta, tačiau užsienio kal­ bos pas mus - tai sritis, kuri prašyte prašosi meilės, naujo prisilietimo, džiaugsmo pliūpsnio. Pasisemkime naujų žinių virtualiai, juk kitaip at­ sinaujinti yra nelengva, švietimas Lietuvoje toli gražu ne prioritetinė sritis, maži atlyginimai, nepalankus psichologinis klimatas. Liūdna, bet VU užsienio kalbos kaip laisvai pasirenka­ masis dalykas eliminuotos iš studijų programų, ženkliai sumažėjo valandų skaičius, skirtas dalykinėms užsienio kalboms, netgi anglų. Džiaugiamės tuo, kad atsirado nauja galimybė mo­ kytis kitas (ne anglų) užsienio kalbas kaip neprograminį dalyką. Naujoji sistema dar tik mezgasi, ir nuo mūsų visų priklausys, kaip ji rutuliosis toliau.

Beje, galima džiaugtis, kad studentai puikiai vertina dėstytojus apklauso­ se, noriai renkasi šį užsienio kalbų mokymosi būdą. ŪKI šiemet įdiegta

Filologijos karjeros tinklas „Įkal­ bink sėkmę" yra bendra verslo ir VU

parlamento - Lietuvos Respublikos Seimo - komunikacijos ypatumai:

teto dekano doc. dr. Andriaus Vaišnio

tuvoje, pateikiantis Seimo vidinės ir išorinės komunikacijos analizę.

Novatoriškos formos moksliniame

Studentams Ž. Verseckui (MF), G. Kalinauskaitei (MF), D. Gutauskaitei mo­ kytis vokiečių kalbą kaip privalomąjį dalyką elektroninių studijų centre EF buvo smagu

„Robotel" firmos virtualaus mokymo programa, neseniai ŪKI dėstytojai turėjo galimybę dalyvauti šios firmos mokymuose. Šio straipsnio autorė šiemet dirbo visiškai kompiuterizuo­ toje auditorijoje elektroninių studijų centre EF, kurioje yra išmanioji lenta, kiekvienam studentui prieinamas in­ terneto ryšys, visuose kompiuteriuose instaliuotas vadovėlis „Menschen" su interaktyviais pratimais ir kt.

Tačiau tokias galimybes turi toli gražu ne visi užsienio kalbų dėstytojai.

Tai, kokios yra užsienio kalbos moky­ mo perspektyvos VU, priklauso nuo mūsų visų, nuo dėstytojų kvalifikacijos ir tikėjimo savo darbo prasmingu­ mu, nuo studentų motyvacijos, VU administracijos pastangų diegiant moderniąsias technologijas ir kuriant optimalią užsienio kalbų mokymo sistemą. Čia vėlgi pavyzdys mums

aktyvumas rodo, kad karjera filologų laukia pačiose įvairiausiose srityse, ir

kai reikalingas svarus ir autoritetingas

sudaro fakulteto dekanas doc. dr.

A. Smetona, kadenciją baigęs amba­ sadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos

ordino doc. dr. Vytautas Ališauskas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas prof. Paulius Vaidotas Subačius, 2013 m. VU metų dėstytojas dr. Daumantas Katinas, žurnalo„Verslo klasė" redaktorius, vertėjas, žurnalistas, tinklaraštininkas Aurelijus Katkevičius, Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė, Komunikacijos agentūros „Inspired UM" direktorius, klasikinės filolo­ gijos absolventas Vasaris Oržekauskas.

Projekto tinklalapis www.karjera. flf.vu.lt.

FIF inform.

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

Atnaujinta geologijos Filosofijos fakultete - studijos studijų programa mąstantiems Gamtos mokslų fakultete Pristatome studijų galimybes VU Filosofijos fakultete.

Filosofijos fakultetas yra seniausias

Filosofijos fakulteto magistrantūros

šaka suteikia galimybę išmokti teikti

VU fakultetas, įkurtas 1579 m., tęsian­

pakopoje, studijuojant pagal vieną iš

psichologines paslaugas kiekvie­

tis Europos kultūros ir mokslo tradi­

šių programų:

nam asmeniui įvairiose mokymo ir

cijas, bet kartu atviras ir modernus.

Filosofija - skirta šiuolaikinės filo­

mokymosi sistemos organizacijose,

Tai plataus profilio mokslo ir studijų

sofijos tyrinėjimams, ugdo mokslinio

spręsti problemas, susijusias su vaikų

institucija, vykdanti 5 bakalauro pako­

tyrimo, kritinio mąstymo, įžvalgaus

ir jaunuolių psichosocialine raida.

pos studijų programas: filosofija, psi­

apibendrinimo ir problemų sprendi­

Sveikatos psichologijos šaka skirta

chologija, socialinė politika, sociologija

mo įgūdžius. Be nūdienių filosofijos

siekiantiems pritaikyti psichologijos

ir socialinis darbas, 11 magistrantūros

klausimų išmanymo neįmanomas ne

žinias ligų prevencijai ir gydymui,

sveikatos puoselėjimui ir stiprinimui.

programų filosofijos, edukologijos,

tik visavertis visuomenės pažinimas,

psichologijos, socialinės politikos, so­

bet ir esmingi proveržiai humanitari­

Klinikinė psichologija - skirta

ciologijos ir socialinio darbo kryptyse,

nių, socialinių, fizinių ir net technolo­

psichologijos bakalaurams, siekian­

o filosofijos, edukologijos, psichologijos ir sociologijos doktorantūros studijos

gijos ar biomedicinos mokslų srityse.

tiems įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, apimančių svarbiausias

apima mokslinius tyrimus ir diserta­

Nuo 2014 m. galimos dvi specializa­ cijos: šiuolaikinė filosofija; filosofija ir

cijų rengimą.

kognityviniai mokslai.

ir suaugusiųjų elgesio ir emocinių

Edukologija - skirta parengti kom­

sutrikimų psichologinę diagnostiką ir

petentingus edukologijos tyrinėtojus,

įvertinimą, psichologinį konsultavimą

gramą, skirtą įgyti mokytojo profesinę

specialistus praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo insti­

ir psichoterapiją.

Organizacinė psichologija - skirta

kvalifikaciją. Į šią studijų programą pri­

tucijoms - švietimo kultūros kūrėjus

psichologijos bakalaurams, siekian­

imami asmenys, turintys universitetinį

teoriniu ar praktiniu aspektu. Progra­

tiems išmokti įvairaus tipo organizaci­

bakalauro laipsnį. Studijų trukmė -

ma numato dvi specializacijas (šakas):

jose spręsti psichologines problemas

1 metai. Studijų forma - nuolatinės,

švietimo politika ir administravimas;

darbuotojo, darbo grupės ir organiza­

vykdomos pagal sesijinį tvarkaraštį.

švietimo kultūra (nauja).

cijos lygmenimis.

2014 m. fakultetas atnaujino pri­ ėmimą į laipsnio nesuteikiančią

mokyklos pedagogikos studijų pro­

Doc. dr. Gražina SKRIDLAITĖ, GMF Geologijos ir minera­ logijos katedra Geologija -mokslas apie Žemę.Tai dinamiška, nuolat kintanti planeta, todėl ir geologijos mokslas nuolat kinta. Atsiranda nauji tyrimo metodai, nauji objektai, naujos naudingosios iškasenos ar energijos šaltiniai. Dar taip neseniai, tik antroje XX a. pusėje, buvo sudaryti geologiniai Žemės van­

denynų dugno žemėlapiai, o XXI a. pradžioje jau studijuojame Marso, Mėnulio, Veneros geologiją.

Moderni geologija plečia savo ribas, jungiasi su kitais mokslais.

Sprendžiame klimato kaitos proble­ mas, ieškome naujų energijos išteklių, reaguojame į gamtines katastrofas, prognozuojame jų padarinius. Ar bus Lietuvoje žemės drebėjimų? Ar stiprių? Ar išsilies Baltijos jūra, kylant pasaulinio vandenyno lygiui? Ką slepia suakmenėję gyvūnai, kokias istorijas pasakoja akmenys? Ar pra­ smegs Biržų kraštas, kaip keisis mūsų kraštovaizdis? Ar ant tvirto grunto sto­ vi mūsų pastatai, ar galėsime Vilniuje statyti metro? Ar pakankamai turime vandens ir kokį jį gersime ateityje?

Ar galime aprūpinti Lietuvą energi­ jos šaltiniais, ar turime geoterminės energijos ar skalūnų dujų, kokios dar

naudingos iškasenos slepiasi Lietuvos gelmėse ar paviršiuje?

Jei Jums tai įdomu ir norite sužinoti daugiau, studijuokite atnaujintoje geologijos programoje VU Gamtos mokslų fakultete. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, rengianti geologus. Geolo­ gijos programą atnaujinome tam, kad įgytumėte tik aukštos kokybės žinių, koja kojon žengtumėte su šiuolaikiniu mokslu.

Geologijos programos studentų keliai jau po dvejų metų išsiskiria.

Vieni renkasi klasikinę geologiją, t. y. tyrinėja slėpiningą mineralų ir uo­ lienų pasaulį, praeities, dabarties ir ateities geologinius procesus, ieško naudingų iškasenų, energijos šaltinių, prognozuoja gamtinius pavojus. Kiti hidrogeologiją - mokslą apie vandens pasaulį, aprūpinimą vandeniu, jo išteklių ir kokybės problemas.Tretieji, pasirinkę inžinerinę geologiją, užsiima pastatų pamatų saugumu, sprendžia technines kelių ir požeminių kons­ trukcijų problemas.

Ne bėda, jei esate tiksliukas(ė), mėgstate fiziką, chemiją ar matema­

tiką - galėsite užsiimti geofizika, ge­ ochemija, geodinamika, izotopiniais tyrimais ir kt. Mėgstate matematiką ir esate be galo racionalus(i) - rinkitės inžinerinę ar ekonominę geologiją. Jei mėgstate detektyvines istorijas, turite aštrų analitinį protą, jums tikrai patiks iš mineralų, uolienų, fosilijų dėlioti praeities pasaulių mozaikas ir atkurti to meto įvykius. Mėgstate fantazuo­ ti - kažin ar bent vienas mokslas gali pasiūlyti kelionę laiku ir erdve kelis milijardus metų atgal ar bent kelis milijonus metų į priekį. Jei traukia kelionės, gamtiniai stebėjimai - Jums skirtas geologinis kartografavimas, įvairių naudingų išteklių paieška, monitoringo darbai. Geologija tinka ir tiems, kurie žavisi margu mineralų pasauliu ir jų panaudojimu. O kur dar geotermika, skalūnų dujos, geologi­ nės katastrofos, vandens ištekliai ir jų kokybė, klimato kaita, racionalus išteklių naudojimas? Tai taip pat ge­ ologijos studijų objektai.

Studijuodami daug laiko praleisite moderniose, kokybiška technika ap­ rūpintose laboratorijose. Jūsų laukia turtingos mineralų, uolienų ir fosilijų kolekcijos, nuostabus muziejus. Te­ orines žinias taikysite lauko darbų praktikose Molėtų krašte, Vilniaus apylinkėse, šiaurės Lietuvoje, Lenkijos Švento Kryžiaus kalnuose, Skandina­

vijoje ir kt. Praktinių įgūdžių įgysite dirbdami geologinėse įmonėse ir įstaigose. Studentų mainų ERASMUS programa pagelbės Jums tobulinant žinias užsienyje.

Baigus geologijos studijas Jūsų lauks per šimtą privačių hidrogeolo­ ginių, inžinerinių geologinių, naftos ir dujų bei naudingųjų mineralinių iškasenų gavybos įmonių, geotechninių ir projektavimo bendrovių.

Rasite darbo ir valstybinėse įstaigose: Lietuvos geologijos tarnyboje, įvairių su gamta susijusių ministerijų pada­ liniuose, agentūrose, savivaldybėse, energetikos sektoriuje, regioniniuo­ se ir nacionaliniuose parkuose, muziejuose ir kt. Apie 80-90 proc. bakalaurų tęsia studijas magistrantūroje. Dirbti mokslinį darbą ar vėliau studijuoti doktorantūroje galite Vil­ niaus, Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, kituose universitetuose, Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos institute. Geologijos absolventai laukiami ir svečiuose kraštuose. Daugiau kaip 90 proc. baigusiųjų geologiją įsidarbina pagal specialybę.

klinikinės psichologijos sritis: vaikų

Pagal šią programą rengiami aukštos

Specialioji pedagogika - skirta

Teisės psichologija - psichologi­

kvalifikacijos, plataus pedagoginio

suteikti studijuojantiesiems teorinių

jos bakalaurams skirta tarpdalykinė

išsilavinimo, pakankamai teorinių

žinių ir praktinių įgūdžių turintys specialistai, gebėsiantys dirbti dalyko

žinių ir praktinių įgūdžių, aprėpiančių svarbiausias specialiosios psichologi­

studijas su teisės, sociologijos ir

jos ir specialiųjų poreikių asmenų -

kriminologijos problematika, skirta

mokytojais ir atlikti su pedagogine

vaikų ir suaugusiųjų - ugdymo sritis:

siekiantiems išmokti taikyti psicho­

veikla susijusias funkcijas įvairių tipų

psichopedagoginį įvertinimą, sutriki­

logijos žinias tiriant nusikaltimus,

bendrojo lavinimo pagrindinėse ir

mų, negalių ir jų sukeltų specialiųjų

atliekant teismo psichologinę eksper­

vidurinėse mokyklose.

poreikių aptikimą, sutrikusios raidos

tizę, kuriant ir įgyvendinant įvairias

asmenų psichikos ir elgesio savumus, poveikio ir psichokorekcijos priemo­

nusikaltimų bei asocialaus elgesio prevencijos programas, organizuo­ jant ir dirbant resocializacijos darbą,

Fakulteto bakalaurantai turi gali­

mybę įgyti dvigubą kvalifikacinį laips­ nį, greta pagrindinės studijų krypties

nes ir pan. Numatytos kelios vidinės

programa, jungianti psichologijos

(šakos) programos studijuodami kitos

specializacijos pagal pasirenkamus

konsultuojant nusikaltimų aukas ir

studijų krypties (šakos) programą (ne­

dalykus, magistro darbą ir praktikos

teisėtvarkos pareigūnus.

taikoma soc. darbo studentams). Visų

studijų pakopų studentai, laimėję

vietą.

Psichologija - skirta suteikti kom­

gebėjimus pažinti socialines pro­

atranką, gali studijuoti ir atlikti prak­

petencijas, reikalingas savarankiškai

blemas, rengti socialinės politikos

tiką užsienio šalyse, už tai gaudami

psichologo profesinei veiklai. Progra­

sprendimus, organizuoti jų įgyven­

Europos Sąjungos skiriamą stipendiją.

ma numato dvi specializacijas (šakas):

dinimą, taikyti šiuolaikinius socialinės

Įgijusius bakalauro kvalifikacinį laipsnį kviečiame toliau lavintis

edukacinė psichologija; sveikatos psi­

politikos rezultatų analizės metodus,

chologija. Edukacinės psichologijos

vadovauti socialiniams projektams ir

Socialinė politika - skirta ugdyti

juos įgyvendinančioms institucijoms, inicijuoti socialinės plėtros priemo­ nes, organizuoti jų įgyvendinimą ir

vadovauti jų vykdymui. Programos derina teorines socialinės politikos žinias su praktiniu jų pritaikymu

šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje

ir tarptautinėje erdvėje.

Sociologija - skirta parengti aukš­ tos kvalifikacijos sociologus, išmanan­

čius sociologijos teoriją, gebančius savarankiškai projektuoti ir atlikti

kokybinius ir kiekybinius socialinius

tyrimus, analizuoti, vertinti ir spręsti socialinių struktūrų funkcionavimo ir kaitos problemas, suprasti šias

problemas vietinių, tarptautinių ir globalių procesų perspektyvoje.

Sociologija ir kriminologija tarpkryptinė programa, suteikianti

studentams šiuolaikinės sociologijos teorijos ir metodologijos, baudžia­

mosios teisės ir kriminologijos žinių, suformuojanti analitinius ir praktinius kriminologinius įgūdžius.

Socialinis darbas - skirtas no­ rintiems įgyti naujų kompetencijų socialinio darbo srityje, pasikeisti patirtimi ir idėjomis, praplėsti karjeros galimybes. Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip geriausią

socialinio darbo magistrantūros pro­

gramą Lietuvoje.

Daugiau informacijos www.fsf.vu.lt (stojantiesiems).

FsF inform.

universitas

vilnensis

Smardonės šaltinis ir Theodoras Grotthussas Biržų regioniniame parke, netoli Pabiržės miestelio esančioje Likėnų reabilitacijos ligoninės teritorijoje, trykštanti šaltinio versmė ne tik sukuria ramybės pojūtį ligoninės pacientams, bet ir pritraukia šimtus pasaulio ir Lietuvos turistų. Ši kars­ tinės kilmės versmė yra garsusis Smardonės šaltinis - Smar­ donės upelio pradžia. Smardonės šaltinio vandens cheminę sudėtį pirmasis tyrinėjo Theodoras Grotthussas (1785-1822).

Prof. Aivaras KAREIVA, Chemijos fakulteto dekanas, Theodoro Grotthusso fondo valdybos pirmininkas

Theodoras Grotthussas - žy­ miausias Lietuvos fizikas ir chemikas, elektrochemijos ir fotochemijos klasikas, sukūręs pirmąją pasaulyje elektro­ lizės teoriją, kurią 1805 m. paskelbė mokslinėje studijoje „Mėmoire sur la dėcomposition de l’eau et dės corps, qu'elle tient en dissolution a l'aide de l'ėlectricitė galvanique", ir nustatęs pagrindi­ nius šviesos poveikio dėsnius.

Smardonės šaltinis yra valsty­ bės saugomas respublikinės reikšmės hidrogeologijos pa­ minklas.

Smardonės upelis

Apie Smardonės šaltinio vandens gydomąsias savybes pirmosios žinios rašytiniuose dokumentuose minimos jau 1587 m. Šaltinyje žmonės mirkė

skaudančias rankas, kojas, gydė kitus negalavimus. Kituose žinomuose mūsų valstybės kurortuose minerali­ niai vandenys žmonių sveikatinimui buvo pradėti naudoti vėliau: Druski­ ninkuose - XVIII a., Birštone - XIX a. pr. Iš Smardonės šaltinio mineralinį vandenį sėmė ir prieškario Likėnų gydykla, jį naudojo gydomosioms vonioms ir gydomajam purvui pra­ skiesti.

1816 m. T. Grotthusso paskelbti rezultatai liudijo, kad padidėjusio vandenilio sulfido kiekis Smardonės šaltinio vandenyje yra neorganinės (gipsas, CaSO4-2H2O ir piritas, FeS2) ir organinės (organinės medžiagos akmenyse bei smėlyje ir mikrobi­ ologinio metabolizmo produktai) kilmės. Svarbi išvada, kad vandenilio sulfidas galimai susidaro sąveikaujant šioms neorganinėms ir organinėms medžiagoms.

Straipsnio autorius prie Theodoro Grotthusso skulptūros Likėnuose

Izraelyje pristatytas Lietuvos potencialas biotechnologijų ir biomedicininių tyrimų srityje Prof. Osvaldas RUKŠĖNAS, Gamtos mokslų fakulteto dekanas Gegužės 20-22 d.Tel Avive (Izraelis) vyko Izraelio inovacijų konferencija MIXiii. Šioje konferencijoje pirmą kartą

pasaulyje vienu metu vyko du rengi­ niai - tarptautinė biotechnologijų ir biofarmacijos mugė„Biomed 2014" ir aukštųjų technologijų mugė„HiTech 2014", kuriose dalyvavo apie 4500 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Lie­ tuvos delegaciją sudarė 10 žmonių, atstovaujančių Vilniaus ir Mykolo Ro­ mėno universitetams, verslo įmonėms „Altechna", „Biotechpharma", „Bioma-

Egodokumentų tyrėjų vizitas Lenkijoje Gegužės 15-16 d.

Vilniaus universi­ teto mokslininkai dalyvavo rengi­ niuose Toninėje (Lenkija), skirtuo­ se egodokumentų tyrimams ir popu­ liarinimui.

Prof. dr. Arvydas PACEVIČIUS, Komunikacijos fakultetas, doc. dr. Arūnas VYŠNIAUSKAS, Istorijos fakultetas

Iki 1961 m. šis šaltinis buvo pats veržliausias Lietuvoje (540 l/s, 46 mln. litrų per parą). Smardonės šaltinio vanduo yra kartokas ir turi silpną vandenilio sulfido (H2S) dujų kva­ pą, kuris asocijuojasi su supuvusio kiaušinio kvapu. Todėl ir vietovė iki 1938 m. buvo vadinama Smardone. Įdomu, kad Smardonės šaltinio van­ dens cheminę sudėtį pirmasis tyri­ nėjo Pakruojo rajono Gedučių dvare (netoli Žeimelio miestelio) gimęs

ir gyvenęs Theodoras Grotthussas (1785-1822) - žymus prieš 200 metų mūsų kraštą pasaulyje garsinęs moks­ lininkas. Likėnų reabilitacijos ligoninė T. Grotthusso vardą įamžino gražioje medinėje skulptūroje. Kitais metais minėsime šios iškilios asmenybės 230-ąsias gimimo metines.

2014 m. birželis

pas",„Bioseka" ir Lietuvos delegacijos dalyvavimą renginyje organizavusiai Všį„Versli Lietuva". VU renginyje atsto­ vavo prof. Osvaldas Rukšėnas (GMF) ir prof. Saulius Klimašauskas (VU Bio­ technologijos institutas).

Parodoje ir atskirai Lietuvos ambasa­ dos Izraelyje organizuotame renginyje buvo pristatytas Lietuvos potencialas biotechnologijų ir biomedicininių tyrimų srityje - buvo pabrėžiamas Lietuvos patrauklumas ir galimybės vykdant ikiklinikinius tyrimus. Abiejų renginių metu susidomėjimas Lietuva buvo gana didelis. Buvo domimasi mokslo padėtimi ir infrastruktūra Lie­ tuvoje, studijomis ir darbuotojų kvali­ fikacija, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje galimybėmis.

Gegužės 15 d. Torunės M. Koper­ niko universiteto Istorijos mokslų fakultetas, atstovaujamas Istorijos ir archyvistikos instituto, kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir in­ formacijos mokslų institutu surengė tarptautinę konferenciją „Egodokumentai. Istoriografijos tradicijos tyrimų perspektyvos" ir projekto „Lietuvos egodokumentinis pavel­ das" (LEGODOK) vykdymo metu išleistų knygų pristatymą. Egodokumentais Europoje yra vadinama privati memuarinė raštija pirmuoju asmeniu, kurią sudaro atsiminimai, dienoraščiai, laiškai, autobiografinio pasakojimo bruožų turintys atminimų albumai, testamentai,silvarerum ir kt.

Gegužės 16 d. VU delegacijos nariai doc. dr. Arūnas Vyšniauskas (IF), prof. dr. Arvydas Pacevičius (KF) ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataras ambasadorius Vytautas Plečkaitis apsilankė Torunės universiteto bib­ liotekoje, apžiūrėjo joje saugomą unikalų M. Mažvydo „Katekizmo" egzempliorių ir kitas retenybes, daly­ vavo eksursijoje po Lenkijos Pama­ rio ir Kujavijos žemes (Inovroclavą), ragavo regioninių patiekalų, kuriuos pristatė žinomas kulinarinio paveldo tyrinėtojas prof. habil. dr. Jaroslavvas Dumanowskis.

Konferencijoje buvo susumuoti trejus metus (2010-2013) kartu su stra­ teginiais partneriais Lenkijoje vykdyto Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto LEGODOK rezultatai, nubrėž­ tos naujos aktualių tyrimų kryptys.

Joje pranešimus skaitė ir VU atstovai: A. Pacevičius - „Egodokumentų tyri­ mų programa Lietuvoje - LEGODOK"; A. Vyšniauskas - įdomų, išprovokavusį diskusijas pranešimą „Apsilankymų Vilniuje ataskaitos. Studentų šiuo­ laikinių egodokumentų pavyzdžiai", skirtą ERASMUS mainų programos studentų egodokumentinio pasakoji­ mo elementų turintiems aprašymams.

Ambasadorius V. Plečkaitis pranešime „Egodokumentai kaip tarpukario Lietuvos politinės istorijos šaltinis: Jurgio Šaulio dienoraščio atvejis" pristatė savo tyrimus, susijusius su diplomato Jurgio Šaulio asmeniniu gyvenimu ir visuomenine-politine veikla. Konferencijoje buvo aptartas fundamentalus, daugumą egodoku­ mentų tyrėjų dominantis klausimas apie šio šaltinio intymumo ribas (dokt.

Piotro Bevvicziaus „Istoriko santykis su egodokumentų. Intymumas ir jo ribos"). Habil. dr. Robertas Degenas pranešime „Pasaulis ir žmonės Ryszardo Mienickio atsiminimuose"

M. Mažvydo „Katekizmo“ apžiū­ rėjimas M. Koperniko universiteto bibliotekoje supažindino su jau beveik parengtais publikuoti garsaus tapukario Vilniaus archyvisto, istoriko, po Antrojo pasau­ linio karo kartu su kitais akademinio pasaulio žmonėmis išvykusio tęsti mokslinio darbo į Lenkiją Ryszardo Mienickio atsiminimais.

Konferencijoje buvo pristatyti ap­ čiuopiami projekto LEGODOK rezul­ tatai, t. y. išleistos knygos: 1. Butlerio kelionės j Italiją ir Vokietiją 1779-1780 metais dienoraštis = Dziennikpodrožy Butlera do Wloch i Niemiec w latach 7779-1780 / Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Torunės M. Koperniko universiteto Istorijos ir Archyvistikos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, parengė VValdemar Chorąžyczevvski, Arvydas Pacevičius, Agnieszka Rosa; 2. Juozapo Jurgio Hilzeno 1752-1754 metą kelionės dienoraštis = Dziennik podrožy Jozefą Jerzego Hylzena z lat 1752-1754 / Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Vilniaus universiteto bibli­ oteka, Torunės M. Koperniko universi­ teto Istorijos ir archyvistikos institutas, parengė Joanna Orzel, Arvydas Pace­ vičius, Stanislavv Roszak; 3. Juozapo Mykolo Karpio Ganytojiškas laiškas Žemaičių vyskupijos dvasininkams,

parengė Arvydas Pacevičius ir Vacys Vaivada; 4. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvėXVI-XXamžiuje. Straips­ nių rinkinys / Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Torunės M. Koperniko universiteto Istorijos ir archyvistikos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bi­ blioteka. Visų šių knygų sudarytojas A. Pacevičius, knygas 2013 m. išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Vizito metu aptartos bendradar­ biavimo perspektyvos su Torunės universiteto bibliotekos direktoriumi dr. Krzysztofu Nierzvvickiu, Mokslinės informacijos ir bibliologijos instituto direktoriaus pavaduotoju habil. dr.

Tomaszu Kruszewskiu. Su strateginiais partneriais - projekto LEGODOK daly­ viais profesoriais W.Chorąžyczewskiu ir S. Roszaku apsvarstytos galimybės tęsti serijos „Lietuvos egodokumen­ tinis paveldas" veikalų rengimą ir leidybą. Tarp artimiausių darbų pa­ žymėtinas minėtųjų R. Mienickio atsiminimų fragmentų, susijusių su Vilniumi, vertimas į lietuvių kalbą. Jau beveik parengta publikuoti J. J. Hilze­ no dienoraščio antroji dalis. Ši kelionė į Lenkiją sustiprino aka­ deminio bendradarbiavimo ir strate­ ginės parterystės saitus su kolegomis iš Torunės universiteto, iki šiol dekla­ ruojančio savo giminystės ryšius su Vilniaus Alma Mater.

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

7

Nuo pirmosios VU skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų - 50 metų Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras (ITTC) gegužės 16 d. minėjo 50 metų jubiliejų.

Liana BINKAUSKIENĖ Tą dieną Botanikos sode Kairėnuo­ se susitiko kelios kartos buvusiųjų ir dabartinių ITTC darbuotojų, buvo pasodintas klevas, pristatytas filmas apie ITTC, kuriame apžvelgtas šio VU padalinio 50 metų veiklos kelias - nuo kūrimosi iki šių dienų. Prisiminimais dalijosi buvę VU Skaičiavimo centro direktoriai Ignacas Uždavinys, Feliksas Mišeikis, Algimantas Malickas, susirin­ kusiuosius sveikino VU I. e. p. rektorius prof. Jūras Banys.

Rektorius padėkos raštais apdova­ nojo seniausiai centre dirbančius Regi­ ną Dainytę, Algimantą Kutką, Virgilijų Šaltenį, Marijų Jurgutį. ITTC padėkos raštai įteikti Vidmantui Markuškiui, Daivai Keraitei, Danutei Jedeškaitei, |

Europos sąjunga

Kuriame Lietuvos ateitį

Modernus VU duomenų centras kviečia naudotis jo paslaugomis Algimantas KUTKA, ITTC direktoriaus pavaduotojas 2013 m. lapkričio mėnesį Informaci­ nių technologijų taikymo centro duris atvėrė naujas Vilniaus universiteto duomenų centras. Šiuo metu tai yra

Nijolei Tomašiūnienei, Vytautui Gu- § revičiui, Stasiui Liberiui, Aleksandrui |

Marininui, Lionginai Jurevičiūtei, Vytautui Sakanui, Ričardui Sabaliauskui, Aurelijai Gefenienei, Audrei Dūdėnienei ir Laimutei Tiešienei.

ITTC istorija prasidėjo 1963 m., kai VU rektoriaus Jono Kubiliaus iniciatyva prie Fizikos-Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros buvo įkurta Skaičiavimo laboratorija ir įsigyta pirmosios kartos lempi­ nė elektroninė skaičiavimo mašina „Minsk-14". 1964 m. pabaigoje da­ bartinio Chemijos fakulteto patalpose Naugarduko gatvėje ji buvo įjungta ir pradėjo veikti. Šios mašinos paleidimą filmavo iš Maskvos atvykusi centrinė televizija. „Minsk-14", kaip netobulą, pakeitė dvi „Minsk-22", sumontuotos 1967 m. 1971-aisiais laboratorija perorganizuota į Matematikos ir me­ chanikos fakulteto Skaičiavimo centrą.

Centras įsigijo trečios kartos elektro­ ninę skaičiavimo mašiną EC-1020, kuri turėjo diskinę operacinę sistemą, naudojo periferinius magnetiniųjuostų ir perfokortų įrenginius. Iki 1979 m. centras buvo įsikūręs dabartinio Matematikos ir informatikos fakul­ teto patalpose Naugarduko gatvėje.

Plečiantis techninei bazei, augant darbuotojų skaičiui, neišvengiamai iškilo naujų patalpų poreikis.Tuo metu kūrėsi Saulėtekio miestelis, 1978 m. pradėtas projektuoti naujas centro pastatas, kuriame ITTC įsikūręs iki šiol. Šiandien ITTC kuria, palaiko ir plėtoja modernią VU informacinę infrastruktūrą, skirtą universiteto akademinės bendruomenės nariams studijų, mokslo ir administravimo veikloms užtikrinti.

Mokslas-Ekonomika-Sanglauda

■= -g 3 Si

Botanikos sode Kairėnuose augs ITTC darbuotojų pasodintas klevas Į „U. V." klausimus atsako ITTC direktorius Marijus Jurgutis.

Kaip pavyksta šiais laikais integruo­ ti naujausias technologijas?

Tokia jau yra informacinių techno­ logijų specialistų duona. Informacinės technologijos pasaulyje nuolat kinta, mes visą laiką esame tų naujovių sūkuryje, turime studentų, kurie dar studijuodami ateina pas mus dirbti, jie atsineša naujų idėjų, technologijų ir žinių. Atsinaujinimas mums - natū­ ralus dalykas. Galima net formuluoti tam tikrą universiteto technologinės infrastruktūros kaitos dėsnį ir aiškiai išskirti jos etapus: I etapas - pirmoji technologinė aplinka, kai centras įsikūrė prieš 50 metų - naudojamos elektroninės lempinės ir puslaidi­ ninkinės skaičiavimo mašinos, II eta­ pas -1979 m., kai persikėlėme į naują pastatą - naudojamos vieningos sistemos skaičiavimo mašinos, t. y.

IBM analogai, III etapas - 1996 m., kai prasideda RISC tipo tarnybinių stočių naudojimas, ir IV etapas - 2013 m., kai iš struktūrinių fondų projektų iš esmės atnaujinome savo duomenų centrą ir pradėjome tarnybinių stočių bei duomenų saugyklų virtualizaciją.

Besikeičianti technologinė aplinka keičia ir kitas infrastruktūros kom­ ponentes: kompiuterių tinklą bei

Taip atrodė viena pirmųjų skaičiavimo mašinų „Minsk 22“

programines priemones - „minkš­ tuosius" dalykus. „Kietieji" dalykai mūsų universitete keičiasi maždaug kas 17 metų, o „minkštieji" - iš esmės kiekvienais metais.

Su kokiais iššūkiais ir uždaviniais susiduria ITTC šiandien?

Mes teikiame labai daug įvairiausių paslaugų, tad vienas iš pagrindinių mūsų iššūkių - teikti ne tik naujas, bet ir kokybiškas paslaugas vartotojams kad jos būtų nenutrūkstamos, funkcio­ nuotų 24 valandas per parą, 7 kartus per savaitę ir visus metus.Tai iš tikrųjų yra iššūkis.Tam reikia kompetentingų specialistų, kurie turėtų galimybes užtikrinti tų paslaugų funkcionavimą virtualiu būdu, nes tarnybos, dirban­ čios visą parą, mes neturime.

Antras iššūkis - suprasti ir išsiaiš­ kinti, ko nori universiteto naudotojai, sugebėti į tuos poreikius reaguoti.

Esame tam tikroje kryžkelėje - ko­ kias paslaugas ateityje teikti centro pajėgomis, kokias paslaugas siūlyti naudotis vadinamuosiuose debesyse.

Trečias iššūkis - universitetas da­ lyvauja įvairiuose projektuose ir ITTC yra tų projektų tiesioginis dalyvis ir vykdytojas. Esame LITNET techninis centras, vienas iš dviejų LITMIS - Lie­ tuvos mokslo ir studijų infrastruktūros programos duomenų centrų, taigi ir

nacionalinis duomenų centras, pas mus funkcionuoja ir nacionalinės sistemos, kaip eLABa (bibliotekinė sistema), plagiato aptikimo sistema, yra kuriama nauja mokslo duomenų archyvo MIDAS informacinė sistema, tad ITTC yra reikšmingas ne tik kaip svarbus Vilniaus universiteto padalinys, bet ir kaip nacionalinis. Ir tai, žinoma, mums kelia papildomų iššūkių ir at­ sakomybę už sėkmingą nacionalinių projektų vykdymą.

2013 m. buvo įrengtas naujas mo­ dernus VU duomenų centras. ITTC paslaugomis naudojasi per 25 tūkst. elektroninio pašto ir informacinės sistemos naudotojų, saugoma ir aptarnaujama per 500 internetinių puslapių, telefoninio ryšio sistema jungia 1220 abonentų, įrengta dau­ giau nei 300 belaidės tinklo prieigos taškų, paklota ir eksploatuojama 350 km šviesolaidinio ryšio kabelių. Infor­ macinės sistemos duomenų bazėje yra daugiau nei 1400 duomenų lentelių, sukurta per 200 funkcinių modulių, 3000 ataskaitų. ITTC darbuotojų sukur­ tų kompiuterių programų paketų dy­ dis - daugiau nei 500 000 eilučių. Šiuo metu ITTC dirba per 60 darbuotojų.

ITTC dalyvauja nacionaliniuose LITMIS, LITNET, LAMA BPO, eLABa ir kituose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose.

Iš dešinės: ITTC direktorius M. Jurgutis, buvę direktoriai I. Uždavinys, F. Mi­ šeikis, A. Malickas

moderniausias duomenų centras tarp Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.

Duomenų centre įrengtos specia­ lios patalpos serveriams, duomenų saugykloms ir telekomunikacijų įrangai. Sudarytos visos sąlygos sau­ giam nepertraukiamam informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrangos darbui.

Projektuojant ir statant duomenų centrą remtasi gerąja duomenų centrų statybos patirtimi, „Uptime Institute", „Ashrae",„Green Data Cen­ tre“ organizacijų rekomendacijomis.

Duomenų centras sukonstruotas kaip statinys pastato viduje (vadinamoji konstrukcija „namas name"), neturin­ tis bendrų sienų su išorinio pastato sienomis ir turintis savo vidinį stogą. Šios konstrukcijos viduje įrengtos visos pagrindinės duomenų centro patalpos.

Vilniaus universiteto nepertraukia­ mą elektros tiekimą užtikrina du ne­ priklausomi elektros įvadai iš miesto elektros tinklų ir rezervinė dyzelinė elektros stotis. Dubliuoti dvigubos konversijos nepertraukiamo elektros maitinimo šaltiniai saugo duomenų centrą nuo elektros tiekimo trikių.

Duomenų centre įrengta šiuolaiki­ nė tikslios mikroklimato kontrolės sistema. Šio centro aušinimo infras­ truktūrą sudaro dvi nepriklausomos sistemos. Duomenų centre sumon­ tuota moderni visiškai automatizuota gaisro gesinimo sistema, gesinimui naudojamos inertinės dujos nedaro jokios žalos aplinkai ir nekenksmin­ gos žmogui.

Statant duomenų centrą ypatingas dėmesys buvo skiriamas aplinkos tau­ sojimui. Duomenų centro energetinio efektyvumo koeficientas (santykis tarp viso duomenų centro suvarto­ jamos elektros energijos ir IT įrangos suvartojamos energijos) neviršija 1,4 (kuo koeficientas artimesnis vienetui, tuo efektyvumas geresnis).

Duomenų centre jau įdiegta Nacio­ nalinio atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro serverių įranga, Vilniaus universiteto konsoliduotų resursų klasterio ser­ verių ir duomenų saugojimo įranga, Karjeros valdymo informacinės siste­ mos įranga. Pasirengta Nacionalinio atviros prieigos mokslo duomenų archyvo serverių ir duomenų saugo­ jimo įrangos diegimui.

Kviečiame visus universiteto pa­ dalinius naudotis naujojo duomenų centro paslaugomis: virtualių serverių ir virtualių duomenų saugyklų paslau­ gomis ir fizinių serverių prieglobos paslauga.

Duomenų centro statybą rėmė Lie­ tuvos Respublika ir Europos Sąjunga.

universitas

8

vilnensis

kronika

2014 m. birželis

Pristatyta pirmoji Vitražuose - universiteto istorija lietuviška nuotrauka Gegužės 23 d.

VU Didžiojo kie­ iš kosmoso mo patalpoje Gegužės 21d. visuomenei VU bibliotekos Balto­ joje salėje pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta orbitoje skriejančio vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“.

LR Prezidentei, 1. e. p. VU rektoriui ir palydovo kūrėjams padovanotos pir­ mosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso kopijos Šių metų balandžio 8 d. padarytoje nuotraukoje pavyko užfiksuoti Saulę, Žemę ir tris paties palydovo antenas, matyti Saulės atspindžiai objektyve.

Padovanoti Lietuvos žmonėms pirmąją lietuvišką nuotrauką iš kos­ moso - ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1" komandos užduotis.

Palydovo kūrėjus pasveikinti ir pasi­ grožėti pirmąja nuotrauka iš kosmoso atvyko ir Lietuvos Respublikos Prezi­ dentė Dalia Grybauskaitė,,,Lituanica­ SAT-1" projekto globėja. Kovo 22 d. šis palydovas transliavo į kosmosą Prezidentės sveikinimą: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje."

Renginio metu pirmosios lietuviš­ kos nuotraukos iš kosmoso kopijos buvo įteiktos projekto globėjai Pre­ zidentei D. Grybauskaitei, VU I. e. p.

rektoriui profesoriui Jūrui Baniui, VU bibliotekai ir informaciniams par­ tneriams LRT ir „Delfi". Visi norintieji nuotrauka ir toliau galės pasigrožėti VU bibliotekos Baltojoje salėje, kur ji yra eksponuojama.

Prognozuojama, kad palydovas išbus orbitoje iki liepos mėnesio.

Birželio 9 d. organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) VU palydovui „LituanicaSAT-1 "sutei­ kė tarptautinio radijo mėgėjų paly­ dovų registro OSCAR numerį LO-78. į šį registrą įtraukiami tik tie dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose sėkmingai veikia mėgėjiška radijo retransliavimo įranga ir galima užmegzti užtikrintą palydovinį ryšį su Žemėje esančiomis radijo stotimis.

Parengta pagal naujienos.vu.lt

(į M. K. Sarbievi­ jaus kiemo pusę) buvo įstatyti du nauji vitražai. Jų autorius - Vilniaus dailės akademijos vitražo specialybės magistrantas Pijus Cicėnas.

Pirmajam langui buvo pasirinktas jėzuitų provincijas vaizduojantis medžio motyvas iš Athanasiaus Kircherio studijos „Ars Magna Lucis et Umbrae" (1646). Jis atspindi keturis žemynus apimančią jėzuitų-Vienuoiijų struktūrą, kurios viena iš dalių buvo ir Lietuva.

Kadangi universiteto gyvavimo XIX-XX a. laikotarpis buvo labai

Senosios chemijos kolegijos ornamentika (aut. P. Cicėnas) įvairus ir dramatiškas, nuspręsta pasi­ rinkti to meto sienų tapybai būdingą neutralesnę ornamentiką iš Senosios chemijos kolegijos (dabar Švietimo ir

mokslo ministerijos) pastato.

Galiausiai ne ką mažiau svarbus buvo estetinis vitražų poveikis, kurį meninin­ kas sėkmingai išgavo dirbdamas ne su stiklo spalvomis (kaip dažnai būna įprasta), o su pačia medžiagos faktūra.

Naujieji stiklo kūriniai buvo reika­ lingi dėl keleto priežasčių. Visų pirma, reikėjo „prigesinti" tiesioginę saulės šviesą ir taip apsaugoti būsimos mu­ ziejaus parodos eksponatus. Be to, svarbi ir edukacinė paskirtis, kadangi buvo siekiama, jog vitražo turinys sie­ tųsi su universiteto istorija, papildytų ekspoziciją ir jos neužgožtų.

VU muziejaus inform.

Įteikta tryliktoji Rektoriaus taurė Gegužės 29 d. 1. e. p. VU rektorius prof.

Jūras Banys Mažojoje auloje sveikino 20132014 m. m. tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų nugalėtojus ir prizininkus.

Naujasis vitražas (aut. P. Cicėnas), vaizduojantis jėzuitų provinciją

MIF dekanas ir studentai džiaugėsi studentų iškovota komandine I vieta Pagrindinė varžybų taurė įteikta Matematikos ir informatikos fakulte­ tui. Antrosios bendros komandinės vietos taurė atiteko Ekonomikos fa­ kultetui, o trečiosios vietos - į pirmau­ jančių komandų gretas įžengusiam Fizikos fakultetui.

Tarpfakultetinės varžybos Sveika­ tos ir sporto centre (SSC) atgaivintos 2000-aisiais. Šiemet jos vyko tryliktąjį kartą. Rektoriaus taurės renginiuose dalyvauja visų fakultetų ir Tarp­ tautinio verslo mokyklos studentų

komandos. Studentai startuoja 11 sporto šakų varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, leng­ vosios atletikos ir keliautojų sporto.

Kiekvienais metais šias varžybas kartu su SSC organizuoja skirtingi fakul­ tetai. Šiemet varžybas surengti padėjo Medicinos fakultetas. Kitais mokslo me­ tais Rektoriaus taurės varžybos bus vyk­ domos kartu su Ekonomikos fakultetu.

SSC inform.

Pirmajam langui buvo pasirinktas jėzuitų provincijas vaizduojantis medžio motyvas iš Athanasiaus Kircherio studijos „Ars Magna Lucis et Umbrae“ (1646)

Kitam vitražui pasirinkta ornamentika iš Senosios che­ mijos kolegijos (dabar ŠMM) pastato

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

kronika

9

Universiteto senjorai nelieka pamiršti Geriausiomis pripažintos VU jaunųjų mokslininkų Gegužės pabaigoje į Vilniaus univer­ disertacijos siteto Botanikos sodą sugužėjo esa­ mi ir buvę ilgame­ čiai VU darbuoto­ jai - senjorai. Tai Studijų direkcijos Mokymosi visą gyvenimą grupės iniciatyva.

„Senjorai, kaip Vilniaus universiteto dalis, taip pat gali įnešti savo indėlį dalydamiesi sukaupta patirtimi, įvai­ riapusiškai analizuodami skirtingus reiškinius", - teigė šios iniciatyvos įgyvendintojos Giedrė Urbanavičiūtė ir Elona Šalnaitė.

Apžiūrėję VU Botanikos sodą, su­ sirinkusieji bendravo prie arbatos puodelio, grožėjosi Gamtos mokslų fakulteto (GMF) docento dr. Stanis­ lovo Sinkevičiaus fotografijų paroda „Debesų peizažai". Svečiams kon­ certavo Vilniaus mokytojų namų ro­ mansų ansamblis„Juodoji rožė", tarp kurio narių buvo ir GMF Kartografijos

Balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose pagerbti geriausių praėjusiais metais apgintų disertacijų autoriai.

centro vyresnioji specialistė Regina Bugorevičienė bei dvi buvusios šio fakulteto darbuotojos: Marytė Mašanauskienė ir Lidija Kavaliauskienė.

Mokymosi visą gyvenimą grupė, siekdama išsiaiškinti pagrindinius senjorų mokymosi poreikius, atliko nedidelę anketinę apklausą. Dau­ giausia senjorų pageidavo pažintinių išvykų, diskusijų apie istorinį-kultūrinį paveldą, sodininkystės užsiėmimų, muziejų edukacinių programų, kal­

bų mokymosi, aktualių literatūros ir kultūros klausimų diskusijų.

Studijų direkcijos Mokymosi visą gyvenimą grupės darbuotojos G. Ur­ banavičiūtė ir E. Šalnaitė nuoširdžiai dėkoja į renginį atvykusiems senjo­ rams, taip pat VU darbuotojams, padėjusiems organizuoti išvyką.Tikimasi, kad ši graži iniciatyva virs Mokymosi visą gyvenimą senjorų komiteto užuo­ mazga. „U. V."inform.

Iš kairės: dr. Patrikas Ščajevas ir dr. Deimantas Valančiūnas - geriausių di­ sertacijų autoriai Jaunieji mokslininkai varžėsi fizi­ nių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, humanitarinių ir socialinių mokslų bei aplinkosaugos tematikos kategorijose. Apdova­ noti 11 disertacijų autoriai, iš kurių 3 pripažinti konkurso laimėtojais.

Iš trijų laimėtojų dvi nominacijas pelnė Vilniaus universiteto jaunieji mokslininkai.

Geriausių disertacijų autorius svei­ kino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nominacijos „Geriausia fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacija" nugalėtoju tapo Patrikas Ščajevas („Plačiatarpių puslaidininkių fotoelektrinių savybių optinė diagnostika su laikine ir er­

dvine skyra", mokslinis vadovas prof.

Kęstutis Jarašiūnas). Nominacijos „Geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija" nugalėtoju tapo Deimantas Valančiūnas („Tapatybės konstravimas Britanijos ir Indijos kine: pokolonijinis aspektas", moksli­ nė vadovė prof. dr. Regina Rudaitytė).

D. Valančiūnui 5000 litų apdova­ nojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją įteikė ir DNB bankas, nuo pat projekto pradžios, jau aštuntus metus iš eilės, remiantis šį konkursą. Šįmet konkursui buvo pasiūlyta septyniasdešimt darbų. Geriausių disertacijų konkursą organizuoja Lie­ tuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. „U. V." inform.

Matematikų roko opera apie nūdienos aktualijas Senjorai labai džiaugėsi galimybe susitikti, pabendrauti, pabūti kartu.

GMF doc. dr. Vytautas Skuodis į „U. V." redakciją atnešė savo tekstą, kurį publikuojame:

Gera ir prasminga iniciatyva Garbingo Vilniaus universiteto istoriją kūrė ir kuria gyvi žmonės. Per

daugelį amžiųjų buvo labai daug. Tik kai kurie iš jų buvo įamžinti neseniai išleistame storame Vilniaus univer­

siteto istorijos tome „Alma Mater Vilnensis". Tebegyvena tie, kuriems šis universitetas yra gyvas jų prisimi­

nimuose. Nuolatos jį prisimenu ir aš, nes nemaža dalis mano gyvenimo

praėjo tarpjo sienų. Kartais ateidavo į galvą mintis - kaip būtų gerai, jei

universiteto Botanikos sodą - pasi­ vaikščioti, aplankyti docento S. Sin­ kevičiaus nuotraukų parodą „Debesų peizažai", aptarti Universiteto senjorų

klubo ateities planus."

Nors nedžiugino saulė, tačiau Bota­ nikos sode visų nuotaika buvo šviesi.

Per nuostabaus grožio sodą-parką, turbūt ne menkesnį už biblinį Rojų, dvi nemažas grupes vingiuotais takais ir takeliais vedė ir aiškino tai, ką matome, to sodo botanikai. Nors dirbančių sode nesimatė, apie jų rūpestingą meilę augalams mums be žodžių pasakojojų

tai gavau tokį kvietimą: „Nuoširdžiai

gausybė, taip pat ir įvairovė. Tarsi po­ eziją mums deklamavo įvairiaspalvės anksčiau nematytos gėlės.

Po nuostabios kelionės po augalų pasaulį viename iš istorinių rūmų bu­ vome pavaišinti arbata, apžiūrėjome debesų parodą. Čia pat visi gavome

kviečiame Jus gegužės 29 d. į Vilniaus

anketą su 16 veiklos temų. Atrodo, kad

universitetas nors retkarčiais prisi­

mintų dartebegyvenančius buvusius savo darbuotojus.

Ir tokia mintis tapo realybe. Netikė­

ši mūsų išvyka buvo tarytum steigia­ masis Senjorų klubo renginys.

Atsižvelgiant j mūsų amžių, salėje pasirodė teatralizuotas Vilniaus mokytojų namų romansų ansamblis „Juodoji rožė". Tas moterų oktetas elegantiška tarpukario damų apran­ ga ir laikysena, melodingomis senti­ mentaliomis dainomis mus sužavėjo ir sugrąžino j mūsų pačių jaunystės metus. O tarp mūsų juk buvo ir tokių, kurie dar gerai prisimena prieškario

metus.

Kas gi tos malonios išvykos organi­ zatoriai? Ogi dvi šaunios ir energingos Vilniaus universiteto Studijų direkcijos darbuotojos dr. Giedrė Urbanavičiūtė ir magistrė Elona Šalnaitė. Visi tos ne­ pamirštamos iškylos dalyviai buvome joms nuoširdžiai dėkingi už jų gražią ir prasmingą iniciatyvą.

Doc. dr. Vytautas SKUODIS

Gegužės 17 d. Matematikos ir informatikos fakulteto dienas (MIDI) vainikavo jubiliejinė - 15-oji roko opera „Naktis, kai sustojo malūnas."

Kokybiškas ir įspūdingas beveik metus rengtas šviesų, šokių, muzikos ir dainų šou iš pat pamatų sudrebi­ no Teatro areną. Pasirodymo metu žiūrovai stebėjo, kaip jauna mergina, tokia pati studentė kaip ir jie, blaš­ kėsi ir ieškojo tinkamo kelio savo

akademiniame gyvenime. Paieška nebuvo lengva, aplinka stereotipiškai studentiška ir nepalanki tiems, kurie iš universiteto nori žinių, o ne diplomo.

O kur dar kipšas, viliojantis pasirinkti lengvesnį (bet jokiu būdu ne geres­ nį!) kelią! Tačiau, kaip ir daugumoje liaudies pasakų, viskas baigėsi gerai, Urtė pasirinko teisingą sprendimą, ir visi „gyveno ilgai ir laimingai". „U. V." inform.

universitas

io

mes

studentai

vilnensis

2014 m. birželis

Pristatyti „SPaUSK2" rezultatai: VU KF SMD išsirinko naują vadovą studentai nori pokyčių Gegužės 20 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) Senato posėdyje pristatė „SPaUSK2“ rezulta­ tus. Projekto tikslas buvo išsiaiškinti bendrąsias VU studentų pasitenkinimo studijų kokybe ten­ dencijas, pagrindines studijų proceso problemas, suformuoti rekomendacijas ir pateikti jas universiteto administracijai.

VU Komunikacijos fakulteto Stu­

dos darbas - papildyti SMD gretas

dentų mokslinė draugija (SMD) išsi­

naujais nariais.Turėdami daugiau žmo­

rinko vadovą ir valdybą. Artimiausius metus - tiek trunka SMD prezidento

nių, galėsime imtis didesnių darbų", pasakoja M. Kasnikovskytė. Šiuo metu

ir komandos kadencija - organizacijai

SMD komanda dar tik kuria kadencijos

vadovaus žurnalistikos bakalauro stu­

planus.Tikėtina, kad populiariausi SMD

dijų programos antro kurso studentė

projektai - filmų peržiūros ir diskusijos

Monika Kasnikovskytė.

neformalioje aplinkoje „Komunikacija

Organizacijos ryšius su visuomene

kine" ir„Cafe Scientifique" - bus rengia­

ir rinkodarą koordinuos pirmakursiai žurnalistai Lukas Šniolis ir Reda Stan-

mi rečiau. Juos pakeis kitokio formato

mokslo populiarinamieji renginiai.

gytė, žmogiškuosius išteklius derins

M. Kasnikovskytė - šeštoji VU KF

Dominyka Germanaitė (kūrybos komu­

aktyviai veikiančios SMD prezidentė.

formas keisti tokiomis, kurios iš stu­

galėdami patys pasirinkti, jaučiasi

dentų reikalautų ne visą informaciją

atsakingesni už savo studijų procesą

nikacijos antras kursas), už organizacinę

Tradiciškai SMD organizuoja tiek KF,

išmokti mintinai, bet ją suprasti, ska­ tintų mąstyti. Kad didėtų studentų

ir labiau stengiasi mokytis.

sritį bus atsakinga Simona Voveriūnaitė

tiek kitų fakultetų ir universitetų stu­

Studentai nemano, kad jų nuo­ monė fakultetui (universitetui) yra

motyvacija mokytis studijų dalyką,

skatinimo tyrimas, kuris rėmėsi

Pradėdama kadenciją naujoji pre­

dėstytojai kurso pradžioje galėtų su­

geriausių universitetų pavyzdžiais,

zidentė planuoja didinti aktyvių narių

svarbi (3,67, aukščiausias galimas

pažindinti su to dalyko reikalingumu

atskleidė, kad visi šie universitetai

skaičių. „Svarbiausias mano ir koman­

vertinimas - 7), parodė VU SA tyri­

ir nauda visoje programoje.

turi parengę akademinio sąžiningu­ mo skatinimo politiką ir joje numatę

Klausimyną užpildė 2457 studen­ tai - tokios atsakymų gausos iki šiol nebuvo nė viename VU SA atliktame

tyrime.

mas. Tai - blogiausias įvertis visoje apklausoje. Studentų komentaruose

Tyrimas patvirtino, kad egzistuoja

daugybė problemų, susijusių su stu­

taip pat atsispindėjo nusivylimas žymus skaičius studentų išreiškė

dentų auditorinio ir savarankiško dar­

skepticizmą dėl apklausų naudingu­

pati tęsti krūvio skaičiavimo projektą ir

mo ir būsimų pokyčių, tai patvirtina

skatinti likusius universiteto fakultetus, kurių administracijos dar neskaičiuoja krūvio. „Šiuo metu studentų darbo

ir nuolat mažėjantis universiteto organizuojamas apklausas pildančių studentų skaičius. Šie duomenys

bo krūviu, todėl VU SA ir toliau ketina

VU SA atliktas akademinės etikos

dentus pritraukiančią mokslinę kon­

ferenciją ir komunikacijos tyrimams skirtus renginius.

KF inform.

ne tik tikslias nuobaudas už tam tikrus nusižengimus, bet ir studentų

sąmoningumo kėlimo priemones.

Esant didžiuliams šios problemoms mastams Lietuvoje, VU SA mano, kad

būtent VU turėtų parodyti pavyzdį kitoms Lietuvos aukštosioms moky­

krūvis yra skaičiuojamas mūsų pačių

kloms ir parengti savo akademinės

rodo, kad būtina spręsti ryškėjan-

iniciatyva, taip pat keli dėstytojai VU

etikos skatinimo politiką.

čias problemas ir apie tai aktyviau informuoti studentus, o „SPaUSK2"

atlieka bandomąjį tyrimą. Tinkamai

Be kitų pasiūlymų, buvo kalbėta

numatytas darbo krūvis yra labai svar­

ir apie tai, kad universitete vertėtų

parengti tvarką, kuria

tyrimo rezultatų prista­

tymas VU Senate ir buvo skirtas būtent tam, kad

(žurnalistikos antras kursas).

„Šie duomenys rodo, kad būtina

remiantis dėstytojai būtų labiau skati­ nami naudotis elek­

tokia nuomonė pradėtų

spręsti ryškėjančias problemas ir troniniais mokymosi ištekliais, studentai Daugelį klausimyno apie tai aktyviau informuoti studen­ visą reikiamą medžiagą aspektų magistrantūros studentai vertina tus, o „SPaUSK2" tyrimo rezultatų galėtų gauti virtualioje mokymosi aplinkoje prasčiau nei bakalau­ ro, taip pat ir pasi­ pristatymas VU Senate ir buvo (VMA),joje galėtų atlikti užduotis ir bendrauti su tenkinimą studijomis.

Magistrantai jaučiasi skirtas būtent tam, kad tokia nuo dėstytojais bei tarpusa­ vyje. Nuolatinį vadovėlių mažiau tobulėjantys monė pradėtų keistis“ trūkumą galėtų panai­ keistis.

Studentų mokslinės draugijos valdyba (iš kairės): ryšių su visuomene koor­ dinatorius Lukas Šniolis, rinkodaros koordinatorė Reda Stangytė, prezidentė Monika Kasnikovskytė, žmogiškųjų išteklių vadybininkė Dominyka Germa­ naitė, organizacinės srities koordinatorė Simona Voveriūnaitė

kaip specialistai ir

nesijaučia fakulteto bendruomenės dalimi. „Magistrantūros studijos yra gilinamosios, ne

tokios bendros kaip bakalauro, bet studentai nesijaučia ugdomi kaip specialistai. Be to, nors magistranto ir

dėstytojų santykis dažnai artimesnis,

kinti elektroninių knygų bus pereinant prie kompetencijomis

grįstų ir į studentus orientuotų studijų programų, todėl būtinai dirbsime, kad šis procesas taptų nuolatinis visuose

universiteto padaliniuose", - teigia VU

SA prezidentas.

leidyba universitete.

Studentai universitete jaučiasi

tobulėjantys kaip asmenybės, pri­ sijungdami prie įvairių studentiškų

organizacijų: „Džiugu, kad VU SA prisideda prie to, jog studentai jau­

jie mažiau jaučiasi bendruomenės

Pabrėžiama grįžtamojo ryšio svar­

čiasi bendruomenės dalimi ir teigia

dalimi. Kiti tyrimai taip pat rodo, kad su antrąja studijų pakopa univer­

ba. Iš komentarų matyti, kad tokie

tobulėjantys kaip asmenybės, tačiau komentarai rodo, kad tai vyksta dėl

sitete reikia dirbti gerokai daugiau nei dabar. Antrosios pakopos stu­

naudingi metodai kaip prezentacijų rengimas tampa kiek iškreipti. Pasi­

veiklos studentiškose organizacijose,

taiko nemažai situacijų, kai studentai

o ne dėl studijų proceso kokybės. VU

dentai palankiau vertina naujausių

viršija jiems skirtą laiko limitą, kalba

mokslinių tyrimų pateikimą, tačiau

nevisiškai susijusiomis temomis, o

SA dės dar daugiau pastangų tam, kad vyktų teigiami pokyčiai", - sako

įvertinus tai, kad magistrantūra turėtų būti skirta mokslinės karjeros

dėstytojas jų nestabdo ir netaiso. Taip

VU SA prezidentas A. Uždanavičius.

nieko neišmoksta nei pats studentas, nei jo klausanti auditorija. Studentai

VU ir VU SA naudotomis apklauso­

pradžiai, įvertis 4,79 (maksimalus

Klausimynas sukurtas remiantis

įvertis - 7) vertinamas kaip ganėtinai žemas", - magistrantų vertinimus ko­

atkreipia dėmesį ir į tai, kad moky­

mis, taip pat įvairiais nacionaliniais

mosi procesui yra būtinas operatyvus

ar užsienio pavyzdžiais, tokiais kaip

mentavo VU SA prezidentas Andrius Uždanavičius. Studentų atstovai

grįžtamasis ryšys, bet labai dažnai

MOSTĄ, EUROSTUDENT ar Didžio­

studentai jo negauna.

joje Britanijoje vykdomu „National

Student Survey" tyrimu. Studentams

VU SA prezidentu išrinktas Andrius Uždanavičius Gegužės 11d. vy­ kusioje Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybės (VU SA) ataskaitinėj e- rinkiminėj e konferencijoje buvo išrinktas naujas organizacijos pre­ zidentas - Andrius Uždanavičius, VU Filosofijos fakulteto studentas.

siūlo peržvelgti pirmosios ir antrosios

VU SA siūlo peržvelgti paskutinio

pakopos dalykų persidengimą. Pas­

studijų semestro planą ir pasistengti,

buvo pateikti 25 klausimai, į kuriuos

tebimas žymus skaičius programų,

kad jame nebūtų įtraukta bendrų

atsakė visų VU akademinių kamieni-

kurių antrojoje pakopoje studentai turi tuos pačius dalykus, ir jie nėra gilinamieji. Ši programų korekcija

universitetinių studijų dalykų ar ne

nių padalinių, vykdančių pirmosios ir

studijų krypties dalykų, nesusijusių

(ar) antrosios pakopos studijas, ir VU TVM studentai.

turėtų prisidėti prie teigiamesnių

tai vertina kaip nereikalingą medžiagą

Surinktus duomenis VU SA ketina

Naujasis vadovas teigia, kad vie­

magistrantų į\ ertinimų.

VU SA, atsižvelgdama į studentų

ir nededa pastangų juos mokydamiesi,

naudoti planuodama savo tolimesnę

nas svarbiausių jo tikslų yra kelti VU

o susitelkia į baigiamojo darbo rašymą.

Studentai išreiškia aiškų studijų

dėl atsiskaitymų tartis ne semestro pabaigoje, o pradžioje, kad studen­

individualizavimo poreikį. VU SA siūlo labiau viešinti šią galimybę

veiklą, o informaciją apie įvairias būsimas iniciatyvas studentai galės rasti www.spauskvu.lt.

SA atstovų ir narių kompetencijas,

iškeltas problemas, siūlo dėstytojams

tams nereikėtų atsiskaityti kelių da­ lykų tą pačią dieną.Taip pat siūloma universitetui nuolat kelti dėstytojų

studijų planą, o kada ne. Tai daro

pedagoginius įgūdžius, atsiskaitymo

studijas patrauklesnes, studentai,

tiesiogiai su programa, nes studentai

optimizuoti organizacijos veiklą ir

narių, susiduriame su problema, kad iš kartos į kartą perduodami vadybiniai

Galutinė tyrimo ataskaita bus

pagerinti komunikaciją tarp narių. „Šiuo metu matau VU SA kaip la­

ir numatyti aiškius atvejus, kada

pasiekiama atlikus išsamią gautų

bai stiprią organizaciją, kurios narių

perduodama nepakankamai efektyviai,

studentai gali susidaryti individualų

rezultatų analizę, ją taip pat galėsite rasti www.spauskvu.lt.

VU SA inform.

skelbiama žinutė būna išgirstama ir

tad dėsime visas pastangas ištaisyti esa­

į ją atsižvelgiama. Aprėpdami daug

mą situaciją", - teigė A. Uždanavičius.

VU SA inform.

veiklų ir turėdami tikrai nemažą skaičių

mechanizmai nebeveikia, informacija

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

žvilgsnis n

Austrų studentų įspūdžiai Lietuvoje, Vilniuje!

2012-2013 m. spausdinome studentų iš Prancūzijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, pagal ERASMUS programą studijavusių Vilniaus universitete, įspūdžius. Šį kartą siūlome dviejų Austrijos studentų pasakojimus. Jie lankė doc. dr. Arūno Vyšniausko (IF) kursą vokie­

čių kalba „Vilnius-Wilno-Wilna-Vilne: miestas istorijoje - istorija mieste". Studentai buvo prašomi rašyti apie miestą orientuojantis į „GEO" ar„National Geographic" žurnalų stilių. Nors kol kas ir nepavyko prilygti pasaulinės klasės žurnalų straipsniams, redakcijai jie

pasirodė įdomūs.„U. V." skaitytojams siūlome sutrumpintus šių studentų tekstus - jų įspūdžius apie mūsų šalį ir jos sostinę.

Vilnius išliks mano širdies dalimi Vilnius - mano istorija mieste Florian MUHRI (VU studijavo 2011-2012 m.)

Tai ne pirmas mano apsilankymas Vilniuje ir Lietuvoje. Pirmą kartą j Lietuvą atvykau 2007 m. rugpjūtį, kad pagal tarptautinę programą atlikčiau savanorystės misiją vienoje iš Europos šalių. Mano žinios apie šalį buvo labai ribotos. Žinojau vienintelį dalyką - kad Lietuva yra įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, o anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai.

Kai pirmą kartą atskridau į Lietu­ vą, mano pirmieji įspūdžiai buvo „O Dieve, kur aš nusileidau!". Buvau truputį šokiruotas ir negalėjau patikėti, kad vis dar esu ES. Tokios Lietuvos aš neįsivaizdavau. Blokiniai namai be pa­ baigos, vodka ir riebus valgis... Žmonės

Stefan FRITZ (VU studijavo 2013 m. pavasario semestre) Jau nuo pirmosios sekundės įsi­ mylėjau šį miestą, o laikui bėgant pažinau lietuvius ir išmokau juos gerbti. Pasirinkti Vilnių savo semestrui

užsienyje ypač suviliojo tai, kad čia yra seniausias universitetas Rytų Europoje, kuriame žinios studentams perduoda­ mos nuo 1579 m., o dar prieš dešimt metų jau buvo įkurta jėzuitų kolegija. Šią ypatingą dvasią, apimančią visą

senąjį universiteto pastatų ansamblį, reikia pajausti gyvai. Architektūriniai stiliai čia susilieja į vieną meno kūrinį, ir ne veltui jis yra viena pagrindinių šio miesto įžymybių. Nors iš pradžių sun­ kiai sekėsi iš karto susirasti auditorijas, išsiaiškinti visus vidinius kiemelius, bet paskui pajutau jų trauką.

Universitetinis miestelis (campus) ir visas senamiestis yra nepakartojami.

Kai šviečia saulė ir pavasaris suteikia spalvų, miestas tampa dar įspūdin­ gesnis. Aš patyriau, kad gali tiesiog eiti kuria nors senamiesčio gatve ir galiausiai ateisi ten, kur jau esi buvęs.

Taip kiekvieną dieną gali pažinti mies­ tą, pasirinkdamas vis naują kelią, nes nežinai, ką toje gatvėje galėsi atrasti. Šie skersgatviai ir mažos gatvelės

baryje? Tiesą pasakius, įsivaizdavau viską daug blogiau, nei buvo iš tikrųjų.

Penkiems mėnesiams tai nėra proble­ ma, tačiau jei tęstųsi ilgiau, veikiausiai kiek išvargintų. Tiesa, gyvendamas bendrabutyje susipažįsti su daugeliu įvairiausių žmonių iš Europos, Azijos ir Amerikos - tai pranašumas.

Būdamas užsienyje nematau dide­ lės prasmės bendrauti tik su žmonėmis iš savo šalies. Nenorėčiau praleisti laisvalaikį vien tik su austrais. Mūsų grupę sudaro žmonės beveik iš visos Europos (Suomijos, Nyderlandų, Esti­ jos, Vengrijos, Vokietijos ir Austrijos).

Kartu galima išmokti daug naujo.

Mes rengiame įvairius vakarėlius, kur kiekvienas gamina ką nors autentiško iš savo šalies virtuvės. Šios užsimezgu-

sios draugystės išlieka ilgam, juo labiau kad mūsų dienomis yra internetas.

O kokie mano įspūdžiai apie pačius lietuvius? Nepasakyčiau, kad yra dide­ lis skirtumas lyginant juos su austrais,

tačiau kai kurios smulkmenos krinta į akis. Iš pradžių galvojau, kad lietuviai yra nedraugiški.Tačiau taip atrodo tik iš šalies, nes jie atsitveria pačių susi­ kurtu fasadu. Jei su vietiniais praleidi

suteikia senamiesčiui ypatingą dvasią.

Kitas dalykas - tai mano gyvenimas čia. Aš studijuoju Grace ir ten gyve­ nu vienas, nebuvau pratęs gyventi studentų bendrabutyje. Žinoma, iš

daugiau laiko, tada pastebi, kokie jie draugiški ir pasiruošę padėti kiek tik gali.Tai man padarė įspūdį.

Išoriškai atrodo, kad lietuviams vis­ kas vienodai, kasdieninėse situacijose mimika visiškai bereikšmė, pavyzdžiui, autobuse arba supermarkete. Net šypsena jų veidu nepraslenka. To aš pasigendu. Per pirmus tris mano mė­ nesius Vilniuje čia tai nutiko tik porą

pradžių galvoje kirbėjo daug minčių: kaip tai atrodys? Bendra virtuvė, bendra dušo patalpa ir dar su kitu žmogumi gyventi nedideliame kam­

kartų - maloni pagyvenusi dama man nusišypsojo ir atsiprašė, kad autobuse netyčia mane stumtelėjo. Tačiau pa­ teisindamas lietuvius turiu pasakyti,

kad padėtis gerėja, kai tik pasirodo pavasarinė saulė ir orai atšyla.

Kalbant apie gyvenimą Vilniuje, man susidarė įspūdis, kad čia žmo­ nės daug ir noriai geria. Tai visiškai įprasta. Kad ir koks būtų dienos ar nakties laikas, jei naudojiesi visuo­ meniniu transportu, rasi jame išgė­ rusių žmonių. Be to, mane šiek tiek šokiravo, kad tam nėra amžiaus ribos.

Tiek jaunas, tiek senas dažnai įlipa į autobusą girtas vidury dienos.Tikrai tiek prisigėrusių žmonių, kiek matau Vilniuje dienos metu, aš nematau Grace per visus metus.

Kitas Vilniaus požymis yra didelis skaičius kurčių ir nebylių žmonių.

Verta paminėti, kad, palyginti su mano miestu Gracu, čia mačiau daug daugiau kalbančiųjų gestais. Man pasirodė labai įdomu, kad kai kurios žinių laidos per lietuvišką televiziją yra papildomos gestų kalba. Už tai aklųjų skaičius Grace yra ganėtinai didelis, o Vilniuje aš jų nemačiau.

Aš labai noriai lankiau šį kursą. Bū­ nant kitoje šalyje retsykiais gerai pa­ sikalbėti vokiškai, net jei tai tetrunka tik pusantros valandos. Mums Vilnius buvo priartintas lankantis parodose ir muziejuose, per tai pažįstant miesto ir krašto istoriją. Be šių apsilankymų vargu ar būčiau pamatęs bent pusę muziejų. Kiekvienas vokiškai kalban­ tis studentas, atvykęs į Vilnių, turėtų lankyti šį kursą, net jei jis studijuoja ne istoriją. Jame gaunama daugybę idėjų, ką būtų galima aplankyti, kai į svečius atvyksta kiti šeimos nariai ir draugai. Man bus sunku grįžti atgal ir vėl priprasti prie namų, tačiau toks yra gyvenimas. Viena žinau tikrai - tai nebus mano paskutinė viešnagė Vil­ niuje, nes jis išliks mano širdies dalimi.

atrodė panašūs į tokius, kokius mačiau daugelį metų per televizijos reportažus iš Rusijos. Aš pasijutau tarsi Rusijoje, nors buvau Lietuvoje. Jaučiausi labai suglumęs! Tačiau toks įspūdis skatino pažvelgti į užkulisius. Kas iš tikrųjų yra Lietuva? Ar iš tiesų viskas čia kaip Rusijoje ir kodėl lietuviai norėjo nuo jos pabėgti? Kilo ir daugiau klausimų, ir aš dar ne kartą stebėjausi ta įvairove, su kuria susidūriau vėlesniais mėnesiais ir metais.

Nuo šių pirmųjų mano įspūdžių prabėgo beveik penkeri metai... Penkeri metai, per kuriuos susipažinau su daugybe lietuvių, radau daug naujų draugų, Lietuvą išvažinėjau skersai ir išilgai ir galiausiai perskaičiau daugybę knygų ir kitos informacijos. Dabar jau galiu prisipažinti meilę Lietuvai - kraš­ tui, žmonėms ir jos praeičiai. Žinoma, kiekviena šalis turi savo gražiąsias puses, tačiau nesu tikras, ar dar daug yra šioje žemėje kitų, kuriose derinys „gamta - žmonės - istorija" yra toks gražus kaip čia.

Lygindamas miestą prieš penketą metų ir dabar, matau, kaip daug kas stebėtinai pasikeitė. Miestas tapo mo­ dernesnis, jis sukūrė daugiau veiklos erdvės, kurioje jauni lietuviai gali jaustis taip pat gerai, kaip ir vyresnė karta.

Miestas keičiasi kas dieną, ne viskas būna gerai, tačiau kryptis yra teisinga.

Vilnius yra tapęs lietuviško gyvenimo simboliu - visada pirmyn, net jei kelias kartais atrodo labai nelygus. Miestas turi kiekvienam skoniui tinkamą pasiū­ lą. Jei šiandien eini Vilniaus gatvėmis, gali matyti, kaip miestas kiekvieną dieną iš naujo save atranda. Nuolat keičiasi parduotuvės, kavinės ir kultū­ rinės įstaigos. Mažų galerijų ir muziejų skaičius yra nerealiai didelis, lietuviai vis dar ištroškę naujo meno, o kūrybišku­ mas čia neturi ribų. Vilnius gali beveik kiekvieną širdį pripildyti džiaugsmu.

Iki šiol man didelis malonumas yra konfrontuoti su prietarais ir ste­ reotipais apie Lietuvą. Jei Austrijoje žmonių paklaustum jų nuomonės apie Lietuvą, dažniausiai gautum tuos pačius atsakymus:

• Ar tai ne Rusija, ar jie jau priklauso ES? • Jie visi geria tik degtinę ir yra nuolat apsinešę!

• Jų moterys tik dėl to tokios gražios ir lieknos, kad nieko negauna valgyti!

• Tiek daug bedarbių yra todėl, kad jie visi nusikaltėliai!

• Politikai ir ypač policija yra korumpuota!

• Jie kiaurus metus valgo tik bulves, nes nieko kito nėra!

Tai kaipgi yra su šiais mitais? Many­ čiau, kad mitai visada turi dalelę tiesos.

Tai, kad Lietuva jau daugiau nepriklauso Rusijai, manau, kiekvienam aišku, ir vis dėlto dar daugeliui austrų Lietuva aso­ cijuojasi su Rusija.Taipyra veikiausiai dėl to, kad vyresnė karta nieko apie Lietuvą nesužinojo. Buvo tik Rytų blokas, ir jis buvo rusiškas. Vis dėlto tai, kad daugelis austrų nežino, kad Lietuva yra JT organi­ zacijos, NATO ir, žinoma, ES narė, verčia susimąstyti. Galbūt dėl to, kad mes Austrijoje nelabai palankiai kalbame apie Europos Sąjungą ir mūsų nelabai domina, kas ten joje iš tikrųjų vyksta.

Mitas apie alkoholį iš tikrųjų nėra joks mitas. Lietuvoje geriama daug, bet ne vien degtinę. Aš buvau nuste­ bintas, kiek daug čia alaus daryklų, o dar tas alus yra ypač skanus.

Lietuvių merginų grožis - iš tikrųjų joks mitas. Dėl korupcijos sunku susidaryti teisingą požiūrį į realią padėtį, tačiau manau, kad Lietuva yra teisingame kelyje kontroliuojant padėtį šioje srityje.

Apie maistą galima pasakyti daug pozityvaus. Tiesa, lietuviška virtuvė yra labai riebi, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad šių kalorijų ypač reikia žiemą esant ledinei temperatūrai. Žinoma, daug verdama su bulvėmis, kurios skir­ tingomis variacijomis (beveik) kiekvieną dieną atsiduria vietinių lėkštėse.

Kai dabar rašau savo istoriją Vilniuje, tikiuosi, kad ji dar ilgai nesibaigs. Vil­ niui ir Lietuvai pavyko mane pakerėti, nepaisant kai kurių mano patirtų nusi­ vylimų, bet buvo ir daug pakilimų. Aš norėčiau, kad Lietuva ir toliau istorijoje įsirašytų labai pozityviai, toliau keistųsi, o žmonės čia taip pat ateityje niekam nenusileistų ir eitų toliau savo lietuviš­ ku keliu. Man patinka viena lietuviška frazė, kurią aš labai anksti išmokau: VISKAS BUS GERAI! Iš vokiečių kalbos vertė doc. dr. Arū­ nas Vyšniauskas (Istorijos fakultetas)

universitas

v2 K. Donelaičiui - 300

vUnensfa

,mJ

,

2014 m. birželis

Protestantiškoji žemdirbio etika Kristijono Donelaičio „Metuose": maisto ir valgymo reikšmės ir vertės Prof. Dainora POCIŪTĖ, F1F Lietuvių literatūros katedros vedėja Karaliaučiaus universitete teologiją Done­ laitis studijavo Vokietijos ir Prūsijos liuteronų bažnyčiose plintant pietizmui, kurio ženklų galime matyti ir„Metuose". Pietizmas buvo toks liuteronų bažnyčios judėjimas, kuris nekves­ tionavo liuteronų dogmatikos, o tik ugdė vis glaudžiau su etika susietas bendruomeninio ir individualaus pamaldumo formas. Judėjimas neturėjo užmojų keisti doktrinos, todėl tiek XVI, tiek XVIII a. pagrindinės liuteronizmo mokymo, pasaulėžiūros tiesos ir vertybės buvo tos pačios.

Pamatinis XVI a. protestantizmo tėvų apaštalo Pauliaus tekstų pagrindu suformuotas ir de­ taliai išplėtotas mokymas apie išganymą ne dėl darbų, o per tikėjimą radikaliai modifikavo ankstyvųjų naujųjų laikų Europos socialinį vei­ dą ir etiką. Išganymo idėja buvo išvaduota nuo sandėriškumo ir suvokta kaip grynoji religinė vertybė, dieviškoji tvarka, nepriklausanti nuo žmogaus nuopelnų. Žmogus tapo savo pa­

šaukimą vykdančiu dieviškuoju instrumentu.

Klasikiniu šios srities tyrimu tapusiame veikale „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia" Maxas VVeberis įrodė, kad protestantizmas, atsisakydamas idėjos apie išganymą kaip užmo­ kestį už atliktus darbus, paradoksaliai paskatino darbo kaip religinės vertybės suvokimą. Darbas, profesija buvo išrinktumo žemiškasis liudiji­ mas, ne varginanti pareiga, bet pašaukimas. „Metų" herojų padalijimas į viežlybuosius ir nedorėlius - natūrali ir tradicinė liuteroniškojo pasaulio tvarka, kurioje vieni tobulai vykdo savo pašaukimą, o kiti yra pasmerkti pražūčiai ir„peklai". „Metai" liudija apie tai, kad gamta yra protingas ir tobulas Dievo kūrinys ir kiekviena jam ištikima šio kūrinio detalė vykdo savo paskirtą funkciją. Metų laikai teikia įvairias gėrybes, paukščiai ir kiti kūriniai šlovina kūrė­ ją, o žmogus, būdamas sukurtas pagal Dievo paveikslą, bet patyręs prigimtinę nuodėmę veikla ir darbu liudija apie savo pašaukimą ir laukia savojo teismo. Jo gyvenimo būdas yra „viežlybumo" (teisumo) arba„nedorėliškumo" liudijimas. Vis dėlto pabrėžtina, kad liuteronų teologija nemoko ir neskatina teisti. Dar pir­ masis lietuviškosios Biblijos vertėjas, liuteronų ortodoksijos Mažojoje Lietuvoje įtvirtintojas Jonas Bretkūnas XVI a. sukurtame pamokslų rinkinyje „Postilė" (1595) teigė, kad krikščionių bendruomenė žemėje niekada nebus ir negali būti ideali (kaip siekė, pavyzdžiui, radikalios protestantų antitrinitorių, anabaptistų ben­ druomenės), šėtono veikimas pasaulyje yra kasdienis jo darbas, todėl gėris ir blogis žmonių gyvenime egzistuoja kartu ir šalia, o visuomenė yra padalyta į gerus bei piktus: Ach Pone Dieve, labai tatai ger' būtų ir pačiam Dievui didei intiktų, kada nebūtų griešnikų ant svieto. Bet šioje Evangelijoje mūsų Ponas Jėzus Kristus per prilyginimą išrodo, iki svieto galo bū­ siančius gerus bei piktus krikščionystėje.

Donelaitis tebėra tos pačios neišvengiamą pasaulio pabaigą reflektuojančios tradicinės liuteroniškos pasaulėvokos atstovas: „Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams / Velnias vis baisiaus piktųjų suvelia kudlą" („Ru­ denio gėrybės", 867-868).Teisingo krikščionio pareiga - mokėti atpažinti blogio ženklus ir atsiriboti nuo jų, bet ne juos naikinti ar teisti.

Taip ir Donelaitis, pateikdamas ne tik viežlybųjų, bet ir nedorėlių gyvenimo kasdienybės vaizdus, ne teisia, bet moko, rodo ir ragina,

Ne tik K. Donelaičio „Metai“, bet ir visi kiti išlikę jo tekstai bei žinomi gyvenimo faktai liudija autorių buvus įsitikinusį liuteroną ne tik išsilavinimo, bet ir pasaulėžiūros atžvilgiu.

(šutintas gaidys, vištiena, žąsiena, antiena), vidiniai gyvulių organai (plaučiai, kepenys, žarnos, blėkai - iš supjaustytų žarnų ruošiamas troškinys), pagaminti gėrimai (alus ir vynas).

Nesunku pastebėti, kad „Metų" scenos, kuriose aprašomas darbu užauginamo ir pagaminamo maisto ruošimas ir mėgavimasis juo, yra links­ mos ir nuotaikingos:

„Ak, - tarė, - linksminkitės, jau vėl čėsnis pasidaro.

Tikt girdėkit, kad Bendiksas žąsiną pjauja Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smaugia.

Vauškus savo namams vienragį bulių stekena, O Miklos darže taip smarkiai svilina kuilį, Kad per mylią dūmai, nei debesiai pasikėlę, Saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin.

Taigi dabar dešrų visokių bus prisivalgyt, Nės lašinių bei kumpių jau rūkyt pakabintų Žiemai pas būrus daugybė didelė kaba!’

(„Rudenio gėrybės", 341-350) Rūkoma, kepama ir„šutijama" naminių gy­ vulių ir paukščių mėsa „Metuose" vertinama itin pozityviai, jos valgiai dažnai įvardijami kaip „skanūs", jiems skiriamas išskirtinis dėmesys tarp valgių. Darbu užaugintas maistas - pagrindinis kasdienio žemdirbio gyvenimo džiaugsmo šal­ tinis, juo žmogus apdovanojamas už kasdienio vargo nuopelnus:

Karaliaučiaus kraštas primindamas, jog žmogus yra silpnas ir nevisa­ galis. Donelaičio posakis„Kiekviens žioplys tur savo davadą" reiškia įsitikinimą, kad kiekvienas sutvėrimas turi sau paskirtą lemtį, jo gyvenimą organizuojančią tvarką, kurią išmintinga yra pažinti, suprasti, vykdyti ir nesistengti jos įveik­ ti. Taip kasdienio žmogaus gyvenimo detalės tampa iškalbingomis to„davado", paskirtosios tvarkos, ženklais. Donelaičio antropologijoje visi kasdienio gyvenimo aspektai įgauna ver­ tybinį, etinį matmenį: kalba, elgesys, apranga ar net kasdieniai valgymo įpročiai yra teisingo ir neteisaus, viežlybo ir nedoro krikščionio etiketės.

„Mandagus“ valgymas ir „neviežlybas“ ėdimas Viena iš ryškiausių, „Metuose" daugiausia dėmesio sulaukianti tos vertės liudijimo formų yra maisto ir valgymo paradigma. Valstiečio gyvenime tai itin svarbi paradigma - jis yra maisto kūrėjas ir gamintojas, su maisto parūpinimuyra susiję ne tik pagrindiniai jo asmeniniai, bet ir bendruomeniniai žemiškojo pašaukimo įpareigojimai. Iš „Metų" patiriame, kad Done­ laičio laikais valstiečių aplinkoje buvo žinomi du stalo įrankiai: šaukštas ir peilis. Be abejonės, tai tradiciniai, seniausi stalo įrankiai civilizacijos istorijoje. Nors šakutė Europos kultūroje atsirado maždaug XIV a. Italijoje, šis stalo įrankis iki pat XIX-XX a. išliko išskirtinis ir retai naudojamas.

Mėsa gabaliukais buvo atpjaunama peiliu ir rankomis dedama į burną. Donelaitis„Pričkaus svodboje" didelių mėsos gabalų („stukių") griebimą rankomis aprašė kaip brutalų ir „ne­ mandagų" ėdimą:

Štai Enskys tuojaus ištraukęs didelį peilį, Virtas ir keptas mėsas jau pradeda pjaustyt Ir ant luobų ar lentelių pameta stukiais; Nės apsirijęs jau nežino mandagiai elgtis.

O kitsai jau taip be peilio ėda iš rankų, Kad lašinių taukai per barzdą varva nuo zūbų. („Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą", 47-50) Donelaitis pastebi, kad„mandagiai" pjaustyti („tranšieruoti") moka ne visi būrai, tinkamai tai daryti labiau įpratę ponai. Galima manyti, kad

mėsos valgymas tinkamai naudojantis peiliu

tarp būrų jau buvo įprastas, bet, kaip nurodo Donelaitis, tai dar buvo laikoma ponišku papro­ čiu, todėl į didelį būrį susibūrę, o juo labiau jau girti („brangvynių prisisiurbę") būrai pamiršdavo

stalo įpročius ir mėsą valgydavo ją dalydami tik rankomis.Tokį elgesį Donelaitis smerkia: O kiti, taip jau girti, neturėdami peilių Ir su rankomis apgniaužę, lašinius ėdė, Taip kadjų taukai per barzdą jau nulašėjo, Nės jie mislyjo, kad būrs, pas Krizą sėdėdams, Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo.

Darbo reik, nės taip kožnam Dievs paliepė valgyt, Valgio reik, kad dirbančius šyla nepamestų.

Taigi nečėdykim mušt, pjaut ir skerst savo valgį.

Vaike! Numušk drąsa jautuką sau nupenėjęs; Pjauk avių kelias, nečėdyk aviną luiną; Kišk žąsis, pyles, vištas j didelį puodą; Skersk dagius paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę; Valgyk sveiks dešras, iš kruopo sau pasidaręs.

Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk smageninę; O kad dar negana, nusitvėręs didelę žarną, Kimškdrąsa plaučius, n‘atbok, kadplyšdama driksters, Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą.

Nės tokie daiktai, tau gal didei susigadyt.

(„Rudenio gėrybės", 376-388)

(„Rudenio gėrybės", 171-175)

Gerieji Ir blogieji valgiai Epizodai prie stalo rodo, kad Donelaičio „Metų" valgymo paradigma gali būti „mandagi" („valgo") ir gyvuliška („ėda"), teisinga ir ydinga.

Kaip valgymo būdas, taip ir visas maistas„Metuose" yra gero, krikščioniško arba negatyvaus,

Valgymo būdas - dvejopas, jis gali būti gero, padoraus, krikščioniško ir negatyvaus, ydingo

ydingo, nuo natūralių papročių atitrūkusio gy­ venimo ženklas. Pozityvias reikšmes „Metuose" turi tik pačių žmonių pagaminamas, kultivuoja­ mas ar užauginamas maistas: naminių gyvulių mėsa, grūdinės kultūros ir daržovės - tipiški ir tradiciniai kaimo valgiai. Jie reiškia natūralų, padorų, teisingą ir krikščionišką žmogaus

gyvenimo ženklas.

Darbu pelnyti žemdirbio val­ giai-jo vertės ženklas „Metai" yra kasdienio krikščioniškojo gyve­ nimo vertes įteisinantis kūrinys. Šiam verčių

gyvenimą, kai maistas užsitarnaujamas darbu.

Tokį maistą „Metuose" valgo lietuviai būrai.

nusakymui tarnauja visi žmogaus poelgiai ir veiksmai, tarp jų ir maistas, jo ruošimas ir valgy­ mas - vienas iš itin gyvai aprašomų žmogiškojo

Donelaitis jų - nuo amžių šią žemę dirbančių vietinių žmonių gyvenimo būdu matuoja etines ir krikščioniškąsias vertes. Atvykėliai, imigrantai ir ponai siejami su kitokio, neteisingo, nedoro valgio ir valgymo būdo paradigma: ropliais, kirmėlėmis, laukiniais žvėrimis ir paukščiais, tai yra tuo, ką galima „pasiimti" iš gamtos neaugi­ nus, neužsitarnavus, nesidarbavus, bet nušovus, sugavus ar kitaip nugalabijus:

gyvenimo malonumų:

O po tam abu tiesiog už stalo nukvietęs Su llzbe, savo kukarka, pasenusia boba, Daug skaniai keptų ir šutytų atnešė valgių: Jautienos riebios, kiaulienos irgi žąsienos, Plaučių ir kepenų, ir blėkų didelį puodą.

Tuos valgius visus, svečiams j bliūdą supiltus, Krizas su pačia meilingai ragina valgyt. („Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą", 40-46) „Metuose" plačiai mėgaujamasi vardijant daržoves ir grūdines kultūras. Tai pastarnokai, morkos, ropės, repukai (griežčiai, sėtiniai), buro­

kai, rauginti kopūstai (lapienė), pupos, bulvės ir įvairūs grūdų patiekalai bei kepiniai ir papločiai.

Vertinama įvairių naminių paukščių ir gyvulių mėsa (kiauliena, jautiena, aviena, paukštiena

Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagąjuodą, O kitsai, su nagais draskydamas ištisą zuikį, Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė; Ale trečiasis, du bjauriu ryku nusitvėręs, Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų; Nės tas rupuižes mūsų ponai garbino skaudžiai.

(„Rudenio gėrybės", 280-285)

Iš gamtos paimti laukinės prigimties maisto šaltiniai, kuriems užauginti nebuvo įdėtas

Nukelta į p. 13

universitas

vilnensis

2014 m. birželis

13 Atkelta iš p. 12

KŪRYBA

žmogaus darbas, turi neigiamą konotaciją

„Metuose",Toks maistas padoriam, „viežlybam" žemdirbiui sukelia šleikštulį ir vėmimą: Taipgi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastojo, Ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau.

(„Rudenio gėrybės", 288-289)

Mėgavimasis darbu neužtarnautu, iš gyvosios gamtos (skirtos Dievo pašlovinimui) paimtu maistu „Metuose" laikomas bedievišku dalyku. Žemdirbiai būrai tuo nesinaudoja (kaip išskir­

tinis atvejis „Metuose" aprašytas epizodas apie varnų šaudymą), todėl ponų maitinimosi būdas, kai „ryjama" arba į „pilą košiama" be darbo, be „Dievo ir dangaus paminėjimo" („Rudenio gėry­ bės", 319), yra smerkiamas ir užtraukia nuodėmę

Esame Vilniaus universiteto studentai, savo gyvenime atrandantys vietos ir kūrybai. Priklausome kol kas dar neoficialiam VU rašytojų klubui, kuriame kiekvienas siekiame įdėti savo indėlį. Susibūrėme vedami noro tobulėti: turtin­ ti kitų pasaulį savo mintimis ir pasisemti išminties iš kitų. Mūsų tikslas - ska­ tinti jaunus žmones išreikšti mintis, jausmus, nuotaiką raštu tam, kad kiekvie­ na mintis būtų įamžinta. Rašant susijungia esybės grandinės, jausmai tampa žodžiais, žodžiai tampa sakiniais, sakiniai tampa mintimis. Po truputį mes žengiame šio tikslo link. Galbūt vieną dieną atkursime plačiosios visuomenės domėjimąsi literatūra tiek, kad kiekvienas žmogus atrastų joje dalelę savęs.

ir net grasinimą. Ikrais („kabiar") besimaitinantys ponai perspėjami:

Caelum Nežinau, kodėl dangus mane taip veikia, Kai koloritas jo tamsus ir pilkas.

Gyvybę į kitą būtį keičia Kaip tirštas betoninis paminklas.

Ar nesibijotės užspringt, kad kabiar ėdat?

Ar kadjūsų namus perkūns j plentą supleškys? („Rudenio gėrybės", 320-322) Skirtingos vertės „Metuose" suteikiamos lau­

Toks dangus plačiausius pečius slegia, Net Atlantas merkias miglos svaiguly.

Galvą šiek tiek palenkęs stebi, Kas vyksta amžinojoj užmaršty.

kiniams ir naminiams gyvūnams bei paukščiams.

Laukinė gyvybė neskirta žmogui maitintis, tai

Dievą garbinantys jo kūriniai, jų funkcija - šlo­

Bet mano liūdesio minčių mastą Pažįstami garsai išblaško, Kaip lydo vašką šviesa pro kvarcą.

reprezentuoja„Pavasario linksmybių" pradžioje

aprašomi paukščiai). Žmogui valia naudotis naminiais paukščiais ir gyvuliais. Kaip pažymi Donelaitis - tik tokių, žmogaus darbu užaugintų

Vitoldas VITKOVSKIS, GMF, mikrobiologija ir biotechnologija, I kursas

gyvūnų paskirtis yra utilitarinė, skirta žmogaus maitinimuisi. Naminiai paukščiai yra mylimi ir prižiūrimi žmonių, bet negarbinami dėl jų balso

ar giedojimo (kaip, pavyzdžiui, lakštingalos), nes

jie auginami valgymui: Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo Ar dėljūs dainų šventų jus šeriame tvartuos;

Ne! mes dėl mėsos tiktaijūsų giriame balsą.

(„Rudenio gėrybės", 66-68)

Pabaigoje - apie mėšlą Darbu užtarnautas, o ne iš gamtos savo nau­ dai paimtas maistas yra teisingas, liudijantis krikščioniškojo žemdirbio pašaukimo realiza­

vimą. Būtent šiame vertybiniame kontekste pozityvią reikšmę įgauna ne tik malonūs darbo rezultatai (skanus ir riebus gyvulių bei daržo maistas), bet ir visa, kas susiję su maisto pa­ gaminimu nuolatos dirbant. Akivaizdžiausiai tai liudija neliteratūriniai, žemosios retorikos ženklai - „mėšlas", „mėžinys“, „šūdas", kurie čia tarnauja ne kaip obsceniška retorika, bet kaip teisingo, savo darbu maistą pelnančio žemdir­ bio gyvenimo emblemos. Donelaitis tai įvardija trumpai ir aiškiai - „iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina": Ar nežinau, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, Tai pirm to jisai tur grečną šūdą pakrėsti? [..J Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti, O mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą!

Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, O iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina.

(„Vasaros darbai", 267-277) „Metų" vertybinėje sistemoje „mėšlas" ir„pyragai" priklauso tai pačiai paradigmai, tai yra retorinis apatinis ir viršutinis vertikalės dėmuo. Žmogus, kuris valgo neužtarnautą maistą („be mėšlo pyragų nori pavalgyti" (žr. „Vasaros dar­ bai", 278-281), vertinamas kaip Dievo tvarkos niekintojas, išnaudotojas. Taigi valgymas ir mais­ tas „Metuose" yra Donelaičio gamtos filosofijos ir protestantizmo tradicijos suformuotų vertybių kodai - gero (dirbančio ir taip pašaukimą atlie­ kančio) ir ydingo (Dievo kūriniją išnaudojančio) gyvenimo rodikliai.Tvartas ir mėšlas yra teisumo,

o ikrai ir rupūžės - nedorumo ženklai. Dorai gyvenantis valgo savo darbu uždirbtą maistą.

Nedorieji naudojasi triūsu neužtarnautais vai­ siais ir taip pažeidžia dieviškąją pasaulio tvarką bei krikščioniškąją etiką.

Ant suoliuko verkia nimfa Gęstant priemiesčio žibintams.

2013 m. rugpjūčio 10 d. V. V. V.

Jūra

vinti kūrėją (ypač ryškiai tokią kūrinijos funkciją

tik savo darbo rezultatais - paties išaugintais

Gulas ji į vyrų guolius, O ryte iškrato puodą, Bet širdies jame neradus Grįžta į gatves paguodos.

Regesys Mano valdos ligi horizonto driekias, Sėdžiu sidabriniame soste.

Sidabriniame, nes aukso nemėgstu.

Esu sau ponas pilyje.

Geriu vyną iš pietinių žemių.

Mėgaujuosi vaizdu iš žemumos.

Ten vargdieniai vargus gvildena, Bet, netikiu ir pats, šypsos nuolatos.

Kiekgi merginų spindi lyg cirkonis, Keri šypsena, akies mirksniu.

Ne...Tapau aš aklas, neregintis grožio.

Jį vyno taurėje skandinu.

Ir į duris tyliai pabeldžia Mano mieloji purvina.

Visa sušalus akis nuleidžia Ir žiūri gailiai į mane.

Kaip gera nurinkti memuarines dulkes, Matyti pilką miesto peizažą, Užuosti sielvartą įsigėrusias gatves.

2013 m. liepos 25 d. V. V. V.

Nimfa Ant suoliuko verkia nimfa Gęstant priemiesčio žibintams.

Nuoga žengia per pasažą, Kad kerėtų savo šarmu.

Vyrai siūlo aukso puodus, Nimfa naiviai pasirašo.

Gyvenimas, jausmai, džiaugsmas Yra laikini mūsų vedliai.

Jie pasitinka mus puošniai kaip jauką, O išėjus tik šypteli šaltai.

Negaila tų, kas juos praranda Ir pasiklysta jūroje nežemiškos būties.

Jie kaip žvejys švyturį atranda, Šitaip irkluodamiesi iš pražūties.

Vargšai tie, kas sočiai valgo, Sėdi su vedliais už stalo.

Gi pasaulio jie nemato...

Bet ne aš!.. Geriau jūroje baigtis lėta.

Tiems, kam jausti laimę nepakanka, Girdėjau, ir mirtis neamžina.

2013 m. rugpjūčio 13 d. V. V. V.

2012 m. gruodžio 4 d. V. V. V.

Viltė JANUŠKEVIČIŪTĖ, FIF, lietuvių filologija, I kursas

Komentaras Trys mėnesiai tylos Dvi savaitės vienatvės Parašiau tris puslapius Bet Praradau bet kokį ryšį su žmonėmis — ar tokia kaina ne per didelė?

Beprasmybės apsėsta Fonetiniai žaidimai Ar kam naudingi rimai?

Eilėraštis-liūdna Keistų minčių seka.

Ir kas sukūrė šitą Įformintą likimą?

O kas gi tuos žodžius.

Iš piršto išlaužtus?

Didžiulė beprasmybė Sutelpa tobulybėj.

Gyvenimas - kaip eilės Beprasmiškas ir kvailas.

Būsiu!

Gal aš būsiu kaip Nėris Poetė didi.

Gal tekėsiu kaip Neris Tik upė srauni.

Granatos šukė širdy Aš negaliu žiūrėt, kai griūva Idealai sau susikurti.

Aš negaliu ištvert, kai žūva, Ką šitaip myli, kuo tiki...

Kaip man suvokt, kas tikra.

Kai svajos byra kas diena?

Jaučiu - žengiu per stiklą Ir sielą raižo migrena!

Išnyko visos iliuzijos...

Keisti procesai many: Nerūpi jokios difuzijos Granatos šukė širdy.

Gal būsiu lašas jūroj Ir jau nieko daugiau, Gal tapsiu tau mūza Tai už viską geriau.

Gal tyliai egzistuosiu Sau vienai, Gal dėl kažko kvėpuosiu Amžinai.

universitas

14

VilnenSlS

kultūra

2014 m. birželis

RECENZIJA

Spektaklis - kaip grakštus pasodoblis ningumą. Tam autorius panaudojo ir chorus, beje, puikiai išverstus mums tokia artima silabine tonine eilėdara.

Reikia pasidžiaugti, kad ir visas prof.

Eugenijos Ulčinaitės vertimas iš loty­ nų kalbos puikiai perteikia dramos ir to laiko dvasią ir kartu skamba šiuolaikiškai. Deja, chorų režisierius atsisakė, nors šį tą iš jų įdėjo į kitų personažų lūpas.

Alvyda ČEPAITYTĖSIPIENĖ, režisierė Vilniaus universiteto teatras šiemet švenčia 444-ąsias metines. Ši įdomi

sukaktis sutampa su kitais svarbiais teatriniais įvykiais: Lietuvoje 2014-ieji paskelbti Teatrų metais, o universite­ tų teatrai rinkosi į 15-ąjį tarptautinį universitetų teatrų forumą„Teatrinės reminiscencijos". Šių metų forumas buvo skirtas paminėti teatrams, kurie kažkada

gyvavo Vilniuje, bet išnyko. įvairūs studentų teatrai surengė akcijas žydų ir lenkų teatrams atminti, parodyti jų svarbą. Geriausiai šią idėją įgyvendino Rimanto Venckaus teatras „Minimum", pristatydamas ne tik kadaise

universitete veikusius teatrus, jų tra­ dicijas, bet ir pastatydamas spektaklį pagal Grigaliaus Knapijaus veikalą „Filopatris", parašytą ir suvaidintą Vilniaus universitete 1596 m. Antrą

Scena iš spektaklio „Filopatris“ tą jo paties įrodytas puikus lietuvių

sukuria naują intrigą - nekeisdamas

bei pasaulio literatūros išmanymas ir sugebėjimas ją pritaikyti scenai, sa­

likusio teksto, o tik naudodamasis režisūrine išmone, pagrindinį herojų

vaip interpretuojant bei eksperimen­

Filopatrį jis traktuoja visai priešingai

tuojant, noras ją aktualiai perteikti

nei autorius. Matyt, režisieriui buvo

tiek savo studentams, tiek žiūrovams.

neįdomus toks herojų skirstymas

Atrodytų, kuo šiandieninius jaunus

tik į teigiamus ir neigiamus, todėl

teatro aktorius ir jų žiūrovus galėtų patraukti tokia prieš šimtmečius

jis dorajam Filopatriui pakiša didelę pagundą-valdžios troškimą. Ir pasta­

sukurta didaktinė drama, kur daug retorikos, ilgi monologai, deklama­

tarp noro išlikti doram ir siekio nesą­

rasis, kaip ir jo brolis, taip pat blaškosi

kartą ši drama buvo pastatyta Kiemo teatre 1986 m. (rež. Vladas Limantas).

Kas nulėmė tokį taiklų režisieriaus pasirinkimą? Tikriausiai ne tik noras

cijos, nėra išorinio veiksmo? Bet režisierius atranda puikų sprendimą:

žiningai tapti karaliumi.

jis ne tik iškelia šiuolaikines aktualijas,

parodyti, kiek šimtmečių gyvuoja se­ niausias Lietuvos teatras, bet ir ne kar-

bet ir gerokai trumpindamas tekstą,

nuolio dorybes, o alegorinės figūros Storgės, arba Meilės, vaidmeniu -

atsisakydamas kai kurių personažų

išaukštinti padorumą, meilę, sąži­

Autoriaus tikslas buvo parodyti jau­

Padorumą, gėrį, meilę, pasiauko­ jimą spektaklyje gina tik Storgė, bet ji per silpna kovoti su kita alegorine figūra-drastiška ir valdinga Filarchija, kurios vaidmenį aistringai atlieka Eve­ lina Dambinskaitė. Drąsų režisieriaus sprendimą pateikti kitokią Filopatrio traktuotę, keisti pjesėje keliamus dorovinio auklėjimo tikslus leido ir veikalo žanras - komiškai tragiška drama. G. Knapijui rūpėjo iškelti jaunuolio dorybes ir paakinti visą jaunimą siekti akščiausios doros, pa­ garbos įstatymui, protui, o režisieriui rūpi parodyti niekšybės triumfą sie­ kiant valdžios. Jo spektaklyje valdžia papuvusi iš pamatų: tiek senatoriai, tiek abu broliai siekia karūnos, visai nepaisydami G. Knapijaus norų bent vieną išjų parodyti kilnų, besiremiantį tuo, ką liepia protas, padorumas ir įstatymas.

Tas spektaklio herojų, ypač sena­ torių, pasipūtimas, tas jų ironiškai grakštus vaikščiojimas ant aukštų barokinių pakulnių, lyg ant koturnų, tas netikėtas ir efektingas Storgės ir Filarchijos virtimas triadomis, kai iš vieno personažo staiga pasidaro trys, tas gracingas Filarchijos trepsėjimas, užtvirtinant savo žodžius, geras spektaklio tempas ir ritmas, puiki cho­ reografės Kamilės (Markutės pasiūlyta plastika, išraiškingi Dalios Kiaupaitės kostiumai, prasminga Karolinos Adelbergytės muzika ir, aišku, viską į vieną visumą tiksliai sujungianti reži­ sūra priverčia mus žavėtis. Kaip vienas buvęs universiteto teatro aktorius, dabar garbus profesorius, pasakė,,,šis spektaklis yra tarsi sušoktas grakštus pasodoblis". Labai norėtųsi, kad ne tik Storgė ir Filarchija, bet ir kiti per­ sonažai, ypač broliai, būtų tokie pat šokantys savo likimus...

Tarptautinio forumo vertinimo komisija net trims aktoriams skyrė diplomus - Evelinai Dambinskaitei (Fi­ larchija), Eglei Kukcinavičiūtei (Storgė) ir Jurgiui Valančauskui (I senatorius).

O galutinai premjeros sėkmę apvai­ nikavo teatrui „Minimum" įteiktas apdovanojimas - „Aukso paukštė".

Manau, kad ją turėdamas teatras ne tik grakščiai šoks, bet ir skraidys.

Įspūdingą VU chorų koncertinį sezoną vainikuos dvi dainų šventės VU chorams 20132014 m. koncertinis sezonas il­ gam išliks atmintyje kaip įspūdin­ gų, neeilinių renginių, gastrolių ir koncertų pynė.

Antrą kartą VU chorų iniciatyva surengtame muzikiniame edukaci­ niame projekte „Klasika visiems" visi laisvai užsiregistravę muzikos mėgėjai savarankiškai pasirengė ir kartu su VU muzikantais atliko įžymų klasikos šedevrą A. Vivaldi „Magnificat". Kūri­ nys didingai nuskambėjo atliekamas beveik pusės tūkstančio muzikantų. Įspūdingai skambėjo ir„Virgo" cho­ risčių balsai vienoje pačių įžymiausių koncertų salių Baltijos šalyse. Rygos katedroje VU choras pristatė S. Mo­ niuszkos kūrybą.

Labai svarbūs buvo ir reprezentaci­ niai koncertai Lietuvos pirmininkavi­ mo ESTarybai proga. Užsienio reikalų ministerija iš daugybės muzikų profe­ sionalų pateiktų įspūdingų programų

2013 m. gruodį vykęs projektas „Klasika visiems“ suvienijo keturis VU kolektyvus ir dau­ gybę dainininkų iš visos Lietuvos

Tarptautiniai festivaliai Sardinijoje, Daugpilyje ir Marijampolėje, Lietuvos chorinės kultūros pristatymas Lietuvos pirmininkavimo ESTarybai metu Hago­ je ir Valensijoje, Vasario 16-osios minė­ jimas drauge su Niujorko lietuvių ben­ druomenės jaunimu, bendradarbia­ vimo projektai su Prahos, Peterburgo,

Liepojos ir Liuksemburgo universitetų chorais, kūrybinės stovyklos Vygriuose (Lenkija) ir Liepojoje (Latvija) - visa tai ryškiais įspūdžiais ir emocijomis įsirėžė kiekvieno studento atmintyje.

Vos per keletą mėnesių chorai paren­ gė ir pristatė plačiajai visuomenei tokius kūrinius kaip italų vokalinės muzikos

meistro G. Rossini„Stabat Mater", jauno lietuvių kompozitoriaus G. Natalevičiaus kantata „Omnia sol temperat", didžiojo Vienos klasiko L. van Beethoveno IX sim­ fonija, žymaus lenkų kompozitoriaus S. Moniuszkos, gyvenusio ir dirbusio Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, Mišios emoll ir daug kitų kūrinių.

atrinko dvi VU chorų programas ir pakvietė jas atlikti prestižinėse įvairių Europos šalių salėse.

Choristams neabejotinai didžiausią įspūdį paliko TV projektas „Lietuvos balsai. Chorų„Eurovizija". VU jungtinį chorą aplenkė tik nuo pat projekto pradžios favoritais buvusios „Liepai­ tės" ir „Jaunystė". Tai išties fantastiš­ kas rezultatas, ir pasiektas tikrai ne vien pačių choristų, bet ir VU dėka.

Tinkamo sceninio vaizdo būtų buvę neįmanoma pasiekti, jei nebūtų gautas finansavimas drabužiams ir atributikai. O ką jau kalbėti apie ais­ tringą VU bendruomenės palaikymą!

Tačiau pačiu reikšmingiausiu sezo­ no darbu laikome Lietuvos suaugu­ siųjų chorų konkursą, kuris Lietuvoje vyksta kas ketverius metus ir kuriame dalyvauja visi (apie 120) šalies mėgėjų chorų. Jame ne tik teko susirungti su visais suaugusiųjų chorais Lietuvoje, bet ir vienoje scenoje, vienodomis sąlygomis, su vienodų reikalavimų programa stoti greta visų kitų stu­ dentiškų šalies chorų. Tai didžiulė atsakomybė prieš savo Alma Mater.

Rezultatai tikrai nenuvylė - net du VU chorai buvo pakviesti varžytis dėl „Grand prix". „Virgo" iškovojo pirmąją, o „Pro musica" - trečiąją vietą šiose didžiausiose Lietuvos chorų varžybo­ se, kurioms nė iš tolo neprilygtų joks tarptautinis chorų konkursas.

Tikrąją sezono pabaigą vainikuos net dvi dainų šventės - studentų šven­ tė „Gaudeamus" birželio pabaigoje Daugpilyje ir Pasaulio lietuvių dainų šventė pirmą liepos savaitgalį Vilniuje.

Pagal choro „Pro musica" informaciją parengė A. Venckus

Klasikų teatro trupė kviečia į „Elektros" premjerą VU Klasikų teatro trupė birželio 20 d. kviečia į spektaklio „Elektra“ (rež. Ma­ tas Grubliauskas) premjerą, kuri vyks Vilniaus universite­ to Teatro salėje kaip „Kultūros nakties“ renginių dalis.

„Elektra" - tai trijų antikos drama­

kaip grindė savo veikėjų veiksmus,

turgų Aischilo, Sofoklio ir Euripido

kokių naujų įvykių ar herojų įvedė,

tragedijų jungtis, siejama bendro

kaip visi trys tekstai polemizavo tar­

graikų mito apie Elektrą ir įvykius

pusavy. Tačiau atsivėrė ir kitos pers­

po garsiojo Trojos karo. Trys tragikai

kaitymo ir interpretavimo galimybės.

skirtingai perteikia Agamemnono

Klasikų „Elektra" virto vienoje šeimo­

šeimos - jo sūnaus Oresto, dukters

je įsiplieskusio perversmo simboliu.

Elektros ir žmonos Klitaimnestros -

Aktoriai „nevaidina" antikos - šį kartą

istoriją. Šis spektaklis - tai bandymas sujungti visas mito interpretacijos ir pažvelgti, kaip bėgant laikui jos keitė­

tragedija grįžta apsivilkusi šiuolaikinį drabužį ir ieško pamatinių Europos

kultūros dalykų.

si, kokius motyvus ar dramines prie­

mones naudojo kiekvienas tragikas,

FIF fakulteto inform.

universitas

VilnenSlS

2014 m. birželis

retrois

Beklaidžiojant po M. Daukšos kiemelį Gegužės 12 d. M. Daukšos kiemelyje vyko jau 36-osios Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dienos (IFDi). Ke­ lioms akimirkoms sugrįžkime į praeitį ir susipažinkime, kaip atrodė pirmosios IFDi. Gabrielė JANILIONYTĖ Oficialiai Istorikų dienos prasidėjo 1978 m. Tačiau užuomazgų galima aptikti ir anksčiau. Pirmieji renginiai pradėti organizuoti, kai Istorijos kate­ dra - Vilniaus universiteto padalinys veikė kartu ir kaip Istorijos ir Filologijos fakultetas. Tuomet trečio kurso stu­ dentai, istorikai ir filologai, tradiciškai minėdavo mediumą (studijųįpusėjimo šventę). M. K. Sarbievijaus kiemas būda­ vo papuoštas vėliavomis, prisipildydavo jaukaus šurmulio, grodavo trankus mar­ šas, kiemo viduryje liepsnodavo laužas, o šventės kaltininkai visų akivaizdoje išsakydavo savo „nuodėmes". Šventės garbei pirmą kartą iš Katedros buvo skambinama varpais. Šis renginys buvo bene garsiausias visame universitete.

1968 m. įkūrus atskirą Istorijos fakultetą, pradedami rengti tik istorijos studentų renginiai. Pirmoji didelė šventė vyko 1972 m., minint istorikų trečiakursių mediumą.

Ankstyviausios žinios apie Istorikų dienas randamos Vilniaus universiteto mėnesiniame laikraštyje „Tarybinis studentas". 1979 m. vasario mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis „Istorikų šventė" skelbė apie pirmąsias Istorikų dienas. Jos įvyko 1979 m. gegužę Saulėtekio alėjos jungiamaja­ me korpuse ir mažai kuo skyrėsi nuo eilinio studentų vakaro. Startavusios Istorikų dienos pasidabino labai drąsiu bei šmaikščiu pavadinimu „Prieš isto­ rikus - nepapūsi!". Greičiausiai todėl atsirado tiek norinčiųjų pasižiūrėti šį renginį ir įsitikinti, ar nemeluoja išdidūs šeimininkų žodžiai.

Kiekvienais metais istorikų dienos vis labiau augo ir plėtėsi. Atrodė, kad M. Daukšos kiemelis sprogs nuo

gėrimų baras. Buvo įrengtos net dvi šokių aikštelės: vieni šoko žurnalistų „Press dub" rokotekoje, o kiti - A. Veselausko „Senukų pasilinksminime". O kas tingėjo šokti, turėjo galimybę pažiūrėti studento A. Boriso mėgėjiškų filmų juostas. Pirmasis jubiliejus istorikų karali­ joje praėjo labai smagiai ir nuotaikingai.

1984 m. gegužės 17 d. Istorikų dienų metu įvykusi Langų teatro premje­ ra sulaukė stulbinančio pasisekimo (trupės režisierius N. Vaškevičius) ir šie teatro pasirodymai tapo Istorikų dienų tradicija. Tais metais dienos pavadintos „Apšvietos epocha“. Scenoje buvo su­ vaidinta inscenizacija pagal B. Genzelį „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje". Įžymaus

susirinkusiųjų gausos. Ne visiems nu­ sišypsodavo laimė patekti į kiemelio vidų. Pirmųjų IFDi šeimininkai kvietė į šventę tiek „svečius" iš akmens am­ žiaus ar iš viduramžių, tiek studentus, „atskubėjusius tiesiai iš paskaitų".

Organizatoriai pasirūpindavo, kad susirinkusieji visuomet paragautų istorikų keptų gardžių bandelių su užrašu „Išgyvena kas trečias, bet gerai kramtosi". Taip pat buvo galima įsigyti lotyniškomis sentencijomis išmargintų servetėlių.

Ko tik neprisigalvodavo išmoningieji istorikai. Pavyzdžiui, per pirmąją IFDi jie sugebėjo prakalbinti antikos didvyrį Agamemnoną ir garsų graikų mąstytoją Herodotą, prašydami pasidalyti prisi­ minimais iš studentavimo laikų. Taip buvo išsakomos garsių graikų ir romėnų filosofinės mintys, suvaidinami istoriniai pasakojimai. Šventės šeimininkams netrūko entuziazmo, sugebėjimo ne tik prikelti istoriją, bet ir ja sudominti.

Juk toks ir turi būti istorikas!

1983 m. Istorikų dienos pavadintos „Iš ankstyvojo feodalizmo į luominę monarchiją".„Fanfarų" gausmas, dekano sveikinimo žodis, garbingas Istorijos fakulteto vėliavos įnešimas, studentiško himno „Gaudeamus" giedojimas tokiais ritualais prasidėjo penktoji jubiliejinė IFDi šventė. Viskas vyko M. Daukšos kiemelyje, tarytum tikrame karaliaus dvare, su pokštais, menuetais ir Žečpospolitos padalijimais. Svečiai nusikėlė į 1378 m. Lietuvą, kurią valdė išmintingas ir galingas karalius (prof.

A. Bumblauskas). Susirinkusiems didelį įspūdį paliko Karaliaus dvaro lenkų teat­ ro trupės eksperimentinis repertuaras.

Svečius sužavėjo karaliaus ir jo palydos pasirodymas spektaklyje „Gyvenimas languose", taip pat „Karalius Ūbas", „Karalius Lyras" ir „Ideologinė meno funkcija", per kurią išradingai ir savitai buvo panaudotas M. Daukšos kiemas.

Išalkusieji turėjo galimybę apsilankyti istorikų karčiamoje „Pas žiurkę", ištroš­ kusius maloniai kvietė nealkoholinių

kritiko L. Tapino žodžiais, tai neturėjęs precedento reiškinys Europos teatrinėje kultūroje. Per langus pažvelgdavo A. Jarry, W. Shakespeare'o, J. Grušo, J. Marcinkevičiaus kūrinių herojai.Teatro trupė kūrybiškai rėmėsi viduramžių teatro morale ir karnavalinės kultūros principais, XX a. absurdo,„kruvinojo" ir B. Brechto epinio teatro pasiekimais, tačiau artimiausia buvo totalinio juoko kryptis.

Po nepriklausomybės atkūrimo pagrindiniai Istorikų dienų (IFDi) or­ ganizatoriai buvo„Korp! Tilia" (VU Istorijos fakulteto korporacija) nariai.

Tai viena pirmųjų studentiškų organi­ zacijų, pradėjusių aktyviai veikti Vilniaus universitete.

Istorikų dienos pasižymėjo nuo­ seklia, išbaigta istorine koncepcija.

Tai ryškiai išskyrė jas iš kitų profesinių studentų švenčių. Konceptuali buvo ne tik vieninga švenčių istorinė vizija, bet ir luominis švenčių dalyvių skirstymo principas. Bajorija - fakulteto dėstytojai, miestiečiai ir valstiečiai - pagal rangą įvairių kursų studentai. Pastebima isto­ rinė pažanga - ankstesniais metais ak­

centuota monarchija ir griežti luominiai skirtumai, o vėlesniais bajorija pradėjo lyginti teises su žemesniaisiais luomais.

Vienas iš skiriamųjų šventės bruožų nusistatymas prieš masinę vartotojišką kultūrą. Neįsileidžiamos istorijos nepa­ tikrintos vertybės.

Deja, Istorikų dienos ne visada buvo tokios gausios. Kai kuriais metais jų ne­ būdavo, tačiau istorikai rengdavo kitas šventes - Melagių kermošių, šventę, į kurią norėjo patekti ne tik dažnas uni­ versitetinės bendruomenės narys, bet ir eilinis miestietis.Tada kiemelis virsdavo tikra juoko karalyste, kur knibždėte knibždėjo įvairių muzikantų, juokdarių, prekeivių, kvietusių įsigyti daug skanaus ir pigaus... juoko! Čia pat veikdavo ir

aukcionas, kurgalėjai nusipirkti turkišką durklą ar prancūziškų kvepalųflakonėlį.

Loterijoje buvo galima išlošti ir veikiantį lygintuvą, ir vandens balionėlį, ir bilietą į kiną. Svečiai net supykdavo, gavę vei­ kiantį daiktą. Kermošiuje dirbo įvairūs amatininkai (batsiuviai, kepėjai), veikė dietos kabinetas, radijo stotis.

2004 m. Istorikų dienos atgimė iš naujo. Jau dešimt metų jos neįsivaiz­ duojamos be knygų mugės, futbolo turnyro, bendruomenės vakaro apdo­ vanojimų IF geriausiems. Atgijo ir aukci­ onas, kuriame pardavinėjami dėstytojų dovanoti daiktai. Metai iš metų tęsiama ir filmų vakaro tradicija. 2006 m. istorikų parengti„Gyvieji paveikslai" buvo įtrauk­ ti net į sostinės dienų programą.

Nuotraukose - akimirkos iš praeityje vykusių istorikų dienų.

Nuotraukos iš Istorijos fakulteto ir asmeninių

IFDi organizatorių archyvų

Konfucijaus institutas plečia veiklą Lietuvoje Balandžio 29 d. Vilniaus universitete buvo pasirašytas memo­ randumas tarp Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro dėl bendra­ darbiavimo steigiant Konfucijaus instituto mokymo kabinetą.

Kinų kalbos dėstymas - viena svar­

biausių Konfucijaus instituto veiklos sričių, todėl džiugu, kad jame kinų kalbos mokosi iš viso beveik 150 stu­ dentų ir kursų klausytojų. Visi jie turi galimybę teikti paraiškas Konfucijaus

instituto stipendijai, kuri suteikia sąlygas kinų kalbos žinias ir įgūdžius gilinti Kinijos universitetuose. Studen­ tai taip pat gali vykti į kinų kalbos ir kultūros vasaros stovyklas Liaoningo universitete. Konfucijaus institutas stengiasi aktyviai prisidėti prie kinų kalbos ir kultūros specialistų rengimo. Šiuo metu VDU Azijos studijų centre

jau dirba dvi Konfucijaus instituto dėstytojos, o kinų kalbos mokosi 80 VDU studentų.

Konfucijaus institutas bendradar­

Kinų kovos menų pamoka M. Daukšos vidurinėje mokykloje

biauja su M. Daukšos vidurine mo­ kykla - čia jau dėstoma kinų kalba ir

supažindinama su kinų kultūra, vyksta kinų meno pamokos, kultūriniai renginiai. Nuo rudens duris atvers Konfucijaus instituto klasė - joje vyresniųjų klasių moksleivius kinų kalbos mokys savanoris dėstytojas iš Kinijos. Bus rengiamas kinų kalbos vadovėlis progimnazijų ir gimnazijų mokiniams.

Konfucijaus institute daug dėme­ sio skiriama akademinei ir tiriamajai veiklai, organizuojami akademiniai renginiai. 2011 m. tarptautinė moks­ linė konferencija„Body and Person in China" subūrė žymius mokslininkus, kinų kultūros tyrinėtojus iš Lietuvos, Europos šalių, JAV ir Kinijos. 2012 m. institute vyko seminaras „Tradicinė kinų ir Vakarų medicina: kartu ar atskirai?", sukvietęs kinų medicinos specialistus Lietuvoje. Pernai gegužę universitete vyko pirmoji Šiaurės Eu­

ciatyvos panaudoti resursus, kuriais disponuoja partneriai kaimyninėse šalyse. Rudenį Lietuvoje šeši Danijos karališkosios muzikos akademijos Konfucijaus instituto dėstytojai su­ rengė paskaitas ir du tradicinės kinų

ropos ir Baltijos valstybių Konfucijaus institutų konferencija Baltijos šalyse.

Sėkmingas 11 Konfucijaus institutų atstovų susitikimas lėmė suaktyvėjusį bendradarbiavimą. VU Konfucijaus

specialistų rengimas, akademinio ir kultūrinio bendradarbiavimo skati­ nimas, kinų kalbos ir kultūros sklaida Lietuvoje.

institutas vienas pirmųjų ėmėsi ini­

Konfucijaus instituto inform.

muzikos koncertus Vilniuje ir Kaune.

Be šių garbių svečių, Lietuvoje lankėsi ir du kinų kovos menų meistrai iš Bergeno Konfucijaus instituto, kurie surengė seminarus taiči ir čigonę mėgėjams Lietuvoje.

2013 m. gruodį dienos šviesą išvy­ do fotografijų albumas „Neatrastoji Kinija - du žvilgsniai". Šiame unika­ liame leidinyje į Kiniją - jos gamtą, visuomenę, kultūrą žvelgiama vie­ tinio ir atvykėlio akimis. Tai leidžia skaitytojui susipažinti su skirtingais Kinijos veidais.

Svarbiausi Konfucijaus institu­ to tikslai - kinų kalbos ir kultūros

+ universitas

i6

vilnensis

paskutinis puslapis

Jubiliejiniai absolventai Birželio 16 d. universiteto baigimo diplomais džiaugėsi Medicinos fakulteto absolventai. Birželio 11d. diplomai įteikti Ekonomikos fakulteto magistrams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikindamas būsimus medikus, kalbėjo:„Mediko priesaikoje yra šie žodžiai: tarnauti žmonijai, būti broliu savo kolegoms. Miela šaunioji brolija, šią akimirką šie žodžiai tebus mums visiems kasdienybės švyturiais, nes kasdienybėje nedažnai prasiveria šių žodžių prasmė. Kai kalbame apie žmoniją, kalbame apie Lietuvą. Esate laukiami Lietuvoj! Su visais sudėtin­ gumais, nes tarnystė žmonijai reiškia ir tarnystę tėvynei."

L. e. p.VU rektorius prof. Jūras Banys pabrėžė šių metų išskirtinumą:„Esate vieninteliai, kurie Vilniaus universitetą baigė, kai jis šventė 435 metų jubi­ liejų. Šiemet sukanka ir 50 metų nuo

pirmos kardiochirurginės operacijos atlikimo."

Ministro Pirmininko patarėjas svei­ katai Antanas Vinkus patarė atminti,

kad gyvenimo prasmė - pirmiausia būti„sąžiningam, atsakingam už savo žodžius ir, svarbiausia, visada išgirsti kitų atsakymus", - kalbėjo A. Vinkus.

Pasak jo, bendravimo tikslas - nu­ spręsti, kokią dalį vienas žmogus gali atverti kitam, o ne tai, kokią ligonio, sergančiojo dalį norėtų pasisavinti.

Aukojimasis kitiems - viena pagrin­ dinių daugelio pačių laimingiausių pasaulio žmonių savybių.

Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus vylėsi, kad absol­ ventai iš universiteto išsinešė ne tik specialias žinias, gebėjimus, huma­ nizmo, demokratijos idėjas, bet ir meilę. Apie ją dekanas papasakojo istoriją: „Kai Dievas sukūrė meilę, an­ gelai greitai suprato jos neįkainojamą vertę ir susirūpino ją išsaugoti. Vienas jų siūlėsi: „Viešpatie, paslėpsiu meilę vandenyne, pačiame giliausiame jo dugne ir ten ji bus saugi." Angelų vy­

resnysis prabilo:„Aš ją nugabensiu už visatos ribų ir ją ten paslėpsiu. Niekas neatras." Viešpaties veidas nepasikeitė.

Jis kažko laukė. Tada prabilo arkan­ gelas Mykolas: „Viešpatie, padalyk ją ir įdėk į kiekvieno žmogaus širdį. Iš ten jos niekas neišplėš. Žmonės tave

mylės ir garbins, nes tai bus jų laimės šaltinis." Viešpaties veidas nušvito ir jis tarė: „Tebūnie taip, kaip tu, Mykolai, sakai." Taigi meilė buvo įdiegta į kie­ kvieno žmogaus širdį. Nors daug kas jos nepatiria ir nejaučia. O gal tiesiog pamiršo ją. Jūsų uždavinys - atrasti ją savy ir tobulinti."

Studentų vardu kalbėjęs Medicinos fakulteto VI kurso medicinos studijų programos seniūnas Aleksandras Briedis dėkojo artimiesiems bei dės­ tytojams, kartu pabrėždamas medici­ nos, kaip nelengvo kelio, pasirinkimą, profesijos prasmingumą. „U. V.“ inform.

Edgaro Kurausko nuotraukose - akimirkos iš Ekonomikos ir Medicinos fakultetų diplomų teikimo absolventams iškilmių.

ISSN 1822-1513 Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius. VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 2000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 Šiauliai Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė, vyresn. redaktorė įima Dunderienė, vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

2014 m. birželis