visu Salių proletarai, vienykitesi
H rARž/BIDIS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
KADA PRASIDEDA SESIJA? Apie žiemos sesijos rezultatus pasakoja fakultetų dekanai ir prodekarai. Šiandien žodis suteikia mas Ekonomikos, Istorijos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos bei Che mijos fakultetams.
egzaminų sesijos rezultatai yra ir studentų! ir dėstytojų darbo įvertinimas. Iš vienos pusės — studentai turi paro dyti gilias specialybės ir kitų disciplinų žinias, iš kitos pusės — dėstytojai, per se mestrą kontroliavę studentus koliokviumų, seminarų, praty bų metu, turi kasmet kelti dar didesnius reikalavimus jiems. Bet mūsų fakulteto de kanatas stengėsi sudaryti są lygas studentams, paruošda mas egzaminų tvarkaraštį pa gal studentų bei dėstytojų pa geidavimus, skirdamas pakan kamai laiko pasiruošti sun kesnių dalykų, kaip bendro sios statistikos teorijos, eko nominės statistikos, aukštosios matematikos, pramonės šakų technologijos egzaminams. Ta čiau praėjusi sesija, kaip ir vi sur, atnešė skirtingus rezulta tus. Džiugu, kad po šios sesi jos fakultete atsirado daugiau pirmūnų. Jeigu anksčiau labai gerai besimokančių po kiek vienos sesijos būdavo apie 12 —13 studentų, tai dabar jau 34. Jų tarpe Lenino v. stipen diate III k. prekybos ekono mikos spec. studentė A. Vait kevičiūtė, fakulteto komjau nimo komiteto sekretorius K. Černiauskas, kuriam fakulteto iekvienos
K
Tu, tavo
draugai ir universitetas 1. Jūs laimingas, kad pavy ko įstoti į universitetą? Ar pątinka pasirinktoji specialy bė? Kodėl? 2. Papasakokite, kaip atro dė jums universitetas pirmai siais studijų mėnesiais. Ar sunku buvo pritapti prie draugų, sąlygų, reikalavimų ir panašiai? 3. Kokios priemonės ir ren giniai (kurse, fakultete, uni versitete) suartina jus su Alma Mater, kolegomis, atskleidžia jums studentiško gyvenimo grožį, pasirinktosios sp ecialybės patrauklumą? 4. Jeigu jūs dalyvaujate visuomeninėje veikloje, tai ar šis krūvis jums yra kuo nors naudingas? Jeigu taip, tai kuo? Prašytume Jus, mieli skaltytojai, išsamiai atsakyti I klausimus. Arba naudodamie si |ais kaip orentyru, parašy kite šia tema straipsnį. Atsakymus I anketą spaus dinsime laikraštyje. Būtinai nurodykite savo specialybę ir kursą. Jeigu galite, parašyki te Ir savo pavardę.
Mokslinė Taryba rekomen duoja skirti K. Markso stipen diją ir daug kitų, buvusių arba pirmą kartą iškilusių į pirmū nų gretas. Fakultete yra gru pių, kurios sesijos metu nė iš vieno dalyko negavo dvejetų, tai III k. ekonominės kiberne tikos specialybė — grupės vadovas dėst. Martyšius. Gerai ir labai gerai besimo kančių studentų tėvams fa kulteto dekanatas siunčia pa dėkos laiškus, pažymėdamas juose šių studentų pačias ge riausias savybes: stropumą, pareigingumą, jų troškimą ge rai įsisavinti dėstomus daly kus. Tegul žino tėvai, kad jų vaikai, atvykę iš įvairių res publikos kampelių į Universi tetą, neleidžia laiko dykai. Skaudu rašyti apie sesijos nesėkmes, apie 30% fakulteto studentų gavo nepatenkina mus - pažymius. Praėjusiais metais dėl nepažangumo iš I kurso nubyrėjo 50 studentų. Matyt, nemažiau jų nubyrės ir šiemet. Labiausiai užkietė jusių 12 skolininkų, pagal fakulteto akademinės komisi jos pasiūlymą rektoratas jau išbraukė iš studentų sąrašų. I k. buhalterinės apsk. spec. studentas Navickas prieš tai yra studijavęs Vilniaus Vals tybiniame pedagoginiame
institute. Matyt, priimant į I kursą konkursinėje komisijoje reikia atkreipti dėmesį į jau nuolius, jau studijavusius ko kioje nors aukštojoje mokyk loje, nes, kaip praktika paro dė, daugelis jų ieško lengvos duonos ir nelinkę rimtai stu dijuoti pasirinktą specialybę. Blogi reikalai su antramečiais, kurių tris, kartojančius III-čią kursą, teko išbraukti dėl nepažangumo. Sekančią dieną po sesijos, fakulteto akademinė komisija posėdyje, dalyvaujant grupių vadovams ir katedrų vedė jams tų specialybių, kurių stu dentai gavo daugiau nepaten kinamų pažymių, svarstė nepažangius studentus ir nelei do jiems išvykti atostogų. Tuo laikotarpiu jie turėjo likvi duoti savo skolas. O apie blogai besimokančius studen tus dekanatas visada infor muoja tėvus. Blogas studentų pažangu mas, be abejo, fakultetui garbės neteikia. Tai rodo, kad fakulteto denkanatas ir visuo meninės organizacijos dar ne viską padarė, skatindami stu dentus geriau mokytis. Nors yra daug objektyvių blogo pažangumo priežasčių: trūksta auditorijų, mažai vietų skai tykloje, trūksta vadovėlių, ta
čiau pagrindinė priežastis, kaip pripažįsta ir patys stu dentai, — nesimokyta semest ro metu. Ekonomikos fakulteto kom jaunimo komitetui, dekanatui ir toliau svarbiausiu uždaviniu lieka — pakelti fakulteto studentų pažangumą, siekti geresnio ir gilesnio pasirink tos specialybės studijavimo, e. doc. p. K .VAIŠTARIENE Ekonomikos fakulteto prodekanė A TIK PASIBAIGU SI egzaminų sesija buvo pirmoji Istori jos fakultete. Nors studentų ir specialybių skaičius, išsisky rus su Filologijos fakultetu, sumažėjo, bet studijų proble mos ir rūpesčiai liko tie patys. Kaip ir kiekvienas di delis ir sunkus darbas, ši eg zaminų sesija suteikė nemaža džiaugsmo ir pasitenkinimo: Teisinga todėl ir pradėti nuo geru žinių, kurių pradžia — dėstytojas, jo pedagoginiaimoksliniai ieškojimai ir atra dimą). Daug neramaus rūpes čio ir kruopštaus darbo į pa skaitas, seminarus, koliokvi umus, kurie taip pravartus stu dentams, įdėjo mūsų fakulteto patyrę dėstytojai — profeso rius K. Navickas, docentai J.
K
Nelengva buvo. Kai kas nepajėgė, ir dabar Ieško dės tytojo, bėgioja j dekanatus... Nėra ir stipendijos... Na, o tie, kurie sėkmingai išlaikė visus egzaminus, dar gyvena atostogų įspūdžiais. O praeis savaitė, kita — prasi dės kolokviumai, laboratori niai darbai, seminarai... Naujas semestras. Tegu šios
1969 m.
VASARIO
7 d.
KOMITETŲ
Galvydis, R .Plečkaitis, A. Gučas ir kiti, visi dėstytojai, nuoširdžiai rūpinęsi studentų žiniomis ir auklėjimu. Bet visada žinių gylis ir meilė mokslui priklauso nuo pačio studento. Dažniausiai (žinoma, esti išimčių) egza minus geriausiai laiko stu dentai', savarankiškai dirbę, sugebėję mąstyti, perimti ži nias. Tokiais studentais šioje sesijoje ir pasirodė istorikai V. Karaška, K. Vaineikis, J. Januškevičiūtė, G. Valikonytė (III k.), B. Sabaitė (II k.), kurie sugeba derinti mokymą si su moksliniu darbu ir vi suomenine veikla; žurnalistai — A. Žemaitytė, D. Vabalaitė, P. Jankauskas (IV k.), G. Cernytė, S. žalagaitė (III k.); bibliotekininkės L. Razumova (IV k.), I. Jaskutėlytė (III k.), B. Pagojutė (II k .)ir kt. Ypač nudžiugino savo pirmosios se sijos rezultatais pirmojo kur so žurnalistai, kurių net ket virtadalis — mokslo pirmūnai. Bet, aišku, ne vien pirmūnai mūsų fakultete. Nesmagu rašyti apie atsilie kančius studentus, kurie su mokymosi bėdomis taip dažni svečiai dekanate. Sunku su klasifikuoti šią studentų gru pę: čia ir linkę prie tinginio, ir nemoką tvarkyti savo dar bo laiko, ir menkesnių suge bėjimų, ir stačiai nevyk dantys studento pareigos — mokytis. Sena bėda mūsų naujajame fakultete, sunkiai įveikiama bėda ta, kad studentai rimtai ir savarankiš kai nesimoko semestro metu. O mokslo šturmas per sesiją, deja, dažnai baigiasi nauju pasimatymu su dėstytoju. Egzaminų sesijos rezultatai paprastai apsvarstomi dėstyto-
LAIKRAŠTIS
jų tarpe, gi studentai taip ir lieka konkrečiau su jais ne susipažinę. 5į kartą manome sesiją aptarti su visais fakul teto studentais ir konkrečiai parodyti, kokie rezultatai yra atskirose grupėse ir visame fakultete. Gal būt, užsimegs sveikas studentu lenktyniavi mas mokymesi. Matyt, reikia aktyviau žadinti jų specialy binę ir, apskritai, studentišką savigarbą ir atsakomybę sau, fakultetui, Universitetui.
e. doc. p. G. RAGUOTIENS Istorijos fakulteto prodekanė Nukelta į 2 psl.
Atostogų metu 40 komjaunimo ir profsą jungos aktyvistų viešėjo Le ningrade, Maskvoje, Kijeve ir Jerevane. Sausio 31 dieną Kolonų ’ salėje įvyko Ramuvos Įsteigtuvės ir liaudies dainos va karas. Dainavo Pamerkiu kai mo (Varėnos raj.) žmonės.
JK Vasario trečią dieną įvy ko eilinis Kalbos būrelio susi rinkimas tema „Vietovardžiai — praeities liudytojai". Pokal byje be kalbininkų dalyvavo ir Istorikai.
Su Universitetu susipaži no trejetas Alžyro jaunuolių, besimokančių Sąjungos aukš tosiose mokyklose.
Mūsų Universiteto archi tektūra, kiemais, koridoriais, rankraštynu gėrėjosi ir Vil niaus Pedagoginio instituto svečiai — dvidešimt P. Lumumbos universiteto studen nuotraukos, kurių vienoje tų. (apačioje) vyr. dėstytojas J. Sausio 30 — vasario 1 Lapėnas egzaminuoja darbo dienomis Varšuvos Medicinos ekonomikos spec. trečiakursę akademijoje vyko mokslinis seminaras „Rinktinės inten A. Saulytę, kitoje — doc. A. syvios terapijos problemos", Paulauskas — trečio kurso fi kuriame dalyvavo ir prane zikus, primins sesiją, o svar šimus skaitė mūsų Universi biausia — primins, kad moky teto Medicinos fakulteto ketvirtakursls M. Sučyla ir šešto tis reikia ne tik prieš egza kurso studentas V. Jurkovliaminą, o per visą semestrą. nec. M. KURAIČIO nuotraukos
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Kada prasideda sesija? Prof. J. Jurginiui -60 metų ŠTUŠTĖJO auditorijos, koridoriai Fizikos fa kulteto rūmuose. Liko tik žiniaraščiai apie studentų įskaitas, egzaminus bei jų pareiškimai stipendijoms. Po atostogų vėl viskas prasideda panašiai, kaip praėjusį se mestrą. Tačiau čia ir iškyla esminiai klausimai: ar viską naujame semestre reikia pra dėti panašiai kaip praėjusia me, ar tikslinga ateinantį se mestrą dirbti taip, kaip dirbo me praėjusį? Geriausius at sakymus į šiuos klausimus galima rasti tik analizuojant praėjusio semestro darbą bei jo rezultatus — egzaminų se siją. Apskritai sesijos rezultatai patenkinami. Iš 503 studentų į egzaminus atvyko 481. La bai gerai sesiją išlaikė 58 studentai .gerais ir labai ge rais pažymiais — 100. Nepa tenkinamus pažymius gavo 63 studentai. Geriausiai egzaminus laikė tie studentai, kurie nuosekliai dirbo visą semestrą, stropiai lankė paskaitas, gerai ruošėsi koliokvijumams, bei prakti niams užsiėmimams. Tačiau platesnį akiratį ir
I
TAI IR VĖL pasibaigė eilinė egzaminų sesija. Dabar suvedami galuti niai rezultatai, skaičiuojami įvairūs vidurkiai. Chemijos fakultete ši sesija praėjo ga na organizuotai. Tačiau 28 studentai be pateisinamų prie žasčių neatvyko į egzaminus. 72 studentai egzaminus išlai kė vien labai gerais pažy miais. Mes didžiuojamės savo mokslo pirmūnais, kurie egza minus išlaiko labai gerais pa žymiais. Tai II k. chemijos spec. stud. J. Armalis — Le nino vardo stipdendininkas, III k. chemijos spec. stud. B. Šebėka, IV k. chemijos spec. stud. H. Pajėdaitė, IV k. pagrind. org. sint. tech. spec. R. Martinkus, V k. gamtinių junginių chemijos spec. stu dentai E. Balstytė, M. Kovarskaitė, H. Hivinskas ir dauge lis kitų. Geriausiai egzaminus laikė V k. gamtinių junginių che mijos specializacijos studen tai — vidurkis 4,44. IV k. chemijos spec. studentai —
Š
gilesnes žinias iš bendrosios fizikos parode tie studentai, kurie naudojosi papildoma li teratūra. Jie į klausimus at sakinėjo plačiau negu buvo dėstoma paskaitose, geriau orientavosi fizikiniuose klau simuose. Kiti studentai, gavę gerus ir net labai gerus pa žymius, buvo tik gerai išmokę per paskaitas dėstomą me džiagą. Speckurso egzaminus visi laikė žymiai geriau negu bendrų disciplinų. Tai rodo, kad studentai savo pasirink tą specialybę mėgsta, ja do misi. Kaip rodo įskaitų bei žie mos sesijos egzaminų rezulta tų statistika, 12% visų stu dentų turi skolas. Tai verčia rimtai susimąstyti ir nuodug niai išanalizuoti priežastis, dėl kurių susidarė tokia padėtis. Dabar galima tik paviršutiniš kai, bendrai nurodyti tas priežastis. Dėstytojų reikalavi mai, kiek teko įsitikinti, yra normalūs. Belieka viena prie žastis — silpnos studentų ži nios. Iškart, rodos, galima pasakyti — nepakankamai dirbta. Čia yra, žinoma, dalis tiesos. Bet tai būtų lengviau sias kelias pateisinti susida
riusią padėtį. Reikia turėti omenyje, kad ne visiems stu dentams reikia daug dirbti, kad įgytų vienodą kiekį ži nių. Aišku, kad esant gana dideliam savaitiniam apkrovi mui, studentai, kuriems reikia daugiau dirbti, nebesuspėja, ir tada prasideda visos bėdos tiek laboratorijoje, tiek kituo se praktiniuose užsiėmimuose. Aišku, kad tokiam studentui savarankiškai dirbti tokiu momentu yra sunku. Tuo mo mentu reikia jam tiek mora linės, tiek ir dalykinės pa galbos. Pirmoje eilėje tokiais žmonėmis turi rūpintis grupė, komjaunimas. Ne mažesnė atsakomybė tenka ir dėstyto jams. Tur būt, galima tvirtin ti, kad dėstytojų įdėtas dar bas vidutiniškai proporcingas studentų žinioms. Norėtųsi, kad ateityje dar geriau studentų grupės akty vistai rūpintųsi savo grupės nariu mokymusi, palaikytų nuolatinį ryšį su dekanatu, o dėstytojai ne tik sąžiningai ir nuoširdžiai tikrintų studentų žinias, bet taip pat ir moky tų. V. KRIŠČIŪNAS Fizikos fakulteto prodekanas
4,21. Blogiausiai laikė II k. gamtinių junginių chem. spec. studentai — vidurkis 3,47 ir I kurso stambiamolekulinių junginių chemijos specializa cijos sutdentai — 3, 52. Ge riausiai studentai laikė TSKP istorijos, ateizmo, mechani kos egzaminus. Blogiausiai — analizinę chemiją, fiziką, aukštąją matematiką. Nors labai gerai išlaikiusių egzaminus daug, tačiau, ap skritai, egzaminai išlaikyti ne pergeriausiai. Tam tikrą susi rūpinimą kelia mūsų pirmasis kursas. Jis pirmąją savo eg zaminų sesiją išlaikė silpno kai: chemikai — vidurkis 3,85, stambiamolekulinių jun ginių chem. specializacija — 3,52. Per daug didelis skai čius studentų, kurie gavo ne patenkinamus pažymius — 54. Nors čia pateikti skaičiai ir sausoki, tačiau jie parodo mū sų darbo rezultatus. Egzami nų sesijos rezultatai — tai vi so mūsų kolektyvo darbo re zultatai. Tie studentai, kurie sistemingai dirba visus metus, je buvo tik keturi egzaminai.'
paprastai, gerai išlaiko egza minus, o tų, kurie mažai dirba semestro bėgyje, ir rezultatai blogesni. Naujajam semestrui prasi dėjus, mes egzaminų sesijos rezultatus svarstysime tiek grupėse, tiek ir fakulteto mas tu — taryboje. Reikia tikėtis, kad fakulte to komjaunimo organizacija efektyviau padės dekanatui kovoti su įsiskolinimų likvida vimu, ir kad katedros, apsvarsčiusios egzaminų rezulta tus, tobulins mokymo proce są, ugdys savarankišką darbą. Daugiau organizuosime kolokvijumų. Fakultetas steng sis, kad ateityje mūsų darbas pagerėtų, kad studentai giliau įsisavintų jiems dėstomas dis ciplinas. Tačiau darbą gerin sime ne mažindami reikalavi mus, o priešingai — ateityje juos dar labiau didinsime.
AUSIO 24-tą Matemati kos ir mechanikos fa Dvejetukininkų šeima gausi, kulteto rūmuose tapo į „čempionus” lygiuoja visa tylu, net kažkaip nejauku... eilė sugebėjusių gauti po Tris savaites pusšešto šimto tris bei du dvejetus. Daugu jaunuolių ir merginų įkaitu mai teks palikti bendrabučius, siais ir pablyškusiais, nerimo o keletai ir Universitetą. ir susikaupimo pilnais vei Pirmūnų gretos gausėja dais užpildė neeilinį studen antrame kurse — čia jų pen tiško gyvenimo dienoraščio puslapį. Rimčiausiai savo jė kiolika. „Užkietėję" penketugas išbandė pirmakursiai. kininkai A. Baltrūnas, R. Ka Jiems visų dėmesys, nes jie šubą, L. Paukštytė, V. Bentmūsų „mažyliai", fakulteto ateitis. Iš 174 pirmakursių kus, V. Mackevičius ir dauge' visus egzaminus labai gerai lis kitų neužleidžia pozicijų. išlaikė 9 studentai. Penketus Sėkmės jiems ir jų draugams. gavo Gaigalas (1 akad. gr.), Paulavičius (2 akad. gr.), Tegu fakulteto antrokai už baigę Vilniaus A. Vienuolio tikrinta? pirmauja toliau. vidurinę mokyklą, V. Berno Trečiokų ir ketvirtokų žie tas (1 ak. gr.), baigęs Rum mos sesija be ypatingų bruo šiškių vidurinę mokyklą, A. Pikturna (3 akad. gr.), atvy žų, dvejetukininkų yra, o mė kęs iš Šiaulių antros viduri gėjų laiku susirgti čia dau nės mokyklos-intemato ir ki giau negu kituose kursuose. ti. Sveikiname pirmo kurso Fakulteto moksliniam per pirmūnus ir linkime jiems pa gausinti savo šeimą. Dėkoja sonalui pavasario semestre me mokykloms ir matemati teks labiau sustiprinti koliokkos mokytojams, išugdžiu- vijumų organizaciją, kontrolę siems juose meilę darbui ir namų darbams, o akademinių matematikai. grupių seniūnams, komjau Taip pat devyni pirmo kurso studentai, mokyklų, nimo ir profsąjungos aktyvui mokytojų, tėvelių ir mamy suaktyvinti kovą su nusiraši čių palydėti į aukštuosius nėtojais, miegaliais, ir pra mokslus, pirmąjį semestrą gy vaikštininkais. veno nerūpestingai ir suge bėjo surinkti po keturis dve H. JASIUNAS jetus. Matematikos ir mechanikos Gal būt ir daugiau dvejetų jie būtų surinkę, tačiau sesijofakulteto prodekanas
S
doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
MOŠŲ MOKSLININKŲ DARBŲ, PASKELBTŲ SAUSIO MĖNESĮ, BIBLIO GRAFINĖ APŽVALGA. Anksčiau leistoji aukštųjų mokyklų Mokslo darbų serija „Filosofija" yra reorganizuota į mokslinį periodinį leidinį „Problemos". Šių metų pra džioje išėjo iš spaudos pirmas naujoįo žurnalo numeris už 1968 metus. Didžioji dalis ja me atspausdintos medžiagos yra paruošta mūsų universite to dėstytojų. Čia randame J. Repšio straipsnį „Socializmas ir su svetimėjimas", K. Stočkaus — „Emocinė meno kūrinio struk tūra". Pastarajame rašoma apie ženklų sistemų panaudo jimą emocinei informacijai perduoti. E. Gendrolis nušvie čia socialinį religijos vaidme nį feodalinėje visuomenėje. Straipsnyje liečiamas XII ir XIII amžiaus laikotarpis, kada bažnyčiose valdžia buvo pa siekusi didžiausios galybės. Nagrinėjamos feodalinės kata likų bažnyčios atstovų: Au gustino, P. Abeliaro, T. Akvi niečio ir kt. pažiūros. Labai įdomią medžiagą pateikia K. Rickevlčiūtė straipsnyje „I. Kanto požiūris į lietuvių kal bą ir kultūrą". „Iki šiol nenagrinėtu klau simu — „Scholastinė moralės
Profesorius J. Jurginis, bū damas didelės erudicijos ir re to darbštumo, parašė eilę mo nografijų, gausybę straipsnių Lietuvos istorijos, meno istori jos, literatūros klausimais. Jis Lietuvos istorijos moksle iš varė gilią vagą, kas suteikia garbę ir TSRS istorijos kated rai, kurioje jis dirba profeso riumi, ir respublikos Mokslų akademijos Istorijos institutui, kur profesorius dirba direk toriaus pavaduotoju. J. Jurginis gimė 1909 m. vasario 5 d. Vikonyse (Anykš čių T-ne), valstiečio šeimoje. 1929 m., eksternu baigęs Ro kiškio gimnaziją, įstoja į Kau no universitetą. Deja, užbaig ti jo negalėjo. Dar besimoky damas Ukmergės gimnazijoje, J. Jurginis įstojo į komjauni mo organizaciją. Už pogrin dinę veiklą iš jos buvo paša lintas. 1929 m. buvo suimtas ir nuteistas 4 metus kalėti. Vi sa tai sutrukdė baigti aukštą ją mokyklą. Tik 1946 m. bai
gia Vilniaus Universitetą. Buržuazinės Lietuvos metais gyvendamas Kaune, J. Jurgi nis bendradarbiavo „Balse", dalyvavo studentų istorikų draugijos „Scientia" veikloje. 1937 m. pavasarį drauge su kitais šios draugijos nariais organizavo studentų susirin kimą Ispanijos antifašistams paremti. Tų pačių metų birželio-mėn. saugumo policija su ėmė J. Jurginį ir, neturėdama pagrindo sudaryti bylai, ati davė nubausti Kauno karo ko mendantui. Jurginis buvo iš siųstas į Pravieniškių durpyną. Atlikęs bausmę, išvyko į už sienį. 1937 m. spalio mėnesį pastoviai gyveno Švedijoje, kur studijavo Stokholmo Aukštosios mokyklos humani tariniame fakultete. Tuo pačiu metu J. Jurginis bendradar biavo liberalinės buržuazijos dienraštyje „Lietuvos žinios", žurnale „Kultūra" ir pažangio je Amerikos lietuvių spaudo je — dienraščiuose „Laisvė"
bei „Vilnis", žurnale „Švie sa". Gyvendamas užsienyje, J. Jurginis padėjo Lietuvos KP CK susisiekti su LKP atstovy be prie Kominterno Vykdo mojo komiteto 1939 m. balan džio—gruodžio mėn. J. Jurgi nis gyveno JAV, lankėsi dau gelyje miestų, skatino remti LKP vadovaujamą antifašisti nę kovą Lietuvoje. 1940 m. sausio—birželio mėn. vėl gy veno Stokholme kaip oficialus „Lietuvos žinių" koresponden tas. Į Lietuvą grįžo, nuvertus fašistinę diktatūrą. Kurį laiką dirbo Užsienio reikalų ministe rijoje. Kaip jos bendradarbis lankėsi Vokietijoje bei Švei carijoje. 1941 m. sausio—ba landžio mėn. J. Jurginis dirbo lietuvių repatriacijos iš Klai pėdos ir Suvalkų kraštų ko misijos sekretoriumi. Po to iki Didžiojo Tėvynės karo pra džios buvo Meno reikalų val dybos prie Liaudies komisarų Tarybos viršininko pavaduoto ju, bendradarbiavo tarybinėje spaudoje. Hitlerinės okupaci jos metais gyveno Vilniuje, dalyvavo pasipriešinimo oku pantams judėjime. Lietuvą išvadavus, kurį laiką dirbo Meno reikalu valdyboje. Nuo 1945 m. — Lietuvos TSR MA direktoriumi, o nuo 1948 m. iki šiol — Mokslų Akademi jos Istorijos instituto direkto riaus pavaduotoju. J. Jurginis 1948 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Nuo 1958 m. — docentas. 1963 m. apginta istorijos mokslų daktaro diser tacija. Nuo 1967 m. — profe sorius. 1968 m. buvo išrinktas Lietuvos TSR Mokslų akade mijos tikruoju nariu. Prof. J. Jurginis — dažnas istorikų-etnografų tarptautinių mokslinių konferencijų daly vis, glaudžiai bendradarbiau ja su daugeliu socialistinių ir buružazinių šalių mokslinin kais. Šiomis dienomis prof. J. Jurginis išrinktas JAV nacio nalinės geografų draugijos nariu. Šiandien, garbingo jubilie jaus proga, Universiteto isto rijos katedros dėstytojų ko lektyvas šiltai sveikina ger biamą profesorių ir linki ge ros sveikatos, ilgų ir kury bingų metų. R. KRUTULYTĖ K. STRUMSKIS
Dėstytojų publikacijos filosofija Lietuvoje" — rašo R. Plečkaitis. I. Lemperto straipsnyje „Išsilavinimas ir darbas" pateikiamos universi teto sociologinių tyrimų labo ratorijos 1965—66 metais at liktu siuvimo susivienijimo įmonėje „Lelija" ir verpimoaudimo kombinate „Audėjas' tyrimų kai kurios išvados. A. Merčaitis rašo Lietuvos TSR gyventojų natūraliojo prieauglio klausimu. S. Pavllonio straipsnyje apžvelgia mi kai kurie žmogaus vysty mosi šimtmetinės tendencijos aspektai. J. Vinciūno straips nyje „Idealybė. .." nagrinėja mas klausimas, kas yra idea lybė. B. Genzelis apžvelgia filosofinės minties raidos problemas šiuolaikinėje len kų istoriografijoje. K. Stoškus pateikia informa ciją apie Pirmąją respublikinę filosofų konferenciją, o E. Krakauskas — apie aukštųjų mo kyklų visuomeninių mokslų katedrų dėstytojų respubliki nę mokslinę konferenciją. Abu autoriai glaustai apibū dina konferencijose skaitytus pranešimus. „Lietuvos fizikos rinkinio" aštunto tomo 1—2 numeryje universiteto fizikai spausdina
eilę straipsnių: V. šugurovas su kitu autorium — „Vandeniliškos banginės funkcijos, atsižvelgiant į lygio plotį ', A. Jucys ir kiti mokslininkai — „Teorinis titiano, vanadžio ir chromo atomų konfigūraci jose 3d3 ir 3d34p energetinių spektrų tyrimas", J. Kaladė — „Vienelektroniniai reliatyvis tiniai šuoliai". Kitas jo straipsnis „Pagavimo įtaka elektrografinių sluoksnių po tencialo kritimo apšvietimo metu kinetikai", parengtas drauge su V. Gaideliu. J. Viščiakas, V. Gaidelis ir Z. Po cius rašo apie elektrinio lau ko įtaką erdvinio krūvio tan kiui elektrografiniuose ZnO sluoksniuose. R. Rakausko, N. Pošlūnaltės ir A. Bolotino straipsnis „Daugiacentrinių integralų, sutinkamų sudėtingų moleku lių teorijoje, skaičiavimo klausimu. III d. „Tricentriai ir keturiacentriai integralai", papildo anksčiau periodinėje spaudoje paskelbtų straipsnių, skirtų daugiacentrinių integra lų skaičiavimui, ciklą. A. Liašo, N. Pošiūnaitės ir A. Bolo tino spausdinami keli straips niai: „Neelastinis greitųjų elektronų išbarstymas benzo lo moletkulėje“, „Benzantra-
ceno molekulės sužadinimas elektroniniais smūgiais", „Kai kuriu aromatinių molekulių sužadinimas elektroniniais smūgiais. I d. Molekulės, tu rinčios D2h simetriją ir II d. Molekulės, turinčios D3h si metriją". A. Bolotino su kitos mokslo įstaigos darbuotoju paruošti 2 straipsniai: „Kvan tinis mechaninis acepleiadyleno (C|fiHin) skaičiavimas" ir „Kai kurie aromatinių mole kulių diamagnetinio įspūdin gumo ir jo anizotropijos skai čiavimo klausimai". Su M. Balevlčium parengtas straipsnis „Kai kurių molekulių spektri nių charakteristikų bei elekt roninės struktūros skaičiavi mas, atsižvelgiant į S — elekt ronus". A. Misiūnas ir A. Vallužis aprašo Cd113 rezonansi nės linijos 2 3261 A slėgiminių efektų priklausomybę nuo temperatūros, veikiant inerti nėms dujoms. Visi darbai spausdinami ru sų kalba. Kiekvienas straips nis turi santrumpas lietuvių ir užsienio kalbomis. I. ČERNIAUSKIENĖ Mokslinės bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotoja
>3 psL
TARYBINIS STUDENTAS PASTABOS APIE ROSTO VO PRIE DONO UNIVERSI TETO SOCIOLOGŲ AKADE MINIO JAUNIMO TYRINĖ JIMUS. AKADEMINĖ GRUPĖ
Studentai apie save Susitelkusiu ir draugišku — Draugišku, nors ne visada — Greičiau susitelkusiu negu draugišku — Susitelkusiu, su at skiromis grupuotė mis — Kiekvienas sau — Nėra atsakymo — Kiti atsakymai —
4,7
31,0
Specialisto — inteligento 17,8 formavimasis aukštojoje mo kykloje sociologų požiūriu vyksta kaip formaliose taip ir 27,0 neformaliose grupėse. Akade 15,6 minė grupė — tai vienas iš 2,7 1,2 formalių socialinių kolektyvų, padedančių pažinti specialisto Įdomūs atsakymai į klausi asmenybės formavimosi me mą „Kada tavo grupė būna chanizmą. daugiausia susitelkusi ir drau Rostovo prie Dono Univer siteto sociologams pavyko giška?" Pasiskirstymas: pastebėti palyginus didelį Svarstant aštrų klau nepasitenkinimą draugų san sima — 50,7 tykiais akademinėje grupėje. Kada reikia palaikyti Štai kaip pasiskirstė studentų draugą — 43,2 atsakymai J klausimą: „Ar tu Vykdant kokĮ nors vi patenkintas santykiais su suomenini pavedimą mokslo draugais?" (Duomenys — 12,0 šioje ir kitose lentelėse pa Mokantis — 9,8 telkiami procentais, apskai Kada reikia priimti čiuotais nuo Rostovo prie Do sprendimą apie draus no Universiteto 918 studentų mės stovį grupėje — 4,9 atsakymų darant apklausą): Visa tai dar labiau patvirti Taip — 29.0 Ne — 14,0 na konfliktinių situacijų ana Į Ne visai — 37,4 lizė akademinėje grupėje. Sunku pasakyti — 13,9 klausimą „Dėl ko dažniausiai Nėra atsakymo — 5,7 kyla konfliktai tavo grupėje?" Rostovo prie Dono Universi Toks atsakymų pasiskirsty teto studentų atsakymai taip mas privedė tyrinėtojus išaiš pasiskirstė: kinti nepasitenkinimo santy Moralinių-etinių prob kiais grupėje, motyvus ir tuos lemų pretekstu — 20,7 Visuomeninio darbo modelius, kuriuos norėtų tu atlikimo pretekstu — 20,0 rėti studentai savo santykiuo Svarstant pažangumo se kolektyve. Studentų grupės Ir drausmės klausi pirmąja charakteristika yra mus — 17,1 Dėl principinių moky jos narių susitelkimas. Atsa mosi ir mokslo klau kymai į klausimą: „Kokiu tu simų — 14,8 laikai savo grupės kolekty Dėl nevykusio grupės vą?" pateikia sekančius skai veiklos organizavi mo — 12,6 čius:
Kiti atsakymai Nėra atsakymų
— 4,0 — 10,8
Visi šie duomenys labai su sišaukia su Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko Universiteto kai kuriose akademinėse gru pėse pravestų dalinių tyrimų rezultatais.
Dirbant Vilniaus Universi tete, bendraujant su kitų mo kyklų studentais, daug kartų tenka girdėti teisiant dėstyto jus. Bene dažniausiai prie kaištaujama dėl esamų vado vėlių plagijavimo, šabloniškų KAS TRUKDO STUDENTAMS SĖKMINGAI atsakymų j klausimus, baimės liesti aštrias problemas ir MOKYTIS? pan. Dalis studentų nedalyva Kaip į šį klausimą atsakė vimą užsiėmimuose teisina Rostovo prie Dono Universi kaip tik šiomis aplinkybėmis. Tam tikrą „pavyzdingo lekto teto 918 studentų? riaus1' modelį sukūrė Rostovo prie Dono sociologų tyrinėjiSistemingo darbo Įgū džių stoka — 38,8 mai.Štai Rostovo srities aukš tųjų mokyklų 812 studentų Maža laiko, per di „Ko delis apkrovimas — 30,1 atsakymai į klausimą: kias visuomeninių mokslų Tingėjimas, nėra dau noro — 144 dėstytojo savybes Jūs giausia vertinate?" pasiskirsto Mokymosi tikslo ne taip: apibrėžtumas, busi mojo darbo pobūdžio neatitikimas asmeni niams polinkiams ir siekimams — 10,5 Nesėkmės šeimoje, buityje — 7,5 Sveikata — 5,5 Aktyvi visuomeninė veikla — 2,9 Mokslinės veiklos pamėgimas — 2,7 Kitos priežastys — 7,3
Tokios yra priežastys, truk dančios studentams geriau mokytis. Tolesnė analizė parodo silp ną studentų adaptaciją savo pagrindinėms funkcijoms. Tokslo neapibrėžtumas, neno ras mokytis, tingėjimas — tai tokie neigiami veiksniai, ku riuos turi neutralizuoti ir pa šalinti auklėjamasis darbas aukštojoje mokykloje jau nuo pirmųjų studentavimo dienų.
premi|os Jas geriausiems mūsų bendradarbiams skiriame šių mokslo metų pabaigoje — ge gužės mėnesį.
2. Už geriausius problemi nius straipsnius apie visuome ninių organizacijų darbą, (skiria Komjaunimo komitetas — teisė dalyvauti darbo ir poilsio stovykloje užsienyje). 3. Už geriausią apybraižą (skiria rektoratas — 20 rb.). 4. Jauniesiems literatams už geriausius grožinės litera tūros kūrinius ir kritikos straipsnius (skiria rektora tas I — 20 rb., II — II rb.). 5. Linksmiausiam studentui (už humoristinę ir kritinę me džiagą, išspausdintą „Links mojoje auditorijoje") (skiria studentų profkomitetas — vertinga dovana). 6. Už (domiausią medžiagą apie studentų gyvenimą res publikoje, šalyje, užsienyje (skiria Komjaunimo komite tas — kelionė I šalies aukštą ją mokyklą).
7. Talentingiausiai pasireiš kusiam laikraščio bendradar biui — žurnalistikos specialy bės studentui (skiria LTSR žur nalistų sąjunga). 8. Geriausiam . laikraščio platintojui (skiria studentų profkomitetas — kelialapis į vilą Palangoje).
Mokėjimas Įdomiai išdėstyti medžiagą — Jautri reakcija stu dentų klausimams — Kūrybinė pažiūra 1 savo pareigų vyk dymą — Sugebėjimas įdomiai skaityti paskaitą esant net „sausam dėsty mui“ — Mokėjimas suteikti paskaitai puikią for mą nukenčiant turi niui —
61,6 37,3
36,3
22,1
6,7
Tai būtų tokios trumpos pastabos apie Rostovo prie Dono Universiteto sociologų tyrinėjimus. Pasiekta labai įdomių rezultatų, kurie, mano manymu, sudomintų ir mūsų Universiteto dėstytojus bei studentus. A. MAČIULIS
ŽEMAIČIŲ PULKO KELIAIS
••
1. Aktyviausiems fakultetų korespondentams (už informa cijas, nuotraukas, straipsnius) (skiria: rektoratas — 40 rb„ redakcija — 25 rb.).
„PAVYZDINGO LEKTORIAUS" MODELIS STUDENTŲ AKIMIS
Iš turisto dienoraščio Buvęs Žemaičių pulko karys V. Kovėra. K. Mockaus koplytstulpis Luokėje. Autoriaus nuotraukos
Netoli Radviliškio, Karčiamų kaime, prieš 50 metų ge ležinkelio darbininkai išardė bėgius ir sulaikė vokiečių šar vuotą traukinį. Netrukus at skubėjęs Felikso Baltušio-Žemaičio vadovaujamas pulkas nuginklavo apstulbusį priešą. Šiuo metu Radviliškyje ne daug beliko tų dienų liudinin kų. Bet su LLKJS rajono ko miteto pagalba pavyko susi tikti su šio pulko dalyviu V. Bezaru. Tai jau daug metų pragyvenęs, bet nepasiduodąs senatvei, žmogus. Jau ir kalbėti sunku — atsineša pluoštą laikraščių, kuriuose rašoma apie jį patį ir jo pul ką — skaitykit patys. Su žvilga ašaros senuko akyse, kai pradedam kalbėti apie jo jaunystę, draugus, kovas...
Tos pat dienos pavakary buvom Kuršėnuose, kur mū sų laukė vidurinės mokyklos moksleiviai. Kitą rytą, lydimi didelio moksleivių būrio, nukulniavo me į kitą miestelio galą, kur gyvena vienintelis šiosę apy linkėse likęs Žemaičių ’ pulko dalyvis. Tai %3 njetų komunis tas Vipcas-Kovėra. — Gimiau čia pat — Kur šėnuose. Jaunystėje ganiau, vargą vargau. Nežinojom kas yra kviečiai — avižinius mil tus valgėm. ..
Prisipažinsiu, sunku trumpai drūtai pasakyti tai. kas buvo pragyventa per dvidešimt dvejus me tus. I Alma Mater atėjau pi nas kilnių idėjų, vos ne rašytojas, su pareiškimu j žurnalistikos specialybę. Žmonių! ūžia. Ir visi prie IFF (buvusio) stalo. Prie Teisės — nė vieno. Per viena sekundę — vos ne gyvybiškas sprendi mas. Stebiuosi, tačiau ne sigailiu. Tik meilės gimtinei, rau donai dviaukštei Punios mokyklai, na. ir vaikystei tikriausiai Alma Mater niekad nepakeis. Pagrindi niai saitai — saviveikla, literatūra. visuomeninis darbas — vos vos gyvi, nes aš (tikiu ir „mes“) pri klausau ne sau, o mokslui, specialybei, stipendijai. Tačiau džiaugsmas su manimi. Jis — kiekvienas žingsnis pirmyn. Kiekvie na, nors mažytė, pergalė — išlaikytas egzaminas,
įskaita, parašytas eilėraš tis. kiekviena turininga minutė, rankos paspaudi mas, susitikus seniems draugams. VYTAUTAS LOŽYS
RUDENIO NERIMAS
Rudeniu šlama parkas Tuščias. Tik aš ir medžiai, ir vėjas, ir lapų geltonis.
Stoviu, kaip medis rudenio skaudžiai nuskriaustas, palinkęs nuo savo sunkių minčių, nuo rankų sunkių po tokios įtemptos dienos. Vejas j sūkurį skersvėjai po medžių nuogom šaknim, vejas, kaip skersvėjai, nerimas vienintelis — „mano“ — širdin. Keletą metų atseikėsiu nuo savo vienintelio amžiaus. Ka'bėkite medžiai, kalbėkit gelstančia savo kalba. Graibsto bežadės šakos debesis ir sėja kaip pelenus nerimą, tiesiog į mane. r*-":-* Vėl namuos. Kvepia šiluma molinis pečius Ir jauku. . . Taip jauku kambary. Ir tylu.. . Tik daiktų šnabždesys, jautriai liesdamas smegenis, smelkias manon atmintin. Senas laikrodis rodo vis tą pačią vaikystės valandą. Aš, kaip niekad, ramus. Tik albumai, staiga atversti, ka'ba žvilgsniais ir skamba juoku. Tik laiškai... Mama šaukia — grįžtu toks prityręs, tingus 1 vaikystę nuoga širdim
Vėl namuos aš ir mažas, ir geras, ir be galo ramus.
Įsibėgs traukinys, Išnirs iš tunelio, ūktels ir smigs į tamsą, praplėšdamas ją gelsva savo akių šviesa. Laukuos žiburiai paklydę braidžios, ieškos ir neras išmindytos dieną brydės; paskui išsigandę traukinio ratų dundesio, klupdami pusnyne, bėgs pro stingstančius beržus. Oranžiniais sausio rytais, kaip arbatžolės ryšulėliais senučių saugomos kvepia pušys. . Ant bežadžių suolelių suremia kaulus senukai ir traukia, traukia, traukia kaip ryto ūkanas dūmus. Oranžiniais sausio rytais suprantama viskas iš tonų ir pustonių, iš juodos ir baltos spalvos, iš tolstančių, grįžtančių žingsnių ir tylos.
— Je, je! Labai sunku bu vo. Dabar tai... — Motin, duok man pašne kėt — aš daugiau žinau! Kai 1914 metais užėjo vokiečiai, dar blogiau tapo. Pakilo žmo nės. Man tai nelaisvėj teko būti — pas vokiečius. Jie ir sušaudyt norėjo — jau prie sienos stovėjau. Bet priešų tarpe buvo dorų žmonių — atsisakė šaudyti. — O ką dabar veikiat? — Ogi nieko! Pensininkas. Gaunu 60 rublių pensijos ir gyvenu. Anksčiau devynius metus kolūkio pirminin ku dirbau, o dabar telieka džiaugtis, kad jauni žmonės nepamiršta — vis aplanko. Vaikai baigė aukštus moks lus, Vilniuj gyvena. Ilgai dar mes kalbėjom su dėde Vincu, žiūrinėjom nuo traukas, medalius, knygas. O išėję, vėl į kitą trobą. Šį kar tą pas liaudies menininkus Bronę ir Bronių Radeckus. Dirbtuvėje išvydome, kaip
per kelias sekundes nužiedžiamas grakštus ąsotėlis ar vazelė, peleninė ar didžiulis puodas. Tik molio paruo šimas, užima daug laiko. Mū sų aplankyti liaudies meistrai ką tik atšventė savo sidabri nes vestuves ir mums teliko palinkėti laimės ir kūrybinio džiaugsmo.
Būtų nuodėmė keliaujant pro Papilę ir jos neaplankyti. Juk čia gyveno ir mirė žymus mūsų tautos kultūros veikėjas, švietėjas, istorikas Simonas Daukantas. Tai jis, vargo pelė, girių bitininkas norėjo sulipdyti tikrai tvirtą korį. Nulenkę galvas prie kapo, parymoję prie V. Grybo sukurto paminklo, ap žiūrėję žemaičių audėjų ir drožėjų derbus Papilės muzie juje, leidomės slidėmis į Tryškių pusę.
(Nukelta į 4 psl.)
Iš turisto dienoraščio
Tarybinio mokslo pasididžiavimas
Rytoj Leningrado Lenino ordino A. Ždanovo universi tetui sukanka 150 metų.
r#
• v•
11
^ClTiaiCllJ plllkO
keliais
Leningrado universitetas — rias pastarieji pirmieji sufor viena stambiausių šalies moks mulavo, bet nepajėgė išspręs lo įstaigų. Jame susiformavo ti. ir sėkmingai vystomos garsios Didelį indėlį įnešė univer šalyje ir užsienyje įvairios siteto mokslininkai ir į tary mokslo mokyklos bei kai ku binės atominės energijos vys rios mokslo šakos. Dar Peter tymąsi. Ypatingą reikšmę šio burgo universitete XIX am. je srityje turėjo TSRS Mokslų narių-koresponbuvo padaryta keletas pasau akademijos dentų B. Nikolskio ir V. Vdolinės reikšmės atradimų. Ypač tampriai su Peterbur venkos darbai. go universitetu surišta Men Daugelis universiteto moks delejevo mokslinė ir pedago lininkų yra tarybinių ir už ginė veikla. Čia jis dirbo pro sienio premijų laureatai. No fesoriumi, čia, Rusų chemikų belio premijos suteiktos uni draugijos posėdyje, įvykusia versiteto auklėtiniams akade me 1869 metų kovo 6, (13) mikams N. Semionovui, L. ...1819 metais vasario 8 dieną, pranešė atradęs Perio Landau, A. Prochorovui. Sep (20) Petrogrado Pedagoginis dinį dėsnį, vieną iš pagrindi tyni universiteto mokslininkai institutas buvo perorganizuo nių gamtos dėsnių, kurio yra Lenino premijos ir 50 įrodymą Engelsas pavadino mokslininkų — Valstybinės tas j universitetą. premijos laureatai. .. .Pirmu universiteto rekto „moksliniu žygdarbiu". Išskirtinį vaidmenį, ruošiant Didelius atradimus žmogaus riumi buvo profesorius M. ir gyvulių fiziologijos srityje kadrus šiaurės tautelėms, turi Balugianskis. ikirevoliuciniais ir tarybiniais 1948 m. sukurtas Siaurės tau .. .Tuo metu universitetas metais padarė universiteto tų fakultetas, kurį jau baigė 100 žmonių. turėjo tris fakultetus: fizikos- profesoriai I. Sečenovas, N. apie Daugelis šio universiteto Vedenskis ir A. Uchtomskis. matematikos, istorijos-filologi tapo įžymiais Universiteto akademikas auklėtinių jos ir filosofijos-teisės. Juose D. Roždestvenskis sukūrė mokslininkais. Kai kurie jų mokslinę fizikų-optikų mo vadovauja respublikinėms mokėsi 70 studentų. .. .Pirma universiteto absol kyklą, kurios darbai pagarsė Mokslų akademijoms, kiti — jo visame pasaulyje ir tapo mokslo tiriamosioms įstai ventų laida (27 žmonės) — moksliniu pagrindu, organi goms. Jų tarpe Gruzijos TSR 1823 metais. zuojant tėvyninę optinę pra Mokslų akademijos preziden .. .1968 metais universitete monę. Vadovaujant D. Rož- tas N. Muschelišvili, Vilniaus mokėsi 570 studentų ir 115 denstvenskiui, buvo įkurtas universiteto rektorius J. Ku Valstybinis optikos institutas, bilius, Lietuvos TSR Mokslų aspirantų iš 55 užsienio šalių. kuris glaudžiai bendradarbia akademijos Matematikos insti .. .Dabar čia ruošiami 45 vo su universiteto fizikos in tuto direktorius V. Statulevičius ir daugelis kitų. specialybių ir 200 specializaci stitutu. Universitete dirbo ir akade Negalima išskaičiuoti visas jų specialistai. mikas S. Lebedevas, tarybi Leningrado universiteto auk ...Universitete dirba 1711 nio sintetinio kaučiuko kūrė lėtinių pavardes, kurios žino dėstytojų, iš jų 27 TSRS jas, o akademikas L. Konto- mos ne tik mūsų šalyje,- bet Mokslų akademijų akademikai rovičius dar trisdešimtaisiais ir visame pasaulyje. Be abejo ir nariai-korespondentai, 257 metais atrado linijinį progra ir ateityje ši aukštoji mokyk mavimą, turintį didelės reikš la paruoš daug garsių moksli profesoriai ir mokslų daktarai, mės ekonominiuose apskaičia ninkų, gerų specialistų. Štai 798 mokslų kandidatai. vimuose. kodėl didžiausia dovana Le Akademikas V. Fokas pa ningrado universitetui, jo ju .. .Dabar Leningrado uni versitete 14 fakultetų, kuriuo ruošė lauko kvanto teorijos biliejaus proga, tai vyriausy metodus, dabar plačiai naudo bės priimtas nutarimas apie se mokosi daugiau kaip 19 jamus visame pasaulyje. Už naujo universiteto pastatų tūkstančių studentų. šiuos darbus jam buvo suteik komplekso — būsimo mokslo miesto senajame Petergofe — ...1819—1917 m. laikotar ta Lenino premija. Akademikas A. Aleksand statybą. pyje universitetą baigė 25 rovas sukūrė nereguliarių tūkstančiai žmonių, o tarybi įvairovių geometriją, kas po Paruošta pagal Leningrado niais metais — apie 80 tūks klasikinių B. Rimako darbų universiteto profesoriaus N. BELIAJEVO straipsnį tančių specialistų, iš jų 256 buvo didelis pasiekimas geo Akademikas J. Li„Tarybinio mokslo pasidi žmonės tapo TSRS Mokslų metrijoje. nikas išsprendė dvi Chardidžiavimas", atspausdintą akademijos akademikais ir Litlvudo ir Berenso-Fišerio laikraštyje „Leningradskij narials-korespondentais. matematines problemas, ku unlversitet"
(Atkelta iš 3 psl.) Šaltis spaudžia, net tvoros pyška. Jau ir varvekliai ant nosių užšąlo. O mes, valandai užsukę į Lazdynų Pelėdos gimtinę, esančią šalia kelio į Tryškius, pleškam toliau. Tik pradėjus temti, pasiekėm vie tas, kur prieš pusę šimtmečio' įvyko mūšis tarp okupantų ir Žemaičių pulko. Dar ir dabar Tryškių miestelyje gyvena kautynių liudininkai. O kapi nėse, netoli Lazdynų Pelėdos,, ilsisi ir raudonųjų gynėjų bū relis. Artėjant prie Luokės, kal vos vis drąsiau pradeda kai šioti galvas iš miškų ir upelių glėbio. O prie pat miestelio staiga išauga legendomis apipinta Šatrija. „Šatrija, tu, senutė meili, Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjusi Daug, oi daug apsakyti gali. .." (Maironis) Taip, tai piliakalnių ir žyg darbių kraštas. Juk ant Šatri jos bičių avily kartu su raga nomis atskrido ir bernelis Jo nis, juk Šatrijos papėdėje vaikščiojo „razbainikėliai Bivainių miškų", vadovaujami „svieto lygintojo" Tado Blin dos. 1919 metais mūšyje ties Luoke į šaltą žemę sugulė 44 Žemaičių pulko vyrai. Prie jų kapo visada žaliuoja eglių sa ku vainikai, kuriuos padeda vietos mokiniai, apylinkės darbo žmonės. O vakare susitikome su Luokės mokyklos mokiniais ir mokytojais, kurių tarpe yra ir mūsų Alma Mater auklėtinių. Moksleiviai susidomėję klau sėsi apie mūsų žygį, apie studentų gyvenimą. Papasako jom jiems ir apie geologijos ir matematikos mokslus. Gal būt, kas nors iš jų šių metų rudenį ateis į mūsų fakulte tus. . .
SKAIČIAI IR FAKTAI
Kelionė tęsiasi. Slidžių vė žės dar ilgai raižys Žemaiti jos laukus. Na, bet apie tai sekantį kartą. V. BALTRŪNAS Luokė, Telšių rajonas,
EI, VYRUČIAI, DAINĄ!
Primename prenumerato riams, jog laikraštis platina mas kiekvieną penktadieni, prašome laiku atsiimti.
AKADEMINIAM Cl [ORUI — 29 METAI
Dar galima užsiprenume ruoti „Tarybinį studentą". Kaina vienam mėnesiui — 8 kap. Prenumeratą priimame redakcijoje darbo valando mis. REDAKCIJA
...... Dirbti labai sunku. Re petuojame šaltoje nekūrena moje auditorijoje. Languose vietoje stiklų — kartonas bei fanera. Elektros nėra, pasišviečiame pačių choristų atsi neštais žvakigaliais... Tačiau mus šildo begalinis entuziaz mas ir pasiryžimas dainuoti, dainuoti. ,." Tai vienas pirmųjų įrašų Universiteto choro metrašty je. Šiandien jauniesiems mū sų dainininkams sunku tuo patikėti. Jaukios salės, puikūs muzikos instrumentai, įvai riausios muzikos teorijos bei istorijos paskaitos, visa eilė prityrusių dirigentų tapo įprastiniu reiškiniu ir nieko nestebina. Šiandien mūsų Akademinis choras gerai žinomas ne tik respublikoje, bet ir daugelyje šalies miestų .Skambi jaunat viška Universiteto studentų daina ne kartą skambėjo Maskvos, Leningrado, Kijevo, Odesos, Lvovo, Kišiniovo, Ta lino ir kitų miestų salėse. O
štai praėjusią vasarą Univer siteto Akademinio choro kon certų su įdomumu klausėsi Varšuvos, Krokuvos, Vrocla vo, Poznanės bei kitų Lenki jos miestų jaunimas ir stu dentija. 29 metai.. . Atrodo, nema žas laiko tarpas. Tačiau kada visą laiką esi jaunimo, mėgs tančio dainą, tarpe, laikas prabėga nepastebimai. Tai ga lėtų patvirtinti mūsų mylimas ir gerbiamas choro vadovas ir vyr. dirigentas Pr. Sližys. Nie kada nenuilstantis, visada jau natviškas štai jau 23 metus jis skiepija studentams meilę muzikai, moko branginti dai ną, pajusti jos grožį. Beveik ketvirtį amžiaus Pr. Sližys žengia koja kojon su choru, dalindamasis jo džiaugsmais ir rūpesčiais. O būta metų visokių — ir džiugių, ir liūdnų. . . Neužmirštantys chorui 1960 metai. Už įžymius nuopelnus vystant
B CaOl/BIDIS SCČIDei7CcY'>
ir populiarinant lietuvių liau dies ir tarybinį muzikinį meną Universiteto chorui suteikia mas respublikos nusipelnusio kolektyvo vardas. Prisimena ir 1965 metai, kada pirmą kartą teko pajusti pralaimėji mo kartėlį respublikiniame mišrių chorų konkurse. Sun kūs tai buvo metai. Labai trū ko vyrų, kuriuos tiesiog ant vienos rankos pirštų buvo galima suskaičiuoti. Daugelis kalbėjo, jog Universiteto cho" ro „dainelė sudainuota". Tačiau nesėkmės dar labiau paskatino dirbti, siekti meist riškumo viršūnių. Svarų žodį tuo sunkiu laikotarpiu tarė choro veteranai. Ir rezultatų ilgai laukti neteko. Universi teto akademinis choras buvo pripažintas geriausiai pasiruo šusių 4-jai Pabaltijo studentų šventei, kuri įvyko 1967 m. liepos mėn. Vilniuje. Choro meninį lygį aukštai įvertino vyriausybinė komisija, kuri
buvo sudaryta prieš išvyks tant į gastroles po Lenkijos miestus. O ten taip pat girdė josi tik labai geri atsiliepimai. Šiuo metu Universiteto Akademinis choras, papildęs savo gretas jaunaisiais daini ninkais, ruošiasi naujiems koncertams bei susitikimams. Repertuaras pasipildo naujais tarybinės bei Vakarų klasikos kūriniais, kaip P. Čaikovskio „Lakštingala", T. Morli „Mad rigalas", chorais iš Hendelio oratorijų „Teodora" ir „Sam sonas“ bei operos „Rinaldo". Be to, į programą įtraukta vi sa eilė naujų lietuvių bei rū stį liaudies dainų. Akademinis choras, švęs damas savo 29 metų sukaktį, nuoširdžiai dėkoja Universi teto rektoratui, partiniam bei komjaunimo komitetams už nuolatinį dėmesį ir pagalbą, tęsiant gražias choro tradici jas. S. IMBRASAS aspirantas, choro veteranas
Studentus, mėgstančius fo tografuoti ir norinčius bend■ radarbiauti mūsų laikraštyje kviečiame užeiti į redakciją. Mes dirbame nuo 10 vai. iki 17 vai. kiekvieną dieną, išsky rus ketvirtadienį ir sekmadie nį.
Chemijos fakulteto Ne organinės chemijos ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia stažuotoją Juozą SKADAUSKĄ, jo tėveliui mirus.
STUDENTE,
jei mėgsti klajoti po kal nus, miškus, girias — ateik į turizmo instrukto rių kursus, kurie prasidės š. m. vasario 11 dieną. Renkamės Universiteto tu ristų klube (sporto kated ra) 20 valandą. Pasibaigus kursams ivyks mokomasis žygis po Karpatus (vasarą). UTK
Bibliotekininkystės ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia filologijos mokslų kand. JONĄ BASIULĮ dėl Jo motinos mir ties.
IV k. bibliotekininkai nuoširdžiai užlaučia kurso vadovą Joną BASIULĮ, mi rus Jo mylimai mamytei.
IŠFINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 19'0 M. • L. E. REDAKTORIAUS P. ALF. BUCKUS • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3. „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖ JE 2-53-43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE •
KAINA 2 KAP.
LV 08473
Užs. Nr. 851