PRIMENAME, KAD... Respublikinio Profsąjungos komiteto Prezidiumo nutarimu VVU Studentų profkomitetas 1967 m. I-ajam ketvirčiui ga vo padidintą dietinio maitini mo kelialapių skaičių. Maitin tis bus galima Universiteto bendrabučio Nr. 6 valgyklo je. Valgykla dirba nuo 8 iki 10 vai. ir nuo 12 iki 19 vai. Studentai, norintieji Įsigyti kelialapius, iki vasario 28 d. pristato Aukštųjų mokyklų poliklinikos pažymėjimą-nukreipimą ir pareiškimą į WU Studentų profkomitetą.
=£iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiib
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m.
o O
vasario mėn
a
TUDENTAS
15 d TREČIADIENIS Nr. 3 (589) Eina nuo 1950 m.
i i
I VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
STUDENTŲ MOKSLINIS DARBAS IR SMD M
jų veikloje, atsirado, Doc. A. S. BATUJEVAS džiulę studentų masę išskirti oksliniame darbe dojami , į atskirą savarankišką drau dalyvauja be išimties tur būt, dėl lygiavimosi į Leningrado Valst. giją? Juk tuo studento mes visi Universiteto stu technikos, medicinos, peda universiteto Biologijosnepriartiname prie mokslo, dentai. Kitaip ir būti ne gogikos ir kitas aukštąsias dirvožemio fak. partinio gali, kadangi Universitete mokyklas, kur mokymo pro prie dėstytojų, bet atitolina biuro sekretorius jau seniai nusistovėjo rim ceso charakteris visai kitoks, me, nužeminame jį prieš ki ta pažiūra į savarankišką negu universitetuose. Aukš Universiteto sąlygomis labai tus mokslinius darbuotojus. studentų darbą, kaip į vie tosiose technikos mokyklose nevykęs išmistas priešpasta Tuo mes sukuriame savotiš ną iš pagrindinių priemonių, ir kursiniai darbai yra lyg tyti mokymąsi ir mokslinį ką sieną tarp studentų ir tos auklėjant mūsų laikų pilna tvirti projektai, gi aukštosio darbą. Laikas suprasti, kad visuomenės, su kuria stu vertį specialistą. Visada ma se pedagoginėse mokyklose Universiteto studentui never dentas privalo tvirčiausiai nėme, kad negalima nei for — referatai. Mokslo-tiriamo- ta imtis kokių nors tyrinėji būti susijęs. Juk, jei būti maliai, nei iš esmės skirstyti jo darbo pobūdis ten yra ne mų virš plano, tomis valando nuosekliam, tai reikia orga studentų savarankišką moks mokymo proceso rėmuose ir mis, kai studentas laisvas nizuoti Aspirantų draugiją, linį darbą ir mokymo proce jį studentai turi atlikti lais nuo kursinio ar diplominio Dėstytojų ir pati. Iš čia ir požiūris į SMD, kaip į ne są, kadangi pagrindinis mo valaikiu. Todėl, suprantama, darbo. kymosi proceso uždavinys — studentai, kurie parodo do Visiems, berods, žinoma, rimtą „vaikišką" organizaci išmokyti studentus savaran mėjimąsi ir gabumus moks kad prieš 2—3 metus Uni ją. Reikia kartą ir visiems kiškai dirbti, apginklavus liniam darbui, iš tiesų su versitete vyko diskusija te laikams atsisakyti mokslo juos būtinomis žiniomis. To gaišta jam nemažai laiko, ma „Ar reikalinga SMD?" žmones skirstyti pagal ran dėl dauguma III k. ir visi kurio mokymo planas nenu Nusprendė, kad reikalinga. gą ir laipsnį. Auditorijoje IV k. kursiniai darbai yra mato. Tokiems studentams SMD veikloje gi niekas ne yra studentai ir dėstytojai, tikrai moksliniai tyrimai, ku visiškai tikslinga, kad jie bū pasikeitė. Pats tokio klausi moksliniame posėdyje to nė rie atlikti vadovaujant arba tų surinkti į mokslinę drau mo iškėlimas — jau aiškus ra, yra tik moksliniai dar konsultuojant specialistui. giją, kuri apima ne visus, o simptomas. Ir jeigu mes buotojai, daugiau ar mažiau Atlikdami savo mokslinius tik tuos, kurie dirba nepla prieš 2—3 metus galėjome patyrę, žiną daugiau ar ma darbus, studentai, kaip tai ninį mokslinį darbą, ir kur apsiriboti diskusija, tai ana žiau, bet vienodai mylį syklė, dirba pagal katedros jie gali pasidalinti savo ty logiškas klausimas dabar mokslą. tematiką ir beveik visi dar rinėjimų rezultatais, numa prieš mus iškilo kaip aktua Iki šiol SMD buvo tvar bai yra sudėtinės ne tik prob tyti priemones, kurios reika li problema. Reikia atsakyti koma pagal principą: „ly lemų, kurios nagrinėjamos lingos tolesnei veiklai, koor — atitinka šandieninė SMD giuokis į vidutinį". Tai pasi katedroje, bet ir temų dalys. dinuoti savo darbus ir kita. organizacija tuos naujus už reiškė tuo, kad į būrelius bu Dauguma studentų darbų Visai kas kita Universite davinius, kurie iškilo aukšta vo įtraukiami studentai, ku atliekami pagal ūkinį susita te, kur specialiai ruošiami jai mokyklai dėl mokslinių riuos reikėjo jėga tempti. Ir rimą. Esant tokiai padėčiai, mokslo-tyrimo kadrai. Čia kadrų auklėjimo, ar ne? tokie žmonės sudarė audito toks SMD uždavinys, kaip specialios mokymo draugijos Atrodo, kad pačios SMD, riją. Bet juk žinoma, kad jė organizavimas ir savarankiš vaidmuo pasidaro nesupranta kaip savarankiškos organiza ga nepriversi pamilti moks kas studentų mokslinis dar mas. Neatsitiktinai ji tapo kaž cijos, egzistavimas neatitin lą. Ir pranešimai - - buvo ruobas, visai atkrenta. Pagrin kuo grynai formaliu, išlaikiu ka tų principų, pagal ku šiami pagal vidutinio studinė mokslinių darbų forma si tik pavadinimą. Universi riuos turi vystytis mokslas. dento žinių lygį. Neduok, —kursiniai ir diplominiai dar teto sąlygomis SMD daliai Kodėl studentai turi turėti dieve, ką nors pasakyti, ko bai. Suprantama, kad čia tenka tik konferencijų pravė atskirą draugiją? Argi moks jis nesugebės suprasti! Šituo SMD įsikišimas nereikalin dintas, paskaitų organizavi lui svarbu, kas jam tarnauja tu atbaidysi tik jį ir tuo pa gas, kadangi visas šitas dar mas. Tačiau visa tai gali — studentas, aspirantas ar čiu metu sumažės mokslinių bas įeina į mokymosi proce prisiimti VLKJS biuro aka akademikas? Svarbu atliktas būrelių lankytojų skaičius. są, ir visi tie darbai, atlieka deminis sektorius arba koks darbas. O kieno rankomis — Todėl sudėtingesnis ir aktua mi kvalifikuotiems specialis specialus organizacinis ko visai nesvarbu. lesnis mokslo klausimas bū-i tams vadovaujant, įeina į mitetas, kuris nebūtinai turi Šito mus moko daugybė reliuose retai nagrinėjamas. katedrų tematiką ir yra jų vadintis SMD Tarųba. Anks pavyzdžių iš rusų ir pasau Mūsų mokslinį darbą reikia kontroliuojami dvigubai: kaip čiau jau buvo kalbėta, kad linio mokslo. Tai kam di- pertvarkyti pagal principą: užduotis, įeinanti į mokslo plano vykdymą, ir kaip mokslo-tiriamosios tematikos grandis. Pasikeitimo patyrimu or ganizavimas taip pat atpuo la iš SMD veiklos, kadangi tai katedros atlieka gynimo ir išankstinio studentų darbų aptarimo metu bei atsiskai tant studentams. Čia daly vauja įvairūs studentai, to dėl ir specialių SMD pastan gų nereikalaujama. Katedrose būreliai dirba, tačiau ne visose ir neregulia riai. Eilėje katedrų jie pakei čiami moksliniais semina rais. Kartu reikia pripažinti, kad būreliams SMD nevado vauja. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Būrelių organiza vimas ir vadovavimas jų veiklai nuo seno yra kated rų reikalas, kiekvienam būre liai priskiriamas specialus kuratorius iš bendradarbių, kasmetinėse katedrų ataskai tose apie mokslinį darbą yra grafa „studentų mokslinio būrelio darbas". Suprantama, katedros vedėjas yra atsakin gas už būrelio kokybę ir ak tyvumą. SMD kontrolė būre lių darbui apsiriboja faktiš kai tik ataskaitų rinkimu. Faktiškai SMD, kaip draugi ja, pati likviduoia save nenormalioie SMD padėtyje Universiteto sąlygomis. Studentų mokslinių drau gijų standartinė forma ir rei UNIVERSITETO AKTŲ SALĖS SCENOJE — VIETNAM O LIAUDIES ŠOKIS. kalavimų šablonas, kurie nau
„lygiuokis į gabesnį studentą". Reikia stengtis tiems studentams suteikti visas są lygas ir galimybes moksli niam darbui, iškelti jų dar bus solidžiose mokslo drau gijose, kad jie gautų kvalifi kuotą savo darbų aptarimą, užsigrūdintų polemikoje, mo kytųsi savarankiškai mąstyti. Šitas klausimas, kad ir kaip keistai jis atrodytų, turi būti išspręstas. Man atrodo, kad mūsų Universiteto gam tos mokslų fakultetuose stu dentų mokslinė veikla jau seniai peraugo siaurus ir ankštus SMD rėmus. Pas mus ruošiami puikūs moksli niai darbai, kuriuos reikia paskelbti mokslinei visuome nei specialiose įvairiose drau gijose, kurių Leningrade daug. Dabar studentai ne tiktai potencialūs moksliniai darbuotojai, o didžiulė jėga, kuri kaupia svarbias moksli nes žinias.
LENINGRADO VALSTYBI NIAME UNIVERSITETE yra 14 fakultetų, 148 katedros ir 10 mokslo-tyrimo insti tutų, 124 mokslinės ir 138 mokomosios laboratorijos, 5 praktinės bazės. O 1931 m. buvo atidary tas neakivaizdinis skyrius ; (gamybininkams) 5 takui;tetuose, 1954 m. — vaka : rinis. O Universitete dirba: 6 tikrieji TSRS MA nariai, 18 narių-korespondentų, 202 mokslų daktarai, 930 mokslų kandidatų, 595 dėstytojai, 732 mokomojopagalbinio personalo dar buotojai, 360 tarnautojų, 580 darbininkų.
O šioje aukštojoje mo kykloje mokosi 17.447 stu dentai (be užsieniečių). Iš Jų: 7959 — atsitraukdami nuo gamybos, 4949 — va kariniame ir 4539 — ne akivaizdiniame skyriuose.
O Universitete semiasi žinių 377 studentai iš socialistinių šalių. 6 iš ka pitalistinių ir 169 iš nese:niai nusimetusių kolonia: lizmo jungą šalių. mokosi O Universitete 1283 aspirantai-gamybininaspirantų-negaj kai, 860 jmybininkų ir 168 aspiran: tai ir stažuotojai iš užsie: nio šalių. O Universitete studijuo■Ja merginos ir vaikinai iš :55 pasaulio šalių: VDR, •Vietnamo, Vengrijos, Mon golijos, Indijos, Irako, JAR ■ ir kt. O Nuo 1956 metų stu dentai kasmet talkininkau Ja plėšiniečiams.
Mendelejevo i. O D. 1966 = muziejuje-archyve apie = metais pabuvojo = 10.000 žmonių. Muziejaus: E darbuotojai skaitė paskai-: Etas, organizavo konferen-: Ecijas ir fotoparodas. čia: = pradėjo veikti Visasąjun-: = ginės chemikų draugijos; = jaunųjų sekcija.
^Iinilllllllllllllllllllllllllllillllilllllllll
Vietnamas nugalės! Sausio 28 d. svečiai rinkosi pasakojo vietnamietis Nlon. Kambodžos Jukįvyko vakaras, skirtas solida Čant-cha pabrėžė, kad {vai rumui su kovojančia Vietna rių šalių studentai pritaria kovojančiai Vietnamo liau mo liaudimi. Universiteto Rektorato var džiai. Kalbėjusieji — atstovas du kalbėjo prorektorius doc. iš Kolumbijos Doris Romlres, J. Grigonis. Apie didvyrišką kubietis Vorela Anibal, lenin Vietnamo liaudj, jos kovą pa- gradietis A. Nikitinas, vilnie tis J. Žilys — išreiškė viltį, kad amerikiniai agresoriai bus išvyti iš Vietnamo žemės, kad vietnamiečių liaudis bus laisva. Vakaro pabaigoje koncer tavo svečiai. Žiūrovams ypač patiko vietnamiečio padai nuotos kovinės dainos, indų atliekama daina iš kino fil mo „Ponas 420", o taip pat svečių iš Afrikos, Azijos, Lot. Amerikos lietuviškai padai nuota lietuvių liaudies daina „Gailėjaus, gailėjaus". Z. NAINYTE
I Universiteto Aktų salę, kur Svečias iš
Įteikė diplomus
Foto J. GIRDVAINIO
Vasario 4 dieną Aktų salė je jvyko iškilmingas diplomų {teikimo vakaras, j kurį at vykę Universiteto vadovai — rektorius profesorius J. KUBI LIUS, prorektorius doc. Br. SUDAVlClUS, mokymo dalies viršininkė I. RAGELIENĖ ir visų aštuonių fakultetų DE KANAI įteikė 1966 m. laidos absolventams 591 diplomą. Ta pačia proga buvo įteik ti VVU Estetikos katedros sa viveiklos paruošiamųjų kursų 49 studentams baigimo doku mentai: 19 liaudies šokių, 18 dramos kolektyvų, 6 choro, 1 vokalinio ansamblio, 3 kank lių ir 2 birbynių ansamblio vadovų pažymėjimai. A. KIRVAITIS
2 psl. '*^*/*^*/*/*/**^*/*,*/*/*/*/*<*^***^**^*^*r«^%^ą TAPYBINIS STUDENTAS*^***^*^*^***^*^*^*^*^^^
%5Zo
1967 m. vasario 15 d.
Pakalbėkime apie elgesio kultūrą
narni, ir yra nusikaltusių, K. RICKEVIČIUTĖ žiūrėti ir į studentų santy jais, kai vien vidinės kultū kuriems įtikinėjimai ir švel kius su dėstytojais. Ne pa ros neužtenka, iš dalies pa Filosofijos mokslų kandidatė nios auklėjimo priemonės su slaptis, kad turime grubių deda išlyginti administraci keltų tik šypsnį. Todėl nusi nepagarbos faktų, rodančių, nės priemonės ir jų baimė. a ir pasaulėjauta. Elgesio labai plati ir mums nėra ga žengimai turėtų būti griež kad mūsų studentas dar ne- Reguliuojant studentų tarpu įormose atsiskleidžia vidinis limybės dabar nagrinėti tai skirstomi. Vagystės, chro žmogaus pasaulis, žmogaus visada moka gerbti vyresnį savio santykius, bausmės me įvairius šio darbo aspektus. niškas girtuokliavimas, visi principai ir kultūra. Tas ro už save žmogų. Apie tai mes todo reikšmė darosi mažes Čia norėtųsi šiek tiek ap neatsitiktiniai amoralūs kad pagrindinis auklėji žvelgti tik vieną universite nemažai kalbame ir rašome. nė. Taikant tik administ veiksmai Universitete negali do, Apie tai dar reikia kalbėti ir racines priemones, sunku būti toleruojami, ir kalba su mo tikslas yra ugdyti žmo- tinio gyvenimo pusę — mū rašyti. Kiekvieno dėstytojo bus išmokyti jaunuolį gerbti ;ų, ugdyti tvirtą, principin sų tarpusavio santykius ir kiekvienu panašiai nusikaltu gą, musų visuomenei tinkan atkreipti dėmesį į kai ku autoritetas yra bendras mū kitą žmogų. O grubių nepa USŲ akademinis jau siu turėtų būti trumpa. To čią asmenybę. Aukštos vidi riuos, mūsų akimis žiūrint, sų visų reikalas ir už jį pri garbos savo draugui faktų nimas turi sveikas kius studentus reikia princi nės kultūros žmogus suge iki šiol per mažai vertintus valo kovoti visas kolektyvas. mūsų studentų tarpe vis dar pažiūras ir kilnius idea pingai ir griežtai bausti. Tačiau, ar tik kolektyvas? pasitaiko. Ypač tai pasakyti bės protingai prisilaikyti el momentus. lus, todėl jo moralinės- Sis griežtas reikalavimas gesio Kiekvienas suprantame, kad na apie vyrų ir merginų normų reikalavimų. Visų pirma šiek tiek iš ar etinės tendencijos negali nesitaikstyti su neabejotinais Visos išorinės formos tokio čiau pažiūrėkime į pagrindi kovą už dėstytojo autoritetą bendravimą. Kai kurios ne būti nihilistinės. Tačiau toks amoralumo reiškiniais, vi žmogaus pats visai racionalios aplinkybės atsistoja į nės studentų daugumos san dažniausiai nulemia bendras įvertinimas neduo siškai pasiteisina, prisiminus, savo vietą,elgesyje dėstytojas — jo dalykinis mūsų Universitete privedė nevirsdamos for tykius su tais, kurie išsiski da pagrindo užmiršti, kad kad tokių pavyzdžių mūsų maliu manieringumu ir ne- ria iš draugų, užimdami ad pasiruošimas, jo taktas ir prie to, kad vyrai jau visai mūsuose dar yra taisy studentijoje yra nedaug, o pavojaus abso ministracinių ar visuomeni kultūra. Gal būt, šiandien užmiršo, kaip reikia gerbti tinų dalykų. Mes turime ne tie keli ar keliolika asmenų sudarydamos liučiai suvienodinti nių vadovų pareigas. Tokios dar nevisai realu svajoti apie savo drauges ir moteris iš mažai faktų, rodančių, kaip kartais meta šešėlį visam žmones. Šita aplinkybė, visus atro pareigos reikalauja daug lai- tai, kad studentas savo dės viso. Kita vertus, tikriausiai nesiskaitoma su elgesio nor Universitetui ir blogu pavyz tytojo asmenyje matytų vy iėl tų pačių aplinkybių kai do, paaiškina, kodėl skirtin momis, nusižengiama, o kar džiu užkrečia mažiau prity gų asmenybių panašų elgesį ‘'o ir energijos, todėl niekas resnį draugą, su kuriuo jis kurioms merginoms reikėtų tuo neabejoja, kad tų parei tais ir sunkiau nusikalsta rusius bei silpnesnės valios žmonės kartais vertina ne gų vykdytojai nusipelno pa galėtų atvirai pasitarti ne tik vinčyti teisę į tokią pagar ma. Todėl, svarstant jauni savo draugus. vienodai. garbos ir įvertinimo. Tačiau atitinkamais mokslo discip bą. Šie visi reikalai yra la mo auklėjimo kryptingumą, Visai kitokios priemonės Žmogaus asmenybės ugdy negalima pamiršti, kad stu- linos, bet ir visai kitais jam bai ir labai taisytini. Ir aiš būtinai reikia išnagrinėti tu taikytinos ten, kur elgesio mas yra didelis ir sudėtin rūpimais klausimais. Tačiau ku, kad jų neištaisysime vien rimų nusižengimų ir nusikal normos pažeidžiamos ne iš gas dalykas, mūsų sąlygo dentas-vadovas yra visų sa realu ir neabejotina, jog stu tik parašę straipsnį ar per vo draugų dėmesio centre ir timų priežastis ir numatyti blogos valios, o paprasčiau mis reikalaujantis viso ko dentas turi teisę pageidauti skaitę paskaitą. Grupėse ir kovos būdus. siai tų normų nežinant arba, lektyvo — administracijos, ■o netaktiškas ar nekultūrin ir šiandien, kad dėstytojas fakultetuose įvairia forma gas elgesys yra greičiau pa Yra žinoma, kad su tvar kaip sakoma, „derinantis profesūros ir pačios studen jam būtų ne tik teorinių ži nuolat turėtų būti nagrinėja kos ir elgesio normų pažei nrie aplinkos". Prisiminkime, tijos — iniciatyvos. Ir reikia stebimas ir stipriau pergyve nių tiekėjas, bet ir kultūrin mos įvairios auklėjimo prob namas. Todėl, atrodo, reikėdėjais gali būti kovojama, kad ilgoką laiką elgesio kul pasakyti, kad mūsų Univer go žmogaus pavyzdys. lemos, susijusios su valios, juos baudžiant arba atitinka tūros, mandagumo ir kitus sitete šia kryptimi jau ne ‘ų rimtai pagalvoti ir apie Apžvelgiant elgesio kultū savigarbos, pagarbos kitam vadovavimo^ kultūros ugdy mai auklėjant. Svarbu tik panašius klausimus mes lai mažai dirbama. Žmogaus mą. Tur būt, nesuklystumėm ros gaires, negalime pamirš žmogui ugdymu ir pan. Sis nuspręsti, kokiu atveju kuri kėme antraeiliais ir jiems kultūros ugdymo klausimai nusakę, kad tikrai geriausiai ti ir studentų tarpusavio darbas turėtų būti dirbamas iš šių priemonių yra efekty skyrėme neperdaugiausia dė nagrinėjami grupėse, jie vadovauja tas, kuris mo bendravimo. Šioje darbo sri labai rūpestingai, panaudo mesio. Taip susidarė atitin svarstomi fakultetuose vesnė ir svarbesnė. ir ka draugų iniciatyvą pa tyje yra nemažai svarstytinų jant tam mūsų psichologų, Atrodo, kad Universiteto kama aplinka, prie kurios bendrauniversitetinėse orga kreipti reikiama kryptimi, ir taisytinų dalykų. Nesklan pedagogų, filosofų ir vyres darbe, labiau akcentuotinas iaunimas „prisitaikė". Todėl nizacijose. Dabar jau iškyla pats neišsiskirdamas iš ko dumus, kurie iškyla tarp stu niųjų draugų žinias ir kitų ura auklėjimas. Tas, žinoma, šiandien, kovodami už kultū reikalas ieškoti pačių efekty lektyvo, ir savo teisę kalbėti dentų ir vyresniųjų, tais atve patyrimą. ringą jaunimo elgesį, nepa nereiškia, kad studentui nie viausių kovos už žmogaus įsakomu tonu ir grasinti ad kur ir niekada neturi būti mirškime ir tos aplinkos, ku kultūros ugdymą priemonių ministracinėmis bausmėmis ir' taikomos administracinės rioje jaunimas gyvena. ir išsiaiškinti šios darbo sri naudoja tik kraštutiniais at bausmės. Yra dalykų, kurie Elgesys neatskiriamai sie ties kriterijus. vejais. su studento vardu nesuderi- jasi su žmogaus pasaulėžiūKOLEGA! Kalbamoji darbo sritis yra Analogiškai norėčiau pa-
M
Studi j uoti ar studentauti PIRMAKURSI, Tave dažnai pamatysi skai tykloje, susikaupusi, palinku sį ties knygų šūsnimi. O au ditorijoje tu jau spėjai išgirs ti ginčą: „Kas studentui svar biausia: atsiskyrus nuo visų, čiulpti karčias mokslo šaknis ir laukti saldžių vaisių ar vir ti tame visuomeninio darbo katile ir gaudyte gaudyti lai ką mokymuisi? Girdėjai, dau gelis sakė, kad tie du daly kai — mokslas ir visuomeni nis darbas — nesuderinami. Nesiginčysime, studentiški metai ar tik ne paskutiniai žmogaus gyvenime, kada Jis turi teisę imti, imti... Pas kui reikės atiduoti tai, ką įsi gijai per virtinę metų. Ir tas vėlyvesnis skolos išmokėji mas, nauda žmonėms didele dalimi priklausys nuo to, ką tu veikei aukštojoje mokyklo je, kaip gyvenai ir kaip mo keisi. Šeštas mėnuo kaip Tu vars tai auditorijų duris. Grupė didesnė, negu buvusi Tavo vienuoliktoji klasė. Kai kurie bendrakursiai su pašaipėle žiūri į Tavo aistrą mokslui, knygoms, žiūrėk, kartais ir „kaliku“ apšaukia. Ir Tavęs neapleidžia tas kankinantis klausimas: Kaip studijuoti? Pasikalbėkime atvirai. Daug nelaukdamas, brūkš telk, mielas drauge, „Tarybi niam studentui“ laišką. Kokie didžiausi Tavo norai? Kaip Tau sekasi? Pasitarkime, pa siginčykime, pasidalinkime mintimis apie pirmuosius stu dijų metus.
Anksčiau ar vėliau ateina toks metas, kada susimąstai ir paklausi savęs: „Kodėl aš čia, Universitete? Kodėl aš studijuoju šitą, o ne aną spe cialybę?" „Labai daug už mus daro gyvenimas. Įsigyti specialybę nėra taip sunku — bet kuris normaliai išsivystęs žmogus gali baigti sudėtingiausią in stitutą. Bet tik tada, kai lieki akis į akį su pasirinkta moks lo sritimi pradedi jausti (ge rai, jei pradedi!) tą nepapras tą pasitenkinimą, verčiantį atsiduoti mėgstamam dalykui, perdaug nesirūpinant darbo dienos ilgumu ir atlyginimo didumu. Tada sakoma, jog žmogus „surado save", tarsi
jis būtų vaikščiojęs po gatavų drabužių parduotuvę, kurioje kostiumai-likimai. Prašau, ga lite „prisimatuoti" biologą. Ką? Netinka? Per ankšta apy kaklė? Na, ne bėda. Parinksim jums kokį nors kitą. Štai jums — fizikas. Per laisvas? Nenusiminkite, pas mus yra bet kurio dydžio. Bet žmogiškojo gyvenimo parduotuvėje kiekvienas „prisimatavimas“ kainuoja negrą žinamus metus ir retai kam jų užtenka dviems kostiu mams. .." (T. Nemčiuk. Narušenaja granica, 1963, 231 psl.) Tur būt, drąsiai galima tvirtinti, kad pagrindinę studentaujačių dalį sudaro besi mokantys ne ten, kur norėjo, ir tie, kuriems Universitetas — tik priemonė gauti diplo mą. Pastarieji stojo į tas spe cialybes, kuriose, pasak jų, „lengviau" mokytis. Pagrindinis studentaujančių bruožas —abe j ingumas moks lui. Pagrindinis jų argumen tas, priekaištaujant jiems už tai, — nuobodus dėstytojas ir neįdomus dalykas. Kaipgi yra iš tiesų? Taip, būna nuobodžių dėstytojų (pripranta „atskaityti" paskai tas), bet dažniau būna nuobo dūs studentai. Ir tik jie kalti, kad savo žinių skurdumu, nepasiruošimu seminarams, visišku abejingumu specialy bei ir pan. suardo geriausius dėstytojų norus. Pagaliau visiškai užmiršta ma, kad Universitetas — tai jau aukštoji mokykla. Už mirštami teisingi A. Gerceno žodžiai, kad Universiteto tiks las — iškelti klausimus, iš mokyti studentą klausti ir, svarbiausia, savarankiškai dirbti. Maža, labai maža tik išklausyti dėstytoją, kad ir patį geriausią. Jis duoda tik dalyko pagrindus, karkasą. Todėl reikia mokytis pačiam samprotauti, analizuoti, t. y. dirbti savarankiškai. Kuo di
desnę dienos dalį studentas praleis laboratorijoje, ar bib liotekos skaitykloje, tuo žy mesnė bus jam nauda. Uni versitete yra Studentų moks linė draugija. Deja, dar daug kam ji „terra incognita". Ko dėl neįsisąmoninama, kad tai puiki savarankiško darbo ug dymo mokykla. Būtent šios draugijos buvimas leidžia specializuotis savo būsimoje profesijoje (universalumo am žiai praėjo negrįžtamai) ir tuo pačiu dirbti ten, kur trokš ti, kur jautiesi naudingesnis. Dirbti kruopščiai ir ilgai —■ sunku. O ypač, kai tas darbas kartais tavęs netraukia, kai jis tau nuobodus (gal „kostiu mas" kaltas). Be to, reikia daug laiko skirti tam, ką mes vadiname „kultūrinio ly gio kėlimu". Kaipgi galima neperžiūrėti visų savaitės fil mų? Mintis, jog reiktų vado vautis savo estetiniu skoniu, galvoti, skaityti recenzijas ir pan. Maloniau išgerti kavinė je arba pasimokyti dar „karš to" užsienietiško šokio. (Rei kia suprasti, kad pasisakoma ne prieš kavines, šokius, kiną ir pan., bet prieš neteisingą laiko suplanavimą). Blogai, kada žmogus aklai pasiduoda savo norams ir savo bevališ kumo pasireiškimuose įžiūri neteisingai suprastą didvyriš kumą. Lengva kitam prisegti „kaliko" pravardę, siekiant pateisinti savo paties tingu mą, išjuokti „fuksą", pasiryžu sį mokytis visą semestrą, o ne paskutinę naktį prieš egzami ną. Gal kartais baimė būti pajuokos objektu nugalės ge rus norus ir po kiek laiko gims dar vienas „dvasios uba gas". .. Ar galima pasiteisinti pa skaitų neįdomumu? Atsirūgs ta visai kuo kitu. Ateina laikas, kada studentas eina į paskaitas tik dėl pliuso žurnale. Ar visa tai ne mies čioniškumo pradai?
O kas gi tas miesčionis mūsų amžiuje? „Miesčionis — tai žmogus, kuris nenori arba negali gerai galvoti. Jo aki ratis siauras, jo dvasinės reik mės skurdžios ir primityvios, o egoizmas turtingas ir neri botas. Jis nenori žinoti dau giau, negu žino, ir nenori su prasti, kad kažkas sugeba gal voti ir jausti kitaip, negu jis. Miesčionis — tai visų pirma egoistas, ir visos jo pastangos nukreiptos sukurti optimalias sąlygas savo egoizmui" (A. ir B. Strugackiai). Miesčionio pasaulyje nėra nieko švento. Meilė jam — lytinis aktas, žmogiškasis liūdesys — apsi metimas, žinių troškulys-karjerizmas. Jis gyvena tam, kad „pasiglamžytų“, pakoketuotų, parodytų save aukščiau kitų, pasijuoktų iš kitų. Miesčionio ieškoti nereikia. Jis perdaug vertina save, kad slėptųsi už kitų nugarų. Bet pabandyk jį paliesti. Įvairiausių „epitetų" srovė pasipils ant tavęs. Kam ne kam, o jau savo asmeny bei apginti jam iškalbos už teks. Universitetas ruošia aukštos kvalifikacijos kadrus. Tačiau iš jo išeina ir brokas. Ir bai su, kad pastarojo nebūtų daug. Nebūtų daug tų, kurie kompromituoja mūsų specia lybes, tų, kurie, prisidengę diplomu savo dvasinį skurdą, ima manyti esą išmintingesniais už kitus. Yra žmonių rū šis, kuriems tik atrodo, jog jie gyvena. Iš tiesų jie seniai mirę. Juk tikras žmogus gy vena dėl kitų, gyvena, kad darytų gera kitiems. Tam tarnauja ir Universitete įgytos žinios. Reikia daug žinoti, mokytis visą gyvenimą, kad kuo daugiau galėtume duoti kitiems. „Miršta tiktai tie, kurie per visą savo gyvenimą nieko nepadarė. O tie, kas dirbo ne sau — kitiems, — tie pasilieka gyventi". (M. Sabo). A. SAMĖNAS
ll U ll ll ll ll ll ll ll
ll ll n n n ii ii ii
O KAIP GALVOJI TU? PERSKAITĘS ŠĮ PUSLAPĮ NEPAMIRŠK PARAŠYTI!
SOCIOLOGIJA IR TU Mes žinome, drauge, kad Tu labai dažnai esi skatina mas domėtis pačiais įvairiau siais dalykais, žinome taip pat, kad Tu turi tam tikrus interesus ir domiesi, toli gra žu, ne viskuo, kas Tau yra siūloma. Nenuostabu, — mus supančio gyvenimo reiškiniai yra tiek platūs ir sudėtingi, kad visko aprėpti tikrai ne įmanoma. Ir vis tiktai mes pasakysime tiesiai: — norime pasiūlyti Tau įsijungti į socio logijos būrelio veiklą. Tiesa, mes beveik neabejojame, kad Tau nepatinka būreliai, kurie taip įkyriai save reklamuoja. Antra vertus, mes nežinome, ar Tu bent kiek domiesi so ciologija. Kalbėdami apie Tavo požiūrį į sociologiją, ga lėtume atvirai pasakyti: mums tuo tarpu nesvarbu, klek esi susipažinęs su šia mokslo šaka. Mes neabejoja me vienu: Tu juk domiesi daugeliu politikos, Ideologi jos, moralės ar meno klausi mų, Tu nesi abejingas mūsų studentiško gyvenimo proble moms.
Šiandien sociologija — vie na populiariausių mokslo ša kų. Sunku būtų pasakyti, kas iš tikrųjų apsprendė tokį stai gų susidomėjimą šiuo moks lu. Lygiai taip pat nelengvai mes galėtume paaiškinti, ko dėl įvairūs mokslai pas mus būna taip nevienodai popu liarūs. Pasitenkinsime pami nėdami faktą, kad mūsų vi suomenės dėmesį Įvairiais laikotarpiais patraukia tai viena, tai kita mokslo šaka. Tu juk atsimeni, — ne taip seniai nugriaudėjo kiberneti ka, sukėlusi matematikams daug gražių vilčių ir net iliu zijų. Tada buvo beveik vie ningai nuspręsta, kad mate matika — tikroji mokslų ka ralienė. Kur jau ten su ja ly gintis kokiai geologijai ar kalbotyrai! Tačiau neilgai trukus, buvo mestas šūkis „chemijai — platų kelią“, ir pastarojo mokslo autoritetas pasiekė nematytas aukštu mas. Paskui atėjo ekonomi kos mokslų eilė. Beveik tuo pat metu scenoje pasirodė visų užmiršta ir paniekinta genetika, sukėlusi rimtą vi suomenės susidomėjimą. Ir jau visai neseniai kažkaip nežymiai j mūsų tarpą pra
sprūdo sociologija — vie niems senas, kitiems naujas mokslas, labai greitai išsiko vojęs visuotinio susidomėji mo ir pripažinimo aureolę. Visi puolė prie visuomeninių Ir labai privačių reiškinių ty rimo. Pasipylė anketos. Susi domėta archyvais ir statisti kos duomenimis. Atkaklūs entuziastai, prispyrę į kampą vienišus piliečius, ėmė inter viu įvairiausiomis temomis, į sociologinius tyrimus sužiu ro valstybės vyrai ir meni ninkai, žurnalistai ir medikai. Sociologija tapo būtinybe ir... mada. Nenuostabu, kad šian dien tūlas skeptikas, abejin gai numojęs ranka, pasako: „Žinote, aš pergyvenau ne vieną tokj vajų. Triukšmas — ir nieko daugiau. Vakar būg nijo apie chemiją, šiandien — apie sociologiją, o rytoj vėl ką nors nauja sugalvos“. Kol kas nesiginčykim su šiuo pi liečiu ir nekabinkim jam ant kaklo tradicinės nepataisomo skeptiko etiketės. Jis, ko ge ro daugeliu atžvilgių teisus. Sociologijos banga, taip ne lauktai pakilusi, šiandien iš tikrųjų neša ant savo keteros dar daug tuščių purslų Ir drumzlių. Gausūs entuziastai, neretai turėdami labai menką supratimą apie metodologi nius bei metodinius sociologi nių tyrimų pagrindus, užsi moja tirti tai, kas seniai ži noma ir be tyrimų arba ieško šių tyrimų kelyje vien to, ką nori surasti. Taigi šian dien dar sunku kalbėti apie objektyvų mokslinį sociologi nių tyrimų pobūdį. Tačiau, patvirtindami skeptiko mintį, galime drąsiai pasakyti, kad triukšminga entuziazmo ban ga greitai ims slūgti. Bliz gantys bei viliojantys purs lai išnyks, ir prieš mus atsi vers nežinoma gelmė, kurią mes būtinai privalėsime tirti. Norėdami, kad sociologiniai tyrimai galėtų duoti naudos mokslui ir praktikai, mes tu rime jau šiandien semt-i teori nes žinias bei kanpti įgūdžius ateities darbams. Sociologija, kaip ir kiti mokslai, reikalin ga visuomenei ne tam, kad būtų visuotinio susižavėjimo objektu. Ji vienodai būtina kaip ir kibernetika bei che mija, genetika bei ekonomi
(NUKELTA 1
4
psl.)
m. vasario 15 d.
*^**^**^*^*^-^*^^%/
1ARYBINIS STUDENTAS
Komjaunimo darbe
'i Kaip gyvena Lenino rniesto Universiteto stuįental, kokiomis mintimis |r darbais pasitinka SloBingą Spalio 50-metį? žiemos atostogų dieno ti nis mūsų redakcijos darfbuotojai viešėio LeningraN l0 Universitete, kalbėjosi [į u laikraščio redaktoriumi apetru lljičiu Uspenskiu, | nusitiko su Partijos komi teto ir komjaunimo dar| juotojais, dalijosi minti eji uis su studentais. Manome, jog mūsų skai tytojams bus įdomu sužiEioti, kuo gyvena Sąjungos lukštųjų mokyklų studenal. M ESTAFETE PRADEDA Leningradas.
N. TOLSTAJA, A. TRUŠINAS
Žodis a pie Universitetą | « ENINGRADO
Uni Unlverslteto mokslininkų .... į varLj <lai __ ... ne tik išgž išgarsino ų ir tarybinį mokslą, bet eras laikams įėjo ir į palinio mokslo lobyną, eningrado Universiteto rija susijusi su mūsų par3 vado ir Įkūrėjo V. I. ino vardu. 1887 m. Lenibuvo pašalintas iš KazaUniverslteto už aktyvų evavima studentų judėjlTik 1890 m. po ilgų'varjam buvo leista laikyti aminus Peterburgo Unlsiteto Teisės fakultete. irmą kartą Leninas atvyĮ Peterburgą 1890 m. sėjyje pasiruošti egzamiįs. 1891 m. jis labai ge ra išlaikė egzaminus Teisės :a ultete, gavęs iš visų 33 iii ciplinų aukščiausius Įver ti imus. su Universiteto i lyšlum metlnėii j-oslomls ,įkūrimo _______ ___ m s TSRS Aukščiausiosios Tam rj t>os 1944 m. vasario 21 d. |s ku Leningrado Universi tetas buvo apdovanotas Leni; ordinu už aukštus nuonūs. vystant tarybinį kslą ir kultūrą, už laimėus, ruošiant šaliai aukštos tllfikacijos kadrus. , 11
tetų: Matematikos ir mecha nikos, Fizikos, Chemijos, Bio logijos — dirvožemio, Geolo gijos, Geografijos, Ekonomi kos, Teisės, Istorijos ir filo logijos, Filosofijos, Rytų, žur nalistikos. šiais metais bus Įkurtas Psichologijos fakulte tas. Moksliniams tyrimams ir eksperimentams Universitete yra eilė probleminių labora torijų ir mokslinio-tyrimo ins titutų: matematikos ir mecha nikos, fizikos, chemijos, bio logijos ir kt. Praėjusiais me tais buvo suorganizuotas kompleksinis socialinių tyri mų institutas, kurio pagrin dinis uždavinys yra visuo meniniais ir estetiniais moks lais tirti optimalias žmogaus vystymosi sąlygas komuniz mo statybos metu. Prie Universiteto veikia mokslo-mokymosi stotys ,.Miš kas prie Vorsklos“, Sabline ir Ladogos ežere, Botanikos sodas, eksperimentinės dirb tuvės. Mokymas Universitete pa grįstas savarankišku planin gu studentų darbu. Mokymosi laikas daugumos fakultetu dieniniame sKyriu-
je tęsiasi penkerius metus; vakariniame ir neakivaizdi niame — penkerius su puse metų. Universitetas ypač rūpina si tais studentais, kurie at vyksta mokytis iš tolimų ša lies žemės Ūkio rajonų. Kai kada jie nedrįsta paduoti pa reiškimų priėmimo komisijai. Tai niekuo nepateisinama. Pa tyrimas rodo, kad jaunuoliai ir merginos, atvykę iš toli mų šalies kampelių, greitai apsipranta su Universiteto aplinka, sėkmingai įsisavina mokslo žinias. Mūsų laikais, kai žmonių visuomenė sparčiai progre suoja, kai daromi didingi mokslo atradimai, vystosi nauja technika, universiteti niam švietimui atsiveria iš ties milžiniškos perspekty vos. Kas nori įsisavinti mokslo žinias, prisitaikyti prie jo pasiekimų ir audringo prog reso, kas nori mokslo laimė jimus nešti į mases, kas pats tikisi dalyvauti svarbiausių šiuolaikinio mokslo problemų sprendime, tas turės šią ga limybę praeidamas Universi teto kursą.
iidelė garbė mokytis Legrado Universitete, kurlabuvo įteiktas diplomas diajam Leninui.
eningrado
universi tete vyksta intensyvus ■ mokslinis darbas, ruošiami Įvairiausių šakų specialistai — matematikai ir Isicrikai, fizikai ir literatai, čia paruošiami specialistai ilnagiau kaip 40 spec’alybių ii 130 specializacijų. Universjietas ruošia kadrus mokslotjrimo institutams ir garny kIii laboratorijoms, aukšto sioms mokykloms, kultūros Įstaigoms. Kai kuriuose fa kultetuose ruošiami vidurinių lokyklų mokytojai. J Universitete yra 14 fakul-
L
čia
Žurnalistui — daktaro laipsnis
Žurnalistikos fakulteto gy venime didelis įvykis: A. F. įerežnojus neseniai Mask vos Universitete apgynė fi lologijos mokslų daktaro diiertaciją. Disertacijos gyni mas sutapo su visos salies įarbo žmonių ruošimąsi at žymėti Tarybų valdžios 50įietį ir 100 metų nuo V. /. i enino gimimo dienos. Disertacinis A. F. Berež iojaus tyrinėjimas „V. I. Le] Inas — teoretikas, publicisas ir naujo tipo spaudos or ganizatorius (1895—1914 m.)“ į- tai daugiatomis kapitali nis darbas, apimąs visus pro letarinio judėjimo už išsi laisvinimą etapus tiek Rusi joje, tiek ir užsienyje, ir su daro vieningą spaudos teori ją nuo visų revoliucinių de mokratų iki K- Markso, F. Engelso ir V. I. Lenino. Nors Lenino tema ir nebe nauja partinėje-tarybinėje Žurnalistikos istorijoje, ta riau iki šiol išėjusieji straips niai, monografijos, publikaci jos nepatenkino filosofijos ir filologijos mokslų reikalavijmų, kadangi nedavė pilno Ivaizdo, o buvo pašvęsti arf>a atskiriems marksistinėsfenininės teorijos klausiįnams, arba vienam ar ki tam proletariato revoliucinės į'oyos istorijos etapui. | Didelis A. F. Berežnojaus f’uopelnas, kad jis pirmasis
3 p*l
tiksliai susistemino pogrindinius teorinius davinius, — išstudijavo daugybę K. Markso, F. Engelso ir V. Lenino knygų, straipsnių ir laiškų, Darbas vertingas plačia sociologine, filosofine ir estetine analize, — tiek istorinių sąlygų, tiek ir atskirų revoliucinio judėjimo veikėjų kūrybinių sąlygų. Monografijos autoriui pavyko ištirti dialektinį vystymosi mokymą apie spaudą nuo A. f. Gerceno ir N. G. Cernyševskio iki K. Markso, F. Eengelso ir V. I. Lenino, Didelė vieta monografijo\e paskirta V. L Lenino pub-
licistinės kūrybos analizei, Lenino žurnalistinis meistriškumas, darbo metodas, kalbos analizė, — tai dar ne visi klausimai, kurie nagrinėjami disertacijoje, Daug dėmesio autorius skiria pagrindiniam spaudos vaidmeniui partijos organižavime, masių sutelkime, rė voliucijos paruošime ir tam milžiniškam darbui, kurį at liko V. L Leninas, kaip organizatorius ir vadovas, A. F. Berežnojaus disertaeija — ne tik didelis mokslinis pasiekimas. Ji turi ir didelę reikšmę spaudos darbuotojams. L. NIKOLAJEVAS
Nauja NIIKSI laboratorija Kompleksinių sociologinių tyrimų mokslinio tyrimo Ins titute (NIIKSI) organizuojama optimalaus režimo valdymo dirbančiųjų kolektyvuose laboratorija. Jos pagrindinis tiks las — moksliškai apdoroti valdymo valstybinėse įnlonėse procesus. Šitas uždavinys laboratorijoje bus sprendžia mas kompleksiškai, bendradarbiaujant su kitais moksli niais Universiteto sektoriais, NIIKSI laboratorijomis: ki bernetikos, darbo teisės, mokslinio komunizmo teorijos, politekonomijos ir kitomis katedromis. Laboratorijai priklausys: ekonomistai, teisininkai (darbo ir administracinės teisės), inžinieriai (fizikai), matematikai (statistai), matematikos pritaikymo ekonomikoje specialis tai, psichologai, darbo fiziologai, kibernetikai, menininkai, besispecializuoją gamybinėje estetikoje. Be etatinių darbuotojų numatome įtraukti visuomeni niais pagrindais politekonomistus, filologus, teisininkus ,r kt. Projektuojamos trys tyrimo grupės: gamybinių kolek tyvų valdymo teorija, mokslinis darbo organizavimas •** gamybinių kolektyvų valdymo modeliavimas. A. GODUNOVAS Ekonomikos mokslų kandidatas
Didžiojo Tėvynės karo vetera nas I. P. Knyšas. — Reikia daugiau susitikimų su buvu siais kariais, ekskursijų po kovinės šlovės vietas. Tezėse „Universiteto kom jaunimo organizacijos užda viniai Jubiliejiniais Tarybų valdžios metais“ rašoma: „Mes galvojame, kad tik nuolatinis komjaunuolių-studentų bendravimas su vyres nės kartos žmonėmis, su tais, kurie įkūrė komjauni mą, gynė tarybų valdžią ko vose, bus geriausias būdas gauti mūsų ideologijos ir fi losofijos žinias“. Štai kas tu ri tapti kovine programa ideologiniame studentijos auklėjime. Komjaunimas Ir studentų mokymasis. Akademinės tary bos ryšys su VLKJS komite tu. Tie ir panašūs klausimai susiję su mokymosi procesu, irgi buvo konferencijos dė mesio centre. Apie Fizikos fa kulteto akademinės tarybos patyrimą delegatams papasa kojo pirmininkas A. černyševas. Fakultete įkurta komjau nimo mokykla, kur skaitomos paskaitos, susijusios su aka deminės tarybos darbu, vyks ta seminarai. Pasisakiusieji siūlė prie VLKJS komiteto įkurti akade minę tarybą, kuri kontroliuo tų faku'tetų akademinių tary bų veiklą, skleistų geriausius patyrimus. Tiktai matant trūkumus ir apsileidimą, galima teisingai nustatyti, kokia padėtis or ganizacijoje, nužymėti planus ateičiai. Buvo kalbama ir apie komjaunimo komiteto darbą. Delegatai ne tik kriti kavo komiteto narius, bet stengėsi įsigilinti į Jų darbo trūkumų priežastis. Griežtai kritikavo komitetą Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų atstovai. Štai jų pa grindinės mintys. Neužtenka pasakyti, kad Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų kom jaunimo organizacijos yra stambiausios Universitete. Reikia parodyti, kas jose yra vertingo, išaiškinti, ar šitos organizacijos turi „savo vei dą“. Visą Universiteto kom jaunimo aktyvo veiklą reikia sukoncentruoti į komjaunimo grupes. Apie visus Universi teto reikalus turi žinoti kiek vienas fakultetas, kursas, grupė. Ir dar. Reikalinga nuolatinė fakultetų aktyvistų apmoky mo sistema. Konferencijos delegatai nu tarė, kad kovo 18—19 d. įvyks XXXVI ataskaitinė-rin kiminė komjaunimo konferen cija. Iki jos liko nedaug lai ko. Fakultetų komjaunimo or ganizacijų pareiga — pasi ruošti dalykiškai XXXVI kon ferencijai, išsamiai aptarti, kaip bus dirbama toliau, su tinkant šlovingąsias Tarybų šalies 50-ąsias metines.
sakyti keletą minčių. Studen tiškas jaunimas — ypatinga jaunimo dalis. Jis, kaip ir visas tarybinis jaunimas, turi daug energijos. Tačiau ta energija nevisada teisingai panaudojama. Kiekvienais metais vis sunkiau įstoti j Universitetą. O kas toliau? „Nubyrėjimas“. O Fizikos ir Matematikos ir mecahnikos fakultetai, kaip nekeista, už ima pirmą vietą tame nu byrėjime. Štai ten ir reikia rimtai padirbėti akademinei tarybai. Tai komjaunimo ak tyvo pareiga. AukĮėjimo darbo formos gali būti įvairios. Dabar mes įžengėme į 50-uosius tarybų valdžios metus. Gavome nau ją bendrabutį o pradedam jame gyventi netvarkingai. Laikas susirūpinti Universite to estetika. Taip, pas mus dar sunkios sąlygos, neužtenka patalpų. Bet kaip mes elgia mės su tuo, ką jau turime? Visur trūksta ūkiškumo. Arba studentiškos statybos. Čia kalbėjo apie savanorišku mo principus. Demokratinio centralizmo principas — štai kas svarbiausia. O naujo Uni versiteto pastatų komplekso statyba? Paskelbkime ją kom jaunuoliška; juk tai nepa prastas dalykas: Sąjungoje pirmą kartą statoma tokia didelė aukštoji mokykla. Va sarą statybai reikės žmonių, o jau romantikos visiems už teks. Tikriausiai ne kiekvie nas žino, kad bus statoma garsiajame „Oranienbaumo ruože“, kur karo metu ėjo fronto linija. „Revoliucija tęsiasi ir šian dien“, — šie žodžiai labai gerai nusakė idėjinio ir poli tinio studentų auklėjimo tiks lus ir uždavinius. Auklėjimo revoliucijos praeities Ir da barties dvasia. Ir čia aiškiai nepakanka vien politinių disciplinų seminarų. Daugelis delegatų klausė: „Kur tos naujos idėjinio-politinio auk lėjimo formos?“ Ir vėl paaiš kėjo, kad komjaunimo orga nizacijos darbe neatsižvel giama į komjaunuolių norus, aktyvas dažnai nežino stu dentų pageidavimų. Labai įdomiai pasisakė NIIKSI mokslinis bendradarbis V. Lisovskis. Jo pasisakymo te ma: „Visuomeninis darbas — moksliniu pagrindu“. V. Li sovskis delegatams pranešė, kad kuriama nauja mokslinė laboratorija studentų proble mų tyrinėjimui. Tai pirmoji tokio tipo laboratorija visoje Sąjungoje. Svarbus uždavinys — karinis-patriotinis studentų auklė jimas. Filosofijos fakulteto dele gatas supažindino konferen cijos dalyvius su savo orga Busimieji istorikai — TSKP nizacijos planais, kuriuose istorijos paskaitoje. numatomas žygis lenininėmis Foto B. SUKACKIO vietomis šūkiu „Iš kibirkšties įsidegs liepsna!“ žygis „gyvy bės kelio“ maršrutu, atideng ti memorialinę lentą karo metu žuvusiems dėstytojams ir studentams. Tačiau karinio-patriotinio auklėjimo patyrimas fakulte tuose dar gana mažas. — šito turi imtis komjau O Universiteto komjauni nimo aktyvistai, — kalbėjo mo eilėse yra daugiau kaip Tylu auditorijoje, šiandien 9 tūkstančiai merginų ir vai čia vyksta žodinis žurnalas kinų. „Vostok-2", kurį paruošė Rytų fakulteto studentų mokslinė Q Šiuo metu Universitete draugija. III k. studentas A. yra 28 pirminės komjaunimo Pleškovas pasakoja apie Indi organizacijos. 14 iš jų — fa jos revoliucionierius, apie kultetų ir 14 organizacijų iiems skirtus Lenino laiškus. priklauso darbininkai ir tar Studento darbo tema ,.Nauja nautojai. medžiaga apie V. I. Lenino O Universiteto fakultetuose susirašinėjimą su Indijos re yra 449 studentų komjau voliucionieriais". — Tai pirmieji mūsų žings Gruodžio pradžioje Ichtiolo- nuolių grupės. niai, — pasakoja istorijos gijos ir hidrobiologijos kated O Praėjusiais metais Uni mokslų daktaras, Rytų šalių versiteto leidykla išleido istorijos katedros profesorius ros muziejaus patalpose savo daugiau kaip 150 pavadini E. J. Liusternikas. — Mūsų diplomą gynė Leningrado mų knygų, monografijų, almanacho tikslas — praplės Universiteto studentas-ichtio- mokslo priemonių ir įurnalų. ti studentų akiratį. Norisi, pilietis Dadzi kad studentai ruoštų praneši logas Ganos Q Prie kompleksinių so mus, tyrinėjimus, vertimus, Stivenas. Darbas pašvęstas tro cialinių tyrimų mokslinio ty skaitytų diplominius darbus, pinės žuvies tiliapojos, kurią rimo instituto Universitete atidaryta studentų problemų šiuo atveju almanachas bus ta arena, kur studentų moks veisė akvariumuose katedros tyrimo mokslinė laboratorija. jaunesnysis linės veiklos rezultatai galės ichtiologai, augimo koseliaci- Jai vadovauja būti paskelbti. mokslinis bendradarbis V. Li jai. sovskis. Tai pirmoji tokio Su dideliu įdomumu susi Jaunojo eksperimentato- pobūdžio laboratorija Sąjun rinkusieji klausė XII a. lite savarankiškąjį goje. ratūros paminklo ..Samak riaus pirmąjį Ajar“ pirmojo vertimo iš per darbą komisija įvertino pen O Per praėjusius metus sų kalbos. IV k. studento V. ketu. Mokslinis vadovas ka Universiteto studentams bu Kamenskio vertimas vertina vo suteikta 12.500 rublių ma tedros profesorius N. L. Germas kaip mokslinis darbas. terialinė parama. 85 žmonės Auditorijoje lieka tik red bilskis Dadzi Stiveną reko su profkomiteto kelialapiais kolegijos nariai. Almanacho mendavo tolesniam moksliilsėjosi šalies sanatorijose, o redaktorius docentas S. J. „žaliosios zonos“ poilsio na Jachontovas praneša sekan niam-tiriamajam darbui. muose — 250 žmonių. Dide čio numerio skyrius. Studen Visi dalyvavusieji diplomo lę kelialapių dalį apmokėjo tai sprendžia, kaip geriau or gynime, jų tarpe ir didelė profsąjungos komitetas. ganizuoti almanachą ,,VosStiveno tėvynainių grupė, tok-3“, kuris įvyks pavasarį. Q Vietos komitetas Uni Reikia nutarti, kam kokią už nuoširdžiai pasveikino diplo versiteto darbuotojams ir duotį paskirti, kokias parink mantą. tarnautojams suteikė mate ti temas. Tematikos diapazo rialinę paramą už 17.000 Stivenas — pirmasis tolimo nas platus: mokslinės proble rublių. Beveik tiek išleista ir mos, mokslo naujienos, rytų sios Afrikos pasiuntinys, kuris kultūrinėms-masinėms prie literatūros naujienos, rytų šiais mokslo metais gavo dip monėms. 300 žmonių pailsė mokslas užsienyje, rankrašti jo priemiestiniuose poilsio lomą mūsų Universitete. niai fondai ir archyvai. namuose ir 134 — sanatori V. LIVINCOVA J LUKJANOVAS jose.
„Revoliucija — ne tik praeities kovose ir žygdar biuose. Revoliucija tęsiasi ir šiandien“. Salė pritilo. Kiek vienas susimąsto dėl šių žo džių, supranta visą jų jėqą ir svarbą. Ir todėl XXXV tema tinės konferencijos darbas buvo persunktas ne tik komlaunimo organizacijos veik los analize, bet ir noru su tikti įžymiąją Jubiliejinę datą gerais darbais. Komjaunimo komitete tezės Spalio 50-mečiui į konferen cijos darbą nebuvo įtrauktos, kadangi prieš dvi savaites Jos buvo paskelbtos musų laikraštyje. Nauja tradicija patiko visiems delegatams, todėl konferencija buvo rim ta ir dalykiška. Kiekvienas atsakingas ne tik už save, bet ir už visą komjaunimą. Tai buvo kon ferencijos leitmotyvas. Pokal biu apie veiklą komjaunime ir prasidėjo konferencijos darbas. Iš to, kiek ta veikla stipri, galima spręsti apie organizacijos veidą. Apie kiekvieno atsakomybę ne tik už save kalbėjo daugelis de legatų. Kodėl mūsų tarpe yra „pasyvas“? Kodėl kol kas vi suomeninis darbas tik nedau gelio dalia? Į tai buvo daug atsakymų. Vienas iš jų: stu dentai labai apkrauti. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kaip VLKJS sugeba prieiti prie kiekvieno komjaunuolio, išaiškinti Jo polinkius, įtrauk ti į visos organizacijos veik lą. O Universitete daug dar bų, kur daugelis gali save atskleisti. Apie tai kalbėjo Universiteto rektorius prof. K. J. Kondratjevas: — Man atrodo, kad VLKJS komitetas ir laikraščio re dakcija atliko gerą darbą, iš anksto išspausdinę ataskaitą. Aš atidžiai perskaičiau tą medžiagą ir dabar noriu pa-
Almanachas „Vostokas- 2"
Kalba faktai
STIVEN AS GAUNA DIPLOMĄ
Du krepšininkų turnyrai
Sportuoja dėstytojai Praėjusią savaitę Universi teto salėje Nr. 1 įvyko drau giškos varžybos tarp VVU Sporto katedros dėstytojųlengvaatlečių ir žaidimų tre nerių. Žaidimų trenerių penketu kas buvo mišrus ir atrodė taip: sp. m. J. Daktaraitė (kom. kapitonas), katedros ve dėjas sp. m. P. Urbonas, n. r. tinki, treneris St. Bato ras, treneriai E. Paškevičius ir V. Vygontas. Lengvaatlečių trenerių ko mandą sudarė: A. Mikėnas, H. Stašelts, R. Lukauskas, J. Žumbakys, J. Saplinskas. Nuo pat pirmųjų susitikimo minu-
VISASĄJUNGINIAME PASITARIME
Maskvos Valstybiniame universitete Lenino kalnuose baigė savo darbą Visasąjun ginis TSRS aukštųjų mokyk lų darbuotojų pasitarimas. Jame dalyvavo ir Tarybų Lietuvos mokslo darbuotojų grupė, vadovaujama respub likos Aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministro H. Zabulio. Grupės sudėtyje — ir mūsų Universiteto rektorius profesorius J. Kubilius. Pastarimo dalyviai apsvars tė problemas, susijusias su TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimo „Dėl prie monių, siekiant gerinti spe cialistų rengimą ir tobulinti vadovavimą aukštajam ir specialiajam viduriniam mokslui šalyje" vykdymu. Aputis, Juozas. Rugsėjo paukščiai, Novelės. V., „Vaga", 1967. Grušas, Juozas. Adomo Brunzos paslaptis. V., „Vaga", 1967. Knygoje Išspausdinta 2 d. psichologinė drama „Adomo Brunzos paslaptis" Ir 4 v„ 6 pav. istorinė drama „Zig mantas Sierakauskas".
Rolanas, Romėnas. Kola Brenjonas. „Žmogelis gyvas dar". Verte J. Urbšys. V., „Vaga", 1966. Romane pavaizduotas Re nesanso epochos Prancūzi jos kaimo žmonių gyvenimas, liaudies išmintis bet papročlal.
Nėris, Salomėja. Laumės dovanos, Iliustr. M. Ladigaitė. V., „Vaga", 1966.
Baigėsi žiemos sesijos egzaminai. Trumpos atos togos. Iš Vilniaus geležin kelio stoties išrieda turis tinis draugystės traukinys „Lietuva“, šiuo traukiniu į kelionę po Tarybų Są jungą išvyko tie, kurie nutarė įspūdingai praleisti atostogas, pasigrožėti ša limi, pailsėti. Sėsdamas į šį traukinį, pailsėti galvojo taip pat ir mūsų Universiteto žurna’ listikos specialybės II kurso studente lonas Mickevičius. Galvojo... Odesoje trumpam trau kinys stabtelėjo. Buvo pats vidurnaktis. Vagonus gaubė tamsa, žmonės mie gojo. Staiga viename iš vago nų pasigirdo žmogaus de jonė. Skausmingai blaškė si ir daužėsi jo širdis. At skubėjo qreitoji. “ Deja, ’ medikams teliko konstatuoti mirtį... Taip staigiai, taip tradraugų giškai iš studijų būrio mirtis išplėšė Joną. Jonas labai mylėio gy venimą, galvojo apie atei tį, gal dauqiau, neau ki tas, siekė mokslo. Dar mo kydamasis Kupiškio VI. Rekašiaus v. vidurinėje mokykloje, Jonas įsijungė
čių užvirė įtempta sportinė kova. Tikslūs J. Daktaraitės metimai, E. Paškevičiaus „dar bas" po krepšiu, tolimi R. Lukausko metimai padarė sa vo; I-jį kėlinį laimėjo žaidimų treneriai rezultatu 28:18. Ini ciatyvos jie neišleido iki var žybų pabaigos ir nugalėjo 45.34. Rezultatyviausias buvo „Mokslo" krepšinio komandos treneris E. Paškevičius, pelnęs 15 taškų. Tokie susitikimai ir ateity je laukiami. Jie rodo, kad dar dėstytojų parakinėse ne stinga parako. O ir kovingu mo galima iš jų pasimokyti. A. PUPELIS
Žiemos atostogų dienomis Universiteto vyrų ir moterų krepšinio komandos dalyvavo dvejuose krepšinio turnyruo se — Vilniuje ir Leningrade. Sausio mėn. 27—29 d. Uni versiteto sporto salėje įvyko turnyras, skirtas Spalio 50mečiui atžymėti. Jame be aikštelės šeimininkų—„Moks lo" komandų dalyvavo LeningradoUniversiteto, Lvovo Po litechnikos instituto bei Vil niaus Elektros skaitiklių ga myklos „Vilnelė" vyrų ir Le ningrado Universiteto, Lvovo Politechnikos instituto bei Vilniaus merginų komandos. Vyrų grupėje dėl pirmos vietos susitiko dvi Vilniaus komandos „Vilnelė" ir „Moks las", iki šiol nugalėjusios Le ningrado Universiteto ir Lvo vo Politechnikos instituto ko mandas. Tik paskutinėse sekundėse paaiškėjo turnyro nugalėtojas. Tai „Vilnelės" komanda, įveikusi „Mokslo" krepšininkus rezultatu 66:65. Trečioje vietoje liko Lvovo
Mokykimės paleografijos Istorijos mokslas remiasi autentiškais dokumentais, pa tvirtinančiais Istorinių faktų tikroviškumą bei atsklel' ūžiančiais naujas, iki šiol nežinomas tiesas. Senųjų doku mentų skaitymas reikalauja ne tik specifinių žinių, bet ir įgūdžių. Čia susiduriama ir su to meto gyvenimo bei visuomeninės santvarkos organizacijos ypatumais, ir su savita senųjų raštų kalba. Vilniaus Universiteto rankraštyne per ilgus istorijos lai kotarpius susikaupė gausi rankraštinė medžiaga, kurios nemažą dalį sudaro senieji Didž. Lietuvos kunigaikštys tės ir jai tuo metu pavaldžių žemių dokumentai. Siekiant pilnai atskleisti Jų turinį, ir iškyla minėtieji sunkumai. Jiems nugalėti Mokslinėje bibliotekoje jau treti metai vei kla paleografijos — mokslo apie senuosius raštus — bū relis, kuriam vadovauja patyręs specialistas, filologijos mokslų kandidatas A. Antonovičius. Su tikra meile seno vės dokumentams drg. A. Antonovičius ugdo rankraštyno darbuotojų paleograflnius įgūdžius, sistemingai atsklei džia jų šifravimo ypatybes. Nuoširdaus ir dalykiško vado vavimo dėka mums Jau prieinami ne tik XVIII—XIX a. raštai, bet ir XVI—XVII a. senąja baltarusių kalba pa rašyti aktai, pergamentai, dokumentai. Visus, kuriems tenka susidurti su dėstytoju A. Antonovfčium, žavi jo entuziazmas, skatinantis domėjimąsi isto riniais paminklais. Todėl, reikšdami jam padėką už žinias ir nuoširdų darbą, kartu linkėtume, kad tokių entuziastų mūsų Universitete atsirastų ir daugiau.
SOCIOLOGIJA IR TU
(TĘSINYS iš 2 psl.) Politechnikos instituto krepši ka. Jos paskirtis — tirti vi ninkai. Merginų grupėje nu suomeninių reiškinių struktū galėjo Universiteto merginų rą bei dinamiką. 0 dabar trumpai papasako komanda, po pratęsimo nu Tau apie mūsų būrelį. galėjusi Vilniaus VSM mer sime Jis pradėjo gyvuoti labai ne ginas. Trečioje vietoje liko seniai — praėjusių metų pa Leningrado Universiteto krep baigoje. šio būrelio narius galima vadinti entuziastais, šininkes. tyrimų mūsų Antrasis krepšinio turnyras socioloqinių Universitete pionieriais arba įvyko vasario 3—5 d. Lenin ir busimaisiais socioloųaisgrade. Čia susitiko keturių specialistais. Vienodai kol kas tikti ar netikti ir viena, universitetų — Leningrado, gali ir antra, ir trečia. Svarbu Odesos, Rygos ir Vilniaus — juk ne tai. Musų būrelio na vyrų ir Leningrado, Rygos, rius daugiausia domina stu gyvenimo problemos. Vilniaus bei Leningrado cent dentijos Tau, skaitytojau, mes kol kas rinės sporto mokyklos moterų net negalime išvardinti visų šių problemų — tokia Jų gau krepšinio komandos. Universi sybė. Kaip žinia, daugelį mū gyvenimo teto krepšininkai užėmė antrą sų studentiško klausimų sėkmingai spren vietą — juos po permainingos džia Universiteto administra kovos rezultatu 60:59 nugalė cija bei visuomeninės organi zacijos. Tačiau kiek dar yra jo aikštelės šeimininkai. Tre visiškai nepaliestų dalykų, laukiančių savo spren čioje vietoje — Odesos Uni seniai dimo! Tu neabejotinai klysversiteto komanda. Merginų tum, manydamas, kad mūsų būrelio nariai yra pasiryžę grupėje nugalėjo Rygos Uni vienu užsimojimu išspręsti problemas. Naivių žmo versiteto krepšininkės. Ant šias nių būrely nėra. Jie žino, kad roje vietoje Leningrado cent studentijos ųyvenimo proble mos sprendžiamos, toli gražu, rinės sporto mokyklos, trečio ne anketomis ar Jų analizės keliu gautomis išvadomis. je — „Mokslo" krepšininkės. Darbo, pastangų ir laiko rei Šie du turnyrai buvo labai kia labai daug. Ir entuziazmo reikia. Netgi pasišventimo. naudingi mūsų krepšinio ko Mes žinome, kad sociologiniai mandoms, kurios vasario mė tyrimai — ne smalsumo pa tenkinimo priemonė. Jie rei nesio 11 d. startuoja LTSR kalingi mums visiems. Iškelti nurodyti galimus „Žalgirio" CT krepšinio pir- problemą, jos sprendimo būdus — tai juk reiškia tam tikru mastu menybėse.
E. PAŠKEVIČIUS Vyr. dėstytojas
prisidėti prie šios problemos išsprendimo , Šiandien sociologų-specialistų neruošia nė viena mūsų
<><><><Xx><-00<><>'C>0<><><X>0<>0<><X><XX>0<><X>OC><X>0<xXX>0<X
20 MINUČIŲ SU BRECHTU
U
H1
respublikos aukštoji moky la. Ir ateityje, berods, nen mato ruošti. Vėlqi nemanyi drauqe, kad mūsų būrelis k, pinas qražių iliuzijų pasiį ryti ta proqa savotiška soc logų kalve, veikiančia , suomeniniais pagrindais, m' kol kas tenorime paskelb kovą socioloqinių tyrimų s viveiklai. Ar tapsime dėl profesionalais patys — neį home. Aišku mums yra į, viena, kad privalėsime ger kai pastudijuoti daugelį te rinių dalykų. Sociologinių t rimų laboratorija, jau antri metus gyvuojanti musų Ur versitete ir sukaupusi nen: žą patyrimą, pažadėjo mūri rimtai padėti. Sudarėme te rinių užsiėmimų program; Kol kas pranešimus mun skaitys specialistai, o vėlia į teorinius klausimus kibsi, ir mes patys. Nuo mūsų pi čių daug kuo priklausys n tik mūsų žinios bei (gūdžia bet, qal būt, ir ateities kelia Juk sociologai jau šiandie taip reikalingi musų respul likai. Ir kas žino, kad baiq Universitetą, mes vienaip a kitaip nesusidursime su $c ciologija. žinios bei prakt niai įgūdžiai, įqyti būrely|( mums tada labai pravers. Štai kodėl mes norime Tave pakviesti į šį būrel Nežinome, kaip Tu žiūri sociologiją — entuziasto a skeptiko akimis, tačiau kari! neabejojame, kad Tu rimti domiesi daugeliu mūsų qyvi nimo reiškinių Ir tikriausi: kai kuriuos iš jų norėtu: giliau paanalizuoti. Būreli galės Tau daug kuo padėti, įsijungęs į jo darbą, Tu pats suteiksi rimtą paran šio būrelio siekimams. Murr labai reikalingi žmonės, rirJ tai besidomintys studentijai gyvenimo problemomis ir nJ ieškantys sociologijoje viel savo smalsumo patenkinimo Kas Tu bebūtum — mediką ar matematikas, fizikas a ekonomistas, filologas ar te sininkas — ateik i mūsų bi relį. Dirbsime atskiromis sei cijomis pagal problemas. Apie eilinį mūsų būreli: susirinkimą paskelbsime Tai vo fakultete.
Praėjusį šeštadienį Aktų jo respublikose. Jų teatras salėje svečiavosi Charkovo svečiavosi jau Rygoje, o da eksperimentinis studentiškas bar, grįždamas iš Talino, už SOCIOLOGIJOS BŪRELIO teatras, išraiškinga pantomi suko ir pas mus. VALDYBA Daugiau kaip 700 Univer mos kalba prabilęs į žiūro vus aktualiomis amžiaus siteto studentų aplodismen tais palydėjo kiekvieną atlie problemomis. Universiteto partijos ko Sis Ukrainos penkiasde kamą numerį. Programa su miteto sekretoriui Pranui šimties studentų teatras jun sidėjo iš dviejų dalių. Pir KORIUI skausmo valando gia du stambius kolektyvus moje — čekų poeto Liudvi Je, netekus mylimo tėve RANKRAŠTYNO DARBUOTOJAI — tai Charkovo Valstybinio ko Aškenazio eilės iš spek lio, reiškiame gilią užuo universiteto studentų teatras taklio „Vienas apvalus pa Jautą. REKTORATAS IR „S1N-63", įkurtas 1963 m. saulis", antroje — „Danko", STUDENTU Baliulienė ir D. Venclovaitė. (vadovas Aleksandras Supli- „Nusiimkite kepures, ponai", PROFKOMITETAS V., „Vaga", 1966. nas) ir Politechnikos institu „Baladė apie kareivį" ir ly Šių dienų brazilų rašytojo to teatras „Siluetas", susikū rinis etiudas „Mėnulis". komunisto romanas apie Bra Pasibaigus programai, zilijos žmonių gyvenimą, jų ręs 1964 m. (vadovas Euge Teisės fakulteto kolek papročius, jausmus. Romanas nijus Fokinas). įdomu pažy abiejų teatrų režisieriams Gatyvas liūdi kartu su drq. apdovanotas penkiomis aukš mėti, kad 1966 metais Mask rikui Kerceriui ir Markui EnPranu KORIU dėl Jo tėvo čiausiomis Brazilijos literatū voje I Visasąjunginiame stu kinui mūsų Universiteto stu mirties. ros premijomis. Meniškame leidinyje Samulevičius, R. Pasiklydęs dentų estrados teatrų festi dentai padėkojo, įteikė gin spausdinta tautosakiniais mo tarp žvaigždžių. Pjesė. V., valyje. charkoviečiai užėmė taro suvenyrą ir užrišo tau tyvais parašyta poema. pirmąją vietą, ir VLKJS CK tinę juostą. „Vaga", 1966, Kartu liūdime ir giliai Hemingvėjus, E. KilimanPradedančio dramaturgo 3 nutarimu jiems buvo suteik užjaučiame Gamtos fak. pav. pjesėje vaizduojamas džaro sniegynai. Apsakymai. dėstytoją Antaną LEVIC V. DARGUŽIS ta teisė gastroliuoti Pabaltimūsų respublikos chemijos KĄ, jo mylimam tėveliui Vertė A. Dantaitė ir kt. V., giganto statybos inžinierių mirus. „Vaga", 1966. gyvenimas. GF STUDENTAI IR Didžiojo amerikiečių rašy DARBUOTOJŲ Ananjevas, Anatolijus. Vie tojo, mirusio 1961 m., rinkti KOLEKTYVAS nę sudaro įvairių jo rinkinių nuolio Grigorijaus koziriai. kūriniai. Apysaka. Vertė V. Šulcaitė. Markevičius, A. Plakatas V., „Vaga", 1967. Prabėgo studentų žiemos universitete, Maskvos Geolo Rusų tarybinio rašytojo restorano lange. (Novelės). V., Giliai užjaučiame Praną apysakoje atskleidžiami sek atostogos, kurių metu buvo ginės žvalgybos institute, KURI, jo tėveliui mirus. „Vaga", 1967. tantų sukilimai, parodomos VVU KOMJAUNIMO Amadus, Žoržis. Gabrielė. šaknys, iš kur visuomenėje daug įdomių kelionių, susiti Leningrado Toljačio v. ekoKOMITETAS kimų. Tolimiausiuose šalies nominės inžinierijos institute Romanas. 2-asis leid. Vertė A. išauga tokie nusikaltėliai. kraštuose pačiais įdomiau ir kitose TSRS aukštosiose siais maršrutais po Karpa mokyklose, susipažino su Vil STUDENTŲ ŽINIAI! tus, Uralą, Kolos pusiasalį niaus studentija, dalyvavo Savo laiku studentai noria keliavo Universiteto, Peda- draugystės vakaruose. sekretoriumi. Čia, Tarybiabonementus spektak nėie Armijoje, jam įteikė 13 Universiteto studentų pirko naginio instituto, KPI turis liams Valstybiniame Operos TSKP nario kandidatinę draugystės traukiniu kelia ir baleto teatre. O štai netru tai. kortelę. Mūsų respublikos sostinės vo po Tarybų šalies miestus. kus gausime 300 abonementų 1965 m., baigęs karinę šiuos Akademinio dramos tarnybą, suqrįžta į Univer studentai sutiko apie 500 įau Jie pabuvojo Kijeve, Odeso Įteatro spektaklius: sitetą. Čia jau veikia žur je, Sevastopolyje, Chersone. gimo atstovų iš Vietnamo, 1. „DAMOS VIZITAS' ko nalistikos specialybės sta Jndiios, Kambodžos, Ganos, Su Studentų profkomiteto ke vo 9 d. cionarinis skyrius. Jonas 2. „HAMLETAS “ kovo pradeda studijuoti savo iš Kubos, VDR, Kolumbijos, lialapiais Lampėdžių poilsio 28 d. svajotą dalyką. Irako. Viešnagės metu už namuose atostogas praleido 3. „SKIRGAILA“ balan Studijuodamas Universi sienio šalių studentai, besi džio 11 d. tete, Jonas buvo aktyvus mokantys Maskvos P. Lu- 4 studentai. studentas, qerai mokėsi. 4. „MEISTERIS IR SOMOS Kurse dirbo visuomeninį MUSŲ koresp. — balandžio 18 d. mumbos v. tautų draugystės
ATOSTOGŲ DIENOMIS
į plačią visuomeninę veik lą Įstojo i komjaunimą, aktyviai bendradarbiavo rajoninėje spaudoje. Sėkminqai baigęs vidu rinę mokyklą, 1962 m. J. Mickevičius jstojo į Istori jos ir filologijos fakulteto bibliotekininkystės specia lybės pirmąjį kursą. Ta čiau, tais pačiais metais buvo pašauktas j Tarybinę Armiją. Jonas buvo puikus ir drausm'noas kareiv's, qeral nusimanantis savo darbe. Buvo išrinktas kuopos, o vėliau dalinio komjaunimo orqanizacijos
komjaunimo darbą, o taip pat buvo išrinktas Univer siteto draugovės štabo operatyvinės grupės virši ninku. Per du metus, praleis tus Universitete, Jonas įsi gijo daug draugų. Todėl šiandien sunku pagalvoti, kad Jonas nebelankys saugiau kartu su mumis paskaitų, kad ■ • ■kartu nebesioinčys, neateis i mūsų linksmus studentiškus vakarus — sunku paoalvoti, kad Jau mes nebeturime Jono. Bet lo, mūsų bendradar bio, atminimas, bus gyvas mūsų š'rdyse. Ir laikas bus bejėgis išdildyti jį iš mūsų atminties.
KURSO VADOVAS IR DRAUGAI
Emai GADLIAUSKAITEI, jos mylimai mamytei mi rus, gilią užuolautą liūde sio valandoje reiškia EF prekių mokslo spec. IV k. vadovas ir draugai.
Medicinos fakulteto II k. VIII qr. studentai nuošir džiai užjaučia Onutę KO RYTI, jos tėveliui mirus.
Kurso draugą Borisą PLOTKINĄ, netikėtai jo tėveliui mirus, nuoširdžiai užjaučia III K. RUSISTAI
Liūdesio valandoje gi liai užjaučiame Universite te partijos komiteto sekre torių Praną KURĮ, jo tė veliui mirus. LAIKRAŠČIO DARBUOTOJAI
Nuoširdžiai užjaučiame dėstytoją A. MITRI KĄ. mi rus jo motinai. EF STUDENTAI
Rusų k. katedros kolek tyvas nuoširdžiai užiaučia vyr. dėstytoją J. ROZGĄ, mirus Jo broliui.
5. „... IR TEISĖ MYLĖTI — qequžės 11 d. Abonementas (5 spektak ______ liams) kainuos nuo 1,50 iki 3 rublių. Abonementus bus ga įima įsigyti nuo vasario 23 d. Kultūros klube (CR II a 35 k.), telef. 2-21-29. KULTŪROS KLUBAS
iiiaaBaBHim REDAKCINE kolegija
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 01735
Užs. Nr. 992
'(