/)
' t
hinc itur ad, astra
universitas
vilnensis
BALANDIS
1995 m. Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 3 (1534)
S* Šventom ŠIAME NUMERYJE: ***************************************
- VU Studentų atstovybės parengtas studijų sutarties projektas - 6 psl.
***********************************************
- PROLOGAS: Ingos Liaubaitės eilėraščiai 5 psl.
***********************************************
- Žvilgsnis į Lietuvos aukštųjų mokyklų spaudą - 7 psl.
***********************************************
***********************************************
- Kelios fotografo užfiksuotos akimirkos iš FIDI - 4 psl.
*********************************************** - "Universitas Vilnensis” korespondento pokalbis su Vilniaus kunigų seminarijos studentu - 3 psl.
***********************************************
**********************************
KITAME NUMERYJE: *********************************************** - VU studijų sutartis su prorekto riaus S. Vengrio komentarais.
*********************************************** - Aukštojo mokslo finansavimo problemos.
- Interviu su naujuoju VUSA Prezidentu Audrium Bendinsku.
*********************************************** ***********************************************
Universitas Vilnensis
2 Senato š. m. kovo 2 d. posėdyje:
Senato š. m. kovo 16 d. posėdyje:
(protokolo Nr. 5)
(protokolo Nr. 6)
1. Išklausyta Filosofijos fakulteto ata skaita ir pritarta tolesnei jo veiklai. 2. Apsvarstyti stojančiųjų į VU 1994/ 95 m. m. studijų sutarties principai. 3. Pritarta steigti Italų studijų akademijų. 4. Pritarta siūlyti prof. habil. dr. R. Pavilionį atstovauti Universitetui Litaunus stei giamo banko taryboje. 5. Patvirtintas 1995 m. priimamų į magistrantūrą asmenų kontingentas. 6. Nutarta: 6.1. Užsieniečiams (išskyrus NVS ir Bal tijos šalių), Vilniaus universitete ginantiems habilituoto daktaro disertacijas, nustatyti 1,4 MMA mokestį, ginantiems daktaro di sertacijas - 1,2 MMA mokestį. 6.2. NVSir Baltijos šalių piliečiams, Vil niaus universitete ginantiems habilituoto daktaro ir daktaro disertacijas, taikyti Se nato 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimą. 7. Patvirtintas 1995 m. biudžetinių moks lo tiriamųjų darbų planas.
1. Išklausyta Kūno kultūros centro ata skaita ir pritarta tolimesnei jo veiklai. 2. Pritarta Saulėtekio teritorijos pasida lijimo tarp Vilniaus universiteto ir Vilniaus technikos universiteto planui. 3. Pritarta biudžetinių lėšų paskirstymui Vilniaus universiteto padaliniams 1995 m. 4. Nutarta: patvirtinti socialinio darbo magiąjrantūros kontingentą 1995 m. 30 vietų (priėmimas vyks pagal sutartį, stu dijos - mokamos).
Senato š. m. kovo 30 d. posėdyje:
(protokolo Nr. 7) 1. Išklausyta Kauno humanitarinio fa kulteto ataskaita ir pritarta tolesnei jo veik lai. 2. Apsvarstyti stojančiųjų į VU 1994/ 95 m. m. studijų sutarties projektai ir nutarta: 2.1. Klausytojai, kurių egzaminų ir dife rencijuotų įskaitų vertinimo balų vidurkis yra 8 ir daugiau, už studijas nemoka.
SEMINARAS “AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS”
Onos Jarutienės nuotrauka
1995.04 2.2. Fakultetų (institutų, centrų) tarybci nustato klausytojų, kurie už studijas nem< ka, procentą. 3. Patikslinta klausytojų priėmimo į V1J 1995 m. tvarka: 3.1. Stojantieji į neakivaizdines studijas po mokyklos baigimo liepos 1 d. turi ture i 20 mėnesių darbo stažą. 3.2. Brandos egzaminų (matematikos ir užsienio kalbos) vertinimas skaičiuojamas B, A ir sustiprinto mokymo (S) lygiais: B - mažinama 2 balais, S - didinama 2 balais. 3.3. Už dokumentų priėmimą ir tvarky mą imamas už vieną specialybę 30 Lt mo kestis. 3.4. Klausytojai, pakartotinai ginantys baigiamąjį darbą ar laikantys baigiamuosius egzaminus, moka Senato fakultetams nusta tytą mokestį už semestrą. 4. Nutarta reorganizuoti KHF Ko mercijos ir finansų katedrą j Komerci jos katedrą ir Finansų ir apskaitos ka tedrą.
Šių metų balandžio 5-7 dienomis Vil niaus universitete vyko tarptautinis semin:. ras “Aukštojo mokslo finansavimas”, kurį organizavo Vilniaus universitetas, Ekonomi nio bendradarbiavimo ir vystymo organiza cijos (OECD) Aukštojo mokslo institucijų vadybos programa ir Šiaurės šalių Univer sitetų administratorių Asociacija. Seminarų rėmė Lietuvos Švietimo ir mokslo ministe rija bei Atviros Lietuvos Fondas. Dalyvavo bei pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos uni versiteto, Tartu, Kuopio, Aarhus, Warwick, Bergeno universitetų, Centrinės Europos universiteto, Suomijos Švietimo ministerijos. Plačiau apie seminaro eigą ir rezultatus skaitykite kitame “Universitas Vilnensis” nu meryje. “U.V.” inf.
MOKSLO SKYRIUS INFORMUOJA Atviros Lietuvos fondas skelbia Mokslo ir studijų programą, kurios tikslas padėti iš saugoti Lietuvos mokslo potencialą, skatin ti jo plėtojimą ir atsinaujinimą, įtvirtinti mokslo ir studijų vienovės ir akademinės laisvės principus, demokratines mokslo ir studijų valdymo formas ir veiksmingą struk tūrą, modernizuoti mokslo ir studijų turinį bei formas, integruoti mokslą ir studijas į Eu ropos ir pasaulio sistemas. Programos prioritetas yra humanitari niai bei socialiniai mokslai ir studijos. Be to, pirmenybė teikiama projektams, kuriuose dalyvauja įvairių institucijų ir šalių moksli ninkai ir iš dalies remiamiems iš kitų šalti nių. Programa remia: Humanitarinių ir socialinių mokslų tyri mus ir jų modernizavimą, mokslo darbų lei dybą. Studijų modernizavimą, taikant šiuolai kines technologijas, metodus, mokymo prie mones. Įvairių mokslo sričių konferencijas, se minarus. Užsienio mokslininkų dalyvavimą viso se studijų pakopose.
Mokslo ir studijų institucijų įvertinimą, mokslo ir studijų struktūros demokratizavi mą. Pagrindinis projektų vertinimo kriterijus - projekto įnašas į atviros visuomenės kūri mą ir aukštas mokslinis lygis. Užpildyti Mokslo ir studijų programos paraiškos blankai priimami iki 1995 m. ge gužės 1 d. Išsamesnės informacijos ir blankų kreip tis į Atviros Lietuvos fondo programų ko ordinatorę J. Pikšilingaitę (Jakšto 9, tel. 61 08 05).
Gyvenimo kokybė; Tarpusavio ryšiai; Technikos ir taikomieji mokslai; Darbo vieta ir kt. Pareiškimai pateikiami iki 1995 ra. balandžio 30 d. Konferencijos mokestis: stacionaro studentams SCdn SUS SCdn SUS Iki gegužės 15 d. 270 200 200 150 285 210 Iki birželio 1 d. 350 260 Iki birželio 30 d. 390 290 325 240 Smulkesnė informacija tel. 62 65 41.
1995 m. liepos mėn. 3-6 dienomis Ota voje (Kanada) įvyks Pirmasis tarptautinis daugiametis kongresas (First International Multi-Disciplinary C'ongress on Mėn.). Konferencijos tema: “Naujojo tūkstant mečio pradžia: vyrai - moksliniai tyrinėji mai, žinios ir veikla” (“The Dawning of a New Millennium: Mėn - Research, Knowledge and Action”). Bendros temos: Kultūra; Mokymas; Sveikatos apsauga; Lytis, asmenybė ir visuomenė;
1995 ra. rugsėjo mėn. 13-16 d. Birštone vyks “Kompiuterininkų dienos’95". Rengi nio tikslai - tradiciniai: susitikti, aptarti ak tualias problemas, susipažinti su technolo gijos naujovėmis, jų plitimo Lietuvoje ir už sienyje tendencijomis, pasidalyti patirtimi, užmegzti naujus ryšius. Norintys renginyje skaityti pranešimus turi užsiregistruoti ir pateikti pranešimą anotacijas (ne daugiau kaip 1 psl.) iki ba landžio mėn. 15 d.
995.04
3
Universitas Vilnensis
KLIERIKO DRABUŽIS: LIUDO VASARIO KOMPLEKSAS AR DVASIOS LAISVĖ? Vilniuje, Antakalnyje, buvusiame Trinitorių ienuolyne, veikia atkurta kunigų seminarija, kalbėdami apie sostinės aukštąsias mokyklas, pastarąją dažniausiai palikdavom nuošaly - dėl ežinojimo, dėl palyginti dar labai trumpo gyavimo laiko. Dėl to, apsidžiaugę redakcijos sver.i - minėtosios seminarijos klieriku Robertu lausinėjame jį apie visus, kaip mums atrodo, ikaitytojams įdomius dalykus. “Universitas Vilnensis” - Robertai, gal pra dėkim nuo jūsiškės Alma Matcr istorijos. Kunigų bosimas daugeliui asocijuojasi su Kauno, Telšių, ramių seminarijomis. Ir štai - Vilnius. Kokia pra džia? Robertas. -Šios seminarijos atkūrimas (pa-
no kunigų seminarija topaties modelio (turiu min ty studijų, metodų įvairovę irpan.)? R. - Kadangi mes dar tik kuriamės, kai ką, suprantama, perėmėm iš Kauno. Kai kuriuos da lykus kuriamės patys. Pasaulyje nėra kokio nors vienintelio nepakeičiamo kunigų ruošimo mo delio. Kad ir toks pavyzdys: užsienyje dažnai praktikuojami dvasinio pasiruošimo kunigystės studijoms metai. Tai nėra akademinis mokyma sis. Per tuos metus daug laiko skiriama maldai, Šv. Rašto skaitymu i, bendravimui su žmonėmis.
rėžiu, kad ne įkūrimas, o atkūrimas) - paprasis ir logiškas žingsnis. Seminarija Vilniuje veie nuo seniausių laikų šimtus metų, kol ją po aro uždarė. Dalis klierikų tęsė studijas Kaune, ai kurie buvo ištremti. Dabar, situacijai pasicitus, archivyskupo A. J. Bačkio iniciatyva at pilta Vilniaus diecezinė kunigų seminarija, kuloje šiuometu studijuoja du klierikų kursai. Aturtoę seminarijos veiklos pradžia gražiai sutak> su Jono Pauliaus II-ojo atvykimu j Lietuvą.
Dėl to ir šiek tiek rūpesčių prisidėjo, ir kartu bu ki tarsi geras ženklas tolesnei mūsų veiklai.
“UV” - Kiek jaunų žmonių šiuo metu studiUoja Jūsų seminarijoje? R. - Dvidešimt du žmonės įstojo pirmaisiais lietais ir trylika antraisiais. “UV” - Ar visi įstojusieji tęsia studijas? R. - Ne. Vienas žmogus paliko mokslus dėl veikatos, dar vienas išėjo kitur dėl to, kad buvo abai ieškantis žmogus ir atėjo j seminariją dau;iau vidinio smalsumo, negu vidinio pašaukimo ėdamas. Tik čia jis iš arti pamatė, kas yra bažnyinis gyvenimas, ir jam tiesiog buvo leista pagal ėti, ar iš tiesų jis tokio gyvenimo nori ateityje. “UV" - Mūsų Universiteto studijų pakopos akalauras, magistras, doktorantas. Kaip akade minės studijos pasiskirsto pas Jus? R. - Pirmieji dveji metai yra skirti filosofias studijoms. Po to - ketveri metai teologijos. > baigiantieji dar dažniausiai rašo bakalauro laibą, nors tai ir nėra privaloma.
Trinitorių bažnyčia (nuolr. iš “Teesie”, 1995, Nr. 1)
Ruošiamasi gyventi su būsimais kolegomis po vienu stogu pagal bendrą tvarką. Taip ugdoma abipusė tolerancija, kartu ir skaitomos įvadinės, paruošiamosios paskaitos. Tačiau esminis dėme sys skirtas tam, kad žmonės priimtų vieni kitus, kad atėję iš nekrikščioniškos aplinkos, pasirink tų šį gyvenimo būdą kaip savą. “UV” - Grįžkime prie Jūsų studijų. Koks aka deminis krūvis, studijuojant, pvz., pirmuosius dve jus metus filosofijos pagrindu? R. - Mums dėstoma filosofija, tiksliau - jos atskiros sritys: filosofijos istorija, kosmologija, gnoseologija, ontologija, filosofinė antropologi ja, etika, gyvybės filosofija. Nujaučiu, kad šis da lykas jums mažiausiai suprantamas, todėl paaiš kinsiu: šiosepaskaitoseyra nagrinėjama, kuogy“UV"- Tuomet kas ir kodėl tuos darbus rašo? va būtybė skiriasi nuo negyvos, filosofijos požiū riu lyginamos įvairios gyvybės formos. R. - Rašo tie, kurie galvoja dirbti mokslinės “UV”- Ar atvira Jūsų seminarija gretimoms 'akraipos teologinj-filosofinį darbą arba tobuinti savo žinias, studijuodami toliau kurnorsuž- akademinėms mokykloms? Ar kviečiatės dėstyto ■enyje. Kunigystės šventimai nuo bakalauro dar- jus iš kitur? Ar patys klausotės paskaitų, pavyz ovisiškai nepriklauso. džiui, mūsų Universitete? “UV” - O nuo ko priklauso? R. - Yra savotiško uždarumo momentas, ky lantis iš pačios institucijos pobūdžio, iš specifi R--Yra privalomi egzaminai iš moralinės r dogminės teologijos, Bažnyčios teisės ir litur- kos. Juk kunigų seminarija yra ne tik akademi ■jos. Juos išlaikę, šventinami j kunigus. nė instancija, bet ir dvasinio ruošimo vieta su “UV” - ArJūsų seminarija ir, pavyzdžiui, Kau specifinėmis nuostatomis, orientuotomis j būsi
mą darbą su žmonėmis. Labai didelė dalykų įvai rovė blaškytų, bet tai nereiškia, kad mes esam užkonservuoti savo pačių mintyse. Žodžiu, te
ologijos-filosofijos dalykuose mums auginamas stuburas, kad visus kitus dalykus, informaciją iš šalies galėtume atsirinkti krikščionybės ir bendražmogiškų tiesų pagrindu. O šiaip, mes klau sėmės paskaitų VU, kai skaitė Tėvas Philipp’asMarie, Tėvas Marie-Dominių’as. Netolimoje at eityje j mūsų seminariją turėtų ateiti jūsų uni versiteto dėstytoja E. Laumenskaitė, kur skaitys sociologijos kursą. “UV” - Kaip Tau, Robertai, atrodo, ar daug Tavo kolegų jaučia Liudo Vasario kompleksą, t. y. abejoja, nesugeba priimti aplinkos, bet ir priešin tis visam šitam neišdrįsta? R. Pasakei labai įsisenėjusį stereotipą. Dauguma įsivaizduoja seminariją tik kaip niū rius koridorius, begalę draudimų ir dėstytojų scholastikų aplinką. Šito seniai nėra. Jeigu nuo Liudo Vasario laikų praėjo trys ketvirčiai am žiaus, jeigu žmonių mintis pasidarė nelygintinai modernesnė ir tolerantiškesnė, tai kodėl visi ši tie dalykai turėjo apeiti seminarijas, klierikų gy venimą? Čia jau visuomenės požiūrio problema. Netikęs mąstymo stereotipas. Yra daug laimin gų kunigų, laimingų klierikų!!! “UV” - Kokia buvo Tave supančių žmonių re akcija, kai sužinojo, kad pasirinkai kunigystę? R. - Daugumai buvo visiškas netikėtumas, nes niekada apie tai nei galvojau, nei kalbėjau maniau būti mediku arba studijuoti politikos mokslus. Galutinai apsisprendžiau paskutiniai siais mokyklos metais. Mano gyvenimas pasikei tė, kai prieš kelis metus j mokyklą atėjo vienuo lė. Be tikybos pamokų, ji ruošdavo ir jaunimo susirinkimus Parapijos Namuose prie Šv. Mika lojaus bažnyčios. Tikėjimo patirtis savo laiku ir lėmė apsisprendimą. “UV” - Klausimas visai kita tema. Kaip Tu, kaip katalikas krikščionis, priimi tokių sektų, kaip “Tikėjimo žodis" ar “Emanuelis” gatvėse laiko mas pamaldas ar troleibusų stotelėse ir sporto rū muose šūkaliojamu- *vcntus vardus? R. - Mes turim vieną bendrą dalyką - tai, kad ir jų, ir mūsų tikėjimo centrinė figūra - Jė zaus Kristaus asmuo. Plečiant tikėjimo ar religi jos sampratas, lyginant jas tarpusavyje, atsiran da daug skirtumų dėl fonuos dalykų. O šiaip pa saulyje plinta ekumeninis judėjimas, siekiantis suvienyti ar bent jau vienyti visas krikščioniškas religijas, sektas ir 1.1. Pinnoji prielaida šiam pro cesui - tikėjimo pažinimas ir tolerancija. “UV”- Tuomet jos Jums, Jūsų seminarijai ir linkiu ieškant esminių atsakymų į esminius klau
simus. Dėkoju už pokalbį.
Arnas Ališauskas
4
Universitas Vilnensis
1995.04
Ak FIDI, FIDI... Vis dar nenutyla šiemetinės VU fizikų šventės - “Fizikų dienos” - atgarsiai. Atsiliepimų daug, ir gana įvairių. Pasak nepatikrintų in formacijos šal tinių, būta vis ko: ir policinin kų su automa tais, ir studentų su antrankiais, ir ekonominės policijos įsikiši mo, ir kraujo ant sienų. Uni versitetui pada ryta materiali nės žalos už ... 180 litų. Ar tai daug, ar mažai - spręskite pa tys. O “Universitas Vilnensis” siūlo kelias fo tografės Onos Jarutienės už fiksuotas aki mirkas iš FIDI eisenos. Be ko mentarų. ... dekanas
... dūdos
... sunkvežimiu
... atrakcionu
... eisena
5
Universitas Vilnensis
1995.04
Inga Liaubaitė VU Filologijos fak. studentė
ŽINGSNIAI
Čia ėjimai nenuspėjami. Pėstininkas ar žirgas gali kristi, Dramblys gi - ne. Romėnai jo bijo, Nemoka kovoti. Dramblių kojos kietos, Romėnų akmenys maži Musės įkandimo jų jėga. Heraklėjoje Pyras švenčia pergalę. Drambliai geria vandenį.
gal tai buvo Nerono rūmuose tikriausiai mes pilstėm vyną į taures ir apsvaiginom II ir pykom ant kitų tų laimingesnių Romėnų pergalės priežastis: ir liepėm kad karalius gedulą išmoko kovoti su drambliais. skelbtų vietoj žaidimų ir kad duonos neduotų o paskui Žaidimas krypsta ne ten. ją užnuodijom Karaliai nebeturi reikšmės. su vynu pylėm kraują ir tulžį Figūros, byra, dega, dingsta, ir Romą padegt įkalbėjom Malevento pelkėse skęsta ir patys joj degėm drambliai. Pyrui - Maleventas, Beneventas tu pirmas išėjai romėnams Sis atėjimas sėkmingas. Strateginės gudrybės perprastos. U Plika akim. ar ne per sunki juokdario kaukė Karalius dingo be žinios. ar ne per ilgos Pjero rankovės Dramblys užsnūsta pelkių durpėse Versalio rūmuose (Įmuziejų -griaučius). žmonės Triumfas romėnų - užmokestis už kurie juokiasi kai mirštama negandas. Varo po jungu. Pasaulį, ne aies statėm naują bažnyčią dramblį. tai rūmus gal smuklę artistai iš sudegusio teatro Pamiršom jog čia tik vaidinam griuvo sienos ir rūmai ISTORIJA rudenį plyšo voratinkliai
(Prologas) II namai prie kapinių kur valgėm paskutinę vakarienę prieš ilgiausią pasauly kelionę iš jos sugrįžus tos keturios moterys rodės vienodos už sienų vėrėsi dangūs po rūsiais pragarai akmeninė tvora skyrė mūsų gyvenimus tačiau nesidalinom nei žeme nei paukščiais (o mūsų varnos nelesa akių) ir nepatikome tuščių lėkščių ant stalo jau buvo po vidurnakčio
***
nesibaigiantis žaidimas segimas peiliais prie sienos
eilėraštis iš tūkstančių tomų žodis iš neparašyto eilėraščio numesk senam šuniui kaulą čia visi elgetos
rašysi ar ne stalas vis vien apdulkės
I
'‘YRĄS IŠ EPYRO Į mūšį Pyras atvyksta su 22 tūkst. pėstininkų, 3 tūkst. raitelių ir 20 dramblių. (Iš istorijos)
kariaujant nereikia mokėti žaisti šachmatais.
Ve pro šalį, aišku, bet nebūtina.
kapinės prie namų kur rūkėme ant rąsto seno laukdami apreiškimo o iš tiesų tik blogo oro užvirto koplyčia ant rūsio su kilmingųjų karstais pavogė varpą varinį su senelių vėlėm vėlyvas ruduo supuvo lapai ir žmonės paskutiniuosius kaulus šunys tąsė
A LA RECHERCHE DU TEMPS PERDU Daivai
niekas neorganizuos ekspedicijos prarasto laiko ieškojimams tai per daug kainuotų
vienąkart šiam pasauly gausim iki soties gėlių per laidotuves
Universitas Vilnensis
6
1995.04
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės parengtas VU studijų sutarties projektas BENDRIEJI NUOSTATAI 1. Ši sutartis nustato klausytojų studijų universitete sąlygas ir tvarką nuo 1995 m. rugsėjo mėn. 2. Gerai besimokantiems Klausy
tojams (Lietuvos Respublikos pilie čiams) garantuojamas nemokamas mokslas Universitete. 3. Klausytojai studijuoja pagal fa kultetų (institutų, centrų) parengtas ir Senato patvirtintas programas. 4. Gerai besimokančiais laikomi vi si pirmojo semestro ir vėlesnių semest rų klausytojai, kurių sesijos egzaminų ir diferencijuotų įskaitų pažymių vidurkis ne mažesnis kaip 7 balai. Fakultetų (institutų, centrų) tary bų sprendimu gali būti nustatomas ir kitas mažiausias egzaminų ir deferencijuotų įskaitų sesijos pažymių vidurkis, neviršijantis 8 balų. Egzaminų sesijos pažymių vidur kis skaičiuojamas pagal sesijos pas kutinės dienos rezultatus. 5. Gerai besimokančiais nelaiko mi ir už studijas Universitete moka Senato nustatytą mokestį tie klausy tojai, kurie, pasibaigus sesijai, turi akademinių įsiskolinimų, pakartoti nai gina baigiamąjį darbą arba laiko baigiamuosius egzaminus, grąžinti į universitetą nepažangus ir akademi nę drausmę šiurkščiai pažeidę Klau sytojai. 6. Fakulteto dekano (instituto, centro vadovo) ir studentų savival dos organo teikimu Rektorius gali at leisti Klausytoją nuo studijų mokes čių. 7. Nustatytu laiku nesumokėjęs studijų mokesčio Klausytojas šalina mas iš Universiteto. 8. Tais atvejais, kai sutartis nere guliuoja su Klausytojo studijomis Universitete susijusių klausimų, tai komi Vilniaus universiteto klausyto jų ir studijų nuostatai.
UNIVERSITETO ĮSIPAREIGOJIMAI
19. Mokestis sumokamas iki kiek vieno naujo semestro pirmojo mene šio 20 dienos į Universiteto kasą ar ba nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą ir apie tai pranešama atitinkamo fa kulteto (instituto, centro) dekanui (vadovui). 20. Nuo moksečių už studijas Uni versiteto Rektoriaus sprendimu, tar pininkaujant atitinkamo fakulteto (instituto, centro) dekanui (vadovui) ar studentų savivaldos organui, gali būti atleidžiami arba jis sumažina mas Klausytojams našlaičiams, inva lidams, Universitetą garsinantiems saviveiklininkams, sportininkams, vi suomenininkams, Universiteto dar buotojų vaikams ir Klausytojams iš daugiavaikių šeimų. 21. Išstojusiam ar pašalintam iš Universiteto Klausytojui sumokėtas mokestis už studijas negrąžinamas.
9. Sudaryti Klausytojams pakan kamai geras sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią pasirinktos specialybės turinį, pobūdį ir prakti nio taikymo galimybes. 10. Garantuoti dėstymo pagal pa tvirtintą programą kokybę ir suteik ti Klausytojui šios srities išsilavinimą. 11. Neviršijant valstybės biudže te numatyto stipendijų fondo mokė ti Klausytojams stipendijas Univer siteto stipendijų nuostatų nustatyta tvarka. 12. Klausytojams, registruotiems ne Vilniaus mieste ir rajone, suteikti vietą studentų bendrabutyje Vilniaus Universiteto bendrabučių nuostatuo se nustatyta tvarka. 13. Klausytojui įvykdžius studijų programą ir už ją visiškai atsiskaičius, išduoti Universiteto baigimo............ specialybės diplomą ir pažymą apie išklausytų disciplinų žinių įvertinimą. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
KLAUSYTOJO ĮSIPAREIGOJIMAI 14. Vykdyti patvirtintą studijų programą. 15. Mokėti gerai nesimokantiems Klausytojams Universiteto nustaty tą mokestį už studijas. 16. Laikytis akademinės draus mės, vidaus darbo tvarkos taisyklių k bendrabučių nuostatų bei kitų ben drųjų Universiteto reikalavimų Klau sytojams. 17. Mokėti studentų savivaldai nustatytą nario mokestį.
MOKESTIS UŽ STUDIJAS
22. Klausytojas turi teisę bet ka da nutraukti šią sutartį, išstodamas iš Universiteto ir kitais numatytais pagrindais. Universitetas gali sutar tį nutraukti tik įstatymo bei Vilniaus universiteto klausytojų nuostatų nu matytais pagrindais ir tvarka. 23. Sutartis sudaryta dvien eg zemplioriais. Vienas egzempliorius atitenka Klausytojui, o kitas yra sau gomas fakultete (institute, centre), kuriame studijuoja Klausytojas. 24. Sutartis įsigalioja nuo jos pa sirašymo dienos ir pasibaigia ją įvyk džius arba nutraukus sutartyje numa tytais pagrindais.
Studijų sutarties projektas pa ruoštas 1995 m. kovo mėn. 28 d. Vil 18. Pirmaisiais studijų Universite niaus universiteto studentų atstovy te metais mokestis už studijas yra bės Parlamente. ....................... litų. Mokesčio dydis se Red. pastaba: projekto kalba nereda kantiems studijų metams gali keistis guota. nustatyta Universitete tvarka.
1995.04
7
Universitas Vilnensis M v
V
V ■
ą rašo Lietuvos studentiški laikraščiai Kauno VDU laikraštis “Univer tam tikrą pažinčių ratą, kuriame jie sitas Vytauti Magni” Nr. 8 spausdi turėtų užnugarį. Nors Kaunas yra ne na prorektoriaus V. Kaminsko inter- vien tik biznio centras, bet čia taip pat jaučiamas kaunietiškas mentali tetas, kuris yra utilitarinis. Aktyvu mas šiuo metu ir reiškiasi savęs ap rūpinimu” - protauja du Kauno VDU humanitarai. Jeigu tai provo kacija, kas pakels šią pirštinę?
viu, kur pašnekovas kritiškai vertina valstybės požiūrį į aukštąsias mokyk las, atvirai būgštauja dėl to, kad spar čiai didėja mokslinis personalo am žiaus vidurkis. Kartu profesorius džiaugiasi, kad VDU, “mūsų univer sitetas jau klasikinis - turime 18 ba kalauro laipsnio programų, 22 ma gistro laipsnio programas, 13 dakta ro mokslo laipsnio programų, teikia me profesoriaus ir docento vardus gamtos, humanitarinių, matematikos ir socialinių mokslų srityse. Univer sitetas turi Katalikų Teologijos ir Me nų fakultetus, kurie, kaip ir Teisės ar Medicinos fakultetai, būdingi vidu ramžių klasikiniams universitetams. Iš kitos pusės, tokie fakultetai, kaip Aplinkotyros, Biznio ir vadybos, In formatikos yra modernaus universi teto požymis”. Į klausimą, ar nesusi vienys visos Kauno Almae Mater po VDU iškaba, profesorius atsakė, kad taip kalbėti gali tik tie, kurie nežino realios situacijos. “Universitas Vytauti Magni” Nr. 9 kviečia diskusijai “Apie jauni mo aktyvumą, Universitetą ir laiko dvasią”. Vieną charakteringiausių vietų pacituosiu: “(...) žmonės paten ka į VDU, mano nuomone, į labiau siai dirbantį universitetą ta prasme, kad studentai, kurie mokosi, stengia si aprūpinti savo materialiai. Jei ki tose aukštosiose mokyklose beveik vien tik mokomasi, tai mūsų univer sitetas, matyt, buvo galimybė išeiti į
KTU “Studijų ai dai” Nr. 3 spausdina istorinę apybraižą apie Kauno universi teto ištakas - Aukš tuosius Kursus, veikusius 19201922 m. O štai 4-ųjų “Studiją aidų” citata iš reportažo, rengto konferen cijoje “Lietuvos mokslas ir pramo nė”. Citata be taisymų ir komenta rų: “VDU prorektorius V. Kamins kas gana įdomiai bandė prognozuo ti, ar nevertėtų susijungti visoms Kauno aukštosioms mokykloms. Jo nuomone, reikėtų prie VDU prijung ti Kaune veikiančius Vilniaus aukš tųjų mokyklų filialus”.
m
skaitykite kitame laikraščio nume ryje)”- •
Vilniaus Peda goginio Universi teto “Šviesa” Nr. 2 aprašo svečių iš Latvijos viešnagę. Pastarieji atvyko iš Rygos aukštosios pedagoginės mokyklos, kur “Muzi kinis išsilavinimas turi būti tokio ly gio, kad mokytojas sugebėtų groti iš klausos kokiu nors instrumentu”. ***
Kol kitos aukštosios mokyklos dali jasi nekilnojamąjį turtą, VTU “Inžineri ja” skaičiuoja grynus pinigus ir skelbia, kad vieno studento parengimas univer sitete 1994 m. kainavo 3139 Lt.
♦ ♦♦
LŽŪA 1 aikraštis “Žemyna Nr. 5-6 džiaugiasi ir gražiai aprašo naujojo Rektoriaus A. Kustos inau guracijos iškilmes. Prisidedam prie sveikinimų!
Klai pėdos Uni versitetas” - taip pat be jokių komenta rų: “(•••) vyksta intensyvios derybos dėl Muzikos ir teatro pedagogikos instituto integ racijos į Klaipėdos universitetą (plačiau apie derybų rezultatus -
Sveikiname “naujagimį” - Vil niaus kunigų seminarijos leidinį “Teesie”: “Mes kviečiame visus, ketinančius studijuoti ir tuos, kurie domisi kuni gų ruošimu, atvykti 1995 m. gegužės 6 d. 12 vai. į atvirų durų dieną Vil niaus kunigų seminarijoje. Atvirų durų dieną galėsite apžiū rėti pačią seminariją - Trinitorių vie nuolyno architektūrinį ansamblį, pa bendrauti su klierikais, padiskutuoti rūpimais klausimais, sužinoti smulkes nę informaciją apie įstojimo sąlygas”.
ĮeiosejyjĮei Į^siiuepnis soAnien osbj
“UV” inf.
Universitas Vilnensis
1995.04 -
'K.<vtjeM4 dienom 95 Šiandien, kai Lietuvos eko nomika pergyvena ne geriausius savo laikus, o gamybos smukimas ir nedarbas pasiekė' grėsmingą ribą, firmos susirūpinusios gal voja apie savo ateitį. Jos jau nebesitiki pagalbos iš aukščiau ir pamažu pastebi tą nežinomą ir nesulaikomą srautą, pilną pa šėlusios energijos. Kas gi tas srautas? Žinoma, kad tai jauni mas. Jaunimas, turintis naujų ir nestandartinių idėjų, bet ne žinantis, kaip jas įgyvendinti. Kad apjungtų šias viena ki tos beieškančias puses - firmas ir studentus, AIESEC-Lietuva or ganizuoja renginį “Karjeros die nos”. AIESEC - Tarptautinė Stu dentų Ekonomistų ir Manedžerių Asociacija - šį renginį organi zuoja trečius metus iš eilės.
“Karjeros dienų” esmė la bai paprasta: studentai, norin tys dirbti ir įgyti praktinių įgūdžių toje srityje, kurioje studijuoja arba kuria domisi, bei firmos, kurioms reikia jau nų ir kūrybingų darbuotojų, su sirenka kartu į didelį forumą, kūrime bendrauja ir aptaria ga limas bendradarbiavimo formas ir galimybes. “Karjeros dienos” - tai sa votiška darbo birža, kurioje stu dentai turi galimybę tiesiogiai pabendrauti su firmų vadovais ir susirasti įdomų bei perspek tyvų darbą. Tuo pačiu kompani jos gali pasirinkti gabius stu dentus, besimokančius visose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir sudaryti su jais abipusiai naudingus susitarimus. Renginyje
TAR1*TAUTINLS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMAS Z
■■
...
-
vyks firmų prezentacijos. Pirmą kartą "Karjeros die nos” Lietuvoje buvo suorgani zuotos 1993 metais Vilniuje ir Kaune. Tuomet dalyvavo keli šim tai studentų ir daugiau nei 20 firmų: “Arthur Andersen&Co”, koncernai “EBSW”, “SAF” ir “WDB”, “Ūkio bankas”, BĮ “Comliet”, “Preventa”, UAB “Samsonas” ir kitos. Šiemet “Karjeros dienos’ bus dar platesnio masto ir vyks trijuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje balandžio 20-22 dienomis. Dėl dalyvavimo ar papildo mos informacijos kreiptis į AIESEC-Vilnius, Vilniaus univer sitetas, 106 kab. I korp. Sau lėtekio ai. 9, 2054 Vilnius. Tel.: 769440, fax: (26) 706319. AIESEC inf.
DĖMESIO!
ITIC (INTERNATIONAL TEACHER IDEN-
Norintys pigiai įsigyti garsiąją poezijos antologiją “Svetimi”, kreipkitės į UAB
TITY CARD): - suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, geležin kelių ir automobilių reisų bilietų kainom; - nemokama parodų ir muziejų (ypač Prancūzi joje) lankymo galimybė; - nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuose. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Universite to 3, Observatorijos kiemelyje). Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krū vį, nuotrauką ir 20 Lt.
“Svetimi”. Adresas: Vilnius, Mėnulio 13-178, tel.46 04 64.
Tel. 61 44 14, 61 79 20
VU Fizikos fakulteto darbuotoja i nuoširdžiai užjaučia Fizikos fakulteto oibliotekos vedėją
Nuoširdžiai užjaučiame Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros v. m. darbuotoją d-rą
Onutę Garbėnienę
Gintautą Šimėną dėl motinos mirties.
dėl tėvelio mirties.
FF darbuotojai
VU Fizikos fakulteto ir MTMI darbuotojai nuoširdžiai užjaučia hab. d-rą
Nuoširdžiai užjaučiame FF Teorinės fizikos katedros v. m. darbuotoją d-rą
Artūrą Žukauską
dėl tėvelio mirties.
dėl tėvelio mirties.
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, V U CR 53 kab.
Kazimierą Glemžą FF darbuotojai
UlliVerSitaS ■ |
1/1 1 fl O I-! Q 1 Q w 111 1 1 ■
^s^egz. 1 spardos lankas.SL321. Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS