hinc iturad astra
vilnensis
1990 m. Sausio 26 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 3 (1489)
BALAND2IO 15 D.
įvykis po įvykio * Sausio 18 d., vadovaujant prorektoriui R. Pavilioniui, Uni versiteto Statuto rengėjai, dės tytojų bei studentų atstovai „apvalė" Statutą nuo nereika lingo formuluočių ir sąvokų detalizavimo, kai ką pakeitė. Ne nuspręsta, ar studentai turėtų da lyvauti Rektoriaus rinkimuose. Kaip pasakė VU Studentų par lamento sekretorius O. Marke vičius, geriausiu atveju, ren kant Rektorių, galės balsuoti po du studentus Iš kiekvieno fa kulteto. Universiteto Statutą turėtų; {teisinti jau naujojo šaukimo Aukščiausioji Taryba.
* Pirmadienio vakarą į VU studentų sąjungos Parlamento posėdį atėjo tik septyni Parla mento nariai, tad nesusirinkus kvorumui, buvo apsiribota in formacijos pateikimu. Informuo ta apie šios savaites rektoratu posėdį, Universiteto statutą (pagrindinis klausimas — kiek studentų dalyvaus, renkant Re ktorių), kalbėta apie siekimus grąžinti šv. Jono bažnyčią ti kintiesiems, profilaktoriumo bė das. Visi susikaupę klausimai bus sprendžiami Parlamento po sėdyje vasario 12 d.
datais į LTSR AT deputatus. Tai B. Genzelis, R. Pavilionis, A. Sakalas, V. Terleckas, J. Pra piestis, K. Lapinskas, V. Baldi šius, A. Raudys, S. Uosis, A. Leščinskas, A. Bumblauskas, S. Kropas.
* Sausio 18 d. VU Studen tų sąjungos parlamento pre zidentas N. Šyvis bei sekretorius O. Markevičius dalyvavo Vil niaus m. padidintos paklausos prekių skirstymo komisijos po sėdyje. Kaip žinia, iki šiol ši komisija neskirdavo studentams talonų baldams, šaldytuvams ir kitoms „nereikalingoms" pre kėms. Dabar pavyko gauti žo dinį pažadą, kad studentų šei moms (tik!) talonai bus skiriami. Nors kaip pasakė O. Markevi čius, vartant VU studentų pa raiškas, buvo pastebėta, kad kai kurias įmanoma patenkinti 100 proc., N. Šyvis pareiškė, kad numatoma kreiptis į LTSR MT.
* Prorektorius administraci jos ir ūkio reikalams P. Elgminas informavo, kad gaisro Saulė tekio ai. jungiamajame korpu se priežasčių tyrimas vyksta lėtai. Byla pratęsta iki vasario * Kol kas dvylika Universi 28 d. Nieko negirdėti Ir apie teto darbuotojų iškelta kandi kompiuterių vagis.
Pas tautiečius — į Pietų Ameriką Lapkričio mėnesį Vilniaus Universiteto dainų ir šokių ansamb lio atlikėjų grupė, sustiprinta pajėgiais solistais, buvo išvykusi Į Pietų Ameriką. Pirmoji Lietuvos menininkų kelionė j Argenti ną, Braziliją ir Urugvajų oficialiu tautiečių kvietimu sukėlė gyvą spaudos reakciją. „Lietuvos artistai atvyksta Pietų Amerikon. .. Jie atveža aukšto lygio meną, kad pagarsinti Lietuvą kitataučių tarpe ir atgaivinti lietuvybę savo tėvynainių tarpe", — rašė „Ar gentinos lietuvių balsas". Brazilijos lietuvių bendruomenės laik raštis „Mūsų Lietuva" skelbė:" Vilniaus universiteto meninis ansamblis „Daina" (taip koncertinę grupę pavadino tautiečiai, — A. P.) koncertuos San Paule lapkričio 19 d. Concerto fantasttco". Pagrindinis kelionės rengėjas (kartu su „Tėviškės" draugija) Brazilijoje gyvenantis lietuvis Aleksandras Boguslauskas pasirū pino koncertų organizacija ir reklama. Meniškai išleistoje pro gramoje išvardinti atliekami kūriniai, pristatyti atlikėjai, apibū dinti liaudies instrumentai ir net pateikti kai kurių liaudies dai nų tekstai. Tai padėjo žūrovams, neretai nebekalbantiems lietu viškai, geriau orientuotis ir suprasti koncertų, ypač antros, fol klorinės dalies, idėją (ši dalis buvo sudaryta iš senesnių, auten tiškų sutartinių, dainų, žaidimų, šokių). Turėjome šešis koncer tus, neskaičiuojant nuotaikingų vakaronių su skautais, tautinių ansamblių nariais, giedojimo šv. mišių metu. Koncertai baigda vosi bendru rateliu su žiūrovais. Energingiausi buvo Urugvajaus, .Argentinos ir Brazilijos jaunimo sąjungos nariai: Danlela ir Ariana Rastauskaitės, Silvija Ruplėnaitė, Jurgis Gaidlmauskas, Maristela ir Stasys Žutautai, Irena Martinaitytė, Duglas Saldys, Belkis Jaslnevlčlus, Robertas Ybara, Flavijus ir Klarisė Bacevi čiai ir daugelis kitų. Be jaunimo koncertus stebėjo ir pirmieji 1927—1930 m. atvykę Į Pietų Ameiiką lietuviai. Nebesulaikydami ašarų senukai dėkodavo gryna aukštaitiška, dzūkiška ar kita tarme — už vaikystėje dainuotą ir dabar po tiek metų vėl iš girstą dainą, matytą žaidimą. Netrūkdavo klausimų apie instru mentus, aprangą, vieną ar kitą kūrinį ir, žinoma, Lietuvą... Geranoriškumas lydėjo visur: labai nuoširdžiai sutikusiose ir apgyvendinusiose lietuvių šeimose, įsimintinoje išvykoje į Petropolj, Rio de žaneirą Brazilijoje, Ponto dėl Este Urugvajuje (tuo rūpinosi Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos pirmininkas Gvidas Mačlanskas), j Argentinos lietuvių Centro pirmininko Ju liaus Mlčlūdo vasaros rezidenciją prie Tigrio upės, vakaronėse, susitikimuose su įvairių lietuviškų organizacijų nariais. Kad skaitytojas susidarytų pilnesnį vaizdą apie gyvenimą Lo tynų Amerikoje, siūlome pokalbį su tikru Brazilijos piliečiu, stu dijuojančiu Vilniaus Universitete, (žr. 4 psl.).
UKRAINOS KELIAS Ukrainos liaudies Ruchas sausio 22 d. pakvietė respubli. kos žmones susikibti rankomis gyvoje grandinėje tarp Kijevo Ir Lvovo. Taip norėta pažymėti Vakarų Ukrainos ir Ukrainos liaudies respublikos susijungimo (1919 m.) metines, prlsiminti tautos vienybės dieną, atskleisti nutylėtus Ukrainos istorijos puslapius.
Tądien Kijeve virė (prastlnls gyvenimas. Mane kiek ste. blno švarios gatvės, azartiniai žaidimai požeminėse perėjose, drebančios prašančių išmaldos elgetų rankos... Ir jokių užuominų, kad artėjo Ukrainos tau tos šventė. Imdama pavyzdį iš šalies vadovų, kalbinau praei-
(Nukelta į 2 psl.)
Susitikimai * M. Gorbačiovo viešnagės Lietuvoje metu Universitete lan kėsi TSKP CK sekretorius, „Pravdos" vyr. redaktorius 1. Frolovas. Iš jo įžanginės kalbos bei atsakymų į klausimus galima buvo suprasti, kad, kaip „Pravdos" redaktorius, jis laikosi prin cipu „geriau nieko nepasakyti, negu pasakyti ne taip"; „negalima reikšti savo nuomonės, kol CK nepareiškė savosios". Kalbėda mas apie Lietuvos ir TSRS santykius, I. Frolovas pakartojo iš sisukinėjimu ir šantažu kvepiančius teiginius, kad „karas pa naikino visas TSRS — hitlerinės Vokietijos sutartis", „reikia su kurti išstojimo iš Sąjungos mechanizmą", „pagalvokime ir apie Vilniaus bei Klaipėdos kraštus". Atsakydamas į klausimą apie pertvarkos negrįžtamumo garantijas, TSRS CK sekretorius pa reiškė, jog, pakreipus žmonių politinį mąstymą humaniškumo, tarpusavio supratimo linkme, tam tikros garantijos būtų pasiek-
—Parodos----------------- -----MB rankraštyne. Remiantis šiuo fondu, MB antrame auk šte buvo parengta jubllleįinė paroda. Parodoje eksponuojami P, Galaunės asmeniniai doku mentai, korespondencija (pvz. N. Arbit-BIato, J. Baltrušai Sausio 25 d. Lietuvos meno čio, K. Jablonskio ir t. t. istorijos pradininkui, muzieji laiškai). Taip pat pateikiamos ninkui Pauliui Galaunei būtų nuotraukos, P. Galaunės su sukakę J00 metų. P. Galau rinkti atvirukai, jo straips nės gyvenimas ir veikla buvo niai, atsiminimai, bei atsimi susijusi ir su VII; 1940—1951 nimai apie į). m jame dėstė, n 1980— 1985 Maloniai kviečiame apsilanky m. perdavė Vi MB nemažą ti. dalj savo vertingų dokumen tų. Šie dokumentai saugomi V. K.
PAULIUI GALAUNEI—100
SKAITYKITE: Esame pateikę. klausinius LTSR VSK. Artimiausiuose numeriuose tikimės išspaus dinti atsakymus.
* Pirmadienį rektorato po sėdžių salėje turėjome galimy bę išgirsti JAV Senato užsienio reikalų komiteto aparato šefo Piterio Gelbraito pasakojimą apie šio komiteto veiklą, vai džios funkcijų pasidalinimą tarp JAV prezidento, Kongreso, aukščiausiojo teismo bei kiek vieno iš jų galios ribotumą; Ko ngreso vaidmenį, formuojant Jungtinių Valstijų užsienio politiką. P. Gelbraitas paminėjo, kad šiemet Kongresas turėtų spręsti kelis pagrindinius už sienio politikos klausimus. Bus svarstoma, ar taikyti ekonomi nes sankcijas Kinijai dėl gin kluoto studentų judėjimo nus lopinimo 1989 m. birželio mėn., bus svarstomi ir nusiginklavi mo klausimai. Galima tikėtis realių žingsnių, sumažinant strateginę ginkluotę 50 proc., mažinant cheminio ginklo bei įprastinės ginkluotės arsena lus (beje, diskutuojama, ar ne reikėtų bet kokiai šaliai, pa naudojusiai cheminį ginklą, au tomatiškai taikyti ekonomines sankcijas. Tokiu atveju pir muoju „taikiniu" taptų Ira kas). Kongresas svarstys ir pagalbos Rytų Europos šalims reikalus. Gali būti (kas žino, kaip klostysis įvykiai), kad dalis šios pagalbos teks ir Baltijos respublikoms. • Didelį interviu su Piteriu Gelbraitu galima perskaityti „Lietuvos ryto" antradienio nu meryje.
Susitikimai
„Esu didesnis optimistas...“ „Dabar aš esu didesnis optimistas, negu prieš pusę metų“, — pasakė JAV politologas RO MAS MISIŪNAS sausio pradžioje susitikęs su VU politologijos dėstytojais. Birželio mėne sį musų savaitrašts skelbė nemažą jo interviu. Pavadinimui tada panaudojome tokius žodžius — „Rusijos istorija nepalanki optimistinėms prognozėms", Atrodo, kad p. Misiūnas tebesilaiko šios nuomonės, tad kokie dalykai kelia jo optimizmą? Pirmiausia tai, kad, regis, atsirado dau giau šansų, jog Maskvoje tvyrančiame „jėgos vakuume" įsivyraus pragmatiškai mąstantys poli tikai, kurie galėtų sutikti su trijų formaliai nepriklausomų Baltijos valstybių egzistavimu. Mi siūnas pakartojo birželio vizito metu pareikštą savo mintį, jog TSRS tai būtų naudingiau, pi giau: atkristų nuolatinės kontrolės būtinybė. Savarankiškas tų valstybių tvarkymas būtų nau dingas ir TSRS, su kuria jos liks susijusios ekonominiais ryšiais. Atrodo, kad Pabaltiju besido minčių Amerikos politologų nuomonės dėl mūsų ateities panašios. P. R. Misiūnas paminėjo, jog vienas iš politologų, lapkričio mėnesį skaičiusių paskaitas Valstybės sekretorius Beitojams, prognozuoja, jog per artimiausius dvejus metus Pabaltijys ir Moldavija taps nepri klausomi, likusioje TSRS dalyje įsivyraus griežtas režimas. Valstybės sekretorius D. Beiker'is prasitarė, jog yra pareiškęs E. Sevardnadze'ei, kad bet koks jėgos panaudojimas, užgnlaužiant Pabaltijo judėjimus, smarkiai pablogintų TSRS Ir JAV santykius.
Regis, kol kas aukščiausieji JAV „biurokratai" neturi aiškios pozicijos, kaip el gtis Baltijos valstybių atžvilgiu. Ir toliau nepripažįstamas trijų respublikų inkorporavimas į TSRS, tačiau dabar reikia apsispręsti dėl konkrečios reakcijos, kad ir respublikoms paskelbus nepriklausomybę. Tokios problemos kyla todėl, kad, pasak p. Misiūno, Vašingtone anksčiau neegzistavo „tautybių politika" Tarybų Sąjungos atžvilgiu. Į TSRS buvo žiūrima kalu į unitari nę valstybę. JAV suinteresuotos M. Gorbačiovo Išlikimu užimame poste, sieks lėtinti Imperijos griuvimą: joms ne tas pats, kieno rangose suirutės atveju atsidurs TSRS branduolinis ginklas.
1990 1. 26 i
Universitas VitatMis
1
Jau persiauklėjom? Po šiurpą keliančių straipsnių apie gyvenimą Saulėtekio ben drabučiuose pabudėti „linksmiausiuose" Iš jų (Nr. 15, 18) buvo paprašyti milicijos pareigūnai. Teko keletą kartų matyti studentų miestelyje milicininkus su „bananais" rankose, be kurių mūsų visuomenės atžaloms sunku atskirti, kas galima ir kas ne. Vieno sekmadienio vakarą aplankiau (sausio 21 d., 20 vai. 30 mln.) bendrabučius Nr. 15 ir 18, bet nė vieno pareigūno nepama čiau, nemačiau jų ir visame „Niujorke". Bendrabučio Nr. 18 bu dėtojas sakė, kad lyg ir turi būti, o bendrabutyje Nr. 15 ne tik pareigūnų, bet ir pačios budėtojos neradau. Tik ryte išaiškėjo, kad mano pastangos nuėjo veltui. Milici jos darbuotojai buvo pasamdyti tik mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Duok dieve, kad visi pažeidėjai taip greit persiauklėtų. Norėdamas sužinoti, kokie auklėjimo rezultatai, kreipiausi į eksploatacinio skyriaus viršininką V. Palionj: — Žymiai sumažėjo pašalinių, visi jau turi leidimus, ir net kai kurias bendrabučio taisyklės sužinojo. Pavyzdžiui, kad leidimą reikia nešiotis ir pagal pareikalavimą rodyti. Be to, milicininko akivaizdoje nors budinčiam Į veidą nedrįstama spjauti. Many čiau, jog kiekviename bendrabutyje reikėtų pasodinti po milici ninką, o bulinčiuoslus apskritai atleisti. Siūlyčiau imti pavyzdį iš Amerikos universitetų, kur svečiai apskritai neįleidžiami į bendrabučius. Pas mus patys kviečia, o paskui šaukia, kad jiems ramybės neduoda. Artūras ZUOKAS
Nuomonė
Referatai,
referatai Mano geras prietelius, kurso draugas Artūras dar praeito se mestro pradžioje pasiligojo ir prarado šaunią galimybę su vi sais visais kurso draugais lanky ti fizinio lavinimo užsiėmimus. Bet štai — grėsmingoji sesija. P'asidėjo įskaitų rinkimo vajus. Artūras, teisingai įvertinęs esa mą padėtį, pagriebė įskaitų kny gelę ir nukurnėjo j fizinio lavini mo katedrą vieno mažo parašiu ko. Ir ką? Po nosimi jam buvo pykštelėtas referatų temų sąra šas. Kai referatą parašysi, tada ir įskaitų knygelę rodyk, nepanorė si, — parašą kaip savo ausis ma tysi. Perskaitė Artūras sąrašą ir vos neatsisėdo. Tai bent temos! „Kūno kultūra ikirevoliuciniu laikotarpiu", „Mokslinio komu
nizmo pagrindėjai apie kūno kultūrą", „Komjaunimo ir prof sąjungų vaidmuo vystant kūno kultūrą ir sportą", „Tarybinių sportininkų dalyvavimas Didžia jame Tėvynės kare“, „Kūno kul tūros klasinis charakteris”(l). Taip ir nesugebėjo mano prietelius ko nors padoresnio su kurti. O jeigu, sakykime, jis būtų parašęs referatą. Klausimas: kas jį būtų skaitęs? Atsakymas: ne bent tokių referatų „fanatas" jį už sekcijos stiklo užkištų. Antras klausimas: o jeigu Artūras būtų parašęs šiuolaikine dvasia, pvz. „Kūno kultūra atgimstančioje Lietuvoje". Ar kas nors skaity tų? Antras atsakymas: deja. .. Tada trečias klausimas: kam rei kalingas referatas? Trečias atsa kymas: kad plačiosios masės skaitytų ir mokytųsi. O ar skaito? (ketvirtas klausimas). Geriau, taip sakant, kultūringai nutylėsime. Juk net ir mokinukas žino, jog referatas, oho, koks geras daik tas, kai reikia trimestro pažymius pataisyti. . . Gintautas CIBAS
UKRAINOS KELIAS (Atkelta iš 1 psl.) vius. Pirmasis klausimas: kur yra Rucho būstinė? Skėsčiojimal rankomis. Vis dėlto kelią į Rucho būstinę suradome. Tik (žengęs gali sutrikti, pa matęs šitiek Lietuvos Sąjūdžio plakatų, „Atgimimą". Tačiau tai — Ruchas — Ukrainos de mokratinis judėjimas. Tik jam gimus (1988 m. rudenį) partinė spauda ėmė diskutuoti, ar jis reikalingas Ukrainai. Žodis SUVERENITETAS jo lyderių kalbose buvo didžiulis smūgis respublikos vadovybei. Nese niai išleistą į užtarnautą poil sį V. Sčerbickį pakeitė V. Ivaško. „Tikrąją prasme pa keitė, nes ir naujajai vadovy bei svetima demokratija, o jei kas duotų Aukščiausiajai Ta rybai automatus, — visus mus sušaudytų", — taip aštriai sako žmonės iš Rucho. Saugumo sumetimais Rucho organizacl. jų sąrašai niekur nesiunčlami, nėra narių registracijos. Ru chas irgi oficialiai neregistruo jamas, nenurodant mo tyvų. Rucho „Didžiojoje ta ryboje" daugumą sudaro kfl. rybinė inteligentija, darbinin kai, gaila, bet nėra teisininkų, ekonomistų. Pusė tarybos na rių — komunistai. Artėjančiuo se rinkimuose Rucho kandi, datai tikėjosi laimėti 30 proc. vietų, tačiau realiai įvertinus situaciją, prognozės, matyt,
nepasitvirtins, nes padaryta tak tinių klaidų, pavėluota paskel bti programą. Neįsivaizdavau, kad Kijeve pamatysiu tiek daug Ukrainos tautinių vėliavų (geltona — žydra), šūkių už Ukrainos lai svę. Plačiomis Kijevo gatvė mis važiavo mašinos, troleibu sai, o ant šaligatvio krašto, susikibę rankomis stovėjo žmonės... Nebuvo tos rimties, kuri jungė Baltijos kelio da lyvius, nebuvo numatyta ir ti ksli šios akcijos valanda. Ru chas nekėlė tikslo sujungti visą grandinę. Žmonės dainavo, ėjo skanduodami: laisvė. Pavaka ry susirinkę į mitingą B. Chmelnlcklo aikštėje, pasakojo savo įspūdžius: vieniems įsiminė gra ndinėje ant kėdučių susėdę in. vaikiai, kitam senutė ašarų pilnomis akimis, su vėliavėle, o aplinkui — 20 m tuščias tarpas. Oratoriai mitinge pasi sakė už visų gyvenimo sferų demokratizavimą, įvairių ideolo gijų, partijų pripažinimą, tau. tų apsisprendimo teisę, skaitė istorinius dokumentus. Daugelis žmonių nežinojo apie šią akciją. Ukrainos masinės in formacijos priemonės apie ją nepranešė. Didžiulei ukrainie čių nuostabai TV apie šią ak ciją atsiliepė palankiai, pa rodė gana ilgą reportažą, in terviu su žmonėmis. Susidariau įspūdį, kad Vaka-
------- Nuomone------------------- - ——---- ——-—-
Naujai sena politologija Nemenką persitvarkančios vi suomenės susidomėjimą sužadi no „marksizmo" disciplinos per tvarkymas. Naujoji pavadinta magišku politologijos vardu. Ir štai šį semestrą penktakursiai jau laiko valstybinį politologi jos egzaminą. 30 klausimų, pa teiktų studentams, stebina. Trys klausimai skirti LKP XX suvažia vimui. Studentui siūloma iš dėstyti Politinio pranešimo as pektus, Programos, Statuto nuostatas, apibrėžti jo reikšmę. Bet, gerbiamieji, už langų net ne 1985 metų balandis, kai par tija pakėlė į kavą už persit varkymą, ne tie laikai, kai pri valoma buvo žinoti, ką Gensekas pasakė vienu ar kitų klau simu. Partija (komunistų) ne bevairuoja, tad kodėl studentas, besilaikantis tarkim krikščionių — demokratų pažiūrų, turi gilin tis j komunistų dokumentus? O įsivaizduokite tokį atvejį: studentas ištraukia vieną iš šių klausimų ir pasako, kad jam komunistų suvažiavimas nesukėlė jokio entuziazmo, o pradėjus skaityti Statutą, jį ėmė pykinti ir t. t. Kokį pažymį jam „paskirs" autoritetinga ko-
„Didesniam avily daugiau u medaus IF spaudos žurnalistikos kated ros docentas V. Juodakis vienas iš Universitete įstojusių į sąva
rų Ukrainoje padėtis viena. Ry tų — kita (mintis apie neprik lausomybę čia svetima, ypač Charkove, Donecke). Gatvėje užkalbinti keli jaunuoliai at sakė, kad jiems į tai nusisp jauti. Kijevo universitete ma noma, kad reikėtų kelti tokį šūkį: „Už suverenią, demokra tišką Ukrainą, Europos šalių sandraugoje". Ne sykį girdėjau kalbant apie Lietuvą, mačiau plakatus „Mes už lietuvišką variantą, parlamentinį kelią". Apie mus jie žino labai daug, o ką žinom mes apie Ukrainos gyventojų kančių kelius, sie kiant demokratijos ir tiesos. Aukštai virš soborų kupo lų iškilusi milžiniška moters skulptūra, laikanti Iškeltose rankose skydą ir kalaviją, žve lgia Maskvos pusėn. Tai drau giškumo gestas, bet ar ilgai truks šis palankumas? Agnė ANDRIULYTĖ
misija? Keistokai skamba ir toks klausimas: „Tautinis atgimimas: šaknys, prielaidos, problemos". Į jį atsakinėja penktakursis, penkerius metus praleidęs Uni versitete, buvęs visų įsimintinų įvykių pašonėje (mažų ma žiausiai), ir jam vėl reikia soli diems .žmonėms viską aiškinti. Nejaugi gerbiama komisija ir vėl nori klausytis „kaip sunku buvo, kol...“, „o dabar jau le ngva, nes..."? Kodėl reikia aiš kinti, tai, kas yra kiekvieno sie loje ir mintyse, vėl įrodinėti tai, kas nereikalauja įrody mų. Nepasižymintis mitingine iškalba, gali svarbiausioje vie toje neišlaikyti įtampos ir užkimti, ką komisija, be abejo, palaikys tautinių idėjų nieki nimu ir „įpils" ketvertą. Visiems mums įsimintini Są jūdžio gyvavimo metai — per galės, klaidos. Bet, padėję ra nka ant širdies, pasakykite, ar Jūs lieptumėte savo vaikams skaityti bendrąją Sąjūdžio programą. Net iniciatyvinės grupės nariai nesutaria, ar jos laikomasi, ar ne _ juk po etas Just. Marcinkevičius in
terviu „Respublikai" pabrėžė, kad nebūtina aklai laikytis įstatymo raidės. Tai kodėl šį dokumentą, priimtą ir čia pat pamirštą (nes pasikeitė ir vi sas mūsų gyvenimas) turi stu dijuoti bei referuoti penktakur siai? Šiuo atveju — chemikai, nes remiuosi jų patyrimu. Ne jaugi norime sulaukti laikų, kai apie Sąjūdžio renginius bus kuriami anekdotai, kaip apie „legendinę" Brežnevo „Mažąją žemę" ar Chruščiovo „kalbas"? Todėl ir klausimas „Pertvarka aukštojoje mokyklo je ir visuomeniniuose moks luose" gana dviprasmiškai skamba jau minėtų klausimų kontekste. Sakoma, kad po kritikos rei kia pateikti konkrečius pasiū lymus. Man atrodytų, kad būtina atsisakyti atgyvenusių politinių jvykiiį vertinimo kli šių ir bandymo jas pritaikyti vi siems gyvenimo reiškiniams. Kaip tai padaryti? Apie tai ir siūlyčiau pagalvoti mums vi siems. O gal politologija apskri tai nereikalinga?
rankišką LKP. Kodėl Jūs įstojo! į komunistų partiją! — Daug kam iš tiesų atrodo keista, kad aš, du kartus reabili tuotas (1941 m. birželio 14 d. tremtinys ir 1957 m. nuteistas pa gal RTFSR baudžiamojo kodekso 58 str. — antitarybinę propagan dą), dabar stojau į partiją. Bet ta< nauja partija pagal savo įsta tus. Pasitikiu A. Brazausku, R. Ozolu, B. Genzeliu, LKP man imponuoja. Kodėl nestoti j par tiją, kuri daro tą patį, už ką ma ne 1957 m. pasodino, ir tūkstantį kartu daugiau? Ką mes tada da rėm! Rinkom parašus, reikalauda mi paminklo Gediminui, nepamiršdavom Vasario 16-os, kalbė jom apie lietuvių kalbos bėdas, rusifikaciją. Studijuodamas Kon servatorijoje, dažnai tiesiai švie siai per paskaitas klausdavau, ko dėl popieriuose — vienaip, o tikrovėje — kitaip (buvau gerai išstudijavęs Lenino raštus). Dės tytoja Sara Ginaitė, nesugebėda ma nieko atsakyti, išbėgdavo iš auditorijos. Ir to užteko 58 strai psniui. Tais pačiais metais nutei sė dar vieną studentą — Tarabildą iš Dailės instituto, du isto rikus iš Universiteto, — kad kiti aprimtų. Ir atsidūriau prie Mor dovijos, tame pačiame lageryje, kur mirė mano tėtė. Taigi, jei neparemčiau tų, ku rie daro tą patį, už ką mus anksčiau sodino, vadinasi, „sėdė čiau po medžiu". Viena — sto vėti su plakatu, kita — paremti konkrečiai. Dabartinė partijos si tuacija — dar vienos svarstyk lės. Mano svarelis — j LKP pu sę. Ar manote, kad dabartinė LKP
— jau visiškai nauja partija! Ar ant jos nekrinta senų nusikalti mų šešėlis! — Nesu didelis politikas, bet man atrodo, kad nusikaltėlius reikėtų teisti, partija turėtų va lytis. Kol kas esu toje pačioje partijoje su tais, kurie mane trė mė. Budelis ir auka negali būti vienoje partijoje, arba pastarasis turi būti visai be savo nuomo nės. Jeigu partija kristalizuosis, būsiu šitoje partijoje. Be to, nevisi partiečiai ir ank sčiau buvo blogi. Ryškus pavyz dys: 1957 m., kai rajono komjau nimo sekretorius daužė kumš čiais stalą, šalindamas mane iš komjaunimo, (nes komjaunuolių negalima buvo suimti), jo brolis saugumietis, po to mane tardy damas, stengėsi gelbėti. Taigi, svarbu ne švarkas, o kas po švarku. Kokią matote LKP perspekty vą tarp kitų partijų Lietuvoje! — O parodykit man nors vie ną partiją ar religiją, kuri nesa kytų: žmogau, eik su mumis ir tau bus gerai. Nežinau nė vienos partijos pasaulyje, kuri nežadėtų šviesaus rytojaus. Šiuo metu ma tau, kad LKP — kol kas reali jė ga, su kuria skaitosi Maskva. Vi sos kitos partijos — tik kataliza toriai. Kiek LKP populiari liau dyje — turi parodyti narių skai čius. Jei realiai jos neparemsim, jei ji sudils, beliks vadinamoji Burokevičiaus partija. Manyčiau, kad šiandien norintys gero Lie tuvai, norintys paremti realią jė gą, turėtų stoti j LKP. Didesnia me avilyje ir medaus daugiau bus. Kalbėjosi Jūratė MlCIULlENĖ
V f >■k
M
W
*
Rimantas
ŠIMKUS
1990 1. 26
3
Universitas Vilneasit
Pastaruoju metu daug kalba ma apie religiją, atsirado nema ža netikėtų jos gerbėjų, rūsčių ateizmo kritikų, o rimtų religi jos tyrinėjimų Lietuvoje bevelk neturime. Atsižvelgiant į tai, no rėtųsi šiek tiek pakalbėti apie religijotyros reikalus, religijos studijas Universitete. Iš karto reikia pasakyti, kad religijoty ros padėtis dabar gana kompli kuota ir nepavydėtina. Taip yra todėl, kad dėl {vairių priežasčių atsirado prieštaravimų tarp fa kultetų Interesų ir humanitarinių disciplinų. Fakultetų dėstytojai, būdami savo dėstomų dalykų patriotai (tai visiškai natūralu), siekia, kad jiems būtų skiriama kuo daugiau valandų Ir kreivai žiūri į humanitarinius dalykus, manydami, kad jiems nevisai pagristai skiriama per didelė studijų laiko dalis. Todėl fa
dalles studentų tingumo, ir iš to žinomo fakto, kad be humanita rinio išsilavinimo gana sėkmin gai galima darbuotis mūsų taip vadinamame liaudies ūkyje, arba kokiame nors kooperatyve. Visa tai rodo, kad jau seniai pribren do reikalas sukurti autoritetingą komisiją, kuri apsvarstytų susi dariusią padėtĮ ir paruoštų išsa mų humanitarinių disciplinų stu dijavimo reformos projektą. Iš pradžių — keletas žodžių apie nuo 1977 iki 1989 m. Uni versitete vlešpatavusj karingąjį, partletlškai valdišką ateizmą ir vieną jo organizatorių — bu vus) mokslinio ateizmo katedros vedėją, Universiteto ateistinio darbo koordinavimo tarybos pir mininką, LTSR nusipelnius) dės tytoją doc. J. Mačiulį. Tuo metu, visagalio partijos CK san kcionuotas, viešpatavo vulgaru-
skutinlo katedros posėdžio me tu, prieš ateinant vedėjauli J. Mačlullul, šis klausimas buvo svarstomas, Ir visi vienbalsiai nubalsavo „prieš". (Tą gailu pa tvirtinti aš, manau, galės patvir tinti ir prof. R. Plečkaitis, prof. B. Genzelis, doc. N. Juršėnas). Tačiau J tai nebuvo atsižvelgta. Atrodė, kad išgujus „karinį ateizmą", atsivers normalios ga limybės dėstyti ir studijuoti re ligijotyrą, tiriančią vieną iš reikšmingiausių ir įdomiausių žmonijos kultūros reiškinių — religiją. Tačiau, kaip matome, atsitiko kitaip. Salia jau minėtų priežasčių, yra dar ir kitų: vie ni, paveikti pozityvistinio, tech nokratinio mąstymo, mano, kad religija yra nevertas rimto dė mesio dalykas — iliuzijos, fan tazijos, opiumas ir t. t., kiti ne pasitiki religijotyrininkais, ma
BŪTI AR NEBŪTI Religijotyra Universitete kultetuose ryški tendencija žiū rėti į humanitarinius dalykus kaip į primestinius (lyg studen tai stotų mokytis ne j Universi tetą, o fakultetus). Dabar, sutel kus fakultetams demokratišką 'teisę patiems spręsti kokius hu manitarinius dalykus dėstyti ir kaip dėstyti, laisvai siūloma re ligijotyra (kitos disciplinos kol kas daugiau ar mažiau pripažįs tamos privalomomis) atsidūrė iš ties itin dramatiškoje padėtyje. Tas dramatizmas išplaukia ne tik iš dėstytojų, bet ir iš studentų požiūrio į humanitarinius daly kus. Nors rimtesni studentai su pranta humanitarinio išsilavini mo svarbą, tačiau apskritai, do minuoja tradicinis požiūris: kuo mažiau dėstomų dalykų, tuo ge riau. Įsigilinus į studentų padė tį, juos galima suprasti. Studen tai skundžiasi, kad yra perkrau ti, jų nuomone, nevlsad reika lingais dalykais, nepatenkinti vyraujančia faktologine dėstymo tendencija, dažnai pasitaikančiu formalistiniu mokymo ir atsiskaitomumo pobūdžiu. Jie tvirti na, kad beveik neturi galimybių dirbti savarankiškai, individuali zuotai, kad neturi laiko rimtes niam savo studijų rezultatų ap mąstymui. Savaime suprantama, kad abejingumas humanitari nėms studijoms išplaukia ir iš
sis ateizmas ir religijotyros profanacija, religijotyra mer dėjo, buvo tendencingai, vulgariai Ideologizuota. Ja užsiimti bevelk nebuvo galimybių, nes reikėjo or ganizuoti ateistinę veiklą. Tie sa, tuo metu pasirodė A. Nesa vo, A. Lozūraičio straipsniai, tačiau jie buvo atitinkamai „įvertinti" iš aukštosios „Komu nisto" tribūnos. Likimas lė mė, kad tą visą laiką teko dirb ti kartu su J. Mačiuliu. Ir šian dien prisimenu tą pirmąjį, jo vadovaujamą katedros posėdį, kuriame jis pasakė, kad spręs du uždavinius: privers visus dirbti ateistinį darbą ir išraus revizionizmą. Tada ir prasidėjo ateisti nių renginių vajus, redagavimo, tikrinimo, „revizionlzmo" ieško jimo košmarai, atsirado „juodoji knyga", kur buvo fiksuojamas mūsų „revizionlzmas", pasigirdo pasiūlymai: „Kam nepatinka — išeikit iš katedros!" Visa netolima praeitis, turinti daug liudininkų, byloja, kad J. Mačiulis Universitete dirba ne teisėtai. 1977 m. jis, kaip „par tinis ateistinis kadras", buvo pa sodintas Į mūsų filologijos lsto rijos ir ateizmo katedros vedėjo kėdę, visiškai nesiskaitant su ka tedros kolektyvo nuomone. Pa-
Į sociologo, dėstytojo Kęstučio Černiausko filosofijos specialy bės studentams organizuojamus seminarus pasiklausyti, padisku tuoti su filosofais, ekonomistais, sąjūdininkais, KP nariais, kitais žmonėmis ateina ir kitų spe cialybių studentai. Seminarai at viri. Paskutinis praėjusių metų seminaras buvo skirtas katalikų visuomenės požiūriui Į Lietuvos ateit). Seminare dalyvavę tėvas Vaclovas Aliulis, „Katalikų pa saulio" redaktorius Petras Klmbrys, Dailės akademijos filosofi jos ir kultūros katedros vedėjas Vytautas Radžvllas plačiau pa-
rie leido ..Katalikų bažnyčios kroniką", kurie organizavo ti kinčiųjų gynimo komitetus, pa darė labai daug, atkreipė pasau lio dėmesį į čia daromas netei sybes. Suprantama, jiems arti miausi religiniai įsitikinimai, bet jie visad pasisakydavo už visų lai svę. Galima sakyti, laikėsi po šakio: nesutinku su tavo pažiū romis, bet guldau galvą už tai. kad ir tu galėtum jas reikšti. Neseniai Maskvoje, „Komu nisto" redakcijoje, dalyvavau pokalbyje apie sąžinės laisvę. Buvome du dvasininkai (aš ir stačiatikių arkivyskupas Kirilas).
nydami, kad geriausiai tuos da lykus išmano teologai. Todėl tai, kas čia bus pasakyta, gal būt taps pagrindu svarstyti, ar ver ta religijotyrą studijuoti ir kaip studijuoti. Aš manau, kad filo sofinis sudėtingo ir daugiapras mio religijos fenomeno apmąs tymas, jo dvasios supratimas, jos istorijos pažinimas, bus vertin gas tiek pažintiniu, tiek Ir ver tybiniu požiūriu: padės geriau suprasti praeities kultūrą Ir da bartinės kultūros problemas, taip pat prisidės prie dvasinio studentų brendimo, moralinio apsisprendimo. doc. Zenonas BURNYS (Bus daugiau)
SKAITYKITE: | Viename iš artimiausiųi numerių pamėginsime žvllg lelėti į šv. Jono bažnyčią — tokią, kokia ji buvo prieš. I grįždama Universitetui ir to- ' kią, kokia galėtų grįžti tlkin- ' i tiesiems.
Darbo sąlygos dėstytojams — nustatytas sesijų laikas. Egzami ną gali laikyti tada, kada esi jam pasirengęs. Keletas klausimų Filologijos fakulteto docentei Reginai Ven-' ckutel, kuri į Vilnių Iš Suomijos buvo parvykusl Kalėdų atosto gųR. Venckutė: — Kalėdų atostogos Suomijo je — ir dėstytojams, ir studen tams. Jos prasideda prieš pat Kalėdas, o baigiasi sausio 15 d. Nuo rugsėjo 12 d., prasidėjus mokslo metams Helsinkio uni versitete, ten dėstau lietuvių kalbą. Turiu įvairių kursų stu dentų, kurie mokosi ir lietuvių kalbos. Jiems tai — antroji kal ba šalia pagrindinės — vienos iš slavų kalbų. Ar lietuvių kalba jiems — privaloma disciplina? — Ne. Helsinkio universitete studentai antrą kalbą gali rink tis, kokią nori. Šiemet jiems buvo pasiūlytas lietuvių kalbos kursas. Labai džiaugiuosi, kad ją pasirinko net penkiolika stu dentų. Iš to galiu spręsti, kad Suomijoje susidomėjimas tais procesais, kurie vyksta Lietuvo je, nemažas. Įvykiai vertinami palankiai. Turiu studentą, kuris studi juoja estų kalbą, o antrąja pasi rinko lietuvių kalbą, nes j os vė liau reikės, tyrinėjant baltų kraštų kultūros santykius. Kiti, kurie mokosi vakarų slavų kal bų (lenkų, čekų), ruošiasi tyri nėti baltų-slavų kalbų ryšius, galbūt ir baltų įtaką suomių kal bai. Viena pirmakursė nori būti vertėja. Pora žodžių apie mokymo sis temą. Nors paviršutiniškai. — Kol kas tik taip ir galiu .Mokymo sistema panaši į dau gelio pasaulio universitetų. Pa lyginti su mūsų Universitetu, Helsinkyje laisvesnis disciplinų pasirinkimas: studentai nuo III kurso gali rinktis įvairias dis ciplinas, prieš akis turėdami būsimo darbo perspektyvą. Pasi rinkę disciplinas, jie įrašo jas j studijų knygeles, ir tada jau bū tinai turi išlaikyti jų įskaitas ar ba egzaminus. Be to, čia nėra -j Į ateitį žiūriu su gera viltim ir dideliu rūpesčiu. Svajoju, kad Lietuva bus laisva, nepriklauso ma, kad tauta bus darbšti. Rei kės pasirinkti: ar vergija su puodais mėsos, ar laisvė dyku moje. Jeigu pasirinksime nepri teklių, bet kartu ir protingą, dorą, demokratišką Lietuvą, ji bus graži. P. KIMBRYS: — Jeigu pokalbio tema — Lietuvos ateitis bažnyčios po žiūriu, mes nelabai galim tai re prezentuoti, kadangi Lietuvos bažnyčia šio požiūrio nėra iš dėsčiusi. Tai daugiau mano po žiūris. Nerimauju dėl ateities. Prisi minkim A. Tarkovskio „Stalkerio" vaizdus; šiukšlynų estetikos įspūdis, lyg pasaulis gyventų paskutines dienas. Dar prieš ke letą metų spėliojom: kur tai ga lėjo būti filmuota. O dabar Lie tuva priartėjo prie to peizažo. Anksčiau nejutom, kaip užteršta
Bažnyčia ir Lietuvos ateitis pasakojo ir apie bažnyčios gy venimą, kuris daugeliui buvo mažai žinomas. Daugelį metų bažnyčia visais būdais buvo stumiama iš mūsų gyvenimo. Keletas minčių iš seminaro. V. ALIULIS: — Per stalinizmo ir sąstingio metus buvo stengiamasi visaip susilpninti bažnyčią: kad kuo mažiau į kunigų gretas patektų asmenybių, kad apskritai kuni gų būtų kuo mažiau, iš dalies tai daryti sekėsi (dabar turim 700 kunigų, o reikėtų dvigubai daugiau). Tik asmenybių pa veikti negalėjo. Nebuvo ir vys kupo, kuris negintų stiprių, ko vingų kunigų. Tie, kunigai, ku-
Ten filosofai, psichologai, teisi ninkai mūsų klausė: ar mes ti kimės pakelti visuomenės doro vę? Atsakiau: iš dalies. Manau, kad bažnyčia, galėdama veikti ne tik bažnyčioje, bet ir kitose dvasinio gyvenimo srityse, galės padėti suformuoti tvirtesnę pa saulėžiūrą. Juk ir naujai priim tame Konstitucijos 50 straipsny je pasakyta, kad valstybinės in stitucijos (pasaulietinės organi zacijos) bendradarbiauja su reli ginėmis organizacijomis, ugdant visuomenės dorovę. Žinoma, pirmiausia galima pa veikti tuos, kurie priima krikš čioniško mokslo visumą: kad yra Dievas, kad turim nemirtin
gą sielą, kad esame atsakingi už savo veiksmus ir prieš sąžinę, ir prieš visuomenę, ir prieš savo kūrėją. Dar neseniai lietuvių tautą vadino labai dorovinga: kaimuose nereikėjo rakinti na mų, mažai buvo skyrybų, nužu dymų (palyginti su prieškarine Lietuva, nužudymų padaugėjo 15 kartų, skyrybų — dar dau giau), „našlaičių", kurių abu tė vai gyvi, išvis nebuvo. Per dau geli metų sistema sugebėjo sub jauroti doros tautos dvasią. Ne manau, kad dabar automatiškai žmonėse atsikurs tikėjimas. Ti kėjimas — tai didelis žmogaus apsisprendimas, tikėjime spren džia ne tik protas, bet ir širdis.
mūsų gamta, kokie purvini mū sų namai, kaip deformuotas žmogus. Galbūt reikėjo tų pro cesų, kurie prasidėjo Europoje, kad labiau pajustume tą prara ją, kuri mus skiria nor norma liai gyvenančių kraštų. Juose pabuvojęs, tarsi pabūni nereali zuotoje Lietuvos ateityje. Ir api ma nerimas, liūdesys, tragiškos ateities nuojauta, negali įsivaiz duoti, kaip tą atsilikimą įveiksi me, kaip atgausime tai, kas prarasta. Krikščioniška kultūra, kuri net buitiniame lygyje funk cionuoja Vakaruose, nefunkcio nuoja pas mus. Mums papras čiausiai trūksta žinių apie krik ščioniškosios Europos istoriją,
Penkiolika suomių kalbės
!
lietuviškai puikios. Kiekvienas dėstytojas turį savo atskirą kabinetą, arba bent savo stalą kabinete, kuria me sėdi ne daugiau kaip 2—3 žmonės. Kabinetuose — visa rei kalinga mokomoji literatūra, ra šomosiom mašinėlės. Į kabinetus ateina studentai, galima juos in dividualiai konsultuoti. O mokslas mokamas? — Rodos, šiek tiek mokamas Studentai truputį moka už tai, kad gali naudotis kopijavimo kortelėmis, gali kopijuoti visas jiems reikalingas knygas. Kny gos ir vadovėliai Suomijoje la bai brangūs. Truputį studentai moka ir už tai, kad auditorijose gali gauti popieriaus užrašams. Nors suomiai domisi ir lietu vių kalba, bet savo kalbai tur būt skiria labai daug dėmesio? — Taip. Helsinkio universite te yra net speciali suomių kal bos katedra užsieniečiams. Tai bazė, kur rengiami suomių kal bos vadovėliai užsieniečiams. Universitete atvykusiems užsie niečiams rengiami kursai, ir aš juos lankau. Suomiai labai di džiuojasi savo kalba. Tai ar chaiškiausia kalba tarp Pabalti jo finų kalbų (archaiškesnė ir už estų, santykis tarp suomių ir estų kalbų maždaug toks, kaip tarp lietuvių ir latvių). Manyčiau, kad tokia lietuvių kalbos katedra užsieniečiams bū tų naudinga ir mūsų Universite te — susidomėjimas lietuvių kalba yra didelis. Kalbėjosi V. MlClULIS
kultūrą, apie bažnyčios moky mą. Suvaržius Lietuvoje religinį gyvenimą, prasidėjo ir moralinė degradacija, ir intelektualinis smukimas, kultūrinis stingimas, visuomenės debilizacija. Mūsų gatvėse, įstaigose žmonių bend ravimas įgavęs, sakyčiau, krimi nalinį atspalvį: keiksmai, riks mai. . . Manau, tik atsigręždami į praktikuojantį kataliką, į at gaivintos krikščioniškos kultū ros nešiotoją, mes galėsime ban dyti kurti šviesesnę Lietuvos ateitį. Tai sunku, ir nežinia, ar pasiseks. Bandom grįžti į Eu ropą. Matom, kad Vakarų pa saulis — tai ne „pažadėtoji že mė", ir ten daug problemų. Ta čiau jis turi krikščioniškos moralės stuburą, kuris leidžia tas problemas įveikti. Mes to stuburo neturim. Tarkim, nuo pragaištingos Rytų įtakos atsiribosim, grįšim į Europą, tada pajusime anglosaksiškos kultūros spaudimą, prieš kurį neturėsim atsparos. Amerikie čiai tvirtina, kad prieš 20 me tų JAV prasidėjęs vartojimo kultas buvo įveiktas prie 2—3 metus. O mes, grįždami į Eu ropą vartojimo kulto bacilai neturėsim atsparumo. Per pus šimtį metų praradę krikščioniš ką pasaulėžiūrą, doros pagrindą, mes neturim atsparumo ir mo raliniam pliuralizmui, kuris gy vas Vakaruose. Mums porno grafija, viešnamiai bus daug pavojingesni, negu Vakarų žmogui. Ar įmanoma per trumpą lai ką išsiugdyti šarvus prieš tai, kas blogo ateis iš Vakarų? Net gi ištikimiems katalikų bažny čiai žmonėms be nuostolių ne pasisekė nugyventi tų 50 me tų. Gyvenom tokiom sąlygom, kai pasaulėžiūra galėjo būti tik asmeninis reikalas, žmogus turė jo gyventi taip, kad jo krikščio nybė tūnotų jame giliai, nes bei (Nukelta Į 4 psl.)
--------- --------------- --------—
—
. ........
—---- —--------
......
Vilnessis
26
■m............ . ........................................... .
AUKCIONAS Mokytojų namuose (Vilniaus g., 39, Didžiojoje salėje sausio 27 d., !5 vai. Įvyks antikvarinių daiktų aukcionas. Meno vertybės amžinos, o laikui bėgant net ir brangstančios. lai gera proga ne tik investuoti beverčius pinigus, bet ir įsi gyti istorinę vertę turinčių dirbinių.
Oktavijus Rutkauskas — Maša- ką padarė bendravimas su rašydo, 27 metų, Brazilijos pilietis, toja H. Didžiulyte-Mošinskiene, turį Italijoje išduotą lietuvišką ilgamete 8razilijos lietuvių ben-
(atkelta iš 3 psl.) kuriuo metu už tai jį galėjo iš prašyti iš darbo Ir žmonės ski lo: religija — bažnyčioje, spe cialybė darbe, privatus gyve nimas — šeimoje. Tačiau dvily pumas niekam neišėjo į naudą. Daugeliui žmonių apskritai nesusiformavo jokia pasaulėžiūra. Pagrindinė bažnyčios funkcija nėra nei švietimas, nei kultūros kūrimas, nei labdara, nei politinė veikla. Bažnyčios uždavinys pa saulyje — skleisti Kristaus mo kslą. Labai gerai, jei šalia to ji tampa pažangia politinę jė.
- ,1.1.■
Bažnyčia ir Lietuvos ateitis ga padeda vystyti meną, švieti mą. Bet ne visada taip buvot Buvo laikotarpis, kai bažnyčia buvo politiškai reakcinga, kovo jo prieš kultūros, mokslo pažan gą, bet tai nėra pagrindinė baž nyčios veiklos sfera. V. RADŽVILAS: — Mes negalim reikalauti, kad bažnyčia vykdytų kažko kią civilizacijos misiją. Tačiau
pasaulio istorija yra įrodžiusi, kad bažnyčios įtaka šiai isto rijai yjra milžiniška. Bažnyčios nuostatos, kurios ją daro gyvybingą ir atsparią yra bega linė kantrybė. Kiekvienas tu retų susimąstyti: ar jis nepa vėluos rimtai apie daug ką pa galvoti, apsispręsti, pasirinkti.. Parengė Jūratė MARKELIUNAITE
OKTAVIJUS NEMOKA ŠOKTI LAMBADA pasą, studijuoja Vilniaus Univer sitete lietuvių kalbą ir literatūrą. — Gimiau ir augau Brazilijoje, San Paule. Tėvelis — italų kil mės, advokatas, mama — lietu vė, modistė. Turiu tris brolius. Beveik visa giminė (motinos li nija) išvyko iš Lietuvos 1927 m. Dalis apsistojo Brazilijoje, dalis — Siaurės Amerikoje. Mano specialybė — buhalteris. Dar 1977 m. lietuviškai beveik nieko nesupratau. Garsiai skaitydavau senelės iš Lietuvos atsivežtą Bibliją, Įsiklausydamas į dainingą lietuvišką kalbą, ban dydavau įsivaizduoti, kas ta Lie tuva. Į lietuvybę „atvertė" San Paule gyvenanti rašytoja Halina Didžiulytė-Mošinskienė. Ji ir pramokė Hetuviškai. Metus „stažavausi" Vasario 16-osios gim nazijoje Hiutenfelde. Atvykti stu dijuoti į Lietuvą sumaniau po trijų apsilankymų čia, susiradęs draugų. . . Tiesa, namuose niekas lietu viškai nekalba, nors visi, išsky rus tėvą, laiko save lietuviais. Šešiolikmetis brolis ruošiasi at vykti mokytis į M. K. Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje, jis pie šia. Lietuvių kalbos ir literatūros studijos — atsitiktinumas ar bū tinybė! — Lietuvių kalbą studijuoju pirmiausia todėl, kad noriu ją gerai išmokti. Be to, didelę jtadruomenės literatūros būrelio pirmininke. Norėčiau dirbti lietu vių kalbos mokytoju, sakykim, Hiutenfelde. . . Naujosios brazilų poezijos on tologiją „Lianų liepsna", sudary tą ir išverstą buvusio Lietuvos
konsulo Brazilijoje P. Gaučio, Lietuvos poezijos mylėtojai jau žino. Gal ketini ką nors išversti iš lietuvių į portugalų kalbą Brazilijos skaitytojams! — Apie tai dar anksti kalbė ti. Pirmiausia, trūksta gero lietu vių — portugalų, portugalų — lietuvių kalbų žodyno. Išleisti išeivijoje — per mažos apim ties. Naudojuosi rusišku variantu, bet, nemokant rusų kalbos (Ok tavijus kalba angliškai, vokiškai, itališkai, lietuviškai ir gimtąja — portugalų kalba, — aut.), tai yra sudėtinga. Tad pradėti ketinčiau nuo žodyno sudarymo. . . Mums išeivijoje trūksta pap rasčiausių lietuviškų pasakų ver timų. Pamenu, kokį susižavėjimą San Paulo lietuviams sukėlė Maskvoje išleista ir j parodą pristatyta lietuviškų pasakų por tugalų kalba knyga. . . Kas ta Brazilija! Gal galėtum palyginti politinius procesus Brazilijoje ir Lietuvoje! — Kai kas įsivaizduoja, kad Brazilija — tai daug medžių, bananų, beždžionių. Kai parodai atviruką su San Paulo vaizdu, nustemba. . . Šiuolaikinis miestas, dangoraižiai. Brazilija — tai di džiulė šalis, turinti daug gamtos turtų, užimanti septintąją vietą pasaulyje pagal ekonominį po tencialą. Problemos, būdingos daugumai Amerikos kraštų: įsis kolinimas S. Amerikai, infliacija, didmiesčiuose — nedarbas. Brazilijoje ne taip seniai vykp laisvi, demokratiški (po 30 me tų) rinkimai. Balsuoti iš Vilniaus važiavau į Maskvą. Prezidentu tapo F. CoJJor, demokratas, ku riam simpatizuoju.
Pasaulis — į M# jau sutiko Naujuosius Burbulo informacijos agentūra nuo š. m. tapo tarptautine. De ja, trūksta modernių ryšių prie monių, tad pranešimai apie tai, kaip pasaulyje buvo sutikti Nau jieji Metai kiek pavėlavo, sutikimo įdomybės. * Kulautuva. Skirtingai 1990 uosius sutiko dvi reorganizuotos partijos: LKP(B) — Brazausko bei LKP (KGB) — Kuolelio, Gurecko, Burokevičiaus. Vieni na muose, kiti — ant platformos. * Smolnls. Čia vykusį pasiruo šimą šventiniam karnavalui sus tabdė Vykdomojo komiteto nu tarimas — bijota, kad karnavalas gali peraugti į kai ką didesnio, mat, daugelis rūbus skolinosi Iš praporščiko Alijevo, o rekvizitą — iš ginklų sandėlio. * Laisvės sala. Kuboje vykusį šio krašto gražuolių konkursą laimėjo Larisa Kotianklna Iš Tambovo srities, laikinai pade danti vietos gydytojams pripras ti prie tarybinių dantų gręžimo
mašinų. * Rio de Žaneiras. „Naujieji Metai sutikti linksmai, net labai, — praneša korespondentas. Ir turime juo tikėti, nes prirašytas dar vienas žodis, paaiškinantis linksmumo priežastį „Lambada!" * Managva. Nikaragvos liaudis laisvės trokštančiai lietuvių tau tai Naujųjų Metų proga reisiniu ledlaužiu „Ivanas Susanlnas“ išsiuntė keturias tonas kavos „Arabica". Šiuo metu jau spau sdinami talonai. * JAV. „Nieko naujo, pūvame", ,— praneša Šarūnas Marčiulionis ir „Golden statė Warriors" šal dytuvas, pilnas bananų ir koko sų * Kaunas. Pasaulinio garso klu mpius Bronius Tupius surengė naujametinę parodą. Ypač gau siai lankytojų buvo lankoma klumpė, vaizduojanti A. Sabonio bei I. Mikellonytės susižledavimo seną. INFORMACIJOS SKYRIUS
Lietuviai Brazilijoje dideles — Ne. Amerikos lietuvių draugija „Al viltis per rinkimus dėjo į vieną Ačiū už pokalbį. ma Latina", vienijanti apie 60 iš kandidatų — M. Covas, kurio Skaitytojams noriu pranešti, narių. pagalba istoriniame pirmųjų emi kad Lietuvoje jau veikia Pietų Arvydas PACEVIČIUS grantų centre Vila Zelina buvo pastatytas Laisvės paminklas (1985), Deja, jis nebuvo išrinktas. Populiarus komunistinis judėji mas, yra trys įvairių pakraipų Kitas studentų susidūrimas su jų nestojo į dvikovą — Univer kompartijos: darbininkų partija, kariškiais turėjo kur kas rimtes siteto taisyklės tai griežčiausiai TSKP partijos pasekėja ir maoisnių pasekmių. 1822 m. kovo 4 d. draudė. Apie iššūkį buvo priva tinės pakraipos kompartija. Man leibgvardijos jėgerių pulko pra lu pranešti rektoriui. Sis kreipės patinka socialdemokratų politika porščikas Pelskis žingsniuodamas į karinį gubernatorių, prašyda ir tvarka Švedijoje. Manau, kad iš Antakalnio susitiko šešių jau mas apraminti kliautininką pra ir Lietuvoje didžiausias perspek nuolių būrį. Prasilenkiant vienas porščiką. Bet nuo čia įvykių tyvas turi socialdemokratai. iš jų netyčia kliudė karininką raida pasisuko į rimtąją pusę. Brazilija galėtų padėti Lietu petimi. Išdidus kaip gai Net ir saldofoniškai galvojant vai. Ji suinteresuota turėti sąjun dys jaunasis kareiva, ne tapo aišku, kad studentai tyčio gininkų (nors ir mažų) Europoje. sulaukęs tuojau pat nuolankių jas, stengdamiesi pajuokti ir su Pavyzdžiui, Lenkijai ji paskolino atsiprašinėjimų, ėmė koliotis ir menkinti kariškius. O gvardijos 2,5 mlrd. dolerių. net pastūmė kliudžiusįjį. Jau karininkai buvo paties imperato Kaip atrodo Lietuva, čia pra nuoliai atsakė panieka. Dėl to riaus globojami. Tad netrukus iš leidus kelis mėnesius! — Man Vilnius po San Paulo, turinčio 14 mln. gyventojų, atro do kaimas, bet jaukus. Ypač akį traukia architektūra. Salta. Labai trūksta vaisių, daržovių. Stebina netvarka bendrabutyje^ Sti pendijos tikrai per mažai stu praporščikui dar labiau užvirė Peterburgo per Švietimo ministe dentui, neprisiduriant „iš šalies". kraujas. Prisistatęs pavarde, riją gautas reskriptas, reikalau Lyginant su Brazilija, čia pigus ėmė aiškintis , su kuo turįs rei jantis kuo griežčiausiai nubaus maistas, knygos. Bet kur nusi kalą, gal čia esą kokie batsiu ti incidento kaltininkus. Įvykio pirkti batus? Per atostogas teks viai? Nenorėdami daugiau be aplinkybėms išaiškinti buvo pa važiuoti į Vakarų Vokietiją. prasmiškai ginčytis, jaunuoliai skirti du garbūs profesoriai — Kokios lietuvių, gyvenančių nuėjo savo keliu, metę, kad ka medikas A. Bekiu ir astronomas čia ir svetur, bendravimo pers rininkas juos galėsiąs rasti Or- I. Reška, Jų nuomone, studentų pektyvos! lovos ir Guto name, kur gyveno nėra už ką bausti. Karininkas daug Universiteto studentų. Pa Pelskis nė vieno iš šešių neat — Mes laukiame pagalbos iš savo sutik pažino kaip įžeidėjo. Studentų jūsų. Nutautėjimo, asimiliacijos keliui juokaudami tiems kolegoms pasakojo, kad liudininkai, tarp jų A. Mickevi procesai išeivijoje akivaizdūs. patvirtino Prieš karą turėjome penkias lie šaunioji karininkija stumdosi su čius ir A. Sakinis, visi tuviškas mokyklas, kuriose mo batsiuviais. Kas galėjo pamanyti, alibi: incidento metu jie Kosobuckių kėsi 500 lietuvių vaikų, dabar li kad toks menkas susidūrimas iš buvo pas kolegas ko vos viena šeštadieninė, į ku augs į ilgą istoriją, kad ją svar bute, už Aušros vartų. Tačiau, rią susirenka 8—10. Trūksta as stys vyriausybės vyrai ir net ra kadangi T. Žanas ir N. Novickis imperatoriui. viešoje vietoje — miesto teatre menybių, ypač jaunimo, mokan portuos Rusijos Pelskis pasirodė besąs atkaklus — elgėsi nekukliai, reikėtų juos čio uždegti, patraukti. Prisimenu, aštuonetą metų pas mus kuniga tuščiagarbis. O čia dar pavakare įspėti. išgirdo jaunuomenę garsiai šne Kariškiai su Universiteto va vusį Antaną Saulaitį iš JAV. Tai buvo asmenybė ne tik bažnyčio kant bulvaruose prie Pilies kal dovybės sprendimu jokiu būdu je, per pamokslą, bet ir kultūri no apie karininkų ir batsiuvių nesutiko: juk pats imperatorius ,karą". Įsiutęs nulėkė į studentų reikalauja nubausti įžūliuosius nėje veikloje. pas Pradėti reikėtų nuo lietuvių namą ieškoti įžeidėjo. Ten pali jaunuoliais! Gubernatorius kalbos gaivinimo — keistis stu ko laišką, pilną grasinimų ir už kelbė bylą baudžiamąja ir per gaulių žodžių. Vakare apie inci davė ją teismui. Maža to, Švie dentais, stažuotojais. Jau 1984 m. dentą jau plačiai kalbėta ir mie timo ministro įsakymu visiems buvo susitarta dėl lituanistikos katedros steigimo San Paulo Po sto teatro parteryje. Todėl kitą studentams buvo liepta nuo šiol piežiaus universitete — neatsira dieną Pelskis įsiveržė į studentų būtinai visur dėvėti uniformą — butą su špaga rankoje ir su se mundurus, kaip ir kituose Rusi do norinčių lankyti, ir pritrūko kundantu. Tačiau kas įžeidėjas? jos universitetuose. dėstytojų. Jaunuolių susidūrimas su kari Liūdna padėtis, bent jau Brazi Iš trisdešimties Orlovos ir Guto Vilniaus uni ninku iš tiesų nebuvo jau toks lijoje, su archyvais, biblioteko name gyvenusių mis. Savo akimis Brazilijos lietu versiteto auklėtinių karininkas atsitiktinis. Minėtieji studentai vių centre esu matęs pradedan atpažino tik du — Igną Domeiką priklausė slaptoms filomatų ir fi su laretų patriotinės orientacijos čią dūlėti kino juostą apie lem ir Tomą Žaną. Bulvaruose jais dar buvo Domeikos brolis organizacijoms. Jau kitais metais tingus Lietuvai 1940 ir vėlesnius ir pusbrolis, abu Kazimierai, šios draugijos buvo susektos, metus. taip pat N. Novickis. Nė vienas prasidėjo areštai ir represijos. Ar moki šokti lambadą! Llbertas KLIMKA Pabaiga. Pradžia Nr. 1. VISI docentas
Musų istorija
Iš Leningrado archyvų
Parduodamas sodas Nr. 172 Baltupiuose. Yra galimybė sta tyti namą. Kreiptis tel.: 63-61-63.
Dingusius studentų pažymėji mus, Nr. 8810923, išduotą GF studentui Dariui DAMBRAVAI; Nr. 8911767, išduotą GF studen tui Marijui CILCIUI; Nr. 8811735 išduotą MF studentei Linai BAL ČIŪNAITEI, laikyti negaliojan čiais.
Oklo padalinių darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia Albertą POLITIKĄ, jo tėvui mirus.
Ūkio padalbilų darbuoto jai reiškia gilią užuojautą Stanislovui DAVIDOVlClUI, mirus jo motinai.
ūkio padalinių darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Brigi tą ULEVIČIENĘ Ir Doną ULEVlClCTĘ, vyrui Ir tėvui mirus.
Gamtos fakulteto problemi nės laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Mari ją ZAJANCKAUSMENĘ, mi rus mylimai motinai.
Redakcijos adresas: 232734, Vii alus, Universiteto 3, „Unlversitas Vilnensli". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 157 Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LKP CK leidyklas spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 00. EMeneAeASHHK BnAfcHioccKoro ynusepcMTeTa. Pe^anTop A. AnnmTac. 232734, Bnabuioc, YnnepcuTeTO, 3. Tunorpa4>un H iAaTeAtcrna LIK KII Ahtsu.
Redaktorius A. LIPŠTAS