hinc iturad astra
vilnensis
1990 m. Sausio 26 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 3 (1489)
BALAND2IO 15 D.
įvykis po įvykio * Sausio 18 d., vadovaujant prorektoriui R. Pavilioniui, Uni versiteto Statuto rengėjai, dės tytojų bei studentų atstovai „apvalė" Statutą nuo nereika lingo formuluočių ir sąvokų detalizavimo, kai ką pakeitė. Ne nuspręsta, ar studentai turėtų da lyvauti Rektoriaus rinkimuose. Kaip pasakė VU Studentų par lamento sekretorius O. Marke vičius, geriausiu atveju, ren kant Rektorių, galės balsuoti po du studentus Iš kiekvieno fa kulteto. Universiteto Statutą turėtų; {teisinti jau naujojo šaukimo Aukščiausioji Taryba.
* Pirmadienio vakarą į VU studentų sąjungos Parlamento posėdį atėjo tik septyni Parla mento nariai, tad nesusirinkus kvorumui, buvo apsiribota in formacijos pateikimu. Informuo ta apie šios savaites rektoratu posėdį, Universiteto statutą (pagrindinis klausimas — kiek studentų dalyvaus, renkant Re ktorių), kalbėta apie siekimus grąžinti šv. Jono bažnyčią ti kintiesiems, profilaktoriumo bė das. Visi susikaupę klausimai bus sprendžiami Parlamento po sėdyje vasario 12 d.
datais į LTSR AT deputatus. Tai B. Genzelis, R. Pavilionis, A. Sakalas, V. Terleckas, J. Pra piestis, K. Lapinskas, V. Baldi šius, A. Raudys, S. Uosis, A. Leščinskas, A. Bumblauskas, S. Kropas.
* Sausio 18 d. VU Studen tų sąjungos parlamento pre zidentas N. Šyvis bei sekretorius O. Markevičius dalyvavo Vil niaus m. padidintos paklausos prekių skirstymo komisijos po sėdyje. Kaip žinia, iki šiol ši komisija neskirdavo studentams talonų baldams, šaldytuvams ir kitoms „nereikalingoms" pre kėms. Dabar pavyko gauti žo dinį pažadą, kad studentų šei moms (tik!) talonai bus skiriami. Nors kaip pasakė O. Markevi čius, vartant VU studentų pa raiškas, buvo pastebėta, kad kai kurias įmanoma patenkinti 100 proc., N. Šyvis pareiškė, kad numatoma kreiptis į LTSR MT.
* Prorektorius administraci jos ir ūkio reikalams P. Elgminas informavo, kad gaisro Saulė tekio ai. jungiamajame korpu se priežasčių tyrimas vyksta lėtai. Byla pratęsta iki vasario * Kol kas dvylika Universi 28 d. Nieko negirdėti Ir apie teto darbuotojų iškelta kandi kompiuterių vagis.
Pas tautiečius — į Pietų Ameriką Lapkričio mėnesį Vilniaus Universiteto dainų ir šokių ansamb lio atlikėjų grupė, sustiprinta pajėgiais solistais, buvo išvykusi Į Pietų Ameriką. Pirmoji Lietuvos menininkų kelionė j Argenti ną, Braziliją ir Urugvajų oficialiu tautiečių kvietimu sukėlė gyvą spaudos reakciją. „Lietuvos artistai atvyksta Pietų Amerikon. .. Jie atveža aukšto lygio meną, kad pagarsinti Lietuvą kitataučių tarpe ir atgaivinti lietuvybę savo tėvynainių tarpe", — rašė „Ar gentinos lietuvių balsas". Brazilijos lietuvių bendruomenės laik raštis „Mūsų Lietuva" skelbė:" Vilniaus universiteto meninis ansamblis „Daina" (taip koncertinę grupę pavadino tautiečiai, — A. P.) koncertuos San Paule lapkričio 19 d. Concerto fantasttco". Pagrindinis kelionės rengėjas (kartu su „Tėviškės" draugija) Brazilijoje gyvenantis lietuvis Aleksandras Boguslauskas pasirū pino koncertų organizacija ir reklama. Meniškai išleistoje pro gramoje išvardinti atliekami kūriniai, pristatyti atlikėjai, apibū dinti liaudies instrumentai ir net pateikti kai kurių liaudies dai nų tekstai. Tai padėjo žūrovams, neretai nebekalbantiems lietu viškai, geriau orientuotis ir suprasti koncertų, ypač antros, fol klorinės dalies, idėją (ši dalis buvo sudaryta iš senesnių, auten tiškų sutartinių, dainų, žaidimų, šokių). Turėjome šešis koncer tus, neskaičiuojant nuotaikingų vakaronių su skautais, tautinių ansamblių nariais, giedojimo šv. mišių metu. Koncertai baigda vosi bendru rateliu su žiūrovais. Energingiausi buvo Urugvajaus, .Argentinos ir Brazilijos jaunimo sąjungos nariai: Danlela ir Ariana Rastauskaitės, Silvija Ruplėnaitė, Jurgis Gaidlmauskas, Maristela ir Stasys Žutautai, Irena Martinaitytė, Duglas Saldys, Belkis Jaslnevlčlus, Robertas Ybara, Flavijus ir Klarisė Bacevi čiai ir daugelis kitų. Be jaunimo koncertus stebėjo ir pirmieji 1927—1930 m. atvykę Į Pietų Ameiiką lietuviai. Nebesulaikydami ašarų senukai dėkodavo gryna aukštaitiška, dzūkiška ar kita tarme — už vaikystėje dainuotą ir dabar po tiek metų vėl iš girstą dainą, matytą žaidimą. Netrūkdavo klausimų apie instru mentus, aprangą, vieną ar kitą kūrinį ir, žinoma, Lietuvą... Geranoriškumas lydėjo visur: labai nuoširdžiai sutikusiose ir apgyvendinusiose lietuvių šeimose, įsimintinoje išvykoje į Petropolj, Rio de žaneirą Brazilijoje, Ponto dėl Este Urugvajuje (tuo rūpinosi Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos pirmininkas Gvidas Mačlanskas), j Argentinos lietuvių Centro pirmininko Ju liaus Mlčlūdo vasaros rezidenciją prie Tigrio upės, vakaronėse, susitikimuose su įvairių lietuviškų organizacijų nariais. Kad skaitytojas susidarytų pilnesnį vaizdą apie gyvenimą Lo tynų Amerikoje, siūlome pokalbį su tikru Brazilijos piliečiu, stu dijuojančiu Vilniaus Universitete, (žr. 4 psl.).
UKRAINOS KELIAS Ukrainos liaudies Ruchas sausio 22 d. pakvietė respubli. kos žmones susikibti rankomis gyvoje grandinėje tarp Kijevo Ir Lvovo. Taip norėta pažymėti Vakarų Ukrainos ir Ukrainos liaudies respublikos susijungimo (1919 m.) metines, prlsiminti tautos vienybės dieną, atskleisti nutylėtus Ukrainos istorijos puslapius.
Tądien Kijeve virė (prastlnls gyvenimas. Mane kiek ste. blno švarios gatvės, azartiniai žaidimai požeminėse perėjose, drebančios prašančių išmaldos elgetų rankos... Ir jokių užuominų, kad artėjo Ukrainos tau tos šventė. Imdama pavyzdį iš šalies vadovų, kalbinau praei-
(Nukelta į 2 psl.)
Susitikimai * M. Gorbačiovo viešnagės Lietuvoje metu Universitete lan kėsi TSKP CK sekretorius, „Pravdos" vyr. redaktorius 1. Frolovas. Iš jo įžanginės kalbos bei atsakymų į klausimus galima buvo suprasti, kad, kaip „Pravdos" redaktorius, jis laikosi prin cipu „geriau nieko nepasakyti, negu pasakyti ne taip"; „negalima reikšti savo nuomonės, kol CK nepareiškė savosios". Kalbėda mas apie Lietuvos ir TSRS santykius, I. Frolovas pakartojo iš sisukinėjimu ir šantažu kvepiančius teiginius, kad „karas pa naikino visas TSRS — hitlerinės Vokietijos sutartis", „reikia su kurti išstojimo iš Sąjungos mechanizmą", „pagalvokime ir apie Vilniaus bei Klaipėdos kraštus". Atsakydamas į klausimą apie pertvarkos negrįžtamumo garantijas, TSRS CK sekretorius pa reiškė, jog, pakreipus žmonių politinį mąstymą humaniškumo, tarpusavio supratimo linkme, tam tikros garantijos būtų pasiek-
—Parodos----------------- -----MB rankraštyne. Remiantis šiuo fondu, MB antrame auk šte buvo parengta jubllleįinė paroda. Parodoje eksponuojami P, Galaunės asmeniniai doku mentai, korespondencija (pvz. N. Arbit-BIato, J. Baltrušai Sausio 25 d. Lietuvos meno čio, K. Jablonskio ir t. t. istorijos pradininkui, muzieji laiškai). Taip pat pateikiamos ninkui Pauliui Galaunei būtų nuotraukos, P. Galaunės su sukakę J00 metų. P. Galau rinkti atvirukai, jo straips nės gyvenimas ir veikla buvo niai, atsiminimai, bei atsimi susijusi ir su VII; 1940—1951 nimai apie į). m jame dėstė, n 1980— 1985 Maloniai kviečiame apsilanky m. perdavė Vi MB nemažą ti. dalj savo vertingų dokumen tų. Šie dokumentai saugomi V. K.
PAULIUI GALAUNEI—100
SKAITYKITE: Esame pateikę. klausinius LTSR VSK. Artimiausiuose numeriuose tikimės išspaus dinti atsakymus.
* Pirmadienį rektorato po sėdžių salėje turėjome galimy bę išgirsti JAV Senato užsienio reikalų komiteto aparato šefo Piterio Gelbraito pasakojimą apie šio komiteto veiklą, vai džios funkcijų pasidalinimą tarp JAV prezidento, Kongreso, aukščiausiojo teismo bei kiek vieno iš jų galios ribotumą; Ko ngreso vaidmenį, formuojant Jungtinių Valstijų užsienio politiką. P. Gelbraitas paminėjo, kad šiemet Kongresas turėtų spręsti kelis pagrindinius už sienio politikos klausimus. Bus svarstoma, ar taikyti ekonomi nes sankcijas Kinijai dėl gin kluoto studentų judėjimo nus lopinimo 1989 m. birželio mėn., bus svarstomi ir nusiginklavi mo klausimai. Galima tikėtis realių žingsnių, sumažinant strateginę ginkluotę 50 proc., mažinant cheminio ginklo bei įprastinės ginkluotės arsena lus (beje, diskutuojama, ar ne reikėtų bet kokiai šaliai, pa naudojusiai cheminį ginklą, au tomatiškai taikyti ekonomines sankcijas. Tokiu atveju pir muoju „taikiniu" taptų Ira kas). Kongresas svarstys ir pagalbos Rytų Europos šalims reikalus. Gali būti (kas žino, kaip klostysis įvykiai), kad dalis šios pagalbos teks ir Baltijos respublikoms. • Didelį interviu su Piteriu Gelbraitu galima perskaityti „Lietuvos ryto" antradienio nu meryje.
Susitikimai
„Esu didesnis optimistas...“ „Dabar aš esu didesnis optimistas, negu prieš pusę metų“, — pasakė JAV politologas RO MAS MISIŪNAS sausio pradžioje susitikęs su VU politologijos dėstytojais. Birželio mėne sį musų savaitrašts skelbė nemažą jo interviu. Pavadinimui tada panaudojome tokius žodžius — „Rusijos istorija nepalanki optimistinėms prognozėms", Atrodo, kad p. Misiūnas tebesilaiko šios nuomonės, tad kokie dalykai kelia jo optimizmą? Pirmiausia tai, kad, regis, atsirado dau giau šansų, jog Maskvoje tvyrančiame „jėgos vakuume" įsivyraus pragmatiškai mąstantys poli tikai, kurie galėtų sutikti su trijų formaliai nepriklausomų Baltijos valstybių egzistavimu. Mi siūnas pakartojo birželio vizito metu pareikštą savo mintį, jog TSRS tai būtų naudingiau, pi giau: atkristų nuolatinės kontrolės būtinybė. Savarankiškas tų valstybių tvarkymas būtų nau dingas ir TSRS, su kuria jos liks susijusios ekonominiais ryšiais. Atrodo, kad Pabaltiju besido minčių Amerikos politologų nuomonės dėl mūsų ateities panašios. P. R. Misiūnas paminėjo, jog vienas iš politologų, lapkričio mėnesį skaičiusių paskaitas Valstybės sekretorius Beitojams, prognozuoja, jog per artimiausius dvejus metus Pabaltijys ir Moldavija taps nepri klausomi, likusioje TSRS dalyje įsivyraus griežtas režimas. Valstybės sekretorius D. Beiker'is prasitarė, jog yra pareiškęs E. Sevardnadze'ei, kad bet koks jėgos panaudojimas, užgnlaužiant Pabaltijo judėjimus, smarkiai pablogintų TSRS Ir JAV santykius.
Regis, kol kas aukščiausieji JAV „biurokratai" neturi aiškios pozicijos, kaip el gtis Baltijos valstybių atžvilgiu. Ir toliau nepripažįstamas trijų respublikų inkorporavimas į TSRS, tačiau dabar reikia apsispręsti dėl konkrečios reakcijos, kad ir respublikoms paskelbus nepriklausomybę. Tokios problemos kyla todėl, kad, pasak p. Misiūno, Vašingtone anksčiau neegzistavo „tautybių politika" Tarybų Sąjungos atžvilgiu. Į TSRS buvo žiūrima kalu į unitari nę valstybę. JAV suinteresuotos M. Gorbačiovo Išlikimu užimame poste, sieks lėtinti Imperijos griuvimą: joms ne tas pats, kieno rangose suirutės atveju atsidurs TSRS branduolinis ginklas.