Universitas Vilnensis, 2012 m. gegužė Nr. 3 (1712)

ISSN 1822-1513

’ hinc itur ad astra

universitas

kraščiu skaityl

•1579-

§

$

I I & I š

vilnensis M1 e

j

e

Nr. 3 (1712)

2012 m. gegužė

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Numerio tema:

// ž

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

S U grįžimą

Pamatyti užsienio mokslo pasaulį ir... sugrįžti

„Titaniko“ istorija neaplenkė ir Vilniaus universiteto

Pusę pasaulio išmaišęs dėstytojas sparnus suglaudė Lietuvoje

Užsienio universitetuose ir institutuose dirbantys Lietuvos mokslininkai garsina šalies vardą, o jų įgyta patirtis - neįkai­ nojama. Džiugu ir dėl to, kad kai kurie iš jų grįžta į Lietuvą. „U. V.“siūlo skaitytojams susipažinti su kelių tokių Vilniaus universiteto mokslininkų istorijomis.

Pasauliui minint 100-ąsias „Titaniko“ katastrofos metines, šiai istorijai neliko abejingos VU Komunikacijosfakulteto Žurna­ listikos instituto alumnės Gerda Butkuvienė ir Vaida Lowell (šiuo metu gyvenančios užsienyje). Gimtajame institute jos pristatė savo knygą „Titaniko lietuviai“.

Dėstytojas Francis Whyte‘as - kilęs iš Didžiosios Britanijos, aplankęs daugybę šalių, nusprendė pasilikti Lietuvoje. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje, pamilo mūsų šalį ir išmoko sudėtingą lietuvių kalbą. Vilniaus universitete F. Whyte‘as dėsto akademi­ nį rašymą, Kanados studijas ir Didžiosios Britanijos istoriją.

Skaitykite p. 4

Skaitykite p. 12

Kviečia apsilankyti re Šv. Jonų bažnyčios va įrengta muziejaus par „Universitetas ir paša

Skaitykite p. 12

universitas

2

vilnensis

2012 m. gegužė

f *i kronika

Senatorius J. McCainas Vilniaus universitete kalbėjo apie Rytų Europą Gegužės 2 d. Vilniaus universitete lankėsi senatorius Johnas McCainas. Šis įtakingas Amerikos politikas, buvęs Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidento postą 2008 m. rinkimuose, VU Mažojoje auloje skaitė viešą paskaitą, skirtą Rytų Europos regionui ir jo problemoms. Paskaita susilaukė didelio VU bendruomenės narių dėmesio, sausakimšoje salėje vos tilpo visi norintieji. „Susilaukėme labai garbingo svečio", - prista­

Senatorius pabrėžė, kad Lietuva visais, net pačiais sunkiausiais laikais pasižymėjo stipriu demokratijos siekiu. Tačiau daugiau dėmesio J. McCainas skyrė kitoms Rytų Europos regiono

šalims, kuriose neretai pastebimos demokrati­ jos problemos.

Savo kalboje senatorius nemažai dėmesio skyrė Gruzijai. J. McCainas pažymėjo, kad JAV palaiko ir palaikys Gruziją ateityje, tačiau šios

Garbingas svečias aplankė VU senųjų rūmų

ansamblį, apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją

šalies laukia rimtas iššūkis - šių metų spalio

mėnesį turi įvykti rinkimai į parlamentą, o kitais

Kalbėdamas apie JAV santykius su Rusija,

metais Gruzija rinks naują prezidentą. Senato­

senatorius priminė, kad Vladimiras Putinas vėl,

rius išreiškė viltį, kad šie rinkimai atitiks laisvų ir

po ketverių metų pertraukos, tampa oficialiu

demokratinių rinkimų standartus.

šios šalies vadovu. Vis dėlto J. McCainas tiki, kad

JAV politikas kaibėjo ir apie Ukrainą, kurios

permainų vėjas gali padvelkti ir Maskvoje. Jis pri­

pagrindinė problema yra milžiniška korupcija.

minė, kad ne taip seniai Rusijos miestuose, pro­

J. McCainas paminėjo ir politinį buvusios šalies

testuodami prieš rinkimų rezultatų klastojimą, į

ministrės pirmininkės Julijos Timošenko perse­

gatves išėjo žmonės. Tai, senatoriaus manymu,

kiojimą ir kalinimą. Tačiau sunkesnė ir sudėtin­

gali būti artėjančių permainų ženklas.

Senatorius Johnas McCainas skaitė viešą

gesnė situacija yra kaimyninėje Baltarusijoje.

J. McCainas pažadėjo, kad JAV palaikys Europos

klausimus. Susitikimo dalyviai teiravosi, ką

paskaitą VU Mažojoje auloje

spaudimą, daromą„paskutinei diktatūrai regio­

J. McCainas mano apie lyderystės problemą

tydamas J. McCainą pažymėjo VU tarptautinių

Garbingas svečias atsakė ir į auditorijos

ne", kol ten į laisvę nebus paleisti visi dėl savo

Europos politikoje, kas laukia Afganistano po

reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus. Jis

Kalbėdamas Vilniaus universitete J. McCainas

politinių įsitikinimų kalinami žmonės. „Nenusi­

JAV kariuomenės išvedimo ir kokius žingsnius

pasidžiaugė, kad tokio lygio politikas susitiki­ mui su klausytojais pasirinko būtent Vilniaus

pirmiausia prisiminė AbiejųTautų Respublikos

raminsime, kol visi politiniai kaliniai nebus laisvi.

turėtų žengti tarptautinė bendruomenė, kad

Gegužės 3 d. konstituciją, kuri pasižymėjo

būtų sustabdytas kraujo praliejimas Sirijoje.

universitetą.

anuomet revoliucingu demokratiškumu.

Mes žinome jų vardus, jų istorijas ir niekada jų nepamiršime", - sakė J. McCainas.

Pokyčių metas Studentų atstovybėje

Varpinė ir muziejus laukia lankytojų Balandžio 24 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje iškilmingai buvo atidaryta restauruota Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir joje įrengta muziejaus paroda „Universitetas ir pasaulis“.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka pasidžiaugė sėkmingai užbaigta Šv. Jonų bažnyčios varpinės restauracija. Vykdomo projek­ to vaisiais Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai iš dalies galėjo mėgautis jau nuo praėjusių metų birželio mėnesio, kai lankytojams buvo atidaryta varpinės apžvalgos aikštelė.

Tardamas sveikinimo žodį, B. Juodka pabrėžė, kad sėkmingas tokio masto projekto įgyvendi­ nimas būtų neįmanomas be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Apie varpinės restauravimo darbų eigąį atida­ rymą susirinkusiems svečiams trumpai papasako­ jo architektas Gintautas Pamerneckis. Pasak jo, daugiausia ginčų virė dėl lifto, keliančio lankyto­ jus į apžvalgos aikštelę, įrengimo. G. Pamerneckis minėjo, kad vykdant restauravimo darbus buvo naudotos ne tik įprastos, bet ir naujos, unikalios restauravimo technikos.„Pirmą kartą valėme seną mūrą sodos granulėmis. Šis metodas nužiūrėtas

nuo stomatologų. Valant mūrą tokiu būdu išlieka autentiški mūro elementai", - dalijosi profesinė­ mis paslaptimis G. Pamerneckis.

Tarp svečių buvo ir Lie­ tuvos pramoninkų konfe­ deracijos prezidentas dr.

Gediminas Rainys, kuris anuomet dirbdamas Ūkio

Restauratoriai paliko autentiškus muro elementus. Visų dėmesį ministerijoje padėjo pradėti prikausto Fuko švytuoklė. J. Ilkevičiūtės nuotr. varpinės rekonstrukcijos projektą. M. Rainys prisiminė, kad ir pats savo rankomis yra prisidėjęs prie Plytų mūro varpinė yra aukščiausias Vilniaus Šv. Jonų varpinės rekonstrukcijos.Tiesa, tai buvo senamiesčio pastatas (68 m).

1979 m. vasarą, kai jis, būdamas studentas, talki­ no gražinant Vilniaus universitetą prieš 400 metų jubiliejaus iškilmes.

Po oficialios dalies rektorius įteikė atminimo suvenyrus su stikle išgraviruotu trimačiu Šv. Jonų bažnyčios varpinės vaizdu G. Pamerneckiui, G. Rainiui, darbus atlikusios įmonės „Sivysta" vadovui Vytautui Sakalauskui ir VU Strateginės plėtros direkcijos, (dėjusios daug triūso į projek­ to įgyvendinimą, vadovui Algimantui Lipinaičiui.

Vėliau svečiai buvo pakviesti apžiūrėti varpinę ir joje įrengtą Vilniaus universiteto mokslo muzie­ jaus parodą„Universitetas ir pasaulis".

„U. V." inform.

Ambicingam Šv. Jonų bažnyčios varpinės tvar-

kybos ir pritaikymo turizmui projektui 2010 m. suteiktas ir „Europos burių" apdovanojimas nominacijoje „Už turiningą laisvalaikį". Tai įver­ tinimas, kuris skiriamas geriausiems projektams, vykdomiems už ES lėšas. Vilniaus universiteto ansamblis reprezentuoja Lietuvą Europos parke Briuselyje (Belgija) - tai vienintelis universitetas, kurio pastatų maketas pristatomas kaip šalies įvaizdis.

Svečiai pavasarį ir rudenį galės aplankyti Šv. Jonų bažnyčios varpinę nuo 10 iki 18.30 vai., vasarą - nuo 11 iki 19:30 vai.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje, kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjo pokyčių metas. Kasmet balandžio mėnesį pradedamos rengti VU SA padalinių fakultetuose ir institutuose ataskaitinės-rinkiminės konferencijos. Jose iš­ klausomos ir tvirtinamos metų veiklos ataskaitos, renkami nauji ar perrenkami norintys darbą tęsti studentų atstovai.

Visas konferencijas vainikuo­ ja gegužės viduryje vykstanti visos atstovybės ataskaitinėrinkiminė konferencija. Šioje konferencijoje šiais metais 161 delega­ tas išklausys visos organizacijos metų veiklos ataskaitą, revizijos komisijos vertinimų ataskaitą ir rinks revizijos komisiją bei VU SA prezidentą, kuris organizacijai vadovaus ateinančius metus. „Šie metai buvo pilni išbandymų ir netikėtu­

mų. Galiu pasidžiaugti, kad visus didžiuosius egzaminus išlaikėme, sustiprėjome kaip reali ir girdima studentų savivalda. O visus didžiulio būrio studentų atstovų nuveiktus darbus ir pasiekimus suskaičiuosime per artėjančią atas­ kaitinę konferenciją", - sakė VU SA prezidentas Arminas Varanauskas.

Pagal VU SA įstatus rinkti studentų atstovus universiteto akademiniame kamieniniame padalinyje turi teisę visi to padalinio studentai. Šiuo metu vykstančiose padalinių ataskaitinėse-rinkiminėse konferencijose, be kita ko, išrenkama ir po 10 delegatų į VU SA ataskaitinęrinkiminę konferenciją. Šie delegatai ir pareigas

einantis prezidentas konferencijoje turi balso teisę. Šiais metais į prezidento rinkimus užsire­ Iškilmingas atidarymo momentas: juostelę perkerpa VU muziejaus direktorius R. Kondra-

tas, LR Seimo narė prof. M. A. Pavilionienė ir VU rektorius B. Juodka. V. Naujiko nuotr.

Muziejaus direktorius R. Kondratas pristato parodos ekspoziciją. V. Naujiko nuotr.

gistravo vienas kandidatas - šiuo metu prezi­ dento pareigas einantis Arminas Varanauskas.

VU SA ataskaitinė-rinkiminė konferencija vyks gegužės 12 d. VU Teatro salėje. Pradžia 10 vai. (www.vusa.lt)

universitas

2012 m. gegužė

3

vilnensis

>

kronika iik Pagerbti geriausių disertacijų autoriai

*■

Apdovanojimų už geriausias praėju­ siais metais Lietuvoje apgintas diserta­ cijas teikimas gegužės pradžioje tampa tradicine pavasario švente jauniems šalies mokslininkams. Šiuos apdova­ nojimus prieš šešerius metus įsteigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (UMS). Gražia tradicija tapo ir tai, kad apdovanojimus laureatams įteikia šalies vadovas. Šiemet LR Prezidentū­ roje iškilmingai buvo pagerbti septyni jaunieji šalies mokslo pasaulio atstovai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad teikiamos premijos skatina mokslo jau­ Iškilmių metu pagerbti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji nimo konsolidaciją.„Mokslui atsidėjęs jaunimas - sparčios mūsų šalies plėtros mokslų daktarai, tarp jų ir biochemikas Kirilas Lanevskis garantas. Jis užtikrins modernios atei- (Vilniaus universitetas). Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtei­ ties ekonomikos augimą ir visuomenės kia K. Lanevskiui LR Prezidentės ir LJMS diplomą. Džojos brandą. Esame nedidelė šalis, todėl Gundos Barysaitės (LR Prezidentūra) nuotr. branginkime kiekvieną talentą. Stiprią Lietuvą sukursime tik išsaugodami ša­ lies intelektualines pajėgas", - sakė D. Grybauskai­ sas - tai tik viena iš šią gražią viziją padedančių tė. Prezidentė pabrėžė, kad mokslo idėjas būtina įgyvendinti veiklų. Šio konkurso pagrindinis paversti sėkme ir konkrečiu rezultatu. Padaryti tai tikslas - paskatinti doktorantus rengti aukšto yra būtent mokslininkų jėgoms. lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepo­ tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje", - pažymėjo navičius, tardamas sveikinimo žodį, kalbėjo, kad V. Petrikaitė. susitikimas su naujais laureatais yra puiki galimy­ Prezidentūroje buvo apdovanoti septyni bė įvertinti, kaip klostosi reikalai šalies mokslo konkurso finalininkai. Už disertaciją fizinių, pasaulyje.„Pastarąjį dešimtmetį buvo tapę įprastu technologijos ir biomedicinos mokslų srityje dalyku, kad daugelis mūsų gabių jaunų moksli­ buvo pagerbtas Vilniaus universiteto atstovas, ninkų greičiau rasdavo darbą užsienio mokslo biochemikas dr. Kirilas Lanevskis (interviu skai­ centruose nei Lietuvoje. Protų nutekėjimą globa­ tykite http://naujienos.vu.lt). Aukštai įvertinti ir liame pasaulyje iš tiesų yra sunku suvaldyti. Tur­ kitų universitetų jaunųjų mokslininkų darbai. Šios būt būtų pernelyg drąsu teigti, kad radome šios kategorijos laimėtoju tapo dr. Andrius Devižis iš problemos sprendimą, bet pragiedrulių matosi.

Fizikos instituto. Tarp pretendentų gauti apdo­ Gabūs mokslo jaunimo atstovai, bendradarbiau­ vanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių dami su kitų šalių mokslo centrais, nenutraukia mokslų srities darbą buvo Vilniaus universiteto ryšių su Lietuvos akademine bendruomene. Pas­ atstovė, filologė dr. Eglė Kačkutė ir Klaipėdos kui, apsigynę užsienyje, jie ieško ir randa įdomų universiteto atstovas, istorikas dr. Vasilijus Safrodarbą čia, Tėvynėje", - kalbėjo G. Steponavičius, novas, tačiau pagrindinį apdovanojimą šioje ka­ ragindamas jaunus mokslininkus realizuoti savo tegorijoje gavo Lietuvių literatūros ir tautosakos talentą ir gebėjimus Lietuvoje. instituto darbuotoja, filologė dr. Laura Laurušaitė.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmi­ Specialų apdovanojimą už geriausią disertaciją ninkė dr. Vilma Petrikaitė papasakojo, kad laure­ aplinkosaugos tematika (apdovanojimą įsteigė atų darbai buvo atrinkti iš daugiau nei septynias­ Europos Parlamento narė Radvile Morkūnaitė) dešimties įvertinimui pasiūlytųdisertacijų.„LJMS gavo Aleksandro Stulginskio universiteto atsto­ siekia, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio vas dr. Žydrūnas Preikšą. lygio mokslo elitu. Geriausių disertacijų konkur­ „U. V." inform.

Pasirašyta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe Gegužės 4 d. Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje pasira­ šyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Sutartį pasirašė VU rektorius prof. Benediktas Juodka ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Šalys sutarė bendradarbiauti, siekdamos glaudesnės tarpusavio sąveikos švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse. Sutartyje numatoma bendradarbiauti pristatant miesto bendruomenei ir miesto svečiams patrauklius ir rekomenduotinus turizmo objektus, skatinti žinių ekonomikos plėtrą miesto bendruome­ nėje, skatinti universiteto studentų praktikų organizavimą ir absolventų profesinę karjerą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir miesto valdomose žinių ekonomikos įmonėse, taip pat stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą ne tik skleidžiant informaciją apie Vilnių ir Vilniaus universitetą kaip Europos istorijai reikšmingus bei turizmui patrauklius objektus, bet ir rengiant bendrus renginius, diskusijas, konferencijas, skatinti akademinį bendradarbiavimą.

VU rektorius prof. B. Juodka pasidalijo uni­ versiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės ben­ dradarbiavimo galimybėmis ir idėjomis - tai ir Vilniaus universiteto gimnazijos steigimo planai, dviračių takas Neries pakrante Botanikos sode, esančiame Vingio parke, sporto bazės kūrimas Saulėtekyje...

Vilniaus meras A. Zuokas teigė, kad ši sutartis būtų įžanga į bendrus darbus. Kaip vieną iš jų, labai realų, miesto vadovas paminėjo sporto komplekso kūrimą. „Taupant tas lėšas, kurių nėra per daug, būtų protinga spręsti sporto infras­ truktūros vystymo problemas, ir tai tarnautų ne tik VU studentams, bet ir visiems vilniečiams. Tai tik vienas išgalimų darbų, kuriuos būtų galima ateityje nuveikti, ir, matyt, ši sutartis kaip tik būtų įžanga į tai", - sakė meras.

Meras palinkėjo universitetui dar labiau skleisti išmintį ir patirtį už universiteto sienų, kad idėjos būtų labiau girdimos ir į jas į įsiklausoma. „Kalbėkit garsiau, ir kai jūsų išmintį girdės visi kiti, tai ir visuomenė bus brandesnė, ir visi mes

galėsime didžiuotis, kad esame čia, iš čia, ir mo­ kėmės Vilniaus universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje, kuri suteikia ne tik diplomą, bet ir žinių bei išmintį", - sakė A. Zuokas.

Rektorius merui padovanojo kopiją doku­ mento, kuriame rašoma:„1736 m. rugpjūčio 1 d.

Varšuvoje išduota Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Augusto III privilegija, kuria Vilniaus universitetui patvirtinamos tokios pat teisės kaip ir Krokuvos universitetui ir draudžia­ ma steigti Vilniuje kitas aukštąsias mokyklas."Tai buvo sutikta visų susirinkusiųjų smagiu juoku.

Rektorius prof. B. Juodka Vilniaus merui įteikia suvenyrą - stikle išgraviruotą trimatį Šv. Jonų bažnyčios varpinės vaizdą

„Jeigu nori sukurti kokybę, reikalinga tam tikra kritinė masė, o jos neįmanoma pasiekti, jeigu tuos resursus, kurių viskam neužtenka, išsklaidomeį visas puses.Tad, matyt, gerai, kad po tiek metų išlindo toks patarimas“, - atsakė sostinės meras. Jis nežadėjo šimtu procentų įgyvendinti šias karaliaus mintis, juk istorija daro korekcijas, bet Vilniaus universiteto vardas tikrai skambės garbingai. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universitete vyko Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada Balandžio 23 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje iškilmin­ gai atidaryta Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada (EUSO 2012). Ji vyko iki balandžio 29 d. Tai pati didžiausia tarptautinė olimpiada, kurią kada nors iki šiol teko rengti Lietuvai. Joje dalyva­ vo gabiausi moksleiviai iš 22 Europos šalių. Į iškilmingą olimpiados atidarymą susirinko ne tik jos dalyviai, bet ir daug garbių svečių.

Sveikinimo laišką olimpiados dalyviams atsiuntė EUSO globėjas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvius sveikino Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka, Europos Parlamento deputatė Radvile Morkū­ naitė, EUSO prezidentas Michaelis A. Cotteris, EUSO 2012 direktorius Paulius Tamošiūnas, VU Chemijos fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva.

Olimpiados iškilmingas uždarymas vyko Lietuvos mokslų akademijoje. Per uždarymą dalyvius sveikino LR Prezidentas V. Adamkus, LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Europos Parlamento deputatas Algirdas Sau­ dargas, Vilniaus universiteto prorektorius doc.

Rimantas Vaitkus, VU Chemijos fakulteto deka­ nas prof. Aivaras Kareiva. EUSO 2012 taurę iškovojo Estijos moksleivių komanda. Kitais metais Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada vyks Liuksemburge.

Apie įvykio svarbą ir gamtos mokslų perspek­ tyvas su„U. V." korespondente Aušra Šiaulyte su­

tiko pasikalbėti VU Chemijos fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva.

Lietuvoje pirmą kartą surengta gamtos mokslų olimpiada. Kokia šio renginio reikš­ mė mūsų universitetui, šaliai?

Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpia­ da - labai svarbus kiekvienai šaliai edukologinis renginys. Šios olimpiados rengimas Lietuvoje leido parodyti 21 Europos valstybei, koks garsus mūsų senasis Vilniaus universitetas, kokia graži yra mūsų Lietuvos valstybė.

Ar tokios olimpiados duoda realios naudos moksleiviams ir studentams, ar tik norima sustiprinti polinkį į gamtos mokslus, o gal šis polinkis didėja savaime? Šios olimpiados nauda moksleiviams yra visa­

pusiška. Gilinamos gamtamokslės žinios bei ge­ bėjimai, stiprinama ir tautinė savimonė, ir tarptautiškumas. Tai nuostabus jaunų žmonių sambūris.

Kaip Jūs manote, kokios perspektyvos

atsiveria jaunuoliams, studijuojantiems

Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados atidarymo akimirką simbolizavo DNR grandinė,

kurią iš baltų kaspinų surišo kiekvienos olimpiadoje dalyvaujančios komandos atstovai gamtos mokslus, Lietuvoje ir Europos Są­ jungoje?

Labai geros. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete studijavusiems gamtos mokslus (biologiją, biochemiją, biofiziką) yra atvertos durys dirbti geriausiose Lietuvos ir Europos Sąjungos bio­ technologijos įmonėse. Gamtos mokslus stu­ dijuoti taip pat rekomenduočiau jaunuoliams, kurie norėtų siekti mokslininko tyrėjo karjeros.

Europos Sąjungos šalių geriausių universitetų doktorantūroje šiuo metu studijuoja labai daug ir mūsų chemikų, fizikų, biologų.

Ar Lietuvoje yra daug pajėgių jaunuolių studijuoti būtent šiuos mokslus?

Taip. Tą liudija nemaži norinčiųjų studijuoti šiuos mokslus konkursai. Bent Vilniaus univer­

sitete niekada netrūko gabių jaunuolių, studi­ juojančių gamtos mokslų fakultetuose.

Kokia Jūsų nuomonė apie mūsų šalies

gamtos mokslų studijas, kaip mes iš tikrųjų atrodome Europos kontekste?

Viskas neblogai. Mūsų teikiamų studijų pro­ gramų kokybė nenusileidžia Europos Sąjungos analogiškų studijų programų kokybei. Chemijos, Fizikos ir Gamtos mokslų fakultetuose dirba patyrę pedagogai, pripažinti šių sričių moksli­ ninkai. Studentai labai dažnai važiuoja dalinių studijų į kitus universitetus. Nė karto neteko išgirsti nusiskundimų mūsų studentais.

Ačiū už pokalbį. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

universitas

4

2012 m. gegužė

vilnensis •v*

®

f f f sugrįžimai___________________________________________

Pamatyti užsienio mokslo pasaulį ir... grįžti Viktoras DENISENKO

Mindaugas Valius: „Pagundų pasilikti visada yra“ VU Biochemijos instituto Proteomikos centro vadovas dr. Mindaugas Valius pirmą kartą į mokslinę stažuotę išvažiavo 1992 m.„Buvau gavęs Atviros Lietuvos fondo stipendiją. Pasinaudojęs galimybe išvažiavau dviem mėnesiams į Andriaus Kazlausko laboratoriją Den­ veryje. Tada tai buvo dar visai nauja laboratorija ir aš buvau vienas pirmųjų jos darbuotojų", - prisimena M. Valius.

Vėliau, pratęsęs vizą, jis liko A. Kazlausko laboratorijoje dar keleriems metams. „Tačiau mano pirminis tikslas buvo sta­ žuotė. Nesiekiau specialiai išvažiuoti ir pasilikti", - tvirtina mokslininkas.

modernia įranga. „Dabar šiuolaikinė mokslinė infrastruktūra yra sukurta ir čia, Lietuvoje. Netgi, sakyčiau, daug kas užsienyje šiandien pavydžiai žiūri į mūsų turimą įrangą", - sako M. Valius.

Mokslininkas mato, kad tam tikri žingsniai, siekiant grąžinti mokslininkus iš užsienio mokslo centrų į Lietuvą, yra daromi. „Daug ką bandoma daryti per grantus, tačiau ne visada tai labai efek­ tyvu. Dabar dažniausiai tiesiog vietiniai jauni mokslo daktarai viliojami iš vienų laboratorijų į kitas",-teigia M. Valius. Pasakjo, jaunųjų mokslininkų projektams daug galimybių suteikia ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama. M. Valius pažymi, kad šiandien daug ką vis dar lemia finansinis veiksnys iržmonių galimybė gauti tinkamą atlygį už savo darbą.

Tačiau, pasak M. Valio, Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje, irgi padeda mūsų šalies mokslo pasauliui. „Mes palaikome kontaktus su dauge­ liu išvažiavusių kolegų. Labai geras pavyzdys yra buvęs mano studentas Jonas Cicėnas, kuris dabar dirba Švei­ carijoje. Jis padeda palaikyti ryšius su vienu garsiausių Šveicarijos mokslo

centrų - Bioinformatikos institutu. Tad išvažiuojantys mokslininkai tampa ir savotišku tiltu į užsienio mokslo pasau­ lį",-sako M. Valius.

Mikas Vengris: „Aš esu suaugęs su Lietuva“ Sugrįžęs iš JAV M. Valius rado gali­

mybes gauti pinigų savo mokslinei veiklai Lietuvoje. V. Denisenko nuotr.

A. Kazlausko laboratorijoje jis pateko į savotišką lietuvišką aplinką ir tai padėjo geriau adaptuotis svetur. „Didžiausia problema buvo kalba, nes anais metais mes net neturėjome galimybės žiūrėti filmų angliškai, nors ir skaitėme moksli­ nius straipsnius šia kalba", - sako M. Va­ lius. Jam prie kalbinės aplinkos adap­ tuotis prireikė maždaug trijų mėnesių.

Ar nebuvo pagundų pasilikti Vakarų mokslo pasaulyje? M. Valius neslepia, kad pagundų visada yra.„Aš išvažiavau į Ameriką neapsigynęs disertacijos, o ten, norint siekti karjeros, reikėjo turėti daktaro laipsnį. Po tų trejų metų mano pasiekimai buvo labai geri ir mačiau, kad reikėtų jau kurti savo laboratoriją, tačiau negalėjau to daryti neturėdamas laipsnio. Grįžau į Lietuvą, manydamas, kad greitai čia apsiginsiu ir vėl grįšiu atgal", - prisimena M. Valius. Tačiau likimas pasisuko kitaip. „Kai grįžau, patekau į grantų skyrimo mokslinėms grupėms vajų. Atsirado galimybių gauti pinigų savo veiklai. Man tai pavyko pa­ daryti. Kita vertus, čia turėjau ir daugiau laisvės", - pasakoja M. Valius. Grįžusiam į Lietuvą mokslininkui buvo suteikta ga­ limybė formuoti savo mokslinę grupę, paskirtos patalpos darbui.

Tačiau apsisprendimas likti dirbti gimtinėje irgi nebuvo labai paprastas. „Tuo metu Lietuvoje man psicholo­ giškai buvo paprasčiau, bet, aišku, materialiai - kur kas sunkiau", - sako M. Valius. Vėliau jis taip pat vykdavo į ilgalaikes užsienio stažuotes. Apie metus praleido Belgijoje, paskui vyko į Vokietiją, dar vėliau nuolat važinėjo į Švediją. Stažuočių periodas buvo gana intensyvus. Pasak jo, pagrindinis siekis, važiuojant į stažuotę, buvo darbas su

VU Fizikos fakulteto Kvantinės elek­ tronikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mikas Vengris nemažai laiko praleido moksliniame Olandijos pasaulyje. Pirmą kartą, pasinaudojęs akademinių mainų programos gali­ mybėmis, jis išvažiavo ten dar 1998 m., būdamas ketvirto kurso studentas:„Tuo metu mes gyvenome daug blogiau negu Vakarų Europa ar Šiaurės Ameri­

ka. Norėjosi pamatyti, kaip tas mokslas iš tikrųjų yra ir turi būti daromas."

Mokslininkas atsimena, kad anuomet universitetas neturėjo galimybės atnaujinti aparatūros, naudotasi dar sovietmečiu gauta įranga. „Eksperi­ mentatoriams buvo ypač sunku dirbti tokiomis sąlygomis", - sako M. Vengris.

Mokslininko siekį nors trumpam išva­ žiuoti į užsienio universitetą skatino ir noras pamatyti pasaulį, pakeliauti.„Masinė emigracija dar nebuvo prasidėjusi.

Tas išvažiavimas į užsienį turėjo savotiš­ ką nuotykių paieškos prieskonį. Man buvo tiesiog įdomu", - sako M. Vengris.

Jis pažymi, kad nemažai tų studentų, kurie, kaip ir jis pats, pasinaudojo aka­ deminių mainų galimybe, vėliau liko moksle ir tapo mokslo daktarais.

Pirmas išvažiavimas pagal aka­ deminių mainų programą į Laisvąjį universitetą Amsterdame buvo M. Ven­ griui lemtingas. Vėliau jis čia parašė ir apgynė mokslo daktaro disertaciją.„Aš buvau ten jau nebe pirmas lietuvis.

Lietuviai studentai turėjo gana gerą re­ putaciją. Pertą mokyklą yra perėjusios irtokios žvaigždės kaip Andrius Baltuš­ ka, kuris šiandien yra Vienos technikos universiteto profesorius. Vienu žodžiu, patekau į draugišką aplinką", - prisime­ na M. Vengris.

Metus, praleistus Olandijoje, moks­ lininkas vertina kaip „investavimo į save laikotarpį". Pasak jo, labai svarbu pakeisti aplinką, išbandyti savo jėgas

Nerimas dėl emigracijos mastų yra tiesiogiai susijęs ir su nerimu dėl vadi­ namojo protų nutekėjimo. Mokslo pasaulis tampa vis globalesnis, o stiprūs užsienio mokslo centrai vilioja pačius geriausius mokslininkus iš viso pa­ saulio. Sunku pasakyti, kiek gabių specialistų Lietuvos mokslo erdvė kas­ met netenka dėl šios priežasties. Tačiau neskubėčiau pulti į neviltį. Užsienio universitetuose ir institutuose dirbantys Lietuvos mokslininkai garsina šalies vardą, o jų įgyta patirtis - neįkainojama. Džiugu ir dėl to, kad kai kurie iš jų grįžta į Lietuvą. „U. V.“ siūlo skaitytojams susipažinti su kelių tokių Vil­ niaus universiteto mokslininkų istorijomis.

kitame mokslo pasaulyje.„Piligrimiškas atsiribojimas nuo įprastinio gyvenimo, išvažiavimas kitur ir susikoncentravi­ mas ties viena veikla padeda tapti tikru savo srities specialistu.Tai yra svarbu", pažymi M. Vengris.

Tačiau šiandien M. Vengris dirba Vilniaus universitete ir yra patenkintas savo likimu. „Aš visą laiką deklaravau, kad grįšiu. Niekada nebuvo minties, kad reikia kuo greičiau pabėgti iš čia ir nebegrįžti. Lietuva man yra ta vieta, su kuria aš esu suaugęs. Neįsivaizduo­ ju situacijos, kad išvažiuočiau visam laikui", - teigia mokslininkas. Pasak jo, tai yra asmeninio prisirišimo klausimas: „Nežinau, ką tokio blogo Lietuva turėtų man padaryti, kad norėčiau bėgti iš čia neatsigręždamas."

Nors, M. Vengrio manymu, užsienio mokslo centrai ir suteikia daugiau sa­ virealizacijos ir tobulėjimo galimybių, Lietuvoje irgi galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.„Po doktorantūros studijų turėjau galimybę išvažiuoti į JAV, Šveicariją ar

Prancūziją. Galbūt, vertinant vien fi­ nansavimą, kurį šios šalys skiria mokslui, galėčiau geriau įgyvendinti savo moks-

„Tai vyksta visame pasaulyje - iš Euro­ pos protai važiuoja į Ameriką, iš vienų Europos šalių - į kitas. Aš nemanau, kad valstybė gali tą procesą sustabdyti, sako M. Vengris.-Tačiau pakeisti protų nutekėjimą protų cirkuliacija galima.

Kas yra daroma Lietuvoje - daroma galbūt neblogai.Tuo metu, kai išvažia­ vau ir gyvenau Olandijoje, idėjų grįžti kildavo vien tik tokiems patologiniams patriotams kaip aš. Dabar situacija nėra tokia vienareikšmė. Aš pažįstu nemažai žmonių, kurie turėjo gerus darbus mokslo srityje Vakarų Europoje, bet sugrįžo." Pasak mokslininko, šiandien galima kalbėti apie tam tikrą Lietuvos mokslo atsigavimą. „Kartais žmonės pamiršta, kaip buvo - mano studijų metais auditorijų beveik nešildė, mes sėdėdavome paskaitose su paltais, rašydavome ant lentų su kreida ir atrodė, kad viskas tik blogės, - prisi­ mena M. Vengris. - Dabar situacija yra nepalyginamai geresnė. Pats mokslas turi potencialą augti ir tiestis. Žinoma, daryti tai Lietuvoje jam labai padeda Europos Sąjungos pinigai."

Tačiau didele kliūtimi mokslui Lietu­ voje išlieka biurokratinės procedūros. „Geros idėjos pas mus dažnai paskęsta biurokratijoje. Žmonėms praeina noras

jas įgyvendinti. Jeigu sugebėsim tai sutvarkyti ir stengsimės vieni kitiems netrukdyti, tai tada viskas bus gerai", įsitikinęs M. Vengris.

Simonas Laurinavi­ čius: „Daug ką lėmė sėkmė“

VU mokslininkui M. Vengriui padovanojo harmoningesnę darbo galimybę. V. Naujiko nuotr.

lines ambicijas ten, tačiau yra ir kitų aspektų. Galų gale, jei mano geriausias mokslinis straipsnis yra pacituotas 40 kartų, tai reiškia, kad 40 kitų mokslininkų jį skaitė ir rado ten sau kažką naudin­ go. Bet iš esmės tą patį rezultatą gali pasiekti perskaitęs keturiasdešimčiai žmonių paskaitą. Tad būdamas vien tik mokslininkas bendrauji su gana maža bendruomene. Šiuo požiūriu Vilniaus

universitetas padovanojo man harmo­ ningesnę darbo galimybę, nes čia susi­ pina dėstymas, mokslas ir visuomeninė veikla", - teigia M. Vengris.

Suprantama, kad vadinamoji protų nutekėjimo problema - neišvengiama.

Vilniaus universiteto Biotechno­ logijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Simono Laurinavičiaus istorija iš dalies panaši į M. Vengrio.

Būdamas bakalauro studijų paskutinio kurso studentas jis pagal akademinių mainų programą išvažiavo studijuoti į Helsinkio universitetą. „Man tiesiog ten patiko, pamačiau moksliniųtyrimų galimybes ir savo iniciatyva įstojau ten į magistrantūrą. Taip ir pasilikau Suomijoje, nes po magistrantūros pasi­ sekė įstoti ir į doktorantūrą", - pasakoja S. Laurinavičius. Daug ką lėmė noras ir šiek tiek sėkmės.

Studijuodamas ir dirbdamas moks­ linį darbą Suomijoje S. Laurinavičius neturėjo didesnių problemų, nes darbas vyko anglų kalba, o per metus, praleistus Helsinkyje, jis išmoko ir suomių kalbą. „Tiesiog norėjau žinoti, ką žmonės aplinkui šneka", - sako S. Laurinavičius.

Mokslininko teigimu, jis turėjo ne­ mažai pagundų likti dirbti Suomijoje. „Didžiausia pagunda yra žinoti, kad galimybės užsienyje bent jau šiuo metu daug didesnės - ir mokslinės infrastruktūros, ir mokslinių ryšių po­ žiūriu",-tvirtina S. Laurinavičius. Pasak jo, apsisprendimą grįžti į Lietuvą labiau lėmė tarpasmeniniai ryšiai.„Per dešimt metų sukūriau šeimą, su žmona susi­ laukėme vaikų. Nesinorėjo nutraukti ryšių su giminėmis, nesinorėjo nutolti.

Vis liūdniau darydavosi, aplankius

S. Laurinavičiaus apsisprendimą grįžti į Lietuvą labiau lėmė tarpas­

meniniai ryšiai. Nuotr. iš asm. alb.

Lietuvoje gimines, važiuoti atgal į Suo­ miją", - pažymi S. Laurinavičius. Jis taip pat pabrėžia, kad niekada nenorėjo pasilikti užsienyje visam laikui:„Nuolat svarstydavau, kuriuo momentu būtų geriausias laikas grįžti."

Pasak mokslininko, grįžimui turėjo įtakos ir tam tikra sėkmė. „Pasisekė, kad kaip tik tuo metu Biotechnologijos institutas vykdė užsienyje dirbančių mokslininkų susigrąžinimo konkursą.

Aš pateikiau paraišką ir mane atrin­ ko", - prisimena S. Laurinavičius. Buvo svarstomos ir kitos grįžimo galimybės. „Pirmiausia, aišku, ieškojau vietos mokslo institucijose ar įmonėse, kurios yra susijusios su biotechnologijomis, bet nebuvau atmetęs ir varianto susirasti darbą kitoje srityje", - sako S. Laurinavičius.

Mokslininko teigimu, labai aukštos kokybės mokslo galima rasti ir Lietu­ voje. „Jeigu viską lemtų tik mokslo ir mokslininkų kokybė, tai Lietuva tikrai atrodytų ne blogiau nei kitos Vakarų šalys, bet yra ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, biurokratija Lietuvos moksle yra ne­ palyginamai didesnė negu Suomijoje.

Tai atima iš mokslininkų daug laiko ir energijos. Lietuva čia labai pralaimi",pažymi S. Laurinavičius. Jo teigimu, mūsų šaliai sunku lygintis su užsienio mokslo centrais ir finansavimo, skiria­ mo mokslo tyrimams, dydžiu.Tarp kitų problemų S. Laurinavičius mini tai, kad Lietuva neturi aukštos kokybės mokslo šalies įvaizdžio pasaulyje, pritrūksta ir objektyvaus Lietuvos mokslinės veiklos įvertinimo iš šalies, kurį galėtų atlikti kitų šalių mokslininkai.

Kalbėdamas apie protų nutekėjimą, S. Laurinavičius išskiria tam tikrą pačios valstybės rodomą abejingumą.„Tie, kurie išvažiuoja į užsienį, dažniausiai galvoja: manęs Lietuvai nereikia, niekam aš neįdomus. Kai žmogus išvyksta su tokia mintimi, tai sunkųjį ir sugrąžinti", - sako S. Laurinavičius. Jo teigimu, būtų gerai, kad pati valstybė skatintų ir žmonių išvažiavimą (pasimokyti ir įgyti patirties užsienyje), irjųgrįžimą. Padėti mokslinin­ kams grįžti, S. Laurinavičiaus manymu, galėtų ir didesnis valstybės dėmesys mokslui, jo laimėjimams ir pažangai.

universitas

2012 m.gegužė

5

vilnensis

________________________mokslas/u

komentarai

J. Banys: „Problema DNR diena Lietuvoje paminėta finansai ir biurokratija" jau ketvirtąjį kartą Balandžio 23 d. Euro­ pos mokinių rašinių konkurso, skirto DNR dienai paminėti, na­ cionalinio etapo or­ ganizatoriai pakvietė konkurso nugalėtojus, jų mokytojus ir visus dalyvius į renginį „DNR diena Lietuvoje 2012“.

Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektoriaus prof. Juro Banio teigimu, vadinamoji protų nutekėjimo pro­ blema yra nuolatos aktualizuojama, tačiau ji nėra vienareikšmė.„Atsimenu, kad prieš beveik penkerius metus, kai tik pradėjau eiti prorektoriaus parei­ gas, buvo surengta didelė konferencija šiam klausimui nagrinėti. Joje buvo kalbama, kad į protų nutekėjimo problemą negalima žiūrėti kaip į „vienpusio eismo kelią". Išvažiavusių mokslininkų dalis grįžta. Jie grįžta į Lie­ tuvą su naujomis žiniomis, naujomis idėjomis", - pažymi J. Banys.

Prorektorius pabrėžia, kad kartais mokslininkui išvažiuoti į užsienį yra būtina. Štai kad ir tokiu atveju:„Dabar

„Saulėtekio" slėniui perkama elektro­ nų paramagnetinio rezonanso ir bran­ duolio magnetinio rezonanso įranga. Ši aparatūra leidžia naudoti mokslo tyrimams labai gerą, pažangų metodą, kurio gali prireikti ir biochemikams, ir chemikams, ir fizikams, ir medikams.

Tačiau kol kas Lietuvoje mes neturime nė vieno specialisto, kuris galėtų dirbti su ta įranga. Taigi siuntėme ir siunčia­ me studentus pagal mainų programas pasimokyti šio metodo."

Pasaulio mokslo erdvę veikia glo­ balizacijos padariniai. „Mokslininkai šiandien žaidžia globalioje pasaulinėje lygoje. Kiekvieno universiteto tikslas yra susirinkti geriausius. Globalizaci­ jos padarinių niekas negali išvengti.

Pažiūrėkime į Ameriką - kiek ten uni­ versitetuose dirba kinų, japonų, rusų ir pan. Užsidaryti savo mieste ar savo šalyje - pasenusi strategija. Kova vyksta

jau ir dėl studentų", - pažymi J. Banys.

Prorektorius teigia, kad moksli­ ninkų sugrįžimo klausimas nėra iš lengvųjų dėl kelių priežasčių. „Ly­ gindamas Lietuvos mokslo pasaulį su Vakarų, aš išskirčiau du dalykus.

Vienas - tai finansai. Lietuvoje atly­ ginimai daug mažesni, ir jeigu žmo­ gus yra aukštos kvalifikacijos, tai jį, kalbant paprastai,„nuperka". Čia kaip

ir sporte. Nemažai mūsų geriausių krepšininkų žaidžia užsienio klu­ buose ir stengiasi patekti į NBA, nes ten gali užsidirbti daugiau pinigų.

Lygiai taip pat ir mokslininkai - jie gauna geras algas, gerą įrangą, turi daugiau galimybių save išreikšti. An­ tra problema - biurokratija. Niekur Europoje nėra tokios nesąmoningos viešųjų pirkimų sistemos, su kuria tenka susidurti mokslininkams, kaip L ietuvoje", - mano J. Banys.

R. Makuška: „Yra dalykų, kurie matuojami ne vien pinigais" ra _ Vilniaus universiteto Senato Mokslo komiteto pirmininkas prof. Ričardas Makuška mano, kad jaunų moksli­ ninkų išvykimas į kitų šalių mokslo centrus yra gana natūralus procesas: „Pavyzdžiui, Švedijoje net negali būti dėstytoju, jeigu nebuvai bent dviem metams išvykęs į podoktorantūros sta­ žuotę į kitą šalį.Tai yra būtina sąlyga."

Pasak Mokslo komiteto pirmininko, jaunam mokslininkui labai svarbu pa­ matyti, kaip daromas mokslas svetur kaip vykdomi eksperimentai, atliekami tyrimai, aptarinėjami jų rezultatai.

Tačiau, pamatę galimybes, kurias suteikia užsienio mokslo centrai, ne visi mokslininkai nori grįžti atgal į Lietuvą. „Čia nieko nepadarysi.Turbūt ir sunku tikėtis, kad visi grįžtų, bet, manyčiau, procentas tų, kurie nori sugrįžti, auga. Žinoma, tam turi būti tinkamos sąly­ gos. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie finansines sąlygas. Paskui reikia pa­ minėti sąlygas daryti karjerą - vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti savo siekius, ambicijas.Taip pat labai svarbi sąlyga - suteikti galimybę atrasti savo nišą moksle", - pažymi R. Makuška.

Mokslo komiteto pirmininkas pro­ gnozuoja, kad finansinėmis sąlygomis Lietuva dar negreitai galės konkuruoti su Vakarų Europa ar JAV, bet nenorėtų suteikti šiai sąlygai lemiamos reikš­ mės: „Yra dalykų, kurie matuojami ne vien pinigais. Pavyzdžiui, gyvenimas savo aplinkoje, komforto jausmas."

R. Makuška mano, kad, pralaimint finansavimo atžvilgiu, pagal visus

Jaunius SARAPAS, KF, žurnalistikos I k.

Lietuvoje ši diena ir rašinių konkur­ sas yra organizuojami ketvirtąjį kartą, Europoje - jau jubiliejinį, penktąjį.

DNR diena yra siejama su dvigubos

spiralės atradimu, kai 1953 m. balan­ džio 25 d. Kembridžo universiteto studentai Jamesas D. VVatsonas ir Francis Crickas žurnale „Nature" pa­ skelbė atskleidę DNR struktūrą. Už tai jiems ir Maurice'ui VVilinsui 1962 m. buvo suteikta Nobelio premija fizio­ logijos ir medicinos mokslų srityje.

Genetikos, biochemijos ir biotech­

nologijos srityse Lietuva užima gana reikšmingą poziciją Europoje ir pa­ saulyje. Dauguma jaunų žmonių šiais laikais galvoja, kaip išvykti į užsienį,

tačiau norintiems savo ateitį susieti su genetikos, biochemijos ar biotech­ nologijos mokslais tokių minčių turėti nevertėtų. Studijuoti šiuos mokslus, gilintis į juos, siekti karjeros galima ir Lietuvoje, studijas baigus Vilniaus universitete. Sudėtingos, aukšto lygio

technologijos mūsų šalyje keičiasi pagal pasaulio tendencijas, atsiranda naujų metodų ir prietaisų. Kas nau­ jausia pasaulyje, tas yra ir Lietuvoje.

Todėl visa tai sudaro puikias sąlygas neišvykus iš gimtinės pasiekti aukštu­

mokslinius tyrimus, bent jau fizinių mokslų srityje, pastaruoju metu nuolat gerėja. Į VU ateina didelės Europos struktūrinių fondų investicijos, kurios leidžia įrengti tokio pat lygio labora­ torijas, kaip ir Vakarų Europoje", - sako R. Makuška.

Mokslo komiteto pirmininkas mano, kad jaunųjų mokslininkų sugrįžimas į universitetą turi savo niuansų, paly­ ginti su grįžimu į kurį nors kitą mokslo centrą.„Universiteteyra mažai moksli­ ninkų, kurie dirbtų tik mokslinį darbą.

Dauguma jų ir dėstytojai. Parinkti tokį žmogų, kuris ne tik būtų atsidavęs mokslui, bet ir linkęs dėstyti, ypač jeigu užsienyje jis dirbo tik mokslinį darbą, nėra lengva.Tai galėtų būti fakultetų ir galbūt katedrų darbo baras", - svarsto R. Makuška.

genomą mažiau nei už 1000 dolerių sumą. Tada bus sukurtas pagrindas individualizuotai medicinai atsirasti.

Renginyje buvo pristatyta mo­ dernia moksline įranga aprūpinta

„Mobilioji bioklasė", kuri įsteigta ben­ dradarbiaujant Vilniaus universitetui ir„Thermo Fisher Scientific".

Europos mokinių rašinių konkurso „DNR diena 2011" antrosios vietos lai­ mėtoja Vilma Ivanauskaitė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija) pristatė savo pra­

ėjusių metų rašinį. Moksleivė aptarė ir apibendrino 2010 m. atradimą nustatytą neandertaliečio genomą.

V. Ivanauskaitės teigimu, neanderta­ liečio FOXP2 geno variantas, kuris yra atsakingas už gebėjimą kalbėti, yra toks pat kaip ir šiuolaikinių žmonių.

Mokinių rašinių konkurso Eu­

Taigi galima teigti, kad neandertalie­ čiai mokėjo kalbėti, nes šimpanzių šio geno variantas skiriasi nuo šiuo­

ropoje 2 vietos laimėtoja Vilma Ivanauskaitė (Žirmūnų gimnazija)

laikinio žmogaus geno varianto. Be to, buvo nustatyti 78 sekos pokyčiai, susiję su įvairiais procesais, tokiais kaip metabolizmas, žaizdų gijimas, spermatozoidųjudėjimas, kaukolės ir

valdybos narys prof.habil.dr Vaidu­

odos struktūra ir mutacijos, susijusios su įvairiomis ligomis. Šis atradimas

mų šiose mokslo srityse. „Thermo Fisher Scientific" Vilniaus padalinio mokslinių tyrimų ir eks­ perimentinės plėtros direktoriaus

skatina iš naujo pažvelgti į žmogaus kilmę ir yra atspirtis tolesniems žmo­ gaus evoliucijos tyrimams.

V kasmetinio Europos mokinių

pavaduotojas dr. Julius Gagilas skaitė paskaitą„DNR ir šiuolaikinės biotech­ nologijos". Paraidžiui žodis biotech­ nologija reiškia: bios - gyvybė, tech-

rašinių konkurso, skirto DNR dienai paminėti, nacionaliniame etape

problemoms spręsti arba naudin­ giems produktams kurti.

DNR saugo mūsų genetinę infor­ maciją ir užtikrina genų perdavimą iš

dalyvavo 49 10-12 klasių mokiniai iš 20 šalies mokyklų, kurių dau­ gumą sudarė Lietuvos didmiesčių mokyklos. Patys aktyviausi buvo vienuoliktokai, jų darbų sulaukta net 33. VU rektoriaus premija įver­ tinta Rugilė Matulevičiūtė (Vilniaus licėjus), VU MF dekanės premija Greta Bagušauskaitė (Vilniaus Žvė­

kartos į kartą. Dauguma kompanijų

ryno gimnazija). Lietuvos žmogaus

ne - amatas, logos - mokslas. Kitaip tariant, tai yra su gyvybe susijusių dalykų panaudojimas praktinėms

kitus parametrus Lietuva galėtų gana sėkmingai konkuruoti su užsienio mokslo centrais.„Štai galimybės atlikti

lenktyniauja bandydamos įvykdyti „1000 dol. projektą". Tai projektas, ku­ riuo siekiama sukurti technologiją, lei­ džiančią nustatyti kiekvieno žmogaus

VU MF ŽMGK doktorantė Živilė Čiuladaitė renginio dalyviams pristato

Citogenetikos laboratorijoje atliekamus tyrimus

ir VU MF ŽMGK vedėjas ir LŽGD tis Kučinskas

genetikos draugijos premiją pelnė Eglė Gurskytė (Vilkaviškio rajono Virbalio vidurinė mokykla),„Thermo

Fisher Scientific" premija skirta Ugnei Karaliūtei (Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija).

Išdalytos LR švietimo ir mokslo ministerijos premijos: I vietą laimėjo Martyna Petrulytė (Kauno techno­ logijos universiteto gimnazija), II vietą - Monika Remenčiūtė (Kauno

Jono Basanavičiaus gimnazija) ir Ugnė Paulauskaitė (Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija), III vietą - Inga

Dekerytė (Kauno„Saulės" gimnazija), Kasparas Andriuškevičius (Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija) ir Laura Dumbrauskaitė (Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras). Švietimo ir mokslo ministerijos II vietos laimėtoja, Šiaulių S. Šalkauskio

gimnazijos abiturientė U. Paulaus­ kaitė konkurse dalyvauti nusprendė norėdama plačiau pasidomėti tais mokslais, kuriuos A lygiu mokosi mo­ kykloje: „Mokausi biologiją, chemiją A lygiu, todėl tiesiog stengiuosi domėtis naujovėmis ir aktualijomis." Sportą ir sveiką gyvenimo būdą propaguojanti mergina dar nėra apsisprendusi, ką norėtų studijuoti, tačiau žada rinktis iš dviejų dalykų: bendrosios medicinos ir biochemijos.

Po apdovanojimų dalyviai apžiūrė­ jo Všį VUL SK Medicininės genetikos centro Citogenetikos, Molekulinės genetikos, Visuotinio naujagimio tikrinimo ir paveldimų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos ir „Ther­ mo Fisher Scientific" kompanijos Vilniaus padalinio laboratorijas.

A. Pranculio nuotr.

universitas

6

2012 m.gegužė

vilnensis

f f f fakultetuose_________________________________________

Darnus organizacijų vystymasis ateities kartų gerovės garantas Balandžio 25 d. VU Se­ nato salėje vyko konfe­ rencija „Ar verta orga­ nizacijoms investuoti į darnų vystymąsi?“.

Konferencija surengta siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad tvaraus vysty­ mosi aspekto taikymas tiek visuomenėje, tiek organizacijose šiandien yra neišvengiamas.

Gintaute BALTULYTĖ, Ieva TUMULYTĖ

Apie 130 komandų iš 86 pasaulio valstybių, sudėtingus tarptautinės teisės klausimus gvildenantis dviejų valstybių ginčas, pusė metų atka­ klaus darbo ir savaitė įtemptų kovų teismo salėje, gyvenimą keičianti patirtis - taip galima trumpai apibū­ dinti Vašingtone (JAV) vykusį 53-iąjį tarptautinį Philipo C. Jessupo teismo inscenizacijos konkursą. Šioje teisės

Konferenciją organizavo VU Komunikacijos fakulteto naujos magistran-

tūros studijų programos - darnaus vystymosi komunikacijos - studentai ir dėstytojai. R. Gaičevskytės nuotr.

Darnaus vystymosi tema Lietuvoje iki šiol gvildenama menkai ir įmonių, besivadovaujančių darnos principais, nėra daug. Kitokia situacija Vakarų Europos šalyse: darnus organizacijų vystymasis čia nebe naujiena, jis neat­ siejamas nuo daugelio organizacijų ir ne tik yra suprantamas kaip socialinė atsakomybė, bet ir jungia tris esmi­ nius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį. Lietuvoje darnos principais dažniausiai vadovaujasi įmonės, pri­ klausančios didelėms tarptautinėms korporacijoms.

Renginyje sveikinimo žodį tarė ir darnios plėtros svarbą šiuolaikinėje visuomenėje pabrėžė Vilniaus uni­ versiteto tarptautinių reikalų prorek­ torius, darnaus vystymosi komuni­ kacijos studijų pirmininkas doc. dr.

Rimantas Vaitkus. Pirmąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lektorius dr.

Rokas Grunda. Jis susirinkusiuosius supažindino su tvaraus vystymosi apibrėžimo ištakomis ir pabrėžė atsinaujinančių išteklių svarbą. Anot dr. R. Grundos, tvariai naudoti galima tik tuos išteklius, kurie atsinaujina, o svarbiausias dalykas naudojant išteklius - jų nepereikvoti. Taip pat jis pažymėjo, kad tvaraus verslo re­ zultatai nebus matomi greitai, reikia laukti ilgą laikotarpį, penkiasdešimt

ir daugiau metų. Lektorius konfe­ rencijos dalyviams priminė, kas yra darnaus vystymosi esmė - patenkinti dabartinius poreikius nesumažinant galimybės ateities kartoms patenkinti savųjų. Anot dr. R. Grundos, tvaraus verslo radimasis labai priklauso nuo to, kokia tvari yra visuomenė.

VU KF dėstytoja ir viešųjų ryšių kompanijos „Integrity PR" direktorė Daiva Lialytė apžvelgė įmonių dar­ naus vystymosi viešinimo galimybes.

Pasak D. Lialytės, lietuviams geri dalykai nėra labai įdomūs, todėl nereikėtų tikėtis, kad žiniasklaida aktyviai eskaluos organizacijų vykdo­ mą darnią veiklą. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje įmonės neretai tik nori parodyti, kad vykdo tvarią veiklą, nes tai - dabartinė mados tendencija, kuri gali suteikti išorinio blizgesio. Siekiant realios naudos bendrovei ir visuome­ nei, tvarumas turi būti įtrauktas į orga­ nizacijos strategiją, ilgalaikius tikslus.

SEB banko prezidento patarėjas ir tvarios plėtros grupės vadovas Alexas Gibbas savo pranešime pabrėžė tris aspektus, į kuriuos orientuojasi SEB bankas-tai valdymas, aplinka ir socia­ linis aspektas, apimantis darbuotojus ir bendruomenę. Šie trys aspektai yra tiesiogiai susiję ir jų tvari plėtra, anot

SEB banko atstovo, reikalinga norint būti patikimu partneriu klientams.

A. Gibbas kaip darnaus verslo pavyzdį pateikė aplinkai draugiškų projektų finansavimą: investicijas į biokurą naudojančios jėgainės statybas, šiaudų granulių bei dujų gamybos iš mėšlo ir PET butelius perdirbančios bendrovės finansavimą.

Apskritojo stalo diskusiją „Orga­ nizacijos po 50 metų? Nuo socialiai atsakingos veiklos iki darnaus vysty­ mosi..." vainikavo esminis klausimas: kokia organizacija bus po 50 metų?

Dalyviai pabrėžė inovacijų ir techno­ logijų pažangą, bet kartu ir galimą išteklių išnaudojimą, kuris iš esmės pakeis organizacijų ir visos visuome­ nės vertybių skalę.

Renginys baigėsi kiekvieno kon­ ferencijos dalyvio ir apsilankiusiojo pažadu iš darnios plėtros srities ir šviesiais palinkėjimais naujos darnaus vystymosi komunikacijos specialy­ bės studentams. „Kaip viešųjų ryšių srities atstovė gulsiu kryžium, kad nebūtų kuriamos fiktyvios socialinės atsakomybės programos", - pažadėjo „Integrity PR" direktorė D. Lialytė. Šis pažadas galėtų būti vienas esminių būsimo ar esamo darnaus vystymosi komunikacijos specialisto siekių.

Septynioliktoji tarpuniversitetinė konferencija „Informacinės technologijos" Auksė STRAVINSKIENĖ, VU KHF Informatikos katedros doktorantė Šiemet jaunieji informatikos ir informatikos inžinerijos krypčių mokslininkai savo tyrimų rezultatais dalijosi VU Kauno humanitariniame fakultete.

Pranešimus konferencijos dalyviai pristatė penkiose sekcijose: formalios analizės ir projektavimo metodų; informacinių technologijų taikymų; programinės įrangos inžinerijos; duomenų bazių ir informacinių siste­ mų; kompiuterių sistemų. Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė informacinių technologijų taikymų sekcijos pra­ nešimai. Kiekvienoje sekcijoje buvo išrinkti geriausiai savo temą pristatę autoriai. Jais tapo: □ V. Simanaitis, A. Liutkevičius, A. Vrubliauskas, E. Kazanavi-

VU studentės tarp geriausių pasaulio tarptautinės teisės žinovų

studentų olimpiadoje Lietuvai šie­ met atstovavo Vilniaus universiteto komanda, sudaryta išTeisės fakulteto studenčių JevgenijosVienažindytės ir Aistės Dumbrytės.

Konkurso dalyviai inscenizavo bylos sprendimą Tarptautiniame Tei­ singumo Teisme. Šiais metais dviejų

išgalvotų valstybių atstovai (studen­ tai) argumentavo savo poziciją tokiais klausimais kaip perversmo būdu į valdžią atėjusios vyriausybės teisėtu­ mas, valstybės narės atsakomybė už tarptautinės organizacijos veiksmus, valstybių teisė į imunitetą kitų valsty­ bių nacionaliniuose teismuose ir tarp­ tautinė kultūros vertybių apsauga.

Komandoms teko ruoštis apginti kie­ kvienos iš ginčo šalių poziciją, išdėstyti savo argumentus raštu bei įtikinamai juos pateikti žodžiu ir atsakyti į griežtų,

bet kompetentingų teisėjų užduoda­ mus klausimus. Dalyvių pasirodymus vertino tarptautinės teisės ekspertai iš viso pasaulio, o finale teisėjavo Tarp­ tautinio Teisingumo Teismo teisėjai H. Owada (buvęs šio teismo preziden­ tas), K. Keithas ir J. Donoghue. Įveikus MRU ir VDU komandas na­ cionalinėje atrankoje ir taip iškovojus teisę atstovauti Lietuvai šiame presti­ žiniame konkurse, Vilniaus universite­ to studentėms Vašingtone teko rung­ tis su Pietų Korėjos, JAV, Baltarusijos ir Dominikos Respublikos universitetų komandomis. Pelniusios pergalę prieš tris iš keturių konkurentų ir nusileidusios tik ilgametes dalyvavimo šiame konkurse tradicijas turinčiam JAV Kolumbijos universitetui, lietuvės galutiniame komandų reitinge užėmė 35 vietą iš beveik 130 dalyvavusių

tarptautiniuose raunduose. Be to, A. Dumbrytė pateko į 100 geriausių konkurso oratorių sąrašą. Šių metų konkurso čempionais tapo Maskvos valstybinio universiteto studentai.

VU komanda nuoširdžiai dėkoja Vilniaus universitetui ir Lietuvos advokatūrai už paramą dalyvaujant konkurse ir garbingai atstovaujant Lietuvai.

Teisės studentų olimpiadoje Lietuvai šiemet atstovavo VU Teisės fakulteto

studentės Jevgenija Vienažindytė ir Aistė Dumbrytė. TF arch. nuotr.

' -—

—■

—■-----------------------------

Balandžio 20 d. įvyko Vilniaus universiteto Kau­ no humanitarinio fakulteto, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto in­ formatikų kasmet paeiliui organizuojama magis­ trantų ir doktorantų konferencija „Informacinės technologijos 2012“.

□

□

□

čius („MPEG-2 transporto srau­ to dalinio šifravimo metodas"); I. Paužaitė, V. Ašeris („Kompiu­ terinis biojutiklių modeliavi­ mas taikant kintamą diskrečiosios gardelės erdvės žingsnį"); J. Kriukas, R. Kavaliūnas („Lais­ vai pasirenkamo mazgo iden­ tifikatoriaus įtakos DHT tinklo saugumui analizė"); A. Kondratas, L. Nemuraitė („Įrankis OWL 2 ontologijoms transformuoti į reliacines duomenų bazes");

□

E. Babenskas, Š. Packevičius

(„Automatinis testų genera­ vimas testuojant Android Oš aplikacijas").

Į atskirą sekciją susirinko 10-12 kla­ sių moksleiviai, besidomintys infor­

Dr. D. Dilijono pranešimas „Inovatyvių informacinių technologijų produk­

tų komercializavimas: Kaip mokslines idėjas paversti pelningais produk­ tais?“ sudomino konferencijos dalyvius. L. Žilinsko nuotr.

matika ir informacinėmis technolo­ gijomis. Kauno „Atžalyno" vidurinės

mokyklos moksleiviai pristatė savo projektą iTouch.lt, skirtą lietuviškai „Apple" bendruomenei. Vėliau moks­ leiviai varžėsi su studentais kom­

piuterinio ralio „ColinMcRaeRally"

čempionate, o jį laimėjo Kauno„Santaros" gimnazistas Vytautas Jasas.

Magistrantai džiaugėsi turėję gerą repeticiją prieš magistro darbo gyni­ mą ir puikią progą nugalėti auditori­ jos baimę. Moksleiviai ragino kitą kar­

tą organizuojant tokią konferenciją dar daugiau ją reklamuoti mokyklose, nes tai - šauni galimybė susipažinti su aukštąja mokykla, studijų sistema, studijų programomis ir aukštosios mokyklos bendruomene.

universitas

2012 m.gegužė

7

vilnensis

_____________ fakultetuose

Semtis viešųjų finansų tyrimų patirties - iš Šveicarijos Viena iš pirmųjų Šveicarijos stipendijų fondo Lietuvos mokslininkams galimybėmis pasinaudojo VU KHF Finansų ir apskaitos katedros docen­ tė dr. Gerda Žigienė. Laimėjusi SCIEX mokslinės stažuotės konkursą, ji šiais akademiniais metais Fribūro universitete devynis mėnesius tyrinėjo viešuosius finansus.

G. Žigienė pirmą kartą Šveicarijoje

rengė modulį magistrantams „Vie­

lankėsi 2005 m., kai laimėjo Ger-

šųjų finansų teorijos", kuris 2010 m.

berto Riufo fondo konkursą pagal

pavasario semestrą buvo pristatytas

„Swiss-Baltic-Net" programą. Tuomet

VU Kauno humanitarinio fakulteto

pavyko užmegzti ryšius su Fribūro

studentams ir kuris perteikia jiems

universiteto Politinės ekonomijos ka­

geriausią viešųjų finansų dėstymo

tedros profesoriumi Bernardu Dafflo-

Europos universitetuose patirtį.

nu, vienu žymiausių Europoje vietos

Dalykiniai ryšiai su seniausią Eu­

savivaldos viešųjų finansų ekspertų, ilgamečiu Pasaulio banko konsul­

ropoje federalizmo patirtį turinčios Šveicarijos mokslininkais yra labai

tantu. Prof. B. Dafflonas konsultavo

reikšmingi, kadangi Lietuvoje kol

rengiant knygos„Local Government

kas nėra atliekami nuoseklūs tyrimai

Finance Report in Centrai Eastern

vietos viešųjų finansų srityje, ypač

Europe" skyrių„Local Government Fi­

pabrėžiant fiskalinės decentralizaci­

nance in Lithuania" (2008 m., E. Elga-

jos problemą. Turtinga Fribūro uni­

ro leidykla). 2009 m. per antrą ir trečią vizitą į Fribūro universitetą G. Žigienė

versiteto biblioteka ir konsultacijos su prof. B. Dafflonu - labai svarbūs

2011 m. stažuotės veiksniai, plėtojant G. Žigienės mokslinių tyrimų temą Lietuvos viešųjų finansų analizę.

Tikimasi, kad jų rezultatai bus svar­ būs ne tik akademinės visuomenės aplinkoje, bet sudomins ir savivaldos, šalies savivaldybių asociacijos bei Finansų ministerijos atstovus.

Bendradarbiavimas su Fribūro universiteto mokslininkais sėkmin­ gai tęsiamas - kovo pabaigoje prof.

B. Dafflonas lankėsi Lietuvoje. Kovo 28 d. Vilniuje Lietuvos finansų ana­ litikų asociacijos nariams jis skaitė paskaitą apie valstybės bei savival­ dybių skolą ir jos valdymą, o kovo 29 d. susitiko su VU KHF vadovais ir skaitė paskaitą magistro studijų stu-

Aptarta socialinių tinklų daroma įtaka Vytenis MIŠKINIS, KF, žurnalistikos I k.

Balandžio 24-26 d. Vilniaus univer­ siteto Komunikacijos fakultete vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Kultūriniai ir ekonominiai socialinių tinklų efektai". Studentų mokslinės draugijos organizuotame renginyje studentai galėjo išklausyti pranešimus, kaip socialiniai tinklai pakeitė pasaulį. Ši mokslinė konferencija jau yra tra­

dicinė ir tapo Komunikacijos fakulteto mokslinių renginių dalimi. „Džiugina, kad į šių metų konferenciją pavyko pritraukti jaunuosius mokslininkus ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš kitų Lietuvos mokslo institucijų.Tokie renginiai suteikia jauniesiems moks­ lininkams puikią galimybę susiburti ir pabendrauti", - džiaugėsi Komuni­ kacijos fakulteto prodekanė mokslo reikalams prof. A. Navickienė.

Pirmąją konferencijos dieną buvo perskaityti keturi moksliniai pra­ nešimai: „E. pasaulis neįgaliesiems:

galimybė išgyventi XXI amžiuje?", „Žurnalistinės antys",„VU KF SMD sta­ žuotė Vokietijoje",„Bulvarinės spaudos istorija". Ši diena buvo skirta Tarptauti­

nės studentų vasaros stovyklos (angį.

ISSS - International Student Summer School) ir tarptautinio bibliotekinin­ kystės ir informacijos dėstytojų ir studentų simpoziumo BOBCATSSS moksliniams pranešimams.

VU lektorius dr. Deimantas Jastramskis analizavo, kaip keičiasi so­ cialiniais tinklais besinaudojančių žmonių asmenybės. Jis pabrėžė, kad technologijos turi ir neigiamą įtaką, tačiau viskas priklauso tik nuo to, kaip jas pritaikome. „Gali atsitikti taip, kad žmogus įgis priklausomybę nuo socialinių tinklų ir nebegalės savęs normaliai reprezentuoti realybėje, ta­ čiau tinkamai juos panaudojus galima gerokai palengvinti gyvenimą", - sakė D. Jastramskis.

Socialinius tinklus aptarė ir pagal ERASMUS mainų programą atvykę stu­ dentai iš užsienio šalių. Jie papasakojo apie socialinių tinklų įtaką Ispanijoje,

Turkijoje, Prancūzijoje. Buvo apžvelg­ ta ir kaip socialiniai tinklai paveikė

2011 m. vykusias revoliucijas arabų

pasaulyje. Aptarti ir kiti svarbūs ir aktualūs klausimai, susiję su socialinių tinklų pritaikymu Lietuvoje. Pranešėjai

apžvelgė ekonominius socialinių tinklų veiksnius ir tai, kaip virtualioje erdvėje komunikuoja politikai.

Paskutinė konferencijos diena buvo

skirta muziejų metams. Pranešėjai kalbėjo apie muziejų komunikaciją socialiniuose tinkluose, aptarė, kokią auditoriją ji sutraukia. Moksliniuose pranešimuose buvo analizuojama, kokios problemos iškyla muziejams bendraujant su lankytojais virtualioje

M

dentams „Fiskalinis federalizmas ir decentralizacija". Balandžio 10-14 d. pagal ERASMUS programą į VU KHF atvyko prof. B. Dafflono asistentė Sandra Daguet, kurios turtinga pro­ fesinė patirtis susijusi su daugybe tarptautinių projektų ir ilgamete

veikla vietos parlamente Šveicarijoje ir jo biudžeto komisijoje. Fribūro universiteto lektorė S. Daguet vedė seminarą „Institucinių tyrimų meto­ dologija" ir skaitė paskaitą aplinko­ saugos ekonominės politikos tema.

KHF inform.

Prof. H. Schambeckas skaitė paskaitą Teisės fakultete Balandžio 11 d. VU Teisės fakultete lankėsi ir skaitė viešą paskaitą„Lietuvos Respublikos Konstitucija Vienos teisės teorijos mokyklos požiūriu" (vok. „Die Verfassung der Republic Litauen aus der Sicht der Wiener rechtstheoretischen Schule") vienas iš žymiausių Austrijos Federacinės Res­ publikos teisės mokslininkų, politikos ir visuomenės veikėjų profesorius Herbertas Schambeckas.

Garbų svečiąįfakultetą lydėjo Austri­ jos ambasadorius Lietuvoje dr. Helmu­ tas Kolleris. Profesorius H. Schambeckas po paskaitos atsakė į įvairius klausytojų

klausimus ir padovanojo vertingų mokslinių knygų Teisės fakultetui.

Mokslinis straipsnis skaitytos paskaitos pagrindu bus publikuojamas mokslo

darbų leidinyje „Teisė".

Profesorius H. Schambeckas yra buvęs Federalinės Tarybos prezidentas (1988,1992 ir 1997 m.), daugybės moks­ lo akademijų bei Popiežiaus socialinių mokslų akademijos narys, daugelio publikacijų ir knygų iš viešosios teisės, teisės filosofijos, politikos mokslų, ka­ talikų socialinės teorijos srities autorius.

TF inform.

erdvėje ir kaip jas reiktų spręsti. „Konferencija tikrai buvo labai nau­ dinga. Sužinojau daug naujų ir anks­

čiau negirdėtų dalykų apie socialinius tinklus. Šiandien jais jau naudojasi ne

tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės, todėl konferencijoje aptarti klausimai

yra aktualūs visiems", - kalbėjo konfe­ renciją stebėjęs studentas.

Pokyčiai Komunikacijos fakulteto magistrantūros studijų programose įgyvendinant projektą „Humanita­ rinių ir socialinių mokslų specialistų rengimo tobulinimo skatinant ūkio plėtrą (HSM NKP) studijos", magistrantūros studijų programos taikomos prie verslo poreikių. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir verslo organizacijomis studentams siekiama suteikti kompetencijas, leidžiančias efektyviai veikti besikeičiančioje aplin­ koje. Pertvarkant studijų programas darnaus vystymosi komunikacijos, komunikacijos mokslų, leidybos, žinių vadybos ir lyderystės - atsklei­ džiamos verslui patrauklios absolventų kompetencijos.

Kadangi gebėjimas vadovauti ir telkti komandąyra itin vertinamas tiek privačiame, tiek valstybiniame sekto­ riuose, žinių vadybos ir lyderystės (iki

VU KHF dekanas prof. S. Gudas (pirmas iš dešinės) su prof. B. Dafflonu ir doc. dr. G. Žigiene. G. Žigienės nuotr.

2011 -2012 m. m. - informacijos vady­ bos) studijų programoje pradedama labiau akcentuoti lyderių paiešką ir vadovaujančios asmenybės ugdymą.

Analitinė žurnalistika taip pat keičia kryptį. Atnaujintu programos turiniu siekiama atspindėti šiuolai­ kinės žiniasklaidos ir žurnalistikos kontekstą, formuoti gebėjimus atlikti tyrimus komunikacijos, informacijos, žurnalistikos mokslų srityse. Analitinės žurnalistikos studijų programa turėtų tenkinti darbdavių poreikį sulaukti kompetentingų žiniasklaidos eksper­ tų, analitikų, gebančių kurti kokybišką specializuotos žurnalistikos turinį. Šiemet stojantiesiems planuojama

tyrimų specialistus, galinčius taikyti medijų ir komunikacijos teorijas analitinėje, vadybos ir kūrybinėje veikloje, analizuoti ir kritiškai vertinti

pasiūlyti naują studijų programą medijų tyrimų. Programos tikslas rengti aukštos kvalifikacijos medijų

suteiks pranašumo konkuruojant tiek teorinėje, tiek praktinėje srityje.

KF inform.

medijų veiklos ir tyrimų rezultatus. Šioje studijų programoje išskiriamos šiuolaikinės kino, teatro, literatūros medijų tendencijos, jų ypatumai ir

kontekstai, lemiantys atitinkamus tyrimus ir jų taikymo bei vykdymo poreikius, neakcentuojant vien žur­ nalistinės veiklos ir jos tyrimų.

NOHA pavasario mokykla Vilniaus universitete Vilniaus universitete balandžio 16-20 d. pirmą kartą veikė tarptau­ tinės universitetų asociacijos NOHA (NetworkonHumanitarianAssistance) pavasario mokykla „NOHA Spring School on Humanitarian Action", skirta valstybės tarnautojams, vietinių ir tarptautinių nevyriausybinių organi­ zacijų darbuotojams, akademikams ir visiems besidomintiems šia sritimi.

Mokykloje seminarus anglų kalba vedė geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių. Siekiant kuo didesnio efektyvumo mokyklos klausytojų grupė buvo suformuota iš vyriausybi­ niame, nevyriausybiniame irakademiniame sektoriuje dirbančių įvairių šalių specialistų.

NOHA pavasario mokyklos studen­

tai gilinosi į su humanitarine veikla susijusias sritis: tarptautinius santy­

Tikimasi, kad magistrantūros stu­ dijų programų pakeitimai ir naujovės

kius, konfliktų geopolitiką ir užsienio

turės tiesioginės įtakos stiprinant absolventų padėtį darbo rinkoje ir

teisę, mediciną humanitarinėje vei­

politiką, tarptautinę humanitarinę

kloje, humanitarinės veiklos valdymą

ir logistiką, ryšių technologijų panau­

palaikymo ir integruotos operacijos,

sąveika ir veiksmų su kariuomene ko­ ordinavimas, parengtis nelaimių atveju

ir kitos temos.

NOHA - tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas - plėtoti švie­

timą humanitarinės veiklos srityje.

Pirmiausia siekiama didinti profesio­

nalumą ir humanitarinių paslaugų

teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką. Pagrindinė NOHA veiklos sritis - magistrantūros studijos, inten­ syviai kuriama doktorantūros studijų programa. Taip pat plėtojama NOHA akademijos sritis, apimanti įvairius profesinio rengimo, tobulinimosi kur­ sus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuo­ jantiems mokslininkams atlikti gi­ lesnę humanitarinės veiklos analizę.

Vilniaus universitetas, dalyvaudamas asociacijoje, jau organizavo vasaros mokyklą tarptautinės humanitarinės teisės tema, humanitarinės veiklos aktualijoms skirtą konferenciją, atliko keletą tyrimų, nuolat siunčia dėsty­ tojus ir studentus dalyvauti įvairiau­ siuose tarptautiniuose renginiuose.

dojimą, etiką humanitarinėje veikloje.

Mokykloje taip pat aptartos taikos

TF inform.

universitas

o

°

2012 m.gegužė

vilnensis

f f f biblioteka__________________

Gaisrai bibliotekoje: pamokos ir išvados Šiais metais Vilniaus universiteto biblioteka ren­

giasi keltis į naujas patalpas, taigi laukia didelė šventė ir nemenki iššūkiai. Tradiciškai prieš ba­ landžio pirmąją, Vilniaus universiteto gimtadienį, P. Smuglevičiaus salėje buvo eksponuojamas Martyno Mažvydo katekizmas, o kartu prisimintas 1962 m. bibliotekoje kilęs gaisras ir jo padariniai.

daug nukentėjo ir buvo restauruota.

Per antrąjį gaisrą nukentėjo brangesni leidiniai, nes degė knygos. Kiek sudegė tiksliai, negaliu pasakyti, bet, matyt,yra išlikę dokumentų", - pasakojo biblio­ tekininkė.

Susirūpinta knygų sauga M. Petrauskienė patvirtino, kad

jau po pirmojo gaisro susirūpinta

Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

nutikę dalykai išdyla iš atminties.Tuo

Iš tiesų gaisrų buvo gerokai dau­

kad apie 1962 m. gaisrą bibliotekoje

giau. Vadinamieji istoriniai gaisrai,

pranešė profesorius K. Bieliukas,

pridarę daugiausia nuostolių, kilo

buvęs universiteto rektorius, kuris

1610 ir 1737 m., bet tai buvo ne vien bibliotekos gaisrai, degė Vil­

pastebėjo gaisrą išėjęs pasivaikščioti su šunimi. Ketvirtą valandą nakties?

niaus miestas, Vilniaus universiteto

Tačiau niekas iš kalbintų bibliotekos

pastatai, o gaisruose nukentėjo ir

darbuotojų šio fakto negalėjo nei

biblioteka. XX a. bibliotekoje kilo du gaisrai -1962 ir 1968 m. Dokumentai,

patvirtinti, nei paneigti.

Pirmasis gaisras kilo, kai bibliote­

ataskaitos, kuriose užfiksuoti šių gais­

kos direktorius dar buvo profesorius

rų padariniai, saugomi bibliotekos

Levas Vladimirovas. Šio gaisro metu sudegė apie

Rankraščių skyriuje.

Laikas bėga, ir prieš 30-40 metų labiau nelabai malonūs, kėlę daug rūpesčių. Štai teko išgirsti istoriją,

25 tūkst. periodinių leidinių. Dau­

1962 m. gaisras 1962 m. gaisras kilo naktį iš gruo­ džio 10 į 11 d. periodikos saugyklų koridoriuje, ten, kur dabar yra Litua­ nistikos skaitykla, šalia Bibliografijos skyriaus, virš dabartinio rektorato.

giausia tai buvo rusiška sovietinio lai­ kotarpio periodika, šiek tiek sudegė ir ikisovietinio laikotarpio periodikos rusų ir kitomis užsienio kalbomis.

1968 m. gaisras

Gaisrininkai ataskaitoje mini, kad

Daug daugiau nuostolių padarė

apie gaisrą buvo pranešta 4 valandą

1968 m. gaisras, kurio metu nuken­

nakties. Jį pastebėjo B. Sruogos (da­ bar Šv. Jono) gatvės gyventojai, pa­

tėjo Bibliografijos skyriaus leidiniai

skambino ir universiteto budėtojas.

Tai buvo XIX a. knygos lenkų, lietuvių

Gaisras kilo gruodžio mėnesį, buvo

ir rusų kalbomis, šiek tiek sovietinio

žiema, ir reikėjo tas patalpas bent

laikotarpio knygų. Iš viso sudegė

jau pridengti, nes apdegė stogas.

23 750 knygų, o nukentėjo apie

Vėliau stogą teko net naujai uždengti.

100 000- buvo sulietos vandeniu,

Darbuotojai generalinei direktorei

aprūko.

Irenai Krivienei pasakojo, kaip jie ap­

sirengdavo vatinukais, užsimaudavo

pirštines ir, pasiėmę paprasčiausius

ir knygų saugykloje buvusios knygos.

1968 m. balandžio 1 d. gaisras kilo direktoriaujant J. Tornau.

Tuomet užsidegė fojė šalia Profeso­ rių skaityklos. Pasak M. Petrauskienės,

bibliotekos leidinių sauga. Buvo

įdarbinta naktinė budėtoja, kuri pri­ žiūrėdavo ir tikrindavo patalpas, o po antrojo gaisro visa bibliotekos dalis

suremontuota, nutinkuota, sutvarkyti laidai. Berods tada įvesta ir bendroji signalizacija. Dalis knygų labai apde­ gė, todėl tada smarkiai išplėstas res­

tauravimo skyrius. Dauguma knygų buvo apipiltos vandeniu ir įvairiais

purškalais. Iš pradžių jos buvo tik

džiovinamos, įsteigti taksodermistų

etatai - knygų apsaugai nuo dulkių ir grybelių. Tai buvo didelis darbas,

kiekvieną iš fondų skaitytojui neša­ mą knygą pirma išvalydavo. „Fondų priežiūra po tų gaisrų labai pasikeitė.

Prieš antrąjį gaisrą biblioteka turėjo kelis restauratorius, o po jo J. Tornau sukūrė didelį restauravimo skyrių.

Restauroriams buvo labai daug darbo. Dėl knygų sudrėkinimo buvo

daugiau nuostolių negu dėl ugnies", prisiminė M. Petrauskienė. Kalną sudegusių knygų išvežė į S. Daukanto

kiemą. Buvo kilęs triukšmas, kodėl biblioteka išmetė knygas.

Bibliotekos vaizdas po gaisro. Nuotr. iš VUB arch.

Jau po pirmojo gaisro L. Vladimiro­ vas labai rūpinosi saugyklos statyba.

Visuose bibliotekos koridoriuose,

užkampiuose buvo prikrauta knygų,

tai buvo labai nesaugu. Pagaliau ga­

Šiandieniniai bibliotekų pavojai ir apsauga nuo gaisrų

garantuoja fondų saugumą Vilniaus

universiteto bibliotekoje. Tuos žo­ džius galėčiau pailiustruoti tokiu

Galvodami apie naująją biblioteką

pavyzdžiu. Po Tytuvėnų vienuolyno

vus valdžios leidimą statyti saugyklą

ir senosios bibliotekos išsaugojimą

gaisro buvo duotas nurodymas, kurį

buvo parengtas projektas saugyklai iš Šv. Jono gatvės pusės. Statybos

nutarėme pakalbinti bibliotekos ge­

inicijavo Kultūros vertybių apsaugos

neralinę direktorę Ireną Krivienę ir

departamentas, sudaryti komisi­

prasidėjo prieš antrąjį gaisrą, už­

sužinoti, ar šiais laikais bibliotekai vis

ją patikrinti svarbiausius kultūros

lentų, bandė uždengti patalpas, kad į vidų nesnigtų, nelytų. Šiuos įvykius

buvo kalbama, kad antrasis gaisras

baigtos 1970 m., kai simboliškai į

dar baisūs gaisrai, kaip jiems pasiren­

objektus.Ta komisija lankėsi ir mūsų

kilo nuo susikaupusių dujų. Neva

tą saugyklą įnešė pirmąją lietuvišką

gusi naujoji biblioteka, kaip saugomi

saugyklose. Buvo labai smagu girdėti

prisimenančių liudininkų liko labai

išvakarėse buvo vaškuotas, valytas

knygą. M. Petrauskienė prisiminė,

senieji, vertingiausi leidiniai.

komisijos komentarus, kad iš visų

parketas. Išvaliusios valytojos paliko

kad prieš VU 400 metų jubiliejų dar

pravirą langelį. Tą naktį žaibavo, ir manoma, kad galbūt žaibo iškrova

pastatytos papildomos saugyklos,

Kaip dabar biblioteka apsaugota nuo gaisrų?

aplankytų objektų tobula sistema

kai dalį knygų universitetas perkėlė

Pasakyti, kad ji visai apsaugota,

Vilniaus universiteto bibliotekoje ir

į Saulėtekio rūmus.

negalime - visada ir visur išlieka tam

abiejų gaisrų -1962 ir 1968 m. - liudi­

galėjo įžiebti kibirkštį, nes gaisras prasidėjo fojė. Rankraščių skyriuje

tikras rizikos laipsnis. Tačiau pada­

Užutrakio dvare. Džiaugiuosi, kad bent jau šiuo metu esame padarę

ninkė. M. Petrauskienė prisiminė, kad kilus gaisrui buvo daug kalbų, kodėl

saugomuose dokumentuose minima, kad užsidegė terpentinu sumirkyti

ryta viskas, kas įmanoma. 2006 m.

viską, ką galime. priešgaisrinė apsauga jau supla­

darbo įrankius - pjūklus, kaltus ir

nedaug.

Ilgametė bibliotekos darbuotoja, buvusi bibliotekos direktoriaus pa­ vaduotoja Milda Petrauskienė buvo

Gaisro pėdsakai neišnyko

įrengta tik dviejuose objektuose -

O naujai statomoje bibliotekoje

jis kilo, buvo ieškoma priežasčių.„Tuo metu buvęs ūkio reikalų prorektorius

skudurai, kuriuos paliko valytojos.

M. Petrauskienė prisiminė, kad ten,

I. Krivienė pradėjo dirbti bibliote­

pradėjome įgyvendinti senosios Vilniaus universiteto bibliotekos rekonstrukcijos projektą. Šio inves­

Juozas Stankevičius vis bandė įrodi­

kur kilo gaisras, stovėjo lentynos su in­

koje nuo antrojo, 1968 m. gaisro

ticinio projekto atsiradimą ir lėmė

nuota? Šiais laikais net negali pradėti pro­

nėti, kad patys bibliotekos darbuo­

formaciniais leidiniais, išdegė net durys

praėjus aštuoneriems metams. Ji

tai, kad bibliotekoje, saugančioje

jektuoti pastato, jei nenumatai visų

tojai rūkydami uždegė, nes niekas

į šalia esantį koridorių, vedantį į fondus.

Sudegė daug senų fondų, užsidegė ir aprūko Profesorių skaitykla.„Profesorių

tvirtina, kad to gaisro pėdsakų ga­

nepaprastai reikšmingą mokslo ir

lima rasti ir dabar. Išliko nemažai

kultūros paveldą, nebuvo gaisro

apsaugos, mikroklimato sistemų. Jos privalomos. Tad ir mūsų naujajame

aprūkusių knygų, galima rasti knygų

skaitykloje daugiau apdegė, aprūko

paskrudusiom nugarėlėm. Jai pra­

gesinimo sistemos. Džiaugiuosi, kad galimybės išspręsti šią problemą at­

gaisro gesinimo sistema.Tik ne dujo­

skaitytojų knygos, pati skaitykla ne­

dėjus dirbti bibliotekoje, žmonės

sirado: Lietuvos tūkstantmečio vardo

mis, o rūku.Tai labai pažangi sistema.

dar labai daug kalbėjo apie gaisrą.

minėjimo komisija įtraukė senosios

Bent jau Lietuvos bibliotekose tokios

Direktorė prisimena, ką bibliotekos

VU bibliotekos rekonstrukciją į atlie­

tikrai niekur nėra. Galbūt daug kas

darbuotojai apie tai pasakojo ir kas

kamų darbų sąrašą. Komisijos išvados

mano, kad gesinimo sistema rūku

nebuvo užfiksuota dokumentuose.

lėmė, kad bibliotekos rekonstrukcijai

bibliotekoje nėra taip gerai kaip

Pavyzdžiui, apie 1968 m. gaisrą: kurį

dujomis, nes iš rūko susiformuoja

laiką visos apdegusios knygos buvo

buvo skirta investicinių lėšų.

Rekonstruoti biblioteką pradėjome

sudėtos Profesorių skaitykloje. Biblio­

nuo saugyklų ir nuo saugumo susti­

goms. Bet tokią sistemą pirmą kartą

tekininkai knygas rūšiavo ir žiūrėjo,

prinimo dalies. Pirmiausia įrengta

veikiančią pamačiau Veimaro Anos

kurias galima restauruoti, o kurių jau

automatinė gaisro gesinimo dujomis

nebegalima. Buvo bandoma priimti

sistema. Įrengtos visos apsaugos ir

Amalijos bibliotekoje. Ji ten instaliuo­ ta senosiose saugyklose. Ši biblioteka

sprendimus, ką daryti ir kaip tas knygas gelbėti. Kadangi I. Krivienė

priešgaisrinės signalizacijos, kurios

saugo nepaprastai vertingus kultūros

informuotų apie bet kokį įsilauži­

paveldo objektus. Ir ši biblioteka

dirbo Spaudinių saugojimo skyriuje,

mą į saugyklas ar bet kokio gaisro

berods 2004 m. nukentėjo nuo labai

o būtent šio skyriaus fondas ir degė,

židinio atsiradimą. Pakeista visa

stipraus gaisro. Po gaisro jie įsidiegė

nenorėjo prisiimti kaltės", - prisiminė

M. Petrauskienė. Išties buvo manoma, kad gaisras kilo nuo senų laidų, išli­ kusių dar nuo lenkų laikų.

Bibliotekos generalinė direktorė

pastate viskas numatyta. Numatyta ir

vandens lašai ir gali pakenkti kny­

skyriaus darbuotojai pasakojo apie

elektros instaliacija, iš naujo įrengta

tai, kaip jie bandė atstatyti patalpas,

elektros instaliacija saugyklose ir

tokią automatinę gaisro gesinimo sistemą rūku. Ši sistema pažangi

jas suremontuoti savo rankomis, nes

visose rekonstruotose patalpose.

tuo, kad labai staigiai prisotina orą

kurį laiką lėšų tam nebuvo. Todėl

Išlikusios po gaisrų knygos, šiandien saugomos VU bibliotekoje.

patys darbuotojai ardė ir sudegusias

Kaip žinome, 1962 m. gaisras kilo dėl blogos elektros instaliacijos. Šios

M. Pelakausko nuotr.

lentynas, netgi dengė stogą.

kompleksinės priemonės maksimaliai

rūku ir užgesina bet kokį ugnies

židinį. Knygų ji nesugadina, nespėja.

Senojoje bibliotekoje nusprendėme

universitas

2012 m. gegužė

9

vilnensis

biblioteka u diegti gesinimo sistemą dujomis visų pirma dėl to, kad dujos visiškai

nekenkia arba mažiausiai kenkia pačiam leidiniui. O juk senojoje

bibliotekoje ir ateityje pasiliks visa kultūros paveldo kolekcija - pačios vertingiausios knygos. Naujajame pastate bus saugoma gerokai nau­

jesnė literatūra. Tad ir reikalavimai jų

apsaugai truputį kitokie.

Koks didžiausias bibliotekos

direktoriaus košmaras šiais laikais gaisras?

Manau, kad gaisras visiems yra di­ džiausias košmaras. Ši nelaimė, jeigu

Paminėtas UNESCO programos „Pasaulio atmintis" dvidešimtmetis Jau keleri metai Vilniaus universiteto biblioteka VU bendruomenę ir visuomenę kviečia pamatyti pirmąją lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo katekizmą. Šių metų renginys buvo skirtas

paminėti ne tik Vilniaus universiteto įkūrimo datą - balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 20-metį.

jau ištinka, sunaikina viską. Jei užpila

vanduo, tai dar gali knygas džiovinti,

Nijolė ŠULGIENĖ

restauruoti, atgaivinti. O po gaisro

iš tikrųjų gali išlikti labai nedaug.

Bibliotekos vadovui yra ir daugiau

košmarų. Su elektronine informacija

juk irgi gali visko atsitikti. Gali kažkas

atsitikti serveriams, informacija gali pranykti. Tam ir daromos atsarginės kopijos. Nežinau, ką dar galima nu­ veikti siekiant apsaugoti bibliotekos

vertybes. Bet kiekvienas bibliotekos

vadovas turėtų daryti viską, imtis visų prevencinių priemonių.

Jūs imatės tokių pačių apsaugos priemonių kaip ir kitos Europos

bibliotekos?

Be jokios abejonės. Gaisrai kyla visur. Ir Vakarų Europos biblioteko­

se, kur turtingesnės valstybės gali daugiau investuoti į savo kultūros paveldo išsaugojimą, kyla gaisrai.

Jau minėtojeVeimaro Anos Amalijos bibliotekoje sudegė tikrai didelė

vertingų fondų dalis. O istorija buvo

tokia. Jie rekonstravo patalpas, lygiai taip pat, kaip ir mes rekonstruojame

biblioteką. Darbai senojoje biblio­

Ši sukaktis UNESCO kvietimu visame

pasaulyje įvairiais renginiais bus mini­ ma nuo balandžio 1 d. iki metų pabai­ gos. Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis" kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, dokumentinio pa­ veldo saugotojais - archyvais, muzie­ jais, bibliotekomis-į programos jubi­ liejinius renginius Lietuvoje kvies visus metus. UNESCO programa„Pasaulio at­ mintis" (UNESCO Memory of the World Programme) pradėta vykdyti 1992 m.

Jos tikslas - plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas.

Dabar Nacionaliniame registre įrašyti 49 dokumentai: 24 iš jų pripažinti regi­ oninės (europinės) ir 25 - nacionalinės reikšmės dokumentais.

Iš VU į Lietuvos nacionalinį registrą įtraukta dešimt objektų, iš kurių aštuoni yra regioninės ir du - nacionalinės reikšmės. Pirmieji dokumentai ir jų ko­ lekcijos į Nacionalinį registrą„Pasaulio atmintis" įrašyti 2006 m. Pirmoji regis[ tre įrašyta vienintelė Lietuvoje saugo­

ma pirmoji lietuviška knyga - M. Maž­ vydo „Catechismusa prasty szadei..."

(Karaliaučius, 1547). P. Smuglevičiaus salėje greta katekizmo buvo ekspo­ nuojami dar aštuoni į registrą įtraukti dokumentai: Mikalojaus Daukšos„Katechizmas, arba Mokslas kiekvvienam krikszionii privvalus" (Vilnius, 1595), Baltramiejaus Vilento„Enchiridion.Katechizmas maszas..." ir„Euangelias bei Epistolas..." (Karaliaučius, 1579), ran­ kraštiniai lietuviški poteriai (XVI—XVIII a.), rankraštinės knygos „Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir dakta­ ro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus draugijos akademijos knyga, surašyta ir sudaryta 1650 metais", „Lietuvos jėzuitų provincijos egzaminų registra­ cijos knyga" (1582-1642), seniausios medicinos draugijos Rytų Europoje „Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga - Aukso knyga" (XIX a. -1928 m.) ir Vilijos-Neries upės aukštupio žemėlapis nuo jos versmių iki pirmosios prekybinės prieplaukos ties Kostikų (Kastikų) kaimu bei jos svarbiausių rėvų atlasas, sudarytas 1857 m. Vilniaus archeologinės ko-

Pirmoji lietuviška knyga - M. Mažvydo „Catechismusa prasty szadei...“

saugoma VU bibliotekoje. M. Pelakausko nuotr. misijos ir Senienų muziejaus tikrojo nario grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos upe metu. Devintas eks­ ponuojamas dokumentas buvo iš VU Mokslo muziejaus - Motiejaus Pretori­ jaus „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla" (1690). Unikalia galimybe susipažinti su Vilniaus universiteto bibliotekos turtais, pasiklausyti gidų pasakojimų pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis lankytojų. Į nacionalinį registrą įtraukta ir se­ nojo Vilniaus universiteto herbariumo kolekcija (1781-1842), saugoma VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros herbariume. Šiame

registre taip pat įtraukti Lietuvos valsty­ bės istorijos archyve saugomi Vilniaus universiteto steigimo dokumentai:

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro privilegija dėl Vilniaus kolegijos pertvarkymo į universitetą (1578 m. liepos 7 d., Lvovas), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro privilegija dėl akademijos bei universi­ teto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai (1579 m. balandžio 1 d., Vilnius), popie­ žiaus Grigaliaus XIII bulė, kuria patvirti­ namas Vilniaus universiteto įsteigimas (1579 m. spalio 30 d., Roma).

Renginio metu atkreiptas visuo­ menės dėmesys į tai, kokią žalą bibliotekoms ir jose saugomoms kny­ goms gali padaryti gaisras. Atskiroje ekspozicijoje lankytojai pamatė po 1962 ir 1968 m. VU bibliotekos gaisro išlikusias knygas.

tekoje buvo jau beveik užbaigti. Iki rekonstruojamos pastato dalies buvo

nutiesti laikini elektros kabeliai, ir jų

sandūroje iš žiežirbos kilo gaisras.

Kaip dažniausiai ir atsitinka, gaisras kilo naktį. Ten sudegė tikrai daug

vertybių, bet istorines bibliotekos sales jie atstatė tokias pat, kaip jos

atrodė prieš gaisrą. Galbūt ne visai autentiškai, bet atkūrė viską, ką tik

buvo galima. Nors gaisras nunioko­ jo biblioteką, jie neatsisakė fondų saugojimo medinėse lentynose.

Pavyzdžiui, Getingeno universiteto bibliotekoje taip pat knygos saugo­

jamos taip, kaip jos buvo saugojamos ir XVIII a. - medinėse lentynose. Pas

muštai griežtai draudžiama, medinių lentynų niekur palikti negalima. Kita

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 20-mečio paminėjimas VU bibliotekoje. Kalba nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkė J. Steponaitienė, šalia - VUB generalinė direktorė I. Krivienė ir UNESCO generalinė sekretorė G. Tamašauskaitė. M. Pelakausko nuotr.

Pirmoji lietuviška knyga domina visuomenę. M. Pelakausko nuotr.

vertus, mes savo bibliotekoje turime

labai nedaug istorinių baldų. Beveik visi istoriniai baldai, kuriuos turime,

yra iš Stepono Batoro universiteto laikų. Taip jau atsitiko, kad prarado­

me ne tik knygas, bet ir baldus. Taigi tikros autentiškos aplinkos neturime iš ko sukurti.

Norėčiau baigdama palinkėti bibliotekai, kad ji būtų gerai ap­

saugota nuo gaisrų ir kad jai nieko

nenutiktų.

Labai ačiū, nes tai pats geriausias palinkėjimas bibliotekai. Mano many­

mu, mes dabar labai gerai apsisaugo­

Geriausio 2011 m. jaunojo bibliotekininko vardas - Vincui Grigui Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje pagerbiami geriausi metų biblioteki­ ninkai ir įteikiamos premijos bibliotekų spe­ cialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

ję, bet kartais atsitinka tokių dalykų,

2011 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas gegužės 4 d. suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjui Vincui nėra kalbos apie rūkymą, tai visi su­ Į Grigui už bibliotekos pozicijos stiprinimą, kuriant įkvepiančią, patrauklią studijų pranta. Taip pat ir naujajame pastate ir mokslinių tyrimų aplinką bei novatoriškų ir kūrybiškų sprendimų taikymą

kurių negali numatyti. Bibliotekoje

nebus rūkymo zonos, nors dėl to esu

sulaukusi priekaištų ir iš jaunimo,

neva apribojamos kai kurių žmonių teisės. Bet naujajame pastate rūky­ mo vietų nėra numatyta dėl fondų

vartotojų aptarnavimo srityje.

Kandidatų paraiškas nagrinėjo Lietuvos bibliotekų taryba, kuri pagal Lietu­ vos Respublikos bibliotekų įstatymą atlieka konsultanto ir eksperto funkcijas formuojant ir įgyvendinant bibliotekų politiką.

Iš viso kovo pabaigoje paskelbtam konkursui gauta 16 pasiūlymų.

Geriausias jaunasis bibliotekininkas Vincas Grigas su kultūros ministru

saugumo. O kartu tai ir rūpinimasis žmonių sveikata.

Parengta pagal LR kultūros ministerijos inform.

Arūnu Gelūnu. M. Pelakausko nuotr.

vilnensis

10

2012 m. gegužė

n/studijos_____________________________________________

Kviečiame į VU Filosofijos fakulteto magistrantūros studijas!

Habent suafatafacultates. Idėjų galia didžiulė.

Fakultete plėtojamų mokslų idėjos žadina prakilnu­ mo dvasią ir gyvenimui suteikia monumentalumą. Šią dvasią kurstyti bei palaikyti visuomenėje yra bendroji fakulteto užduotis, o kiekviena jame įtvirtinta specialybė tai daro savais metodais, savomis priemonėmis asmenį ir visuomenę įveda į paties gyvenimo versmę.

(Prof. Romanas Plečkaitis) 2012 m. startuoja Europos so­ cialinio darbo magistro studijų programa (European Master in So­ čiai IVor/c)! Daugiau informacijos: www.europeanmaster-socialwork.eu.

riose mokymo ir mokymosi sistemos organizacijose, spręsti problemas,

susijusias su vaikų ir jaunuolių psichosocialine raida.

Studijas baigę absolventai tam­ pa profesionaliais psichologais ir

FILOSOFIJOS MAGISTRANTŪRA

įgyja teisę dirbti švietimo sistemos

skirta šiuolaikinės filosofijos studi­ joms. Ši gilinamoji magistrantūros

įstaigose, jų valdymo institucijose,

programa ugdo mokslinio tyrimo,

globos ir rūpybos įstaigose, taip pat

kritinio mąstymo ir įžvalgaus api­

įvairiose institucijose, kur reikalingas

mokymo organizacijose, socialinės

bendrinimo bei problemų sprendimo

besimokančiųjų, ypač vaikų ir paau­

įgūdžius. Filosofijos magistras pasi­

glių, psichologinis konsultavimas ir

rengia tęsti studijas doktorantūroje

įvertinimas.

ir gali dirbti mokslo tiriamąjį ir ana­

Į šią programą priimami tik psi­

litinį darbą akademinėse instituci­

chologijos bakalaurai. NAUJA: nėra

jose, siekti profesinės karjeros kaip

stojamojo egzamino.

darbo magistrai geba ne tik teikti

SOCIOLOGIJOS IR KRIMINOLO­

ir mokytojais bendrojo lavinimo ir

mokslininkas tyrinėtojas, dėstytojas,

pagalbą klientams, bet ir vadovauti

GIJOS MAGISTRANTŪRA suteikia

specialiosiose ugdymo įstaigose,

mokytojas, žurnalistas, vertėjas, vals­

PSICHOLOGIJOS MAGISTRANTŪ-

bei organizuoti, tyrinėti bei analizuoti,

studentams šiuolaikinės sociologijos

būti asmens įvertinimo specialis­

teorijos ir metodologijos, baudžia­

tais pedagoginėse psichologinėse,

konsultantas, politikas, komunikacijų

ROS SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS ŠAKA skirta siekiantiems pritaikyti

todėl dažnai dirba vadovaujantį darbą valstybiniame arba nevyriausybinia­

mosios teisės ir kriminologijos žinių,

neįgalumo ir darbingumo nustaty­

etikos specialistas, tarpdisciplininių

psichologijos žinias ligų prevencijai

me sektoriuose.

suformuoja kriminologinius analiti­

mo bei ankstyvosios reabilitacijos

ryšių tarpininkas ir kt.

ir gydymui, sveikatos puoselėjimui

nius ir praktinius įgūdžius, įskiepija

tarnybose, sveikatos priežiūros ir

tybės tarnautojas, verslo strategijų

Į šią programą konkurso būdu

Į šią programą priimami visų

ir stiprinimui, sveikatos ir ligų psi­

priimami visų krypčių bakalaurai.

nuovoką apie kriminologo profesinę

krypčių bakalaurai. Stojamojo eg­

chologinių veiksnių identifikavimui,

Stojamojo egzamino nėra.

etiką ir moralinius kriminologinio

zamino nėra.

taip pat sveikatos apsaugos sistemos

tyrimo principus, išmoko studen­

tobulinimui. Absolventai įgyja teisę

SOCIALINĖS POLITIKOS MAGIS-

tus suprasti socialinės kontrolės

KLINIKINĖS PSICHOLOGUOS MA­

dirbti įvairiose sveikatos priežiūros

TRANTŪROS tikslas yra derinti so­

ir deviacijos problemas plačiame

GISTRANTU ROS tikslas - suteikti

sistemos įstaigose, švietimo įstaigose,

cialinės politikos teorines žinias su

kultūriniame kontekste, parengia

studentams teorinių žinių ir prakti­

socialinės globos ir rūpybos instituci­

praktiniu jų pritaikymu šiuolaikinėje

studentus akademinei tyrimo vei­

nių įgūdžių, apimančių svarbiausias

jose. Įgytas magistro laipsnis suteikia

Lietuvos visuomenėje ir tarptautinėje

klai ir ugdo kūrybinius tiriamuosius

klinikinės psichologijos sritis: vaikų

galimybę tapti profesionaliu psicho­

erdvėje, ugdyti gebėjimus pažinti so­

gebėjimus, nepriklausomą, atvirą

bei suaugusiųjų elgesio ir emocinių

logu, taip pat tęsti studijas psicholo­

cialines problemas, pateikti socialinės

ir kritišką mąstymą. Absolventai

sutrikimų psichologinę diagnostiką

gijos krypties doktorantūroje.

globos įstaigose, dienos centruose

specialiųjų poreikių asmenims, taip pat gali tęsti studijas edukologijos krypties doktorantūroje.

Į šią programą priimami visų krypčių bakalaurai. Stojamojo eg­ zamino nėra.

SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STU­

DIJOS „PEDAGOGIKA" - tai progra­

politikos sprendimus, organizuoti jų

gali dirbti teisėsaugos institucijose,

ir įvertinimą, psichologinį konsul­

Į šią programą priimami tik psi­

įgyvendinimą, taikyti šiuolaikinius

policijos analitiniuose skyriuose,

tavimą ir psichoterapiją. Baigusieji

chologijos bakalaurai. NAUJA: nėra

socialinės politikos rezultatų analizės

Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat

kvalifikaciją. Pagrindinis programos

metodus, vadovauti socialiniams pro­

bausmių atlikimo sistemoje, įvairiose

tikslas - per metus parengti aukštos

jektams, inicijuoti socialinės plėtros

nevyriausybinėse organizacijose.

kvalifikacijos, plataus pedagoginio

šias studijas gali dirbti psichologais

stojamojo egzamino.

vaikų ir suaugusiųjų asmens sveika­ tos priežiūros įstaigose, taip pat gali

TEISĖS PSICHOLOGIJOS MAGIS-

priemones ir vadovauti jų vykdymui.

ma, suteikianti mokytojo profesinę

Į šią programą konkurso būdu

išsilavinimo, pakankamai teorinių

tęsti studijas psichologijos krypties

TRANTŪRA skirta studentams, sie­

Absolventas gali dirbti labai plačiose,

priimami visų krypčių bakalaurai.

žinių ir praktinių įgūdžių turinčius

doktorantūroje.

kiantiems pritaikyti psichologijos

daug darbuotojų ir didelių finansinių

Stojamojo egzamino nėra.

specialistus, gebėsiančius dirbti daly­

žinias tiriant nusikaltimus, atliekant

išteklių reikalaujančiose srityse, tokio­

chologijos bakalaurai. NAUJA: nėra

teismo psichologinę ekspertizę, ku­

se kaip sveikatos ir socialinė apsauga,

veikla susijusias funkcijas įvairių tipų

stojamojo egzamino.

riant ir įgyvendinant įvairias nusikalti­

užimtumas ir pensijos, švietimas,

EDUKOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS tikslas yra parengti kompe­ tentingus edukologijos tyrinėtojus

vidurinėse mokyklose. 2012 m. - dar

tolesnei mokslinei veiklai ir dokto­

daugiau valstybės finansuojamų vietų!

Į šią programą priimami tik psi­

ko mokytojais ir atlikti su pedagogine bendrojo lavinimo pagrindinėse ir

mų bei asocialaus elgesio prevencijos

miestų planavimas ir viešoji tvarka

ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS

programas, organizuojant ir dirbant

irkt.

MAGISTRANTŪROS tikslas - rengti

resocializacijos darbą, konsultuojant

Į šią programą konkurso būdu

rantūros studijoms, taip pat aukštos

psichologus, gebančius įvairaus tipo

nusikaltimų aukas ir teisėtvarkos

priimami visų krypčių bakalaurai.

kompetencijos specialistus praktikus

Stojantieji privalo turėti aukštąjį

organizacijose spręsti psichologines

pareigūnus. Įgytas magistro laipsnis

Stojamojo egzamino nėra.

įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir

universitetinį išsilavinimą ir tokią

problemas darbuotojo, darbo grupės

suteikia galimybę tapti profesio­

švietimo institucijoms. Studijuojant

specialybę, kuri atitinka bendrojo

ir organizacijos lygmenimis. Studijų

naliu psichologu ir dirbti įvairiose

SOCIOLOGIJOS MAGISTRAN-

galima rinktis vieną iš specializacijų -

lavinimo mokyklos ugdymo turinio

metu formuojami ir ugdomi tokie

teisėtvarkos sistemos institucijose,

TŪROS tikslas yra parengti aukštos

bendrąją edukologiją arba švietimo

kurį nors dalyką (-us) (matematika,

profesiniai įgūdžiai kaip personalo

akademinėse, valstybinėse ir nevy­

kvalifikacijos sociologus, ne tik įsisavi­

politiką ir administravimą.

valdymo, personalo atrankos, moky­

riausybinėse organizacijose, taip pat

nusius šiuolaikinės socialinės teorijos,

mo sistemos kūrimo ir įgyvendinimo,

tęsti studijas psichologijos krypties

metodologijos žinias ir pasirengusius

priimami visų krypčių bakalaurai.

organizacijos vystymo ir permainų

doktorantūroje.

dirbti akademinį tyrimo darbą, bet

Stojamojo egzamino nėra.

Į šią programą konkurso būdu

diegimo ir kt. Absolventai gali dirbti

Į šią programą priimami tik psi­

ir turinčius praktinių žinių taikymo

psichologais valstybinėse ir verslo

chologijos bakalaurai. NAUJA: nėra

įgūdžių. Sociologijos magistras gali

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS

organizacijose arba imtis privačios

stojamojo egzamino.

dirbti mokslo tiriamąjį darbą akade­

(EDUKOLOGIJOS KRYPTIES) MAGIS-

minėse institucijose, būti ekspertu

TRANTŪROS tikslas yra suteikti teo­

SOCIALINIO DARBO MAGISTRAN-

politikos, teisės, ekonomikos, komu­

rinių žinių ir praktinių įgūdžių, ap­

TŪRA skirta studentams, norintiems

nikacijų srityse, organizuoti ir atlikti

rėpiančių svarbiausias specialiosios

organizacijų konsultavimo praktikos, taip pat tęsti studijas psichologijos krypties doktorantūroje.

informatika, fizika, istorija, chemija,

geografija, biologija, filosofija, an­ glų k., vokiečių k., rusų k., lietuvių k., psichologija, etika), arba socialinės

pedagogikos specialybę.

Svarbiausi konkursinio balo dė­ menys- diplomo priedėlio pažymių

svertinis vidurkis ir baigiamojo darbo pažymys. Stojamojo egzamino nėra.

Į šią programą priimami tik psi­

įgyti naujų kompetencijų socialinio

taikomuosius tyrimus marketingo,

psichologijos ir specialiųjų poreikių

chologijos bakalaurai. NAUJA: nėra

darbo srityje, pasikeisti patirtimi

viešojo administravimo, viešųjų ryšių

asmenų ugdymo sritis: psichopeda-

Daugiau apie magistrantūros studijų

stojamojo egzamino.

ir idėjomis, praplėsti karjeros gali­ mybes. Šią programą tarptautiniai

ir reklamos srityse, dirbti pedagoginį

goginį įvertinimą, sutrikimų, negalių

programas, priėmimo tvarką ir

darbą vidurinėse mokyklose ir kole­

ir jų sukeltų specialiųjų poreikių

konkursinio balo skaičiavimą

PSICHOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS EDUKACINĖS PSICHOLO­

ekspertai įvertino kaip geriausią

gijose, rengti ir vykdyti socialinės ir

aptikimą, sutrikusios raidos asmenų

skaitykite interneto tinklalapiuose

socialinio darbo magistrantūros

edukacinės plėtros projektus.

psichikos ir elgesio savumus, povei­

www. fsf. vu.lt/stojan tiesiems i r

GIJOS ŠAKA skirta psichologijos

studijų programą Lietuvoje, ją vykdo

Į šią programą konkurso būdu

kio ir psichokorekcijos priemones

www.vu.lt/stojantiesiems.

bakalaurams, siekiantiems išmokti

pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi

priimami visų krypčių bakalaurai.

ir pan. Baigusieji gali dirbti specia­

Lauksime Jūsų

teikti psichologines paslaugas įvai­

dėstytojai ir mokslininkai. Socialinio

Stojamojo egzamino nėra.

liosios pedagogikos konsultantais

VU Filosofijos fakultete!

11

vitaensis

2012 m. gegužė

_ ___________________________________________ studijos KKK

Paskaitų žiedo idėja ir jos pritaikymo galimybės Lietuvoje Arūnas VYŠNIAUSKAS, Istorijos fakultetas Su šia paskaitų rūšimi teko susidurti stažuojantis užsienyje.Tai paskaitų ci­ klas, kurį per semestrą ar akademinius metus skaito ne vienas dėstytojas, o besikeičiantys lektoriai. Paskaitos gali būti jungiamos į atskirus blokus, kartais yra rengiamos ir jungtinės paskaitos.Terminas sudarytas iš dvie­ jų vokiškų žodžių. Ring reiškia žiedą (apskritimo prasme, pavyzdžiui, ant piršto maunamo vestuvinio žiedo), o Vorlesung - paskaitą. Reikėtų patyri­ nėti, kaip toks sudurtinis pavadinimas istoriškai atsirado, tačiau labai galimas dalykas, kad pavadinimas išreiškia esmę - apskritas žiedas neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Kiekvieno lektoriaus paskaitos aptariamoje sistemoje yra gana auto­ nomiškos, jos paprastai būna viešos ir dėl to j paskaitų ciklą klausytojas gali įsitraukti nuo bet kurios. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai studentams jos yra privalomos, numatomi atsiskaitymai, tačiau būna ir taip, kad jos vyksta kiekvieną semestrą ir neturi aiškios pradžios, dėl to klausytojams įsitraukti į paskaitų žiedą nėra problemiška. O klausantis vieno dėstytojų paskaitų, kurios yra išdėstytos pagal tam tikrą sistemą ir struktūrą, galėtų kilti su­ pratimo problemų, jei ateisi klausyti praleidęs vieną ar kelias ankstesnes paskaitas.

DUDEN vokiečių kalbos žodynas pateikia tokį trumpą Ringvorlesung apibrėžimą: „Daugelio, dažniausiai įvairių dalykinių sričių dėstytojų pas­ kaitų eilė". Paprastai tokio paskaitų ciklo tema būna gana plati, o įvairūs kviestiniai pranešėjai savo paskaito­ mis leidžia klausytojams susidaryti kompleksinį problemos vaizdą iš daugelio perspektyvų. Dėl to kaip lektoriai neretai yra kviečiami ne tik universiteto dėstytojai, bet ir įvairių profesijų atstovai, dirbantys skirtingo­ se srityse. Paprastai paskaitos vyksta pavakare ar vakaro valandomis, tikintis pritraukti daugiau klausytojų po kitų universitetinių užsiėmimų. Štai Viurcburgo Julijaus-Maksimiliano universitete (Vokietija) 20102011 mokslo metų žiemos semestrą vyko dviejų istorijos katedrų ir univer­ siteto Karjeros centro organizuotas paskaitų eiklas„Istorija studijuota - o kas tada?". Specialaus šiam paskaitų ciklui išleisto lankstinuko paantraštė skelbė: „Istorikių ir istorikų bei kitus humanitarinius mokslus studijavu­ siųjų profesiniai laukai". Paskaitų ciklo tikslas buvo per semestrą humanita­ rinių mokslų studentams atskleisti profesines galimybes įvairiose srityse.

Kiekvienai paskaitai buvo kviečia­ ma po du pranešėjus, pradėjusius profesinę karjerą po istorijos ar kitų humanitarinių studijų baigimo ir jau pasižymėjusius kurioje nors panašaus profilio srityje.

Pagal programą 2010 m. lapkričio 30 d. buvo numatyta jungtinė pas­ kaita, kurioje dalyvavo atsakingas darbuotojas iš vienos leidyklos ir patyrusi darbuotoja iš autobiografijų agentūros. Kiekvienam pranešėjui iš pradžių buvo skiriama po pusę valandos pasisakyti, papasakoti apie savo profesinį kelią, duoti studentams naudingų patarimų, kaip sėkmingai įžengti į pranešėjų atstovaujamos sri­ ties profesinį pasaulį. Po to likęs laikas numatytas klausimams iratsakymams, konsultacijoms konkrečiais karjeros planavimo klausimais. Pagal šį scena-

Modernizuojant aukštojo mokslo studi­ jas Lietuvoje siūlyčiau atkreipti dėmesį į paskaitinio darbo formą, įprastą Austrijos, Šveicarijos, Vokieti­ jos universitetuose ir apibūdinamą vokiečių kalbos terminu Ringvorlesung arba Vorlesungsring.

ji atsispindėjo literatūroje ir dailėje, muzikoje ir kultūroje, religijoje ir teo­ logijoje. Keisti humanitariniųdisciplinų paskaitų, seminarų ir kitų mokomųjų užsiėmimų tematiką kiekvienais moks­ lo metais yra įprasta vokiškai kalbančių šalių universitetuose.

Panagrinėkime kitą pavyzdį paskaitų žiedą, skaitytą 2010-2011 mokslo metais Darmštato technikos universitete (Vokietija). Jį organizavo universiteto Istorijos institutas kartu su universiteto Tarpdisciplininių stu­ dijų programų centru. Tarpdalykinis paskaitų ciklas vadinosi „Infrastruktū­ ros ir valdžia". Be įvadinės paskaitos, nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. va­ sario vidurio vyko iš viso 14 teminių paskaitų (bent jau taip yra parašyta programoje). Kaip matyti iš paskaitų pavadinimų, daugiausia jų buvo skirta infrastruktūroms, susijusioms su van­ deniu. Dauguma paskaitų skaitytos vokiečių kalba, keletas - anglų, mat, be vokiečių, jas skaitė ir mokslininkai iš užsienio.

Kaip matyti iš bendro paskaitų sąra­ šo, kai kurios temos apie vandenį ir jo infrastruktūras buvo grynai istorinės, dalis vienaip ar kitaip susietos su da­ bartinės politikos analize pasirinktais aspektais. Kaip antai: „Antikiniai van­ dens įrenginiai ir moderni vandens technologija",,,Mąstymas per vandenį:

kaip „savi" dėstytojai, kuriuos nuolat matai fakultete. Žiedinė paskaita skirtųsi ir nuo kokio nors universiteto svečio paskaitos, kurių per akademinius metus pasitaiko įvairiomis progomis ir kurias ne visada galima numatyti iš anksto. O paskaitų žiedas turi bendrą aprėpiančią temą, koncepciją, ir nors atskiros paskaitos yra autonomiškos, tačiau jų visuma sudaro sistemą. Gali ją integruoti į modulius, numatyti studijų planuose.

Studentai, lankantys tokias paskaitas, gali rinkti valandas pagal ECTS skai­ čiavimo metodiką. Galima sugalvoti prie tokio paskaitų ciklo ir papildomų užsiėmimų, pavyzdžiui, seminarų ar savarankiško darbo užduočių, atsiskai­ tymų, kuriuos turėtų kontroliuoti eta­ tiniai dėstytojai. Dėl to paskaitų žiedo idėja turi būti gerai apgalvota, ciklas planuojamas iš anksto. Čia yra nemažai parengiamojo darbo organizatoriams.

Viurcburgo universitete paskaitų žiedo apie istorikų profesinės veiklos laukus idėją ir koncepciją sukūrė du to universiteto profesoriai, bendradar­ biaudami su Karjeros centro darbuo­ toja. O tai, ką abu profesoriai padarė po to, irgi verta paminėti. Jie parengė knygą, kurią sudaro pranešėjų tekstai, parengti skaitytų paskaitų pagrindu. Ši knyga 2012 m. sausio 3 d. publikuota internete ir yra viešai prieinama.* Visa

rijų vyko ir kitos paskaitos, kiekvieną kartą buvo kviečiami nauji pranešėjai (po du vienai paskaitai, o kartą net ir trys). Temiškai buvo apimtos šios sritys: muziejus, archyvas, biblioteka, leidykla / autorinė veikla, žurnalistika, ekonomika, diplomatinė veikla/poli­ tinis konsultavimas, kultūros vadyba / valdymas, mokslinių tyrimų skatini­ mas, mokykla/suaugusiųjų švietimas.

Jei neskaitytume įvadinės, vyko iš viso 10 paskaitų su kviestiniais pranešėjais.

Tos paskaitos nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. vasario pradžios vyko kas savaitę (išskyrus kalėdinių atostogų laiką gruodį ir iš dalies sausį).

Gender

Apfll 21,

«

Df.Horn Sovor va! English litorofur* by Wom*n, and on Wom«n

28. PD Dr. Eono Rv-ja Wfeaf fha Rapraumtinę Shok etpaerei Momapn 5.

Prot D» Horsl Zondo* Afrkcm Writ« Bode

Modarrast Concaplšons of Genda*: Vkfiinlft "A Roam One'sOem* ut»d "Jhraa

„r 101°

19. Prol. Dr. Hebęe N»wak Vrittng Back wtlh <s Vengoanca.

An»w«f Irom lh* 171h to iha TOth CftMurtoa

O.-13-30*

16. Prof, Dr, Or h,c. FriodoėBto KSppo?

"G4di are et langwag«&": A and on Ejnprrfcol A»M«4»rr»ont

2.

Ffaf . Dr. Angola Hahn Fifcn end Gender

9.

Frpf. Dr. Mani-Mrg Sthrttkd Dlaenlan^ng Vor»oble» Influanting Lingviibc Chotcoi Toworan Obp»cl«v* of and

Stytan

16.. Dr. kobalKorremann Masęj/irtity $fudta; A Sarva* 23. Prof Dr. CkUM Per fomttng Moscufenky: Vaud Ptaorura and fh» RejerejontaJlcn of W«r 30. PO Dr. Bdtto Wdds<hwid»-Ndson Gender ond CM Righr»: The Rota af Bladr Wom»n m 1ho kfovomont

July

f. Prof Dr. Anke Orflopp Stagšng Gender. Stapirg Cw«: Ak Troref AtchtTettvre. and Detign

Hm Poit*war Petiod

14. Dr. Amy Mohr Croumg Border» »n Regronaftit Frcfcon: Mexko ond locct Cdor 19K>-W40

21. Prof< Dr. Michoot Caiholk VVonHtn m Yktorion Amarica

Organūarj; Prof. Dr. Chriitof Mavch I Amar*<r1nst»!vt5 ondProf. Dr. rtelfja Novraic Hnstitot fiir Englisch* PhiloJoęie)

Miuncheno Liudviko-Maksimiliano universitete 2010 m. vasaros semestrą anglų kalba skaityto paskaitų žiedo afiša

Štai jums gatavas paskaitų žiedo ša­ blonas istorikams ir kitiems humanita­ rams. Belieka jį prisitaikyti sau, susitarti su galimais pranešėjais, įterpti į progra­ mą kitas pavardes su jų pareigomis, - ir pirmynITokiais atvejais, kai kviečiamas pranešėjas iš šalies ir žinai, kad daugiau auditorijoje jo nepamatysi, pravartu kuo labiau jį išklausinėti rūpimais klausimais ar užmegzti kontaktus ateičiai. Be to, patyręs specialistas per palyginti trumpą laiką (vieną paskai­ tą) turi pateikti žinias koncentruota forma, o tai gali būti labai naudinga klausytojams. Dėl to žiedinė paskaita turi ypatingo naujumo žavesio, nes pranešėjas stengiasi padaryti gerą pirmojo pasirodymo įspūdį, o stu­ dentams yra įdomu paklausyti naujo žmogaus, kuris nespėja atsibosti taip,

tai, žinoma, kainavo, knygos rengėjai užsimena apie gautą finansinę para­ mą. Tokie dalykai turi išliekamąją vertę.

Taigi paskaitų ciklas konkrečia plačia tema buvo įgyvendintas rezultatyviai, bet jo ta pačia tema kitais mokslo metais Viurcburgo universitetas ne­ bekartojo. 2011-2012 mokslo metų žiemos semestre tame universitete skaitytas jau kitas paskaitų žiedas, kurį organizavo Vokiečių filologijos institu­ tas, bendradarbiaudamas su kai kuriais kitais universiteto padaliniais, kitais universitetais ir neuniversitetinėmis institucijomis. Naujo paskaitų ciklo tema - „Kelionės į pragarą" (vok. Hollenfahrten). Paskaitų žiedo forma išliko, tačiau pati bendroji paskaitų tematika yra radikaliai pakeista ir koncentruota į istorinę požeminio pasaulio temą, kaip

Viduramžių hidraulika ir modernioji istoriografija",,,Tarpokeaniniai laivybos kanalai (Panama, Suecas, Kylis) - eko­ nominės ir politinės valdžios inžineri­ niai monumentai",,,Drėkinimo politika Centrinėje Azijoje". Paskaitų metu buvo rodomos skaidrės, dalis jų kaip kurso medžiaga pateikta ir internete, specialiame tam paskaitų ciklui skir­ tame tinklalapyje.

Kiekvieną paskaitą, kaip nurodo­ ma universiteto tinklalapyje, lankė vidutiniškai per 40 įvairių specialybių studentų. Tam, kad būtų užskaityta kaip mokomasis užsiėmimas, studentų apsilankymas buvo registruojamas, jie turėjo paskaitą protokoluoti, be to, - pa­ rašyti universitetinį rašinį (5-10 puslapių apimties) pagal nurodytus kriterijus viena iš tų temų, kuria buvo skaitoma

paskaita. Šis atvejis rodo, kad paskaitų žiedas gali būti įtraukiamas į mokomųjų užsiėmimų sąrašą, tapti integralia stu­ dijų dalimi. Žinoma, tos paskaitos būna viešos, į jas gali ateiti visi pageidaujantys, bet norintiems gauti nustatytą kreditų skaičių studentams yra ne tik būtina lankyti paskaitas, bet keliami ir kai kurie papildomi reikalavimai, susiję su savarankiško darbo užduotimis.

Nors Lietuvoje aštrios vandens resursų problemos lyg ir nėra, tačiau klausimai, susiję su šalto ir karšto vandens tiekimu, mokesčiais, kanali­ zacija ir 1.1., yra aktualūs visiems gy­ ventojams. Dėl to, jei Lietuvoje būtų planuojamas panašus besikeičiančių pranešėjų skaitomas ir daugelį disci­ plinų apimantis paskaitų ciklas apie vandens reikšmę praeityje ir dabar, tai būtų ne pro šalį šalia istorinių temų įtraukti ir tokias, kurios sietųsi su mo­ kesčiais už vandenį, nuotekų šalinimu, vandens valymu, vandens telkinių pri­ vatine, valstybine nuosavybe ir kitais panašiais aktualiais klausimais. Tiktų ir paskaita apie geriamojo vandens kokybę ir galbūt net apie lietuvišką pirtį, kuri, kaip ir visos pirtys, be van­ dens neįsivaizduojama.

Apskritai paskaitų žiedo idėja galėtų būti diegiama Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kitomis platesnėmis te­ momis. Ją įgyvendinti būtų nesunku, pavyzdžiui, Vilniaus universitete. Jame vykstančios Vaikų universiteto sesijos, beje, primena žiedinių paskaitų ciklą, kai paskaitą viena tema skaito vienas dėstytojas, kita - kitas ir 1.1. Belieka pagalvoti, kaip pritaikyti panašią idė­ ją studentams. Būtų prasminga šią paskaitų formą Lietuvoje įgyvendinti kooperuojantis ir kelioms aukštosioms mokykloms, taip geriau panaudojant jų darbuotojų intelektinį potencialą, pritraukiant aukštųjų mokyklų socia­ linius partnerius.

Stažuodamasis užsienyje pastebė­ jau, kad tai yra įprasta: vienai paskaitai su po jos vykstančia diskusija univer­ siteto auditorijoje yra kviečiami kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai, specialis­ tai, savo dalyko žinovai iš kitų miestų ar net užsienio šalių (Europoje tarp gretimų valstybių atstumai nėra tokie jau dideli). Būna ir kitokių atvejų, tačiau koks honoraras kviestiniam lektoriui sumokamas, kokios yra autorinės su­ tarties sąlygos - tai jau konfidencialus dalykas. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad vertinga informacija, kitų įdėto nema­ žo darbo vaisiais gali pasinaudoti ir kiti specialistai, be didelių laiko sąnaudų ir pastangų nusižiūrėdami svetimas idėjas ir sprendimus, pritaikydami juos savo reikmėms. Bet taip jau yra šiuolaikiniame pasaulyje...

Konkrečios teminės paskaitų žiedo problematikos nustatymas, kon­ cepcijos sukūrimas ir organizavimas pareikalauja nemažai laiko ir kitų organizacinių sąnaudų. Dėl to univer­ sitete per semestrą ar akademinius metus visiškai užtektų vieno ar kelių konceptualiai apgalvotų žiedinių paskaitų ciklų (susidedančių iš 10-14 viešų paskaitinių renginių). Tai ypač galėtų būti aktualu rengiant bendrojo universitetinio lavinimo modulius,, kurie apimtų daugelio specialybių studentų srautus. * Kleinehagenbrock, Frank P. / Petersen, St. (Hg.) (2012). Geschichte studiert - und dann? Berufsfelder fur Historikerinnen und Historiker sowie Studierende anderer Geistesvvissenschaften - Ein Leitfaden. Universitatsbibliothek VVūrzburg. ISBN: 9783-923959-80-8. [Prieiga internete: <http:// nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:20opus-66703>, žiūrėta 2012-04-13.]

universitas

12

2012 m.gegužė

vilnensis

f llsusitikimai

Pusę pasaulio išmaišęs dėstytojas sparnus suglaudė Lietuvoje Ingrida RAKAUSKAITĖ, KF, žurnalistikos I k.

Kas pastūmėjo išvykti iš gimtosios

šalies?

Mano gimtoji šalis - Didžioji Brita­ nija. Vaikystėje su tėvais emigravau į Naująją Zelandiją. Ten ir užaugau.

Vėliau Oklando universitete studija­ vau anglų ir prancūzų literatūrą bei lotynų kalbą, čia įgijau ir prancūzų literatūros magistro laipsnį. To paties dalyko doktorantūros studijoms pasi­ rinkau Lavalio universitetą Kanadoje. Įgijęs daktaro laipsnį, pagal Kanados vyriausybės stipendijos sąlygas priva­ lėjau grįžti į Naująją Zelandiją dėstyti universitete.

Dėstytojas Francis VVhyte’as - kilęs iš Didžiosios Britanijos, aplankęs daugybę šalių, nusprendė pasilikti Lietuvoje. Jis pamilo mūsų šalį ir išmoko sudėtingą lietuvių kalbą. Vilniaus universitete F. VVhyte’as dėsto akademinį rašymą, Kanados studijas ir Didžiosios Britanijos istoriją.

kalų taryboje, teko daug keliauti, nes darbas vyko tarptautiniu mastu.Teko apsilankyti daugelyje Azijos, Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje,

Afrikoje.

Kur Jums teko dirbti iki atvykstant į Lietuvą?

Grįžęs atgal į Kanadą, universitete dėsčiau prancūzų ir anglų kalbų ver­ timą. Paskui teko būti trijų Kanados universitetų įvairių lygmenų adminis­ tratoriumi: dekanu, prorektoriumi. Vė­ liau septynerius metus dirbau Kanados švietimo ministrų tarybos generaliniu direktoriumi. Buvau atsakingas už Ka­ nados provincijų nacionalinių švietimo reikalų koordinavimą. Vėliau tapau Kvebeko universiteto Gatino mieste rektoriumi.

Kuo ypatingos rektoriaus parei­

gos ? Kokiomis savybėmis turi pasi­ žymėti šį postą užimantis žmogus?

Pirma, rektorius turi labai svarbią simbolinę reikšmę, nes jis reprezen­ tuoja Alma Mater misiją ir universiteto vertybes bendruomenės nariams bei visuomenei. Jis turi ne tiek vykdyti projektus, kiek kurti, plėtoti ir palaikyti sąlygas, kuriomis universiteto ben­ druomenės nariai galėtų prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerinimo.

Todėl rektorius turi pats tvirtai vado­ vautis universitetinėmis vertybėmis ir siekti įgyvendinti universiteto tikslus kolegialiu būdu.

pradėjau po truputį rašyti ir skaityti. Po metų lietuvių kalbos studijų Vilniaus universitete jau galėjau pakankamai laisvai susikalbėti lietuviškai gatvėse, parduotuvėse ir 1.1., pradėjau geriau skaityti ir rašyti lietuviškai.Tačiau man dar ir šiandien nėra lengva dalyvauti socialiniuose pokalbiuose arba supras­ ti prasmę, jei keli žmonės kalba tuo pačiu metu. Tačiau kiekvienais metais tai darosi vis lengviau.

Puikiai kalbu, skaitau ir rašau an­ gliškai bei prancūziškai, pakankamai lietuviškai, truputį itališkai; galiu skai­ tyti lotyniškai. Kai dirbau Švietimo rei­

Kurią kalbą buvo sunkiausia iš­

mokti?

Be abejonės - lietuvių.

Kokį įspūdį Jums padarė VU? Pirmą kartą atvykus į Vilniaus univer­

Dėstytojui F. Whyte’ui stipriausią įspūdį padarė Vilniaus universiteto isto­

rinių pastatų architektūra. I. Rakauskaitės nuotr.

Kodėl dar viena savo stotele pa­

sirinkote Lietuvą, o ne kokią nors kitą šalį? Į Lietuvą atvykau 2004 m. rudenį dalyvauti konferencijoje, apsilankiau Vilniaus universitete, buvau supažin­ dintas su jo ilga ir turtinga istorija, mokslo ir studijų pasiekimais. Tada pirmą kartą išgirdau, kaip skamba lietuvių kalba. Mane visą laiką domino kalbų evoliucija, o lietuvių kalba yra sena, originali ir tuo mane patraukė, pradėjau domėtisjos istorija, struktūra.

Todėl, pasitaikius pirmai progai, grįžau atgal į Lietuvą.

Vieną semestrą Vilniaus universitete studijavau lietuvių kalbą.Tada reikėjo grįžti į Kanadą dėstyti. Po metų vėl at­ vykau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbos

ir nuo 2008 m. esu Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros dėstytojas.

Atvykdamas į Lietuvą pažįstamų ne­ turėjau, tačiau vienoje konferencijoje sutikau naujų bičiulių, būsimų kolegų ir žavią lietuvaitę, kuri vėliau tapo mano žmona. Jie visi ir padėjo geriau suprasti šalies tradicijas, kultūrą, tautos bendravimo ypatumus. Dėstytojai ir kolegos iš VU padėjo man suprasti ir išmokti lietuvių kalbą, susigaudyti universiteto aplinkoje - už tai jiems visiems esu labai dėkingas.

Po kiek laiko mokymosi jau galė­ jote susikalbėti lietuviškai? Kiek

iš viso mokate kalbų ir kiek šalių esate aplankęs?

Pirmiausia lietuvių kalbą studijavau savarankiškai iš knygų Kanadoje, tad

sitetą stipriausią įspūdį padarė nepa­ prasta istorinių pastatų architektūra.

Pradėti mokyti universiteto fakultete, turinčiame tokią turtingą istoriją, buvo įspūdinga. Šį istorijos bei tradicijos

jausmą dar labiau sustiprino patirtas įspūdis pirmą kartą aplankius ypatingą universiteto biblioteką ir, žinoma, Šv.

Jonų bažnyčią.

Ar Jums čia patinka ir kas labiau­ siai čia žavi?

Aš labai mėgstu dirbti Vilniaus uni­ versitete. Daugelis dalykų apie Vilnių ir Vilniaus universitetą man atrodo labai teigiami. Labiausiai mane žavi dėstytojų atsidavimas savo darbui.

Gaudami gana kuklų atlyginimą, dės­ tytojai dirba su dideliu entuziazmu ir tiki tuo, ką daro. Be to, kiek žinau, daug jų yra pasaulinio lygio mokslininkai.

Man atrodo, kad tai svarbi Vilniaus universiteto švietimo kokybės dalis.

Galiu žiūrėti pro savo auditorijos langus į XVII a. pastatus šalia univer­

siteto, Pilies gatvėje. Be to, galiu per pertrauką tarp paskaitų išgerti kavos senamiesčio kavinėje! Man tai yra tikrai įdomi patirtis! Ir tai mane žavi.

Gal galėtumėte palyginti skirtingų šalių studentus? Ar skiriasi šių

laikų studentai nuo tų, kada stu­ dijavote Jūs pats?

Tarp skirtingų šalių studentų skirtu­ mų nedaug. Visur studentai dažniau­ siai jauni, trokštantys žinių, energingi,

smalsūs, linksmi, išradingi.

O kalbant apie šių laikų studijas, akivaizdu, kad skirtingos mano ir da­ bartinio laiko mokymosi sąlygos. Šiais laikais studentų mokymosi galimybes, aišku, didesnės. Švietimo pobūdį iš

esmės keičia internetas. Dabar iškilęs uždavinys yra įvertinti, interpretuoti ir analizuoti visą prieinamą informaciją, o anksčiau reikėjo įgyti ir laikyti daug informacijos atmintyje.

Ar Lietuvoje ketinate pasilikti

visam laikui?

Taip. Mane tenkina gyvenimo koky­ bė Lietuvoje. Man Vilnius yra puikus, žalias, kompaktiškas miestas, čia supa labai turtinga kultūrinė aplinka, puo­ selėjamos šventinės tradicijos.

Ko norėtumėte palinkėti VU stu­ dentams?

Palinkėčiau noro mokytis - svarbu nuolat šviestis, siekti savo užsibrėžto tikslo ir nebijoti iššūkių. Manau, turė­ tumėte vertinti tai, ką turite čia, nes Vilniaus universitetas, mano nuomone, teikia kokybišką išsimokslinimą.

Linkėčiau keliauti ar studijuoti ir kitose šalyse, nes įgyti kitokios patirties yra labai naudinga. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo šaknis, todėl, pasisėmus patirties svečiose šalyse, linkėčiau visada sugrįžti į gimtinę ir prisidėti prie

savo šalies plėtros. Aš taip nepadariau, todėl nežinau, ar galėčiau būti pavyz­ dys kitiems.

Ačiū už pokalbį.

„Titaniko" istorija neaplenkė ir universiteto Aušra ŠIAULYTĖ, KF, žurnalistikos I k.

Abi knygos autorės - Žurnalistikos instituto alumnės. Studijų metais bendradarbiavo su „Universitas Vil­ nensis", rengė Studentų atstovybės puslapius. Prieš devynerius metus bakalauro studijas baigusios žurna­ listės atviravo, kad šiuo metu abi yra truputį atitolusios nuo žurnalistikos, dirba viešųjų ryšių srityje.

Gerda Butkuvienė - žurnalistė, ben­ dradarbiavusi su„Versus"„,TheVienne Review", „Ekstra", „Istorijos", delfi.lt, LRT laidos „Arti. Toli" bendraautorė.

Pastaruosius ketverius metus gyvena Austrijoje.

Vaida Lowell - žurnalistė, gyvenanti JAV. Viena iš multimedijos studijos „Chasing the Sun" įkūrėjų, trumpametražių vaizdo projektų „7 dienos", „Frederick Lynch" autorė, anksčiau bendradarbiavusi su TV3, Aukštai­ tijos televizijos, „Panevėžio balso" redakcijomis.

Knyga buvo pradėta rengti prieš metus, artėjančios šios katastrofos metinės buvo puiki galimybė ir paska-

Pasauliui minint 100-ąsias „Titaniko“ katastrofos metines, ši istorija neaplenkė ir Vilniaus universiteto.

Balandžio 11 d. VU KF Žurnalistikos institute Gerda Butkuvienė ir Vaida Lowell pristatė savo knygą „Titaniko lietuviai“. ta autorėms imtis šio darbo.„Titaniko" istorija nuo pat pirmos išplaukimo akimirkos iki šiol yra apipinta legen­ domis ir rasti visus atsakymus yra ne­ įmanoma. Išsiaiškinus, kad laive buvo lietuvių, buvo asmeniškai smalsu kuo daugiau apie tai sužinoti. Ieškoti infor­ macijos mums labai padėjo forumai internete", - pasakojo G. Butkuvienė.

Ir iš tiesų susitikimo metu buvo la­ bai įdomu išgirsti apie internetiniuose forumuose vykstančią dingusių gimi­ naičių paiešką. Tarp kitko, dingusiais lietuviais labiausiai domisi užsienyje

Iš kairės - Vaida Lowell ir Gerda Butkuvienė

Žurnalistikos instituto kiemelyje - susitikimo akimirka

pristato savo knygą Žurnalistikos institute

gyvenantys lietuviai, vietiniams gal tai ne taip aktualu, tačiau net ir po 100 metų atsiranda įsitikinusių, kad ir jų giminaičiai plaukė„Titaniku". Pačios autorės mano, kad žmonės apie tai tvirtina kartais ir nepagrįstai, norėda­ mi ir patys tapti šios legendos dalimi.

Rašytojos pasakojo, kad forumuo­ se gautos informacijos jūroje buvo

galima paskęsti. „Buvo momentų, kai nežinojome, ką atsirinkti", - atviravo V. Lowell. Čia pravertė žurnalistinė

patirtis - nesiremti vienu šaltiniu. Be forumų, pasitelkta ir spauda, knygos, dokumentai, archyvai. Visi šaltiniai buvo nuodugniai išanalizuoti ir lygina­ mi. Knygoje atsiribojama nuo grožinių istorijų, viskas stengtasi pateikti kuo

tiksliau, nes, anot autorių, nebuvo noro spekuliuoti žmonių jausmais, kadangi tema ir taip labai opi. Skaitytoją nuste­ bins pasirinkta netradicinė veiksmo eiga: knyga prasideda ne išplaukimu ir baigiama ne nelaime, o atvirkščiai.

Autorės mano, kad kitaip pateikiant įvykius galima atrasti vėl ką nors naujo.

A. Šia ulytės nuotr.

universitas

2012 m. gegužė

13

vilnensis

_____________________________________________________________________ fff

Dovana VU Biochemijos instituto gyvūnų laboratorijai Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Vivariumas sulaukė didelės dovanos. „ABBOTT GmbH&Co.Kg“ kompanijos Hanoverio (Vokietija) padali­ nys perdavė smulkiųjų laboratorinių gyvūnų įrangos labdaros siuntą, kurioje labai daug įvairaus dydžio naujų arba labai mažai naudotų narvelių, lentynų narveliams, metabolinių narvelių ir kitokių reikmenų. Bendra dovanos vertė viršija 60 000 litų. Gautas inventorius atnaujino laboratoriją, pagerėjo gyvū­ nų laikymo sąlygos, laboratorija tapo šiuolaikiška.

Dr. Virginija BUKELSKIENĖ, VU Biochemijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Vivariumo vedėja „ABBOTT" kompanija įkurta dau­ giau negu prieš 120 metų. Jaunas praktikuojantis gydytojas ir vaistinės savininkas dr. Wallace'as C. Abbottas šiaurinėje Čikagoje virš savo buto

įsteigė įmonę, kuri iki šiol vadinama jo vardu. Pagrindinė šios įmonės veikla buvo alkaloidų fasavimas nedidelėmis tabletėmis, kurios vadintos dozimetri­ nėmis granulėmis. Jos padėjo tiksliau ir efektyviau negu kiti tuo metu naudoti būdai dozuoti vaistus. Tokių tablečių poreikis labai greitai viršijo jo asme­ ninės praktikos poreikius ir iš kuklios įmonės išsivystė„ABBOTT", pasaulinio masto plataus asortimento sveikatos priežiūros produktų kūrimo ir gamy­ bos kompanija. Šiuo metu„ABBOTT" produktai api­ ma visus sveikatos priežiūros etapus nuo naujagimio iki garbaus amžiaus, nuo specialių maisto produktų iki laboratorinės diagnostikos, medici­ nos prietaisų bei vaistinių preparatų. „ABBOTT" dalyvauja kuriant vaistus, kurie skirti AIDS, artritui, hepatitui, diabetui, migrenai ir daugeliui kitų ligų gydyti, atliekant jų ikiklinikinius ir klinikinius bandymus. Maisto pro­ duktų linijoje yra tokie gaminiai kaip kūdikių maistas„Similac", diabetikams

Šis leidinys yra vienas pirmųjų

mūsų universiteto dėstytojų para­ VU Biochemijos instituto Vivariumas gavo dovanų smulkiųjų laboratorinių

gyvūnų įrangą skirtas produktas „Glucerna", mai­ tinimo reikmenys, skirti ligoniams, turintiems specialių poreikių, ir pan. Įmonėje gaminamų medicininės diagnostikos aparatūros, instrumen­ tų, molekulinės diagnostikos rinkinių bei chirurginių reikmenų galima rasti visose pasaulio klinikose. Kompanija turi savo padalinius daugelyje šalių, tarp jų ir Vokietijoje bei Lietuvoje.

VU Biochemijos institutą ir„ABBOTT" kompanijos Hanoverio padalinį sieja dalykiniai ryšiai, o dovanotos įrangos paskyrimą Vilniaus universiteto pada­ liniui nulėmė ir tai, kad likviduojamos ikiklinikinių tyrimų laboratorijos vado­ vas VVerneris Packmoras save kildina

iš Klaipėdos krašto Pakamorių kaimo, kuriame, jo žiniomis, jau daugiau kaip prieš 500 metų gyveno žmonės, turintys panašią pavardę. Dovanojimo laiške buvo rašoma, kad Lietuvai jis jaučia didelę pagarbą, jam malonu, kad ši dovana skiriama būtent šios šalies mokslininkams.

Už tarpininkavimą gaunant įrangą dėkojame Gamtos mokslų fakulteto dekanui prof. Osvaldui Rukšėnui, o už finansinę paramą, skirtą įrangai pervežti, nuoširdžiai ačiū tariame VU rektoriui prof. Benediktui Juodkai.

Kviečiame universiteto mokslinin­ kus naudotis atnaujintos gyvūnų laboratorijos paslaugomis.

Irena ŽUKAUSKAITĖ, Filosofijos fakulteto lektorė

<

Neseniai pasirodė Ekonomikos fakulte­ to Vadybos katedros profesoriaus Juozo Ruževičiaus parašytas originalus monografi­ jos pobūdžio vadovėlis prancūzų kalba „Koky­ bės vadyba. Globalioji koncepcija ir tyrimai“.

Juozas Rt

žlvicius

Management DE LA QL’AL1TĖ Nūtion deKi1.

Doc. dr. Roma ADOMAITIENĖ, Ekonomikos fakulteto Vadybos katedra

Gabių mokinių atpažinimas: psichologinių instrumentų standartizavimas ir taikymas Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos (2009-01 ĮSAK.105) situ­ acijos analizėje konstatuojama, kad Lietuvoje gabūs vaikai atpažįstami asmenine tėvų ir mokytojų iniciaty­ va, kai taikomi subjektyvūs gabumų atpažinimo kriterijai. Dabartinis gabių vaikų identifikavimas olimpiadose, neformalaus ugdymo mokyklose orientuotas į aktyvius, kryptingų in­ teresų turinčius gabius vaikus, tačiau kiti ypatingų intelektinių gebėjimų ir išskirtinai kūrybiški vaikai negauna jų galimybes atitinkančio ugdymo.

Lietuvoje naudojami intelektinių ge­ bėjimų įvertinimo instrumentai nėra skirti labai aukštų gebėjimų vaikų individualiems skirtumams atpažinti, o kūrybiškumui vertinti neturime nė vieno standartizuoto instrumento.

Gabių vaikų intelektinių gebėjimų ir kūrybiškumo atpažinimas yra nauja švietimo pagalbos specialistų veiklos sritis irtam būtina įgyti naujų kompe­ tencijų bei tobulinti turimas.

Pirmoji šiuo metu vykdoma pro­ jekto veikla yra skirta adaptuoti ir

„Management de la qualitė" - knyga studentams ir dėsty­ tojams frankofonams

Mokslas • Ekonomika. Sanglauda

EUROPOS SĄJUNGA

Kuriame Lietuvos ateitį standartizuoti ypatingiems vaikų gabumams ir kūrybiškumui vertinti skirti instrumentus: „Berlyno intelek­ to struktūros testą" ir „Piešimo testą kūrybiškam mąstymui". Atlikus 4600 vaikų atrankinius tyrimus, bus skai­ čiuojamos normos ir patvirtinamos šių testų taikymo galimybės Lietuvos gabių vaikų intelektiniams gebėji­ mams ir kūrybiškumui vertinti.

Antroje veikloje numatyta mokyti naudoti adaptuotus testus 240 mo­ kyklų ir psichologinių pedagoginių tarnybų (PPT) psichologų iš įvairių Lietuvos regionų.Tikimasi, kad jie mo­ kymuose įgytas žinias ir kompeten­ cijas taikys psichologinėje praktikoje (veikla startuos 2012 m. rugsėjį).

Trečioji veikla - 720 gabių vaikų, įver­ tintų standartizuotaistestais, ugdymas pagal neformalaus ugdymo programą.

Mokymo programos „Kūrybiškumo laboratorija: kaip tampama išradėjais"

tikslas - suteikti žinių ir ugdyti kūrybiš­ ko mąstymo įgūdžius: gebėjimą kurti naujas idėjas, savarankiškai analizuoti problemines situacijas, panaudoti įvairias kūrybinio mąstymo technikas, ieškoti, analizuoti ir kritiškai vertinti in­ formaciją, bendrauti ir bendradarbiauti grupėje/komandoje, valdyti įtampos situacijas, viešai pristatyti informaciją, analizuoti, vertinti ir įprasminti įgytą asmeninę patirtį. Kūrybinis mąstymas mokymo metu ugdomas naudojant įvairius informacijos pateikimo ir analizės metodus: praktines užduotis, situacijų analizę, individualias užduotis ir darbą grupelėse, probleminį klausi­ mų aptarimą ir kt.

šytų originalių vadovėlių vadybos tematika.Jis skirtas įVU pagal mainų programą atvykstantiems užsienio studentams frankofonams, ERASMUS programos ir Lietuvos studentams, VU ir kitose Europos aukštosiose mo­ kyklose prancūzų kalba studijuojan­ tiems kokybės vadybos, visuotinės kokybės vadybos, kokybės vadybos metodų, aplinkosaugos vadybos

ir kitus vadybos kursus. Knyga bus naudinga ne tik užsienio studentams, bet ir mūsų fakulteto ir kitų Lietu­ vos aukštųjų mokyklų studentams, siekiantiems tobulinti prancūzų verslo kalbą ir tuo pat metu pagilinti vadybos žinias. Šis leidinys gali būti pravartus ir įmonių vadovams bei vadybininkams frankofonams, ieš­ kantiems naujų strateginio valdymo instrumentų, ketinantiems diegti ar

tobulinti kokybės, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės produktų saugos bei kitas šiuolaikines vadybos sistemas ir taikyti kokybės vadybos metodus bei modelius organizacijos veiklos veiksmingumui gerinti.

Leidinio tikslas - ugdyti būsimų va­

dovų ir vadybininkų gebėjimus taikyti kokybės vadybos, aplinkosaugos bei tausojamosios plėtros koncepciją, metodus ir priemones organizacijų veiklos tobulinimui. Knyga išleista prof. Rimvydo Skyriaus vadovaujamo ir EF vykdomo ES finansuojamo pro­ jekto lėšomis.

Leidinys apima tiek klasikinės kokybės vadybos, tiek ir visai naujas temas.Tai pasakytina apie šiuolaikinę kokybės vadybos aprėpties plėtrą, kokybės vertybines orientacijas, religinį-etninį kokybės reglamentavimą, produktų Halai kokybės sertifikavimą, socialinę atsakomybę, gyvenimo kokybę, žinių vadybos ir visuotinės kokybės vadybos integravimą, tau­ sojamąją plėtrą, įskaitant ir ekologinio pėdsako mažinimo bei aplinkosaugi­ nio ugdymo ir švietimo problematiką.

Paskutinis knygos skyrius („Quo vadis, ųualitologia?") paskirtas kokybės idėjų komunikavimui ir kokybės

mokslų tolimesnės plėtros įžvalgų formulavimui.

Patraukli ir baigiamoji knygos

dalis - „Epilogas", kurioje autorius

sentencijų forma pateikia savo ilga­ metės akademinės ir konsultacinės veiklos kokybės srityje patirtį ir keliolika originalių kokybę atspin­ dinčių maksimų. Norėčiau pacituoti bent porą: „Kokybė - tai uolus įsi­ savinimas, išmokimas bent vienos naujovės, bent vieno naujo dalyko kiekvieną dieną..." „Kokybė - reiškia elgtis teisingai (sąžiningai, dorai,

gerai etc.) net ir tada, kai niekas tavęs

nestebi, nemato..." Šioje knygoje tinkamai integruoti tiek paties autoriaus, tiek kitų moks­ lininkų naujausių tyrimų kokybės

vadybos srityje rezultatai, pateikiama kelios dešimtys autorinių modelių bei paveikslų. Leidinyje yra remiamasi apie 162 moksliniais ir akademiniais šaltiniais. Ši knyga yra puikus ir sek­

tinas mokslo tyrimų integravimo į studijas pavyzdys. Šią 432 puslapių knygą išleido lei­ dykla „Akademinė leidyba" - patrau­ klus knygos dizainas, nepriekaištingas maketavimas, gausios (apie 150) ir gražiai apipavidalintos iliustracijos, dalis jų - spalvotos. Leidinio kokybę laidavo ir puiki šios srities specialistų grupė. Knygą redagavo VU Prancūzų

kalbos katedros vedėja Genovaitė Dručkutė, recenzavo tarptautinė

frankofonų komanda - profesorė Birutė Galinienė (VU EF Ekonominės politikos katedros vedėja) ir profeso­ rius iš Belgijos Tierry Pinethas (Briu­ selio aukštoji komercijos mokykla EPHEC).

Prof. J. Ruževičiaus knygos turinys atitinka daugelyje Vakarų šalių uni­ versitetų dėstomų kokybės vadybos

disciplinų programų turinį, o knygos metodologija ir lygis - vadovėlių aukštosioms mokykloms standartus.

Leidinyje atspindėta ir autoriaus patirtis, dėstant kokybės vadybos kursą prancūzų kalba tiek VU, tiek ir dėstytojų ERASMUS mainų metu

Strasbūro, Paryžiaus, Lozanos ir kitų universitetų studentams.

Prof. J. Ruževičiaus knygos pasi­ rodymas ne tik sveikintinas, bet lai tampa sektinu pavyzdžiu kalbant apie kitus bei kitomis kalbomis ERASMUS studentams skaitomus kursus. Auto­ riui norėtųsi palinkėti neatidėliojant imtis šios knygos lietuviškos versijos rengimo.

* Juozas Ruževičius, Management de la qualitė. Notion globale et recherche en la matlėre, Vilnius: Maison d'ėditions Akademinė leidyba, 2012,432 p., ISBN 978-9955-33-667-9.

universitas

14

2012 m.gegužė

vilnensis

f * f kultūra______________________________________________

„Pro musica" atliko stačiatikių „Jaunimėlio" rankose - Aukso paukštė liturginės muzikos šedevrus Balandžio 26 d. Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos Šokio teatre metų „Aukso paukštės"

Vos prieš mėnesį grįžęs iš Brazilijos, kur gilinosi į Lotynų Amerikos ritmus, Vilniaus universiteto choras „Pro musi­ ca" balandžio 21 d. Šv. Jonų bažnyčioje klausytojams pristatė naujausią savo

programą, kuri nukėlė juos į visiškai

kitą muzikinį pasaulį - skambėjo rusų religinės muzikos šedevrai.

Koncerte taip pat dalyvavo žymi

Lietuvos vargonininkė Virginija Sur­

vilaitė. Ji atliko Vakarų Europos vargoninės muzikos kūrinių programą. Šis koncertas kontrasto principu atskleidė dvi skirtingas - stačiatikių ir Vakarų Europos - muzikines tradicijas.

Kadangi cerkvėse negali skambėti joks muzikos instrumentas ir žmogus tik savo balsu gali šlovinti Dievą, stačiatikių liturginiai kūriniai įgavo

labai plačią, gilią ir išplėtotą faktūrą. Šią funkciją Vakarų muzikoje dažnai atlieka vargonai.

Kiekvienas iš pasirinktų kūrinių atskleidžia vis naują rusų liturginės muzikos aspektą - tai ir P. Česnokovo

romantizmas, ir S. Rachmaninovo aistringas polėkis bei nugrimzdimas į giliausią meditaciją, ir naujosios rusų chorinės mokyklos korifėjaus G. Sviridovo visuotinė malda, kupina liaudiškų intonacijų. Vienas iš programos kūri­ nių - A. Parto„Bogorodice" stebina šio šiuolaikinio estų kompozitoriaus gebė­ jimu perteikti rusiškos muzikos dvasią.

Produktyvumu stebinantis choras „Pro musica" kartu su „Trimito" or­ kestru ir kitu VU choru „Gaudeamus" gegužės 10 d. Kauno filharmonijoje jau atliko, o gegužės 12 d. Vilniaus Šv.

Jonų bažnyčioje atliks Pietų Afrikoje gimusio kompozitoriaus Shane'o Woodborne'o„Rohrau mišias". Cho­ ro planuose dabar - kelionė į Lenkiją. „Pro musica" inform.

R. Vaitekūno nuotr.

apdovanojimas įteiktas VU liaudiškos muzikos kapelai„Jaunimėlis" (V. Nau­ jiko nuotr.). „Aukso paukštė", kaip garbės ir pripažinimo ženklas, kolektyvams atitenka už reikšmingą, aktyvią pas­ tarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, pro­ jektų (respublikinių ar tarptautinių festivalių, konkursų, seminarų ir pan.) inicijavimą ir realizavimą, garso ir vaiz­ do įrašų leidybą, iškilių liaudies dailės kūrinių sukūrimą ir pan. „U. V." inform.

KHF choras„Veni gaudere" subūrė Kauno aukštųjų mokyklų chorus Adelė MIKALKĖNIENĖ, VU KHF choro „Veni gaudere“ vadovė IV miesto aukštųjų mokyklų festi­ valyje kovo 29 d. šių metų festivalio rengėjai - Vilniaus universiteto Kau­ no humanitarinio fakulteto mišrus choras „Veni gaudere" - jauniausius žiūrovus pradžiugino J. Tamulionio „Skaičiuotėmis", o choro merginos padainavo D. Kairaitytės „Pavasario

naktį". Ką tik į Lietuvą po stažuotės grį­ žęs Lietuvos sveikatos mokslų univer­ siteto Medicinos akademijos mišriojo choro „Neris" vadovas T. Lapinskas naujai pristatė Vaclovo Augustino „Tėvyne mūsų" ir jau girdėtas„Neries" repertuaro dainas. Aleksandro Stul­ ginskio universiteto mišrusis choras „Daina" atliko Rolfo Lovlando „You Raiše Me Up", dar negirdėtą Julijos Ovseičiuk kūrinį „Rudens veidas" ir Andrevv Loydo Webberio„A Concert Celebration".

Koncerto pabaigoje jungtinis Kauno studentų choras atliko N. Sinkevičiūtės

„Ne dėl žalio vyno", J. Gudavičiaus„Kur

giria žaliuoja" ir tarptautinį studentų himną „Gaudeamus". Kauno aukštųjų

mokyklų chorų festivalio estafetę

2013 m. perėmė ASU mišriojo choro „Daina" vadovė R. Navickienė.

Festivalio pabaigoje turiningą vaka­

ronę su šokiais ir žaidimais choristams

dovanojo VU KHF folkorinis ansamblis

„Uosinta".

it f sportas VU KREPŠININKAI - PASAULIO LIETU­ VIŲ ČEMPIONŲ TAURĖS LAIMĖTOJAI Rimantas KAMINSKAS Balandžio 28-29 d. Londone vyko Pasaulio lietuvių čempionų taurės turnyras, kuriame puikiai pasirodė Vilniaus universiteto krepšininkai.

Pusfinalyje įveikę Londono „Baltic Staff", o finale Kauno miesto regu­ liaraus čempionato nugalėtojus „Bokštuvos" krepšininkus, jie į Vilnių parsivežė čempionato nugalėtojų taurę.

Tai pirmasis toks turnyras, bandan­ tis suvienyti visus pasaulio lietuvius krepšininkus, tačiau gaila, kad į šį čempionatą negalėjo atvykti Airijos lietuvių komanda. į kitą čempionatą organizatoriai taip pat kvies ir stiprias Amerikos lietuvių ekipas. Ypač pajėgi yra JAV Čikagos miesto komanda.

ambasadorius, buvęs Teisės fakul­ teto dėstytojas dr. Oskaras Jusys.

Būtent jis įteikė mūsų komandai apdovanojimus ir pakvietė komandą pirmadienio rytą atvykti į ambasadą, į pagerbimo ceremoniją. Tačiau ko­ manda turėjo anksti išvykti į namus ir šiose iškilmėse nedalyvavo.

Naudingiausiu šio turnyro žaidėju buvo pripažintas mūsų komandos krepšininkas, Filosofijos fakulteto II kurso studentas Laurynas Jacevičius.

Be jo, komandoje rungtyniavo ko­ mandos kapitonas Paulius Macijaus­ kas,Tadas Ivanauskas (IF), Gabrielius Ramonas (EF), Vytautas Jurkevičius (MIF), Andrejus Gorskovas (GMF), Domantas Pipiras,Tomas Krivonosovas (TF), Danielius Palepšaitis, Karolis Brusokas, Andrius Čeplinskas (EF) ir

Labai džiugu buvo tai, kad šį renginį parėmė ir Lietuvos amba­ sada Didžiojoje Britanijoje bei jos

GMF absolventas Benas Steponėnas.

Komandos vyr. treneris - Rimantas Kaminskas.

Čempionų taurę iškovojusius VU krepšininkus sveikino ir Lietuvos amba­ sadorius Didžiojoje Britanijoje dr. Oskaras Jusys. SSC archyvo nuotr.

AEROBINĖS GIMNASTIKOS RINKTINĖS TRIUMFAS TARPTAUTINĖSE VARŽYBOSE Gegužės 4-6 d. Visagine vyko VII tarptautinės sportinės aerobikos varžybos„Visaginas Open 2012", kuriose dalyvavo sportininkai iš šešių valstybių. VU aerobinės gimnastikos rinktinė (trenerė Teresė Gritėnienė, sportininkės K. Koniuševa, Ž. Launagaitė,

I. Vinciūnaitė, M. Malceva, V. Mankevič, A. Zezyulchik) iš šių tarptautinių varžybų parsivežė aukso medalius (SSC arch. nuotr.).

Varžybose teisėjavo dvi tarptautinės ir nacio­ nalinės kategorijos teisėjų brigados. Sportininkai, treneriai, komandų vadovai iš Švedijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos turėjo pui­

kią galimybę ne tik įvertinti vieni kitų sportinius laimėjimus, bet ir artimiau susipažinti, užmegzti dalykinius kontaktus.

SSC archyvo nuotr.

STALO TENISININKĖS IR VĖL ČEMPIONĖS Džiuljeta LIEPINAITIENĖ Šį savaitgalį į „Kauno Bangos" sporto centrą rinkosi geriausios Lietuvos stalo teniso komandos, kurios turėjo išsiaiškinti nugalėtojos vardą. Tarp moterų komandų buvo irVilniaus universiteto komanda, kuri pernai šiose varžybose tapo čempione. Šiemet merginos taip pat buvo labai kovingai nusi­ teikusios ir troško apginti pernai iškovotą titulą. Nors sakoma, kad garbingiausią titulą lengviau iškovoti nei pakartoti, šis posakis Vilniaus universiteto merginų komandai netiko. Merginos nugalėjo abi komandas: Klaipėdos „Etna" ir praėjusių metų antrosios vietos laimėtoją Mažeikių„Vijurko" komandą.Taigi mūsų stu­ dentės antrus metus iš eilės tapo Lietuvos komandinio stalo teniso čempionato nugalėtojomis.

Universiteto garbę gynė būsimos teisininkės Aistė Ma­ rija Macaitė ir Auksė Gecevičiūtė, Ekonomikos fakulteto studentė Ieva Venslavičiūtė ir filologė Aušra Stirbytė.

Sveikiname merginas su puikia pergale!

Sėkmingas šis čempionatas buvo ir pirmakursiam teisininkui Matui Vilkui, kuris, atstovaudamas Mažeikių „Vijurko" komandai, tapo Lietuvos čempionu.

universitas

2012 m. gegužė

15

vilnensis

mes - studentai/1 k

Teisininkų dienos 2012: ką nuspręsi Tu? Balandžio 19-20 d. Teisės fakultete vykusios Teisininkų dienos 2012 (TeDi‘12) ir toliau tęsė tradiciją bandyti atskleisti, iš ko susideda teisininko gyvenimas. Šių metų tema „Kaip nuspręsi Tu?"

dėstytojų ir studentų komandos.

siekta pabrėžti teisininko nuolatos priimamų sprendimų svarbą ir pa­ skatinti kiekvieną rinktis savo kelią į sėkmę. Juk viskas priklauso nuo to, kaip nuspręsi Tu! TeDi'12 sveikino Vilniaus universi­ teto Teisės fakulteto bendruomenę ir teisininkus, kurių gyvenimas ir darbas susideda iš svarbių sprendimų.TeDi'12 organizatorė -VU Studentų atstovybė Teisės fakultete skatino studentus su­ vokti savo priimamų sprendimų reikš­ mę ir jais daromą įtaką visuomenei.

Nors prodekanas doc. T. Davulis iš dėstytojų komandos prieš pradedant varžybas paskelbė savo ekipos šūkį „Mes galvosim apie pergalę, o jūs galvokit apie sesiją", studentai apie mokslus, matyt, galvojo tik pirmaja­

me kėlinyje. Antrajame jie išsiveržė į priekį ir pergalę iškovojo 12 taškų persvara - 49:37.

Nugalėtojams įteikta Čempionų taurė, o studentai savo ruožtu dėsty­

tojų komandai įteikė prieš 3 dienas Rektoriaus taurės krepšinio varžybose

jų iškovotą sidabro medalį.

Kiekvienas renginys tai teisingas sprendimas!

Pirmąją renginių dieną įvyko konferencija-diskusija„Eutanazija: pagalba žmogui ar nusikaltimas?".Tai rimčiau­ sias ir svarbiausias TeDi'12 renginys.

Apie eutanaziją diskutavo teisėjas prof. A. Abramavičius, advokatas doc.

J.Gumbis.VU Medicinos fakulteto stu­ dentas V. Rakauskas ir kiti dalyviai.

Kvietė sportuoti ir orientuotis Šių metų TeDi naujovė - krep­

šinio varžybos, kuriose susirungė

TeDi'12 pirmosios dienos renginiai sklandžiai perėjo į antrąją dieną ir baigėsi balandžio 20 d. naktį, 2 va­ landą. Tuomet paaiškėjo geriausia iš vienuolikos komandų, dalyvavusių naktinėse orientacinėse varžybose.

Nugalėtojais tapo komanda „Stigas", o „Be orientacijos" ir „Katyčių glostytojams" atitinkamai atiteko antroji ir trečioji vietos.

mandą „Husarai" įveikė seminarų vedėjų komanda. Į finalą ji pateko nugalėjusi dėstytojų komandą, o „Husarai" buvo geriausi iš 8 proto mūšyje dalyvavusių ekipų.

Proto mankštoje dalyviams teko pa­ demonstruoti ne tik savo žinias, bet ir gebėjimą logiškai mąstyti, rasti sąsajas, o kartais ir pasinaudoti intuicija. Sun­ kiau sekėsi varžytis dėstytojų ir semi­ narų vedėjų komandoms. Atsakymų į kai kuriuos klausimus jie taip ir nerado, į finalą su 3 taškų persvara vis dėlto išėjo seminaro vedėjų komanda.

Viename linksmiausių TeDi'12 renginių - aukcione šiemet surinkta daugiau kaip 900 litų poilsio zonai pirmame fakulteto aukšte sutvarkyti.

Svariausiai prie to prisidėjo penkiems studentams dekano prof. V. Nekro­ šiaus ir prodekano doc. H Šinkūno

Protmušio dalyviai demonstravo ne tik žinias, bet ir gebėjimą logiškai mąstyti ir intuiciją

skirta popietė gamtoje gaminant plovą. Šios pramogos pradinė 100 litų

kaina išaugo iki 330 litų.

180 litų nepagailėta už dieną su dėstytoju prof. J. Prapiesčiu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. 70 litų įver­ tinta galimybė susirungti pusantros valandos lauko teniso draugiškame mače su prodekanu doc. dr.T. Davuliu. Dėstytojos G. Urbanavičiūtės želė torto sužavėtas aukciono dalyvis užjį sumokėjo 60 litų. Nemažai aukciono fondą papildė ir prof. E. Kūrio stu­ dijų metų kaklaraištis su šuniukais bei Baudžiamasis kodeksas su prof.

A. Abramavičiaus autografu ir nuo­ trauka.

Protų mankšta ir aukciono azartas

TeDi‘12 kulminacija su žvaigždėmis

Po atkaklios ir sunkios kovos TeDi'12 protmūšyje studentų ko­

Dvi dienas Saulėtekyje ir sostinėje šurmuliavusių TeDi'12 šešių renginių

Krepšinio aikštelėje susitiko dėstytojų ir studentų komandos maratoną užbaigė kulminacija -

Jau ketvirtą dešimtmetį kiekvie­

vakarinė dalis „Teisingas sprendi­

ną balandį rengiamos Teisininkų

mas - užsikrėsti šventine nuotaika". Į „Pramogų banką" gausiai susirinkusią

dienos - tai kasmetinis Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakulteto Studentų

publiką linksmino jau vieną kartą

atstovybės organizuojamas renginys.

Pagrindinis iniciatyvos tikslas - eks­

TeDi šventėse pasirodę didžėjai DJ

Nekrošius (Teisės fakulteto dekanas)

perimentuoti ieškant naujo požiūrio

ir DJ Davulis (fakulteto prodekanas).

į teisę ir šios profesijos žmones. Tei­

Vakaro debiutas - VU TF studentų

sininkų dienos organizuojamos nuo 1978 m., jų iniciatoriumi laikomas prof. Egidijus Kūris.

muzikinė grupė, jos pasirodymą papildė entuziastingai sutikta grupė

„Saulės kliošas".

TF inform.

Nuotaikingo „LeŽuDi - 2012" atidarymo lietus nesugadino „Niekojau nestebina, kad per žurnalistų šventę, gegužės 7-ąją, pila lietus. O gegužės 8-ąją šviečia saulė“, - juokavo Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis. Iš tiesų, visą pirmadienio dieną kaupęsi debesys prapliupo būtent prasidėjus kas­ metiniam Vilniaus žurnalistikos instituto studentų ir Žurnalistų sąjungos organizuojamam renginiui.

Tačiau niūrus oras nesugadino pakilios renginio atmosferos. Šventės metu žodžiais ir mintimis dalijosi Žurnalistikos instituto akademinė ben­ druomenė, profesionalūs žurnalistai, žiniasklaidos atstovai, muzikinius kūrinius atliko studentai.

Monika VISOCKYTE, KF, žurnalistikos I k. „Žurnalisto nereikia mylėti, žurnalistą reikia gerbti“

centrinėmis Vilniaus gatvėmis tradi­ ciškai žygiavo žurnalistikos studentų eisena. Studentai skandavo šūkį „Kokybė be banalybės", pasisaky­ dami už profesionalią, atsakingą ir kokybišką žurnalistiką. Žurnalistikos

švenčiame spaudos atgavimo, kal­ bos ir knygos dieną. Šiemet Vilniaus

instituto kiemelyje susirinkusiuosius sveikino Komunikacijos fakulteto dekanas docentas Andrius Vaišnys.

Jis linkėjo žurnalistams susitelkimo

universiteto žurnalistikos studentai dvidešimt pirmąjį kartą organizuoja LeŽuDi - žurnalistų dienas. Šia proga

ir ištvermės darbuose, taip pat at­ kreipė dėmesį, kad šios profesijos atstovai visų pirma privalo suprasti,

Gegužės 7-ąją Lietuvoje kasmet

direktorės Rasos Navickienės rankų atsiėmė antro kurso studentė Agnė

Mankevičiūtė. Nacionalinėje spaudo­ je praktiką geriausiai atliko taip pat antro kurso studentė Jorė Janavičiūtė.

Jai prizą įteikė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Už geriausią garso ir vaizdo raiškos praktiką apdovanojimą trečio kurso studentui Aurimui Abišalai įteikė Lietuvos radijo ir televizijos komisi­ jos pirmininkas profesorius Paulius Subačius. Už geriausią bakalauro kū­

LeŽuDi atidarė tradicinė žurnalistikos studentų eisena. E. Babelio nuotr.

jog visuomenė turi gerbti žurnalistą, bet nebūtinai jį mylėti.„Verslo klasės" irjliustruotojo mokslo" redaktorius Aurelijus Katkevičius pažymėjo, kad šių dienų žurnalistai gyvena labai įdomiu laikotarpiu - permainų, technologijų įsigalėjimo laikotarpiu, ir linkėjo šį laikotarpį išnaudoti tin­ kamai. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ragino studentus paneigti 2012 m. profesijų perspektyvumo rodiklį, kuris pateikė žurnalistikos profesiją

kaip vieną neperspektyviausių. „Kas

drįso pasakyti, kad tai neperspektyvi profesija? Žurnalistikos studentai, jūs turite įrodyti, kad tai netiesa!" -

ragino pirmininkas.

Geriausiems žurnalistikos studen­ tams - apdovanojimai Geriausios regioninės praktikos apdovanojimą iš Nacionalinės rajonų

ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos

rybinį darbą buvo įvertinta Raminta Jonikaitė. Ji apdovanojimą atsiėmė iš Delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės.

Neką mažiau svarbus buvo ir Jaunųjų žurnalistų konkurso apdovanojimas. Šiemet mokiniai rašė ir kūrė vaizdo siužetus trimis temomis: „Mano sva­ jonių interviu",,Piliečių žurnalistika: naujienas kuria visi" ir „Jei aš būčiau žurnalistas". Iš 46 jaunųjų žurnalistų

darbų komisija atrinko keturis ge­ riausius.

Pasibaigus pirmajam LeŽuDi ren­

giniui, dalyviai visą savaitę aktyviai dalyvaus paskaitose, konkursuose ir kituose renginiuose.

VU SA programa „Be etikečių" kvietė į diskusiją apie šeimą Balandžio 27 d. universitete vyko VU SA programos „Be etikečių“ organizuota diskusija „Šeimos samprata Lietuvoje“.

Diskusijoje dalyvavo Ateitininkų federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė, Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras ir Seimo narys Vaidotas Bacevičius.

Diskusijos dalyviai aptarė įvairius

daug klaustukų negalima imtis keisti

temos aspektus, juolab kad šeimos

Konstituciją, kad ši atitiktų vienos pusės

sampratos problema Lietuvoje pasta­

poziciją", - po diskusijos kalbėjo vienas

ruoju metu ypač aktuali.„Diskusiją su­

iš organizatorių Tomas Reves.

rengėme todėl, kad norėjome universi­

„Ir toliau sieksime, kad svarbiais

teto bendruomenei ir visai visuomenei

visuomenei klausimais būtų viešai ir

parodyti temos, kuria buvo diskutuota,

atvirai diskutuojama. VU SA programa

kompleksiškumą. Diskusija aiškiai

„Be etikečių" ir buvo sukurta skatinti

paliudijo, kad egzistuoja dar daug

toleranciją ir lygybę universiteto ben­

neatsakytų klausimų, daug skirtingų

druomenėje, kovoti su įvairių formų

nuomonių.Tad akivaizdu, jog esant tiek

diskriminacijos apraiškomis. Aktyvus

darbas už žmogaus teises reiškia, jog siekiame, kad visų nuomonės būtų išklausytos ir kad įvairaus spektro mažumos (neįgalieji, tautinės mažu­ mos, homoseksualai, vienokį ar kitokį gyvenimo būdą išpažįstantys žmonės ir pan.) nebūtų diskriminuojamos dau­ gumos. Atvirumas ir yra ta priemonė, kuria siekėme ir sieksime užsibrėžtų tikslų", - apie programą „Be etikečių" kalbėjo T. Reves.

VU SA inform.

universitas

16

2012 m. gegužė

vilnensis

11/paskutinis puslapis_______

Roko opera „404: Rojus nerastas" Balandžio 27 d. Ūkio banko teatro arenoje praūžė garsioji Vil­ niaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų organizuojama roko opera. Šis triukšmingas renginys kasmet vainikuoja matematikų ir informatikų dienas (MIDI).

Vaida ROKAITĖ Šių metų roko operos tematika atskleidė

studentų baimes ir nuodėmes - nusirašinėjimą, paskaitų nelankymą, abejingą požiūrį į moks­ lus - ir lietuviškos švietimo sistemos trūkumus.

Operoje buvo pasakojama pirmakursės MIF'o studentės Dantės istorija. Veikėjos vardas pri­ mena garsųjį Dante's Alighieri kūrinį„Dieviškoji komedija", ir visai ne be reikalo - pagrindinė veikėja blaškosi Vilniaus gatvėmis nerami, nu­ sivylusi, po pirmo kolokviumo nori mesti MIF'ą, tačiau netrukus pasirodo Azaras - pragariškas vedlys, siūlantis Dantei pažinimą ir visus trokšta­ mus atsakymus. Azaro lydima mergina keliauja per pragaro ratus, mato su studijomis susijusias problemas, studentiškas baimes ir nuodėmes, susipažįsta su pragaro valdovu Moriarčiu, kuris jai pasiūlo tobulą universitetą, kuriame nėra nei rotacijų, nei griežtų dėstytojų, nei taisyklių. Šis tobulas universitetas toks geras, kad net

*

netikras, ir Dantė netrukus tai suvokia, taip pat suvokia, kokia jai gyvenime svarbi logika, kad MIF'e patiriami sunkumai yra įveikiami... Juk suprantate, kad pasakojimas baigiasi laimingai prašymas mesti universitetą suplėšomas, nes Dantė jau žino - jos vieta tik MIF'e.

Dar 2011 m. vasarą roko operos vadovė Jelena Prusakova susirinko komandą, kurios didžiąją dalį sudarė MIF'o studentai, visi į pa­ saulį žvelgiantys savaip, tačiau susivieniję tam, kad sukurtų kiekvienam artimą roko operą: aranžuotėmis rūpinosi Raimonda Žiūkaitė, už

dekoracijas atsakingas buvo Edvinas Drevinskas, vokalistus, šokėjus bei aktorius rengė, jų kostiumus dailino Jūratė Bosevičiūtė, IT srities vadovas buvo Darius Kavaliauskas, įspūdingus šokius kūrė ir šokėjus muštravo choreografas Deividas Anusas, vokalo vadovės buvo Berta Timinskaitė ir Eglė Sabaliauskaitė, ritmo grupę prižiūrėjo Evaldas Bielinis, renginio viešinimui ir viešiesiems ryšiams dėmesį skyrė Arūnė Krivičiūtė, dainų tekstų rašytojų komandą ganė Kristina Vrubliauskaitė ir tik šiemet atsiradusios režisūrinės komandos galva tapo ir scenarijų kurpė Aistė Vilkaitė.

Prie šio projekto prisidėti pareiškė norą apie 200 ne tik MIF'o studentų. Visos komandos daug dirbo, repetuodavo ne tik darbo dienomis, paprakaituoti tekdavo ir savaitgaliais, ir net naktimis. Bet ir linksmybių darbo metu netrū­ ko. Organizatorių niekas negalėtų apkaltinti neekologiškumu - taupydami išteklius Edvinas (dekoracijų vadovas) ir Jūratė (kostiumų vadovė)

V. Lukšio nuotr. pernykštį Tiuringo mašinos kostiumą pavertė šiųmetinės konvejerio prižiūrėtojos Rotacijos drabužiu.

Dar prieš suskambant pirmiesiems roko ope­ ros akordams, režisierė A. Vilkaitė patikino, kad žmonės renginiui atidavė viską, kad tiki, jog kie­ kvienas lipantis ant scenos, kiekvienas stovintis užkulsiuose į roko operą sudėjo visą savo širdį, visas jėgas, visas pačias geriausias mintis. Tenka patikėti - užteko pamatyti jau po renginio daly­ vių akyse blizgančias ašaras - ir iš laimės, kad tai, ką daugiau nei penkis mėnesius kūrė, pagaliau buvo parodyta ir pasitikta plojimais, ir iš liūdesio, kadjau viskas - baigta, kad belieka kaupti jėgas kitiems metams! Kiekvienas patars - tik išgirdę, registruokitės į atrankas. Kiekvienas ranką prie širdies pridėjęs pasakys, kad tokie nuostabūs dalykai atsitinka tik kartą gyvenime.

Teko girdėti, kad„Rojus nerastas" tiesiog kei­ čia likimus - ne vienas ir ne du pasimetę„fuksai" po renginio tikino, kad scenoje matė savo istoriją ir vis dėlto... vis dėlto MIF'o nemes.

V. Lukšio nuotr.

M. Daužickaitės nuotr.

M. Daužickaitės nuotr.

Redakcijos adresas:

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,

VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018,

ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko M. Daužickaitės nuotr.

V. Lukšio nuotr.