Universitas Vilnensis, 2008 m. balandis Nr. 3 (1687)

LaikraJfių skaitykla

& universitas 3!^ vilnensis

»hinc itur ad astra

> -1579-

2008 m. balandis

Nr. 3 (1687)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://www. vilnensis. vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Šiame numeryje:

Prorektorių komanda pasipildė Skaitykite p. 2

Vaikai piešti Vilniaus universitetą Skaitykite p. 2

Gabrielė Taminskaitė, 14 m.

Surinktos Itišos padeda išsaugoti istorini Universiteto paveldą Skaitykite p. 4

| pagalbą dtistytojams naujos technologijos Skaitykite p. 8

Gegužės 5-10 d. IX tarptautinis univer­ sitetų teatrų forumas „Kartos pėdsakai“

/<AAt6£ PėMAfrAf

O

UNIVERSITETAS STUDENTŲ GLĖBYJE Neįprastą būdą pažymėti savo profesinę dieną „FilosDi” sugalvojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai. Balandžio 2 d. jie surengė akciją, kurioje buvo kviečiami dalyvauti studentai, dėstytojai, Universiteto administracijos darbuotojai ir visi kiti norintieji. Akcijos tikslas - „apkabinti Vilniaus universitetą“.

Apie trečią valandą dienos gausūs būriai akademinės visuomenės atstovų ir smalsaujančių praeivių susirinko prie centrinių seniausio Lietuvos universiteto rūmų. Akcijos koordinatoriams teko paplušėti, reguliuojant „apkabinimo“ eigą, tačiau galiausiai rezultatas buvo pasiektas - gyva rankomis susikibu­ sių žmonių grandinė apjuosė centrinius Vilniaus universiteto rūmus. Akcijos dalyviams buvo išdalyti oro balionai, kurie iškart po apkabinimo ceremonijos buvo paleisti į dangų.

Vilniaus universiteto centrinių rūmų komplekso perimetras sudaro apie vieną kilometrą. Manoma, kad akcijoje dalyvavo apie 1000 žmonių.

2

unjversnas

2008 m. balandis

vilnensis

----------------------

iiukronika

Prorektorių komanda pasipildė Vilniaus universiteto prorektorių komanda pasipildė nauju nariu.

Penktuoju prorektoriumi tapo doc. dr. Rimantas Vaitkus - jis kuruos tarptau­ tinių reikalų sritį. Balandžio 15 d. VU rektorius akad.

Benediktas Juodka pristatė R. Vaitkų Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus darbuotojams. Būtent šis skyrius bus pavaldus naujajam VU prorektoriui.

Rimantas Vaitkus - Vilniaus uni­ versiteto absolventas. 1980 m. baigė VU Chemijos fakultetą, vė­ liau dirbo Taikomosios enzimologijos institute „Fermentas“ (da­ bar- Biotechnologijos institutas).

Turi gamtos (fizikos) mokslų dak­ taro laipsnį. R. Vaitkui anksčiau te­ ko dirbti ir Vilniaus pedagoginia­ me universitete, ir Mykolo Romė­ no universitete, kur jis pastaruoju metu ėjo plėtros prorektoriaus pa­ reigas. 1997-2001 m. jis vadova­ vo Mokslo ir studijų departamen­ to prie Švietimo ir mokslo ministe­ rijos Studijų skyriui.

Rimantas Vaitkus - tarptautinių reikalų prorektorius.

V. Naujiko nuotr.

Naujajam prorektoriui teks skir­ ti nemažai jėgų palaikant ir plėto­ jant tarptautinius Vilniaus univer­ siteto ryšius. Ilgą laiką šių ryšių pa­ laikymo atsakomybė tiesiogiai guldavo ant rektoriaus pečių, ta­ čiau galiausiai buvo nuspręsta, kad efektyviam darbui šioje srity­ je reikalingas atskiras žmogus. „Internacionalizacija, ryšiai su už­ sienio partneriais mūsų universi­ tetui yra labai svarbūs. Mes visa­

Išrinktas nau as Kauno humanitarinio fakulteto dekanas ._________ Balandžio 16 d. VU Kauno humanitarinio fakulteto Taryba išrinko naują fakulteto dekaną. Juo tapo prof.

Saulius Gudas. Rinkimuose dalyvavo trys fakulteto katedrų iškelti kandidatai prof. Dainora Grundey, doc. dr. Edverdas Vaclovas Bartkus ir prof. Saulius Gudas.

Prof. Saulius Gudas gimė 1952 m. Kaune. 1969 m. baigė Klaipėdos K. Donelaičio vidurinę mokyklą (dabar - Vytauto Didžio­ jo, gimnazija). 1974 m. su pagyri­ mu baigė Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno techno­ logijos universitetas). 1982 m. ap­ gynė technikos daktaro diserta­ ciją Maskvos inžinerinės fizikos institute (valdymo informacijos sistemų projektavimo sritis). 1986 m. jam suteiktas docento vardas.

2005 m. atliko habilitacijos proce­ dūrą. Dirba profesoriumi VU Kau­ no humanitarinio fakulteto Infor­ matikos katedroje ir Kauno tech­ nologijos universiteto Informatikos fakulteto Informacijos sistemų ka­ tedroje. Prof. S. Gudas VU KHF taip pat ėjo Informatikos reikalų prode-

4

NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA

IAUS SITFr

da laikėmės šios nuomonės, stu­ dijų internacionalizavimas yra įtvir­ tintas ir mūsų Strateginės veiklos plane. Akivaizdu, kad tai atsakin­ gas darbas, kurio vykdymu dabar rūpinsis tarptautinių reikalų pro­ rektorius“, - taip R. Vaitkaus pa­ skyrimą komentavo B. Juodka.

Mintis, kad reikalingas žmogus, kuris tikslingai rūpintųsi tarptautiniais universiteto reikalais, nėra nauja.

Nuo praėjusių metų lapkričio tarp­ tautinių ryšių reikalais rūpinosi rek­ toriaus patarėja doc. dr. Birutė Ma­ rytė Pociūtė, kuri ėjo šias pareigas puse etato. Pasak rektoriaus, laikas parodė, kad tarptautinių reikalų tvar­ kymui reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio ir jėgų - tai ir lėmė naujo prorektoriaus etato įsteigimą.

Pristatydamas R. Vaitkų Tarptauti­ nių programų ir ryšių skyriui VU rek­ torius trumpai apibrėžė ir naujojo prorektoriaus darbų sritį. Naujai pa­ skirtam prorektoriui teks spręsti klau­ simus, susijusius su dvišalių sutar­ čių palaikymu ir vykdymu. Rektorius taip pat pageidavo, kad ypatingą dė­ mesį R. Vaitkus skirtų akademinio mobilumo klausimams, ypač stu­ dentų užsieniečių pritraukimo į Vil­ niaus universitetą problemai. „U. V.“ inform. kalavimų specifikavimo metodais.

1996 m. stažavosi Londono miesto universitete, domėjosi mokymo kur­ sais IS projektavimo ir objektinio modeliavimo srityse. 1995-1997 m. dalyvavo tarptautiniame COPERNICUS projekte. Dalyvavo EUREKA idėjų mugėse 1998 m. Jūrmaloje (Latvija) ir 1999 m. Stokholme (Šve­

dija). 2004 m. stažavosi Dresdeno technikos universitete. Šiuo metu dalyvauja tarptautinių konsorciumų BALTECH ir MOCURIS veikloje.

Nuotoliniam mokymui parengė „Duomenų bazių ir informacijos sis­ temų“ ir „Šistemų teorijos“ kursus,

kano pareigas. Jis yra Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys.

Prof. Sauliaus Gudo mokslinio darbo sritis - žiniomis grindžiama in­ formacijos sistemų (IS) inžinerija, jo tyrimo objektas - kompiuterizuoto IS projektavimo metodai ir technologi­ jos, kurios grindžiamos organizaci­ jų veiklos žinių modeliais. Svarbiau­ sieji darbo rezultatai - sukurtas ir pa­ skelbtas tarptautinėje spaudoje for­ malus veiklos valdymo informacinių procesų modelis, veiklos informaci­ nės architektūros modelis, veiklos žinių bazės modelis.

1995 m. profesorius stažavosi Stokholmo karališkajame universi­ tete, domėjosi IS projektavimo ir rei­

skaito šių dalykų paskaitas audito­ rijoje ir naudodamas nuotolinio mo­ kymo technologijas.

Prof. S. Gudas taip pat yra projek­ to „Integruotos mokymo programos verslumui ugdyti“ vadovas (Vilniaus universitetas, Bendrojo programa­ vimo dokumento 2 prioriteto „Žmo­

giškųjų išteklių plėtra“ BPD 2.4 prie­ monė „Mokymosi visą gyvenimą są­ lygų plėtojimas“, 2006-2008).

Naujasis dekanas KHF skaito pa­ skaitas bakalaurantams bei magist­ rantams. Studentai išklauso sistemų teorijos, grafinių veiklos procesų mo­ delių, vadybos informacijos sistemų, organizacijų informacinės architek­ tūros kursus.

Profesorius S. Gudas žaidžia krep­ šinį, yra KTU veteranų klubo „Ome­ ga“ narys. Renka aforizmus ir pats kuria „absoliučius“ aforizmus. Ko­ lekcijoje yra sukaupta apie 1200 aforizmų.

KHF inform.

JAV žurnale - apie Vilniaus universiteto architektūros ansamblio restauravimą JAV leidžiamo periodinio leidinio „Pokalbiai apie jėzuitų aukštąjį mokslą“ 2008 m. vasario mėnesio numeryje pasirodė interviu su ponu Richardu P. Doberiu, kuriame kalbama apie Vilniaus universiteto archi­ tektūros ansamblį.

Ponas R. R Doberis, „Dober, Lidsky, Craig and Associates“ firmos, užsiimančios universitetų planavi­ mu, partneris, neseniai lankėsi Vil­ niuje. Jis vadovavo ekspertų gru­ pei, parengusiai Vilniaus universi­ teto architektūros ansamblio res­ tauravimo ir konservavimo planą.

Interviu ponas R. R Doberis kal­ ba apie jėzuitų paveldą ir univer­ sitetinių miestelių planavimą, iš­ saugant tradicijas ir prisitaikant prie naujų technologijų, ekologi­ jos, saugumo poreikių. Jis mini Vil­ niaus universitetą kaip senosios jėzuitų architektūros pavyzdį, iš­ gyvenusį daug pasikeitimų ir per­ versmų, bet išsaugojusį senąjį pa­ veldą, pagarbą jam ir suvokimą, kad tai svarbi įvaizdžio dalis.

Vilniaus universiteto ansamblio restauravimo ir konservavimo pla­ nas parengtas privataus JAV fon­ do lėšomis. „Getty“ fondas - vie­ na didžiausių filantropinių organi­ zacijų pasaulyje, remianti meno istorijos tyrimus, meno kolekcijų, istorinių pastatų ir archeologinių objektų konservavimo projektus, skatinančius vizualinių menų su­

vokimą ir apsaugą. Nuo įkūrimo 1984 m. „Getty“ fondas parėmė per 4000 projektų 175 šalyse.

Tai didelė paspirtis Vilniaus uni­ versitetui, kurio pagrindinės funk­ cijos - mokslas ir studijos - nesu­ teikia daug galimybių skirti dide­ les sumas unikaliam architektū­ ros ansambliui restauruoti. Pa­ rengta rūmų restauravimui reika­ linga dokumentacija pasinaudo­ jant Lietuvos ir užsienio specia­ listų patirtimi. Ja remiantis bus ga­ lima pradėti kompleksiškai remon­ tuoti ir restauruoti visą universite­ to ansamblį, išsaugant jo paskirtį.

Daugiau informacijos rasite in­ terviu su ponu Richardu R Doberiu http://www. marquette. edu/library/ co/lections/archives/Conversations/No33_2008/no33_ dober. pdf

Parengė Nijolė BULOTAITĖ

Didžiosios Britanijos leidykla išleido mūsų profesorės knygą Tarptautiniu mastu pripažinta Didžiosios Brita­ nijos leidykla „Cambridge Scholars Publishing“ šįmet išleido Filologijos fakulteto anglų literatū­ ros profesorės Reginos Rudaitytės knygą anglų kalba „Postmodernism and After. Visions and Revisions“, kurioje bandoma reflektuoti naujausios pastarojo dešimtmečio Vakarų literatūros reiškinius ir tendencijas. Tai žvilgsnis į postpostmodernistinę epochą, jos literatūros, te­ orijos ir kultūros procesus. Knyga skirta akademinei bendruomenei, literatū­ rologams, studentams ir visiems, kurie domisi šiuolaikine Vakarų literatūra. „U. V.“ inform.

Vaikai piešė Vilniaus universitetą Balandžio 2 d. VU centriniuose

rūmuose buvo atidaryta vaikų

piešinių parodėlė „Piešiame Vilniaus universitetą“.

NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS komitetas kandidatus vertins pagal Nobelio premijos modelį

Baigėsi terminas pateikti darbus 2008 m. NACIONALINĖS PAŽAN­

GOS PREMIJOS (NPP) apdovanoji­ mams.

Orientuodamasis į Nobelio pre­ mijos darbo principus, šiemet NPP komitetas iš esmės keičia darbų vertinimo ir premijavimą tvarką. NPP komitete nuspręsta, kad pretenden­ tai į premijas ir jų pateikta medžia­ ga bus konfidencialūs.

NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS 2008 m. laureatai bus pa­ skelbti gegužės 18 d. vyksiančioje iškilmingoje apdovanojimų ceremo­ nijoje, kurią tiesiogiai transliuos LNK

televizija. Iki šiol, prieš paskelbiant premijų laureatus, viešai buvo pri­ statoma po tris kiekvienos premijos nominantus. Šiemet NACIONA­ LINĖS PAŽANGOS PREMIJOS apdo­ vanojimų ceremonijoje tikimasi su­ laukti svarbių svečių iš Nobelio pre­ mijos organizacinio komiteto.

Atnaujinta ir NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS komiteto su­ dėtis. Į komitetą pakviesti 6 nauji na­ riai, tarp jų du NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS laureatai: 2007 m. Kultūros pažangos premi­ jos laureatas solistas prof. Virgilijus Kęstutis Noreika ir Partnerystės pa­

žangos premijos laureatas UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. Prie NPP komi­ teto taip pat naujai prisijungė aka­ demikas prof. habil. dr. Ramutis Pet­ ras Bansevičius, prof. habil. dr. Do­ mas Kaunas, prof. dr. Mečislovas Rondomanskas ir dr. Aušra Abraitienė. Iš viso komitetą sudaro 14 na­ rių: 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultūros autoritetai. Šiemet NACIONALINĖS PAŽAN­ GOS PREMIJOS apdovanojimai or­ ganizuojami jau trečią kartą.

VšĮ „Nacionalinė pažangos premija" inform.

2007 m. lapkritį - 2008 m. kovą universiteto darbuotojų vaikai, broliai, seserys ir kiti giminaičiai (3-17 metų amžiaus) piešė savo tėvų ir artimųjų darbovietę - Vil­ niaus universitetą.

Parodoje buvo eksponuoti 33 vaikų piešiniai. Parodą rektorato koridoriuje atidarė Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus, kuris organizavo piešinių konkursą, va­ dovė Nijolė Bulotaitė. Vėliau ma­ žieji dailininkai buvo pakviesti į rek­ toriaus kabinetą apžiūrėti rekto­ riaus skeptro.

Iki vakaro vaikai su tėveliais vai­ šinosi centrinių rūmų kavinėje ir žaidė linksmus žaidimus su studen­ tais. Vakaronės metu jaunuosius kūrėjus pradžiugino rektoriaus Be­

nedikto Juodkos tartas sveikinimo žodis ir universiteto dovanos.

Nespėję aplankyti vaikų pieši­ nių parodos centriniuose rūmuo­ se gali piešinius pamatyti http:// www. vu. It/lt/naujienos/piesiame_vu/. „U.V.“ inform.

UIllVVIS

2008 m. balandis

♦

ima

Vilniaus universitete prasideda naujas latvistikos studijų etapas Lietuvoje veikia keli akade­ miniai baltų kalbų ir kultūros tyrimų centrai: latvių kalbų, kuri yra artimiausia lietu­ viams, galima studijuoti Kauno Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universi­ tetuose. Vilniaus universitete latvių kalba dėstoma jau daugiau nei 60 metų, o neseniai duris atvėręs naujas Latvistikos kabinetas sieks dar labiau suaktyvinti baltistikos studijas ir tyrimus.

Eglė ŽILINSKAITĖ, VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedra Kovo 28 d. Filologijos fakulte­ tas sulaukė daugiau nei šimto svečių iš Lietuvos, Latvijos, Rusi­ jos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedi­

jos. Juos sukvietė Filologijos fa­ kulteto Baltistikos katedra, suren­

3

vilnensis

Konferencijoje dalyvavo Latvijos ir Lietuvos švietimo ministrės Tatjana Kuoke ir Roma Žakaitienė. V. Naujiko nuotr. gusi iškilmingą Latvistikos kabine­ to atidarymo konferenciją.

Naujajame Baltistikos katedros padalinyje, Latvistikos kabinete, ir bus siekiama šių tikslų: jame yra ne tik 16 darbo vietų studentams (ačiū rėmėjams AB „Latvijas Finieris“ ir UAB „Sakret LT“), bet ir puiki latvistikos biblioteka, j kurią iš Kristijono Donelaičio skaityklos perkeltas Jono Balkevičiaus fon-

Naujajame Latvistikos kabinete - ne tik darbo vietos studentams, bet ir puiki latvistikos biblioteka. V. Naujiko nuotr.

das ir Latvijos valstybinės kalbos agentūros dėka parūpinta nema­ žai naujos mokomosios, moksli­ nės lingvistinės ir literatūros teori­ jos bei grožinės literatūros.

Latvistikos kabineto atidarymo konferencija Vienoje didžiausių fakultete Vin­ co Krėvės auditorijoje dalyviai ir svečiai vos tilpo. Lietuvos Res­ publikos prezidento Valdo Adam­ kaus vardu universiteto svečius ir bendruomenę pasveikino ir sėk­ mės naujajam kabinetui palinkė­ jo Prezidento patarėja Irena Vaiš­ vilaitė. Universitetą aplankė dvi itin lauktos viešnios: Latvijos ir Lie­ tuvos Respublikų švietimo ir moks­ lo ministrės Tatjana Kuoke ir Ro­ ma Žakaitienė, lydimos Latvijos ambasadoriaus Lietuvoje Hardijaus Baumanio ir Lietuvos amba­ sadoriaus Latvijoje Antano Vinkaus. Latvijos Respublikos švieti­ mo ir mokslo ministrė visus rengi-

nio svečius nustebino ir sužavėjo prabilusi lietuviškai, bet nusileisti nenorėjo ir universiteto prorekto­ rius Juozas Galginaitis, latviškai pasveikinęs svečius ir palinkėjęs jiems gražaus renginio. Abiejų ša­ lių ministrės savo kalbose akcen­ tavo Lietuvos ir Latvijos istorinę bei kalbinę vienybę ir džiaugėsi gausėjančiomis bendradarbiavi­ mo galimybėmis.

Latvijos Respublikos nepapras­ tasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis, la­ bai daug padėjęs steigiant Latvis­ tikos kabinetą, aptarė Lietuvos ir Latvijos dabartinius ekonominius santykius ir pasienio regiono plėt­ rą, o Istorijos fakulteto dekanas profesorius Zenonas Butkus at­ skleidė neišnaudotas abiejų vals­ tybių bendradarbiavimo galimy­ bes pirmosios demokratinės ne­ priklausomybės laikotarpiu.

Konferencijoje pranešimus skai­ tė trys kalbotyros korifėjai: Zigmas Zinkevičius, Algirdas Sabaliaus­ kas ir Albertas Rosinas. Jų papa­ sakoti prisiminimai apie latvių ir lietuvių kalbininkus bei jų veiklą sudomino ne vieną tyrėją ir įkvė­ pė naujiems darbams. Akademi­ kas Z. Zinkevičius apžvelgė latvis­ tikos istoriją Vilniaus universitete, papasakojo apie latvių kalbą čia dėsčiusius Antaną Salį, Jurgį Stabinį, latvistus Joną Kabelką ir Jo­ ną Balkevičių, taip pat prisiminė latvių kalbininkę, Janio Endzely­ no mokinę Martą Rudzytę. Kalbo­ tyros istorikas profesorius Algir­ das Sabaliauskas atsiminimus galėtų pasakoti tikrai ne vieną pusvalandį, - deja, programoje jo prisiminimams apie didįjį latvių kalbininką Janį Endzelyną buvo skirtas tik vienas. Vilniaus univer­ siteto profesorius Albertas Rosi­ nas, šiuo metu studentams dės­ tantis latvistikos ir baltistikos da­ lykus, papasakojo apie savo stu­

dijas sovietmečio Rygoje ir diser­ tacijos vadovą profesorių Artūrą Uozuolą.

Paroda apie latvistikos istorijp Vilniaus universitete Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Tatjana Kuoke prieš renginį apsilankė Vilniaus universiteto bibliotekoje. Vilniaus universiteto latvistikos istorijai svarbus Rankraščių skyriuje esantis lobynas, kurį peržiūrėjo Baltistikos katedros doktorantai Agnė Navickaitė, Vytautas Rinkevičius ir Eglė Žilinskaitė.

Naujajame Latvistikos kabinete buvo eksponuotos nuotraukos ir dokumentai apie J. Kabelkos ir J. Balkevičiaus gyvenimą ir mokslo darbus, jų sudaryto žodyno ran­ kraštis, J. Kabelkos vadovėlio „Latvių kalba“ rankraštis ir taisy­ mai, XIX a. Lietuvos latvių draugi­ jos veiklos dokumentai, jos nario, tuometinio Vilniaus centrinio ar­ chyvo direktoriaus Janio Spruogio straipsnių ir parengto latvių— rusų žodyno rankraščiai. Parodo­ je visi norintieji galėjo patikrinti ir savo latvių kalbos žinias: iš di­ džiulės krūvos J. Kabelkos pa­ rengtų latvių kalbos egzamino bi­ lietų ištraukti vieną ir, pavyzdžiui, išlinksniuoti žodžių junginį lielais briedis - „didysis elnias“! Smal­ suoliai galėjo paskaityti ir sveti­ mų laiškų: ką rašė profesorius J. Endzelynas Z. Zinkevičiui, Lat­ vijos universiteto docentas Reinis Bertulis - savo kolegoms kal­ bininkams lietuviams, ar sėkmin­ gų mokslo darbų, ar tiesiog lai­ mės Naujųjų metų proga Jonas Balkevičius latviškai palinkėjo Jonui Kabelkai.

Plačiau apie renginį skai­ tykite www.vilnensis.vu.lt

karjera

Lyderis - tarsi laivo kapitonas Vilniaus universiteto Karjeros centro inicijuotas projektas „Rytojaus lyderiai“ prasidė­ jo. Projekte dalyvaujantys geriausi įvairių fakultetų trečio kurso studentai įvadiniame seminare ne tik susipažino su projekto partneriais, bet ir atliko pirmqjq praktinę užduotį įvardijo lyderio sqvokq taip, kaip jq patys supranta.

Daina ANDRIKIENĖ Seminarą moderavę mokymo ir konsultavimo bendrovių atsto­ vai - „Mercuri International“ direk­ torius Saulius Patašius ir „Kitokie projektai" partneris Viktoras Ketu­ rakis studentams pasiūlė pasi­ dalyti į grupeles ir sugalvoti bei pa­ demonstruoti „gyvąją skulptūrą“, vaizduojančią lyderį. Taip pat kiek­ viena grupelė turėjo surašyti po 5 reikšminius žodžius, kurie geriau­ siai apibūdintų lyderį. Po pusva­ landį trukusių diskusijų studentai pristatė savo „skulptūras“. Lyderį jie vaizdavo kaip laivą, vedamą kapitono, žmogeliuką, kurio svar­ biausia kūno dalis - galva, aukš­ čiau virš kitų iškeltą žmogų ir t. t.

Studentai lyderį įsivaizduoja kaip aukščiau už kitus iškeltą žmogų Nors daugelis praktinę užduotį at­ likusių grupių lyderį apibūdino skirtingai, tačiau buvo galima rasti ir bendrų bruožų, tokių kaip ambi­ cingumas, strateginis mąstymas, charizmatiškumas, mokėjimas su­ burti komandą, kūrybiškumas.

Be klausimų apie projekte nu­ matytus seminarus, studentai do­ mėjosi ir projekto naujove - po mokymo seminarų įvyksiančiu praktiniu žinių patikrinimu ir įgy­ vendinimu Lietuvos spaustuvinin­ kų asociacijai (LISPA) priklausan­ čiose įmonėse. Vieni studentai sa­ kė dar negalintys įsivaizduoti sa­ vęs spaudos pramonėje, kiti laikė tai puikia galimybe ir iššūkiu - pri­ taikyti praktiškai projekto metu gautas žinias nelabai pažįstamo­ je srityje. Kai kurie dalyvavimą pro­ jekte ir praktiką tapatino su gali­

mybe vėliau įsidarbinti LISPA įmo­ nėse.

Dalyvauja tik motyvuoti Seminaro pradžioje į klausimą „Kas yra lyderis?“ studentai turė­ jo keletą spontaniškų atsakymų: tikino, kad lyderiu gimstama, kad tampama, kad lyderiu gali būti bet kuris žmogus, jei tik jis norės juo būti. Tuo tarpu pildydami motyva­ cinę anketą, kurią gavo praėjus savaitei po seminaro, studentai jau buvo apgalvoję ir savo daly­ vavimo projekte motyvus, ir lyderystės sampratą. Atsakymuose jie teigė suprantantys mokymosi vi­ są gyvenimo svarbą, todėl verti­ nantys galimybę ugdyti vieną iš bendrųjų gebėjimų - lyderystės.

Buvo ir tokių, kurių apsisprendi­ mą šiemet dalyvauti projekte lė­ mė vyresnių kolegų atsiliepimai apie ankstesniais metais vykusius projektus „Rytojaus lyderiai“. Šių metų projekte lyderystės ge­ bėjimus ugdyti pasirengę įvairių specialybių studentai - istorikai, matematikai, filologai, biologai, fi­ zikai ir kt. - dalyvavimo motyvaci­ ją nurodė atsižvelgdami ir j savo būsimą specialybę, ir į bendrųjų gebėjimų poreikį. Daugelis rašė, kad nors VU studentai iš esmės visi yra lyderiai („norėdami įstoti į šią prestižinę aukštąją mokyklą privalėjome būti savo mokyklos ar bent klasės lyderiais“), džiugu, kad būtent jie buvo atrinkti daly­ vauti projekte. Jų nuomone, tokios žinios ir įgūdžiai, kokių jie tikisi gauti, yra labai reikalingi šiuolai-

in

kinėje visuomenė­ je ir darbo rinkoje.

Pavyzdžiui, medi­ cinos studentai mano, kad „šiuo­ laikiniam gydytojui svarbu ne tik medi­ cinos žinios, tačiau ir mokėjimas dirbti su komanda“. Tei­ sininkai teigia, kad jie „nenori apsiri­ boti vien teisės ži­ niomis, todėl jiems reikia visapusiško Seminaro darbo akimirka išsilavinimo“. Net akademiškai orien­ tuoti studentai įžvelgia motyvaci­ kurios neįmanomas sėkmingas ją dalyvauti šiame projekte: „Būkomandinis darbas. simiesiems mokslininkams būti­ Atlikdami bendrą įvadinio semi­ na patirtis tarptautinėse labora­ naro užduotį studentai susipažino torijose, todėl svarbu sugebėti artimiau, turbūt todėl anketose kaip taip organizuoti bendrą veiklą, vieną iš teigiamų projekto galimy­ kad visi joje dalyvaujantieji pa­ bių įvardijo ir pažintį su tokiais pa­ naudotų savo potencialą ir dary­ čiais kaip jie - kūrybingomis ir veik­ tų tai su malonumu.“ liomis asmenybėmis, nes „verta leis­ ti laiką su gabiais ir įdomiais žmo­ nėmis“.

Lyderystė - tai menas „Atsakymai į pateiktus anketoje Anketose studentai lyderystės klausimus parodė, kad projekto sąvoką jau bandė paaiškinti pla­ „Rytojaus lyderiai“ dalyviai yra ne čiau, vadino ją menu, sugebėji­ tik pažangiausi VU studentai, bet mu iš daugelio galimybių pasi­ ir šiuolaikiškai mąstantys, ambi­ rinkti tinkamiausią ir žinojimu, kur­ cingi žmonės“, - sako motyvaci­ link judėti toliau. „Lyderystė - tai nes anketas peržiūrėję projekto ne visko mokėjimas be priekaiš­ partneriai - „Mercuri International“ tų, lyderystė - kai suklydus ir „Kitokie projektai“ atstovai. Jie išmokstama daugiau“, - tvirtino „rytojaus lyderiai“. Ir visi kaip vie­ taip pat atkreipė dėmesį, kad mo­ nas teigė, kad tikras lyderis nieka­ tyvacinių anketų pildymas - vie­ da nebus vienvaldis, jo vadovavi­ nas iš projekto etapų, kurį sėkmin­ mas nebus grįstas baime, aplink gai įveikusieji pateks į pirmąjį mo­ save jis kurs gerą atmosferą, be kymo apie lyderystę seminarą.

universitas

4

vilnensis

2008 m. balandis

> f t kžvilgsnis-------------------------------------------------------------

Surinktos lėšos padeda išsaugoti istorinį universiteto paveldą Nors įmokos už Vilniaus universiteto istorinio architektūrinio ansamblio lankymą imamos jau ne pirmus metus, kartkartėmis dėl to vis dar kyla nesusikalbėjimų ir ginčų. Šiandien pagal VU Senato nutarimą iš norinčių

apsilankyti istoriniuose Vilniaus universiteto rūmuose suaugusiųjų renka­ mas penkių litų, iš pensininkų - trijų litų, o iš studentų ir moksleivių - vie­ no lito mokestis. Tokie VU Senato patvirtinti įkainiai galioja nuo 2005 m. gegužės pabaigos. Mokestis už VU architektūrinio ansamblio lankymą neimamas iš vaikų iki 5 metų, žmonių su negalia, muziejų darbuotojų bei gidų ir, suprantama, universiteto darbuotojų ir studentų. Įmokų surin­ kimu rūpinasi Architektūros ansamblio lankymo tarnyba prie VU Bendrų­ jų reikalų direkcijos.

Viktoras DENISENKO Gautos pajamos - pastatų priežiūrai 2005-2007 m. duomenimis, Vilniaus universiteto architektūrinį ansamblį kasmet aplanko per 50 tūkst. turistų. Per minėtus trejus metus bendras lankytojų, susimokė­ jusių už įėjimą į istorinių VU rūmų teritoriją, skaičius buvo apie 179,6 tūkst. Iš jų dau­ guma aplankė VU kaip turistinių grupių na­ riai ir tik ketvirtadalį apsilankiusiųjų galima būtų identifikuoti kaip pavienius lankyto­ jus. Ypatingo turistų antplūdžio senieji Vil­ niaus universiteto rūmai sulaukia vasarą, žiemą lankytojų būna mažiau.

Kaip rodo statistiniai duomenys, kiek­ vienais metais VU iš ansamblio lankytojų surenka per 200 tūkst. litų. 2005 m. archi­ tektūrinio ansamblio lankymo pajamos bu­ vo 220 808 litų, 2006 m. - 211 573 litų, 2007 m. - 223 880 litų. Maždaug ketvirta­ dalis šių sumų buvo panaudotas atlygini­ mams ir „Sodros“ mokesčiams. Iš minėtų pinigų taip pat finansuojama informacinių leidinių leidyba, apmokamos įvairios pa­ slaugos, susijusios su istoriniais VU rūmais.

Tam tikra surenkamų lėšų dalis yra skiria­ ma Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio priežiūrai - einamiesiems kie­ mų ir fasadų remonto darbams. Didelės sumos tikslingai skiriamos Observatorijos kiemo fasadų restauravimui. 2005 m. tam bu­ vo skirta 140 877 litų, 2006 m. - 84 223 litų, 2007 m. - 103 458 litų.

Administracijos reikalų prorektorius dr.

Aleksas Pikturna pabrėžia, kad surenka­ mi pinigai tikrai yra svarbūs universite­ tui. Nemaža jų dalis panaudojama kaip tik tam, kad būtų galima suteikti turistams kokybiškas paslaugas. „Lankytojams ruošiama informacija, lankstinukai. Už šiuos pinigus taip pat tvarkomi tualetai, kuriais turistai dažnai naudojasi“, - tvirti­ na A. Pikturna. Pasak administracijos rei­ kalų prorektoriaus, būtent tualetai nere­ tai tampa ginčų objektu. „Iš Filologijos fakulteto studenčių gautas raštas, kurį pasirašė daugiau kaip šimtas merginų.

Jos skundžiasi, kad turistai užima tuale­ tus, atsiranda didžiulės eilės, kuriose ten­ ka ilgai stovėti. Todėl turime idėją - Di­ džiajame kieme esančiame pusrūsyje, anksčiau buvusio sandėlio vietoje, nori­ me įrengti dar vieną tualetą. Nors už apsi­ lankymą VU architektūros ansamblyje su­ renkamų lėšų tam nepakanka, mes tikimės, kad dalį pinigų pavyks gauti ir iš valstybės“, - sako A. Pikturna.

Administracinių reikalų prorektorius taip pat pažymi, kad lėšos, kurios surenkamos už VU architektūrinio ansamblio lankymą, yra didelė paspirtis universiteto biudžetui. „Tai leidžia mums jaustis truputį laisviau.

Tie pinigai, kurie panaudojami einamajam remontui, gal ir nedideli, bet jų reikia. Jei nesurinktumėm jų iš turistų, tai atitinkamas sumas turėtumėm nurašyti nuo fakultetams skiriamų lėšų“, - aiškina A. Pikturna.

Kitaip sakant, pinigai, kuriuos turistai su­ moka už įėjimą į istorinių VU rūmų teritori­ ją, yra tiesiogiai panaudojami pačių rūmų išlaikymui ir priežiūrai. „Surinktos lėšos lankytojų indėlis į tai, kad senasis univer­ sitetas, kaip unikalus tautos istorijos ir kul­ tūros paveldo objektas, būtų išsaugotas at­ eities kartoms ir pasaulio lankytojams“, tvirtina A. Pikturna.

Universitetas kaip muziejus Rinkti pinigus iš turistų už įėjimą įprasta ne tik Vilniaus universitete. Aukštosios mo­ kyklos, kurios skaičiuoja ne vieną savo is­ torijos šimtmetį, visame pasaulyje brangi­ namos kaip reikšminga istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, jas galima vertinti kaip sa­ votiškus muziejus. „Mes tokie ne vieni. Sis­ tema, kuri veikia pas mus, lygiai taip pat veikia Kembridže ir Oksforde. Taip pat no­ rėčiau pažymėti, kad seniausiame Portu­ galijos Koimbros universitete lankymas ir­ gi yra griežtai reglamentuotas. Pavyzdžiui, aplankyti Rektoriaus aulą ten leidžiama tik kelis kartus per savaitę tam tikru nustatytu laiku“, - pabrėžia Vilniaus universiteto rek­ torius akad. Benediktas Juodka.

Apie tai, kad Vilniaus universitetas yra unikalus paveldo objektas, byloja ir tas faktas, kad būtent VU istorinio ansamblio maketas atstovauja Lietuvai Briuselyje, „Mini Europos“ parke, pristatančiame žy­ miausius Europos architektūros ir istori­ jos paminklus. 25 kartų sumažintas Vil­ niaus universiteto modelis čia buvo atidengtas 2006 m. liepos 6 d. VU yra pir­ moji ir kol kas vienintelė aukštoji mokykla „Mini Europoje“ tarp beveik 300 kitų par­ ke esančių maketų. Todėl tikriausiai nie­ kas nesiginčys, kad ir pats Vilniaus uni­ versiteto pastatas yra vertas muziejaus po atviru dangumi vardo.

Kartu nereikia pamiršti ir to, kad dauge­ lis universitetų pasaulyje laikosi daug griežtesnių principų, pagal kuriuos univer­ siteto teritorijoje neturi būti pašalinių žmo­ nių. Tokiu atveju universitetas tampa už­ dara erdve, į kurią patekti gali tik dėstytojai, studentai ir universiteto administracijos darbuotojai. Tačiau vargu ar Vilniaus uni­ versitetui tai būtų priimtinesnis variantas negu dabar veikianti sistema.

Mokamas įėjimas stiprina universiteto saugump Apie tai, kad už apsilankymą VU archi­ tektūriniame ansamblyje reikia susimokė­ ti, turistus informuoja stendas, esantis prie arkos, vedančios j VU Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kiemą. Čia pat yra Ar­ chitektūros ansamblio lankymo tarnybos postas, kur renkamas mokestis už įėjimą į istorinių rūmų teritoriją ir suteikiama visa reikalinga informacija. Tačiau, pasak Ben­ drųjų reikalų direkcijos vadovo Liongino Striganavičiaus, visada atsiranda žmonių, kurie bando patekti į istorinių VU rūmų teri­ toriją nesusimokėję. „Net dabar, kai mo­ kestis imamas jau ne pirmus metus ir visi gidai puikiausiai tai žino, vis tiek kartais

Vilniaus universiteto ansamblio maketas reprezentuoja Lietuvą „Mini Europos“ parke Briuselyje. VU modelis tapo pirmuoju aukštosios mokyklos modeliu tarp beveik 300 parke eksponuojamų maketų iš 23 Europos šalių. Maketas atidengtas 2006 m. liepos 6 d.

Vilniaus universiteto ansamblį kasmet aplanko per 50 tukst. turistų iš įvairių pasaulio šalių. V. Naujiko nuotr. bandoma gudrauti - apeiti postą prie įėji­ mo į Filologijos fakultetą, pravesti žmonės pro centrinius rūmus ir pan.“, - pažymi jis.

L. Striganavičius pripažįsta, kad kartais gali kilti konfliktų, susijusių su įmoka už VU architektūrinio ansamblio lankymą, tačiau tokius konfliktus dažniausiai įsivelia kaip tik žmonės, bandantys pasielgti nesąžinin­ gai. „Visa informacija yra - prie įėjimo sto­ vi didelis stendas, kuris keliomis kalbomis informuoja, kad įėjimas yra mokamas, čia pat tarnybos postas, kur reikia susimokėti.

Dauguma žmonių ateina, klausia, kur su­ simokėti, tvarkingai perka bilietą - kartu gauna lankstinuką, kuriame pateikiama pa­ grindinė informacija apie universitetą, pa­ statų ir kiemelių aprašymas. Mes tokius lankstinukus esame išleidę septyniomis kalbomis“, - pažymi Bendrųjų reikalų di­ rekcijos vadovas.

Beje, Vilniaus universitetas turi ir atitin­ kamus susitarimus su turizmo agentūromis.

Pasak L. Striganavičiaus, agentūrų, su ku­ riomis VU bendradarbiauja, yra ne viena dešimtis. „Kai ateina gidas su grupe, jis tik užeina į Architektūros ansamblio lankymo tarnybą ir užpildo blanką, kuriame pažymi, kiek grupėje yra žmonių. Pagal tuos blan­ kus mes mėnesio pabaigoje pateikiame agentūrai sąskaitą apmokėti“, - aiškina su­ sitarimo esmę L. Striganavičius. Tokia sis­ tema padeda sutaupyti laiko ir išvengti įvai­ rių nesusipratimų.

Būna atvejų, kai Architektūros ansam­ blio lankymo tarnybos darbuotojams ten­ ka „gaudyti“ nepastabius turistus. Supran­ tama, kad kartais apsirinkama ir „pagaunamas“ koks studentas ar net dės­ tytojas, bet tokius nesusipratimus pavyks­ ta greitai išsiaiškinti. Kaip teigia Architek­ tūros ansamblio lankymo tarnybos administratorė Girėną Pašiškevičiūtė, to­ kie atvejai galimi, nes tiesiog fiziškai ne­ įmanoma pažinti ir atsiminti visų universi­ teto darbuotojų, dėstytojų ir studentų.

Panašiai kalba ir L. Striganavičius. „Ar­ chitektūros ansamblio lankymo tarnybos darbas nėra lengvas. Per universitetą ei­ na gausūs ir skirtingi žmonių srautai. Vie­ nas srautas - tai administracijos darbuo­ tojai, kitas srautas - dėstytojai ir studentai, be to - žmonės, ateinantys į įvairius kur­ sus, galiausiai - turistai, su kuriais tarny­ bai ir tenka dirbti“, - teigia jis. Pasak L. Stri­ ganavičiaus, tų srautų tiesiog neįmanoma atskirti vieno nuo kito.

Pasak L. Striganavičiaus, mokamas įė­ jimas į universiteto teritoriją taip pat stipri­ na universiteto saugumą. „Tikrai sumažė­ jo neaiškių asmenų, slampinėjančių po universitetą ir žiūrinčių, kur ką galima bū­ tų nugvelbti. Be to, nėra paslaptis, kad is­ torinių rūmų komplekso kiemeliuose yra nemažai ramių pakampių, kurios gali būti labai patrauklios mėgėjams pagirtuokliauti“, - sako jis.

universitas

2008 m. balandis

5

vilnensis

studijos

♦

Vilniaus universitete įgyvendinama „Erasmus Mundus" programa Aukštasis mokslas vaidina svarbų vaidmenį žmogaus ir šiuolaikinių visuomenių raidos procese, paspartindamas socialinę, kultūrinę ir ekonominę plėtrų, skatindamas aktyvų pilietiškumą ir etinių vertybių įgyvendinimą. Gerin­ damos aukštojo mokslo kokybę Europoje, aukštosios mokyklos gali dalyvauti daugelyje tarptautinių programų, tarp jų ir naujoje „Erasmus Mundus“ programoje.

Prof. habil. dr.

Zita Aušrelė KUČINSKIENĖ, VU Medicinos fakulteto dekanė „Erasmus Mundus“ yra aukš­ tojo mokslo bendradarbiavimo ir mobilumo programa, kuri siekia ES įtvirtinti kaip aukščiausios ko­ kybės mokslinio meistriškumo centrą (angį. Centre ofExcellence) visame pasaulyje. „Erasmus Mundus“ remia aukščiausios kokybės magistrantūros progra­ mas, kurios siekia pritraukti tre­ čiųjų šalių dėmesį į Europos aukštojo mokslo potencialą. „Erasmus Mundus“ programa suteikia stipendijas trečiųjų ša­ lių studentams, studijuojantiems šiose magistrantūros programo­ se, taip pat stipendijas ES pilie­

čiams, studijuojantiems partnerių universitetuose treciosiose šalyse, ir dėstytojams, dėstantiems „Eras­ mus Mundus“ magistrantūros pro­ gramose.

PROGRAMOJE DALYVAUJA VU 2007 m. Vilniaus universitetas pradėjo įgyvendinti Europos Komi­ sijos finansuojamą penkerių metų trukmės „Erasmus Mundus“ projek­ tą, kurio tikslas - įgyvendinti jungti­ nę Europos magistrantūros progra­ mą „Darnios regioninės sveikatos sistemos“ (angį. European Master in Sustainable Regionai Health Systems). Tai dvejų metų tarptautinė magistro programa, kurią įgyvendi­ na Vilniaus universitetas, Deusto universitetas (Ispanija), Veronos universitetas (Italija) ir Budapešto Korvinus universitetas (Vengrija).

Vilniaus universitetas yra šio pro­ jekto lyderis ir koordinatorius, o ja­ me projektą įgyvendina Medici­ nos fakulteto Visuomenės sveika­ tos institutas. „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų progra­ ma - tai glaudaus ilgamečio uni­ versitetų bendradarabiavimo pa­ darinys. Vilniaus universitetas yra pirmoji ir kol kas vienintelė aukš­ toji mokykla Lietuvoje, ne tik įgy­ vendinanti, bet ir vadovaujan­ ti „Erasmus Mundus“ studijų pro­ gramai.

APIE PROGRAMĄ Europos „Erasmus Mundus“ magistrantūros programa „Dar­ nios regioninės sveikatos siste­ mos“ siekia užpildyti susidariusią tuštumą tarp sveikatos priežiūros vadybos ir planavimo regioniniu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad regioninis lygmuo tampa vis svar­ besnis ES kontekste, nuolat kal­ bama apie aktyvų pilietiškumą, yra būtina stiprinti regioninę plėtrą ir prisidėti įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus (augimas, užim­ tumas, konkurencingumas) išsau­ gant aplinką, stiprinant socialinę sanglaudą ir gerinant gyventojų sveikatą.

Europos magistrantūros progra­ ma „Darnios regioninės sveikatos sistemos“, kaip minėta, yra dvejų metų trukmės (120 ECTS kreditų apimties) tarpuniversitetinė, tarp­ disciplininė programa, kuri siekia suteikti aukščiausios kokybės akademinį išsilavinimą ir naujau­ sias profesines žinias žmonėms, jau dirbantiems ar besirengian­ tiems dirbti sveikatos priežiūros valdymo srityje.

. Kq mano studentai apie studijų reformą

Šią Europos magistro studijų programą įgyvendina keturi uni­ versitetai (programos akademinis vadovas - Deusto universitetas): • Deusto universitetas, kuriame visi studentai studijuos 1-ąjį se­ mestrą ir mokysis sveikatos sis­ temų planavimo ir valdymo makrolygmeniu; • Budapešto Korvinus universite­ tas, kuriame visi studentai stu­ dijuos 2-ąjj semestrą ir moky­ sis vadybos viduriniuoju ir mikrolygmeniu; • Vilniaus universitetas, kuriame studentai galės pasirinkti studi­ juoti 3-iąjį semestrą speciali­ zuotą kursą apie sveikatos prie­ žiūros socialinius aspektus; • Veronos universitetas, kuriame studentai galės pasirinkti studi­ juoti 3-iąjį semestrą speciali­ zuotą kursą apie pacientų sau­ gumą ir priežiūros kokybę.

4-ąjį semestrą studentai rengs individualų tyrimo projektą viena­ me iš pasirinktų keturių universi­ tetų. Studijos magistrantūros studijų programoje vyks anglų kalba.

Baigusių šią studijų programą studentų profesinės karjeros per­ spektyvos apima sveikatos, socia­ linį ir valstybės valdymo sektorių. „Darnių regioninių sveikatos sis­ temų“ programos absolventai - tai aukščiausios kvalifikacijos viduri­ nio ir aukščiausio lygmens vady­ bininkai, galintys dirbti įvairiose asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, regioninio ir nacionalinio lygmens valdymo institucijose, atsakingose už stra­ teginį planavimą, draudimą, ištek­ lių planavimą sveikatos ir sociali­ niuose sektoriuose.

ttt

Sėkmingai magistrantūros stu­ dijų programą baigusiems absol­ ventams Deusto universitetas su­ teiks jungtinį Europos magistro laipsnį, o Vilniaus universitetas biomedicinos mokslų visuome­ nės sveikatos magistro laipsnį.

Vilniaus universiteto įgyvendi­ nama „Erasmus Mundus“ tarptau­ tinė magistrantūros programa „Darnios regioninės sveikatos sistemos“ 2008 m. sausį buvo už­ registruota Studijų ir mokymo pro­ gramų registre.

2008 m. sausio mėnesį baigėsi pirmosios studentų kohortos pri­ ėmimas į šią magistrantūros stu­ dijų programą 2008-2009 moks­ lo metams. „Darnių regioninių sveikatos sistemų“ magistrantū­ ros studijų programoje atrinktas 21 studentas iš tokių regionų kaip Azija, Afrika, buvusios Sovietų Są­ jungos šalių, JAV, Australijos. Šiuo metu vykdoma Europos Sąjungos „Erasmus Mundus“ stipendiatų atranka. Iki 2008 m. gegužės 1 d. dar priimami ES šalių studentai, norintys studijuoti šioje studijų programoje savo lėšomis.

Mokslas prasidės jau šių metų rugsėjį Deusto universitete, o 2009 m. rugsėjį apie 20 studentų iš viso pasaulio atvyks studijuoti į Vilniaus universitetą. Ši nauja „Erasmus Mundus“ ma­ gistrantūros studijų programa-tai iššūkis ir kartu puiki galimybė uni­ versitetui dar labiau integruotis geriausių Europos universitetų ir aukštojo mokslo rinkoje.

Daugiau informacijos apie „Erasmus Mundus“ magistrantū­ ros studijų programą „Darnios re­ gioninės sveikatos sistemos“ ga­ lima rasti interneto tinklalapyje: http://erasmusmundus. tprs. vu. lt/ index.php.

Audrius, IF, istorija, II kursas Man atrodo, kad reformuoti aukštąjį mokslą jau yra privaloma todėl, kad užtenka vien pažiūrėti į statistiką, kiek mokinių baigę mokyklas išva­ žiuoja j užsienį. Tarkim, Vilniaus Gabijos gimnazijos trečdalis abiturientų išvažiuoja studijuoti į kitas šalis. Ir ne vien tik patys gabiausi. Tai akivaiz­ džiai rodo, kad kažkas negerai su universitetais Lietuvoje. Ir čia tik viena priežastis, jų yra milijardai. Mane patį nelabai tenkina studijų kokybė todėl, kad yra žmonių, kurie sąžiningai dirba, mokosi ir laiko egzaminus, o yra tokių, kurie „praslysta“, nusirašo per egzaminus ir dėstytojai net nepastebi. Suteikiamos nelygios teisės, neteisinga, kad tie, kurie daug moka, gauna mažiau už tuos, kurie nusirašo. Bet kas iš to, kad gauna diplomus ir ateina į darbo vietas beveik nieko nemokėdami. Reformuoti aukštąjį mokslą reikia, tik sunku pasakyti, ką būtent reikia daryti. Manau, kad šiai reformai reikėtų daugiau reklamos, gal net per televiziją.

Gedas SĄLYGĄ Užsitęsusi mokslo ir studijų reforma sukėlė nemažą visuome­ nės reakciją. Būsima reforma žada daug kitų permainų, todėl įdomu sužinoti, ką apie pokyčių būtinybę ir pobūdį mano dabartiniai Vilniaus universiteto studentai. Juolab kad, kaip prisipažino dauguma jų, visuomenė apie reformą

informacijos gauna anaiptol nepakankamai.

Audrius, KF, verslo infor­ macijos vadyba, I kursas Permainos aukštajame moks­ le reikalingos, tam jos ir daro­ mos, kad ką nors pakeistų, tik ne­ žinia į kurią pusę pakeis. Ne nuo studijų kainos kėlimo reikia pra­ dėti... Akivaizdu, kad informaci­ jos apie visas šias reformas ne­ pakanka, niekur jos negirdėti, per mažai dėmesio teikiama. Kr reikia, tik nežinia kaip.

jau sakiau - aukštąjį mokslą keisti

Aušra, MF, medicina,

I kursas Gyvenu be televizoriaus, tai ne itin turiu galimybių sekti reformos

eigą. O ir šiaip ja labai nesidomiu.

Manau, kad reformuoti aukštojo mokslo nereikia, nes vargu ar paki­ lęs dėstytojų atlyginimas pagerins

mokslo kokybę. Ir nepritariu ketini­ mui suteikti universitetams daugiau

laisvės. Tada jie galės daryti su stu­ dentais ką nori.

Povilas, KF, žurnalistika, I kursas Manau, kad reikalinga šiokia tokia reforma. Apskritai reikalinga visos švie­ timo sistemos reforma ir viską reikia pradėti nuo mokyklų. Reikia kelti jų ly­ gį, o tą įmanoma padaryti tik vienu bū­ du - keliant atlyginimus. Tai kaip koks užburtas ratas: jauni mokytojai neno­ riai eina j mokyklas, mokiniai jas bai­ gia ne taip gerai, kaip galėtų, ir tokie abiturientai įstoja į universitetus. Ir į tą patį Vilniaus pedagoginį universitetą, kuris ruošia mokytojus. Apie reformą informacijos neužtenka, reikėtų dau­ giau brukamos informacijos, nes dabar tie, kurie ja patys nesidomi, nelabai ką ir žino.

Neringa, TF, teisė, I kursas Studijų kokybe ir pobūdžiu esu patenkinta, kol kas man viskas ge­ rai. Kol kas ir studijų reformos ei­ ga nesidomiu. Informacijos apie ją gal ir mažoka. Esu girdėjusi apie pačią reformą, bet smulkiau nelabai galėčiau ką pasakyti.

Gerda, IF, kultūros istorija ir antropologija, I kursas Man atrodo, kad reikalinga keisti aukštąjį mokslą Lietuvoje, bet ne­ galėčiau išskirti aiškių priežasčių. Pačia reforma šiek tiek domiuosi, manau, kad galėtų būti suteikiama daugiau informacijos, tarkim, uni­ versiteto leidiniuose.

Justas, EF, vadyba, II kursas Mane studijų kokybė tenkina, viskas kaip ir gerai. Nemanau, kad studentai gauna per daug te­ orinių žinių, juk tokia ir yra uni­ versitetų paskirtis - kurti mąstan­ tį žmogų. Tai, kad reikės mokėti už mokslą, vertinu neigiamai. Šiuo metu reforma nesidomiu, ta­

čiau manau, kad informacijos yra per mažai.

Justė, TSPMI, politikos mokslai, I kursas Aišku, kad reikia reformos, nes dabar mokymo sistema pagrįsta vien teorija, o praktinių žinių studen­ tai gauna mažai. Ir pati mokymo sis­ tema yra labai plati, supinta daug dalykų. Labai paprasta per egza­ minus nusirašyti. Pačia reformos ei­ ga nesidomiu, tačiau labai laukiu rezultatų. Apie reformą informaci­ jos pakanka, paprasčiausiai neuž­ tenka laiko ja pasidomėti.

Vytautas, IF, istorija, I magist­ rantūros kursas Sunku pasakyti, ar reikia refor­ muoti aukštąjį mokslą, nes nelabai pasitikiu nei viena, nei kita puse. Tai yra valdžia ir universitetu, nes ir vie­ ni suinteresuoti, ir kiti, o visuomenė­ je vieningos pozicijos kaip ir nėra.

Dėl studijų kokybės galiu pasakyti tik tiek: jei pats nesimokai, tai tavęs niekas netenkina. Taip pat manau, kad renkant rektorių turėtų dalyvauti ir visuomenė.

universitas

6

2008 m. balandis

vilnensis

studentų šventės----------

LeiDi'08: paskaitykim?

Gegužės 7-oji paprastai minima kaip Spaudos diena.

Tačiau šiemet ta pati data pažymės ir daugiau švenčių: VU Komunikacijos fakulteto studentų - leidėjų ir žurnalis­ tų - vadinamųjų specialybės dienų pradžių. Tokia išskirtine proga artimų studijų programų studentai nusprendė susivienyti ir kartu surengti LeiDi’08 bei LeŽuDi’08 atidarymo šventę VU centriniuose rūmuose. Ir

nors LeiDi’08 vyks gegužę, leidybos studentai jau pluša: visq balandžio mėnesį antrakursiai dovanoja specialistų paskaitas savo kolegoms trečiakursiams vardan kil­ naus tikslo - kad kiekvienas studentas galėtų pasisemti praktinių žinių, kurdamas savo knygos projektų, kuris vėliau bus įgyvendintas (projektas „Leidžiam?!“). nam kūrėjui parodyti savo kūry­ bą; rankraščių atrankos principai leidyklose) ir kokie yra „Vartoto­ jiškos kultūros ir maišto prieš ją atspindžiai šiuolaikinėje literatū­ roje“. Su Jumis kalbėsis poetai Gintaras Grajauskas, Antanas Šimkus, savaitraščio „Literatūra

Ilona GRINIŪTĖ

Kq išradingieji studentai siūlo šiemet?

Po kiek neįprasto dviejų spe­ cialybių dienų atidarymo VU cen­ tre šią gegužę jaunieji leidėjai pa­ kvies visus - ir didelius, ir mažus skaityti knygas netradicinėse miesto erdvėse: Sereikiškių par­ ke ant žolės, Užupio meno inku­ batoriuje „Galera“ ir per radiją „Start FM“. Penktadienio, gegu­ žės 9 d., vakarą Užupio „Galero­ je“ vyks kūrybos skaitymai ir pašnekesiai tema „Rašytojų bo­ hema - atgyvenęs mitas, nebe­ egzistuojanti sąvoka ar nieko ne­ bestebinanti realybė“, o po jo lauks režisieriaus Arvydo Baryso filmų vakaras. Šeštadienio popie­ tę visi studentai, miestiečiai, miesto svečiai ar šiaip smalsau­ jantys galės padiskutuoti kartu su renginio svečiais ne tik leidėjams svarbiais klausimais: kas yra „Debiutai“ (ar pakanka vietos jau­

ir menas“ jaunimo puslapių re­ daktorius, prozininkas Andrius Jakučiūnas ir kiti lietuvių kūrėjai.

Sekmadienio rytą leidėjai pa­ kvies mažuosius skaitytojus j jiems specialiai parengtą progra­ mėlę Sereikiškėse: vaikų ir jų tė­ velių laukia neformalus pokalbis su svečiais apie knygos reikšmę besiformuojančiai asmenybei ir šeimų pasakų sekimo turnyras (geriausių pasakorių lauks pri­ zai). Popiet tame pačiame parke atsidarys meninės dirbtuvės bei knygų mainai-aukcionas. Tad ne­ pamirškit įsimesti knygų!

Gegužės 11-osios vakarą už­ sukusius j Užupio respubliką nu­ stebins G. Labanauskaitės audio­ vizualinis projektas „Apelsinai aikštėj apgriuvusioj“ bei poezijos

Linksmybės InCognito vardu Balandžio 9-10 d. Teisės fakulteto studentų atstovybės organizuotos TEDI’08 buvo pažymėtos „InCognito“ vardu, tad šventė dvelkė paslaptingumu. Toks vardas pasirinktas neatsitiktinai - tai aliuzija į tai, kad po kasdiene teisininkų lydinčia juodąja mantija, bejausmio ir nešališko veido kauke slepiasi žmogus, jo jausmai ir aistros. Šiemet, kaip ir kasmet, teisininkai išliko solidūs, tačiau puikiai sugebėjo suderinti profesinę ir linksmqjq dvi dienas trukusios šventės puses. cinai dr. Jelena Kutkauskienė, Žmo­ gaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Vilniaus univer­ siteto civilinės teisės ir proceso ka­ tedros vedėjas doc. dr. Vytautas Mizaras ir kiti šios srities ekspertai gili­ nosi j aktualias temas - nuo pacien­ to teisės į informaciją, psichiatrijos

Pirmąją dieną studentai skubėda­ mi šturmavo auditoriją, tikėdamiesi išgirsti įdomių ir svarbių minčių su­ rengtoje konferencijoje „Pacientų tei­ sių gynimo aktualijos“. Ir ne veltui ši tema išties opi ir aktuali. Konfe­ rencijos metu Valstybinės ligonių ka­ sos direktoriaus pavaduotoja medi­

www.PDDI.lt*

Politologų dienos 2008-05-08 Vilniuje *Transliacija nuo 10:00, Vokiečių g.

Programoje stalo futbolas/tenisas, krepšinis, orientacinis žaidimas, prizai-siurprizai

Informaciniai rėmėjai:

20:00 i mt u vu s g a r s i n a m „Ta m stoj e" (Subačiaus g. 11 a) Ten studentų miuziklas„Pogrindžio radijas" ir šėlsmas iki 3 vai. nakties kartu su: SUICIDE DJ’S geriausi muzikos naujokai

BE LAIDŲ!

gyvos muzikos grupė

U!FR£ H

M!/ w

k

—~~2M8S® &

Rėmėjai:

B|

®EĮi

ir video rezultatas „Basma ir chna“ (aišku, nieko nesuprasit, reikia pamatyti!). Na o kokie ren­ giniai be muzikos garsų! Šešta­ dienį Sereikiškių parke skambės „Tai+ka“ ir „Dr. Green“, o sekma­ dienį LeiDi greičiausiai užbaigs jau spėjęs išpopuliarėti „M.I.R.“ projektas.

Visą leidėjų savaitgalį bus ga­ lima gauti trečiąją pačių leidybos studentų parengtą knygutę. Šiais metais busimieji specialistai do­ mėjosi naujų rašytojų gimimu, de­ biutinių knygų serijomis, narplio­ jo elektroninės leidybos subtily­ bes, autorinių teisių klausimą ir aiškinosi, kaip skaitytojai gali da­ ryti įtaką knygų leidybai (premi­ jos, antipremijos).

Taigi šiais istoriniais metais, kurie paskelbti Skaitymo metais (o leidėjai ir siūlys atsigręžti j šiuolaikinę lietuvių literatūrą) ir kuriais leidybos studijas pabaigs pirmieji bakalaurai, paprastą ge­ gužės 7-ąją Vilniaus erdvėse prasidės nepaprastas leidėjų sujudimas.

padėties Lietuvoje iki pagrindinių tei­ sinių dokumentų analizės. Kaip dau­ gelio problemų priežastis įvardyta bendradarbiavimo tarp teisininkų ir medikų stoka kuriant teisinę bazę.

Antrąją dieną buvo bandoma išsiaiškinti: „Kas svarbiau: žmogaus teisės ar viešas interesas?“ Visam „paradui dirigavo“ Seimo nariai Ju­ lius Sabatauskas ir Artūras Skar­ džius, Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, TF studentas Adomas Puidokas ir po­ litologų Debatų klubo pirmininkė Eugenija Golubova. Debatų metu neliko nepaminėti ydingi Lietuvos įstatymai, studentai piktinosi, kad Seimo dauguma - pozityvistai, ku­ rie tvirtai laikosi įstatymo raidės, nors teigia, kad visko j įstatymus „sudėti“ neįmanoma.

Pasiklausę ir padiskutavę, teisi­ ninkai atidarė aukcioną. Linksmų emocijų ir geros nuotaikos jau tra­ diciniu tapusiame aukcione netrū­ ko. Studentai suskubo pirkti fakul­ teto dėstytojų dovanotų daiktų: nuo knygų iki mokyklos laikų kaklaraiš­ čio, kurį dovanojo pats Konstituci­ nio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius. Visi aukciono metu su­ rinkti pinigai skirti Vilniaus specia­ liuosiuose vaikų auklėjimo ir glo­ bos namuose gyvenančioms mer­ gaitėms.

Galiausiai, apimti įvairiausių emo­ cijų, linksmintis Temidės tarnai pa­ traukė į naktinį Vilniaus klubą „POSH“. Vakarą jie leido klausyda­ miesi merginų širdis virpinusio bal­ singojo gražuolio Manto dainų, o vė­ liau ligi paryčių šoko trypė DJ Sulei­ dę diriguojamoje diskotekoje.

Teisininkų dienos - tai kasmet Vil­ niaus universiteto Teisės fakulteto studentų atstovybės organizuoja­ mas projektas. Pagrindinis iniciaty­ vos tikslas - eksperimentuoti ieškant naujo požiūrio į teisę ir šios profesi­ jos žmones.

„Gamtininkų dienos 2008": originalių renginių aštuntadienis Gegužės 11 d. prasidėsiantis

tradicinis Gamtos mokslų fakulteto (GMF) renginys iš kitų fakultetinių dienų išsiskiria savo trukme, pasirinkta aktualia

ekologine tema ir renginių

gausa. Praėjusiais metais

gamtininkai sprendė aplinko­ saugos klausimus, o šiemet šturmuos atliekų rūšiavimo ir

antrinio žaliavų panaudojimo problemų aukštumas.

Tam bus pasitelktas net 8 dienų trukmės akcijų,

varžybų bei tradicinių renginių srautas.

Justina VAIČIŪNAITĖ, Brigita BURKAUSKAITĖ

Fotožygis, eisena, madų šou „avanGArDi" ir kitos smagybės „Gamtininkų dienos 2008“ (GaDi 2008) prasidės nuo tre­ čiąjį kartą įvyksiančio Fotožygio, kurio tema - „Atliekos - juoda ir balta“. Gegužės 11 d. 17 vai. da­ lyviai keliaus po Vilnių ir fotogra­ fijomis perteiks savo požiūrį į at­ liekas. Kaip ir kasmet oficialiai GaDi atidarys eisena, tad nenu­ stebkite pirmadienį apie pietus Vilniaus gatvėse išvydę daug ža­ liai apsirengusių ir šėliojančių žmonių. Pailsėję ir atsigavę po ei­ senos gegužės 13 d. gamtininkai oropaguos sportišką gyvenimo būdą. Krepšinio mėgėjai nuo 13 vai. varžysis įnirtingose grumty­ nėse dėl brolių bebrų Gadžių tau­ rės, nebijantys paklysti Vingio parke nuo 16 vai. grumsis orien­ tacinėse varžybose „Pasiklydę bebrai“. Neliks pamiršti ir nega­ lintys gyventi be užburiančio šo­ kio ritmo: 20 vai. GMF'as virs klu­ bu, kur vyks šokių minimaratonas „BioRitmai“. Neką mažiau aktyvus bus ir trečiadienis. Jau 10 vai. vi­ si norintys trauks j interaktyvią­ sias „Eko-keliones“. Jų metu au­ tobusu bus vykstama į „karštuo­ sius“ Vilniaus taškus: Vilniaus vandens valymo įrenginius, Grigiškių popieriaus perdirbimo fab­ riką, kaip alternatyvą jiems daly­ viai aplankys ir gražius gamtos kampelius Vilniuje. Lektoriai ves paskaitas ir atsakys j visus daly­ viams rūpimus klausimus. Pake­ liavę gamtininkai duos darbo ir smegenims: 18.30 vai visi rinksis į Didžiąją auditoriją stebėti atkak­ lių „Protmūšio“ kovų ir pasivaržy­ ti dėl trokštamų daiktų „Auksinia­ me aukcione“. Ketvirtadienį 18 vai. visų lauks originalus madų šou „avanGArDi“. Jame konkur­ so dalyviai pristatys iš antrinių ža­ liavų sukurtas išskirtines drabu­ žių kolekcijas.

Akcija „Eik teisingu keliu": kur gali nuvesti šiukšlinimas?

Gamtininkai - socialiai aktyvūs žmonės, todėl jau antrus metus

GaDi metu vykdo įvairias švietė­ jiškas aplinkosaugos akcijas. Šiemet nuo pirmadienio iki ket­

virtadienio (gegužės 12-15 d.)

Savivaldybės aikštėje vilniečiai galės pamatyti, kur gali nuvesti šiukšlinimas ir kaip rūšiavimas gali padėti išspręsti šią problemą.

Akcijos vietoje stovės didžiulis gaublys, nuo kurio tento link eis du keliai: NErūšiavimo ir rūšiavi­ mo. Jie bus atskirti ir atitinkamai meniškai apipavidalinti. Paskuti­ nę, ketvirtąją akcijos dieną pasta­ tytame ekrane vilniečiams gam­ tininkai rodys įvairias projekcijas, susijusias su antrinių žaliavų pa­ naudojimu. Pasak GaDi organi­ zuojančios GMF studentų atstovy­ bės (GMF SA), taip tikimasi atkreipti Vilniaus miesto gyventojų dėmesį j atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo problemas.

Taip pat viliamasi, jog po šios ak­ cijos rūšiavimas žmonėms nebe­ bus neįvykdoma misija, o taps tie­ siog kasdieniu įpročiu.

Tik kokybiška muzika Gamtininkų dienų muzikos festivalyje Visus GaDi 2008 renginius vaini­ kuos Gamtininkų dienų muzikos fes­ tivalis. Jis vyks gegužės 16-18 d.

Kernavėje. Tradiciškai gamtinin­ kai kviečia visus tranzo fanatikus dalyvauti GaDi tranze ir keliauti į festivalį autostopu. GaDi tranzas startuos 14 vai. nuo GMF. O neno­ rintys tranzuoti kviečiami jungtis prie dviratininkų akcijos „Mink“ ir j festivalį važiuoti dviračiais. Atvyku­ sius 19 vai. pasitiks tiek jau gerai žinomos grupės „Arbata“, „Wozu“, < „Katedra“, „Moondust“, „Tundertale“, „Sportas“ ir kt., tiek scenos nau­ jokai. Pernai atsiradusi elektronikos scena rengia galingą muzikos už­ taisą su geriausiais reggae, drum&bass, psy trance, ambient ir minimai techno „elektrikais“. Gam­ tininkų dienų muzikos festivalis neapsieis ir be staigmenų: vėlų šeštadienio vakarą ugnies teat­ ras „Altaja“ visiems dovanos už­ buriantį ugnies, muzikos ir švie­ sos spektaklį „Apokalipsė“. Krin­ tantis asteroidas, degantys kati­ lai, ugnies mūšis ir simbolių ku­ pini vaizdai bei muzika ilgam pa­ siliks atmintyje.

Apsilankyk www.gadi.lt ir www.blogas.lt/gadi.

universitas

2008 m. balandis

7

vilnensis

FIZIKAI VĖL ATNEŠĖ | MIESTĄ PAVASARI „Kiekvieną pirmąjį balandžio šeštadienį fizikai lenda iš laboratorijų ir alaus buteliais užverstų bendrabučio kambarių tam, kad su­ klyktų ir atneštų pavasarį Vilniaus miestui“, taip pačių fizikų apibūdinama tradicinė FiDi šventė. Šiemet, balandžio 5 d., Fizikų diena šurmuliavo jau keturiasdešimtąjį kartą. Įvai­ rūs renginiai, kuriuose linksminosi studen­ tai, vyko nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro.

FiDi nuotaika apgaubė visą miestą. Die­ ninė šventės dalis vyko Saulėtekyje, prie Vil­ niaus universiteto Fizikos fakulteto. Si terito­ rija tapo vadinamuoju Fizlendu. Čia, be kitų linksmybių, įvyko neįprastas šachmatų tur­ nyras, kurį galima būtų pavadinti ypatingu šventės akcentu. Studentams ir dėstytojams buvo siūloma išbandyti jėgas įspūdingo dydžio figūromis ant gigantiškos šachmatų lentos.

Nebuvo pamiršta ir tradicinė fizikų ir fi­ lologių draugystė. Jau pasibaigus linksmy­ bėms prie fakulteto, fizikai su savo simbo­ liu - žaliuoju dinozauru Dinų Zauru persidislokavo į miesto centrą. Iš ten jie Gedimino prospektu pajudėjo Vilniaus uni­ versiteto Filologijos fakulteto link. Pasiekę centrinius universiteto rūmus, fizikai ir vėl (kaip ir ankstesniais metais) atsiprašinėjo fi­ lologių už kadaise padarytas skriaudas.

Keturiasdešimtoji FiDi pasibaigė vakare linksmybėmis Vingio parke, kur studentai ste­ bėjo ir jau gerai žinomų, ir dar tik siekiančių populiarumo roko grupių pasirodymus.

Fizikų diena yra jau ne vienos kartos uni­ versiteto studentų gyvenimo dalis. Ši šventė pirmą kartą buvo surengta 1969 m. Nuo to laiko FiDi, organizacinio komiteto teigimu, „apžėlė daugiametėmis tradicijomis“. Tačiau kiekvienais metais Fizikų diena nestokoja ir naujų idėjų.

Dariaus Vaitkevičiaus nuotr. „U. V.“ ir FiDi inform.

DIEVŲ PALAIMINTOS MERKURIJAUS DIENOS Tomas Nagelė Merkurijaus dienos - tai Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto šventė, or­ ganizuojama nuo 1976-ųjų. Šiais metais Merkurijus sušaukė visus verslo sektoriaus dievus ir Ekonomikos fakultete surengė Dievų sąskrydį. Tokia tema pasirinkta ne­ atsitiktinai - norėta studentams parodyti, kokias aukštumas galima pasiekti daug ir sąžiningai mokantis, siekiant užsibrėžto tikslo ir naudojantis visomis gyvenimo su­ teiktomis galimybėmis.

Balandžio 14 d. Merkurijaus dienos bu­ vo atidarytos. Nepakartojamas koncertas, bendrabučio languose EF raidėmis virs­ tanti šviesa, linksmi žaidimai ir susirinku­ si didžiulė studentų minia pranašavo pui­ kius renginio rezultatus. Susirinkusieji galėjo susimeistrauti ir į orą leisti laimės aitvarus, atgaivinti mumijas ir dalyvauti se­ novinėse gladiatorių kovose. Artėjant ati­ darymo kulminacijai, po visuotinės mal­ dos bendrabučio balkone pasirodė pats dievas Merkurijus. Atėjus laikui, kai lan­ guose turi įsižiebti dvi galingos raidės, stai-

Fizikų šventėje - ne tik gera nuotaika, bet ir puikios dekoracijos

Dinozauras jau 40-ąjį kartą žygiavo pas filologes

Fizikų dekanas prof. V. Balevičius ir filologų dekanas dr. A. Smetona buvo linksmai nusiteikę

Linksmai nusiteikę fizikai važiuoja miesto gatvėmis

Filologių viliotinis

„Merkurijus 2008: Dievų sąskrydis“ tai keturios dienos linksmybių, nau­ dingų paskaitų, bendravimo su verslo pasaulio gi­ gantais ir galingas uždaromasis va­ karas „Pramogų banke“.

kalbų ir apmąstymų sukėlė ir diskusija „Pa­ skaitos - našta ar nauda?“ tarp studentų (D. Lapienis, L. Kuzavas), dėstytojų (B. Pladis, S. Martišius) bei verslo pasaulio atsto­ vų (R. Šimašius, A. Jankauskas). Paskuti­

Jau tapo tradicija bendrabučių languose šventės metu užžiebti šviesas ga visas bendrabutis aptemo ir vienas po ki­ to pradėjo užsideginėti langai, kol galiausiai liko šviesti E raidė, ku­ rią po penkių minučių pakeitė kita neatsieja­ ma šio įvykio dalis raidė F. Žmonės raidžių

įžiebimą sutiko audrin­ gais aplodismentais ir šūksniais.

Kitą dieną prasidė­ jo dvi dienas trukęs pa­ skaitų ciklas, kuris su­ teikė studentams daug neįkainojamų žinių. Į pirmąją, akademinės dalies glo­ bėjų - „Deloitte“ paskaitą žmonės rinkosi gausiai. Paskaita buvo to verta, nes atėju­ sieji galėjo išgirsti naudingos informaci­ jos apie tarptautinio verslo kultūrą. Į ant­ rąją, Sauliaus Jovaišos paskaitą susirinko

tiek studentų, kad visiems sėdimų vietų net neužteko. „Perspektyvos baigus Eko­ nomikos fakultetą“ - taip skambėjo pa­ skaitos tema. Lektorius labai sėkmingai seminarą pavertė diskusija ir įtraukė vi­ sus susirinkusius dalyvauti pašnekesyje apie jų ateities planus bei norus. Daug

nė, bet ne prasčiausia paskaita buvo apie netradicinius verslo organizavimo būdus. Savo patirtimi dalijosi Gintaute Lidžiuvienė („Open24"), Laura Vyšniaus­ kaitė („Double Coffee“) ir Tomas Balžekas („15 min.“). Vakare visi grožėjosi įspūdin­ gu mago šou ir žiūrėjo filmą „The Corporation“ - tai filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas ekonomistas.

Paskutinė Dievų sąskrydžio diena bu­ vo linksma ir intriguojanti plačiu spektru pramogų ir linksmybių. „Promušis“ sukvie­ tė protingiausius fakulteto studentus, sve­ čius iš kitų fakultetų, bet dėstytojų žinioms niekas neprilygo - jie ir tapo šio intelekti­ nio žaidimo laimėtojais. Pokerio vietos buvo greitai išgraibstytos, o pats turny­ ras - labai atkaklus. Po Ekonomikos fa­ kultetą klaidžiojančius žmones visą die­ ną džiugino „Brain games“ turnyrai ir stalo žaidimai, o per pertraukas - senas geras kompiuterinis žaidimas „Bomberman“ dideliame ekrane.

Balandžio 17-ąją vyko galingas užda­ romasis vakaras. Nuo 22 vai. viename iš didžiausių Vilniaus naktinių klubų - „Pra­ mogų banke“ prasidėjo ilgai laukta Mer­ kurijaus dienų baigiamoji dalis. Paslap­ tingieji ugnies dievai savo „Freak show“ apšildė publiką prieš scenoje pasirodant energingiesiems „InCulto“. Galiausiai įaudrintą publiką toliau savo muzika pri­ kaustė Kym Wild iš „Metai on Metai“.

universitas

8

2008 m. balandis

vilnensis

iiiprojektas

♦

r

/mI ---------- R

V BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

L

a I I

Europos Sq|unga

Projektus remia Lietuvos Respublika Projektus iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

j

J PAGALBĄ DĖSTYTOJAMS NAUJOS TECHNOLOGIJOS

studentui „individualų“ testą, pa­ rinkdama skirtingus klausimus ar­ ba tiesiog skirtingą jų seką. Be to, kai egzaminai vyksta Informacinių technologijų taikymo centro kom­ piuterių salėse, egzamino eigą pri­ žiūri ne tik dėstytojas, bet ir pade­ dantys jam salės prižiūrėtojai.

Kartais dėstytojas gali net ne­ dalyvauti egzamine. Tokiu atveju egzaminą prižiūri projekto (atei­ tyje - Egzaminavimo centro) dar­ buotojai ir salės prižiūrėtojai, o sistema leidžia studentams prisi­ jungti prie testo tik per iš anksto įvestą egzamino laiką. Be to, sis­ tema pagal studento įvestus iden­ tifikacijos duomenis „atpažįsta“ studentus, „žino“, kuriai grupei jie priklauso ir kokį egzaminą turi lai­ kyti. Peržiūrėti testo rezultatus ar patikrinti atsakymus į atvirus klau-

Nuo 2006 m. Vilniaus universitete įgyvendinamas Euro­ pos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas projektas „Žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo sistemos vys­

tymas įkuriant Vilniaus universiteto Egzaminavimo cen­ trą“. Vykdant šį projektą buvo siekiama įkurti Vilniaus universiteto Egzaminavimo centrą ir taip palengvinti eg­ zaminavimo darbą dėstytojams bei sustiprinti kovą su plagijavimu. Šiandien jau galima kalbėti apie projekto rezultatus.

Viktoras DENISENKO

Egzaminavimas kompiuteriu Vykdant projektą Vilniaus uni­ versitete buvo sukurta moderni kompiuterizuota egzaminavimo sistema. Kol kas ji panaudota ketu­ riuose fakultetuose-Teisės, Komu­ nikacijos, Ekonomikos ir Fizikos.

Kaip pripažįsta viena iš projekto da­ lyvių, Informacijos ir komunikaci­ jos katedros lektorė dr. Laima Nevinskaitė, studentai, kurie laikė egzaminus pagal kompiuterizuotą egzaminavimo sistemą, iš esmės kartu šią sistemą ir testavo. „Nebu­ vo kitos galimybės išbandyti, ar tik­ rai viskas veikia taip, kaip reikia tik realiai laikomi egzaminai padė­ jo įžvelgti visus galimus trūkumus ir juos pataisyti“, - teigė ji.

Kompiuterinė egzaminavimo sis­ tema leidžia greitai ir efektyviai pa­ tikrinti studento įgytas žinias. Sėdė­ damas prie kompiuterio studentas gali ne tik atsakyti į uždarus testo klausimus, bet ir įrašyti atsakymus į atvirus klausimus. Sistema leidžia studentui atsakinėjant j klausimą su­ rinkti iki 3 tūkst. ženklų tekstą. Pasak L. Nevinskaitės, daugeliu atvejų to­ kio ilgumo teksto pakanka atsakyti j klausimą. Be to, žinant šį apriboji­ mą, galima atitinkamai formuluoti klausimus. Atsakymo rinkimas kom­ piuteriu suteikia studentui darbo su rašomu tekstu laisvę - reikalui esant jis gali perrašyti dalį teksto, sureda­ guoti jį, įterpti kitą žodį ar papildomą sakinį ir 1.1.

Kaip ir sprendžiant popierinį tes­ tą, kompiuterinio egzamino dalyvis gali atsakinėti į klausimus ne iš ei­ lės - pirma atsakyti į paprastesnius klausimus, o prie sudėtingesnių grįž­ ti vėliau. „Kai studentas spaudžia „Baigti testą“ - tai dar nėra galutinė egzamino pabaiga. Sistema paro­ do, kiek yra klausimų ir į kiek iš jų atsakyta. Iš čia jis dar gali grįžti į tes­ tą - patikslinti atsakymą į kokį nors klausimą ar atsakyti į tuos klausi­ mus, kuriuos gal atsitiktinai pralei­ do“, - aiškina L. Nevinskaitė.

Sistema taip pat gali pati įver­ tinti testą (jeigu jame, žinoma, nebuvo atvirų klausimų, kuriuos turi tikrinti dėstytojas). Baigęs tes­

tą, studentas iš karto sužino savo egzamino rezultatą. Tai sutaupo dėstytojų laiko, o ir mažina studen­ tų išgyvenamą stresą, kai tenka laukti egzamino rezultatų paskel­ bimo. Be to, tokiu atveju studen­ tams neteks abejoti vertinimo ob­ jektyvumu. Tik, žinoma, ir patys dėstytojai turi labai atsakingai ir kruopščiai rengti egzamino klau­ simus. „Klaidų gali būti, bet tik dėl žmogiškojo faktoriaus. Papras­ čiausia galima klaida, kai dėstyto­ jas, įrašantis į sistemą klausimą, pats kaip teisingą nurodo sistemai ne tą atsakymą. Tad dėstytojai tu­ rėtų būti labai atidūs, ypač iš pat pradžių, kol dar neturi didelės dar­ bo su šia sistema patirties“, - ma­ no Vilniaus universiteto Informaci­ nių technologijų taikymo centro direktorius Marius Jurgutis.

Dėstytojo dalyvavimas nebūtinas Kompiuterizuota egzaminavimo sistema leidžia užtikrinti ir nusira­ šinėjimo prevenciją. Nors sėdėda­ mi vienas šalia kito studentai gali bandyti žvilgčioti į kaimynų moni­ torius, sistema paruošia kiekvienam

strumentą ir paraginti jį pagalvoti apie tai, kaip ir kada jis tą instru­ mentą gali panaudoti“, - teigia jis.

Pasak J. Galginaičio, kiekviena akademinė disciplina aprėpia tam tikrą žinių visumą, kurią studentas privalo įsisavinti. Būtent tokių ži­ nių įsisavinimo lygį ir leidžia patik­ rinti kompiuterizuota egzaminavi­ mo sistema. Kartu, reikalui esant, dėstytojui neuždrausta klausti tam tikrų klausimų žodžiu.

J. Galginaitis pabrėžia, kad kompiuterizuota egzaminavimo sistema gali būti naudojama ir tar­ piniams studentų atsiskaitymams. Šios sistemos pranašumas ypač

pasireiškia dėstytojui dirbant su di­ delėmis studentų grupėmis. Siste­ ma leidžia dėstytojui taupyti laiką, palengvina jo darbą, susijusį su at­ liktų egzamino užduočių tikrinimu.

Numatoma, kad artimiausiu metu kompiuterinė egzaminavimo sistema bus naudojama visuose VU fakultetuose. Pasak J. Galgi­ naičio, dėl galimybių naudotis ja jau aktyviai domėjosi Medicinos fakultetas, Užsienio kalbų institu­ tas ir Tarptautinio verslo mokykla.

Akademinių reikalų prorekto­ rius atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėstytojas, net nesinaudodamas kompiuterine egzaminavimo siste­ ma, gali pasinaudoti projekto „Ži­ nių ir specialiųjų kompetencijų ver­ tinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto Egzaminavi­ mo centrą“ rezultatais. įkuriant Eg­ zaminavimo centrą, dėmesys bu­ vo sutelktas ne vien į kompiuterinės egzaminavimo sistemos įdiegimą, bet ir į studentų kompetencijos pa­ tikros metodikos parengimą. Pro­ jekte dalyvavusi edukologė doc. dr.

Tatjana Bulajeva parengė „Žinių

Egzaminavimo centro kūrimo grupės specialistė Sandra Trumpulytė prižiūri egzamino eigą

tikrinimo ir vertinimo užduočių sukūrimo metodiką“, kuria gali naudotis visi norintys Vilniaus universiteto dėstytojai. Šiuo me­

Simus dėstytojas gali vėliau, prisi­ jungęs prie sistemos per asmeni­ nę prieigą iš bet kurio kompiute­ rio, prijungto prie interneto. Žinoma, kai kurie skeptikai ga­

tu šią metodiką galima rasti Eg­ zaminavimo centro tinklalapyje (www.ec.vu.lt), truputį vėliau ji bus išplatinta ir Vilniaus universiteto fa­ kultetų bibliotekose.

li teigti, kad kompiuterinė egza­ minavimo sistema neatstoja gy­ vo kontakto su studentu, nepatikrina jo mąstymo įgūdžių ar retorinių sugebėjimų. Tačiau pro­ jekto vadovas Vilniaus universi­ teto akademinių reikalų prorekto­ rius dr. Juozas Galginaitis mano, kad tokie nuogąstavimai nepa­ gristi. „Mes tikrai nesiekiame atimti iš dėstytojo vertinimo teisės. Mes tik norime duoti jam tam tikrą in­

Kova su plagijavimu aktualus klausimas Dar viena problema, kuriai išspręsti buvo skirtas minėtas projek­ tas-plagijavimas. Ne paslaptis, kad ne visi studentai rašo savo darbus sąžiningai. Plagijavimo patikros sis­ tema, kuri jau prieinama visiems Vil­ niaus universiteto dėstytojams, skir­ ta plagijavimo atvejų prevencijai.

Kompiuterinė egzaminavimo sistema leidžia greitai ir efektyviai patikrinti studentų įgytas žinias. V. Naujiko nuotr.

Apie plagijavimo problemą už­ simena ir J. Galginaitis. „Nėra naujiena, kad darbai būna perka­ mi, kad studentai sugeba iš kur nors gauti elektroninę darbo ko­ piją arba parsisiunčia darbus iš interneto. Autorystės patikra yra būtinas dalykas. Tačiau ne visi dėstytojai spėja kruopščiai per­ skaityti savo studentų darbus, ne visiems pavyksta įsigilinti ir paste­ bėti plagiatą. Mes manome, kad ši sistema leis išaiškinti bent jau paties šiurkščiausio ir įžūliausio plagijavimo atvejus“, - tikisi aka­ deminių reikalų prorektorius.

Nuo 2007 m. Vilniaus univer­ sitete centralizuotai kaupiami kur­ siniai ir diplominiai studentų dar­ bai. Visi šie darbai yra saugomi duomenų bazėje (2008 m. vasarį VU Senato komisijoje patvirtinta VU studentų rašto darbų duomenų ba­ zės kaupimo ir naudojimo tvarka). Įdiegta patikros sistema leidžia ap­ tikti sutapimus tarp bazėje esančių darbų tekstų. Kaip teigia Egzami­ navimo centro kūrimo grupės spe­ cialistė Sandra Trumpulytė, siste­ ma yra gana efektyvi. Žinoma, ji pati

nenustato, ar tikrai vienas darbas yra kito darbo plagiatas, tačiau pa­ deda dėstytojui ar atsakingam as­ meniui peržiūrėti sutampančias vietas ir nuspręsti, ar čia plagijavi­ mo atvejis, ar kas nors kita (pa­ vyzdžiui - tos pačios citatos).

Sistema turi ir tam tikrų trūku­ mų. Ji lygina tik darbus, įvestus į duomenų bazę, bet netikrina su­ tapimų su tekstais, laisvai prieina­ mais internete (iš kur studentai ne tik dažnai renka informaciją, bet ir parsisiunčia ištisus tekstus). Ta­ čiau ir tokiu atveju, S. Trumplytės manymu, sistema gali padėti išaiš­ kinti nesąžiningus studentus: „Įsi­ vaizduokim, kad kas nors persiun­ tė darbą iš interneto ir pateikė jį dėstytojui kaip savo originalų dar­ bą. Pirmajam tai padariusiajam pasiseks, tačiau lygiai taip pat tą darbą gali persiųsti ir kuris nors kitas studentas. Dar kartą patekęs j sistemą toks darbas bus identifi­ kuotas kaip plagiatas.“ Pasak S. Trumpulytės, sistema dar tobu­ lės. „Mūsų artimiausias tikslas sukurti bendrą visų Lietuvos uni­ versitetų studentų darbų duome­ nų bazę. Manome, kad tai leistų gana efektyviai kovoti su plagija­ vimu šalies mastu“, - teigia ji.

Sistema tikrina, kaip tam tikra vieno darbo simbolių seka (žodžių junginiai, tekstas) atitinka kito dar­ bo simbolių seką. Tai reiškia, kad sistema nėra susieta su kokia nors viena kalba. Taigi dėstytojai galės tikrinti studentų tekstus, parašytus ne tik lietuvių, bet ir, pavyzdžiui, lenkų ir rusų kalbomis.

Kaip pabrėžia S. Trumpulytė, ar naudotis sistema plagijavimo patik­ rai, ar nesinaudoti - kol kas šį klausi­ mą kiekvienas dėstytojas sprendžia asmeniškai. „Ateityje sprendimas tu­ rėtų būti priimamas fakultetų lygiu.

Gal visi dėstytojai bus įpareigoti tik­ rinti savo studentų darbus per pla­ gijavimo kontrolės sistemą, o gal fa­ kultete bus paskirtas atskiras žmogus, atsakingas už darbų patik­ rą“, -svarsto S. Trumpulytė. Jos ma­ nymu, ši sistema, nors akimirksniu ir neišspręs plagijavimo problemos, tikrai turi padėti skatinti ir kontroliuo­ ti studentų sąžiningumą..

Projektas vykdomas pagal BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi vi­ są gyvenimą sąlygų plėtojimas“.

Projektą finansuoja ES Europos so­ cialinis fondas, gautos paramos suma - 1 514 665 Lt. Projekto pa­ baiga - 2008 m. balandžio 30 d.

9

universitas

2008 m. balandis

9

vilnensis

--------------------------------------------------------------------------------- sportas a aaaa VU sportinės aerobikos rinkti­ nei - vicečempionių medaliai VU sportinės aerobi­ kos rinktinė jau dešimt metų tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų neuž­ leidžia lyderių pozicijų.

Ir šiųmetiniame sporti­ nės aerobikos čempio­ nate, vykusiame ba­ landžio 12 d. Kauno technologijos universi­ tete, įnirtinga kova vy­ ko su busimaisiais pro­ fesionalais - LKKA sportininkais. Sporti­ nės aerobikos, kaip sporto šakos, speci­ fiškumas reikalauja iš sportininkų ne tik fizinių duomenų, choreo­ grafinio pasirengimo, fizinės ir emocinės iš­ VU sportinės aerobikos rinktinė pasipuošė tvermės, bet ir išreikšti vicečempionių medaliais sceninę, artistinę spor­ tininko invidualybę. Saviraiška, rių rezultatai sudaro pagrindą ko­ artistiškumas, meistriškumas, mandinėje įskaitoje, VU šešetas elementų sudėtingumas - tai tei­ taip pat keliomis dešimtosiomis balo sėjų kriterijai vertinant atlieka­ atsiliko nuo LKKA. mas varžybų kompozicijas.

VU studentės - J. ProsianikoVU sportininkės Julios Prosianiva, I. Konstantinovaitė, E. Braziukovos artistiškumas atliekant prati­ lytė, J. Molytė, R. Stonytė, R. Na­ mą balais buvo pats aukščiausias, vickaitė - parvežė sidabro bet susumavus sudėtingumo ir medalius ir tapo 2008-ųjų vicemeistriškumo įvertinimus pritrūko čempionėmis, aplenkdamos VPU, kelių dešimtųjų balo iki čempionės KTU, KMU ir kitų Lietuvos aukštų­ titulo. Grupiniuose pratimuose, ku­ jų mokyklų komandas.

REKTORIAUS TAURĖS VARŽYBOSE Ekonomistai laimėjo vyrų krepšinio varžybas Balandžio 16 d. VU sporto sa­ lėje įvyko tarpfakultetinių Rekto­ riaus taurės vyrų krepšinio varžy­ bų finalai. Dėl pirmosios vietos kovėsi Ekonomikos ir Gamtos mokslų fakultetai.

Rungtynes rezultatu 127:102 lai­ mėjo Ekonomikos fakulteto studentai.

Trečiąją vietą šiose varžybose iškovojo Matematikos ir informati­ kos fakulteto komanda, po atkak­ lios ir permainingos kovos nuga­ lėjusi Fizikos fakulteto studentus.

Iš viso šiose varžybose dalyva­ vo 13 fakultetų komandos. Pirmą kartą dalyvavusi TVM komanda užėmė 5-ąją vietą. Naudingiausiu finalinių rungtynių žaidėju buvo pripažintas ekonomistas G. Ramo­ nas, o pralaimėjusiųjų - E. Matu­ sevičius. Geriausio universiteto krepšininko prizas atiteko VU vy­ rų krepšinio komandos kapitonui A. Naruševičiui.

Parengė Rimantas KAMINSKAS

Kovoti dėl aukso ir savo garbės Balandžio 5-6 d. Dzūkijos sostinėje Alytuje kovoti dėl Lietuvos sambo čempionų titulo rinkosi geriausi imtynininkai iš visos Lietuvos, stipriausiais pripažinti anksčiau vykusiose atskirų miestų sambo pirmenybėse - iš viso beveik 200 žmonių. Šiame čempionate ko­ vojo 10 VU sambo imtynių rinktinės narių. VU imtynininkai parsivežė net 7 medalius, dar vieną - ir jų treneris R. Naužemys.

Irena SINIAUSKAITĖ

Vis populiarėja j aukščiausio rango varžybas Lietuvoje susirinko beveik 200 sportininkų, ir kasmet jų vis dau­ gėja. Prieš kelerius metus popu­ liarumą praradusi sporto šaka pa­ mažu atsigauna - tai rodo ne tik augantis sambo imtynininkų skai­ čius, bet ir jų meistriškumas. Mat tarp šiųmetinio čempionato daly­ vių buvo ne tik daugkartiniai Lie­ tuvos čempionai, bet ir Europos, pasaulio pirmenybių prizininkai.

Imtis su jais ant vieno kilimo - ne tik didžiulė garbė, bet ir iššūkis sau. Be to, sambo imtynių senjo­ rų varžybose dalyvavo ne tik Lie­ tuvos sportininkai, bet ir imtyni­ ninkai iš Latvijos, taigi turnyras tapo tarptautinis.

Slidus kelias j pergalę Lietuvos suaugusiųjų sambo imtynių čempionatui alytiškiai ruošėsi kaip pridera, ir mums, ru­ denį patyrusiems gana atšiau­ rias sąlygas Šiauliuose, varžybos Dzūkijoje tapo malonia švente: salėje šilta ir visada švaru, nes plastikinė tara nuo gėrimų, mai­ šeliai ir kitos šiukšlės nuolat su­ renkamos, tualetuose yra ir van­ dens, ir popieriaus, užkąsti galima kavinukėje. O Lietuvos sambo imtynių federacija specia­ liai šiam čempionatui nupirko du naujus kovos kilimus. Kovojant ant jų svarbiausia - nepaslysti.

Tiesiogine šio žodžio prasme.

Nežinia, nuo ko tai priklauso, bet naujieji kilimai itin slidūs ir ant jų

VU studentai Lietuvos sambo čempionato prizininkai ir dalyviai: iš kairės stovi - O. Civilis, R. Auksionova, D. Sokolas, D. Endzelytė, N. Skridulytė, I. Siniauskaitė, K. Olechnovič, J. Latonas kovoti ypač sunku. Kai kuriems jie tapo šaukštu deguto statinėje medaus.

Tačiau slidūs kilimai ne visiems buvo pražūtingi. Lietuvos čempio­ ne tapusi Rūta Aksionova (FsF 3 k., iki 56 kg) ant jų jautėsi tvirtai. Čempione ji tapo ir kovo mėnesį

vykusiose Lietuvos jaunimo iki 23 metų (U-23) pirmenybėse.

Daugkartinė įvairių čempionatų nugalėtoja ir tarptautinių varžybų prizininkė Dalia Enzelytė (FsF 4 k., iki 72 kg) šįkart vos keliais taškais nusileido varžovei ir tapo sidabro medalininke, o trečiąsias vietas pelnė I. Siniauskaitė (MF 5 k., iki 48 kg), O. Civilis (TVM 1 k., iki 68 kg), N. Skridulytė (MIF 3 k., iki 80 kg) ir D. Sokolas (ChF 3 k., iki 100 kg). K. Olechnovič pralai­ mėjo kovą dėl trečiosios vietos.

Mažiau palanki Fortūna buvo J. Latonui ir R Gruodžiui.

įgūdžiai išlieka Kartu su sportinio sambo čem­ pionatu vyko ir Kovinės savigynos (kombat) bei sambo imtynių sen­ jorų Lietuvos čempionatai. Neta­ pęs sportinio sambo prizininku, Konstantinas Mokšinas (TVM 2 k., iki 62 kg) įveikė priešininkus ko­ vinės savigynos imtyse ir nusilei­ do tik čempionui. O komandos tre­ neris R. Naužemys (100 ir daugiau kg) vilčių nepaliko var­ žovams senjorų kovose, tuo tik įro­ dydamas, kad įgūdžiai kovoti iš­ lieka. Beje, jis čempionu tapo ir Lietuvos svarsčių kilnojimo čem­ pionate Pakruojyje ir pasiekė Lie­ tuvos rekordą. Jam energijos ir jė­ gos belieka tik pavydėti, o imtynininkams norėtųsi palinkėti ryžto, užsispyrimo, drąsos ir, žino­ ma, pergalių.

KHF'q „nušlavė" krepšinio turnyras Kovo 30 - balandžio 1 d. Kauno hu­ manitariniame fakultete vyko jau antrus metus iš eilės organizuoja­ mas „3 prieš 3“ krepšinio turnyras, kurio su dideliu nekantrumu laukė visi fakulteto krepšinio mėgėjai.

Algirdas KVIKLYS, KHF studentų atstovybės prezidentas Ekonomikos fakulteto komanda laimėjo tarptautines Rektoriaus taurės krepšinio varžybas. V. Naujiko nuotr.

Svarsčių kilnojimo varžybose lyderiauja matematikai Rektoriaus taurei laimėti skir­ tose svarsčių kilnojimo varžybose dalyvavo 8 fakultetų ir Tarptautinio verslo mokyklos studentai. Aštun­ tą kartą iš eilės šiose varžybose nu­ galėjo Matematikos ir informatikos fakultetas, 2-ąją vietą iškovojo gamtininkai, 3-iąją - medikai.

Individualioje įskaitoje svorio kategorijoje iki 70 kg čempiono var­ dą iškovojo ChF II k. studentas T Polujanskas. Sidabrą pelnė GMF I k. magistrantas O. Kaminskas, bron­

zą- MIF II k. studentas R. Radžiū­ nas. Svorio kategorijoje virš 70 kg auksą laimėjo MIF ketvirtakursis A. Kandratavičius, 2-ąją vietą - MF antrakursis G. Vaitukaitis, 3-iąją GMF trečiakursis R. Sakalauskas.

Sunkiausių vyrų kategorijoje nuga­ lėtoju tapo M. Jaras (MIF, II k.), 2-ąją vietą pelnė K. Šimonis (MIF, II k.),

3-iąją-A. Marščionka (TSPMI, magistrantūros Ilk.).

Parengė Rimantas CIJUNĖLIS

Turnyre jėgas išmėginti panoro 13 komandų. Organizatorius nuste­ bino jų pavadinimų originalumas ir šmaikštumas: „Pievų gėlės“, „Skystis“, „Šluojam“, „Happy Three Friends“. Pirmoji turnyro diena bu­ vo pati aktyviausia - sužaista net 18 rungtynių, po kurių paaiškėjo grupėse pirmąsias ir antrąsias vie­ tas užėmusios komandos. Jos pa­ teko į kitą etapą.

Komanda „Šluojam“ pateisino

savo pavadinimą, priešininkus įveikdama tądien didžiausiais skir­ tumais - daugelis jau tada jai pra­ našavo nugalėtojų taurę.

Finalinės kovos įvyko balandžio t-ają. Nors ir melagių dieną, vis dėlto tokiame rimtame turnyre pokš­ tų buvo išvengta ir jau nuo pirmųjų ketvirtfinalio rungtynių užvirė graži ir atkakli kova.

Dėstytojai įveikė studentų komandą „Šluojam“ Pirmojoje pusfinalio kovoje susi­ tiko turnyro favoritėmis vadintos eko­ nomistų „Šluojam” ir verslo informa­ tikų „Skysčio” komandos. Tai buvo bene gražiausia ir labiausiai įtemp­ ta turnyro dvikova. Komandos žai­ dė taškas į tašką, nė vienai nepavy­ davo atitrūkti, ir teisėjo švilpukas užfiksavo lygiąsias 12:12. Tačiau į finalą pateko „Šluojam", nes dviko­ vą pradėjo gindamiesi. Kitame pus­ finalio susitikime verslo informatikai „VI51” nugalėjo tą patį mokslą, bet jau magistrantūroje kremtančius „VIM1”.

Leidus komandoms šiek tiek at­ sikvėpti, vyko finalinės dvikovos.

Nors ir sulaukė nemenko pasiprie­ šinimo, abejas rungtynes laimėjo favoritėmis laikytos komandos: „Šluojam“ 14:10 įveikė „VI51“, o

„Skystis“ rezultatyviausioje vakaro kovoje 20:15 nugalėjo „VIM1“. At­ lėgus įtampai, prizininkams buvo įteikti medaliai ir čempionų taurė, bet jų dar laukė didžiausia vakaro kova - galimybė susigrumti su dės­ tytojų komanda.

Informatikos katedros dėstytojai, įmetę net 6 tritaškius, susilaukė la­ bai didelio salės palaikymo ir čem­ pionams, „Šluojam" komandai, bu­ vo sunku atsilaikyti. Lemiamu profesoriaus S. Gudo tritaškiu pas­ kutinę sekundę pergalę išplėšę dėstytojai neslėpė nuostabos ir džiaugėsi visą turnyrą papuošusia dvikova.

Pasibaigus turnyrui dalyviai skirs­ tėsi pavargę, tačiau linksmi ir sakė laukiantys kitų metų, kai vėl galės susigrumti krepšinio aikštelėje.

10

ensis

2008 m. balandis

r f < >kultūra_______________________

Studentų teatrai

įprasmins laisvės kartos kultūrinius ženklus Gegužės 5-10 d. Vilniaus universiteto teatro salėje ir Vilniaus teatre „Lėlė“ vyks IX tarptautinis universitetų teatrų forumas „Kartos pėdsakai“

„MOST“ MASKVOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS Rusija 2006 m. teatrui sukako 250 me­ tų. Tai pirmas viešasis Maskvos teatras. Naujas reikšmingas eta­ pas prasidėjo 1958 m., kai teatrui ėmėsi vadovauti Rolanas Byko­ vas. Tuo metu ten vaidino dabarti­ nės Rusijos įžymybės Ija Savina, Ala Demidova, Sergejus Jutkevičius, Markas Zacharovas, vė­ liau - Romanas Viktiukas ir kt.

Pastaruosius 25 metus teatrui va­ dovauja Eugenijus Slavutinas. Ko­ lektyvas yra pasiekęs didelių meni­ nių laimėjimų. Pasaulinio atgarsio susilaukė jo pastatymai - V. Korkijos „Juodasis žmogus, arba Aš, var­ gšas Soso Džiugašvilis“, B. Jerofejevo „Valpurgijos naktis, arba Ko­ mandoro žingsniai“. Spektaklis-kabarė „Mėlynosios ČK naktys“ turė­ jo ypatingą pasisekimą Edinburgo festivalyje „Fringe".

Forumo programa 16.30 17.00

FORUMO ATIDARYMAS Dalyvauja VGTU akademinis choras „Gabija“ VU aula, Universiteto g. 3

18.00

VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO DRAMOS TRUPĖ „MINIMUM“ M. Zalytės MARGARITA VU teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės 6 d.

18.00

20.30

Gegužės 18.00

Universitetų teatrai tęsia kultūrinę edukacinę programą „Universite­ tas ir jaunimo kultūra". Sėkmingai įgyvendinti aštuoni tarptautiniai pro­ jektai, kuriuose nagrinėtos įvairios kultūros paveldo problemos, dau­ giatautės Vilniaus kultūros klausimai, Europos jaunimo skirtumai ir pa­ našumai, studentiškai scenai rašančių autorių fenomenas, jaunos as­ menybės ugdymas teatro priemonėmis ir kitos temos.

IX tarptautinio teatro forumo tema - pėdsakų, kuriuos paliko laisvės karta, įprasminimas.

Praėjus 18 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo matome gana ryškių ženklų, neatsiejamų nuo jaunosios kartos. Tie ženklai yra tiek materialūs, tiek dvasiniai (kultūriniai), tiek teigiami, tiek neigiami.

Vienų atsiradimą tiesiogiai inspiravo tam tikros jaunų žmonių iniciaty­ vos, jų gyvenimo būdas, kiti radosi dėl objektyvių laiktarpio sąlygų.

Tačiau su jais ar tarp jų gyvenanti dabartinė karta yra jų veikiama. Vieni jų egzistuoja tam tikrų materialių objektų pavidalu (pastatai, pamin­ klai), kiti - kaip protesto akcijų, meninės saviraiškos padariniai, treti kaip tam tikri visuomeninio gyvenimo reiškiniai, iš kurių bene pats ryš­ kiausias yra fizinis ir dvasinis jaunimo mobilumas, dėl jo atsirado ir opiausia šiandienos problema - emigracija.

Be abejo, visi šie ženklai bus ryškiai matomi ir studentų spektakliuo­ se. Tačiau svarbiausias forumo siekis - įgyvendinti kūrybinę edukaci­ nę akciją, kuri leistų konkrečiai pademonstruoti būdingiausius kartos pėdsakus, juos išanalizuoti ir apibendrinti teatrinėmis priemonėmis.

Akcija prasidės prie Lietuvos laisvės lopšio - barikadų liekanų Ne­ priklausomybės aikštėje. Kiti objektai - Europos aikštė, Užupio Ange­ las. Akcijos pabaigoje iš kelioninių lagaminų bus sukurtas simbolinis paminklas emigravusiems iš Lietuvos jaunuoliams. Prie kiekvieno ob­ jekto atliekama jį įprasminanti teatralizuota programa.

Forume dalyvaus studentų teatrų trupės iš Ispanijos, Rumunijos, Rusi­ jos, Baltarusijos, Bulgarijos, taip pat teatrai iš Vilniaus Gedimino techni­ kos, Kauno technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetų. Abi Vilniaus universiteto teatro trupės pristatys savo premjerinius spektaklius.

Forumo renginius stebės tarptautinė vertinimo komisija, kuriai vado­ vaus buvusi VU teatro aktorė ir režisierė, dramaturge Aistė Ptakauskė.

Geriausiems sudentų teatrų aktoriams bus įteikti diplomai. Taip pat bus įvertintos ir įdomiausiai pasirodžiusios trupės.

20.00

VADIMAS ŠEFNERIS LAIMINGAS NEVYKĖLIS

Paprasto berniuko gyvenimas atrodo lyg smagus įvairių aplinky­ bių sutapimas, darantis jį labai ne­ laimingą, bet iš tikrųjų atveda į daugybę linksmų susitikimų ir po­ sūkių. Pirmoji meilė, draugystė, nutrūktgalviški poelgiai ir pirmieji rimti sprendimai... Jaunystės ne­ rūpestingumas, šokiai, dainos su­ kuria tikrai šventišką nuotaiką.

jos autoriai - trupės nariai. įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose spektaklis laimėjo keletą apdova­ nojimų, tarp jų „Už geriausią pa­ sirodymą“ (HOP Mangalia, Rumu­ nija) ir „Už geriausią choreo­ grafiją“ (FITUC Kasablanka, Ma­ rokas).

8

|

d.

9

I

d.

15.00

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA A. Čechovo MEŠKA. JUBILIEJUS. PIRŠLYBOS VU teatro salė, Universiteto g. 3

18.00

MASKVOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS „MOST“ V. Šefnerio LAIMINGAS NEVYKĖLIS Teatras „Lėlė“, Arklių g. 5 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO AKADEMINIS TEATRAS | J. Anouilho EURIDIKĖ VU teatro salė, Universiteto g. 3

20.00

13.00 18.00

19.00 „NA BALKONE“ BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO STUDENTŲ TEATRAS Minskas

I

SANTIAGO DE COMPOSTELA UNIVERSITETO TEATRAS (Ispanija) W. Schvvabo PREZIDENTĖS Teatras „Lėlė“, Arklių g. 5 NEOFITO RILSKIO UNIVERSITETO TEATRO TRUPĖ „SPIROVITE“ (Bulgarija) N. Simono GERASIS DAKTARAS VU teatro salė, Universiteto g. 3 Gegužės

I Į

Gegužės 10 d.

KŪRYBINĖ EDUKACINĖ AKCIJA VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO DRAMOS TRUPĖ „MINIMUM“ I A. Mackaus CHAPEL B VU teatro salė, Universiteto g. 3 FORUMO UŽDARYMAS VU teatro salė, Universiteto g. 3

ĮĖJIMAS Į SPEKTAKLIUS NEMOKAMAS Informacija tel. 8-612 66981, 8-652 76231

FORUMO RĖMĖJAI

I

|

VILNIAUS UNIVERSITETAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ SAULIAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

Forumo dięnraštis LIETUVOS ŽINIOS

RENGĖJAI: UNIVERSITETŲ TEATRŲ ASOCIACIJA VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS uta@cr. vu.lt

Forumo svečiai iš užsienio

LAUKIMAS Tai 3 istorijos apie 3 poras, vei­ kiausiai nesusijusias tarpusavy­ je, bet labai stipriai siejamas tos pačios emocinės temos apie žmonių tarpusavio santykius ir tuštumą, kuri atsiranda, kai žmo­ nės negali susišnekėti. Šio spektaklio originalios idė­

7 d.

NACIONALINIO TEATRO MENO IR KINEMATOGRAFIJOS UNIVERSITETO STUDENTŲ TRUPĖ „START“ (Rumunija) LAUKIMAS Teatras „Lėlė“, Arklių g. 5

19. 00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TEATRAS STUDIJA „PALĖPĖ“ SUGRĮŽIMAS (Scenos iš Adomo Mickevičiaus gyvenimo Lietuvoje) Trakų g. 1

projekto vadovas, VU teatro meno vadovas, Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas

Bukareštas, Rumunija

BALTARUSIJOS VALSTYBINIO UNIVERSITETO TEATRAS „NA BALKONE" N. Rudkovskio AKLOJI ŽVAIGŽDĖ VU teatro salė, Universiteto g. 3 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO KINETINĖ TRUPĖ ABSURDIŠKASIS BERESNEVIČIAUS KVADRATAS VU teatro salė, Universiteto g. 3

Gegužės

17.30

Rimantas VENCKUS,

„START“ NACIONALINIO TEATRO MENŲ IR KINEMATOGRAFIJOS UNIVER­ SITETO STUDENTŲ TRUPĖ

Gegužės 5 d.

VU DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIO PROGRAMA VU Didysis kiemas

Šis teatras įkurtas 1946 m. Jame

vaidina Baltarusijos valstybinio universiteto studentai ir absolven­ tai. Patys naujausi pastatymai - iš pasaulinės ir nacionalinės klasi­ kos lobyno ir šiuolaikinės pjesės.

NIKOLAJUS RUDKOVSKIS AKLOJI ŽVAIGŽDĖ Kas yra šis pasaulis, jeigu ne laik­ raščių kalnas? Jokių kapų kapinė­ se, jokių nešvarių minčių, lovų, pa­ jūrio paplūdimių svajonėse, tik žmonių gyvenimų sąvartynas. Bu­ vusi žvaigždė, dabar girtuoklė naš­ lė, jos sūnus, išmestas iš universi­ teto, ir vieniša duktė - visi jie dabar ant visiškos nevilties krašto. Tik Svajonė gali išgelbėti jų sielas, bet jie ciniškai parduoda akląją mer­ gaitę zoologijos sodui, kuriame ji miršta...

SANTIAGO DE COMPOSTELA UNIVERSITETO TEATRAS Ispanija Tai teatro pamokų trupė, įkurta 1990 m. Jos programa turi dvi pagrindines kryptis: pedagogi­ nę (su dramos me­ no paskaitomis ir pratybomis, tokio­ mis kaip interpreta­ cija, scenos režisūra, kūno judesiai, apšvietimas, grimas, garderobas ir t. t.) ir nacionalinių bei tarptautinių teatro festivalių organizavimą. Ji taip pat stato spektaklius su dramos meno mokiniais, kurie sudaro šios mokymo institucijos teatro trupę.

VVERNER SCHVVAB. PREZIDENTĖS Šiame spektaklyje kalba ir ginčijasi trys moterys, kurios dalijasi ta

pačia erdve. Jos kalba apie Gyvenimą, apie viską ir nieką, kad tik pa­ diskutuotų apie savo Visuomenę. Schvvabo tekstai žaidžia su Kalba, su grubia žodžių verte ir smurtingu noru pasijuokti iš Vyro. Istorija pritaiky­ ta Ispanijos realijoms, joje perėjimas nuo Franko diktatūros prie demo­ kratijos kartais panašus į pedagoginį, o ne j socialinį procesą.

Spektaklio kalba - galų, kuria kalbama šiaurės vakarų Ispanijoje.

umversnas

2008 m. balandis

vilnensis

_________________________ kultūra

Goete's Margarita gyvena tarp mūsų VU TEATRO DRAMOS TRUPĖS „MINIMUM" PREMJERA Balandžio 28, 29, 30 d. 19 vai., gegužės 5 d. 18 vai. VU teatro salėje Goete's Margarita žymios latvių dramaturgės Maros Zalytės pjesėje tebegyvena ir šiandien. Be abejo, tai jau šiuolaikinė moteris. Tačiau joje įkūnytas Goete's amžinasis moteriškumas daro ją universalia asmenybe, nepavaldžia kon­ krečiam laikui.

Spektaklyje veikia net šešios Margaritos. Tuo siekiama kuo vi­ sapusiškiau atskleisti herojės charakterį. Kita vertus, kas žino, kiek tokių Margaritų yra suviliojęs Faustas?

Spektaklis taip pat papildytas vizijomis iš Goete's veikalo. Todėl čia atsirado personažų, kurių nėra M. Zalytės pjesėje - Faustas, Mefistofelis, Valentinas ir, žinoma, pati Goete's Margarita (Gretchen).

Beje, susidomėjusi premjera į ją iš Rygos žada atvykti autorė, ku­ riai įdomu palyginti studentišką jos pjesės pastatymą su Panevėžio dramos teatro spektakliu.

Margarita tebėra uždaryta į kalėjimą. Ji vis dar tebelaukia teis­ mo. Jai pateikti kaltinimai dėl sūnaus, motinos ir brolio mirties.

Margaritą imasi ginti talentingas ir ambicingas jaunas advokatas. By­ los nagrinėjimas komplikuojasi, nes Margarita iš pradžių nelinkusi ben­ dradarbiauti. Ji nepasitiki advokatu, nenori jam atverti savo sielos žaizdų.

Advokatas išstudijuoja Goete's „Faustą“. Tai padeda jam suartėti su Margarita. Bylos nagrinėjimas sėkmingai artėja prie pabaigos.

Advokatas rengiasi švęsti per­ galę. Tuo metu jam ateina pasiū-

Dainų ir šokių ansamblis koncertavo Punsko krašte Ksavera STANKEVIČIŪTĖ, MIF, II k. studentė Šis pavasaris dainų ir šokių ansamblį pasitiko įdomiais koncertais Šiauliuose ir Punske. Įdomūs jie buvo

tuo, kad kai kurie ansamblio nariai važiavo į koncertus it paukšteliai pavasarį grįždami į savo gimtą miestą, pas savo mokyklos laikų vadoves ir kolektyvus. Gražu buvo stebėti jų susitikimo akimirkas, kai jaunieji Šiaulių miesto kolektyvo nariai pagarbiai sekė akimis buvusius kolegas, studijuojančius Vilniaus universite­ te ir jau šokančius, grojančius, dainuojančius kitame kolektyve. Pamatę koncertuojantį VU dainų ir šokių ansamblį, galbūt kai kurie moksleiviai tą akimirką net apsisprendė, kur jie stos.

Dainų ir šokių ansamblio choro grupėje dainuoja dvi punskietės. Todėl nenuostabu, kad jų iniciatyva balandžio pirmąjį šeštadienį VU dainų ir šokių ansamblis išsiruošė į Punsko kraštą. Dėl Šengeno sutarties Lietuvos-Lenkijos sienos kirtimas pasirodė it pervažiavimas iš Lazdynų į Karoliniškių mikrorajoną. Taię „j kelionine nuotaika, daina ir draugais pašonėje atvykome į Punską. Punsko lietuvių kultūros centras - naujas, modernus pastatas su įvairiausiais kolektyvais, kurie turi puikias sąlygas saviraiškai.

Punsko lietuvių kultūros centro direktorė Asta Pečiulienė mums ne tik organizavo, bet ir vedė ekskursiją po Punsko kraštą - aplankėme Seinus, kur vyskupu dirbo Antanas Baranaupkas, Seinų katedrą, kurioje vysku­ pas buvo palaidotas, prie Katedros stovintį didingą paminklą „Anykščių šilelio“ autoriui, lietuvių „Žiburio“ gimnaziją. Važiuodami neplačiais, tačiau vingiuotais keliukais grožėjomės Punsko krašto gamtovaizdžiu miškeliais, kalvomis, lietuvių sodybomis, klausėmės A. Pečiulienės pasakojimų apie šio krašto žmonių praeitį ir šiandienos kasdienybę. įdomi ekskursija ir šiltas priėmimas ansamblio narius įkvėpė nepakartojamam koncertui, kuris liejosi iš studentų širdžių į Punsko lietuvių širdis per smagius šokius ir švelnias dainas. Tikimės, kad žiūrovams atnešėme džiaugsmo, palikome įspūdžių, kuriais jie galės dalytis su savo draugais ir pažįstamais. O ir mes patys patobulėjome, paaugome, išbandėme save, nes šiais metais tai buvo vienas pirmųjų koncertų, kuria­ me dalyvavome tik mes, VU dainų ir šokių ansamblis, su programa „Teka teka skaisti saulė“.

Scena iš spektaklio lymas išvykti dirbti Europos Parla­ mente. Kalėjimo prižiūrėtojas at­ neša jam dokumentą, kurį pasiū­ lo pasirašyti kraujo lašeliu... Mar­ garita suvokia šiuolaikinio Me­ fistofelio klastos esmę ir pasiauko­ ja vardan sūnaus, kuris, pasirodo, ne tik buvo išgelbėtas, bet ir tapo savo motinos advokatu.

Spektaklio režisierius ir in­ scenizacijos autorius - Rimantas Venckus, dailininkė - Dalia Kiaupaitė, kompozitorius - Mantas Sa­ vickis. Vaidina visi trupės aktoriai.

Forumo svečiai iš užsienio „SPIROVITE“ NEOFITO RILSKIO UNIVERSITETO TEATRO TRUPĖ Blagoevgrad, Bulgarija Šios teatro trupės nariai yra Menų fa­

kulteto studentai iš profesoriaus Ogniano Spirovo ir profesorės Bilianos Dilkovos dramos teatro aktorių klasės, pavadintos „Spirovite“. Repertuaras: Tuvės Janson „Kalėdų eglė“, Ogniano Spirovo ir Bilia­ nos Dilkovos „Ateinu tuoj“, Neilo Simono „Gerasis gydytojas“, tekstų iš Shakespeare'o tragedijų rinkinys „Salin, šalin su meile ar pavydui“, rinkinys iš Shakespeare'o tragedijų „Šekspyro tango“.

NEILSIMON. GERASIS DAKTARAS Amerikiečių rašytojo Neilo Simono pjesė - tai bandymas pristatyti Čechovą amerikiečiams, kurių kultūra ir gyvenimo būdas absoliučiai

skiriasi nuo pasaulio, kurį sukūrė Antanas Pavlovičius. Pagrindinis vei­ kėjas - tai užsienietis, gyvenantis dvasinėje erdvėje, pripildytoje bai­ mių ir vilčių tų veikėjų ir asmenybių, kurie gyvena jo vaizduotėje.

Tai pjesė apie Čechovą, bet kartu ir apie menininką apskritai, apie žmo­

gų, kuris nors trumpam atsiplėšia nuo realaus gyvenimo ir įšoka į savo vaizduotės pasaulį.

Mes atsiduriame erdvėje, pripildytoje rėmų (gal visuomenės rėmų?), ir tik vieną kartą erdvę užpildo gyvybė. Tai žmonės su savo charakteriu, porei­ kiais, santykiais. O tarp jų ir tas svetimas rašytojas, perėjęs į kitą pasaulį.

Bendruomenė priima jį ne tuoj pat. Jį kamuoja baimė ir nepasitikėji­ mas, bet jis supranta, kad vienu savo plunksnos brūkštelėjimu gali daryti įtaką bendruomenei ir žmonėms. Jis bendrau­ ja su savo vaizduotės herojais ir, veikdamas juos, keičiasi pats. Pasi­ baigus dienos darbui, jis grįžta į realųjį pasaulį...

Štai koks didelis būrys koncertavo Punsko kraštiečiams!

Ratilėli, ratilėli, kurtu augai... „Sveiki gyvi, macni, drūti ir raudoni. Valio slauniausiai pasaulyje ratiliokų gimi­ nei!“ - nuskambėjo žemai­ tiškas pasveikinimas apniu­ kusią, bet šiltą balandžio 5osios dieną Vilniaus univer­ siteto Didžiojoje auloje. Čia VU folkloro ansamblis „Ratilio“ šventė savo 40-metį.

Vilma Balsytė Į jubiliejinį koncertą „Eisim" prisi­ rinko pilna salė žiūrovų. Dauguma jų - buvę aktyvūs ansamblio nariai ir amžinai „ratiliokais“ išlikę, links­ mi ir savo kultūrą mylintys žmonės.

Nuskambėjus pirmajai jauniausios „Ratilio“ kartos, kuriai vadovauja Milda Riekutė, dainai, salėje pasi­ girdo džiugios ovacijos - daugelis nė nesitikėjo, kad šiais laikais dar yra tokia gausybė jaunųjų folkloro mėgėjų: pastarieji vos tilpo į sce­ ną. Kaip saulė pamažėle įšildo ir išbudina per žiemą apsnūdusią že­ melę ir visą jos gyvatą, taip ir „Rati­ lio“ dainos tirpdė ir šildė klausytojų širdis, įtraukdamos juos į šį nesu­ stojantį gyvybės ratą, dainų ratilėlį.

Koncertas ne veltui pavadintas „Eisim": mūsų kelionė šaknų link prasidėjo nuo Kalėdų - šiuo lai­ kotarpiu senelių dainuotomis dai­ nomis, grota muzika ir šoktais šo­ kiais. Nenuilstantis Saulės ratas jsisuko keliaudamas vis tolyn - į Užgavėnių linksmybes ir triukš­ mą, į Velykų šviesą, į Jorės atraki­ namą gyvastį, į Rasų paslaptingą naktį. Dainos, šokiai, sutartinės ir raliavimai įprasmino natūralius gamtos virsmus, amžinąjį gyvybės ratą, prasidedantį Saulės užgimi­ mu ir užsibaigiantį rudens rimti-

Scenoje - kelios kartos „Ratilio“ narių. V. Naujiko nuotr. mi, Žemės apsnūdimu ir žmogaus

nusiraminimu-Adventu. Jam pra­ ėjus gyvybės ratas pajuda iš savo pradinio taško ir visa vėl užverda...

Po „jaunėlių" pasirodymo pasipy­ lė sveikinimai, gėlės ir plojimai, į sceną buvo pakviesta vyriausioji „Ratilio“ karta su pirmąja ansamblio vadove Aldona Ragevičiene. Sugu­ žėję ant scenos, spindinčiomis aki­ mis ir malonaus jaudulio apimti, vy­ riausieji „ratiliokai“ nė nerepetavę smagiai užtraukė savo laiku dai­ nuotas dainas, o kartu su jais su­ skambo ir visa salė. Taip ir turėtų būti - kartą įsileidęs mūsų prosenių dainas į širdį, jų niekada nepamir­ ši. Toliau į sceną lipo Laimos Burkšaitienės ir Zitos Kelmickaitės vadovautos kartos. Štai šioje istori­ jos vietoje prasidėjo tikros linksmy­ bės - dainos, šokiai ir galiausiai vi­ sų šėlsmas. Jam nurimus pasipylė padėkos žodžiai bei dovanos: kas gavo glėbį gėlių, kas puodynėlę su medumi, kas ąsotėlį daigintų rugių.

Koncertui pasibaigus ilgametė ansamblio vadovė Zita Kelmickaitė pasiūlė pasižiūrėti jos pačios iš senų kadrų susuktą filmą apie „Ra­ tilio". Ekrane pasirodžius pirmie­

siems vaizdams, salėje pasigirdo džiugūs šūksniai ir aikčiojimai - taip smagu ir gera buvo ankstesnių kar­ tų ansamblio žmonėms pamatyti save ir bičiulius, šokančius, dainuo­ jančius ir šiaip besilinksminančius scenoje ar ekspedicijose. Filmą te­ ko žiūrėti be garso (vis dėlto techni­ ka netobula...), tačiau jo tąkart ir ne­ prireikė - iš lūpų skaitydami, kokia daina dainuojama, salėje sėdintys žmonės čia pat ir „įgarsino“ visą juostą.

Paskui visų laikų „Ratilio“ žmo­ nės su bičiuliais susibūrė smagiai papuotauti, prabėgusių dienų pri­ siminti ir vieni į kitus iš arčiau pa­ sižiūrėti. Su gardaus alaus puta, su laužiama namine duona ir ki­ tais gardumynais, su milžinišku tortu, papuoštu „Ratilio“ simbo­ liu - ratu, dainomis ir muzika įsi­ suko smagus vakarėlis. Čia ištir­

po ir kartų skirtumas, ir skirtingos profesijos, ir amžius - šoko, dai­ navo ir jaunas, ir senas, vieni ki­ tiems nenusileido nei energingu­ mu, nei linksmumu. Juk ne veltui mūsų senelių išmintis sako: „Kas dainuoja ir šoka, tas niekada ne­ sensta."

universitas

12

2008 m. balandis

vilnensis

FILOSOFAI PAKVIETĖ AKADEMINĘ BENDRUOMENĘ APKABINTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ Rimantas UKNEVIČIUS Filosofijos fakulteto keturių die­ nų šventinis maratonas pranoko visus lūkesčius. įsimintiniausia tiek Vilniaus miesto gyventojams, tiek Vilniaus universiteto bendruo­ menei, tiek žiniasklaidai buvo pre­ cedento Lietuvoje neturinti akcija „Apkabinkime Vilniaus universite­ tą!“. Šiuo sumanymu Filosofijos fa­

Kovo 31 - balandžio 3 d. Filosofijos fakulteto studentai minėjo savo šventę - FilosDi’08. Renginių gausa ir ypač gera jų kokybe garsėjančios dienos jau šeštus metus sulaukia milžiniško susidomėjimo. Tuo tarpu organizatoriai kiekvienais metais Vilniaus bendruomenei pateikia staigmenų. Šiemet tai buvo akcija „Apkabinkime Vilniaus universitetą!“.

kulteto studentų atstovybė (FilosF SA) norėjo parodyti, kad VU aka­ deminė bendruomenė-studentai, administracijos darbuotojai ir dės­ tytojai yra vieningi, myli savo uni­ versitetą, jj gerbia ir rūpinasi juo.

FilosF SA pirmininkė Viktorija Sakapilvytė prisimena: „Norėjome padaryti ką nors, kas suvienytų bendruomenę, suorganizuoti tokį renginį, kuris skatintų ne tik fakul­ teto studentų, bet ir visos VU ben­ druomenės aktyvumą. Tai buvo simboliškas gestas, kad neturime „spjauti“ ant Vilniaus universite­ to, juk jis yra mūsų Alma Mater!“ Viktorija labiausiai džiaugiasi, kad šios akcijos pagrindinis tiks­ las buvo pasiektas: „Apėmė ne­ apsakomai geras jausmas ma­ tant kartu susikibusius rankomis dėstytojus, studentus, administ­ racijos darbuotojus. Vieningai ir pilietiškai!“ Akcijos organizatoriai teigia, kad pasisekimo priežastis - ge­ ras darbų paskirstymas ir draus­ mė. Nors pasiruošimas vyko ban­ guotai, galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius. „Artėjant akcijai, apėmė stresas. Ėmė kilti

abejonių, ar tikrai pavyks. Bet aš neįsileidau tokios minties, - tei­ gia akcijos koordinatorė Ieva Svitojūtė. - Nenorėjau galvoti, ką rei­ kėtų daryti, jei nepakaks žmonių.

Nors dabar galiu pasakyti, kad pa­ siruošimas buvo labai geras. Ir netgi nevėlavom - balionų palei­ dimas nuo plano atsiliko tik trimis minutėmis! Parodykite renginį, ku­ ris būtų įvykdytas taip tiksliai!“ Filosofijos fakulteto studijų rei­ kalų prodekanas doc. dr. Remigi­ jus Bliumas, paklaustas, kaip šią akciją priėmė kolegos, atsako: „Niurnančių tebuvo keletas. Gal kuris nors iš dėstytojų iki renginio ir gailėjo neįvyksiančios paskai­ tos - pakalbėjau su kiekvienu, tu­ rėjusiu tuo metu užsiėmimus, ir paprašiau nuo jų atleisti studen­ tus, - tačiau po jo - tikrai ne. Dau­ guma darbuotojų ir dėstytojų lau­ kė šios šventės, nekantravo ir išėjo į lauką truputį anksčiau. Po renginio sulaukiau daug palankių

atsiliepimų. Apkabinimas yra ap­ kabinimas: ne fakultete, kuriame dėstoma psichologija, aiškinti jo vertę. Išties dauguma bendradar­ bių - ir ne tik iš mūsų fakulteto rašė, kaip jie puikiai jautėsi sto­ vėdami susikibę šioje gyvoje juos­ toje. Viena kolegė laišką baigė mintimi, jog VU dar ne viskas pra­ rasta. Manau visiškai taip pat. Pa­

rodėme, jog esame laisvi ir vie­ ningi - tad VU tikrai dar ne viskas prarasta. Kaip tik dėl šios akcijos šiemet FilosDi vertinu kaip ge­ riausias iš geriausių. Neabejoju, jog šis renginys taps Filosofijos fakulteto tradicija.“ Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblio perimetras - be­ veik 1000 metrų, o jam apkabinti

prireikė beveik 800 žmonių. Mū­ sų universiteto bendruomenei pa­ vyko apkabinti tris ketvirtadalius centrinių rūmų. Problemiškiausia buvo apjuosti universitetą iš Pilies gatvės pusės. Tačiau ir šią pro­ blemą padėjo išspręsti Vilniaus miesto gyventojai, svečiai ir turis­ tai, palaikę šią idėją.

Nuotr. iš FilosF archyvų

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Bičkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Nuoširdžiai užjaučiame

Aušrą Rinkūnaitę

dėl mylimo Tėvelio mirties

Vilniaus universiteto bibliotekos kolektyvas

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt