Universitas Vilnensis, 2005 m. balandžio mėn. Nr. 3 (1659)

hinc itur ad astra

universitas

-1579-

K

vilnensis N r. 3 (1659)

2005 m. balandžio mėn.

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. /--------------------------------------- X Šiame numeryje:

Studentiškos šventės fakultetuose.

Kas, kur, kada?

Skaitykite p. 3

Kompiuterinis garsynas: kas tai?

Skaitykite p. 3

Kodėl verta studijuoti VU TSPMI?

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rektoriaus ataskaitoje - 2004 metų Universiteto veiklos apžvalga, opios problemos ir klausimai Kovo 9 dieną VU rektorius akad. Benediktas Juodka Tarybai pristatė 2004 metų Universiteto veiklos ataskai­ tą. Taryba ataskaitai pritarė. Kovo 15 dieną šią ata­ skaitą patvirtino VU Senatas.

2004 metai Vilniaus universitetui buvo ypatingi: šventėme 425 me­ tų sukaktį. Tad nenuostabu, kad ir rektoriaus ataskaitoje ypatingas dėmesys buvo skirtas jubiliejiniams renginiams, su sukaktimi susijusiems darbams. Rektorius apžvelgė renginius, leidinius, remonto ir restauravimo darbus, įvertino ir nuoširdžiai džiaugėsi mecenatų ir rė­ mėjų pagalba. Priminė, kad už nuopelnus kuriant Vilniaus įvaizdį miesto savivaldybė apdovanojo Vilniaus universitetą šv. Kristoforo statulėle.

Vilniaus universitetas yra pirmasis Lietuvos universitetas, pradėjęs dalyvauti Europos universitetų asociacijos institucinio vertinimo pro­ gramoje. Savianalizėje aktyviai dalyvavo visi Universiteto akademi­ niai ir neakademiniai padaliniai ir Studentų atstovybės deleguoti stu­ dentai. Pagrindinis savianalizės rezultatas - atlikta stiprybių, silpnybių ir grėsmių analizė, išryškintos pagrindinių Universiteto veiklos sričių problemos. Ekspertizės pagrindu yra rengiamas naujas Universiteto strateginis planas, kuris bus baigtas iki vasaros.

Skaitykite p. 4

Nukelta į p. 2

Kovo 15 dieną Senato posėdyje rektorius ir Senato pirmininkas prof.

V. Pšibilskis pasveikino Vilniaus universiteto mokslininkus - 2004 m.

Lietuvos mokslo premijų laureatus ir įteikė jiems atminimo dovanėles.

Habilitacijos pažymos buvo įteiktos MIF doc. R. Baronui ir TF doc. E. Šileikiui. V. Naujiko nuotr.

Lenkijos Respublikos prezidentas VU garbės daktaras Studentai laimina Prezidento sprendimą nevykti į Maskvą Skaitykite p. 7

Ką apie dirbančius studentus mano dėstytojai?

Skaitykite p. 8

Vokiškai kalbančio neregio aistra kompiuteriai

Onutė MACKONYTĖ Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas A. Kvasnevskiui suteiktas už didelius nuopelnus kuriant ir plėtojant Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę, skatinant lietuvių ir lenkų tautų tarpusavio pasitikėjimą bei Vil­ niaus universiteto ir Lenkijos aukštųjų mokyklų mokslinių ryšių plėtojimą.

Anot Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto direktoriaus prof. Raimundo Lopatos, Universi­ tetas negalėjo neįvertinti Lenkijos Respublikos prezidento Aleksan­ dro Kvasnevskio nuopelnų kuriant ir plėtojant Lietuvos ir Lenkijos stra­ teginę partnerystę ir ryšius. „Dar prieš dešimtmetį buvo sunku patikėti, kad Vilniaus uni­ versitetas bendradarbiaus su dviem dešimtimis Lenkijos uni­ versitetų, kartu su jais sieks ben­ drų europinių grantų, plės vienin­ gą mokslinių tyrimų erdvę ir studentijos galimybes pažinti bei keisti naująją Europą", - sakė pre-

Kovo 9 dieną Vilniaus universiteto garbės dak­ taro vardas suteiktas Lenkijos Respublikos pre­ zidentui Aleksandrui Kvasnevskiui. zidento kandidatūrą teikusio Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Raimun­ das Lopata.

Kvasnevskis, tapęs 35-uoju Vilniaus universiteto garbės dak­ taru, džiaugėsi, kad „šių laikų Vil­ niaus universitetas tęsia turtingas tradicijas siekdamas atvirumo, dialogo, bendradarbiavimo su ki­ tomis aukštosiomis mokyklomis regione ir visame kontinente". Pre­ zidentas pripažino, jog su Lietu­ va ir Vilniumi jį sieja ypatingas ry­ šys. Čia gimė jo motina, todėl A. Kvasnevskis teigė skiriąs šį jam ypač brangų, daug jausmų sukė­ lusį apdovanojimą būtent jai. Pre­ zidentas patikino, jog lenkas Vilniu­ je, kaip ir lietuvis Varšuvoje, niekados nebus tiktai svetimi atvy­ kėliai. Jie visados bus nepaprasti, ypatingi svečiai - šiuo vieninteliu ir

Dirbantys studentai nepamiršta studijų Darbas - nauja naudin­ ga patirtis, pirmoji finansinė nepriklauso­ mybė nuo tėvų, karjeros pradžia ir dar daug kitų privalumų. Kiekvienas darbą renkasi pagal savo poreikius ir gali­ mybes.

Plačiau apie tai skaitykite p. 8

Paskola - ne išmalda, studentas - ne išlaiky­ tinis

A. Kvasnevskis teigė skiriąs garbin­ gą apdovanojimą savo motinai, gi­ musiai Vilniuje. V. Naujiko nuotr. nepakartojamu būdu, kurį suprasti galima tiktai tuomet, kai esi lenkas arba lietuvis. „Daktaro honoris causa titulą nešiosiu su ypatinga pa­ garba ir pasididžiavimu", - sakė Lenkijos Respublikos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

2004 metais Lietuvos aukštųjų mokyklų stu­ dentams Lietuvos mokslo ir studijų fondas paskolas skyrė du kartus - pavasarį ir rudenj. Iš viso pasko­ loms gyvenimo išlai­ doms buvo skirta 2 309 500 Lt, studijų įmokoms - 1 089 000 Lt. Plačiau apie tai skaitykite p. 9

universitas

2

Rektoriaus ataskaitoje 2004 metų Universiteto veiklos apžvalga, opios problemos ir klausimai Atkelta iš p. 1 Lietuvai įstojus į Europos Są­ jungą, atsivėrė galimybės teikti paraiškas struktūrinių fondų pa­ ramai gauti. Apžvelgdamas struk­ tūrinių fondų rezultatus rektorius teigė, jog Universiteto pateiktų projektų kokybė yra gera, jų sėk­ mės koeficientas gerokai aukš­ tesnis už nacionalinį vidurkį. Pa­ gal dešimt patvirtintų struktūrinių fondų projektų Universiteto veik­ lai skiriama apie 9 mln. litų. Ta­ čiau rektorius mato ir problemų. „Atsivėrus naujoms galimybėms pasinaudoti struktūrinių fondų lė­ šomis, paaiškėjo, kad trūksta mo­ dernių bei inovatyvių mokslo ir studijų idėjų, atitinkančių bendro­ jo programavimo reikalavimus.

Mokslo, verslo ir pramonės ben­ dradarbiavimas lieka silpnoji VU mokslinės veiklos grandis, ribojan­ ti galimybes pasinaudoti struktūri­ nių fondų parama. Nėra subran­ dinta aiški modernių studijų organizavimo ir vykdymo metodų, nenuosekliųjų studijų plėtros per­ spektyva, todėl Universiteto pa­ raiškų pagal kai kurias struktūrinių fondų priemones yra nedaug“, pripažino trūkumus VU vadovas.

Kalbėdamas apie darbuotojus akad. B. Juodka palietė seną ir opią VU problemą - kadrų senėji­ mo klausimą. Tačiau paskutiniai duomenys leidžia džiaugtis: iš 2004 m. 45 apgynusių daktaro di­ sertacijas doktorantų net 37 pra­ dėjo dirbti Universitete. Tai rodo, kad nemažai jaunų mokslininkų pasilieka Universitete, o tokia perspektyva šviesi - po kiek lai­ ko dėstytojų kolektyvas atsinau­ jins.

Pagrindinės VU pastangos stu­ dijų srityje - studijų kokybė, o ne kiekybė. Tad jau ketvirti metai ne­ kinta stojančiųjų skaičius į pagrin­ dines studijas VU. „Mums labai svarbu atsirinkti ne atsitiktinius žmones, o turinčius pašaukimą vienai ar kitai mokslo sričiai, to­ dėl reikia juos geriau pažinti. Rei­ kia tobulinti ir priėmimo sistemą.

Manau, nenormalu, kai galima ra­ šyti pageidavimus net į 20 studijų programų. į kai kurias studijų pro­ gramas susirenka atsitiktiniai žmonės, tai labai jaučia dėstyto­ jai“, -teigė akad. B. Juodka. Rek­ torius pažymėjo, kad studijų ko­ kybė yra svarbiausias darbų baras, nes tai ateityje lems mūsų auklėtinių konkurencingumą dar­ bo rinkoje ir jų kvalifikaciją, o tai iš daugelio parametrų susidedan­ tis dalykas.

Kalbėdamas apie mokslininkų uždirbtus pinigus rektorius atkrei­ pė Tarybos ir Senato narių dėmesį į lėšas, kurias mūsų mokslininkai uždirba atlikdami užsakomuosius darbus Lietuvos subjektams. Nė vieno lito iš šių šaltinių negavo Tei­ sės, Kauno humanitarinis, Komu­ nikacijos, Istorijos, Filologijos ir kt. fakultetai. Ekonomikos fakulteto iš užsakomųjų darbų gautus 10 tūkst. litų rektorius pavadino „juo­ kingai maža suma“. Ar šie fakul­ tetai negali pasiūlyti jokių paslau­ gų, ar jų niekam nereikia, - kėlė

2005 balandis

vilnensis

Rektorius akadem. B. Juodka pri­ stato 2004 m. Universiteto veiklos ataskaitą. V. Naujiko nuotr. klausimą VU. vadovas. „Įtariu, kad gali būti ir kita problema - ar už­ sakymai „neapeina“ Universiteto, ar neveikia Universiteto padali­ niuose kolegų įsteigtos privačios firmos, ar nenaudojami VU resur­ sai privačiai veiklai? Tokių įtari­ mų turime“.

Nors kalbėti apie finansus rek­ torius pakvietė Administracijos rei­ kalų prorektorių dr. Aleksą Piktur­ ną, tačiau ir pats atkreipė dėmesį į kai kurias šios Srities problemas.

2004 metais VU biudžetas sudarė 140 mln. litų. VU įvairiomis formo­ mis uždirba maždaug 35 proc. lė­ šų. „Ir vis tiek drįstu teigti, kad VU finansavimas yra nepatenkina­ mas“, - konstatavo rektorius. Ta­ rybos nariams akad. B. Juodka at­ skleidė kai kurias finansavimo ydas. Skirstant finansus mokslo ir studijų institucijoms galioja sovie­ tinis principas, kuris vadinamas „gludinimu“. Pagal įvairias Vy­ riausybės patvirtintas formules mokslo ir studijų institucijoms turi būti paskirstyta tam tikra pinigų suma. Paskaičiavus sumą, pasi­ rodo, kad kai kuriems universite­ tams už aukštus mokslo rezulta­ tus reikėtų finansavimą padidinti 20-30 proc. valstybės biudžeto.

Tačiau pasirodo, kad kiti univer­ sitetai nepasiekia praėjusių metų biudžeto. Taigi minėtasis gludinimas vykdomas tokiu principu - lė­ šos iš gerai dirbančių atimamos ir skiriamos blogai dirbantiems.

Pavyzdžiui, sudarant 2005 metų biudžetą nuo mūsų Universiteto „nugludinta“ 3,4 mln. litų. Per dve­ jus metus netekome jau beveik devynių milijonų. O lėšų gavo M. Romerio teisės universitetas, Lie­ tuvos muzikos ir teatro akademi­ ja. „Kiek dar bus vadovaujamasi šiuo sovietiniu „gludinimo“ meto­ du?“ - klausė rektorius Tarybos narių.

Rektorius 2004 metų VU veik­ los ataskaitoje apžvelgė mokslą, tarptautinį bendradarbiavimą, Bibliotekos, Skaičiavimo centro, Botanikos sodo, Karjeros centro veiklą, valdymą ir administravimą, finansus, ūkį.

Ataskaitą galite perskaityti inter­ nete adresu http://w3. vu.lt/?sO=apiemus& s1= dokumentai^ apie_ vu Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

VU informacijos ir žinių dienos Šilutėje Jūratė KARALIŪNIENĖ, Studijų direktoriaus pavaduotoja Kovo 17-18 dienomis Vilniaus universiteto delegacija (Komunika­ cijos fakulteto dekanas prof. D. Kau­ nas, Fizikos fakulteto dekanas prof.

J. Banys, Teisės fakulteto dekanas prof. V. Nekrošius, Ekonomikos fakul­ teto prodekanas J. Martinavičius, Stu­ dijų direktoriaus pavaduotoja J. Ka­ raliūnienė) lankėsi Šilutėje, kur dalyvavo Vilniaus universiteto infor­ macijos ir žinių dienose. Renginį or­ ganizavo Šilutės rajono savivaldy­

bės Frydricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Į susitikimą su VU atstovais susi­ rinko miesto šviesuomenė - moky­ tojai, moksleivių tėvai, bibliotekinin­ kai - visi, kas domisi Vilniaus universitetu ir Lietuvos aukštojo mokslo problemomis. Į renginį pa­ sveikinti svečių atvyko ir Šilutės mies­ to meras A. Jakas, 1991 metais bai­ gęs Vilniaus universitetą. Vakaro šeimininkė - bibliotekos direktorė Da­ lia Užpelkienė - pristatė svečius ir pokalbio vedėju paprašė būti prof.

Domą Kauną, gerą bibliotekos bičiulį ir labai gerbiamą ir mylimą žmogų visame Pamario krašte. Profesorius pakvietė nuoširdžiai ir atvirai pasikal­ bėti apie tai, kas svarbu šilutiškiams, kurie rengia moksleivius būsimoms studijoms arba ruošiasi išleisti savo vaikus studijuoti į sostinę. Universi­ teto atstovai pasakojo apie savo fa­ kultetus ir studijų galimybes juose, įdomu tai, kad tikrai nemažai Šilutės mieste ir rajone vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų šiuo metu studijuoja Vil­ niaus universiteto visų formų studijo­ se - 186. Daugiausia studijuoja Tei­ sės (33), Kauno humanitariniame

VU delegacija aplankė gražiausias Pamario vietas (25), Ekonomikos (22), Gamtos moks­ lų (18) fakultetuose. Mokytojai pasi­ skundė, kad Šilutės krašte trūksta mokytojų, ypač chemijos, užsienio kalbų, ir pareiškė pageidavimą, kad ir Vilniaus universitetas parengtų daugiau mokytojų, gerų savo dalyko žinovų. Bėda ta, kad universitetų ab­ solventai nevažiuoja dirbti į provinci­ ją, nors savivaldybė jiems yra pasi­ rengusi užtikrinti išskirtines darbo ir gyvenimo sąlygas.

Kitą dieną šeimininkai pakvietė svečius pasidairyti po Pamarį: spė­ jome aplankyti etnografinę žvejo sodybą-muziejų Rusnėje, Ventės rago ornitologijos stotį, Vydūno muziejų Kintuose. Žvalgėmės po pažliugu­ sias žemumas ir spėliojome, kokio masto potvynis artinasi šį pavasarį.

Teko pervažiuoti ir jau užlietą kelio ruožą.

Pats svarbiausias kelionės tikslas - susitikimas su moksleiviais Šilutės 1-ojoje gimnazijoje. Prieš tai - įspū­

dinga pažintis su šios senos mokyk­ los muziejumi, kuriame ne tik atspin­ dėta jos istorija, bet ir surinkta dau­ gybė etnografinių eksponatų iš Pamario krašto. Mokyklos salėje su­ sirinko visi Šilutės abiturientai, apsi­ sprendę savo prašymuose pirmu pageidavimu nurodyti Vilniaus universiteto programas. Dekanų prisistatymas būsimiems studen­ tams buvo ne tik dalykiškas, bet ir žaismingas - kiekvienas su dide­ le išmone bandė įrodyti, kad jo siū­ lomas mokslas ir profesija pati naudingiausia. Teisės fakulteto de­ kanas V. Nekrošius pakvietė moks­ leivius rinktis Vilniaus universitetą, kuriame vyrauja „laisvas protas, pagal Julijų Cezarį - vienas iš stul­ pų,^kuriuo remiasi Valstybė“. Šilutės 1 -ajai gimnazijai (šios mo­ kyklos garbės nariu yra buvęs Le­ vas Vladimirovas, dabar - prof. Do­ mas Kaunas) Universitetas pasiūlė tapti partneriu.

DBU fondo Baltijos šalių programa remia jaunuosius mokslininkus iš Baltijos regiono valstybių Gvidas MAZGELIS, VU TF absolventas Dvidešimt penkių DBU (Deutscher Bundesstiftung Umwelt Vokietijos valstybinis aplinkos ap­ saugos fondas) fondo stipendia­ tų iš Baltijos šalių bei Kaliningra­ do stažuotė prasidėjo įvadiniu seminaru Osnabriuke 2005 m. sausio 31 d. Jaunieji mokslinin­ kai apsilankė fondo būstinėje bei Aplinkos komunikacijos centre, kur apžiūrėjo gausias aplinkos inovacijų ekspozicijas. „Aplinkos apsaugos negali ri­ boti valstybių sienos, - sveikinda­ mas naujuosius stipendiatus pa­ brėžė DBU fondo generalinis sekretorius dr. Fritzas Brickvvede.

Todėl mūsų stipendijos ir progra­ mos skirtos ne tik vokiečiams, bet ir Rytų Europos jauniesiems mokslininkams, tai yra investicija

į tarpregioninės aplinkos apsau­ gos ateitį.“ Bendradarbiavimo tarp Vokie­ tijos aplinkosaugos fondo ir Balti­ jos šalių mokslo įstaigų pradžią žymi DBU kooperacija su Latvi­ jos aplinkosaugos fondu Rygoje.

2002-2003 m. buvo užmegzti ry­ šiai ir su Lietuvos bei Estijos ap­ linkosaugos įstaigomis - KTU Ap­ linkos inžinerijos institutu, Regioniniu aplinkos apsaugos centru Taline, Kaliningrado vals­ tybiniu universitetu, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. DBU jau yra suteikęs 191 stipendiją jauniesiems mokslininkams iš Ry­ tų Europos valstybių. Tarp jų - ir keletas Vilniaus universiteto stu­ dentų bei absolventų iš Gamtos mokslų ir Teisės fakultetų.

Pagal DBU fondo Baltijos ša­ lių programą siūlomos stipendi­ jos trumpalaikėms stažuotėms,

praktikoms įmonėse, tyrimams įstaigose ar doktorantūros studi­ joms Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pretenduoti gali ap­ linkos apsaugos (ir su ja susiju­ sias) problemas tiriantys įvairių krypčių magistrantai,'absolventai, doktorantai iki 32 metų amžiaus.

Ypač sveikintini tarpdiscipliniai bei inovatyvus tyrimai, apimantys kelias mokslo šakas.

Stipendijos trumpalaikėms stažuotėms skiriamos 3-12 mėn.

Pretendentai turi pateikti Curriculum Vitae (vokiečių arba an­ glų k.), diplomo ir jo išrašo kopi­ ją, trumpą projekto aprašymą, detalią darbo programą. Jei įmanoma, pridėkite atitinkamos mokslinio tyrimo institucijos įmo­ nės ar įstaigos Vokietijoje sutiki­ mą. Stipendijos doktorantū­ rai bus skiriamos iki 36 mėn. laikotarpiui.

„IBM Lietuva" ir LIKS konkursas puiki proga studentams Informacinių technologijų bendrovė „IBM Lietuva“ ir Lie­ tuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) jau šeštą kartą rengia aukštųjų mokyklų studentų di­ plominių darbų konkursą. Šiam konkursui darbus pa­

teikti gali visų Lietuvos aukštų­ jų mokyklų studentai, rengian­ tys baigiamuosius bakalauro

arba magistro darbus naudojant IBM programinę įrangą arba at­ virojo kodo programą „Linux“.

Konkurse dalyvaujantiems absolventams „IBM Lietuva“ nemokamai suteikia reikalingą programinę įrangą.

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas rasite in­ terneto svetainėse:

www.ibm.com/lt ir www.liks.lt

Informacijos suteiks Rita Žalakevičienė, „IBM Lietuva" marketingo komunikacijos vadovė Tek: 278 66 53; 278 66 00; mobil. +370 612 613 53 EI. paštas: orita@lt.ibm.com _____________ __ _______________/

universitas

2005 balandis

3

vilnensis

wfakultetuose, centruose

1ŽEVC naujienos

Kompiuterinis garsynas: kas tai?

Billas George'as atskleidė tikrosios lyderystės paslaptis

Ak, ta studentiška dalia: referatai, kursiniai, įvairūs laboratoriniai... Ilgos dienos ir net naktys prie kompiuterio. O kaip šaunu būtų, jei darbai iš tavo galvos patys ten persikel­ tų! Žinoma, tekstą visada galima „nuskaityti“, bet po to dar klaidas reikia taisyti, nerei­ kalingą informaciją trinti... Tada su pavydu prisimeni užsienietiškus filmus, kur aktoriai be vargo diktuoja tekstą, o šis atsiranda ekrane. Bet ar taip gali būti? Ogi gali! Kalbinu Vil­ niaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros dėstytojus doc. dr. Praną ŽVINĮ ir asistentą Kęstutį DRIAUNĮ.

Kovo 8 dieną „Despinos" inter­ neto kavinėje vyko Billo George’o vaizdo paskaita „Authentic Leadership“. TŽEVC tęsia sėkmingą nuotolinių studijų iniciatyvą, kar­ tu su „Linkage Intemational“ siū­ lydamas paskaitų apie lyderystę ciklą. Šiais metais jis vadinasi

„Thought Leader Programmes“.

Lyderystė... kas tai yra iš tikrų­ jų? Kokių savybių reikia, kad bū­ tum tikru lyderiu? Žmonės klausė ir bandė atsakyti į šiuos klausimus nuo seniausių laikų. Valandą tru­ kusios tiesioginės transliacijos metu Billas George'as pasakojo, kaip tapti tikru lyderiu, sukurti uni­ kalų lyderystės stilių ir suprasti sa­ vo tikslą. Taip pat jis dalijosi patir­ timi, kaip kurti tikrą organizaciją, jos misiją ir viziją, tuo pat metu įgyvendinant akcininkų iškeltus tikslus; kaip efektyviai konkuruoti negailestingoje rinkoje bei įdieg­ ti lyderystės principus.

Lektorius rėmėsi didele patirti­ mi, įgyta nepaprastai sėkmingai plėtojant verslą. Jis tiki, kad pa­ grindinis sėkmės garantas - tik­ roji lyderystė, kuri leidžia misija arba vertybėmis besivadovaujan­ čioms organizacijoms pranokti į

finansinius rodiklius besiorientuo­ jančias kompanijas.

Billas George’as - bendrovės „Medronic" įkūrėjas ir vykdanty­ sis direktorius. Tai jis pavertė kompaniją lydere, o nuo 1989 iki 2002 metų apyvartą padidino nuo 1,1 mlrd. iki 60 mlrd. dolerių. Šį sezoną TŽVEC studentų dar laukia garsių lektorių Dave’o Linigerio ir Danielio Golemano vaiz­ do paskaitos.

Išleistas „Informacijos mokslų" 32 tomas Tai pirmasis 2005 metais „In­ formacijos mokslų" tomas. Iš viso šie mokslo darbai leidžiami jau vienuoliktus metus. Leidinyje skelbiami straipsniai, skirti aktua­ liems dabarties teoriniams ir prak­ tiniams uždaviniams spręsti. Žinių

visuomenės kaip moksliosios vi­ suomenės koncepcija, jos kultū­ ros ir švietimo, intelekto išteklių problematika, žiniasklaidos trans­ formacijos, įvairių institucijų žinių vadyba ir ryšiai su visuomene tai reikšmingiausios leidinio straipsnių temos. Tikimės skaity­ tojų dėmesio ir kviečiame mums rašyti įvairiais informacijos ir ko­ munikacijos mokslų klausimais.

Teko girdėti, kad bandote sukurti kompiuterinį lietuvių kalbos garsyną. Ar galite pa­ pasakoti, kaip tai darote ir ko­ kia bus garsyno paskirtis?

K. Driaunys: Eksperimentinės fonetikos laboratorijoje bandome atpažinti lietuvių kalbos signalus.

Tam sukūrėme daugiadiktorinę duomenų bazę. Įrašėme kelių šimtų diktorių ištartas frazes, po to jas segmentavome ir bandėme atpažinti. Bazė sudaryta iš izoliuo­ tai (be konteksto) tariamų skaičių pavadinimų ir kai kurių valdymo komandų (start, stop ir kitų). Šių

Nori nepasiklysti moderniame pasaulyje? Semtis žinių iš Lietuvos bei pasaulio verslo lyderių? Tavęs magistro Studijų? Būti lyderiaūjančios visuomenės kyje?

Ar Lietuvoje dar kas nors atlieka panašius eksperimen­ tus?

Stok į Tarptautinės komunikacijos nuotolines Privalumai:

tįį:!ir

• Vilniaus universiteto informacijos ir komunikacijos mokslų magistro diplomas į • Vienintelė Lietuvoje pilnai .......... uzdinių studijų programa mokslas netrukdo darbui.

■ -^OaiMĮĮil • Centro dėstytojai - geriausi specialistai ir lydekaujančių kompanijų atstovai. . T Iki norų įgyvendinimo tau lieka vienas žingsnis!

JaMjaaj>asWbto$ stojamųjų referatų tempsi Daugiau informacijos:

Tel. (+3705) 2366 107 Faks. (+3705) 2366 108

ž

■ ■

E-paštas: info@tzc.vu.lt http://www. tzc. vu. lt

p Studentiškos šventės fakultetuose Balandis „TeDi 2005“ Teisės fakultete; „FiDi 37“ Fizikos fakultete; „Verslininkų dienos“ Tarptautinėje verslo mokykloje; 11-15 d. „Merkurijaus dienos“ Ekonomikos fakultete; 18-22 d. „Chemikų dienos“ Chemijos fakultete; 23-29 d. „MiDi“ Matematikos ir informatikos fakultete. _______ _____ Gegužė _______ 2- 6 d. „Politologų dienos“ Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute; 2-9 d. „Istorikų dienos“ Istorijos fakultete; 9-13 d. „Gamtininkų dienos“ (GaDi) Gamtos mokslų fakultete; 18-19 d. „Žurnalistų dienos“ Žurnalistikos institute.

1- 6 d.

2 d.

11-15 d.

Išsamesnės informacijos apie studentų dienas ieškokite svetainės www.vusa.lt kalendoriuje bei atstovybių svetainėse.

K. Driaunys: Be abejonės. Kau­ ne tai daro trys laboratorijos, dar kelios Vilniuje. Kalbos signalų at­ pažinimu ir garsynų kūrimu labai domisi VDU mokslininkai. Labo­ ratorijoje vienas diktorius apie 2 valandas skaito kokį nors teks­ tą, jis yra įrašomas. Taip sukau­ piamas turtingas garsynas. Ta­ čiau bėda - dirbama tik su keliais diktoriais.

Trumpam nusikeikime į ateitį. Įsivaizduokime, kad garsynas jau sukurtas. Kur bus galima jį pritaikyti prak­ tiškai?

P Žvinys: Turbūt vienas iš leng­

Taigi kompiuterinis garsy­ nas skirtas atpažinti tam, kas pasakyta?

TARPTAUTINIS ŽINIŲ EKONOMIKOS IR ŽINIŲ VADYBOS CENTRAS

0 Patikėk savo norų įgyvendinimą kompetentingai Centro komandai

Anot doc. dr. P. Žvinio, kompiu­ terinį garsyną bus galima naudoti bankininkystėje

duomenų reikia, jei norime išmo­ kyti kompiuterį atpažinti balso ko­ mandas. Tada galėtume valdyti mechanizmą, kuris yra per tam tik­ rą atstumą, arba įvykdyti kokią nors komandą, ištarus PI N kodą.

K. Driaunys: Atpažinimas gali vykti keliais etapais. Mes bando­ me atskirti, kuriai signalo daliai įtakos turi balso stygos, nosies ert­ mė ir panašiai. Kai tai išskirsime, signalus galės atpažinti ir kompiu­ teris. Garsynas skirtas sukaupti informaciją apie skirtingus garsus ir skirtingų diktorių balsus.

Parengė Justas JASKONIS

tyrimus gali atlikti kelios labora­ torijos, tačiau vėliau jų tikslai iš­ siskiria. Yra keli darbai, skirti au­ tomatiniam lietuvių kalbos atpažinimui, tačiau dar niekas ne­ sudarė universalaus lietuvių kal­ bos požymių rinkinio, kuris padė­ tų kompiuteriui patikimai atpažinti fonemas.

K. Driaunys: „Kaupiame infor­ maciją apie skirtingus garsus“ VU KHF dirba net su 350 dik­ torių, tačiau mūsų žodynas ribo­ tas (apie 15 žodžių). Taigi gali­ ma sakyti, kad jie bando išspręsti didelės apimties kalbos atpaži­ nimo ir diktavimo uždavinius, mes dirbame su izoliuotomis koman­ domis.

Jei ir kiti Lietuvos univer­ sitetai vykdo panašius ekspe­ rimentus, tai koks tikslas da­ ryti tą patį? O gal tai skatina konkurenciją?

P Žvinys: Kodėl konkurencija?

Darbo yra labai daug. Kai tyrimai iš tikrųjų pasieks komercinį lygį, gal tada...

K. Driaunys: Kol kas vykdomi tik fundamentalieji tyrimai, iki tai­ komojo lygio dar toli. Tuos pačius

viausių būdų — diktavimas, kai kompiuteris padiktuotą tekstą iš­ saugos ne kaip garsą, o kaip raš­ tą. Vėliau, kai garsų atpažinimo procesas vyks be klaidų, šį gar­ syną bus galima naudoti banki­ ninkystėje.

K. Driaunys: Paminėsiu dar ke­ lias taikymo galimybes: buitinių prietaisų valdymas balsu (tai ypač padėtų žmonėms su nega­ lia) arba įvairios mokymo progra­ mos, kada mokinys be mokytojo pagalbos galės koreguoti savo ta­ rimą.

Garsynus pritaikyti galima daug kur, pradedant žaisliukais, baigiant telefonine bankininkys­ te, tačiau iki jų praktinio pritaiky­ mo lietuvių kalbai dar toli. Taip yra dėl sudėtingų lietuvių kalbos gra­ matikos ir kirčiavimo sistemų.

Atrodo, kad referatus dar ilgo­ kai teks rašyti senuoju būdu, bet vien žinia, kad kada nors viskas pasikeis - džiugina. Nuoširdžiai dėkojame dėstytojams už pokalbį ir linkime sėkmės darbe.

Kalbino Roma KONSEVIČIUTĖ, VU KHF IV kurso studentė

Teisės fakultete rugsėjo mėnesį gali padaugėti profesorių Devynių profesorių habilitaci­ jos komisija, vadovaujama prof.

A. Marcijono, negailėjo pagyrų E. Šileikio mokslinei veiklai. „Mato­ me, jog Egidijus yra subrendęs mokslininkas ir pateikė tikrai bren­ džius, galima sakyti, unikalius darbus“, -taip doc. E. Šileikio mo­

nografinio pobūdžio knygas ir straipsnius įvertino komisijos pir­ mininkas.

Pats Konstitucinės ir administ­ racinės teisės katedros docen­ tas pažymėjo, jog šis pripažini­ mas jam labai malonus: „Vilniaus universitete moksliniai laipsniai nedalijami pusvelčiui - reikia įdėti daug nuoširdaus darbo.

Man tai įrodymas, jog einu rei­ kiamu keliu, tuo pačiu - stimulas ir toliau tęsti tyrinėjimus konsti­ tucinės teisės srityje su tokiu pat užsidegimu".

Prie šiandien Teisės fakul­ tete dirbančių keturių pro­ fesorių greičiausiai jau rugsėjį prisijungs du nauji kolegos - tai dekanas habil. dr. Vytautas Nekro­ šius ir neseniai sėkmingai habilitacijos procedūrą praėjęs docentas Egidijus Šileikis. „Visada sakiau, jog didžiau­ sias mūsų turtas - žmonės. Tik profesorių, dėstytojų, studentų ži­ nios ir gebėjimai daro mus išskir­ tiniais ne tik Lietuvoje, bet ir Eu­ ropoje.

Tai akcentavo ir tarptautiniai ekspertai", - po visam fakultetui reikšmingos habilitaci­ jos procedūros sakė dekanas V. Nekrošius.

TF inform.

Doc. E. Šileikiui habilitacijos pa­ žyma įteikta kovo 15 d. Senato posėdyje

4

universitas

---------------------------------------------------------------

2005 balandis

vilnensis

iiinfakultetuose, centruose

Lyčių studijų centre Kodėl verta studijuoti VU TSPMI apie moterų paslaptis Seimo rinkimai, koalicijos sudarymas, „oranžinė“ revoliuci­ ja Ukrainoje, Lietuvos ir Rusijos santykiai, Artimųjų Rytų problemos, rinkimai Moldovoje ir Kirgizijoje. Tai tik keletas Lietuvos ir užsienio politikos įvykių, kuriais domėjosi, stebėjo ir komentavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologai. Lietuvos ir pasaulio įvykių stebėjimas, analizė, prognozavimas tampa kasdieniu darbu politologo kelią pasirinkusiems VU TSPMI absolven­ tams. Tie, kuriems labiau prie širdies praktinis darbas, tampa valstybės pareigūnais, diplomatais, politikos tyrėjais. Apie tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir studijas jame „U. V.“ pasakoja direktorius prof. dr. Raimundas LOPATA. Gerbiamas direktoriau, kuo šiandien gyvena politologų kalvė?

Prieš keletą savaičių instituto Taryba patvirtino praėjusių metų veiklos ataskaitą. Rezultatai ma­ loniai nustebino mus visus. 2004aisiais buvome labai aktyvūs: daugiau nei 80 viešų renginių, da­ lyvauta 8 instituciniuose projek­ tuose, instituto mokslininkai para­ šė daugiau nei 100 straipsnių, pa­ sirašytos sutartys dėl 35 studentų studijų užsienio šalių universite­ tuose. Praėjusiais metais užbai­ gėme struktūrinę instituto refor­ mą. Nauja struktūrinė sąranga garantuos efektyvesnius ir studi­ jų, ir mokslo procesus.

Pastarosiomis dienomis jau pradėjome ruoštis mokslo metų pabaigai bei naujų studentų, ypač magistrantų, priėmimui. Norėčiau priminti, kad balandžio 16 dieną 12 vai. institute vyks atvirų durų diena. Tad kviečiu visus užsukti ir pasižiūrėti, kaip mes gyvename, išgirsti apie mūsų siūlomas studi­ jų programas.

Institute yra net penkios magistrantūros programos.

Kokios jos ir ką studentai studijuoja?

Visos magistrantūros progra­ mos unikalios, leidžia įsigilinti j skirtingas politikos mokslų šakas.

Tarptautinių santykių ir di­ plomatijos magistrantūros programa suteikia teorinius įran­ kius, leidžiančius orientuotis nau­ joje ir sparčiai kintančioje tarp­ tautinėje aplinkoje, analizuoti ir vertinti tarptautinio gyvenimo įvy­ kius, jų padarinius, priežastis.

Šios programos absolventai įgyja

ir diplomatijos protokolo bei meno žinių ir įgūdžių, kurie būtini sėk­ mingai diplomatinei karjerai.

Europos studijų magist­ rantūros programa siekiama suteikti gilių ir išsamių žinių apie Europos Sąjungą ir jos valstybėse-narėse vykstančius procesus. Šios žinios yra gyvybiškai svarbios prognozuojant Lietuvos narystės šioje organizacijoje padarinius.

Lyginamosios politikos ma­ gistrantūros programos stu­ dentai gaus išsamių teorinių žinių, išmoks kaupti detalius lyginamuo­ sius empirinius duomenis bei at­ likti įvairius tyrimus, kurie leis nu­ šviesti ir paaiškinti šiuolaikinio po­ litikos gyvenimo realijas.

Europos viešojo administ­ ravimo magistrantūros pro­ grama padės suprasti Europos Sąjungos institucijų veiklos prin­ cipus ir procedūras, sprendimų priėmimo mechanizmus, juos le­ miančius veiksnius.

Viešojo administravimo magistrantūros programa su­ teiks išsamių ir gilių teorinių vie­ šojo administravimo bei politikos proceso žinių. Šios žinios ir gebė­ jimai ypač reikalingi vykdant svar­ bias viešojo sektoriaus reformas, organizuojant efektyvų valstybės institucijų darbą bei sprendžiant viešosios politikos problemas.

Ką galėtumėte pasakyti apie gandus, kad į institutą labai sunku įstoti, tad never­ ta net bandyti?

Tai tikrai tėra mitas. Taip, mes stengiamės atsirinkti geriausius, tačiau niekada nereikia nuvertinti

®|

savęs ir manyti, kad kiti yra ge­ resni už tave. Jei nors šiek tiek domitės Lietuvos ir pasaulio rea­ lijomis ir mėgstate su draugais diskutuoti apie politiką, kviečiame išbandyti savo jėgas ir įsilieti j mū­ sų instituto bendruomenę. TSPMI baigsite turėdami tvirtą žinių, prak­ tikos bei optimizmo pagrindą po kojomis.

Užsiminėte apie instituto bendruomenę.

Girdėjome, kad ja labai rūpinamasi?

Išties stengiamės. Puoselėjame idėją apie bendras šventes. Kiek­ vienais metais kartu švenčiame instituto gimtadienį, renkamės j politologų dienas, kaukių balius.

Organizuojame bendras dėstyto­ jų ir studentų diskusijas apie poli­ tikos aktualijas. Institute veikia ne viena studentų organizacija. Vi­ sos jos mums aktyviai padeda tiek organizuojant studijų procesą, tiek palaikant tvirtus ryšius tarp studentų, dėstytojų ir administra­ cijos.

Kokie artimiausi instituto planai?

Kitais metais pradėsime Rytų ir Vidurio Europos tarptautinę ma­ gistrantūros studijų programą an­ glų kalba.

Geriname studijų sąlygas, kiek­ vienais metais stengiamės pasiū­ lyti kažką naujo. Praėjusių metų pabaigoje kartu su Kinijos Res­ publikos ambasada įrengėme Pe­ kino kompiuterių laboratoriją. Ti­ kimės, jog rudens semestrą j ins­ titutą atsikraustys gausi Atviros Lietuvos fondo biblioteka.

Kaip minėjau, siekiame nestovėti vietoje ir tobulėti visose srityse.

VU Lyčių studijų centro darbuotojai kasmet tradiciš­ kai pamini Tarptautinę moters dieną - Kovo 8-qjq. Šiemet ši proga sutapo su garsios režisierės, dokumenti­ nių filmų kūrėjos Inesos Kurklietytės viešnage centre bei jos filmo „Lengvas raga­ navimas“ aptarimu. Reikia paminėti, jog Lyčių studijų centro dėstytoja dr. Solveiga Daugirdaitė jau yra surengusi ne vieną susitikimą su garsiomis kūrėjomis - studen­ tai ir VU bendruomenė turėjo progos pabendrauti su rašytoja J. Ivanauskaite, prof. V. Zaborskaite, drama­ turge L. S. Černiauskaite ir k t. Drauge su režisiere įneša Kurklietyte filmo aptarime dalyvavo ir operatorius Andrius Brokas.

Indrė KLIMKAITĖ Režisierė papasakojo apie savo kelią j dokumentinio kino pasaulį.

Baigusi Lietuvos muzikos akademi­ jos Klaipėdos fakultete teatro reži­ sūrą, trejus metus vadovavo Kupiš­ kio vaikų ir jaunimo teatrui. Vėliau studijavo kino režisūrą Lietuvos mu­ zikos akademijoje, Paryžiaus aukš­ tojoje audiovizualinės režisūros mo­ kykloje; stažavo Paryžiaus aukšto­ joje kino mokykloje FEMIS. Nuo 1996 m. įneša Kurklietyte - LMA mo­ komosios kino ir TV studijos direkto­ rė. Režisierė yra sukūrusi keletą do­ kumentinių filmų Lietuvoje ir Pran­ cūzijoje („Baltas vėjas", „Vyrai“ ir kt.), tačiau būtent dokumentinio filmo „Lengvas raganavimas" dėka ji iš­ garsėjo, o pats filmas pergalingai ski­ na laurus tarptautiniuose kino festi­ valiuose visame pasaulyje. Beje, bū­ tent tarptautinių kino ekspertų para­ ginta režisierė sukūrė ir papildytą šio filmo versiją „Moterų paslaptys“, ku­ ri bus pristatyta „Lietuvos“ kino teat­ re vyksiančiame „Kino pavasaryje" balandžio 3 d.

Filmas „Lengvas raganavimas“ pasakoja apie šių dienų pribuvėją Jurgą, kaip rašoma filmo anotacijo­ je, „nuo Krymo iki Kalifornijos padė­ jusią išvysti pasaulj 445 ateinan­ tiems“. „Dabar tų kūdikėlių jau daug daugiau, gal apie šešis šimtus“, džiaugėsi režisierė. Iš tiesų sunku

Skelbiamas ViiNiftUS 1W£SS®M SANTYKIU IR POLITIKOS MOKSLU INSTITUTAS

KVIEČIAME

STUDIJUOTI !

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS VU TSPMI siūlo šias magistrantūros programas: • tarptautiniai santykiai ir diplomatija; • Europos studijos; • lyginamoji politika; • Europos viešasis administravimas; • viešasis administravimas.

Konkurse gali dalyvauti visi asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvoje pripažįstamą aukštąjį išsi­ lavinimą.

Informacija apie magistrantūros studijas teikiama VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 205 kab., Vokiečių g. 10; tek: (5) 251 41 36, 251 41 30 ATVIRŲ DURŲ DIENA - BALANDŽIO 16 d. 12.00 vai.!

VU TSPMI, Vokiečių g. 10, Vilnius DAUGIAU INFORMACIJOS APIE STUDIJAS VU TSPMI: http://www.tspmi.vu.lt

Režisierė I. Kurklietyte dalijosi kino virtuvės paslaptimis. Nuotr. iš Lyčių studijų centro archyvo. pasakyti, ar filmo herojė-vien tik pri­ buvėja, ar ir tos kelios filme užfiksuo­ tos moterys, kurios išdrįso pasidalyti intymiausiu savo gyvenimo įvykiu kūdikio gimtimi. įneša Kurklietyte žengė drąsų žingsnį j Lietuvos kine dar netyrinėtą sritį ir padarė tai ne tik profesionaliai (ko verti vien povan­ deniniai kadrai, nufilmuoti A. Mikutėno ir A. Broko!), bet ir su įkvėpimu. Žavi režisierės pastangos atverti ki­ tados į privataus gyvenimo pakraštį nustumtus moters patirties klodus, praskleisti šydą, gaubiantį moters vir­ smą ir vaiko gimimą. I. Kurklietyte su­ gebėjo moterišką patirtį perteikti vi­ siems suprantama vaizdų kalba: gimdančios moterys nufilmuotos gra­ žiai ir korektiškai, neakcentuojant fi­ ziologijos, o daugiau pabrėžiant pa­ tį gimties slėpinį, moters grožį, stip­ rybę ir net, sakytume, dieviškumą.

Biologinis veiksmas žiūrovo akyse virsta sakralia dvasine kelione, ku­ rioje moterį lydi švelnios, stiprios pri­ buvėjos rankos, įdėmus žvilgsnis ir begalinis atsidavimas.

Be abejo, filmas apie vieną iš la­ biausiai žmogų sukrečiančių išgyve­ nimų nepalieka abejingų. Tad ir Lyčių studijų centre po „Lengvo raganavi­ mo“ peržiūros kilo nemažai diskusijų - diskutuota apie gimdymo tradicijas ir padėtį nūdienos Lietuvoje, sąmo­ ningą tėvystę ir moterų drąsą rinktis kitokį kelią (gimdančių ne ligoninėse, anot sociologų, Lietuvoje šiuo metu yra 0,5 proc.), apie dokumentinio ki­ no padėtį Lietuvoje, jo finansavimą ir kūrėjo galimybes. Režisierė įneša Kurklietytė ir operatorius Andrius Brokas dalijosi kino virtuvės paslaptimis, pa­ sakojo apie filmo „Lengvas raganavi­ mas“ užkulisius, jo kelią j Lietuvos bei užsienio ekranus ir žiūrovų bei kritikų reakcijas.

konkursas

2005 metų Baltijos Asamblėjos apdovanojimams gauti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus įsteigti siekiant skatinti literatūros, meno ir mokslo plėtrą Baltijos valstybėse, įvertinti žymiausius laimėjimus šiose srityse ir skleisti juos kitose valstybėse.

1. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros laimėjimus skiriamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui. Darbas pirmą kartą turi būti išleistas per paskutinius trejus metus 2. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už meno laimėjimus skiriamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus autoriui arba atlikėjui už meno darbą ar darbų ciklą vaizduojamojo arba taikomojo meno, muzikos, architektūros, teatro ar kino srityje, kurį jis pateikė (atliko prieš auditoriją) per paskutinius trejus metus. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas režisieriui, solistui, aktoriui, baleto artistui ar menininkų grupei už reikšmingus meno laimėjimus per paskutinius trejus metus.

3. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už mokslo laimėjimus skiriamas autoriui Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus už svarbų poveikį Baltijos regionui turintį mokslinį darbą ar tarptautinės reikšmės darbų ciklą humanitarinių, socialinių ar gamtos mokslų srityje. Darbai turi būti paskelbti per paskutinius trejus metus.

4. Apdovanojimai - speciali statulėlė, sertifikatas ir piniginė premija - įteikiami Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ceremonijos metu, o laureatų vardai ir informacija apie jų laimėjimus paskelbiami visų trijų Baltijos valstybių spaudoje. Apdovanojimą gavę literatūros, meno ir mokslo darbai yra populiarinami visose trijose Baltijos valstybėse.

Norintys dalyvauti konkurse prašomi iki 2005 m. birželio 1 dienos pateikti darbus su visa būtina informacija (pretendento biografija, recenzijomis ir kita susijusia medžiaga, pavyzdžiui: garso ir vaizdo įrašais, skaidrėmis ir kt.) Renatai Jankauskaitei, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekre­ torei, adresu: Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius-2; tel. 8 5 2396 215, faks. 8 5 2396 349; ei. paštas: rejank@lrs.lt.

Pagal LR Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą

universitas

2005 balandis

5

vilnensis

u k g kfakultetuose, centruose _______

Kanada: cukrinio klevo šalies paslaptys 4?

Rūta ŠLAPKAUSKAITĖ, Anglų filologijos katedra „Kas buvo pavaizduota Kana­ dos vėliavoje, kad tai reikėjo pri­ dengti didžiuliu klevo lapu?“ - re­ toriškai klausiama tarptautiniu mastu žinomame anekdote. Iš tie­ sų klevo lapas - bene plačiausiai paplitęs kultūrinis simbolis, metonimiškai įkūnijantis Kanadą už­ sienio valstybių gyventojų sąmo­ nėse. Ir tai nenuostabu: juk Ka­ nadoje auga daugiau nei 12 kle­ vo rūšių, o cukrinio klevo sula pagrindinis klevų sirupo šaltinis.

Dailūs įvairiaspalviai klevų siru­ po butelaičiai pakeri ne tik nacio­ nalinę simboliką ir suvenyrus me­ džiojančius turistus, bet ir pasal­ dina pačių kanadiečių gyvenimą: klevų sirupu aplieti lietiniai - grei­ čiausiai pagaminamas kanadietiškos virtuvės patiekalas.

Tačiau ar cukrinio klevo teikia­ mi saldėsiai yra vienintelis būdas pažinti Kanados kultūrą? Norėtų­ si tikėti, jog kiekvienas Vilniaus universiteto studentas, išklausęs Anglų filologijos katedros dėsto­ mą laisvai pasirenkamą Kanados studijų kursą, pasakytų, jog tikrai ne. Anglų kalba ne vienerius me­ tus dėstomas kursas supažindina studentus su Kanados kolonijine istorija ir geografiniais šalies ypa­ tumais, apžvelgia šiuolaikinės Ka­ nados politinę santvarką bei so­ cialinę šios multikultūrinės vals­ tybės struktūrą ir jos vaidmenį tarptautinėje erdvėje. Didelis dė­ mesys skiriamas įvairių Kanados

etninių bendruomenių (pvz., indė­ nų, juodaodžių, Azijos kilmės ka­ nadiečių) kultūrinių praktikų, so­ cialinių stereotipų, rasinių prieta­ rų aptarimui. Neaplenkiame ir li­ teratūros - studentai turi unikalią progą susipažinti su pasaulinę šlovę pelniusiais Kanados rašy­ tojų darbais: Bookerio premijos laureatais Michaeliu Ondaatje ir Margaret Atwood, kurių romanai Anglas ligonis bei Aklas žudikas yra išversti ir į lietuvių kalbą, in­ dėnu rašytoju Thomasu Kingu, ja­ ponų kilmės kanadiete rašytoja Joy Kogawa ir kitais. Svarbiausia tai, jog šis vieno semestro kursas skatina jaunus žmones kūrybiš­ kai pažvelgti į daugialypę Kana­ dos kultūrą bei jos nacionalinę mitologiją ir tuo pačiu kritiškiau įvertinti lietuviškąjį identitetą bei praplėsti savo egzistencinį akira­ tį. Na ir, savaime suprantama, linksmai pasijuokti iš Kanados kaimynų, „visažinių“ amerikiečių, įsitikinimų, jog Kanados sostinė yra Torontas, ar kad šiaurės re­ gionų politikai gyvena eskimų jur­ tose.

Anglų filologijos specialybės studentai noriai renkasi kultūrinių studijų kursus (JAV civilizacijos bruožai, Didžiosios Britanijos ci­ vilizacijos bruožai, Airijos kultū­ ros bruožai etc.), ir Kanados stu­ dijos čia nėra išimtis. Tenka tik apgailestauti, kad šis kursas lė­ tai užsitarnauja nefilologinių spe­ cialybių studentų dėmesį, o juk Kanados studijų kurso problema­ tika galėtų būti naudinga ir įdomi ir VU istorijos, antropologijos, ge­

ografijos, politikos mokslų, komu­ nikacijos bei kitų specialybių stu­ dentams. Beje, kurso aprašą ga­ lite perskaityti anglų filologijos in­ terneto svetainėje adresu http:// flf. vu. lt/afk_en/CanadaStudies.htm.

Pastebėtina, jog filologai kol kas yra aktyviausi kanadianistai (anglų k. - ‘Canadianists') tiek Vilniaus universitete, tiek visoje Lietuvoje. VU Kanados studijų kursą inicijavo šviesios atminties docentė Regina Siniūtė-Ayre, 1990-aisiais kartu su vyru Michaelu Ayre grįžusi į Lietuvą iš Šiau­ rės Amerikos. Jųdviejų lėšomis 2000-aisiais metais Filologijos fa­ kultete buvo įrengta ir Kanados auditorija, kuri netrukus tapo ma­ žąja kanadianistinės raštijos meka. Šioje bibliotekėlėje studentai

ir moksliniai darbuotojai ras įvai­ riausios medžiagos kanadianistiniams (ir komparatyvistiniams) tyrimams: nuo istorinių apžvalgų, sociologinių ir politologinių stu­ dijų iki grožinės literatūros ir lite­ ratūros kritikos bei tapybos albu­ mų. Filologijos fakulteto Kanados auditorijos biblioteka dirba antra­ dieniais, trečiadieniais ir ketvir­ tadieniais - visus besidominčius Kanada ir kultūrinėmis studijomis mielai kviečiame apsilankyti!

Tačiau kanadianistiniai tyrimai Vilniaus universitete neapsiriboja tik Kanados studijų kursu anglų fi­ lologijos katedroje. Reginos Siniūtės-Ayre pastangomis 2002-aisiais įsteigta Lietuvos asociacija Kana­ dos studijoms (LAKS) aktyviai plė­ toja savo veiklą skatindama moks-

Kanados auditorija VU tapo šios šalies raštijos meka. V. Naujiko nuotr. lininkus dalyvauti lokaliose bei tarptautinėse mokslinėse konfe­ rencijose ir Tarptautinės Kanados studijų tarybos (ICCS) finansuoja­ muose projektuose (plačiau apie tai internete: www.iccs-ciec.ca), taip pat publikuoti savo mokslinius straipsnius akademiniuose leidi­ niuose. Šių metų vasario 15 dieną penktajame LAKS narių susirinki­ me taip pat buvo pažymėta, jog spalio mėnesį Šiaulių universiteto

organizuojama tarptautinė moks­ linė Kanados studijų konferencija yra jau ketvirtoji tokio pobūdžio konferencija Lietuvoje. Šiemetinės

konferencijos tema - „Canada: Society and Individual“ - žada daug erdvės tarpdisciplininiams tyri­ mams ir įdomioms diskusijoms. Su­ sidomėjusius kviečiame siųsti sa­ vo pranešimo tezes elektroniniu paštu: all@hu.su.lt.

Tarpdisciplininių tyrimų svarbą kanadianistikai akcentavo ir svar­ biausias vakaro svečias, Kana­ dos ambasados Chargė d'affaires ponas Brianas Hermanas, įdomiai apžvelgęs šiandieninę Kanados politinę situaciją ir rin­ kimų sistemos ydas. Kanados di­ plomatas taip pat pažymėjo be­

siplečiantį Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimą įvairiose tarp­

tautinėse ir dvišalėse programo­ se. Šių metų pavasarį mūsų šalį oficialiu vizitu aplankys Kanados užsienio reikalų ministras Pierre’as Pettigrevvas bei gynybos mi­ nistras Artas Eggletonas, daly­ vausiantis Vilniuje organizuoja­ mame NATO gynybos ministrų susitikime.

Savo ruožtu Lietuvos asociaci­ ja Kanados studijoms lieka ištiki­ ma savo tikslams plėtoti Kanados studijas Lietuvoje, skatinti jaunų žmonių susidomėjimą Kanados visuomene ir kultūra bei padėti jiems įsilieti į tarptautinę kanadianistų bendruomenę. Kaip ir pra­ ėjusiais metais, mes tęsime tra­ diciniais tapusius kanadietiškų filmų vakarus Kanados auditori­ joje. Gegužės mėnesį kviesime į lietuvių kilmės Kanados rašytojo Antano Šileikos romano Woman in Bronze pristatymą Vilniaus uni­ versitete bei jo žmonos Snaigės Šileikos parodą galerijoje „Ai­

dai“. Tai vis simboliškos kelionės į paslaptį, į cukrinio klevo šalį, ku­ rios vardas Kanada. Dėkitės prie mūsų!

• iiiiatmintis_________________________________________

Jonas Dumčius visą gyvenimą paskyrė Vilniaus universitetui Kovo 20 dieną minėjome Vilniaus universiteto Filologi­ jos fakulteto profesoriaus Jono Dumčiaus šimtąsias gimimo metines.

Loreta VENCLOVIENĖ, VUB Rankraščių skyriaus redaktorė Jonas Dumčius gimė 1905 m. kovo 20 d. Pikžirnių kaime, Sintau­ tų valsčiuje, Šakių apskrityje, pa­ siturinčių valstiečių šeimoje.

1925 m. baigė Šakių „Žiburio“

gimnaziją ir įstojo į Lietuvos uni­ versitetą Kaune, Humanitarinių mokslų fakultetą, Filologijos sky­ rių; 1929 m. jį užbaigė, parašė di­ plominį darbą „Iliados komenta­ rai“. Diplominis darbas buvo iš­ spausdintas drauge su lietuviš­ kuoju „Iliados“ vertimu. Jonas Dumčius buvo puikus studentas, tad gavęs Universiteto stipendiją išvyko į Šveicariją, Bazelį, studi­

juoti klasikinės filologijos, arche­

ologijos ir indologijos. Grįžęs 1932 m. pakviečiamas į Kauno universiteto Klasikinės filologijos katedrą dėstyti lotynų ir graikų kal­ bų. 1940 m. persikėlė j Vilnių ir tę­ sė savo darbą Klasikinės filologi­

jos katedroje. 1942 m. Humanita­ rinių mokslų fakulteto taryba buvo išrinkusi komisiją iš prof. J. Otrębskio, doc. A. Rukšos, prof. A. Salio Jono Dumčiaus di­ sertaciniam darbui „Utrum Sophocles librum de choro prosą oratione Scripserit necne“ įvertinti. Is­ torijos ir filologijos fakulteto deka­ nas 1944 m. ir 1946 m. buvo pri­ statęs Joną Dumčių docento moksliniam vardui tvirtinti. 1945 m. rugsėjo 1 d. Jonas Dumčius pa­ skirtas Vilniaus universiteto Klasi­ kinės filologijos katedros vedėju.

1958 m. parašė ir apgynė kitą di­ sertaciją „Antikiniai tikriniai vardai lietuvių kalboje“. Tai 900 puslapių, dviejų tomų veikalas, kuriame ap­ žvelgiama visa lietuviškoji raštija nuo XVI a. pradžios iki XIX a. ant­ rosios pusės. 1961 m. Jonui Dum­ čiui suteiktas docento vardas, 1975 m. - LTSR nusipelnusio kul­ tūros veikėjo vardas. Universiteto mokslo taryba buvo išrinkusi Jo­ ną Dumčių profesoriumi, tačiau Maskvos atestacinės įstaigos sprendimo nepatvirtino.

Jonas Dumčius visą gyvenimą paskyrė Vilniaus universitetui. Pa­ skelbė apie 50 mokslinių straips­ nių, išleido apie dešimtį vadovė­ lių ir mokymo priemonių, išvertė j lietuvių kalbą daugybę graikų ir romėnų autorių kūrinių, parašė so­ lidžių mokslo darbų - studiją apie Aischilo kūrybą; monografiją „So­ foklis“. Drauge su K. Kuzaviniu ir R. Mironu parašė lotynų kalbos vadovėlių aukštosioms mokyk­ loms. Parašė graikų kalbos vado­ vėlį, trumpą istorinę graikų kalbos gramatiką. Paliko daug išleistų ir rankraštinių vertimų (Aischilo pje­ ses „Orestėja“, „Persai“; Alkajaus, Anakreonto, Tirtajaus poezijos; Aristofano pjeses „Paukščiai“, „Raiteliai“, „Varlės“; Aristotelio fi­ losofijos veikalus „Kategorijos“, „Nikomacho etika“; Euripido pje­ sę „Bakchantės“; J. Damaskiečio, M. Pselo ir kitų autorių filosofinių veikalų fragmentus „Filosofijos is­ torijos chrestomatijai“; Herodoto „Istoriją“; Hesiodo veikalus „Dar­ bai ir dienos“, „Teogonija“; Menandro pjesių „Bambeklis arba Mi­ zantropas“, „Mirtinus vaistus ge­ riančios“, „Neapkenčiamasis“, „Perintietė", „Vaiduoklis“, „Comedia Florentina“, „Papyrus Didotiana“, „Herojus“ fragmentus; „Odi­ sėjos“ vertimo fragmentą; Petronijaus Arbitro „Satyrikoną"; Plato­

no „Valstybę“; Plauto „Asinariją“, „Bakchides“, „Belaisvius", „Dėžu­ tę“, „Duonvabalį“, „Epidiką“, „Ka­ rį pagyrūną“, „Kasiną“, „Lyną“, „Persą", „Pirklį“, „Pseudolą“, „Puo­ dynę“, „Stichą“, „Laukinį“, „Pūną", „Tripinigę“; Sofoklio dramas „Ajantas“, „Trakinietės“; Terencijaus pjeses „Andrietė“, „Uošvė“, „Eunuchas“, „Pats save bau­ džiąs“, „Broliai“, „Formionas“).

Taip pat parašė Aristotelio, Plato­ no, Herodoto vartotų terminų ir as­ menvardžių paaiškinimus.

1984 m. VU Rektoriaus įsakymu doc. Jonas Dumčius paskirtas Klasikinės filologijos katedros pro­ fesoriumi.

1986 m. balandžio 28 d. prof.

Jonas Dumčius mirė. Visas savo knygas ir rankraščius paliko Vil­ niaus universiteto bibliotekai.

Nuo 2005 m. vasario 20 d. Vilniaus universite­ to bibliotekos III aukšte, šalia Profesorių skaityk­ los, veikia paroda, skirta prof. Jono Dumčiaus 100 metų jubiliejui. Čia ekspo­ nuojami asmeniniai doku­ mentai, atsiminimai, pub­ likuoti ir niekur neskelbti mokslo darbai, vertimai, liudijantys turiningą Jono Dumčiaus gyvenimą ir kū­ rybą.

vffnensis

6

2005 balandis

tKttVU SA informacija-----------------------------------------------------------------------vz-|

Balandžio 1 -6 dienomis - TeDi: teisininko stereotipas turėtų subyrėti Į šipulius Dainius DIKŠAITIS Kaip gera, kai tavęs nemato.

Eini sau, žiūri išpūstomis akimis j gatvės grindinį ir nieko. Galvo­ je kirba mintis, kaip greičiau iš­ laikyti egzaminus ir atsiduoti va­ saros malonei, širdyje pavasario vėjai teršia ramią tylą, o išorėje rėmas: stilingas kostiumas, ba­ tai smailiomis nosimis, paltas kaip Alavinio Kareivėlio kaukė ir odinis portfelis. Esi teisininkas vos pakėlus akis j veidrodį, o ki­ tų akyse - dar ir snobas. Gera, kai tavęs nemato... „Gana visuomenei maivytis.

Labai patogu manyti, kad žmo­ nės yra vienokie ar kitokie ir susi­

„Kiekvienas yra truputį snobas, bet tik teisininkai moka tuo pasinaudoti“ kūrus baisią iliuziją skleisti drum­ zliną nuomonę kitiems. Pats lai­ kas reformuoti visuomenės įprotį kurtis stereotipus. Geriausia pra­ dėti nuo mito apie šaltus materia­ listus iš teisininkų klano“, - taip pagrindinę projekto „Snobiško­ sios teisininkų dienos (vėliau TeDi) idėją apibūdino viena iš or­ ganizatorių Gintarė Petkevičiūtė. „Mes priimame žaidimo taisykles ir siūlome socialinę provokaciją visiems. Nupiešėme teisininką to­ kį, koks jis dažno lietuvio akyse, ir tikimės, kad kontrastas tarp išorės ir tikrojo teisininko „Aš“ išryškės visuose TeDi renginiuose. Sąmo­

ningai pasirinkome masalo takti­ ką, kuri, manome, pritrauks gau­ sų smalsuolių būrį“, - kalbėjo Gin­ tarė.

TeDi - tai ne tik apgaulingos išorės atspindžių sukurtas teisi­ ninko portretas. „Snobiškosios tei­ sininkų dienos“ šiemet leidžiasi į šešių dienų maratoną, kurio me­ tu patiems teisininkams ir visiems jų bijantiems ar garbinantiems pri­ statomi drąsūs ir novatoriški sprendimai.

Pirmąja renginių ciklo diena neatsitiktinai pasirinkta balan­ džio 1-oji. „Teisininkas melagis, teisininkas manipuliuoja įstatymų

raide ir ieško progos, kaip išnau­ doti žmogaus nežinojimą. Kaip yra iš tikrųjų?“ - klausia projek­ to organizatoriai. Avangardiškame ir spalvingame TeDi atida­ ryme LR Teisingumo ministerijoje bus atskleistas tikrasis teisės pa­ saulio atstovo veidas. Originali improvizuota instaliacija „Snobų filmas. Premjera“ bus įspūdinga gero renginio įžanga. Po savait­ galio pertraukos „Snobiškosios teisininkų dienos“ sugrįš ir balan­ džio 4-6 dienomis atims studen­ tų ir Vilniaus miestelėnų laiką.

Pirmadienio meniu - „Veiksmas“ Vilniaus universiteto Teisės fakul­ tete ir MRU, linksmasis semina­ ras ir azartiškas aukcionas, ku­ rio metu surinktos lėšos bus skirtos Vilniaus miesto specia­

liuosiuose auklėjimo ir globos namuose gyvenančioms mergi­ noms paremti. Antradienį projek­ to dalyvių dėmesiui skirti rimtieji TeDi seminarai: „Imigracija rykštė ar išsigelbėjimas“ (MRU), „Kur nuves nusirašinėjimo ka­ ras?“ (VU TF) bei „Ar pakankamos LR teisės aktų suteikiamos garan­ tijos nukentėjusiajam baudžia­ mojo proceso metu?“ (VU TF).

Paskutinė TeDi diena - duoklė miestui ir jo svečiams. Vilniaus miesto gatvėmis žygiuos linksmai nusiteikę teisininkai. Rotušės aikš­ tėje bus demonstruojamas spek­ taklis, na, o renginį vainikuos naktinis snobų vakarėlis klube „Gravity“.

Daugiau informacijos ieškoki­ te www.elsa.lt.

Jaunojo verslininko konkursas Romėną ŽUKAUSKAITĖ

Geriausi jaunieji versli­ ninkai ne tik iš Lietuvos...

Vilniaus universiteto Ekonomi­ kos fakulteto Studentų atstovybė j Vilnių sukvies tuos ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo studijų studentus, kurie pasiryžę savo teorines žinias pritaikyti praktikoje bei pajausti verslo sprendimų svarbą realiame gy­ venime. Kasmet daug dėmesio susilaukiantis Jaunojo verslinin­ ko konkursas šiais metais tampa tarptautiniu - tikimasi sulaukti da­ lyvių iš Švedijos, Latvijos, Estijos bei kitų kaimyninių valstybių. Per­ nai dalyvavo net šešiolika ko­ mandų iš šešių didžiųjų miestų.

Antrus metus iš eilės geriausia buvo pripažinta Ekonomikos fa­ kulteto komanda, antrą vietą už­ ėmė Lietuvos kūno kultūros aka­ demijos, o trečią - Vilniaus kolegijos studentai.

Kas gali dalyvauti?

Dalyvių atranka vyksta pagal kūrybinius darbus, taip pat atsi­ žvelgiama ir j gyvenimo aprašy­ mus. Tokiu būdu į konkursą tiki­ masi atrinkti geriausiai pasirengu­ sius studentus bei taip pakelti konkurso lygį. Tad čia susirinks tie, kurie pasižymi ne tik puikiomis

Balandžio 28-gegužės 1 dienomis Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete vyks jau tradiciniu tapęs Jaunojo verslininko konkursas. Tai renginys, kuriame renkami geriausi aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų jaunieji verslininkai. teorinėmis žiniomis, aukštais mo­ kymosi rezultatais, bet ir puikiai kalba angliškai bei dirba kompiu­ teriu.

Svarbūs sprendimai, komandinis darbas verslo pagrindas Konkurse jaunieji verslininkai dirbs komandose po keturis - tar­ si atskirų įmonių vadovaujantys darbuotojai. Tris dienas vyksian­ čiame renginyje dalyviams teks atlikti praktinę užduotį bei daly­ vauti tarptautinės kompanijos „Celemi“ verslo imitaciniame žai­ dime „Decision Base". Šis žaidi­

mas suteiks dalyviams galimybę vadovauti kompanijai per imituo­ jamą dešimties metų laikotarpį.

Komandos konkuruos tarpusavy­ je dėl klientų, rinkų ir pelnų, teks priimti sprendimus gamybos, par­ davimų, rinkodaros, finansų, nau­ jų gaminių įsisavinimo klausimais - tokiu būdu verslo studentai pa­ tys praktiškai pajus savo strategi­ nių ir finansinių sprendimų pasek­ mes.

Dalyvių laukia ir konkreti prak­ tinė užduotis, kurią šiemet pateiks mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“. Praėjusiais metais „Jaunojo

verslininko konkurso 2004“ pa­ grindinė užduotis buvo įmonės „X“ veiklos plėtra - studentams te­ ko pagal Ekonomikos fakulteto studentų atstovybės pateiktą vie­ no įsivaizduojamo Lietuvos kon­ cerno „X“ plėtros strategiją pa­ rengti detalų veiklos planą, kaip pagerinti kompanijos veiklos re­ zultatus. Šiais metais rengiamą užduotį pateiks mobiliojo ryšio tie­ kėja, tad galima teigti, kad vienaip ar kitaip užduotis bus susijusi su šios įmonės veikla.

Organizuodama Jaunojo ver­ slininko konkursą, Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybė jau antrus metus bendradarbiauja su bendrove „BBH Baltics“, kuriai priklauso trys įmonės: „Švyturys -

Jaunojo verslininko konkurse kasmet dalyvauja vis daugiau komandų

Utenos alus“ Lietuvoje, „Aldaris“ Latvijoje bei „Saku“ Estijoje. Šie­ met prie šio renginio įgyvendini­ mo nusprendė prisidėti ir garsi au­ dito kompanija „Ernst &Young“.

Darbus vertins kompetentinga komisija, sudaryta iš Ekonomikos mokslų specialistų, Lietuvos lais­ vosios rinkos instituto bei verslo atstovų, tad belieka laukti konkur­ so ir žiūrėti, kur geriausias eko­ nomikos mokslų studentų derlius užderėjo šiemet.

Daugiau informacijos rasite: www.efsa.lt/jvk.

Komandinis darbas - verslo pagrindas

f * f ^atgarsiai------------------------ ---------------------------------------GMF studentai surengė tarptautinę konferenciją INSSC 2005

dirbdami komandoje ir siekdami suprasti vieni kitus, bendradar­ biaudami.

Kovo 2-5 dienomis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija INSSC 2005. Kadangi tokio masto renginys vyko pirmą kartą, susi­ Pirmą kartą tarptautinė konfe­ laukė nemažo visuomenės susidomėjimo. Kalbamės su viena iš šio renginio organizatorių rencija Gamtos mokslų fakultete Gamtos mokslų fakulteto Studentų atstovybės nare Giedre MILINKEVIČIŪTE.

Kas dalyvavo konferencijo­ je INSSC 2005?

Kaip kilo mintis organizuoti tarptautinę konferenciją?

surengta 2004 metais, ją, kaip ir šiųmetę, organizavo GMF SA tarptautinis komitetas. Idėja suorganizuoti tokį renginį kilo pabuvojus tarptautinėje biologų konferencijoje Rygoje. Latvių or­ ganizuotas renginys sužavėjo mūsų delegaciją ir grįžę nutarė­ me, kad ir mes galime surengti kažką panašaus. Tiesa, 2004 metais tai tebuvo pirmas blynas, tačiau šiemet tikrai pasiekėme aukštumas.

Kuo ši konferencija tokia svarbi?

Svarbiausia, jog visiems sutei­ kiama galimybė įgyti naujų žinių.

Pranešimai buvo skaitomi ne tik įvai­ riomis biologijos, bet ir geografijos, chemijos, geochemijos ir kt. temo­ mis, tad manau, jog kiekvienas ga­ lėjo atrasti tai, kas jį domina. Kon­ ferencija yra puiki galimybė praplėsti savo akiratį, susipažinti su

kolegomis iš kitų šalių, o tai svarbu ne tik profesinei veiklai, bet dažnai ir asmeniniams santykiams. Ši konfe­

rencija taip pat buvo puiki proga stu­ dentams pamatyti, kaip reikia prista­ tyti savo darbą. Taip pat šis renginys padėjo studentams suprasti, kad ko­ misija ir jos kritika anaiptol nėra bau­ bas, ji kaip tik padeda mokytis. Taip pat tai puiki proga nugalėti baimę užduodant klausimus.

Gal tai skamba ir šiek tiek ba­ naliai, bet tikra tiesa, jog konfe­ rencija padeda įgyti patirties, - o studijuojant gamtos bei biomedicininos mokslus, t. y. chemiją, ge­ netiką, geografiją, biofiziką ir kt., ši patirtis tikrai pravers.

Mes, organizatoriai, rengdami konferenciją įgijome neįkainoja­ mos patirties rašydami projektus, bendraudami su administracija,

Svarbiausi dalyviai - studen­ tai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos,

Vengrijos, Norvegijos. Ne mažiau svarbūs ir komisijos, kuri vertino dalyvių pristatytus darbus, nariai VU GMF dėstytojai ir doktorantai.

Jau dabar aišku, kad kitais me­ tais konferencija irgi įvyks.

Projektą parėmė Švietimo ir

mokslo ministerija, UAB „Grota“, „Fermentas“ ir VU Gamtos moks­ lų fakultetas.

Kalbino Andrius KASELIS

universitas

2005 balandis

7

vilnensis

westudentų žodis

-----------------

Studentai laimina Prezidento sprendimą nevykti į Maskvą Mindaugas JACKEVIČIUS Pastarąsias savaites visuome­ nėje daugiausia atgarsių ir disku­ sijų sulaukė Prezidentui iškilusi di­ lema - vykti ar nevykti j Maskvą gegužės 9-ąją minėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją. Rodos, pa­ tarimus dalijo kas tik netingėjo nuo įvairių visuomenės grupių iki verslo magnatų. „Gerai suvokdamas skaudžią istorinę tautos patirtį ir įvertinęs vi­ suomenėje vykusias diskusijas, nusprendžiau gegužės 9 dieną likti Lietuvoje, su tauta. Čia, Lie­

tuvoje, deramai pagerbsime karo didvyrius, nulenksime galvas at­ mindami visus žuvusiuosius“, kalbėjo V. Adamkus. Šie žodžiai išreiškė Lietuvos poziciją. Nevykti į Maskvą tą pačią dieną nuspren­ dė ir Estijos vadovas.

O kaip Prezidento sprendimą vertina VU studentai? Juk daliai jų ateityje teks dalyvauti valdant valstybę ir palaikyti santykius su Maskva. Kiti, būdami aktyvios pi­ lietinės visuomenės dalimi, taip pat galės lemti šalyje ir pasaulyje vyksiančius procesus. Tad tebū­ na išgirstas studentų žodis.

Tyrimai per paskaitas Komunikacijos fakulteto Žur­

nalistikos instituto pirmakursiai turi linksmą įprotį - per paskaitas au­ ditorijoje siunčiamas lapas su klausimu, j kurį atsako kiekvienas norintis. Ši „sociologinė firma“,

įkurta Gintarės ir Giedrės, netru­ kus sulaukė studentų susidomė­ jimo. Ko vertas vien pavadinimas SIG MEDIA TYRIMEN”!

Tokios apklausos leidžia gana objektyviai įvertinti studentų požiūrį į įvairius visuomenės reiškinius.

Turbūt neatsitiktinai vasario 15 dieną per politologijos paskaitą buvo užduotas klausimas „Ar rei­ kia Prezidentui vykti į Maskvą?“.

Pateikiame įdomiausius atsa­ kymus.

Neringa: „Aš manau, kad sprendimas vykti reikštų kažkokią eilinę Maskvos fobiją. Jau gana bijoti, galima pareikšti ir savo po­ ziciją! Juk mums ta karo pabaiga nebuvo laisvės pradžia. Net toli gražu...“ Giedrė: „Jokios gegužės 9osios Maskvoje. Tokia mano sub­ jektyvi nuomonė“.

Julija: „Ne, nes rusai tą ke­ lionę oi kaip sugebės pakreipti Lietuvos nenaudai“.

Lina: „Gal tegul geriau ne­ važiuoja. Jau ir Meksikoj ilgai bu­ vo. Liūdna, kai jo nėra ir vėliava nuleista“.

Buvo manančiųjų ir kitaip.

Ana: „Tegul „varo“! Aš jam pavydžiu... Pati norėčiau po Maskvą pasižvalgyti“.

Ugnė: „Tegul važiuoja, žur­ nalistams daugiau darbo bus“.

Viktorija: „Aš sutinku su po­ litologijos dėstytoja. Manau, kad turėtų vykti“.

Dina: „Man tai atrodo, kad į Maskvą reiktų vykt ir tokią kalbą paruošt, kad sugėdintų Rusiją vi­ so pasaulio akivaizdoje“.

Si apklausa daryta prieš Prezi­ dentui paskelbiant sprendimą, šalyje vykstant diskusijoms.

Palaiko Prezidentg Kitų specialybių studentai V. Adamkui paskelbus sprendimą bu­ vo kategoriškesni ir džiaugėsi, kad Prezidentas į Maskvą nevyksta. „Lietuvai atėjo metas, kai rei­ kia žiūrėti ne tik ekonominių daly­ kų, bet ir parodyti pasauliui savo vertybinę poziciją“, - teigia istori­ kas Linas. Paprašytas pakomen­ tuoti situaciją istoriniu požiūriu, vaikinas tikino esąs pirmame kur­ se, todėl dar negalįs šios situaci­

jos vertinti kaip istorikas ir susi­ laikė nuo tolesnių komentarų.

Informatikas Liudas sveikina Prezidento sprendimą:„Buvau 100 proc. įsitikinęs, kad Prezidentas nevažiuos, nes vykti į Rusiją reikš­ tų paneigti faktą, jog Lietuva buvo okupuota. Kiek partizanų buvo iš­ žudyta, kiek nekaltų žmonių į Sibi­ rą ištremta... Mano senelis dalyva­ vo Antrajame pasauliniame kare, tad puikiai įsivaizduoju karo žiau­ rumus ir Rusijos vykdytą politiką". Žurnalistė Asta taip pat mano, kad Prezidentas pasielgė labai teisingai. Anot jos, „gerai, kad Lie­ tuvos vadovas „galvojo savo gal­ va“ ir nepabūgo galimų Rusijos sankcijų ar nepasitenkinimo“. As­ ta teigė, jog didžiuojasi Preziden­ to sprendimu karo didvyrius pa­ gerbti Lietuvoje su tauta.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Min­ daugas teigia abejojąs, ar jų ins­ titute atsirastų bent vienas nepa­ tenkintas Prezidento sprendimu. „Visi mes palaikome instituto di­ rektoriaus Raimundo Lopatos po­ ziciją - Prezidentas turėtų nevyk­ ti. Abejonių gali kilti nebent dėl to, ar gerai Prezidentas elgėsi provokuodamas diskusiją tokiu klausimu. Teisinga mūsų instituto docento Vytauto Radžvilo pozici­

ja, kad sprendimas „teisingas, bet smarkiai pavėluotas“. Kartą su grupiokais diskutavom, ar iš tiesų V. Adamkui tokią didelę įtaką da­ ro visuomenės grupės, kurių el­ gesys, anot V. Radžvilo, „verčia abejoti net jų lojalumu valstybei“.

Galop nusprendėme, kad gerai, jei Prezidentas atsižvelgia į visuo­ menės nuomonę - antraip kam tada būtų reikalinga demokra­ tija?“. Būsimasis politologas pri­ dūrė pasibaisėjęs dabartine anti­ demokratine Rusijos politika ir Europos Sąjungos bei JAV nuo­ laidžiavimu jai.

Būsimoji informologė Vyka įsi­ tikinusi teisingu Prezidento spren­ dimu ir teigia, kad nebėra pagrin­ do toliau diskutuoti šia tema. Mer­ ginos įsitikinimu, yra ir daugiau problemų, į kurias visuomenė tu­ rėtų atkreipti dėmesį ir bandyti ieš­ koti išeities iš susiklosčiusios si­ tuacijos. Šios nuomonės leidžia teigti, jog dauguma studentų palaiko Prezidento sprendimą. įvairūs svarstymai ir kritika rodo, kad jau­ noji karta turi kritišką nuomonę, nepaklūsta įvairioms dogmoms ar spaudimui. Apklausa įrodė ir tai, kad studentams rūpi Lietuvos garbė.

t k tpo renginio Medikai vilniečiams linkėjo išsimiegoti Aušra GALKYTĖ Štai antrakursis studentas Lau­ rynas sakosi miegąs 7-8 valan­ das per parą. „Paprastai man tiek užtenka, bet kartais būnu piktas.

Dėl miego trūkumo...“ - sako jis.

Ketvirtakursė Aušra per parą mie­ ga tik apie 6 valandas. Ji taip pat norėtų ilgiau nusnūsti: „Būna sunku keltis rytais. Bet stengiuosi atsigriebti savaitgaliais“. Tuo tar­ pu penktame kurse studijuojantis Linas teigia, kad jam vargiai už­ tenka ir 8 valandų miego. Šiaip ar taip, ar žinojote, kad

žmogus beveik trečdalį savo gy­ venimo pramiega?!

Miegas yra svarbus ir reikalin­ gas. Užmiegant organizmas per­ eina iš veikimo į tariamos ramy­ bės būseną, netenka sąmonės ir iš dalies praranda kontaktą su ap­ linka. Moksliškai miegas pradė­ tas nagrinėti tik XIX a. antrojoje pu­ sėje. Anksčiau manyta, kad miegą sukelia tam tikrų cheminių medžiagų atsiradimas kraujyje. Šiai teorijai įrodyti mokslininkai pastebėjo, kad perpylus kraujo iš pavargusio ir ilgai nemiegojusio organizmo kitam, pastarasis tuoj užmiega. Tačiau taip pat paste­ bėta, jog du tarp savęs suaugę dvyniai, kurių kraujotaka bendra, dažnai miega skirtingu metu ir dėl to turi susitarti. Dėl tokių faktų ši teorija buvo atmesta.Dabar yra pagrįsta teorija, teigianti, jog mie­ gą reguliuoja tam tikros galvos smegenų sistemos.

Yra dvi miego fazės: paviršuti­ nis natūralus miegas ir gilus mie­

Kovo 8-oji Komunikacijos fakultete Ar bandėte kada paskaičiuoti, kiek valandų per parą... miegame? Iš tiesų vieniems pakan- i ka 6 valandų, o kiti išmiegoję net ir 10 valandų nesijaučia pailsėję.

gas. Paviršutinio miego metu žmogus lengviau pažadinamas.

Gilus miecjas dar vadinamas sap­ nų faze. Šios fazės metu žmogus

sunkiau pažadinamas. O paža­ dinti žmonės sakosi sapnavę. Su­ augusiam žmogui, per naktį mie­ gančiam 7-8 valandas, šios dvi fazės pasikeičia 4-6 kartus. Pir­ moji fazė trunka 60-80 minučių, antroji - apie 12 minučių. Tačiau sapnų fazė kaskart ilgėja.

Gilaus miego fazė yra labai svarbi. Jei ilgą laiką jos nebūna, gali sutrikti nervų sistemos veik­ la. Žmogui miegant apdorojama visa jo per dieną gauta informa­ cija ir perdirbama į ilgalaikę at­ mintį. Miegant normalėja medžia­ gų apykaita, taip pat suaktyvėja tų ląstelių, kurios dieną buvo pri­ slopintos, veikla. Tai svarbu, nes moksliškai įrodyta, jog nervinės

ląstelės, negaunančios informa­ cijos, žūva.

Norėdama atkreipti visuome­ nės dėmesį į miego svarbą, Vil­ niaus universiteto Medicinos fa­ kulteto Studentų atstovybė (VU MF SA) kovo 21-ąją - Tarptautinę miego dieną - surengė akciją Vil­ niaus mieste. Studentai miesto gatvėse dalijo lankstinukus apie miegą ir linkėjo saldžių sapnų ir gero poilsio. O kad dar žmonės tikrai nepraeitų pro šalį, lanksti­ nukus dalijo ir ant suoliukų prigu­ lę miegaliai.

Taigi, nors vis girdime pa­ šmaikštavimus: „Tik nepramiegok gyvenimo!“, negalime pamiršti miego svarbos. Todėl dar šįvakar, nudirbus dienos darbus, siūlome kristi į minkštus patalus ir leisti sau pailsėti bei atsigauti - juk tikrai to nusipelnėme!

Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės vaikinai Kovo 8-ąją nepamiršo savo mylimiausių merginų: Jungiamuosius rūmus išpuošė šios šventės simboliu tapusiomis tulpėmis, dalijo atvirukus su seksualių vaikinų nuotraukomis ir užrašu „Mes mylim KF merginas!“ bei de­ monstravo vaizdo klipą apie KF merginas. Svarbiausiu dienos įvykiu buvo neregėta ir vienintelė baleto „Gulbių ežeras“ premjera. „Gulbės“ Andrius Brazaitis, Dainius Zandaravičius, Algirdas Tamulis ir Simonas Čepėnas grakščiai šoko garsųjį baleto fragmentą.

Tarptautinis Europos jaunimo pažymėjimas palengvins gyvenimą Kaip jaunimui gyventi lengviau? Daug atsakymų į šį klausimą jaunimas gali rasti naujoje interneto svetainėje www.euro26.lt. Čia rašoma apie tarptautinį Europos jauni­ mo pažymėjimą EURO<26, jo teikiamus privalumus, jaunimui rengiamus projektus, konkursus, įsigijimo tvarką.

EURO<26 - Europos jaunimo pažymėjimas, galiojantis 45 Europos valstybėse. Šiose šalyse jaunuoliai iki 27 metų, turintys tarptautinį pažymėjimą, gali naudotis nuolaidomis įvairioms paslaugoms ir prekėms bei dalyvauti tarptautiniuose jaunimui

Studentai medikai vilniečiams dalijo lankstukus apie miego svarbą ir linkėjo saldžių sapnų

skirtuose projektuose. , , EURO<26 - viena iš populiariausių jaunimo nuolaidų kortelių Europoje: jos pagrindu kuriamos banko mokamosios kortelės, studentų ir moksleivių pažymėjimai. Šiuo metu tokiais pažymėjimais naudojasi beveik 4 mln. jaunų žmonių. EURO<26 pažymėjimas skatina jaunimo iš įvairių Europos šalių tarpusavio bendradarbiavimą ir judėjimo laisvę.

Naują svetainę www.euro26.lt pristato Jaunimo informacijos biuras - vienintelis Europos jaunimo pažymėjimo EURO<26 asociacijos EYCA oficialus atstovas Lietuvoje.

universiias

8

2005 balandis

vilnensis

t»/nes - studentai---------------------------------------------------------------------------

Dirbantys studentai nepamiršta studijų Evelina GRICIŪTĖ, KF Žurnalistikos instituto I k. studentė

Studentai - patyrę darbuotojai Ekonomikos fakulteto vadybos informacinių sistemų II kurso stu­ dentas Justinas pradėjo dirbti ka­ sininku įmonės „Grand Cazino International" filiale Lietuvoje pra­ bėgus tik mėnesiui nuo studijų VU pradžios. Pirmakursis vaikinas iš­ kėlė sau tikslą ir pažadėjo sava­ rankiškai įsirengti tėvų nupirktą naują butą. Jau daugiau nei me­ tus Justinas vidutiškai po septy­ nias valandas kas naktį keturis kartus per savaitę praleidžia prie kazino kasos. Darbas prasideda 22 vai., o baigiasi 4 ar 6 vai. ryto.

Kada išsimiegoti, pasiruošti pa­ skaitoms bei pailsėti? Pasak Jus­ tino, paskaitas, poilsį ir darbą su­ derinti nėra sunku, nes dirba naktimis, o paskaitų tvarkaraštis taip pat palankus - penktadieniais paskaitų nėra. Taigi penktadie­ niais ir savaitgaliais jis turi laiko savarankiškoms studijoms ir po­ ilsiui. Vis dėlto vaikinui gana daž­ nai tenka atsisakyti vakarėlių ir ki­ tų pasilinksminimų su draugais, o prisiversti mokytis po darbo nak­ ties būna ypač sunku. Mokslai Justinui - svarbus ir rimtas daly­ kas. Vadybos informacinių siste­ mų studentas ateityje svajoja dirb­ ti pagal specialybę ir yra įsitikinęs, kad dirbdamas kazino kasininku, krupjė ar kitu darbuotoju karjeros nepadarys. Justinas teigia, jog gy­ venime jis nori siekti daugiau, ir tai sieja su savo studijuojama specialybe. Nepaisant to, vaiki­ nas neatmeta galimybės, jog su­ laukęs 21-erių metų išbandys sa­ ve kitoje darbo kazino nišoje ir ketina kreiptis dėl krupjė darbo, bet visa tai, anot jo, būtų tik laiki­ nas užsiėmimas.

Darbas kazino vilioja daugelį studentų: 70 proc. Justino ben­ dradarbių yra studentai - tarp jų net keturi Justino bendrakursiai.

Tai ne atsitiktinumas: vaikinas apie darbovietėje atsiradusias naujas vietas pirmiausia prane­ ša savo draugams. Ypatingi rei­ kalavimai nekeliami: svarbiausia visada būti mandagiam, malo­ niam ir kantriam su visais klien­ tais. Justinas džiaugiasi, kad pa­ bandė dirbti, susipažino su nauja aplinka. Šis darbas netgi pakeitė

Šiandien jau niekas nesistebi studijuojančiu ir dirbančiu jaunimu. Darbas - nauja naudinga patirtis, pirmoji finansi­ nė nepriklausomybė nuo tėvų, karjeros pradžia ir dar daug kitų privalumų. Kiekvienas darbq renkasi pagal sa­ vo poreikius ir galimybes. Mūsų universiteto studentai ren­ kasi įvairius, įdomius ir netradicinius darbus. jo požiūrį į kazino ir juose besi­ lankančius žmones.

Darbe - lyg kitame pasaulio kampelyje VU Ekonomikos fakulteto infor­ macinių sistemų II kurso studen­ tė Gedminą beveik keturis mėne­ sius dirbo rinkos tyrimus atliekančios tarptautinės įmonės „VVorldOne Research“ filiale Lie­ tuvoje. Londone įsikūrusi centri­ nė įmonės būstinė priima garsių įmonių „Microsoft", IBM, „Compaq“, „Deli“ ir kt. su produkcijos kokybe, paklausa susijusių rin­ kos tyrimų užsakymus anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispa­ nų kalbomis. Šios įmonės pada­

linyje Lietuvoje apklausos buvo atliekamos telefonu, todėl Gedminos pareigos buvo skambinti už­ sienio šalių vartotojams ir sužinoti jų nuomonę atitinkamu klausimu.

Per dieną mergina maždaug po 200 kartų paskambindavo į įvai­ riausius pasaulio kampelius, pra­ dedant Didžiąja Britanija ir bai­ giant Pietų Afrikos Respublika.

Viena apklausa, priklausomai nuo jos pobūdžio, trukdavo nuo 5 iki 20 min. Puikios anglų kalbos ži­ nios šiame darbe buvo tiesiog bū­ tinos. Be to, įmonėje buvo reika­ laujama, kad tarpusavyje taip pat būtų bendraujama tik šia kalba, kad nepatogiai nesijaustų tie, ku­

rie lietuviškai išvis nesupranta.

Kolektyvas nedirbo tik Didžiosios Britanijos švenčių dienomis (pvz., Vasario 16-oji čia būdavo įprasta darbo diena); netgi juokaudavo, kad per langą matoma Neris - sa­ vo vandenis plukdanti Temzė, o apsiniaukęs Vilniaus dangus toks pat kaip Londone: oras šiek tiek šaltas ir vėjuotas. Gedminą teigia nusprendusi pati sužinoti, ką reiškia studentui dirbti: „Uni­ versitete prisiklausai įvairiausių nuomonių, norisi pačiam išban­ dyti, ar bus sunku rasti tai, ko ieš­ kai, kaip seksis, ar lengva bus už­ dirbti pirmuosius savo gyvenime pinigus“. Ji nesitikėjo, kad jai taip pasiseks, kad gaus tiek naudin­ gos patirties, nes dirbti buvo iš­ ties nesunku ir labai įdomu: „Na, įsivaizduokite, skambinu vienos PAR informacinių technologijų koorporacijos specialistui, prisistatau, o šis nustemba, negali pa­ tikėti, bendraująs su lietuvaite iš Londone įsikūrusios firmos filia­ lo". Kad ir kaip ten būtų, šis dar­ bas neleido užsnūsti Gedminos pareigos jausmui ir ji neatsiliko moksluose. Vos prasidėjus antrie­ siems studijų metams, mergina nusprendė išeiti iš darbo. Mergi­ na teigia, kad antrame kurse mokslams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio.

Gedminą mano, jog dirbti tarp­ tautinėje įmonėje - didžiulė sėk-

mė, nes lietuviškosios kompani­ jos vis dar tebėra sovietinių laikų liekana, kuriose svarbiausia pa­ klusti, baisu reikšti savo nuomo­ nę. Studentė ateityje norėtų dirbti būtent tarptautinėje įmonėje, o ar­ timiausiu metu visą laiką planuo­ ja skirti mokslams. Ji tiki, kad įma­ noma suderinti mokslus ir darbą, tačiau kur kas svarbiau išlikti ne­ priekaištingam vienoje srityje: „Jei darai du darbus vienu metu, dažniausiai gerai nepadarai nė vieno". Studentams, negalintiems apsispręsti, ar verta pabandyti dirbti, Gedminą sako: „Jaunas ga­ li padaryti labai daug. Kol degi ryžtu, vargiai kas tave sustabdys: vėliau jau gali būti per vėlu“.

Reikia ne tik imti, bet ir duoti VU verslo organizavimo III kur­ so studentas Mindaugas dirbo asistentu, o dabar jau konsultan­ tu Švedijos prekybos tarybos (Swedish Trade Council) biure Lietuvoje. Šios diplomatinės kon­

sultacinės organizacijos tikslas padėti Švedijos įmonėms kurti bei plėtoti verslą Lietuvoje. Moderniai įrengtas kabinetas dvyliktame verslo centro „Europa" aukšte pagrindinė vaikino darbo vieta: Mindaugas neretai vyksta į susi­ tikimus su Švedijos ir Lietuvos įmonių atstovais, organizuoja juos. Študentui darbo reikalais jau teko aplankyti Švediją. Per

Kazino naktimis dirba nemažai studentų

Kq apie dirbančius studentus mano dėstytojai?

Istorijos fakulteto deka­ nas dr. Zenonas Butkus VU Istorijos fakultete dirbančių studentų nėra daug, o jeigu tokių yra, jie turi suderinti darbą ir stu­ dijas. Negalime būti jiems nei at­ laidesni, nei griežtesni. Studijų nuostatai jokių išimčių jiems ne­ numato. Ir jau, apsaugok Dieve, negalime niekaip diskriminuoti

dieną Mindaugas darbui skiria apie 8 vai., priklausomai nuo pro­ jektų skaičiaus, o Universitete būna tik retas svečias, t. y. užsu­ ka tik į svarbiausius seminarus.

Pasak Mindaugo, šiame darbe yra puikios galimybės įgyti reika­ lingos praktinės patirties stebint lietuvių ir švedų kolegas, gauti daug vertingų žinių. Žmogus iš

liai prisitaikyti prie dirbančių stu­ dentų neturime galimybių.

Matematikos ir infor­ matikos fakulteto prodekanas dr. Gediminas Stepanauskas

Teisės fakultetas dirbančių stu­ dentų atžvilgiu nėra nei griežtes­ nis, nei atlaidesnis. Jie yra lygiai tokie patys studentai kaip ir visi, todėl ir reikalavimai jiems yra to­ kie patys.

Teisės fakulteto dekanas habil. dr. Vytautas Nekrošius

Švedijos prekybos tarybos konsultantas Mindaugas Universitete retas svečias, nes dirba bent 8 vai. per dieną

dirbančių studentų. Tačiau dieni­ nėse studijose neabejotinu priori­ tetu privalo būti studijos. Specia­

Stengiamės įsigilinti į dirbančių studentų situaciją. Žinome, kad daug mūsų studentų dirba, ypač magistrantų. Tokių dalykų tikrai ne­ toleruojame, nes nuo to kenčia mū­ sų paruošiamų studentų kokybė.

Galima ir rimčiau pasvarstyti. Juk studijų metai - tie metai, kai žmo­ gus turėtų sukaupti kiek jmanoma didesnį žinių bagažą, jam suteikta galimybė, tad nereikia eikvoti laiko ne patiems svarbiausiems daly­ kams. Juk ruošiamas tramplinas

įmonės turi ne tik imti, bet ir jai duoti. Noras tobulėti, greitai mo­ kytis, pasiruošimas intensyviam darbui, atsakingumas, iniciatyvu­ mas - būtent tai darbuotojai gali pasiūlyti šiai įmonei ir to iš.jų yra tikimasi. Minėtieji bruožai Min­ daugui nėra svetimi - jie jau tapę jo dalimi.

Darbas - kelias į sėk­ mingus gyvenimo egzaminus VU lietuvių filologijos I kurso studentas Saulius dirba LNK te­ levizijoje tiesioginės naktinės lai­ dos redaktoriumi. Vaikinas jau iš anksto planavo, kad, pradėjęs studijuoti Universitete, ieškos dar­ bo ir bandys jį suderinti su paskai­ tomis. Likimas Sauliui šypsojosi, ir jau rugsėjo pradžioje jis buvo pakviestas pabandyti, o vėliau ir pasilikti dirbti laidos redaktoriumi.

Ieškoti darbo Saulių paskatino no­ ras užsidirbti pinigų (pirmiausia dėl studijų). Vaikinas prisipažįsta, kad jis giriasi ne tuo, kad dirba ar kur dirba, bet tuo, kad gali „išlįsti iš tėvų kišenės“. Saulius savo al­ ga patenkintas ir džiaugiasi, kad uždirba daugiau nei mergina „Maximoje“. Nors pinigai studen­ tui yra svarbūs Ir reikalingi, tačiau vaikinas šiame darbe įžvelgia kur kas daugiau privalumų: naujos at­ eities perspektyvos, pažintys su įdomias žmonėmis, veiklumo ir. greitos reakcijos ugdymas. Saulius įsitikinęs, kad kuo daugiau įvairių darbų išbandysi, tuo sėkmingiau išlaikysi gyvenimo mokyklos egza­ minus. Žinoma, ir Sauliaus atveju išlenda vienas „bet". Šį kartą situ­

acija tokia: „Labai smagu dirbti, BET.. .visada artėja sesija". Tačiau Saulius tiki, kad įmanoma suderinti darbą ir studijas.

studento ateičiai. Žinoma, yra ir kitokių argumentų: maža tėvų pa­ rama, noras studentiškus laikus praleisti „studentiškai“, būti nors kiek nepriklausomam ir pan. Dar gerai, jei studentas dirba darbą, susijusį su studijomis. Mūsų fakul­ tete reikalavimai visiems vienodi.

Kad būtų geresnis studentų paskai­ tų lankomumas, magistrantams už­ siėmimus darome po pietų.

Kauno humanitarinio fakulteto dekanas habil. dr. S. Girdzijauskas Dirbantys studentai nėra retas reiškinys šiandieninėje Lietuvos ekonominėje situacijoje. Dides-

Nukelta į p. 9

universitas

2005 balandis

Paskola - ne išmalda studentas - ne išlaikytinis Donata MOTUZAITĖ, KomF Žurnalistikos

instituto I k. studentė VU kiekvienais metais prašan­ čių ir gaunančių paskolas stu­ dentų skaičius auga. Kaip infor­ muoja Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Studentų reikalų sky­ riaus padėjėja Rasa.Matonienė, 2004 metais patenkinta 1037 VU studentų prašymai gauti paskolą, iš jų studijų įmokai paskolą gavo 257 VU studentai, gyvenimo išlai­ doms - 780. 1999-2003 m. lėšos, skirtos studentams paskoloms gauti, didėjo, tik 2004 m. šiek tiek sumažėjo. Dėl to 2004 m. suma­ žėjo ir studentų, gavusių paskolą gyvenimo išlaidoms, skaičius.

Kaip ir kiekvienais metais, studen­ tų prašymų gauti paskolą gyveni­ mo išlaidoms buvo daugiau, negu buvo skirta paskoloms lėšų. Ne vi­ siems studentams buvo paskirta ir maksimali paskola gyvenimo išlai­ doms (4500 Lt). Paskolos dydis svy­ ravo nuo 1000 Lt iki 4500 Lt. Vidu­ tinė paskola buvo 2960 Lt. Paskolų studijų įmokai 2004 m., lyginant su 2003 m., prašė dau­ giau studentų: 2003 m. - 109 stu­ dentai, 2004 - 257 studentai.

Daugiausiai paskolų studijų įmo­ kai prašė Matematikos ir informa­ tikos, Fizikos, Chemijos ir Kauno humanitarinio fakultetų studen­ tai. Nors Istorijos ir Orientalistikos padaliniuose studijuoja atitinka­ mai 243 ir 25 mokantys už moks­ lą studentai, 2004 m. nė vienas iš jų nepateikė prašymo paskolai studijų įmokai gauti.

Trečiakursė Inga teise gauti Valstybinio mokslo ir studijų fon­ do paskolą pasinaudojo pernai pavasarį. „Man buvo priimtinos pasiūlytos sąlygos. 5 proc. meti­ nės palūkanos pradedamos skai­ čiuoti tik praėjus dvejiems me­ tams nuo studijų baigimo - jei pasiseks grąžinti anksčiau, nepralošiu nė cento. Mano many­ mu, tokia paskola suteikia dau­ giau laisvės nei įsipareigojimų", - sakė mergina, šiais mokslo me­ tais planuojanti išlaikyti save be finansinės tėvų paramos.

Pirmo kurso studentė Neringa paskolą ėmė bijodama prarasti galimybę studijuoti Universitete.

Jau šešti metai Lietuvos studentai turi galimybę skolintis iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo. Vyriausybės nutarimu paskola gali būti skiriama studijų įmokoms, gyvenimo iš­ laidoms arba studijoms užsienyje apmokėti. 2004 metais Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams Lietuvos mokslo ir studijų fondas paskolas skyrė du kartus - pavasarį ir rudenį. Iš viso paskoloms gyvenimo išlaidoms buvo skirta 2 309 500 Lt, studijų įmokoms - 1 089 000 Lt.

Studentai vis drąsiau ima paskolas studijoms. V. Naujiko nuotr. „Šiandien išsiversčiau ir be sveti­

mų pinigų, bet jei prireiktų mokėti už mokslą, išlaidos man būtų per didelės. Paskola - garantija, kad baigsi mokslus. Taigi net įstojusi į valstybės finansuojamą vietą tu­ rėjau imti paskolą, kad apsidrausčiau.“ Neringos manymu, pasko­ la yra aktualiausia tokiems kaip ji - pirmakursiams. Jau kitąmet mergina tikisi suderinti studijas su darbu.

LR švietimo ir mokslo ministe­ rijos sekretorius Saulius Vengris teigė, kad Europoje daugėja ša­ lių, kuriose reikia mokėti už moks­ lą. Tendencija, kad valstybė sko­ lina studentams, užuot pati mokėjusi, užsienio šalyse taip pat auga. „Nors pas mus laiduojamas nemokamas mokslas geriausiems studentams, reikia atprasti būti valstybės nuolat remia­ miems“, - savo nuomonę apie Lietuvos ir kitų šalių patirtį dėstė Saulius Vengris. Palankesnėmis nei bankų siūlomomis sąlygomis teikiamos Valstybinio mokslo ir studijų fondo paskolos, ministeri­ jos sekretoriaus manymu, yra pri­ einamas būdas studentams atsi­ kratyti išlaikytinių vaidmens. „Žinoma, imti paskolą galima ir

Kq apie dirbančius studentus mano dėstytojai?

nė problema, žinoma, yra dirban­ tys magistrantai, kurie mokosi dieniniame skyriuje, kur paskai­ tos vyksta darbo metu. Taigi to­ kie studentai neturi galimybės stropiai lankyti paskaitų ir būti tik­

9

vilnensis

rais dieninio skyriaus studentais.

Tai pirmiausia susiję su mokes­ čiais už mokslą, su žemu pragy­ venimo lygiu Lietuvoje ir kitomis bendromis mūsų šalies ekono­ minėmis problemomis. Aišku, at­ sižvelgdami į tai, kad mūsų šaly­ je šie jauni žmonės tik tokiu būdu, tai yra tik dirbdami, gali sa­ ve išlaikyti ir tuo pačiu studijuoti, susimokėti už mokslą, mes laiki­ nai toleruojame paskaitų nelankomumą, nestropumą ir kt. Ta­ čiau tikimės, kad tokia situacija tėra tik pereinamasis laikotarpis ir, kai pagerės Lietuvos ekono­ minė padėtis, ši problema taps ne tokia dažna ir galiausiai visiš­ kai išnyks. Vis dėlto jau šiandien visiems universitetams bei Švie­

norint apsidrausti, kad baigsi mokslus. Konkurencija yra natū­ ralus reiškinys. Tačiau baimė „susikirsti“ yra paties studento reikalas. Dėl vadinamojo nesau­ gumo kaltas tik jis pats, nematau čia švietimo sistemos trūkumų“, komentavo Saulius Vengris.

Kuriant Valstybinį mokslo ir studijų fondą labiausiai buvo bai­ mintasi dėl studentų atsakomy­ bės grąžinti pinigus. „Suomijoje panašios struktūros fondas neat­ gauna apie 20-30 proc. pasko­ lintų pinigų“, -teigė Saulius Veng­ ris. Lietuvoje didelės problemos kol kas nėra. To priežastis - jau­ nas fondo amžius: tik šiemet pra­ dedamos grąžinti pirmosios su­ teiktos paskolos. Grąžinti pinigai konkurso tvarka bus skirti nau­ joms paskoloms teikti ir fondo ad­ ministracijai tvarkyti.

Valstybinis mokslo ir studijų fondas yra viešoji įstaiga, kuri tei­ kiant paskolas atlieka banko funk­ cijas: skaičiuoja, tikrina, skirsto, administruoja. Studentų pageida­ vimu nuo kitų metų fondas yra įpa­ reigotas atsiskaityti už lėšų, skirtų vidaus darbui, panaudojimą stu­ dentų bendruomenei.

Studentams trūksta paskolų pragyvenimui, o ne mokslui Mokslo ir studijų fondo duome­ nimis, 2004 metais valstybės pa­ skolomis galėjo pasinaudoti per 9 tūkstančius studentų. Jiems bu­ vo išdalyta 20,6 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. litų, skirtų tiksliniams mo­ kesčio už mokslą kreditams, liko nepanaudoti.

Mokesčio už mokslą kreditų nepopuliarumą lėmė dvi priežas­ tys: visų pirma tai, jog kartą per semestrą suteikiama 500 litų pa­ skola pervedama ne studentui, o aukštajai mokyklai. Kita priežas­ tis - palyginti nedidelė paskolos suma, dėl kurios jaunuoliai nesi­ ryžta pradėti tvarkyti dokumentų.

Gyvenimo išlaidoms studentui gali būti skiriama iki 36 minimalių gyvenimo lygių (4,5tūkst. litų) per metus. Norinčių jais pasinaudoti yra daugiau nei lėšų, todėl aukš­ tosios mokyklos priverstos spręs­ ti, ar maksimalią paskolą suteikti mažesniam skaičiui studentų, ar

VU Medicinos fakulteto pirmuo­ se kursuose studijos yra labai inten­ syvios, pakankamai sunkios, todėl dirbančių studentų nėra. Vyresniuo­ siuose kursuose medicinos studijų

Parengta pagal pranešimus spaudai

Galimybė studijuoti nepaisant amžiaus ■ Siūloma priimti Gyventojų pa­ jamų mokesčio įstatymo pataisą, kuri suteiktų lygias galimybes siek­ ti aukštojo mokslo nepaisant am­ žiaus. Pagal šiuo metu galiojan­ čią nuostatą apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2004 ir vėlesnius metus tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studen­ tas neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti tėvai, brolis, sesuo arba sutuoktinis. 26 metų amžiaus riba buvo įtvirtinta laikantis nuostatos, kad papras­ tai iki 26 metų besimokantys as­ menys nedirba ir patys negauna apmokestinamųjų pajamų. Šiuo metu jau yra įregistruota Gyven­ tojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, kuria siūloma šios am­ žiaus ribos atsisakyti. įvertinusi galiojančią nuostatą Lygių gali­ mybių įstatymo įgyvendinimo as­ pektu, lygių galimybių kontrolie­ rė padarė išvadą, kad vyresniems nei 26 metai asmenims sudaro­ mos prastesnės sąlygos siekti aukštojo mokslo nei jaunesniems

timo ir mokslo ministerijai reikė­ tų pagalvoti apie dirbančių ir be­ simokančių žmonių situacijos pa­ gerinimą. Gal būtų įmanoma sumažinti neakivaizdinio bei va­ karinio skyrių mokesčius už mokslą, suteikti daugiau galimy­ bių studijuoti pageidaujamus da­ lykus neakivaizdiniu būdu. Juk dažnai žmogus neturi pasirinki­ mo ir, norėdamas įgyti pageidau­ jamą specialybę, gali mokytis tik dieniniame studijų skyriuje.

Medicinos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė

po mažesnę sumą padalyti dides­ niam skaičiui.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų šalies akademinio jaunimo galimybės pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatinė­ mis paskolomis ribotos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimo, kuriuo išanali­ zuota studentų socialinė padėtis 26 Europos šalyse, duomenys pa­ rodė, jog Kipre, Maltoje ir Didžio­ joje Britanijoje beveik visi norintys gali gauti valstybės paskolas stu­ dijoms. Mažiausiai paskolas gau­ nančių studentų Europoje - nuo 11 iki 20 proc. - Slovakijoje, Bos­ nijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijo­ je, Vokietijoje ir Portugalijoje.

2004 metais Lietuvoje valsty­ bės paskolų užteko vos 5,7 proc. studentų.

programos, odontologijos studijų programos bei bakalauro studijų programų (slaugos, visuomenės sveikatos, kineziterapijos, ergoterapijos) studijos kiek lengvesnės, to­ dėl pavieniai studentai jau dirba.

Dekanatas jokių nuolaidų dirban­ tiems studentams netaiko, studijos vykdomos remiantis VU Studijų nuo­ statų nustatyta tvarka. VU Študijų nuostatai nenumato jokiu lengvatų dirbantiems studentams.

asmenims. Jos nuomone, 26 me­ tų amžiaus ribos nustatymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pa­ gal galiojančius teisės aktus vi­ siems asmenims, neatsižvelgiant j jų amžių, turi būti sudarytos vie­ nodos sąlygos siekti aukštojo iš­ silavinimo. Tikimasi, kad įstatyme panaikinus nustatytą 26 metų am­ žiaus ribą būtų galima įgyvendin­ ti Mokymosi visą gyvenimą užtik­ rinimo strategiją, patvirtintą švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsaky­ mais. Lygių galimybių įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldy­ bių institucijas bei įstaigas pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuo­ se jų rengiamuose ir priimamuo­ se teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės neatsi­ žvelgiant į asmens amžių. Šio įsta­ tymo nuostatos taip pat įpareigo­ ja švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijas užtikrinti vieno­ das priėmimo mokytis į aukštą­ sias mokyklas sąlygas asmenims, nepaisant jų amžiaus.

Parengta pagal pranešimus spaudai

MF magistrantūros studijų pro­ gramų (medicinos biologijos, visuo­ menės sveikatos, slaugos) studen­ tai turi daugiau galimybių dirbti, todėl dirbančiųjų yra daugiau. Ta­ čiau ir magistrantūros studijų pro­ gramų dirbantiems studentams nė­ ra taikoma jokių lengvatų.

Visi studentai pirmiausia turi įvyk­ dyti studijų programos reikalavimus, o jei lieka laisvo laiko, gali dirbti. Me­ dicinos fakulteto dekanatas dirban­ čių studentų apskaitos nevykdo, to­ dėl tikslių duomenų, kiek kurio kurso ar studijų programos studentų dirba, neturi.

Manytume, jei studentas, ypač magistro studijų, sugeba suderinti studijas ir darbą, tai visai neblogai.

Jei dirbama pasirinktos specialybės srityje, tai netgi gali papildyti teori­ nes žinias praktiniais įgūdžiais ir ži­ niomis. Silpnam studentui darbas gali trukdyti studijuoti. Tai labai indi­ vidualu.

universitas

10

2005 balandis

vilnensis

**/nes - studentai----------------

Vokiškai kalbančio neregio aistra - kompiuteriai Aurimas Papečkys yra vokiečių filologijos trečio kurso studentas. Jis nesi­ skundžia, bet, priešingai, džiaugiasi gyvenimu Lietu­ voje, geria arbatą be cukraus, negali pakęsti apsipirkimo didelėse par­ duotuvėse ir be problemų tvarkosi buitj gyvendamas vienas nemažame bute. Dar jis be klaidų rašo elektroni­ nius laiškus, nepaprastai gražiai fotografuoja telefo­ nu, mėgsta keliauti ir svajo­ ja apie darbą kompiuterių firmoje. Daugeliui gali iškilti klausimas: kas čia ypatin­ go? Atsakymas paprastas Aurimas nuo vaikystės nieko nemato, tačiau, atrodo, yra pranašesnis už bet kurį regintį žmogų.

Stiklinė Dortmundo biblioteka, kurią Aurimas įamžino savo telefonu.

A. Papečkio nuotr.

Onutė MACKONYTĖ Aurimas iš pradžių mokėsi Kau­ ne, po to vidurinę baigė Vilniuje.

Vokiečių kalba jam sekėsi jau nuo penktos klasės. Kaip sako vaiki­ nas, tai buvo jo „arkliukas“, todėl rinkdamasis, ką studijuoti, ilgai ne­ dvejojo. Gerai išsilaikęs valstybinį vokiečių kalbos egzaminą Aurimas įstojo į VU. Šį universitetą pasirin­ ko dėl to, jog jis yra centre. Infor­ macijos prieinamumas regos ne­ galią turinčiam studentui čia yra di­ desnis. Iš pradžių Aurimas įstojo į VU Kauno humanitarinį fakultetą, bet paskui dėl informacijos trūku­ mo perėjo mokytis į Vilnių. Kurso draugai iš pradžių į negalią turintį draugą žiūrėjo keistai, bet paskui apsiprato ir dabar padeda moky­ tis. Aurimui reikia paskaityti tekstą, kartais turimą medžiagą atsiųsti elektroniniu paštu. Kursiokai Auri­ mui padeda ir medžiagos susiras­ ti, ir jau turima informacija pasida­ lija. Konkurencijos dėl pažymių, kaip įprasta tarp studentų, vaikinas sako nejaučiąs. Mėgstantis ben-

Aurimas labiausiai norėtų savo ateitį susieti su darbu kompiuterių įmonėje. V. Naujiko nuotr. drauti Aurimas sako, jog viską ga­ lima gauti ir pasiekti, jei komunikuosi, nes jei sėdėsi užsidaręs, tai ir Universitete nestudijuosi.

Aurimas yra pirmasis neįgalus studentas, kuris pagal Universi­ teto mainų programą išvyko stu­ dijuoti į užsienį. Mintis pagilinti ži­ nias Vokietijoje vaikinui kilo spon­ taniškai. „Tokios galimybės pra­ leisti nenorėjau, nes mano pažy­ miai leido gauti stipendiją ir vykti į Miunsterio universitetą. Studijos svetur buvo didžiulė praktika, ku­ rią labai vertinu“, - apie užsieny­ je gautą patirtį pasakojo Aurimas Papečkys. Skirtingai nei sveikieji studentai, Aurimas į Vokietiją skri­ do lėktuvu. Kelionė buvo gana sėkminga, vaikiną nustebino pe­ dantiškųjų vokiečių geranorišku­ mas ir neprašoma pagalba. Vo­ kietijoje žmonės visada pasiren­ gę padėti ir nėra tokie abejingi

neįgaliajam kaip lietuviai. Miunsteryje Aurimas gyveno bendrabu­ tyje. Anot vaikino, studentiškas gyvenimas ten ir Lietuvoje gero­ kai skiriasi. Kambariai vienvie­ čiai, kiekviename yra nedidelė virtuvėlė, dušas ir tualetas. „Gy­ venau gerai, - sako Aurimas, tik mokslai nekaip ėjosi. Sunkiai sekėsi priprasti prie naujos moks­ lo sistemos. Stebino ir dėstytojų nemokėjimas dirbti su neįgaliais žmonėmis. VU darbuotojai prie tokių jau yra pripratę ir žino, kaip su neįgaliaisiais elgtis, kaip jiems dėstyti.“ Sunkiausia Vokietijoje buvo pa­ sirengti seminarui, nes reikėda­ vo perskaityti apie 20 knygų. Na­ tūralu, kad niekas jų neskaityda­ vo, tačiau iš svetur atvykusio stu­ dento dėstytojai nevengdavo ko nors iš nurodytos literatūros pa­ klausti. Bendravimas su kolego-

Į Dortmundo gatvių šulinių dangčius vaikinas taip pat atkreipė dėmesį.

A. Papečkio nuotr. mis Vokietijoje buvo daug šaltes­ nis nei Lietuvoje. Prie knygų Au­ rimas dažniausiai sėdėdavo vie­ nas. Laiko mokslams vaikinas skirdavo nuo 10 minučių iki visos dienos.

Nepaisant to, Aurimas dabar turi daugybę draugų Vokietijoje, su ku­ riais palaiko ryšius. Aurimas daly­ vavo susitikime su Miunsterio uni­ versiteto atstovais ir aiškino, kaip turi būti sutvarkyta ir pritaikyta stu­ dijų vieta neįgaliems žmonėms.

Pasak vaikino, Vokietijoje lėšų yra, bet darbai vyksta daug lėčiau nei Lietuvoje. Aurimas taip ir nesulau­ kė, kol Miunsterio universitete kas nors bus padaryta regos negalią turintiems studentams.

Studijuodamas užsienyje vaiki­ nas spėjo ir pakeliauti, ir kelio­ nės įspūdžius įamžinti. „Buvau Olandijoje pas giminaičius, pas draugus Dortmunde. Ten yra

įspūdinga stiklinė į viršų platėjan­ ti biblioteka“, - apie kelionę kal­ bėjo Aurimas. Vokietijoje palikęs draugus, pamėgtus saldumynus ir turkiškus kebabus vaikinas jau dabar labai realiai planuoja sa­ vo ateitį ir tiksliai žino, ko nori. „Vokiečių kalba man patinka, bet ne iš visko, kas patinka, ateityje pelnaisi duoną. Noriu geros dar­ bo vietos. Kažkada svajojau būti vertėju, bet dabar nebenoriu, nes vertėjai negauna nuolatinio dar­ bo užmokeščio. Mokytoju nega­ lėčiau būti, nes mokyti nemoku.

Galėčiau nebent dėstyti studen­ tams. Labiausiai norėčiau dirbti techninį darbą - bet ką, kas susi­ ję su kompiuteriais. Galbūt ga­ lėčiau dirbti kompiuterių firmoje.

Kalba yra kalba, aš ją mėgstu, tačiau savo ateities su ja nesie­ ju“, - ateities planais dalijosi Au­ rimas.

ris litus. Tiek VU studijuojantys už­ sienio studentai gali sutaupyti ir tuo pačiu pasinaudoti turtinga Universiteto kursų pasiūla.

Todėl vis sunkiau koordinuoti pa­ skaitų tvarkaraščius, kuriuos Tarp­ tautinių programų ir ryšių skyrius sudarinėja pagal interesantų po­ reikius. Nuo 1999 m., kai didžiau­ sias Lietuvos universitetas pradė­ jo dalyvauti ES ERASMUS mainų programoje, kursų pasiūla vis au­ ga. 2004 m. pavasario semestre VU studijavo apie 50 mainų studen­ tų, devyni iš jų atvyko iš Vokietijos aukštųjų mokyklų. Vienas jų ir yra Thomas Meinsas iš Bambergo. Ten 22 metų jaunuolis studijuoja eko­ nomikos informatiką, o nuo praėju­ sio rugpjūčio yra VU studentas. Jis lanko marketingo ir vadybos kur­ sus ir yra jais labai patenkintas. Ta­ čiau kažkada Lietuvos net nebuvo tarp užsienio valstybių, kuriose jis norėtų studijuoti. Pirmiausia galvo­ jo apie Skandinaviją. Tačiau viena draugė susižavėjusi papasakojo apie savo studijas Vilniuje. Perskai­ tęs visą informaciją, Thomas apsi­ sprendė pasirinkti Lietuvą: jį galu­ tinai įtikino paskaitų anglų kalba

iwapie mus rašo Lietuva: keliaujančios kopos ir vokiečių papročiai

Jranffurter^llarmeiM

hocnschulanzeiger KARRIERE STUDIEREN

Kasmet Vilniaus universitete sulaukiame vis daugiau stu­ dentų iš užsienio, atvykstančių pagal mainų programas.

Kokių motyvų vedami užsienio studentai atvyksta pas mus ir kaip jie vertina studijas mūsų Universitete? Keletą atsaky­ mų rasime Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ 2004 m. spalio mėnesio priede „Hochschulanzeiger“ at­ spausdintame straipsnyje, kuriame Vokietijos studentai dalijasi savo įspūdžiais apie studijas Vilniaus universitete ir studentišką gyvenimą Lietuvoje. Jų nuomonės - ne tik mums visiems svarbus atgarsis ir kasdienio darbo įvertini­ mas, bet ir Vilniaus universiteto pristatymas Vokietijos studentijai. Tad siūlome pažvelgti į mūsų Universitetą ir šalį užsienio studentų akimis!

Aziza FREUTEL Tik 800 km skiria Berlyną nuo Vilniaus, bet daugeliui Lietuva te­ bėra balta aėmė pasaulio žemė­ lapyje. Tačiau šalis prie Baltijos jūros turi ką pasiūlyti ir studen­ tams: įdomių kelionių, gyvą istori­ ją, vieną gražiausių universitetų Baltijos šalyse ir platų paskaitų spektrą.

Kai Thomas Meinsas dina į pa­ skaitas Vilniaus universitete, visa­ da su savimi nešasi studento pa­ žymėjimą. Antraip gali nutikti, kad jam reikės mokėti už įėjimą, nes seniausio Baltijos šalyse univer­ siteto Centriniai rūmai žymūs sa­ vo dvylika tarpusavyje sujungtų kiemų. Turistai prie pagrindinių vartų už apsilankymą architektū­ ros ansamblyje moka lygiai ketu­

„Kasmet pas mums atvyksta vis daugiau studentų iš užsienio" Įvairūs fakultetai užsienio stu­ dentams siūlo 185 kursus, daugu­ ma jų - anglų kalba, tačiau keletas kursų skaitomi ir prancūziškai bei vokiškai. Siūlomi beveik visų stu­ dijų sričių kursai, tarp jų - meno istorijos, ekonomikos, germanisti­ kos, matematikos ir biologijos. Spe­ cialių kursų užsienio studentams sąraše galima rasti ir egzotikos, pvz., vokiečių tradicijos ir papro­ čiai. „Kasmet pas mums atvyksta vis daugiau studentų iš užsienio pagal mainų programas“, - sako Rita Vienažindienė, VU Tarptauti­ nių programų ir ryšių skyriaus vy­ resnioji specialistė, dirbanti su at­ vykusiais iš užsienio studentais.

universitas

2005 balandis

11

vilnensis

matsportas ----------------------

Rektoriaus taurės varžybose svarsčius geriausiai kilnojo matematikai Kovo 16 dieną įvyko 2004-2005 m. m. svarsčių kil­ nojimo varžybos VU Rektoriaus taurei laimėti. Dalyvavo 30 studentų iš devynių fakultetų. Į šias varžybas susirin­ ko beveik visi stipriausi Universiteto svarsčių kilnotojai, tad buvo laukiama įdomių kovų ir komandinėje, ir indi­ vidualioje įskaitoje. Šiose varžybose užfiksuotas svars­

Kovo 19 dieną Vilniuje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų jėgos trikovės čempionatas. Varžybose dalyvavo sportinin kai iš dešimties aukštųjų mokyklų.

Varžybos VU sportininkams prasidėjo sklandžiai: R. Aleksejevas (ChF, MA I k.) svorio kategorijoje iki 56 kg surinko savo rekordinę sumą - 300 kg. Neatsiliko ir A. Ratkevičius (EF, MA I k.) - po atkaklios kovos nugalė­ jo svorio kategorijoje iki 60 kg ir iškovojo trečiąją vietą. A. Virbalis (MF I k.) startavo svorio kategorijoje iki 69 kg. Jo trikovės suma - 455 kg, tai aukštas asmeninis pasiekimas. S. Striuogaitis (IF, I k.) svorio kategorijo­ je iki 75 kg užėmė penktą vietą. D. Prechinas (FilF, II k.) svorio katego­ rijoje virš 125 kg iškovojo sidabro medalį. Tačiau nugaros trauma ne­ leido visų jėgų varžyboms atiduoti praėjusių metų analogiškų varžybų nugalėtojui - MF IV k. studentui T. Matului - savo svorio kategorijoje jis buvo šeštas. Šis rezultatas ir lėmė galutinę trečiąją vietą Vilniaus uni­

čių stūmimo rungties rekordas - Donatas Lučiūnas (MIF I k. magistrantas) du svarsčius, kurių bendras svoris 24 kg, pastūmė net 100 kartų. Šis studentas ir nugalėjo svorio kategorijoje virš 80 kg, antras liko R. Druseikis, trečias - R. Žuravliovas (abu jie - MIF studentai).

Svorio kategorijoje iki 80 kg nugalėtoju tapo A. Kon­ dratavičius (MIF, I k.), kuris stūmimo ir rovimo veiksmais 24 kg svarsčius iškėlė 200 kartų, antroji vieta atiteko R. Braškai (TF) - 104 kartai, trečioji - Smilevičiui (GMF, IV k.) - 102 kartai.

Mažiausio svorio kategorijoje (iki 70 kg) nugalėtoju tapo A. Audickas (MIF, IV k.), trikovėje surinkęs 105 taš­ kus, antras liko - M. Vaičekauskas (GMF, II k.), trečias V. Pudžaitis (ChF, IV k.).

Susumavus komandinius rezultatus pirmoji vieta ati­ teko (jau ne pirmus metus) darniai MIF komandai (66 taškai), antroji - TF (46 taškai), trečioji vieta - MF (45 taškai).

Informaciją pateikė SSC treneris R. Cijunėlis

versiteto komandai: Susumavus komandinius rezultatus pirmoji vieta atiteko Vilniaus ka­ ro akademijos sportininkams, antroji - KTU, trečioji - VU, ketvirtoji M. Romerio teisės universitetui, penktoji - ŠU.

D. Lučiunas du svarsčius, kurių svoris 24 kg, pastūmė 100 kartų ir pasiekė geriausią rezultatą

Matematikai stalo tenisą žaidžia geriausiai Džiuljeta LIEPINAITIENĖ, varžybų vyr. teisėja, VU stalo teniso rinktinės trenerė

Pasibaigė tarpfakultetinės stalo teniso varžybos Rektoriaus taurei laimėti. Trečius metus iš eilės pirmąją vietą iškovojo Matematikos ir

informatikos fakulteto studentai. Komandoje žaidžia visi geriausi VU stalo teniso rinktinės nariai. Antri liko Ekonomikos fakulteto studentai.

Maloniai nustebino istorikai, iškovoję trečiąją vietą, ketvirti liko gam­ tininkai. Toliau komandos išsidėstė taip:

V vieta - Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras; VII vieta - Teisės fakultetas; VIII vieta - Fizikos fakultetas;

X vieta - Komunikacijos fakultetas.

Vilniaus universitete stalo tenisu domisi labai daug studentų. Tai įro­

do faktas, kad tarpfakultetinėse varžybose panoro dalyvauti ir kiti uni­ versiteto padaliniai. Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos

centro magistrantai iškovojo aukštą V vietą.

bažnyčių ir vienuolynų, kurie for­ muoja miesto veidą. Ir šiandien prie­ šais Katedrą stovinti varpinė yra mėgstamiausia susitikimų vieta taip pat ir užsienio studentų.

Programa: 16.45 Atidarymas 17.00 Moterų krepšinio finalas 18.30 Geriausių 10 studentų spor­ tininkų apdovanojimas 18.45 Vyrų krepšinio finalas 19.20 Metimų konkursas 20.05 Apdovanojimai

Pirmosios vietos laimėtojas svorio kategorijoje iki 56 kg R. Aleksejevas (ChF, MA I k.)

Į geriausių 2004 m. studentų sportininkų dešimtuką išrinkti:

4. Kristina Baužaitė, EF, IV k.

5. Indrė Valaitė, MIF, III k.

6. Aurelija Švėgždaitė, TSPMI, III k.

IX vieta - Filosofijos fakultetas;

stovi tūkstančiai kryžių - Lietuva yra labai įvairi. Toks yra ir Vilnius - ša­ lies, turinčios 3,7 milijonus gyven­ tojų, pietryčiuose esanti sostinė. Iki Antrojo pasaulinio karo miestas bu­ vo vadinamas Rytų Jeruzale. Ilgą žydų istoriją liudija viena sinagoga, keletas muziejų ir žydų kvartalas. Šalia yra daugybė kitų konfesijų

Balandžio 19 d. tarpfakultetinės Rektoriaus taurės krepšinio varžybos

1. Vlada Musvydaitė, KF, III k.

2. Aina Valatkevičiūtė, MF, I k.

3. Marius Žiūkas, MIF, II k.

VI vieta - Medicinos fakultetas;

pasiūla. Tai, kad kursų spektras toks platus, Thomą nustebino: „Ga­ lėjau susidaryti pilną studijų pro­ gramą“. Tačiau to jis visiškai ne­ siekė, nes, be kita ko, norėjo turėti laiko pažinti šalį ir jos žmones.

Ir šiuo požiūriu Lietuva turi ką pa­ siūlyti: ir keliaujančias kopas Kur­ šių Nerijoje Baltijos jūros pakrantė­ je, ir Grūto skulptūrų parką, kur su­ rinkta apie 70 Lenino ir Stalino skulptūrų, ir kalną prie Šiaulių, kuriame

VU stipruoliai tarp dešimties aukštųjų mokyklų - treti

„Žmonės blaškosi tarp Vakarų ir palaimingų prisiminimų apie sovietų laikus" Užsienio studentams nereikia leistis į keliones vieniems: eks­ kursijas po miestą ir keliones po šalį siūlo Vilniaus universiteto mentorių programa. Kiekvienas užsienio studentas nuo pat pra­ džių turi savo mentorių - lietuvį VU studentą. „Mūsų mentoriai parodo naujiems studentams Universitetą, organizuoja vaka­ rėlius ir keliones“, - sako Rita Vienažindienė. Be to, jie pade­ da tvarkytis migracijos doku­ mentus, ieškoti buto, o kartais net eina kartu pas gydytoją. „Be mentorių mes būtume kaip be rankų“, - sako Thomas, kadangi iš pradžių didžiausia užsienio studentų problema yra kalbos

7. Renata Tekoriūtė, 2004 m. baigė ChF 8. Tautvydas Matulas, MF, IV k.

9. Vygintas Padlipskas, GMF, I k.

10. Mindaugas Panka, EF, II k.

barjeras. Dauguma užsienio stu­ dentų tik Vilniuje pradeda moky­ tis lietuvių kalbos. Universitetas siūlo gana intensyvius kalbos kursus pradedantiesiems ir pa­ žengusiesiems. Thomas lietuvių kalbos kursus lanko keturis kar­ tus per savaitę. Tačiau, išskyrus kavines ir prekybos centrus, jis beveik niekur nekalba lietuviš­ kai. Pradžioje buvo sunkoka su­ sipažinti su kitais lietuviais, iš­ skyrus mentorius, o užsienio stu­ dentai tarpusavyje dažniausiai bendrauja angliškai. Jie susitin­ ka anglų kalba skaitomose pa­ skaitose, o ir gyvena kartu VU už­ sienio studentų bendrabutyje.

Tačiau ilgainiui viskas keičiasi, daugelis studentų išsikrausto iš bendrabučio. „Dauguma studentų nori išsi­ kelti iš bendrabučio, nes jis yra toli nuo miesto centro, ir vakarais sudėtinga grįžti“, - sako 31-erių

Pirmosios vietos laimėtojas svorio kategorijoje iki 60 kg A. Ratkevičius (EF, MA I k.)

metų Karstenas Sydowas, Vilniu­ je studijavęs nuo sausio pabai­ gos ir kartu su keturiais draugais gyvenęs bute miesto centre. Jis Berlyne studijuoja bibliotekinin­ kystę, istoriją ir politikos moks­ lus, o atvykęs studijuoti į Lietuvą išpildė savo seną svajonę.

1995 m. keliaudamas po Baltijos šalis, Karstenas susipažino su šia šalimi ir nuo to laiko norėjo čia sugrįžti ilgesniam laikui. „Tuokart didelį įspūdį man pali­ ko liūdna ir jaudinanti šalies is­ torija“, - prisimena Karstenas.

Tūkstantį metų Lietuva vis būda­ vo okupuojama: Rusijos, Lenki­ jos, Vokietijos, o galiausiai ir So­ vietų Sąjungos. Kartu su dviem kitomis Baltijos valstybėmis - Es­ tija ir Latvija - Lietuva dešimtojo dešimtmečio pradžioje atgavo Nepriklausomybę. Taigi šalis yra santykinai jauna ir akivaizdžiai keičiasi.

Būtent tai patraukė Karsteno

dėmesį: „Norėjau pažiūrėti, kaip

pasikeitė šalis nuo mano pirmo­

jo apsilankymo“. Pirmiausia la­ biau juntami socialiniai skirtumai.

„Čia matai septyniasdešimtme­ čius, žiemą kapojančius ledą

gatvėse ir besirausiančius šiukš­

lių konteineriuose“, - sako jis. Ki­ ta vertus, Vilniaus senamiesčiu važinėja ilgi limuzinai. „Tai šiek

tiek šizofreniška šalis, - sako Kars­ tenas. - Žmonės blaškosi tarp Va­ karų ir palaimingų prisiminimų

apie sovietų laikus." Tačiau bū­ tent dėl to čia studijuoti ir gyventi yra taip įdomu, be to, „ši šalis yra

taip arti Vokietijos, o mes, nepai­ sant to, apie ją taip mažai žino­

me“.

Vertė Milda GIRDZIJAUSKAITĖ

universitas

12

* f /teatras Eglė OBČARSKAITĖ „Mūsų koncepcija yra „atvira erdvė“ - kas ką nori, tas tą daro.

Kiekvienas gali ateiti ir rodyti tai, ką jis kuria, kaip jam atrodo gra­ žiausia ir įdomiausia. Prioritetai teikiami studentams ir akademi­ niam jaunimui, bet nebūtinai iš Vil­ niaus universiteto“, - sakė festi­ valio koordinatorius Rokas Radzevičius.

Daug kas galėtų paklausti - ar festivalis pasiekė tikslą? Tiesą sa­ kant, sunku pasakyti. Žinoma, at­

sakymas būtų teigiamas, jei klaustume apie tuos tikslus, kurie buvo nusibrėžti dar tik kuriant fes­ tivalio idėją. Tačiau „Atvira erdvė / 2“ pasirodė esanti toks gyvas reiškinys, kad dabar tie pirminiai tikslai atrodo labai menki. Vyks­ tant festivaliui augo ir plėtojosi jo tikslai ir galimybės - patys orga­ nizatoriai galų gale pamatė, jog šiuo renginiu gali pasakyti daug daugiau nei iki šiol manė. Taip planuotas „Atviros erdvės projek­ tas 2“ virto menų sintezės festiva­ liu „Atvira erdvė / 2“.

Dabar jau galima prisipažinti, kad visi iš pradžių truputį bijojo.

Organizuojant unikalų Universite­ te ir netgi apskritai mūsų kultūros kontekste projektą visai natūralu jausti riziką bei jaudulį - o jeigu iš tiesų tokio renginio nereikia? Pa-

2005 balandis

vilnensis

Atvirai apie „Atvirą erdvę / 2" Kovo 14-20 d. Vilniaus universitete vyko VU Teatro surengtas menų sintezės festivalis „Atvi­ ra erdvė / 2“. Festivalio spektakliai buvo suskirstyti pagal temas: vyko teatro vakaras, kuriame buvo suvaidinti du spektakliai, bardų, kino bei šokio vakarai, o festivalį vainika­ vo Medicinos fakulteto studentų roko opera. „Žaltvykslėje“ vyko koncertai ir kitokios linksmybės. Visą savaitę buvo eksponuojamos ir dvi parodos - viena Filologijos fakultete, kita - Centriniuose VU rūmuose. sirodo, reikėjo. Ir vis dar reikia.

Reikėjo ir reikia tiems, kurie ištroš­ kę lankėsi visuose festivalio ren­ giniuose, taip pat tiems, kurie džiaugėsi gavę progą pasirodyti, atlikti savo kūrybą. O gal net ir tiems, kurie šį kartą neišgirdo ir neatėjo, bet ateis ir išgirs kitą kar­ tą. Nes jau tapo aišku - kitas kar­ tas turi būti. Garsesnis, drąsesnis, ryškesnis ir atviresnis.

Klaidų, žinoma, buvo. O dabar galima iš jų pasimokyti. Tačiau, tiesą sakant, atvirumo festivaliui galima pavydėti. Kiekviename iš keturių renginio blokų buvo at­ skleistos skirtingų meno šakų plėt­ ros galimybes. Tai - atviros erd­ vės vaizdui (arba vizualiniams menams), scenai (scenos me­ nams), muzikai ir ekranui. Savo kūrinius pristatė įvairūs meninin­ kai - ir profesionalai, ir būsimi profesionalai, ir mėgėjai.

Vienas festivalio dalyvis garsiai pasakė - aš noriu, kad rodytumė­ me vieni kitiems tai, ką kuriame, ir taip galėtumėme mokytis, konku­

Teatralizuotas festivalio atidarymas Bursų kieme. V. Naujiko nuotr.

Grupė „Bono familia“ šokio vakare atliko miniatiūrą

ruoti ir tobulėti kartu.

O studentai turi ką pa­ sakyti ir nori kiekvie­ nas kalbėti savo kal­ ba. Jie nori parodyti ir būti pamatyti. Jie klau­ sosi ir nori būti išgirs­ ti. Anapus bet kokių vertinimų-tiesiog pa­ tirti tai, KAS YRA. Irtai, KAS BŪTI GALI. Todėl „Atvira erdvė/2“ ir įvy­ ko, todėl vienu iš ne­ rašytų festivalio šūkių tapo W. Szymborskos eilutės: „Kaip gerai, kad esama laiptų, ku­ riais gali išbėgti. Kaip gerai, kad esama var­ tų, kurie atsidaro“.

Taigi lieka palinkėti -jei erdvė mus atvėrė, tai ir likime atviri...

Daugiau informaci­ jos apie festivalį ir nuo­ traukų archyvą rasite interneto svetainėje www. vuteatras. tinkle, lt.

Istorijos fakulteto studentai pristatė „Baltą­ sias istorijos technologijas“.

V. Naujiko nuotr.

Grupė „Žolynas“ atidarant dailės parodą. V. Naujiko nuotr.

Scena iš spektaklio „Barabas“

Bardų vakaras sulaukė itin daug klausytojų

Prancūzakalbių studentų teatro trupė pristato pjesę „Barabas" Šiais metais vėl susibūrė prancūzakalbių studentų teatro trupė. Susikūrusi 1999 metais trupė atnaujino veiklą 2004 metų rugsėjį dalyvavo Europos Sąjungos projekte, kurį finansuoja CGRI (Belgijos prancūzų bendruomenės tarptautinių santykių generalinis komi­ sariatas), Tarptautinė jauni­ mo asociacija (BU), Euro­ pos Komisija (Europos jau­ nimo padalinys) bei pelno nesiekianti organizacija „Isolat“.

Trupė pasirinko suvaidinti bel­ gų dramaturgo Michelio de Ghelderode’s pjesę „Barabas“. Kovo 8-30 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta šio autoriaus garbei su­ rengta paroda, kurioje pristatoma jo kūryba ir gyvenimas.

Per pirmą semestrą susibūrė 15 narių studentų trupė (iš VU ir VPU), kuriai vadovauja lektorius iš Belgijos Stephane’as Carlier.

Jo iniciatyva buvo pradėtas pro­ jektas, statyti pjesę padeda ir lektorė iš Prancūzijos Lucie Vaucel. Taip pat padėjo iš Belgijos atvykę režisierius Mathieu Collardas bei profesionalūs aktoriai Michaelis Meurantas ir Peteris Ninane. Jų vedamus vaidybos mokymus, kurie vyko gruodžio bei kovo mėnesį, finansavo Bel­ gijos prancūzų bendruomenė.

Spektaklio generalinė repeticija, kurią galėjo pamatyti ir žiūrovai, buvo surengta kovo 16 d. Uni­ versiteto teatro festivalyje. ,Barabo“ premjera įvyks kovo 31 d.

Vilniuje, „Lėlės“ teatre. Ba­ landžio 8-14 dienomis „Barabo“ teatro trupė dalyvaus festivalyje „Susitikimų teatras“, kuris vyks Marlagne kultūros centre Namuro mieste, Belgijoje. Jau numa­ tyta ir vaidinimo diena - balan­ džio 8-oji. Festivalyje dalyvaus teatro trupės iš Poznanės (trupei, vadovauja lektorius iš Belgijos Emmanuelis Oldehove de Guertechinas), Louvain-La-Neuve ir Dižono. Festivalyje bus kuriamas ir paskutinį vakarą pristatytas naujas vaidinimas pagal vieną žinomo belgų dramaturgo JeanMarie Piemme pjesę. Teatro tru­ pė dalyvaus ir mokyklų teatrų fes­ tivalyje „Premiers rideaux“ Alytuje. Be to, pjesę „Barabas“ gegužės pradžioje numatyta pa­ rodyti ir Kaune.