Universitas Vilnensis, 2013 m. balandis Nr. 3 (1716)

hinc itur ad astra

universitas

& &

vilnensis Nr. 3 (1716)

2013 m. balandis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje

Pokyčiai VU administracijoje Skaitykite 2 p.

Išrinktas naujas Filosofijos fakulteto dekanas Skaitykite 3 p.

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

M. Mažvydo „Katekizmo" originalas visuomenei - tik Universiteto įkūrimo dieną

V. Naujiko nuotr.

VU mokslininkaiLietuvos mokslo premijos laureatai Skaitykite 4-6 p.

V. Naujiko nuotr.

20 Orientalistikos centro metų Skaitykite 10 p.

V. Naujiko nuotr.

FiDi 45 baigėsi.

Tegyvuoja FiDi 46!

Skaitykite 13 p.

Balandžio 2 d. Vilniaus universiteto biblioteka pakvietė visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą - į VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salę. Tą dieną bibliotekoje apsilankė per 500 žmonių.

M. Mažvydo „Catechismusa prasty szadei..." (Karaliaučius, 1547), regioninės reikšmės paveldo objektas, yra saugomas VU bibliotekoje. Pasaulyje žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Daugiau kaip penkiasdešimt metų pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei.

Todėl bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo „Katekizmo" originalą tampa puikia proga geriau susipažinti su pirmąja lietuviška knyga bei senuoju spausdintu ir rankraštiniu Lietuvos kultūros paveldu. Šiais metais minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1 -ąją, lankytojai išvydo VU bibliotekoje saugomas cimelijas. Šventinę bibliotekos ekspoziciją vienai dienai papuošė miniatiūrinės knygelės ir knygos milžinės - antifonarijai, taip pat sunkiausia ir didžiausia knyga iš senųjų leidinių fondų, saugomų bibliotekoje.

VUB inform.

universitas

2

2013 m. balandis

vilnensis

Nuo kovo 12 d. - pokyčiai L. e. p. rektorius prof. habil. dr.

Jūras Banys: „Darbai neturi sustoti" VU administracijoje Nors naujoji Vilniaus universiteto statuto redakcija vis dar lau­ kia savo likimo Seime, gyvenimas Universitete nesustoja nė akimir­ kai. Balandžio mėnesį sueina jau pusė metų kai VU vadovauja laiki­ nai einantis rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Jūras Banys. Neseniai jis VU Tarybai ir Sena­ tui pristatė praėjusių metų tradicinę rekto­ riaus ataskaitą. Šian­ dien kalbamės su prof. habil. dr. J. Baniu apie aktualiausias prob­ lemas ir klausimus, kuriuos tenka spręsti Vilniaus universitetui.

Viktoras DENISENKO Neseniai Tarybai ir Senatui pristatėte metinę Vilniaus universi­ teto ataskaitą. Kokius svarbiau­ sius jos aspektus galima būtų akcentuoti?

Manyčiau, esminis dėmesys šiuo metu yra nukreiptas trimis pagrindi­ nėmis kryptimis. Pirma jų - studijos, jų kokybė, studentų priėmimas. Iš ataskaitos akivaizdžiai matyti, kad studentų mūsų universitete mažėja.

Tokioje situacijoje turime labiau rūpintis studijų kokybe bei siekti pri­ traukti pačius geriausius studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Kalbu ne vien apie bakalaurų ir

magistrų studijų programas, bet ir apie doktorantūros studijas. Mums, kaip universitetui, yra iššūkis didinti doktorantų skaičių. Jeigu norime

išlikti mokslo universitetu, mums reikia turėti daugiau doktorantų, nes doktorantai yra pagrindiniai mokslo darbuotojai.Tai jauni, energingi žmo­

nes, turintys naujų idėjų. Būtent jie ir stumia mokslą į priekį. Čia pat prieiname prie antrojo

labai svarbaus dalyko, t. y. mokslinio potencialo stiprinimo. Kai iš Europos Sąjungos struktūriniųfondų perkama

naujausia mokslinė įranga, mūsų rūpestis yra, kad ji būtų efektyviai panaudojama. Mums reikia stengtis pritraukti kuo daugiau mokslinių pro­ jektų. Tai, kaip ir minėtas doktorantų skaičiaus didinimas, leistų smarkiai pakelti mokslinį Universiteto lygį.

Trečia svarbi kryptis - infrastruk­ tūros plėtra. Dabar dedama daug pastangų vykdant pagrindinius šios srities projektus. Mus spaudžia laikas.

Pirmiausia kalbu apie Gyvybės moks­ lų ir Fizinių ir technologijos mokslų centrų statybą. Šie darbai suryja labai daug nervų, laiko ir pastangų.

Visi supranta, kad terminai yra labai glausti ir reikia maksimaliai susikaupti darbui. Už šių projektų vykdymą man neseniai teko atsiskaityti ir vyriau­

sybės pasitarime. Taip pat faktiškai kas savaitę tenka lankytis Švietimo

Vilniaus universiteto centrinėje administracijoje vyksta pokyčiai.

Senato nutarimu nuo kovo 12 d. strateginių reikalų prorektoriumi paskirtas doc. dr. Juozas Galginaitis, iki šiol ėjęs akademinių reikalų pro­ rektoriaus pareigas.

Akademinių reikalų prorektoriumi tapo doc. dr. Kęstutis Dubnikas, kuris iki šio paskyrimo ėjo VU Filosofijos fakulteto dekano pareigas. (Filosofijos fakulteto taryba kovo 6 d. išrinko nau­ ją dekaną. Šio fakulteto dekanu tapo

L. e. p. rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys pristato praėjusių metų rekto­ riaus ataskaitą. V. Naujiko nuotr.

ir mokslo ministerijoje, atsiskaityti, kaip vyksta projektai, kokia pažanga, nes yra didelė rizika, kad galime ne­ suspėti. Čia, sakyčiau, yra didžiausias iššūkis, susijęs su Universiteto atei­ timi. Mums labai reikia įgyvendinti įvardytus projektus.

Paminėjote apie siekį didinti doktorantų skaičių, bet ką čia gali padaryti Vilniaus univer­ sitetas, kai vietas ir finansus doktorantūrai skiria Švietimo ir mokslo ministerija?

Siūlyčiau šiuo klausimu labai gerai pagalvoti fakultetams. Taip, dabar doktorantų stipendijos ir doktorantų krepšeliai ateina per ministeriją ir jų nėra daug. Net sakyčiau - mažai.

Tačiau fakultetuose šiandien yra tiek daug įvairių mokslinių projek­ tų, kad galima siūlyti priimti į juos doktorantus, negavusius valstybinio finansavimo, mokėti jiems iš projektų ir taikyti mūsų patvirtintą mokesčio už studijas sumažinimo doktoran­ tams tvarką. Toks būdas galėtų pa­ siteisinti tokiu atveju, kai fakultete į doktoranto poziciją pretenduoja daugiau talentingų jaunuolių, nei yra valstybės finansuojamų vietų. Dokto­ rantui ne taip svarbu, kokiais keliais tie pinigai atkeliauja į jo kišenę. Galiu tik pakartoti, kad manau, jog fakulte­ tams būtų naudingiau turėti daugiau doktorantų, negu jie turi dabar.

Centrinėje administracijoje įvyko pokyčių. Dr. Juozas Galginaitis pradėjo eiti strateginių reikalų prorektoriaus pareigas, o į atsilaisvinusią akademinių reikalų prorektoriaus vietą atėjo dirbti buvęs Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas.

Kodėl įvyko šie pokyčiai?

Tokius pokyčius sąlygoja gyve­ nimas. Čia kitaip negali pasakyti.

Tiesiog prorektorių skaičius pasta­ ruoju metu labai sumažėjo. Mūsų buvęs rektorius tapo Seimo nariu.

Tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus tapo švietimo ir mokslo viceministru. Buvęs stra­ teginių reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka visas savo jėgas skyrė tiktai Gyvybės mokslų centro projekto įgyvendini­ mui ir irgi pasitraukė iš prorektoriaus pozicijos. Taigi, vietoje šešių asmenų mūsų buvo likę tik trys. O darbų tikrai nesumažėjo, netgi padaugėjo.

Mums labai reikėjo naujų žmonių ir, sakyčiau, vis dar reikia mokslo reikalų

prof. Arūnas Poviliūnas. Red. papild.)

Pokyčius Vilniaus universiteto admi­ nistracijoje lėmė ankstesnis kai kurių prorektorių pasitraukimas. Praėjusių metų spalio 9 d., pasibaigus prof.

Benedikto Juodkos antrajai rektoriaus kadencijai, VU Senatas rektoriaus par­ eigas laikinai eiti pavedė mokslo reikalų prorektoriui prof. Jurui Baniui.Tame pa­ čiame Senato posėdyje buvo pritarta ir

prorektoriaus. Pokyčiai vyksta tam, kad nesustotų darbai, kad viskas

vyktų sklandžiai. Todėl, nors ir esa­ me laikini ir tą puikiai suprantame, vis vien turime sukomplektuoti visą komandą, kuri efektyviai dirbtų jai numatytą laikotarpį.

Ar tai reiškia, kad galima laukti daugiau struktūrinių pokyčių aukščiausioje VU administra­ cijoje?

Kol kas nėra toks didelis darbyme­ tis, tačiau pavasarį, kai bus spren­ džiami doktorantų priėmimo reikalai, man eiti ir rektoriaus, ir mokslo reikalų prorektoriaus pareigas taps

Doc. dr. J. Galginaitis - strateginių

pernelyg sunku.Tikrai ieškosime kan­

reikalų prorektorius

Akademinių reikalų prorektorius -

doc. dr. Kęstutis Dubnikas

strateginių reikalų prorektoriaus prof.

Juozo Rimanto Lazutkos atsistatydini­ mui. Tapęs švietimo ir mokslo vicemi­ nistru, savo postą universitete paliko ir tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus. VU prorektorių komanda sumažėjo, nors jos vykdomos funkcijos liko tos pačios.

Administracijos reikalų prorekto­ rius dr. Aleksas Pikturna ir toliau eina tas pačias pareigas.

Vilniaus universitetas yra pateikęs Seimui naują savo statuto redakciją.

Kai ji bus patvirtinta (VU tikisi, kad Seimas pratęs tradiciją ir patvirtins naują universiteto statutą įstatymu), bus formuojama Vilniaus universiteto taryba, kuri išrinks naują VU vadovą.

Išrinktasis rektorius turės suburti naują prorektorių komandą, su kuria ir dirbs savo kadenciją. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotraukos

didato mokslo reikalų prorektoriaus pareigoms eiti. Na, o tarptautinius

reikalus kol kas po truputį kuruos visi prorektoriai, pasidaliję šių pareigų naštą.

Kokie šiuo metu yra reikalai su Vilniaus universiteto naujuoju

statutu? Kada galima laukti naujų žinių apie jį?

VU Teisės fakulteto bend­ ruomenė ir alumnai susitiko su Vyriausybės atstovais

Kol kas statutas yra Seime. Kada ga­

lima tikėtis naujų žinių apie jį, atvirai kalbant, neaišku, nes parlamentarai yra sudarę darbo grupę Aukštojo

mokslo įstatymui keisti. Nežinia, kiek truks įstatymo keitimas.Taip pat

nežinau, ar mums vėl neteks, kaip ir Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, atsiimti statutą ir kore­

guoti jį pagal įstatymo pakeitimus.

Gali būti ir taip, kad Seimas priims statutą nelaukdamas įstatymo korek­ cijos. Šiuo klausimu buvo kalbėta su politinių partijų lyderiais, svarstomi įvairūs variantai. Bandysime jau per

šią Seimo pavasario sesiją nuspręsti, kuriuo keliu einame. Tačiau kol kas nesame gavę net Seimo teisininkų pastabų dėl mūsų pasiūlytos statuto

redakcijos, nors, kiek žinau, jos jau yra paruoštos.

Paminėjote, kad tenka bendrauti su politinių partijų atstovais.

Ar politinės jėgos yra linkusios

palaikyti mūsų siekį pratęsti tradiciją ir įtvirtinti mūsų statutą

įstatymu?

Politikai, su kuriais man teko ben­ drauti, turi įvairių nuomonių, tačiau galima pasidžiaugti, kad dauguma politinių partijų žiūri į mūsų siekį palankiai. Manau, jeigu balsavimas Seime vyktų šiandien, tai statutas tikrai būtų patvirtintas įstatymu.

Balandžio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete svečiavosi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Su­ sitikimą ir diskusiją su politikais organizavo VUTeisės fakulteto Alumnų draugija.

Susitikime taip pat dalyvavo I. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūras Banys, fakulteto akademinės bendruomenės atstovai, studentai.

Ministras Pirmininkas, kreipdamasis į susirinkusią auditoriją, patikino, kad jo vadovaujama Vyriausybė savo darbuose siekė ir sieks vadovautis logikos dėsniais. Jis taip pat pasisakė už aktyviausią politikų bendradarbiavimą su mokslo ir verslo žmonėmis.

Tarp didžiausių šalies problemų premjeras paminėjo emigraciją. A. Butkevi­ čiaus duomenimis, net 47 proc. žmonių, emigravusių iš Lietuvos, yra jaunesni nei 35 metų.Tai leidžia teigti, kad mūsų šalis netenka didelės dalies aktyviausių jaunų žmonių.

A. Butkevičius ir J. Bernatonis atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Auditorijoje skambėję klausimai palietė platų temų spektrą - pradedant Vyriausybės planais studijų ir mokslo sferoje ir baigiant klausimais apie situaciją Lietuvos kalėjimuose. „U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

universitas

2013 m. balandis

3

vilnensis

___________________________________________________________________________________________________________________________ i____________________

VU strateginiai tikslai - stiprinti mokslo universiteto pozicijas, didinti tarptautiškumą

mentinės plėtros veiklos stiprinimo su mūsų partnerėmis Rytų šalimis.

Sieksime paveikti, kad keistųsi ir šalies teisės aktai, kad jie leistų mūsų (ir netik mūsų) universitetui būti kuo atviresniam ir dinamiškam.

Kokie dar iššūkiai laukia uni­

versiteto siekiant įgyvendinti šią

strategiją? Ar esame pasirengę juos priimti? Ko VU bendruomenei reikės

Vilniaus universitetas jau turi Strateginio integruotos plėtros plano 2013-2020 m. projektą.

Jame numatyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, kuriuos turime įgyvendinti, siekdami geriausios mokslo ir studijų kokybės Vilniaus universitete. Šis planas artimiausiu metu bus svarstomas Senate. O balandžio 18 d. jis buvo pristatytas ir jam pritarta Senato komisijoje. Apie tai, ko sieksime, kuriuo keliu eisime, kalbamės su ES projekto rengti strateginį planą vadovu doc. dr. Rimantu Vaitkumi.

labiausiai - susiklausymo, kompe­

tencijos, noro pasiekti aukščiausius

tikslus ? Ir kaip bendruomenę uždegti

noru to siekti?

fff

arba neturės priekaištų administra­ cijos darbui.

Europos universitetų asociacijos ekspertai pasiūlė sumažinti katedrų ir fakultetų skaičių. Ar tai irgi numa­

toma įgyvendinti ir iki kada? Ir kada

tai galėtų būti pradėta?

Kaip minėjau, viena iš sąlygų - op­ timali universiteto struktūra. Kiek ir kokių fakultetų ar katedrų turėtų likti, galėtume nuspręsti patys. Esame pa­ jėgūs patys tą padaryti. Suprantama, padalinių jungimosi procedūra visa­ dos iškelia klausimų, tačiau patirtis, įgyta prisijungiant keturis mokslo institutus, tik įrodo, kad viską galima pasiekti, jei yra kalbamasi, derinamas! ir jei sprendimais būna patenkinta bendruomenė. Jokie prievartiniai prijungimai neduos naudos - turime suprasti, kad kai kurie padaliniai jau nuo seno yra Vilniaus universiteto struktūros dalis, yra susiformavusios padalinių tradicijos. Pagaliau gana liberalus ir skaidrus lėšų skirstymo principas suteikia galimybę padali­ niams jaustis vienu metu ir didžiulės universiteto bendruomenės nariais, ir savarankiškais dalyviais, atsakingais už savo darbo rezultatus.

vienu iš Centrinės bei Rytų Europos universitetų lyderių ir patekti tarp

per tuos septynerius metus? Kokios

ninkų pritraukimas į VU - tokios

pagrindinės VU strateginės plėtros

problemos neišvengiamos ir jau

Manau, kad mūsų universiteto bendruomenė yra pasirengusi priimti kylančius iššūkius. Universiteto dės­ tytojai ir mokslininkai visados siekė kuo aukštesnio rezultato - ne tiek kovoti tarp savo šalies aukštųjų mo­ kyklų, kiek būti rimtais konkurentais pasaulio ir Europos mokslo erdvėje.

Būtent orientacija ne į vietinę, o j tarptautinę mokslo ir studijų rinką yra raktas į Vilniaus universiteto sėkmę.

Tam ypatingo užsidegimo nė nerei­ kia: juk pripažinkime, pas mus dirba bene patys geriausi šalies dėstytojai ir mokslininkai, studijuoja būrys ypač gabių ir motyvuotų studentų, būsimieji visuomenės lyderiai.

penkių geriausiai vertinamų regio­ no universitetų. Šiandienos požiūriu

kryptys ir kodėl jos būtent tokios ?

dabar jos užčiuopiamos. Ar esame

Numatyta sukurti efektyvią Vil­

paskirtas švietimo ir mokslo vice­

Kaip minėjau, mūsų svarbiausioji kryptis - per mokslo laimėjimus sti­ printi studijų kokybę, o per tarptautiškumo veiklą - didinti jo žinomumą ir atvirumą pasauliui.Tarptautiškumas svarbus ir kitu aspektu. Jei esame atvi­ ri, turime gerus dėstytojų ir studentų mainus, tai ne tik didina universiteto žinomumą, bet ir kelia mūsų studijų kokybę. Kita vertus, planas numato, kad yra būtina stiprinti universiteto bendruomenę, motyvaciją geresnei veiklai. Labai svarbu geri ryšiai su uni­ versiteto partneriais, kurių pagrindu universitetas formuos savo veiksmų planus, darys studijų proceso ir stu­ dijų rezultatų pokyčius.

Darbo grupė pasiūlė penkias vei­ klos kryptis: stiprinti VU kaip mokslo universiteto veiklą, vykdyti tarptau­ tinio lygio studijas, skatinti aktyvią universiteto partnerystę su išorės partneriais, kurti aktyvią, darnią ir akademines tradicijas puoselėjančią

pasirengę priimti iššūkius, kurie

niaus universiteto valdymo sistemą.

ministru. Kaip manote, ar naujajai

iškyla nepriklausomai nuo mūsų?

Kaip tai bus įgyvendinama?

universiteto vadovybei užteks ryžto

Kokios priemonės numatomos šioms

Siekiant sukurti efektyvaus valdy­ mo sistemą pasiūlyta veikti šiomis kryptimis: pirmiausia siekti, kad būtų sukurta optimali Vilniaus universiteto struktūra, kada sutrumpėja spren­ dimo priėmimo laikas ir sumažėja lygmenų, pakopų, iki kol priimamas sprendimas. Antra, būtina sukurti efektyvaus valdymo įrankius, kad kuo daugiau laiko liktų akademiniam darbui, o ne biurokratinėms proce­ dūroms ir veikloms. Pagaliau būtina turėti efektyviam valdymui tinkamo­ mis kompetencijomis pasižymintį personalą. Akivaizdu, kad tam padėtų patrauklus centrinės administracijos ir padalinių administracijos darbo užmokestis, motyvuojantis ateiti geriausius specialistus ir skatinantis tobulėti. Ar šiuos tikslus pavyks pasiekti - arbitrai bus universiteto mokslininkai, dėstytojai, kurie turės

ir valios įgyvendinti šį planą?

Liana BINKAUSKIENĖ Vilniaus universitetas išsikėlė tikslą per septynerius metus tapti

tai gana ambicingas planas. Ar

galite tai pakomentuoti?

Išanalizavę mūsų kaimyninių uni­ versitetų veiklą, matome, kad tapti vienu iš lyderiaujančių universitetų gali pavykti tada, kai sustiprinsime savo kaip mokslo universiteto pozi­ cijas ir kai dar labiau padidės mūsų tarptautiškumas. Todėl parengtas strateginio plano projektas numato veiksmus, kurie turi būti įgyvendinti siekiant šio užsibrėžto tikslo. Supran­ tama, planas ambicingas, bet būtent tokį siekį išreiškė darbo grupės, kurią sudarė visų universiteto padalinių at­ stovai, nariai. Rengiant projektą mus konsultavo „Ernst & Young" bendro­ vės specialistai, mes išnagrinėjome Europos universitetų asociacijos atlik­ to pakartotinio universiteto vertinimo rekomendacijas. Buvo atsižvelgta į projekto metu atliktą kelių Vakarų Europos universitetų veiklos analizę,

valdymo pokyčius, aukštojo mokslo tendencijas įvairiose šalyse.

universiteto bendruomenę, vykdyti efektyvų valdymą.

Kokiu keliu eis VU? Ko dar sieksime

Demografinės problemos, sens­

ir kokiu universitetu viliamės tapti

tantis personalas, jaunų moksli­

problemoms spręsti?

Mes jau dabar jaučiame blogėjan­ čią demografinę padėtį, nors ir ne taip smarkiai, kaip kitos šalies aukštosios mokyklos. Šiomisjigomis" serga ir kiti

mūsų kaimyninių šalių universitetai.

Prarastus protus Vakarų Europoje paprastai kompensuoja atvykę jau­ nieji tyrėjai, kurie yra tarptautinio mokslinio kolektyvo darbo jėga. Jei panagrinėtume publikacijas, pama­ tytume, kad retas universitetas dirba vien tik su savo šalies doktorantais, stažuotojais ar kitais tyrėjais. Paprastai mokslo projektai - tai darbo vietos visiems tyrėjams. Būtent tokiu keliu ir reikia eiti mūsų universitetui. Tam yra gerų galimybių: pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu ESTaryboje šių metų antrą pusmetį rengiame konferenciją dėl mokslo ir eksperi­

Gerb. docente, Jūs šiuo metu esate

Pradėdamas savo, kaip švietimo ir mokslo viceministro, darbą neža­ du pamiršti to, ką pavyko nuveikti Vilniaus universitete. Esu įsitikinęs, kad būrys bendraminčių, kurį pavy­ ko suburti įgyvendinant projektą, toliau tęs pradėtą gerą darbą. Mūsų visų tikslas yra vienas - kad Vilniaus universitetas ir toliau išliktų pačia geriausia ne tik Lietuvos, bet ir šio Europos regiono aukštąja mokykla.

Jei tokie buvome prieš kelis šimtus metų, tai tokie galime būti ir ateityje.

Svarbu, kad tam nekliudytų Švieti­ mo ir mokslo ministerijos biurokra­ tai, dažnai nė nenutuokiantys apie aukštojo mokslo procesus. O mano patirtis, įgyta būnant tarp Vilniaus universiteto vadovybės, tikrai pravers mano darbe toliau plėtojant Lietuvos aukštąjį mokslą.

VU mokslininkams - beveik Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas pusė visų finansuojamų projektų Poviliūnas: „Mėgstame apie save sakyti, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko įsakymu patvirtinti finansuojamų projektų sąrašai pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprini­ mas“ įgyvendinimo priemonės VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ trečiąjį kvietimą.

Konkursui buvo gautos 86 paraiš­ kos, kurių bendra prašoma finansuoti lėšų suma siekė 107,7 mln. litų. Atlikus vertinimą, priimtas sprendimas finan­ suoti 35 projektus, kurių nustatyta bendra didžiausia tinkamųfinansuoti išlaidų suma siekia 33,2 mln. litų.

Net 15 iš finansuojamų projektų bus įgyvendinami Vilniaus universi­ tete, jų bendra vertė yra per 13,5 mln. litų. Daugiausia projektų bus vykdo­ ma Medicinos fakultete - 4, Fizikos fakultete - 3, Istorijos fakultete - 2, po 1 - Chemijos, Kauno humanitari­ niame, Teisės fakultetuose, Biotech­ nologijos, Biochemijos ir Taikomųjų mokslų institutuose.

Likę 23 projektai bus įgyvendinami kitose įstaigose: 4 projektai - Kauno technologijos universitete, po 3 Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetuose, Lietuvos istorijos institute, po 2 - Lietuvos sveikatos

mokslų universitete ir Inovatyvios medicinos centre, po 1 - Lietuvos edukologijos. Šaulių, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetuose, Fizinių ir technologijos mokslų centre, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institute.

Pasirašius trečiojo kvietimo finan­ savimo ir administravimo sutartis, Vil­ niaus universitete bus įgyvendinami iš viso 43 šios programos projektai maždaug 40 procentų visų patvirtintų projektų.

Visuotine dotacija siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, Lietuvos mokslo pažan­ gą ir konkurencingumą pasaulyje bei pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę.

Parengta pagal LMT inform.

kad esame „universitetas universitete" Filosofijos fakultetas turi naują dekaną. Juo po to, kai buvęs fakulteto vadovas dr. Kęstutis Dubnikas buvo paskirtas eiti VU akademinių reikalų prorek­ toriaus pareigas, išrinktas sociologas prof. Arūnas Poviliūnas. Jis prisipažįsta, kad pereiti iš mokslininko į administratoriaus statusą jam buvo nelengva. Visas naujojo Filosofijos fakulteto dekano gyvenimas iki šiol buvo susijęs tik su akademine veikla, studijomis j ir mokslu - nuo pat įstojimo į VU 1976 m. jis visą laiką Į ir studijavo, ir dirbo tik šiame universitete. Šiandien j kalbiname naują fakulteto dekaną apie jo kelią į mokslą bei planuojamus darbus ir iššūkius, su j kuriais šiandien sus uria Filosofijos fakultetas.

V. Naujiko nuotr.

Viktoras DENISENKO Kokius svarbiausius darbus planuo­

jate nuveikti artimiausiu metu?

Mano pozicija yra tokia - jeigu administracija yra kita, ne akademinė, bendruomenės dalis, tai aš jokiu būdu nenorėčiau naudoti valdžios išteklių savo idėjoms įgyvendinti. Šiuo atveju manyčiau, kad svarbiausias mūsų akademinės bendruomenės organas yra fakulteto taryba, nes ją renka fakulteto akademinė bendruomenė.

Todėl manau, kad pirmiausia turėčiau įgyvendinti tai, ką yra nutarusi taryba.

Savo pagrindinę funkciją įsivaizduoju

būdų, kaip išlaikyti dėl įvairių priežas­ čių mažėjančius studentų srautus.

būtent taip.

Mano asmeniniai prioritetai yra

nių ir humanitarinių mokslų kryp­

natūralūs ir gana konservatyvūs, susiję su mūsų universiteto vizija ir paskirtimi. Pirmiausia sieksiu ir toliau gerinti studijų ir mokslo kokybę. Mūsų

interesus?

universitetas yra tikras akademinis universitetas, nėra orientuotas vien į studijas, kaip kai kurios kitos aukš­

tosios mokyklos. Be to, reikės ieškoti

Fakultete dirba skirtingų sociali­

čių atstovai. Ar lengva suderinti jų

Taip, mūsų fakultetas tikrai yra nevienalytis. Mes mėgstame apie save sakyti, kad esame „universitetas universitete". Mūsų fakultete yra bent penkios skirtingos studijų kryptys.

Nukelta į 13 p.

universitas

4

2013 m. balandis

vilnensis

f * k Lietuvos mokslo premijos laureatai__________________________

Šiandien mokslininkui neužtenka tik žavėtis mokslinio tyrimo objektu Liana BINKAUSKIENĖ Jūsų darbas - grynai fundamentinis. Papa­ sakokite apie jį plačiau, ką pavyko atskleis­

ti, nustatyti? Kur tai gali būti panaudojama praktiškai?

V. Š. Vienas iš mūsų tirtų objektų - vadina­ mieji molekuliniai kompleksai, kurie yra suda­ ryti iš kelių vandens ar kitų mažų molekulių.

Visiems žinoma, kad vandeniui dėl unikalios jo kristalų struktūros turime būti dėkingi už gyvybę Žemėje! Taip pat yra nustatyta, kad ir

Lietuvos mokslo premiją fizinių mokslų srityje fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų sek­ cijoje pelnė prof. Vytauto Balevičiaus ir prof. Valdo Šablinsko darbų ciklas „Krizinių reiškinių ir struktūrinių virsmų ekstremaliose terpėse spektrometrija (1997-2011)“. Taip įvertintas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų 15 metų bendras darbas. Pokalbyje abu laureatai tvir­ tino, kad juos suvedė „teisingas“ bendradarbiavimas, o kokie bus bendro tyrimo rezultatai, juo labiau - ar bus jie įvertinti, nė vienas nežinojo. Susižavėjimas mokslinio tyrimo objektu, darbas komandoje, galimybė stažuotis užsienyje ir dirbti savo fakulteto laboratorijose su modernia įranga - tai tik keletas mokslininkų išvardytų sudedamųjų ilgo darbo, kurio rezultatus šiandien įvertino ir jais žavisi Lietuva, dalių.

skysčio fazėje vandens molekulės būna tarpu­ mokslininkų darbus? Ko visuomenė tikisi

savyje susikabinusios ir sudaro vadinamuosius molekulinius tinklus. Yra hipotezių, kad skystas

iš mokslininkų ? Ar mokslininkai įsiklauso į

vanduo pasižymi savotiška „atmintimi". Tokių hipotezių iš karto atmesti negalima - jas reikia

visuomenės poreikius ir arjuos, šiuo atveju ir Jus, tie poreikiai domina?

paneigti ar pagrįsti moksliškai. Tuo labiau kad

V. Š. Manau, kad sėkmės pagrindas moksle

tokios „atminties" pavyzdžių yra randama net paprastose molekulinėse sistemose. Sakysime, yra nustatyta, kad nevienos molekulinės siste­ mos, jos temperatūrai esant arti fazinių virsmų

yra kaip ir kitose srityse - kūrybiškumas ir im­ provizacija. Pavyzdžiui, tai galėtų būti standar­

tinių tyrimo metodų nestandartiniai taikymai.

temperatūros, struktūra priklauso ne tik nuo

Iš tiesų, didžiausi šiuolaikinio mokslo atradimai yra padaromi skirtingų, atrodo, niekaip nesisie-

temperatūros. Savo darbuose esame paste­ bėję, kad labai svarbu, kokiu būdu molekulinė

jančių mokslo sričių sandūrose.

Mokslininkai, be abejo, turi įsiklausyti į

sistema pasiekė šią temperatūrą: ar šildant, ar

visuomenės poreikius. Kitas dalykas, kad

šaldant, kokiu greičiu tai darant - o tokį reiškinį

fundamentinių mokslų atveju visuomenė ne

jau galima traktuoti kaip savotišką„atmintį".

visada įžvelgia šio įsiklausymo požymius. Bet

Taip yra ir su vandeniu - molekulinių tinklų struktūra gali priklausyti nuo išorinių poveikių

tai turbūt neišvengiama - žmogui be fizikinio išsilavinimo sunku įžvelgti tiesioginį ryšį tarp tik

šių tinklų susidarymo metu. Tokių tinklų, taip

ką atrasto fizikinio dėsnio (t. y. fundamentinio

pat vandens ir kitokių molekulių tarpmoleku­ linių darinių formavimosi ypatumus galima

darbo) ir po kiek laiko sukurto naujo prietaiso

išsamiai ištirti, šioms molekulėms esant eks­ tremalioje aplinkoje - atšaldytų idealiųjų dujų

grįstas šiuo dėsniu.

(t. y. taikomojo darbo), kurio veikimas yra pa­

Ar turite savo mokslo sekėjų, studentų,

kietojoje terpėje.Tokiu spektriniu eksperimentu mums pavyko nustatyti, kokia bus susijungu­

doktorantų? Kokie jų pasiekimai? Kaip

sių dviejų, trijų, keturių ar daugiau molekulių struktūra ir įvertinti šių molekulinių darinių stabilumą.

vertinate šiandieninę jaunųjų fizikų kartą?

Prof. V. Šablinskas ir prof. V. Balevičius labai vertina kolegų indėlį ir bendradarbiavimą, nes,

V. Š. Kaip minėjau, šiuolaikinis mokslas yra

anot jų, „eksperimentinis darbas visada yra komandinis“. V. Aleksos nuotr.

komandinis. Jo varomoji jėga - tai doktorantai

V. B. Ko gero,,,gražiausią" savo mokslinį rezul­

ir pažangūs studentai, vadovaujami mokslinio

tatą gavau tirdamas branduolinio magnetinio

neužtenka vien mylėti savo darbą ir kruopščiai spręsti mokslines problemas, kurios jam dėl

iš vakarietiškų mokslinių laboratorijų dažnai atvyksta atlikti eksperimentų pas mūsų fizikus,

vadovo. Galiu pasidžiaugti, kad mano buvę

kokių nors priežasčių patinka. Labai svarbu, kad tavo sprendžiamos mokslinės problemos būtų aktualios visuomenei ar mokslui plačiąja pra­

nes čia aparatūra daugelyje laboratorijų yra naujesnė ir pažangesnė.

Deja, ne vien šie du komponentai lemia mokslinių tyrimų kokybę. Kaip minėjau, šiuo­

tapo M. Romerio universiteto profesoriumi,

rezonanso spektrometrijos metodu fazinius virsmus organinis sandas / vanduo mišiniuose dalyvaujant jonams. Tai duomenys ir išvados

apie įvairių fizinių savybių kitimo asimptotiką artėjant prie kritinio taško. Nelabai seniai pradė­

jome grynų joninių skysčių, kuriuos sudaro vieni

jonai be jokių neutralių molekulių, spektrinius tyrimus. Šios medžiagos sukėlė tikrą bumą ne vienoje technologijų srityje. Įvairios cheminės reakcijos jų terpėje vyksta visai kitaip, nei ti­

kėtasi, pasiseka atskirti labai panašių junginių

fazes, ar, pavyzdžiui, maišant joninius skysčius su nanovamzdeliais gaunamos išmaniosios me­ džiagos, kurios jau taikomos kaip naujos kartos

jutikliai - d i rbti n is„l iežu vis", dirbtinė„nosis" ir kt.

Jums skirta premija už ypač reikšmingą darbą. Ar jaučiatės tokį padarę? Kaip jaučiatės gavę aukščiausią šalies mokslo

įvertinimą?

V. Š. Jaučiuosi pakiliai. Smagu visą savo są­ moningą gyvenimą dirbti mėgstamą darbą, o dar smagiau, kai šis darbas yra taip įvertinamas!

Aišku, šiais sudėtingų technologijų laikais mokslinis eksperimentinis darbas visada yra komandinis, todėl, jeigu dėl šio darbų ciklo

brandumo kam nors gali būti priskirti nuopel­ nai, tai ne vien mums su kolega. Bendrosios

sme. Tik lanksčiai taikant savo anksčiau įgytas

žinias ir patirtį aktualioms mokslo problemoms spręsti galima tikėtis svaresnių mokslinio darbo rezultatų ir tvirtesnio materialaus pagrindo

grynai konkursinis.

V. B. Kai kurios svarbiausios mano tyrimų

rastosios" kartos) mokslininkams, kurių nemaža mokslinės karjeros dalis priklauso tarybinės

sumo. O pragmatiškumas moksliniame darbe

dalies idėjos irgi gimė užsienio mokslo cen­ truose stažuočių metu. Laimėjęs Alexanderio von Humboldto stipendiją beveik trejus me­

santvarkos laikams. Pažįstu ne vieną kolegą mokslininką, kuris negauna (o kartais net ir

darbe pasirinkti visuomenei aktualias moks­

neprašo) finansavimo savo darbams, nes nori dirbti tik tokiose temose, kurios jam dėl kokių

tikimybę atliekamiems moksliniams tyrimams per konkursinį finansavimą sudaryti tinkamą

nors priežasčių patinka (daktaro disertacijos tema ir pan.), o ne persikvalifikuoti į kitą, šiuo

materialinį pagrindą.

metu aktualesnę sritį.

Manau, kad toks vis dar paplitęs mokslininkų nelankstumas yra bene svarbiausia mokslo

premijos „dalininkas"! Kitas labai gabus mano studentas - Kęstutis Aidas. Nors formaliai jis

tus praleidau Vokietijoje, Darmštato ir Kelno universitetuose, apie pusantrų metų dirbau

Slovėnijoje Nacionaliniame branduolinio magnetinio rezonanso centre, labai svarbūs neutronų difrakcijos tyrimai buvo atlikti Laue ir Langevine institute (Grenoblis).Tyrimai Fizikos fakultete buvo sėkmingai tęsiami sugrįžus, ypač pastaraisiais metais, kai įsigyjame modernios

eksperimentinės įrangos.

Kokia šiandien fizikos mokslo padėtis

Lietuvoje?

V. Š. Manau, kad nebloga, o svarbiausia, kad ji

kliai ir materialioji tyrimų bazė. Iš tiesų, iš savo paties ir savo kolegų mokslinės veiklos užsienio

gauti rezultatai nebūtų tokie patikimi ir svarūs.

O bene didžiausi tokio gero mūsų darbų įver-

tinimo„netiesioginiai kaltininkai" yra kolegos iš

užsienio. Būtent daugkartinių mokslinių stažuo­ čių Oslo, Lundo, Kopenhagos ir Dresdeno uni­ versitetuose metu supratau, kad mokslininkui

motyvuota ir pragmatiška, negu manoji. Čia

atliekamiems tyrimams. Toks požiūris ypač svarbus dabar, kai mokslo finansavimas tampa

darbo etapuose.

rantų kantraus praktinio darbo laboratorijose,

mokslų centro mokslo darbuotoju, dar kitas VU dėstytoju / mokslo darbuotoju. Šiandieninė jaunųjų fizikų karta yra labiau aš kalbu apie pragmatiškumą gerąja prasme.

vis gerėja. Bene du pagrindiniai fizikinių moks­ linių tyrimų komponentai yra žmogiškieji ište­

atliekant ir kartojant spektrinius eksperimentus,

katedros vedėju, kitas - Fizinių ir technologijos

žinias naujose, jam mažai pažįstamose, tačiau įgavusiose aktualumo mokslinėse srityse. Tai ypač svarbu mano kartos (vadinamosios „pra­

fizikos ir spektroskopijos katedros bendradar­ biai yra daugiau ar mažiau prisidėję įvairiuose

Negalima nepaminėti, kad be mūsų dokto­

laikinis mokslininkas turi pasižymėti lankstumu, t. y. nevengti persiorientuoti ir pritaikyti savo

doktorantai nenutolo nuo mokslo - vienas jų

laboratorijose patirties galiu pasakyti, kad mūsų įgytas fizikinis išsilavinimas yra tikrai konku­ rencingas. O mūsų gebėjimai spręsti praktines eksperimentines problemas daugeliu atvejų yra geresni negu kolegų iš vakarietiškų mokslinių laboratorijų. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje gerokai sustiprėjusi eksperimentinių tyrimų

bazė irgi niekam nekelia abejonių - partneriai

raidą Lietuvoje stabdanti jėga.

V. B. O aš manau, kad svarbiausia mokslo žengimą į priekį stabdanti jėga yra viešieji

Bet kuriuo atveju fiziku tampama, ir anksčiau,

ir dabar, tik iš pašaukimo - entuziazmo ir smal­ skatina lankstumą - tai yra, stengimąsi savo lines problemas, o tai savo ruožtu padidina

V. B. Mano buvęs doktorantas yra ir šios

ir nebuvo mano doktorantas, kartu esame

paskelbę daugiau kaip dešimt straipsnių labai aukšto reitingo tarptautiniuose moksliniuose

žurnaluose. Kęstutis sėkmingai apgynė diser­

pirkimai ir vis labiau vešanti biurokratija. Įvai­ riausi naujos kartos valdininkai ir biurokratai stegiasi mokslininkus paversti panašiais į save.

taciją Kopenhagos universitete, po post-doc'o

Per visokias bevertes galimybių studijas, pseudoprojektus apie proveržius, inovacijas... Jau sukurtas visas žodynas madingų frazių, terminų, kurių nepavartojus, vargu ar pavyktų šiandien Lietuvoje laimėti kokį rimtesnį projektą. O kokią

Šiandien turime extra klasės kvantinės chemijos

projektų kontrolė! Taip biurokratų armija be paliovos didėja ir kuria sau veiklos barus, o dar

sugebančių ką nors ištirti - mažėja. Kaip sako vienas kolega - dar vienas projektas ir nebebus kam dirbti.

Ko šiandien reikia, norint moksle nustebinti

ir norint, kad visuomenė sužinotų apie

studijų Karališkajame technologijos universi­ tete (KTH) Švedijoje grįžo į gimtąją Alma Mater. specialistą.

Kartu su spaudos apžvalga gavau dienos citatą:,,Anksčiau gatvės būdavo pilnos žmonių

su darbo įrankiais, o dabar visi nešasi popie­ rius" (Gilbertas Cesbronas). Kokia sukrečianti mintis ! Aš didžiuojuosi, kad Fizikos fakulteto studentai, bent jau didelė jų dalis, vis dar yra „žmonės su įrankiais". Jie sugeba dirbti tai, ką jau daugelis užmiršo, ir tai jie kasmet įrodo

Fizikų dienose. Kol dar būsiu Fizikos fakulteto dekanu, stengsiuosi, kad jie tokie ir išliktų.

2013 m. balandis

vflnensis

5

__________________________ Lietuvos mokslo premijos laureatai! u

Živilė Lukšienė: „Mokėti už mikroorganizmų įsikišimą į žmogaus gyvenimą yra didžiulė prabanga" Tarp šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatų yra VU Taikomųjų mokslų ins­ tituto vyriausioji mokslo darbuotoja habil. d r. Živilė Lukšienė. Šis prestižinis ap­ dovanojimas jai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkui prof. habil. dr. Pranui Viškeliui buvo suteiktas už darbų ciklą „Vaisių ir daržovių koky­ bės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)“. Šiandien klausinėjame Ž. Lukšienę apie jos mokslinį darbą ir bandome išsiaiškinti, kokio­ mis inovatyviomis technologijomis mūsų šalies mokslininkai gali nustebinti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio maisto pramonę.

Viktoras DENISENKO

irgi patekau tarp tų jaunų mokslininkų. Esu labai

Kaip galėtumėte apibūdinti jūsų atlikto darbų ciklo esmę?

Mūsų darbų tikslas buvo kurti modernias, tausojančias aplinką ir nekenkiančias žmogui antibakterines technologijas. Nors daugiau negu prieš 80 metų Alexanderis Flemingas atrado antibiotikus, kova su mikroorganizmais tęsiasi.Tai yra labai įnirtinga kova. Imkime vieną siaurą sritį-tiktai su maistu susijusias infekcines ligas. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos eks­ pertai yra apskaičiavę, kad per metus šios ligos atneša valstybei 80 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Iš tikrųjų, yra didžiulė prabanga mokėti tokias sumas už mikroorganizmų įsikišimą į žmogaus gyvenimą.

Kita sritis, kurioje mikroorganizmai daro daug žalos, yra susijusi su derliaus saugojimu. Pasauly­ je nuo 10 iki 40 proc. užauginto derliaus (šis skai­ čius priklauso nuo valstybės išsivystymo lygio) sunaikina pelėsiniai grybai. Turint galvoje, kad globali maisto problema egzistuoja ir ateityje ji tik didės, tokie nuostoliai irgi yra nepateisinami.

Taigi, naujos efektyvios antibakterines tech­ nologijos iš tikrųjų buvo laukiamos. Sakyčiau, kad mūsų sukurtos technologijos pasaulyje buvo sutiktos su džiaugsmu, priimtos labai lengvai ir greitai.

dėkinga savo vadovams, kurie mane įtraukė į šitą mokslinį kolektyvą.

Iš esmės, fotodinaminės terapijos pagrindą sudaro toks fenomenas kaipfotosensibilizacija. Šiame darbe aš tą patį reiškinį perkėliau į kitą

sferą ir panaudojau kovoti ne su vėžiu, bet su

mikroorganizmais. Galbūt būtent tai ir leido pasiekti aukštą naujumo ir inovatyvumo lygį, nes aš atėjau į maisto mokslą iš visiškai kitos srities ir pritaikiau metodus, kurių maisto mokslo specialistai nežinojo ir netaikė.

Arkas nors pasaulyje dar praktikuoja tokius

metodus?

Bandymų yra, bet jie pavieniai ir neįsibėgėję. Šiuo metu rašome didelį apžvalginį straipsnį

su mokslininke iš Kanados, kuri irgi bando dirbti šioje srityje, tačiau noriu pažymėti, kad

mes - Lietuvos mokslininkai - vis dėlto esame pionieriai. Ilgiausias eksperimentinis kelias yra nueitas būtent čia, Lietuvos laboratorijose.

Pokalbio pradžioje minėjote, kad jūsų

moksliniai tyrimai susilaukė pripažinimo pasaulyje. Kuriose šalyse jūsų sukurtos

technologijos jau yra taikomos?

Didžiausias susidomėjimas šiomis techno­

logijomis yra Pietų šalyse. Pavyzdžiui, australai išaugina labai daug citrusinių vaisių. Spartus šių

Kas jus paskatino nagrinėti šitą mokslinę

vaisių gedimas - didelė problema. Mes netgi

problemą?

turime sutartį su Kvynslando universitetu. Aš esu to universiteto garbės profesorė, mes vyk­

Šis darbas galėtų būti pavadintas tęstiniu.

Apie 1990 metus mūsų mokslo korifėjai - aka­ demikas Algis Petras Piskarskas ir mūsų dabar jau buvęs rektorius akademikas Benediktas Juodka subūrė jaunų mokslininkų kolektyvą plėtoti fotodinaminę vėžio gydymo terapiją. Aš

dome bendrą projektą, skirtą šitų technologijų taikymui citrusiniams vaisiams saugoti. Mūsų užduotis yra pailginti jų naudojimo trukmę, nes

klimatas Australijoje yra karštas ir, aišku, vaisiai genda labai greitai.

Kitą projektą planuojame vykdyti su Viduržemio re­ giono šalimis. Jame turėtų dalyvauti Ispanija, Italija, Graikija. Mūsų sukurtos technologijos domina šias valstybes, nes leidžia tausoti geriamąjį vandenį ir taupyti energiją.Tai irgi yra du visam pasauliui svarbūs dalykai.

Ar domimasi jūsų sukur­ tomis technologijomis Lietuvoje?

Lietuvoje susidomėjimas irgi yra, bet čia jis galbūt kiek mažesnis, nes verslas dar nėra pasiekęs tokios stadijos, kad galėtų lengvai Habil. dr. Živilės Lukšienės ir jos kolegų atliekami tyrimai priimti mokslo naujienas. sulaukė susidomėjimo pasaulyje. V. Naujiko nuotr.

Tačiau turėjome bendrą projektą, finansuotą iš Eu­ ropos Sąjungos lėšų, su„lki" parduotuvių tinklą vėžiui gydyti, tačiau jo taikymas plito. Ne mes valdančia UAB „Palink". Bandėme taikyti savo vieni prie to prisidėjome. Pavyzdžiui, yra žino­ sukurtas technologijas parduotuvėse gamina­ ma, kad šiuo būdu galima gydyti ir infekcines moms salotoms apdoroti. Mūsų tikslas buvo ligas, kai mikroorganizmas jau patenka į orga­ pakeisti chemines priemones, kuriomis buvo nizmą ir sukelia negyjančias trofines žaizdas apdorojami salotoms skirti vaisiai ir daržovės, ar lokalizuotus uždegimus. Šitas fenomenas kita inovatyvia technologija, kuri nepaliktų jo­ gali būti taikomas ir kenksmingų vabzdžių kių kenksmingų cheminių medžiagų aplinkoje kontrolei, ir tai irgi padeda išsaugoti vaisių ir ir būtų visiškai saugi. Toks bandymas buvo ir daržovių derlių. Šioje srityje mes irgi turime negaliu sakyti, kad jis nepavyko, bet ateitis įdirbį. Be to, yra žinoma, kad šis metodas gali parodys, kiek intensyviai mes bendradarbiau­ būti puikiai pritaikytas paviršių dezinfekcijai. sime toliau.

Tokio pobūdžio tyrimai ir darbai pasaulyje irgi Kokias jūsų plėtojamų technologijų pers­ po truputį vyksta. Todėl aš manau, kad minėto pektyvas jūs matote ateityje? fenomeno pritaikymas praktikoje iš tikrųjų turi didžiulį potencialą. Galiu pasakyti, kad tai, Pats fenomenas - fotosensibilizacija - buvo ką mes čia darome, - tikrai ne tyrimų ir darbų pastebėtas daugiau negu prieš 100 metų. pabaiga, o tik pradžia.

Pirmiausia jis, kaip minėjau, buvo pritaikytas

• Dr. Daumantas Matulis: „Mes vykdome priešvėžinių vaistinių medžiagų paiešką" Lietuvos mokslo premija įvertintas VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjo dr. Daumanto Matulio darbų ciklas „Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimas ir tyrimas naudojant biotermodinaminius metodus (1997-2011)“. D. Matulis yra nemažai dirbęs JAV. Minesotos universite­ te baigė doktorantūros studijas, vėliau ketverius metus dirbo mokslinį tiriamąjį darbą „Jonson and Jonson“ korporacijoje, tačiau 2005 m. grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko darbuojasi VU Biotechnologijos institute. Lietuvos mokslo premija yra ne pirmas šio mokslininko apdovanojimas - 2000 m. D. Matulis yra gavęs Minesotos universiteto Robert Jeness premiją, 2007 m. apdovanotas „Telia Sonera“ premi­ ja, o 2009 m. Stokholme vykusiame XI Baltijos plėtros forume jam buvo įteiktas „ScanBalt akademijos“ apdovanojimas.

Dr. Daumantas Matulis sugrįžo iš JAV, įkūrė savo laboratoriją ir vykdo tyrimus.

V. Naujiko nuotr.

Nukelta į 6 p.

• <

z-

universitas

0

vilnensis

2013 m. balandis

•f /Lietuvos mokslo premijos laureatai

Dr. Daumantas Matulis: „Mes vykdome priešvėžinių vaistinių medžiagų paiešką" Atkelta iš 5 p.

Viktoras DENISENKO Prašome papasakoti apie savo darbo kryptį.

Paprastai tariant, mūsų laboratorijos tikslas yra kurti vaistus. Tačiau vaistų kūrimo procesas reikalauja ilgų klinikinių tyrimų, kurių mes vi­ siškai nevykdome. Mes laboratorijoje vykdome tik aktyviųjų medžiagų, atliekančių tam tikras funkcijas, paiešką. Kalbant konkrečiai - vyksta priešvėžinių vaistų kandidatinių medžiagų paieška. Laboratorijoje bandome atakuoti labai konkrečius ląstelėje esančius taikinius. Šiuo metu esame pasirinkę dvi tų taikinių grupes. Kad suprastumėte mūsų darbo esmę, paminėsiu, jog kiekvienoje ląstelėje yra daugiau kaip lOtūkst. skirtingų baltymų. Mes esame pasirinkę tik dvi grupes, kuriose yra po 5-10 baltymų. Su tomis grupėmis ir bandome dirbti. Jau žinome, kad tai gali turėti teigiamą priešvėžinę reikšmę, nes tokius rezultatus pademonstravo kitose labora­ torijose atlikti tyrimai. Laboratorijos sąlygomis esame nustatę, kad tos medžiagos, su kuriomis dirbame, turi priešvėžinį aktyvumą, tačiau ne­ žinome, ar lygiai taip pat viskas vyks žmogaus organizme. Tai nėra įrodyta.

Ar farmacininkai rodo susidomėjimą jūsų

tyrimais?

Mes dirbame su keliomis farmacijos bendro­ vėmis, kurios yra ne Lietuvoje. Aš pats anksčiau

esu dirbęs „Jonson and Jonson" bendrovėje, palaikau su ja ryšius. Susidomėjimas mūsų darbais yra, tačiau ne viskas taip paprasta. Pa­ teiksiu tokią įdomią statistiką: pernai pasaulyje pasirodė 31 naujas vaistas, iš tų vaistų tik devy­ niolikoje yra naujų molekulių, naujų cheminių struktūrų. Kiti 12 - tai patobulinti tie patys jau žinomi vaistai. Per pastaruosius 15 metų vaistų kūrimui pasaulyje išleista daugiau nei 1 000 mlrd. eurų. Vieno naujo vaisto sukūrimo kaina vidutiniškai siekia 5-10 mlrd. eurų. Prisiimti riziką įvesti į rinką naują vaistą gali tik ypač didelės bendrovės. Kiekvienas vaistas pereina daugybę patikros etapų. Bendrovė turi įsitikinti, kad vaiste naudojamas cheminis junginys tikrai turi prasmę ir atitinkamą poveikį. Jie turi ištirti, kaip tas junginys veiks žmogaus organizmą. Be to, vaistas turi ir atsipirkti. Farmacijos bendrovės atrenka tik nedidelę dalį junginių, tad su savo pasiūlymu nėra lengva pataikyti. Čia daug ką

lemia sėkmė.

Jūs 12 metų gyvenote JAV - studijavote ir dirbote. Kas jus paskatino grįžti į Lietuvą?

Lietuvoje yra gana daug pranašumų, kurie, galbūt, ne visada yra aiškiai matomi. Čia aš tu­ rėjau galimybę įkurti savo laboratoriją ir vykdyti savo tyrimus, kurie man pačiam atrodo svarbūs.

Kitas dalykas - čia yra labai daug darbščių, ta­ lentingų žmonių, kurie nori daryti tyrimus. Yra daug labai šaunių studentų. Todėl suburtam laboratorijos kolektyvui visai neblogai sekasi atlikti mokslinius darbus. Tai yra dideli prana­

šumai. JAV aš turėjau savo komandoje tik keletą žmonių, o čia jų turiu kur kas daugiau.

Ne paskutinį vaidmenį atliko ir patriotiniai motyvai. Man yra svarbu, kad mano vaikai dabar kalba lietuviškai, o ne angliškai.

Nesumenkinčiau ir finansinio veiksnio. JAV dėl mokslinių tyrimų finansavimo vyksta labai arši konkurencija. Lietuvoje ta konkurencija yra šiek tiek mažesnė, o mokslo finansavimo mastai jau pasiekė gana aukštą lygį. Apie mokslą yra galvojama, stengiamasi padėti mokslininkams.

Paminėjote, kad turėjote galimybę įsteigti čia savo laboratoriją. Kaip vyko jos kūrimas,

kaip rinkote savo komandą?

Kaip pasirinkau personalą laboratorijai? Tai kartu yra ir paprastas, ir sudėtingas klausimas.

Iš tikrųjų, visi, kurie norėjo ir neblogai susigaudę atitinkamoje srityje, atėjo ir dirba. Tie, kuriems atsibodo ar kurie susirado geresnes sąlygas, vėliau išėjo. Kokios nors griežtos atrankos mes nedarėme. Vieni darbuotojai ir studentai turi vienų pranašumų, kiti - kitų. Šiandien čia pas mus dirba labai daug šaunių žmonių.

Taip pat norėčiau pasakyti studentams, kurie skaitys šį interviu, kad nebijotų kuo anksčiau eiti į laboratorijas, ieškotis sau vietos. Tai reikia pradėti daryti jau pirmame kurse. Pirmakursiai yra geidžiamiausi studentai, nesjuos dar galima nukreipti tam tikra linkme.

Noriu pabrėžti ir tai, kad pas mus dirba tarpdisciplininis kolektyvas. Mūsų laboratorijai reikia žmonių, turinčių ir chemijos, ir fizikos, ir

organinės chemijos, ir molekulinės biologijos, ir farmacijos žinių. Tas tarpdisciplininis sąlytis iš tikrųjų duoda labai gerų rezultatų.

Kokios yra mokslinės sferos, kurioje jūs šiuo metu dirbate, perspektyvos?

Sakyčiau, kad poreikis išgydyti nuo ligų visa­ da buvo ir bus. Šiandien vaistų kūrimo tempai

pasaulyje sulėtėjo. Viena priežasčių yra tai, kad mokslas dar prastai supranta būtent tuos da­ lykus, kuriuos mes kaip tik ir tyrinėjame - kaip vaistas sąveikauja su žmogaus kūnu. Norint tai geriau suprasti, reikia atlikti labai daug funda­ mentinių tyrimų. Mes po truputį dirbame tokių tyrimų sferoje. Mūsų publikuojami straipsniai susilaukia atgarsio tarp pasaulio mokslininkų, kurie irgi dirba šioje sferoje. Be to, taip globalus mokslo pasaulis mato mūsų potencialą. Šiuo metu bendradarbiaujame su maždaug 50 moks­ lo grupių visame pasaulyje, su 5 grupėmis-ypač intensyviai. Ši sfera gali pasigirti ir neblogu finansavimu -

pinigai ateina ne tik iš valstybės šaltinių, bet šiek tiek ir iš komercinių mokslinių dotacijų. Dirbant šioje sferoje yra galimybė paspartinti atitinkamą pramonės raidą. Tikrai būtų šaunu, kad tokia pramonė sustiprėtų ir Lietuvoje, nes pasaulyje ji yra labai perspektyvi. Svarbu pasiekti ir geresnį vaistų veikimo mechanizmų supratimą, nes daugumos vaistų mechanizmai iki šiol dar yra arba iki galo nesuprasti, arba labai prastai su­ prantami. Tad perspektyvų šioje sferoje matau tikrai labai daug.

Matematikas, skaičiuojantis Lietuvos gandrus Tarp 2012 metų Lietuvos mokslo premijų laureatų yra ir Mate­ matikos ir informatikos fakulteto profesorius Feliksas Ivanaus­ kas, kartu su prof. Romu Baronu gavęs premiją už darbų ciklą „Matematinis netiesinių procesų ir sistemų nehomogeninėse terpėse modeliavimas (1997-2011)“. Tai jau antroji profeso­ riaus gauta Lietuvos mokslo premija. Kalbiname Kompiuteri­ jos katedros vedėją prof. F. Ivanauską, norėdami sužinoti apie taikomąją matematiką, studentus, darbą Vilniaus universitete ir kelią į mokslą.

Nijolė BULOTAITĖ Tai jau antra jūsų valstybinė premija. Kas

per tą laiką pasikeitė ir kurią premiją labiau

vertinate?

Manau, kad tie du darbai, kurie buvo įvertinti valstybinėmis premijomis, šiek tiek skiriasi.

Antrajame darbe yra labiau taikomasis aspek­

tas, darbą rengė daug didesnis bendraautorių būrys, dalyvavo daugiau doktorantų. Kol dirbau prie pirmojo darbo, turėjau keturis apgynusius disertacijas doktorantus. O šiandien turiu jau 19

baigusių doktorantūrą. Vertinant darbų kokybę sunku pasakyti, kas yra geriau. Pasikeitė ben­

draautoriai. Pirmą darbą dirbome trise, o dabar likome dviese. Aišku, ne visi darbai, kurie buvo publikuoti nuo 1997 metų, pateko į monogra­

fiją. Manau, esminis dalykas yra, kad pavyko publikuoti monografiją„Springer" leidykloje. O

kurių tiesiogiai išspręsti negalima, sprendžia­

mos skaitiniu būdu, naudojant kompiuterius arba superkompiuterius. Gaunami rezultatai

lyginami su praktika, su tuo, kas yra gyvenime.

Tada tas matematinis modelis gali būti tobulina­ mas, gerinamas. Skaičiavimo apimtys yra labai didelės - reikia atlikti milijardus skaičiavimų. Žmonės lengviau supras, jei paaiškinsime, kam

to reikia, kokie yra taikymai. Jei kalbėsime apie biojutiklius, tai aktualu maisto pramonei, svei­ katai - valdyti medicininėms technologijoms.

Pavyzdžiui, paprasčiausias biojutiklis naudoja­ mas nustatyti, kiek cukraus yra žmogaus krau­

jyje arba kiek medžiagos yra viename ar kitame tirpale. Mes taip pat modeliavome, kaip elektra pasiskirsčiusi žmogaus ląstelės membranoje.Tai aktualu tiriant Alzheimerio, Parkinsono ligas.

Yra ir paprastesnių uždavinių. Analizavome, kaip mediena džiūsta natūraliomis sąlygomis.

2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai - Matematikos ir informatikos fakulteto prof.

Feliksas Ivanauskas (kairėje) su prof. Romu Baronu. V. Naujiko nuotr.

Valdu Laurinavičiumi, Albertu Malinausku,

dabartiniu Lietuvos MA prezidentu Valdemaru Razumu, chemikais Aivaru Kareiva , fizikais Algiu Petru Piskarsku, Algirdu Petru Stabiniu, Artūru Žukausku ir kitais mokslininkais. Tada prasidėjo diskusija. Pradėjome taikyti vienus ar kitus metodus.Turiu pasakyti, kad šiuo metu aš daugiausia dirbu su Lietuvos MA tikraisiais nariais. Kartu su mumis dirba doktorantai, buvę

Tai svarbu Lietuvai, tokius darbus atlikome

mokiniai. Paprastai randame uždavinį, kuris turi būti aktualus, tada kuriame metodus, skai­

tai visada gana sunku. Monografija buvo labai aktualios mokslo srities, išversta į arabų kalbą

kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

čiuojame, analizuojame. Mes papildome vienas kitą. Žmonės, dirbantys vieną ar kitą darbą, turi

Karaliaus Saudo universitete. Matematikos ir chemijos srityje jis patenka tarp 150 geriausių

Jūs daug bendradarbiaujate su kitomis

pasaulio universitetų.

mokslų sritimis - chemija, biochemija, fizi­

ka. Kaip gimsta toks bendradarbiavimas, Jei menkai apie matematiką išmanančiam

ar jūs kitų sričių mokslininkus susirandate,

žmogui reikėtų paaiškinti, už kokius darbus

ar jie kreipiasi?

gavote premiją, kaip paaiškintumėte?

Tikrai nelengva užduotis.Tada suprasti turėtų ir devynerių metų vaikas, ir močiutė. Pirmiausia

reikėtų paaiškinti, kas yra matematinio mo­

deliavimo esmė: koks nors objektas, reiškinys ar procesas yra aprašomas matematiškai. Tai gana sudėtingos lygtys. Paskui šios lygtys,

Iš tiesų kelias buvo toks - prieš 17 metų or­

ganizavome netiesinių reiškinių analizės tyrimo seminarą. Kvietėme Lietuvos mokslininkus, kurie taiko vienokius ar kitokius matematinius metodus. Tada pavyko susipažinti su keletu dabartinių Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių - biochemikais profesoriais Juozu Kuliu,

skirtingų žinių. Todėl gauname virtualų moks­ lininką, kuris yra geras kelių sričių specialistas.

Gyvenime tai nedažnai pasitaiko. Tada mes tampame konkurencingi pasaulyje ir pasiek­ tus rezultatus galime publikuoti geriausiuose

pasaulio žurnaluose.

Ar pati matematika keičiasi?

kad sugebėtume juos įveikti, reikia kurti naujas matematines teorijas. Reikia sukurti algoritmus.

Turiu pasakyti, kad visą laiką trūksta kompiu­ terinių pajėgumų: kad ir kokie galingi būtų

kompiuteriai, kai vyksta mokslo paieška, visą laiką reikia sukti galvą, kaip išspręsti problemą su esamais ištekliais. Kompiuterių pajėgumai iš tikrųjų labai didėja - ateina naujos techno­ logijos, keičiasi greičiausių kompiuterių sąra­ šas. Ir mokslo paieška reikalauja vis didesnių pajėgumų. Šiuo metu manome, kad yra gerai,

jei iš vakaro paleidi kokią nors programą, o iš ryto jau turi rezultatą, kurį gali analizuoti. Bet kartais tenka laukti ir dvi savaites, kol kompiu­ teris viską suskaičiuoja, nes skaičiavimo apimtys labai didelės.

Kokie dabar studentai, ar jie keičiasi?

Studentai keičiasi. Ir, mano manymu, kei­ čiasi į gerąją pusę. Tie, kurie ateina į paskaitas, ateina žinių. Kai kurie galbūt nelanko, dirba,

Dauguma tų matematinių problemų, kurios buvo aktualios prieš 50-60 metų, jau išspręs­

kai kuriems trūksta darbštumo, bet apskritai studentai keičiasi į gerąją pusę. Realiai šiandien tėvai gali remti savo atžalas iki šie baigia baka-

tos. Bet šiuolaikinis mokslas formuluoja naujus uždavinius. Ir tie nauji uždaviniai sudėtingesni,

Nukelta į 7 p.

Matematika taip pat juda į priekį ir keičiasi.

universitas

2013 m. balandis

7

vilnensis

♦

fff

Matematikas, skaičiuojantis Lietuvos gandrus Atkelta iš 6 p. lauro studijas, vėliau jie gal jau patys nebedirba, išeina j pensiją. Yra didelė konkurencija ir aš kartais įspėju studentus, kad jie mokytųsi. Labai kovoju su nusirašinėjimu. Per mano egzaminą studentai gali nuleisti rankas po stalu tik gavę mano leidimą.

Ko palinkėtumėte savo studentams?

ir

Manyčiau, studentams reikėtų palinkėti tokių dalykų. Pirma - gebėjimo mokytis ir nuolat kelti kvalifikaciją. Antra - būti organizuotiems, įprasti prie komandinio darbo, sugebėti ir vadovauti, ir paklusti. Ir suprasti, kad jie bus nuolatinėje konkurencinėje kovoje. Studentai turi suprasti, kad kiekvienas jų yra atsakingas ir rimtas žingsnis lems sėkmę.

Dabar, kai didelė konkurencija tarp univer­

sitetų ir studentai gali važiuoti mokytis į už­

sienį, kokia, jūsų nuomone, Lietuvos mokslo perspektyva. Žiniasklaidoje dažnai rašoma,

kad reikia važiuoti mokytis į užsienį. Kokia

jūsų nuomonė šiuo klausimu.

Jei prisiminsime istoriją, kada, pavyzdžiui, kūrė didieji olandų dailininkai? Jie kūrė tada, kai Olandijoje buvo labai gera finansinė padėtis. Yra koreliacija tarp šalies ekonominės situacijos ir universiteto pajėgumo. Štai ir mūsų monografiją išvertė Karaliaus Saudo universitetas, kurio labai gera finansinė padėtis, jie sugeba pakviesti daug puikių mokslininkų iš užsienio. Todėl manau, kad Lietuvai pavyks išlaikyti gerą pagrindinių universitetų lygį, jei sukoncentruos jėgas. Kai bus galimybė pasikviesti šiek tiek gerų užsienio mokslininkų, tada ir galėsime konkuruoti. Su pačiais geriausiais konkuruoti turbūt bus sunku.

Bet išlaikyti tinkamą Europos Sąjungai lygį yra

pajėgų.

Tarp Lietuvos mokslininkų ir universitetų

taip pat jaučiama konkurencija. Ar mate­ matikai bendradarbiauja?

Konkurencija vyksta dėl studentų, finan­ savimo. Matematikams yra lengviau. Ypač teoretikams, nes jiems nereikia didelių išlaidų įrangai. Manau, kad Lietuvoje yra tokių mokslo sričių, kurios neatitinka europinių standartų ir kurioms reikėtų pasitempti. Sovietmečiu buvo sava istorija, savi niuansai. Plėtojosi tie mokslai, kurie buvo aktualūs karo pramonei.Todėl labiau pažengė į priekį ir buvo finansuojami fizikai, chemikai, biotechnologai. Bet mokslas vis tiek transformuojasi ir turi atsižvelgti į tai, kas vyksta

Lietuvos versle. Pas mus vyrauja požiūris, kad mokslininkai gali daryti ką nori. Taip yra ir pa­ saulyje. Bet taikomieji institutai, mokslo centrai turi vykdyti valstybės užsakymą. Ta kryptimi *

judama. Prie to prisideda slėnių programa, kitos programos. Ir manau, kad mes išsilaikysime, kad tas procesas stabilizuosis.

Kas Jums yra Vilniaus universitetas, kaip jame atsidūrėte?

Iš tikrųjų mano istorija įdomi ir sudėtinga.

Esu dvyliktas vaikas šeimoje, pats jauniausias.

Iš viso buvo trylika, išaugo dvylika. Šiuo metu mano vyriausiajai seseriai yra devyniasdešimt

dveji, ji bėgioja, dalyvauja stebėtoja rinkimuose.

Esu gimęs Baltarusijos teritorijoje, tėvo žemė ribojosi su Lietuva. Baigiau lietuvišką mokyklą.

Taipjau ėjo siena. Kai buvau mažas, kaime buvo daug lietuvių, paskui sumažėjo. Baigiau Šven­ čionių rajono Adutiškio vidurinę mokyklą.Tada

mano metų jaunuolius imdavo į tarybinę ka­ riuomenę. Vienintelė galimybė man netarnauti kariuomenėje buvo įstoti į Kauno politechnikos institutą. Įstojau į KPI Vilniaus filialą. Tuo metu VU rektorius Jonas Kubilius, matydamas, kad

vaikinai nestoja į VU, kartu su KPI rektoriumi prof. Kazimieru Baršausku nutarė atrinkti sti­ prius KPI studentus, kurie de facto studijuotų VU,

»

o dejure būtų KPI.Taip aš patekau į matematiką.

Baigus du kursus jau panaikino karinę prievolę ir mes tapome ne tik de facto, bet ir de jure VU studentais.Tada trūko skaičiavimo matematikos specialistų ir buvo nutarta, kad reikia pasiųsti keletą studentų į Maskvos universitetą. Mane

Iš nekasdienio susitikimo su kūryba...

įkalbėjo. Kadangi buvau iš kaimo, valstietiškos kilmės, man labai sunku buvo pajudėti. Ir tė­ vai labai nenorėjo išleisti, kad ten nevesčiau.

Sėkmingai baigiau Maskvos universitetą, net gavau vardinę stipendiją. Baigiau aspirantūrą, apgyniau disertaciją ir grįžau į Vilnių. Nuo tada j visą gyvenimą dirbu VU. Jūs jau užsiminėte, kad mėgstate žvejoti

ir domitės ornitologija. Atlikote ir kažkokį

mokslinį tos srities darbą.

Domėjimąsi ornitologija, matyt, paveldėjau, nes mano tėvas buvo paukštininkas. Kiek žinau, žymus gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas mano tolimas giminaitis. Pradėjau tuo domėtis, pats susisiekiau su ornitologais, tapau ornitologų draugijos valdybos nariu. Jie turėjo tokią pro­ blemą - kas dešimt metų pasaulyje vykdoma baltųjų gandrų apskaita. Taip atsitiko, kad 1984 metais apskaita buvo atlikta, matyt, nelabai ko­ kybiškai. Reikėjo nustatyti tikslų gandrų skaičių Lietuvoje. Tada mums su ornitologais pavyko suskaičiuoti gandrus. Paskui pradėjau bendra­ darbiauti su akademiku Mečislovu Žalakevi-

čiumi. Ir mes pradėjome analizuoti, kokią įtaką paukščių parskridimui turi klimato atšilimas.

Parengėme net porą mokslinių publikacijų šiuo klausimu. Mane domina ir ekonominiai modeliai.

Kartu su prof. Birute Galiniene, prof. Gediminu Marčinsku ir kolega matematiku doc. Rimantu Eidukevičiumi tyrinėjome, kodėl Lietuvoje kilo nekilnojamojo turto burbulas, kodėl jis sprogo.

Nors post factum, bet išsiaiškinome priežastis, kurios nulėmė šio burbulo atsiradimą.

Tai iš Jūsų suprantu, kad matematikos pa­ dėtis Vilniaus universitete ir Lietuvoje nėra

Vis dar tebegyvi įspūdžiai iš nekasdienio susitikimo su kūryba, kaip buvo įvardyta kovo 13 d. Kauno humanitariniame fakultete vykusi poezijos popietė su neseniai mus palikusiu poetu Marcelijumi Martinaičiu...

Prof. Gabija BANKAUSKAITĖSEREIKIENĖ, VU KHF Lietuvių filologijos katedra, Sociokultūrinių tyrimų centro direktorė

prasta ir studijuoti matematiką Lietuvoje

nėra blogiau, nei užsienyje?

Manau, kad taip. Matematikos, fizikos, chemi­

jos lygis neblogas. Maždaug prieš septynerius metus mūsų fakultetas atliko fakulteto mate­ matikų ir informatikų profesorių mokslinės pro­ dukcijos palyginimą su trylika Europos Sąjungos universitetų. Ėmėme Oksfordo universitetą, lenkus, čekus, suomius, visus iš tų, kurie patenka į geriausių universitetų šimtuką. Paaiškėjo, kad mes tarp tų keturiolikos tikrai ne paskutinėje vietoje, vadinasi, matematikos ir informatikos

Ten, kur buvo poetas, lieka anga, atverta į gyvenimą.

(Iš eil. „Poetas su juodu nimbu") Marcelijus Martinaitis

Poetas - tarpininkas tarp žmogaus ir velnio

„Tai nuostabu. Labai gerai, jei pamirštamas autorius, vadinasi, tie eilėraščiai yra gyvi", atsakė Marcelijus Martinaitis, paklaustas, ką Ir Jūsų fakulteto studentai turbūt nesiskun­ jis mano apie tai, kad kai kurie eilėraščiai virsta džia dėl įsidarbinimo galimybių? dainomis. Poeto kaime kiekvienas žmogus min­ Šiuo metu Lietuvoje didelis informacinių tinai mokėjęs daugiau Maironio eilėraščių nei technologijų specialistų stygius.Tie, kurie baigia žmonės šiandien deklamuoja ir dainuoja. Jie mūsų fakultetą, ar informatiką, ar informacines išmokę jų iš klausos. Ir taip kūryba gyvuoja kitu technologijas, ar programų sistemas, ar finansus pavidalu, kaip atmintis. Galima nežinoti, koks ir draudimą, ar taikomąją matematiką, visi turi čia poetas, kada jis gyveno, bet jei taip gyvuoja gerą pasirengimą ir gali dirbti. Šių specialistų literatūra, tai yra pats nuostabiausias dalykas. trūksta ir Europos Sąjungoje.Todėl pas mus atėjo Vienas pavyzdžių - Vytauto Kernagio muzika „Barclays" bankas, nes ir jiems reikia specialistų. ir dainavimu atgaivintas Antano Vienažindžio Problema ta, kad matematika, informatika pri­ eilėraštis„Linksminkimos, linksminkimos". klauso prie sunkių mokslų. Prie jų priklauso ir Poetui patikęs jo dainuojamas, skaitomas medicina. Daug kas nenori stoti, pasirenka leng­ Kukutis. Marcelijus Martinaitis pripažino, kad vesnes specialybes ir neretai tampa bedarbiais. O tai tikrai jo antrasis „aš", kuris ištrūko, išėjo į čia ir algos geros, ir darbą rasti nesunku, nebent pasaulį ir gyvena savo gyvenimą be ribų. Jis gali numirti, prisikelti, eiti per valstybes. O po­ esi jau visai apsileidęs. etas jaučiasi atsiskyręs šiuo atveju nuo savęs: O kaip sekasi bendradarbiauti su verslu? kažkas deklamuoja, komentuoja, pamėgdžioja, Ketverius metus esu išbuvęs asociacijos „Inrašo balades, disertacijas, ir rašytojas nieko fobalt" viceprezidentu, esu Visorių informacinio nebegali padaryti. Bet taip ir turi būti. Jis sakė technologijų parko tarybos pirmininkas, todėl suprantąs, kad lyg ir galėtų tęsti savo populia­ nuolat bendradarbiauju su informacinių techno­ riąsias Kukučio istorijas. Bet pats poetas jau ne logijų verslu. Kaip žinote, mūsų fakultetas keliasi tas, o ir Kukutis kitoks. Marcelijus Martinaitis į Visorius, artimiausiu metu ten bus atidarytas akcentavo, kad būtinai reikia žinoti, kada reikia naujas pastatas. sustoti rašyti. Kas gi skaitys tuos tomus? Daug Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, rašyti yra pavojinga. fizikos, chemijos skyrius ir Technikos mokslų Marcelijus Martinaitis svarstė, kad rašy­ skyrius kartu su asociacija „Infobalt" organi­ mas - tai konfliktas (pasąmonėje, su kažkuo, zuoja jaunųjų mokslininkų konferenciją. „In­ su savimi) arba netekimas, atsiskyrimas. Jis fobalt", skiria tos konferencijos nugalėtojams | nematomas, neafišuojamas, nedžiaugsmingas 20 tūkst. litų stipendiją. Šiais metais išskirstė dalykas. Neretai kūrybinis konfliktas baigiasi dramatiškai. Išoriškai poezija graži, bet ji net septyniems žmonėms. Tas nuolatinis ben­ daroma iš tokių dalykų, kuriuos ne visada dradarbiavimas, iš vienos, padeda patenkinti galima nupasakoti. Tai ir bandymas išsilais­ verslo poreikius, o iš kitos pusės - pertvarkyti vinti. Pavyzdžiui, sovietiniu laiku kūryba buvo studijų procesą. Sensta netik kompiuteriai, bet tikras išsilaisvinimas. Kurdamas poetas patiria ir žinios, reikia nuolat atsinaujinti. OJnfobalt" absoliučią laisvę, niekas jam nieko negali įsa­ turi geriausią įrangą, kurią padovanoja fakul­ kyti. Tai yra išėjimas iš kasdienio gyvenimo, iš tetui. Kviečiame asociacijos atstovus ir dėstyti. lygis aukštas.

savęs ir aplinkos, tai kita erdvė, tai sugrįžimas iš gyvenimo...

Pasiteiravus, ar poetas yra pranašas, tarpinin­ kas tarp žmogaus ir Dievo, Marcelijus Martinaitis atsakė, kad daug dažnesnis variantas būna tada, kai poetas tampa tarpininku tarp žmogaus ir velnio. Juk labai daug gerų eilių yra sukurta velniui pašnibždėjus. Kita vertus, juk puikiai ži­ nome, kad ne viskas, kas sukurta, yra priimtina.

Visi žino, kad velnias yra, nors jo niekas nematė.

Kada velnias apsėda? Kai žmogus šneka niekus, kai politikas kalba pats nesuprasdamas, ką sako, ir negali sustoti. Yra ir tokios prastos poezijos, velnio sukurstytos. Ypač kai tikima, kad rašyti, kurti gali kiekvienas. Kaip sakė poetas, dabar kažkas yra suskaičiavęs, jog poetų Lietuvoje yra apie penkis tūkstančius. O dauguma tokių, tarsi dainuotų žmogus, neturintis balso.

Paklaustas, ką mano apie kūrybinio rašymo mokymąsi, ar gali rašyti kiekvienas, poetas prisiminė, kad Vilniaus universitete ne vienus metus yra dirbęs su jaunaisiais rašytojais. Ir mokęs juos pirmiausia to, kaip nerašyti. O kaip rašyti, jie patys turėję suvokti. Svarbiausia vengti trafaretų, neminėti tam tikrų žodžių: širdis, meilė, Dievas...

„Derėtų tiesiog džiaugtis gyvenimu...“ O apie ką dabar rašo Marcelijus Martinaitis?

Apie kates, peles, spąstus. Martinaičiui dabar būtina gamta, rami aplinka, kai net nebūtina galvoti apie kūrybą: jam tiesiog patinka žvelgti į gyvenimą, žiūrėti, kaip paukščiai skraido, žolė auga. Gamta yra tikra. Poeto katinas Vanagynėje jaučia gerą žmogų, o blogo vengia. Tad buvo itin įdomu išgirsti poetą, skaitantį ir interpre­ tuojantį savo eiles „Pelytė knygų lentynoje", „Pelių ruduo",,,Kukutis bulvienoje",,K. B. apie tai, kam reikalingas menas",,,Fotografija: stirnos ant plento",„Poetas su juodu nimbu" ir kt.

Ko poetui dabar labiausiai reikia? „Dabar visiems visko labai daug reikia, be saiko, tačiau jam-visai nedaug, visai paprastų daiktų, turimų pojūčių." Marcelijų Martinaitį žavi tiesiog tai, kaip varnos skraido kieme. Didžiausi vargšai yra tur­ tingi žmonės, vergaujantys daiktams, nuolat dėl visko bijantys. Tokie žmonės nebejunta kvapo, spalvos. O skurdas gali būti gražus, jei jis nėra mirtinas. Juk žmogus gali išmokti tiesiog gyven­ ti, sužinoti, kur, kas ir kaip tinka. Kodėl nelieka gyvenimo džiaugsmo?Todėl, kad yra visko daug, bet žmonės nelaimingi. Jiems nuolat kažko trūksta. O derėtų tiesiog džiaugtis gyvenimu, kvapais, spalvomis, gamta, artimais žmonėmis, stengtis vis dar atrasti knygą ir gėrėtis skaitymu...

J. Vaičiulio nuotr.

universitas

8

2013 m. balandis

vilnensis

♦

f k k diskusija

Apie Vilniaus universiteto statutą ir autonomiją „Universitas Vilnensis“ tęsia diskusiją apie VU statutą ir autonomiją (plačiau skaitykite naujienos.vu.lt) Doc. dr. Kęstutis Dubnikas, akademinių reikalų prorektorius Vilniaus universitetas, gindamas savo statuto projektą, siekia Įtvirtinti teisinę autonomiją, kuri tiesiogiai kiltų iš Lietu­ vos Konstitucijos. Taip autonomijos reikalas iš funkcinio lygmens per­ keliamas į universiteto, kaip išskirtinės institu­ cijos, statuso klausimą.

Savo ruožtu, šis statusas nesiriboja tik teise, jis yra ginamas remiantis didžiąja - šimtmečių - tradicija

Prof. Rimvydas Petrauskas, Istorijos fakulteto dekanas Užsitęsusi Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo istorija yra senos istorijos apie universiteto ir politikos arba, tiksliau, universiteto ir viešosios

Prof. Dalia Leinarte, Lyčių studijų centro direktorė <...> Mūsų bendruomenė ne­ reikalauja pripažinti absoliučios universiteto autonomijos. Štai čia norėčiau atkreipti dėmesį į esminį universiteto autonomijos aspektą.

Neginčijant fakto, kad valstybinis universitetų veiklos reguliavimas turi būti vykdomas, terminas „vals­ tybinis reguliavimas" šiuo atveju turėtų būti suprantamas išimtinai kaip atskaitomybė. Kitaip tariant, universiteto veikla turi būti teisėta, privalo būti atliekamas griežtas vidinis ir išorinis veiklos auditas. Tačiau„valstybinis reguliavimas" jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip universiteto veiklos krypčių nusta­

bei „mažąja" - nepriklausomos Lietu­ vos - tradicija, kuri ir suteikė universite­ tui išskirtinumą - Įstatymu patvirtintą statutą. <...> <...> galima drąsiai teigti, kad yra pamatinis skirtumas tarp „realios" ir „simbolinės" autonomijos sampratų.

Būtent šis konceptualus nesutarimas ir nesupratimas ar nenoras suprasti yra tikroji ginčo esmė ir tikroji priešprieša, nors ji ir panardinta nesibaigiančiose diskusijose dėl vienokių ar kitokių teisės normų. Žinia, negalima igno­

ruoti, kad universitetai konkrečiame pasaulyje turi daugybę veiklų bei tikslų, kad egzistuoja jų įsipareigojimai visuomenei, todėl visi autonomijos komponentai turėtų būti maksimaliai užtikrinti. Tačiau iš principo universitetas neturi jokios kitos funkcijos kaip būti universitetu. Tapatybės iš­

valdžios ryšį, tęsinys. Akademinių laisvių klausimas aktualus tapo nuo

kiai išdirbtą reguliaminą." Tačiau su

pat universitetų atsiradimo. Tačiau labai abejotina, ar istorinės paralelės gali šiuolaikiniam ginčui suteikti kokių nors paruoštų atsakymų. <...> ankstyvoji Vilniaus universite­ to istorija liudija skirtingą„autonomijos" laipsnį: galima kalbėti apie nuo viešosios valdžios struktūrų apgintą laisvę, tačiau sykiu nebuvo galimybių

Apšvietos laikais prasidėjusių pokyčių vienaip ar kitaip susidurdavo visi Eu­ ropos universitetai.

Autonomijos idėja naujai sufor­

muluota tik XIX a. Alexandro von Humboldto, kuris pamėgino aiškiau

atskirti valstybinę valdžią nuo univer­ siteto reikalų.Tačiau tuo metu Vilniuje

universitetas jau buvo uždarytas,

todėl sąlygų skleistis universiteto

tikras ribotumas: buvo mažiau galimy­

to laikotarpio tarpukariu, toks dialogas

bių pasireikšti įvairumui, moksliniam

Ona Valiukevičiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aš šališka, nes pati esu Vilniaus universiteto auklėtinė. Žinant Universiteto reikšmę ir nuopel­ nus, tikrai pritarčiau ir jo nacio­ naliniam statusui, ir tam, kad VU statutas būtų įtvirtintas įstatymu.

santykiams tarp universiteto ir viešo­

sios valdžios, teko laukti ilgus metus.

Neskaitant Stepono Batoro universite­ ilgą laiką taip ir neprasidėjo ir čia, ko

gero, glūdi istorinės dabartinio nesu­

sikalbėjimo šaknys. Galbūt dabartinė

mokslo įstaigos, kaip katalikiško universiteto, kryptis, reikėjo priimti

situacija vėlesnių istorikų bus vertina­

tymas, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą. Valstybinis aukš­ tųjų mokyklų veiklos reguliavimas negali būti tapatinamas su, pavyz­ džiui, AB„Lietuvos energija" veiklos reguliavimu. <.„> <...> Akivaizdu, kad nesuteikus universitetams savivaldos teisės ir apribojus jų institucinę autonomiją, atsigręžtume į XIX a. Pavojų slepia ir tai, kad šiandien apribojus aukštųjų mokyklų savivaldą universitetai taptų politinių partijų ir jų programų vykdytojais. Kaip žinoma, Lietuvoje politinės programos keičiasi kas ketverius metus. Kas galėtų paneigti, kad vienais metais Fizikos fakulte­ tas būtų skatinamas plėtoti saulės energijos naudojimą, o po ketverių metų Ekonomikos fakultetas turėtų paneigti ekonominį šio energijos šaltinio pagrįstumą?

Europos Komisijos 2006 m. gegu­ žės 10 d. kreipimesi išdėstyta nuo­ monė, kad universitetai negalės tapti inovatyvūs ir atspindėti visuomenėje vykstančių procesų, jei jiems nebus suteikta reali autonomija. Universi­ tetų veiklos pagrindas yra minties laisvė, kuri leidžia aukštosioms mo­ kykloms tapti naujų idėjų šaltiniu.

Būtent ši laisvė ir išskiria universitetus iš kitų visuomenės institucijų, suteik­ dama jiems ypatingą, visuomenės pasitikėjimu grįstą statusą.

pažintų universiteto tapatumą, laisvę, o ne tarnystę. Ir nereikėtų baimintis, kad dėl to jis nebebus susaistytas su visuomene ir pasauliu. Jis gali ne tik atitikti visuomenės lūkesčius, bet ir juos formuoti. Bet jei VU Statutas yra tik vienos iš viešųjų įstaigų reguliavi­ mo dokumentas, tai nei tradicijos, nei privilegijos čia neturi jokios prasmės.

autonomijos idėjai, o sykiu formuotis

iš šalies buvo nustatyta pagrindinė

kitų sudarytą statutą ir gana smul-

būti lyginamas su verslo bendrove, visuomenine organizacija ar profesine mokykla. Bet autonomija nėra nepri­ klausomybė. Galima išgirsti sakant, kad jei norite būti nepriklausomi, tai išsikovokite laisvę rinkoje, būkite nau­ dingi. Tradiciškai universitetai kūrėsi gavę valdovo privilegiją veikti - tuo ir pripažįstama jį esant tikrą. Nebijoki­ me pasakyti, kad dabartinėje situaci­ joje Statuto tvirtinimas įstatymu yra Privilegija. Šis „simbolinis" aktas pri­

panašaus pobūdžio problemomis iki

kurti„autonominių struktūrų" univer­ siteto viduje. Kaip rašo žymus Bažny­ čios ir universiteto istorikas Paulius Rabikauskas:„Kol Universitetas buvo jėzuitų rankose, jame pastebimas tam

visapusiškumui <...>. Jam iš anksto ir

saugojimas ir yra autonomijos sąlyga, kuri ateina iš tradicijos žinojimo. Tad autonomijos subjektas yra pats uni­ versitetas. Net ir naujai kuriamas ar atkuriamas universitetas, jei iš tiesų toks yra, neatsiranda kaip valdžios steigiama įstaiga, kuriai nurodoma, kokias funkcijas turi atlikti suteikiant tam tikras savireguliavimo laisves ir tuo esą pripažįstant jo autonomiją.

Jei universitetas nesiremia savo idėja, kad mokslo, švietimo ir lavinimo siekis veda į laisvų žmonių susitelkimą ne už­ sakymams vykdyti ir funkcijoms atlikti, o dalytis pačios intelektinės veiklos rezultatais, tai jis geriausiu atveju bus tik aukštoji mokykla.

Autonomijos kildinimas iš jo paties reiškia pripažinimą, kad, anot Michaelo Oakeshotto, universitetas yra „ne iš šio pasaulio". Paprastai sakant, jis negali

Rima Baškienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė

ma kaip, tikėkimės, galų gale sėkme pasibaigusių paieškų metas?

Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos Sei­ mo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos tarybos pirmininkas

Manau, kad VU išskirtinumo pri­ pažinimas nieko neįžeistų, o tiesiog parodytų mūsų visų suvokimą, kad Vilniaus universitetas tikrai yra mūsų pasididžiavimas. Kitiems universite­ tams linkiu pasitempti iki tokio lygio ir garbingai konkuruoti.

įtvirtintas ir garantuotas dalykas, bet

ir praktiniais veiksmais įgyvendina­ mas dokumentas. Gyvenime tenka susidurti su savotišku dualizmu, kai teisinė bazė tai garantuoja, tačiau praktiniais veiksmais, tiek vyriausybės institucijos, pavyzdžiui, ir garantuo­ damos finansavimą, ir atitinkamai reglamentuodamos tam tikrus mo­ kymo proceso reikalus, linkusios peržengti tą labai jautrią, bet labai svarbią autonomijos klausimams liniją, tai, aš manau, du labai svarbūs mano paminėti dalykai ir nė vieno iš jų neišskirčiau.

Esama dalykų, kurie gyvenime yra būtent išskirtiniai. Žinant Vilniaus

Mano pozicija yra palanki Vilniaus universitetui, kaip institucijai, turin­ čiai išskirtinę svarbą šalies univer­ sitetinei kultūrai, Lietuvos švietimo ir mokslo raidai. Aš manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi atsižvelgti į šituos veiksnius, juolab tvirtindamas Vilniaus universite­ to statutą įstatymu.

Aukštųjų mokyklų autonomijos statusas turi būti ne tik teisiškai

universiteto istoriją, kiek šis univer­ sitetas davė Lietuvos valstybei ir

jos visuomenei, istorijai ir kultūrai, kokią svarbią simbolinę reikšmę jis

turi, aš manau, kad mes neįžeisime ir neignoruosime kitų universitetinių

mokymo įstaigų, suteikdami tam tikrą pagrįstą istorinį išskirtinumą Vilniaus universitetui.

Todėl aš esu už įstatyminę statuto įtvirtinimo formą.

Audronė Pitrėnienė, Lietu­ vos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Iš vienos pusės, Vilniaus universi­ tetas yra išskirtinis. Mes suprantame, kad jis - pats seniausias ir vienintelis toks. Svarbu, kad VU siekiamas išskirtinumas nepažeistų kitų universitetų noro turėti tam tikrą statusą.

<-

universitas

2013 m. balandis

9

vilnensis

_________________________________ __________________ _ apklausai a a

VU dėstytojai - apie darbą Universitete <MgB'

% iį* ViBIIB®t V-'SiOMW

B

VU Kokybės vadybos centras (KVC) kas dvejus metus atlieka dėstytojų apklausas apie darbą Universitete. 2012 m. pabaigoje internetinės apklausos būdu, siekiant išsiaiškinti, kaip dėstytojai vertina darbą Universitete, kokie veiksniai kuria akademiniam darbui palankią aplinką ir kaip jie yra įgyvendinami, buvo apklaustas Universiteto akademinis personalas (2010 m. atlikta dės­ tytojų apklausa apie studijų kokybę lemiančius veiksnius). Buvo apklausta 39,6 proc. visų dėstytojų siekiant jų proporcingo dalyvavimo pagal padalinį ir pareigas.

Straipsnyje pristatoma tik dalis 2012 m. tyrimo rezultatų. Detalūs 2010 m., 2012 m. vykdytų apklausų rezultatai skelbiami VU intranete KVC skiltyje „Grįžtamasis ryšys“.

Įvairių su darbo sąlygomis susijusių veiksnių vertinimas

tyvacija susijusių veiksnių svarbą ir

niui skiriamos svarbos ir jo realaus

jų įgyvendinimą Universitete. Kaip

įgyvendinimo.

svarbiausius kriterijus pasitenkinimui

Universiteto valdymą reikšmingai

darbu respondentai nurodė darbo

geriau vertina Chemijos ir Fizikos

VU dėstytojai įvertino įvairių su

užmokestį (4,65 balo naudojant 5

fakultetų darbuotojai. Reikšmingai

darbo sąlygomis susijusių veiksnių

balų sistemą), pedagoginės ir moks­

blogiau - Teisės fakulteto darbuo­

svarbą savo pasitenkinimui darbu ir

linės veiklos pripažinimo sistemų

tojai. O profesoriaus pareigas einan­

šių veiksnių įgyvendinimą Universite-

buvimą (atitinkamai 4,55 ir 4,54 balo),

tys darbuotojai reikšmingai geriau

te.Tarp svarbiausių veiksnių - prieiga

atestacijos nešališkumą (4,54 balo).

vertina šių veiksnių įgyvendinimą:

prie reikalingų mokslinės informaci­

Geriausiai įgyvendinimo požiūriu

padalinio vadovybės atsižvelgimą

jos šaltinių (4,78 balo vertinant 5 balų

buvo įvertinti šie veiksniai: dėsty­

į bendruomenės siūlomas idėjas ir

skale), studentų motyvacija mokytis

tojų atestacijos nešališkumas (3,47

pastabas bei dalykišką ir korektišką

(4,76 balo), tolerancija ir pagarbus

balo), aiškus krūvio paskirstymas

padalinio vadovybės bendravimą su

bendravimas tarp kolegų (4,61 balo),

dėstytojams (3,34 balo), atestacijos

darbuotojais.

aprūpinimas darbui su studentais

standartai (3,25 balo). Kaip ir 2010 m.

reikalinga įranga (4,58 balo).

dėstytojų apklausos metu, labiausiai

Pažymėtina, kad, kaip ir 2010 m.

netenkinantis veiksnys buvo darbo

KVC atliktame tyrime, dėstytojai visų

užmokesčio dydis, įvertintas vos 2,27

veiksnių įgyvendinimą vertina ma­

balo (2010 m. darbo užmokesčio ade-

žesniais balais nei svarbą, kurią teikia

kvatumas buvo vertintas 2,3 balo).

1 pav. Įvairioms veikloms skiriamas ir pageidaujamas skirti darbo laikas, proc.

Darbo laiko pasiskirstymas Dėstytojų taip pat buvo prašoma nurodyti, kokią procentinę savo laiko

šiems veiksniams. Akademinis perso­

Kvalifikacijos tobulinimo ir moty­

dalį jie skiria ir kokią laiko dalį pagei­

nalas geriausiai įvertino tokių veiksnių

vavimo sistemos veiksnių svarbos

dautų skirti įvairioms veikloms. Dau­

įgyvendinimą: tolerancija ir pagarbus

ir jų įgyvendinimo palyginimas

giausia laiko darbuotojai skiria kon­

bendravimas tarp kolegų (3,86 balo

atskleidė, kad VU dėstytojai blogiau

taktiniam ir nekontaktiniam darbui

vertinant 5 balų skale), pagalbos pa­

vertina šių svarbių veiksnių įgyven­

su studentais - beveik 60 proc. viso

dalinyje teikimas su darbu susijusiais

dinimą: galimybės gauti finansavimą

laiko (atitinkamai 40,3 ir 20,4 proc.).

klausimais (3,68 balo) ir prieiga prie

iš Universiteto / fakulteto lėšų kelti

Moksliniam darbui skiriama 15,7, me­

reikalingų mokslinių šaltinių (3,64

kvalifikaciją; galimybių stažuotis ki­

todiniam - 10,9, organizaciniam - 8,3

balo). Dėstytojai mažiau patenkinti

tose mokslo institucijose sudarymas;

ir akademinės ir MTEP veiklos prista­

studentų motyvacija mokytis (3,01

pedagoginės veiklos pripažinimo

tymui - 4 proc. viso laiko (1 pav.).

balo), jų pasirengimu studijoms (3,07

ir motyvavimo sistema; mokslinės

Vidutiniškai kiekvienas darbuoto­

balo), dėstytojai taip pat pageidauja

veiklos pripažinimo ir motyvavimo

jas kontaktiniam ir nekontaktiniam

individualių darbo vietų padaliniuose

sistema, darbo užmokesčio dydis.

darbui su studentais norėtų skirti

20

0

■ Taip / greičiau taip

40

Ii Nei taip, nei ne

60

80

100

H Ne / greičiau ne

2 pav. Bendras Vilniaus universiteto kaip darbovietės vertinimas, proc.

(3,08 balo). 2010 m. tyrime dėstytojai

Profesoriai reikšmingai geriau nei

maždaug 12 procentinių punktų

iš dešimties dėstytojų yra visiškai

100 Universiteto dėstytojų. Rudens

taip pat teigė, kad pirmosios studijų

lektoriai vertina esamą pedagoginės

mažiau savo darbo laiko. Atitinkamai,

patenkinti dirbdami Vilniaus univer­

semestre šia galimybe galės pasinau­

pakopos studentai stokoja kritinio

veiklos pripažinimo ir motyvavimo

beveik 10 proc. punktų daugiau laiko,

sitete (žr. 2 pav.).

doti apie 200 dėstytojų.

mąstymo (įvertinta 3,0 balais pagal

sistemą. Taip pat profesoriai reikš­

nei šiuo metu yra skiriama, darbuo­

Labiausiai darbu Universitete

Kaip ir atlikus dėstytojų apklausą

5 balų skalę) ir gebėjimų spręsti pro­

mingai geriau nei visas kitas pareigas

tojai norėtų skirti moksliniams tyri­

patenkinti Teisės, Fizikos, Istorijos

2010 m., padaliniams rekomenduo­

blemas (įvertinta 2,9 balo).

einantys darbuotojai vertina gauna­

mams vykdyti. 2010 m. apklausoje

fakultetų darbuotojai. Labiausiai di­

jama teikti dėstytojams metodinę

dėstytojai taip pat tvirtino norintys

džiuojasi - Fizikos, Filosofijos ir Kauno

paramą, skatinant plačiau taikyti

skirti daugiau laiko visoms kitoms

humanitarinio fakultetų dėstytojai.

studentų savarankiško studijavimo,

veikloms mažinant laiką, skiriamą

Savo darbu Universitete labiausiai yra

kritinio mąstymo ir problemų spren­

auditoriniam darbui.

patenkinti profesoriaus pareigas ei­

dimo įgūdžius formuojančius meto­

Asistentai ir lektoriai reikšmingai

nantys darbuotojai. Įdomu ir tai, kad

dus. Subalansuoti, anot dėstytojų, labiausiai studijų kokybę lemiančių

Anot dėstytojų, didžiausias ato­

mo darbo užmokesčio dydį.

trūkis tarp veiksnių svarbos darbui

ir jų įgyvendinimo yra aprūpinant dėstytojus darbui su studentais reika­

Veiklos vadyba ir darbo atmosfera

linga įranga, individualia darbo vieta, studentų pasirengimo studijoms,

Pozityvumas, kolegiškumas, efek­

daugiau nei kitų pareigybių darbuo­

tie darbuotojai, kuriems Universitetas

motyvacijos mokytis ir dėstytojų tar­

tyvus Universiteto ir jo padalinių

tojai skiria laiko tiek kontaktiniam,

yra vienintelė darbovietė, taip pat

akademinių veiklų ir dažniausios dės­

pusavio dalijimosi patirtimi atveju.

valdymas kuria pagarba ir pasitikė­

reikšmingai labiau nei kiti darbuoto­

tytojų veiklos proporcijas. Vykdyti VU

jai yra patenkinti darbu čia.

Akademinio personalo kvalifikacijos

Labiausiai individualių darbo vietų

jimu grįstą atmosferą. Universiteto

tiek nekontaktiniam darbui su stu­ dentais. Šiam darbui skiriamą laiką

padalinyje trūksta docento ir lektoriaus

darbuotojai apklausos metu įvertino

lektoriai norėtų mažinti didindami

pareigas turintiems darbuotojams.

įvairių su vadyba ir darbo atmosfera

metodinio ir mokslinio darbo apimtis.

Profesoriai beveik visiems su darbo

susijusių veiksnių svarbą bei jų įgy­

O profesoriai reikšmingai daugiau

sąlygomis susijusiems veiksniams

vendinimą.

laiko skiria mokslinei veiklai irorgani-

tobulinimo nuostatuose numatytą

Jūs sakėte daroma

dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo

poreikio tyrimą ir planavimą bei užtikrinti dėstytojų kvalifikacijos

teikia mažiau svarbos, priešingai nei

Svarbiausiais veiksniais VU darbuo­

zaciniam darbui. Nepaisant to, jie taip

Atskirų padalinių dėstytojų apklau­

tobulinimo pažangą. Dėstytojų

asistento pareigas einantys darbuoto­

tojai įvardijo dalykišką ir korektišką

pat pageidautų šiek tiek padidinti

sos rezultatai buvo aptarti atvirose

akademinės veiklos vertinimą pagal

jai.Turintys mažesnį darbo stažą ir jau­

padalinio vadovybės bendravimą su

moksliniam darbui skiriamą laiką ma­

akademinės bendruomenės disku­

visus akademinius (ir pedagoginių,

nesni respondentai daugiau svarbos

darbuotojais (4,63 balo), padalinio

žindami kontaktinio ir organizacinio

sijose studijų kokybės užtikrinimo

ir mokslinių veiklų) bei dėstytojų

teikia įvairiems metodinės pagalbos

veiklos ir žmogiškųjų išteklių vadybą

darbo apimtis.

klausimais (plačiau skaitykite KVC

kvalifikacijos tobulinimo rezultatus

aspektams (susijusiems su dalyko

(atitinkamai 4,55 ir 4,53 balo). Pada­

tinklalapyje adresu www.kvc.cr.vu.lt)

susieti su skatinimo ir motyvavimo

ir padalinių kokybės koordinatorių susirinkimuose. Šios apklausos duo­

finansinėmis ir kt. priemonėmis.

menys kaip vienas iš šaltinių taip pat

dėstytojų teikiamą informaciją apie

panaudoti padalinių kokybės koor­

studijų kokybei ir dėstytojų pasiten­

(modulio) aprašo rengimu, studijų sie­

linio vadovybės dalykiškas ir korek­

kinių numatymu, mokymo ir vertinimo

tiškas bendravimas su darbuotojais

metodų taikymu, naudojantis virtualia

minimas tarp geriausiai įgyvendina­

mokymosi aplinka, kompiuteriniu

mų veiksnių (3,79 balo).

egzaminavimu ir pan.).

Bendras Universiteto kaip darbovietės vertinimas

Taip pat ne tik periodiškai kaupti

Dėstytojams trūksta planuojamų

Dauguma apklaustų dėstytojų

pokyčių pristatymo ir aptarimo su

(81 proc.) yra patenkinti darbu, dar

jais padalinyje ir Universitete (2,99

šiek tiek didesnis procentas - 85

Atsižvelgiant į dėstytojų išreikštą

taikyti gautą informaciją rengiant

balo). Jie taip pat yra nepatenkinti

proc. - dėstytojų didžiuojasi dirban­

poreikį kelti kvalifikaciją, pavasario

ir įgyvendinant konkrečias studijų

žmogiškųjų išteklių vadyba padali­

tys Universitete. Lyginant bendrą

kokybės gerinimo priemones.

nyje (3,19 balo). Žmogiškųjų išteklių

dėstytojų pasitenkinimą darbu su

semestre tęsiamas dėstymo patirties ir meistriškumo mokymų ciklas. Šių

Apklausos dalyviai įvertino įvairių

vadyba padalinyje išsiskiria iš kitų dėl

2010 m. apklausos duomenimis,

mokymų metu galimybė kelti savo

su kvalifikacijos tobulinimu ir mo­

didžiausio atotrūkio tarp šiam veiks­

išlieka ta pati tendencija - aštuoni

pedagoginę kvalifikaciją sudaryta

Kvalifikacijos tobulinimas ir motyvavimo sistema

dinatorių rengiant padalinio studijų

kinimui darbu Universitete svarbius

kokybės gerinimo 2013 m. planus.

veiksnius ir jų įgyvendinimą, bet ir

Kokybės vadybos centro informacija

universitas

10

2013 m. balandis

vilnensis

e k k sukaktis________________________________________________

<V DVIDEŠIMT ORIENTALISTIKOS CENTRO METŲ Vilniaus universiteto Orientalistikos centras šiemet mini dvidešimties metų veiklos sukaktį. Žvelgiant iš Vilniaus universiteto istorijos perspektyvos, tai nėra didelis laiko tarpas, tačiau tokios sukaktys suteikia gerą progą peržvelgti jau nuveiktus darbus, įvertinti esamą padėtį ir numatyti ateities kontūrus.

Vytis VIDŪNAS, Orientalistikos centro lektorius Šiuo metu kaip universiteto ka-

mieninis padalinys veikiantis Orien­ talistikos centras savo įkūrimo data gali laikyti 1993 m. sausio 14 d., kai Vilniaus universiteto Senatas pritarė Filologijos fakulteto mokslinės ta­ rybos sprendimui steigti Filologijos fakultete Orientalistikos sektorių.

Koordinuoti ir inspiruoti steigiamo sektoriaus veiklą minėtais nutarimais buvo patikėta šių eilučių autoriui tuo metu Filologijos fakulteto Klasi­ kinės filologijos katedros asistentui (žr. Vilniaus universiteto Senato po­ sėdžio protokolas Nr.1, 1993-01-14, Vilniaus universiteto archyvas). Visai neseniai paminėjome orientalistinių studijų Vilniaus universitete 200 metų jubiliejų. Priminsiu, kad 1810 m. bir­ želio 1 d. Senato sprendimu Vilniaus universitete buvo įsteigta Rytų kalbų katedra (plg. Mejor, Marek 2009. „Early history of Oriental studies at Vilnius University", Actą Orientalia Vilnensia 10:15-28). Tačiau dėl gerai žinomų tragiškų mūsų tautai istorinių aplinkybių sistemingesnės orien­ talistinės studijos Lietuvoje taip ir nesusiformavo iki pat XX a. pabaigos.

Jau po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. VU Filologijos fakultete buvo pradėtos kaip pasirenkamo­ sios disciplinos dėstyti Rytų kalbos, todėl ir atsirado poreikis steigti tokio pobūdžio studijas koordinuojantį darinį. Šioje vietoje derėtų prisiminti,

kad Orientalistikos centro steigimą ir veiklą aktyviai palaikė tuometinis Filologijos fakulteto dekanas doc.

Kęstutis Urba ir šviesaus atminimo VU rektorius prof. Rolandas Pavilionis. Įsteigus Orientalistikos centras kurį laiką veikė kaip Filologijos fakulteto padalinys, tačiau jau po kelerių metų buvo performuotas į universitetinį centrą, o pagal 2012 m. patvirtintą Universiteto statutą įgavo kamieninio padalinio statusą. Įvairiais laikotar­ piais centrui, be šių eilučių autoriaus, yra vadovavę Dalia Švambarytė, kuri

ir dabar eina Orientalistikos centro docentės pareigas, ir Egdūnas Račius (dabar Vytauto Didžiojo universiteto profesorius). Nuo 2004 m. vasario Orientalistikos centrui vadovauja prof. habil. dr. Audrius Beinorius.

Savo veiklą Orientalistikos centras pradėjo nuo Rytų kalbų dėstymo įvai­ rių fakultetų studentams. Pradžioje buvo dėstomas sanskritas ir japonų kalba, vėliau atsirado galimybių dės­ tyti arabų, kinų ir hindi kalbas. Per keletą metų Orientalistikos centras tapo ne vien kalbas dėstančių, bet ir kitų įvairiose Azijos šalių kultūros sri­ tyse dirbančių specialistų susibūrimo ir traukos vieta. Todėl jau nuo pasku­ tinio praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio kaip pasirenkamosios disci­ plinos Orientalistikos centre buvo pradėti siūlyti įvairūs teoriniai kursai, nušviečiantys įvairius Azijos šalių kultūros ir istorijos aspektus. Drauge buvo aiškiai juntamas studijuojančio jaunimo poreikis gauti sistemingesnių žinių, kurios būtų atspindėtos ir baigus studijas gaunamuose diplo­ muose. Todėl tuo metu Orientalistikos centre buvo įsteigtos vadinamosios „mažosios" (angį, terminas „minor") japonologijos (1995 m.) ir indologijos (1998 m.) specialybės. Tokios specialybės atitiktų pagal mūsų dienų aukštojo mokslo reglamentą diegiamą gretutinių studijų modelį, kai studentai šalia savo pagrindinių studijų renkasi dar ir papildomas studijas pagal patvirtintą programą.

Baigę tokią programą studentai gau­ na atitinkamą papildomą diplomą ar sertifikatą. Reikia pasakyti, kad šių papildomų programų praktika buvo gana sėkminga, nes dalis žmonių, pradėjusių tokiu būdu orientalistines studijas, sėkmingai tęsėjas įvairiuose pasaulio Orientalistinių studijų cen­ truose ir dabar sėkmingai darbuojasi tiek pačiame Orientalistikos centre, tiek kitose institucijose.

Esminiai pokyčiai Orientalistikos centro laukė amžių sąvartoje. Pagau­ sėjęs centre bendradarbiaujančių orientalistikos specialistų būrys, išsiplėtęs dėstomų disciplinų spek­ tras, taip pat labai aiškiai juntamas

A. Binderio bibliotekos perdavimas Orientalistikos centrui 2008 metais

poreikis leido Orientalistikos centrui nuo 2001-2002 mokslo metų priimti studentus studijuoti pagal centro pa­ rengtą ir patvirtintą bakalauro studijų programą „Lyginamosios Azijos stu­ dijos" (nuo 2009 m.„Azijos studijos").

Prie programos kūrimo darbavosi gausus būrys specialistų - tiek etati­ nių Orientalistikos centro darbuotojų, tiek dėstytojų valandininkų. Šioje vie­

Orientalistikos studentų krikštynų akimirka

toje verta paminėti daug metų Orien­ talistikos centro studentams dėsčiusį kultūrologą profesorių Antaną Andri­ jauską (šiuo metu Lietuvos MA narys), kurio pagalba rengiant pirmąsias, Lietuvoje orientalistines studijų pro­ gramas buvo labai svarbi. Pagal dabar veikiančią „Azijos studijų" bakalauro programą studentai gali rinktis indologijos, sinologijos, japonologijos, arabistikos, turkologijos ir iranistikos specializacijas (siūlomų specializacijų sąrašas kiekvienais metais šiek tiek keičiasi). Nuo 2006 m. Orientalistikos centras vykdo ir tarpdisciplininę ma­ gistro studijų programą„Šiuolaikinės

Azijos studijos", į kurią priimami tiek Orientalistikos centro programą pabaigę, tiek kitas humanitarinio pro­ filio specialybes studijavę bakalaurai. Šiuo metu Orientalistikos centras yra

išleidęs penkias bakalauro ir tris ma­ gistro studijų laidas, apie 200 centro parengtų specialistų darbuojasi tiek valstybinėse Lietuvos institucijose, tiek privačiame sektoriuje, užpildyda­ mi kasmet vis didėjančio Azijos šalių specialistų poreikio nišą. Jau daugiau nei dešimtmetį Orientalistikos centre veikia vakarinė Rytų kalbų mokykla, kurioje įvairias Azijos kalbas gali studijuoti visi norintieji. Šiame pro­ jekte kaip dėstytojai dažnai dalyvauja Orientalistikos centro absolventai.

Kiti svarbūs pokyčiai, įvykę XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje, buvo susiję su materialinės studijų bazės kūrimu ir tobulinimu. Orientalistikos centras savo veiklą pradėjo nedide­ liame kambarėlyje, didžioji pradinės įrangos dalis buvo dovanota įvairių Azijos šalių ambasadų. 1999 m. cen­ tras laimėjo Japonijos vyriausybės kultūrinės paramos konkursą ir gavo daugiau kaip 1 mln. litų paramą. Už

Orientalistikos skaitykla VU bibliotekoje

šią sumą Orientalistikos centre buvo instaliuota moderniausia to meto kalbų mokymo ir paskaitų dėstymo įranga, centras persikėlė į erdvesnes patalpas, kur buvo atskiros patalpos administracijai ir auditoriniam darbui.

Nuo to laiko materialinė studijų bazė yra nuolat nuosekliai gerinama. Pa­ dedant atitinkamoms ambasadoms, Orientalistikos centre įsteigtos ir pagal šiuolaikines technologijas įrengtos japonų, hindi, kinų audito­ rijos, greitu laiku turėtų atsirasti ir arabų auditorija. Nuo 2010 m. kaip Orientalistikos centro padalinys veikia Vilniaus universiteto ir Kinijos Liaudies Respublikos švietimo minis­ terijos įsteigtas Konfucijaus institutas, kurio tikslas yra skatinti bei plėtoti su Kinija susijusius mokslinius tyrimus ir studijas, taip pat organizuoti akade­ minius bei kultūrinius renginius. Nuo pat centro veiklos pradžios palaikomi nuolatiniai glaudūs bendradarbia­ vimo ryšiai su tiriamų regionų šalių ambasadomis, todėl Orientalistikos centrui dažnai tenka atlikti ir tam tikras diplomatines funkcijas.

Labai svarbi studijų materialinių išteklių sudedamoji dalis yra biblio­ teka. Orientalistinė biblioteka buvo pradėta kaupti vos įsteigus centrą, ir buvo pradėta nuo visiško nulio. Ilgą laiką centro darbuotojų pastangomis ir gavus įvairių donacijų sukauptos knygos buvo laikomos vienoje iš centro auditorijų. 2008 m. šveicarų mokslininko ir kolekcininko Alfredo Binderio paveldėtojai padovanojo Orientalistikos centrui jo ilgus metus kauptą orientalistikos biblioteką. Šiuo metu centras turi sukaupęs

vieną turtingiausių Rytų Europoje orientalistinės srities leidinių fondą, kurį kasmet papildo apie 3 000 nau­ jų leidinių. Prieš keletą metų tapo akivaizdu, kad Orientalistikos centrui sunku laikyti ir aptarnauti savo erdvė­ je tokią gausybę leidinių, todėl fondai

buvo perkelti į VU bibliotekos įsteigtą Orientalistikos skaityklą, kurioje gali lankytis visi norintys ir besidomintys Azijos šalių kultūra.

Orientalistikos centro darbuotojai aktyviai užsiima moksline ir meto­ dine veikla. Nuo 2000 m. centras leidžia kasmetinį mokslo žurnalą „Actą Orientalia Vilnensia", kuris nuo 2007-ųjų yra įtrauktas į tarptautines duomenų bazes. Šiuo metu išleista

jau 12 žurnalo tomų. Centro dėsty­ tojai publikuoja vertimus iš Azijos kalbų, rengia vadovėlius, žodynus.

Vien 2012 m. pasirodė dvi centro dar­ buotojų knygos- Audriaus Beinoriaus monografijajndija irVakarai. Kultūrų sąveikos pjūviai" ir Valdo Jaskūno pa­ rengtas kritinis Džajadevos poemos „Gytagovinda" vertimas iš sanskrito.

Orientalistikoš centro mokslininkai yra dažni įvairių tarptautinių mokslo renginių ir projektų dalyviai. Šiuo metu Orientalistikos centre įvairiose srityse darbuojasi per 30 bendradarbių - etatinių darbuotojų ir dėstytojų valandininkų. Pastaraisiais metais formuojasi naujos mokslinių tyrinėjimų ir studijų kryptys. Prieš porą metų Orientalistikos centre pradėjo veikti Centrinės Azijos studijų padalinys, siūlomos gretutinės tibetologijos studijos, dėstomi keli su Afrikos studijomis susiję kursai. Labai aktyviai veikia Orientalistikos centro Studentų atstovybė. Vilniaus universiteto Orien­ talistikos centras nuo pat savo įkūrimo buvo ir esmiškai tebėra unikalus tuo, kad jau dvidešimt metų nuosekliai plėtoja orientalistines studijas ir moks­ linę veiklą, o to dar nėra buvę per visą Lietuvos mokslo istoriją.

Belieka viltis, kad centras tinkamai pasitiks jo laukiančius ateities iššūkius ir toliau plėtos savo veiklą, galbūt transformuodamasis į didesnį ir pla­ tesnės apimties regioninių studijų darinį Vilniaus universitete.

Nuotraukos iš OC arch.

universitas

2013 m. balandis

11

vilnensis

____________________________________________ konferencijos iii

GMF Geologijos ir mineralogijos katedra paminėjo 210 metų sukaktį Juozas PAŠKEVIČIUS, doc. dr. Petras ŠINKŪNAS, GMF Geologijos ir mineralogijos katedra Jau 1781-1783 m. Ž. E. Žiliberas

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedra šiemet pažymi savo 210 metų sukaktį. Kovo 1 dieną šiai progai skirtame renginyje buvo pabrėžta, kad Universi­ teto geologinės katedros nuėjo ilgą, sudėtingą ir įdomų raidos kelią.

Vilniaus universitete lotynų kalba skaitė mineralogiją kaip dalį gamtos istorijos kurso to paties pavadinimo katedroje. Jis iš Gardino į Vilniaus universitetą atvežė 10 000 vienetų mineralų kolekciją, 1780 m. paskelbė pirmąjį geologinį mokslinį straipsnį apie Vilniaus apylinkių kvarcinį smėlį.

Tai buvo geologijos mokslo pradžia Lietuvoje.

1784-1787 m. lotynų kalba mine­ ralogijos paskaitas ir paleontologijos pradmenis universiteto studen­ tams ir Vilniaus inteligentijai skaitė J. G. A. Forsteris, o studentus mokė ne tik auditorijoje, bet ir lauko sąly­ gomis. Jis evoliucijos idėjas skleidė dar prieš Ž. B. Lamarką ir Č. Darviną.

1792-1802 m. mineralogijos paskai­ tas skaitė F. Špicnagelis, sudaręs net septynias mokymo programas, o 1802-1803 m. - S. B. Jundzilas, kurį už atliktus tyrimus reikėtų laikyti ge­ ologijos pradininku Lietuvoje.

Mineralogijos katedros pradžia lai­ komi 1803 m., R. Simonavičiui įvedus atskirą mineralogijos kursą, skaitomą lenkų kalba, ir įkūrus Mineralogijos kabinetą. Kadangi R. Simonavičius neturėjo profesoriaus vardo, Mine­ ralogijos katedros įkūrimas nebuvo formaliai patvirtintas. R. Simonavičius surinko didelę mineralų ir uolienų kolekciją (12 643 vienetus), parašė disertaciją mineralogijos daktaro laipsniui gauti (1806 m.), tačiau prof.

S. B. Jundzilo sukritikuotas jos neap­ gynė. 1813 m. mirus R. Simonavičiui 1814-1817 m. mineralogiją skaitė fizikos profesorius F. Dževinskis, 1816 m. išleidęs vadovėlį „Mineralogijos pradmenys pagal Kernerį".

Pirmasis Mineralogijos katedros mi­ neralogijos profesorius (nuo 1823 m.)

Pažymint Geologijos ir mineralogijos katedros 210 metų sukaktį buvo pristatyta ir knyga apie prof. M. Kaveckį. B. Karmazos nuotr. buvo I. Horodeckis, paskaitas skaitęs 1817-1824 m. Vienus metus minera­ logijos kursą skaitė I. Jundzilas (18241825), paskui I. Jakovickis (1825-1832 m.), parašęs oriktognozijos irgeognozijos vadovėlį ir„Mineralogiją pritaikytą praktikai". Vėliau tą kursą skaitė keturių mineralogijos, petrografijos, geo­ logijos ir paleontologijos vadovėlių autorius N. Kumelskis ir E. Eichvaldas (1925-1938), organizavęs garsiąją eks­ pediciją po Lietuvą, Voluinę ir Podolę, kurios tyrimų rezultatus atspausdino vokiečių kalba. Taigi katedroje jau buvo surinkta europinio masto mine­ ralų, uolienų ir fosilijų kolekcija, lenkų kalba išleisti pirmieji mineralogijos vadovėliai, organizuoti su praktika susiję lauko geologiniai tyrimai.

1832-1922 m. Lietuva neturėjo universiteto. Stepono Batoro univer­

sitete Vilniuje Matematikos-gamtos fakulteto geologinės katedros steigė­ si 1920 m. Prof. J. Lukoševičius įkūrė Geofizikos katedrą ir jai vadovavo 1920-1928 m., dėstė kristalografiją ir mineralogiją. Tai buvo lenkiškas universitetas, turėjęs tris geologines katedras. Kvalifikuotas profesorius lietuvis J. Lukoševičius nepritapo prie lenkiško personalo. Prof. B. Rydzevskis 1920-1933 m. vadovavo Geologijos katedrai, tyrinėjo Vilniaus krašto ge­ ologiją, aprašė Druskininkų ir kitus gręžinius. 1936-1939 m. Geologijos katedros vedėju buvo E. Pasendorferis, be Vilniaus krašto geologijos ir geomorfologijos, tyręs irTatrų kalnus.

Prof. P. Radiševskis, 1926-1931 m. vadovavęs Mineralogijos katedrai, tyrinėjo Voluinės kristalines uolie­ nas, domėjosi Karpatų ir Šv. Kryžiaus

kalnų geologija. Prof. S. Malkovskis 1934-1939 m. vadovavo Mineralo­ gijos ir petrografijos katedrai. Ge­ ologijos paskaitos buvo skaitomos geografams, biologams, chemikams, farmacininkams ir žemės ūkio speci­ alybės studentams. Geografinės ir ge­ ologinės katedros daugiausia rengė geografijos mokytojus, kelių studentų specializacija buvo geomorfologija.

Dabartinės Geologijos ir minera­ logijos katedros raidai įtakos turėjo ir Lietuvos, nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Mine­ ralogijos ir Geologijos katedros. Jas sujungus, 1926-1940 m. Mineralo­ gijos ir geologijos katedrai vadova­ vęs profesorius M. Kaveckis, kaip ir daugelis kitų, vėliau persikėlė į Vil­ niaus universitetą. Vytauto Didžiojo universitete veikė trys geologinės katedros, į kurias iš užsienio grįžo geologinį išsilavinimą turintys speci­ alistai. Per trumpą laiką buvo surinkta gausi geologinė medžiaga, išgręžta gręžinių, sukurti Lietuvos geologijos pagrindai, sudaryti vis tobulesni geo­ loginiai žemėlapiai.

Vilniaus universitete prof. J. Dalinkevičiaus vadovaujama Geologijos katedra 1944-1963 m. rengė geologi­ nės nuotraukos, naudingųjų iškasenų paieškų ir žvalgybos specialistus.

Geochemijos, o vėliau ir geologinės nuotraukos, naudingųjų iškasenų paieškų ir žvalgybos specialistus rengė ir Mineralogijos katedra, 19441960 m. vadovaujama prof. M. Kaveckio. Taigi Lietuvoje buvo pradėti sistemingai rengti geologai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Profesoriai Juo­ zas Dalinkevičius ir Mykolas Kaveckis katedrose subūrė ypač darbščius savo pagalbininkus, kurie Lietuvai parengė pirmąsias geologų laidas.

Sovietmečio valdžios biurokratai pra­ džioje Vilniaus universitetą baigusius geologus siuntė dirbti į Rusiją, kitas respublikas, iš ten geologai atvykdavo dirbti į Lietuvą. Katedrų persona­ las, be skaitomų paskaitų, pradėjo nuodugnius Lietuvos geologinius

tyrimus paleontologijos, stratigrafijos, tektonikos, mineralogijos, hidro­ geologijos srityse. 1963 m. abi šios katedros buvo sujungtos į Geologijos ir mineralogijos katedrą. Jos vedėjais buvo doc. S. Žeiba (1963-1973 m.),

prof. J. Paškevičius (1973-1991 m.), doc. P. Musteikis (1991 -2005 m.), prof.

G. Motuzą (2005-2010 m.), šiuo metu yra doc. P. Šinkūnas. Į Geologijos ir mineralogijos ka­ tedros studijų planus buvo įtraukta daug naujų disciplinų, kurias iki šiol studijuoja ne tik bakalauro ir magistro studijų studentai, bet ir doktorantai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę katedroje dirbo ir dirba 5 profesoriai, 5 docentai, 7 lektoriai ir kiti darbuo­ tojai. Katedroje organizuojamos ge­ ologinės ekspedicijos, gręžinių kerno tyrimai, studentų mokomosios ir profesinės praktikos, vykdant įvairius mokslinius projektus ir programas, vyksta dėstytojų ir studentų mokslinis darbas, organizuojamos mokslinės konferencijos. Katedros darbuotojai apgynė 5 habilituoto ir 10 daktaro di­ sertacijų, parengė ir išleido 12 svarbių skaitomų kursų vadovėlių, paskelbė 16 monografijų, daug mokslinių straipsnių, įkūrė Lietuvos prestižinį mokslo žurnalą „Geologija", kurio nuo 1980 m. išleisti 76 tomai. Atkurtas Geologijos muziejus, veikia labora­ torijos, kabinetai. Katedroje buvo organizuotos 9 nacionalinės ir 14 tarptautinių mokslinių konferencijų.

Vilniaus universitete geologiją baigę mokslininkai ir specialistai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Renginyje taip pat buvo pristatyta naujausia knyga apie vieną iš geo­ loginių katedrų profesorių Mykolą Kaveckį (sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. Algimantas Grige­ lis). Renginyje paminėtos šviesaus atminimo katedros profesoriaus Algirdo Juozapo Gaigalo 80-osios gimimo metinės. Žymios Geologijos

ir mineralogijos katedros datos siejasi su žymių jos žmonių atminimu, o jų dėka katedra visam laikui įeis į istoriją.

Įvyko ketvirtoji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos konferencija Nors totalitarinis režimas žlugo, vis dėlto tikėti­ na, kad Lietuvos žmonės dar jaučia apie 50 metų trukusių represijų poveikį. Tokias prielaidas daro Lietuvos socialinių mokslų atstovai. Po daugiau nei 20 metų gyvenimo laisvėje pradeda kilti klau­ simų, ar mokame šioje laisvėje gyventi? Kokius priespaudos padarinius vis dar jaučiame?

Dovilė GRIGIENĖ Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrai suteikta parama - Europos socialinio fondo visuotinė dotacija - leido vykdyti projektą „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psicholo­ giniai padariniai ir jų įveika", kurio tikslas - išanalizuoti įvairių visuo­ menės grupių trauminės patirties, psichologinės sveikatos ir įveikos veiksnius socialinių transformacijų kontekste.

Kaip projekto dalis kovo 21 -22 die­ nomis VU vyko ketvirtoji kasmetinė Vilniaus traumų psichologijos kon­ ferencija „Psichologinės traumos ir savižudiškas elgesys besikeičiančioje visuomenėje", kurią organizavo Klini­ kinės ir organizacinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos psichologų sąjunga. Konferencijos tema - tarp­ disciplininė mūsų šalyje vykstančių procesų ir visuomenės psichologinės sveikatos problemų analizė. Šalia žymių Lietuvos psichologų tyrėjų ir praktikų (prof. Danutė Gailienė, prof. Gražina Gudaitė, prof. Nida

Prof. Danutė Gailienė pristato Lietuvos savižudybių rodiklius.

D. Grigienės nuotr.

Žemaitienė, dr. Robertas Povilaitis, dr. Ieva Vaskelienė ir kiti) praneši­ mus skaitė ir kitų disciplinų atsto­ vai. Demografinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr.

Domantas Jasilionis pristatė savižu­

dybių Lietuvoje sociodemografinius veiksnius, filosofė dr. Nerija Putinaitė skaitė pranešimą sovietinės moralės tema, psichiatras prof. Dainius Pūras dalijosi mintimis apie bes/keičiančią ar nes/keičiančią visuomenę ir joje

vykstančius procesus. Konferencijos viešnia - Onja Grad - žymi profesorė iš Slovėnijos, klinikinė psichologė psichoterapeute, daugelį metų skyrusi moksliniams tyrinėjimams ir praktiniam darbui su gedinčiais žmonėmis po artimojo savižudybės ar kitų trauminių netekčių, skaitė pranešimą„Savižudybė - didelė trauma tiems, kuriuos paliko".

Anot Vilniaus universiteto Kliniki­ nės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos ir projekto vadovės prof. Danutės Gailienės, šių metų traumų psichologijos konferencija išskirtinė tuo, kad buvo ne tik tarp­ tautinė, bet ir tarpdisciplininė. „Man tai labai svarbus dalykas ir pasididžia­ vimas, kad pagaliau mūsų iniciatyva apie šias temas atvyko kalbėti kitų svarbių disciplinų - filosofijos, demo­ grafijos, epidemiologijos - atstovai.

Labai svarbu kiek galima stengtis sugebėti įvertinti ir kas kitose disci­ plinose vyksta", - teigia prof. Danutė Gailienė.

universitas

12

fff

2013 m. balandis

vilnensis

mes - studentai

Kūrybinės dirbtuvės Hack4LT

EF studentams kariška savaitė įkvėpė motyvacijos ir naujų tikslų

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir Vil­ niaus universiteto biblioteka balandžio 4-5 dienomis surengė pirmąsias jungtines didžiausios Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA ir svarbiau­ sio Europos Sąjungos humanitarinių mokslų tyrimų skaitmenines infrastruktūras vienijančio tinklo DARIAH kūrybines dirbtuves (hakatoną) Hack4LT.

Visą savaitę kovo pa­ baigoje VU Ekonomikos fakultete (EF) paskaitas lankė devyni Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) trečio kurso persona­ lo vadybos programos kariūnai, o akademijoje gyveno, studijavo ir savo jėgas išbandė 11 fakulte­ to studentų. Taip pirmą kartą buvo įgyvendinti EF ir LKA studentų mainai.

EF arch. nuotr.

Kariūnams užsiėmimai EF buvo tarsi mažas civilinis žaidimas, o eko­ nomistams akademijoje teko visą savaitę plušėti kaip reikiant. Jie ten ne tik studijavo, bet ir gyveno, daly­ vavo pratybose, žygiuose -„visa galva buvo panardinti" į karišką gyvenimą. „Taip galėjome geriau pajusti, kokia yra kariūno diena ir LKA vyraujanti tvarka. Pirmą dieną buvo kiek sun­ kiau, tačiau po truputį vis labiau ap­ sipratome, kol galiausiai penktadienį net buvo gaila išeiti už akademijos sienų", - pasakojo trečio kurso stu­ dentė Arūnė Blažiūnaitė.

Antrakursė Agneta Venckutė seniai domėjosi studijomis LKA, paauglystė­ je net buvo sumaniusi ten stoti: „Per trumpą laiką išmokau daug naujų dalykų, tapau atsparesnė tiek šalčiui, tiek gyvenimui." Nei jos, nei kitų fa­ kulteto studentų neišgąsdino dienos pradžia 6 valandą ryto, mankštos ir krosai kieme spaudžiant šaltukui, psichofiziniai užsiėmimai, kai, įveikus baimes ir suvaldžius protą, reikėjo vaikščioti ant stiklo duženų bei vinių, kovinės savigynos pratybos, žygiai su 30-40 kg sveriančiomis kuprinėmis ir kiti kariški išbandymai. „Smagu, kad nė viena mūsų minutė nepradingo veltui - nuo ankstaus ryto iki vėlaus

vakaro vyko įdomiausi užsiėmimai.

Mūsų dienos čia buvo ilgos ir pras­ mingos",- pasakojo studentė Kristina Šiaudkulytė.

Studentus sužavėjo ne tik įdomūs užsiėmimai, bet ir patys kariūnai. „Jie papasakojo apie savo patirtis misijose Afganistane ir Irake, apie pačią kariuo­ menę, jos svarbą mūsų valstybei.

Buvo įdomu bendrauti, sužinoti jų tradicijas, išgirsti pasakojimus apie pirmo kurso išbandymus ir linksmus nutikimus pratybose. Kariūnai mus priėmė tikrai draugiškai ir labai rūpi­ nosi visą savaitę. Nors ir turėjome ne tokį griežtą grafiką kaip tikri kariūnai, pajutome karišką drausmę. Ateityje šiuose mainuose patarčiau dalyvauti studentams, nebijantiems iššūkių.

Manau, jog kariška tvarka padės labiau įvertinti laisvalaikio minutes, o gauta informacija ir patirtis suteiks platesnį ir objektyvesnį požiūrį į kariuomenę.

O visiems EF studentams linkėčiau pasimokyti iš LKA punktualumo ir užsispyrimo siekiant savo tikslų", - sakė studentė Aurelija Gylytė.

Viena iš labiausiai studentams įsiminusių akimirkų - kiekvieną rytą keliama Lietuvos vėliava visiems giedant Lietuvos himną. „Būdamas šalia, tu susimąstai ir supranti, kiek

D. Versecko nuotr.

Hack4LT - tai neformalios dirbtu­ vės, suburiančios kompetentingus ir entuziastingus programinės įrangos kūrėjus, skatinančios per trumpą laiką įgyvendinti įdomias, pritai­ komas ir prasmingas programines idėjas. Kūrybinėse dirbtuvėse vyko intensyvios programavimo sesijos, kuriose skirtingos darbo grupės, panaudodamos atvira prieiga pasie­ kiamus EUROPEANOS skaitmeninius išteklius, realizavo idėjas dviejose teminėse erdvėse: EUROPEANOS išteklių pritaikymas visuomenės poreikiams ir EUROPEANOS išteklių pritaikymas humanitarinių mokslų tyrimų poreikiams.

Dviejų geriausių idėjų, paverstų technologiniais sprendimais (prototi­ pais), autoriai apdovanoti piniginiais prizais.

Už idėją humanitarinių mokslų sri­ tyje įvertinta „Manuscript" komanda (Mantas Zimnickas, Albertas Gimbu­ tas ir Justas Sadzevičius). Nugalėtojai sukūrė visuomenišką rankraščių transkripcijos sistemą, padedančią pažymėti žodžius rankraščio skait­ meninėje kopijoje (paveiksliuke) ir leisiančią atlikti rankraščio analizę.

Jie laimėjo VU Rektoriaus įsteigtą 500 eurų prizą.

Tokio pat dydžio informacinių sis­ temų ir programinės įrangos kūrimo bendrovės UAB „Asseco Lietuva" įsteigtas prizas už idėją, orientuotą į plačiąją visuomenę, skirtas„Code United" komandai (Kostas Rutkauskas, Maksimas Sorokinas, Mindaugas Ūba ir Saulius Mikalonis). Komanda sukūrė smagų edukacinį žaidimą, skatinantį žaidėjus varžytis tarpusavyje atsakant

į įvairius su Lietuvos istorija ir kultūra susijusius klausimus.

VU Komunikacijos fakulteto ir VUB įsteigti paguodos prizai įteikti pro­ gramuotojų komandai (Ignas Bačius, Mykolas Baranauskas, Justinas Jaronis ir Inga Pliavgo), sukūrusiai įskiepį, kurį įdiegus tinklalapyje galima ma­ tyti tiesiogiai su dominančiu objektu susijusius duomenis iš EUROPEANA skaitmeninio archyvo. „Mano, kaip rektoriaus, maloni pa­ reiga - padėkoti verslui, kuris rūpinasi irdomisi jaunimu, skatina kurti naujus produktus, kurie visų mūsų gyvenimą, tikiuosi, padarys geresnį ir lengvesnį.

Jaunime, jūs esate revoliucingiausia visuomenės dalis, turinti daugiausia naujų ir gerų idėjų. Džiugu, kad jos yra vertinamos ir, tikiuosi, ateityje jų bus dar daugiau", - sveikindamas nu­ galėtojus kalbėjo I. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys.

Pirmą kartą Lietuvoje organizuo­ jamų kultūros paveldo kūrybinių dirbtuvių Hack4LT siekis - skatinti inovatyvių idėjų plitimą kultūros paveldo ir humanitarinių mokslų skaitmeninimo srityse.

Tai unikalus jungtinis nacionalinių ir Europos organizacijų renginys, vie­ nijantis dvi svarbiausias šioje srityje veikiančias Europos organizacijas (EU­ ROPEANA ir DARIAH) ir skaitmeninio kultūros paveldo idėjas skatinančias nacionalines institucijas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulte­ tas, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, UAB „Asseco Lietuva" ir UAB„Dizi").

KF inform. j

Tarptautinį verslumo konkursą laimėjo lietuvių komanda Vienuoliktasis VU Studentų atstovybės Ekonomikos fakultete rengiamas verslumo konkursas „Entrepreneurship Competition Vilnius" šiemet ypač sėkmingas buvo jungtinei EF ir ISM universitetų studentų komandai „Ali in", galėjusiai pelnytai džiaugtis ne tik pirmosios vietos laurais, bet ir vieno konkur­ so rėmėjų, paslaugas valiutų rinkoje teikiančios įmonės TeleTRADE, specialiai nugalėtojams skirta 5 000 JAV dolerių vertės pradine valiutos sąskaita valiutų rinkoje. Vasarį keturias dienas trukusiame tarptautinio konkurso finale dalyvavo studentų komandos iš Lietuves, Vengrijos, Slovakijos, Ukrainos. Dalyviai džiau­ gėsi galėję įgyti puikios patirties: jėgas išbandė spręsdami verslo simuliacijas ir realiai veikiančių įmonių problemas, užmezgė ryšių, klausė žinomų verslininkų paskaitų ir diskutavo su jais.

EF inform.

EF studentai išbandė karišką gyvenimą, o kariūnai - studentišką.

daug šitie vyrai, besimokantys LKA, yra verti pagarbos. Ši mainų savaitė buvo pati įspūdingiausia per visus mano trejus studijų metus. Irtai davė kur kas daugiau negu kiekvienas iš mūsų galėjo įsivaizduoti. Asmeniškai man - naują motyvaciją gyvenimui, naujus tikslus, naują supratimą, dar di­ desnę meilę savo Tėvynei Lietuvai", tvirtino K. Šiaudkulytė. EF studentai nuoširdžiai dėkojo visiems kariūnams už puikų sutikimą, nuolatinę globą bei supratingumą, už įkvėpimą siekti naujų tikslų ir kasdien tobulėti.

Pasibaigus mainų savaitei EF de­ kanas doc. dr. Jonas Martinavičius su kariūnais aptarė jų viešnagę fakultete. „Mūsų teoriniai užsiėmimai labai smar­ kiai nesiskiria nuo paskaitų EF. Tik EF viskas vyksta kur kas laisviau: studentai nesibaimindami vėluoja, anksčiau išei­ na iš paskaitos... Viskas demokratiškiau.

Tikrai buvo labai įdomių paskaitų EF, o vienas geriausių dalykų, kad dėstytojai teoriją iliustruoja praktiniais pavyz­ džiais", - pasakojo kariūnai.

Ateityje kariūnai kviečia EF ben­ druomenę aktyviau lankytis akademi­ jos renginiuose, atviruose visuomenei, o patys žadėjo dalyvauti ekonomistų Merkurijaus dienos šventėje.

EF inform.

Dalyvauji projektuose - randi darbdavį!

Paskutinės minutės pasiū­ lymų sistemą informaci­ niame turizmo kurortuose portale įdiegę VU Kauno humanitarinio fakulteto studentai tapo „Demola Vilnius“ studentų verslu­ mo turnyro finalininkais.

Po sėkmingo pasirodymo dviem verslo informati­ kams ir kultūros vadybi­ ninkei pasiūlytos praktikos vietos ir darbas perspekty­ vioje įmonėje.

Projekto idėja - „paskutinės minutės“ pasiūlymai Projekto sumanytojai įgyvendino realią verslo idėją - į interneto svetainę kurortas.lt įdiegė„paskutinės minutės" pasiūlymų sistemą, kurioje apgyven­ dinimo, maitinimo, pramogų teikėjai siūlo savo paslaugas tam tikromis dienomis už mažesnę kainą. Studentai sukūrė zoną, kurioje paslaugų teikėjai, užsiregistravę kurortas.lt puslapyje, gali teikti savo „paskutinės minutės" pasiūlymus. Jų vartotojai gali iš anksto užsirezervuoti „online" ir sumokėję mokestį užsitikrinti, kad ši vieta (ar kita paslauga) bus užsakyta jiems.Taip

Projekto komanda - trys VU KHF studentai (R. Leilionaitė, K. Vrubliauskas, J.Janulevičius) ir Rūta Dapkūnaitė (KTU) - įgyvendino realią verslo idėją

pat vartotojai gali užsiprenumeruoti naujienlaiškj, kuris leis greitai sužinoti apie naujus pasiūlymus.

Studentų sugalvota sistema jau su­ programuota ir artimiausiu metu bus pradėta eksploatuoti. Jau dabar www. kurortas.lt galima užsisakyti naujienlaiškius, o socialiniame tinkle veikia šios komandos sukurtas aistruolių puslapis: http://www.facebook.com/kurortas.lt.

Projekto komandoje buvo keturi nariai: trys VU KHF studentai (R. Leilio­ naitė, K. Vrubliauskas, J. Janulevičius) ir Rūta Dapkūnaitė (KTU, vadybos ir verslo administravimo bakalaure).

Jiems talkino mentorius, UAB„Esperonus" įmonės vadovas Kęstutis Urbonas, ir fasilitatorius Andrius Plečkaitis iš „Infobalt" asociacijos, atstovaujančios nacionaliniam informacinių ir ryšių

technologijų (IRT) sektoriui. Pasibaigus šiam projektui VU KHF ketvirto kurso studentai Karolis Vrubliauskas ir Justi­ nas Janulevičius pakviesti atlikti prak­ tiką UAB„Esperonus", o Rita Leilionaitė pradėjo dirbti įmonės biuro ir projektų vadybininke.

Konkurse dalyvavo 15 komandų, ku­ rių parengti projektai, jo organizatorių vertinimu, turi potencialo tapti rimtais verslais. Į finalą komisija, kurioje dirbo „Getlar" vadovas I. Laursas,,,Microsoft Lietuva" generalinis direktorius K. Kaikaris, Lietuvos Respublikos ūkio mi­ nisterijos smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius M. Danys ir „Demola Netvvork" vadovas V. Kairamo, atrinko penkias komandas.

KHF inform.

KHF arch. nuotr.

*

universitas

2013 m. balandis

13

vilnensis

__________________________________________________________ __________ fff

Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas:„Mėgstame apie save sakyti, kad esame „universitetas universitete" Atkelta iš 3 p.

Turime psichologų, filosofų, socio­ logų, edukologų, taip pat socialinį

Sakyčiau, kad toks teiginys yra

visuomenei, nuolat didėja informa­

universitete į psichologiją ir ją studi­

susijęs ne tiek su padėtimi profesinės veiklos lauke, kiek su aukštojo moks­

tikos specialistų poreikis, tačiau dėl kitų specialybių poreikio tikrai nėra

juodamas kartu studijavau filosofiją.

lo lauke vykstančia konkurencija.

sofijos specializacija. Paskui dirbau

Taigi esu baigęs psichologiją su filo­

darbą ir naują studijų kryptį - socia­ linę politiką. Čia įžvelgčiau išskirtinį akademinį potencialą. Šis mūsų

Darbo rinkos poreikio ir aukštojo

taip aišku, kaip yra viešai kalbama.

Kiek apmaudu, kad įsigalėjo ši

mokslo suteikiamos kvalifikacijos

jokiais tyrimais nepagrįsta retorika.

neatitikimą pabrėžianti retorika yra

Dabar ji vis labiau stiprėja, bus sunku

kausko vadovaujamoje Filosofijos katedroje, čia parašiau ir apgyniau

išskirtinis bruožas leidžia sėkmingiau konkuruoti besivaržant dėl akademi­

būdas pritraukti daugiau studentų į tas studijų kryptis, kurios sulaukia

ją pakeisti.

disertaciją iš istorijos filosofijos.

nių projektų ir paramos jiems.

Mūsų fakultetas jau pradėjo kurti

mažiau studentų. Prieš 7-8 metus

akademines grupes, kuriose bendra­

darbiauja įvairių krypčių mokslininkai.

esame tyrę, kaip magistrai absol­

ventai jaučiasi darbo rinkoje.Tyrimas

parodė, kad fizinių ir technologijos

Kaip ir kodėl pasirinkote moksli­

ninko kelių?

Vienas mano draugas, kurį pažįstu

nuo vaikystės, kartą pajuokavo, jog dar darželyje matė, kad aš būsiu

Sieksiu, kad šis mūsų potencialas būtų dar geriau panaudojamas.

mokslų studijas baigę specialistai

Nemažai kalbama apie tai, kad

gūs, kitaip sakant, jie jaučia didesnį

socialinių mokslų populiarumas

nerimą dėl savo profesinės ateities,

yra neproporcingas rinkos porei­

nei humanitarinių ir socialinių studijų

O pasirinkta mokslo kryptis irgi

kiams. Kokia yra Jūsų nuomonė

sričių absolventai. Aišku, kad dabar,

buvo paveldėta iš tėvų?

šiuo klausimu?

sparčiai plėtojantis informacijos

Ne, ne iš tėvų. Aš įstojau Vilniaus

darbo rinkoje jaučiasi mažiau sau­

mokslininku. Esu kilęs iš mokslininkų

šeimos, tad kitokio gyvenimo nelabai

įsivaizdavau.

kaip filosofas prof. Eugenijaus Meš­

pati mane pasirinko. Tad iki šiol save laikau P. Bourdieu mokiniu.

Po kurio laiko mes su kolego­ mis - prof. Aleksandru Dobryninu

ir prof. Zenonu Norkumi - įkūrėme Socialinės teorijos katedrą. Ši katedra kuravo tuo metu naujas sociologijos

pavadinamas socialinio konstrukty­

magistro studijas. Sakyčiau, kad mūsų patirtis patvirtino seną tiesą, jog iš filosofijos vis dar išauga naujos akademinės veiklos.

vizmo pradininku, padarė man didelę

Ar turite laiko laisvalaikio pomė­

įtaką. Taip pat domėjausi Kanto, Hė­

giams? Kuo domitės?

Analizavau italų filosofo Giambattisto Vico teoriją. Šis filosofas, kuris kartais

gelio, Markso filosofinėmis idėjomis.

Vėliau vis labiau domėjausi socialinės

Dabar, kai tapau dekanu, laisvo laiko turiu dar mažiau. Šiaip mano

teorijos klausimais. 1994 metais sta-

puikią galimybę geriau susipažinti su

pomėgis yra žvejyba. Esu specifinis žvejys - žvejoju tik su spiningu. Ma­ žose upėse mėgstu gaudyti upėta­

kritine socialine teorija ir P. Bourdieu

kius, o dideliuose ežeruose - žvejoti

sociologija, kuri, kaip pats sakau,

lydekas.

žuodamasis Oslo universitete turėjau

FiDi 45 baigėsi.Tegyvuoja FiDi 46!

Justina JOVAIŠAITĖ

atrakcione „Pats Kaltas" ar bėgo 4 metrų skersmens ratu -„Žiurkračiu".

Vėliau, kaip ir kiekvienais metais,

Balandžio 6 dieną Vilniuje vyko tradicinė Fiziko diena. Ši, 45-oji,

fizikai, pasičiupę po vėliavą, sušoko

Fizikos fakulteto studentų orga­

į sunkvežimius ir, lydimi Dino Zauro,

nizuojama šventė šiais metais ofi­

patraukė link Seimo rūmų. Iš ten,

cialiai pripažinta Vilniaus miesto

garsiai šaukdami, mojuodami vė­

savivaldybės globojamu renginiu. Šventėje buvo galima pamatyti

liavomis, trypdami kojomis, traukė

link Filologijos fakulteto.

daugybę nustebusių ir susižavėjusių

Vakarinė dalis vyko Taksi parke,

smalsuolių, kurie norėjo išbandyti

dažasvydžio centre. Linksmybių ir

fizikų kūrinius. Eilės nusidriekė prie

staigmenų būta daug - miškas, įvai­

atrakciono „Dėžėvu", kur buvo gali­

rios instaliacijos, žaidimai, dvi sce­

ma fididarbe patranka nusitaikyti į

nos, nepavargstanti žmonių minia.

6 metrų aukščio statinį ir nuversti

FiDi organizatoriams ir prie šven­

bent vieną dėžę. Norintieji artimiau

tės rengimo prisidedantiems stu­

pažvelgti į fizikos mokslo grožį,

dentams yra daugiau nei šventė,

apsilankė garlaivyje „Užrakinti kar­

tai tampa gyvenimo būdu,jųšeima,

dinolai", kuriame puikavosi plazmos

namais. Turbūt dėl to renginys išsi­

rutuliais apsuptas„Tesla Coil'as", įvai­

skiria iš kitų ir negesdamas skaičiuo­

riomis spalvomis mirgėjo ir keistus

ja jau ilgus metus. FiDi 45 baigėsi.

garsus leido „Grojančios grindys",

Tegyvuoja FiDi 46!

pagal muziką šoko liepsnos ir sukosi

ugnies tornadas. Dalyviai suposi

V. Jadzgevičiaus nuotr.

sportas iii ŠAŠKIŲ ČEMPIONATE GERIAUSIAI SEKĖSI VU STUDENTAMS Balandžio 13-14 die­ nomis Vilniuje vyko Lietuvos studentų ir jaunimo (U-26) šaškių čempionatas. Jame geriausiai sekėsi VU studentams. Čempionų titulą pa­ prastųjų šaškių komandiniame čempionate apgynė VU-1 komanda (Vilius Aleknavičius ir Lukas Vengelis). An­ trąją vietą užėmė VDU komanda, o trečiąją MRU komanda. VU-2 komanda užėmė ke­ tvirtą vietą. Asmeninėje įskaitoje trečius metus Čempionai - VU-1 komanda (iš kairės: Lukas iš eilės čempionu tapo Vengelis ir Vilius Aleknavičius) Vilius Aleknavičius (VU), antrąją vietą pasidalijo Lukas Vengelis (VU) ir Žygimantas Lipkevičius (VDU).Trečioji vieta atiteko Dei­

vidui Amboltai (MRU). Erikas Laugžemys (VU) čempionate užėmė šeštą vietą. Šimtalangių šaškių turnyre čempionu tapo Albert Kovalevskij (VGTU), antrą vietą užėmė Lukas Vengelis (VU), o trečią vietą - Marius Šidla. Mantas Janavičius (VU) čempionate užėmė penktą vietą.

STALO TENISI­ NINKĖS - IR VĖL STUDENTŲ ČEMPIONĖS Balandžio 6 d. Kaune vyko Lietu­ vos aukštųjų mokyklų stalo teniso čempionatas. Į šias varžybas savo komandas delegavo nėt dešimt aukš­ tųjų mokyklų, tarp kurių nenugalimos buvo mūsų Alma Mater sportininkės.

Pogrupyje, įveikusios VDU, ASU ir LEU (šio universiteto garbę gynė šių metų Lietuvos čempionė Eglė Stuckytė) komandas, finale susitiko su KU komanda. Merginos žaidė puikiai ir kovingai tad šventė pergalę rezultatu 3:1. Universiteto garbę gynė ir čempionėmis tapo: Aušra Stirbytė (Filologijos f.), Monika Tamulionytė (Medicinos f.), Ieva Venslavičiūtė (Ekonomikos f.), Auksė Gecevičiūtė ir Aistė Macaitė (Teisės f.).

Vaikinams sekėsi kiek prasčiau. Po­ grupyje įveikę KU ir ASU komandas, bet pralaimėję VGTU rinktinei (ji tapo čem­ pione), dėl išėjimo į finalą žaidė su LEU tenisininkais.Tačiau nors ir po įtemptos kovos fortūna nebuvo palanki, tad teko

Universiteto stalo tenisininkės Lietuvos studentų čempionėmis tapo trečius metus iš eilės. SSC archyvo nuotr.

kovoti tik dėl penktos vietos su ASU studentais, kuriuos mūsų sportininkai nesunkiai nugalėjo rezultatu 3:0.

Asmeninėse varžybose taip pat iškovojome medalių: antrą vietą užė­ mė A. Macaitė, kuri finale pralaimėjo LEU studentei. Šios merginos susitiko

ir Lietuvos čempionato finale. Dėl trečios vietos rungėsi taip pat mūsų studentės, Auksė Gecevičiūtė ir Aušra Stirbytė. Šį karta pranašesnė buvo A. Gecevičiūtė. Monika Tamulionytė užėmė 5-8 vietas.

SSC inform.

14

2013 m. balandis

vilnensis

f K K studijos________________________________________________

Prof. habil. dr. J. V. Vaitkus: norime parodyti, kaip iškilūs mokslo laimėjimai veikia kasdienį žmogaus gyvenimą Bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Fizikinis pasaulio įvaizdis“ šio pavasario semestre dėstan­ tis žymus fizikas prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus (V. Naujiko nuotr.) teigia, kad šiam kursui rengėsi apie 20 metų - tiek laiko užtruko intensy­ vios įvairių mokslo žurnalų, kitų šaltinių studijos. Šio dalyko paskaitas prof. J. V. Vaitkus dėsto kartu su kolega prof. Sauliumi Juršėnu - taip paįvairinamos studijos ir studentai turi galimybę pamatyti išsamesnį mokslo laimėjimų vaizdą.

Studentai supažindinami su mokslo raida, jo dėsniais, paskaitų metu pri­ statomi svarbiausi faktai ir prielaidos pasaulio modeliui susidaryti, dėstoma apie dangaus kūnus, Visatoje vyks­ tančius procesus ir kitus įdomius, studento pasaulėžiūrą formuojančius dalykus. Šiame interviu su profesoriu­

mi kalbamės apie tai, kodėl Vilniaus universiteto studentui būtų vertinga lankyti „Fizikinio pasaulio įvaizdžio" paskaitas.

Kaip manote, kodėl studijuojan­ čiajam būtina žinoti apie fizikinį pasaulio įvaizdį?

Visada yra sunku pasakyti, kodėl studentai renkasi, bet kai aš paklausiu, jie sako, kad juos intriguoja pavadi­ nimas, o iš kitos pusės - jie teigia, kad yra gavę informacijos iš vyresnių kursų studentų, kurie yra klausę šio

kol kas studentai yra tikrai susidomėję ir vieną kartą teko net visą valandą po paskaitos atsakinėti į jų klausimus.

Šį dalyką dėstote jau gana ilgai ar nesinori kokių naujovių?

dalyko paskaitas. Pats kursas buvo inicijuotas atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis žmogus turi žinoti, kas pasaulyje šiuo metu yra aktualu, kas pažinta, ir kokį indėlį į tą pasaulinį mokslą ar technologijas jau įnešė ar įneša Lietuvos mokslininkai. Šiuos dalykus ir aprėpia dalyko studijos, pradedant nuo tam tikros pasaulio pažinimo metodologijos ir teikiant informaciją apie tai, kas pasiekta žvelgiant į objektą kaip visą Visatą, žvelgiant į įvairiausias medžiagas, taip pat į visas jų sudedamąsias dalis, pasiekiant ir pačias elementariausias daleles. Taip pat aptariamos temos, susijusios su šiuolaikinės visuomenės problemomis - energija, energijos ga­ vimu, klimato kaita, civilizacijos išsilai­ kymu ir kitomis temomis, atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius pokyčius.

Kaip Jums sekasi sudominti studentų auditoriją, kuri yra gana skirtinga? Juk dėstote ne tik tikslių­ jų, bet ir humanitarinių, socialinių krypčių studentams.

Man, kaip dėstytojui, buvo geriau, kai kursas būdavo adaptuotas tam ti­ kro fakulteto studentams, nes būdavo galima atsižvelgti į tam tikros specia­ lybės specifiką ir parengti pavyzdžių, kurie aktualesni tos krypties specia­ listams, be abejo, nemenkinant ben­

drojo išsilavinimo reikšmės. Dabar, kai dalyką renkasi ir humanitarai, ir biochemikai, ir matematikai, medžia­ gą reikia adaptuoti, kad ji būtų įdomi visiems, kita vertus, kai prasideda diskusijos, jų dalyviai tampa nely­ giaverčiai. Todėl, kad matematiko ar biochemiko pasiruošimas yra kitoks, jis užduoda klausimų, kurie reikalauja profesionalesnio atsakymo ir gauna tą atsakymą, kuris daliai auditorijos būna pilnas nežinomų žodžių.Tačiau

Taip, šis dalykas yra jau gana senas ir tuo metu, kai aš jį pradėjau dėstyti, Universitete realiai nebuvo jokių de­ monstracinių priemonių. Dabar tai, apie ką buvo galima svajoti, jau yra realizuota. Lyginant tą medžiagą, kuri buvo dėstoma tada, ir kuri dėstoma dabar - ji, galima sakyti, pasikeitė iš esmės. Į daugelį dalykų žvelgiama pro Nobelio premijos laimėtojų prizmę, norime parodyti, kaip iškilūs moksliniai pasiekimai veikia ar veikė, ar gali veikti kasdienį žmogaus gyvenimą. Per tuos metus teko nemažai pavažinėti po pa­ saulį iratsivežti tam tikros informacijos apie tai, kur yra tas priešakinis mokslo ir technologijų frontas, kuriame dirba įvairių šalių mokslininkai. Visa tai, manau, sudaro ir „Fizikinio pasaulio įvaizdžio" patrauklumą.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie tai, kad vykdoma kokia nors kosminė ekspedicija, bandau parodyti, kurtas kosminis laivas buvo vakar, lyginant su tuo laiku, kai skaitoma paskaita.

Tai savotiškai padaro įspūdį studen­ tui, nes jis žino, kad tai vyksta dabar, o ne yra tai, kas, švelniai tariant, yra užfiksuota pagyvenusio dėstytojo medžiagoje.

Parengė Studijų direkcija

VU kviečia studijuoti 116 Bendrųjų universitetinių studijų dalykus * antrosios pakopos studijų lankiusiems studentams svarbiausia programų susidomėjimas dėstomu dalyku Vilniaus universiteto Senato komi­ sija patvirtino 2013 metų priėmimo į pirmąją ir antrąją studijų pakopas taisykles. Šiemet Universitetas kvie­ čia studijuoti 116 antrosios pakopos studijų programų. „Antrosios pakopos studijų progra­ mas galės studijuoti 2 248 studentai: 1129 valstybės finansuojamose vietose ir 1 119 - nefinansuojamose vietose", teigia VU prorektorius akademiniams reikalams doc. dr. Kęstutis Dubnikas.

Universitetas siūlo rinktis ir naujas, tik 2012 metais pradėtas vykdyti antro­ sios studijų pakopos programas-vers ­ lo procesų valdymą, skandinavistiką, skandinavistiką ir Europos studijas, meno vadybą, analitinę žurnalistiką, politiką ir medijas, viešosios politikos analizę, baudžiamąją justiciją, viešąją teisę. Nuo 2013 metų rugsėjo turėtų būti pradėta dėstyti nauja antrosios pakopos Rytų ir Vakarų verslo studijų programa bei trys iš esmės atnaujin­ tos - tarptautinių santykių ir diploma­ tijos, Rytų Europos ir Rusijos studijų, Europos studijų: idėjos, institucijos ir ekonomika - studijų programos.

Universiteto tinklalapyje ivvvvv. kviecia.vu.lt besidomintieji galės rasti informaciją apie Universitete vykdomas studijų programas, jų kainas, trukmę, konkursinio balo sandarą, registracijos mokesčius, priė­ mimo datas ir kitus svarbius priėmimo aspektus.

Būsimi VU studentai turės galimybę elektronines studijų sutartis sudaryti internetu arba atvykę į Universitetą.

Neatvykstant studijų sutartis bus gali­ ma sudaryti asmenims, besinaudojan­ tiems elektronine bankininkyste, taip pat elektroninio parašo vartotojams. Šie asmenys VU studentais galės tapti

nuotoliniu būdu, o į Universitetą atvyk­ ti jiems reikės tik rugsėjį - studijuoti.

Elektroninio parašo naudojimas taip pat leis VU studentais ir studentėmis tapti užsienyje esantiems asmenims, nes atlikti visas stojimo procedūras galima iš bet kurio pasaulio krašto, kuriame yra interneto ryšys.

Apklausoje apie bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykus dalyvavę ir Vilniaus universiteto skėčius laimėję Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę BUS dalykus, teigia, kad jų spektras gana platus, tad gali­ ma rasti įdomią sau sritį, kurioje norima tobulėti.

dalykų iš Komunikacijos, Istorijos ir

kitų fakultetų", -sako ji. S. Stankevi­

sių su kultūra ir

čiūtė mano, kad BUS dalykus reikėtų

menu", - sakė E. Pakalnytė.

jant dalyką neatsirastų „negirdėtų

magistrantūros (antrosios pakopos) studijų programas procedūra?

kimas yra gana platus, galima rinktis

staigmenų", - pataria A. Rusteikytė.

Gegužės 28 d. prasideda prašy­

iš įvairių fakultetų ir sričių", - sakė

Pasakjos, pagrindinė taisyklė, renkan­ tis BUS dalykus, yra susidomėjimas,

mų teikimas dalyvauti priėmimo į antrosios pakopos studijas konkurse.

Prašymai pateikiami ir koreguojami tik internetu prisijungus prie internetinės stojančiųjų aptarnavimo sistemos (sistema veiks nuo gegužės 28 d.). Priėmimas vyks tik į Vilniaus

Chemijos fakulteto antrakursė Rūta

savo norų paisymas. Ji linki visiems

Aleknaitė.

Auksė Rusteikytė, studijuojanti archeologiją Istorijos fakultete, teigė, kad kiekvienas BUS dalykas tikrai

susimąstyti, koks dalykas atrodo įdo­

naudingas ir gali praversti gyvenime, nes ugdo erudiciją ir kūrybingumą,

dalyko sudėtingumą.

Silvija Stankevičiūtė, Istorijos fa­

universitete vykdomas magistran­ tūros studijų programas. Prašymai į

be kurių šiuolaikiniame pasaulyje -

kulteto antro kurso studentė, teigia,

studijų programas, į kurias numatyti stojamieji egzaminai, pateikiami ne

vėliau kaip 24 vai. iki stojamojo egzamino pradžios.

Asmenys, pakviesti studijuoti Vil­ niaus universitete, liepos 9 d. 16 vai. bus skelbiami VU interneto tinkla­ lapyje. Studijų sutarčių sudarymas vyks liepos 10,11 ir 12 d. iki 12 vai.

Elektroninę studijų sutartį galima pasirašyti internetu arba atvykus į Universitetą.

Papildomas priėmimas organizuo­ jamas rugpjūčio pabaigoje, jeigu po pagrindinio priėmimo lieka laisvų studijų vietų.

Svarbiausia informacija apie pri­ ėmimą į antrosios pakopos studijas skelbiama Vilniaus universiteto tin­ klalapyje www.kviecia.vu.lt Rinkis studijas dalyje.

SD inform.

nė iš vietos. „Patarčiau, paskelbus registraciją į BUS dalykus, nesnausti ir kuo greičiau rinktis, kad paskui ne­ tektų studijuoti nors ir naudin­ gą, bet galbūt ne tokį jau ir

artimą širdžiai dalyką", - svars­ to A. Rusteikytė.

Be to, studentė siūlo pasiieškoti informacijos ir pasiklausinėti kitų studentų nuomonės apie dėstytoją, kurio paskaitas ketinama lankyti. Mat kartais gali paaiškėti, kad galbūt bus nepriimtinas dėstymo sti­ lius ar kiti svarbūs aspektai, kurie turi įtakos studijų eigai.„Ir, žinoma, būtina pasiskaityti dalyko aprašą (tai ne taip dažnai yra padaroma), kad studijuo­

fakulteto antro kurso studentas Lau­ rynas Čepas. Anot jo, renkantis BUS dalyką, patartina studijuoti tai, apie ką turima mažiausiai žinių (aišku, jei tas dalykas žmogui įdomus), tada galima įgyti daugiau žinių ir patirties, plečiamas akiratis.

Studentas sako, jog BUS dalykų įvairovė yra patenkinama, tačiau ga­ lėtų būti ir kokių nors „egzotiškesnių" dalykų. Platesnio dalykų pasirinkimo taip pat pritrūko Filologijos fakulteto studentei Eglei Pakalnytei. „Antrame se­ mestre manęs nesudomino joks dalykas ir buvau priversta rinktis dalyką, kuris mane ne­ labai domina.

Ypač pasigedau dalykų, susiju­

„Man patinka galimybė mokytis BUS dalykų, jie plečia akiratį. Pasirin­

Kokia yra 2013 m. priėmimo į VU

labai draugiška ir gera dėstytoja", savo vertinimais dalijosi Chemijos

miausias, reikalingiausias iratsižvelgti

į norą tobulėti ir plėsti įvairių sričių

žinias, o ne tik rinktis atsižvelgiant į

kad BUS pasirinkimas gana platus.

„Studentas turi galimybę pasidomėti ir kitomis mokslų šakomis. Tai, mano manymu, yra sveikintinas dalykas.

Tik galbūt norėtųsi daugiau siūlomų

dėstyti visomis darbo dienomis, nes pasitaiko, jog paskaitos užtrunka labai

ilgai ir Universiteto duris kartais tenka užverti apie 21 vai. Studentė teigiamai

Studentai teigiamai vertina ben­ drąsias universitetines studijas, kurios leidžia praplėsti akiratį bei įgyti kitų mokslo šakų žinių. Taip pat giria ir

vertina BUS kokybę ir yra labai paten­

dėstomų dalykų kokybę, tačiau mano,

kinta savo pasirinktu dalyku. „Lankiau

kad paskaitos galėtų vykti ne taip vėlai. Bendrųjų universitetinių studijų

dalyką „Viešojo komunikavimo įgū­ džiai" ir būčiau jo studijas tęsusi ir šį

mi), bet turėjome ir daug pratybų", -

organizavimo tvarkaraščiai yra vienas iš spręstinų Universiteto uždavinių ateityje. Studentai laukia iš Universiteto akademinės bendruomenės įdomių ini­

sako S. Stankevičiūtė.

ciatyvų plečiant pasirenkamų bendrųjų

pusmetį. Patiko tai, jog buvo dėstoma ne tik teorija (kuri irgi buvo labai įdo­

„Mano pasirinktas dalykas (psicholo­ gija) man labai patiko-įdomi tematika,

universitetinių studijų dalykų sąrašą.

Parengė Studijų direkcija

universitas

2013 m. balandis

15

vilnensis

studijosIK K

Diskusijos apie anomiją su mokslininku iš Vokietijos

Iš Minsko su apdovanojimais

Studentų nusirašinėjimas, garbės ir etikos kodeksų veiksmingumas ir visuomenės normų nepaisymas. Tokio­ mis temomis kovo 16-22 dienomis Vilniaus universiteto Kauno humanita­ rinio fakulteto akademinė bendruomenė diskutavo su fakultete viešėjusiu šių klausimų ekspertu iš Vokietijos habil. dr. Eckhardu Burkatzki.

tyrimo rezultatai parodė, kad preven­ cinių priemonių veiksmingumas pri­ klauso nuo visuomenės sociokultūrinio konteksto. Efektyviausia kovos su pla­ gijavimu priemone mažo pasitikėjimo visuomenėse laikoma administracijos bei dėstytojų kontrolė ir nuobaudos.

Didelio pasitikėjimo visuomenėje plagijavimas nedera su asmenybės

Monika KASNIKOVSKYTĖ K.HF projektų grupės vadovė dr. Raminta

Mokslininko interesų ratas - nuo plagija­ vimo iki korupcijos Pagal Erasmus akademinių mainų programą viešėjęs habil. dr. Eckhardas Burkatzki (Dresdeno technikos univer­ siteto Zittau tarptautinė aukštoji mo­ kykla, Vokietija) su fakulteto dėstytojais ir mokslininkais aptarė plagijavimo praktikos ir ją lemiančių veiksnių tyrimo rezultatus. Tyrimas atliktas su kolego­ mis Danijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Visos šalys atitinkamai pristatytos kaip didelio, vidutinio ir mažo pasitikėjimo visuomenės, kuriose šis reiškinys ir jo žala suvokiami nevienodai. Pasak E. Bur­ katzki, Danijoje plagijavimo paplitimas tyrimo metu tarp studentų buvo pats mažiausias, Lenkijoje - didžiausias. Šio

Kovo 27-29 dienomis Minske vyko Baltarusijos valstybinio universiteto Žurnalistikos instituto or­ ganizuojamas ryšių su visuomene (RsV) forumas „PR-kvetka-2013“. Čia dalyvavo trylika Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų ir dėstytojas Andrius Kasparavičius.

Pučėtaitė ir svečias iš Vokietijos habil.

dr. Eckhardas Burkatzki. J. Vaičiulio nuotr.

savigarba ir sąžine. Seminare buvo aptartas ir garbės arba etikos kodeksų veiksmingumas mažinant plagijavimo paplitimo reiškinį. Fakulteto atstovai ir svečias nutarė bendradarbiauti vykdant analogišką tyrimą Lietuvos aukštojo mokslo institucijose.

Kito savo tyrimo - korupcijos ir anomijos (visuomenės normų nepaisymo) paplitimo bei jų veiksnių Europos Sąjungos šalyse narėse - rezultatus svečias pristatė susitikime su Finansų ir apskaitos katedros magistrantais. Kaip veiksnius, darančius įtaką korupcijai, mokslininkas išskyrė institucines struk­ tūras bei procesus ir kultūrinį - pasiti­ kėjimo - aspektus. Pasak mokslininko, didžiausią įtaką korupcijos mastui

Svečio įspūdžiai pranoko lūkesčius Viešėdamas Lietuvoje habil. dr.

E. Burkatzki apsilankė senojoje Vil­ niaus universiteto bibliotekoje, kur

žavėjosi turtinga knygų vokiečių kalba kolekcija. Mokslininkas fiksavo

Vilniaus panoramą nuo Gedimino kalno, viešėdamas Kaune, žavėjosi jo senamiesčiu. Ragaudamas kibinus

Trakuose svečias iš Vokietijos tvirtino, kad jo lūkesčiai dėl Erasmus vizito Lie­ tuvoje buvo visokeriopai pranokti.

Su VU KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedros, organizavusios

mokslininko vizitą, kolektyvu habil.

įvairiose visuomenėse daro nuosavybės teisių institucionalizavimas ir pagarba joms. Šio veiksnio poveikis visuomenės

tautinio bendradarbiavimo galimy­

narių tarpusavio pasitikėjimui ir korup­ cijos lygio mažinimui yra didžiausias.

organizacijos novatoriškumui.

bes tiriant Lietuvos studentų požiūrį į plagijavimą ir etinių veiksnių įtaką

KHF inform.

Kovo 20-23 dienomis vyko kasmet Vilniaus universiteto Fizikos fakul­ teto studentų mokslinės draugijos organizuojama tarptautinė fizikos ir gam­ tos mokslų konferencija „Open Readings 2013“.

VU SA taps pirmąja studentų savivalda, įsidiegusia nuotolinio mokymosi aplinką Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) įgyvendina projektą uehjvgsirSveicaruos „VU SA institucinis BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA stiprinimas“, remiamą Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos programos lėšomis. Šiuo projektu siekiama spręsti problemas, kylančias dėl dažnos narių kaitos, suteikti veikiantiesiems reikalingų darbo įgūdžių bei vadybinių gebėjimų. „Visame pasaulyje jaunimo nevy­ riausybinės organizacijos susiduria su ta pačia problema - dažna narių kaita. Jau paplitusi praktika kurti patirties perdavimo sistemas, kom­ petencijų kėlimo planus, bet dar neteko girdėti apie tai, kad kas nors būtų susikūręs nuotolinio mokymosi

Justina MARCINKUTĖ Mokslinius pranešimus anglų kalba pristatė 180 Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos ir kitų Lietuvos aukštųjų

grindinių konferencijos organizatorių doktoranto Vytauto Butkaus metafora puikiai perteikia konferencijos „Open Readings" svarbą joje pranešimus skai­ čiusiems dalyviams. Nors šios konfe-

ir Gabija Vaičeliūnaitė. Merginos sukūrė ryšių su visuomene planą nuo sovietinių laikų veikiančios firmos „Lelija" įvaizdžiui gerinti -„Sovietinio prekių ženklo „Lelija" patrauklumo

dr. E. Burkatzki aptarė tolesnio tarp­

Tarptautinė konferencija pratybos prieš pradedant tikrą mokslininko karjerą

mokyklų studentų, svečiai iš Baltaru­ sijos, Lenkijos bei Latvijos.

Pagrindinis konferencijos „Open Readings" tikslas - pratinti fizikos bei gamtos mokslų studentus prie tikro mokslinio darbo ir būsimos mokslinin­ ko karjeros, ruošti jiems.„Labai svarbi mokslinio darbo dalis yra dalyvavimas konferencijose. Studentams jau įprasta rengti pranešimus savo fakultetuose, grupėse per seminarus, tačiau kai tu iš Lietuvos krepšinio lygos patenki į NBA, gali ištikti lengvas šokas, būtent todėl visiems būsimiems moksli­ ninkams reikia aklimatizuotis tokio masto konferencijose." Ši vieno iš pa­

Komunikacijos fakulteto studentai laimėjo pirmąsias vietas socialiniame ir komerciniame sektoriuose.

Trys magistrantūros ryšių su vi­ suomene studijų programos pir­ makursiai - Edita Dulko, Ingrida Bučionytė ir Vytautas Lukoševičius, parengę projektą „Kapaviečių lanky­ mas", laimėjo pirmą vietą socialiniame sektoriuje. Projekto tikslas - skatinti lietuvių ir baltarusių bendruomenes lankyti ir tvarkyti savo giminių kapus kitoje šalyje (lietuvius - Baltarusijoje, baltarusius - Lietuvoje).

Komercinio bloko nugalėtojos taip pat ryšius su visuomene studi­ juojančios magistrantūros pirmakur­ sės Rūta Šainerytė, Toma Lipskytė

B. Leiputės nuotr. rencijos organizatoriai ir dalyviai buvo studentai, ji gana tiksliai imitavo rimtos mokslinės konferencijos formatą.

Pranešimų gausoje dominavo dvi sritys: lazerių fizika ir optinės techno­ logijos bei puslaidininkių ir kietųjų kūnų fizika. „Daugiausia pranešėjų pasirengė kalbėti tomis temomis ir apie tas technologijas, kurios dabar yra itin populiarios, tai - šviestukai, saulės elementai, įvairūs puslaidininkiniai dariniai.Taip pat šiais metais nemažai pranešimų buvo parengta biofizikos temomis, kalbėta apie vėžio gydymo bei kvantinių taškų technologijas," komentavo V. Butkus.

Tris dienas vykusios mokslinės kon­ ferencijos programą sudarė ne tik Lie­ tuvos ir užsienio studentų pranešimų

kūrimas". Šiuo projektu siekiama, kad

„Lelijos" prekės ženklas vartotojams asocijuotųsi su kokybiškais, madin­ gais elegantiško stiliaus drabužiais, vertinamais mados ekspertų, būtų žinomas kaip kūrybiškumo propa­ guotojas, skleidėjas ir taptų atsakin­ gas savo darbuotojams. „PR-kvetka-2013" - kelių dienų forumas, kurio metu vyksta paskaitos, dirbtuvės ir projektų pristatymai.

Konferencija rengiama su RsV agen­ tūromis, todėl baltarusiams prizai būna praktikos galimybės. Konkursas buvo suskirstytas į dvi dalis: socialinį ir komercinį sektorius. Studentai prieš konferenciją parengė projektus, iškėlė problemas, sugalvojo idėjos įgyvendinimo metodus ir pristatė tai renginyje.

Vizito Baltarusijoje metu studentai ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir aplankė Lietuvos ambasadą, kur susi­ tiko su laikinuoju reikalų patikėtiniu Jonu Daniliausku.

skaitymai.) renginį paskaityti paskaitos buvo pakviestas VU Fizikos fakulteto absolventas Donatas Zigmantas, kuris doktorantūros studijas baigė Švedijoje

ir jau daugiau nei dešimtmetį gyvena ir dirba užsienyje. Paskutinę renginio dieną visi norintieji buvo kviečiami į Energetikos ir technikos muziejų, kur buvo paminėtos žymaus serbų išradė­ jo ir inžinieriaus NikoloTeslos 70-osios mirties metinės.

Organizatoriai džiaugiasi, kad kas­ met šis mokslinis renginys sudomina vis daugiau Lietuvos bei užsienio universitetų studentų. Šiemet konfe­

rencijoje dalyvavo 180 pranešėjų - tai rekordinis tokios Fizikos fakulteto Stu­ dentų mokslinės draugijos organizuo­ tos konferencijos dalyvių skaičius.

aplinką, kuria galėtų naudotis visi studentai", - projekto idėją komen­ tavo VU SA prezidentas Arminas Varanauskas.

Projekto „VU SA institucinis stipri­ nimas" pagrindinis tikslas - stiprinti VU SA institucinę bazę, keliant narių kompetenciją ir plečiant socialinio verslumo įtaką pajamų augimui ir diversifikavimui. Projekte numatyta suorganizuoti mokymus dešim­ čia skirtingų temų - strateginis valdymas, vadovavimas, efektyvi komunikacija ir rinkodara, kokybės užtikrinimas, veiklos vertinimas bei kitomis, kurių filmuota, įgarsinta ir surašyta medžiaga bus naudo­ jama kuriant VU SA e. mokymosi aplinką.

Projekto kontekste taip pat bus organizuojama tarptautinė konfe­ rencija su projekto partneriais - Švei­ carijos nacionaline studentų sąjunga

(VSS-UNES-USU).Tai padės užmegzti glaudesnius ryšius su kolegomis iš užsienio bei perimti jų gerąją patirtį tiek atstovavimo studentams, tiek jų savivaldos valdymo ir veiklos organi­ zavimo srityse.

Projekto metu bus parengta gali­ mybių studija„VU SA socialinių verslo modelių analizė ir perspektyvos". Ši studija turėtų padėti įvertinti užsienio savivaldų patirtį šioje srityje ir numa­ tyti galimas perspektyvas Lietuvoje. „Visuomet žvalgomės į geriausius užsienio studentų savivaldų pavyz­ džius. Smagu, kad kartais atstovauti galime pamokyti net ir skandinavus, bet akivaizdu, jog paslaugų tei­ kimo studentams srityje gerokai atsiliekame. Pavyzdžiui, Suomijoje ir bendrabučiai, ir kavinės, ir daugybė kitų studentams reikalingų paslaugų jiems patiems ir priklauso, dėl to sąlygos ten yra kur kas geresnės, o mums tai - galimybė ir siekiamybė", apie projekto reikalingumą kalbėjo A. Varanauskas.

Projektas remiamas Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos

Konfederacijos programos lėšomis.

VU SA inform.

universitas

16

2013 m. balandis

vilnensis

f k/paskutinis puslapis

Paminėta Vilniaus universiteto -įkūrimo data Balandžio 5 dienos va­ kare VU Gamtos mokslų fakulteto Didžiosios Aulos salę drebino tradicinė respublikinių liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių šventė-festivalis „Uni­ versitas Vilnensis 2013“.

MIDI'13 roko opera „Dievas iš mašinos" Matematikos ir informa­ G\ tikos fakulteto (MIF) dienų uždaromasis renginys roko opera „Dievas iš mašinos“ f/* \ tai MIF’o studentų sukurtas projektas, tradicija, į didžiąją sceną užlipusi nuo fakulteto auditorijos mažojo laiptelio.

Šis renginys tradiciškai skiriamas Vilniaus universiteto įkūrimo meti­ nėms, kurios oficialiai pažymimos kiekvienų metų balandžio 1 d. (šie­ met Vilniaus universitetui sukako jau 434 metai). Šiemet „Universitas Vilnensis" festivalyje dalyvavo aštuoni kolektyvai. Savo pasirodymais džiugino VU liaudiškos muzikos an­ samblis „Jaunimėlis", VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis", Aleksandro Stulginskio universiteto liaudiškos

Šoka VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“. V. Naujiko nuotr.

muzikos kapela„Ūkininkas" KTU tauti­ nio meno ansamblis„Nemunas", MRU tautinių šokių kolektyvas„Skalsa",Vilniaustechnologijųirdizaino kolegijos

tautinių šokių ansamblis„Sietuva", Pa­ nevėžio muzikos mokyklos jaunimo liaudiškos muzikos kapela„Subatėlė" ir ansamblis„Kupiūra".

. Dainuoti, groti ir plėsti kultūrinį . akiratį vyko į Maltą Kovo 18 dieną Rabato miestelio Šv. Dominyko bažnyčioje Maltoje aidėję plojimai buvo skirti dviem Vilniaus universiteto kolektyvams: kameri­ niam orkestrui ir merginų chorui „Virgo“. Nepriklau­ somybės atkūrimo 23-iųjų metinių progos minėjimo koncertui VU studentai parengė pakilias, roman­ tizmo dvasia alsuojančias prancūzų kompozitoriaus * Lėo Delibes’o Mažąsias mišias.

■

Kamilė MATUSEVIČIŪTĖ Anot VU chorų meno vadovės ir dirigentės Rasos Gelgotienės, pa­ grindinė kolektyvų misija - ne vien

Nuotr. iš organizatorių arch. „Dievas iš mašinos" - tokiu vardu prisistatome Jums šiais metais ir kviečiame kartu išgyventi susidūrimą su (gražu toli) ne tik studentiškomis problemomis.

Lengvabūdiškas uždarbis, vergavimas, valios ir bendrystės jausmo nebuvimas, prisitaikymas, darbdavio terorizavimas, netikėjimas savimi, ydingos tradicijos, amžini stereotipai, kerštas, veidmainystė, smurtas, išdavystė, apgaulė, netikėta mirtis - ar tai gali baigtis nerūpestingomis balkaniškomis vestuvėmis? Savo­ tiškame „Deus ex maxina" scenarijuje studentiško protesto skonis, sumišęs su muzikos akordais, atveria neregėtus kalnus kalnelius, už kurių tūno bet kurią mi­ nutę pasiruošęs išlįsti kitoniškas nebe žiūrovo, o operos dalyvio gyvenimas.

Prie pozityvių emocijų bangos prisidės „Anbo"„,AC/DC tribute", DJ mr. S ir visa tai kiekvienam (bet ypač laukiamam) žiūrovui už simbolinę kainą, juk renginys nekomercinis, idėjinis, pelno nesiekiantis.„Dievas išlipo iš mašinos."

Iš rėmų išlipsime ir mes Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3) balandžio 26 dieną.

Bilietus galima įsigyti internetu „Ticketpro" kasose: www.ticketpro.lt, VU MIF Studentų atstovybėje arba Teatro arenoje prieš rerginį.

taroji buvo ypač sėkminga kultūrinio pažinimo prasme.

Važiuodami autobusu pirmyn arba atgal studentai lankėsi turtingą

muzikinę praeitį turinčiose vietovėse Neapolyje ir Sicilijoje.

Choras „Virgo" ir kamerinis orkes­ tras bendradarbiauja jau nebe pirmą

tro projektas pavadinimu „Klasika visiems" vyko praėjusių metų gruodį.

Tuomet studentai kvietė visus, norin­ čius ir galinčius dainuoti, kartu atlikti W. A. Mozarto „Requiem" Šv. Jonų bažnyčioje.

koncertus užsienyje žmonės daugiau

kartą. Susivieniję jie geba atlikti

Pasirodymas Maltoje buvo tik šio sezono darbų pusiaukelė: balandžio 12 dieną kolektyvai susibūrė į jung­

sužino apie Lietuvą, išgirsta VU vardą

įstabius kūrinius, skirtus chorui su orkestro pritarimu. Paskutinis visų trijų VU chorų („Gaudeamus", „Pro musica", „Virgo") ir kamerinio orkes­

tines pajėgas koncertui Rygoje, įžy­ miojoje „Avė Sol" salėje, o balandžio 27-ąją koncertuos Kauno filharmoni­ joje, chorinės muzikos festivalyje.

nepriekaištingai atlikti programą: per

ir pamato chorinei kultūrai neabe­ jingą jaunimą. Kelionės ne mažiau

svarbios ir edukaciniu požiūriu - pas­

Juozas Grušas šiuolaikinio jaunimo akimis

Scena iš spektaklio „Cirkas“ (vaidina Dovydas ir Rglė) VU teatro dramos trupė„Minimum" įgyvendina teatrinį projektą „Juozas Grušas šiuolaikinio jaunimo akimis".

Projekte taip pat dalyvauja Pakruo­ jo „Atžalyno" gimnazijos moksleivių teatras (vadovas Valdas Gasparavičius, jo pjesę „Durlendo viešpats" vaidino trupė„Minimum").

Projekto programoje, be kitų rengi­ nių, bus rodomi šie spektakliai: • Balandžiu 20 d. 13 vai. teatro trupės „Minimum" premjera - J. Grušo „Cirkas", o 16 vai. svečių iš Pakruojo vaidinimas „Anupras, angelas ir

kiti velniai" pagal J. Grušo novelę „Anupras nukrito iš aukštybių".

• Balandžio 22, 23, 24, 29 d. 19 vai. ir gegužės 11 d. 13.30 vai. trupės „Minimum" spektaklis„Cirkas".

Režisierius RIMANTAS VENCKUS Kostiumai ir scenografija DALIA KIAUPAITĖ Muzika KAROLINA ADELBERGYTĖ Scenos judesys KAMILĖ NARKUTĖ

Įėjimas nemokamas Spektakliai rodomi Vilniaus universi­ teto Teatro salėje (Universiteto g. 3)