Yuu šalių proletarai, vienykitės!
APGINTA Linksmai, studentiškai! disertacija
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 3 (550)
1966 m. vasario mėn, 16 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Vienas skaito, du - laukia Doc. S. VANSEVlClUS, Teisės fakulteto dekanas Žiemos sesija Teisės fakultete parodė, kad neakivaizdininkai silpniau laiko egzaminus, negu stacionaro ar vakarinio skyriaus studentai. Priežastys dvejopos. Visų pirma, nėra gerų vadovėlių, be to, trūksta net ir pasenusių. Trims studentams tenka po vienų vadovėlį. Suprantama, kad gyve nantieji rajonuose neturi iš ko ruoštis egzaminams. Daugelis studentų atvyksta į sesiją nepasi ruošę. Per dvi tris dienas ne ką tenuveiksi. Egzaminai tokiu at veju neišlaikomi, o jeigu ir,pa vyksta, tai žinios būna netvirtos ir ilgai neišlieka. Didelė dalis studentų ruošiasi sesijos išvaka rėse ir stengiasi „sugrūsti" j galvą visų reikalingų dalykų ži nias iš karto. Egzaminų metu daž nai supainiojamos {vairios discip linos. Iš kitos pusės, įstaigų va dovai ir visuomeninės organiza cijos nesudaro besimokantiems lengvesnių darbo sąlygų. Reikia sveikinti Kauno ir Varėnos rajo nų LKP komitetų, kurie žada pa sidomėti studentų-neakivaizdinlnkų darbo ir mokymosi sąlygomis, iniciatyvą.
Daug neakivaizdininkų neat vyko j sesiją, nes jų neišleido įs taigos. Pvz., II kurse iš 156 stu dentų atvyko 82, III — 65, (iš 110), IV — 52 (iš 96). Tik I kur se iš 134 studentų atvyko 112. Tačiau tik nedaugelis išlaikė visus egzaminus ir gavo įskaitas: I kurse — 16, II — 27, III —8, IV — 11, V—36. Kiti gavo po vieną ar daugiau nepatenkina mų pažymių. Dalis netgi ne
išdrįso laikyti egzaminų. Pvz., iš I kurso nelaikė vieno ar dau giau egzaminų net 64 studentai, iš III kurso — 32, iš IV kurso — 19 ir t. t.
S. m. vasario 10 d. Istorijos ir filologijos fakulteto Filologi jos mokslinėje taryboje vien balsiai apgynė filologijos moks lų kandidato laipsnio disertaciją Kęstutis Nastopka. Jo darbas „LIETUVIŲ IR LATVIŲ LITE RATŪRŲ SAVITARPIO RY ŠIAI (1800—1917)" skirtas ne vien pavienių rašytojų ar kai myninių literatūrų atskiriems reiškiniams, o ištisam dviejų broliškų literatūrų vystymosi proceso nagrinėjimui. Oficialūs oponentai LTSR MA akad. prof. K. Korsakas ir Lat vijos TSR MA Latvių kalbos ir literatūros instituto vyr. moksl. bendradarbė filol. m. kand. D. Zemzarė teigiamai įvertino dar bą, siūlydami jį kuo greičiau paruošti spaudai. Ypač reikšmingi darbo sky riai, skirti Donelaičio vertimams Latvijoje, Rainio ryšiams su Lietuva, Janonio kontaktams su revoliucine latvių poezija. Disertanto darbas daug prisi dės prie broliškų lietuvių ir lat vių tautų draugystės sutvirtini mo, prie tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo ugdymo. E. EIDUKA1TIENE
Kažkodėl studentai — neaki vaizdininkai nepakviečia Į kon sultacinius punktus dėstytojų, ku rie paskaitytų paskaitų, pakon sultuotų. Sesija rodo, kad šitos priemonės dėl vadovėlių netinka mumo arba jų nebuvimo yra bū tinos. Jas galėtų suorganizuoti ir patys studentai. Pvz., grupės stu dentų, kurie gyvena arti kurio nors konsultacinio punkto, se niūnas kartu su konsultacinio Nuo šių metų sausio 26 d. iki punkto vedėju galėtų sužinoti, vasario 5 d. Minske vyko dėsty kada jie turės susirinkti j punk tojų kvalifikacijos kėlimo semi tą. Tinkamiausias laikas — šeš naras, kuriame dalyvavo Balta rusijos ir Pabaltijo respublikų tadienis ir sekmadienis. Dėstyto aukštųjų mokyklų ekonominių jas mielai atvyktų ir suteiktų pa disciplinų dėstytojai. Mūsų Eko fakultetui atstovavo galbą. Suprantama, atitinkamas nomikos vyr. dest. V. Grybauskas, J. Lasąlygas turėtų sudaryti ir įstai pėnas, P. Prakapas, J. žvinklys, gos. A. Savaniauskas, S. Imbrasas,
KELIA
kvalifikaciją
Reikia rimčiau žiūrėti į studi jas, visų pirma, patiems studen tams. Antra vertus, darboviečių ir visuomeninių organizacijų va dovai privalo sudaryti geresnes mokymosi sąlygas. Kitaip fakul tetas neįstengs pagerinti neaki vaizdininkų mokymo. Laikas iš spręsti vadovėlių Ir mokymo priemonių problemą, nes studentai-neaklvaizdininkai, nors ir la bai norėdami, be vadovėlio mo kytis negali. Juk nenormali pa dėtis, kai vienas skaito, o du lau kia
Susitikimas su Rektorium
Neseniai Techninės pažangos klubas surengė vakarąsusitikimą su Universiteto rektorium, fizikos-matemati kos mokslų daktaru, profesorium Jonu Kubilium . Rektorius daugiau kaip tris mėnesius keliavo po Ame riką, susitiko su pažangiaisiais lietuviais, kalbėjosi su profesoriais ir studentais. Mokslinės-kūrybinės komandi ruotės metu profesorius taip pat skaitė paskaitas anglų kalba. Rektorius plačiai papasakojo apie JAV švietimo siste mą. Kalbėtojas atsakė į 34 pateiktus klausimus, savo kalbą iliustravo foto nuotraukomis, atvirukais ir spalvo tais foto filmo kadrais. Trys su puse valandos, praleistos prie puoduko kavos su Universiteto rektoriumi J. Kubilium , susirinkusiems leido susidaryti turtingiausios ir prieštaringiausios kapi talistinės šalies vaizdą. J. GIRAITIS
dėst. A. Sausanavičiūtė, A. Vesialka ir kt. Seminaro užsiėmimai, vykę Kuibyševo vardo liaudies ūkio institute, buvo puikiai organi zuoti, įdomūs ir turiningi. Skaitė paskaitas ir vedė seminarus įžy mūs mokslininkai — ekonomis tai, kaip ekonom. m. dr., Mask vos Plechanovo vardo liaudies ūkio instituto prof. š. TureckiJ, ekonom. m. dr., Leningrado Voznesenskio vardo finansų-ekonomikos instituto prof. M. Seriebrianij Ir kt. Seminaro dalyviams buvo or ganizuojamos ekskursijos į stam besnes Minsko Įmonesr trakto rių, laikrodžių Ir radijo gamyk las. Pabaigoje apie mūsų Eko nomikos fakulteto darbą ir pra monės ekonomikos katedros pa tyrimą kalbėjo vyr. dėst. J. Žvinklys. S. IMBRASAS
ATOSTOGŲ DIENOMIS Tą vakarą Universiteto Aktų salėje „Gaudeamus igitur" dai navo studentai iš Vietnamo ir Ugandos, Kamerūno ir Japonijos, Indonezijos ir Zambijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Sąjungos ir Ukrai nos. Draugystės vakare sausio 31 d. koncertavo Lvovo studentų 'chorinė kapela. Maskvos, Lening rado, Kijevo, Odesos ir kitų ša lies aukštųjų mokyklų delegaci jos atostogų metu aplankė baltu žiemos sidabru pasipuošusį Vil nių. Ilgai nenutilo plojimai, kai WU komjaunimo komiteto sek retorius P. Vaitkevičius supažin dino vakaro dalyvius su svečiais. Pirmas žodis buvo suteiktas viet namiečiui studentui Choi Van Dži, sūnui tautos, kovojančios už savo laisvę ir nepriklausomybę. — Nuo 1964 m. rugpiūčio 5 dienos mano šalis kovoja prieš amerikiečių agresorius. Vietna miečių kovai už laisvę pritaria tarybiniai žmonės, Amerikos ir kitų kontinentų darbininkai. Pen tagono tankai nepraeis džiunglių takais. Mes nugalėsime! — skam bėjo susijaudinusio vietnamiečio žodžiai. — Aš žinau, kad gyvenu to kioje šalyje, kurioje niekas ma-
Graži buvo Alfredo ir Genutės vaikystė. Atrodo, dar taip neseniai abudu jie bėgdavo į tą pačią Šiaulių vidu rinę mokyklą. Abu ją ir- baigė. Po to Alfredas užsivilko pilką kareivio milinę, o Genė išvažiavo į Vilnių studijuo ti. Begaliniai kilometrai išskyrė tokius artimus jų gyveni mo kelius. Tačiau negailestingas atstumas buvo bejėgis užpūsti tą skaidrią draugystės kibirkštėlę, kuri taip nepastebimai dar mokyklos suole įsižiebė jaunose širdyse. Praėjusį šeštadienį Ekonomikos fakulteto buhalterijos specialybės IV kurso . studentai kartu su 1 kurso žurna listais atšoko linksmas studentiškas Genutės ir Alfredo Dominauskų vestuves.
_
Jaunai porai draugai palinkėjo ilgų ir laimingų šeimy ninio gyvenimo metų.
Žemė-žmonių planeta nęs neišmeta už durų kaip šuns, kur niekas manęs neįžeidinėja dėl tamsios odos, — kalbėjo pie tinės Afrikos sūnus, studentas iš Kijevo Elektromechanikos insti tuto Tommi Hartflitas. — Aš la bai dėkingas visai tarybinei liau džiai, kad būtent šioje šalyje Įsi gysiu specialybę. Visi studentai, susirinkę į žilą jį Vilnių — vienos didžiulės šei mos nariai. Ir niekas nesistebėjo,
kai baltaplaukė lietuvaitė sukosi valso sūkuryje su negru studen tu iš Ugandos, kai europietiškų šokį-tvistą — geriausiai šoko studentas iš Pietų Afrikos Sąjun gos. Juk Žemė — žmonių plane ta, o žmonės — lygūs. Rasių ir kalbų skirtumas negali būti nuo širdžios studentiškos draugystės kliūtimi. J. ALMORAS (mūsų koresp.)
BALIUI SRUOGAI — 70 METŲ
%
Yra žmonių, kuriems likimas nepašykštėjo įvairiausių gėry bių: kuo geriau į juos įsižiūri, juos pažįsti, su jais bendrauji, tuo ryškiau jie sužėri vis nau jomis varsomis, pastebi juose vis naujas jų brangenybes, ku rių neįžvelgi iš karto, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, paprastame žmoguje. Toks buvo ir Balys Sruoga. Iš pat pradžios jis mums, tuo metu studentams, nieku neimpottavo: buvo toks pat kaip ir ki ti dėstytojai, su kuriais tekdavo susidurti visiems literatams. Tik gal smalsiau į jį pasižiūrėdavo me, labiau susidomėję klausyda vome jo kalbos, žinodami, kad tai talentingas poetas, žymus mokslininkas, aistringas publi cistas, didelis teatro mėgėjas bei žinovas. Didelę pagarbą jam reiškė jį geriau pažinę vyres nieji kolegos. Kai lituanistams tekdavo klausyti privalomą rusų literatū ros istorijos kursą, jie nesiža vėdavo prof. dr. Balio Sruogos paskaitomis. Skubiai įėjęs į au ditoriją, jis greitai atsisėsdavo prie staliuko, atsiversdavo už rašus, trumpu žvilgsniu per
Savąjį profesorių prisimenant mesdavo auditoriją ir pradėda vo skaityti. Kad ir neskaitydavo iš knygos, akių nepakeldavo, nepažvelgdavo į auditoriją, ta rytum jo visiškai nedomintų, ar kas nors jo klauso. Kalbėdavo skubiai, nukąsdamas žodžių pa baigas, neaiškiai baigdamas sa kinius. Atrodė, lyg profesorius būtų susirūpinęs, kaip suskubti perteikti tokią didelę gausybę turimos medžiagos. O medžiagos jis turėjo labai daug. Su didele meile jis kal bėjo apie Puškiną ir Lermoniovą, gėrėjosi Gogoliu, džiaugė si XX amžiaus pradžios mo dernistais. Tik gerai įsiklausę, pro nepatrauklią dėstymo formą įžvelgdavome plačią, sistemin gai perteikiamą medžiagą, gerą profesoriaus pasiruošimą, dide lę erudiciją, bei dėstomojo da lyko meilę. Bet pilnai Balys Sruoga iš ryškėdavo tik ten, kur tekdavo susidurti su teatru. Dar studi juodamas jis labai domėjosi Petrogrado ir Maskvos teatrais, akylai sekė rusų teatro naujuo sius pasiekimus; būdamas Miun chene, jis plačiai studijavo Va karų Europos teatro naujuosius ieškojimus, kaip Makso Reinliarto, Gordono Krego, Georgo Fukso. Alfredo Kero ir kitų,
Ryški asmenybė Rašytojas la Maža tėra lie bai vertino žmo Alg. SAMULIONIS, tuvių rašytojų, gaus, menininko Lietuvių kalbos ir kurių veikla ir kūrybišk urną, literatūros instituto kūrybinis paliki nuolatinį naujo bendradarbis mas būtų tokie siekimą. Jam pa gausūs ir įvairia buvo gyvenimo pusiški, kaip Balio Sruogos. Jis čiam kūryba žinomas kaip poetas, dramatur prasmė ir džiaugsmas — ne vel gas, vertėjas, kritikas, literatūros tui ją B. Sruoga dažnai lygina su mokslininkas. Vien suminėjus saule. Rašytojas troško eiti ne B. Sruogos parašytas knygas, su pramintais keliais, jis neapken sidarytų ilgas keliasdešimties tė sustingimo ir abejingumo, protestavo prieš dogmatiškus veikalų sąrašas. Kūrybinis rašytojo kelias pra sprendimus, rutiną gyvenime ir sidėjo dar prieš pirmąjį pasauli mene. Visur jis ieškojo savitos nį kąrą ir truko trisdešimt pen minties, originalių meninių atra kerius metus. Tai buvo sudėtin dimų, tiesa, tuo dažnai skatinda gas, nuolatinių ieškojimų kupi mas ir modernistinius eksperi nas kelias, atvedęs B. Sruogą mentus mene. Tie, kuriems teko pažinti B. nuo modernistinių srovių, kurio kaip mis raštyojas žavėjosi jaunystė Sruogą, pasakoja apie jį je, prie realistinio meno, atsklei apie savotišką ryškią asmenybę. džiančio žmogų ir sudėtingiausius Be galo jautrus Ir lyriškas (ne veltui šis rašytojo bruožas taip jo pergyvenimus. Kaip žmogų ir menininką, B. ryškiai atsiskleidė jo dramaturgi Sruogą suformavo buržuazinė joje), impulsyviai reaguojantis į santvarka. Bet jis visada nuošir aplinką, B. Sruoga mokėjo tem džiai stengėsi suvokti tas reikš peramentingais, kandžiais ir ge mingas visuomeninio ir kultūrinio liančiais straipsniais įsiveržti į kultūrinį gyvenimą, gyvenimo permainas, kurias į lietuvių žmonijos istoriją atnešė pirmoji įnešti į jį neramumo ir polemi XX a. pusė. Todėl visoje savo kos dvasią. Jame derinosi tokie kūryboje rašytojas išlaikė platų kontrastiški bruožai, kaip švel žvilgsnį į gyvenimą, humanizmą, nus poetiškumas ir aštrus sar kūrybinį polėkį. Tuos vertingiau kazmas, išdalgiškumas ir stiprūs sius savo kūrybos bruožus jis melancholiški pergyvenimai. atsinešė ir Į tarybinę lietuvių li Sis B. Sruogos charakterio sa teratūrą. vitumas praturtino jo kūrybą, Savo kūriniuose B. Sruoga vi ypač dramaturgiją, kurioje ly sada siekė atskleisti žmogaus vi rizmas dažnai persipina su ašt dinio pasaulio sudėtingumą, žmo ria ironija, šmaikščiomis, kartais guje glūdintį gėrio, laisvės ir net ,,prasčiokiškomis" frazėmis. laimės troškimą. Geriausi jo kū Jis savotiškai atsispindi ir B. rinių, kaip dramos ..Milžino pa- Sruogos — kritiko veikloje. B. „Apyaušrio dalia", Sruoga galėjo rimtai, kvalifikuo unksmė", .„Pavasario giesmė", ,,Kazimieras tai svarstyti sudėtingiausias me atsiminimu knyga no, estetikos problemas ir čia Sapiega", „Dievų miškas", yra pilni neapy slapykantos smurtui ir priespaudai, pat, greta, prisidengęs dabar žinoma aukština liaudies išmintį, jos ga vardžiais (kurių lią ir moralinį tyrumą. apie 50), pats sukritikuoti savo Meilė ir pagarba žmogui yra kūrybą ir savo straipsnius, vienas ryškiausių rašytojo asme Savitas talentas, puikus pasinybės bruožų. Jį B. Sruoga išlai darbui, kė visoje savo kūryboje. Net ruošimas literatūriniam šiurpūs pergyvenimai Štuthofo didelis darbštumas padarė B. koncentracijos stovykloje, kur Sruogos kūrybą ir veiklą stam prižiūrėtojų asmenyje rašytojas pamatė visišką žmogaus išsigimi biu ir savitu reiškiniu lietuvių li mą ir sužvėrėjimą, nepajėgė pa teratūroje. Geriausi rašytojo kū laužti jo tikėjimo žmogaus pro rybos ir veiklos bruožai: gilus tu ir gerumu, jo kūrybinėmis humanizmas, meilė gyvenimui, galiomis. Ir sunkiausiomis savo gyvenimo valandomis B. Sruoga nuolatinis veržimasis į nauja — rašė: „Aš tvirtai tikiu istorijos artimi ir brangūs ir šių dienų žmogui. prasme Ir protu".
nuolat sekdamas naujausią tos srities literatūrą, lankydamas jų teatrus. Visa tai mes girdė davome per paskaitas, skaity davome gausiuose jo straips niuose. Mes žinojome, kad Ba lys Sruoga buvo „Vilkolakio" vienas steigėjų bei pirmasis vai dila, steigėjas teatro muziejaus prie Humanitarinių mokslų fa kulteto, teatro mokyklos dėsty tojas, kad jis glaudžiai buvo susijęs su teatro praktiniu dar bu. Tai buvo Valstybės teatro pirmojo dešimtmečio pabaiga, kai teatras, pergyvenęs daug peripetijų, žymiai sutvirtėjęs bei išaugęs, žengė į antrąjį de šimtmetį. Teatro darbe įsitvir tino Stanislavskio darbo meto dai bei rusų teatro tradicijos. Balys Sruoga su nauja ener
gija įsijungė į teatro darbą, kuris šiuo metu b'uvo labai in tensyvus bei įvairus. Su Vikto ru Zadeika jis rašo Kipro Pet rausko monografiją, atskirose studijėlėse žavisi A. Olekos-Zilinsko pastatymais („Šarūnas" ir „Varpai" Valstybės teatre), įnirtingai polemizuoja teatri niais klausimais, debiutuoja kaip dramaturgas („Milžino paunksmė", „Baisioji naktis"), studi juoja dramos teoriją („Vaičiū no dramaturgiją“ ). Bet daugiausia pastangų bei energijos Balys Sruoga sutel kė į teatro seminarą, vėliau virtusį teatrologijos katedra. Kad padėtų klausytojams praktiškai dirbti teatrinės medžiagos rin kimo bei jos apdorojimo dar bą, Balys Sruoga pats davė mums puikų pavyzdį: iš esamos teatro muziejuje medžiagos pa rašė monografiją „Lietuvių teat ras Peterburge", kurios įžango je „Pasiteisinimo vietoje“ įdė jo savotišką himną „lietuviškie siems vakarams“, iškeldamas jų didelę reikšmę lietuvių kul tūrai. Jis daug padėdavo būsimiesiems teatro kritikams, rūpin damasis recenzijų išspausdini mu. Tai pirmoji ir vienintelė lietuvių teatroiogų mokykla. Teatro seminare profesorius neatpažįstamai pasikeisdavo. Jis atsisėsdavo tarp studentų, draugiškai su jais kalbėdavosi, juokaudavo, domėdavosi klau sytojų darbais, lankydavosi spektaklių apžiūrose, aktyviai dalyvaudavo aptarimuose, at
nešdavo seminaro dalyviams pasiskaityti savo naujų raštų, pasakodavo apie naujausius teatro gyvenimo įvykius. Štai šių pokalbių metu bręsdavo ir eilė naujų sumanymų, kaip „Stedros" (Studentų teatro draugijos) „Skrajojančiojo gy dytojo" pastatymas, planai bei darbai, „Jaunųjų teatro", kurio kuklioje scenoje pasireiškė ne vienas dabartinio Akademinio teatro dalyvis; čia išaugo stu dentų teatro studija, davusi ke letą brandžių išleidžiamųjų pa statymų; teatro seminaro po veikyje atsirado monografijos „Lietuvių teatras Vilniuje", „Gabrielius Landsbergis-Žem kalnis“, Stanislavskio raštų vertimai, seminaro dalyvio ir dėstytojo A. Jakševičiaus mono grafija, lietuvių teatro istorijos apybraiža ir kt.
Nelemta hitlerininkų invazija sunaikino teatro muziejus, iš blaškė teatrologus, o ir patį profesorių nubloškė į pragariš ką Štuthofą. Pergalingos Tary binės armijos išvaduotas, pasta raisiais gyvenimo metais jis vėl grįžo prie teatrinio darbo ir ėmė si rašyti „Vilkolakio“ monograŠiandien prof. dr. Balys Sruo ga, minėdamas septyniasdešimt metį, galėtų suvesti savo darbo balansą. Neabejojame, kad savo užsibrėžtus tikslus jis būtų įvykdęs, dėl to tuo labiau mus slegia sunki skola: neturime teatro istorikų, teatrologiniai kadrai respublikoje neruošiami, lietuvių teatro istorija dar ne išleista.
Dėst. Vyt. MAKNYS
Savitas, orginalus talentas Gausus Balio Sruogos litera tūrinis palikimas rodo autorių buvus gražią ir taurią asmeny bę. Talentingas dramaturgas, subtilus lyrikas, aštrios plunks nos kritikas B. Sruoga visur pa sireiškė kaip didelis humanis tas, bet kokios prievartos, smur to ir vergiškumo priešas. Lais vės ir laimės siekimas — neat skiriami jo literatūrinio herojaus bruožai, nežiūrint, kokios epo chos vaikas jis bebūtų. 1933 m. B. Sruoga rašė: „Ar apie praeitį rašysi, ir apie da bartį, ar apie ateitį: vistiek lite ratūrinės kūrybos pagrindinis objektas yra žmogus — žmo gaus laimė ir džiaugsmas, žmo gaus rimtis ir kova, laimėiimai ir pralaimėjimai, — nuo kūdi kystės iki grabo lentos“. Šie žodžiai tapo savotišku B. Sruogos kūrybos credo. Brandžiausius kūrybinius me tus rašytojas atidavė dramatur gijai, į kurią atėjo iš simbolis tinės poezijos. Vertingiausia B. Sruogos literatūrinio palikimo dalis yra istorinės dramos: „Mil žino paunksmė“ (1932), „Apyauš rio dalia“ (1941), „Baisioji nak tis“ (1935), „Kazimieras Sapiega“ (1943). Dramos „Barbora Rad vilaitė“ autorius neužbaigė. Isto rinė tematika nulėmė ir autoriui rūpimų problemų ratą. šiuo metu B. Sruogą jaudino tautos likimo, Lietuvos valstybinio sa varankiškumo problemos. Ta čiau rašytojas neapsiribojo vien siaurais nacionaliniais klausi mais. B. Sruoga bandė suvokti
Audrų daina (iš M. K. Čiurlionio paveikslo „Audra") Duokit kelią ir laisvę! Platų beribį kelią! Mes — audros žirgai. Dunda žemė, ir vėjas Staugia karčiuose mūsų. Nestabdykit, nelieskit — Viską, viską užgriūsim! Mes iš stichijos gimę Ir nepratę miegoti — Netrukdykite mums Be ribų paklajoti! Griūva juoda — raudona,
įvykius, nulemiančius tiek isto prastai autorius monologu už rijos posūkius, tiek painius žmo baigia veikėjo, kurio bruožai iš gaus psichologijos vingius. dėstyti per keletą scenų, charak Meninės tiesos vardan neretai teristiką. prasilenkdamas su istorine tie Kai kurie charakteriai kuriami sa, B. Sruoga istorinių dramų ištisai lyriniu, o ne dramaturgi siužetą, veiksmą, charakterius niu principu (pvz„ Jogaila „Mil bei konfliktą komponuoja gana žino paunksmėje“, Jurgelis „Apy originaliai .Savo mokytoju laiky aušrio dalioje“ ir kt.), kitur ly damas didįjį anglų humanistą ir rizmas sudaro vieną iš svarbiau dramaturgą Šekspyrą, rašytojas sių charakterio bruožų (tėv-as neskyrė žmogaus dvasioje „dan Skumbinas „Baisioje naktyje“. gaus nuo pragaro“, neskirstė Skudutis „Apyaušrio dalioje“). O personažų į „juodus“ ir „baltus“. drama — Pavasario giesmė — Ne be Šekspyro įtakos B. Sruo ištisai lyrinė giesmė žmogaus ga atgaivino lietuvių dramatur dvasiniam grožiui, jo sielos su gijoje istorinės kronikos žanrą, dėtingumui, Jausmų ir aistrų gi ištobulino monologą, meistriš lumui. Iš kitos pusės, ši drama, kai sujungė vienos dramos ribo parašyta šiurpiomis Štuthofo se tragizmą ir komiškumą. koncentracijos stovyklos sąly Iš poezijos atėjęs į dramatui"- gomis, rodo ir paties autoriaus giją, B. Sruoga ir čia išliko po dvasinę ištvermę bei Jo vidinį etu lyriku. Jo dramos parašytos grožį. eliuota forma, kuri suteikia kū Naujoms spalvom nušvyti B. riniams romantinį patosą. Sruogos kūrybinė individualybė Iš poezijos atėjęs ir didelis dė paskutiniųjų metų kūryboje — mesys muzikai. Jei B. Sruogos memuarų knygoje „Dievų miš lyrikoje muzikalumas išryškin kas“ ir dramoje „Pajūrio kuror davo potekstę, nuotaikos niuan tas“. sus, tai dramaturgijoje, be viso Bet kokiomis sąlygomis — nuo to, muzikinis elementas tampa ir pat jaunatvės alsavimo kupinų gana svarbia charakterio kūri posmų iki paskutiniųjų kraupių mo priemone (pvz„ Vytauto pa žmogaus-žvėries sistemų smer veikslas — simbolis „Milžino kiančių eilučių — B. Sruoga iš paunksmėje“). Muzikiniai intarpai liko kūrybingas, ieškantis, origi taip pat yra viena iš B. Sruogos nalus menininkas. Minėdami Ba lyrizmo išraiškų. Kai kuriais at lio Sruogos 70-ąsias gimimo me vejais juose atsispindi kitas ra tines, su pagarba prisimename šytojo stiliui būdingas bruožas- vieną iš didžiausių lietuvių tau lyrizmo ir dramatizmo sintezė. tos talentų, tiek daug davusių B. Sruogos, kaip dramaturgo- mūsų literatūrai. lyriko, talentas ryškiausiai at P. ŽEMGULYTĖ, siskleidė monologuose. PaV k. lituanistė
Apie Melsvąją Tylą.
Žmonijos Galaktika Juda be laiko. Be greičio ribos Žmogiškoji Galaktika. Juda beribis, Bedugnis žmonių Okeanas. Gera, kad čia susitinka Pasauliai, Gera, kad šitiek čia kryžkelių. Gera, kad šičia tiek gėrio Ir šilumos. Gera, kad kelią suranda bendrą Pasauliai, Gera, kad jie susijungia, Skrenda kartu —
JAUNYSTĖ Aš neskaitau dienų ir valandų, Aš visas — nerimas. Aš — amžinas skubėjimas Į naują, Vis j naują dieną. *** Nubėga dienos saulėtos ir giedrios. Akimirkų nusineša tiek daug gražių. Tik tu — akimirka pati geriausia — Akim kaštono nuostabiausiom Šypsaisi man, šauki mane: — Ateik. Tavęs tik vieno laukiu.
Po Šiaurės Uralą ...Nebedunda traukinio ratai, nebegirdėti ir miestų triukšmo. Mus pasitinka Šiaurės Uralas. Snieguotos viršukalnės tarsi am žini sargybiniai saugo slėnių ra mybę. Jos viliote vilioja turis tus didingu paslaptingumu... Pirmoji nakvynė kalnuose be veik po atviru dangumi. Vėjas ir šaltis skverbiasi pro „Dailininkų trobelės“ plyšius ir įsivaizduo jamas duris. O krosnelėje visą naktį spragsi malkos. Ir vis dar šalta (lauke 40 laipsnių šalčio). Prie krosnelės kas dvi valan dos keičiasi budėtojai, ir kiek vienas šildosi, džiovina šlapius bakchilus, pirštines. ...O šiandien mes kopėme į Serebriannyj kamenj. Tai buvo tikras Jėgų išbandymas. Galinga ir didinga mus pasitiko taiqa. Milžiniški kėniai ir kedrai pa stodavo kelią. Kuo aukščiau kopėme, tuo daugiau stačių uolų ir staigių pakilimų pastodavo mums kelią. Po 4 valandų išėjome iš miš ko juostos. Čia šeimininkavo vė jas ir sniegas. Tik trynimu ga lėjome atgaivinti pabalusius vei dus ir nosis, žemaūgiai berželiai rodė, jog ir rūsčiuose kalnuose yra augmenija. Toliau ėjome, susirišę virvė mis, apledėjusiu sniegu. Ir tik .P° “ valandos, * ‘ , lipdami uolų at brailomis Ir statmenomis sieno mis, pasiekėme smailų iškyšulį — mūsų tikslą. Neįmanoma bu vo išsitiesti visu ūgiu — vėjas vertė nuo kojų. Reikėjo eiti ke turpėsčiom. .. ...O nusileidimas užtruko tik
Šnara šarmuoti kaštonai Ne vien tik popieriuje rašoma istorija. Atidesniam ją papasa koja senų ir naujų kvartalų ak menys, akylesnis pastebės jos pėdsakus ant aprūkusių gamyklų korpusų. Jautresnis suvoks ją iš vienodo ir vis tiktai nenusibostančio parkų alsavimo, ku riuose stūkso granito paminklai amžinos šlovės nusipelniusiems. Yra visokių miestų. Vieni jų tarsi paprasčiausi gatvių žibin tai staiga šmėkšteli pro vagono langą ir taip pat staiga išnyksta naktyje, kartu su savimi nusineš dami piikšvokus ir sunkiai įsime namus pavadinimus. Tačiau yra ir kitokių miestų: jų būna didelių ir vidutinių, o kartais visiškai mažyčių, tačiau vien tiktai jų vardai yra tariami su didele pagarba ir šiluma. 1. ISTORIJA MĖGSTA TIESĄ Kijeve šnara šarmoti kaštonai. Taraso Ševčenkos parke viešpa tauja žiema. Truputj niūriai kniūpso užpustyti suoliukai, ir tik sužvarbę balandžiai vaikštinėja apledėjusiais takais. Ant pilkšvo postamento, atsi gręžęs j raudoną Universiteto korpusą, vienplaukis Kobzarius mąsto apie savąją Ukrainą. Po etas mylėjo ją ir visą amžių dai navo apie platų Dnieprą ir apie varganą, amžinai užguitą, o vis tiktai nerimstančią ir maištaujan čią, paprastą, o kartu ir egzotiš ką kazokiją, kuria iki šių dienų didžiuojasi laisva Ukraina. Jisai nesukūrė nė vienos odės ir nė vieno himno tuometinės Rusijos viešpačiams, nes didžio jo menininko sąžinė neleido veidmainiškai garbinti tų, kurie engė jo liaudį. Tik todėl Ukrainos sūnui Tarasui Grigorjevlčiui Sevčenkai nebuvo lemta tapti Kijevo Uni versiteto dėstytoju. Pagal caro Aleksandro II despotišką valią Kobzarius tapo kareiviu. Kažkada šiame parke ant to paties pilkšvo postamento savo nepajudinamoje granitinėje didy bėje stūksojo to paties Alek sandro II statula. Ne. Jo žvilgsnis nebuvo susi mąstęs. Ta stovyla tarsi kalbė jo apie šaltą pasitikėjimą „amži nąja" savo galia. Tačiau metai, kad ir kokie jie bebūtų ilgi, ne gali numarinti tiesos, nes laikas yra pats geriausias įvykiu vertin tojas. Ir visuomet jis ant posta-
R.
URBONAS
mento užkelia tą, kuris pelnytai lieka gyvas liaudies atmintyje. 2. SKAUDI IR DIDINGA MIESTO GARBE Gatvės — tarsi granitiniai isto rijos puslapiai. Jeigu mokėsi me skaityti, iš jų galėsime suži noti viską, o jeigu žiūrėsime vien tiktai J parduotuvių vitri nas, tos pačios gatvės bus mums
nuobodžios ir nebylios tarsi pilki vitrinų manekenai. Mūsų autobusas leidžiasi pla čiu Taraso Ševčenkos bulvaru. Iš abiejų pusių į dangų šauna smailiaviršūniai topoliai, čia va dinami Kijevo kiparisais, ir zuja daugybė mašinų. Monotoniškai, tarsi laikrodžio dūžiai, sklinda gido žodžiai, ir preiš ekskursantų akis tarsi fil mo juostoje plaukia kraupūs ne tolimos praeities vaizdai: didelė, beveik kosminė tuštuma, ištisi griuvėsių griuvėsiai, iškirsti ir sudeginti topoliai, begalinė stau gianti dykuma. Ūžė ir praūžė karas. Kreščiatlko ir Taraso Ševčenkos bulvarų rajone nustojo rūkti gaisravietės. Iš rūsių ir landynių į šviesą pradėjo Ijsti žmonės, pradėjo skaičiuoti žuvusius. Žmonės lin do j šviesą, o išlindo į tuštumą, kurioje nebuvo likę nė vieno sveiko pastato. O vaikams reikėjo miegoti. O moterims reikėjo gimdyti. O sužeistiesiems reikėjo šilumos. Nebuvo nieko, išskyrus norą gyventi, vienintelj norą išsaugo-
■■■■■
NAUJOVĖ TURISTAMS Respublikinė turizmo taryba suorganizavo pirmenybes, kurios prasidėjo sausio 1 d. ir tęsis iki spalio 31 dienos. Jos vyksta dviem klasėm. Aukščiausios — A klasės — dalyvis privalo turėti ne mažesnį, kaip II turizmo at skiri, B klasės dalyvis — „TSRS turisto" ženklelį. Komandos sudėtis — nedau giau kaip 10 žmonių. Kelionės maršrutą nustato pati komanda. A klasėje maršrutas turi būti ne žemesnis už III sunkumo katego riją. Be to, jis turi praeiti bet kuria TSRS teritorijos dalimi. B klasėje — ne žemesnis už I sunkumo kategoriją; žygis vyks Lietuvos TSR ribose. Tačiau da lis B klasės maršruto gali pra eiti kaimyninių respublikų teriI orij a. Pirmenybės vykdomos 5 grupėmis pagal turizmo rūšis: pėsčlųjų, vandens, dviračių, slidžių, auto-moto. Komanda, užbaigusi žygį, pri stato ataskaitą, kuri bus priimta
tik tuo atveju, jei dalyviai ne priekaištingai vykdė visus pir menybių nuostatus bei prisilaikė kelionių organizavimo TSRS teritorijoje talsyklių. Nugalėtojus nustatys Respublikinės turlzmo tarybos patvirtinta komisija. Ji atsižvelgs į kelionės sudėtingu mą, maršruto įvairumą, grupės dalyvių skaičių Ir t. t. Komandos, užėmusios kiekvie noje pirmenybių grupėje pirmą sias vietas, bus apdovanotos Res publikinės turizmo tarybos perei namaisiais prizais bei pirmojo laipsnio diplomais. Dalyviai, už ėmę pirmąsias vietas, bus apdo vanoti aukso medaliais, atminimo dovanomis ir pirmojo laipsnio diplomais, o užėmusieji antrąsias ir trečiąsias vietas — sidabro ir bronzos medaliais bei atitinka mais diplomais. Respublikinės turizmo tarybos prezidiumas kviečia visus turis tus aktyviai dalyvauti pirmeny bėse.
„T. STUDENTO" inf.
ti save tam, kad išliktų istorinė kijeviečių karta. Jinai išliko. Išliko todėl, kad privalėjo išlikti. Juk negali iš nykti miestas-didvyris ir taip pat negali išnykti jo žmonės. Susikaupę stovi ekskursantai. Visų žvilgsniai nukreipti j vie ną pusę. Amžinoje rimtyje ant miniatiūrinio kurgano stūkso bronzinis Bogdanas Chmelnickis. Daugiau kaip prieš tris šimt mečius, 1664 metų sausio mėne sį, prie istorinių Sofijos soboro sienų kijeviečiai džiugiai sutiko rusų pasiuntinius ir vienbalsiai patvirtino Perejeslavlio rados nu tarimą apie Ukrainos ir Rusijos sąjungą, apie amžiną dviejų di džiųjų slaviškų tautų draugystę, kurią Bogdano Chmel niekio as menyje įamžino žymus rusų dai lininkas M. Mikešinas. Ukrainos hetmonas, kairiąja ranka laiky damas įnirtusį žirgą, dešiniąją I LIAUDIES KONTROLES TRIBD tiesia Maskvos link, tuo simbo lizuodamas dviejų didžiųjų naci jų jėgos galią prieš bet kokį už puoliką ir prieš bet kokią nelai mę. Bėgo metai, k keitėsi miestas. Kruvinos karo žaizdos palengva Praėjusių metų pavasarį fakulužgijo. Vėl sužydėjo skverai, vėl kontrolės grupės Ševčenkos bulvare prigijo ir su tetų liaudies tikrino, kaip fakultetų mokslinės žaliavo topoliai. Vėl Kreščlatike (tarybos ir katedros gerina pasužydėjo kaštonai, sušvito namų langai, k miestas, kurio plote Bskaitų ir kitų pedagoginių užsiėmimų kokybę. laisvai tilptų septyni Paryžiai, ( Pranešimai parodė, kad praėmė augti į viršų. Paliko vien tiktai išakyta „Ar ėjusiais mokslo metais pedagogi nio darbo metodikos klausimams senalo" gamyklos siena, tyčia (daugiausia dėmesio skyrė Ekononeužtinkuota ir palikta tarsi re jmikos, Teisės, Chemijos ir Melikvija ateinančioms kartoms, fakultetų tarybos. tarsi skausmas, negrįžtamai nu Sdicinos ( Ekonomikos fakulteto tarybos skendęs J praeitį. s .... ' s buvo svarstoma, Tylūs mes paliekame kulkų “ (posėdžiuose mokymo bei vaiz išvarpytą sieną k žengiame nu- “ kaip a,n pagerinti nAOpr" lenkti galvą tiems, kurie krito, dinių priemonių ruošimą, chekad meš matytume laisvą gimti-ĮmiJos ir flz,lkos. disciplinų desnės dangų, kad mes suprastume, 1^% neakivaizdininkų mokyjog gyvenimas - tai šviesa Ir Tarybos nutarimu katedrose noras kovoti ■ sudarytos metodines grupes, kuTarybų parke stovi paminklas |rios SVarSt° dėstom4 disciplinų įžymiam karvedžiui N. F. Vatu-|Pro8ramas’ metodinius nurodytinui, kurio vadovaujami kariai !mus’ kursinill n kontrolinių darpirmieji (žengė į miestą-didvyri. (bv» temas' tikrina Paskaitas- Be Greta, tame pačiame parke, |to’ fakulteto profesinės organizastovi juodo granito paminklinis Sc*jos biurui buvo paYesta Pa™°šakmuo, po kuriuo guli 400 „Ar-v* tikslesnius mokslo personalo senalo" gamyklos darbininkų. I krūvio apskaičiavimo normatyO parko pakraštyje, ant sta- Svus (dabar jau paruošti ir tarytaus Dniepro kranto, j viršų šau- (bos patvirtinti), na 27 metrų aukščio Juodas obe- | Kit1 fakultetų tarybos svarstė liskas, kurio papėdėje tarsi (atskirų katedrų darbą bei jų paskaidri žvaigždė liepsnoja amžl- (stangas, keliant paskaitų koky* ' »bę. noji ugnis I bę. Medicinos fakultete buvo Tai paminklas nežinomam ka- (svarstyta užsienio kalbų dėstymo rlui. Iš abiejų pusių kaip rūsti (klausimai, bospitalinės chirurgu procesija mus seka juoda antka-(ios' bendrosios chirurgijos ir topių eilė. Jpografinės anatomijos katedrų Amžinoji ugnis tirpdo mažytes (pedagoginis-auklėjamasis darbas, tviskančias snaiges. Ne, jos nie-(Be to; Medicinos fakulteto dar kąs neužgesins. Liepsnos ji lyg —buotojų pedagoginis-auklėjamanuoskauda tų kruvinų dienų, ir Isis darbas buvo svarstomas kaamžinai j dangų žvelgs granito I tedr4 vedėjų, o taip pat ir viso obeliskas tarsi tylus ir budintis gpersoiidio | personalo gamybiniuose pasiianpasitari(muose. Tarybų nutarimu, visuose nemirtingumas. (fakultetuose įvesti studentų koSlokvijumai, kurie, kaip rodo 3. DIDELIO MIESTO (praktika, skatina studentus geDIDELI KONTRASTAI Dnlepras jriaa Pasiruošti egzaminams. Metalinio pilkumo 1 r Katoririi kolektyvai kTilPimrvai at jota nosūpuoja baltas" kdų lytkTiršta W Katedrų atlieka nemlgla skandina savyje spalvingą darb^ ^skodanu būdų pemiesto panoramą. Iš aukšto kran- (dagogmio darbo lygiui pakelti, tinės skardžio išnyra plona metro sakan,t' dau8 Pnemomų pamagistralės styga, ir, skersai j teikia ankstesniųjų organų (Mipervėrusi Dnieprą, vėlei pany. j msterijos, Komiteto) nutannmi ir ra po vandeningo rūko gaurais. * nurodyma.1.' Universiteto partinės Skardingame Dniepro krante, (°rganizacijos ir Universiteto Tatarp susispietusių medžių lr j rybos nutarimai. Tiktai ne visi krūmų, stovi dvidešimties metrų |katedr^ , ,Yedeja‘slų Prle”ų aukščio paminklas kunigaikščiui J ^‘eztailaikosr Is Jų svarbiauVladimirui |S1OS: katedrų vedejų į atskirų 998 metais prie Dniepro, ten S dėstytojų užsiėmimus atsilankykur dabar nukreiptas Vladimiro !ma1' 8™P‘n'ai PaskaM seminarų žvilgsnis, buvo pakrikštyti pir-(lr P^ybų Uknnimai, apsvarstant mleji slavai - senojo Kijevo |rez’lltalus katedrų posėdžiuose, gyventojai 1 paskaitų planų, isplestinių tezių O dar toliau, kitoje Dnlepiolir k°nsP®ktų( aPtar«Pas. rašytų ....................... “paskaitų svarstymas, te temapusėje, skaidriais mažųjų dango-|! ’as ,ų, tekstų svarstymas, raižlų langais šviečia Darnica. !. tinių paskaitų,., se' , 'kaJendormių ' * ° ■mirtami (minarų hm bei nrafrrhn pratybų r-tlam, planų it, tvirtiJnimas, kartu apsvarstant dėstymo (NUKELTA Į 4 PSL.)
dvi valandas. Važiuojant pramin tom vėžėm, medžiai švilpė pro šalį, o nuo didelio greičio svaigo galva... Tik truputį užsižiopsok, ir dingsi po balto sniego patalu. Vienas, žinoma, neissikapstysi... ...Mūsų vėžės pasuko tiesiai į šiaurę, kur buvo perėja tarp Konžakovskyj kamenj ir Sereb riannyj kamenj viršukalnių. Antros dienos pavakare, išvargę ir alkani, su kuprinėmis ant pe čių Ir slidėmis rankose, kabindamiesi už uolų ir apledėjusio sniego, pasiekėme perėjos vir šų. Ir, mūsų visų didžiausiam nustebimui, tai buvo Konžakovs kyj kamenj. ...Viršūnėje susitikome su gru pe turistų iš Sverdlovsko Medi cinos instituto. Kartu su jais sekančią dieną šturmavome Burtymo perėją. Bendromis jėgomis darėme vėžes giliame sniege, o vakare visus sušildė spirito la šai ir bendros turistinės dainos. Bendri gultai, bendri pusryčiai... ...Toliau mūsų maršrutai sky rėsi: mes pasukome Kakva že myn, o jie — į viršų... Po dvie jų dienų mes Jau sėdėjome trau kinyje Karpinskas — Sverdlovskas: Namo vežėmės daug brangių prisiminimų. O mus kažkoks ne numaldomas jausmas kviečia vėl atgal, į kalnus, šaukia ųrumtis su pūqa ir taiqa, šturmuoti vir šukalnes. ...O Uralas šaukia. Saukia Jo didinqos viršukalnės, plačioji tai ga ir karštos ten palikusių bičiu lių širdys. K. DUMČIUS
NA
Į PASKAITA IR STUDENTAS J I J
1
Doc. J. DAGYS metodikos klausimus ir t. t. Dažniausiai lanko savo narių užsiėmimus Teisės ir Medicinos (tiesa, kai kurie) fakultetų ka tedrų vedėjai. Jų pastabos apta riamas katedrų posėdžiuose. Čia dažniau svarstomos mažiau paty rusių jaunų, valandininkų bei peratestuojamųjų dėstytojų pa skaitos. Tikrinant buvo atkreip tas dėmesys į tai, kad kai kurie dėstytojai, pvz., Chemijos fakul tete, skaitydami paskaitas, ne naudoja vaizdinių priemonių, ku rios padėtų studentams geriau įsisavinti dėstomąją medžiagą. Ypač jos naudingos, skaitanat pa skaitas žemesniųjų kursų studen tams. Yra katedrų vedėjų ir dėstyto jų, kurie į grupinį paskaitų lan kymą žiūri kaip į neišvengiamą blogybę, nes, esą, atsilankius ki tiems mokslo personalo nariams, dėstytojas jaudinasi, varžosi, blogiau skaito. Jeigu tai ir tiesa, vis dėlto gautosios pastabos pa dėtų pagerinti paskaitų kokybę. Žiųoma. per dažnas to paties dės tytojo paskaitų lankymas nepa tartinas. Antra vertus, pasiren kant dėstytojus, kurių paskaito se numatoma atsilankyti, reikia atsižvelgti į jų darbo stažą, pe dagoginį patyrimą, į tai, kaip seniai skaitomas kursas. Yra naujų disciplinų, yra ir tokių, ku riose keliama daug aktualių klausimų, įvairių problemų. To kių disciplinų paskaitas reikia svarstyti, nors dėstytojai ir turėtų didelį pedagoginį stažą. Bet kuri paskaita gali būti svarstoma bent trimis požiūriais: mokslinio ly gio, jos perdavimo (metodikos) ir auklėjamo poveikio. Žinoma, paskaitos ne tiktai kritikuojamos — iš jų mokomasi, ypač dėsty mo metodikos. Kai kurie klausi mai, tuo labiau problematiniai, svarstytini iš anksto. Tačiau me todikos bei auklėjimo poveikio klausimus, kaip rodo praktika, geriausia aptarti katedroje po grupinio paskaitos aplankymo. Bet kurios naujos priemonės, pvz., kolokvijumai, nauji egza minavimo metodai, svarstytinos fakultetų tarybų išplėstiniuose posėdžiuose. Būtina išaiškinti nau jųjų priemonių efektyvumą. La bai svarbus klausimas — stu dentų laiko balansas. Kartais pasitaiko taip, kad, pagerinus vienų specialybių ruošimą, nu kenčia kitos. Čia itin svarbu iš laikyti proporcijas. Fakultetų metodinės komisijos, nustatyda mos kolokvijumų skaičių, turė tų j tai atsižvelgti.
Šnara šarmuoti kaštonai
ĮOO TOSIOS R. ROLANO GIMIMO METINES
Paroda apie R. Rolaną čiodavome po šitą mažą žalią kampelį, apsuptą Alpių viršukalnių. Mes kalbėjome apie kovą už taiką, apie darbininkų judėjimo pasiekimus. apie veiklą partijos, kuriai jis priklausė". R. Rolanas puikiai nusimanė muzikoje ir me ne. Yra išlikę jo laiškų, rašytų dailės istorikui M. Vorobjovui, ilgą laiką gyvenusiam Lietu voje, apie Čiurlionį. Štai viena ištrauka: „Čiur lioniu aš domiuosi ne pirmi metai".., R. Rola nas ypač mėgo Čiurlionio paveikslų ciklus: „Jūros sonatą", „Zodiako ženklus“. Kaip tarybiniai žmonės domisi R. Rolano kū ryba .galima spręsti iš šių faktų. TSRS R. Ro lano kūriniai buvo išleisti 206 kartus dvidešimt viena kalba bendru 7755 tūkst. egzempliorių tiražu. Prieš pat mirtį, sunkiai sirgdamas, rašytojas labai sielojosi dėl savo tėvynės Prancūzijos okupavimo. Didelis ir įtemptas darbas pareika Ro- lavo duoklės: 1944 m. gruodžio 20 d. R. Ro lanas mirė. „Žmogus miršta — jo darbai lieka gyventi“ — rašė M. Gorkis. Ir dabar, aplankius gausią parodą, galima įsitikinti, kad R. Rolano min tys, jo siekimai nemarūs. Iš po vitrinos stiklų žvelgia įdėmios, aštrios akys. Prisimenu didžiojo humanisto pasakoji mą apie jo jaunystės metus: „Tai buvo 1890 metais ant Džanikolio kalvos. Aš sapnavau miegodamas. Roma liepsnojo va karo žarose... Dangus žėrėjo tiesiai į mano sie lą. Pamiršau, kur aš, kas su manim. Ir staiga mano akys tartum atsivėrė. Iš tolo pamačiau savo šalį .savo prietarus ir patį save. Pirmą kartą suvokiau savo esybę, laisvą ir apnuogintą...Tai buvo nušvitimas.., buvo kūrybos išsiver žimas iš poeminių gilumų... Daugiau kaip po 20 metų drauge su manimi atėjęs ant tos pačios kalvos mano draugas sušuko: „Matau Žaną Kristofą“. „Žanas Kristofas", „Mikelandželo gyvenimas", Užburtoji siela“ — nenuilstami ir sunkaus dar bo vaisiai. Neveltui A. Gorkis pavadino R- Ro laną Prancūzijos Levu Tolstojumi. Troškimas gerovės liaudžiai, gilus patriotizmas atsispindi kiekviename rašytojo kūrinyje.
ATKELTA IŠ 3 PSL.
4. SUSITIKIMAS SU JAUNYSTE Kažkada šiame miškingame Jaunystė! krante svetimšaliai pirkliai palik Kur ji kitokia? davo dovanas Kijevo valdovams Visur jinai tokia pati. ir tiktai tada keldavosi per upę. Mes vaikščiojame nesibaigian (Tokia buvo tradicija, pagal ku čiais Kijevo Universiteto kori rią ir pavadinta vietovė). doriais ir nuolatos jaučiame, Pasak mūsų amžininkų, dargi kaip ji žingsniuoja kartu su mu prieš keletą metų, vietoje plačia mis. ir ūžiančia juosta šaunančio GaLaiptų aikštelėje šypsosi labai garino prospekto, tarp šimtame- nedidukas garbanotas negriu čių pušų švilpavo vėjas, gainio- kas. Šičia, Universitete, jis studi jautis birų ir gausų pakrantės juoja fiziką. Palangėse styro krū smėlį. O dabar Darnica savo gy vos užrašų, pro šalį eina čiauš ventojų skaičiumi yra truputėlį kančios merginos, dėl kažko gin didesnė už Vilnių. Šiandien čia čijasi susikaupę vyrukai. ūžia didelis, modernus miestas, Egzaminas, išaugęs per keletą metų. O antro aukšto vestibiulyje — Išdidžiai žvalgosi mažieji Dar- rimtis. Švyti trys memorialinės nicos dangoraižiai, ir jaukia ši lentos, o jose — auksinės rai luma alsuoja platūs langai. Gat dės: vėmis vaikšto susigūžę senutės, „JIE ŽUVO UŽ TĖVYNĘ". raudonanosiai bambliai rėplinėja Po to — ilgi stulpeliai pavar patižusiu sniegu. Jie žvalgosi, džių, kritusių mūšiuose už miesšypsosi, ir rodo liežuvj, ir nepa- tą-didvyrj. GORKIS IR ROLANAS GORKUOSE (1935 m.j. galvoja mažiejl kvailiukai, kad Daug tokių kuklių lentelių Ki jie yra patys laimingiausi pasau- jeve. Daug jame pilkšvokų bro Susikaupęs peržvelgiau turiningą parodą, lyje. liškų kapų... Tačiau kad ir kaip skirtą įžymiojo prancūzų rašytojo, publicisto, Patono tilto ketera (šis tiltas miestas bebūtų didelis, neprivalo didelio humanisto Romėno Rolano šimtosioms yra moderniausias Kijeve) iš lėto jisai garsėti vien tiktai skau gimimo metinėms. linguoja mūsų autobusas. Apačio džiais memorialiniais paminklais. — Aš drauge su ta tauta, — rašė R. Rolanas, je truputį niūrus ir truputį susi Niūrokame Teisės fakulteto mąstęs pro miglas iriasi Dniep koridoriuje mes vėl pakeliame — kuri varo vagą žmonijos istorijos srautui, ras. akis | nedidelę žalvarinę lentelę: aš drauge su organizuotomis proletariato ma „J. P. Batluko vardo auditori sėmis, drauge su socialistinių respublikų są O buvo laikas, kai Dniepro junga. krantuose gyvendavo ir mirdavo ja", o po to ir vėl nuolatos tie .šventieji", ir tie patys Dniepro patys žodžiai: Rašytojui visą laiką rūpėjo proletariato in krantai išsaugojo jų palaikus, „Žuvo, kovodamas su fašistais". teresai, jo šviesesnė ateitis. Tačiau jo pirmieji tikriausiai, vien dėl to, kad mes Kiekvienas čia papasakotų apie publicistiniai straipsniai dar gana riboti. Tai (rodytume. Jog niekuomet „šven Jašą, kuklų, tvarkingą ir drau pastebėjo V. I. Leninas, 1914 m. atsiliepdamas tieji" iš tiesų nebuvo šventi. Kl- gišką vaikiną juodais akiniais. į jo straipsnius. jevo-Pečeros Laura (Kijevo-peJaša niekuomet nematė švie Morisas Torezas savo knygoje „Liaudies sū čiorskaja Lavra) — tai vieta, ku sos. nus" prisimena: rioje palengva trūnija gyvos is Jis buvo aklas, tačiau tai nesu torijos nebylūs palaikai, šis trukdė kovoti prieš nuožmius „Aš kartais būdavau Vilneve, jo mažame na stambiausias Ukrainoje vyrų vie ir staiga užgriuvusius niekšus. melyje, Ženevos ežero pakrantėje. Mes vaikšnuolynas kažkada valdė 200 su Reikėjo didelės jėgos, didelio viršum kaimų ir miestelių, kurių ryžto ir didelės neapykantos gyventojai Išmūrijo spalvingiau tiems, kurie patys buvo persi sius rusų baroko pavyzdžius, sunkę neapykanta viskam, kas įrengė šventyklas Ir iškasė gi šviesu ir humaniška. Regėjimas liausias galerijas, kuriose mels šiuo atveju buvo nebūtinas. davosi, kentėdavo ir mirdavo Žuvo Jaša. Paliko vien tiktai vienuoliai. žalvarinė lentelė ant auditorijos Kiekvienas žingsnis į galerijų durų, kuklus portretėlis ir nedi vaka Kaip žinoma, visa eilė Univer viveiklos konkursinius gilumą atskleidžia vis naujas delis stendas. siteto centrinių meno ,.saviveik rus. Be abejo, šiam puikiam su ir naujas amžių glūdumas. Ne, tai ne papuošalas, tyčia los kolektyvų tapo Respublikinės manymui visokeriopai padės fa Sarkofage guli prieš 2000 m. pakabintas kuklioje auditorijoje. Jubiliejinės Dainų šventės laure kultetų dekanatai, partinės ir kom mirusios egiptietės pajuodęs ske Tai skaudi nelemta praeitis, už atais ir prizininkais. Išaugo sa- jaunimo organizacijos, profesinės viveiklininkų skaičius, pakilo at- sąjungos, estetikos ir meninio la letas, greta — sunykę, tačiau kurią privalo kažkas atsakyti. pridengti sutrūnijusiais Išdidžiai raudonuoja Kijevo liekamų repertuarų meninis ly- vinimo katedra. Artimiausiu me paauksuotais rūbais, dviejų Rusijos Valstybinis Lenino ordino T. G. gis. Tačiau centriniai meno sa- tu fakultetų profbiurai ir kultdidžiūnų kūnai. Maskvos jkūrė- Ševčenkos vardo universitetas, viveiklos kolektyvai negali ap- masinis sektorius, vadovaudamie jas kunigaikštis Jurijus Dolgoru- Tradiciniai jo sienų dažai tarsi jungti didelio meno mėgėjų skai- si konkursinių vakarų rengimo kis, išdžiūvęs tarsi lėlytė metro simbolizuoja didvyrišką istoriją, čiaus. Universitete yra daug stu- nuostatais, paruoš konkursinę derina programą. politas Makarljus, metraštininkas kurią pasakoja gausūs stendai dentų, kurie sėkmingai Meno saviveiklos kolektyvų dainą, šokį, muziką su mokslu. Nikonas, pats tapęs nebyliu isto Centrinių rūmų koridoriuose: rijos eksponatu, dvylika legen1901 metais 183 studentai, da Ypač tokių gausu Istorijos ir fi konkursiniai vakarai vyks ši darinių brolių, tariamų šio vie lyvavusieji revoliuciniame judė lologijos bei Medicinos fakulte taip: IFF — kovo 27 d., ChF — tuose. Meno saviveikloje dar balandžio 3 d., MF — balandžio nuolyno statytojų, daugybė žino jime, atiduoti j kareivius. mų ir jau pamirštų žmonių, šičia Į caro valdžios piktadarybes gana silpnai pasireiškia Ekono 10 d. GF — balandžio 16 d., EF mikos fakultetas, nors jame mo — balandžio 17 d., TF — balan radusių prieglobsti prieš šimtme atsakyta: džio 23 d., FMF — balandžio 24 kosi daug studentų. čių šimtmečius arba nusipirkusių mitingais, šj prieglobstį už sunkiasvorį auk streikais, Siekdamas toliau suaktyvinti d. Pirmąsias, antrąsias ir trečią są, guli čia, amžinoje tamsoje ir kovos būrių organizavimu. meno saviveiklos kolektyvų amžinoje ramybėje, atskirti nuo O audringieji revoliucijos me veiklą, ruošiantis Tarybų valdžios sias vietas iškovoję fakultetų pasaulio 20 metrų grunto sluoks tai? 50-ečiui, Universiteto Studentų meninės saviveiklos kolektyvai niu. O Didysis Tėvynės karas? Profsąjungos komitetas nutarė: bus apdovanoti pereinamaisiais Truputį kraupiai nuo akmeniViskas čia pragriaudėjo per 1966 m. kovo—balandžio mėne prizais, vertingomis dovanomis, nlų grindų atsimuša žingsnių kūnu, viskas čia paliko savo žy siais pravesti fakultetų meno sa- bei garbės raštais. aidas ir tarsi pabaidytas šikšnos- mes. Kijevo „Raudonasis" Uni (Mūsų inf.) parnls ilgai dar klajoja akmeni- versitetas visuomet buvo gar niais skliautais, trikdydamas bu sus. Kartu liūdime Ir nuoširdžiai vusių „šventųjų" šventą ramybę. Garsus jisai ir mūsų dieno užjaučiame Stasę VEDRICKiek jų daug. Ir visi Jie „šven mis. Universitete veikia septy \ Universitete iškilmingai pa KAITĘ, jos mylimam tėveliui ti". Ilsisi jie, atkeliavę Iš visų niolika fakultetų, čia dirba vi minėtos B. Sruogos 70-osios gi mirus. GRUPĖS VADOVĖ Rusijos kampų, iš tolimiausių soje šalyje žinomi mokslininkai, mimo metinės. Minėjime, kuri Kolonų salėje šeštadieni suruo III KURSO ANGLISTAI provincijų čia, į Kijevo-Pečeros studijuoja (vairiausių tautybių šė Lietuvių literatūros katedra Laurą, tarsi Į taip trokštamo, o studenL/I, Čia veikia specialūs ir lietuvių literatūros būrelis, vis tiktai nepelnyto rojaus prfe- kursai užsieniečiams, nusprendu- apie rašytoją daug kalbėjo dėst. D. Sauka, V kurso studentė P. angį. siems aukštąjį mokslą įsigyti Ta Žemgulytė, buvęs B. Sruogos Visokių vardų ir visokių titu- rybų Sąjungoje. mokinys A. Maknys... Šiltai bu ELVYRĄ MACIONIENĘ, ne tekusią mylimo vyro, sunkią lų galima prisiskaityti pajuoduPo aukštais Universiteto vo sutikti Respublikinių Profsą jungos rūmų saviveiklininkai — gyvenimo valandą nuoširdžiai slose lentelėse virš išdžiūvusių skliautais viešpatauja veržli, dau buvę Universiteto studentai Ir užjaučia „šventųjų" palaikų. giatautė jaunystė. Teatrinės studijos nariai. Jie su IV KURSO PEDIATRAI Deja, nerasime šičia tų, kurie Vėl traukinys skaičiuoja bėglų vaidino vieną „Dobilėlio penkia lapio“ veiksmą. išrausė ir išmūrijo kilometrines sandūras. Apačioje banguoja ■„ Rankose — j albumą pana galerijas, sunešė ir sustatė di metalinis Dniepras. Kas kartą vis ši mėlyna knyga. Tai antrasis džiūnų karstus, kurie klojo ak toliau ir toliau pasilieka ir šar- Universiteto literatų almanacho Nuoširdžiai užjaučiame Ma „Nuoširdumas“ numeris, kuria menį ant akmens, išmūrijo nuo moti kaštonai. tematikos ir mechanikos fa me debiutuoja ir nauji autoriai kulteto II kurso II gruoės balstabiausią rusų baroko statinį ir Ir štai prieš akis jau bėga — pirmo kurso studentai. -tudentą EDMUNDĄ JAKUBĖtyliai numirė šioje „šventoje ta Ukrainos stepių rimtis, o krū\ Audringomis katutėmis bu NĄ, jo mylimam tėveliui mi mėje", o vis dėlto nebuvo tinė|e spurda dar viena šilta ki vo palydėtas šeštadienį Aktų sarus. lėie įvykęs Respublikinių Mo GRUPĖS DRAUGAI skelbti šventais. Tai buvo birkštėlė, kurios vardas — mei kytojų namų saviveiklininkų prasčiausi Ukrainos mužikai. lė žmonėms. koncertas.
Ruoškimės konkursui
Keliomis eilutėmis
VL. VAITKEVIČIUS (Mūsų koresp.)
■ ■■■■■■■■■■■■
Naujos tarybos TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija patvirtino naujas Universi te to moksliniu laipsnių teikimo tarybas. Vietoj buvusių 5 tarybų dabar veiks 8. Liko tik viena Jungtinė Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų taryba. Pirmą kartą atskiros tarybos sukurtos Chemijos, Teisės ir Ekonomikos fakultetuose. Istorijos ir filologijos fakultete patvirtintos dvi tarybos: viana priima gynimui filologijos, o kita — istorijos, filosof i |os ir pedagogikos specialybių disertacijas. Žymiai išplėstas ir specialybių skaičius, šiuo metu Universiteto tarybos turi telsę priimti gynimui 42 speciatybių daktaro ir 70 specialybių kandidato laipsnio disertacijas. Dabar Universiteto tarybose, be anksčiau buvusių, bus ginamos tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, teorinės ir matematinės fizikos, įvairių chemijos, beveik visų ekonomikos, dialektinio Ir istorinio materializmo Ir kitų specialybių daktarinės dlsertacljos.
© @ © © gt ggį 2. ® © @ ©
Be to. Universitete bus ginarnos germanų kalbų bei lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo metodikos kandidatl-
© © gt gf
@ gt
@ gj t;’ © ® g. © gi
© gt įr © © gi
© gi
nės disertacijos.
„TARYBINIO STUDENTO* inf
oooooooooooooooooooo Redaktorius J. GIRDVAINIS
Korektorės: G. Bagdonavičiūtė ir G. Orentaitė. Musų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Teiafonas: 2-79-17.
Rinko Ir spaudė LKP CK spaustuve. TIRAŽAS 2500 EGZ. LV 07888 Užs. Nr. 1475