Pranešimas apie TSKP Centro Komiteto Plenumo sušaukimg TSKP CK NUTARĖ SUŠAUKTI EILINĮ TSKP CENTRO KOMITETO PLENUMĄ 1962 METŲ KOVO 5 D CK PLENUMUI PATEIKI \MAS SVARSTYTI KLAUSIMAS „PARTIJOS UŽDAVI NIAI GERINANT VADOVAVIMĄ ŽEMĖS UKIUI“. PRANEŠĖJAS PATVIRTINTAS DRAUGAS N. CHRUSCIOVAS.
•
visų Salių proletarai, vienykitės i
1 (ILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO 1 ’ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS į Eina nuo 1950 metų
Nr. 3(414) 1962 m. vasario 13 d.
Kaina 2 kap.
LLKJS XII SUVAŽIAVIMAS IR MŪSŲ UŽDAVINIAI K Komjaunimas — mūsų atei tis, mūsų rezervas. Si mintis raudona gija apjungė visus vy riausiųjų draugų pasisakymus, Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto sveikinimą Grupė Didžiojo Tėvynės karo Hietu Kaune veikusios pogrinHinės komjaunimo organizaci ją, narių suvažiavimui rašė' įaldėjos, už kurias kovoja kar tui, šiandien triumfuoja. Jos įkūnytos didvyriškuose ateities 2Svaigų žygdarbiuose. Jų dar bas, kaip ir visų tarybinių žmonių darbas, artina mūsų diJįjį tikslą — komunizmą. Birbkime, mokykimės, ir gy■enkfmr. kom' nistiškaii“. LLKJS Centro Komitetas ir su pBažiavirr.as gavo daugybę ra►ortų, kuriuose komjaunimo >rganizacijos pranešinėjo apie klsuvažlavimlnlų įslpareigojl, nų įvykdymą. Jaunyste, entudai Ąlazmu, kovingumu, pasiryžiai mu atiduoti visas jėgas liau' džial ir Partijai dvelkė suvaV.a|iavimo delegatų kalbos. Suva žiavimas dar kartą pailiustraįfto vieningą Lietuvos komjau,r|Kuolių susitelkimą apie Lietuį?<os Komunistų Partiją — šlo vingosios Tarybų Sąjungos KoVnunistų partijos kovinį būrį, ■ar kartą patvirtino N. Chruš■Iovo žodžius, kad „komjaunirnas visuomet iškėlęs neš savo Šlovingąją vėliavą, apvaini kuotą penkiais ordinais, ku olais komjaunimas apdovano| as už jo didelius nuopelnus 1 Tėvynei“. Štai jie — švyturiai! Ne>erdedant galima pasakyti, į ■ :aa :ad UKra tikra suvažiavimo didvyre gi apo paprasta kolūkietė merpl fina, paršelių augintoja MarjįjI :elė Slugždenytė. Suvažiavimo yi iienomis jai sukako 20 metų. Sįl /LKJS CK pirmasis sekreto-
H. Valukonis Universitete gerai pažįsta Universiteto komjaunimo draugus Nekrošių J., Buckų komiteto sekretorius F., Vaitkevičių P. Mūsų aky se auga tokie aktyvistai, kaip ★ sveikino Marcelę, palinkėjo Naikelis A., Jonuitls A., Pažūiai naujų pasiekimų gamyboje, sis L. O merginos, triūsų kom laimės asmeniniame gyvenime jaunuolės ir jaunos komunis ir padovanojo auksinį laikrodį. tės! Tokios draugės, kaip MinTokiais pat suvažiavimo did kevlčlūtė O., Ruzgaitė I., vyriais tapo ir jaunimo atsto Steinbergaitė I. principingu vai, kurie turi garbingiausią mu, kovingumu ir atkaklumu — Socialistinio Darbo Didvy nenusileis jokiam vyrui. Į šiuos draugus privalo ly rio—vardą draugai Ona Bag donaitė, Stasė Vitkauskaitė, giuotis visa Universiteto kom Vytautas Naujokaitis, Antanas jaunimo oragnizacija. Tai jie Gabalis, ir jauna kolūkio pir iškėlė šhkį: kiekvienas visuo mininkė Jurgaitytė, ir papras menininkas privalo būti moksuid tralerio u aic„u mechanikas uicviicuun.ao KazaP'rmūnu- Jie šiandien kelia tas čionokas ir dar daug daug kitų Ui draugų, kurių darbas — di- tas įsijungtų" į aktyvų studentų draugijos darbą. džiausiąs gyvenimo žygdarbis. mokslinės Drg. S. Pavlovas savo kalboje Puikus asmeninis pavyzdys — pabrėžė, kad šie draugai — vi Universiteto komjaunimo or sos Tarybų šalies pasididžiavi ganizacijos darbo sėkmės lai mas. Jų vardai minimi greta das. Komjaunimo organizacijos uzbekės Tursunoj Achunovos ir azerbaidžaniečio Akifo Dža- turi būti piktesnės, kandesnės! farovo vardų. Nes šių jaunuo Sle draugo S. Pavlovo žodžiai, lių ir merginų darbas — in mano nuomone, atskleidžia vie ternacionalinis visų mūsų ša ną iš tolimesnių principinių komjaunimo darbo krypčių. lies dirbančiųjų reikalas. Turime kuo didžiuotis ir Nepraeikit pro šalį. . . Gilinki mes, Universiteto komjaunuo tės į reikalą iš esmės. Dirbk, o liai. Suvažiavimo dienomis netuščiažodžiauk. Jei kovoji, .Komjaunimo Tiesa“ rašė apie tai kovok ligi galo, su biuro Ekonomikos mokslų fakulteto kratais, kenkėjais, mūsų gyve IlI-io kurso studentą Algį Ši nimo piktžolėmis. Nenusileisk, leiką. Algis — Universiteto nebijok, kad gali pralaimėti. komjaunimo komiteto narys, Jeigu tu teisus, tave parems gerai mokosi, vadovauja ko dešimtys ir šimtai. S. Pavlo samunistinio auklėjimo proble vas pacituoja rašytojus mų būreliui. Tai jam ir į jį pa tyrlkus Ilfą ir Petrovą: drau našiems komjaunuoliams buvo gai, gana kovoti už švarą, Im kime šluotil Sį aforizmą gali skirti šie žodžiai: Jis kol kas nešioja dar stu ma perfrazuoti ir Universite dentišką kepurę, tui: gana draugai, kalbėti apie Bet jau žino, koks gyveni- akademinį darbą, pradėkime mo ateinančiojo grožis, gerai mokytis. Šumažinkime Ir nėra ramumo auditorijų lig minimumo komisijų, posė tyloj, džių ir pasitarimų skaičių. Ne Kai tokie vaikinai ateitį jie, o gilus žinių įsisavinimas
GARBINGA SUKAKTIS PABUVOJĘ Medicinos fakultete, Jūs ne abejotinai susitiksite su nuolat besišypsančiu, giedro veido, rimto žvilgsnio ir amžiaus šar ma papuošta galva, vidutinio ūgio, tvirto stoto vyriškiu. Jūs Jį rasite dažniausiai užsi ėmusį laboratorloje, bekonsultuuąutį studen tus arba besikalbantį su Jaunais gydytojais, kurie kreipiasi patarimų neaiškiais savo ty rinėjimų klausimais. Tai visiems gerai pažįs tamas Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas, ilgametis higienos katedros vedėjas, medici nos mokslų kandidatas, docentas Ignas Bujakas, kurio garbingą 70 metų sukaktį pažy mi fakulteto kolektyvas ir visa respublikos mediciniškoji visuomenė. 70 metų nueitas gy venimo kelias ir iš jų daugiau kaip 50 pas kirta svarbiausiam tikslui — tarnauti liau dies sveikatingumo sargyboje, kovoti už žmogų, kad jis nesusirgtų, profilaktikai. Kalbėdamasis su docentu I. Bujaku, pajunti, kad šio žmogaus gyvenimo kelias visuomet buvo prasmingas, aiškus, nors tolį gražu nelengvas, daugeliu atvejų labai duo bėtas ir akmenuotas. Ir tik geležinė valia ir nepalaužiamas ryžtas kovoti už savo ir tūksinčlų tokių, kaip jis laimę, nulėmė tai, kad šiandien jubiliatas dar žvalus, pilnas kūrybą t^-- a .okių, k'aip jis laimę, nulėmė *• ’"'4 Jua;i_.n \okle teisingi didžiojo mokslininko I. P. Pavlovo žodžiai, kąd „atei ties medicina, tai higiena plačiąja-"Šio žodžio prasme“. Mokslininkas, pedagogas, komunis tas Ignas Bujakas įprasmina šluos žodžius ir su džiaugsmu parodo jų atskleidžiamą perspektyvą, kuri nubrėžta naujojoje komu nizmo pastatymo programoje. — O galėjo būti ir kitaip . — Ir jubiliato veidu nuslenka liūdno susimąstymo šešėlis. Ir iš tikrųjų Ignas Bujakas gimė 1892 metų sausio mėn. 31 d. Ukmergės apsk. (dabar Kovarsko raj.) Balalių kaime, neturtingo vals tiečio šeimoje. Tėvas turėjo, tiesa, ketvirtį valako žemės, bet iš jos vos tik 3 ha buvo ariamos, visa kita — pelkės, krūmynai. O troboje — 13 vaikų, 13 mažų burnų su žvilgančiomis, nuo lat prašančiomis valgyti akimist kurioms šutinta, nelupta bulvė — didelis skanėstas. Ar galima nesižavėti žmogumi, kuris, iš pelkių purvo Išbridęs, visą gyvenimą ieško mokslo, skiria savo gyvenimą kitų laimei. Jaunasis Ignas, vos būdamas 8 metų, iš vyksta su broliu į Permės sritį ir pradeda mokytis. Būdamas 18 metų, jis jau balgja felčerių mokyklą ir 1910 metais savanoriu įstoja į kovos su cholera būrius. 1913 m. kovoja su choleros epidemija Bulgarijoje, to liau mobilizuojamas į armiją Sunkiausiais Tarybų valdžios kūrimosi metais ir pokario laikotarpiu Ignas Bujakas dirba profilaktinį darbą įvairiose plačiosios mūsų šalies vieto se. Siaurės Kaukazas, Dotnbasas, Uralas — visur reikėjo kovoti už darbo žmogaus svei katą, vystyti profilaktiką, reikėjo daug jėgų ir pasišventimo, bet Ignui Bujakui to netrū ko ir jis to nesigailėjo. O toliau vėl mokytis. 1933 m. baigtas medicinos institutas ir jau nam gydytojui vėl plačiausi horizontai-proflI&ktiksi ii Klastingas hitlerininkų užpuolimas, žiauVllniaus Valstybinis V. Kapsu ko vardo universitetas 1962 me tais priima šių specialybių aspi rantus: STACIONARINĖ
ASPIRANTŪRA
rjos okupacijos metai nuniokojo mūsų šalį. Ypač nukentėjo Tarybų Lietuva. Reikėjo at statyti sugriautą ūkį, gydyti sunkias žaizdas, kovoti su epideminėmis ligomis, kurti naują sveikatos apsaugos sistemą. Ignas Bujakas 1944 m. grįžta į Lietuvą, skiriamas sveika tos Apsaugos Liaudies komisaro pavaduoto ju — Vyriausiuoju sanitarljos-epidemiologljos inspektoriumi. Mėgiamas darbas gimta me krašte tampa dar našesnis, dar turiningesnis. 1945 m. Ignas Bujakas pradeda dirbti medicinos fakultete, kur skiriamas hi gienos katedros vedėju. 1946 m. tampa šlo vingosios TSKP nariu. Pedagoginis darbas, įvairiapusiškas organizacinis ir visuomeniš kas krūvis nesusllpnįna Igno Bujako dėmesio moksliniam darbui. 1949 m. jis apibendrina milžinišką patirtį, likviduojant dėmėtosios šil tinės epidemiją Lietuvoje, kaip vokiečių oku pacijos paselinęs, savo disertacijoje, kurią sėkmingai apgina Leningrade. 1951 — 1952 m. m. vadovauja medicinos fakultetui būda mas dekanu. Ignui Bujakui suteikiamas LTSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jo nuopelnai liaudies sveikatai pažymimi vy riausybiniais apdovanojimais. Daugiau kaip 50 metų savo gyvenimo Ig nas Bujakas paskyrė profilaktiniam darbui. Nuo eilinio kaimo felčerio iki plataus akira čio mokslininko higienisto nueitas kelias. Ir peržengiant 70-uosius gyvenimo metus, šis velias tampa dar platesnis, dar skaisčiau nužertas komunistinės ateities spinduliais. Ilgiausių, kūrybingų, našių metų šiandien linki docentui Ignui Bujakui visi studentai ir dėstytojai V. GUTAUSKAS Medicinos fakulteto prodekanas
PRASIDĖJO PRIĖMIMAS
FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKSLAI: skaičių teorijos, geometri jos, tikimybių teorijos, skaičiavi mo matematikos, matematinės logikos, mechanikos, astrofizikos, teorinės ir matematinės fizikos, puslaidininkių ir dielektrikų fi zikos, radiofizikos ir elektroni kos, ootikos; CHEMIJOS MOKSLAI- neorgani nės chemijos, organinės chemiHLILOGIJOS MOKSLAI: lietu jos, analizinės chemijos, fizinės vių kalbos, lietuvių literatūros; chemijos. PEDAGOGIKOS MOKSLAI; pe BIOLOGIJOS MOKSLAI: augalų dagogikos, psichologilos; zoologifiziologijos, botanikos, EKONOMIKOS MOKSLAI: Pūli Jos; nės ekonomijos, liaudies, ūkto GEOLOGIJOS - MINERALOGIJŲ^ planavimo, pinigų apyvartos Ir MOKSLAI; geologijos; kredito. GEOGRAFIJOS MOKSLAI: fizi 1EISĖS MOKSLAI: valstybės ir teisėj teorijos, valstybės ir tei nės geografijos; ISTORIJOS MOKSLAI: TSKP is- sės istorijos TSR Sąjungoje, tary torjos, TSRS istorijos, archeologi binės baudžiamosios teisės, ta rybinio baudžiamojo proceso, kri jos; FILOSOFIJOS MOKSLAI: dialek- minalistikos; MEDICINOS MOKSLAI: bioche mijos, mikrobiologijos, vidaus li gų, rentgenologijos, chirurgijos, tuberkuliozės, akušerijos ir gineko ogijos, odos Ir Veneros ngū. sveikatos apsaugos organizavi mo.
luriningai praleisti žiemos atostogas nutarė ir universiteto Turistai, t pati sunKiausią žygi issirengė o medikai, 2 gamti ninkai ir 1 filologė. Kolos pusiasalyje, Chibinų kalnais jie (veikė 240 km trasą. 13 dienų keliavo negyvenamomis vietomis, uristai suruošė apie Tarybų Lietuvą ciklą paskaitų. Nuotr. L. GUOBUŽO
J ASPIRANTŪRĄ
mokama tokio dydžio stipendija, kokį gaudavo atlyginimą prieš stojant į aspirantūrą, bet ne daugiau kaip 100 rublių per me nesį. Be šeimų aspirantai pagal galimybę aprūpinami bendrabuasplranturą čials. Stojantieji į egzaminus laiko stojamuosius m. rugsėjo mėn. 1 —15 d, d.: S. specialiybės, TSKP istorijos ir vienos užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių). Pareiškimus iki š. m. liepos 1 d. siųrti Universiteto ektorlaus vardu, pridėjus šiuos dokumen tus: 1) kadrų įskaitos lapą su nuo trauka, 2) notaro patvirtintą aukšto sios mokyklos baigimo diplomo nuorašą, 3) darbinę politinę charakteris tiką iš paskutinės darbo vietos, 4) spaudoje paskelbtų moksli nių darbų sąrašą, žinias apie išradimus. Asmenys, neturintieji spaus dintų mokslinių darbų, pristato mokslinius pranešimus (refera tus). Smulkesnę informaciją teikia universiteto aspirantūros Sky-. rius (Universiteto g. Nr. 3) tel. 2-25-36. REKTORIUS
NEAKIVAIZDINĖ ASPIRANTŪRA
PADĖKA
FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKS LAI: geometrijos, mechanikos; ISTORIJOS MOKSLAI: TSRS Istorilos; FILOSOFIJOS MOKSLAI: dialek tinio ir istorinio materializmo; FILOLOGIJOS MOKSLAI; lietu vių kalbos, rusų kalbos, klasi kinės filologijos, lietuvių litera tūros; PEDAGOGIKOS MOKSLAI: pe dagogikos; EKONOMIJOS MOKSLAI: politi nės ekonomijos, Kandies ūkio pla navimo, pinigų apyvartos ir kre dito; TEISĖS MOKSLAI: valstybės ir teisės teorijos, valstybės ir tei sės istorijos TSR Sąjungoje, tary binės baudžiamosios teisės, tary binio baudžiamojo proceso, kri minalistikos. Į aspirantūrą priimami asme nys, turintieji pasirenkamos spe cialybės ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą, baigus aukštą ją mokyklą (išskyrus kai kurias teorines disciplinas), ne vyresni kaip 35 metų, stojant j staciona rinę, ir 45 metų — J neakivaiz dinę aspirantūrą. Stacionariniams aspirantams
MURMANSKO SRITIES K1ROVO RAJONO <T,BINU GY VENVIETĖS KLUSO VEDĖJA DRG. PERJEVA SAVO LAIŠKE ..RAŠO: „ .. .Mūsų gyvenvietėje (nėra gydytolo. Todėl nėra (sąlygų dažniau surengti pa skaitų medicininėmis terno(mis. Ir štai neseniai-Į mūsų gyvenvietę užsuko Vilniaus (Valstybinio V. Kapsuko var'do universiteto studentai — medikai turistinio žygio po Kolą dalyviai. Buvo surengtas jyventolams klausimų-atsakytiu vakaras medicinos te momis. Vilniečiai išsamiai at sakė | daugybę klausimų, ku riuos pateikė vakaro daly viai. Atsakymai buvo išsa mūs ir labai gilūs, patenki no mus visus. Studentai pa siruošę gyvenimui ir darbu). Mes nuoširdžiai dėkojame Universiteto dėstytojams ir ! profesoriams, kad paruošė tokius puikius studentus-visuomenininkus, kurie kiek vienu atveju uoliai darbuojasi 'darbo darbo žmonių labui. Širdingai ačiū, draugai!*
S
UNIVERSITETO PARTINIAME KOMITETE
Bendras Įspūdis geras
|Musų rinkėjams
iekvieną žiemos sesi-nials man teko egzaminuoti, gali būta pavyzdžiu kitoms! Universiteto visuomenine į ją Istorijos-filologijos nebuvo pasiekti visumoje to grupėms. = organizacijos atsakingos u; j fakulteto V kurso stu kie puikūs rezultatai, kaip šio Puikių rezultatų pasiekė irętrįs agitpunktus. Ką gi velkiai RECIADIEN»«IS — Univer tika nacionaliniu klausimu bei dentai laiko filosofijos istori je žiemos sesijoje. Kartu egza V kurso istorikai. Is visų 13-= „ 6 siteto partinio komiteto kultūros klausimu; 4. klausimai, posėdžių diena. Renkasi susiję su specialybe. Kai egzaminas minai atskleidė ir kai kuriuos kos studentų 4 — gavo labai Šmūsl* agRpunktai? kada jos egzaminą. Sis Partinio komiteto nariai, fakul seminaruose skaitomos paskai — tai savotiškas studentų filo rimtus trūkumus tiek atskirų gerus, 9 — gerus pažymius.! Įdomius ir turiningus vakal tetų partinių biurų atstovai, pa tos, pakviečiant kvalifikuotus sofinių, politinių, estetinių ži studentų pasiruošime, tiek ir Kursas visą semestrą pavyz-irus rinkėjams surengia agitl kviestieji į posdĮ. Skelbiama lektorius. Tai, be abejo, teori dienotvarkė. Sį kartą, kaip ir niams seminarams neturėtų būti nių, bendrojo išsilavinimo j>a- kai kurių grupių darbe. d'ngai lankė paskaitas. Atskl-=pUnktas, esantis Aktorių NaJ visada, pradžioje posėdžio būdinga. Paskaitas reikėtų reng tlkrlnimas. Dėl to egzaminų Geriausių rezultatų pasiekė n studentai, kaip Vėbra, Stra-= „„„„ ... .„L, I priėmimas J Partiją. ti apart seminaro. vlnskas paskaitų metu dažnai = muose’ ^la PraeJusl šeštadieni rezultatų analizė duoda nema Pirmiausiai svarstomas FMF Reiktų dar Ir dar kartą per iškeldavo klausimus dėstyto i buvo organizuotas vakaras atel puslaidinlnkų katedros aspiran galvoti teorinių seminarų veik žą duomenų apie studentų idė į jinio lygio kilimą, mokslinės jut, prisidėjo prie dėstomojo = istiniais klausimais. Unlversii tės drg. — G. Trepovos pareiš los programą, dar labiau susie pasaulėžiūros įsisavinimą. kimas priimti kandidatu į TSKP dėstytojai papasakojo rinl narius. Pakyla komiteto narių jant visą teorijos studijavimą su XXII TSKP suvažiavimas, Be šių studentų egzaminų me rankos — vis „už“. Antras pa dėstytojų ir profesorių kėjams apie religijos ir krik specia TSKP Programos studijavimas tu ypąč pasižymėjo drg. Luk reiškimas — GMF asistentes A. lybe. Bucevičiūtės pareiškimas, pri čionybės kilmę, apie •reiigljo u t šaitė, kuri, plačiai apsiskai-='-* v '*v"«> mimę, įnešė nemažą naujo, pažan imti kandidatu i TSKP narius. Apie savo darbo patyrimą kal gaus studentų akademiniame člusi, kūrybiškai įsisavino Le-=esmę, apie reakcinę dvasinio u, Ir ŠĮ kartą visi „už“. Trečiuoju bėjo teorinių seminarų vado gyvenime. Tai jautėsi ir stu — MMF studento K. Baužio pa vai drg. drg. S. Užkalnis, E. nino darbus. =kljos veiklą pokario metai reiškimas dėl priėmimo 1 Pal"tiMeškauskas, A. Micelmacheris. dentų darbe ruošiantis filoso jos narius. Du kandidatai 1 Tsnr Svarstytu klausimu kalbėjo fijos istorijos egzaminui. Pir narius ir vienas narys vėl papil Partinio komiteto sekretoriaus grupė. Kaip pareiškė anglistų = 4e‘° Centriniuose Kūmuose U do šlovingosios Lenino partijos pavaduotojas drg. J. Lempertas mą kartą nemaža studentų gru eiles. ir Partinio komiteto sekretorių pė (net 15 žmonių), laikė eg komsorgas drg. Pažūsis, gru-= praėjusį sekmadienį surengti^ C. Kudaba. zaminą prieš laiką. Prieš se Kaip Universiteto profesoriai pė .riekė išlaikyti egzamlną=rinkė]ų susitiklmą su ChMlL Buvo dar kartą pabrėžta, kad siją laikiusiems ir dėstytojai kelia savo teorini studentams tik labai gerais pažymiais. Vi-= . . T cuI turi idėjinį lygį, kaip įsisavina mark teorinių seminarų darbu si studentai tą uždavinį įvyk-= dekanu L' Simanavičiumi, vyr.® daugiau domėtis fakultetų par buvo duodamos atskiros kon lituanistų grupė. Pakanka pa sizmo-leninizmo teorija bei organi sultacijos. Jie buvo supažin sakyti, kad iš 45 laikiusių 25 dė. Ypač pasižymėjo anglis-1 dėstytoju G. Bajoru, neseni .rJJ praktią? Kaip veikia teoriniai tinės Ir profsąjunginės seminarai fakultetuose? Apie vi zacijos, kad būtina yra daugiau dinti su pagrindiniais reikala gavo labai gerus, 18 gerus ir tės drg. drg. Lipnevlčlūtė,= grįžusiais iš kelionės po VDR.® lankomumu, sų teoretinių seminarų darbą domėtis seminarų vimais. Iš tų studentų labiau 2 — patenkinamus pažymius. Būdaitė, Remeikytė ir Arma-f Siame velkiaB Siame agitpunkte agitpunkte 'VIRI,l»iji apžvalgą padarė Partinio komi o, be to, kad įgytas žinias teo uoliai siai pasižymėjo lituanistai drg. • Iš 25 labai gerai ypač išsisky- lyte. Silpniausiai iš svetin-- konsultacija teisės ir medicinosl*1 teto narys drg. J. Maiminas. Drg. rinių seminarų dalyviai Maiminas pažymi, kad pasta ir daugiau pritaikytų savo dar drg. Nastopka, Girdenis ir rė drg. drg. Bliuvaltė, Žvigaikalbių laikėsi germanistai. ruoju laiku teoretiniai semina be, ypač darbe su studentija. žurnalistė Kobeckaltė. Verta tytė, Pupkis, Ledas ir kt. Greta kai kurių pasiekimų, klausimais. Konsultacijos teirai žymiai pagerino savo darbą. Partiniame komitete buvo iš Pranešimų seminaruose temos klausyta Filosofijos katedros pažymėti, kad tie trys žymū Tiems ir daugeliui kitų studen egzaminas parodė rimtų spra-lkiamos penktadieniais 18—2U artimai siejasi su dėstytojų spe vedėjo doc. E. Meškausko ata nai yra kartu aktyvūs visuo tų buvo būdingas tikslus ir gų bibliotekininkų j,grupėje. \ ~= vai. pagal iš anksto paskelbtą) cialybe. Pad dėlo susidomėjimas skaita, kaip filosofijos katedra komunistų partijos istorija, da vykdo Universiteto partinio ko menininkai — drg. Nastopka gilus problemos išgvlldenimas, Reikia atžymėti, kad bibliote 1 programa. bartine Jos veikla. Atidžiai stu miteto nutarimą dėl katedros ir Girdenis — komjaunimo ak neapslribojimas vien paskaito kininkai tvarkingai lankė pa „Taryb. stud.“ iru' 1 dijuojama TSKP XXII suvažiavi darbo pagerinimo. Svarstomuoju tyvistai, o drg. Kobeckaltė — mis, sugebėjimas sieti duotus skaitas, rimtai ruošėsi egza Į mo medžiaga. Teoretiniuose se klausimu kalbėlo katedros nariai ansamblietė. Tokiais studen klausimus su specialybe, su minui Ir dalis. studentų, kaip minaruose pastebimai Išaugęs drg. Radvilavičius, Palubinskas ii klausi drg. drg. Rubinskaitė, Kaš- aiškinti dialektinį materialisti-;"'1 dalyvių aktyvumas, diskusijose Prorektorius mokymo reikalams tais turėtų sekti ir kiti. Tai aktualiais šių dienų dalyvauja dauguma seminarų drg. S. Lazutka. Partinis komite — žmonės, kurie sugeba har mais. Prisimena drg. Blluvai- kelytė, Maksimovaitė, Adiklydalyvių. Šiuo metu Universitete moningai derinti aktyvų daly tės gilus Platono filosofijos tė gavo labai gerą įvertinimą. nių mokslų klasifikacijos prin-® veikia 16 teorinių seminarų. Ka tas atžymėjo, kad Filosofijos ka vavimą visuomeninėje veiklo- nagrinėjimas,'drg. 2vlgaltytės Tačiau dalies studentų bendras clpų, nors tai ypač svarbu žl-tei dangi padidėjo norinčiųjų da tedra žymiai pagerino savo veik lyvauti seminaruose skaičius, te lą, pagyvėlo moks'inis katedros ie su puikiu mokymusi, kurie — sudėtingo Aristotelio moky Išsilavinimas jaasirodė silp noti bibliotekos darbuotojams.® padaugėjo ko padidinti pačių seminarų narių darbas, ypač skaičių. Bet Chemijos ir Medici mokslinių sraipsnių ir moksliniu moka racionalia! Išnaudoti lai mo apie pasyvia formą išaiš nas, kas visai nedera bibliote Blogiausių rezultatų pasie-® nos mokslų fakultetuose teore darbų rašymas ir ske'b1—>as. Ka ką, kurie tikrai komunistiškai kinimas. Drg. Pupkis puikiai kininkui. Antai, Golombiauskė žurnalistų grupė. Tokie® tiniai seminarai tebėra labai tedros nariai aktyviau dalyvaula žiūri į darbą. Išaiškino eklektikos ir dialek kaltė vietoje „kvantinės me skaitlingi, perdidell, IFF. ChMF, visuomeniniame qyvenime. Kar blogi rezultatai kilo dėl ne-hre» Absoliutinė studentų daugu tikos skirtumą, o drg. Ledas chanikos “ tarė „kvlntetlnė me MMF vis dar nepatenkinamas tu buvo pareikštas priekaištas dialektikos chanika“. Į dėstytojo klausi rimtos pažiūros į mokymąsi seminarų lankomumas. Keista, filosofijos katedrai Ir ypač Jos ma laikė filosofijos istoriją se — sofistikos ir nurodo pranešėjas, kad dės nariui dra. Rar--da|čiui už nona- sijos metu. Reikia pasakyti, priešingumą, demaskavo bur mą „Kas tai kvantinė mecha drg. Olekas iii tytojų profsąjungos fakultetų kankamą domAlimąsi studentuos kad V k. lituanistai, istorikai, žuazinių nacionalistų sofistiką. nika“? — ji nieko neatsakė. Eilė žurnalistų komitetai nesidomi, kaip prof ateistinių būreliu veikla bei Ruikas ir kiti beveik nelankei svetlmkalblai, bibliotekininkai Kita bibliotekininkė Kuodytė Iš viso reikia pasakyti, kad sąjungos nariai mokosi komu studentijos ateistiniu auklėji nizmo. .. kaip Jie pateisina šū ir dalis žurnalistų parodė V lituanistų kursas, pergyve negalėjo nieko pasakyti apie paskaitų. Iš 10 laikiusių *2 i mu. kį, kad profsąjungos — komu Partinis komitetas pritarė aukštą pareigos supratimą, at nęs savo studijavimo kelyje antropologiją. Drg. Stankevi (Ruikas, Urbonas) gavo nepa nizmo mokykla. Universiteto LDAALR komiteto Teorinių seminarų narių darbo pasiūlymui surennti Universiteto kakliai mokėsi ir pasiekė ge nemažą audirų, padarė didelę čiūtė taip ir nežinojo, kokias tenkinamus pažymius. 3 iš vi lygis yra aukštas. Kiekvienam m*nesi. skirta LDAALR rų rezultatų. Turiu pasakyti, pažangą, išaugo politiškai, sa problemas nagrinėja pažinimo darbui užsiėmimui pranešimus ruošia paaerintl. Artėlančlų Tarybinės kad dar nė vienais metais, ku- vo dalykiniu ir idėjiniu lygiu teorija. Studentai negalėjo Iš- so neatestuoti. Kai kurie žur 3—4 pranešėjai. Vadovui belie Armijos 44-lų metinių qarbei nuo nallstai (buvęs stacionaro stu-H ka apibendrinti pranešėjų ir dis š. m. vasario 10 d. Iki kovo 15 dentas drg. Sadauskas ir Pup-® mė kusijose dalyvavusių mintis bei d. Universitete skelbiamas pasisakymus. Tai — gera. Reik nuo skirtos LDAALR veiklai Šiais metais net anksčiau laukis) atsakė žemiau savo ga g Par tų, kad teorinių seminarų vado populiarinti ir pagerinti. baigėme žiemos atostogas. vai iš anksto susipažintų su pra tinis komitetas rekomendavo vi limybių. Kyla pagrįstas klau fk< kan Jau vasario 3 dieną, kai nešėjų tezėmis, su literatūros są siems partijos nariams ir slmas: kaip galės tokie ne-pi< gre rašais. Tai leistų išvengti karto didatams stoti į LDAALR dar visi studentai atostogašios jimosi, dubliavimo ir nebūtų pra tas ir aktyviai įsijungti Į drausmingi žurnalistai, taipH mes grįžome į Vilnių, vo, Draugijos veiklą, o taip pat bu leidžiama pačio svarbiausio. jo laimė. Pirmą kartą IV kad dar labiau pagillntuTur būt daugumą stu vo pasiūlyta Universiteto kom nerimtai žiūrlntieji į mokymą Le Labai rimtai Ir giliai sudijuoja dentų vilioja mintis pama kurso matematikai išvyksta me žlniias programavimo TSKP XXII suvažiavimo medžia jaunimo komitetui kuo aktyviau si, skiepyti kitiems svarbiauf įsijungti į LDAALR veiklą, įtrau tyti elektroninę skaičiavi me atlitkl gamybinę prakti srityje. O dabar belieka iš gą EMF ir TMF teoriniuose se visus komjaunuolius į minaruose. Kitų fakultetų teori kiant šią ideologinį uždavinį — ko į® mo mašiną ,,B3 CM“, kuri ką j skaičiavimo centrą. vykti. šios patriotinės organizacijos niuose seminaruose juntama sto per sekundę atlieka iki 10 15 matematikų, vadovau narius. munistinę pažiūrą į darbį'’® Rvgoje galvojame ne tik ka ekonominiu ir teorinių ži Universiteto partinis komi tūkstančių aritmetinių ope jant vyr. dėst. J. Ambrasui, padirbėti, bet ir laisvalai nių. Reikėtų į teoretinius semi Reikia pažymėti, kad žurnalis• ■ nutarė [steigti Jaunų narus pasikviesti daugiau spe tetas racijų. O kai kurie iš jų vykstame i Rygos skaičia kio metu susipažinti su komunistų mokyklą. Pa tai-neakivaizdininkal laikė fi ■ cialistų iš visuomeninių moks jų vimo centrą, kur mokysi norėtų ir padirbėti prie miesto įžymybėmis, pabu mokyklos paskaitų lų katedrų. O, be to, teoriniams tvirtino losofljos istorijos egzaminą žy- H į jaunųjų 'komu mašinos. Tik tų elektroni mės dirbti prie mašinos voti operos ir baleto teatre seminarams turėtų ruošti pra tematiką. nistų mokyklą numatyta įtraukti nešimus vyresnieji dėstytojai, tu ,,B3 CM “ , o 15 matemati nių skaičiavimo mašinų dė mlal geriau, kaip stacionari-J, bei dramos teatre, aplanky ri didesnį darbo stažą ir gilesnį visus partijos kandidatus ir vi ka tarybiniai mokslininkai kų, vadovaujant dėst. I. Ja- ti istorines vietoves. Nepa sus komunistus, turinčius ma įlinkai. dalyko žinojimą. per trumpą laiką sugebėjo člauskui, vykstame į Mins liksime neaplankę nė vie Praktika rodo, kad teoretiniuo žesnį nei trejų metų partinį sta Tačiau kai kurie trūkumai Į aktyvą, se seminaruose klausimai gru žą, o, be to, nepartinį atlikti mižiniiškus apskai ko skaičiavimo centrą. Ten no kampelio. Galvojame Jų tarpe — tuos draugus, ku puojasi maždaug taip: 1. apie negali nustelbti bendro įspū | mūsų laukia mašina čiavimus, kurie buvo rei grįžę į Vilnių mokėti lat materialinės komunizmo bazės rie rengiasi stoti į TSKP eiles. džio. V kurso studentai daugu | kalingi paleidžiant pirmuo „YPAJ1“. sukūrimą; 2. žemės ūkio išvysty Paskaitos bus rengiamos vieną vių kalbą. mo problemos; 3. Partijos poli kartą per mėnesį. užtruksime Praktikoje sius tarybinius kosmonau Iki greito pasimatymo. moję dirbo gerai Ir pasiekė^ mėhesį laiko: nuo vasario tus į kosmosą. džiuginančių rezultatų. IV kurso matematikai Ir štai mums nuslšypso- 7 d. -iki kovo 6 d. JAUNŲJŲ KOMUNISTŲ MOKYKLOS I. ZAKSAS
7
K
egzaminai?
svSaiiT'S aSųi''“'1’“'"““-
U-'™S|
i!
Į PRAKTIKĄ
PASKAITŲ TEMATIKA 1. TSKP — tarybinės liaudies, statančios komunizmą, vadovaujanti jėga. 2. Naujoji TSKP Programa — liaudies kovos už ko munizmo suūrimą vėliava. 3. Naujieji TSKP Įstatai. Partijos narių teisės ir pa reigos. 4. Leninės partijos gyvenimo normos. 5. Partijos nario bilietas. 6. Komunistinis darbo žmonių auklėjimas — pagrin dinis partinlo-politinio darbo uždavinys. 7. Partinis susirinkimas — komunistų auklėjimo mo kykla. 8. Lenininės partijos eilių vienybė — pagrindinė par tijos jėgos ir galybės sąlyga. 9. Kaip partija supranta kritiką ir savikritiką. 10. Apie komunisto principingumą ir budrumą. Nesitaikymas su priešiškos ideologijos apraiškomis ypatingai svarbi komunisto ypatybė. IT. Moralinis komunisto veidas. 12. Partija ir komjaunimas. 13. Partija ir profsąjungos. Pastaba: Paskaitas numatoma skaityti po vieną kartą kas mėnesį.
Į šlovingosios partijos eiles Šių metų pradžioje į TSKP eiles Universitete buvo priimti nau ji nariai: 1. Visockas Petras — MMr docentas; 2. Ūsaitis Juozas — MMF aspirantas; 3. Žilėnas Albinas — EMF docentas; 4. Arlickaitė Ona-lrena — Mokslinės bibliotekos vyr. bibliote kininkė; 5. Urbonas Pranas — Sporto katedros vyr. dėstytojas; 6. Kundra Algirdas — CHMF aspirantas; Kandidatais į TSKP narius priimti: 1. Girdenis Aleksas — IFF V k. studentas; 2. Jevtiejevas Anatolijus — IFF IV k. studentas; 3. Mažiulis Vytautas — IFF docentas; 4. Vidugiris Arimantas-Stasys — MMF IV k. studentas; 5. živoltienė Olga — GMF laborantė; 6. Matulionis Arvydas — FMF dėstytojas; 7. Vygontas Petras — Sporto katedros vyr. dėstytojas; „Taryb. stud.“ inf.
(Atkelta iš 1 psl.) — pagrindinis musų praktinis ir politinis uždavinys. Mažiau kalbėkime apie auk lėjimą, o daugiau dirbkime. Nusileiskime lig kiekvieno at skiro žmogaus. Paieškokime šaknų. Mes turime vieną kartą suprasti, kad taikstymasis su bloga padėtimi yra nebylus pritarimas visoms negerovėms. Jis plačiai atkelia vartus mies čioniškumui, buržuazinei ideo logijai, stabdo auklėjamąjį darbą. Todėl šiandien mes ne galime teisinti Medicinos mokslų fakulteto komjaunuo lių, kurie bijo atvirai kritikuo ti ydas, paplitusias šio fakul teto studentų ir kai kurių dės tytojų tarpe, mes negalime tei sinti ekonomikos fakulteto ak tyvistų, pro pirštus žiūrinčių į daugėjančius girtuokliavimo ir chuliganizmo faktus, mes ne galime teisinti fizikos-matema tikos fakulteto komjaunimo ko miteto neugdančio pas kom jaunuolius atsakingumo ir principingumo Jausmo, ko pa sėkoje į vadovaujančio aktyvo gretas pateko tokie atsitikti niai studentai, kaip Markevi čius ir Rudokas. Mes negali me teisinti. Mes kaltiname ir reikalaujame taisyti padėtį. Mes reikalaujame, kad kom jaunimo organizacija kovoje su abejingumu, suitaikėliškumu, baime ir kitomis asmens kulto liekanomis būtų piktes nės, kandesnės! Koviniai uždaviniai. Jau ke lios savaitės, kai suvažiavimas baigė savo darbą. Tačiau jo pabaiga — tai naujo, didelio
LLKJS suvažiavimas ir mūsų uždaviniai darbo pradžia. LLkJs XII su važiavimas numatė tolesnius kelius auklėjant jaunimą, mo bilizuojant jo Jėgas TSKP XXII suvažiavimo idėjomis ir partijos Programai sėkmingai įgyvendinti. Vienu iš svarbiausių uždavi nių XII LLKJS suvažiavimas laiko aktyvų jaunimo dalyva vimą, keliant darbo našumą kiekvienoje darbo vietoje. Už davinys tas. kad kiekvienas jaunasis gamybininkas prisi dėtų vykdant septynmetį per penkerius metus. Apie kolūkio ar tarybinio ūkio komjaunimo organizaci jos darbą reikia spręsti visų pirma pagal tai, kaip ji mobi lizuoja jaunimo jėgas kovai už visų žemės ūkio kultūrų der lingumo kėlimą, gyvulininkys tės produktų gamybos didini mą, tvirtą pašarų bazę visuo meniniams gyvuliams. Suva žiavime gimė pasiūlymas — visų kukurūzų ir cukrinių run kelių auginimą respublikoje jaunimo jėgomis laikyti svar biausiu koviniu komjaunimo uždaviniu. Didelis dėmesys skiriamas ideologiniam darbui. Ypač rei kia sustiprinti darbinį auklė jimą, kaip svarbiausią grandį
visame komjaunimo ideologi niame darbe, auklėti jaunuo lius konkrečiais, dideliais dar bais. Svarbiausią vietą visame komjaunimo organizacijos auk lėjimo darbe užima Partijos XXII suvažiavimo medžiagos. Partijos programos nagrinėji mas ir aiškinimas. Suvažiavl-" mas atkreipė komj. organiza cijų dėmesį į ypatingą Jau nuolių internacionalinio auklė jimo svarbą. Tegul kiekvienas komjaunuolis bus kovingu in ternacionalistu! Komjaunimas privalo aktyviai dalyvauti for muojant džiugią, darbščią žmo nių kartą. Apie mus, studentus. Didelė suvažiavime vykusi kalba pa lietė ir mus, aukštųjų mokyk lų studentus. Delegatai kritikavo Univer siteto komjaunimo organizaci ją už tai, kad mažai ruošia ko vingų ateistų, kad dalis spe cialistų neišvyksta dirbti pagal paskyrimą. Kai kurie draugai, baigę Fizikos-matematikos fa kultetą ir atėję į gamybą, ven gia visuomeninio darbo, viską matuoja tik pinigu. Ateistinio ir internacionalinio darbo tru kumai buvo plačiai paliesti drg. Cesnavičiaus pranešime. Lietuvos LLKJS XII suvažia.
vlmas aukštųjų mokyklų kom jaunimo organizacijos iškėlė šiuos pagrindinius uždavinius: 1) auklėti kvalifikuotus specia listus, 2) aktyvius visuomeni ninkus, 3) žmones su plačiu politiniu akiračiu. Aukštųjų mokyklų komjau nimo organizacijų darbas turi būti glaudžiai susijęs su prak tiniais komunizmo statybos už daviniais. Ryšium su padidėjusiais į) darbo reikalavimais Universi-J teto komjaunimo komitetas nu-| tarė kovo mėnesį paskelbti pa- J, vyzdingo komjaunimo organi- gei zacljos darbo mėnesiu. Si prie- lt monė leis išaiškinti organiza- 0 cino darbo trūkumus, patik- J® rlns biuro nario ar sekretoriaus sugebėjimus vadovauti, g sutelks galimybę netinkamus X kadrus pakeisti naujais. Pa® grindiniai vertinimo kriteri- ® jai sekantys: 1. TSKP XXII suv. medžią-T gos propagavimas ir įgyvendinimas. tu 2. Eilių augimas. 3. Soclenktynlų organlzavi- > mas, Pažangumas, lankomu- • mas ■ 4. Visų komjaunuolių įtrau- |i klmas į aktyvų visuomeninį 6 darbą. Hį 5. Organizuotumas ir ope- t. ratyvumas. Linkime komjaunimo ak * tyvul sėkmingai išlaikyti Bi šį sunkų ir atsakingą egzami- . 1 ną, įtempti visas jėgas, kad ® Universiteto komjaunimo or- ® ganizacija garbingai įgyvendintų XII LLKJS suvažiavimo j. nutarimus.
sŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJAI PASIBAIGUS ti; jjįr ieMOS egzaminų sesija Jau di W už pečių. Prasideda naujas •“^semestras. semestras. Pravartu pasijflėti, Jll, kaip Universiteto studen|igį vykdo savo garbės pareikaip mokosi. Kokie gi egzajBų sesijos rezultatai? A-aėJusioje egzaminų sesijoje jrljo dalyvauti 3362 studentai, ■arpe 133 vakarinių grupių tulentai.Į Dėl ligos Ir kitų svarte]■ priežasčių egzaminai atidėti studentams. Lyg ir daugosi 22 ■ k Ar kartais laikas nesisie ja nuo egzaminų už mažo „pa i n šančio i “ popierėlio7 Ypač i atidėtų egzaminų antruo se kursuose. Panaši padėtis • Uti ■ečiuose kursuose. Tokiu būis viso privalėjo laikyti egzajs 3140 studentų. Kaip Ji ern's pasisekė? kad nemažas studen•si»Hugu, ūrys visus egzaminus išlaikė Se.Bais’ penketais. Beveik — 40f> M entų. Iš Jų 21 besimoką vanėse grupėse. Tai T“' mūsų Uni’ I Labai gerais !F?r Jteto švyturiail j ien tik gerais _ , pažymiais se— 1096 studentai, jų Fr.j, užbaigė — e 30 žmonių iš lall • ių. Tačiau netrūko vakarinių ir „aukvidurio“ mėgėjų. Jų turime tūkstančio. Matomai, didelė besimokančiųjų patenkinti _ : patenkinamai. O tai jau nelOS iii patenkinti mūsų Tarybinės ei jvfnės, kuri Jiems duoną duo-
UU Irį ši praėjusi sesija turtinga škiais“. Viso 116 studentų ne ►tą vyko bent Į vieną egzaminą, įpltuliavo. . . ir čia daugiausia sizymi antrakursiai. Baiiuaį ar kuklumas, vadink kaip >ri, šių Jaunų draugų nepuošia, illrodo, kad yra dar žmonių, vadinasi studentais, užima -tiirie to, galinčio studijuoti, vietą, n patys nepateisina garbingo rybinio studento vardo. Ne ti, teisina, ir apie tai daug nesunąsto. O vertėtų, labai veris. ų juos pažadinti loginiam istymui. Tai jaunimo visuomeaį organizacijų pirmoji parei ie
ie-į Tenka apgailestauti, kad Ir š| rtą per egzaminus gausiai užsi. rėjo dvejetų. Pirmakursiai 10 atžvilgiu ,, pirmauja“. Jie S, alenkė visus kursus ir davė kė sėdalj visų nepažangiųjų stuStartas ne džiuginantis, ’ 9 ntii i gražu, nedžiuginantis. Viso
>aniru-
labo pirmutiniuose kursuose 85 dvejetai, šis faktas labai jau . .......................... nemalonus, o, vienąsyk, ir jpa■ reigojantis. Studentų grupės ir atitinkamų specialybių kated ros, kur studentai gavo dveje tų, privalo atidžiai išnagrinėti nepažangumo priežastis. Ir tuos asmenis, kurie nenori rimtai studijuoti, jau dabar, nuo pat studijų pradžios rimtai perspėti. O kai ką iš labiau nepažangių, laikas Jau studijų pradžioje iš braukti iš studentų sąrašų. Taip atrodo, būtų teisingiausia. Porą žodžių apie vakarais be simokančias grupes. Egzaminų sesija rodo, kad šiose grupėse yra du diametraliai priešingi po liai: iš 133 studentų, besimokan čių vakarais, virš 50 suaebėjo sesiją užbaigti be trejetų ir 18 žmonių gavo dvejetų. Tai labai didelis nepažangiųjų procentas, net labai. Šis faktas verčia rim tai susirūpinti. Labai nuliūdina tas faktas, kad šios žiemos egzaminų sesijos me tu, palyginus su praėjusios žie mos sesija, padidėjo nepažangu mas tiek dieninėse, tiek vaka rinėse grupėse. Gaila, bet tai faktas. Nepažangių studentų skaičius išaugęs maždaug vienu šeštadaliu! šis rimtas ir labai rimtas signalas primygtinai rei kalauja padaryti atitinkamas iš vadas. Reikia manyti, komjauni mo ir profsąjunginės studentų organizacijos ir visos katedros iš šio fakto labai pasimokys. Ir bene pats blogiausias šios žiemos sesijos egzaminų rodiklis yra tai, kad net trys parti jos nariai gavo dvejetus, o du partijos nariai neatvyko i egza minus ir be Jokios pateisinamos priežasties. Ir antra, šiemet nepažangių komjaunuolių, ga vusių dvejetus, padidėjo veik visu trečdaliu: nuo 108 komjau nuolių — pernai žiemą iki 190 komjaunuolių — šią žiemą. Argi ne gėda Jums, dvejetukininkams komjaunuoliams ir komunistams! Jūs tikrai padarėte meškos pa tarnavimą savo organizacijoms. SJ kartą apie egzaminų sesi• ją pakalbėjome tik skaičiais. Bet ir jie labai akivaizdūs ir iškal bingi. Kam minėti visų vardus ir. pavardes. Atras dra qai uos; savo grupėse ir su Jais pasikal bės prideramai. Tai yra būti . na. 'M
artu
mieste
a- ių metų sausio mėn, 26—27 dienomis Tartu mieste umokslinė konferencija skirta Infekcinės Ligoninės e -sfoms Įkūrimo metinėms paminėti. Konferencijoje dalyVlkilaus Valst. Kapsuko v. universiteto Infekcinių ligų ip ros atstovai. Išklausyta eilė pranešimų Botkino ligos ą mlologijos, klinlkos Ir gydymo klausimais. u- ažymėtina, kad Tartu universitetas sudarė sąlygas me^naudotis elektroninio skaičiavimo centru Ir Išskvrė o lų asmenį biologinei medicininei statistikai. Toks asI? būtų labai pageidautlnas ir mūsų Universitete. sJ. ūsaitis fiaspirantas y4-
ai TSRS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTRO ūūĮSAKYMAS Nr. 2 Įcė «i kv a, 1962 m. sausio 2 d.
DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ KURSINIŲ
J IR ĮSKAITŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
EGZAMI-
L PATVIRTINĖ PRIDEDAMUS AUKŠTŲJŲ MO kursiMBJegzaminų ir įskaitų nuon- 2. KURSINIŲ EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ NUOSTATUS, lė .TVIRTINTUS TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINU",s: S 1958 M. KOVO MĖN. 26 D. ĮSAKYMU NR 335, a- J< il- į LYTI NEGALIOJANČIAIS. V. JELIUTINAS Lu |. Egzaminai — tai visos disciplinos arba jos dalies stuu- aj lmo paskutinis etapas. Jų tikslas — patikrinti studenri tborines žinias Ir Įgūdžius, jų praktinį taikymą be! sak- •a ikiško darbo su mokomąja ir moksline literatūra įgūž- lu; ’ : . Įskaitos, paprastai, yra laboratorinių ir skaičiavimo [ grafinių darbų, kursinių projektų (darbų) mokomosios ■džlagos įsisavinimo praktiniuose darbuose, taip pat motnosios bei gamybinės praktikos rezultatų patikrinimo fori.JStudentai, deriną mokslą su darbu įmonėse, statybose žamės ūkyje, taip pat laiko gamybinio darbo įskaitas, kartais įskaitos gali būti nustatomos aprašomojo pobū di paskaitų kursams ar atskiroms kursų dalims, glaudžiai ėjusioms su gamybine praktika ir net tada, kai yra kur iai projektai ir darbai. 3. Egzaminus ir Įskaitas laikoma griežtai pagal patvirta: programas, privalomas staclonarlnėms, vakarinėms ir ^vaizdinėms aukštosioms mokykloms (fakultetams, sky|s). 4. Visi studentai privalo laikyti mokymo planuose nua- f. 11- tjįtų disciplinų egzaminus ir Įskaitas. Kiekvienoje sesljoturl būti ne daugiau kaip penki egzaminai Ir ne daugiau ln šešios Įskaitos. rt- 5 Studentai savo noru gali laikyti fakultatyvinių dlsu- 'Hpų, praktiškumų ir seminarų egzaminus bei įskaitas, A rezultatai įrašomi į žiniaraštį, studijų knygelę Ir prleti Brle d-lplomo. ni 8 Kursiniai egzaminai stacionariniuose fakultetuose lal1ĮĮ mokymo plano nustatytos egzaminų sesijos metu. e- l'akultetų dekanai turi teisę leisti pažangiems studenlaikyti egzaminus iš anksto, semestro meto, jei tie ,k imtai yra atlikę nustatytus praktikos darbus ir išlaikę rti lirsų įskaitas. Šiuo atveju jie nuo kitų disciplinų privaloii- | užsiėmimų neatleidžiami. id •tudental, dirbą pagal individualų grafiką, gali laikyti r- minus ir įskaitas semestro metu. Laikymo datą, atši n- ldama® Į studento pageidavimus, nustato dekanas. 10 7 • Neakivaizdinėse aukštosiose mokyklose (fakultetuoI byriuose) egzaminų sesijos vyksta srautais pagal kursus
Ilų
(Apžiūros dalyviai apdovanoti R O m i fi M f I C flnlcilie m 1Q T) »• n IZ1 ntMAUrt/. Remiantis Vilniaus miesto studentųm nlrnl^ mokslo darbųn vx ap13. Pr.T2“ <1K•• ūI r »»* Į už v>l% darbą „Klaipėdos kraštas —♦ n «•«■». tarp žiūros Organizacinio komiteto posėdžio, Įvykusio 1961 m. tautinių ginčų objektas“, gegužės mėn. 31 d. ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Vals 14. J. Guntulytę už darbą „Gimdos fibromlomų tybinio Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto recidyvavimo klausimu“, Pirminiko 1961 m. gruodžio mėn. 23 d. Įsakymu Nr. 508, 15. V. Bars u k, D. S č lupa k, A. S t e i b 1 Į už Įsakau apdovanoti Vilniaus ialstybinio V. Kapsuko vardo darbą „Toksinis chlorbenzolo poveikis Panevėžio „Lietkabeuniversiteto Garbės raštais šluos apžiūros dalyvius: lio“ gamyklos darbininkų sveikatingumui“, 1. R. Balalšį ir P. Bluzmą už darbą „Atrajo 16. L. Guobužą, J. Petrauskaitę ir Pr. Su jančių kanopinų žvėrių mityba ir jų maisto atsargos Sir- dari už darbą „Chroninis bronchitas eksperimente“, vintų-Sešuolių miškuose“, 17. A. Mlkalajūnaitę už darbą „Arborizacijos 2. S. Brazlauską už darbą „Įmonės atsakomybė už cnomenas ir bazalinė temperatūra moterų nevaisingumo at žalą, padarytą darbuotojams, juos suluošinant ir atimant veju“, gyvybę“, 18. I. Rudaitytę ir M. S t a i k a u s k a i t ę už 3. G. Bumely t ę už darbą „Vilento „Evangelija“ darbą „Kolateralių išsivystymo po v. ca va caudalls perri ir „Euchirldiono“ žodynas“, šimo“, 4. R. Cąiką už darbą „Marksistinės-lenininės teori 19. O. Li Ivinskytę už darbą „Kai kurios A. Cveigo jos iškraipymai oportunistiniame laikraštyje „Darbo bal kalbos ir stiliaus ypatybės (pagal „Der Streit un den Sersas“, geanten Grlscha“, 5. 7. Dagy t ę už darbą „Sintaksinio stiliaus ypaty 20. E. Monkevičių už darbą „Pagrindinės bur bės J. /"L Gėtės romane „Jaunojo Venterio kančios“, žuazinės civilinės teisės vystymosi kryptys imperializmo R. v podnite už darbą „J. Janonio proza“, laikotarpiu“, 7. P. D z i k a v 1 č i ų už darbą „Rusų kalbos daikta 21. J. Matuzevičių už darbą „Gintaro dirbiniai vardžių analizes schema“, Lietuvos archeologinėje medžiagoje“, 8 7. Džiugą itę už darbą „Satyrinio pobūdžio fra 22. A. R ošiną už darbą „Iš parodomųjų būdvardžių zeologija ir leksika B. Sruogos „Dievų miške“, istorijos“, 9. R. Gudaitytę už darbą „Tariamoji nuosaka ir jos 23. Zmiejauskaitę už darbą „Kai kurios kokirčiavimas Daukšos „Postilėje“, funktorių ir pofunktorlų savybės“, 10. D. Kalantaitę ir A. Kviklytę už darbą 24. P Ž a i b u t ę už darbą „LTSR MA Centrinės bib „J. Pabrėža ir jo kerpių bei samanų rinkinys“, liotekos bibliografiniai leidiniai“, 11. M. Klimkaitę už darbą „Darbininkų paveikslai 25. A. Žukauską už darbą „Soclallnlai-ekonomlnlai R. Vajano romane „Beau Masgue“, pertvarkymai Lietuvoje 1918—1919 m“ 12. Z. Kuginytę ir A. Krikštolaltį už dar 26. A. Valiulytę už darbą „Valstybinės ištarnauto bą „Dirvožemio ir augalijos pasiskirstymas mišku apau- laiko pensijos“. gusiame Kalno šlaite“, REKTORIUS
I Bastūnai iš prievartos Dleną prieš sesijos pradžią studentą — neakivaizdininką sutiksi tik gatvėje. Tačiau ne meilė sostinės grožybėms ten jį Išviliojo. Bastytis po mies tą neakivaizdininką privertė Universiteto butų skyrius. Gal netikite? Tuoj Įsitikinsite. Daugelio kursų žurnalistai ir bibliotekininkai į žiemos sesiją atvyko sausio 22 dieną. Tiesiai iš stoties atskubėjome į Universitetą. Be reikalo sku bėta. Porą valandų teko rams tytikoridoriaus sienas, kol pa galiauapie 11 valandą atsidarė butų skyriaus durys, '. ’ . . Dar valanda praėjo eilėje bestovint, ir štai palaimintas orderis jau rankose. Belieka tik įsikurti skirtame bendrabutyJe. Bet pasirodo, tal Irgi ne taip jau lengva, Bendrabučio komendantas praneša, kad ap gyvendinimo reikalus pradės tvarkyti tik nuo 16 valandos. O Iki tol prašau grožėkitės
sostine. Iš tiesų tai neblogas pasiūlymas, tik netinka jis žmogui, visą naktį praleidu siam kelionėje. Jam poilsis daugiau reikalingas, negu sos tinės grožybės. Nesibaigia var gai ir pas komendantą sutvar kius reikalus. Iki 19 valandos reikia laukti, kol gausi pataly nę. Tokios mūsų kritinės pas tabos. Nesistengiame nurodinė ti būdų šiems trūkumams pa šalinti, bet atrodo, nesunku tai kada pakeisti nuslsenėjusias ir surambėjusias bStų skyriaus darbo taisykles. Bent tada, kai neakivaizdininkai atvyksta į sesiją. Neverskite niekuo nekaltus žmones ištisą dieną bastytis gatvėje. A. Juodpusis, P. Makslmovas V. Butkus, J. Stankus IV kurso žurnalistal-neakivaizdinlnkai
ir grupes -Ištisus metus. Studentai, suderinę su savo įstaigomtis, iš anksto užsirašo egzaminų laikymo datą. Studentai neakivaizdininkai mokslo metų bėgyje gali gauti konsultacijas, dirbti laboratorinius darbus, laikyti kur sinius egzaminus bei įskaitas, naudotis tos mokyklos biblio teka ir l»boratoriforn'ri. 8, Pažangiems studentams neakivaizdininkams, įvykdžluslems visą to kurso mokymo planą, aukštosios mokyklos rektorius gali leisti laikyti sekančio kurso egzaminus bei įskaitas, jei yra baigti mokymo plano nustatyti tų discipli nų kontroliniai bei laboratoriniai darbai ir kursiniai projek tai (darbai). 9. Vakarinėse aukštosiose mokyklose (fakultetuose, skyriouse) egzaminų sesijos vyksta du kartus, paprastai, sau sio—balandžio ir spalio—lapkričio mėn. keliais srautais, kel-
Klaidos atitaisymas S. m. sausio mėn. 6 d. „Tarybinio studento“ 1-me numeryje, iš spausdintame Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos Pirmininko Įsakyme dėl studentų mokslinių darbų apžiūrų rezultatų, Įsivėlė klaida (per rašant Įsakymą). Todėl minėto Įsakymo pabaigoje reikia skaityti: J. Semėnaitę — už darbą „Kai kurie augalų pavadinimai lie tuvių kalbos tarmėse“; D. Skurkaitę — už darbą „Liepiamosios nuosakos formų isto rija“; A. šablinską — už darbą „Stilistinės dialogo funkcijos"; R. Vasiliauskaitę — už darbą „Bekvadračių skaičių pasiskirs tymas aritmetinėje progresijoje“; N. Kalinauskaitę — už darbą „Viena ribinė teorema nepriklau somiems atsitiktiniams vektoriams“. Toliau — kaip tekste.
TRUMPAI Nuo vasario 14 d. pradeda veikti darbininkų fakultetas. Fa kultetas veiks visuomeniniais pa grindais: dėstytojais dirbs vyres niųjų kursų studentai. Jau yra gauta 286 pareiškimai iš darbininku, norinčių pasirur>«‘i Įsmij. mul J aukštąsias mokyklas. Dar bininkų fakulteto dekanu vvU komjaunimo komitetas patvirtino anglistą L. Pažūsi*0*
IFF studentai pradėjo apmoky-
tl lietuvių reemlgrantų grupę lietuvių Ir rusų kalbos. Mokosi vyresniojo amžiaus draugai — virš dvidešimties žmonių.
Pirmuosius egzaminus taikys mūsų estetikos ir meninio laiKimusi katedros studentai. Egza minai numatyti pradėti š. m. va sario 25 d. Ir užtruks iki kovo 5 d.
darbingumo pažymėjimą arba dėl kitų svarbių dokumentais patvirtintų priežasčių, fakulteto dekanas nustato individua lius egzaminų ir įskaitų laikymo terminus. 13. Pažangiems neakivaizdinių bei vakarinių aukštųjų mokyklų (fakultetų, skyrių) studentams prieš egzaminų se siją išsiunčiami pažvmėiimal-iškvletimai. Iškvietamo pažymėjimų išdavimas ir neakivaizdininkų bei vakarinių fakultetų studentų atvykimas griežtai kontroliur>iarn,a,s. 14. Pažangiais ir turinčiais papildo atostogų teisę lai komi vakarinis ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų stu dentai, kurie Išturi pareito kurso Įsiskolinimų ir prieš se siją atliko visus kontrolinius darbus (Įskaitas) ir kursinius projektus dalykų, Įtrauktų Į egzaminus. Pastaba: Vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mo kyklų (fakultetų, skyrių) studentai dėl svarbių prie žasčių palikti kar toti kursą ant riems metams ir neišnaudoję už tą kursą apmokamų atostogų, turi tei sę jas gauti, jei antrais metais sėk mingai Įvykdys ,_ „ , , mokymo planą. 15. Neakivaizdinių ir vakarinių aukštųjų mokyklų (fa kultetų, skyrių) studentams, prieš egzaminų sesiją neįvykdžluslems mokymo plano dėl ypatingai svarbių priežasčių, dokumetnais patvirtintų atitinkamos Įstaigos, fakulteto de kanas paskiria kitą sesijos laiką. Studentai, kuriems egzami nų sesija perkelta, turi papildomų apmokamų atostogų teisę 16. Studentai neakivaizdininkai, neĮvykdę mokymo pla no ir neturį papildomų apmokamų atostogų teisės, bet sava rankiškai ar su aukštosios mokyklos žinia atvykę Į sesiją, turi teisę gauti dėstytojų konsultacijas, atlikti laboratori nius bei praktinius darbus, laikyti egzaminus bei įskaitas, vėliau nesuteikiant apmokamų atostogų už tuos mokslo metus. 17. Egzaminų tvarkaraščio sudarymui vadovauja fakul teto dekanas, JĮ tvirtina aukštosios mokyklos rektorius. T”-a“kPr->št’s rviteikla’mas dėstvto’ams ir studentams ne vė liau kaip prieš mėnesį iki egzaminų. * Tvarkaraštis sudaromas taip, kad pertraukos tarp dviejų egzaminų būtų ne mažesnės kaip 3—4 dienos. Paskaitos, skaitomos sesijos metu, turi būti apibendri nančios ir leidžiančios studentams neakivaizdininkams se kanti semestrą dirbti savarankiškai. 18. Katedrų nuožiūra egzaminai ir įskaitos gali būti laikomi aukštojoje mokykloje, Jos mokomosiose bai gamv(Nukelta Į 4 psl.).
TSRS aukštųjų mokyklų egzaminų ir įskaitų nuostatai čiant specialybes, kursus atj .akademines grupes, priklau somai nuo gamybos sąlygų, < Vakarinių aukštųjų mokyklų studentams leidžiama lai kyti atskirų dalykų egzaminus bei Įskaitas tarpsesijlniu lai kotarpiu. 10. Aukštųjų mokyklų rektoriai turi suderinti su Įmo nių, kuriose dirba daugiausia studentų, vadovais egzaminų sesijų grafikus vakariniuose bei neakivaizdiniuose lakultetuose Ir skyriuose. Išskyrus valstybinius egzaminus bei dip lominių projektų (darbų) ruošimo Ir gynimo laiką. 11. Kai studentų kontingentas yra gausus ir turimos reikiamos sąlygos (patalpos, dėstytojų kadrai), rekomen duojama organizuoti užsiėmimus, rašyti kursinius ir diplo minius darbus pačiose įmonėse, kuriose dirba vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai. 12. Studentams leidžiama laikyti egzaminus tik tada, jei jie yra išlaikę visas mokymo plano nustatytas įskaitas ir atlikę programos nustatytus skaičiavimus, grafinius bei kitus darbus. Stacionarinio fakulteto dekanas turi teisę leisti laikyti egzaminus studentams, dėl svarbių priežasčij neišlaikiusiems vienos—dvlejų“\skaltų tų dalykų, kurių nėra egzaminų. Įskaitos tokiais atvejais laikomos egzaminų sesijos metu ar sekančio semestro pradžioje. Studentams, kurie neišlaikė egzaminų ir Įskaitų nusta tytu laiku dėl ligos Ir kurie turi gydymo įstaigos duotą ne
Dialektologinė konferencija 9. m. vasario mėn. 1—3 d. d. Universiteto rusų kalbos katedros iniciatyva buvo su organizuota dialektologinė konferencija skirta apsvarsty ti Pabaltijo respublikose gy venančių rusų tarmių nagri nėjimo klausimams. Tarybų Sąjungoje vedamas didžiulis darbas sudarant dlalektologlnj atlasą. J š( darbą (trauktas nemažas specialistų skaičius, kurie tyrinėja (vai riausias RTFSR rusų tarmes. Tačiau Pabaltijo respublikose gyvenančių rusų dialektai, liko už šio TSRS Mokslų aka demijos vedamo darbo ribų. Tuo tarpu Lietuvos Mokslų akademija nagrinėja Išimtinai lietuvių tarmes. Dėl to Pabal tijo respublikų aukštųjų mo kyklų rusų kalbų katedros nusprendė savo iniciatyva im tis šio darbo: apsvarstyti tai, kas jau atlikta tiriant Pabal tijo respublikose gyvenančių rusų tarmes ir numatyti toli mesnėm veiklos gaires. Konfe rencijos darbe dalyvavo mūsų respublikos aukštųjų mokyklų darbuotojai, taip pat Rygos bei Tartu universitetų Ir Daug pilio Pedagoginio Instituto dėstytojai bei studentai, be to svečiai iš TSRS Mokslų akademijos Rusų klb. Instituto (Nemčenko ir Kuzmina), sve čiai iš Minsko Ir Eerevano universitetų. Konferencijos metu buvo padaryta eilė pranešimų tyri nėjamų tarmių lekstlkos klau simais. Iš jų pažymėtini Slnlcos A. J. (Daugpilis), Nemčen Buv< ko V. N. (Vilnius), nustatyta, kad ir Lietuvos TSR, 'ir Latvijos TSR gyve nantieji rusų tautybės žmonės atsikraustė i šias vietoves maždaug XVII a. gale ar XVIII a. pradžioje. Tiek kai kurie istoriniai šaltiniai, tiek šių žmonių dialektų ypatybės liu dlja, kad rusų tautybės gyven tojai ( Pabaltijo šalių terito riją yra atvykę Iš Pskovo ir Novgorodo sričių. Doc. Kostelnlckis V. J. (Vil nius) kalbėjo apie darbo meto dus tiriant pasyviąją tarmių leksiką, užakcentavo šio dar bo, reikšmę. Altln L. (Tartu) padarė įdo mų pranešimą apie Pljrlsaare salos taponlmiją. Antras konferencijoje nagri nėtas klausimas — tai Pabal tijo rusų tarmių sintaksė? ypa tybės, Semlonovo (Ryga) savo
pranešime „Kai kurie veiks-tas specifiniams Izoliuotų tarmažodžių valdymo atvejai“, mlų tyrimo klausimams. — Pra pagrindinai nagrinėjo veiks- nešimą „Izoliuotų tarmių nag mažodžio „smejatsa“ valdy- rinėjimo metodika“ padarė mą. Nurodė bendrą slavų Ir drg. Sivickienė M. K. (Vil bitų kalbų bruožą šio veiks- nius). Apie tris aspektus, nagrinė mažodžio vartojime su prlejant baltų-slavų kalbų santy linksniu „C“. Sullenė (Vilnius) savo pra- kius, kalbėjo drg. Nepokupnešimą skyrė beasmenlnį saki- nas (Kijevas). Trys pranešimai buvo skir nių tipams bei struktūrai Lle tuvos TSR Zarasų rajone gy ti nagrinėti lenkų tarmėms, venančių rusų tarmėse. Prane kurios yra analogiškose sąly šėja konstatavo, kad beasme gose, t. y. lietuvių, latvių arba nės konstrukcijos šiose tarmė baltarusių kalbų apsupime. Apie kai kuriuos Užkauka se (vairesnės negu dabartinėje rusų literatūrinėje kalboje. Pa zės rusų tarmių nagrinėjimo žymėtina, kad šios tarmių sin klausimus pasakojo doc. Toštaksinės ypatybės būdingos ir jans (Erevanas). Jis kalbėjo kai kurioms rusų šiaurės ir apie savo darbo specifiką, vidurio tarmėms RTFSR teri apie tikslus, kuriuos sau sta torijoje, o taip pat lietuvių to Užkaukazės dialektologai. bei lenkų kalboms Ir jų tar T. F Murnlkova (Tartu) pa mėms. Tai liudija apie slavų ir pasakojo apie darbą sudarant baltų kalbų gramatinės struk Estijos TSR gyvenančių rusų tūros artimumą. tarmių žodyną. Konferencija Išrinko komi Drg. Novgorodovas (Daug pilis) kalbėjo apie kai kurias siją koordinuoti rusų tarmių sudėtinių sakinių ypatybes Lat tyrinėjimo darbui Pabaltijo respublikose. gali jos tarmėse. J. JURK9ENAS Trečias konefrencljos dar Aspirantas botvarkės punktas buvo skir-
KAI DRAUGAI ŠALIA Turiningas, prasmingas ir linksmas mūsų' studentų gy venimas. Kiekviena diena atneša ką nors tikro, gražaus, kuo nors praturtina mūsų buitį. Ir nenuostalju. Juk mes gyvena-, me tokiame kolektyve, kur formuojasi humaniškiausi savi tarpio santykiai, kolektyve, kuriame kiekvienu atveju pasi reiškia draugystės, broliškumo pavyzdžiai. Aplink tiek pui kių draugų. . . Ar tau egzaminas nepasisektų, ar tektų su klupti gyvenamo kelyje, ar suskaustų širdį — tars draugas žodį, nuoširdų, šiltą — ir to skausmo kaip nebūta. . . Ne užuojauta čia brangi, o širdingas žodis. Žodis ir darbas, nes tikrų draugų žodžiai nesiskiria nuo darbų. . . Norėčiau pri siminti vieną tokį šviesų įvykį. Semestro metu truputį sir gau, todėl negalėjau kartu su kurso draugais laikyti dialek tologijos Ir 19 a. užsienio literatūras egzamnlų. Šiuos egza minus pagal naujus mokymo planus turėjome išlaikyti iki sesijos. O sesija artėjo. Čia pat kiti egzaminai. Negailu pa sakoti be didelio susijaudinimo apie tai, kad tokiu visiems „karštu“ metu į pagalbą atėjo draugai Domas Donela Ir Os valdas Valčys. Jie padėjo man geriau prisiminti išeitą kur są, noriai perteikė visa, ką dėstytojai aiškino konsultacijų metu. Svarbiausia, jaudina tai, kad šie draugai, pasiryžę man padėti, negalvojo apie savo asmerririjįus interesus. Juk tuo metu jie turėjo taip pat rengtis egzaminams, tiek daug skaityti ir pakartoti. O visgi tuo metu, kai jie padėjo, aš nėmaž nepastebėjau, kad jie būtų suirzę, nusiminę, skųstųsi, kad taip pat turi mokytis. Sis atvejis mane tikrai įtikino, kad visada, kai šalia yra tikras draugas, brolis, bičiulis — jokie sunkumai nebaisūs. V. LUKŠA LKLF III kurso I grupės studentas IS VVPI lalkraiilo
„Tarybinis studentas“1
(Atkelta į 3 psl.) 4«|. į. binėse įmonėse, taip pat įmonėse, įstaigose Ir pan. 19. Atvykdami j egzaminus, studentai turi turėti stu dijų knygelę, o atskirais, katedrų nustatytais atvejais, at liktus darbus, surinktas kolekcijas, ^medžiagų pavyzdžius ir pan. Studentai neakivaizdininkai, be to, turi turėti patikrintus kontrolinius ir laboratorinius darbus, kurie, lšlaikius egzaminus, paliekami fakultete. 20. Egzaminuojama žodžiu. Kartais, leidus rektoriui. ar prorektoriui, gali būti egzaminuojama raštu. 21. Katedros nuožiūra egzaminuojama su bilietais ar be bilietų. Egzaminatorius turi teisę duoti studentams pa pildomus teorinius klausimus .ir uždavinius bei pavyzdžius, susijusius su kursu. 22. Egzaminuoja asmenys, turį teisę skaityti paskaitas, paprastai to srauto lektoriai. įskaitas priima dėstytojai, va dovavę pratklkos darbams arba skaitę to kurso paskaitas. Kai vienas lektorius turi laibai daug grupių ar gausias grupes, katedros vedėjui leidus, egzaminuoti padeda dėsty tojai, vadovavę praktikos darbams. 23. Praktikos ir laboratorinių darbų įskaitos priimamos, atlikus darbus. Atskirų disciplinų įskaitos gali būti priima mos semestro gale kaip praktinių užsiėmimų kontroliniai darbai. Paskaitų, iš kurių nėra egzaminų įskaitos laikomos balgus kursą prieš egzaminų sesiją. 24. Studentų gamybinį darbą, gamybinę ir mokomąją praktiką dėstytojai užskaito pagal studentų ataskaitos, su darytas pagal patvirtintą programą ir gamybinio darbo ir gamybinės praktiko? nuostatus, atsižvelgdami • J įmonių at siliepimus. 25. Kursiniai projektai (darbai), gamybinio darbo ir gamybinės praktikos ataskaitos ginamos katedros ar spe cialios komisijos posėdyje, dalyvaujant projekto (darbo) ar gamybinio darbo bei gamybinės praktikos vadovui. 26. Seminarinių darbų įskaitos pasirašomos už referatų (pranešimų) ir studentų pasisakymų seminaruose turinį bei kokybę. Visuomeninių mokslų įskaitos pasirašomos, ‘apklausinėjant studentus. Aktyviai dalyvavusiems seminaruose studen tams dėstytojas gali pasirašyti įskaitą neklausinėjęs. 27. Studentai neakivaizdininkai gali laikyti kursinius egzaminus bei įskaitas ne tik savo, bet ir visose kitose aukš tosiose mokyklose (tame tarpe ir stacionarinėse), kai turi savo aukštosios mokyklos rektoriaus (neakivaizdinio fakul teto (skyriaus) dekano) nukreipimą. 28. Laikydami egzaminą, studentai gali naudotis pro gramomis. o dėstytojui leidus — vadovais, žemėlapiais, len telėmis, maketais Ir kitomis priemonėmis. 29. Egzaminuose ar įskaitose draudžiama dalyvauti pa šaliniams asmenims be aukštosios mokyklos rektoriaus, pro rektoriaus mokymo reikalams ar fakulteto dekano leidimo.
Mane vėjai atsitiktinai užpūtė Į vieną kaimo vidurinę mokyk lą. Po paskaitos, kurią skaičiau prieš pamokas, užsukau j moky tojų kambarėlį atvėsti. Visi mo kytojai išėjo į pamokas, palik dami mane vieną. Ir štai tada l mokyklą atėjo dar vienas mo kytojas. Susipažinome paspaus dami ranką. O po to naujasis mano pažįstamas sėdo ir atsi sėdo užstalėn. Susimąstė lir ap siblausė, tarsi spręstų neišspręs tus logaritmus. Rausvi, mėlynų gyslelių tink leliu išraizgyti skruostai. Raudo na, jau mėlynuojanti nosis, ir papurę paakiai. Pavargusio žmo gaus akys, žvilgsnis viskam abuojus, sustingęs, nebylus >r šaltas. Žmogui būtų dar patys darbingiausi metai — gal tris dešimt treji, o gal penkeri. Tik tas pavargimas ir perankstyva šen a tv ė. Užkalbinau.. . Prieš dešimt metų baigtas Universitetas. Kai mo mokykla. Nepasisekusi mei lė. O kas kaltas? — Dažnai gyvenime kaltų ne būna, — filosofuoja mano pašne kovas. — O jeigu norite žinoti ji. Ji nenorėjo gyven — kalta ti kaime. Aš negalėjau išvažiuo ti ir išsivežti jos. . . Išvažiavo viena. Tikriau — ją išsivežė. — Dieverėliai, kraitvežėlial iš dainavo, tiesą? — Tie patys. .. Ak, jei būtų mane išleidę. .! Nenumirtų mūs laimė. .. — Nenumirtų mūs lainiė. . . Sakyk, o ar mieste kitokie vai kai? Jų mokyti nereikia? O gal be darbo duoną duoda? — Kaimas man įsikarto... Suskambėjo skambutis, skelb damas pertrauką. Suklegėjo už langų netrikdoma vaikystė. Pra dėjo rinktis mokytojai. Jie irgi juokavo, šposino, erzino vienas antrą, kaip vaikai. Užsipuolė ir ir mano pašnekovą, istorikas, — jis baigęs VPI, — pareiškė, kad vargšelis geografas susirgęs mei lės uždegimu. — Duok dieve, kad šitaip bū tų — atsiduso paniurėlis. — Vargu ar atsiras tokia, kad geografą uždegtų, — juo kėsi Juodakutė mokytoja. — Liks jis užmirštas, kaip Austra lija. .. Ir vėl sutartinas merginų Juo kas, sveikas jaunatviškas juo kas. Tik nesijuokė mano geo grafas ir neprieštaravo. Jis li ko abuojus ir surūgęs, pasišiau šęs, tarsi vanagėlis, užpultas kregždžių. „Pulkite, jei jums taip patinka“, — sakė jo nebylus žvilgsnis. Priėjo direktorius prie tūnančio kerčioje geografo ir paprašė: — Gal pakeistum botan^ą/ Matyt bus susirgusi. .. — Negaliu... Devintoje klasė je ir taip į priekį užbėgta... nepasiruošiau... — Kolega niekada nepasiruodirekTorius, šęs, — burbtelėjo ieškodamas akimis pakaitos botanikei. Jaunimas ir vėl užpuolė nepasiruošėlį geografą. — Ką aš gailu padaryti? KąZ Vadovėlio nėra... Nėra... ieškai periodikoje, po visus žurnalus. .. Tokio daikto, kaip Lietuvos fizi nės geografijos niekas neparašo! — Rašykite jūs, — pasiūliau raudonskruosčiui.
30. Studentų žinios vertinamos: „labai gerai , „gerai , „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Kada kursą skaito keli dėstytojai, bet yra tik vienas egzaminas, jie visi gali dalyvauti egzaminuojant, nors rašo mas tik vienas pažymys. Patenkinami pažymiai rašomi į egzaminų žiniaraštį ir studijų knygelę, nepatenkinamas pažymys rašomas tik į eg zaminų žiniaraštį. s Studentui neatvykus į egzaminą, egzaminų žiniaraštyje pažymima „neatvyko“. Studentui neatvykus be svarbios priežasties, fakulteto dekanas įrašo nepatenkinamą pažymį. 31. Praktinių, seminarinių ir laboratorinių darbų įskai tų rezultatai vertinami pažymiu „įskaityta“. Diferencijuotos įskaitos („labai gemai“, „gerai“, patenki namai“ ir „nepatenkinamai“) rašomos už kursinius projektus (darbus), gamybinį darbą ir gamybinę praktiką, braižybą, o taip pat už meno ir architektūros aukštųjų mokyklų (fakul tetų) specialias disciplinas (tapybą, piešimą, aktoriaus meist riškumą ir t. t.). Šios disciplinos nustatomos aukštosios mo kyklos ar fakulteto tarybos. 32. Studentus, įvykdžiusius visą mokymo planą ir išlaikiusius visus egzaminus bei įskaitas, fakulteto dekanas perkelia į aukštesnį kursą. 33. Fakulteto dekanas turi teisę: a) leisti perlaikyti egzaminą (su egzaminatoriaus žinia) pas tą patį' egzaminatorių studentams, dėl svarbių prležasčių gavusiems nepatenkinamą pažymį, b) nustatyti egzaminų, iš kurių gauti nepatenkinami pa žymiai, perlaikymo terminus. 34. Nepatenklinmal įvertintą gamybinį darbą ar praktiką ir neatliktą mokomąją praktiką reikia Atlikti pakartotinai dekano nustatytu laiku. Jos neatlikęs, studentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos. 35. Studentas, sesijos metu neišlaikęs trijų ar daugiau egzaminų arba nustatytu laiku nellkvidavęs akademinio įslskolinliho, pašalinamas iš mokyklos. 36. Stacionaro studentas dėl svarbių priežasčių sesijos metu neišlaikęs visų ar dalies įskaitų ir egzaminų, gali būti paliktas kartoti kurso antriems metams. Šiuo atveju jam užx skaitomi „labai gerai“ ir „gerai“ išlaikyti egzaminai. Palikti antriems metams galima ne daugiau kaip du kar tus per visą mokymosi laiką. 37. Studento perkėlimo i§ vieno kurso į kitą, palikimo antriems metams, pašalinimo iš mokyklos klausimai spren džiami, atsižvelgiant į studento pažangumą bei stropumą per visą mokymosi laiką. 38. Aukštųjų mokyklų rektoriai, prorektoriai, fakultetų dekanių ir katedrų vedėjai stebi studentų mokymąsi ir siūlo tolesnį mokymo procesą pagerinančias priemones. Egzaminų rezultatai ir pasiūlymai dėl mokymo proce so pagerinimo svarstomi aukštosios mokyklos ir fakultetų tarybose. Pastaba: Kursinių egzaminų ir įskaitų laikymo tvar ka iš svetimų kalbų ir braižybos nustatoma atskira instruk cija.
IRGI // — Aašš? Juokus kalbate? Negi tai įmanoma? — Daug vadovėlių mokyklai seniau patys mokytojai parašė. Kuo Jūs blogesni už kitus...7 — Rašyti.. . O jūs suprantate, ką reiškia rašyti? Tai... tai dirbti dieną naktį. O kiek ieškoji mų! Reikia perskaityti kalnus knygų, daugybę straipsnių pe riodikoje. .. Reikia kitų respub likų vadovėlius studijuoti... O paskiau kiek dar kritikos, už puolimų susilaukti. Ramybės ir numiręs neturėsi, — kalbėjo geografas, pagynėjęs ir jaudin damasis, matomai paliestas į pa čią Jautriausią vietą. — Na, gal apsiraminsi tru putį. . . nueisi į šeštąją klasę, — pertraukė įsikarščiavusį mano pašnekovą direktorius. — Štai šitaip ir parašytum, — atsakė mano pašnekovas, išeida mas į klasę ir uždainavo: —- Fi garo. . . Figaro... Figaro.. . Mokytojų kambarėlyje likom dviese su direktorium. Pasiteira vau, kas iš Universiteto auklėti nių dirba jų mokykloje, papra šiau pasakyti pastabų apie juos. Direktorius tik truputėlį prisi merkė ir šyptelėjęs atsakė: — ^kepcis. . . mūsų vienintelis Skepcis iš jūsų Universiteto. . . kiti visi Pedagoginio auklėtiniai. Sunkus jis žmogus. Gražaus nie ko nemato... Nieko gyvenime Jam švento. — Kodėl? Mėginote pakalbėti/ — žmonių nemyli, vaikų ne myli. . . darbo irgi nemėgsta. .. Vargstame mes su juo. Skepcis, abuojumas Jį sugraužė. Nemalonu pasidarė, klausantis karčių žodžių apie mūsų mokyk los auklėtinį, labai nemalonu. Ir, vis dėlto, teko karčią piliulę su valgyti iki galo. Buvo tuo skau džiau, kad žmogus su dešimties metų pedagoginiu stažu neranda sau vietos pedagogų kolektyve, be vietos gyvenime. į visą mo kyklos gyvenimą, į užklasinį darbą mūsų auklėtinis numoja ranka ir abejingai atsako: Vi sos pastangos turi apsimokėti. . . Laukdamas autobuso užsukau papietauti. Į užkandinę užėjo |r mano geografas. Su juo buvo jaunutis tokių dailių mėlynų ge rų akių vaikinas. Geografas mirktelėjo man, pašiureno del nus ir paklausė: — Pietaujame? Kodėl sausai/ — Neverda jūsų užkandinė.. . — OI, ne apie tokią kalba! „Išvirtos“ Ji turi. .. už pieną bal tesnė. .. Paimame, a? — Ačiū, deja, neimsiu... — Valios dalykas. .. valios dalykas. Na, kolega, tempk bal tagalvį žirgą. . . Tokių nė čekai, nė vokiečiai neturi.. . Mėlynakis vaikinas gūžtelėjo pečiais, parodė akimis į mane, kažką sukuždėjo į ausį geogra fui. S|s ištarė vieną žodį, vienin telį |r taip garsiai, kad ir aš iš girsčiau: — Davatka... Aš, laukdamas autobuso, sėdė jau prie staliuko ir stebėjau abu mokytojus. Vaikinukas pra džiai paėmęs tik vyno, po to — pašaukė baltosios. Geografas P° kiekvienos taurelės darėsi vis judresnis. Akys Jo dabar tik vi rė, tik Juokėsi. Raudonavo, žydė jo skruostai. Vien tik nosis pasi darė dar melsvesnė ir labiau papurto. Geografas dabar pasa kojo savo Jaunam klausytojui apie studijas Universitete, apie tai, kaip iš špargalkės laikęs marksizmo įskaitą, kaip egzami nuose jį vis tempė draugai. Ir nejučiom man dingtelėjo mintis: >,Draugai tave egzaminuose temi gyvenimą tempė, o tu, štai, savo draugus tempi į sietuvą, į pu*Y° ,iūn4« • •* To savo naujam pažįstamuj nepasakiau. Išsku-
YVU NOMins
•TapMOMHHc cTyfteHT»c» (.CoBrrcKMfi CTy««HT»).
OpraH BMflbHiocCKoro Tocyft. YMnaapci-TeTa
hm.
bėjau | atėjusį autobusą. lr bar gailiuosi, kad nepasai tiesos. Bet ar būtų supratę, tiesą7 V. DĖNA
LIŪDNA
PASAKOJIMA
PASK4ITA
u.
Nusiėmiau
nuo
pas Karto
( natj.i
Dėstytojas
paėmė
Neįkandu
uždavinio . .
Neprileidžia
prie
egzam
O EI
9 vai. ryto...
M. Sukacko pieš. Redaktorius V. DĖNA IIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllUilUinnllllHlllllltin>^N^^<(^^VjNsfJ^}NC<^jcecJ
Universiteto Mokslinės bib liotekos kolektyvas nuošir džiai užlaučia meno vadovą JONĄ BRUVERį, mirus Jo tė veliui.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių 11 žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 IV 05095
MUSŲ
B. Kancyxaca.
Administracijos darbut Jų kolektyvas nuoširdžiai jaučia apsaugos skyriaus ’ šininką PUMPUTI BRONIŲ, tėveliui mirus.
Užs. Nr.