VISU ŠALIŲ PROIETARAI, VIENYKITĖS!
DRAUGAI STUDENTAI! Vasario 27-ąją — visi kaip vienas
atiduokime savo balsus už geriausius VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFFSINĖS SĄJUNGOS KOMU ETŲ ORGANAS
1955 m. vasario 24 d., ketvirtadienis
MŪSŲ KANDIDATAI u
|
Kaina 20 kaD.
ARMIJOS-NUGALĖTOJOS
ų SUKAKTIS B Tarybinė liaudis ir jos ’■ flVasario 27 d. įvyks rinkimai į respublikos Aukščiauiąją Tarybą, o taip ir i vietines Darbo žmonių deputatų Ginkluotosios Pajėgos pažymi Tarybinės Armijos ir Karinio _ aBbas. Jūrų Laivyno 37-ąsias meti Mūsų šalies tautos i tarybas — Tarybų valdžios politi- nes. Universiteto Aktų salėje k i pagrindą ir pačias demokratiškiausias valstybės valdyįo -organizacijas — .siunčia savo geriausius sūnus ir dūk (Čiurlionio 23) gausiai susi as. Pirmaisiais kandidatais Į deputatus tarybiniai žmonės rinko dėstytojai ir studentai ė kėlė Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės vado- pažymėti šią įžymią datą. us drg. drg.- Bulganiną, Vorošilovą, Kaganovičių, Malen- Pranešimą apie Tarybinės ovą, Mikojaną, Molotovą, Pervuchiną, Saburovą, Chruš- Armijos nueitą didingą kovų ' ovą. Tarybų Lietuvoje kandidatais į deputatus iškelti drg. ir taikos sargybos kelią pa r rg. Sniečkus, Gedvilas, Paleckis ir kiti (didvyriškosios darė drg. Žlburkus. Po minėjimo įvyko kon iirblninkų klasės, garbingosios kolūkinės valstietijos ir certas. arbo inteligentijos atstovai. a Vilniaus universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai, ę; taip pat mokslo .pagalbinis ir administracijos personalas K. Donelaičio 175-osios - Įkndidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos depu-1 / metinės l sius iškėlė universiteto rektorių prof. Bučą. Rinkėjai ne ' artą kreipėsi pas prof. Bučą, kaip LTSR Aukščiausiosios į lietuvių literatūros .realiz l- arybos deputatą. Jis pateisino garbingą deputato vardą, mo pradininko K. Donelaičio i- lodėl universiteto kolektyvas vieningai Iškėlė jį antrą kar- 175-ųjų mirimo metinių mi 4 į kandidatu į deputatus. Apygardos ikirinkiminiame susi- nėjimą vasario 19 d. Aktų ąlnklme pasisakę universiteto dėstytojai, fabrikų darbinin- salėje (Čiurlionio 23) gausiai 4 Ir įstaigų tarnautojai palaikė šią kandidatūrą. Susirln- atsilankė universiteto dėstyto oune, skirtame rinkėjų susitikimui su kandidatu į deputa- jai ir studentai. o ks, patikėtiniai vyr. dėst. Babkinas Ir vyr. dėst. JanuševiĮdomų ir Išsamų pranešimą ienė. o taip pat prof. Minkevičius supažindino rinkėjus apie rašytojo-reallsto gyveni i prof. Bučo gyvenimu, Jo moksline bei visuomenine mą ir kūrybą padarė profeso elkla. Savo mokslinę veiklą prof. Bučas pradėjo dar bū- rius Mykolaitis-Putinas. Taip amas studentu, o vėliau asistentu. Už mokslinius (darbus pat buvo Išklausyti MA Lie konomikos mokslų srityje jam buvo suteiktas ekonomikos tuvių instituto lokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas. Jis yra iš- mokslinioliteratūros bendradarbio K. '■ jnktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos nariu-korespon- Doveikos, universiteto lietu entu. Nuo 1948 m. prof. Bučas eina garbingas Vilniaus vių literatūros katedros dės niversiteto rektoriaus pareigas. Jam vadovaujant mūsų tytojų J. Lebedžio ir I. Kosniversitetas žymiai Išaugo, išleido didelį skaičių aukštai kevičiūtės pranešimai. Prane valifikuotų specialistų. šimuose buvo plačiai išnagri Prof. Jankauską universiteto kolektyvas žino kaip ge- nėtas rašytojo kūrybinis ke U specialistą, jaunimo auklėtoją, nenuilstamą mokslinio ir lias, jo kūrybos reikšmė to isuomeninio darbo universitete organizatorių, kaip žmogų, lesniam mūsų literatūros vys įsidavusį mūsų partijai ir tarybinei Tėvynei. Nuo 1945 tymuisi. j jis dirba prorektoriaus pareigose. Universiteto kolektyPo iškilmingos dalies įvy [ ?s visų mylimą ir gerbiamą prof. Jankauską, turintį di- ko koncertas. į eli autoritetą studentų ir dėstytojų tarpe, iškėlė kandidaE. Miknaitė s į Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybą. Vienas iš geriausių fakultetų — tai Chemijos fakulte- V AGITPUNKTE Nr 55 s. Šio fakulteto dekanas, mokslų kandidatas doc. Paševlč u antrą (kartą yra iškeliama kandidatu į Vilniaus miesto Sekmadienį universiteto jputatų tarybą. Jos darbo dėka pagerėjo Chemijos fakul- agltpunkte Nr. 55 įvyko pa to studentų pažangumas, disciplina, išaugo studentų poll- skaita tema „TSRS Aukš nls-idėjinis lygis. Doc. Paševič dažnai skaito paskaitas čiausiosios Tarybos II sesijos okslinėmis-ateistinėmis temomis mieste, o taip pat už jo rezultatai". Paskaitą skaitė bų. Todėl Ji gerai žino darbo žmonių gyvenimą, jų po- universiteto marksizmo-leni 1 liktus lir galės daug kuo jiems padėti. nizmo pagrindų dėstytojas drg. Kapočius. Rinkėjų kolek Kandidatu į Lenino rajono Darbo žmonių deputatų ta- tyvui Kapočius lšsam'ai •bą iškeltas prorektorius mokymo reikalams doc. .Mltro- išdėstėdrg. TSRS Aukščiausiosios rlskis. Doc. Mltropolskls ypatingą dėmesį skiria studentų Tarybos II sesijos eigą, įklėjimui, kultūringam Jų laisvalaikio praleidimui. Jis ge sesijos medžiagą darbo ir išaiškino li pažįsta studentų gyvenimą, dažnai apsilanko bendrabu- uždavinius, kurie iškyla uose, fakultetuose, akademinėse grupėse. Visur Jis šiltai biniams žmonėms ryšiumtary su įtinkamas, atidžiai išklausomi Jo paprasti ir tiesūs to įvykusia sesija. liai, vertingi Jo patarimai, teisingi nurodymai. Susirinkusiems koncertą at Kandidatais į miesto Darbo žmonių deputatų tarybą iš- liko akademinis universiteto choras. V. Paberžis rltt taip pat drg. drg. Abeciūnaitė ir Karvelis. Mes esame giliai įsitikinę, kad mūsų (kandidatai į deutatus pateisins pareikštą jiems liaudies pasitikėjimą. Vasario 27 mes, visi kaip vienas, ateisime prie urnų "■ atiduosime savo balsus už pačius geriausius mūsų šlolngosios liaudies sūnus ir dukras, už tuos žmones, kuriuos ....... O-o-o-o-šia berželiai les patys Iškėlėme kandidatais į deputatus. Balsuodami už liekni. . ." — Iš visų plaučių omunlstų ir nepartinių bloko [kandidatus, tarybiniai žmo- traukė orkestrantai, šeštadie ėsiibalsuoja už dar geresnę ateitį, už tolesnį socialistinės nio popietę pravažiuodami Verkių apylinkes. Dar geriau ėvynės suklestėjimą, luž taiką visame pasaulyje. skambėjo daina, prisiminus, kad šį vakarą nebeteks pra kaituoti Aktų salėje. Brezen Didingi uždaviniai tu aprengtas „gazlkas" lygiai traukė Molėtų link. Sunkveži Šiandien visa dauglamill- principus, parodė, kad 1955 mio užpakalyje baltu sūkuriu mlnė mūsų šalies liaudis gy- m. Tarybų Sąjungos biudže kilo sniegutis, drau ena partijos CK sausio mė- tas nenukrypstamai grindžia ge supalaidas vėju vikriai taikydamas Įslo plenumo ir TSRS Aukš- generalinę partijos ir Tarybi už aplkaklės. laulloslos Tarybos II sesijos nės vyriausybės liniją sunkio — Vytautai, saugok bosą utaiimals, savo patriotiniu sios industrijos vystymo link — užpustys, — šaukė drau arbi pramonės, žemės ūkio me. gai metereologul Gašlūnui. ei I kultūros srityse reiškia Kiek plačiau sustojęs ties Kelionėje visi jį kaltino už epalaužlamą pasitikėjimą Ir žemės ūkio nuolatinio kėlimo blogą orą. riti imą. J®lverslteto studentai ir klausimais, pranešėjas papasa — Į galą sodinti jį, — apie LTSR mokslinių triukšmavo neatlaidūs balsai, ėstttojai vasario 17 d. Iš kojo įstaigų Ir priešakinių kolūkių gulė TSRS Aukščlauslos’os darbą, siekiant Išplėsti kuku- — tegu sniegą Ir vėją sulai arjfcos deputato, LTSR ko. iokslų Akademijos prezl- rūzos auginimą mūsų respub Kelionėje viską lemia gera mtc J. Matulio pranešimą likos sąlygomis. nuotaika. Nebuvo kada sušal ’le TSRS Aukščiausiosios Gyvą universiteto kolekty ti. irybos antrosios sesijos dar- vo domėjimąsi Komunistų Paberžė, Giedraičiai ir štai partijos Ir Tarybinės vyriau — Molėtai. D|g. Matulis išsamiai lšalš- sybės vykdoma politika paro — Mieste nepasillkslm, — .ūoI susirinkusiems pagrlndl- dė visa eilė klausimų, kurie buvo girdėti balsai. — Jei s us komunistinės statybos buvo patelkti pranešėjui. jau važiuoti, tai į kolūkį.
■
liaudies sūnus ir dukras! AGITATORIAI nlenės ir kitose
Universiteto koridoriais nuaidi skambučio garsai. Paskaitos pasibaigė. Stu dentai vienas po kito pasu ka į namus, o Juozas grei tais žingsniais skuba į Vil niaus Pionierių rūmus. Jaukiame agitaciniame punkte Nr. 56 Jis randa ir daugiau agitatorių. Kartu su II kurso lituaniste Da nute Petkevičiūte ir rusiste Volčkova (žlūr. nuotr. viršuj) perskaito naujau sius laikraščius bei žurna lus, susipažįsta su kandi datų autobiografijomis, rinkimine literatūra. Po to agitatoriai skuba pas savo rinkėjus pasikalbėti nau jausiomis vidaus ir užsie nio politikos temomis. Jie jau žino, kas labiausiai do mina to ar kito rinkėjo šeimą, jaučia, apie ką ten paklaus. Ne vienas Įmonės darbininkas šiandien seka žemės ūkio klausimus, do misi tolesnio jo išvystymo problemomis. Respublikos ‘kolūkiuose prasidėjo ataskaitinis lai kotarpis. Argi ne įdomu pramonės darbininkui, ko kias pajamas šiemet turi kolūkietis! Smagu, juk, iš girsti, kad darbadienis sva resnis. Ir agitatoriui ma lonu, kai gali taip nuošir džiai pradžiuginti savo rinkėją. . . . Juozas Marcinkevi čius pamilo agitatoriaus darbą. Kiekvieną dieną jis
VAKARAS KOLŪKYJE
F —
— Jūsų laukia Aluntoje. MTS mechanizatoriai baigė remontą. Šiandien atvyko su raportu. Padirbėjo vyrai, anksti užbaigė, pažadėjom jū sų nesulaikyti, — pallnksminslt juos su dūdomis, — aiš kino partijos rajono komiteto sekretorius.
Mlčiurlno vardo kolūkyje visi žino, kad studentai tuš čiomis neatvažiuos, o čia — orkestras! Kolūkio klubas kimšte prikimštas. Cla Ir me chanizatoriai, ir kolūkiečiai, vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai. — Čia mūsų jaunieji rin kėjai, — paaiškino mokymo dalies vedėja. Teisės fakulteto dėstytojo drg. Klimkos paskaita apie TSRS piliečių teises Ir -parei gas buvo Išklausyta su ypa tingu dėmesiu. — Ne veltui Iš Vilniaus. Matai — šneka, o ne skaito. Ir vis taip teisingai, supran
perskaito laikraščius, per žvelgia žurnalus. Nuolati nis Juozo palydovas — agitatoriaus bloknotas, į kurį jis įrašo savo pasta bas, mintis. Su juo Juozas eina į gyventojų butus, ten kalbasi su rinkėjais, domisi jų buitimi. Juozas papasakoja savo rinkėjams apie mūsų Tėvynės kovą už talką, apie TSRS tautų draugystę, apie atominės energijos panaudojimą talkiems tiks lams, apie šaunias tarybi nių žmonių gamybines per gales. Šiltai sutinkamas ir mielai laukiamas Juozas kiekvieno rinkėjo bute. Artimu žmogumi jis tapo darbininko Daškevičiaus, valytojos Šmitienės, Gudo-
tamai, — šnabždėjo kaimynui pagyvenęs kolūkietis. — Neplepėk, klausytis trukdai, — pertraukė jį ta sai. Kai tarpduryje pasirodė ne šinas bosą Gašlūnas, moterė lės net aiktelėjo: — Vaje, kokia didelė; Tur būt šita gražiai groja, — stebėjosi atsisegdama kaili nius kolūkletė. Jos vyras ži novo tonu pareiškė, kad dide lės dūdos groja storai, o mažosios plonai. Kol orkestras talpinosi sce noje, salėje vyko karšti gin čai, kurios dūdos gražiau gro ja, kurioms reikia daugiau „kvapo". Koncertas visiems labai pa tiko. Keletą repertuaro nume rių teko kartoti. Kai po per traukėlės orkestras užgrojo šoklų muziką, niekas iš pra džių nė šokti nedrįso: negi galima tr'ukšmautl, kai taip gražiai groja. Ilgai dar sėdėjo moterėlės ir seniai, be paliovos gėrėjo si blizgančiomis dūdomis Ir vikriais muzikantais. Jauni mas gi šoko ir atsišokti nega lėjo. Polkas trenkė taip stip riai, kad žibalinės lempos bū
šeimose, kurias Jis supažindina su paskutinėmis naujienomis, papasakoja, kas šiuo metu vyksta užsienyje. O valyto jai Gudonienei jis, kartu su aspirantu Ėigmlnu, daug padėjo, sprendžiant jos buitinius klausimus. Mielai rinkėjų laukiami ir studentai agitatoriai Voitckaja, Gardžlulis, Kamisarova, Petkevičiūtė ir kiti. Nė minutei gyveni mas nenutrūksta ir Vil niaus Pionierių rūmų agi tacinio punkto Nr. 56 pa talpose. Čia visuomet ra sime agitatorius, kurie gi lina savo žinias, ruošiasi aplankyti savo rinkėjus. Agitaciniame punkte už tektinai darbo turi ir bu dintis agitatorius. Kiekvie ną dieną į agitacinį punk tą ateina pasitikrinti sąra šuose dešimtys Ir šimtai rinkėjų. Čia ateina jauni ir suaugę darbininkai, se neliai. Štai pasitikrinti at ėjo senas rinkėjas Kulkulls (nuotr. žemai). Budinti agitatorė Volčkova randa jo pavardę Jau įrašytą. Rinkimai jau čia pat. Agitatorių kolektyvas kruopščiai veda agitacinį darbą rinkėjų tarpe, kad rinkimų dieną visi rlnkėjai atiduotų savo balsus už geriausius sūnus ir dūkras. Algio Stanaičio nuotr. ir tekstas
f i i I I I I I I I ? į į f į
i į $
tų neišlaikę. Bet klube skaid riai švietė elektros lemputės, vaivorykštėmis spindėjo in strumentų metalas, o pasiten kinimo šypsenos puošė susi rinkusiųjų veidus. Dar niekuomet Mlčiurlno vardo kolūkio klube nebuvo taip linksma, Tarp studentų ir kolūk’ečlų užsimezgė stipri draugystė. Kiekvienas jų no rėjo kuo išmanydamas atsidė koti ir pamylėti svečius. Gi orkestrantai buvo ne mažiau laimingi, savo muzika palinks minę nuoširdžius kolūkiečius.
Išaušo graži, bet šalta die na. Mieste gyvenant sunku įsivaizduoti kaimo gamtos grožį, o ypač tuomet, kai stalgus šaltis per vieną naktį ją pražlldo. Gausus būrys kolūkiečių širdingai palinkėjo gero kelio. Prašė nepamiršti, užsukti, nepasldldžiuotl... Vėl dūsavo mašinos moto ras, vėl skambėjo nesl-balglanti daina, o pakelėmis stovėjo baltomis skaromis apsigaubę eglės ir apšarmoję tylūs ber želiai. R. Dačlntka*
Iš GRUPIŲ DIENORAŠČIO
\ Praktika Leningrade
MŪSŲ DARBO'
Naujieji metai tebetinki...
MŪSŲ
KALENDORIUS
Leningradas! Kas nenori Mes dalyvavome specialiai pamatyti šio įstabaus didžio muziejaus propagandos sky CK sausio Plenumas sios Spalio revoliucijos lop riaus suorganizuotame semi ir TSKP TSRS Aukščiausiosios Ta DONELAITIS IR VILNIAUS UNIVERSITETO Mūsų grupė be savo pa šio, susipažinti su jo didinga nare, kurio metu sužinojome, rybos II sesija iškėlė tarybi STUDENTAI XIX a. PRADŽIOJE architektūra, turtingiausiais kokį didelį darbą dirba šis grindinio uždavinio — kovos nei liaudžiai naujus ir di meno lobynais. Kokį didelį muziejus. Čia įsteigtas jaunų už akademinę drausmę ir pa S. Daukantas džiulius uždavinius. Plenumo žangų mokymąsi — daug džiaugsmą jautėme mes, kai jų etnografų ratelis, kuriame ir sesijos nutarimus karštai pirmajame sa dėmesio skiria politiniam ir mūsų traukinys artinosi prie dalyvauja moksleiviai, mėgs svarstė visi tarybiniai žmo vo veikale Dažnai nės ir vieningai jiems prita (Darbay senųjų kultūriniam auklėjimui. Mes Leningrado. Šiame pasakiš tantieji etnografiją. suruošėme sus'.rinkimus-pašne- kame mieste mums teks gy ruošiamos parodos, skaitomos rė. Sėkmingam šių uždavinių Lletuwlu yr demonstruojami išsprendimui didelį vaidmenį kesius „Kodėl, kaip ir kada venti dvi savaites. Per tą lai paskaitos, Zemayczlu aš galutinai nustojau tikėjęs ką turėsime apžiūrėti visus moksliniai - popullarlnlal fil turi kvalifikuotų kadrų pa 1822. Kaunas, religiniais prietarais", „Kaip didžiuosius muziejus, susipa mai, susiję su paskaitos turi ruošimas. Tokius kadrus ruo 1929, p. 20), mes turime elgtis su savo žinti su jų ekspozicijomis, niu. Ruošiamų parodų proga šia ir Vilniaus universitetas. džiaugdamasis draugais, draugėmis", „Apie fondais. Mes žinojome, kad ši lankytojams išdalinami pa Siame semestre universiteto K. Donelaičio draugystę" ir kt. Ta tema pa muziejinė praktika bus ne tik kvietimai, kurie pritraukia kolektyvas turi dar arčiau pri aukso plunks darom tik trumpus praneši naudinga, bet ir nepaprastai daugiau lankytojų. na, prilygina Tą, ką mes girdėjome ar artėti prie praktikos, prie ga jį Homerui ir mus, nes dideli pranešimai įdomi. Jau antros dienos rytą pra cheologijos paskaitose, dabar mybos. yra nuobodūs ir bendri, o po ir Daug kuo prie studentų Virgilijui to pereinam tiesiog prie pa dėjome savo ekskursijas po akivaizdžiai pamatėme antro mokymo vadina pagirtu ir auklėjimo darbo pologiniame etnografiniame muziejus. Dėstytojos Mikė vyzdžių iš mūsų grupės. La ir turi prisidėt! univer dainium. bai džiugu, kad mes’ tokių naitės vadovaujami, apžiūrė muziejuje ir Ermitaže. Pir gali Ad. Mickesiteto sieninė spauda. Sien majame susipažinome su įvai jome Ermitažą. -Rusų meno susirinklmų-pašnekesių metu vičius „Gražilaikraščiai turi pilnai atspin atvirai ir nuoširdžiai pasi muziejų, Antropologinį-etno- rių pasaulio žemynų: Austra- dėti studentų gyvenimą, nu nos" (1823) kalbame, pasiginčijame. Tai grafinį Zoologijos, Religijos lljos, Azijos, Afrikos, Ameri šviesti mokslinį-tiriamąjį dar prieraše sako, padeda išsiaiškinti nemaža Ir ateizmo, TSRS tautų etno kos gyventojų ir jų buities bą, kovoti už drausmę, prieš kad Donelaičio pavaizdavimo ekspozicijų su įdomių ir praktiškų klausimų, grafinį ir kitus muziejus. „kiek „Juk permier mes, bėdžiai, ideologijos lieka poema susidaryti nuomonę apie gru Didelį susidomėjimą mums, tvarkymu. Šiose patalpose buržuazinės tai liečia pui ant laukų prisivargom nas, aštriai kritikuoti atsilie dar Petras 1-asis buvo įkūręs etnografams ir archeologams, pės politinį-morallnį lygį. kią išraišką, Ir greiti, kaip būrams reik, kančius. pirmąjį muziejų Rusijoje. Iš sukėlė TSRS tautų etnografi Be to, į mėnesinį grupės į baudžiavą bėgom. . verta pagyrimo Praėjusi gruodžio mėn. uni ir todėl mums darbo planą mes įtraukiame nis muziejus. Muziejaus va- likusi yra vadinamoji „Kunst Dail. V. Jurkūno medžio rai kolektyvinius klnofllmų ir dovybė svetingai mus prl- kamera", kurioje eksponuoja versiteto sieninės spaudos ap privalu ja do su- mi antropologiniai ekspona žiūra parodė, kad kai kurių mėtis, kadangi žlnys K. Donelaičio „Metams" spektaklių aplankymus, eks ėmė. Buvome smulkiai Įjok fakultetų sienlaikraščių redko tai yra tikras p.ažindlnti su muziejaus eks- tai. kursijas. Ermitažo archeologiniame legijos pagerino savo darbą. lietuvių liau L, Šiomis dienomis mes žiūrė pozicijos sutvarkymu, su projome baletą „Kopellją", pa pagandos skyriaus veikla ir skyriuje, kur eksponatai tvar Pirmoji vieta apžiūroje buvo dies papročių paveikslas". komi pagal atskirus tyrinėji paskirta Istorijos - filologijos darėm ekskursiją po Centri eksponatų fondais. Donelaičio poemą pamini Kajetonas Nezabitauskis pH Čia mes pamatėme pavyz mus, matėme skitų-sarmatų fakulteto sienlaikraščiui „Už iliustruoto elementoriaus (Naujas mokslas skaytlma d » nius universiteto rūmus. Pro tarybinį mokslą". Deja, po 1824) pridėtame lietuviškų knygų sąraše — pirmoje lieH fesoriaus Jablonskio vadovau dinį ekspozicijų sutvarkymą, kultūros liekanas. Štai eksponatai, rasti nese apžiūros sienlaikraščio redko vlškoje jami, aplankėme Smuglevi įvairių TSRS tautų gyvento bibliografljėlėje. stu' specifinėje niai kasinėjant A'.taiaus Po- legija „užmigo". Paskutinis čiaus salėje K. Donelaičio gy jus matėme jų ». Stanevyčia, leisdamas naują lietuvių kalbos grarlisi venimo ir kurvbos parodą, gamtinėje bei buitinėje ap zlrik kraštą: kelis tūkstančius „Už tarybinį mokslą“ numeris tikos leidimą (1829), rekomenduojamų knygų tarpe sum ® Lelevelio salę, knygų saugyk linkoje. Čia natūralaus dy metų turįs medinis vežimas ir dar sveikina draugus su Nau ir Donelaičio poemą, pažymėdamas, kad keturios „MetB džio šiaurės nencų kailinės kilimas puikiai išsilaikė iki jaisiais metais, kalba apie vi dalys „vertos, idant nuo visų lietuvininkų skaitomos lą, bibliografinį biurą. sų jėgų mobilizavimą žiemos mylimos būtų". Ir ateityje, tvirtindami se jurtos, įvairūs apyvokos daik šių dienų. nin Daug naudingų žinių įsigi sesijos egzaminams. Vėl pra kančių mėnesių darbo planus, tai, ginklai, pilnas jurtos vi Kaip atrodo, studentų paruošto leidinio „šešios p k, mes į juos įtrauksime pana daus įrengimas. Tokia ekspo jome, atsilankę šiuose geriau sidėjo paskaitos, dauguma kos Simano uia.icv vc.Ub, /.UllldAlU, U cUlLlUb ČJUblUO Stanevyčios, žemaičio, ir antros šešios K , šias priemones. Jos padeda zicija duoda lankytojams pil siuose Leningrado muziejuo studentų jau galvoja apie pa Donelaičio, 1lietuvininko .............. prūso" (Vilnius, 1829) pratari#31 daug ko naujo sužinoti, pra ną ir ryškų įvairių TSRS se. Jie mums tapo pavyzdžiu, vasario sesiją, — to visiškai je su entuziazmu kalbama apie Donelaitį „kaip dldiipi kaip turi būti tvarkomi mu neatspindi fakulteto sienlaik tautų gyvenimo vaizdą. plėsti mūsų akiratį ir tuo pa mažne pirmą dalniuotoją Lietų žemės“ ir skatinami1 Puikiai įrengti muziejaus ziejai, kaip jie turi palaikyti raštis. čiu cementuotis glaudžiam kurie savo tėviškę myli, jį skaityti. ri : ryšius su lankytojais. fondai. Specialios spintos, vie Jokių išvadų iš apžiūros kolektyvui. tik L. Nakaitė, noda temperatūra, įvairios ap rezultatų nepadarė Medicinos Vyt. Gaivenls, R. Legaitė gei fakulteto sienlaikraštis „Tary TMF II k. I gr. komj. saugos priemonės nuo kenkė V Tarpkursinės varžybos rąs Istorijos-Filologijos fa binis medikas", nors užėmė jų įgalina gerai išlaikyti eks org. sekretorius kulteto IV k. archeologės paskutinę, septintąją, vietą. ponatus. S. m. vasario 15—28 d. d. rių sudėtyje 5 slidininką “ž Laikraščio tematika labai Teisės mokslų fakultete pra 3 slidlninkės. Pirmąją v J1 1 1 ♦ siaura, visai neatspindi fa vedamos fakulteto komjauni šiose varžybose užėmė III W Aplankėme muziejų kulteto gyvenimo. Čia taip mo ir profsąjungos taurės rinktinė. Geriausius rezt 83S II kurso medikai, vado pat paskutinio numerio me žiemos sezono tarpkursinės tus parodė slidininkės L. * • vaujami marksizmo-leninizmo džiagą iliustruoja didžiulis varžybos. Į žiemos sezono bėnaitė (III k.) ir Andriuši J3* pagrindų dėst. Kuzminsko, senis Šaltis, naujametinė eg varžybų planą įeina slidinėji tė (I k.). Vyrų tarpe 5 me aplankė Istorinį istorinį - revoliucinį lutė. „Tarybinio mediko" mas, stalo tenisas ir tinklinis. distancijoje pirmas finis muziejų, kur susipažino su Nr. 5 jau visai nepanašus į Jau pravestos pirmosios dvi V. Zabiela (III k.) 19 min Pė. turi. Kad ir iš istorijos su Netrukus universiteto dip 1905 m. revoliucijos laikotar — medžiaga iš rungtys. Pirmąją vietą stalo sek., Barkauskas (I k.) — dri svarstyklėmis. sienlaikraštį piu Lietuvoje, to laikotarpio lomantai pradės ginti diplo precizinėmis plėšyta, pavardės išbraukytos. tenisininkų tarpe užėmė II k. min., A. Bagočiūnas — nuDažnai tenka svarstyti labai minius darbus, šiam pasiruo įžymiausiais veikėjais, kaip Linkėjimus iš Naujųjų me rinktinė. Antroji vieta atiteko min. 40 sek. ir chemikalų kiekius, o Dzeržinskiu, jo gyvenimu ir šimo gyvenimui egzaminui tikslius Sporto lygis fakultete to) tų kuprinės tebetalplna Gam III kursui. svarstyklės yra po užraktu kruopščiai ruošiasi ir geolo revoliucine veikla. Jie matė Slidinėjimo varžybose da metu žymiai pakilęs. Ek tos fakulteto sienlaikraštis katedros vedėjo kambary. kelis maketus, iš kurių dides gai. lyvavo kursinės rinktinės, kuD. Sodeika „Tarybinis gamtininkas". g?' Kai sykį laborantas vis tik Deja, daug kas trukdo jų nį susidomėjimą patraukė ma ma davė pasinaudoti diplo Šių fakultetų sienlaikraš ketas palapinės, kur gyveno geriems normas. .. Blogai jas nir pats katedros vedė čiai tebestovi nuošaly nuo V. I. Leninas po Balandžio įrengta laboratorija. Joje nė mantams, MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS išg jas atėmė, pareiškęs: naujai iškilusių mūsų univer ra traukos spintos, visos ei tezių paskelbimo, o taip pat Nii — Čia labai tikslios svars sitetui uždavinių. Fakultetų ir namo, kuriame Vilniuje lės cheminių reagentų, kaip tyklės, gai Jūs tikriausiai, net partinės ir komjaunimo orga Tule skysčio, MgCla, termo „Trūksta inventoriaus“ vyko Lietuvos Komunistų par pė metrų. piknometrų. Visa tai naudotis jomis nemokate. .. nizacijos užmiršo vadovavimą tijos I suvažiavimas. Apsieisite ir be jų! savo organams. Laikas jau „Tarybinio studento" Nr. bučlo skalbykloje trūksta r Re neleidžia diplomantams* nor Studentai matė dovanas pe Tokia padėtimi geologijos daugiau susirūpinti, kad sien 2 (183) buvo išspausdinta to klamo inventoriaus. atlikti laboratorinius Lietuvos Tarybų Respublikos maliai katedroje turėtų rimtai susi laikraščiai būtų kovingi, įdo kio pavadinimo koresponden Butų skyriaus vedėjas d dešimtmečio proga, atsiųstas darbus. Geologijos katedra nelei rūpinti Gamtos mokslų fakul mūs, plačiai atspindėtų fa Dusevičius praneša, kad broliškųjų respublikų. cija, kurloie nurodoma, kad dėtis ištalsvta. Skalbykla ko: džia diplomantams naudotis teto dekanatas ir mokymo da kultetų gyvenimą. ma J. Palėnas R. Ramanauskaitė F. Pažfisis Liepos 21-os Nr. 4 bendra- bar inventorium aprūpinta bu prietaisais, kuriuos katedra lis. SUI nu dėstytojus ir universiteto dės sėkmingai mokytis, kontro neakivaizdininkai buvo užim srityje: recenzuojami -j— p, liuoja jų darbą. Tačiau tokių ti paskaitose. Nuo bibliotekos luotai, tytojus. išbūna pas j ____ _ _____ aiški? Neseniai užsibaigusi žie ryšių da nėra su LTSR Kul neatsiliko ir kabinetai, kurie dėstytojus mėnesiais. Kai 133 mos egzaminų sesija praėjo tūros Ministerija ir Švietimo taip pat ,,atostogavo" nuo 1 rie studentai laiku neprlstl111 organizuotai. Fakultetai ir Ministerija, su laikraščių re valandos. Matyti, buvo ma darbų, tuo apsunkindami <_ ’•1 Ima bei hai grąža yraži w katedros pasiruošė darbui, di dakcijomis, kurių žinioje dir noma, kad egzaminų sesija Jų recenzavimą Vilniaus Valstybinis uni- narinę aukštąją mokyklą, turi džiulė studentų dauguma lai ba bibliotekininkai, mokyto pasibaigė sausio 25 d., o ne mą. Turi būti atkreiptas I veisltetas, vykdydamas TSRS didelę gamybinę patirtį. Ir ku pristatė kontrolinius ir jai, žurnalistai ir kitų sričių vasario mėn. 5 d. Tuo pačiu mesys į kontrolinių darbų] gu Ministrų Tarybos ir TSKP todėl nenuostabu, jog didžiu kursinius darbus, gerai pasi darbuotojai. Yra atsitikimų, buvo atimta galimybė stu matikos sudarymą. Ate!® V< CK 1954 m. rugpiūčlo mėn. lė VVU studentų-neakivaizdi- ruošė egzaminams ir įskai kada Liaudies švietimo sky dentams - neakivaizdininkams būtina atkreipti daugiau I 23 30 d. nutarimą „Apie specia ninkų dauguma yra prakti toms, nepavėlavo į sesiją, ge riai nenori apmokėti neaki dirbti su knyga, ruoštis egza mesio į studentų prlėnij d} „n. Į_____ ___ n fa® ...i listų su aukštuoju ir viduri niai mūsų respublikos darbuo rai lankė įžangines ir apžval vaizdininkams už laiką, išbū minams, pasirinkti literatūrą klausimą. atitinkamą tetą turi l niu specialiu išsilavinimu pa tojai- teisėjai, prokurorai, ad gines paskaitas, dirbo biblio tą sesijoje, nesuteikia moky sekančiam seminarui. būti .priimami 1,1 ........................ Neakivaizdiniam apmoky menys, dirbantieji rengimo, paskirstymo Ir pa vokatai, partiniai ir tarybi tekose ir gavę metodinę me tojams laisvo laiko vakarais šios speįctol mui didelę reikšmę turi skai lybės srityje,o ne jaunuJ naudojimo pagerinimą" atlie niai darbuotojai, mokytojai, džiagą naujam semestrui, be mokytis. Kontroliniai darbai privalo tomų apžvalginių ir įžangi ir jaunuolės, niekur nediį s^; ka svarbų valstybinį uždavi bibliotekininkai, laikraščių sutrukdymų grįžo į darbą. nį ruošiant aukštai kvalifikuo redaktoriai ir bendradarbiai, Tačiau yra studentų, kurie parodyti studento sugebėjimą nių paskaitų kokybė, studen nesurišti su gamyba. tus specialistus įvairioms Lie fabrikų inžinieriai ir techni be rimtos priežasties neatvy savarankiškai dirbti, mokėji tų darbų recenzavlmas. Todėl Istorijos-filologijos R tuvos TSR liaudies ūkio ir kai. Už studentų neakivaizdi ko į sesiją, nors Tarybinė vy mą jungti teoriją su prakti katedros įpareigotos išskirti lietuvių kalbos ir llterat: neakivaizdini kultūrinės statybos šakoms. ninkų gamybinio darbo koky riausybė sutelkia kiekvienam ka. Tačiau būna atsitikimų, šioms paskaitoms skaityti la specialybių Šis darbas vykdomas ir neaki bę dalis atsakomybės dabar stude :tul - neakivaizdininkui kai studentai nesąžiningai biausiai prityrusius dėstyto apmokymui būdu priimti] | jus. Teisės mokslų fakulteto lietuvių kalbos mokyto] rp vaizdinio apmokymo srityje. tenka ir universitetui. 30 dienų papildomų atostogų, vykdo šią savo pareigą. Pagrindinis neakivaizdinin katedros į darbą įtraukė ge Visi jie, išskyrus vieną, lai rj. 1954/55 m. m. universiteto Universiteto partinis biu paliekant atlyginimą pagal neakivaizdiniame skyriuje mo ras, apsvarstęs 1954 m. lap darbovietę studentams, sėk ko darbas — darbas su k ly riausius savo dėstytojus, ta atvyko į sesiją, sėkminga: SĮ, Universiteto mokslinė čiau kiti fakultetai dar neat laikė egzaminus. Visai fl te kosi 860 studentų šešių spe kričio mėn. neakivaizdinio ap mingai išlaikiusiems mokymo ga. Fizlkos-matema Sp cialybių: teisės mokslų, lietu mokymo padėtį vyu, pa-, planuose nustatytus egzami biblioteka, fakultetai, atitin kreipia pakankamo dėmesio padėtis vių kalbos ir literatūros, ru žymėjęs atliktą tam tikrą nus ir įskaitas. Kaip žinoma, kamos žinybos turėtų geriau šiam reikalui. Būna atsitiki fakultete, kur dalis mate. du rrn, neakivaizdininkus mų, kada kiekvieną sesiją tą kų-neaklvaizdininkų, nesi nes hp sų kalbos ir literatūros, žur darbą keliant neakivaizdinio studentams teisininkams ir aprūpinti >j nalistikos, bibliotekininkystės apmokymo lygį, kartu nurodė mokytojams, apmokamos ir vadovėliais, specialiąja litera patį kursą skaito vis naujas tų su gamyba, visai į ir matematikos. Nuo 1955/56 visą eilę trūkumų ir davė kelionės išlaidos. Tam, kad tūra. Nepakankamai studen dėstytojas. Be abejo, tai atsi neatvyko arba egzaminų m. m. pradžios neakivaizdinis linkmę visam universiteto ko būtų neprileista studentų ne tai dar aprūpinami progra liepia ir neakivaizdininkų laikė. nubyrėjimo, momis, išverstoms į gimtąją darbui, paskaitų kokybei. Dar apmokymas išplečiamas dar lektyvui šio darbo pagerini akivaizdininkų Vilniaus Valstybinis I viena nauja specialybe: finan mui. Neakivaizdinio apmoky neakivaizdinis skyrius priva kalbą. Lietuvių kalbos ir lite neišgyvendinta praktika, kai versltetas turi visas gal Į sai ir kreditai. Iš viso numa mo klausimus svarsto univer lo nuolat palaikyti ryšį su ratūros katedros turėtų susi paskaitas sesijų metu skaito bes žymiai pagerinti r. B toma 1955/56 m. šiame sky siteto mokslinė taryba, fa atitinkamomis ži oybomis, rū rūpinti stabilių programų iš tik bepradedąs dirbti peda vaizdinį apmokymą. Fa<-® riuje daugiau kaip 1000 stu kultetų kolektyvai, fakultetų pintis. kad studentams būtų leidimu, kuriomis galėtų va goginį darbą dėstytojas, o kai tetų, katedrų, dėstytoji: kurie prityrę dėstytojai šali relga šį uždavinį sėkmi«nt dentų, t. y. apie i/s viso sta- .partinės organizacijos, Nor suteiktos normalios mokymui dovautis neakivaizdininkai. Universiteto mokslinė bib nasi nuo darbo su neakivaiz vykdyti. maliai dirba Teisės mokslų fa si sąlygos, galimybė laiku cionaro studentų skaičiaus. Praktika parodė, kad ne kulteto vakarinės visų kursų atvykti į sesiją. Reikia pasa lioteka turi visas galimybes dininkais. Ne visos katedros A. Ltakas neakivaizdininkams akivaizdinis ir vakarinis ap grupės Vilniuje, studentams- kyti, kad neakivaizdinis sky aprūpinti neakivaizdininkus. svarsto VVU-to prorektoria-^t skaitomų paskaitų tematinius Deja, žiemos egzaminų sesi mokymas šalyje pilnai save neakivalzdinlnkams teikiamos rius palaiko dalykinius ry pavaduotojas neakY^B pateisino. Asmenys, baigę konsultacijos Kaune, Klaipė šius su Teisingumo Ministe jos metu, nuo sausio 26 d. planus, todėl dažnai neteislndlnlam apmokymo aukštąją mokyklą neakivaizdi doje, Šiauliuose, Kaliningra rijos, respublikos Prokuratū iki vasario mėn. 5 d., skai žai Išdėstomas studentų ap romis ir LTSR Aukščiausiuo tyklos veikė tik iki 17 vai. krovimas. niu būdu neatsitraukdami nuo 7i Redaktoriaus pavaduotoji IS Yra nemažų trūkumų ir gamybos, giliau žino savo de, panaudojant šiam reika ju Teismu, kurie padeda savo (prie normalaus darbo iki 23 J. BULOTA specialybę, negu baigę stacio lui vietinių aukštųjų mokyklų gausiam darbuotojų būriui valandos). Kaip tik tuo laiku kontrolinių darbų tvarkymo
PLANAS
K. DONELAITIS
V1 .’
Diplomantams — visas styras dirbti
GERINTI NEAKIVAIZDINĮ APMOKYMĄ
Įr
LV 29205
Redakcijos
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiražas 1,000 ag
Uis. Nr. Oi
Ir